ISSN 2351-4744 2014 II ARS arPRAXIS pras x2014is ISSN 2351-4744 II 9772351474007 ARS et PRAXIS 2014 II ISSN 2351-4744 REDAKCInė KOLEGIJA | EDITORIAL BOARD Vyriausiasis redaktorius | Editor-in-Chief Jonas Vytautas Bruveris (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Atsakingoji redaktorė | Editorial Secretary Laima Budzinauskienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Nariai | Members Ramunė Balevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Gustaw Juzala (Lenkijos mokslų akademijos Krokuvos skyrius, Archeologijos ir etnologijos institutas) Naglis Kardelis (Vilniaus universitetas) Ramunė Kryžauskienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Jānis Kudiņš (Latvijos J. Vytuolio muzikos akademija) Ramunė Marcinkevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Leonidas Melnikas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Valdis Muktupāvels (Latvijos universitetas) Anneli Saro (Tartu universitetas, Kultūros tyrimų ir menotyros institutas, Estija) Rūta Stanevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Audra Versekėnaitė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Daiva Vyčinienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Stephen Wilmer (Dublino universitetas, Trinity koledžas, Airija) Sudarytoja Laima Budzinauskienė Redaktorė Aušra Gapsevičienė © Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2014 © Straipsnių autoriai: Robertas Beinaris, Gertrūda Beinarytė, Robertas Budrys, Brigita Jurkonytė, Nijolė Kepežėnienė, Ramunė Kryžauskienė, Darius Kučinskas, Jānis Kudiņš, Laimutė Ligeikaitė, Tihana Maravić, Vytautė Markeliūnienė, Mykolas Natalevičius, Yumiko Nunokawa, Rasa Paulauskienė, Sniegina Poteliūnienė, Rūta Stanevičiūtė, Edvardas Šumila, Šarūnė Trinkūnaitė, Tamara Vainauskienė, Irena Višnevska, Audronė Žiūraitytė, 2014 Turinys Contents 5 Pratarmė 8 Foreword ARS 11 Jānis KUDIŅŠ. Lithuanian presence in the first Latvian opera Baņuta. Some interesting facts in Lat- vian music history | Lietuva pirmojoje latviškoje operoje „Baņuta“. Keletas įdomių Latvijos muzikos istorijos faktų 26 Yumiko NUNOKAWA. The theme of death in Čiurlionis’ art and music | Mirties tema Čiurlionio dailėje ir muzikoje 45 Tihana MARAVIĆ. TheI dea of the Feminine in the Holy Foolishness based on the life of St. Andrew the Fool and the Iconography of Pokrov | Moteriškumas Dievo kvailybės reiškinyje: šv. Andriejaus gyvenimas ir Pokrovo ikonografija 58 Tamara VAINAUSKIENĖ. Juozas Tumas-Vaižgantas apie Valstybės operą: įžvalgų apmąstymas | Juozas Tumas Vaižgantas’ ideas on the State Opera: a reflection on insights 69 Šarūnė TRINKŪNAITĖ. „Mūsų“/„mano“ istorija: atminties ir patirties sankirtos teatrinėse istorijos reprezentacijose | “Our” / “my” history: The convergences of memory and experience in theatrical representations of history 81 Laimutė LIGEIKAITĖ. Beethoveno įvaizdžio traktuotė ir semantinės jungtys Ramintos Šerkšnytės simfoniniame kūrinyje „Ugnys“ | Interpretation of Beethoven’s image and semantic connections in the symphonic composition “Fires” by Raminta Šerkšnytė 98 Darius KUČINSKAS. Lietuviška muzika perforuoto popieriaus ritinėliuose | Lithuanian music for perforated paper rolls PRAXIS 109 Mykolas NATALEVIČIUS. Drone