LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSAUGOS RADIACINĖS AVARIJOS IGNALINOS ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE ATVEJU PLANO PATVIRTINIMO 2000 m. balandžio 11 d. Nr. 371 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 22 d. posėdžio protokolą Nr. 15 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju plano patvirtinimo“, 1. T v i r t i n u Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju planą (pridedama). 2. Nustatau, kad šis planas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d. 3. Įsakau: 3.1. Leidybos centrui prie Krašto apsaugos ministerijos iki 2000 m. gegužės 15 d. išspausdinti šio plano 200 (du šimtus) egzempliorių. 3.2. Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriui: 3.2.1. planą pagal patvirtintą sąrašą išsiųsti adresatams iki 2000 m. birželio 1 d. 3.2.2. organizuoti šio plano įgyvendinimą, vykdymo priežiūrą bei tikslinimą. 3.3. Krašto apsaugos viceministrui P. Malakauskui kontroliuoti, kaip vykdomas šis įsakymas. KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS ČESLOVAS STANKEVIČIUS ______________ 2 PATVIRTINTA krašto apsaugos ministro 2000 04 11 įsakymu Nr. 371 LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSAUGOS RADIACINĖS AVARIJOS IGNALINOS ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE ATVEJU PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Plano parengimo tikslai, priežastys ir jo paskirtis Įvykus avarijai atominėje elektrinėje, įmonėse bei įrenginiuose, naudojančiuose atominės energijos šaltinius, transporto priemonėmis gabenant radioaktyviąsias medžiagas, panaudojus branduolinį ginklą karinių konfliktų metu, Lietuvos Respublikos teritorija gali būti užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis. Siekiant detaliau įvertinti galimą radioaktyviojo užterštumo mastą ir padarinius, Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje (toliau vadinama – Ignalinos AE) atveju planas išskiriamas iš kitų veiksmų ekstremalių situacijų atvejais planų. Jame išsamiai aptariami galimi padariniai ir civilinės saugos institucijų bei gyventojų veiksmai bendrosios avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju. Pagrindiniai plano parengimo tikslai: - išvengti nulemtųjų (determinuotųjų) sveikatos pakenkimo efektų; - kiek galima sumažinti atsitiktinių (stochastinių) jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektų atsiradimo riziką gyventojams (susirgti vėžiu ir kitomis su apšvita susijusiomis ligomis). Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos AE atveju plane numatytos priemonės pradedamos vykdyti įvykus radiacinei avarijai Ignalinos AE, kai patekusios į aplinką radioaktyviosios medžiagos išplinta arba, prognozuojant avarijos padarinius, gali išplisti už elektrinės sanitarinės apsaugos zonos ribų. Šis planas numato gyventojų apsaugos priemones, jų panaudojimo mastą, terminus, atsakingus vykdytojus ir atlikimo tvarką. Planas reikalingas tam, kad būtų tinkamai organizuoti ir koordinuoti ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų, apskričių, vietos savivaldos institucijų veiksmai vykdant gyventojų apsaugos priemones, organizuojant gelbėjimo ir avarijos padarinių šalinimo darbus, kad būtų pateikta operatyvi informacija apie radiacinę avariją kaimyninėms valstybėms. 2. Pagrindinės plano sąvokos Šiame plane vartojamos sąvokos: apsaugomasis veiksmas – veiksmas, kuriuo siekiama sumažinti gyventojų gaunamas dozes nuolatinės ar avarinės apšvitos atvejais; atominės elektrinės avarija – atominės elektrinės veikimo sutrikimas, dėl kurio į aplinką išmetamos radioaktyviosios medžiagos, o padidėjęs jonizuojančiosios spinduliuotės lygis viršija normatyvinių dokumentų nustatytus lygius; atsitiktinis (stochastinis) jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektas – kenksmingo žmogui biologinio jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektas, neturintis dozės veikimo slenksčio. Jo atsiradimo tikimybė proporcinga dozei ir klinikinės eigos sunkumas nepriklauso nuo dozės dydžio; avarijos padarinių likvidavimo priemonės – veiksmai, kurių turi būti imamasi gyventojų apšvitos dozėms sumažinti, kai viršijami nustatyti bendrieji veikimo lygiai; avarinė apšvita – apšvita, kurią, įvykus radiacinei avarijai, patiria žmogus, padedantis pavojuje esantiems žmonėms arba gelbstintis įrangą. Esant avarinei apšvitai, dozių lygiai gali viršyti ribines dozių vertes. Avarinę apšvitą gali patirti tik savanoriai; 3 bendrasis apsaugomojo veiksmo lygis – tai išvengtosios dozės lygis, nuo kurio reikia taikyti apsaugomuosius veiksmus arba atkuriamąsias priemones (slėptuves, gyventojų evakavimą arba jodo profilaktiką) avarinės arba lėtinės apšvitos atveju; branduolinė avarija – dėl įrangos gedimo ar technologinio proceso pažeidimo kilusi branduolinio reaktoriaus avarija, kurios metu galima