VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA Erika Vyšniauskaitė DIDŽIAUSIĄ TV RINKOS DALĮ LIETUVOJE TURINČIŲ KANALŲ (TV3, LNK, BTV, LTV) TENDENCIJOS 2001 – 2011 METAIS Magistro baigiamasis darbas Žurnalistikos ir medijų analizės studijų programa, valstybinis kodas 62609S105 Žurnalistikos studijų kryptis Vadovas (-ė)_____________________ _________ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta ___________________ __________ __________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2012 TURINYS PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNAS IR SANTRUMPOS PAVEIKSLŲ IR LENTELIŲ SĄRAŠAS SANTRAUKA SUMMARY ĮVADAS...............................................................................................................................................8 I. TELEVIZIJOS VAIDMUO XX – XXI AMŽIŲ SANDŪROJE..............................................14 1.1. Masinės informacijos priemonės. Teoriniai požiūriai.......................................................14 1.2. Šiuolaikinės televizijos tendencijos.....................................................................................16 1.2.1. Televizijos globalėjimas...................................................................................................20 1.2.2. Komercializacija, vesternizacija, tabloidizacija televizijoje............................................24 1.2.3. Postmodernizmo apraiškos televizijoje............................................................................30 1.3. Nacionaliniai Lietuvos transliuotojai ir jų auditorijos pasiskirstymas...........................36 1.3.1. Rytų TV rinkos iššūkiai televizijoms Lietuvoje...............................................................42 1.3.2. Technologiniai iššūkiai.....................................................................................................45 1.3.2.1. Skaitmenizacija...........................................................................................................46 1.3.2.2. Interneto plėtra............................................................................................................50 II. EMPIRINIS TYRIMAS. DIDŽIŲJŲ ŠALIES TELEVIZIJŲ KAITA 2001 – 2011 METAIS............................................................................................................................................53 2.1. Tyrimo metodologija............................................................................................................54 2.2. Žiūrimiausių televizijos kanalų programų tinklelių bendros tendencijos......................56 2.3. Žiūrimiausių televizijos kanalų programų Prime Time tendencijos...............................62 IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS PRIEDAI 1 PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNAS IR SANTRUMPOS Sąvokos - Channel Share (SHR) – kanalo dalis. Tai visos auditorijos procentinė dalis, tenkanti konkrečiam kanalui kokrečiu matuojamu periodu, dažniausiai naudojama TV reitingams analizuoti. - Globalizacija – ryšių intensyvėjimas, informacijos judėjimas, prieinamumo ir pasiekiamumo augimas skirtingose gyvenimo srityse pasauliniu mastu. - Gross Rating Points (GRPs) – vienas procentas bendros kanalo auditorijos. Pvz., jeigu Lietuvoje yra 2 627 000 televizijos žiūrovų, tai vienas 1 GRP bus lygus 26 270 žmonių. - Komercializacija – procesas, dėl kurio žiniasklaidos struktūros ir turinys ima atspindėti žiniasklaidos priemonių savininkų pelno siekimo tikslus ir priklausymą nuo aplinkybių rinkoje; „laisva idėjų pardavimo vieta“; - Postmodernistinis – (lot. post – po, už, vėliau) + pranc. moderne (naujausias, šiuolaikinis). Atitinkantis ne tik šiandienos, bet ir rytojaus visuomenės reikalavimus bei skonį, gebantis pasinaudoti naujausiais technikos laimėjimais. Postmodernizmas išreiškia idėjų krizę, vertybių, nuostatų, gyvenimo būdo kaitą, naujų motyvų įsitvirtinimą skirtingose kultūrose tuo pačiu metu. „Post–“ – tai naujumas, kitoniškumas, apimantis ir susiejantis technologijas, gyvensenos stilius ir kultūros gaminius, tampantis esminiu ideologiniu gyvensenos „šiuolaikiškumo principu“. - Prime Time – žiūrimiausias / klausomiausias laikas. Laiko tarpas dienoje, kai kanalas yra labiausiai naudojamas. Pvz., radijuje tai yra rytinis laikas 7.00 val. – 9.00 val. ryto. Televizijoje žiūrimiausias laikas – 18.45 val. – 23.00 val. - Rating (reitingas) – vidutinė laidos auditorija, išreikšta tūkstančiais žiūrovų arba procentais. - Reach – pasiekiamumas. Procentinė auditorijos dalis, kuri pamatys reklamą / laidą pagal pateiktą planą. Pvz., jei kanalo laidos planas turi bendrą 50% pasiekiamumą, tai reiškia (jeigu Lietuvoje yra 2 627 000 televizijos žiūrovų), kad bus pasiekta 2 627 000*0,5 = 1 313 500 žmonių auditoriją. - Target (universe/audience) – tikslinė auditorija. Tam tikrus