A 1

JUBILEJINIAI METAI 1960 NR. 3 KOVAS 2

ATEITIS eina nuo 1911

KATALIKIŠKOJO JAUNIMO ŽURNALAS

1960 METAI Nr. 3

KOVAS - MARCH

☆

Redaktorius — Paulius Jurkus

REDAKCIJOS KOLEKTYVAS—Da­ nutė Aleksandravičiūtė - Bobelienė, Gintarė Banaitytė - IVaškienė, Te­ resė Ivaškaitė.

Visą spausdinamą medžiagą redakci­ ja taiso savo nuožiūra. Nepanaudoti straipsniai grąžinami autoriui pra­ šant.

Administratorius — Kun. V. Dabušis

Redakcijos ir administracijos adresas: ATEITIS, 916 Willoughby Avenue, TURINYS Brooklyn 21, N. Y., U. S. A. Tel.; GLenmore 2-2923 Dr. S. A. Bačkis Turime atlikti, ko iš mūsų laukia tėvynė ...... 57 Prenumerata metams $5.00 pagal JAV dol. kursą. Dr. Eliziejus Draugelis Ateitininkų sąjūdis ...... -...... 59 Garbės prenumerata metams $10.00 Oskaras V. Milašius Atskiro numerio kaina 50c Nemiga (vertė R. Durickaitė) ...... 63 J. Kidykas, S.J. Ar dar tie patys? ...... 61 A. P. Bagdonas LITHUANIAN CATHOLIC YOUTH Praeitis, Mėnulis (eil.i ...... 66 MAGAZINE Alfa Sušinskas Patrauklioji puošmena ...... 68 Published monthly, except July and August, by the Lithuanian Catholic Jubilėjinio ateitininkų kongreso žinios ...... 70 Youth Association. Vytenis Per prizmę—Ateitininkiškojo gyvenimo aktualijos ...... 71 “ATEITIS” 916 Willoughby Ave., Sportas K. Cerkeliūnas — Olimpiniai žiemos žaidimai ...... 72 Brooklyn 21, N. Y. D. K. Subscription $5.00 per year Stipri Los Angeles ateitininkų šventė ...... 73 Single copy 50c Studentų Ateitininkų Sąjungoje ...... 75 Moksleivių Ateitininkų Sąjungoje ...... 77 šachmatai ...... Viršelių III psl.

Second-class postage paid at Viršelyje—Sadutė, šoka Brooklyno lietuvių tautinių šokių grupė Brooklyn Post Office Nuotr. V. Maželio 3

TURIME ATLIKTI, KO IŠ MŪSŲ REIKALAUJA TĖVYNĖ

Dr. S. Bačkis

Stasys Šalkauskis, formulavę; ateitininkų vojams gyvastingiems Lietuvių Tautos ir Lie­ ideologiją, nuolat pabrėždavo, kad ji turinti būti tuvos V;l;tybės pagrindams, jie turi teisę ir sy­ taikoma “gyvenamajam momentui ir jo reika­ kiu pareigą, nežiūrint savo nepolitiškumo, stoti lams”. visomis savo pajėgomis į kovą už Lietuvių Prisiminkime ketvirtąjį ateitininkų kongre­ Tautos ir Lietuvos Valstybės gyvavimą, pana­ są Telšiuose 1935 metais. Tame kongrese buvo šiai, kaip degant namams, kiekvienas jų gyvento­ priimta deklaratyvinė rezoliucija. Joje buvo kal­ jas turi teisę ir pareigą, pagal savo pajėgas ir bama apie Ateitininkų Federacijos pobūdį, ak­ sugebėjimą, stoti į namų ir žmonių gelbėjimo tualiuosius jos uždavinius ir gyvenamąjį mo­ darbą. Ateitininkų Federacija pasižada teikti mentą. Tai buvo lygiai prieš 25 metus. Lietuvos vadovybei visas savo pajėgas kovo­ je už švenčiausias Lietuvių Tautos ir Lietuvos Šiemet, kai ateitininkai rinksis Chicagon Valstybės teises (mano pabraukta). švęsti 50 metų jubilėjaus, vėl panašūs klausimai bus svarstomi, tik kitom sąlygom. Bus paliečia­ 2. Šitos kovos akivaizdoje Ateitininkų Fe­ ma modernioji civilizacija, katalikiškoji akci­ deracija konstatuoja būtiną reikalą realizuoti ja ir lietuvių tautos problemos. Neabejotina, kad Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės gyvenime Ateitininkų Federacija priims naują deklaraty- visas sąlygas, reikalingas vidaus kovoms paša­ vinę rezoliuciją, pritaikytą gyvenamajam mo­ linti ir tikrai Lietuvių Tautos vienybei sudary­ mentui bei jo reikalavimams. ti..(mano pabraukta) Gal būt, maža ateitininkų beturi tekstą anos 3. Ateitininkų Federacija yra pasiryžusi 1935 metų rezoliucijos. Tad, tebūnie ji ištisai bendradarbiauti su kitomis organizacijomis, ku­ pacituota. rios turi uždaviniu ruošti naujas kartas Lietu­ vių Tautos ir Lietuvos Valstybės tikslams ir “Atsižvelgdamas į susidariusią šiuo metu be kita ko, pakelti iki augščiausio laipsnio Lie­ sunkią tarptautinę padėtį, kuri gresia Lietuvai tuvių Tautos atsparumą, drausmingumą, aktyvu­ labai rimtais pavojais, ketvirtasis Ateitininkų mą ir kūrybiškumą” (mano pabraukta). Kongresas laiko reikalinga deklaruoti šį Ateiti­ ninkų Federacijos nusistatymą gyvenamojo mo­ Įsigilinę į šią rezoliuciją, galime konstatuo­ mento atžvilgiu: ti nuostabų dalyką: ši rezoliucija Ateitininkiį 1. 17-kos metų Lietuvos nepriklausomybės ir Federacijai yra aktuali ir šiandieną, nors gy­ savo 25 metų gyvavimu ir savo religiniais, kul­ vename kitom sąlygom ir aplinkybėm... tūriniais ir visuomeniniais — tautiniais nuopel­ Ateitininkų Federacijos gyvavimo ir veik­ nais Lietuvių Tautos vykstančiame atgimime los uždaviniai lieka tie patys: kova už lietuvy­ ir savo kovomis už Lietuvos Nepriklausomumą bę, kova už Lietuvos Valstybės nepriklausomy­ ateitininkai turi organiškąją istoriškai neišbrau­ bę ir laisvę, kova už religijos ir Katalikų Baž­ kiamą vietą Lietuvių Tautoje ir Lietuvos Vals­ nyčios teises ir veikimo laisvę Lietuvoje. Ki­ tybėje, ir todėl, susidarius nepaprastiems pa­ taip sakant, amžina ir nuolatinė kova už tuos

57 LIETUVOS NACC."- ’NE m r: i. ;do B ■ 107 \A 4

DR. STASYS ANTANAS BAČKIS, Ateitininkų Fe­ deracijos garbės teismo pirmininkas, gimė 1906 vasario 10, Joniškėlio vai., Pantakonių kaime; 1925 baigė Pane­ vėžio gimnaziją, 1928 Paryžiuje baigė teisių fakultetą, 1930 Tarptautinių Mokslų Institutą, 1933 Paryžiuje gavo teisių daktaratą. DR. ELIZIEJUS DRAUGELIS Nuo 1930 lapk.ičio 1 tarnavo Lietuvos užsienio mi­ nisterijoje, 1930-38 liepos 1 buvo politikos departamento sekretorius, nuo 1938 Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje pirmas sekretorius, vėliau patarėjas, nuo 1943 ėjo Lie­ Nuo ateitininkų—lietuvių moksleivių katali­ tuvos atstovo pareigas Prancūzijoje, nuo šių metų pava­ kų—sąjūdžio pradžios suėjo 50 metų. Keliolikos sario perkeliamas j Washingtoną kaip Lietuvos p-.isiun- jaunuolių pradėtas sąjūdis išaugo į didžiulę ša­ tinyhės patarėjas. Kaip diplomatas jis dalyvavo visoje kotą organizaciją, pasuko lietuvišką šviesuomenę eilė'e tarptautinių konferencijų, atstovaudamas Lietuvą. kita linkme, užkirto kelią nukatalikėjimui, gi Po karo lietuvių vardu dalyvavo gausiuose visuomeninio ateistams išmušė iš rankų nemaža ginklų, ku­ pobūdžio tarptautiniuose sąjūdžiuose. Kur nebuvo Įma­ riuos jie įgavo rusų mokyklose, gerokai užkrės­ noma reikštis politinėje plotmėje, ten jis rodė iniciaty­ vos išnešti Lietuvos vardą kultūriniais laimėjimais, pvz., tose socializmo, nihilizmo arba net anarchizmo. pernai sėkmingai suorganizavo O. Milašiaus minėjimą. Taigi, ateitininkų sąjūdis be galo svarbus, reikš­ Reiškėsi ir savo raštais informuodamas apie Lietuvą pran­ mingas ir mūsų tėvynei buvo ir yra išganingas. cūziškai kalbantį pasaulį: parašė ir atskiru leidiniu iš­ Kaip jis prasidėjo ir vystėsi, aš ir noriu trumpai leido La Tagedie dės Etats Baltes 1952, redagavo ir leido nušviesti. nuo 1945 iki 1950 Questions Lithuaniennes, redagavo Bulletin Lithuanien. Ateitininku Sąjūdžio pirmūnai Ateitininkas yra nuo 1923, buvo Studentų Ateitinin­ Pranas Dovydaitis ir aš buvome to sąjūdžio kų Sąjungos pirmininku 1931-32, nuo 1952 yra Ateitinin­ pirmūnai. Tačiau tarp mano ir Prano Dovydaičio kų Federacijos garbes teismo narys, 1957—pirmininkas. vaidmens yra didelis skirtumas. Pranas Dovydaitis buvo besireiškiąs būsimas mokslininkas, užsidaręs savyje ir savo didelės kilniuosius idealus, kuriems ginti ir įgyvendinti bibliotekos sienose, nemėgo ir nenorėjo tiesiogi­ Ateitininkų Federacija įsikūrė. niai santykiauti su draugais moksleiviais: eiti į Ateitininkams gražių idėjų, sumanumų, ir jų tarpą, organizuoti kuopeles, skyrius, šaukti projektų netrūksta, kaip jų netrūksta ir vi­ suvažiavimus, juose kalbėti einamais klausimais, siems kitiems. Bet kas, pirmoje eilėje Ateitinin­ sakyti ugningas kalbas ir 1.1. To jis nedarė, nes kų Federacijos nariams yra svarbu, tai darbai, netiko tokiam darbui. Jo darbas buvo svarbesnis; kova už savo idealus ir gražūs, kilnūs pavyzdžiai. pavyzdžiui, sunkios artilerijos paruošimas būsi­ Niekas tiek Ateitininkų Federacijai nepadės, mai pėstininkų, kavalerijos ar tankečių atakai. nepasitarnaus, kaip gražūs, kilnūs pavyzdžiai Aš ir mano mokinys a.a. Vytautas Endziu- įvairiose srityse, įvairiuose darbuose. Ateiti­ laitis, sesuo Magdalena, P. Radzevičia, P. Gra­ ninkai turi būti didvyriais kiekvieną dieną, sąži­ jauskas, Janulis, K. Bizauskas ir vėliau ištisa eilė ningai atlikdami savo pareigas, skirtus mums užsidegėlių jaunuolių idealistų atliko kitą darbą. uždavinius. Mes, lyg kregždės, skraidėm po Lietuvą, kūrėm ateitininkų kuopeles, organizavom rajonus, in- Žengdami į antrąją Ateitininkų Federaci­ struktavom ir 1.1. jos šimtmečio gyvavimo pusę, taip pat prisimin­ Negalima nepaminėti ir mūsų nuoširdaus kime, kad esame Ateities žmonės. Mokydamies globėjo—Kauno katedros kanauninko P. Dogelio, iš praeities, pasistenkime ko mažiausiai klaidų kurio nedidelis butelis mums buvo svarbiausiu padaryti, bet, svarbiausiai, galvokime apie Atei­ centru. Ten neįžvelgė budri maskolių žandarų tį, avie tai, ką turime atlikti, ko iš mūsų lau­ akis. Ten buvom pavalgydinami, o reikalui išti­ kia Tėvynė Lietuva ir mūsų pavergtieji broliai kus, ir apnakvinami. Be to mūsų globėjo, var­ ir seserys, ko laukia iš mūsiį bažnyčia Lietuvo­ gu mums taip sklandžiai būtų vykę plėsti orga­ je. Visur jauskimės išrinktąja tauta, kuri su­ nizacijos tinklą visame krašte. vokia prasmę savo paskirties ir kilniųjų idealų Mūsų susirinkimai nekartą įvykdavo ir mums bei reikalą kovoti už juos. prijaučiančio Saliamono Banaičio šeimoje, kurios DR. S.A. BAČKIS, dukrelė ir sūnūs buvo aktyvūs ateitininkai. Ret­ karčiais arbatėlės užkviesdavo kun. Pr. Penkaus- Ateitininkų Federacijos garbės kas arba kun. M. Vaitkus. Tačiau didesniu būriu Teismo Pirmininkas pas juos negalėjom rinktis.

58 5

ATEITININKŲ SĄJŪDIS

Pranas Dovydaitis tetą, nes dėl vietos stokos į medicinos fakultetą nepakliuvau. Šiek tiek paremiamas brolio kun. Apie ateitininkų sąjūdžio pirmūną ir pirmąjį Lado ir gavęs barono Kruegerio stipendiją (15 “tėvą”, arba teisingiau—vadą Praną Dovydaitį— rublių į mėnesį), jaučiausi stipriai ir įsitaisiau aš noriu daugiau suteikti žinių, nes jis jau mirė net studentišką mundierą—žalios gelumbės, auk­ ištrėmime Sibire; jo žudikai daugiau jam pakenk­ suotais sagučiais, stačia žydria apykakle (tiesa, ti negali. jau gerokai padėvėtą). Gyvenau valdiškam stu­ Jis gimė ir augo ūkininkų šeimoje, Runikių dentų bendrabutyje, gražiame dideliame sode, kaime, Višakio Rūdos parapijoje, atseit, buvo gi­ miesto centre. rininkas. Tankių girių užkampis, tolokai nuo di­ Draugas Pranas gyveno su žmona miesto desnių kelių (artimesnė buvo Kazlų Rūdos gele­ pakraštyje, išsinuomavęs kambarį kone pastogė­ žinkelio stotis), nesukliudė Pranui pamėgti kny­ je. Kartą nuvykau pas jį į svečius. Radau be­ gą, ir jis jas skaitė, skaitė atsidėjęs, net baigęs studijuojantį. Žmona triūsė “virtuvėje”, atseit, pradžios mokyklą ir ganydamas miške karves. viename kambario kamputyje, kur buvo kaž koks Girininkų gyvenimas nebuvo lengvas, ypač to židinys. Kitame kampe buvo lova; ten buvo kampelio, nes žemė buvo prasta, prie smėlio. Dėl “miegamasis”. to žmonės kartais sakydavo, lyg kokiai pašaipai: kai sakuotnugariai pristinga duonos, tai turi sulos. Sula, žinoma, varvėdavo pavasarį, kai tik­ rai trūkdavo duonos. Pranas ilgą laiką ganė, dirbo žemės ūkio darbus, bet knygos neišleido iš rankų. Praradęs laiką stoti į Marijampolės vyrų gimnaziją, pats pasiruošė ir išlaikė eksternu 8 klasių kurso eg­ zaminus. Išlaikė ne bet kaip, o labai gerai. Rusai mokytojai kraipė galvas: iš kur tas pusbernis? Marijampolės gimnazija tik tam ir buvo kurta, kad rusintų lietuvius ir per egzaminus juos “piautų”, nepraleisdami tolimesnėm studijom. Mano laikais, 1900 metais, į pirmą klasę įstojo 35 lietuviai, bet gimnaziją baigė tik 9.

