LIE TU V as • • UDK 902/904(475.5) Li301 Redaktoriq kolegija: Algirdas Girininkas (ats. redaktorius) (Lietuvos istorijos institutas) Vytautas KazakeviCius (Lietuvos istorijos institutas) Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) - Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istorijos institutas) Vytautas Urbanavicius (Pili"E tyrimo centras "Lietuvos pilys") Gintautas Zabiela (sudarytojas) (Lietuvos istorijos institutas) Autoril1 nuomone ne visada sutampa su redaktoril1 kolegijos nuomone. ISSN 02-07-8694 © Lietuvos istorijos institutas, 2001 ISBN 9986-23-094-2 © Straipsniq autoriai, 2001 LlETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2001. T. 21, p. 311-334. ISSN 02-07-8694 • XIIIA. LIET STY BINES LIGUOS BRUOZAI DAIVA V Al'I'KEVICIEN p" 1• .{VADAS Straipsnio tikslas - isryskinti valstybines religijos bruozus XIII a. Lietuvoje. Tai daroma laidosenos, se­ Lig siol daug rasyta apie Lietuvos valstybes susi­ n4i4 sventvieci4 bei saltini4 apie lietuvi4 religij~ ana­ darymC\. Placiai nagrinetas valstybes kiirirnosi ir stip­ lizes pagrindu, pasitelkiant kai kuriuos kitus archeo­ rtjimo laikotarpis, kunigaikSci4 asrnenybes, vidaus bei logijos, istorijos ir mitologijos saltinius. politikos pobiidis ir kita. Istorijos mokslo dar­ boose to meta valstybC( jprasta vaizduoti per "militari­ 2. LAIDOSENA XIII A. LIETUVOJE DCs kultiiros" realijas (pIg. Ivinskis, 1986, p. 459; 1996, p. 36), nuosalyje paliekant j~ zen­ Laidosena, arba mirusi4i4 kultas, placi~a prasme ideologijos ir religijos tyrinejimus. ISimti su- yra viena pagrindini4 religijos raiskos forrn4. Lietu­ dam faktiSkai tile pavienes pastabos ir, netiesiogiai, vos valstybes kiirimosi isvakarese Zinomi laidosenos polemika kitomis temomis. Trumpai apivelgus sias is­ bildai atspindi konkrecilJ kultilrinilJ regionlJ tradicijas toriografines pabiras matyti, kad vieni tyrejai valsty­ ir iliustruoja, kad siame laikotarpyje atskir4 balt4 gen- v bines ideologijos bei religijos klausirnus palieka atvirus, Ci4 religines sistemos skiriasi (pIg. Zulkus, 1993, p. 34- titi mano, kad kuriantis Lietuvos valstybei buta sieki4 35; Nitientaitis, 1996, p. 75). vienyti skirtingas balt4 genci4 religines sistemas (Gu­ Lietuvi4 gentis iki XII a. savo mirusiuosius degi­ davicius, 1983, p. 62-64; 1998, p. 158; 1999, p. 180; no ir virs j4 kap4 pyle pilkapius (Tautavicius, 1977, j",kus, 1993, p. 34-35; 1997, p. 28; NikZentaitis, 1996, p. 13-14; Zabiela, 1998, p. 353-354). AukStaiciai vi­ p. 75; Luchtanas, Velius, 1996, p. 85; Zabiela, 1998, durio Lietuvoje tuo rnetu savo mirusiuosius degino ir p. 368). Apie tai, jog valstybei kuriantis vyko atitinka­ j4 palaikus uzkasdavo remeje (Tautavicius, 1977, p. 15). v rna religine reforma, kalba lietuvi4 mitologijos tyrine­ ZemaiCiai savo mirusiuosius nedegintus laidojo zeme- tojai. Taciau j4 prielaidos remiasi is esmes tik je, taCiau nuo XII a. cia ypac padaugeja degintini4 ka­ mitologijos saltini4 analize (TonopoB, 1980, c. 34 40; P4 (Tautavicius, 1977, p. 16; Zabiela, 1998, p. 361-364). Velius, 1983, p. 231; 1986, p. 16; 1996, p. 41; Greimas, Skalviai bei kursiai mirusiuosius degindavo ir uZkas­ 1990, p. 17,357-359; 1994, p. 38-39). davo zemeje (Tautavicius, 1977, p. 