žmonių apšvita, viršijanti didžiausią leidžiamąją dozę; branduolinis įrenginys – branduolinio kuro gamykla, branduolinis reaktorius, įskaitant kritinius ir subkritinius įrenginius, mokslinių tyrimų reaktorius, branduolinė jėgainė, naudoto kuro saugykla, sodrinimo gamykla ar branduolinio kuro atgaminimo arba perdirbimo įranga; deaktyvavimas – radioaktyviųjų medžiagų šalinimas nuo žmogaus kūno, aprangos, aparatūros ir kt. objektų bei žemės paviršiaus; metinė efektinės dozės riba – efektinės dozės, kurią lemia kontroliuojamoji praktinė veikla, vertė, kurios negalima viršyti per metus; fiksuotoji tarša – radioaktyvioji tarša, kuri negali būti pašalinta nuo aplinkos objektų ir iš žmogaus organizmo; išorinė apšvita – apšvita, kurią patiria žmonės, kai juos veikia išorinė jonizuojančioji spinduliuotė; išvengtoji dozė – dozės sumažėjimas dėl apsaugojamųjų veiksmų. Išvengtoji dozė lygi numatomosios dozės ir dozės, kuri bus gauta naudojant apsaugines priemones, skirtumui. Ši dozė vartojama optimizuojant apsauginių priemonių naudojimą; jodo profilaktika – skydliaukės įsotinimas stabiliuoju jodu, kad į ją nepatektų radioaktyvusis jodas; jonizuojančioji spinduliuotė – spinduliuotė, kuriai sąveikaujant su medžiaga arba terpe sukuriami elektronai ir įvairiarūšiai jonai. Radiacinėje saugoje – spinduliuotė, galinti sukurti jonų poras biologinėse medžiagose arba terpėse; kontroliuojamoji zona – teritorija, kurioje galioja apsisaugojimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės arba radioaktyviosios taršos specialiosios taisyklės; monitoringas – sistemingas ir nuolatinis apšvitos, dozės ar taršos stebėjimas, įvertinimas ir jų padarinių prognozavimas; nefiksuotoji tarša – radioaktyvioji tarša, kurią galima pašalinti nuo aplinkos objektų ir iš žmogaus organizmo; nulemtasis (determinuotasis) jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektas – kenksmingas žmogui biologinis spinduliuotės efektas, turintis dozės veikimo slenkstį, o efekto sunkumas priklauso nuo dozės dydžio; operatyvusis apsaugos veikmens lygis – išmatuojami aplinkos, maisto produktų ir geriamojo vandens radioaktyviosios taršos dydžiai, kuriais remiantis taikomi bendrieji apsaugos veikmens lygiai; potencialioji apšvita – apšvita, kuri nėra tikėtina, bet kuri gali atsirasti dėl šaltinio avarijos ar dėl vieno įvykio ar tikimybinės kilmės įvykių sekos, įskaitant įrangos triktis ar veiklos klaidas; prognozuojamoji dozė – dozė, kurią gaus žmogus tuo atveju, jeigu laiku nebus imtasi radiacinės apsaugos arba priešavarinių priemonių; radiacinė avarija – bet koks netikėtas įvykis, apimantis veiksmo klaidą, įrangos triktį arba kitą nesėkmę, kurios (galimi) padariniai negali būti ignoruojami radiacinės saugos požiūriu ir kurie gali sukelti galimąją apšvitą arba nekontroliuojamos apšvitos sąlygas; radiacinis pavojus – situacija, kurios metu reikia imtis skubių atominės elektrinės personalo ir gyventojų apsaugos priemonių; radiacinės apsaugos priemonės – administracinių, techninių, sanitarijos ir higienos bei kt. specialiais normatyvais apibrėžtų mokslinių ir praktinių veiksmų visuma, kurių paskirtis – apriboti aplinkos taršą radioaktyviosiomis medžiagomis bei žmonių apšvitą iki kiek galima mažų, visuomenei priimtinų aktyvumo lygių, atitinkančių normatyvais patvirtintuosius; radioaktyviosios atliekos – naudotos ir netinkamos naudoti skystos ir kietos radioaktyviosios medžiagos, kurių aktyvumas ar savitasis aktyvumas viršija nustatytus lygius; 4 radioaktyvioji tarša – techninės įrangos, pastatų, žmonių, dirvožemio, augmenijos, gyvūnijos ir kt. užterštumas radionuklidais; savitasis aktyvumas – bandinio aktyvumo ir jo masės santykis; vidinė apšvita – žmogaus patiriama apšvita, kai į jo organizmą kvėpuojant, su maistu arba tiesiog pro kūno odą patenka radionuklidai. Vidine apšvita nelaikoma brachiterapijos metu patiriama apšvita. 3. Kontroliuojamųjų zonų koncepcija 3.1. Pasirengimas radiacinei avarijai vykdomas dviejose pagrindinėse teritorijose: sanitarinės apsaugos zonos teritorijoje ir teritorijoje už sanitarinės apsaugos zonos ribų. 3.2. Sanitarinė apsaugos zona – aplink atominę elektrinę nustatyta kontroliuojamoji zona, kurioje apšvitinimo lygis branduolinės energetikos objekto normalaus eksploatavimo sąlygomis gali viršyti leistinas normas. Šioje teritorijoje, įvykus avarijai atominėje elektrinėje, yra vykdomos Ignalinos AE avarinės parengties plane numatytos radiacinės apsaugos priemonės. 3.3. Teritorija už sanitarinės apsaugos zonos ribų suskirstyta į tris zonas: prevencinių apsaugos priemonių zoną, skubių apsaugos priemonių zoną ir ilgalaikių apsaugos priemonių zoną. Šiose zonose taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos AE plane numatytos radiacinės apsaugos priemonės. 3.4. Prevencinių apsaugos priemonių zona – aplink atominę elektrinę nustatyta