LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS N U T A R I M A S DĖL TAURAGĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO 2010 m. birželio 21 d. Nr. 1069 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1. Patvirtinti Tauragės apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama). 2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Tauragės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 3. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra prie Aplinkos ministerijos, nuo 2010 m. liepos 1 d. perimanti apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo funkcijas, turi bendradarbiaudama ir suderinusi su Regiono plėtros taryba per pusę metų nuo bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti Tauragės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įgyvendinimo programą. MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 1069 TAURAGĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Tauragės apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau – bendrasis (generalinis) planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nuostatomis ir institucijų išduotomis planavimo sąlygomis. 2. Bendrojo (generalinio) plano numatoma apskrities teritorijos vystymosi koncepcija parengta 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui. 3. Bendrasis (generalinis) planas suderintas su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, aprobuotas Tauragės regiono plėtros tarybos 2008 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. R1-37 ir patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (2009 m. sausio 27 d. patikrinimo aktas Nr. TP1-1). 4. Bendrasis (generalinis) planas detalizuoja ir konkretizuoja patvirtinto Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius apskrities teritorijoje. 5. Bendrojo (generalinio) plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į konsultavimosi procedūros rezultatus, taip pat strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir sprendinių poveikio vertinimo išvadas. 6. Bendrajame (generaliniame) plane vartojamos sąvokos apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose ir atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153- 5571). II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA 1. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO NUOSTATOS IR BENDRŲJŲ TIKSLŲ SISTEMA 7. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas išskyrė šalies teritorijoje pagrindinį erdvinės funkcinės struktūros komponentą – aktyvios ir santykinai aktyvios raidos arealus, formuojančius funkcinį šalies stuburą, kaip svarbiausią socialinio, ekonominio ir urbanistinio aktyvumo zoną, sudarančią metropolinės integracijos ašis. 8. Dėl savo geografinės padėties Tauragės apskritis į šią zoną nepatenka ir kartu su likusia šalies teritorija sudaro dekoncentruotos plėtros arealus, kuriems reikia valstybės dėmesio ir paramos. 9. Vystymo požiūriu apskritis priskirta Pietų–Vakarų Lietuvos regionui, kuriam būdingos didelės socialinės, ekonominės, ekologinės ir urbanistinės problemos ir depopuliacijos tendencijos. 10. Pagal teritorijos vystymo strategijos pobūdį šiame regione nustatyti trijų tipų arealai: 10.1. konversinio vystymo (šiaurės rytų regiono dalis), kur reikia esamų tradicinio naudojimo krypčių pertvarkos ir ypatingo aplinkosauginio reglamentavimo; 10.2. palaikomojo vystymo (šiaurės vakarų ir vakarų regiono dalys), kur reikia esamo naudojimo adaptacijos ir atitinkamo valstybės palaikymo; 10.3. plėtojamojo vystymo (rytų–pietryčių regiono dalis), kur numatoma intensyvinti esamą naudojimą. 11. Pagrindiniam vystymo strategijos principui įgyvendinti būtina laikytis šių principinių apskrities teritorijos tvarkymo nuostatų: 11.1. šalies, apskrities ir savivaldybių socialinės-ekonominės ir ekologinės politikos kryptys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti viena kitai; 11.2. apskrities aplinkos kokybė – visos apskrities žmonių turtas ir turi būti išsaugota dėl savo prigimtinės vertės; 11.3. apskrities teritorijos išteklių naudojimas turi atitikti bendruosius perspektyvinius visuomenės poreikius, būti darnus funkciniu požiūriu ir laiduoti gamtinės aplinkos taršos mažinimą; 11.4. apskritis privalo aktyviai prisidėti prie darnaus vystymosi koncepcijos įgyvendinimo šalies ir Europos lygiu; 11.5. apskrities savitumo išsaugojimas ir plėtra turi būti pagrįsti įvairiais teritoriniais veiksniais: geopolitiniais, ekonominiais, gamtine, kultūrine įvairove ir kitkuo. 