IŠ laisvės KOVų ARchyVO Daugėliškių miško bunkerio paslaptys Partizaninio karo vietų archeologiniai tyrimai dar tik prasidėję. 2010 m. vykdyti pirmieji Lietuvoje partizanų bunkerių kasinėjimai: ištirta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojo Leonardo Grigonio-Užpalio vadavietė Daugėliškių miške (Raseinių r.) ir Prisikėlimo apygardos štabo būstinės Minaičių ir Balandiškio kaimuose (Radviliškio r.). Daugėliškių miško bunkerio archeologinius tyrimus atliko būrys ben- draminčių, vadovaujamų Gedimino Petrausko. Rasta daugiau nei 1000 radinių, suteikusių duomenų apie partizanų kovinę parengtį ir kasdienį Žurnalo viršelį puošia vienas iš gyvenimą. Archeologijos duomenys buvo lyginami su Lietuvos ypatinga- Daugėliškių miško bunkerio radinių – jame archyve saugomų baudžiamųjų bylų informacija bei partizanų ryši- Gediminaičių stulpai – karinės ninko prisiminimais. Kompleksiniai tyrimai atskleidė naujas partizaninio uniformos apykaklės ženklelis, karo istorijos pažinimo galimybes. priklausęs vienam iš šešių Prisikėlimo Fotografijose – 1948 m. pavasarį įrengto bunkerio kasinėjimų vaizdai, apygardos partizanų. G. Petrausko nuotrauka, 2010 m. matyti apdegusios jų konstrukcijos bei dešimtys radinių, kurie mena Lie- tuvos partizanus ir jų žūtį. 1950 m. liepos 22 d. Daugėliškių miško bunkeris Lietuvos partizanų uniformos detalė (Raseinių r.) buvo užpultas, žuvo 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos apykaklės antsiuvas (LYA f. 3377 ap. 55 b. 222). A. Petrauskienės nuotrauka. signataras L. Grigonis-Užpalis, Aleksas Meškauskas-Elytė, Vytautas Kuzmic- 2012 m. kas-Sakaliukas, Juozas Tomkus-Gabrys ir partizanas slapyvardžiu Banga; Juozas Zinius-Nemunėlis suimtas, nuteistas kalėti, į Lietuvą negrįžo. Kasinėjimų vaizdai. V. Vaitkevičiaus nuotraukos. 2010 m. 28 Lietuvos laisvės Kovos sąjūdžio tarybos DEKLARACIJA, Pasirašyta 1949 m. vasario 16 d. V. Vaitkevičiaus nuotrauka 2011 m. 29 IŠ LAISVĖS KOVų ARchyVO 1949 m. vasario 16-osios Lietuvos Nuo 1949 m. kovo mėn. partizanų pastangomis Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija buvo dauginama ir platinama. Šį nuorašą deklaracija išsaugojo Daugėliškių miško eigulys, partizanų ryšinin- kas Kęstutis Albinas Bersėnas-Stirniukas. 1949 m. vasario 16-osios Deklaracija Minai- 1999 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas čių kaime (Radviliškio raj.) pasirašyta LLKS Tarybos Deklaraciją pripažino Lietuvos valstybės teisės aktu. Prezidiumo pirmininko Jono Žemačio-Vytauto bei Tarybos narių – Aleksandro Grybino-Fausto, Vytauto The secrets of the forest bunker of Gužo-Kardo, Juozo Šibailos-Merainio, Broniaus Lie- sio-Nakties, Leonardo Grigonio-Užpalio, Adolfo Rama- Daugeliškiai nausko-Vanago, Petro Bartkaus-Žadgailos. Doku- Aistė PETRAUSKIENĖ, Vykintas VAITKEVIČIUS mentu skelbiama, kad LLKS prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lie- 2010 saw the launch of archaeological investigations tuvos valstybės atkūrimui, kurioje garantuojamos of the sites of partisan battles. Published are the materi- lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams bei užtikri- als from the Daugėliškiai forest bunker excavations — charred bunker constructions, find sites, detail of Lithu- nama socialinė globa. O „Komunistų partija, kaip dik- anian partisan uniform — the Columns of Gediminas. tatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių Published also is a facsimile of the February 16th tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuosta- 1949 Declaration — a document declaring that free- tui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma tei- dom fighters in occupied Lithuania assume the respon- sine partija“. Deklaracija apeliuoja į 1922 m. Lietuvos sibility to lead the restoration of an independent and Respublikos Konstituciją, Žmogaus teisių deklaraciją bei democratic state. In 1999 the declaration was recog- kreipiasi į visą demokratinį pasaulį pagalbos. nised as Lithuanian state law . 30.