muzikos kūrinių analizės prielaidos | Conjectures for analysis of drone music 128 Robertas BEINARIS, Audronė ŽIŪRAITYtė. Tembrinė obojaus specifika ir jos naujovės | Speci- fics of the oboe timbre and its innovations 152 Robertas BUDRYS, Irena VIŠNEVSKA. Lietuvių tradicinio dainavimo dermių statistinis tyrimas | Statistical study of Lithuanian traditional vocal scales 171 Ramunė KRYŽAUSKIENĖ, Gertrūda BEINARYtė. Petro Radzevičiaus įtaka lietuvių alto mokyk- los raidai | The impact of Petras Radzevičius on the development of the Lithuanian viola school 188 Sniegina POTELIŪNIENĖ, Rasa PAULAUSKIENĖ, Nijolė KEPEŽĖNIENĖ. Menų specialybių studentų kūno kultūros nuostatos ir gebėjimai kaip būsimųjų mokytojų sveikatos ugdymo kompeten- cijos prielaida | Arts students’ attitudes towards and competences in physical education as a prerequi- site for teacher competence in health education ŠALTINIAI 197 Edvardas ŠUMILA, Rūta STANEVIČIŪtė. Adeodatas Tauragis–Benjaminas Brittenas: laiškai ir tyrinėjimai | Adeodatas Tauragis–Benjamin Britten: Correspondence and Studies 219 Brigita JURKONYtė, Vytautė MARKELIŪNIENĖ. Istorinė atmintis: Rimo Geniušo archyvas | Historical Memory: the Archives of Rimas Geniušas PRIEDAI 255 Kronika. 2014 259 Apie autorius 266 About the authors 274 Atmena autoriams Pratarmė Antrasis Ars et praxis žurnalo tomas tęsia pradėtą praktiką – skelbia naujausius Lie- tuvos ir užsienio šalių muzikologų, teatrologų ir kitų humanitarinių, socialinių mokslų krypčių mokslininkų, meno doktorantų ir studentų darbus menotyros temomis. Šį tomą sudaro net keturiolika publikacijų, iš kurių trys – anglų kalba. Žurnalo centre – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) 2014 m. balandžio 10–11 d. vykusios tarptauti- nės konferencijos „Menas istorijoje, istorija mene“ pranešimų pagrindu parengti septyni straipsniai: Jānio Kudiņšo (Latvija), Tamaros Vainauskienės, Šarūnės Trinkūnaitės, Yu- miko Nunokawos ( Japonija), Dariaus Kučinsko, Tihanos Maravić (Italija), bendraauto- rių Roberto Budrio ir Irenos Višnevskos darbai. Ars dalį atveria Jānio Kudiņšo straipsnis lituanistine tematika – „Lietuva pirmojoje latviškoje operoje „Baņuta“. Keletas įdomių Latvijos muzikos istorijos faktų“. Jame ap- tariamos kompozitoriaus Alfrēdo Kalniņšo (1879–1951) operos „Baņuta“ (1919–1920) veiksmas pagal originalų tekstą vyksta Lietuvoje, Romovėje. Straipsnyje atskleidžiama šios operos libreto sukūrimo istorija, nagrinėjamas XX a. kultūrinio-istorinio konteksto poveikis statant operas Latvijoje ir svetur. Operos teatro tyrimų temą tęsia Tamaros Vainauskienės publikacija „Juozas Tumas-Vaižgantas apie Valstybės operą: įžvalgų ap- mąstymas“, kurios objektas – Vaižganto rašytinis palikimas, liudijantis lietuvių operos teatro veiklos pradžią. Šiuo straipsniu autorė siekia įdėmiau pažvelgti į tautinio operos teatro formavimosi procesus ir reiškinius. Teatrologė Šarūnė Trinkūnaitė publikacijoje „‘Mūsų’ / ‘mano’ istorija: atminties ir patirties sankirtos teatrinėje istorijos reprezentaci- joje“ dalijasi savo atradimais apie dar netirtas atminties (kolektyvinio „archyvų fondo“) ir patirties (subjektyvaus požiūrio) sankirtų formas teatrinėse XXI a. Lietuvos reprezen- tacijose. Pagrindinis dėmesys