Maskvoje Pranas Dovydaitis jau Maskvos teisių fakul­ teto studentas. Studijuoja teisę, bet lygiagrečiai ir filosofiją. Prieš išvykdamas į Maskvą, vedė savo kaimyno dukrelę Marcelę, mažai mokytą, bet šviesią, geros širdies ir protingą mergaitę, kuri savo vyrą, paskendusį studijose ir atitrukusį nuo kasdieninio gyvenimo, globojo, rengė ir mai­ tino, kaip išmanė. Iš kur lėšų pragyvenimui tu­ rėjo, nežinau, bet kad jų turėjo labai mažai, tad leiskite man priminti vieną mažmožį, labai būdingą. Baigęs tą pačią Marijampolės vyrų gimna­ Pranas Dovydaitis, ateitininkų pirmūnas, pasirašęs Lie­ ziją, stojau į Maskvos universiteto gamtos fakul­ tuvos nepriklausomybės aktą 1918 vasario 16.

59 6

ELIZIEJUS DRAUGELIS, ateitininkų pirmūnas, vi­ versiteto medicinos fakulteto studentas 1910-13 m., Liet, są laiką aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje. Kairėje— katalikų studentų ateitininkų draugijos “Rūtos” pirmi­ Marijampolės vyrų gimnazijos mokinys, 1906 m., kada ninkas. Dešinėje—Brazilijoje su žmona Julija ir jauniau­ veikė su moksleiviais katalikais. Viduryje—Maskvos uni­ sia seserim Petronėle, sulaukęs 70 metų.

Dr. Eliziejus Draugelis gimė 1888 m. balandžio 11, dėjo ateiti, nes batai esą “košės prašė”. Tiesa, Bardauskų kaime, Gižų valsčiuje, Vilkaviškio apskri­ jie buvo ne tik kiauri, bet ir puspadžiai atšokę. tyje. Pradžios mokslą išėjo Bardauskų kaime, kur jo tė­ vas mokytojavo. Marijampolės gimnaziją baigė 1909, o Kol kurpius sutaisys kitus, tuos suraišiojo šniū- Maskvos universiteto medicinos fakultetą—1914. riukais ir taip vaikščiojo. Žinoma, tik namie. Aš Studentaudamas jis 1910 suorganizavo lietuvių ka­ akis pastačiau, bet prie jo “keistumų” jau buvau talikų studentų Rūtos draugiją ir buvo pirmuoju jos pir­ pripratęs. Jis visai abejingai žiūrėjo į tą “gyve­ mininku. Jos nariai (Pr. Dovydaitis, K. Bizauskas, V. Endziulaitis, P. Grajauskas, Z. Starkus) davė pradžią nimo mažmožį”. Jam tik studijos terūpėjo. ateitininkų sąjūdžiui. 1914 mobilizuotas į rusų kariuomenę, kur buvo iš­ Pranas laimi konkursą rinktas vyriausios lietuvių tarybos Rusijoje nariu. 1918 grįžo į Lietuvą, buvo išrinktas Marijampolės miesto ta­ Jis man parodė veikalą, kurį tik ką buvo rybos nariu ir pirmuoju burmistru. Nuo 1918 liepos 23 parašęs konkurso tema ir laimėjo iš filosofijos buvo kooptuotas Lietuvos valstybės nariu. 1919 spalio 9 fakulteto sidabro medalį. Kas nuostabiau buvo, iki 1920 birželio 19 buvo vidaus reikalų ministeris E. kad konkursą laimėjo “juristas”, atseit, teisių Galvanausko kabinete. Nuo 1920 iki 1926 steigiamojo, I mokslų fakulteto studentas, o ne to fakulteto, ir II seimo narys; II seimo sekretorius, seimuose pirmi­ ninkavo krašto apsaugos savivaldybių administracijos, kuris konkursą skelbė. Aš paėmiau knygutę ir darbo socialinės apsaugos ir kitoms komisijoms. 1927 perskaičiau rusiškai antraštę: “Kritika morali buvo sveikatos departamento direktorium, 1928 III Kauno Gijo” (Guyau moralės kritika). ligoninės vyresniuoju ordinatoriumi. Nuo 1932 ligi bolše­ Su nuostaba ir pagarba pažiūrėjau į tą ap­ vikų atėjimo buvo S. Kalvarijos psichiatrinės ligoninės driskusį girininką-mokslininką. Prisipažinsiu, iš direktoriumi. Pasitraukęs j Vakarus, buvo Hannoverio rajone keliolikos stovyklų gydytoju, 1947 išvyko j Brazi­ viso nemėgau filosofijos, kaip nenusistovėjusio, liją, kur dirba S. Paulo universiteto medicinos fakulteto migloto ir pagalios “nepraktiško” mokslo. Kas asistentu. kita medicina, gamtos mokslai. Nuo pat studijų dienų E. Draugelis uoliai reiškiasi Ilgai nesulaukdamas iš kurpiaus batų, Pra­ lietuviškoje spaudoje, bendradarbiaudamas įvairiuose laik­ raščiuose, 1920-21 redagavo dienraštį Laisvę, vėliau kurį nas taip ir nedalyvavo nei tame posėdyje nei laiką redagavo savaitraščius ūkininką ir Darbininką. bendroje nuotraukoje. Kristaus problema Pakviečiau Praną ateiti į lietuvių katalikų Antras stambus veikalas, kurį draugas Pra­ studentų Rūtos draugijos posėdį. Užbaigę posėdį, nas parašė, buvo “Kristaus problema”. Tai san­ manėm nusifotografuoti. Pranas šyptelėjo, neža­ trauka iš įvairiom kalbom užsienyje parašytų

60 7 veikalų, kurie teigė Kristaus dievystę ir jo gy­ venimą žemėje. Užsienyje—tiek Vokietijoje, Ita­ lijoje arba net Prancūzijoje—tokie veikalai ne­ buvo nei naujiena nei staigmena. Kas kita čia, Rusijoje ir Lietuvoje, kur plačiai buvo įsigyvenus pažiūra, kad tikėti Dievą, Kristų tegali tik tam­ sūs, prasti nemokyti žmonės, o kunigai, esą, pri­ valo tą tiesą skelbti, nes jiems taip Romos įsa­ kyta. . . Ir štai, kaip perkūnas iš giedro dangaus, trenkė draugo Prano veikalas ir sumaišė ateistų kortas. Pasirodo “Ateitis” Į Praną atkreipė dėmesį ir mūsų mokslinin­ kai, kaip A. Dambrauskas - Adomas Jakštas, mūsų vyskupai ir kiti. Pranas susibičiuliavo su Jakštu, kuris redagavo “Draugiją”, rimtą mokslo žurna­ lą, turėjo didelę biblioteką, kuria mielai leido naudotis ir jaunam mokslininkui. Tai mums, “Rūtos” draugijos nariams, labai palengvino pri­ siglausti prie “Draugijos” mūsų žurnalui “Atei­ čiai”, kuri ir pradėjo eiti 1911 metais kaip prie­ das. (Pirmas numeris išėjo 1911 vasario mėn. Red.). Taip nereikėjo mum rūpintis nei rusų val­ džios sutikimu, nei pagalios lėšomis, kurių mes, aišku, pradžioje neturėjome, kol mūsų Ateitis paplito besimokančio jaunimo tarpe.

“Aušrinė” pasišiaušia Be mūsų draugijos “Rūtos”, Maskvoje jau seniai buvo susiorganizavę lietuviai studentai į Prieš pirmą pasaulinį karą visoje Lietuvoje su dideliu sąjungą, kuri buvo socialistų ateistų rankose ir entuziazmu buvo rengiami vaidinimai; rengdavo daugiau­ sia moksleiviai ir studentai. Čia matome Elziejų Drauge­ įtakoje. Jie leido žurnalą “Aušrinę”. Iš pradžių lį, VII klasės gmnazistą, vaidinantį Sigito rolę “Genovai­ redagavo St. Šilingas, vėliau R. Bytautas. Iš kar­ tės” dramoje 1908 m. Marijampolėje. to ir mūsų Pranas mėgino siųsti savo straipsnius į Aušrinę, kur redakcija juos gerokai apkarpy­ davo arba apkaustydavo savo pastabomis. Vieną Kodėl mūsų organui buvo parinktas “Atei­ kartą visai neįdėjo, kaip per daug dievoto, kata­ ties” vardas, dabar jau neatsimenu. Gal turėjo likiško straipsnio. Tai jau buvo perdaug. Buvo įtakos K. Bizausko Kaune “leidžiamas”, ranka mesta mums “kovos pirštinė”, atvirai, akiplėšiš­ rašytas laikraštukas “Ateitis”, o gal greičiau va­ kai. Tada ir buvo nutarta leisti savo organą, kad karų Europos katalikų moksleivių studentų žur­ grumtųsi su ateistų ir socialistų pažiūrom. nalai, kurie tą vardą labai buvo pamėgę.

Kodėl toks vardas? Kas pirmasis “Ateities” redaktorius? Kaip minėjau, šitas klausimas lengvai išsi­ Nesuprantu, kodėl dabar kai kas rašo ir sa­ sprendė—A. Jakštas - Dambrauskas mūsų organą ko, kad pirmasis “Ateities” redaktorius buvo A. priglaudė prie “Draugijos”. Jis taip sumaniai Jakštas. Tai netiesa. Pasirodžius “Ateičiai”, pir­ techniškai buvo prie “Draugijos pridėtas, kad muosius metus ją redagavo Pr. Dovydaitis ir aš. nesuardant nei “Draugijos” nei mūsų “Ateities”, Mokslo skyrių ir polemiką religiniais klausimais buvo galima lengvai išimti, pakeisti nauju ap­ daru ir paskleisti ne tik Lietuvos moksleivių tar­ redagavo draugas Pranas; aš gi—beletristikos ir pe, bet ir po Rusijos universitetus. “Ateitis” sie­ ateitininkų kuopų gyvenimo kroniką. Ir erškėčių kė ir Europos universitetus, kur vienur kitur jau vainikas ant aplanko buvo mano darbas. Ir pir­ buvo susiorganizavę lietuviai katalikai studentai mieji numeriai beveik vien mano novelių bei (Freibourge). apysakų užpildyti.

61 8

Dideli ir “maži” dalykai Mes, pirmieji ateitininkai, siekdami didžiau­ sio, idealistiškiausio šūkio—Visa atnaujinti Kris­ tuje— pradėjom nuo mažesnių užsimojimų, lyg ir “smulkmenų”: pasiryžome būti blaivininkai, nerūkyti, laikytis duotojo žodžio, būti punktua­ lūs, tarp savęs kalbėti tik lietuviškai, savo pa­ mokas, o vėliau studijas, paruošti rimtai. Pasiry­ žom (kas buvo nelengva) viešai praktikuoti ka­ talikiškus papročius: susitikus garbinti Kristaus vardą (vieton Labadien), žegnotis prieš ir po val­ gio, einant pro bažnyčią ar pro kryžių, nusiimti kepurę; susitikus dvasiškį, nusiimti kepurę, kad pagerbtume ne tik kunigą - žmogų, bet atstovą tikėjimo, dėl kurio mes pasiryžom grumtis. Dabar šitie mažmožiai kaip kam gali atrodyti smulkūs ir net nereikšmingi, bet anais laikais jie buvo savotiškas revoliucinis protestas prieš pra-

Vytautas Endziulaitis, vienas iš pirmųjų ateitininkų, gi­ męs 1893 m„ Marijampolės gimnaziją baigęs 1912, studi­ javęs gamtos mokslus, daug rašęs socialiniais klausimais, miręs 1918 lapkričio 30.

Žinant anų metų sąlygas (rusų priespaudą) ir 1905-1906 metų “istoriją”, kai mūsų gimnazis­ tų penktaklasių buvo leidžiamas hektografuotas laikraštėlis Marijampolės gimnazijoje, užsibaigęs 5 draugų suėmimu, pašalinimu iš gimnazijos, pa- sodinimu į S. Kalvarijos kalėjimą (Suvalkų apy­ gardos teismas tiesa, gimnazistus išteisino, bet mokslo metai buvo sutrukdyti) — tai žinant, bu­ vo vengta pasirašinėti pavardėm. Ir aš to vengiau. Mano slapyvardės buvo įvairios ir skambios, kaip K. K. Lizdeika, Mėlynasis Šilas, Homo, Gilius, Gylys ir 1.1. Antra vertus, tai buvo senų prityru­ sių “redaktorių” triukas, kad duotų laikraščiui daugiau orumo, daugiau pritrauktų bendradarbių.

Sunkūs laikai Taip, buvo mums pirmūnams sunkūs laikai. Mūsų eilės buvo labai ir labai negausios. Dirbo­ me darbą labai ir labai “nemadną”. Mums teko laužti pirmuosius storus ledus. Gi mūsų priešai buvo gerai organizuoti, gausūs ir remiami visų priešingų katalikų tikėjimui ir kunigams. Per neapdairumą net ir pasyvūs katalikai rėmė savo lėšomis “Aušrinę” ir jos šalininkus. Teko mums Kazys Bizauskas, vienas aktyviųjų ateitininkų pirmūnų, pipirų ir už “skaldymąsi”... Maskvos universiteto studentas 1911-1914 m. 62 9

Tariu: Motina. Ir štai apie jus mąstau, o Namai, Gražių paslaptingų mano vaikystės vasarų Namai, apie jus, Apie jus, kurie niekuomet nebarėte mano liūdesio, apie jus, Kurie taip mokėjote mane paslėpti nuo negailestingų žvilgsnių. Pritarėjai, brangūs pritarėjai! Kad aš būčiau sutikęs Tada, savo jaunystės šnabždančiuose metuose, mergaitę Paslaptinga siela, nepermatoma ir šviežia kaip ir jūsų, Skaidriom akim, įsimylėjusiam kristalo tolumas, Gražiom, raminančiom vasaros prietemoj! Ak! Aš esu..daug sielų alsavęs, tačiau nei viena neturėjo Šio malonaus vėsių staltiesių, auksines duonos Ir senų, birželio bitėm pravirų langų kvapo! Ir šitas vidurdienio balsas neskambėjo gėlėse! Ak, tie veidai, aistringai išbučiuoti! Jie nebuvo Panašūs į tavo, o praeities moterie, stovinti ant kalno! Jų akys nebuvo tas gražus, degantis ir niūrus rausvumas, Kuris svajoja jūsų soduose ir man žvelgia tiesiai širdin; Ten ašarų takuos prarastam rojuj, Kur mane šaukia mano vaikystės paukščio miglotas balsas, Kur vasaros aušros prieblanda sniegu kvepia. Motina, kodėl įdėjai man į sielą Šią nepasotinamą meilę žmogui? O, sakyk, kodėl Neuždengei manęs švelniomis dulkėmis, Kaip šias labai senas čežančias knygas, kurios kvepia atminimų vėju NEMIGA Ir saule, ir kodėl Negalėjau gyventi vienas be aistros po jūszį žema pastoge, Įsmeigęs akis į žėrintį langą, kur musė, jaunystės dienų draugė, Dūzgia senatvės mėlynėje.... OSKARAS V. MILAŠIUS

(Iš prancūzų kalbos išvertė Rita Durickaitė)

dedančią įgyti “pilietines teises” bedievybės ru­ tėvynės laisvinimo žygius! Tik tuomet gyvenimas tiną. Kas nugali save “mažmožiuose”, tas gali bus pilnas ir prasmingas. Tik taip mūsų ateiti­ įvykdyti ir didelius žygius. ninkų sąjūdis bus prasmingas. Ateitininkų ideologija ir siekiai amžini, kaip Lengvai “pasidaryti” ateitininku negalima. amžinas ir Kristus ir Jo mokslas. Juo sekti nėra Tik nuolat save kontroliuojant, dirbant, aukojan­ lengva. Keliai erškėčiais nukloti, tačiau pasiry­ tis, nusiviliant, kenčiant ir vėl pakylant, to gali­ žėlių tai nebaido. ma pasiekti. Ne gausumas, bet idėjų gilumas Būti ateitininku nėra lengva lemia. Čia daug padeda religinga šeima, dori, rimti draugai ir vertinga knyga. Būti gerais ateitininkais, t.y. tik katalikais jaunuoliais, atliekančiais savo religijos pareigas, Aš džiaugiuosi, kad visa tai savo gyvenime bet neinant į viešumą, į bendruomenę, nedarant turėjau; religingi mano tėvai davė man pagrin­ įtakos ir kitiems, ypač nuskriaustiems gyvenimo dą; kun. Ladas, mano brolis, man davė pavyzdį; sunkenybių (darbo žmonėms), nebūtų tai jau vis­ tokie asketai( nevartojo alkoholio, rūkalų, nemo­ kas, nebūtų atsiektas augštas tikslas. Tiek mes ralių plepalų ir 1.1.), kaip Pr. Dovydaitis, V. “pirmūnai”, tiek ypač dabartiniu metu jūs pri­ Endziulaitis, Z. Starkus ir kiti pirmūnai, stiprino valote likti veržlūs, energingi kovotojai dėl užsi­ ir brandino manyje ryžtą mūsų idėjinei kovai. brėžto idealo. Tad eikite visur! Veržkitės visur! Daugiau ryžtingumo, daugiau drąsos aš lin­ Į mokslą, į visuomeninį darbą, į vargo plotus! Į kiu jums, mieli mano draugai ir bičiuliai.

