HABILITUOTAM DAKTARUI HENRIKUI ŠADÞIUI – 70 METØ 70 metø – graþi þmogaus gyvenimo sukaktis, aukðtumëlë, ant kurios geriau matyti ne tik pats þmogus, bet ir jo siekiai bei darbai, jo dvasinis turtas, didelis gyvenimo patyrimas. Toká patyrimà turi ir mûsø jubiliatas, kuris gimë ir augo gausioje ðeimoje, baigë vidurinæ mokyklà, tarnavo kariuomenëje, ágijo istoriko diplomà, apgynë mokslø kandidato disertacijà, vëliau tapo docentu, habilituotu daktaru, ilgus metus dirbo Lietuvos istorijos institute, dëstë isto- rijà Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto ir Dailës akademi- jos studentams, paraðë ne vienà knygà Lietuvos istorijos klausimais, tarp jø “Vilniaus miesto istorijà” (II tomà), studijà “Lietuvos gyventojø trëmimai 1940– 1941, 1944–1953 metais sovietinës valdþios dokumentuose” ir kitas. Henrikas Ðadþius po tarnybos tarybinëje kariuomenëje dëstë Lietuvos valstybiniame kûno kultûros institute, rengë ðios srities aukðtos kvalifikaci- jos specialistus, arèiau susipaþino su kûno kultûra ir sportu. Todël nenuostabu, kad po Lietuvos nepriklau- somybës atkûrimo, paskatintas mûsø ðalies sportininkø laimëjimø, jis gráþo prie kûno kultûros ir sporto, tik ðá kartà ne kaip dëstytojas, o kaip þinomas ir þymus mokslininkas istorikas. Jis subûrë istorikø ir sporto specialistø grupæ Lietuvos kûno kultûros ir sporto istorijai paraðyti. Kartu H. Ðadþius suorganizavo keturias konferencijas Lietuvos sporto istorijos klausimais, ðioms konferencijoms parengë tris leidinius (tezes). Ir pagaliau 1996 metais pasirodë minëta kolektyvinë monografija “Lietuvos kûno kultûros ir sporto istorija”, kurios vyriausiasis redaktorius ir buvo H. Ðadþius. Jau tuomet iðkelta Lietuvos sporto enciklopedijos idëja ir atlikti parengiamieji darbai. Dabar H. Ðadþius su gausiu autoriø ir talkininkø kolektyvu intensyviai dirba prie ðio leidinio I tomo, kurá tikimës pamatyti dar ðiais metais. Tokiø tomø þada bûti apie tris, po to planuojamas naujas “Lietuvos kûno kultûros ir70 sporto istorijos” leidimas bei kiti darbai. Jubiliatas yra paprastas, tolerantiðkas ir kuklus þmogus, nemëgstantis reklamuotis, dideliø susibûrimø, ðven- tinio ðurmulio. Jis visuomet nori likti nepastebëtas, taèiau jubiliejaus proga Kûno kultûros ir sporto departa- mentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës ávertino habil. dr. Henriko Ðadþiaus nuopelnus ir apdovanojo já aukso medaliu “Uþ nuopelnus Lietuvos sportui”. Sveikiname jubiliatà ir linkime naujø sumanymø bei kûrybinës sëkmës Lietuvos sporto istorijos baruose. Tegu Jus lydi þmoniø pagarba. Doc. Jonas ÞILINSKAS Þurnalo “Sporto mokslas” atsakingasis sekretorius 2001 Nr. 1(23) 1 SPORTO 2 0 0 1 SPORT 1(23) MOKSLAS VILNIUS SCIENCE LIETUVOS SPORTO MOKSLO TARYBOS LIETUVOS OLIMPINËS AKADEMIJOS LIETUVOS KÛNO KULTÛROS AKADEMIJOS VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO ÞURNALAS JOURNAL OF LITHUANIAN SPORTS SCIENCE COUNCIL, LITHUANIAN OLYMPIC ACADEMY, LITHUANIAN ACADEMY OF PHYSICAL EDUCATION AND VILNIUS PEDAGOGICAL UNIVERSITY LEIDÞIAMAS nuo 1995 m.; nuo 1996 m. – prestiþinis þurnalas ISSN 1392-1401 REDAKTORIØ TARYBA TURINYS Prof. habil. dr. Algirdas BAUBINAS (VU) Prof. habil. dr. Bronius BITINAS (VPU) ÁVADAS // INTRODUCTION ................................................... 