ŠIAULI Ų UNIVERSITETAS

Saulius Matulis

ATEITININK Ų ORGANIZACIJOS IDEOLOGIJOS UGDOMOJI KRYPTIS LIETUVOJE XX AMŽIUJE – XXI AMŽIAUS PRADŽIOJE

Daktaro disertacija Socialiniai mokslai, edukologija (07S)

Šiauliai, 2008

Disertacija rengta 2003-2007 m. Šiauli ų universitete.

Mokslinis vadovas Prof. habil. dr. Vytautas Gudonis (Rusijos pedagogini ų ir socialini ų moksl ų akademijos akademikas bei Niujorko mokslo akademijos narys, Šiauli ų universitetas, socialiniai mokslai, psichologija – 06 S, edukologija – 07 S).

Moksliniai konsultantai: Prof. habil. dr. Ona Tij ūnėlien ė (Klaip ėdos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija - 07S), Prof. dr. Gintautas Mažeikis (Šiauli ų universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija - 01 H).

© Saulius Matulis, 2008

2 TURINYS

Įvadas 7

I. ATEITININK Ų S ĄJŪDŽIO IŠTAKOS IR UGDOMOSIOS IDEOLOGIJOS PRADMENYS (1910-1918) 17 1.1. Ateitininkijos fenomenas – kaip lietuvi ų tautos paži ūrų išraiška 18 1.2. Pirmosios ateitinink ų programos ,,Trys pamatiniai klausimai‘‘ edukacin ė kryptis 23 1.3. Ateitinink ų ideologijos sklaida okupuotoje Lietuvoje (1911 -1918 ) 29

II. IDEOLOGIN ĖS PROGRAMOS EDUKACIN ĖS KRYPTIES STIPRINIMAS (1918-1940 ) 34 2.1. Nauj ų gyvenimo aplinkybi ų s ąlygoti visa atnaujinan čios ateitinink ų veiklos integral ūs projektai. 34 2.1.1. Antrosios ateitinink ų programos nužym ėti jos nari ų ugdymo(-si) ir visuomen ę atnaujinan čios veiklos uždaviniai 35 2.1.2. Esminiai ateitinink ų organizacijos, kaip ugdymo(-si) institucijos, bruožai 39 2.1.3. Organizacijos edukacin ės veiklos principai ir nari ų pareigos 45 2.2. Ateitinink ų organizacijos strukt ūros reorganizacija ir atnaujinta ugdomoji ideologija 52 2.3. Edukacin ė Ateitinink ų federacijos vadovyb ės veikla ateitinink ų ugdymo/si pilnatvei užtikrinti 58 2.3.1. Nauj ą organizacijos strukt ūrą ir atnaujint ą ugdom ąją ideologij ą aiškinantys dokumentai 58 2.3.2. Tautiškumo principo aktualizavimo prasm ė 64 2.3.3. Ateitinink ų ideologijos įgyvendinimo praktikoje vertinamasis aspektas 70 2.4. Ateitininkija sunkėjan čiomis edukacin ės veiklos aplinkyb ėmis tre čiajame jos gyvavimo dešimtmetyje 79 2.4.1. Idealusis ateitininko asmenyb ės modelis 80 2.4.2. Nauj ų visuomen ę atnaujinan čių edukacini ų akcij ų iniciatyvos 88

III. LIETUVOJE ATKURTOS ATEITININK Ų ORGANIZACIJOS UGDOMOSIOS IDEOLOGIJOS T ĘSTINUMAS (1989-2007) 96 3.1. Atsik ūrusios organizacijos edukacin ės veiklos kryptys XX a. 10 dešimtmetyje 96 3.2. Edukacin ė ateitinink ų misija XXI a. pradžioje 107 3.3. Tradicini ų ugdomosios ideologijos princip ų gyvybingumas XXI amžiuje 119

3 IV. ATEITININK Ų SANTYKIO SU UGDOM ĄJA IDEOLOGIJA RAIŠKOS EMPIRINIO TYRIMO METODOLOGIJA IR METODIKA BEI REZULTATAI 126 4.1. Tyrimo pirmojo etapo pagrindimas 126 4.1.1. Tyrimo organizavimo logika ir metodologijos pagrindimas 126 4.1.2. Tyrimo imtis ir respondent ų charakteristika 127 4. 2. Tyrimo antrojo etapo pagrindimas 129 4.2.1. Tyrimo organizavimo logika ir metodologinis pagrindimas 129 4.2.2. Respondent ų charakteristika 130 4. 3. Tyrimo pirmojo etapo rezultatai 131 4.3.1. Eilini ų ateitininkijos nari ų santykis su ugdom ąja ideologija ir nari ų pasirengimo ją įgyvendinti vertinimas 131 4.3.1.1. Ateitininko, kaip visuomeniškos asmenyb ės, savybi ų vertinimas 131 4.3.1.2. Ateitinink ų poži ūris į katalikiškumo b ūkl ę Lietuvoje ugdom ųjų veiksni ų aspektu 148 4.3.1.3. Katalikiško ateitinink ų poži ūrio į šeim ą liudijimas 163 4.3.1.4. Tautiškumo principo vert ės pripažinimas 167 4.3.1.5. Pasiryžimas ugdytis, kad tapt ų inteligentais 173 4.4. Tyrimo antrojo etapo rezultatai 176 4.4.1. Ateitinink ų organizacijos b ūkl ė šiandienin ėje Lietuvoje 176 4.4.2. Ateitininko asmenyb ės savyb ės, b ūtinos vykdant pašaukimo misij ą 179 4.4.3. Ateitinink ų ind ėlis į taikos ir santarv ės stiprinim ą 181 4.4.4. Katalikiškumo principo įgyvendinimo praktin ės problemos 183 4.4.5. Mirties id ėjų sklaidos Lietuvoje intensyvumas 187 4.4.6 Ateitinink ų organizacijos d ėmesys tautinio tapatumo išlaikymui 190 4.4.7. Ateitinink ų organizacijos perspektyvos Lietuvoje 192

Išvados 196 Literat ūra 203 Priedai 213

4 Lenteli ų s ąrašas

1 lentel ė. Tyrimo dalyvi ų pasiskirstymas pagal lyt į 128 2 lentel ė. Tyrimo dalyvi ų pasiskirstymas pagal amži ų 128 3 lentel ė. Respondent ų pasiskirstymas pagal gyvenam ąją vietov ę 129 4 lentel ė. Ateitininko savybi ų vertinimas 132 5 lentel ė. Kataliko savybi ų vertinimas 133 6 lentel ė. Kataliko atsakomyb ė už pasaulio žmoni ų bendruomen ės santarv ę ir taik ą tarp taut ų 142 7 lentel ė. Moralini ų norm ų ir tik ėjimo Dievu reikšm ė siekiant taikos ir santarv ės 143 8 lentel ė. Elgesio, paremto Dievo paveikslu žem ėje, įtaka siekiant taikos ir santarv ės 143 9 lentel ė. Žmogus siekdamas taikos ir santarv ės pasaulyje turi remtis tik moralin ėmis normomis 144 10 lentel ė. Religinio abejingumo ir pragmatizmo įtaka siekiant taikos ir santarv ės pasaulyje 145 11 lentel ė. Koreliaciniai ryšiai tarp taikos sieki ų 146 12 lentel ė. Patriotizmo reikšm ė visuomeniškumui stipr ėti 147 13 lentel ė. Religijos praradimo reikšm ė esamai katalikiškumo situacijai Lietuvoje. 148 14 lentel ė. Sekuliarizacijos įtaka esamai katalikiškumo b ūklei Lietuvoje 149 15 lentel ė. Ateizmo įtaka dabartinei katalikiškumo b ūklei Lietuvoje 150 16 lentel ė. Sekt ų įtaka katalikiškumo b ūklei Lietuvoje 151 17 lentel ė. Lietuvos visuomenei b ūdingas tik ėjimas 152 18 lentel ė. Lietuvos visuomen ės pasirengimas tik ėjimo išbandymams 153 19 lentel ė. Mirties kult ūros stipr ėjimas Lietuvoje 154 20 lentel ė. Kataliko savybi ų vertinimas 155 21 lentel ė. Dvasios t ėvų poreikis ateitinink ų kuopose 156 22 lentel ė. Ateitinink ų dvasios t ėvas yra meil ės pasauliui skelb ėjas 157 23 lentel ė. Ateitinink ų dvasios t ėvas yra išaukl ėtas Švent ąja Dvasia 158 24 lentel ė. Ateitinink ų dvasios t ėvas - atleidimo ir susitaikymo simbolis 159 25 lentel ė. Ateitinink ų dvasios t ėvas yra didžiadvasis 160 26 lentel ė. Ateitinink ų dvasios t ėvas tarnauja broliams – dalinasi Lietuvos džiaugsmais ir vargais 161 27 lentel ė. Ateitinink ų dvasios t ėvas yra išsiugd ęs kritišk ą nusistatym ą 162 28 lentel ė. Šeimos sampratos vertinimas 163 29 lentel ė. Šeimos kaip pirmosios Bažny čios funkcij ų vertinimas 164

5 30 lentel ė. Katalikišk ų šeim ų reikšm ė visuomen ės atnaujinime 165 31 lentel ė. Katalikišk ų šeim ų veiklos formos atnaujinant visuomen ę 166 32 lentel ė. Ateitinink ų vaidmuo įgyvendinant šeimyniškumo princip ą 167 33 lentel ė. Brolyb ės užtikrinimas apm ąstant pilietin ės visuomen ės santykius 168 34 lentel ė. Brolyb ės užtikrinimas siekiant nesupriešinti tik ėjimo broli ų 169 35lentel ė. Brolyb ės užtikrinimas nesupriešinant taut ų tautiniais simboliais 170 36 lentel ė. Brolyb ės užtikrinimas vienijantis su kitomis tautomis 171 37 lentel ė. Brolyb ės užtikrinimas atleidžiant skriaudas ir pažeminimus 172 38 lentel ė. Tautos klest ėjimo s ąlygos 173 39 lentel ė. Inteligentiškumo principo keliami reikalavimai 174 40 lentel ė. Ateitinink ų inteligentiškumo saviugda 175

Paveiksl ų s ąrašas

1 paveikslas . Respondent ų pasiskirstymas pagal status ą organizacijoje. 127 2 paveikslas . Ekspertin ės apklausos dalyviai 131 3 paveikslas . S ąžiningumo vertinimas 134 4 paveikslas . Nuoširdumo vertinimas 135 5 paveikslas . Kilniadvasiškumo vertinimas 135 6 paveikslas . Dvasin ės pusiausvyros vertinimas 136 7 paveikslas . Tarnavimo dvasios vertinimas 136 8 paveikslas . Atsakingumo vertinimas 137 9 paveikslas . Teisingumo vertinimas 137 10 paveikslas . Pagarbos vertinimas 138 11 paveikslas . Pasitik ėjimo vertinimas 138 12 paveikslas . Garbingumo vertinimas 139 13 paveikslas . Darbštumo vertinimas 139 14 paveikslas . Tvarkingumo vertinimas 140 15 paveikslas . Sant ūrumo vertinimas 140 16 paveikslas . Atvirumo vertinimas 141 17 paveikslas . Rengini ų poreikio patenkinimas 175 18 paveikslas . Ši ų dien ų ateitininko asmenyb ės modelis 195