12. Apskrities teritorijos vystymo tikslų sistema sudaroma numatant ir nuosekliai įgyvendinant darnaus vystymosi strategiją, kuri užtikrintų sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektinių išteklių naudojimą, nuosaikų ir stabilų ekonomikos augimą, visuomenės gerovę, patikimas socialines garantijas. 13. Apskrities teritorijos vystymo bendrieji tikslai konkretizuojami socialinėje, ekonominėje, aplinkosaugos ir erdvinės struktūros vystymo plotmėje. 14. Socialinės struktūros vystymo plotmėje numatyta: 14.1. užtikrinti teritoriškai diferencijuotą socialinės-kultūrinės infrastruktūros plėtrą; 14.2. suteikti apskrities savivaldybėms socialinio vystymo galimybes, prireikus spręsti apskričiai reikalingų savivaldybių skaičiaus kitimo klausimą; 14.3. suteikti daugiau galimybių plėtoti regioninę, demografinę ir socialinę politiką – rengti specialias regionines nedarbo mažinimo, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų, socialinių paslaugų teikimo, gyvenviečių bendruomenių aktyvinimo programas; 14.4. remti apskrities kultūrinį identitetą, etnokultūros teritorinį savitumą; 14.5. diegti naujausias informacines technologijas; 14.6. užtikrinti sveiką ir švarią regiono aplinką. 15. Ekonominės struktūros vystymo plotmėje numatyta: 15.1. apskrities ūkiui plėtoti, verslo konkurencingumui skatinti naudoti tarptautinius ir šalies tranzitinius koridorius; plėtoti ir modernizuoti regiono, vietinių kelių infrastruktūrą ir kokybę – integruotis į bendrą ES sistemą; 15.2. užtikrinti žemėnaudos prioritetus, funkcinę žemės naudojimo konversiją, išlaikant racionalią žemės naudojimo pusiausvyrą; modernizuoti tradicinį žemės ir miškų ūkį, skatinti ekologinę žemdirbystę; 15.3. skatinti turizmo infrastruktūros plėtrą, sporto ir poilsio organizavimą. 16. Aplinkosaugos struktūros plotmėje numatyta: 16.1. racionaliai tausoti ir remti regiono aplinkos, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtinio karkaso sistemos išsaugojimą ir naudojimą; 16.2. užtikrinti regiono savitumą formuojančios gamtinės ir kultūrinės, etnografinės, istorinės aplinkos vertybių efektyvią apsaugą, saugų eksponavimo prieinamumą ir naudojimą; 16.3. užtikrinti ekologiškai ir ekonomiškai pagrįstų, aplinkosaugos reikalavimams neprieštaraujančių projektų ir strateginių kraštotvarkos programų įgyvendinimą. 17. Erdvinės struktūros vystymo plotmėje numatyta: 17.1. užtikrinti tinkamą urbanistinių jungčių funkcionavimą; 17.2. plėtoti regiono urbanistinį karkasą, stiprinant jo centrą; 17.3. išsaugoti ir tikslingai naudoti kraštovaizdžio kultūrinį paveldą – plėtoti socialinę, kultūrinę ir techninę infrastruktūrą; 17.4. spręsti regiono problemines situacijas, taikyti aktyvias regioninės politikos priemones regiono plėtros prioritetams ir tikslams įgyvendinti. 2. BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA 18. Apskrities teritorijos erdvinį karkasą sudaro ūkinio aktyvumo centrai – regiono centras Tauragė, esamų savivaldybių centrai Jurbarkas, Pagėgiai ir Šilalė, trijų tipų integracijos ašys: urbanistinės-ūkinės integracijos, rekreacinio aktyvumo ir svarbiausios ekologinio stabilizavimo ašys. 19. Urbanistinės-ūkinės integracijos ašys jungia tarpusavyje pagrindinius apskrities centrus ir apskrities teritoriją su gretimais regionais. Jas sudaro: 19.1. šalies tarptautinė urbanistinės-ūkinės integracijos ašis, jungianti Karaliaučių, Tauragę, Šiaulius, Rygą; ši ašis sudaro šio regiono urbanistinio-ūkinio aktyvumo stuburą; 19.2. šalies regioninės urbanistinės-ūkinės integracijos ašys, jungiančios tarpusavyje esamus savivaldybių centrus ir juos su gretimų regionų ar savivaldybių centrais: Šilutė– Pagėgiai–Jurbarkas–Kaunas ir Jurbarkas–Tauragė–Šilalė–Telšiai; 19.3. lokalinės jungtys, jungiančios apskrities esamus (savivaldybių) ir numatomus lokalinius aptarnavimo centrus; 19.4. automagistralė Kaunas–Klaipėda ir tarptautinio geležinkelio linijos atkarpa Tilžė– Šiauliai, prisidedančios prie apskrities ūkinio aktyvinimo; 19.5. urbanistinės-ūkinės integracijos ašyse istoriškai susiformavusios