63 10

Procesija su žvakėm Pax Romana seminare Marijanapoly vasario 21 d. (Plačiau kitame numeryje) Nuotr. Vyto Valaičio

AR DAR TIE PATYS?

J. KIDYKAS, S.J.

Ar ne įžeidimas statyti šitokį klausimą Imant žodžius kasdiene prasme, ta citata ateitininkams? Bet kas galėtų neigti, jog atei- pasako keturis dalykus. Pirma, svarbiausią pa­ tininkijoj nėra reiškinių, vėjų, srovių, verčian­ brėžia ateitininkijos tikslą. Antra, tikslu stato­ čių bent susimąstyti, ką tai reiškia, kur neša mas žmogus, tiesa, kilnus žmogus, bet vis dėto ir ką atneša. Panagrinėti, ar tie reiškiniai, vė­ žmogus. Trečia, duoda kilnumo definiciją: “tvir­ jai ir srovės yra sveikai, organiškai ir dinamiš­ ta valia, jautri širdis ir aštrus protas”. Ketvir­ kai besivystančios organizacijos apraiškos, ar ta, nurodomas ateitininkiško darbo mastas: “tiek gal kenksmingos ir todėl nepriimtinos svetimy­ vertinga, kiek prisideda prie šio idealo įaugini- bės, tartum kūną užkrėsti gręsiančios bakteri­ mo savyje ir visuomenėje”. jos. Kadangi neteko nei išgirsti nei skaityti jo­ Tekalba faktai. kių tam formulavimui priekaištų, pastabų ar pa­ Ne labai seniai viename ateitininkų leidinyje taisų, tai, atrodo, su tuo sutiko visa ateitininki- vadovaujančio asmens buvo parašyta: “Tau nė­ ja. ra paslaptis, kad ateitininkų organizacijos tiks­ Bet ar galima be niekur nieko sutikti? las yra kilnaus žmogaus išugdymas—žmogaus su Ar sutiktų pamatinių klausimų autoriai, jog tas tvirta valia, jautria širdimi ir aštriu protu. To­ formulavimas naujai, trumpai ir teisingai nusa­ dėl ir savo ir organizacijos veiklą Tu turi matuo­ ko jų paskelbtus idealus ir užsimojimus? Var­ ti šiuo siekiu. Mūsų darbai tiek tebus verti, kiek giai. mes jais prisidėsime prie šio idealo įaugimo sa­ Paskelbus “Ateityje” pamatinius klausimus, vyje ir visuomenėje”. labai susijaudino to meto pirmeivija, t.y. lais-

64 11

vamaniai—liberalai—laicistai. Ateitininkus ap­ bę, kad visos pasaulėžiūros, pradedant deizmu šaukė atžagareiviais, tamsuoliais, davatkomis ir ir baigiant mūsų dienų natūralizmu, socializmu, visokiais kitais vardais išvadino. Negalima įsi­ monizmu, pesimizmu, ir nihilizmu, stengiasi vaizduoti, kad po ateitininkų idealais būt ga­ naujoje formoje atgaivinti senovės (pagoniško­ lėjęs tada pasirašyti nors vienas aušrininkas, jo) gyvenimo idealą. “O tas idealas yra” paten­ tiek jie buvo jiems priešingi. kinimas augštesnės ar žemesnės instinktų ir Bet ar negalėtų šiandien pasirašyti po aukš­ aistrų rūšies... Visas gyvenimo idealas, atro­ čiau cituotu mūsų tikslo formulavimu kole­ do, susikoncentravo į tai, kaip tapti tikru “bete gos santariečiai, neo-lituanai, net kilsnesnių po­ humaine” (žmogišku gyvuliu)”.. Ir kai “prieš lėkių netikintieji, ar net koks islamo išpažinto­ tokį žmogaus suniekinimą šiaušiasi geriausioji jas? Ką jie galėtų turėti prieš “kilnų žmogų”? jo prigimtis” ir savaime dairomasi “Kame išsi­ Ar jiems neprimtinas “stiprios valios, jautrios gelbėjimas iš tokios būklės, kas pakels žmoni­ širdies ir aštraus proto žmogus”? Kas galėtų ją iš dvasiško ir dorovinio puvimo”, tai jie drįsti primesti toms organizacijoms, kad jos ne­ nesiūlo sudijuojančiam jaunimui “kilnaus žmo­ siekia kilnesnio žmogiškumo? Jei jau ką nors gaus” idealą, o šaukia: “Išsigelbėjimas galimas jos galėtų ateitininkams prikišti, tai bent tiek: tiktai sugrįžtant prie to kas atmesta”, t.y. Die­ “Jūs nieko nauja ir nieko daugiau mums ne­ vo, Kristaus, Bažnyčios, sakramentų ir viso to, duodate, ko mes neturėtumėm. Nesate reikalingi ką religija teikia. Ypač jie pabrėžė sugrįžimą lietuviškam jaunimui, nes tik jį labiau suskal- prie Kristaus, kadangi “Viskas per Kristų ir dote. Ačiū. Apsieisime ir be jūsų.” Kristuje sutverta, kadangi žmonijos ištobuli­ Ir iš tiesų, ką toks ateitininkijos tikslo nimas ir atbaigimas yra Kristuje, ne ateizmo, formulavimas duoda? Gryniausią humanizmą. racionalizmo, ne “laisvosios krikščionybės” ar Bet ar humanizme įžiūrėjo pamatinių klausimų kitokiame Kristuje, o tik Kristuje, koksai jis autoriai šių dienų pasaulio išganymą? Jie rašė: yra Katalikų Bažnyčioje. Pasilikę Kristaus “Niekam nepaslaptis, kad grįžtama į stabmeldy- Bažnyčioje, kuri yra jo paties Kūnas, mes prieš

Federacijos vadas S. Sužiedėlis (k.) pas Los Angeles ateitininkus; iš k. j d.: Violeta Mitkutė, Dalia Kara­ liūtė, Birutė Reivydaitė ir Saulė Brazdžionytė, moksleivių ateitininkų kuopos pirmininkė. ( Plačiau 73 psl.) Nuotr. D. Cib0

65 12

A. P. BAGDONAS MĖNULIS Tūkstančiai ašarų teka saulės veidrodžiu į mano širdį. PRAEITIS Prikelia miegantį ilgesį ir liūdnos praeities sapną. Matau, ateina pilkuoju vieškeliu praeitis sunkia eisena, Bėga svajonės per erdvę svyruoja... saulės veidrodžiu, Veidas pailgas nuo liūdesio, o ašarų tūkstančiai o rankų pirštai dreba, krinta rasomis virš miegančios kai ji tiesia savo liesąsias rankas. nakties, virš laukų, Ir skuba jos žodžiai, mėnulio melsvai nušviestų. tylūs, pilni skundo ir gėlos: —Paslaptingo mėnulio... “Nepamirški manęs ir tėvynės, to paties iš 1930 metų niekados, nepamiršk, niekados... Aš tokia vieniša... nakties. Jis buvo tada Nors tu nepamiršk, prašau, Lietuvoj toks pat išblyškęs, niekados... t tik ne toks liūdnas. Sunykęs veidas trūkčioja, Ir mėnesiena ta pati, bet akys sausos, tik mano širdis buvo lyg išdžiūvę šaltiniai. kita... Neverkė kartu su ilgesiu tūkstančiais ašarų. Nueina ji tolyn pro mane Nes laukai gimtieji taip meiliai pavargusia eisena, nusvyruoja. O lieka jos žodžiai, kalbėjo širdžiai, lyg Kaip vinys, įkaltos širdin... motina tėviškės pilkoj pastogėj.

visą pasaulį ištariame “Instaurare omnia in iki pusryčių pakortuoti, pasivaikščioti. Aišku, tai Christo!” Visų pirma save, savo gyvenimą, o ta­ ne nuodėmė. Buvo palikta laisvė. O vis dėlto ar da ir savo aplinką. Ateitininkas tiek turi būt tai nėra labai reikšmingas simptomas? Ar tai persiėmęs Kristumi, kad jis neveidmainingai ga­ suderinama su iškilmingai deklamuojamais prin­ lėtų sakyti: “Jau nebe aš gyvenu, o manyje gy­ cipais, jog Kristus mums viskas? Ar tai liudi­ vena Kristus”. ja gilų, gyvą, nuoširdų įsitikinimą, kad viso Štai ateitininkus pagimdęs faktas. Ar čia atnaujinimas Kristuje būtinai reikalingas gau­ nusakomas tikslas sutampa su pradžioje paci­ sios Dievo malonės, kuri semiama mišiose, ko­ tuotuoju? Tad ir gali kilti klausimas, ar mes munijose, maldoje ir be kurios mūsų veikla turi dar tie patys? O jei prieitumėm atsakymo, jog likti bergždžia? Ar toks geroko narių skaičiaus taip išreikšti tikslai skiriasi ne tik žodžiais bet pasielgimas plaukia iš trijų pamatinių klausimų ir pačiu turiniu, ar nereikia apsispręsti, kurį jų įsisąmoninto tikslo, ar geriau derinasi su nau­ dabar pasilaikome, kurį atmetame? jai formuluotuoju? Kitas faktas. Vasaros stovykla. Pirmą rytą Religinės praktikos vengimas pastebėtas ne dvasios vadas paskelbia, jog dalyvavimas kas­ tik minėtos stovyklos metu, bet ir vietovėse, dienėse mišiose neprivalomas. Pakaksią sekma­ kur geroka dalis narių retai tedalyvauja bend­ dienių. Jis net paragina nesivaržyti ilgiau mie­ rose komunijose, ypač sendraugiai ir studentai. goti, jei kam poilsis reikalingas po vasaros dar­ Dar faktelis, bet ir jis labai būdingas. Vieno bų, ar egzaminų. Bet kas nenorės ilgiau ilsė­ universiteto valgykloje, kiekvieną penktadienį, tis tai yra kviečiamas į mišias ir trumpus, lietuviai studentai (kone visi vaikinai) savo aktualius pamokslėlius. Tvarkoje. apsišvietimą ir subrendimą demonstruoja val­ Bet rytais švilpukas kelia visus tą pačią gydami mėsą. Nuo jų neatsilieka nė ateitinin­ valandą. Visi dalyvauja rytinėje mankštoje, vi­ kai, išskyrus vieną kitą. si ateina vėliavos pakėlimo apeigon. Ir kai pa­ Paskutinis stambus faktas. Prieš porą metų kėlus vėliavą einama į mišias, tai gerokas treč­ per vienos sąjungos suvažiavima pravestos mi­ dalis patraukia, ar į paežerę, ar į miegamuosius nimumas religinės programos narių dvasiniam

66 13 gyvenimui patobulinti ir sustiprinti. Pravesta vargais negalais, kaip vienerių metų bandymas. Programa draugovėse susidūrė su pasyviu pasi­ priešinimu, ne visų, bet gerokos dalies narių. Artimiausiame metiniame suvažiavime ji jau nė nesvarstyta. Taip ir veržiasi mintin klausimai: kas toje programoje buvo neateitininkiško, ar gal prieš- ateitininkiško? Kas nesuderinama su jų katali­ kiškosios akcijos pobūdžiu? Programos įžanga turėjo labai stiprią logišką motyvaciją. Buvo pasakyta, jog šiandien tiek materialistinis mark­ sizmas, tiek prabangusis materializmas visom priemonėm griauja, naikina brangiausias žmo­ gaus dvasios vertybes. Sąjunga gi viešai iš­ pažįsta ir prisipažįsta tikinti į žmogumi tapusį Dievą, V. Jėzų Kristų, kaip vienintelę Tiesą, Kelią ir Gyvenimą, galintį išvesti pasaulį iš chaoso ir grėsmės į Dievo vaikų pilnutinę lais­ vę, tvarką ir laimę, ir todėl pakartotinai skel­ bia jį savo gyvenimo vadu. Ji tiki, kad kiek­ vienas narys yra šaukiamas būti Mistiškojo Kū­ no nariu, t.y. gyventi intymioje vienybėje su pačia Švč. Trejybe, su vienas kitu. Ji tiki, kad negali duoti savo tautai ir žmonijai nieko ver­ tingesnio, kaip stengtis pačiai tapti ir padėti kiekvienam jaunuoliui lietuviui tapti ir būti gy­ vu, sąmoningu tos mistiškos vienybės nariu. Tai prielaidos. Iš jų padarytos išvados: kad tokia in­ tymi vienybė su dievybe, su Kristumi neįmano­ Jėzaus plakimas. A. Kučo medžio raižinys. ma be intymių ir šiltų santykių su Kristumi. Kad santykiai užmezgami, sutvirtinami ir sujan­ trinami sakramentais, minties malda, dvasiniu gurno, susiklausymo, pareigingumo savo veik­ skaitymu. Todėl Sąjunga įpareigoja narius kiek loje? Kas tai išgydys? Ar ne visose atsakinges- galima dažniau artintis prie Dievo stalo (nors nėse gyvenimo srityse turim įsipareigoti? Argi kas mėnesį, ar dažniau) reguliariai aplankyti kontraktai ne įsipareigojimai? Ar ne įsipareigo­ savo Vadą altoriuje, skirti 10-15 minučių min­ jimas duoda užtikrinimą, jog kas nors bus lai­ ties susitelkimui ir dar keletą punktų. Programa ku ir kaip reikiant padaroma? Ar ne įsiparei­ siekė padėti nariams įvesti savo idealus į kon­ gojimas palaiko silpnesnę ir svyruojančią valią kretų kasdienį gyvenimą. Ji nepatiko. Mat, su­ virš nuotaikos svyravimų? Ar pareigos žmo­ varžo “asmeninę laisvę”... gus ne vertingesnis už ūpo ir jausmų blaš­ Gink Dieve, nemanykim, jog suvažiavimas komąjį? Kaip galima kalbėti apie tvirtą valią, atsisakė Kristaus, ar savo tikslo visa atnaujin­ atmetant įsipareigojimą ir ištikimumą prisim- ti Kristuje. Jo dalyviai kas rytą kone visi va­ tai pareigai? žinėjo į artimiausios parapijos bažnyčią mišių Nebuvo kas paaiškina suvažiavimui, jog ir ėjo komunijos. Atmetė, sako, programą iš­ organizacija pati iš savęs neturi teisės įpareigoti sigandę vieno žodžio—“įpareigoja”. Vieni nesu­ ir kad tą teisę ji gauna iš pačių narių, kurie pratę, kaip gali organizacija įpareigoti nario są­ įstodami prisima jos rodomąjį tikslą ir jam žinę. Tai esąs grynai privatus reikalas. Ki­ pasiekti vartotinas priemones. Kas nenori prie­ tiems įpareigojimas esą žmogaus pavergimas — monių, tas nenori nė tikslo. Religinės progra­ reikią viską daryti laisvai apsisprendžiant. mos minimumas kaip ir buvo tokia būtina prie­ monė ateitininkijos tikslui veiksmingai siekti. Va, į kokius klystkelius gali patekti geriau­ sių norų jaunimas, kai nėra kam dalykus pa­ Štai faktai. Štai jais besireiškiančios nuo­ aiškinti. Suvažiavime, matyt, neatsirado, kas būt taikos, galvosenos, kryptys. Ar jie neverčia su­ paklausęs, kuo geresniu pakeisim įsipareigoji­ simąstyti, ar mes dar tie patys? Ir apsispręsti: mą? Iki šiol jokių įsipareigojimų neturėjome. ar norim likti tie patys, ar jau laikas tapti ki­ Ar ne dėlto vis skundžiamės stoka atsakomin- tais?

