ISTORIJA 2 0 1 1 / 1 L X I / 8 1 Audronė VEILENTIENĖ Lietuvos geopolitinės orientacijos pakeitimas ir Vilniaus susigrąžinimo planas Audronė Veilentienė – humanitarinių mokslų daktarė, Kauno technologijos universitetas; adresas: K. donelaičio g. 73, LT-44029 Kaunas; el. paštas: [email protected]; mokslinių interesų sritys – Lietuvos valstybingumo ir diplomatijos istorija 1918–1940; Lietuvos aukštojo mokslo istorija. Anotacija. Straipsnyje analizuojamos Lietuvos geopo- Vyriausybės nutarimą pakeisti geopolitinę orientaciją ir litinės orientacijos pakeitimo priežastys ir aplinkybės, numatomus Vilniaus susigrąžinimo planus savo knygoje bandoma išsiaiškinti, kokiais būdais Lietuva tikėjosi susi- pirmoji dar sovietmečiu paminėjo Regina Žepkaitė grąžinti sostinę Vilnių. 1918–1940 m. Vilniaus klausimas [57, 170–171], bet plačiau jų neanalizavo. Išsamiau apie buvo pagrindinė Lietuvos užsienio politikos problema, Lietuvos vyriausybės sprendimą pakeisti geopolitinę nulėmusi valstybės geopolitinę orientaciją. Iki 1925 m. orientaciją rašė istorikai Algimantas Kasparavičius [32, 57] Lietuva deklaravo orientaciją į Antantę ir Baltijos šalis, ir Vytautas Žalys [54, 81]. Vilniaus susigrąžinimo planai tačiau vėliau nukreipė žvilgsnį į SSRS ir Vokietiją, kurios istoriografijoje apskritai nenagrinėti. taip pat turėjo teritorinių pretenzijų Lenkijai. Pasitelkus Analizuojant šią temą kaip pagrindiniu šaltiniu remtasi diplomatines, politines ir karines priemones buvo kuriami Lietuvos centriniame valstybės archyve esančio Užsienio Vilniaus susigrąžinimo planai. reikalų ministerijos fondo (f. 383), Lietuvos mokslų aka- Prasminiai žodžiai: orientacija, diplomatija, užsienio demijos bibliotekos rankraščių skyriuje esančio Lietuvos politika, Vilniaus klausimas, sukilimas. valstiečių liaudininkų sąjungos (toliau – LVLS) fondo (f. 199) bylomis ir Mato Šalčiaus dokumentais, buvusiais Abstract. The article analyses the causes and circumstances jo dukros Ramintos Šalčiūtės-Savickienės asmeniniame of Lithuania’s geopolitical orientation; attempts are also archyve. Papildomos informacijos rasta to laikotarpio made to clarify the means by which Lithuania hoped to periodinėje spaudoje. regain Vilnius as capital. Vilnius issue was the main problem Šio darbo tikslas – analizuojant archyvinius dokumentus of Lithuania’s foreign policy in 1918–1940, which defined apžvelgti Lietuvos geopolitinės orientacijos pakeitimo the state’s geopolitical orientation. Till 1925, Lithuania priežastis ir aplinkybes 1923–1925 m. ir išsiaiškinti, ar declared its orientation towards the Entente and the Baltic buvo vykdomas Vilniaus susigrąžinimo planas. states; however, later it turned to the former USSR and Germany, the countries which also had territorial claims on Poland. Diplomatic, political and military measures were considered to regain Vilnius. 1. Lietuvos geopolitinės orientacijos Key words: orientation, diplomacy, foreign policy, pakeitimo priežastys ir aplinkybės Vilnius issue, rebellion. Jau 1923 metais, kai Ambasadorių konferencija Vilniaus Įvadas kraštą priskyrė Lenkijai, Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė straipsnių apie tai, kad orientacija į Antantės šalis ir Tautų Sąjungą nepasiteisino, nes nepadėjo Lietuvai atgauti savo sostinės Vilniaus. 