117 apžvalgos / ATMINTIS libertas Klimka Vilniuje, kurį laiką dirbo reformatų mokykloje Slucke. 1667 metais jis sugrįžo į Prūsiją; po penkerių metų apgynęs disertaciją, liko Ka- vertingo baltų istorijos šaltinio raliaučiaus universitete dėstyti. Savo studentus skatino domėtis šio ir jo autoriaus suKaKtys krašto praeitimi, tyrinėti išnykusios prūsų tautos kultūrą, nagrinėti jos istorinius šaltinius. Ir ne tik prūsų, bet ir kaimynų – kuršių, lietuvių, lenkų. Apibendrinęs studentų darbus, pridėjęs savo surinktus duo- menis, K.Hartknochas ėmėsi rašyti istorijos veikalus. Bet tai buvo jau Kristijono Donelaičio metais vis knieti sugrįžti prie knygos istorijos, ap- Torūnėje, dirbant gimnazijos dėstytoju. Pirmoji jo knyga buvo skirta tariant jos reikšmę kultūros raidai ir tautinės savimonės tapsmui. Šiuo- Lenkijos istorijai, tai – 1678 m. išleista „Respublica Polonica“. Labai kart prisiminkime leidinį, kuriam sukanka 330 metų. Tai Kristupo Hart- didelis jo nuopelnas – 1679 m. išleistas XIV a. istorinis šaltinis – kry- knocho parašyta „Senoji ir naujoji Prūsijos istorija“. Parašyta vokiškai, žiuočių metraštininko Petro Dusburgiečio „Kronika“. Jos gale kaip atspausta gražiu gotikiniu šriftu, išleista Frankfurte ir Leipcige. Įdomi komentarus leidėjas pridėjo savo tekstus lotynų kalba, pavadinęs mums tuo, kad joje pirmą kartą taip plačiai prabilta apie senąją bal- juos Selectae dissertationes historicae de variis rebus Prussicis, tų religiją, jos sistemos bruožus, šventoves, vaidilas ir kulto apeigas. opera et studio Christophori Hartknoch („Rinktinės istorinės diser- Papasakota ne siekiant supeikti ar paniekinti, bet kaip apie praeities tacijos apie įvairius prūsų dalykus...“; disertacijos pavadinimas tuo- kultūros reiškinį, vertą pagarbos ir dėmesio. Tai solidus veikalas – 668 met buvo suprantamas kaip samprotavimai). Baltų kultūrai pažinti didelio formato puslapiai ir dar nepaginuotos pratarmė, įžanga, daly- ypač vertingas yra K. Hartknocho 1684 m. veikalas „Senoji ir naujoji kinė rodyklė. Bet svarbiausia, kad knyga iliustruota puikiomis graviū- Prūsija“1, kurį sudaro dvi dalys. Pirmoje aprašoma krašto teritorija romis, todėl ji vertintina kaip ikonografinis istorijos, senosios religijos ir gamta, vietiniai gyventojai, vestuvių ir laidotuvių papročiai, taip ir kultūros šaltinis. Ten rasime įžymiosios Romuvos šventyklos piešinį: pat ir senoji prūsų religija. Antroje šios knygos dalyje pasakojama pavaizduotas garsusis ąžuolas su įkeltomis trijų vyriausiųjų dievų – Rytprūsių istorija pradedant nuo Kryžiuočių ordino atsikėlimo į prū- Perkūno, Pikulo ir Patrimpo – statulomis. Kitame piešinyje – vaidila, sų žemes ir aprašoma Prūsijos kunigaikštystės raida iki autoriaus pasiruošęs aukoti ožį. Žinoma, tai nėra piešiniai iš tikrovės; jie atkurti laikų. Dar K. Hartknochas yra parašęs ir Prūsijos bažnyčios istoriją iš pasakojimų, aprašymų. Vis dėlto šių atvaizdų kilmė lieka paslaptimi. (1686 m.). Štai kiek veiklos ir darbų per viso labo 43 gyvenimo me- Kita dalis iliustracijų – Prūsijos kunigaikštystės miestų vaizdai; ten gali- tus – tiek likimo jam buvo atseikėta… Kaip istorikas K. Hartknochas ma įžiūrėti įdomias smulkmenas iš kasdienio lietuvininkų gyvenimo. dirbo