Lietuva yra labai tinkamas gyventi žmogui kraštas, vienas tinkamiau- sių pasaulyje ne tik dėl gamtinių, bet ir dėl socialinių ekonominių sąly- Vidmantas Daugirdas gų, vietos gyventojų pastangų gražinti, puoselėti savo Tėvynę. Mūsų Donatas Burneika Lietuvos dabar retai apgyventos teritorijos ateityje įgaus vis didesnę vertę, nes greitai Europoje tiesiog ims trūkti „laisvos“ erdvės nenorintiems Edis Kriaučiūnas gyventi mieste ir gyventojų perpildytoje teritorijoje. Todėl tikėtina, Gintaras Ribokas kad ir dalis Lietuvos kaimų ateityje atsigaus, ims kurtis iš naujo. Ir pir- retai apgyventos miausia čia norės apsigyventi sugrįžę iš emigracijos ir didžiųjų miestų Saulius Stanaitis lietuviai. Tačiau tai bus ne taip greitai ir ne taip gausiai, kaip norėtųsi. Rūta Ubarevičienė teritorijos 2012–2013 m. Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geogra- fijos ir demografijos institute buvo vykdomas nacionalinės mokslo programos „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ mokslinių Lietuvos apgyventos teritorijos retai tyrimų projektas „Lietuvos retai apgyventos teritorijos ir jų gyven- tojai“. Monografijoje skelbiama dalis šio tyrimo metu surinktos ir apibendrintos medžiagos. Tai išsamus, kompleksiškas, teritoriškai detalus Lietuvos retai apgyventų teritorijų paveikslas, kuris turėtų sudominti sprendimus dėl Lietuvos teritorijos plėtros priimančias ins- titucijas, akademinę visuomenę ir platų skaitytojų ratą besidomintį Lietuvos geografija. Lietuvos retai apgyventos teritorijos 2012 m. Projektą „Lietuvos retai apgyventos teritorijos ir jų gyventojai“ finansavo Lietuvos mokslo taryba (Nr. SIN-02/2012); Projekto vykdytojas Lietuvos socialinių tyrimų centras, Visuomenės geografijos ir demografijos institutas (2012–2013 m.) Žemėlapio rengimas ir maketavimas – leidykla DIDAKTA Sutartiniai ženklai Kaimo gyventojų tankumas km2 < 5,0 Lietuvos retai apgyventos teritorijos 2001 m. 5,1–10,0 10,1–12,5 > 12,5 valstybės siena apskrities riba savivaldybės riba seniūnijos riba savivaldybės centras seniūnijos centras seniūnijos pavadinimas žemėlapis GDR250LT © Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Vidmantas Daugirdas Donatas Burneika Lietuvos Edis Kriaučiūnas Gintaras Ribokas retai apgyventos Saulius Stanaitis Rūta Ubarevičienė teritorijos MONOGRAFIJA Vilnius 2013 TURINYS ĮVADAS 6 Kolektyvinė monografija I. RETAI APGYVENTŲ TERITORIJŲ SAMPRATA 11 Mokslinis redaktorius doc. dr. Vidmantas Daugirdas 1.1. Kas yra retai apgyventa teritorija? 11 1.2. Ką rodo teritorijos gyventojų tankumas? 12 Autoriai: II. DEPOPULIACIJA IR RETAI APGYVENTOS doc. dr. Vidmantas Daugirdas TERITORIJOS EUROPOS SĄJUNGOJE 14 prof. dr. Donatas Burneika prof. dr. Saulius Stanaitis dr. Edis Kriaučiūnas III. RETAI APGYVENTŲ TERITORIJŲ dr. Gintaras Ribokas PAPLITIMAS LIETUVOJE 19 dokt. Rūta Ubarevičienė 3.1. Ankstesni retai apgyventų teritorijų tyrimai 19 3.2. Retai apgyventų teritorijų paplitimas 22 Paveikslus monografijai parengė Rūta Ubarevičienė Santrauką į anglų kalbą išvertė Reda Dudienė 3.2.1. Depopuliacija ir gyventojų tankumo mažėjimas 22 Maketavo UAB „SAVAS TAKAS“ IR KO 3.2.2. Retai apgyventos savivaldybės 24 Viršelio dizainas Gediminas Akelaitis 3.2.3. Retai apgyventos seniūnijos 26 