1 SOVIETINĖS REPRESIJOS IR LAISVĖS KOVOS MOTERYS IR PARTIZANINIS KARAS ............................................................................................. 9 TRĖMIMAI, OPERACIJA „VESNA“ IR NEBYLI STATISTIKA ............................................................ 21 PARTIZANŲ DOKUMENTAI IR LAIKO KAPSULĖS ........................................................................ 29 1949-ŲJŲ BALTIJOS „BANGŲ MŪŠA“ .......................................................................................... 43 „MAN TAIP IR NETEKO RAGAUTI TĖVO DARYTO VYNO...“ ........................................................ 53 ANTANAS SNIEČKUS: MITAI IR TIKROVĖ ..................................................................................... 59 2 NEUŽMIRŠTOS ASMENYBĖS REPRESUOTIEJI LIETUVOS REPRESUOTIEJI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI ....................................... 71 NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI VIENIŠAS DISIDENTAS.................................................................................................................... 81 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šeši 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos VYTAUTAS KALADĖ: „NE DĖL ŽEMŲ PASKATŲ BUVAU AKTYVUS DALYVIS KAUNO ĮVYKIUOSE“ .............. 95 Nepriklausomybės Aktą pasirašę Lietuvos Tarybos nariai tapo komunistinio UŽ LITERATŪRĄ REPRESUOTAS JONAS LAUCĖ: „VISI MANĘS KRATĖSI IT RAUPSUOTOJO“ ................ 105 teroro aukomis. Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis – sušaudyti, Vladimiro kalėjime mirė kunigas Vladas Mironas, tremtyje Altajaus krašte – Donatas RIMO BUROKO GOLGOTA ............................................................................................................ 113 Malinauskas. Po ilgų lagerių ir tremties metų į Lietuvą grįžę Petras Klimas ir BOKSAS – PIRMOJI RELIGIJA ........................................................................................................ 122 Antrasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis buvo pasmerkti gyventi skurde, atskirti nuo pasitraukusių į Vakarus artimųjų, iki mirties persekiojami saugumo agentų. Į atšiaurius Sovietų Sąjungos regionus 3 ARTIMA PRAEITIS buvo ištremti P. Dovydaičio, D. Malinausko, A. Stulginskio šeimų nariai. SKUNDIMO KULTŪRA SOVIETMEČIU .......................................................................................... 132 EIME Į KONCERTĄ. PABŪJOSIM! .................................................................................................. 145 MOKYKLA, KOLONIJA, DICHLORETANAS .................................................................................... 166 PRIEŠAUŠRIO KARTA .................................................................................................................... 175 PRAĖJUSIO TŪKSTANTMEČIO FUTBOLO SIRGALIAUS UŽRAŠAI ................................................ 208 METAI, MĖNUO IR DVI SAVAITĖS LYGIAGREČIOJE REALYBĖJE, ARBA KAREIVIŠKI ETIUDAI........................ 