1923 metais, vykstant sunkioms XX a. pabaigoje atkūrus valstybę, Lietuvos politikams deryboms dėl Klaipėdos konvencijos ir Lietuvai patiriant iškilo panašių klausimų kaip ir XX a. pradžioje. Vienas Antantės šalių spaudimą, įvairių partijų spaudoje pasirodė svarbiausių – kokia turėtų būti Lietuvos vidaus ir užsienio straipsnių apie Lietuvos orientaciją užsienio politikoje. Į politika, kuri padėtų ne tik išlaikyti valstybingumą, bet diskusiją įsitraukė ir diplomatai, ir politikai. ir jį sustiprintų. Didelio dabartinių istorikų susidomėji- 1923 m. kovo 21 d. „Lietuvos žinios“ išspausdino mo sulaukė Lietuvos užsienio politikos bei diplomatijos Jono Vileišio straipsnį „Naujas pralaimėjimas“, kuriame istorija. Vienas iš kontroversiškai vertinamų klausimų kritikuojama krikščionių demokratų užsienio politika Lietuvos Respublikos diplomatijos istorijos tyrinėjimuose [27, 1]. Straipsnyje krikščionys demokratai kaltinami, kad yra geopolitinės orientacijos pakeitimas 1925–1926 me- jie demagogiškai kelia triukšmą prieš Lenkiją, bet nieko tais, t. y. – posūkis nuo orientacijos į Antantės valstybes nedaro, kad pagerintų santykius su nekatalikiškomis į SSRS ir Vokietiją. šalimis; rašoma, kad blėsta noras bendrauti su Baltijos ISSN 1392-0456 Iš taUTOS PRAEITIES šalimis, šalinamasi Anglijos įtakos, gadinami santykiai su 2) nesutikti, kad Lenkija turėtų savo atstovą Klaipėdos Ambasadorių konferencija siunčiant užgaulaus tono notas. uoste, Autoriaus nuomone, klaidas užsienio politikoje diktavo 3) nevilkinti Klaipėdos klausimo Tautų Sąjungoje. katalikiškos nuostatos, o gal ir įtakingi Lietuvos ūkininkų 2. Dėl užsienio politikos krypties: sąjungos atstovai Stasys Šilingas ir Eliziejus Draugelis, 1) orientuotis į Angliją, kuriems esą tas pats, ką pasakys užsienis. Gegužės 12 d. 2) siekti Baltijos valstybių sąjungos sudarymo, „Lietuvos žinių“ numeryje J. Vileišis kritikavo pernelyg 3) laikytis „griežto autoriteto“ (gali būti, kad LVLS turėjo tiesmuką diplomatų taktiką, informacijos slėpimą, patarė galvoje neutralitetą) SSRS ir Vokietijos atžvilgiu. geriau informuoti visuomenę apie žingsnius, daromus už- . Dėl santykių su baltarusiais: sienio politikoje [28, 1]. Rugsėjo 16 d. straipsnyje „Užsienio 1) padėti Baltarusių komitetui, veikiančiam Vilniaus svečiams apsilankius“ J. Vileišis, rašydamas apie Anglijos krašte, parlamento delegacijos vizitą, siūlė orientuotis į Didžiąją 2) šelpti ir remti visą baltarusių judėjimą [6, 20]. Britaniją ir Skandinavijos valstybes [29, 1]. Jo nuomone, Orientacijai į Baltijos valstybes ir Lietuvos, Latvijos ir pakeisti orientaciją trukdo Seime vyraujanti krikščionių Estijos sąjungos sukūrimui taip pat pritarė socialdemo- demokratų dauguma, kuri linksta į katalikiškąsias Pran- kratai [35]. cūziją ir Lenkiją. Taip pat jis kritikavo laviravimo politiką, LKDP išsiskyrė kelios nuomonės politinės orientacijos per kurią Lietuva buvo politiškai izoliuota. klausimu ir tai atspindėjo LKDP laikraščio „Rytas“ publi- 1923 m. balandžio 29 d. „Lietuvos žiniose“ pasirodė kacijos. 