Iš istorijos ūkų mėlynuojantys kuršiai Apie rekonstruotus I–XIV a. kuršių kostiumus su baltų genčių archeologinio ir istorinio kostiumo atkūrėjomis, projekto vykdytojomis – dizainere konstruktore, LLKC Tautodailės poskyrio vyriausiąja specialiste Danute KETURAKIENE ir archeologe, VšĮ „Vita Antiqua“ direktore dr. Daiva STEPONAVIČIENE, taip pat su lietuvių ir kuršių genčių kostiumų demonstruotojais Dovile KETURAKYTE, Ramune STEPONAVIČIŪTE ir Žygimantu LIAUSA kalbasi Juozas ŠORYS. Tarp audimo staklių ir lekalų teriškų ir keturi vyriškų drabužių komplektai. Į kom- plektą įeina galvos danga, drabužiai, avalynė, ginklai, Kaskart užėjus į LLKC kieme įsikūrusią rekonstruoja- odos galanterija, papuošalai. Beje, ir jau sukurtos (be mų kostiumų būstinę nustebina palei sieną sukabinta minėtų, dar žemaičių ir jotvingių), ir dar planuojamos vilnonių ir kitokių audinių faktūra, spalvų ryškumu išsi- kurti (šiais metais kursime aukštaičių kolekciją – ga- skirianti I–XIV a. kuršių genties archeologinio ir istorinio vome finansavimą) baltų genčių kostiumų kolekcijos kostiumo (su gretimai kybančiomis lietuvių ir kitų bal- (po keturis moterų ir vyrų) bus saugomos LLKC. Šiuos tų genčių kolekcijomis) „apkaba“, ant stalo – neseniai darbus atliekame vykdydami projektus, kuriuos pare- LLKC išleistas 2013/2014 m. kalendorius „Kuršių kostiu- mia Kultūros rėmimo fondas, dalį finansavimo skiria ir mas I–XIV a.“. Kaip užsimezgė šis idėjos aiškumu ir drą- LLKC. Tautinį kostiumą jau esame smulkiai ištyrinėję, sumu savaip unikalus ir skeptikus netgi šokiruojantis išleidome nemažai jam skirtų leidinių, tad dabar su- projektas? Besidominčiuosius archeologinėmis tekstili- sitelkėme ties archeologinio kostiumo atkūrimo dar- nėmis rekonstrukcijomis ypač suintrigavo šie ir ankstes- bais. Juolab kad jo rekostrukcijos Lietuvoje prasidėjo ni originalūs ir dabar tiesiog rankomis apčiuopiami jūsų gana vėlai – mus buvo aplenkusios ne tik Skandinavi- pastangų šioje specifinėje srityje rezultatai. jos šalys, bet ir rusai, estai, latviai. Šiuo metu pasta- ruosius jau baigiame pasivyti, nes daug bendraujame, Danutė KETURAKIENĖ. LLKC yra saugoma tekstilės tarp mokslininkų, muziejininkų ir dizainerių turime specialisčių rekonstruota XIX–XX a. pr. penkių Lietu- daug draugų, gauname vertingų patarimų ir pasiūly- vos etnografinių regionų liaudies drabužių kolekcija. mų bendradarbiauti, dalyvaujame konferencijose ir Šiuo metu ją sudaro daugiau kaip 90 tautinio kostiumo kituose renginiuose. Kai kuriais klausimais jau ir jiems komplektų ir papildomų jo dalių. Pirmą kartą sukurtoji gebame patarti ir padėti. kolekcija buvo pristatyta 2003 m. dainų šventėje. Labai norėtume 2014 m. dainų šventėje pristatyti baltų gen- Kuo kurdamos kuršių drabužius patobulėjote palygin- čių, gyvenusių dabartinėje Lietuvos teritorijoje, archeo- ti su lietuvių genties kostiumo rekonstrukcija? loginių ir istorinių kostiumų kolekcijas. Dirbti šia kryptimi mane kaip tekstilininkę dizaine- Ypač džiugina tai, kad vis labiau tobulėjame teksti- rę paskatino archeologė Daiva Steponavičienė. Prieš lės srityje. O juk puikiai žinoma, kad atkurti archeologi- kelerius metus kartu atkūrėm I–XVI a. lietuvių genties nę tekstilę, švelniai