67 14

ALFA SUŠINSKAS buvusios siunčiamos jo telefono laidu, tuo tarpu antrasis ange­ las beveik neturėjęs ko veikti PATRAUKLIOJI PUOŠMENA ir skambinęs arfa. .. Tik kada nekada kokia malda pasiekda­ vusi jį telefonu. Seno padavimo pasakojimu, pagalbos. Pats vienas jis neį- Pirmasis angelas nebeišken­ kartą Dievas danguje dorybėms valiotų gyventi, nesinaudoda­ tęs ir taręs antrajam: (savo tarnaitėms) suruošęs di­ mas kitų žmonių paslauga. Už —Sakyk, kodėl aš turiu tiek delį pokylį. daug ką, gaunama iš kitų, žmo­ daug darbo, o tu sėdi beveik Visos dorybės ten susirinku­ gus niekuomet neįstengia atsi­ dykas, nieko neveikdamas? sios nepavėluodamos. lyginti, ir jo dėkingumas čia Tada antrasis angelas jam ši­ Nusižeminimas sėdėjęs prie tėra vienintelė kaina, mokama taip paaiškinęs: Dievo stalo paskutinėje vieto­ už betkokią gaunamą gėrybę —Čia ne mano kaltė, bet je, ne kiek nesijausdamas esąs bei vertybę: dvasinę ar me­ žmonių, žemėje gyvenančių. pažemintas; Artimo Meilė, dali­ džiaginę. Visaip patiria žmogus Manau, turėtum suprasti: juk nusi valgius dideliais kiekiais, o gerą kitų širdį, tačiau už ją ir tu tvarkai jų prašymus, o aš— Tikėjimas ir Viltis greta sėdė­ savo gera širdimi jis turi atsi­ jų padėkas... ję. Kiekviena dorybė puikiai lyginti. Žmogaus dėkingumas Vieš­ jautusis ir bepokyliaudama sau Mes esame Viešpaties Kūrė­ pačiui Kūrėjui yra vienas iš smagiai leidusi laiką. jo vaikai ir visai tinka, kad Jį gražiausių religinio gyvenimo Pačiame pokylio įkarštyje prašome įvairių malonių ir vi­ bruožų: dėkingumu žmogus iš­ Artimo Meilė pastebėjusi, kad sokios pagalbos. Betgi mūsų dė­ reiškia Dievui savo meilę, pri­ dvi dorybės atrodžiusios visai kingumas Jam dažnai esti daug pažindamas Jį savo Valdovu ir svetimos viena antrai. Ji labai mažesnis bei retesnis, negu mū­ visko Davėju. nustebusi, nes iki šios maniusi, sų prašymai. Dėkingumas yra šviesi cha­ kad jos visada kartu būnan­ Du angelai dirbę danguje rakterio žymė: jis yra žmoniš­ čios; dėl to ji ir susodinusi jas maldų registracijos skyriuje. kumo dalis ir viena iš artimo abi šalia viena antros. Ilgai ne­ Vienas iš jų buvęs labai apkrau­ meilės išraiškų. laukdama, Artimo Meilė priėju­ tas darbu ir turėjęs dirbti net Šeima yra pirmoji ir pagrin­ si prie šių dviejų dorybių ir jas antnormines darbo valandas. dinė vieta, kur dėkingumas tu­ paklaususi, ar jos esančios ka­ Kas sekundė vis naujos maldos ri užsimegzti ir kur jis gali pil- da nors susitikusios. Kai šios at­ sakiusios, jog dar nepasižįstan- čios, ji panorėjusi jas supažin­ dinti tardama: —Geraširdiškume, prašau su­ sipažinti su Dėkingumu! Abi dorybės labai nustebu­ sios, kai viena apie antrą iš- girdusios. Geraširdiškumas tada tuojau pasiskubinęs ir prabilęs į Dė­ kingumą: —Manau, mes abu visada tu­ rėtume būti... Deja, už pa­ tirtą gerumą žmonės nelabai linkę atsilyginti dėkingumu. Dėl to mums kaip ir neteko anksčiau susitikti. . .. Šis gražusis padavimas, nors ir sustiprintomis spalvomis, ale­ goriškai vaizduoja gana daž­ ną ir liūdną reiškinį žmonių gyvenime: nedėkingumą. Chicagos moksl. at-kų Pr. Dielininkaičio kuopa surengė vaikų kaukių balių, Vargu ar pasaulyje yra toks kurio programą vedė aktorius Alfa Brinką (d.), akordeonu palydėjo F. žmogus, kuris išsiverstų be kitų Strolia (k.) ir A. Tirčys (v.) Plačiau 77 psl.

68 15 nai sužydėti. Iš mažens neįpra­ tintas ir nenuteiktas būti dė­ kingas, žmogus ir vėlyvesnia- jame amžiuje nepasižymi dėkin­ gumu. Šeimos nariai turi su­ prasti ir atjausti, ką jie joje gauna, ir už viską saviškiams jie turi būti dėkingi meiliu žo­ džiu bei mandagiu elgesiu. Mokykla su mokytojais, mo­ kiniais ir draugais vėl yra kita didelė jaunystės proga, kur jau­ nasis gali parodyti dėkingumą už įvairiausią pagalbą ir viso­ kiausias paslaugas. Pagaliau iki savo gyvenimo saulėlydžio geros širdies žmo­ gus visur ir visada suranda pro­ gų, kuriomis jis jaučiasi įpa­ reigotas būti dėkingas. Deja, yra gausu ir nedėkin­ gų charakterių, kurie greitai už­ miršta iš kito patirtą gerą šir­ dį, kurie tik iš kitų telaukia dė­ kingumo, o patys nesijaučia pri­ valą būti dėkingi kitiems. To­ kie žmonės dažniausiai esti sa­ vimyliški tipai, tegyveną vien sau—savo žemajam egoizmui. Nedėkingumas tėra išorinis pik­ tos širdies drabužis. Dėkingas žmogus nesileidžia užkrečiamas kito nedėkingumu: jis visada yra pirmasis padėko­ ti, nė kiek nelaukdamas, kol ki­ tas jam dėkingumą parodo. Dėkingumas yra taurios ir kilnios širdies išraiška. Jis suar­ tina žmones, dažnai paskatina į didingus darbus ir praskai­ drina žmonių santykius. Dėkingumu daugiau pasiekia­ ma, negu vien reikalavimu, pa­ sipūtimu ir dirbtiniu savo pra­ našumo bei autoriteto pabrėži­ mu.

Viršuje; Chicagos vaikų kaukių baliuje jury komisija skirsto premi­ jas; iš k. j d.: dail. P. Augius, dr. V. Tumasonienė, stud. G. Jakonytė, dr. A. Šauliene ir dr. J. Meškauskienė. Viduryje: jauniausieji šoka šlum- pu pumpu. Apačioje: premijų lai­ mėtojai: musmėrė, žalias žiogas, bitė, juodas drugelis, Lietuva pančiuose, narcizas, saulutė, ramunė, šarka, gar­ nys. (Plačiau 77 psl.)

69 16

Federacijos vadas — prof. S. Su­ JUBILĖJINIO ATEITININKŲ žiedėlis lankėsi pas Los Angeles atei­ tininkus, kurie vieni iš pirmųjų pa­ minėjo ateitininkijos 50 metų ju- KONGRESO ŽINIOS bilėjų iškilmingo posėdžio metu. Pa­ keliui į Los Angeles Federacijos va­ “PASKAITOS mišios (12:15 po piet) įvyks Marquet­ te Parko švč. M. Marijos Užgimimo das sustojo Chicagoje, kur turėjo po­ Jubilėjinio kongreso metu turėsime sėdį su jubilėjiniam kongresui reng­ progos išgirsti: bažnyčioje, į kurią kongreso dalyviai ateis eisena iš Marijos aukš. mokyk­ ti komitetu, aplankė Omahos, Neb., Kun. St. Ylą, kalbant tema “Pusė ateitininkus. amžiaus ateitininkišku keliu”. Pa­ los. Per mišias kongreso dalyviai skaitos turinys apims ateitininkų is­ bendrai prims šv. Komuniją. Bus torijos ir išgyventų įvykių bei idėjų bendrai giedamos kun. B. Markaičio, KOMISIJŲ ADRESAI: S.J. mišios (žodžiai kun. St. Ylos). įtakos apžvalgą. Taip pat bus nag­ Jubilėjiniam Ateitininkų Kongre­ rinėjamos ateitininkų veikla spręs­ Šv. Mišias aukos Vysk. V. Brizgys. Pamokslą pasakys prel. M. Krupavi­ sui Rengti Komitetui (JAKRK), ku­ tos problemos, pabrėžiant ideologinę ris rūpinasi visais kongreso paruošia­ veiklos pusę. čius. Kongreso koncertas įvyks Maria maisiais darbais, vadovauja Kazys Dr. V.P. Vygantas kalbės tema: High School patalpose. Muz. Al. Ku­ Kleiva, adresas — 1615 S. 49th Avė. “Ateitininkai ir modernieji civilizaci­ čiūnus pakviestas sudaryti koncerto Cicero 50, Illinois, telefonas — T0wn- ja”. Čia bus nagrinėjama dabartis repertuarą. Programoje dalyvauti su­ hall 3-1591. Komitetas susideda iš principuose: kataliko inteligento pa­ tikimą jau yra davęs Stasys Bara­ atskirų komisijų. dėtis dabartinėje situacijoje; moder­ nauskas. Taip pat dalyvaus čelistas Komisijų pirmininkai, adresai ir niosios civilizacijos teigiamybės ir nei­ Mykolas Saulius, kuris šiuo metu darbų sritys: giamybės; krikščioniui privaloma lai­ priklauso Denver simfonijos orkest­ kysena ir ištikymybė savo princi­ Religinės komisijos pirm, ir JAK- rui. pams. Rengti Komiteto vice-pirm. religi­ Iš ateitininkų vienetų savo solida­ niams reikalams yra tėv. J. Kidy­ Arūnas Čiulevičius nagrinės temą rumo pareigą kongresui yra atlikęs kas, S.J., 2345 West 56th St., Chica­ “Ateitininkai ir katalikiškoji akci­ Chicagos Sendraugių skyrius paskir­ ja”. Turinys apims dabartį veikloje: go 36, Ill. Telefonas — REpublic 7- damas kongreso reikalams 50 dole­ 8400. veikla; apaštalavimo atvirumas ir rių. Finansų komisija kviečia kiek uždarumas; krikščioniškasis būdas Finansų komisijos pirm, ir JAKRK galima daugiau prisidėti prie kongre­ vice-pirmininkas finansų reikalams gyventi, veikti ir kovoti. so išlaidų padengimo. Aukas prašo Dr. A. Sužiedėlis kalbės tema “Atei­ yra A. Pargauskas, 5823 S. Whipple siųsti einamojon sąskaiton: Ateitis St., Chicago 29, Ill. Telefonas —PRos- tininkai ir lietuvių tautos egzistenci­ Congress Act. R-032-203, Marquet­ ja”. Bus nagrinėjama dabartis tėvy­ pect 8-5825. te National Bank, 6316 S. Western Informacijos komisijos pirm, yra nėje ir pasaulyje: tautinis ats­ Ave., Chicago 29, Ill. arba kasinin­ parumas krašte ir asimiliacijos grės­ Pr. Razminas, 6432 S. Talman Avė., kui Baliui Paliokui, 6922 S. Rockwell, Chicago 29, U., telefonas — WA1- mė; krikščioniui privalomas patrio­ Chicago 29, II. tizmas, ištikimybė savo tautinei kil­ brook 5-5964. JAKRK vice-pirminin­ Kongreso banketo bilietų kaina nu­ kas informacijos reikalams yra St. mei; tautinės kūrybos būtinumas matyta 10 dolerių; jaunimui 7 do­ tautos nepriklausomumui; ruošima­ Rauckinas, 2609 West 43rd St., Chi­ leriai. dalyvaujantiems tik šokiuose cago 32, Ill., telefonas — Virginia sis Lietuvos atstatymo darbui vie­ 2.50 dol. tinių federacijų perspektyvoje. 7-0381. MAS posėdžio metu paskaitą skai­ VIETOVIŲ VEIKLA: Meno komisijos sekretorius ir vice­ tys kun. dr. P. Celiešius tema; "Atei­ pirmininkas JAKRK meno reikalams tininkas ir katalikiškoji šviesuome­ J AK R Komiteto informacijos ko­ yra J. Kučėnas, 2704 S. Emerald nė”. Prie temos nagrinėjimo prisidės misija užmezgė ryšius su Australijos Ave., Chicago 16, Ill., telefonas — koreferentė Aušrelė Skirmuntaitė. ir Brazilijos ateitininkais. Kun. J. Victory 2-7871. Jonas šoliūnas tą pačią temą na­ Šeškevičius sutiko pasirūpinti, kad Sekretoriato komisijos pirmininkė grinės SAS posėdyje. Temos turinys: Pietų Amerikos lietuviai būtų in­ ir JAKRK vice-pirmininkė sekreto­ Ateitininkas principuose ir veikloje, formuoti apie kongresą, jo tikslus riatui yra S. Mažionytė, 7013 S. apibudins kataliko inteligento žymes, bei prasmę. Whashtenaw Ave., Chicago 29, H., idealistinio nusiteikimo ir pastangų Philadelphijos ateitininkai, pra­ telefonas WAlbrook 5-0163. dėdami ateitininkų auksinio jubilė- išsiveržti iš vidutiniškumo būtinumą. Susitikimo komisijos pirmininkas Prelegentai, nagrinėdami temą “Atei­ jaus metus ir minėdami savo dešimt metų sukaktį, 1960 vasario 6 suruo­ yra VI. šoliūnas, 5254 S. Trumbull tininkas ir katalikiškoji šviesuome­ Ave., Chicago 29, Ill., telefonas nė”, stengsis atsakyti į klausimus: šė vakarą. Programoje dalyvauti bu­ vo kviestas aktorius Vitalis Žukaus­ PRospect 6-2796. JAKRK vice-pirmi- kaip pasiruošti gyvenimui ? Ką pati­ ninkė sutikimo vakarui yra A. Gar- riama besiruošiant ir ką turi daryti kas iš New Yorko. Naujosios Anglijos ateitininkai bu­ benytė, 6503 S. Fairfield Ave., Chi­ pasiruošęs? Koreferentas, Rimv. šli- cago 29, Ill., telefonas HEmlock 4- žas. vo susirinkę Bostone, kad aptartų gegužės mėnesį ruošiamą to rajono 0937. PROGRAMA: ateitininkų kongresėlio programą. ūkio komisijos (salės, patalpos, Kongreso religinė programa jau .Clevelando at-kai sendraugiai ba­ nakvynės, banketas) pirmininkas ir parengta. Pirmosios mišios bus rug­ landžio 30 rengia jubilėjinę šventę. JAKRK vice-pirmininkas ūkio reika­ sėjo 3 dieną 9 valandą ryto Old St. Ateitininkų sendraugių centro val­ lams yra A. Tumosa, 9837 S. Alba­ Mary’s bažnyčioje, 911 S. Wabash dyba organizuoja visiems sąjungos ny Ave., Chicago 43, Evergreen Park, St. Jas aukos kun. E. M. Paukštis, nariams plačios apimties jubilėjinę Ill. telefonas — GArden 3-6386. pamokslą apie “Ateitininko ištikimy­ ateitininkų sendraugių savaitę, įvyks­ Banketo komisijos pirmininkas Ba­ bę Kristui” pasakys kan. F. Kapo­ tančią šių metų liepos 10-16 dieno­ lys Vitkus, 4117 S. Artesian Ave., čius. Iškilmingos paskutinės dienos mis Dainavos stovyklavietėje. Chicago 32, Ill., telef. YArds 7-8433.

