LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. KUPIŠKIS Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios ir parapijos istorija Aldona Vasiliauskienė Įvadas Miesto ar miestelio istorija neatsiejama nuo bažnyčios ar koplyčios istorijos. Tačiau bažnyčia – tai ne vien šventovės pastatas. Yra ir Gyvoji Bažnyčia – religi- nė bendruomenė, kurią formuoja toje šventovėje dirbantys dvasininkai, telkdami parapijiečius į šventovę, ugdydami ir gilindami tikėjimą, atlikdami plačius mokslo, švietimo ir kultūros darbus. Bažnyčia nuo seniausių laikų visur buvo tas gražus dvasios ir žinių šaltinis, kurio gaiva galėjo džiaugtis ir nuo centro nutolusių kaimų gyventojai; buvo tas židinys, kurio atšvaitai siekė ir atokiausias parapijos vietas. 2009 m. Kupiškio etnografijos muziejus išleido didelės apimties knygą – lokalinę monografiją „Kupiškis. Gamtos ir istorijos puslapiai“ (sudarytoja muzie- jaus darbuotoja istorikė Aušra Jonušytė), kurioje pirmąsyk pateikta nepublikuotos medžiagos Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios ir parapijos istorijai1. Minėtame darbe akcentuota, kad publikuojamas straipsnis turėtų paskatinti naujus tyrinėjimus. Trečiosios Kupiškio – Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios 100 metų jubi- liejus (2014) įpareigojo straipsnio autorę kraštietę naujoms šaltinių ir literatūros, taip pat senosios periodikos paieškoms. Darbo tikslas – Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios ir parapijos istorijos atskleidimas. Darbo uždaviniai – detalizuoti Kupiškio parapijos būklę iki 1923 m.; išskirti Kupiškio dekanatą kitų Panevėžio vyskupijos dekanatų atžvilgiu; pristatyti parapijoje veikusias katalikiškas organizacijas ir jų svarbą parapijos dvasingumo stiprėjimui, kultūrinio lygmens plėtrai; supažindinti su Kupiškyje dirbusiais dvasininkais ir jų poveikiu parapijos tikintiesiems; pirmąsyk pateikti įvairių metų parapijiečių skaičių, pristatyti iš Kupiškio krašto kilusius dvasininkus. Metodai – medžiagos analizė, lyginimas, statistiniai metodai. Literatūra – archyvinė medžiaga (Panevėžio vyskupijos kurijos archyvas, Ku - piškio bažnyčios archyvas, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos archyvas), Elen- chai (prieškario katalikų žinynai), Katalikų kalendoriai-žinynai, monografijos, kiti mokslo darbai ir tyrinėjimai, periodiniai prieškario ir nūdienos spaudos leidiniai. Istoriografija Apie Kupiškio bažnyčią ir parapiją rašė Bronius Kviklys kapitaliniame darbe, skirtame Lietuvos bažnyčioms2, Kazys Misius ir Romualdas Šinkūnas3, kunigas Vladislovas Kupstas4, Panevėžio vyskupijos kunigai, kentėję Sibiro kan- čias ar kitaip sovietų persekioti, minimi ir kun. Jono Jurgaičio knygoje „Aukos keliu“5, faktinių duomenų rasta 1913–1940 metų spaudoje. Itin gausiai kruopščiai surinktos archyvinės medžiagos pateikta „Kupiškėnų enciklopedijoje“6. Straipsnyje naudotasi įvairių metų Elenchais7, kurie svarbūs parapijiečių skaičiui nustatyti, © VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799. 1 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis tekstas, kurio nuorašas patvirtintas nustatyta tvarka, internete nuolat skelbiamas nuo 2016 12 28. