VILNIAUS UNIVERSITETAS Atviro kodo (atvirosios) programin ės įrangos vartojimo situacijos ir patikimo aptarnavimo infrastrukt ūros suk ūrimo galimybi ų Lietuvoje tyrimo A T A S K A I T A VILNIUS, 2018 Tyrim ą atliko ir ataskait ą pareng ė: Valentina Dagien ė, Tolmantas Dagys, Viktoras Dagys, Egl ė Jasut ė, Tatjana Jevsikova, Gabriel ė Stupurien ė, Lina Vinikien ė. Redagavo Renata Valotkien ė. ĮVADAS 4 ATVIRO KODO PROGRAMINĖS ĮRANGOS ŠALTINI Ų ANALIZ Ė 9 1. Atviro kodo program ų naudojimo tendencij ų kaita 9 2. Užsienio šali ų patirtis 16 3. Atviro kodo program ų naudojimo Lietuvoje patirtis 24 4. Populiariausios atviro kodo programos 36 5. Atviro kodo program ų lokalizavimas 46 6. Atviro kodo programin ės įrangos saugumas ir jo užtikrinimo b ūdai 56 LIETUVOS VISUOMEN ĖS SLUOKSNI Ų NUOMONI Ų TYRIMAS 77 7. Ekspert ų strukt ūrizuoto interviu analiz ės rezultatai 78 8. Institucij ų internetin ė apklausa 104 9. Moksleivi ų ir student ų internetin ė apklausa 121 10. Interviu ir internetini ų apklaus ų rezultat ų apibendrinimas 128 BENDROSIOS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 141 Šaltiniai 144 PRIEDAI 153 1 priedas. Populiariausios atviro kodo programos 153 2 priedas. Operacini ų sistem ų ir raštin ės paketo lokalizavimo užbaigtumas 163 3 priedas. Institucij ų internetin ės apklausos klausimynas 165 4 priedas. Moksleivi ų ir student ų internetin ės apklausos klausimynas 169 Įvadas Atvirosios, arba atviro kodo, programos tampa m ūsų kasdien naudojamais produktais, j ų sukuriama vis daugiau ir vis įvairesni ų. Labiausiai akcentuotina atviro kodo program ų savyb ė – aplink jas telkiasi bendruomen ės, vyksta bendradarbiavimas, generuojami nauji sprendimai, kurie skatina ir nuosavybini ų program ų tobul ėjim ą. Nors pakakt ų vadinti trumpiau – atvirosiomis programomis, atvirąja programine įranga, ta čiau visuomen ė palankiau priima atviro kodo program ų ar atviro kodo programin ės įrangos s ąvokas, tod ėl jas ir vartosime šioje ataskaitoje. Atviro kodo program ų k ūrimo ir naudojimo jud ėjimas pasaulyje kiekvienais metais aktyv ėja, j ų sukurta įvairioms sritims ir veikloms. Galima pateikti daugyb ę nuosavybin ėms programoms alternatyvi ų atviro kodo program ų. Skelbiama nemažai specialist ų patvirtint ų pavyzdži ų, kai atviro kodo alternatyvos nenusileidžia komercin ėms ir yra patrauklios ne tik kainos aspektu, bet funkcij ų, patogumo, saugumo poži ūriu. Sėkmingi pavyzdžiai Europoje, kai valstybin ės įstaigos pereina prie atviro kodo program ų ir atvir ųjų standart ų naudojimo (pavyzdžiui, atviro kodo raštin ės paketo ir dokument ų formato diegimo), gali b ūti Italijos gynybos ministerija, Jungtin ės Karalyst ės valstybin ės institucijos, Pranc ūzijos gynybos, žem ės ūkio, švietimo institucijos, Ispanijos valstybin ės institucijos, įskaitant švietimo institucijas ir teismus. Vis d ėlto, nepaisant atviro kodo program ų populiarumo, matomos ir svarbiausios spragos atviro kodo program ų politikos srityje: 1. Pasirinkimo ir administravimo aspektai . Kaip pasirinkti geriausi ą, patikim ą atviro kodo programin ę įrang ą? Daugiau kaip pus ė įmonių neturi atviro kodo produkt ų pasirinkimo ir vertinimo strategijos, o turintys ši ą strategij ą dažnai jos visapusiškai ne