šiame darbe sutelktas į tris įdomiausiai tradiciją reflektuo- jančias / reformuojančias ir radikaliai skirtingas pozicijas manifestuojančias šiuolaikinės istorijos aktualizacijos vietas: Mariaus Ivaškevičiaus ir Rimo Tumino „Madagaskarą“ (2004), Oskaro Koršunovo „Katedrą“ (2012) ir Godos Dapšytės, Janio Balodžio bei Valterio Silio „Barikadas“ (2014). Laimutė Ligeikaitė straipsnyje „Beethoveno įvaizdžio traktuotė ir semantinės jungtys Ramintos Šerkšnytės simfoniniame kūrinyje ‘Ugnys’“ apibrėžia istorinius, kultūrinius ir mitologinius R. Šerkšnytės muzikos kontekstus, sa- vitą klasiko įvaizdžio traktuotę, kompozitorės kūrybos vietą Europos (post)modernioje ARS et PRAXIS 2014 II 5 muzikoje. Savo tyrimų lauką, skirtą JAV lietuvių išleistiems muzikos įrašams pianolai, nuosekliai plėtoja Darius Kučinskas: publikacijoje „Lietuviška muzika perforuoto po- pieriaus ritinėliuose“ aprašomi naujai atrasti ritinėliai, nustatyti leidėjai, identifikuotos tų pačių kūrinių „klajonės“ tarp skirtingų ritinėlius gaminusių ir leidusių firmų. Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantė Yumiko Nunokawa straipsnyje „Mirties tema M. K. Čiurlionio dailėje ir muzikoje“ pateikia savitą požiūrį į mums visiems artimą objektą – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) muziką. Originalių įžvalgų kupinas Tihanos Maravić straipsnis „Moteriškumas Dievo kvailybės reiškinyje: šv. An- driejaus gyvenimas ir Pokrovo ikonografija“. Praxis dalis pradedama LMTA meno doktoranto Mykolo Natalevičiaus straipsniu „Drone muzikos kūrinių analizės prielaidos“, kuriame tyrėjas pateikia spektrinę drone muzikos analizę, atliktą naudojant „Sonic Visualiser“ kompiuterinę programą. Šioje žur- nalo dalyje skelbiami keturi bendraautorių darbai, skirti specifiniams muzikos tyrimams: Robertas Beinaris ir Audronė Žiūraitytė nagrinėja obojaus tembrinę specifiką ir jos naujoves, KTU menotyros doktorantas Robertas Budrys ir Lenkų mokslų akademijos Meno instituto muzikologijos doktorantė Irena Višnevska atlieka lietuvių tradicinio dai- navimo dermių statistinį tyrimą, o Ramunė Kryžauskienė ir Gertrūda Beinarytė aptaria altininko Petro Radzevičiaus įtaką lietuvių alto mokyklos raidai; Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojų Snieginos Poteliūnienės, Rasos Paulauskienės ir Nijolės Kepe- žėnienės straipsnyje „Menų specialybių studentų kūno kultūros nuostatos ir gebėjimai kaip būsimų mokytojų sveikatos ugdymo kompetencijos prielaida“ atskleidžiamas menų specialybių studentų požiūris į kūno kultūrą ir jų gebėjimai šioje srityje. Antrajame žurnalo tome dar daugiau dėmesio skiriama šaltinių publikavimui ir jų moksliniam komentavimui. Šį kartą skirsnyje Šaltiniai skelbiami du straipsniai, parengti bendradarbiaujant LMTA studentams ir dėstytojams. Edvardo Šumilos ir Rūtos Stane- vičiūtės publikacijoje „Adeodatas Tauragis–Benjaminas Brittenas: laiškai ir tyrinėjimai“ pateikiama neskelbta lietuvių muzikologo Adeodato Tauragio (1936–2004) korespon- dencija su britų kompozitoriumi Benjaminu Brittenu (1913–1976), jo kūrybos propa- guotojais ir kitais susijusiais asmenimis. Straipsnis parengtas remiantis Britteno-Pearso fondo ( Jungtinė Karalystė) ir Adeodato Tauragio archyvų medžiaga. Brigitos Jurkony- tės ir