16-18). lki XII a. FaktC\, kad yra rysys tarp valstybes ir vieningos ide­ ziemgaliai mirusi4i4 nedegino, uzkasdavo juos zeme­ ologijos formavimosi, liudija kaimynini4 kras14 pavyz­ je. Apie velesnio laikotarpio laidosen~ nezinoma (Vas­ dfiai. RySkiausias j4 - apie 980 m. Kijevo Rusioje ivykusi keviciute, 1993, p. 4)1. Seliai savo mirusiuosius Vladimiro refoIIua, kuria siekta suniveliuoti regioninius nedegintus laidojo pilkapiuose, galbut ir plokStiniuo­ ryt\I slaY4 religijos skirtumus. Toji religija turejo atitikti se kapinynuose (Simniskyte, 1999, p. 31), 0 jotvingi4 naujlb valstybini, Iygi, pabreni didziojo kunigaikSCio val­ teritorijoje XII a. isnyko paprotys is akrnen4 krauti dtic\ ir kartu valstybes nepriklausomybC( nuo Bizantijos pilkapius ir paplito vadinamieji akrnenimis apkrauti (PY6aKOB, 1987, c. 412-414). Kituose centrines ir piet­ kapai. Prie inhumacijos Cia buvo pereinarna palaips­ ryCiq Europos krastuose taip pat buta bandym4 refor­ niui, X-XIII a. laikotarpiu (ACTpaycKac, 1989, c. 75; muoti senC\sias religines sistemas, taciau ga14 gale Zabiela, 1998, p. 354-355)2. tunigaiksciai pirmenybC( teikdavo krikscionybei Apibudinta situacija keiciasi XII-XIII a. sandii­ (JIluaspHH, <l>JIOPSI, 1988, c. 237-238). roje, t. y. tuo laikotarpiu, kai formuojasi lietuvi4 v 1 Pastaruoju metu aptikta faktl./, rodancil./, kad ZiemgaJoje XIII a. mirusieji buvo deginami (fr. E. Vasiliausko straipsni Jeidinyje ). 1 XII-XIII a. seJiq ir jotvingil./ Jaidojimo vietl./ zinoma tik toliau uz dabartines Lietuvos teritorijos ribl./. ?,\.\. zemi4 konfederacija (Gudavicius, 1984a, p. 28). nedideIese duobutese. Tankus toki4 kap4 masyvai uz­ Lietuvi4, aukstaiCi4 ir zemaici4 teritorijose, kurios ima nedidelius plotus kit4 laikotarpi4 laidojimo vie­ sudan! XIII a. valstybes branduoli, turimais arche­ tose arba randami atskiruose kapinynuose (ten pat, ologiniais duomenimis, isivyrauja vienas laidosenos p. 355-367). To meta laidosena, anot minetos studijos bud4 - sudegint4 mirusi~4 palaikai laidojami plokS­ autoriaus, XIII a. dar buvo islaikiusi regionini4 (gen­ tiniuose kapinynuose (Tautavicius, 1977, p. 13; Kun­ tini4) savitum4, taciau isryskejo ir "naujos, valstybi­ cevicius, Luchtanas, 1997, p. 90). Nors XIII-XIV a. nes realijos". XIV a. isivyravo vienodi laidojimo archeologini4 dirbini4 chronologija vis dar nera tiksli, paprociai (ten pat, p. 368). o degintini4 kap4 tyrinejim4 metodika kelis desimt­ Taigi archeologiniai duomenys, kurie atspindi is­ mecius buvo netobula, manoma, kad mirusi~4 degi­ torinius procesus, nors ir nepateikdami absoliucios ivy­ nimo paprotys Lietuvoje buvo praktikuojamas iki jos ki4 cbronologijos, rodo, jog tai, kas vis'l laik'l balt4 kriksto 1387 (1413) m. ar net ilgiau (Yp6aHaBH'IIOc, gentis ryskiausiai skyre, XIII a. jau buvo valstyb<r vie­ 1966, c. 189; Zabiela, 1998, p. 368-369; pig. BRMS, nijantis reiskinys. Turint omenyje, kaip jautriai laido­ 1996, p. 537). jimo tradicijos reaguoja i pokycius religini4 sistem4 Sia vyraujancia nuomone neseniai suabejota. Ker­ viduje, galima teigti, kad formuojantis Lietuvos vals­ naves-Kriveikiski4 kapinyno tyrinejim4 rezulta14 pa­ tybei ivyko religine reforma, numaCiusi vienos laidoji­ grindu buvo iskelta bipoteze