1923 m. gruodžio 30 d. valdančiosios Lietuvos Igno Šeiniaus straipsnis „Kodėl Lietuvai nesiseka“ [25, 1]. krikščionių demokratų partijos oficioze „Rytas“ autorius, Diplomatas kritikavo Lietuvos neutralumo politiką, pa- prisidengęs slapyvardžiu A-sis, apibendrino Lietuvos už- tardamas lygiuotis į Antantę ir nebijoti Vokietijos ir SSRS. sienio politiką 1923 metais ir informavo, kad Vyriausybė Jis rašė: „Santarvė būtent negali pakęsti ir nepakęs, kad „pasiryžo prie svarbaus žingsnio užsienio orientacijos Lietuva vieton skirti jungtų Vokietiją su Rusija. Tai jau joks kryptyje“ [21, 1]. Straipsnyje teigiama, kad Vyriausybė neutralumas, tai atviras ėjimas prieš Santarvę ir Versalės padarė viską, kad suartėtų su Latvija ir Estija, tačiau jos sutartį [...]“. I. Šeiniaus nuomone, dėl tokios Lietuvos nežiūri rimtai į Lietuvos pasiūlymus ir savo ateitį mato politikos buvo sugalvotas Hymanso projektas, o vėliau sąjungoje su Lenkija. 1924 m. vasario 20 d. straipsnyje „Ku- Vilnius atiduotas Lenkijai. Jis siūlė tapti Antantės šalinin- riuo gi keliu?“ autorius, pasivadinęs slapyvardžiu Trakėnas, kais, tuomet Vokietija ir Rusija labiau skaitysis su Lietuva. nematė nieko blogo Vilniaus atgavimo siekti per Maskvą Tai, kad straipsnis išspausdintas „Lietuvos žiniose“, rodo, ir Berlyną, tačiau kartu pasisakė už 3-jų arba 4-ių Baltijos kad šiai nuomonei pritarė dalis LVLS vadovų. valstybių sąjungos sukūrimą bei draugystę su Anglija [49, 1923 m. lapkričio 21 d. LVLS centro komiteto posėdyje 1–2] (tai gali būti Juozo Purickio straipsnis, nes jis pasisakė dalyvavo Lietuvos diplomatinio korpuso nariai Tomas už orientaciją į SSRS ir Vokietiją, bet siekė išlaikyti gerus Naruševičius, Jurgis Baltrušaitis, Vaclovas Sidzikauskas, santykius su Anglija ir pritarė Baltijos valstybių sąjungos I. Jurkūnas-Šeinius, Seimo nariai Kazys Grinius, Zigmas idėjai – aut. past.). Kitame straipsnyje tas pats autorius Toliušis, Aleksandras Tornau, Antanas Sugintas ir centro nematė jokių perspektyvų susitaikyti su Lenkija, nes lenkai komiteto nariai [5, 1]. V. Sidzikauskas nurodė, kad arti- ne realūs politikai, bet šovinistai ir svajotojai [48, 1–2]. miausi užsienio politikos uždaviniai – Vilniaus atgavimas, Kitas autorius, pasivadinęs Rinu, kritikavo Tautos pažan- nepriklausomybės išsaugojimas ir Klaipėdos klausimas. gos partijos norą matyti Lietuvą kaip Vokietijos ir Rusijos Jis aiškino, kad Vilniaus prijungimo prie Lenkijos nebus sąjungininkę ir siūlė turėti savo savarankišką politiką – „ar- leista fiksuoti, kad reikia dirbti Vilniaus krašte ir iš ten timiausi mūsų draugai – mes patys“ [45, 1]. Jo nuomone, trukdyti prijungimą legalizuoti. Jo nuomone, reikia sti- su Latvija, Estija ir Suomija galima artimiau ekonomiškai printi santykius su Baltijos ir Skandinavijos valstybėmis. bendradarbiauti. Rino požiūrį kritikavo J. Purickis [52, 1–2] T. Naruševičius siūlė tarp Antantės šalių rasti valstybę, ir J. Vileišis [30, 1], aiškindami, kad tai kelias į dar didesnę kuri remtų Lietuvą. Jis neabejojo, kad tokia valstybė yra Lietuvos izoliaciją [52, 1–2; 30]. Anglija, nes ji nori turėti įtaką Baltijos valstybėse ir neleisti Ypač aktyviai už Lietuvos politikos posūkį į SSRS ir Vo- Rusijai sustiprėti. Lapkričio 22 d. LVLS centro komiteto kietiją agitavo Tautos pažangos partijos spauda. Lietuvos posėdyje, kuriame