70 17

PER PRIZME

Organizaciniame gyvenime šian­ tovai iki vieno mielai norėtų žmonų, ♦ dien asmeninis kontaktas turi itin kurios būtų tokios puikios kaip lie­ svarbios reikšmės; šiais moderniais tuvaitės: gražios, protingos, sumanios Gavėnios laikas bene pats geriau­ laikais tai bene pats efektingiausias ir geros katalikės. sias susikaupimams. O kiek ateitinin- veiklos metodas. Juo dažnai pasinau­ Mažesniu mastu, tačiau savo plot­ kiškų vienetų savo nariams yra nu­ dojame. Puikų pavyzdį šiuo atžvilgiu mėje tokios pat reikšmės turi Chi- matę surengti rekolekcijas. Tikriau­ mums duoda pats Ateitininkų Fede­ cagos studentų ateitininkų draugovės siai negalime pasigirti uolia iniciaty­ racijos vadas, aplankęs bene visas at- šiuo metu pravedamas seminaras. Ja­ va šioj plotmėj. Gi kaip tik mūsų eitininkiškos veiklos vietoves. Nese­ me paliečiamas žmogus įvairių tau­ religinis momentas šių dienų seku- niai jis buvo nuvykęs į Omahą ir tų literatūroje. Sveikintini iniciatoriai liariais aspektais persunktoje civili­ Los Angeles; taigi, ir tolimuose mies­ už jų kūrybingą ryžtą. Mūsų pačių zacijoje reikalingas sutvirtinimo, su­ tuose jis apsilankė ir savo atvykimu bei visuomenės akiratį praplečią stiprinimo. Nevisuomet parapijos na­ sužadino naują susidomėjimą, susirū­ veiksmai šiandien itin vertingi, nes riams pravedamos susikaupimo die­ pinimą ateitininkiškais reikalais. Pvz., mums taip lengva sustingti savoj daž­ nos vispusiškai patenkina ateitininkus. Angelų mieste ateitininkų šventė pri­ nai perdaug izoliuotoj aplinkoj. Būtų Kodėl tokiais atvejais nesiryžti spe­ traukė labai daug žmonių. Be šio gera, kad ir kitų vietovių draugovės cialioms rekolekcijoms? Ir kunigų masinio susibūrimo svarbūs dar ir pritaikytų tokio pobūdžio iniciatyvą trūkumas prie gerų norų išsprendžia­ pasitarimai su vietos vadovais, atei­ sau. Kodėl New Yorko, Cleveland©, mas. ties gairių nustatymas ir abipusis Bostono, Detroito ateitininkiškas jau­ * minčių pasikeitimas veiklos sunku­ nimas nesiryžta panašių dalykų or­ mais. ganizuoti ? Ne visi ateitininkai įstengia atsily­ Gaila, kad sąjungų centrai šiuo ♦ ginti už Ateities žurnalą; daugumo­ veiklos metodu dar nelabai naudoja­ je tai užsienyje gyveną bendramin­ si. Pasitaiko, kad centro valdybos Ne vienas ateitininkas jau yra su­ čiai. Jų rasime Tėvų Saleziečių bei nariai nuvyksta ir į kitas vietoves, planavęs ateinančios vasaros atosto­ Vasario 16-sios gimnazijose, ne vie­ bet jau labai retai tokią progą iš­ gas; dauguma jų tikriausiai bus į- name universitete įvairiuose pasau­ naudoja draugovės skyriaus ar kuo­ traukę ateitininkų kongresą Chica- lio kraštuose. Jiems mūsų visų žur­ pos lankymui. O kiek daug vertės tai goje į šį planą. Tačiau nepakanka nalas sudaro daug džiaugsmo. Nese­ turėtų. Laiškais niekad to pasiekti fizinio dalyvavimo kongrese—jam rei­ niai iš Ateities administracijos dau­ negalima, ką gali padaryti asmeniš­ kia pasiruošti ir dvasiniai. Neturiu gumai mūsų atėjo laiškas tokiems kas žodis, patarimas, pabarimas, pa­ čia mintyje savaime suprantamų da­ ateitininkams papiginta kaina už­ guodimas. Būtų labai vertinga, kad lykų, kaip dalyvavimas bendroje ko­ sakyti žurnalą. Nejaugi liksime tam savo kadencijos metu centro valdybos munijoje. Rupi čia pabrėžti ideolo­ prašymui abejingi? Tebūnie šios eilu­ aplankytų visas vietoves. Netolimoje ginį kongreso momentą. Pasiryžimas tės pakartotinas priminimas ir pa­ praeityje studentai ateitininkai tai išreikšti ištikimybę Kristui ir Lietu­ raginimas prasmingai aukai. padarė, nors jų kadencija ir trum­ vai reikalauja iš kiekvieno ateitinin­ Vytenis piausia. (Jie kasmet renka centrinius ko atsakymo, kaip jis tai įgyvendina. organus, gi moksleiviai bei sendrau­ Todėl kiekvienas dalyvis bei tie, ku­ giai tik kas dveji, ir tai dar suvėluo­ rie namie liks, turi visu intensyvumu Dėdė Juozas prašo perduoti geriau­ ja po metus...) Tad gyvenimas pats sau duoti atsakymui į šį klausimą. sius linkėjimus visiems Amerikos įrodė, jog tai įmanoma, jei pastangų Eus šitokio pobūdžio klausimai na­ ateitininkams nuo idėjos brolių iš tam atsiranda. O šitokių asmeninių grinėjami ir vietovės padalinių susi­ Brazilijos. kontaktų ateityje vis daugiau reikės. rinkimuose. Bet to nepakanka. Rei­ kia iš kiekvieno asmens individuali­ Eglutė, vaikų laikraštėlis, šiemet * nio pasiruošimo, pergalvojant šiuos švenčia dešimtmetį. Visą laiką ją klausimus ir įgyvendinant sprendimo leido Lietuvių Kultūros Institutas, jos Kiekvienas teigiamas ateitininkų formas. Ir tai reiktų atlikti be ypa­ redaktoriais buvo: Bernardas Braz­ pasireiškimas plačioje viešumoje ver­ tingo raginimo, nes tai kiekvieno at­ džionis, Pranas Naujokaitis, Stepas tas pagyrimo. Paskutiniu metu tu­ eitininko pareiga ir kartu privilegija. Zobarskas, dr. A. šerkšnas. Dabar re­ rėjome 2 tokius ryškesnius įvykius. daguoja ir administruoja Nek. Pra­ Marianapolyje studentų ateitininkų • sidėjimo seserys Putname. ideologinis seminaras viso Amerikos Jau atvyko į kongresą pirmasis už­ kontinento katalikų studentų orga­ sienio svečias. Tai ateitininkuose pla­ Lituanus žurnalui remti komitetas nizacijų atstovams tikrai sveikinti­ čiai žinomas ir savo darbais tikrai kovo mėn. skelbia vajų ir telkia au­ nas reiškinys. Daugiausiai darbo čia pasižymėjęs kun. Juozas Šeškevičius, kas žurnalo leidimui. Komitetas krei­ padėjo Sąjungos dvasios vadas kun. dažnai Dėde Juozu vadinamas. Ko­ piasi į visą lietuvišką visuomenę ir J. Navys MIC, čia gimęs lietuvis, vo 2 jis atvyko į JAV-bes ir čia išbus maloniai prašo suprasti akademinio sąjungos pirmininkas S. Leimonas ligi kongreso. Greitu laiku atvyks jaunimo norą dirbti Lietuvos naudai su savo valdyba ir ypač užsienio rei­ dar 3 jauni ateitininkai iš Brazili­ ir šį jo darbą paremti auka. Žurna­ kalų tvarkytojas Romualdas Šviedrys. jos Sao Paulo miesto, pasigėrėtinai lui remti komitetą sudaro: V. Ka- Pralaužti ledai kitus drąsiau nuteiks veikiančios atitininkų moksleivių mantas, J. Smetona, N. Kersnauskai- tokio pobūdžio žygiams. Gi svetim­ kuopos. Tai konkretus pavyzdys ir tė, V. Kasperavičiūtė, R. Minkūnas, taučių atsiliepimai apie mus tikrai kitiems užsienio kraštams — nejaugi J. Gailiušytė, L. lešmantaitė, C. Mels- puikūs. Kad ir Pietų Amerikos ats­ nusileisite Pietų Amerikos atstovams. bakas.

71 18

SPORTAS OLIMPINIAI ŽIEMOS ŽAIDIMAI KĘSTUTIS ČERKELIŪNAS

1960—olimpiniai metai ir jų pirmasis skirs- kuriose dalyvauja valstybinės rinktinės. Progra­ nys, olimpiniai žiemos žaidimai, pravesti vasario moj figūruoja ir rogučių (bobsled) lenktynės 18-28 d.d. Squaw Valley, Kalifornijoj. Liko pats (dvejeto ir ketverto), tik 1960 m. Squaw Valley, stambiausias pasaulio sporto įvykis—vasaros žai­ neįrengus atitinkamo tako, nuo rogučių teko dimai Romoje, rugpjūčio - rugsėjo mėn. atsisakyti. Modernūs olimpiniai žiemos žaidimai pradėti Laimėję pirmą vietą sportininkai gauna auk­ žymiai vėliau nei vasaros. Pirmą kartą slidinin­ so medalį, antrą—sidabro ir trečią—bronzos. Pa­ kai ir čiuožikai galėjo pasireikšti 1924 m. Cha­ gal olimpinius nuostatus, oficialiai pripažįstami monix, Prancūzijoj. Tąsyk dalyvavo 293 sporti­ tik individualūs nugalėtojai ir taškai valstybėmis ninkai iš 16 kraštų. Vėliau, kas ketveri metai, nėra skaitomi. Nežiūrint to, pasaulinėj spaudoj tokie žaidimai buvo: 1928 m. St. Moritz, Švei­ labai populiarus taškų skirstymas valstybėmis. carijoj (491 dalyvis iš 25 kraštų), 1932 m. Lake Placid, JAV-se (307, 17) ir 1936 m. Garmisch- OLIMPINIAI NUGALĖTOJAI Partenkirchen, Vokietijoj (756, 28). Dėl II pa­ saulinio karo tolesni žaidimai pravesti tik 1948 Šiauriečių rungtyse—tolimuose nuotoliuose m. St. Moritz, Šveicarijoj (878 dalyviai iš 28 ir šiemet pagal tradiciją, laurus nuskynė skandi­ kraštų) ir vėliau normalia tvarka: 1952 m. Oslo, navų atstovai: 15 km laimėjo Brusveen (Norve­ Norvegijoj (gausiausi dalyviais, kurių susirinko gija) per 51.55,5 min., 30 km sugriebė veteranas 960 iš 30 kraštų), 1956 m. Cortina d’Ampezzo, Jernberg (Švedija) per 1:51.03,9 vai., 50 km pir­ Italijoj (923, 32) ir 1960 m. Squaw Valley, JAV muoju baigė Hamalainen (Suomija) per 2:59.06,3 (740, 30). 1964 metais žaidimai bus Innsbrucke, vai., be to, Suomijos ketvertukas užsitikrino auk­ Austrijoj. so medalį ir 4x10 km estafetėj—2:18.45,6 vai. Olimpiniuose žiemos žaidimuose rinktiniai Tik specialioj šiauriečių rungty skandinavai pir­ sportininkai išbando savo pajėgumą ant sniego mą kartą turėjo atiduoti didįjį laimikį, šį kartą ir ant ledo. Programa yra šakota. Šiauriečių vokiečiui Thoma. Ligšioliniuose žaidimuose ši rungtys apima tolimuosius perbėgimus slidėmis. rungtis buvo išimtinai norvegų grobis ir tik kar­ Vyrai rungtyniauja 15, 30 ir 50 km, be to, 4x10 tą, 1948 m., buvo įsiterpęs suomis Hasu. Naująją km estafetėj. Moterys pasitenkina 15 km perbė­ dvikovę (biathlon) laimėjo Lestander (Švedija). gimu ir 3x5 km estafete. Specialią šiauriečių rungtį sudaro 15 km perbėgimas ir šuoliai nuo Iki 1956 m. žaidimų norvegai karaliavo ir mažosios nuosklandos. Savo laiku programoj bu­ šuoliuose. Cortina d’Ampezzo suomiai pirmą kar­ vusi karinių patrulių rungtis dabar pakeista dvi­ tą pralaužė Peer Gynto tėvynainių pergalių se­ kove (biathlon)—20 km perbėgimas, kui’ stabte­ riją. Neatsigavo norvegai nė šiemet, bet ir suo­ lėjama keturius kartus ir šaudoma į taikinį. At­ miai turėjo pasiduoti, nes aukso medalis atiteko skirai vykdomi šuoliai nuo didžiosios nuosklan­ vokiečiui Recknagel (nušoko 306 ir 277 pėdas, dos—labai efektinga rungtis. kas lygu 93 ir 84,5 metrų). Kitos slidžių varžybos yra vadinamos alpi­ Moterų gr. 10 km perbėgimą laimėjo Gusa­ nėmis. Jas sudaro trys nusklendimai nuo kalno: kova (Sovietų Sąjunga) per 39.46,6 min., o 3x5 didysis slalomas, slalomas ir nusileidimas (down­ km estafetę—Švedijos trejetukas per 1:04.21,4 hill). Abu slalomai yra vingiuoti nusileidimai, vai. kur dalyvis turi prasmukti pro tankiai išmėtytus Alpinėse varžybose toną davė vakarų Euro­ vartus (stulpai su vėliavėlėmis). pos kraštai: Austrija, Prancūzija ir Šveicarija. Ant ledo pravedamas greitasis, dar kitaip Tiesa, Squaw Valley niekas nesugebėjo pakartoti vadinamas lenkčių, čiuožimas. Specialiomis pa­ austro Sailer, kuris 1956 m. pats vienas buvo čiūžomis (jos žymiai ilgesnės nei įprastinės) vy­ nušvilpęs visus tris aukso medalius, bet ir ne­ rai bėga: 500, 1500, 5000 ir 10,000 m, o moterys buvo laukta kito tokio fenomeno. Šį kartą didįjį 500, 1000, 1500 ir 3000 m. Moterų greitasis čiuo­ slalomą greičiausiai praskuto Staub (Šveicarija), žimas šiemet pravestas pirmąjį kartą. slalomą—Hinterseer (Austrija) ir nusileidimą— Dailusis čiuožimas yra vyrams, moterims ir Vuarnet (Prancūzija). Medalių ženkle austrai vis porinis. Be to, pravedamos ledo ritulio varžybos, dėlto atlaikė savo pirmaujančią poziciją. Šiose