sakant, labai sudėtinga. Pirmiausia archeologinį ir istorinį (gotikos, renesanso laikotarpių dėl to, kad mažai tėra išlikusių pavyzdžių, kuriais ga- – miesto mados) kostiumą bei išleidome pirmąjį bal- lime remtis. Lengviau yra atkurti, pavyzdžiui, papuo- tų gentims pristatyti skirtą kalendorių. Kuršių genties šalus, galime daryti tikslias jų kopijas. O I–IV a. kuršių archeologinių kostiumų kolekciją sudaro keturi mo- merginos ir vaikino kostiumai buvo išausti naudojantis 1 technologijomis, kurias buvo patvirtinę Estijos (dr. Jaa­ Be abejo, sprendimų pagrindas buvo audinių skiau- na Ratas), Rusijos specialistai. Nustatyta, kad minėto telės, išlikusios ir rastos prie papuošalų, ir jų radimo vie- laikotarpio drabužiai buvo audžiami iš vilnos, iš sukrių ta kapuose. Buvo paprastasis dvinytis audimas bei labai siūlų (ataudų ir metmenų, sukamų skirtingomis kryp- tam laikmečiui būdingas ruoželinis ir rombinis audimai. timis). Tai ir sukuria gražųjį audinio ripsą ir kritimą. At- Kadangi technologijos leido paskaičiuoti ir siūlo tankį kuriant archeologinį kostiumą (kitaip nei tautinį) netu- kvadratiniame centimetre, mes, ausdamos drabužius, rime nei tokių raštų, nei siuvinėjimų, nei languotumo, jo laikėmės. Daugiausia pavyzdžių, lyginimo galimybių, nei labiau patobulintų audimo technologijų. Archeolo- analoginių variantų ir kitos medžiagos tenka ieškoti, ginių kultūrų gyvavimo laikais buvo audžiama primity- ir ne tik šiuo, kuršių, atveju, Vakarų Lietuvoje. Be to, viomis vertikaliomis staklėmis, verpiama verpstukais. žvalgėmės, kas saugoma Danijoje, Estijoje, Rusijoje. Šių Jais suverpti siūlai būna labai sukrūs. Todėl labai ilgai, kraštų ir mūsų krašto klimatinės sąlygos buvo panašios, net ir atsiradus rateliui, metmenų siūlai buvo verpia- todėl kurdamos drabužių konstrukcijas rėmėmės ir ne mi verpstuku, nors tai ir sudėtinga. Šita rekonstrukci- Lietuvoje rastais radiniais. Pavyzdžiui, Danijoje žinomos ja man patinka ir dėl to, kad galime drąsiai parodyti ir ir atkurtos kelnės, kurių iš viso žinomi tik trys modeliai. pasididžiuoti, kad, pavyzdžiui, I–IV a. kuršės merginos Tais kirpimais atkurdami senuosius rūbus iš esmės re- suknelę išaudėme visiškai taisyklingu maišiniu dviny- miasi ir estai, latviai, rusai. čiu (dvisluoksniu) būdu. Ji neturi nė vienos siūlės, šo- Lietuviškąją archeologinę tekstilę nuodugniausiai niniai metmenų suvėrimai iš esmės tą suknelę susiuva, yra ištyrinėjusi dr. E. Pečeliūnaitė­Bazienė. Ji dalyvavo o apačią užtvirtina vytinės juostelės, kurios užveja- pradiniame mūsų darbo etape, kai dar audimui rinko- mos, kad sustandintų kraštą ir nebrigztų medžiaga. mės siūlus, stebėjo pačius pirmuosius mūsų gaminius, Tai vadinamasis romėniškasis audimo tipas. Be abejo, konsultavo. skraistės užbaigiamos maišiniu kraštu (ir anksčiau tai esame dariusios). Ir moksliniuose darbuose įrodyta, Yra išlikusių archeologinių radinių ir jais paremtų ty- kad tai daryta dvinytu būdu. Į maišinį kraštą įveriamos rinėjimų, palyginamosios medžiagos iš kitų šalių, bet gal ir antkaklės, ir juostelės, dirželiai. Tai yra nesiūtiniai vis dėlto galėtum detaliau nupasakoti, koks kuršių kos- gaminiai, kuriuos dabar jau mokame išsiausti. tiumo atkūrimo procese buvo tavo