įgyvendina. Neretai institucijos, naudojan čios atviro kodo programas, skiria nepakankamai d ėmesio ir l ėšų programoms administruoti, kas neišvengiamai anks čiau ar v ėliau sukelia problem ų. 2. Saugumo aspektai. Nemažai įmoni ų neturi proced ūrų atviro kodo program ų saugumo spragoms identifikuoti ir šalinti (2016 m. tyrimo rezultat ų duomenimis 1 toki ų įmoni ų yra apie tre čdalis). Atviro kodo programoms, kaip ir kitoms, gresia įsilaužimai, virus ų atakos ir panaš ūs piktavali ų pažeidimai. Lietuvoje apie atviro kodo program ų saugum ą menkai kalbama, tod ėl gali formuotis visuomen ės poži ūris, kad atviro kodo programos nepatikimos, nesaugios. 3. Kult ūriniai aspektai. Bet kurioje šalyje pla čiai naudojamos atviro kodo programos turi būti pritaikytos darbui toje šalyje, t. y. lokalizuotos, išverstos. Dažniausiai atviro kodo programas lokalizuoja savanoriai, negalintys skirti pakankamai d ėmesio kalbos ir kult ūriniams aspektams. Remiantis Lietuvos patirtimi, ši ų program ų lokalizavimo kokyb ė n ėra gera, vertimai n ėra pakankamai ištestuoti, tr ūksta sistemiškumo, kai kurios programos lokalizuotos tik iš dalies arba neatnaujinamos nauj ų versij ų lokalizacijos. Tai mažina vartotoj ų pasitik ėjim ą atviro kodo programomis Lietuvoje. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti atviro kodo program ų naudojimo pasaulyje ir Lietuvoje tendencijas ir pateikti rekomendacijas projekte 2 lokalizuojam ų program ų saugumui užtikrinti bei atviro kodo program ų infrastrukt ūros pl ėtojimui ir atnaujinimui Lietuvoje. Atviro kodo program ų tyrimas iš esm ės vyko trimis kryptimis: 1) analizuojami straipsniai, dokumentacija, internete renkama įvairi informacija atviro kodo program ų ir atvir ų format ų klausimais, 1 Black Duck and North Bridge Release Results from 10th Annual Future of Open Source Survey, https://www.blackducksoftware.com/about/news-events/releases/10th-annual-future-of-open-source-survey 2 Ši studija atliekama vykdant projekt ą „Mašininio vertimo sistem ų ir lokalizavimo paslaug ų tobulinimas ir pl ėtra“ 4 2) interviu su ministerij ų, joms pavaldži ų institucij ų, švietimo ir verslo institucij ų atstovais, 3) anketin ė apklausa internetu. Uždaviniai 1. Išanalizuoti pagrindini ų atviro kodo program ų tarptautinius ir Lietuvos dokumentus, gerosios praktikos pavyzdžius bei tyrimus, siekiant išryškinti pagrindines atviro kodo program ų diegimo, lokalizavimo, saugumo užtikrinimo ir infrastrukt ūros pl ėtojimo tendencijas, įvertinti projekte „Mašininio vertimo sistem ų ir lokalizavimo paslaug ų tobulinimas ir pl ėtra“ lokalizuojam ų atviro kodo produkt ų saugumo gr ėsmes, su kuriomis gali susidurti vartotojai, remiantis tarptautine patirtimi išskirti jų prevencijos ir sprendimo b ūdus. 2. Atlikti įvairi ų Lietuvos visuomen ės sluoksni ų ekspertin į tyrim ą (interviu ir anketin ę apklaus ą) atviro kodo program ų naudojimo klausimais, pagrindin į d ėmes į kreipiant atviro kodo program ų infrastrukt ūros pl ėtojimo kli ūč ių, poreiki ų identifikavimui, atviro kodo program ų prieži ūros, saugumo ir kult ūriniams aspektams. 