visai, sakytume, šiuolaikiškai: nurodo savo žinių šaltinius, ver- Knygoje yra ir paties autoriaus portretas; čia jis su dideliausiu tina juos kritiškai, daro apibendrinimus ir išvadas. Darbuotėje jam peruku, kaip reikalavo to meto mada. Įdomaus žmogaus būta: nemažai turėjo įtakos bendravimas su kitu įžymiu prūsų praeities savo gyvenimu ir veikla jis susiejo Lietuvą su kitomis istorinėmis tyrinėtoju kunigu Matu Pretorijumi (1635–1704). Yra net keliavę kartu baltų žemėmis. Kristupas Hartknochas gimė lygiai prieš 370 metų į sūduvių apgyvendintą Sembą. Bet aptarinėjant įvairius klausimus, Rytų Prūsijos dalyje, netoli Passenheimo. Dabar ta vietovė vadina- karštai diskutuojant juodviem pasitaikydavo ir susipykti. si Jablonka ir yra Lenkijoje, Varmijos-Mozūrijos vaivadijoje. Rašėsi Nūdienos baltiškosios mitologinių tyrinėjimų etapui būdingas pa- K. Hartknochas prūsu. Studijavo filosofiją ir teologiją garsiajame kartotinis, atidesnis dėmesys istoriografiniams šaltiniams, platesnis Karaliaučiaus universitete, tačiau su pertraukomis, tikriausiai dėl istorinis europinis kontekstas išties leidžia įžvelgti naujus mitologemų lėšų stygiaus. Vėliau buvo namų mokytoju gydytojo šeimoje netoli ar religinių ritualų bruožus, jų kilmę ir prasmę. Būtent tokiu požiūriu Kauno, evangelikų liuteronų mokyklos rektoriumi ir pamokslininku vertintinas K. Hartknocho veikalas „Senoji ir naujoji Prūsija“. Šiame Kristupo Hartknocho knygos „Senoji ir naujoji Prūsija“ titulinis lapas. 1684 Kristupo Hartknocho portretas. XVII a. 118 apžvalgos / ATMINTIS XVII a. šaltinyje mitologinių pastebėjimų nėra gausu, tačiau jie itin Istorija žino ypač reikšmingų knygų – jos tarsi gairės tautos kul- svarbūs kaip amžininko liudijimas (tokios autoriaus pastabos, kaip: „ir tūros raidoje. Būtų labai prasminga išleisti jų faksimiles kartu su mūsų dienomis“, „dar ir šiandien mūsų krašte randama“). K. Hartkno- vertimais ir komentarais. Į tokią seriją tikrai gražiai įsiterptų Kristu- chas pirmasis pabandė pateikti apibendrintą senosios prūsų religi- po Hartknocho „Senoji ir naujoji Prūsijos istorija“. jos ir jos kulto vaizdą, pagrįstą daugeliu rašytinių šaltinių nuo pačių N UORODOS seniausiųjų laikų iki pat jo gyvenamojo meto. Kai ką įterpė ir iš savo 1 Hartknoch, Chr. Alt – und Neues Preussen Oder Preussischer Histori� paties surinktų žinių. Pavyzdžiui, aprašė tikėjimą, kad po šeivamedžiu en zwey Theile/ In derer erstem von deß Landes vorjäriger Belegenheit gyveną barstukai, tokios žemės dvasios; paminėjo, kad Pikulo, miru- und Nahmen���������������/�������������� wie auch der ����������������������������������������lker/ so darinnen von dem Teutschen Or� siųjų globėjo, vardu prūsai gąsdina savo vaikus. Jų namuose, lygiai den gewohnet/ Uhrankunfft, Lebens�Beschaffenheit/ Sprache/ Religion/ Hochzeiten/ Begräbnüssen/ Haußhaltung/ Kriegsrüstung/ Republic und kaip Žemaitijoje ir Lietuvoje, tebelaikomi žalčiai, nes nuo tų įnamių andere Sitten und Gewohnheiten: In dem andern aber von deß Teutschen priklausanti gyvulininkystės sėkmė. Apskritai, rašydamas apie seną- Ordens Ursprung/ desselben/ wie auch der nachfolgenden Herrschafft ją religiją, K. Hartknochas siekė objektyvumo ir netgi pripažino jos