6 ĮVADAS

Temos aktualumas. Lietuva įženg ė į spar čios kaitos, kupin ą nauj ų išš ūki ų amži ų, kuris kelia naujus reikalavimus asmeniui ir visuomenei. Į tuos išš ūkius turi pad ėti atsakyti švietimas, ugdymas. Didžiausias išš ūkis – laisv ė. Tai iki šiol neatsakytas išš ūkis. Lietuvi ų tauta atmet ė prievartin ę, asmens laisv ę pamynusi ą tvark ą, bet dabartin ę gyvenimo sanklodos kait ą lydi moralin ės, ekonomin ės, socialin ės kriz ės (Aramavi čiūtė, 2004, p. 28-30 ). Globalizacija – esminis išš ūkis tautos savivokai ir egzistencijai apskritai. Bendras pasaulio ūkis, j į lydinti unifikuota vartotojiška kult ūra turi stipri ą, tautines kult ūras naikinan čią gali ą. Jai pasipriešinti galima ne užsidarant esamose tautos kult ūros formose, bet nuolat kuriant šiuolaikin ę tautos tapatyb ę, ginant krašto kult ūrin į ir ekonomin į savarankiškum ą, pl ėtojant tarptautinei konkurencijai b ūtinas asmens galias, stiprinant santyk į su kult ūrine ir pilietine Lietuvos tradicija – Lietuva gali likti savimi per kult ūrą. Informacijos sprogimas sukelia naujos kokyb ės atvir ą konkurencin ę aplink ą, kurioje žinios, informacin ė kompetencija, asmens kult ūrin ės bei politin ės kompetencijos suteikia pagrindin į pranašum ą. Pagaliau – sparti kaita lenkia kult ūrin ę visuomen ės brand ą ir kelia gr ėsm ę įprastam gyvenimo pastovumui. Tradicini ų institucij ų – šeimos, mokyklos, Bažny čios - perduodamos nekintamos tiesos ir vertyb ės dabar nuolat tikrov ėje išm ėginamos. Taigi asmeniui reikia nuolat mokytis, įgyti socialini ų ir profesini ų kompetencij ų. Stipr ėja visuomen ės išsiskaidymas turtiniu atžvilgiu. Skurdas lemia menk ą išsilavinim ą, o menkas išsilavinimas didina skurd ą, silpn ėja pilietinis solidarumas ir bendradarbiavimas, žmogiškoji atjauta (Valstybin ės švietimo strategin ės nuostatos 2003-2012 m., p. 21-26). Taigi šiandien švietimui tenka ypatingas uždavinys – mokyti jaunim ą, suaugusiuosius ne tik kritiškai vertinti valstyb ės gyvenim ą, bet ir jame konstruktyviai dalyvauti, puosel ėti pilietines, religines vertybes, veikl ų patriotizm ą, stiprinti ir pl ėsti asmens galias ir daryti įtak ą viešajam visuomen ės gyvenimui. Šiandien aktualu, kad kiekvienas jaunas žmogus atsakingai ruošt ųsi gyvenimui, kurt ų savo vertybi ų sistem ą, tapt ų doras, atsakingas, tarnaut ų visuomenei (Švietimo įstatymas, 2000, 3 str.1). Žmogus gyvenimui rengiamas realizuojant bendrojo lavinimo turin į, kurio gair ės buvo apibr ėžtos jau ,, Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose“(1997 m.). Ugdymo turinys tiesiogiai siejamas su asmens ir visuomen ės gyvenimui b ūtinomis vertybin ėmis nuostatomis, geb ėjimais ir kompetencijomis: ugdyti savigarb ą ir pagarb ą kitam žmogui, pasitik ėjim ą savimi, tautos ir krašto kult ūros tradicijai,

7 pasitik ėjim ą demokratijos principais, tolerancij ą, solidarum ą, pagarb ą gyvybei, gamtinei aplinkai, nusiteikim ą saugoti ir puosel ėti. Ugdymo turinio paskirtis ugdyti žmog ų, gebant į nuolat mokytis, kritiškai m ąstyti, spr ęsti problemas, b ūti atviram naujoms id ėjoms, naujai patir čiai, b ūti iniciatyviam, dirbti savarankiškai ir kartu su visais, laikytis moral ės princip ų (Ten pat, p. 7- 48). Šiandien Lietuvoje pl ėtojama iki sovietin ės okupacijos tvirtus pamatus tur ėjusi visybinio ugdymo teorija, kurioje filosofiškai pagr įstai derama vieta tenka religiniam ugdymui (Jovaiša. Edukologijos įvadas, 2002, p. 126). Tik ėtina, kad diegiant į praktik ą integralaus ugdymo principus, jaunosioms kartoms bus sudarytos galimybės susikurti visavertes vertybi ų sistemas. ,,Valstybin ėse švietimo strategin ėse nuostatose 2003-2012 m.‘‘ apibr ėžiama, jog per pirm ąjį XXI a. dešimtmet į bus išpl ėtota formalaus, neformalaus ir informavaus švietimo s ąveika, kad vis didesnio d ėmesio sulaukia neformalus ugdymas. J į remia valstyb ė ir savivaldyb ės, nes formalus, neformalus ir informalus švietimas vienas kit ą papildo. Taigi nat ūraliai valstyb ės lygiu didel ė reikšm ė teikiama organizacij ų, susivienijim ų ugdomajai veiklai. Tod ėl ypating ą prasm ę įgauna ir ugdom ąsias tradicijas turin čios ateitinink ų organizacijos veikla. 1910 m. įkurta Ateitinink ų federacija tarpukario Lietuvoje išaugo į stipri ą visuomenin ę – kult ūrin ę srov ę. Jai priklaus ė pla čiai žinomos asmenyb ės: rašytojas V. Mykolaitis-Putinas, poetai B. Brazdžionis, K. Brad ūnas, filosofai S. Šalkauskis, A. Maceina, J. Girnius, istorikas Z. Ivinskis, visuomen ės veik ėjai P. Dovydaitis, J. Ambrazevi čius-Brazaitis, A. Damušis ir daugelis kit ų. Šalies istorijoje ateitininkai buvo ir išlieka laiko patikrinta bendruomen ė, krikš čioniškosios moral ės tiesas derinanti su modernia šiandiena. Ateitininkai savo veikla svariai prisideda siekiant jaunuomen ės aukl ėjimo krikš čionišk ųjų ties ų, laisv ės ir žmogiškumo dvasia. Tokia ateitinink ų skiepijama vertybi ų sistema bei pastangos j ą įkūnyti konkre čia veikla negin čijamai laikytinos žmogiškumo s ėkla, sėjama jaunose sielose ir teikianti šviesesn ės bei teisingesn ės ateities vilt į (V. Adamkus, Ateitinink ų XII konf. medžiaga, 1999 m. liepos 24 d.). Buv ęs Pasaulio lietuvi ų bendruomen ės pirmininkas B. Nainys pažym ėjo, jog lietuvi ų tautos gyvenime ateitininkija ilg ą laik ą vaidino lemiam ą vaidmen į, narsiai kovodama už tautos išlikim ą, valstyb ės nepriklausomyb ę. Iškent ėjusi žiauriausi ą okupacij ą, atsilaikiusi prieš šimteriopai stipresnius okupantus, nepal ūžusi nei dvasiškai, nei fiziškai, giliai religinga krikš čioniška siela, tauri tautiška dvasia, šiandien ji būtina

8 ,,kaip pirmin ė tautos ir valstyb ės vadov ė“‘ ir t ą pareig ą turi suvokti, niekada jos neatsisakyti. Tauta yra Lietuvos valstyb ės pagrindas, jos tvirtov ė, jos užuov ėja. Ateitininkija – stipriausia lietuvi ų tautos atrama (XII konf. medžiaga, 1999 m. liepos 25-26 d.). Atlikti empiriniai tyrimai apie jaunimo organizacij ų poveik į Alytaus mieste rodo, kad moksleiviai teigiamai vertina savo dalyvavim ą jaunimo organizacij ų veikloje, puosel ėja pasaul ėži ūrą, dorin ę, estetin ę saviaukl ą, asmenyb ės savik ūrą. Ypa č reikšminga ateitinink ų, išugdžiusi ų daug inteligentijos, veikla. 1942-1946 metais Alytuje veikdama pogrindyje ne tik įgyvendino katalikiškumo ir tautiškumo principus, bet ir dal į restitucijos uždavini ų, subrandino laisv ės kovotojus ir j ų r ėmėjus (Byli ūtė-Aleknavi čien ė, 2004, p.73). Ateitininkijos veiklos išeivijoje klausimus istoriniu aspektu savo disertacijoje išsamiai nagrin ėjo I. Bu činskyt ė. Ji apib ūdino organizacin į ir ideologin į paveld ą, įgyt ą nepriklausomos Lietuvos laikais bei pirmosios soviet ų ir naci ų okupacijos metais, aptar ė organizacijos raid ą stovykl ų laikotarpiu, rekonstravo ateitinink ų organizacijos strukt ūrą bei raid ą JAV, apžvelg ė jos pad ėtį Vokietijoje, Pranc ūzijoje, Italijoje, Anglijoje, Kanadoje, Australijoje, Piet ų Amerikos šalyse. I. Bu činskyt ė ištyr ė ateitinink ų pozicij ą aktualiais lietuvi ų išeivijos gyvenimo klausimais (XX a. 5 – 7 deš.), apžvelg ė princip ų taikym ą okupacijos s ąlygomis. Ateitinink ų istorija atsispindi kun. S. Ylos ,,Ateitinink ų vadove‘‘(jis susilauk ė trij ų laid ų – 1960, 1983 ir 2006). Knygoje aptarta organizacijos kilm ė, ideologija, organizaciniai klausimai, strukt ūra, veiklos kryptys, spauda, vadovavimas, charakterizuoti vadai, saviauklos kryptys, simboliai (raiška), pos ėdžiai ir j ų formos. Šiam ateitinink ų dvasios vadui ir knyg ų autoriui d ėmes į parod ė A. Norvilas, 2006; G. Mikelaitis, kuris pareng ė knyg ą ,,Tolyn į laik ą - gilyn į gelm ę, 1997. Mokslo tyr ėjus domino atskir ų ateitininkijos lyderi ų asmenyb ės, veikla . Savo tyrin ėjimus pirmajam ateitinink ų vadui P. Dovydai čiui paskyr ė V. Alantas, 1985; P. Dogelis, 1936; Dovydaityt ė – Malko, 1991; B. Aleknavi čius, 1996; S. Antanaitis, 1970; J. Bal čius, 1992; Z. Ivinskis, 1992; A. Ka čerauskien ė, 1996, 2005; A. Mažiulis, 1956; M. Paukštis, 1954; O. Tij ūnėlien ė, 1999; A. Vasiliauskien ė, 1999, 2000; Žagrakalys, 1936. S. Šalkauskio veikl ą, susijusi ą su ateitininkija, tyr ė J. Eretas, 1960; J. Girnius, 1961; Z. Ivinskis, 1946; S. Yla, 1959; A. Maceina, 1946, 1949; K. Pakštas, 1957; A. Pauliukas, 1929; A. Šalkauskis, 1951; J. Šalkauskas, 2006; J. Šalkauskien ė, 1998. Savo asmenybei ir veiklai tyrin ėtoj ų d ėmesio ir publikacij ų sulauk ė K. Pakštas: knygoje ,,M ūsų švyturiai‘‘, 1993; red. str. ,,Ateityje‘‘, 1953.