kaip tekstilės dizaine- rės ir konstruktorės praktikės vaidmuo? Kitaip sakant, einant technologijų išgryninimo keliu jums su audėjomis praktikėmis netrūko naujos patirties Daiva surenka visą įmanomą gauti medžiagą, ją iš- ir atradimų? studijuoja. Bandome įsivaizduoti ir mintyse susidėlioti, koks buvo audimo būdas, konstrukcija, spalvų deriniai, Gal todėl tai pavyko, kad susirinkome daug papil- kadangi jų pavyzdžių neturime. Nustatome galutinį domos medžiagos apie kiekvieną siuvimo siūlę, dygs- drabužio spalvų derinį, nes turime, tarkim, tik mažą nelį, audinio palenkimą. Akivaizdu, kad I–IV a. tekstilė suknelės audinio gabalėlį. Sukurtąją suknelę dar pa- buvo gaminama be atraižų, nebuvo jokių kirpimų, nes puoši – užveji vytinėmis juostelėmis, aišku, kad tai yra medžiaga buvo brangi, pasigaminti ją buvo sunku, šiek tiek kūryba atsižvelgiant į kaimyninių kraštų patirtį, todėl labai taupyta. Audiniai buvo jungiami segėmis, kurioje irgi būta minimalaus kūrybinio prado. Kita ver- parišant dirželiais. Kuršių merginos suknelė yra ne tik tus, pavyzdžiui, siūlelių dygsneliai yra lygiai tokie, kokie technologiškai, bet ir spalviškai nepriekaištingai išaus- buvo senais laikais. Yra išlikę ir raukimo, ir dygsnelių ta. Iš surastų archeologinių audinių skiautelių aišku, kad pavyzdžių, ir jei išlikę buvo šiek tiek kreivesni, tai jie to- tuo laikotarpiu metmenys buvo šviesiai mėlyni, o atau- kie mūsų kolekcijoje ir yra. Truputį keista, kad raukimas dai – tamsiai mėlyni. Tai sukuria įdomų taftos įspūdį. Ir buvo gana dailus, turbūt tai irgi priklausė nuo konkre- neabejotina, kad rasti ne kasdieninių, o išeiginių kuršių čių meistrų ir nuo drabužio paskirties. Mūsų sukurti drabužių fragmentėliai, todėl mes ir atkūrėme išeigi- arba atkurti drabužiai daug kuo priklausė ir nuo mano nius drabužių komplektus su visa puošyba. Naudojame kaip tekstilės dizainerės darbo. Pavyzdžiui, papuošalai daug mėlyno indigo su raudės raudoniu. Be abejo, kas- randami tam tikrose vietose, todėl bandome suprasti, dieniai drabužiai buvo iš natūralių spalvų audinių, neda- kodėl jie buvo taip nešiojami, ir iš dalies tuo remda- žyti atvežtiniais dažikliais. mosi bandome atkurti galimą drabužio konstrukciją. Pavyzdžiui, dėl viršutinių rūbų, ypač tunikų, pagal pa- Kiek įtakos šiems technologiniams sprendimams puošalus, laikotarpį, kitose šalyse atrastus pavydžius ir darė archeologų, pavyzdžiui, Elvyros Pečeliūnaitės-Ba- atliktus tyrimus galėjome lengviau apsispręsti. Sunkiau zienės, tyrinėjimai, daugiausia rėmęsi kuršių kultūriniu buvo, tarkim, su vyriškomis kelnėmis, kurias tarsi gali paveldu? drąsiai rekonstruoti, o paskui vėl perkratai motyvus, 2 kodėl taip pasirinkai... Tai mano kaip dizainerės iššūkiai, Kuršių papuošalai buvo labai puošnūs ir neretai nes, be būtinųjų konstrukcinių parametrų ir istorinės įspūdingų dydžių bei formų. Jie, palyginti su lietuvių tiesos, dar siekiu, kad dėvimi ir demonstruojami dra- gentimi, turėjo ir naudojo daug sidabro, jų išeiginiai bužių deriniai būtų gražūs, estetiškai motyvuoti. Deja, drabužiai buvo ištaigingi, ypač dėvimi turtingų genties atkuriant kostiumus konkrečiais moksliniais tyrimais didžiūnų, patyrusių vakarinių kaimynų įtaką. pagrįstų meninių