223 MOTERYS IR PARTIZANINIS KARAS 7 „NESANT TOLESNIO PERVEŽIMO jungos. K. Bizauskas kartu su kitais Kauno Pranas Dovydaitis SSRS vidaus reikalų kalėjime kalintais politiniais kaliniais iš „paf- GALIMYBĖS“, SUŠAUDYTAS liaudies komisariato rontės ruožo“ buvo vežamas į SSRS gilumą. (NKVD) Sverdlovsko SIGNATARAS KAZYS BIZAUSKAS Vadovaujantis SSRS vidaus reikalų liaudies srities valdybos kalėjime Nr. 1 komisaro L. Berijos nurodymu, Lietuvos SSR Sverdlovske. Apie valstybės saugumo liaudies komisaro pava- 1942 m. Jauniausias signataras Kazys Bizauskas, Lietuvos ypatingasis archyvas, duotojo Bykovo bei Karo tribunolo pirminin- f. K-1, ap. 58, b. P-12293, nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu užėmęs ko Maslovo potvarkiais, „nesant tolesnio per- kalinio asmens byla, l. 3. įvairias svarbias pareigas, po Sovietų Sąjun- vežimo galimybės“, 1941 m. birželio 26 d. jis gos okupacijos apsigyveno ūkyje Ukmergės buvo sušaudytas Baltarusijoje, Polocko rajo- apskrities Pabaisko valsčiaus Žirnojų kaime. ne, netoli Bigosovo geležinkelio stoties.** 1940 m. lapkričio 20 d. buvo suimtas Vidaus Kazys Bizauskas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies Lietuvos SSR valstybės reikalų liaudies komisariato (NKVD) ir įka- komisariato (NKVD) kalėjime Nr. 1 Kaune. saugumo liaudies 1940 m. lapkričio 20 d. VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO komisariato (NKGB) lintas NKVD kalėjime Nr. 1 Kaune. Politiko Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. b. 7831/3, l. 5 atv. 1944 m. gegužės 18 d. ir diplomato veikla „įvertinta“ bolševikinei pažyma apie Kazio PROFESORIUS pataisos darbų lagerį, kur priverstas dirbti Bizausko sušaudymą terminologijai būdingomis formuluotėmis: „Tarybos“ nariu, dalyvavo „Tarybos“ posė- PRANAS DOVYDAITIS sunkiausius fizinius darbus greitai prarado 1941 m. birželio 26 d. „...vykdė priešišką lietuvių darbo liaudžiai ir džiuose ir nepriklausomos buržuazinės de- sveikatą. Lietuvos ypatingasis Sovietų Sąjungai politiką. (...) 1918‒1919 m. mokratinės Lietuvos valstybės kūrime, atplė- archyvas, f. K-1, ap. 58, s. b. Kalinamas Šiaurės Uralo lageryje P. Dovy- 7831/3, l. 16. būdamas laikinosios Lietuvos vyriausybės šiant jos teritoriją nuo Sovietų Sąjungos. Da- Lietuvos Nepriklausomybės Akto signata- daitis buvo apkaltintas priklausymu pogrin- lyvavo priimant sprendimus ginkluotu būdu ras, Vytauto Didžiojo universiteto profeso- dinei kalinių organizacijai „Lietuvių išgelbė- malšinti Lietuvoje revoliucinį judėjimą. Sme- rius, filosofijos mokslų daktaras Pranas -Do jimo komitetas“. Lagerio operatyviniai dar- tonos režimo laikotarpiu užėmė eilę atsakin- vydaitis iš aktyvios politikos pasitraukė dar buotojai ir NKVD tardytojai sukurpė gų vyriausybinių postų, vykdė kontrrevoliu- 1919 m. ir atsidėjo moksliniam bei pedagogi- kaltinamąją išvadą, kurioje tvirtinama, kad cinę veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos darbi- niam darbui. „Universitete kalba prieš bolše- „kontrrevoliucinė sukilėlių organizacija“ sie- ninkų klasės revoliucinį judėjimą. vikus, ‒ 1941 m. birželio nutarime suimti kė išlaisvinti kalinius, „pereiti į vokiečių ka- Prieštaravo Sovietų Sąjungos karinių bazių P. Dovydaitį rašė NKVD pareigūnai, ‒ įspėja riuomenės pusę, padėti jiems kovoti su So- įkūrimui Lietuvoje.“* dėl „daug baisesnės už totorių jungą“ [doku- vietų Sąjunga“. P. Dovydaitis, „būdamas Baudžiamosios bylos, kurioje politikas ir mente kabutėse, – aut. past.] bolševikų priešiškai nusiteikęs komunistų partijos ir diplomatas buvo traukiamas atsakomybėn grėsmės.