9 Ateitininkijos jubiliej ų proga publikacijas paskelb ė L. Dambri ūnas, 1953; A. Diržys, 1986; Draugelis, 1960; R. Grigas, 1999; Justus, 1930; K. Pabedinskas, 1995; S. Rauckinas, 1930; S. Sužiedėlis, 1955; A. Mockus, 1950, 1960; E. Turauskas, 1930; 1999. Apie nepalaužiam ą ateitinink ų dvasi ą raš ė A. Masionis, 1992; V. A. Dambrava, 2000 ir kt. Ugdomuosius ateitinink ų organizacijos aspektus aptar ė S. Ba čkis, 1960; J. Girnius, 1935; A. Sabalyt ė, 1930; A. Šerkšnas, 1937, 1939; I. Tamošaitis, 1930, 1931a, 1931b, 1933; K. Trimakas, 2000, 2006a, 2006b, 2006c; A. Valašinas, 1930. Jaunimo organizacij ų veiklos apžvalgini ų tyrim ų rezultatus paskelb ė M. Barkauskait ė, 1992; A. Ka čerauskien ė, 1989, 1991a, 1991b; Kaubrys, 1989; G. Kvieskien ė, 1994; A. Maceina, 1934b, 1937; R. Motuzas, 1994; K. Pabedinskas, 1995; K. Pe čkus, 1993; L. Serapinas, 2005, 2006; V. Vaitiek ūnas, 1955; R. Vaitonien ė, 1990a, 1990b. Politin į edukacin į ateitinink ų veiklos fon ą yra pateik ę šie tyr ėjai: V. Alantas, 1936; J. Aleksa, 1933; D. Alseika, 1935; A. Balašaitien ė, 1985; V. Biržiška, 1936; J. Gaiži ūnas, 1990; R. Grigas, 1995; K. Keblinskas, 1955; A. Maceina, 1934a; R. Ozolas, 1996; A. Streikus, 2002; S. Sužied ėlis, 1955; J. Švoba, 1990; E. Vidmantas, 1995. Ta čiau moksliškai ateitinink ų organizacijos ideologijos raida n ėra tyrin ėta. Istorijos eigoje sukaupt ą patirt į b ūtų galima k ūrybiškai panaudoti šiandien naujomis aplinkyb ėmis tobulinant edukacin ę organizacijos veikl ą ir asmens ugdym ą joje, mokytis iš praeities pamok ų, teikti mokslines rekomendacijas ugdomajai ideologijai tobulinti. Tai leidžia suformuluoti tyrimo problem ą. Ją sudaryt ų klausimai: 1. Kokios XX a. ir XXI a. pradžioje Lietuvoje veikusios ateitinink ų organizacijos ideologijos ištakos l ėmė edukacin ę jos krypt į? Kokia ateitinink ų ideologijos edukacin ės krypties esm ė? Tyrimo objektas – ateitinink ų organizacijos ideologijos edukacin ė kryptis. Tyrimo tikslas – atskleisti ateitinink ų organizacijos ideologijos ištakas ir edukacin ę veiklos krypt į. Remiantis apibr ėžtu tikslu, suformuluoti tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti ateitinink ų s ąjūdžio ištakas ir pirmosios programos ugdom ąją krypt į (1910-1918). 2. Aptarti ateitinink ų ideologijos pl ėtros ir tobulinimo etapus bei tikslus (1918-1940). 3. Apib ūdinti ateitininkijos vadov ų organizacin ės veiklos pob ūdį siekiant užtikrinti ateitinink ų ugdymo(si) pilnatv ę (1918-1940). 4. Rekonstruoti ateitininko asmenyb ės model į.

10 5. Išryškinti ideologijos ugdomosios krypties t ęstinum ą XX a. pabaigoje- XXI a. pradžioje. 6. Įvertinti ateitinink ų ir jos vadov ų poži ūrį į ugdomosios ideologijos įgyvendinimo b ūkl ę ir galimybes. Šiame darbe panaudoti mokslinio tyrimo metodai. Teoriniai: mokslin ės literat ūros, dokument ų analiz ė, lyginimas, aprašymas, sintez ė, abstrahavimas. Empirinis tyrimas susid ėjo iš 2 etap ų: 1. Kiekybinis tyrimas. 2. Kokybinis tyrimas . Jame taikyti šie empiriniai tyrimo metodai: • Apklausa raštu (tyrimo instrumentas - anketa). Pirmajame tyrimo etape naudota anketa, kuri ą sudar ė klausimai, pateikti rangin ėse ir nominalin ėse skal ėse. Tyrime dalyvavo 150 ateitinink ų. Gauti duomenys pad ėjo išryškinti ateitinink ų poži ūrį į ateitinink ų organizacijos principus ir j ų vert ę bei reikšm ę ateitininkams ir visuomenei, edukacinei veiklai reikalingiausias asmenines savybes. • Interviu. Šis metodas naudotas antrajame tyrimo etape (ekspert ų vertinime), siekiant nustatyti pirmojo etapo tyrimo duomen ų patikimum ą. Remiantis ekspert ų vertinimu, buvo nustatytas j ų nuomoni ų atitikimo laipsnis tiriamais klausimais bei ekspert ų išvad ų objektyvumas, kur į lemia esminiai, real ūs fakt ų ir reiškini ų ryšiai. • Kokybin ės turinio (content) analiz ės metodas . Šiuo metodu naudotasi apdorojant antrojo tyrimo etapo duomenis. Naudojant turinio kokybin ę analiz ę, išskirtos esmin ės kategorijos ir sub- kategorijos, apib ūdinan čios ateitinink ų organizacijos principus, ateitinink ų savybes. Content analiz ės rezultatai leido sukurti ši ų dien ų ateitininko asmenyb ės model į. • Modeliavimas . Modeliavimas buvo taikomas apibendrinant ekspertinio vertinimo rezultatus ir sukuriant šiandieninio ateitininko asmenyb ės model į. • Matematin ės statistikos metodai . Statistin ė duomen ų analiz ė (atlikta taikant SPSS 16.0 for Windows statistini ų duomen ų apdorojimo program ą), taikyta skaičiuoajnt: • aprašomosios statistikos dydžius (dažniai, procentai, modos, minimali/maksimali įver čio reikšm ė), • Spearman koreliacijos koeficient ų skai čiavime ir j ų analiz ėje, • tyrimo duomen ų skirtum ų patikimumui tarp tyrimo populiacij ų nustatyti naudotas χ2 (chi-kvadratu) kriterijus,

11 • pateikti reitingai nurodant statistiškai reikšmingus skirtumus tarp grupi ų (tikrinant neparametriniais Mann – Whitney U– istorinis- aprašomasis, lyginimo, sisteminimo, dokument ų analiz ės).

Tyrimo metodologin į pagrind ą sudaro šios nuostatos: 1. Konfesinio neotomizmo id ėja, jog ryšys su Dievu yra teising ų santyki ų su žmon ėmis k ūrimo pagrindas, padedantis išlaikyti bendryst ę kaip meil ės ryš į su pasauliu. 2. Krikš čioniškojo egzistencializmo filosofija, teigianti, kad asmuo tobul ėja bendraudamas, save realizuodamas ir puosel ėdamas savo individualum ą ( Jacopozzi, 1998). 3. Idealistin ė filosofija, teigianti, jog žmogus yra dvasin ės prigimties, tod ėl jo tikslas tapti tikru žmogumi, tobulinti savo vidin ę kult ūrą, atlikti žmogišk ąją misij ą, skleisti dvasingum ą ir pad ėti kitiems dvasingesniems tapti. 4. Istorizmo principu, reiškian čiu, jog vis ų n ūdienos mokslo id ėjų ištakas randame praeityje. Paž įstant praeityje sukurtas teorijas, galima geriau suprasti ir prognozuoti mokslo vystymąsi, tikslingiau reaguoti į gyvenimo padiktuotas ugdymo problemas. 5. Sistemingumo principu, leidžian čiu pažinti ugdymo reiškinius kaip sistem ą, nulemt ą visuomen ės kult ūros, socialini ų, ekonomini ų, politini ų s ąlyg ų, glaudžioje įvairi ų mokslo koncepcij ų vienov ėje. 6. Kult ūros ir filosofijos teorijomis apie prigimties, kultūros ir religijos darn ą, integral ų ryš į su visomis gyvenimo sritimis, objektyviomis j ų vertyb ėmis, prigimtin į integracijos poreik į su Kūrėju, žmog ų kaip saviraiški ą asmenyb ę, paj ėgian čią internalizuoti vertybes.

Tiriamosios problemos mokslin į naujum ą ir reikšmingum ą sudaro: 1. Atskleistos ateitinink ų s ąjūdžio ištakos ir ,,Pirmosios programos“ (ideologijos) edukacin ė kryptis. 2. Aptarti ateitinink ų ugdomosios ideologijos istorin ės raidos etapai bei tikslai (1918-1940). 3. Apib ūdintas ateitininkijos vadovyb ės edukacin ės veiklos pob ūdis nari ų ugdymosi pilnatvei užtikrinti. 4. Rekonstruotas idealusis ateitininko asmenyb ės modelis, kaip vis ų nari ų siekinys. 5. Išryškintas ateitinink ų ideologijos edukacin ės krypties t ęstinumas posovietin ėje Lietuvoje.

12 6. Moksliškai įvertinti ateitininkijos eilini ų nari ų ir vadovyb ės, dvasios t ėvų bei Katalik ų Bažny čios hierarch ų poži ūriai į ideologijos įgyvendinim ą gyvenimo tikrov ėje XXI a. pradžioje. Praktinis tyrimo reikšmingumas. Empiriškai sukonstruotas ir toliau tobulinamas ateitininko asmenyb ės modelis gali b ūti naudojamas supažindinant naujus ateitinink ų organizacijos narius su ateitinink ų principais bei ryšiui su kitomis institucijomis. Praktiniu poži ūriu reikšminga yra disertacinio tyrimo empirin ė medžiaga, kuri gali b ūti panaudota Ateitinink ų organizacijos veiklos optimizavimui. Tyrimo rezultat ų mokslinis aprobavimas vyko su tyrimo rezultatais supažindinant Ateitinink ų organizacijos narius ir vadovus, dalyvaujant Student ų Ateitinink ų Žiemos Akademijoje “Tiesa viena, bet ne vienintel ė” (Šiauliai 2007) , Ateitinink ų federacijos XV kongresas (Panev ėžys 2006). Disertacijos tema paskelbtos publikacijos: 1. Matulis, S. (2008). Ateitinink ų organizacijos raida ir n ūdienos problemos. Pedagogika, Nr. 89, p. 168-176. 2. Matulis, S. (2008). Ateitinink ų organizacijos princip ų įgyvendini- mas. Pedagogika, Nr. 90.