demografinius (amžiaus, lyties ir pan.) kriterijus atitinkanti bendros auditorijos dalis, į kurią nukrepta kanalo laida ar reklama. Parindinis kriterijus televizijoje – žiūrovo amžius. - Tendencija (lot. tendentia < tendo – kreipiu, siekiu) – proceso, raidos bendroji kryptis; pažiūrų, veiksmų kryptingumas; išankstinė mintis; nusistatymas; 2 - TRP (Target Rating Point) – vienas tikslinės auditorijos procentas. Pvz., jei norima pasiekti auditoriją, kurios dydis 300 000 žmonių, tai 1 TRP bus lygus 30 000 žmonių. Santrumpos - TV3 – TV3 televizija - LNK – Laisvas nepriklausomas kanalas - LTV – Lietuvos televizija, visuomeninis transliuotojas - BTV – Baltijos televizija - TV – Televizija 3 PAVEIKSLŲ IR LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 Lentelė Globalios žiniasklaidos korporacijų TOP 7 (J. Bignell, 2004) 2 Lentelė Lietuvos nacionaliniai kanalai 3 Lentelė Televizijos tinklelio vienetų kategorijos 4 Lentelė Populiariausių televizijos laidų TOP 20 (TV3, LNK, BTV, LTV 2001 / 2011 m.) 1 Pav. Populiariausių TV kanalų auditorijos dalių dinamika (TNS LT) 2 Pav. Pagrindinių ir nišinių TV kanalų auditorijos dalis bei vidutinė TV kanalų žiūrėjimo trukmė 2001 – 2011 m.m. (Starcom) 3 Pav. Televizijos rinkos (didžiųjų, mažųjų ir kabelinių kanalų) išsiskaidymas Lietuvoje 4 Pav. Televizijos rinkos (didžiųjų ir mažųjų kanalų) išsiskaidymas Lietuvoje 5 Pav. Bendras (TV3, LNK, BTV, LTV) televizijų tinklelių turinio pokytis pagal valandas 2001 / 2011 m. 6 Pav. Bendras (TV3, LNK, BTV, LTV) televizijų tinklelių turinio pokytis pagal GRP 2001 / 2011 m. 7 Pav. Bendras (TV3, LNK, BTV, LTV) televizijų tinklelių turinio pokytis pagal SHR 2001 / 2011 m. 8 Pav. Bendras (TV3, LNK, BTV, LTV) televizijų Prime Time tinklelių pokytis pagal valandas 2001 / 2011 m. 9 Pav. Bendras (TV3, LNK, BTV, LTV) televizijų Prime Time tinklelių pokytis pagal SHR 2001 / 2011 m. 10 Pav. TV3 televizijos Prime Time tinklelio pokytis pagal valandas išreikštas procentais 2001 / 2011 m. 11 Pav. LNK televizijos Prime Time tinklelio pokytis pagal valandas išreikštas procentais 2001 / 2011 m. 12 Pav. BTV televizijos Prime Time tinklelio pokytis pagal valandas išreikštas procentais 2001 / 2011 m. 13 Pav. LTV televizijos Prime Time tinklelio pokytis pagal valandas išreikštas procentais 2001 / 2011 m. 4 SANTRAUKA Vyšniauskaitė, E. Didžiausią TV rinkos dalį Lietuvoje turinčių kanalų (TV3, LNK, BTV, LTV) tendencijos 2001 – 2011 metais. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovas: dr. M. Drunga. Vytauto Didžiojo Universitetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Viešosios komunikacijos katedra. – Kaunas, 2012. – 73 p. Šiame darbe, remiantis TV programų turinio analize – tiriant didžiausią TV rinkos dalį Lietuvoje sudarančių kanalų – TV3, LNK, BTV ir LTV programas, siekiama atskleisti bendras šalies TV tendencijas. Analizuojami bendri ir Žiūrimiausio laiko (Prime Time) 2001 ir 2011 metų TV tinklelių ir reitingų duomenys. Teorinėje darbo dalyje pristatomi teoretikų požiūriai, TV raida, analizuojamos šiuolaikinės TV tendencijos, technologiniai iššūkiai televizijai. Prieita prie išvadų, jog Lietuvos TV rinką vis labiau veikia globalizacija, šalies žiniasklaida atkartoja Vakaruose išplitusius verslo modelius. Globalizacijos dėka didėja užsienio produkcijos, kuri gerina šių kanalų turinio kokybę, plečia žiūrovo akiratį ir leidžia mūsų šaliai tapti atpažįstama pasaulinės TV rinkos dalimi. Iš Vakarų atėję reiškiniai – komercializacija, vesternizacija ir tabloidizacija – stipriai reiškiasi Lietuvos žiniasklaidoje: siekdamos pelno komercinės televizijos prioritetą skiria į pramogas orientuotiems produktams. TV postmodernėjimą Lietuvoje įrodo didėjantis turinio neapibrėžtumas, fragmentiškumas, paviršutiniškumas, nereprezentatyvumas, ironija, hibridizacija, ribų išnykimas, refleksyvumas, intertekstualumas, kontraversiškumas ir kt. Kaip ir prieš dešimtmetį, nacionalinės televizijos rinkoje itin stipriai konkuruoja du pagrindiniai komerciniai kanalai – TV3 ir LNK. Televizija išlieka populiariausia žiniasklaidos rūšimi šalyje, išlaiko ir didžiausią gyventojų pasitikėjimą. Didėjant kanalų pasiūlai (atsirandant specializuotiems kanalams) kinta didžiųjų TV vaidmuo, ryškėja kanalų auditorijos segmentacija. Reaguodamos į technologinius iššūkius – skaitmenizaciją ir interneto plėtrą, didžiosios Lietuvos TV stiprina joms priklausančius mažuosius kanalus ir pateikia vis daugiau ir įvairesnio savo turinio internete. Tai lemia TV ir žiūrovo santykio kaitą. Tiriamojoje darbo dalyje 4 didžiausių TV kanalų 8429 programos vienetai (1 vnt. = 1 TV laida) suskirstyti į 25 kategorijas. Išsiaiškinta, kiek ir kokių kategorijų programų patenko į bendrą TV tinklelį 2001 ir 2011 metais; kokie bendri programų pokyčiai įvyko; kaip keitėsi auditorijos elgsena; kokio tipo laidos buvo populiariausios