Viršelio nuotraukų autorė Gintarė Pociūtė IV. GYVENTOJŲ DEMOGRAFINĖ BŪKLĖ IR JOS KAITOS Apsvarstė ir rekomendavo išleisti Lietuvos socialinių tyrimų centro taryba TENDENCIJOS RETAI APGYVENTOSE TERITORIJOSE 31 (2013 m. gruodžio 12 d., protokolo Nr. 9) 4.1. Gimstamumas, mirtingumas ir natūrali kaita 31 4.2. Gyventojų sudėtis pagal amžių 35 Recenzavo: 4.3. Gyventojų migracija 40 4.3.1. Emigracija iš retai apgyventų savivaldybių 40 akad. Antanas Buračas (LEU) prof. dr. (hp) Meilutė Taljūnaitė (LSTC) 4.3.2. Vidinės migracijos kryptys 47 prof. dr. Jolanta Aidukaitė (LSTC) 4.3.3. Emigracija iš retai apgyventų seniūnijų 49 prof. dr. Dovilė Krupickaitė (VU) V. GYVENVIEČIŲ TINKLO KAITOS ĮTAKA RETAI APGYVENTŲ TERITORIJŲ RAIDAI 50 Monografija parengta Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demogra- 5.1. Kaimo gyvenviečių tinklas ir jo kaita 50 fijos institute 2012–2013 metais vykdant nacionalinės mokslo programos „Socialiniai iššūkiai nacio- naliniam saugumui“ mokslinių tyrimų projektą „Lietuvos retai apgyventos teritorijos ir jų gyventojai“. 5.1.1. Gyvenviečių tinklo formavimas sovietmečiu 50 Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba (Nr. SIN-02/2012). 5.1.2. Gyvenviečių sistemos pokyčiai 1989–2011 m. 52 5.1.3. Retai apgyventų teritorijų gyvenviečių tinklo apibūdinimas 53 5.1.4. Gyventojų ir gyvenviečių pasiskirstymo RAT ypatumai 55 5.1.5. Gyventojų teritorinė koncentracija 59 5.2. Miestų įtaka retai apgyventų teritorijų raidai 5.2.1. Miestų įtaka gyventojų skaičiaus kaitai 63 5.2.2. Vilniaus miesto įtaka Rytų Lietuvoje 65 5.2.3. Kitų didesnių miestų įtaka retai apgyventoms teritorijoms 70 VI. RETAI APGYVENTŲ TERITORIJŲ SOCIALINĖS EKONOMINĖS RAIDOS YPATUMAI 73 6.1. Retai apgyventų savivaldybių socialinė ekonominė raida 2002–2012 m. 73 6.2. Žemės ūkio ir ūkininkavimo socialiniai ekonominiai aspektai 78 6.2.1. Retai apgyventų teritorijų žemės naudojimo ypatybės 78 6.2.1.1. Mažiau palankios ūkininkauti teritorijos 78 6.2.1.2. Žemės ūkio intensyvumo skirtumai 80 6.2.1.3. Žemėnaudos skirtumai ir žemės ūkio veiklos imitacija 85 6.2.1.4. Apleistos žemės ir jų naudojimo problema 89 6.2.1.5. Teisinė bazė apleistai žemei ir žemės ūkio plėtrai joje administruoti 92 6.2.2. Ūkininkų nuomonė apie ūkininkavimo galimybes retai apgyventose teritorijose 95 6.2.3. Retai apgyventų teritorijų talpumo problema 98 6.3. Miškų naudojimo ypatumai retai apgyventose teritorijose 106 6.4. Rekreacijos ir turizmo plėtra retai apgyventose teritorijose 110 6.5. Teritorinės atskirties didėjimas 115 6.6. Svarbiausios retai apgyventų teritorijų socialinės problemos gyventojų akimis 118 IŠVADOS IR APIBENDRINIMAI 126 RETAI APGYVENTŲ TERITORIJŲ VYSTYMO POLITIKOS GAIRĖS 130 SUMMARY 132 Literatūra 137 Priedas 144 Lietuvos retai apgyventos teritorijos | MONOGRAFIJA Lietuvos retai apgyventos teritorijos | MONOGRAFIJA 6 ĮVADAS jis gali turėti įtakos demografiniams, socialiniams, ekonominiams ir kitokiems RAT 7 rodikliams. Aišku, kad mes labiau užfiksavome esamą būklę, ją įvertinome, o atsakyti į klausimą, kodėl taip yra, kodėl Lietuva tampa retai apgyventu kraštu, ne taip papras- Įprasta manyti, kad Lietuva – seniai įsisavintas ir gana tankiai apgyventas ta. Tai mums pavyko tik iš dalies. Tikimės, kad