Kitos reikšmingos publikacijos disertacijos tema: 3. Matulis, S. (2006). Ateitinink ų organizacijos realijos ir perspektyvos. Jaun ųjų mokslinink ų darbai, Nr.4 (11), p. 62-66. 4. Matulis, S. (2005). Ateitinink ų edukacinis idealas. Jaun ųjų mokslinink ų darbai, Nr.3 (7), p. 59-64. 5. Šlapkauskait ė, D., Matulis, S. (2004). Visuomen ės problem ų sprendimo vizija Lietuvoje pagal Vakar ų Europos patirtis. Sveikatos mokslai, T. 14, p. 73-78.

Disertacijos strukt ūra: disertacija susideda iš įvado, pagrindini ų s ąvok ų sąrašo, keturi ų dali ų, išvad ų. Disertaciniai tyrimai iliustruoti 18 paveiksl ų, 40 lenteli ų. Remiamasi 202 literat ūros šaltiniais. Prieduose pateikiama empirinio tyrimo anketa, ištraukos iš kongres ų diskusij ų.

Sąvok ų žodyn ėlis Ideologija {ideologie} (gr. mokymas apie id ėjas), atsiradusi XVIII a. pab., iš pradži ų teigiama prasme vartota s ąvoka. Ideologija – tai viening ų id ėjų sistema, apib ūdinanti kuri ą nors vien ą pasaul ėžiūrą ir pabr ėžianti praktin ę žmogaus gyvenimo krypt į. Tai yra id ėjų mokslas arba išpažinimas, kuris atskleidžia žmogaus idealus. Ateitinink ų ideologija

13 sukurta remiantis krikš čioniška katalikišk ąja ideologija (Šalkauskis, 1929a, p. 314).

Ateitinink ų ideologija - tai katalikiškos krypties organizacijos, turin čios konkret ų pilnutin į visuomen ės gyvenimo ideal ą, siekian čios keisti savo nari ų bei lietuvi ų tautos gyvenim ą pagal Kristaus dvasi ą, būdinga id ėjų ir paži ūrų į pasaul į bei gyvenim ą sistema, apimanti katalikiškumo, inteligentiškumo, šeimyniškumo, tautiškumo, visuomeniškumo principus.

Ateitinink ų ideologijos edukacin ė kryptis. S ąvokos esm ę sudaro šie komponentai: • ateitininkai turi nelygstam ą ideal ą ,,Visa atnaujinti Kristuje‘‘, pagr įst ą katalikišk ąja filosofija, kaip siekin į, prie kurio artindamasis žmogus tobul ėja: dvasiškai, morališkai, socialumo, bendruomeniškumo ir inteligentiškumo atžvilgiais; • vadovaujasi penkiais ugdymo/si principais, kurie s ąlygoja ugdymosi šiose srityse uždavinius ir veiklos pareigas; • ateitininkai turi ideal ųjį asmenyb ės model į, kuris apima moralines savybes, ideologines nuostatas (ideologinį sąmoningum ą, pasiaukojim ą idealui, veiklum ą, organizuotum ą, bendruomeniškum ą; • vis ų savo nari ų tobulinimui taiko įvairias švietimo ir ugdymo/si formas: konferencijas, kongresus, suvažiavimus, simpoziumus, stovyklas, kuopose - diskusijas, saviugd ą ir savišviet ą; • turi visa atnaujinan čius veiklos metodus, ugdymo diferencijavimui tinkam ą organizacin ę strukt ūrą.

Edukacija – ( angl. – education), švietimas, išsilavinimas, švietimas, ugdymas (B. Miniotien ė, I, Žindžiuvien ė, Descriptive bilingual. Grossary of educational terms Englisch-Lithuanian. Kaunas: VDU, 2006, p. 54). Inteligentiškumas – tai tam tikram visuomen ės sluoksniui, iš esm ės dirban čiam protin į, daugiausia sud ėting ą k ūrybin į darb ą, priklausan čios asmenyb ės bruož ų visuma – platus akiratis, išsilavinimas, erudicija, aukšta dvasin ė ir elgesio kult ūra, aukštos kokyb ės k ūrybin ės veiklos rezultatai.

Katalikiškumas - (Katholische) (gr. katholon - susij ęs su visuma ar j ą apr ėpiantis), žodis, kuriuo Antikoje žym ėtos visyb ės, skiriant jas nuo

14 dali ų (taip pat lot. kalboje kaip skolinys); Ignoto Antiochie čio (mir. po115) taikytas visuotinei Bažny čiai, skiriant j ą nuo vietini ų. Be paplitimo visame pasaulyje prasm ės (Augustinas, mir. 430), IV a. pavartojama ir tikratikyst ės prasme. Susiaurintas Romos Katalik ų Bažny čios apib ūdinimas imtas taikyti IV ir V a., nes vietin ė Bažny čia esanti vis ų kit ų vietini ų Bažny čių motina ir galva. Nuo XI a. iki XX a. taip suprastas romiškumas vis labiau sutelkiamas į Popieži ų, tod ėl konstatuojama, kad apib ūdinimas Romos Katalik ų Bažny čia dar labiau susiaur ėjo ir ėmė reikšti popiežišk ąją Bažny čią. D ėl susiskaldymo XVI a. (Anglija, Reformacijos Bažny čios) ir įvairi ų konfesinių Bažny čių atsiradimo Romos Katalik ų Bažny čia virto vienos konfesin ės Bažny čios šalia daugelio kit ų pavadinimu ( H. Vorgrimler, Naujasis teologijos žodynas. Kaunas: Katalik ų interneto tarnyba, 2003, p. 272).

Katalik ų veikimas /pasaulietis [ laie] ( laikos - gr. priklausantis tautai) - sąvoka, nuo III a. žyminti malda bei rank ų užd ėjimu ne įšventintus Bažny čios narius. Vatikano II Susirinkimas ,,priskyr ė pasaulie čiams per Krikšt ą ir Sutvirtinim ą gaunam ą misij ą Bažny čioje, dalyvavim ą trejopoje Jėzaus Kristaus tarnyboje,<...>‘‘, teis ę steigti savo s ąjungas‘‘. ( H. Vorgrimler, Naujasis teologijos žodynas. Kaunas: Katalik ų interneto tarnyba, 2003, p. 406).

Neformalus švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreiki ų tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas. Neformalus mokymas ir aukl ėjimas vyksta, kai mokinys mokosi savarankiškai. Neformalus mokymas apima mokym ąsi ne mokykloje, šalia formaliojo ugdymo sistemos, už formaliosios ugdymo sistemos rib ų moksleivi ų laisvu pasirinkimu. Tai įvair ūs parengiamieji kursai, nuolatinis mokymas, papildomo lavinimo institucij ų veikla ( L. Jovaiša. Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis, 2007, p. 180).

Šeimyniškumas - didel ės bendruomen ės, grup ės nari ų gyvenimo b ūdas, santykiai, artimi šeimos nari ų santykiams, atskir ų nari ų reikalai yra vis ų reikalai. Visi šios grup ės žmon ės yra kaip šeimos nariai, j ų bendravimo stilius su kitais - svetimais žmon ėmis irgi šeimyniško pob ūdžio kit ų žmoni ų reikalai šios grup ės nariams – taip pat artimi ir r ūpimi.

Tautiškumas – istoriškai susidariusios žmoni ų bendruomen ės, turin čios bendr ą kilm ę, žem ę, kalb ą, istorij ą, kult ūrą, tiksl ą, nari ų teigiamas (stipriau ar silpniau išreikštas) santykis su šiais požymiais ir teigiama jo

15 raiška. Tautiškumas yra patriotizmo pagrindas. Patriotiškai aukl ėjant ugdoma ištikimyb ė T ėvynei, gimtajam kraštui, stiprinamas poreikis dalyvauti geresnio krašto žmoni ų gyvenimo k ūrime.

Ugdymas - asmenyb ę kuriantis žmoni ų bendravimas s ąveikaujant su aplinka bei žmonijos kult ūros vertyb ėmis. Ugdymas bendriausia pedagogin ė kategorija, apimanti auginim ą, švietim ą, mokym ą, lavinim ą, aukl ėjim ą, formavim ą. ( L. Jovaiša, Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis, 2007, p. 311).

Visuomeniškumas. Visuomen ė yra istoriškai susidariusi visuma žmoni ų, kuriuos jungia gamybiniai santykiai. Tad visuomeniškumas – tai stipriai išreikštas žmogaus poreikis dalyvauti visuomen ės gyvenime, prisid ėti prie jos kult ūros k ūrimo, dorovingumo ugdymo, konkreti veikla siekiant pažangos visose gyvenimo srityse.

16 I. ATEITININK Ų S ĄJŪDŽIO IŠTAKOS IR UGDOMOSIOS IDEOLOGIJOS PRADMENYS (1910-1918)

Ateitininkijos atsiradimas susij ęs su ilgus šimtme čius Lietuvoje susiklos čiusia socialine, politine, ekonomine situacija, aktual ėjan čia tautiškumo problema. 1569-1795 m. gyvavusioje Že čpospolitoje (bendroje Lietuvos – Lenkijos valstyb ėje) Lietuvos bajorai ir didikai sulenk ėjo (matyt, sekdami senosios Europos tradicija, kai valstyb ės netur ėjo tautiško charakterio). Tai buvo ypatinga lietuvių tautos tragedija, nes sulenk ėjusi jos diduomen ė buvo ir jos šviesuomen ė. Nelikus lietuviškos inteligentijos, nebuvo kam r ūpintis lietuvi ų kult ūros pl ėtra, saugoti gimt ąją kalb ą. 1795 m. Lietuv ą okupavusi carin ė Rusija tur ėjo tiksl ą krašt ą asimiliuoti, supravoslavinti ir visiškai politiškai bei ekonomiškai pavergti. Visiško surusinimo įrankiu tapo mokykla: net tikybos mokiniai buvo ver čiami mokytis iš rusišk ų maldaknygi ų, melstis varomi į cerkves. Į Lietuv ą buvo gabenamas rusiškas gaivalas: per j į vykdoma asimiliacija (Lietuvos istorija, 1989, p. 492). Lietuvi ų tautin ės savimon ės pradus galima sieti su Vakar ų Europos įvykiais. Viduramži ų feodalin ės valstyb ės tur ėjo ne tautin į, o luomin į charakter į, ta čiau jau ir tada j ų visuomen ės s ąmon ėje buvo tautinio vieningumo nuovokos. Taut ų nedalomumo ir apsisprendimo teisi ų id ėją pirmasis išk ėlė vokie čių filosofas J. G.Ficht ė (1762-1814) (Lietuvos istorija, 1989, p. 496). Susidom ėjimas liaudimi atkreip ė d ėmes į ir į lietuvi ų tautosak ą, kalb ą, istorij ą. Svarbiausi ankstyvojo periodo šio sąjūdžio veik ėjai buvo kil ę iš liaudies: S. Daukantas (1793-1864), vysk. M. Valan čius (1801-1875), lietuvišk ų kalendori ų leid ėjas žemai čių bajoras L. Ivinskis (1808-1818), kun. A. Tatar ė (1805-1889), M. Akelaitis (1828-1853), kun. A. Strazdelis (1760-1833), vysk. A. Baranauskas (1835-1902), kun. A. Vienažindys (1841-1892) (Lietuvos istorija, 1989, p. 496). Tautiniam s ąmoningumui stipr ėti didesnes galimybes atv ėrė M. Valan čiaus inicijuotos slaptosios mokyklos, Tilž ėje spausdinamos ir slapta Lietuvoje platinamos knygos, tautin ės krypties pirmojo lietuviško laikraš čio ,,Aušra‘‘(1883-1886), v ėliau - ,,Varpas‘‘(1889-1905) leidimas, XIX a. antrojoje pus ėje iš liaudies kilusi lietuviška inteligentija. Taigi XIX a. pabaigoje stipr ėja nacionalinis išsivaduojamasis jud ėjimas, kuriuo siekiama politin ės nepriklausomyb ės, ginamas tautiškumas, prigimtinis tik ėjimas. Pavergtosios Rusijos tautos reikalavo pla čios autonomijos. Lietuvoje taip pat reišk ėsi revoliucinis jud ėjimas – iš pradži ų peticijomis caro