vornehmsten Thaten und Kriegen/ Erbauung der Städte/ der itzigen Inn� būtinumą praeityje kaip prigimtinės. Savo nuostatas jis grindė antikos wohner Uhrsprung/ Religion/ Müntzordnung/ Rechten und Policeywesen gehandelt wird. Auß vielen alten so wohl als neuen/ einheimischen als autoritetais. Juk Ciceronas, Aristotelis ir kiti teigė, kad nėra pasaulyje außwertigen Scribenten/ Privilegien und andern Documenten/ so theils tokių barbariškų tautų, kurios nebūtų turėjusios nors kokio supratimo gedruckt/ theils geschrieben in verschiedenen vornehmen Bibliothec- apie Dievą. O, komentuodamas Petro Dusburgiečio teiginį apie prūsų ken und Archiven deß Landes vorhanden sind/ Mit sonderbahrem Fleiß zusammen getragen/ Durch M.Christophorum Hartknoch deß Thornis� garbinamus įvairius gyvūnus, aiškino, kad jie nebuvo laikomi dievais, chen Gymnasii Professorem. Franckfurt und Leipzig,In Verlegung Martin tik pašvęsti šiems. Išties ikikrikščioniškose baltų religijose praktikuotas Hellervorden/ Buchhändlern in Königsberg, Anno MDCLXXXIV. medžių, akmenų, šaltinių ir gyvūnų sakralizavimas visai nereiškė jų kultų; tiesiog šventvietės būdavo įrengiamos gamtoje, o ritualai skirti REVIEWS / MEMORY ne gamtos objektams, bet dievams. Beje, pažodinio senųjų kronikų „perskaitymo“ neretai pasitaiko ir mūsų dienų žiniasklaidoje... Libertas Klimka Įdomių etnografinių mažmožių galima pastebėti labai kruopščiai ANNIVERSARIES OF THE valuABLE HISTORICAL SOuRCE išraižytose K. Hartknocho knygos graviūrose. Tai arklių kinkymo būdas AND ITS AuTHOR su pavalkais, labai skirtinga vežimų įranga ir važnyčiojimas raitomis, Summary saviti žemės ūkio padargai, žvejybos įnagiai, vytinių plukdymas Nemu- During the year of Donelaitis I want to return to the history of the book, nu prieš srovę, drobių balinimas ištiesus pievoje. Nupiešti vyrai ir mo- describing its importance to the development of culture and national terys, apsivilkę senoviškąja margine, apsiavę pareskomis ir auklėmis. identity. This time let’s remember the publication, which is 330 years old. It O Tilžės priemiestyje stovinti kaimiška troba papuošta kraigo žirgeliais. is Christoph Hartknoch’s “The History of Old and New Prussia”. The book is an impressive work – 668 large-format pages. But most importantly, Štai ir įrodymas, kad ši tradicinė puošmena žinoma nuo seno... the book is illustrated with excellent engravings, so it is valuable as an Tekste taip pat daug įdomybių iš prūsų gyvenimo. Kad ir vestuvių iconographic source of history, old religion and culture. You will also find papročiai: knygoje aprašyta, kaip jaunoji atsisveikina su savo namų ži- a portrait of the author in the book. Christoph Hartknoch was born in the eastern part of Prussia, not diniu ir jo globėja dievaite Ponike, kaip ji vedžiojama užrištomis akimis far from Passenheim, in 1644. Now this place is called Jabłonka and po jaunojo sodybą ir ties visų pastatų durimis apiberiama grūdų mi- belongs to Poland. He called himself a Prussian and studied philosophy šiniu, o prieš guldytuves jai nukerpama plaukų sruoga. Labai keistos and theology at Königsberg university, however intermittently, most būdavusios laidotuvių apeigos: per šermenis mirusysis sodinamas į probably