“*** 1941 m. birželio 14 d. P. Dovydai- Sovietų Sąjungos atžvilgiu“, įstojo į šią orga- pagal Baudžiamojo kodekso 58-4 ir 58-11 tis buvo suimtas ir išvežtas į Šiaurės Uralo nizaciją ir „ilgą laiką vykdė aktyvią kontrre- straipsnius, nagrinėjimas nutrūko prasidėjus voliucinę veiklą“.**** Skaitant šias eilutes ir karo veiksmams tarp Vokietijos ir Sovietų Są- žvelgiant į paliegusio, nežmoniškų gyvenimo ** LYA, f. K-1, ap. 58, b. 7831/3, stebėjimo byla, l. 16. * LYA, f. K-1, ap. 58, b. 7831/3, l. 24‒25. *** LYA, f. K-1, ap. 58, b. 12293/3, l. 1. **** LYA, f. K-1, ap. 58, b. 12293/3, l. 81‒83. 72 NEUŽMIRŠTOS ASMENYBĖS REPRESUOTIEJI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI 73 PETRAS KLIMAS: „KANČIA MUS Čeliabinsko pataisos darbų lageris. ATPRATINO NUO VILČIŲ“ www.enc.rusdeutsch.ru/ articles/5700. Teisininkas, diplomatas, 1921–1922 m. Lie- tuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Petras Klimas patyrė abiejų didžiųjų XX a. blogių represijas. 1943 m. jis buvo suimtas gestapo, 9 mėnesius kalintas net 18-oje Pran- cūzijos, Vokietijos, Belgijos, Lenkijos kalėjimų, 1944 m. pavasarį atvežtas į Kauną ir paleistas, nacistiniams tardytojams taip ir nesuformula- vus kaltinimo. Sovietiniai saugumiečiai signa- tarą nuteisė per šešis mėnesius, o svarbiausias kaltinimas – kad 1940 m. rugpjūčio 4 d., būda- numirė ir gali tęsti savo darbą neangažuoda- Grįžusio iš lagerio P. Klimo laukė netiesio- mas Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis minis- mas fantazijos. (...) Siuntinį su sveriamais ginis, bet ne mažiau skaudus įkalinimas oku- tras Prancūzijoje, jis šios šalies užsienio reikalų saldainiais ir kt. gavau nepažeistą, bet pake- puotoje Lietuvoje. GULAG’o pragarą patyru- ministrui įteikė notą dėl Lietuvos okupacijos liui į baraką mane užpuolė vadinamieji siam teisininkui ir diplomatui, galėjusiam pa- SSRS vidaus reikalų sąlygų, bado ir ligų išsekinto kalinio nuo- liaudies komisariato nepripažinimo. 1946 m. kovo 30 d. nuteistas „blatnieji“, arba tiesiog vagišiai ir, išplėšę sauliui atskleisti nematomą „komunistinio trauką, akivaizdu, jog tikrosios „pogrindinės (NKVD) Sverdlovsko 10 metų laisvės atėmimu, P. Klimas kalėjo Če- maišelį, didžiąją dalį išgraibstė (...). Mūsų ba- rojaus“ pusę, buvo griežtai užkirstas kelias srities valdybos kontrrevoliucinės organizacijos“ farso prie- liabinsko srities pataisos darbų lageryje. rako koridoriuje dabar nėra elektros, todėl pas Paryžiuje gyvenusią šeimą. Skaudžiai iš- 1942 m. lapkričio 4 d. žastys ‒ Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerio pažyma apie mirties „Kančia mus atpratino nuo vilčių“, ‒ rašė vagys tamsoje imasi savo darbelių. Žinoma, gyvendamas išsiskyrimą, kęsdamas elgetiš- operatyvininkų ir NKVD tardytojų siekis pa- bausmės įvykdymą P. Klimas Kaune gyvenusiai žmonos seseriai aš jau nebeturiu tiek jėgų, kad kovočiau su kai menkos 17-os rublių pensijos diktuojamą Pranui Dovydaičiui. demonstruoti „vaisingą veiklą“ bei papras- Barborai Lesauskienei. Nepaisydamas griež- tokia gauja.“ skurdą, kankinamas kasdien blogėjančios Lietuvos ypatingasis čiausias atsikratymas sunkaus fizinio darbo archyvas, f. K-1, ap. 58, b. tos cenzūros, laiškuose jis drąsiai ir tiesiai pa- Viename laiške P. Klimas lygino sovietinę sveikatos, jis toliau rašė