17 valdžiai, v ėliau rus ų valdinink ų iš įstaig ų šalinimu. 1905 m. sušauktas Didysis Vilniaus Seimas, pareikalav ęs visai etnografinei Lietuvai autonomijos su visuotinio balsavimo renkamu seimu Vilniuje; ragino žmones nemok ėti rus ų valdžiai mokes čių, uždarin ėti smukles, neleisti vaik ų į rusiškas mokyklas, neiti į kariuomen ę, nesikreipti į valdžios įstaigas, reikalavo, kad mokyklose visi dalykai b ūtų d ėstomi lietuvi ų kalba, vals čiuose visi reikalai atliekami lietuviškai (Motieka, 2005, p. 170-189). Sąmon ėjant tautai, reiškiantis jos šviesuomenei, prie tautiškumo, katalikiškumo išsaugojimo prisid ėjo grei čiausiai į gyvenimo įvykius reaguojanti, iniciatyviausia, aktyviausia visuomen ės dalis - jaunimas.

1.1. Ateitininkijos fenomenas – kaip lietuvi ų tautos paži ūrų išraiška

Ateitinink ų s ąjūdis - tai tautos fenomenas, atsirad ęs priešinantis 1795 m. Lietuvos okupacijai. Lietuv ą okupavusios Rusijos caro valdžios politikos tikslas – krašt ą visiškai integruoti į Rusijos teritorin ę, politin ę, ekonomin ę sistemą. 1830-1831 met ų sukilimai buvo bandymai vaduotis iš šios okupacijos. Po pralaim ėtų 1830-1831 m. sukilim ų caro valdžia dar labiau sustiprino represijas m ūsų krašte: 1832 m. geguž ės 1 d. uždar ė Vilniaus universitet ą, dal į kit ų tip ų mokykl ų, vienuolynus, daugel į katalik ų bažny čių pavert ė cerkv ėmis, daug žmoni ų ištr ėmė į Sibir ą, 1864 m. uždraud ė lietuvišk ą spaud ą lotyniškais rašmenimis ir vieš ą lietuvi ų kalbos vartojim ą. Lietuvos vardas išbrauktas iš Europos žem ėlapio (Lietuvi ų enciklopedija, XV t., 1990, p. 332). Vienintel ė kli ūtis visiškam Lietuvos integravimui į Rusij ą tebuvo likusi Katalik ų Bažny čia. Ji pirmoji prad ėjo kov ą prieš spaudos draudim ą ir kitas rusinimo priemones, taikytas Lietuvos etnin ėse žem ėse, nes tur ėjo gab ų ir veikl ų vadov ą vyskup ą Motiej ų Valan čių (1801-1875). Tautos šviet ėjas, tautos dvasios t ėvas organizavo krašte kult ūros s ąjūdį, gynus į taut ą nuo rusifikavimo, sta čiatikyb ės, tamsinimo. Valdyti Žemai čių vyskupij ą M.Valan čiui teko labai sud ėtingu - socialini ų, tautini ų, politini ų perversm ų metu. Jis gerai suprato ir buvo įsitikin ęs, kad ateitis šiame krašte turi priklausyti lietuviams ir siekdamas prisid ėti prie krašto išsivadavimo iš svetimos priespaudos veik ė diplomatiškai: palaik ė gerus santykius su dvarininkais, orientavo juos, kad šie pagerint ų valstie čių pad ėtį. Daug nuveik ė švietimo srityje – jam inicijavus slapt ųjų mokykl ų kūrim ą, kai kuriose parapijose neliko beraš čių. Vyskupo pažadintas tautos noras šviestis sustipr ėjo. Be to, vyskupas pagars ėjo blaivyb ės brolij ų steigimu, blaivyb ės id ėjų skleidimu. Jis išmok ė taut ą pamilti knyg ą, j ą skaityti. V. Merkys pažymi, kad M.Valan čius r ūpinosi, jog b ūtų

18 išlaikyta bendr ųjų katalikišk ų vertybi ų harmonija su vietin ėmis tautin ėmis vertyb ėmis (Merkys, 1999). Šis kult ūrinis s ąjūdis parengė dirv ą ,,Aušrai‘‘ ir ,,Varpui‘‘ atsirasti – veik ė slaptosios mokyklos, sukurtas slapto knyg ų platinimo tinklas, susitelk ę veik ė knygnešiai. Nuo spaudos draudimo pradžios iki 1883 m., t.y. iki ,,Aušros‘‘ pasirodymo, buvo išspausdintos 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraš čių, buvo išspausdintos 1372 knygos. Nors žandarai sunaikino daug lietuvišk ų knyg ų, pvz., 1891-1893 vien tik sien ą saugantieji žandarai konfiskavo 37.718 lietuvišk ų knyg ų ir laikraš čių, o 1900-1902 m.- net 52.182 knygas, ta čiau knygos eidavo iš rank ų į rankas kaip didžiausia brangenyb ė (Lietuvos istorija, 1989, p. 512-513). Taigi tautinis atgimimas XIX a. antrojoje pus ėje sustipr ėjo. Stipr ėjant tautiniam atgimimui atsirado nauja gr ėsm ė tautiškumui ir žmogaus dvasingumui . Ji siejosi su lietuvi ų jaunuoli ų studijomis Rusijos universitetuose, kuriuose buvo daug ateizmo apraiškų. Ne vienas lietuvis jaunuolis užsikr ėtė ateizmo, socializmo dvasia - ,,gyvenimo pagrindu jie laik ė medžiag ą be dvasios, civilizacij ą be tikrosios kult ūros, klasin ę visuomen ę be žmogaus asmenyb ės. Socializmas buvo ne tik be dvasios, bet griov ė dvasin į, teisin į, krikš čionišk ąjį prad ą. Kiti iš j ų pasidav ė į liberalizm ą, gyn ė berib ę individualistin ę laisv ę. J ų kult ūros idealas buvo pozityvistinis - be princip ų, be dvasinio idealo, be krikš čionyb ės‘‘ (Ateitininkai, p. 16). Ne vienas lietuvis tapo laisvamaniu, religijos indiferentu arba ateistu. Taigi atsirado praraja tarp tikin čios, pamaldžios lietuvi ų liaudies ir tik ėjim ą praradusios lietuvi ų šviesuomen ės, kaip Že čpospolitos laikais - tarp liaudies ir sulenk ėjusios lietuvi ų diduomen ės. Apie tai, kad okupacijos metais buvo deformuota lietuviškos kilm ės inteligent ų pasaul ėži ūra, jau v ėliau-nepriklausomyb ės metais raš ė P. Dovydaitis. Jis pažym ėjo, jog Maskvoje studijuojantys lietuviai pasidav ė rus ų tik ėjimo ir pasaul ėži ūros apskritai įtakai, nelaik ė Kristaus autoritetu, neig ė Kristaus moksl ą kaip pasenus į. P. Dovydaitis išskyr ė ir kit ą grup ę, kurios nariai vadovavosi savo protu, laik ėsi prigimtinio tik ėjimo, gyn ė Kristaus moksl ą ir jo asmen į. Taigi Maskvos universitete studijavo dviej ų nesuderinamų pasaul ėži ūrų lietuviai – susid ūrė ,,Kristaus ir Antikristo frontas“ (Dovydaitis, 1935a, 1935b, 1935ac). Apie lietuvi ų jaunuoli ų atitr ūkim ą nuo prigimtinio tikėjimo, tautiškumo raš ė ir Z. Ivinskis, pažym ėdamas, kad tarp inteligent ų reišk ėsi ir tokios nuotaikos, jog katalik ų tik ėjimas - tamsi ų žmoni ų tik ėjimas (Ivinskis, 1946, p. 17). S. Šalkauskis, prisimin ęs studijas Maskvos universitete ir savo dalyvavim ą 1907 m. lietuvi ų student ų susirinkime, po daugelio met ų konstatavo, jog jis pats kritikavo pozityvistines, laisvamaniškas ir marksistines student ų nuostatas, bet nesiryžo daryti išvad ų ir kurti

19 program ą naujam religiniam filosofiniam s ąjūdžiui, nes netur ėjo aiškios tokio s ąjūdžio vizijos, nežinojo konkre čių tokio s ąjūdžio tiksl ų (Šalkauskis, Ateitis, 1936, Nr. 12 , p. 464). M. Valan čiaus prad ėto kult ūros s ąjūdžio id ėjos neužgeso. Nepaisant to, kad tarp Rusijos universitetuose studijuojan čių jaunuoli ų pasitaik ė abejing ų tik ėjimui, tautiškumui, besimokan čio jaunimo dalis s ąmon ėjo (Ateitininkai, 2000, p. 18). Jauni žmon ės b ūrėsi į draugijas, b ūrelius, kuopeles: 1886 m. Maskvos universiteto lietuviai studentai susitelk ė į būrel į. Kauno kunig ų seminarijos klierikai įsteig ė slapt ą Lietuvos myl ėtoj ų draugij ą (1888). Mintaujos gimnazistai įkūrė ,,K ūdikio draugij ą‘‘(1890) Šveicarijoje, Friburgo universitete, lietuviai studentai susib ūrė į katalikiškos ideologijos draugij ą ,,R ūta‘‘(1899). M. Valan čiaus id ėjoms tapti ypa č gyvybingomis tur ėjo reikšm ės ir tai, kad caro valdžia po 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo dar ė Lietuvos švietimui šiokias tokias nuolaidas, leido steigti švietimo draugijas, kurios steig ė priva čias lietuviškas, dažniausiai - pradžios mokyklas, vykd ė kult ūrin į švie čiam ąjį darb ą. Taigi po truput ėlį augo, brendo lietuviškos kilm ės inteligent ų karta, kuri atidav ė daug j ėgų, kad Lietuva atgaut ų laisv ę. Politin ė priespauda, nutautinimo gr ėsm ė, pavojus prarasti prigimtin į tik ėjim ą, vis stipresn ės ateizmo apraiškos jau pa čioje Lietuvoje (pvz., 1910 m. ,,Lietuvos žinios‘‘ išleido pried ą jaunimui ,,Aušrin ė‘‘, apie kuri ą ėmė burtis ateistiškai nusiteikusios aušrinink ų kuopel ės) skatino katalikyb ės princip ų besilaikant į jaunim ą ir suaugusius inteligentus vienytis bei priešintis. Petrapilio dvasin ės akademijos lietuviai studentai katalikai išk ėlė id ėją telktis į s ąjūdį, kuris b ūtų atsvara tautiniam abejingumui ir katalikybei. Id ėją pasi ūlė studentas kun. V. Jurgutis: ,,Lietuvai reikia b ūtinai naujos, būtent katalik ų inteligent ų organizacijos‘‘(Ateitininkai, 2003, p. 20). Jis inicijavo pirm ąjį susirinkim ą, į kur į pakviet ė studentus kunigus M. Vaitk ų, P. Kurait į, J. Galdik ą. Aptar ė s ąjūdžio pob ūdį, apsvarst ė pirmuosius s ąjūdžio įstatus. Jiems talkino kun. studentas M. Reinys, studentai A. Stulginskis, P. Dovydaitis. Š į darb ą t ęsė Belgijos Liuveno universiteto studentai kunigai A. Viskanta, P. Bielskis, E. Stukelis, S. Šult ė, J. Galdikas, P. Kuraitis. Jie Liuvene įsteig ė draugij ą ,,Lithuania‘‘. Pirm ąjį organizacin į komitet ą sukviet ė P. Kuraitis 1909 m. lapkri čio 29 d. Jo pirmininku tapo A. Viskanta, sekretoriumi - P. Kuraitis. Įstat ų projekte buvo nurodytas veiklos tikslas : ,,Pad ėti lietuviams katalikams studentams s ąmoningai sutvarkyti j ų mokslo j ėgas ir sutvarkyti jiems skiriam ą medžiagin ę pašalp ą, kad prisirengt ų prie kult ūros darb ų Lietuvoje“(Ateitininkai, p. 20). Drauge su įstatais į daugel į universitet ų,

