Žymiausi ateitininkai - valstybės veikėjai ir jų indelis į valstyb ės kūrimą tarpukario Lietuvoje Ramūnas Aušrotas Vilniaus miesto rūmai, kur vyko Didysis Vilniaus Seimas (1905) 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos prezidiumas ir sekretoriatas Lietuvos Taryba atstovavusi lietuvių tautai ir 1918 m. vasario 16 d. priėmusi Lietuvos valstyb ė satk ūrimo aktą Ateitininkai - karininkai, padėję galvas 1918-1920 m. nepriklausomyb ės kovose • Antanas ir Kazys • K. Taruška Matulai čiai • Adomaitis • Juozas Kumpis • Ambrazevi čius • Jurgis Sideravičius • Kasperavi čius • Jonas Stepulionis • Klimavi čius • Pranas Telksnys • Saldukas • Serafimas Oželis • Vaitiek ūnas • Jonas Kurklierius • šauli ų būrio vadas Vincas • Aleksandras Urbelis Dovydaitis • Petras Styra • aviacijos leitenantas Vytautas Rauba Pranas Dovydaitis (1886-1942) Pranas Dovydaitis su lietuviais studentais Maskvoje. Iš kairės į dešinę: Antanas Endziulaitis, Eliziejus Draugelis, Pranas Dovydaitis, Zigmas Starkus, Grajauskas. Maskva, 1912 m. Steigiamasis Seimas Steigiamojo seimo posėdis. 1920 m. Aleksandras Stulginskis (1885 – 1969) Aleksandras Stulginskis – Steigiamojo Seimo pirmininkas ir II prezidentas Kunigaikščio Margirio 9-ojo pėstininkų pulko šventėje besilankantis Steigiamojo Seimo Pirmininkas A. Stulginskis stovi prie lauko virtuv ėsir tuoj ragaus kareivi ų pietų. 1921 m. birželio 5 d. Antanas Tumėnas (1880 – 1946) Leonas Bistras (1890 – 1971) Kazimieras Bizauskas (1992-1941) Maskvos lietuvių studentų ateitininkų draugija “Rūta” (1910) Kazimieras Bizauskas - 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos sekretoriato narys Valdemaras Vytautas Čarneckis (1893 -1942) Eliziejus Draugelis (1888 – 1981) Antanas Endziulaitis (1895 – 1942) Kiti ateitininkai, ėję “ministerių” pareigas • Kazys Jokantas – švietimo ministras XII vytauto Petrulio, XII Leono Bistro ir XXI Antano Merkio kabinetuose; • Petras Karvelis – finansų ministras XII Leono Bistro kabinete; • Jonas Masiliūnas – susisiekimo ministras XXI Antano Merkio kabinete. Mečislovas Reinys (1884 - 1953) Vladas Jurgutis (1885 – 1966) VLADAS JURGUTIS - Užsienio reikalų ministras 1922 01 01 - 09 28 Vladas Jurgutis – Lietuvos Banko kūrėjas ir lito reformos į gyvendintojas Mykolas Jeronimas Krupavičius (1885 –1970) Radikaliosios žemės reformos tarpukario Lietuvoje iniciatorius ir vykdytojas Mykolas Krupavičius baigęs Veiverių mokytojų seminariją 1905 m. Mykolas Krupavičius – Steigiamojo Seimo ir I, II bei III Seimo narys Steigiamojo Seimo Krikščionių demokratų frakcijos prezidiumas. Iš kairės: 2-as – Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis, 3-ias – M.J.Krupavičius, iš dešinė s 1-as – J.Vailokaitis. Kaunas, 1920 m. M. Krupavičius tarp Miuncheno ateitininkų 1948 m. Atlygis ateitininkams už aktyvią politinę veiklą ir tarnystę valstybei • Leonas Bistras – suimtas 1940 m. ir nuteistas 16 metų priver čiamo darbo koncentracijos stovykloje; • Kazimieras Bizauskas – suimtas 1940 m., nužudytas NKVD 1941 m. gabenant į Minską; • Valdemaras Čarneckis – per 1941 m. masinius trėmimus su šeima išvežtas į Sibirą, atskirtas nuo šeimos, mirė 1946 m. Gario koncentracijos stovykloje; • Pranas Dovydaitis – suimtas per 1941 m. masinius trėmimus ir ištremtas, Buvo nuteistas mirties bausme Sverdlovsko kalėjime “troikės” sprendimu; • Jonas Masiliūnas – per 1941 m. masinius trėmimus su šeima išvežtas į Sibirą , atskirtas nuo šeimos, koncentracijos stovykloje Krasnojarsko krašte mirė 1942m.; • Aleksandras Stulginskis - per 1941 m. masinius trėmimus su žmona ištremtas į Sibirą, nubaustas kalė ti 25 metus, po Stalino mirties 1954 m. paleistas; • Kazys Jokantas – suimtas ir 1942 m. sušaudytas Sverdlovske; • Antanas Endziulaitis – per 1941 m. masinius trėmimus ištremtas prie Uralo. Sušaudytas 1942 m. Sverdlovske. .