ši knyga pravers ne tik geografijos, bet kraštas. Tačiau Lietuvoje sparčiai daugėja teritorijų, net ištisų regionų, „demografi- ir įvairių kitų socialinių mokslų krypčių mokslininkams, studentams, visiems, kurie nių dykrų“, kuriuose gyventojų tankumas yra labai mažas ir vis mažėja. Įsibėgėjusi domisi Lietuvos geografija, demografine, socialine ir ekonomine raida, atkreips soci- depopuliacija ir retai apgyventų teritorijų (toliau – RAT) plitimas tampa nauju rimtu alinės ekonominės politikos formuotojų ir viešojo valdymo praktikų dėmesį. iššūkiu Lietuvos visuomenei ir valstybei. Dabar RAT jau apima 45 % šalies teritori- RAT reiškinys Lietuvoje atkreipė mūsų dėmesį jau daugiau kaip prieš dešim- jos. Problema yra labai aktuali, nes RAT yra tarsi indikatorius, kuris rodo, kas visos tmetį. Dideli RAT plitimo mastai paskatino imtis nuodugnesnių tyrimų. Manėme šalies galėtų laukti ateityje. Kad gyventojų skaičius ir tankumas šalyje mažėja jau nuo ir manome, kad teritorinės depopuliacijos reiškinį Lietuvoje būtina pažinti, siekiant pat Nepriklausomybės atgavimo – nėra naujiena. Ir priežastys tarsi visiems aiškios užbėgti už akių pavojingai teritorijų socialinei ir ekonominei degradacijai ir dėl to – gausi emigracija, mažas gimstamumas, gyventojų senėjimas – šalis išgyvena demo- kylančiai grėsmei – šalies teritorinės plėtros tolygumo praradimui. grafinę krizę, vyksta depopuliacija, kasmet netenkame po didoką miestą gyventojų. 2012–2013 m. Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir Tačiau visuomenei bei valstybės institucijoms vis dar ne visai aiškūs RAT paplitimo ir demografijos institute buvo vykdomas nacionalinės mokslo programos „Socialiniai plitimo mastai ir padariniai, kaip tai veikia vietos gyventojų gyvenimo sąlygas, kokia iššūkiai nacionaliniam saugumui“ mokslinių tyrimų projektas „Lietuvos retai apgy- ateitis laukia šių teritorijų. RAT vis dar išlieka mažai ištirtu, nepažįstamu reiškiniu. ventos teritorijos ir jų gyventojai“. Monografijoje skelbiama dalis šio tyrimo metu Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijoje (2002, 2005, 2012) pabrėžiama, surinktos ir apibendrintos medžiagos. Šis tyrimas, lyginant su ankstesniais, buvo kad netolygi socialinė ir ekonominė raida, didelė gyventojų emigracija, kiti socialinės platesnis, išsamus, kompleksiškas, pasižymėjo teritoriniu detalumu (regioniniu ir demografinės degradacijos reiškiniai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui (Dėl Na- lokaliu lygmeniu), jį vykdė įvairių visuomenės geografijos mokslo šakų mokslinin- cionalinio..., 2012). Todėl gyventojų netekimas, teritorijos ištuštėjimas Lietuvoje yra kai – gyventojų ir gyvenviečių, ekonominės, socialinės, kaimo, turizmo ir rekreacijos rimta problema, kuriai spręsti reikia ieškoti būdų ir priemonių jau dabar. Dabar rei- specialistai. Pagrindinis analizavimo laikotarpis apėmė dešimtmetį tarp 2001 ir 2011 kia pradėti formuoti specialios regioninės politikos priemonių sistemą, skirtą RAT, m. gyventojų surašymų, tačiau kai kuriais atvejais naudojami, lyginami ir seniau at- galbūt net paskelbiant jas vienu iš prioritetų, pasiruošti tvarkyti tokias šalies terito- liktų tyrimų ar statistikos duomenys. rijas, kuriose jau ne tik nedaugėja