20 kur studijavo lietuviai, buvo išsiuntin ėtas ,,Atsišaukimas į draugus studentus‘‘. Jame jau ryškėja ideologiniai b ūsimos veiklos principai: ,,T ėvyn ė jau daugel met ų okupuota“. Ne vienam iš m ūsų draug ų student ų at ėjo į galv ą mintis, kad reikia organizacini ų j ėgų pagalba lem čiau sutvarkyti santykius tarp visos lietuvi ų katalik ų visuomen ės, einan čios aukštuosius mokslus. Mums iš tikro turi b ūti svarbu, kiek galima geriau tarp sav ęs susipažinti ir susižinoti, kas ir kaip kur daroma, prie kokio darbo ateityje T ėvyn ėje rengiamasi<...> Mes b ūtinai turime sueiti į nuomoni ų vienyb ę d ėl dviej ų dalyk ų - lietuviškumo ir katalikiškumo<..>‘‘( Ateitininkai, p. 20). Taigi atsišaukime akcentuojami tuo metu lietuviams du reikšmingi dalykai - tautiškumas ir katalikiškumas , vėliau tap ę ateitinink ų veiklos principais , dalykai, su kuriais susijusi žmogaus dora, tautos išlikimas. Sulaukus palanki ų atsiliepim ų į Atsišaukim ą, 1910 m. vasario 19 d. įkurta Lietuvi ų katalik ų student ų s ąjunga , kuri ir laikoma ateitinink ų sąjūdžio gimtadieniu. Pirm ąją valdyb ą sudar ė kunigai studentai: pirmininkas J. Galdikas, sekretorius P. Kuraitis, iždininkas A. Maliauskis, jo pavaduotojas A. Viskanta. Kadangi V. Jurgai čio ir kit ų bendramin čių id ėja buvo kurti inteligent ų katalik ų pasaulie čių s ąjūdį, tai 1911 m. liepos 15 d. Kaune ,,Metropolio‘‘ viešbutyje įvyko pirmoji konferencija, kurioje išrinkta student ų pasaulie čių valdyba: jos pirmininku – P. Dovydaitis, sekretoriumi - A. Kaunas, iždininku – E. Draugelis. Kauno moksleivi ų kuopos kanauninkas P. Dogelis, gerai susipažin ęs su užsienyje leidžiamais žurnalais jaunimui, pranc ūzų - ,,L‘Avenir‘‘, vokie čių - ,,Future‘‘, angl ų - ,,The Future‘‘, pasi ūlė 1910 m. rugs ėjo m ėn. K. Bizausko prad ėtą moksleiviams leisti laikraštuk ą pavadinti ,,Ateitimi‘‘(Yla, 2006, p. 475). 1911 m. vasario m ėn. iš ėjo pirmasis spausdintas ,,Ateities‘‘ numeris kaip ,,Draugijos‘‘ priedas. Taip s ąjūdis gavo ateitininkijos vard ą, nes pavadinimas buvo siejamas su ateities idealu. Istoriniai šaltiniai, to meto spaudoje pasirodžiusios publikacijos leidžia teigti, kad tapti ideologiniu ateitinink ų vadu tuo metu iš ties ų bene geriausiai ir morališkai, ir ideologiškai buvo pasireng ęs P. Dovydaitis (Tij ūnėlien ė, 1999, p. 79-96). Jis nuosekliai ir kryptingai reišk ėsi prie ateitinink ų s ąjūdžio ištak ų. XX a. pradžioje j į, kaip ir kitus studijuojan čius jaunuolius, ypa č neramino lietuvi ų vaik ų pravoslavinimas valdžios mokyklose. Jis jautriai išgyveno, kad bolševizmui kelius į Lietuv ą grind ė kairi ųjų paži ūrų besilaikantys lietuviai inteligentai, kil ę iš katalikišk ų šeim ų (Dovydaitis, 1935b, p. 400). Dar ne įkūrus ateitinink ų organizacijos, jis pasiryžo pristabdyti lietuvi ų nutaut ėjim ą ir ateizavim ą.

21 Kad pasiekt ų tiksl ą, visomis j ėgomis kibo į moksl ą, stiprino savo pasaul ėži ūrą, r ūpinosi tik ėjimo gyvybingumu. Nuo 1908 m. mokydamasis Maskvos universitete teis ės, v ėliau filologijos fakultetuose, sistemingai studijavo gamtos, filosofijos, religijos mokslus. Ypatingai dom ėjosi religija, troško mokslo vardu kovoti prieš religijos neigim ą. Maskvos universitete jis jaut ė viešpataujan čią ateizmo dvasi ą. Jam buvo apmaudu, kad ta dvasia buvo užsikr ėtę daugelis čia studijuojan čių lietuvi ų. Su bendramin čiu - kataliku E. Draugeliu diskutuodavo d ėl išš ūki ų katalik ų tik ėjimui. Ateistiška aplinka Maskvos universitete, prieštaraujanti P. Dovydai čio vertybi ų sistemai, buvo veiksnys, paskatin ęs jauną student ą priešintis viskam, kas griov ė katalik ų tik ėjimo pamatus, demaskuoti ateistines id ėjas (Grigaitis, 1936, p. 349-358). Dar iki pirmosios konferencijos, kur jis buvo išrinktas pirmininku, P. Dovydaitis prad ėjo krypting ą edukacin ę veikl ą, vien ą po kito raš ė straipsnius, kuriuose gyn ė katalik ų tik ėjim ą. Diskusinio turinio jo straipsnis buvo išspausdintas 1910 m. kovo m ėn. (Nr. 39) A. Jakšto - Dambrausko redaguojamame ,,Draugijos “ žurnale - ,,Šis tas apie darvinizm ą ir p. Avižonio principus.” (Girnius, 1975, p. 776). Straipsnio įvade P. Dovydaitis rašo apie tuos žmones, kurie atstovauja dviems grup ėms - krelikalams ir ateistams, nesutariantiems pasaul ėži ūriniais klausimais, gin čus sprendžiantiems ne visada laikantis doros ir etikos princip ų: ,,ir vieni, ir kiti seka paskui savo vadus, n ė kiek negalvodami, akis užmerk ę”(Dovydaitis, 1910a, p. 209-230). Pagrindinis gin čų tr ūkumas tas, kad tarpusavyje kovojan čios grup ės kalba formaliai, nesugeba argumentuotai ginti tiesos. Dovydaitis tarytum ironizuoja ir katalikus, kurie nemoka paaiškinti, kod ėl jie tiki ir pripaž įsta Bažny čios tiesas - ,,jie racionaliai negali nei sau, nei kitam išaiškinti” (Ten pat, p. 209). Labiausiai kritikuoja visiškai nem ąstan čius, prisitaikan čius prie kit ų nuomon ės ir nesugeban čius paaiškinti, kod ėl jie nusiteik ę prieš Bažny čią. P. Dovydaitis pažym ėjo, kad b ūtent d ėl to, jog visi, kurie nesugeba pagr įsti savo nuostat ų ir įsitikinim ų, tampa ateistais. Netoleruodamas neprasming ų diskusij ų, P. Dovydaitis skelbia apie savo pasiryžim ą visais atvejais vadovautis mokslo žiniomis: ,,Stoju tad kovon, kuri neišvengiama, tvirtai žad ėdamas b ūti visuomet doresniu už savo prieš ą ir prašydamas vis ų gerbiam ų prieš ų naudotis kiek galint mažiau purvu, o daugiau proto ir mokslo argumentais” (Dovydaitis, 1910a, p. 210). P. Dovydaitis ideologiniu poži ūriu konkre čiomis s ąlygomis buvo pasireng ęs ginti katalik ų tik ėjim ą, įtikinti jaunim ą katalikiškojo tik ėjimo vertingumu, pad ėti įvaldyti principus, kad ateitininkai gint ų tik ėjimo ir tautiškumo vertybes.

22 Ši ų id ėjų trib ūna buvo jo leidžiamas ir redaguojamas laikraštis jaunimui - ,,Ateitis’’. P. Dovydai čio tikslas - įgyvendinti ilgai brandint ą mint į, t.y. apginti katalik ų tik ėjim ą ir Kristaus moksl ą, drauge su katalikiškuoju jaunimu pad ėti nukrikš čionėjusiai šviesuomenei gr įžti prie katalikiškojo tik ėjimo vertybi ų. Pasiryž ęs dideliam darbui, suprato jo reikšmingum ą, savo veiklos prasm ę ir atsakomyb ę ir kaip tikras katalikas tam atsakingai ruoš ėsi, steng ėsi dar labiau sustipr ėti dvasiškai, nusiteikti šiam darbui visa savo esybe. Ateitinink ų s ąjūdis sietinas su didžiuoju vysk. M. Valan čiaus organizuotu plataus masto kult ūriniu s ąjūdžiu, davusiu pradži ą tautiniam atgimimui. Organizacija k ūrėsi lietuviams studentams priešinantis dechristianizacijai, telkiant vienmin čius prieš nutautinim ą, mokantis savišvietos rateliuose, savo publikacijomis metant išš ūkį ateizmui, pravoslavinimui. Ateitinink ų organizacijos veiklos kryptis – išvystyti plat ų švie čiam ąjį darb ą, s ąmoninti lietuvi ų taut ą, kad ji priešint ųsi demoralizuojan čiai caro valdini ų mokykl ų ir valdžios politikai, slopinan čiai prigimtin į tik ėjim ą, skatinan čiai nutaut ėjim ą. Tarp lietuvi ų student ų buvo iniciatyvi ų katalikiškos pasaul ėži ūros jaunuoli ų, paj ėgi ų pl ėtoti s ąjūdžio ideologij ą.