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. KUPIŠKIS kunigų gyvenimo ir darbo parapijose datoms tikslinti, 1983–2013 metų Katalikų žinynais (katalikų kalendoriais-žinynais)8, Viktoro Petkaus tyrinėjimais9. Duomenų apie Kupiškio parapiją randame prof. Mečislovo Jučo tyrinėjimuose10, Algirdo Baliulio11 ir Alvydo Totorio12 straipsniuose, „Kupiškėnų mintyse“ skelbtuose Pal- myros Keršulytės straipsniuose apie XX a. pirmojoje pusėje Kupiškyje jaunimo leistus laikraščius13, kituose straipsniuose14. Tačiau svarbiausi šaltiniai yra Panevėžio vyskupijos kurijos archyvas (to- liau – PVKA): tai – parapijos15 bei kunigų asmens bylos16, leidžiančios susipa- žinti su katalikiška veikla Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijoje (ypač 1936–1938 m.), parapijoje dirbusiais dvasininkais ir jų atliktais darbais, taip pat Kupiškio bažnyčios archyvas (toliau – KBA)17. Naudotasi ir Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Informa- cijos ir kraštotyros skyriaus (toliau – KVB IKS) surinkta rankraštine medžiaga18, asmeniniais archyvais19. Itin vertingos medžiagos, padedančios nustatyti Kupiškyje dirbusius dvasinin- kus, teikia Kupiškio Romos katalikų bažnyčios (RKB) metrikų knygos, saugomos įvairiuose archyvuose. Lietuvos valstybės istorijos archyve kai kurios knygos jau suskaitmenintos ir norintys net nepatekę į archyvą bylas gali peržiūrėti internete (www.epaveldas.lt). Tarp suskaitmenintų Lietuvos RKB metrikų knygų ir 27 Kupiškio RKB knygos, saugomos Lietuvos valstybės istorijos archyve: Kupiškio RKB gimimo metrikų aštuonios knygos (1781–1797; 1802–1818; 1862–1870; 1870–1878; 1879–1884; 1884–1893; 1893–1899; 1899–1906)20; santuokos metrikų devynios knygos (1781–1799; 1861–1870; 1870–1883; 1884–1891; 1891–1899; 1899–1918; 1919–1923; 1923–1929; 1929– 1940)21 ir mirties metrikų dešimt knygų (1781–1797; 1846; 1848–1866; 1866–1879; 1879–1888; 1888–1898; 1898–1918; 1919–1923; 1923–1932; 1932–1940)22. Pažymėtina, kad 1802–1818 m. metrikos knygoje registruotas gimimas (krikštas), santuokos ir mirtys23. Tad ši knyga įrašyta prie gimimo metrikų knygų ir nebekartojama. Remiantis minėtomis metrikų knygomis pabandyta nustatyti Kupiškio katalikų bažnyčioje dirbusius kunigus. Su minėtomis Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomomis metrikų knygomis buvo supažindinti „Kupiškėnų minčių“ skaitytojai24, moksliniams tyri- nėjimams šių archyvinių bylų medžiaga naudojama pirmą kartą. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje (toliau – LMA VB RS) saugoma daug Lietuvos istorijai svarbių ir vertingų doku- mentų. Tarp jų – ir Kupiškio Romos Katalikų Bažnyčios (RKB) metrikų (krikšto, yra įvardytų gimimo, santuokų ir mirimo) knygos. LMA VB RS 268 fonde (bažnytinių archyvinių dokumentų kolekcija) saugomos bylos sietinos su bažnyčių istorija25. Tarp jų 76 bylos, itin svarbios Kupiškiui26. Deja, seniausiomis datomis pažymėtose knygose ir ankstyvosiose mirimo metrikų knygose neįrašytos kunigų pavardės. Knygos pildytos ranka, juodu ir rudu rašalu, lotynų, lenkų ir rusų kalbomis, tačiau kai kur dėl neaiškios rašysenos kyla keblumų perskaityti kunigo pavardę (straipsnyje nurodomi galimi variantai). Beveik visos metrikų knygos įrištos į kartoninius viršelius. Kai kurių jų pir- majame lape įrašyta, pvz.: „Kupiškio metrikų knyga pradėta komendoriaus Juozo © VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799. 