72 19

STIPRI LOS ANGELES ATEITININKŲ ŠVENTĖ

Jubilėjinius metus pradėdami. Los Angeles at-kai pasiryžo tvirčiau su­ siorganizuoti ir gyviau veikti. Stip­ riai susiorganizavo moksleiviai, glo­ bojami Dalilės Polikaitienės. Pagy­ vėjo ir savo metinį veiklos planą nustatė studentai, pirmininkaujami Violetos Mitkutės. Sukruto sendrau­ giai, vadovaujami Igno Medžiuko. Vi­ si kartu vasario 7 drąsiai ir pajėgiai išėjo viešumon, minėdami ateitinin- kijos auksinį jubilėjų ir savo veiklos dešimtmetį. Minėjimas pradėtas pamaldomis šv. Kazimiero bažnyčioje. Ateitininkų Rašytoja Alė Rūta, prof. Mykolas Biržiška, Simas Sužiedėlis Ateitininkų vėliavą atlydėjo tautiniais rūbais pa­ Federacijos vadas, dr. Elena Tumienš Los Angeles ateitininkų šventėje sipuošusios moksleivės ir moksleiviai. Dvasios vadas kun. dr. Bučmys savo pamoksle nušvietė “Visa atnaujinti Kristuje’’ idealo prasmę. Ateitinin­ Bučmys, LB apylinkės pirm. J. Ąžuo­ Šukys. Studentų at-kų įžodį davė V. kai ir jų šeimų nariai ėjo bendros laitis, Lietuvos Vyčių L. Valiukas, Graužinis. Spalvas uždėjo dvasios va­ komunijos. Po pamaldų buvo bendri Skautų — A. Dundzila, Studentų das kun. dr. A. Bučmys, ženklelius pusryčiai, kurių paruošimui vadova­ Sąjungos Petravičius, Sendraugių — prisegė At-kų Fed. vadas S. Sužiedė­ vo sendraugės Balsienė, Brazdžionie­ Grigaliūnas. Toliau sekė įžodis. lis. Įžodininkus sveikino visi prezidi­ nė ir Raulinaitienė. Moksleivius at-kus įžodžiui paruošė umo nariai, kan. A. Steponaitis, P. Iškilmingą minėjimą parapijos sa­ jų globėja D. Polikaitienė ir pirm. Raulinaitienė—katalikių moterų var­ lėje pradėjo sendraugių pirmininkas S. Brazdžionytė, egzaminų kom-ją su du; raštu —Akademikų Skautų Ra­ Ig. Medžiukas. Garbės prezidiuman darė kun. dr. A. Bučmys, P. Rauli­ movė ir MAS Centro Valdyba. Svei­ pakviesti ( Vasario 16 signataras prof. naitienė ir ižd. P. Baltakis. Į vy­ kintojam dailiu ir jausmingu žodžiu M. Biržiška, Ateitininkų Federacijos resnį moksleivių at-kų laipsnį pakel­ atsakė Ina Stadalninkaitė. vadas S. Sužiedėlis, Katalikų Fede­ ta: A. Fledžinskaitė, A. Kašelionis, At-kų Fed. vadas S. Sužiedėlis, at­ racijos sk. pirm. V. Kazlauskas, Los V. Mikuckytė, B. Lambergaitė, T. vykęs iš New Yorko, sveikino Fed. Angeles at-kų kapelionas dr. A. Radzevičiūtė, I. Stadalninkaitė, G. Valdybos vardu, o savo paskaitoje varžybose austrai laimėjo keturis medalius (1 niam fone) amerikietis savo nuostabiais šuoliais aukso, 2 sidabro, 1 bronzos), kai Prancūzija liko atsigriebė ir be priekaišto pelnė aukso medalį. su trimis (1, 0, 2), Šveicarija su vienu (aukso) Moterų gr. daugkartinė pasaulio meisterė ir Vokietija taip pat su vienu (sidabro). Heiss (JAV) ir vėl liko karaliauti savo išbaigtu Moterų gr. didįjį slalomą laimėjo Ruegg čiuožimu. Sparčiai pažangėjanti Europos meiste­ (Šveicarija), slalomą—Heggtveit (Kanada) ir nu­ rė Dijstra (Olandija) liko antrąja. sileidimą—19-kos metų Biebl (Vokietija). Nepa­ Poriniam čiuožime vyravo Wagner - Paul vyko amerikietėms—Pitou išpešė du sidabro me­ (Kanada). Vokiečių pora, Kilius - Baumler, nors daliu ir Snite—vieną, nors buvo laukta daugiau. ir turėta kuklių vilčių, neprilygo kanadiečiams. Greitajam čiuožime stipriai reiškėsi Sovietų Įtemptų dvikovių, tarytum iš gausybės rago, Sąjungos atstovai. Vyrų gr. laimėjo: 500 m Gri- buvo pribirę ledo rituly. 1956 m. žaidimų meiste­ šin (SS) 40,2 sek., 1500 m—aukso medalį pasi­ ris, Sovietų Sąjungos rinktinė, šiemet nepajėgė dalino Aas (Norvegija) ir Grišin (SS)—po 2.10,4 iškopti aukščiau trečios vietos. Netikėtai, bet pel­ min., 5000 m—Kosiškin (SS) 7.51,3, 10,000 m— nytai pirmą kartą istorijoj ledo ritulį laimėjo Johannesen (Norvegija) 15.46,6; moterų gr.: 500 JAV mėgėjų rinktinė. Dramatinėse rungtynėse m—Haase (Vokietija) 45,9 sek., 1000 m—Guseva jai pavyko dvi sodrios pergalės: įveikė Kanadą (SS) 1.34,1 min., 1500 m—Skoblikova (SS) 2.25,2, 2-1 ir SS 3-2. Kanada be priekaišto užėmė antrą 3000 m—Skoblikova (SS) 5.14,3. vietą, be kita ko, sukūlusi SS 8-5. SS, be pralai­ Dailusis čiuožimas praėjo be staigmenų. Vy­ mėjimų JAV bei Kanadai, dar turėjo pasitenkinti rų gr. meisteriu tapo Jenkins (JAV). Nors pri­ lygiosiomis, 2-2 su Švedija (5. vieta). Čekoslova­ valomam čiuožime jį buvo pralenkęs Divin (Če­ kija įsiterpė į 4. vietą, o Vokietija nutūpė į 6. koslovakija), bet laisvajam čiuožime (muziki­ vietą.

NA C'” Nfc M .DO E IO” A 20

paskatinimu visada tvirtai laikytis savo principų. Vakare parapijos salėje gausiai su­ sirinko žmonių šventės meniškajai programai. Ji buvo taip pat įspūdin­ ga. Rašytoja Alė Rūta skaitė savo novelę “Visų Gerovei,” dr. Elena Tu- mienė du eilėraščius —“Pasveikini­ mas” ir “Dialogue Patriotique” o J. Andrius paskaitė Jurgio Gliaudos naujai premijuotą romano “šikšnos­ parnių sostas” ištrauką. Programą užbaigė “Subatos vakarėlis”-nuotai­ kingas Pr. Zarankos paruoštas liau­ dies dainų montažas, kuris aktoriaus G. Veličkos ir kompoz. Br. Budriūno rankose tapo tikra operete. Solo partijas beveik išimtinai atliko atei­ tininkų jėgos: B. Reivydaitė, J. Če- kanauskienė, R. Dabšys, P. Baltakis ir A. Polikaitis. Didesnes scenas pa­

Danutė Vebeliūnaitė, Albinas šeškus ir Violeta Mitkutė Įneša ateitininkų vėliavą

priminė jubilėjinius metus, siekiamą­ jį idealų, išeitųjį pusės amžiaus kelią. Prelegentas pastebėjo, kad šv. Pi­ jaus X kvietimas “Visa atnaujinti Kristuje” vakaruose buvo daugiau su­ prastas kaip paskatinimas tiktai į eucharistinį sąjūdį. Lietuvoje ateiti­ ninkai su tuo šūkiu sujungė dar tau­ tinį ir visuomeninį judėjimą. Ateiti­ ninkai buvo pirmieji šaukliai prieš rusiškąjį ateizmą, virtusį bolševizmu. Atkreipė dar dėmesį į pavojų, kuris susidaro tautai, kai ji pastatoma Die­ vo vietoje. Iškilmingoji šventės dalis baigta Les Angeles sendraugių ir šventės rengimo komiteto pirm. Ig. Medžiuko “Subatos vakarėlį” vaidinusieji atei­ tininkai. Režisavo G. Velička

įvairino tautinių šokių grupė “Žil­ vytis,” vadovaujama Liudo Reivydo. Tai buvo Los Angeles kolonijoje atmintina diena—turtinga mintimis, kūrybiniu žodžiu ir gera nuotaika. (d.k.) Los Angeles studentų ateitininkų draugovės sausio 10 susirinkime val­ dybos nariai—Pranas Baltakis, Vio­ leta Mitkutė ir Antanas Polikaitis— pateikė diskusijom metų planų. Jisai apsvarstytas, papildytas ir jau vyk­ domas. Pirmam susirinkimui skaityti pa­ skaitų buvo pakviesta dr. Elena Tu- mienė. Prelegentė nagrinėjo Marijos vaidmenį krikščioniškoje literatūroje nuo pradžios iki mūsų laikų. Lietu­ vių literatūroje rado tik keletu žy­ mesnių eilėraščių apie Marijų; giles-

74 21

sirinko pas vieną narį bendrai va­ karienei. To vakaro šnekos sukosi apie Liuveną ir “Ateitį”. Mieliausiai būtumėme sėdę į traukinį ir nuva­ ų jąjuncja žiavę Liuvenan... Vienas iš penkių

ROMA MIUNCHENAS NESNAUDŽIA Prisimink savo pradininkus, kad geriau pažintum savo darbą ir jo Bavarijos sostinėje šiuo metu su­ ry pašėkam spaudos anketos davinius tikslą. Prieš 50 metų vasario 19 die­ sibūrė penki S AS nariai: du iš JAV (jiems įvertinti reiktų atskiro straips­ ną Liuvene įsteigta lietuviška kata­ ir likusieji “vietiniai”. Du studijuoja nio), randam straipsnelį “Suraskim likiška draugija. Tai ateitininkų orga­ mediciną, du filosofiją ir vienas tech­ laiko religinei knygai”. Antras nu­ nizacijos pirmtakūnė vakarų Euro­ niką. meris, pasirodęs 50-tosioms “Ateities” poje. Liuveno studentai, gyvai pajutę Nors mūsų saujelė, bet mes ne- gyvavimo metinėms paminėti, yra naujų laikų reikalavimus, nusprendė, snaudžiam. O snausti neleidžia Miun­ kiek storesnis už pirmąjį ir jo žvilgs­ kad ilgiau laukti negalima: reikia iš chene savo “įstaigą” atidariusi Vokie­ nis siekia Liuveną, nukrypsta į Azi­ naujo visa grąžinti į Kristaus valios tijos SAS Valdyba, ypač jos pirminin­ ją (“Azijos katalikai studentai ir vykdymo kelią. Anakefalaiozės Kris­ kas K. Žemaitis. Nuo 1959 m. rug­ mes”); nušviečiama studentijos padė­ tuje idėja imta realizuoti gyvenime. sėjo mes susitinkame kartą per mė­ tis vokiečių universitetuose, pavarto­ Šiandien (vasario 19 d.) Europos nesį draugovės narių butuose. Gurkš­ mi vokiečių studentų spaudos pusla­ ateitininkai švenčia tą 50-ties metų nodami kavą ir užsikąsdami šeimi­ piai, pristatoma latvių katalikų stu­ sukaktį, bet ypatingu būdu. Vokie­ ninkų pyragu, aptariame SAS reika­ dentų sąjunga “Dzintars”. Valdyba tijos ir Prancūzijos ateitininkai, žinia, lus. Kartu nevengiame pagvildenti siūlosi parūpinti šv. Kazimiero pašto šiandien daro mąstymus, lanko Šven­ ir kitų klausimų, kuriuos mums sta­ ženkliukų, nuotraukų iš suvažiavimo čiausią, meldžiasi ir ryžtasi. Itali­ to gyvenamasis metas. Konigsteine ir t.t. jos ateitininkai neatsilieka. Pavyz­ Bet vien prie žodžių nepasiliekam. Vasario 19 dieną Miuncheno drau­ džiui, romėnai aukojo mišias ir ko­ Pokalbiuose prieiname ir praktiškų govė ypatingai atšventė. Vakare visi munijas, darė mąstymus apie “Tėve išvadų. Jas stengiamės įgyvendinti, dalyvavo Mišių aukoje, o po jos su­ mūsų” maldą anakefalaiozės švieso­ štai lapkričio sueigoje pasisakėme, je; popietėje pavieniui nuvyko į šv. kad būtų naudinga turėti savo biu­ Petro baziliką ir meldėsi prie šv. Pijaus X karsto. Ten jie meldėsi il­ leteni. Ilgai laukti neteko: Ka’ėdo- mis jau gavome pirmą numerį, o gai. Nemanau, kad klysiu sakyda­ mas, jog šie ateitininkai apmąstė ne vasario 19 d. proga—antrą. vieną šventojo dorybių, jie pergalvo­ Vokietijos SAS Valdybos rūpesčiu jo ir pasižadėjo šventajam ir Dievui leidžiamas biuletenis “Ateitin” nėra nauju pulsu vykdyti šūkį: “visa at­ skirtas vien tik Valdybos praneši­ naujinti Kristuje”. Jų bendra mintis: mams bei vietinėms žinioms. Pirmam dabar laiko pilnybė sujungti visa po numery pažymėta, kad “viskas galė­ Kristaus vienintele valia. Mokytojau, tų jame tilpti, viskas rasti vietos: kas mes Tavo esame ir tik Tavo valią tik laisvę praplatina, kas tik meilę vykdyti norime! S. Jurevis R. pagilina, kas tik mums duoda džiaugs­ mo ir neša drąsos”. Biuletenis norįs būti Vokietijos studentų ateitininkų CHICAGOS PADANGĖJ veidrodžiu. Kovo 6 oras šaltas, puikus. O mes Nors biuletenis tik antrą vagą, te- pakilia nuotaika traukiam “Jaunimo išrėžė, bet aria—matai iš karto—ne Mūram” Džiaugsmingai bečiauškant naujoko rankom. Temos naujos, ho­ (ir “Sūkuriui” porą centų iš kišenės rizontas platus ir narsos šokti per išsukus), mes sugarmėjam į tą “savą­ kliūtis netrūksta. Kalėdiniame nume- ją šventovę”. Ir čia, nuo pasaulio apsaugoti mūrais ir malone, mes... nio filosefinio-religinio galvojimo nė­ Bet kaip tai aprašyti? Kaip apsa­ ra. Prelegentė dar palietė šių dienų kyti tą gilų švelnų jausmą, kuris už­ religinės mūsų dvasios plokštumą ir pildo mums krūtinę, kai rankom su­ lietuvio rašytojo Amerikoje proble­ sikabinę dainuojam, juokiamės... ? mas. Tą ryšį, kuris mus visus riša? Tąją Ateityje numatytos dar keturios pa stebuklingą laiminančią srovę, kuri skaitos: apie lietuvių liaudies ir dai­ mus visus perveria, jungia? Jei nori lųjį meną, muziką, ir literatūrą. Nu­ suprasti tai, reikia nors truputį pa­ matyta suruošti iškilą, studijų sa­ čiam pergyventi... vaitgalį, rekolekcijas, agapę. Susirin­ Ne, to negalime išreikšti ir užra­ kimai daromi kas antrą mėnesį, sek­ šyti. Mes tik liūliuojam, niūniuojam madienį. ir jaučiam tą šventą Laimę, Ramy­ Vasario 7 studentai aktyviai daly­ bę, kuri mus visus pasakiškai užbu­ vavo bendroje at-kų šventėje, o va­ ria. .. sario 13 turėjo pašnekesį apie pa­ irta Stadalnikaitė kalba po įžodžio Taip užburti, pyragaičių užkandę, saulėžiūrą su Ateitininkų Federaci­ Los Angeles ateitininkų šventėje. skriejam į susirinkimų salę. Čia pu­ jos vadu S. Sužiedėliu. D.V. Nuotr. L. Briedžio siau dainuojant, juokaujant, čiauš-