1.2. Pirmosios ateitinink ų programos ,,Trys pamatiniai klausimai‘‘ edukacin ė kryptis

Jauna ateitinink ų organizacija netrukus jau tur ėjo P. Dovydai čio parengtus ideologin ės veiklos metmenis. Esmines id ėjas išd ėst ė straipsnyje ,,Trys pamatiniai klausimai“. Šis dvidešimt vieno puslapio straipsnis buvo pradedamo leisti laikraš čio ,,Ateitis‘‘ pagrindas. (Ateitis, 1911, Nr. 1, p. 6-26). Dovydaitis vadovavosi principu, kad ,,Ateitis“ ne žmoni ų ,, ūpą turi sekti, bet juos vesti.‘‘ V ėliau jis ši ą mint į sukonkretino ir išgrynino: ,,Ne idealas turi taikytis prie j į sekan čiojo, bet kovotojai už ideal ą turi kilti prie jo“ (Vai čaitis, 1996, p. 20). Taigi ateitinink ų oficiozas tur ėjo atlikti edukacin ę funkcij ą. Ne vienas žymus lietuvi ų inteligentas, šviet ėjas teigiamai įvertino ,,Tris pamatinius klausimus‘‘. J. Girnius j į pavadino ateitininkijos dokumentu (Girnius, 1975, p. 353), kuriame iškeliami trys pagrindiniai filosofinio pob ūdžio klausimai: 1. Kuo mes save vadiname ir kod ėl? 2. Ką mes aplink save matome? 3. Kokios m ūsų priederm ės siekiai ir keliai ? Pirmas klausimas glaudžiai siejasi su anks čiau P. Dovydai čio parašytu straipsniu ,,Tik ėjimo elementas žmogaus gyvenime‘‘. Ieškoma atsakymo į klausimus: ,, Kam gyvena žmonija? Kam mes gyvename? Iš kur

23 žmogus ? Iš kur visas pasaulis?‘‘ (Dovydaitis, 1911, p. Nr. 1, p. 6-26). ,,Trijuose pamatiniuose klausimuose‘‘ atkreipiamas d ėmesys į tai, jog žmon ės blaškosi tarp krikš čionyb ės ir ateizmo. Tod ėl rekomenduojama remtis principu: esant priešingoms, nuomon ėms - diskutuoti, aiškintis ir aiškinti atvirai ši ų priešing ų nuomoni ų esm ę. Atsakant į pirm ąjį klausim ą, atskleidžiama žmogaus esm ė. Žmogaus ir visa ko buvimo priežastimi laikomas ,,Dievas-Kūrėjas, visa ko Priežastis, gerumo, tiesos, doros, g ėrio, grožio, teisyb ės, laim ės turinys ir šaltinis‘‘(Dovydaitis, 1911, p. Nr. 1, p. 6). Išpažįstant krikš čionišk ąją pasaul ėži ūrą, pripaž įstama, kad: • kiekvienam gimusiajam Dievas sukuria individuali ą dvasi ą, apibr ėžia gyvenimo plan ą, numato tiksl ą. To tikslo įgyvendinimas priklauso nuo kiekvieno konkretaus žmogaus - jam Dievas dav ė visišk ą laisv ę ir teis ę apsispr ęsti, kaip elgtis; • tik ėjimo reikšm ė žmogaus gyvenime didel ė. Toks pat didelis Kristaus vaidmuo kiekvieno tikin čiojo gyvenime. Dievo žodis yra ,,dieviškai – žmogiškas J ėzaus Kristaus asmuo“(Dovydaitis, 1911, p. 8.). Kristus yra žmonijos tikslas, pradžia ir pabaiga. Jis yra gyvenimo centras. Kristus parod ė žmogui gyvenimo tiksl ą ir keli ą, kuriuo reikia eiti siekiant to tikslo. Tikslas – atrasti ties ą, kuri yra ir pats Kristus: ,,Aš esu tiesa, aš esu kelias, aš esu gyvenimas‘‘ (Ten pat, p. 8). • Bažny čios vaidmuo žmogaus gyvenime taip pat labai svarbus, tod ėl dera visiems prisijungti prie krikš čioniškosios bendruomen ės, gyventi prasming ą gyvenim ą, tapti gerais katalikais. Bažny čia patraukli d ėl jos universalumo, visuotinumo, integralumo: ,,Bažny čia yra visuotina, visa palie čianti, visaviet ė, visiems ir visur sava, visk ą apimanti, į visk ą reaguojanti“( Ten pat, p. 8). Antrasis klausimas apima žmogaus santyk į su j į supan čiu pasauliu: ,,K ą matome aplink save?“ Atsakant į j į svarstoma žmogaus laisv ės problema, Jos esm ė - kuris laisvesnis - tikintis ar netikintis: • ,,laisvasis“ priklauso nuo prietar ų, papro čių, rutinos; tai vergaujantis žmogus, kuris bijo išsakyti savo nuomon ę, pasipriešinti nusistov ėjusiai tvarkai; • tikras krikš čionis niekada neišsižada tik ėjimo. Jis bet kuriuo atveju budeliui pasakyt ų, jog ,,j ūs galite man gyvyb ę atimti, o ne s ąžin ę, j ūs galite tur ėti mano krauj ą, o ne tik ėjim ą“ (Ten pat, p. 12). Tikintysis turi tvirt ą nuomon ę, jis yra stiprios dvasios.

24 Taigi stipresnis ir dvasiškai laisvesnis yra tikintysis. Ginant prigimtin į tik ėjim ą, svarstoma stab ų garbinimo problema. Be materialin ės kult ūros, paties žmogaus išrasto ginklo, stabu laikomas ir protas bei mokslas , nes ir šie fenomenai ne visada tarnauja dvasinio gyvenimo tobulinimui. Jiems irgi suteikiama didesn ė vert ė negu dvasiniam gyvenimui. Žmogus es ą sureikšmina mokslo vaidmen į pažinimo procese, prot ą laiko visagaliu, ta čiau yra toki ų dalyk ų, kurie tiesiogiai pažinimui neprieinami ir jais b ūtina tik ėti: Dievas yra aukš čiau už bet kok į žmogaus prot ą. Programos metmenyse išsamiau aptariami įvairi ų moksl ų tyrimo rezultatai ir j ų interpretacijos, prieštaraujan čios krikš čioniškosioms tiesoms. Rašoma apie nesuprantan čiuosius savo gyvenimo tikslo ir prasm ės. Tod ėl autorius aiškina, kad išsivaduoti iš tokios situacijos ir gyvenimo b ūdo, pad ėti prisikelti žmogui iš dorinio nuopuolio bei purvo įmanoma tik ,, sugr įžus prie to, kas atmesta“ (Ten pat, p. 18). Programos metmenyse akcentuojama, kad tik tik ėjimas bei doras katalikiškas gyvenimas gali pad ėti atrasti ties ą bei ramyb ę. Tikintysis žmogus žino, kod ėl gyvena. Jo neslegia nežinomyb ė. Jis nelaukia mirties su baime. Priešingai, jis gyvena viltimi ir troškimu pažinti Krist ų. Jam padeda Katalik ų Bažny čia. Ryškiausiai pagrindinis naujojo s ąjūdžio tikslas atsiskleidžia tre čioje dalyje: ,, m ūsų priederm ės, siekiai ir keliai prie j ų“ – žmog ų reikia sugr ąžinti prie prigimtinio tik ėjimo. Į š į tikslą P. Dovydaitis kvie čia popiežiaus Pijaus X š ūkiu ,, pasilik ę Kristaus Bažny čioje, kuri yra paties Kristaus k ūnas, mes prieš vis ą pasaul į ištariame: instaurare omnia in Christo ( Eph 1, 10)- visk ą atnaujinti Kristuje“ ( Ten pat, p. 19). Tre čiojoje dalyje skaidriai suformuluoti ateitinink ų ugdymosi uždaviniai ir siekiai: vadovaudamiesi Kristaus mokslu, ,, tai ištarusieji paimame ant sav ęs pirmutin ę didžiausi ą priederm ę atnaujinti Kristuje save, atnaujinti Kristuje savo gyvenim ą, parodyti savo gyvenimu, savo gyvenimo darbais ir pasielgimais, kad mums šie žodžiai - tai ne tuš čia fraz ė, kad mes savo gyvenime vadovaujam ės kitokiu mokslu ir kitokiais principais, kad mes savo gyvenime siekiame tok į tiksl ą“( Ten pat, p. 20). Šie žodžiai tarsi priesaikos žodžiai vis ų t ų, kurie tur ėjo prisid ėti prie ateitininkijos veiklos tikslo – katalikiškumo stiprinimo . Taigi programos metmenyse įtvirtinamas katalikiškumo principas kaip ateitinink ų gyvenimo ir veiklos bei tobulinimosi taisykl ė. ,,Trijuose pamatiniuose klausimuose‘‘ nusakomos ateitinink ų organizacijos nari ų pareigos – be nuolatinio sav ęs tobulinimo, atlikti visuomen ės švietimo priedermes, aiškinti šio s ąjūdžio esm ę visiems jo nesuprantantiesiems:

25 • patik ėti ir pripažinti, kad Kristus – Dievas ,,yra m ūsų Alfa ir Omega, kad Kristus yra pirmas ir paskutinis m ūsų gyvenimo tikslas“ (Ten pat, p. 20 ); • netapti pagyr ūnais, neveidmainiauti nei prieš save, nei prieš kitus; • sąjūdžio principus ir veiklos turinio tiesas ginti argumentuotai, atvirai ir principingai; • aiškinti klystantiesiems, kad Katalik ų Bažny čios Kristus, Dievas - žmogus ,,yra tikriausias faktas“; • dirbti ir vykdyti įsipareigojimus bei įpareigojimus nenutolstant nuo savo įsitikinim ų, dirbti kryptingai ir nesustojant, nepaisant kli ūč ių ir trukdži ų; • gyventi, vadovaujantis principu ,,ne aš gyvenu, bet manyje – Kristus.“ • prad ėti nuo savo dvasinio pasaulio stiprinimo - tam turi tarnauti savianaliz ė, sistemingas gilinimasis į tik ėjimo dalykus; tik dvasiškai sustipr ėję s ąjūdžio nariai gal ėtų tapti pavyzdžiu kitiems žmon ėms ir pad ėtų jiems ne tik suprasti, ko jie ieško, bet ir surasti; • atsisakyti stabmeldyst ės bei prietar ų element ų; • komunikuojant visada prisiminti šventojo apaštalo Pauliaus skelbt ą žmoni ų lygyb ės princip ą ,,visi Dievo s ūnūs per tik ėjim ą į Krist ų J ėzų; visi Kristuje apkrikštyti Kristumi apsitais ėte; n ėra nei žydo, nei graiko, nei vergo, nei laisvo, nei vyro, nei moters; nes visi j ūs esate Kristuje J ėzuje“; • ateitininkai turi įrodyti, kad Bažny čiai jie atsidav ę s ąmoningai (Ten pat, p. 20 ). Paskutinioji programos tez ė skirta katalikiškai žmogaus esmei atskleisti: žmogus yra tobuliausias Dievo k ūrinys; n ėra nei proting ų, nei kvail ų, nei vargš ų, nei turtuoli ų, visi žmon ės morališkai lyg ūs, visi lyg ūs prieš Diev ą, nes visi pašaukti Jam tarnauti ir J į myl ėti. Tad akcentuojamas ir propaguojamas katalikiško gyvenimo b ūdo bruožas - bendruomeniškumas. Telkimosi vieta si ūloma ,,Ateitis“(Ten pat, p. 23). Ateitinink ų ideologijos k ūrėjas P. Dovydaitis numat ė veiklos sunkum ų, išpuoli ų, trukdži ų ir bandym ų neigti ateitinink ų veikl ą. Šiam sąjūdžiui pritaran čiuosius stiprino apaštalo Petro žodžiais: ,, tur ėkite šventai Krist ų širdyse j ūsų visuomet prisiruoš ę apgynim ą nuo kiekvieno iš j ūsų reikalaujan čio racijos apie jumyse esan čią vilt į“ (Ten pat, p. 23). Programos metmenyse iš dalies atsiskleidžia ir kai kurie organizaciniai ateitininkijos veiklos aspektai: vis ą ateitinink ų veikl ą organizuoti taip,