apie tai, kad nuo XIII a. mo tradicijos ivedimq. antrosios puses Lietuvoje plinta inhumacija, 0 "mi­ • rusi~4 deginimas islieka tik isrinkt~4 (kunigaikSci4, 3. VALSTYBINES KULTO VIETOS didik4, galbut kari4) prerogatyva" (Luchtanas, VeIius, 1996, p. 81 ).1 tai atsakydamas G. Zabiela savo straips­ Be laidosenos, viena esmini4 religijos raiskos ir nyje argumentuotai irodinejo, kad Kernaves-Krivei­ sklaidos form4 yra kulto vietos. TodeI svarbu nustaty­ kiski4 kapinyne XIII-XIV a. buvo laidojami ne ti, ar Lietuvoje zinoma sen~4 sventvieCi4, kurios ati­ lietuviai, 0 apsikrikStijy kriviciai. To paties meta lietu­ tikt4 valstybinio rango kriterijus. Tokiais galima butl} vi4 degintini4 kap4 masyvas bUvys kitoje Kernaves vie­ laikyti sventvietes religiny ir politiny reiksm<r. Rasyti­ toje (Zabiela, 1998, p. 356, 358, 366). niai saltiniai, deja, tiesiogiai nekalba apie sen~4 svent­ Savo ruoztu XIII a. rasytiniai saltiniai socialiniu vieCi4 status'l, isskyrus Romuvq Nadruvoje, aprasyt~ v poziuriu nediferencijuotai kalba apie kremacijos pa­ Petro Dusburgiecio 1326 m. (BRMS, 1996, p. 344- proti tarp prus4 (BRMS, 1996, p. 240, 246, 307-308), 345). IS kronikos aisku, kad tai buta ne valstybinio, kursi4 (ten pat, p. 291), zemaiCi4 (ten pat, p. 314), o tarp entinio religinio centro (Gudavicius, 1983, p. 63; taip pat lietuvi4 ir jotvingi4, kurie "n H.hIHe MefJTBa BRM ,1996, p. 330). Te.lIeca CBOR Ha KPMax" (1261 m.) (ten Turedami omenyje, kad Lietuvos krikstu 1387 ir pat, p. 266). Tai, jog pats Mindaugas "n 60FOM CBon 1413 m. buvo siekiama viS4 pirma politini4 tiksll} JKPmue n MepTB1'>X Te.lIeca cOJKHrame", sakoma Ipati­ (Ivinskis, 1991, p. 289-293, 348-350; pig. Lowmianski, jaus metraStyje (1252 m.) (ten pat, p. 260). XIV a. ra­ 1979, s. 245-246), atkreiptinas demesys i si4 akcij4 ei­ sytiniai saltiniai kalba tik apie mirusi4 kunigaikSci4 gq ir akcentus. palaik4 deginimq (ten pat, p. 421, 453, 469), taCiau Kaip sakoma 1388 m. popieziaus Urbono VI bu­ apskritai nezinomi saltiniai, kuriuose but4 aprasytas leje, l387 m. pradedamas Lietuvos krikSt'l, Jogaila su­ to meta nekilminm mirusi~4 laidojimo budas. griove sventykl busimos Arkikatedros (Sv. Stanislovo 'l v Kaip matyti is G. Zabielos apibendrinamosios stu­ baznycios) vietoje Vilniuje (BRMS, 1996, p. 447-448; dijos Uoje ivertinti pamineti cbronologiniai bei meto­ pig. ten pat, p. 574-575). Si sventviete atitinka valsty­ dologiniai sunkumai), valstybes susidarymo laikotarpiu bines kulto vietos kriterijus - XIV a. Vilnius jau ne­ laidojimo tradicijas skirtinguose Lietuvos regionuose abejotinai buvo didzi~4 kunigaikSci4 rezidencija, ir jau siejo pagrindinis bendras bruozas - mirusi~4 de­ sventviete veike pili4 komplekso teritorijoje. v ginimo paprotys (Zabiela, 1998, p. 368)3. Sudegint4 1413 m. Zemaitijos kriksto metu, turejusio dau- ir, is ikapi4 sprendziant, skirtingq socialiny padeti uz­ giau simboliny reiksmy (Ivinskis, 1991, p. 348), Jogai­ emusi4 mirusi~4 palaikai buvo laidojami negiliose, la su Vytautu sunaikino sventvietes uz Nevezio upes 3 Atkreiptinas demesys i kompaktisk,! XIII-XIV a. plokstiniq kapinynq su degintiniais kapais areal,! Nemuno ir Ne­ ries tarpupyje. Biitent siam Lietuvos zemes arba "Mindaugo Lietuvos"