2 Prof. habil. dr. Alina GAILIÛNIENË (LKKA) A. Raslanas. Lietuvos olimpinës rinktinës rengimo ir Prof. dr. Jochen HINSCHING (Greisvaldo u-tas, dalyvavimo Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse valdymo ypatumai .... 2 Vokietija) Prof. habil. dr. Algimantas IRNIUS (VU) XXVII OLIMPIADOS ÞAIDYNIØ SIDNËJUJE Prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS (VU) MOKSLINË ANALIZË // SCIENTIFIC ANALYSIS Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS (LOA, vyr. OF THE GAMES OF THE XXVII OLYMPIAD IN SYDNEY ... 10 redaktorius) M. Bulatova, K. Sachnovskij, B. Oleško. XXVII olimpiados Prof. habil. dr. Sigitas KREGÞDË (VPU) Doc. dr. Algirdas RASLANAS (KKSD) þaidynës Sidnëjuje: rezultatai, pamokos, problemos...................... 10 Prof. habil. dr. Juozas SAPLINSKAS (VU) P. Karoblis, K. Steponavièius, A. Raslanas, R. Urmulevièiûtë, Doc. dr. Antanas SKARBALIUS (LKKA) V. Briedis. Lietuvos olimpinës rinktinës sportininkø ir Prof. habil. dr. Juozas SKERNEVIÈIUS (VPU) jø treneriø sociologiniai tyrimai .................................................... 14 Doc. dr. Arvydas STASIULIS (LKKA) M. Rudzinskas, J. Skernevièius, A. Levinsonienë, E. Ðvedas, Petras STATUTA (LTOK) J. Karosienë, B. Skernevièienë, R. Paulauskas. Baidarininkø Prof. habil. dr. Stanislovas STONKUS (LKKA) rengimo Sidnëjaus olimpinëms þaidynëms kai kurie ypatumai ..... 22 Doc. Jonas ÞILINSKAS (atsak. sekretorius) A. Raslanas, K. Milašius, S. Kibildienë, A. Opalnikova, Þurnale “SPORTO MOKSLAS” spausdinami straipsniai V. Baðkienë, J. Skernevièius, L. Tubelis. Lietuvos olimpinës moterø ðiø mokslo krypèiø: 1. Sporto mokslo teorija, praktika, treniruotës metodika. porinës dvivietës águlos rengimo olimpiniu ciklu valdymas .......... 28 2. Sporto bei judesiø fiziologija, sporto biologija, sporto SPORTO MOKSLO TEORIJA // SPORT SCIENCE THEORY .. 35 medicina, sporto biochemija. 3. Ávairaus amþiaus ir treniruotumo sportininkø organizmo A. Skurvydas, A. Stanislovaitis, K. Vasiliauskas, A. Liaugminas. adaptacija prie fiziniø krûviø. Sprinteriø ir stajeriø raumenø nuovargis 4. Sporto psichologija ir didaktika. atliekant 100 ðuoliø maksimaliu intensyvumu .............................. 35 5. Sporto þaidimø teorija ir didaktika. 6. Kûno kultûros teorija ir metodika, sveika gyvensena ir SPORTO DIDAKTIKA // SPORT DIDACTICS ....................... 38 fizinë reabilitacija. SPORTININKØ RENGIMAS // ATHLETES’ TRAINING .................. 38 7. Sporto istorija, sporto sociologija, sporto vadyba, sporto informatika, olimpinio sporto problemos. A. Èepulënas. Didelio meistriðkumo slidininkø fiziniø ir funkciniø galiø siektinas modelis .................................................. 38 Vyr. redaktorius P. KAROBLIS 73 17 48 J. Iwinski. Futbolininkø ir ðuolininkø anaerobinio Atsakingasis sekretorius J. ÞILINSKAS 33 60 52 alaktatinio proceso energijos pajëgumo ávertinimas ...................... 43 K. Maksvytis, S. Stonkus. Didelio meistriðkumo vyrø Dizainas Romo DUBONIO Virðelis dail. Rasos DOÈKUTËS krepšinio komandø puolimo struktûra ......................................... 46 Redaktorë ir korektorë Zita ÐAKALINIENË M. Balèiûnas, S. Stonkus. Didelio meistriðkumo vyrø Anglø k. redaktorë Ramunë URMULEVIÈIÛTË krepðinio komandø gynybos sistemø taikymo analizë ................... 