75 22

Bostono dr-govės susirinkime A. Mačiulis skaito paskaitą Diskutuojami veiklos klausimai

BOSTONO VEIKLA “Elementą M.“ Susižavėję svečiai vis prašė daugiau. Taip linksminantis, laikas praskrido, ir atsisveikinant vi­ Lapkričio 8 Bostono studentai atei­ savaime aišku, buvo įdomios. Išsi­ si žadėjo vėl susitikti po sekančio tininkai toliau diskutavo metinę te­ aiškinome daug neaiškumų. semestro. mą. P. Špokevičius skaitė paskaitą “Lietuvių meno apžvalga”. Susipaži­ Gruodžio 6 susipažinome su mūsų Vasario 7 kol. A. Mučinsko na­ nome su meno įtaka lietuvių kul­ tautos filosofais per dr. Girniaus pa­ muose susirinkome pasiklausyti A. tūroje. Diskusijos po tokios paskaitos, skaitą “Lietuvių filosofinis įnašas į Mažiulio paskaitos iš tautosakos ir kultūrą.” Įvadą šiai paskaitai pa­ tautotyros srities. Paskaita buvo įdo­ teikė kolega E. Sužiedėlis, trumpai mi ne tik savo turiniu, bet ir ilius­ kant, štai ir K. Jazbutis susirinkimo apibrėždamas filosofijos sąvoką ir jos tracijomis. Paskaitininkas atsivežė į- pirmininkas, atlinguoja, ir linksma, skirtingus aspektus. Toliau dr. J. Gir­ vairių knygų ir žurnalų. Čia teko ma­ grakšti sekretorė V. Milaknytė už­ nius mums pristatė Vydūno, Jakšto- tyti etnografinį gimtojo krašto žur­ ima vietą. Išklausom ilgojo, gera­ Dambrausko, Dovydaičio, Tamošaičio, nalą “Gimtasai kraštas” (tautotyros širdžio Vytuolio (V. Budrio) valdy­ Maceinos ir kitų bendrus filosofijos vienkartinis leidinys). Sužinojome, bos pranešimų. bruožus. Po paskaitos diskusijos už­ kad nelabai daug buvo pasiekta vi­ sitęsė, kol kolega Pakštys pakvietė sais tyrinėjimais. Daugumas darbų, Štai ir rimtoji dalis: J. Kučėno re­ visus prie kavutės. feratas—“Nepriklausomos Lietuvos fi­ pav.: liaudies statyba, senoji gyvuli­ losofai”. Visi atydžiai klausomės. Iš­ Lapkričio 26 draugovė suruošė šo­ ninkystė, etnosociologija, buvo tik traukų nepasakosiu, nes tikiuos, kad kius “Atsisveikinimas su rudeniu”. Ru­ pradedamajame stovyje. Apie juos "Ateities” skaitytojai galės pasi­ dens nuotaikoje, linksmai šokome gro­ tėra parašyti tik įvedamieji veika­ džiaugti originalu. Giliose mintyse at­ jant p. Pauliukonio “orkestrui”, kol lai. Šiek tiek daugiau nagrinėta yra sigaivinę ir nuoširdžiai paploję, klau­ paskutinis lapas nukrito, ir atėjus žvejyba. Daugiausia medžiagos su­ sėmės mūsų išminčių, jų komentarų žiema pakvietė visus skirstytis. rinkta apie tautosaką, liaudies me­ bei diskusijų. ną. Dabar Lietuvoje gyveną moksli­ Prasidėjus naujiems metams ir pa­ ninkai negali laisvai dirbti savo sri­ Po to girdėjome įdomų ir svarbų baigus vieną semestrą, suruošėme tyje, nes turi skaityti paskaitas, vals­ žinių pluoštą apie Pax Romaną. Tai oficialų semestro baigimą —“Finis tybės parinktomis temomis, kurios buvo pateikta mūsų rūpestingosios D. Semestri”. Suvažiavo daug svečių toli gražu nesiriša su kiekvieno spe­ Skirmuntaitės. studentų pasidalinti įspūdžiais ir pa­ cialybe. Ar atgavus laisvę bus įmano­ Aptarę ir išsiaiškinę kai kuriuos žymiais; vieni pasigirti, kiti paguo­ ma toliau tyrinėti, dabar lieka di­ svarbiuosius klausimus, sugiedoję ir dos jieškoti. Meninę dalį išpildė drau­ delis klausimas, nes, atrodo, kad iki ateitininkų himną, oficialiai užda­ govės narys—S. Leimonas, paskaly­ tol bus panaikinta pagrindiniai šalti­ rėme šį pūkų susirinkimą. Bet dar damas žymiausių autorių kūrybos, niai. ilgai daug kas šnekėjom, būreliais kuri yra “Kreivose Šypsenose”. Kai Paskaitai pasibaigus, oficialiai bai­ stovinėjom ir- šiaip užėm, dūzgėm ir jis užkimo, programą toliau perėmė gėme susirinkimą, ir toliau su pas­ tratėjom, nenorėdami grįžti pasaulio E. Sužiedėlis, kuris didžiai įsigyvenęs kaitininku aiškinomės išklusius klau­ vėtron. A.T. pateikė profesionalų diskusijas apie simus.

76 23

daugelį metų buvęs užburtas, ir tik karalaitės sviedinėlis tegalėjęs tą bur­ to giją nutraukti ir jį išlaisvinti. Pa­ tiko jie vienas kitam (šoka B. Ba­ re dickaitė ir K. Dudėnaitė) ir iškė­ lė vestuves (visi šokėjai šoka minue- tą). Vestuvių puoton kvietė visus vai­ kučius, ir prasidėjo tikras balius. Vaikai, vadovaujami studentų, šo­ ko ir dainavo. Gi jiems akordijonu pritarė F. Strolia ir A. Tričys. Lietuviškus Užgavėnių papročius la­ bai artistiškai pavaizdavo; Lašininis (K. Ulevičius) ir Kanapinis (J. Naru- kynas). Visam vakarui meistriškai vadova­ vo mūsų žinomas aktorius Alfas Brinką. Pertraukų metu, rinktine plokšte­ lių muzika visus linksmino stud. J. Meškauskas. Numalšinti alkį ir troškulį galė­ jai turtingame bufete. Premijų komisija už geriausias kau­ kes vaikučiams įteikė 10 premijų— lietuviškų knygų. Viso šio vaikų kaukių baliaus ruo­ Karalaitės draugių šokis, šoka kuopos vyr. mergaites šimo didžiausią naštą nešė mokslei­ vių ateitininkų Pr. Dielininkaičio kuo­ pos energingoji globėja Aldona Šo- liūnienė. Techniškuose darbuose jai CHICAGA PASAKŲ ŠALY gelbėjo tėvų komitetas, kurio pirmi­ ninku yra J.R. Valaitis. Vasario 21 Chicagoje, Jaunimo tikslui pasiruošę vadovai (studentai Meninės programos ruošime daug Centre, MAS Pr. Dielininkaičio kuo­ ir vyr. moksleiviai ateitininkai), ku­ triūso ir širdies įdėjo vyresnių mer­ pos ir šios kuopos tėvų komiteto rie juos ir globojo tą visą vakarą. gaičių globėja stud. Austė Palio- ruoštas tradicinis vaikų kaukių ba­ kaitė, Joana ir Marytė Vilkaitės ir lius—“Pasakų Šaly’’—praėjo su dide­ Susodinus mažuosius dalyvius į jų Birutė Barodickaitė. liu pasisekimu. mėgiamiausias vietas (ant grindų), Balius praėjo. Scenos dekoracijos pasigirdo švelnios muzikos garsai Pa­ nuimtos. Salės papuošimai nuplėšti ir Nors tą dieną gerokai snigo ir ke­ sakos sekėjas akt. Alfa Brinką tik­ išmesti. Suaugę praėjusį vaikų pasi­ lias buvo slidus, bet tai nesulaikė rai įspūdingai pradėjo pasaką. linksminimą, turbūt jau užmiršo, bet mūsų mažųjų broliukų ir sesučių. Jie jame dalyvavę mūsų mažieji sesutės būriais, pasipuošę įvairiausiomis Senai senai, labai senai gyveno graži ir gera karalaitė. Vieną kartą ir broliukai atsimins jį ilgai. Atsimins kaukėmis, rinkosi į gražiai dekoruo­ ten dainuotų lietuviškų dainų pos­ tą Jaunimo Namų salę, pasilinksmin­ ji bežaisdama ir bešokdama su savo draugėmis (vyr. mergaičių būrelis mus, atsimins lietuviškos muzikos ti, pasidžiaugti lietuviška daina ir garsus ir, kas žino, gal vėliau tie šokiais. šoka karalaitės draugių šokį), nety­ čia įmetė aukso sviedinėlį į šulinį. prisiminimai jiems padės neišklysti Mažuosius kaukių baliaus dalyvius Nusiminusi ir pavargusi karalaitė at­ iš lietuviško kelio. tuoj pat perėmė savo globon tam sisėdo pailsėti, gi, pasirodžiusi geroji Rita Jaraitė fėja (I. Žickutė) savo lopšinės daina ją užmigdė ir perkėlė į sapnų kara­ lystės šalį. Sapnavo karalaitė šokan­ čius drugelius (šoka jaunučių būre­ lis ); sapnavo ji šokančias gėlytes (šoka jaunesniųjų mergaičių būrelis) sapnavo jinai ir šienpjūvius (šoka jaun. berniukai), kurie savo dalgiais bešienaudami nukirto jos mylimas gė­ lytes. Susigraudino karalaitė, pabu­ do ir pamatė, kad tai tik sapno bū­ ta, kad gėlytės gyvos ir tebežydi jos tėvo-karaliaus pievoje. Pradžiugo ka­ ralaitė, (K. Dudėnaitė šoka karalai­ tės šokį), bet neilgam. Prisiminė sa­ vo aukso sviedinėlį ir vėl nuliūdo. Nubėga dar kartą prie šulinio ir pa­ matė iš jo belipantį karalaitį. B. Ba- Geroji fėja (I. žičkutė) dainuoja rodickaitė šoka princo šokį), kuris Princo šokis, šoka B. Barodickaitė ir lopšinę jos sviedinėlį išėmė. Tas karalaitis K. Dudėnaitė

77 24

Kanapinis ir lašininis PATERSONAS, N.J. Moksleivių ateitininkų vysk. M. Rei­ nio kuopos vadovybę šiais metais su­ daro: Kęstutis Čižiūnas—pirm., Vir­ ginija Paulauskaitė ir Dalia Baltuty­ tė—sekretorės, Vita Tallat-Kelpšaitė -iždininkė ir Danguolė Masionytė— korespondentė. Po Naujų Metų kuopa turėjo 2 susirinkimus: vienų M. Šaulienės bu­ te, kitą pas ponus Baltučius. Abiejuo­ se buvo svarstoma, kaip pagyvinti veikimą. Tuo reikalu kalbėjo patys Drugelių šokis, išpildo kuopos jaunučiai nariai ir susirinkime dalyvavę M. Šaulienė ir A. Masionis. Vasario 21 kuopa surengė Užgavė­ nių vakarėlį su linksma programa. Suvaidintas komiškas vaizdelis “Gra­ žuolių rinkimai“, kurį parengė E. Augulienč. Sudainuota keletą daine­ lių, kurių išmokė p. Praleika. Links­ mąją dalį pravedė stud. Jane Adomai­ tytė. Po to buvo puikios vaišės, kurias parengė moksleivių mamytės, vado­ vaujant M. Šaulienei, žmonių susi­ rinko gausiai, ir reika laikyti, kad Šienpjūvių šokis, išpildo kuopos jaun. berniukai parengimas gerai pavyko. Be to, moksleivių ateitininkų įsteigta ir E. Augulienės vadovauja­ ma tautinių šokių grupė gražiai pa­ sirodė vasario 16 d. minėjime, kur dalyvavo ir Patersono dienraščio "Morning Call” leidėjas. Jis su tauti­ nių šokių grupe nusifotografavo ir nuotrauką įdėjo į savo plačiai skai­ tomą laikraštį. Moksleiviai ateitininkai yra labai dėkingi M. Šaulienei ir jos sūnui stud. Algiui, kurie niekad neatsisako padė­ ti, visuomet mielai duoda patalpas susirinkimams, o po to juos dažnai Minuetas. Išpildo visi šokėjai išvežioja į namus. Visos šventės nuotraukos B. Lungio Danguolė