3. Remiantis dokument ų analize ir Lietuvos gyventoj ų apklausos rezultatais pateikti atviro kodo program ų atrankos, diegimo ir infrastrukt ūros pl ėtojimo rekomendacijas. Šiuos suformuluotus uždavinius atitinka trys pagrindin ės veiklos: 1. Dokument ų (šaltini ų) analiz ė. Remiantis tarptautin ės gerosios praktikos, atviro kodo program ų naudojimo ir dokumentuot ų vartotoj ų apklaus ų rezultat ų analize buvo išryškintos atviro kodo program ų diegimo tendencijos ir naujov ės, nustatytos sritys, kuriose efektyviausia taikyti atvir ąsias programas, išryškinti konkret ūs ir patikimi atviro kodo produktai, į kuriuos reik ėtų atkreipti d ėmes į Lietuvoje, rasta atviro kodo program ų infrastrukt ūros suk ūrimo ir pl ėtojimo pavyzdži ų kitose šalyse, atviro kodo program ų vertinimo ir atrankos gairi ų. Tyrime pateikiami pavyzdžiai, kaip sprendžiamos atviro kodo produkt ų saugumo problemos (bendrai ir konkre čių, projekte lokalizuojam ų produkt ų atvejais). 2. Lietuvos visuomen ės sluoksni ų ekspertinis interviu ir apklausa. Naudojant interviu ir anketin ės apklausos metodus, buvo ištirta keletas svarbiausi ų Lietuvos gyventoj ų sluoksni ų: viešasis sektorius (aukšt ąjį moksl ą teikian čios institucijos, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokyklos, ministerijos), visuomenin ės asociacijos, mažos ir vidutin ės įmon ės. Tyrimu išsiaiškinta, kurias atviro kodo programas gyventojai aktyviai taiko verslo, darbo, studij ų, asmenin ėse srityse, o jei nenaudoja atviro kodo produkt ų, net pa čių populiariausi ų, tai kod ėl; kuriose srityse planuoja taikyti ir kuriuos produktus (paslaugas); ar turi atviro kodo program ų atrankos ir prieži ūros strategij ų; ar naudoja atviro kodo programas komerciniams produktams kurti; kaip sprendžia atviro kodo program ų saugumo klausimus. 3. Rezultat ų analiz ė ir rekomendacij ų parengimas. Įvairi ų šaltini ų (literat ūros) analiz ės ir Lietuvos gyventoj ų apklausos rezultatai analizuojami, apibendrinami, daromos išvados ir kuriamos rekomendacijos, taikytinos tiek projekto įgyvendinamoms veikloms, tiek ir platesniu mastu. Tyrimas atliktas taikant šiuos metodus: 1. Informacijos paieška, sisteminimas, apibendrinimas. 2. Lyginamoji strategini ų ir švietimo politikos dokument ų analiz ė. 3. Interviu. 4. Anketin ė apklausa internetu. 5. Duomen ų apdorojimas, rezultat ų, išvad ų ir rekomendacij ų formavimas. Lietuvos gyventoj ų sluoksni ų tyrimas – mišrusis: kiekybinis su didesniu respondent ų skai čiumi (internetin ė gyventoj ų apklausa, tikslin ė grup ė – jaunimas (vyresni ųjų klasi ų mokiniai ir studentai)) ir kokybinis – interviu su ministerij ų, švietimo institucij ų, atrinkt ų įmoni ų ekspertais, atviro kodo bendruomeni ų atstovais. Dalis ekspert ų apklausiama strukt ūrizuoto interviu metodu, dalis – naudojant suprojektuot ą išsam ų klausimyn ą. 5 Pagrindin ės atviro kodo program ų ir atvir ųjų format ų s ąvokos ir terminai atvirasis (dokumento) formatas (open format, open document format ) Dokumento formatas, turintis viešai platinam ą apraš ą (pvz., PDF formatas). atvirasis formatas „OpenDocument“, atvirasis formatas ODF (OpenDocument Format ) Atvirasis dokument ų formatas, sutrumpintai vadinamas ODF, skirtas raštin ės program ų failams. Naudojamas dokumentams, kuriuose yra tekstas, lentel ės, diagramos, grafikos elementai. Formatas gr įstas XML, lengvai transformuojamas