50 Maketavo Valentina BARKOVSKAJA L. Meidus. Rankinio komandø þaidëjø bendravimo ypatumai ....... 55 A. Skarbalius, R. Strielèiûnas. Lietuvos vyrø rankinio rinktinës Leidþia ir spausdina þaidimo XV pasaulio èempionate gynybos veiksmø ypatumai ...... 60 T. Gabrys. Anaerobic capacity of high level sprinters – tests and criteria ........................................................................... 65 M. Peèiukonienë, R. Stukas, E. Kemerytë-Riaubienë. Þemaitës g. 6, 2600 Vilnius Sportininkø mitybos ir energijos sunaudojimo ypatumai .............. 69 Tel. 336153; faks. 233496 arba 336153. K. Milaðius, J. Skernevièius, M. Peèiukonienë, E. Kemerytë-Riaubienë. El. paðtas: [email protected] INTERNETE: www.ltok.lt/sportomokslas Hemoglobino koncentracijà kraujyje didinanèiø priemoniø taikymas rengiant sportininkus .................................... 74 SL 2023. Tiraþas 200 egz. Uþsakymas 28. Kaina sutartinë JAUNØJØ SPORTININKØ UGDYMAS // © Lietuvos sporto mokslo taryba DEVELOPMENT OF YOUNG ATHLETES ........................................... 79 © Lietuvos olimpinë akademija R. Butautas. Vienlaikio treniruotës metodo taikymo © Lietuvos kûno kultûros akademija veiksmingumas jaunøjø krepðininkø techniniam parengtumui ...... 79 © Vilniaus pedagoginis universitetas KRONIKA // CHRONICLE ....................................................... 83 2 SPORTO MOKSLAS Ávadas Introduction Lietuvos olimpinës rinktinës rengimo ir dalyvavimo Sidnëjaus olimpinëse þaidynëse valdymo ypatumai Doc. dr. Algirdas Raslanas Vilniaus pedagoginis universitetas Kûno kultûros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës Santrauka Olimpinës þaidynës – vienas áspûdingiausiø sporto renginiø pasaulyje. Jose dalyvauti svajoja kiekvienas sportininkas, galintis pasiekti svariø laimëjimø tarptautinëje arenoje. Dalyvavimas olimpinëse þaidynëse – didelës svarbos ávykis. Visø pirma, sportininko sugebëjimas ávykdyti olimpiná normatyvà rodo jo gerà tarptautiná reitingà. Antra, á pirmàjá finalà olimpinë- se þaidynëse patekæs sportininkas áraðomas á geriausiøjø sportininkø gretas. Lietuvos sportininkø dalyvavimas olimpinëse þaidynëse yra labai svarbus Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (Poviliûnas, 2000) ir Lietuvos valstybei, nes tai Lietuvos vardo garsinimas pasaulyje, Lietuvos valstybës ávaizdþio formavi- mas, ðalies sporto plëtros lygio ir sporto organizacijø sëkmingo darbo rezultatas (Raslanas, 2001). Kad visa tai bûtø pasiekta, rengiamos bendrosios, sporto ðakø, olimpinio rezervo sportininkø rengimo programos. Tam kryptingai dirba visos sporto organizacijos. Programa “Sidnëjus–2000” – ðio darbo rezultatas ir nuosekli sportininko, trenerio, sporto mokyklos, centro ketveriø metø veikla, tai daugelio specialistø bendras darbas koordinuojant proceso finansavimà, medikø, mokslininkø metodinæ paramà ir aptarnavimà (Skarbalius, 2000). Raktaþodþiai: olimpinës þaidynës, sportininkø rengimas, sporto administravimas, olimpinës rinktinës sportininkai, sporti- niai rezultatai. Ávadas vo specifinius uþdavinius bei priemones. Daug su- Olimpinës þaidynës yra pagrindinis egzaminas, dëtingiau pasiekti, kad sportininkas bûtø du kartus per kurá