78 25

VASARIO 16 MINĖJIMAS dama parodėlę. Parodėlei ruošti iš­ rinkta komisija, kurią sudarė: R. šil- Kennebunkport, Maine, šv. Anta­ reigas tautai Vasario 16 proga, siū­ galis, E. Radžius ir J. Bradūnas. no gimnazijos mokiniai minėjo Lie­ lydamas ir įpareigodamas tiek moky­ Susirinkimas baigtas malda. Visi tuvos nepriklausomybės paskelbimo tojus, tiek mokinius šventadieniais išsiskirstė labai pakilioj nuotaikoj. sukaktį specialiai gimnazijos ateiti­ kalbėti tik lietuviškai. Tėvas Gabrie­ Romualdas Kalinauskas ninkų kuopos organizuotame susi­ lius Baltrušaitis, gimnazijos direkto­ rinkime, kuriame dalyvavo visa gim­ rius, sveikino visus šventės proga ir Vasario 28 vyresniųjų moksleivių mokiniams kiek platėliau paaiškino nazijos vadovybė, mokytojai, vienuo­ susirinkimas įvyko naujo globėjo Juo­ lyne esą tėvai pranciškonai ir visi Tėvo Provincijolo šia proga pasaky­ tą kalbą. zo Gailevičiaus namuose. Valdybą su­ visi gimnazijos mokiniai. Raimundas daro Aleksandras Radžius ir Danutė Sprindžiūnas perskaitė savo referatą BALTIMORE Veliuonaitė. Susirinkimus nutarta kas apie Lietuvos nepriklausomybės lai­ Iš Baltimorės moksleivių ateitininkų mėnesį kviesti. Bus skaitomi refera­ kus ir Vasario 16 reikšmę. Vincas tai, diskutuojami filmai ar koncertai Grybauskas su giliu įsijautimu dekla­ kuopos jaunesniųjų moksleivių būre­ lio veiklos arba bus pakviestas sendraugis ar mavo Vinco Kazoko eilėraštį “Svajo­ studentas paskaityti paskaitos. Taip nės apie namus”. Remigijus Sužiedė­ Po gana ilgos pertraukos ir vėl pat žadame išmokti naujų dainelių. lis aiškino, kodėl Vasario 16 yra buvo sušauktas jaunųjų moksleivių Vitalija Noreikaitė didžioji lietuviams šventė, šiandien ateitininkų susirinkimas, kuris įvyko tapusi gedulo, švento liūdesio, skaus­ vasario 25d. Kaip visuomet, susirin­ mo ir ryžtingos kovos dėl laisvės die­ kimas buvo pravestas mūsų grupės CLEVELAND, OHIO na. Savo teigimus jis parėmė lietu­ globėjo sendr. A. Radžiaus namuose. Vasario 11 Clevelando moksleivių vių tautos istorijos faktais. Stasys Susirinkimas prasidėjo malda, ku­ ateitininkų Maironio kuopa turėjo su­ Dėdinas paskaitė Nelės Mazalaitės rią sukalbėjo R. Balčiūnas. Labai sirinkimą p. Kasperavičių bute. Pir­ parašytą “Legendą apie Nežinomą įdomiai mums papasakojo apie šv. mininkavo A. Sadauskas, sekretoria­ Kareivį”, o Vincas Grybauskas dek­ Kazimierą ir jo gyvenimą send. vo J. Orentaitė. Mūsų globėjas V. lamavo Bernardo Brazdžionio eilė­ K. Bradūnas. Taip pat parodė pa­ Paliūnas pakalbėjo apie susirinkimų raštį “Tremtinių malda”. Meninėje veikslus: Šv. Kazimiero, Jogailos, Šv. lankymą ir davė patarimų jų pro­ dalyje visi ypač džiaugėsi Gedimino Kazimiero bažnyčios, šv. Petro ir Po­ gramoms. Toliau I. Skardžiūtė ir J. Ivaškos harmonizuota gimnazijos or­ vilo bažnyčios, kur ilsisi Šv. Kazimie­ Orentaitė įdomiai papasakojo apie kestrui daina “Aš verkiau parimus”. ro palaikai. studijų dienas, kuriose jos dalyvavo. Orkestras pasirodė tikrai vykusiai. Kaip kiekvienais metais, taip ir šie­ Einamuose reikaluose buvo aptarta Tėvas J. Gailiušis gimnazijos rek­ met Baltimorės ateitininkai ruošia Vasario 16-tos minėjimas. Susirinki­ torius ir Šv. Kazimiero provincijos Šv. Kazimiero dienos minėjimą. Mūsų mas baigtas malda, po kurios visi provincijolas, kalbėjo apie lietuvių pa­ grupė prie minėjimo prisidėjo suruoš- pasivaišinom. G.D.

Sao Paulo ateitininkai, suvaidinę “Vincą Kudirką”

79 26

su tautiniais šokiais ir gyvuoju pa­ veikslu. Vasario 21 Sao Paulo mieste buvo pastatyta K. Inčiūros ir A. Gustai­ čio šešių veiksmų pjesė "Daktaras Vincas Kudirka.” Dauguma artistų buvo moksleiviai. Veikalui intensy­ viai buvo rengtasi beveik keturis mė­ nesius. Premjeros diena parodė, kad įdėtas darbas nebuvo veltui. Artis­ tai savo roles suprato ir atliko kiek mėgėjai tai gali padaryti—kuo ge­ riausiai. žiūrovai veikalą priėmė en­ tuziastingai nevienas ašarą nubrau­ kė, tą tautos kovą už laisvę besek- damas. Jau seniai niekas nebuvo ry- žęs's S. Pauly didesnį veikalą pasta­ tyti. Regis, šiltas publikos įvertini­ mas bus paskata ateičiai. Vasario 28 kartu su lietuviška mokykla rengėme išleistuves Dėdei Juozui ir kitiems į kongresą vykstan­ Pirmo veiksmo scena iš "Vinco Kudirkos” tiems. Rimtąją programos dalį su­ darė sveikinimai ir linkėjimai ir pra­ džios mokyklos mokinių pasirodymas. Antroje linksmoje dalyje buvo apdai­ SAO PAULO nuoti visi išvykstantieji ir suvaidin­ tos atskiros scenos iš Dėdės Juozo PASIKEITĖ ATEITININKIŠKA VALDŽIA gyvenimo ir darbų. Dėdė Juozas jau išvyko į Ameri­ Sausio 3, sekmadienį, senoji val­ se esantį miestelį Itanihen su pirmo­ ką kovo 1 dieną. Ten išbus iki atei­ džia, žinodama, kad nebegali daugiau jo Brazilijos misijonieriaus tėvo tininkų kongreso. Jį palydėti į aero­ užvaizdauti, davė savo darbų apy­ Anchietos akmenine lova ir kitomis dromą susirinko beveik du šimtai skaitą. Pranešimą apie nuveiktus ir įdomybėmis. Stovykla pasižymėjo žmonių. Kiti atstovai Juozas Vaikš- neveiktus darbus padarė pirmininkas darnia nuotaika, susiklausymu ir geru noras, Nijolė Vinkšnaitytė ir Rober­ A. Zaluba, apie raštus—sekretorė Ire­ elgesiu. Tai pastebėjo ir pripažino ir tas Lunskis išvyks netrukus. Skai­ na Jurgelevičiūtė; apie kasos stovį— viešbučio vadovybė ir kartu buvę tant visus vienokiu ar kitokiu reikalu iždininkas E. Norkus. Valdybai susi­ kiti vasarotojai, svetimtaučiai. neseniai į Ameriką nuvykusius, "bra- rinkimas nuoširdžiai padėkojo, ypač Vasario šešioliktosios minėjime ziliokus,” mes tikimės, kad kongrese smarkiai paplojo kasininkui, kad jis miesto teatre moksleiviai dalyvavo turėsim bent dešimtį atstovų. J. perdavė kasą su daug pinigų. (Au­ ganti kasa didina viltį pasistatyti naują ramovę.) Kai buvo pabalsuo­ ta, suskaityta balsai ir pasidalyta pareigomis, buvo paskelbtas toks ko­ munikatas: kuopos pirmininkas—Pra­ nas Šukys, vicepirmininkai—Antanas Tyla, Albinas Seliokas, sekretorius Lucija Jodelytė, iždininkas Robertas Girskus, jaunesniųjų globėja Julija Tylaite ir narys socialiniams reika­ lams—Vincas Eilevičius. Naujoji val­ dyba tuoj ėmėsi darbo ir sustatė metinį veiklos planą. Vienas punktas—vasaros stovykla -jau tapo įvykdytas. Stovyklavome pajūryje vasario 2-9. Stovyklos diena buvo pradedama mišiomis ir baigia­ ma malda. Kartu stovyklavusi atei­ tininkų choro vedėja mokt. Elvyra Kilčiauskaitė išmokė stovyklautojus giedotas mišias. Po pietų buvo skaito­ mi pačių moksleivių parengti refera­ tai ir pravedamos diskusijos. Vieną vakarą Atlanto pakrantėje prisimi­ nėme partizanus prie simbolinio smil­ čių kapo, šeštadienio vakare laužui sulaukėme svečių iš S. Paulo. Be to, Iš “Vinco Kudirkos”: Rylosujavas (Leonardas Mitrulis), Psevalskienė stovyklautojai kartu aplankė netolie­ (Magdalena Vinkšnaitė), Elvyra (Lrena Jurgelevičiūtė).

80 27

opozicija. Opozicijos metu karaliai GARBĖS PRENUMERATORIAI: ^.ŠACHMATAI visuomet yra vienos spalvos lauke­ liuose. čia nulemia ne medžiaginė Kun. A. Račkauskas, Brooklyn, N.Y. persvara, bet ėjimų eilė. Kun. Pr. Geisčiūnas, Fromberg, Mo. Kun. Jonas Ruokis, Little Falls, N.Y. Rašo K. Merkis Jei juodų ėjimas, balti lengvai lai­ mi. Pav. 1. . . Kc8-b8 sektų 2.b6-b7 Kun. J. Tadarauskas, Hamilton, Ont. Kb8-a7 3.Kc6-c7 ir laimi. Vienok bal­ K. Bungarda, Hamilton, Ont. Canada Algis Makaitis, 14 metų, laimėjo tiems einant—lygios. Sakysim: l.b6- Kan. Myk. Vaitkus. Peace Dale, R.I. Bostono moksleivių šachmatų pirme­ b7 Kc8-b8 ir po baltų ėjimo 2.Kc6-b6 Kun. Ignas Urbonas. Gary, Indiana nybes. Jis buvo pagerbtas Massachu- gaunasi patas—lygiosios. Jei baltieji Dr. Adolfas Baltrukėnas, Akron. Ohio setto šachmatininkų metiniam suva­ vieton I.b6-b7 mėgintų kitą tęsinį 1. Ed. Vitkus, Chicago, Illinois žiavime: gavo šachmatų laikrodį ir Kc6-c5, Kc8-b7 2.Kc5-b5, juodieji tu­ Kun. P. Totoraitis, Newark, N.J. lentų (plaque) su įrašu: “Algis Ma­ ri atsakyti tik Kb7-b8, kad po bal­ J. Bradūnas, Baltimore, Md. kaitis, Greater Boston Schoolboy tųjų ėjimų 3.Kb5-c6 arba Kb5-a6 vėl Ad. Viliušis, Chicago, Illinois Chess Champion, 1960”. Makaitis yra atsistoti karalium į vienos spalvos So. Bostono Lietuvių šachmatų klubo laukelį su priešininko karalium ir ATSIŲSTA PAMINĖTI žaidėjas. užimti opoziciją. Pav. į 3.Kb5-c6 at­ Partijų pabaigos, kai ant lentos sakoma Kb8-c8, į 3.Kb5-a6 seka Kb8 Ateitin—Vokietijos SAS neperiodi­ belieka karalius su vienu, kitu pėsti­ - a8. nis leidinėlis, Nr. 2 leidžiamas Miun­ ninku, yra labai svarbu išnaudoti ka­ Opozicija gali būti statmena, guls- chene. Spausdinamas šafirografu. 14 raliaus veiklumą. Karalius, įsiveržęs tinė ir įstrižinė. Taikoma ta pati tai­ psl. Adresas: Angelė Rugieniūtė, Munchen 22. St. Anna Platz 2. W. į priešo stovyklą, nulemia partiją. syklė. Tolimoj opozicijoj (kai tarp Germany. Čia labai svarbu žinoti opozicijos ir karalių daugiau negu vienas langelis) kvadrato taisykles. reikia atsiminti tokią taisyklę: jei ATEITININKAS—leidžia Vokietijo Opozicija. Jei paimsime, pav. tokią statmenos, gulstinės ar įstrižinės li­ Ateitininkų Sendraugių valdyba, ben­ padėtį. Baltų; Kc6 ir pėstininkas b6. nijos opozicijoj tarp karalių yra po­ dradarbiauja Europos ateitininkai o juodų: Kb8. Čia karaliai stovi vie­ rinis laukelių skaičius, tai opoziciją sendraugiai. Nr. 3. Spausdinamas rota­ nas prieš antrą, ir juos teskiria vie­ laimi žaidėjas, kurio eilė daryti ėji­ torium. 14 psl. Adresas: K. Senkus. nas laukelis. Tokia padėtis vadinasi mą. Hechingen (Hohenzollern). Gammer- tingerstr. 4, W. Germany.

KNYGŲ LENTYNA — Lietuvių Bib­ liografinės Tarnybos biuletenis, sau­ AUKOS D. Mališka, Montreal, Canada 3.00 sio-vasario nr. Leidžia Vytautas Sau­ lius. atspaustas ofsetu, su viršeliais. EUROPOS ATEITININKAMS V. Katarskis, Dayton, Ohio 3.00 A. Skrupskelis, Chicago, Ill. 3.00 Prenumerata metams JAV ir Kana­ Ateities prenumeratai apmokėti doje 2.50 dol., visur kitur—1.50 dol. I. Kuras. MD, Chicago. Ill. 3.00 Adresas: Mr. Al. Ružancovas. 1132 N. Zenonas Prūsas, Chillicotte, Ohio 3.00 J. Mikonis, Cleveland. Ohio 3.00 Walnut St., Danville, HL, U.S.A. Hamilton Sendraugių Kuopa 3.00 P. Cinkus, Gary, Ind. 2.00 Kun. A. Paškevičius, Modus, Conn. 3.00 Kun. A. Rubšys, New York. N.Y. 5.00 Kun. P. Totoraitis. Newark, N.J. 10.00 L. Blažaitytė, Chicago, Ill. 3.00 A. Vainius, Brooklyn, N.Y. 3.00 K. Račiūnas, Cicero, Ill. 3.00 PRANAS S. Lūšys, Brooklyn. N.Y. 3.00 V. A. Šimaičiai, Chicago 3.00 Kun. P. Gaida. Toronto, Canada 3.00 Dr. V. Vygantas. Brooklyn. N.Y. 3.00 NAUJOKAITIS Kun. V. Pikturna, Brooklyn. N.Y. 6.00 Kun. J. Pakalniškis, Brooklyn, 3.00 Kun. N. Pakalnis. Brooklyn. N.Y. 10.00 N. Bražėnaitė. Brooklyn. N.Y. 3.00 ŠVIESOS Kun. V. Karalevičius, Elizab. NJ 10.00 A. Vedeckas, Rome. N.Y. 3.00 Kun. M. Cyvas, Amsterdam N.Y. 5.00 S. Jurginas 1.00 MERGAITĖ Dr. E. Vilčinskienė. Rich. Hill NY 3.00 J. Damušienė. Detroit. Mich. 3.00 Lyrinė poema Dr. A. Šidlauskaitė, Ottawa. Can. 5.00 E. Katkevičienė 3.00 Kun. T. žiūraitis, Oxford, Mich. 2.00 V. Manelis, Chicago, Ill. 3.00 Dr. I. Skeivys. Richm. Hill. N.Y. 3.00 J. Mikaila. Detroit. Mich. 3.00 ☆ Pr. Polteraitis, Detroit. Mich. 2.00 J. širka, Chicago. Ill. 4.00 B. Empakerytė, N. Britain. Conn. 6.00 A. V. 3.00 Gražiai apdainuota meilė, Dr. A. Sužiedėlis, Washington DC 3.00 A. Razma, Willmington, Ill. 3.00 Prof. J. Brazaitis, Brooklyn, NY 3.00 K. Stankaitytė, Cleveland. Ohio 2.00 jos ilgesys, sutikimas, kan­ Prel. J. Balkūnas. Maspeth, N.Y. 3.00 Jesuit Fathers. Chicago, Ill. 3.00 čia ir džiaugsmas. Išleido Br. Kazlas, Pittsburgh, Pa. 3.00 A. Valis-Labokas MD. Chicago.Ill. 3.00 ATEITIS, 72 psl. Kaina J. Borevičius SJ, Montreal,Can. 5.00 A. Mažiulis, Boston. Mass. 6.00 J. A. Raulinaitis. Washington DC 3.00 P. Žilinskas. Clev. Heights. Ohio 3.00 2.00 dol. Gaunama Ateities M. Rudaitienė, Chicago, Ill. 1.00 P. Pupius, Chicago, Ill. 12.00 adresu — 916 Willoughby Dr. P. Kazlas, Marion, Ind. 3.00 B. ir J. Lukoševičiai, Montreal 3.00 Ave., Brooklyn 21, N. Y. V. Mušinskas. Chicago, Ill. 3.00 Visiems geradariams nuoširdžiai L. Dambriūnas, Brentwood, Md. 3.00 ir per platintojus. dėkojame Kun. J. Starkus, Bayonne, N.J. 5.00 E. Juknevičius, Chicago, Ill. 2.00 ATEITIES Administracija ALp(LKA)1786 28 1960, Nr.3

ATEITIS, KOVAS, NR. 3

Brooklyno tautinių šokių grupė. Nuotr. V. Maželio