2 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Šis tekstas, kurio nuorašas patvirtintas nustatyta tvarka, internete nuolat skelbiamas nuo 2016 12 28. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. KUPIŠKIS Gineikos“ (1781–1785 m. knyga) arba „Kupiškio metrikų knyga pradėta klebono Igno Ksavero Kontrymo“ (1786–1806); „Kupiškio krikšto knyga pradėta Mato Igno Dryževičiaus“ (1794–1804); „Kupiškio krikšto knyga pradėta Antano Sebastijansko“ (1807–1813). Žodis „komendorius“ nūdienos vikaro atitikmuo. Metrikų knygos padeda nustatyti parapijoje dirbusius kunigus, be to, jos labai svarbios bandantiesiems surasti giminaičius ir nustatyti savo genealoginį medį, galbūt čia išvardytos bylos padės ieškantiems savo giminystės šaknų. Itin vertingos medžiagos kunigų veiklai sovietmečiu atskleisti, okupacinės valdžios naudotos priemonės priversti kunigus bendradarbiauti rastos Lietuvos ypatingajame (buvusiame KGB) archyve (toliau – LYA) saugomose bylose27: tai – Kupiškio saugumo darbuotojų ataskaitos ir pažymos apie įvairių metų agentūrinę veiklą; kitų metų agentūrinės veiklos planai; yra ir pažyma apie Kupiškio KGB skyriaus kompleksinį patikrinimą, kurioje reiškiamas nepasitenkinimas, kad neat- liktas svarbus darbas – neįtraukti į bendradarbius dvasininkai. Žinių teikia ir 1797 m. Kupiškio parapijos dekanato vizitacijos medžiaga, saugojama Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje (toliau – VUB RS)28. Įdomių faktų parapijos istorijai surasta 1914–1940 metų spaudoje: visuomenės, literatūros ir politikos dienraštyje „Viltis“, kuri greitai tapo kultūros, visuomenės, politikos ir literatūros dienraščiu, mėnesiniame Šv. Pranciškaus III Ordino laikraš- tyje „Pranciškonų pasaulis“ ir sovietmečio (šmeižikiški straipsniai apie kunigus) bei Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos spaudoje. Dalis straipsnyje naudotos archyvinės medžiagos mūsų jau publikuota knygose, skirtose daktarui monsinjorui Jonui Juodeliui29 bei prelatui Klemensui Gutauskui30, mons. Petrui Baltuškai31. Remiantis archyvuose surastais naujausiais duomenimis straipsnyje patikslinti kai kurie spaudoje jau įsigalėję ir naudojami faktai. 1 lentelė* Bažnyčios Lietuvoje 2016 m. Eil. Arkivyskupijos Vyskupijos Dekanatų Parapijų skaičius Nr. skaičius 1. Kauno arkivyskupija Kauno arkivyskupija 7 92 Kaune 13 parapijų, 7 rektoratai, 2 Kauno I vienuolynų bažnyčios Kauno II 12 parapijų 2. Šiaulių vyskupija 5 68 3. Telšių vyskupija 11 151 4. Vilkaviškio vyskupija 7 104 5. Vilniaus arkivyskupija Kaišiadorių vyskupija 7 68 6. Panevėžio vyskupija 9 111 7. Vilniaus arkivyskupija 9 95 Vilniuje Vilniaus I 9 parapijos ir 8 rektoratai Vilniaus II 6 parapijos Iš 2 7 55 679, 15 rektoratų ir 2 viso: vienuolynų bažnyčios * Lentelė sudaryta remiantis „Katalikų žinynu“ rapinių bažnyčių ir koplyčių skaičius, diecezinių 2016, Vilnius, Katalikų pasaulio leidiniai, 2016, kunigų bei kunigų vienuolių skaičius, taip pat p. 21–161, 362–363. Lentelėje nenurodytas nepa- nepateikti Kariuomenės ordinariato duomenys. © VðÁ „Versmës“ leidykla. Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 2029-0799. 3 Interneto