26 jog ji pad ės mokslo tiesas bei faktus atskirti nuo klaid ų, kreips žmones teisingai m ąstyti, parodys jiems keli ą į ties ą. Taigi programoje skelbiama kova už Dievo - Kristaus ties ą ir įsipareigojama, kad visiems norintiesiems bus rodomas kelias į Dievo karalyst ę. Programinis straipsnis užbaigiamas kvietimu vienytis: ,, visus, kurie su mumis sutinkate, kvie čiame paduoti vienas kitam rank ą iš atviros širdies, kad susispiet ę apie ,,Ateit į“ gal ėtum ėme tuojau prad ėti vykdyti m ūsų idealus gyvenime. Kas prie m ūsų išd ėstyt ų nuomoni ų turi k ą prid ėti ar atimti, kas kam labiau pageidaujama, kas kam labiau sopa, malon ėkite kuo atviriau pasakyti ir su tais visais įvairi ų įvairiausiais reikalais ir reikal ėliais teikit ės kreiptis“ (Ten pat, p. 26). Programinis straipsnis pasirašytas vis ų esam ų ir b ūsim ų s ąjūdžio nari ų vardu - ,,ateitininkai‘‘, taip pabr ėžiant tik ėjim ą darbo prasmingumu, šia veikla, s ąjūdžio tikslu, kaip bendru tikin čiųjų tikslu. Taip buvo nubr ėžta ideologin ė ateitinink ų organizacijos veiklos kryptis. Per trump ą ateitininkijos egzistavimo laikotarp į padaryta daug: • išleistas laikraštis, atspindintis ne tik redaktoriaus pasaul ėži ūrą, bet ir turintis labai konkre čią ideologin ę ugdymosi ir ugdymo krypt į ir tiksl ą; • parašyta veiklos programa, atskleista oganizacijos reikšm ė visai žmonijai, ypa č jaunimui; • išreikštas tik ėjimas, kad prie s ąjūdžio prisijungs visi norintieji pažinti tikr ąją ties ą, apginti prigimtin į tik ėjim ą, jo vertybes. Pirmosios ateitinink ų programos ugdom ąjį turin į teigiamai įvertino J. Girnius: ,,Tai iš tikro pagrindinis ateitininkijos dokumentas. Rašinys turtingas ir aistringas. Brandus intelektualine mintimi, kur keliamos ir sprendžiamos didžiosios ieškojimo ir tik ėjimo, mokslo ir religijos, tiesos ir laisv ės, žmogaus paskirties ir žmonijos likimo problemos‘‘(Girnius, 1975, p. 353). Program ą teigiamai vertino, nes joje pad ėti ideologiniai pamatai, apibr ėžta organizacijos misija. Pasirodžius programiniam dokumentui, prasid ėjo edukaciniu poži ūriu reikšmingas katalikiškojo s ąjūdžio veiklos etapas. Iš pradži ų, amžinink ų liudijimu, veik ė tik ateitinink ų b ūrelis, vienij ęs vos 7 narius. Kun. E. Paukš čio teigimu, 1917 m. ateitinink ų organizacij ą sudar ė jau 40 nari ų (Paukštis, 1954, p. 204). Ateitininkai rinkdavosi pas kunig ą E. Paukšt į. Slaptuose pos ėdžiuose buvo skaitomas ir aiškinamas Šv. Raštas, svarstomos religijos ir filosofijos problemos, diskutuojama d ėl gamtos moksl ų hipotezi ų, visuomen ės gyvenimo aktualij ų. Diskusin ės teorin ės veiklos rezultatai buvo akivaizd ūs - dalis lietuvi ų student ų įsijung ė į parapij ų ir Bažny čios gyvenim ą (Ten pat, p. 204).

27 Ateitininkai veik ė stengdamiesi sugr ąžinti Krist ų į žmonijos centr ą. Dievo buvim ą, tik ėjimo reikalingum ą pradedan čioji ateitininkija įrodin ėjo esmingai. Ateitinink ų edukacin ės veiklos tikslas ap ėmė šiuos uždavinius: • atnaujinti save, savo gyvenam ąją aplink ą ir savo taut ą Kristuje; • prisid ėti prie žmonijos dvasinio atgimimo, b ūti atviriems sau ir kitiems žmon ėms. Apie efektyv ėjan čią ateitininkijos edukacin ę veikl ą liudija ,,Ateities“ populiarumas. Laikraštis sudomino ir trauk ė jaunim ą. Atsirasdavo vis daugiau norin čiųjų j į skaityti, diskutuoti. Tai nat ūraliai trauk ė jaunim ą į sąjūdžio veikl ą (Girnius, 1975, p. 364). Ateitinink ų edukaciniuose renginiuose - kai kuriose metin ėse ateitinink ų konferencijose - aktyviai dalyvavo P. Dovydaitis, kalb ėdavo jose. Nors jo kalbos nebuvo ,,puošnios“, ta čiau veik ė ateitininkijos narius stipria tik ėjimo galia ir tuo trauk ė jaunim ą. Tiek straipsniais, tiek geru žodžiu jis gaivino s ąjūdžio id ėjas, uždeg ė jaunim ą keistis, atsinaujinti, gr įžti prie katalikiško tik ėjimo vertybi ų. Ateitinink ų s ąjūdis pl ėtėsi, organizacija stipr ėjo. Nors tebeveik ė slaptai, ta čiau ėmėsi tikros katalikiškos veiklos, vadovavosi P. Dovydai čio išrinktu ir s ąjūdžio veiklai pritaikytu š ūkiu ,,Visa atnaujinti Kristuje, tarnaujant Dievui ir Tėvynei.“ Apie ateitininkijos nari ų atsinaujinim ą pra ėjus pusei amžiaus raš ė P. Dovydai čio bendražygis E. Draugelis; kad ateitininkai pirmieji įgyvendindami š ūkį ,,Visa atnaujinti Kristuje‘‘pasiryžo atsinaujinti - būti blaivininkais, ner ūkyti, laikytis duoto žodžio, b ūti punktual ūs, kalb ėtis vieni su kitais tik lietuviškai, pamokoms, o v ėliau studijoms rengtis rimtai. Pirmieji ateitininkai pasiryžo viešai praktikuoti katalikiškus papro čius: susitikus garbinti Kristaus vard ą, einant pro bažny čią ar pro kryži ų, susitikus dvasinink ą, nusiimti kepur ę, kad b ūtų pagerbtas ne tik kunigas – žmogus, bet ir tik ėjimo, d ėl kurio ateitininkai pasiryž ę grumtis, atstovas. Tais laikais šios smulkmenos buvusios labai reikšmingos. Tai buvo savotiškas protestas prieš bedievyb ės rutin ą. E. Draugelio teigimu, tapti ateitininku n ėra lengva. Tik nuolat dirbant, aukojantis, nusiviliant, ken čiant, atsitiesiant, tai įmanoma. Tapti ateitininku padeda daugelis veiksni ų - ir šeima, ir rimti draugai, ir vertinga knyga (Draugelis, 1960, Ateitis, Nr. 3, p. 63.). Taigi jau ateitininkijos funkcionavimo pradžioje buvo sukurti ideologijos metmenys. Suformuluotas katalikiškumo principas, apibr ėžtas edukacin ės veiklos idealas, atverti keliai prigimtojo tik ėjimo ir tapatumo stiprinimui bei asmeniniam tobul ėjimui.

28 Morališkai remiami P. Dovydai čio, dvasinink ų, ateitininkai, vadovaudamiesi š ūkiu - ,,visa atnaujinti Kristuje,“ skatino jaunim ą siekti krikš čioniškojo idealo, išsaugoti tautin į tapatum ą, tautos dvasin ę kult ūrą. Ateitininkams teko daug dirbti įrodin ėjant Dievo buvim ą, dievišk ąją Kristaus prigimt į, Kristaus asmens istoriškum ą, krikš čionyb ės vert ę. Ateitininkams teko patiems stiprinti savo dvasingumą, kad gal ėtų kitiems tuos įsitikinimus paliudyti taip, kad svyruojantieji taip pat rinkt ųsi krikš čionišk ąsias tiesas. Taikytos įvairios tobulinimosi formos ir b ūdai: saviugda, saviaukla, diskusijos, knyg ų aptarimas, elgiamasi pagal savo pasaul ėži ūrą. Šis s ąjūdis buvo lietuvi ų jaunimo aktyvios kovos prieš svetimo tik ėjimo primetim ą, asimiliacij ą, prigimtini ų tradicij ų gynimo, katalikišk ų vertybi ų saugojimo ir atsinaujinimo forma..

1.3. Ateitinink ų ideologijos sklaida okupuotoje Lietuvoje (1911-1918)

Aktualizuojant esmines ateitinink ų ideologijos id ėjas okupuotoje Lietuvoje (iki 1918 m.) daug nuveik ė ateitinink ų vadas P. Dovydaitis. Drauge su kitais lietuviais studentais dav ęs pradži ą s ąjūdžiui, ypa č link ęs kelti id ėjas, mažiau r ūpinosi organizaciniais reikalais, kuriems, beje, netur ėjo didelio pašaukimo. ,,Dovydaitis nem ėgo ir nenor ėjo tiesiogiai santykiauti su draugais moksleiviais: eiti į j ų tarp ą, organizuoti kuopeles, skyrius, šaukti suvažiavimus, juose kalb ėti einamais klausimais, sakyti ugningas kalbas ir t.t.“ (Girnius, 1975, p. 364). Dovydaitis raš ė straipsnius, k ėlė id ėjas, o E. Draugelis organizavo praktinę s ąjūdžio veikl ą. P. Dovydaitis savo straipsniuose nuosekliai ir aistringai gyn ė ateitininkijos id ėjas, pagrindinius principus. Jis nuolat gaivino ateitininkijos veiklos prasm ę, uždavinius, principus. Katalikiškumo išlaikymo problem ą P. Dovydaitis gvildeno 133 puslapi ų straipsnyje ,,Problema apie Krist ų“ , gyn ė Apreiškimo šaltinius nuo tariam ų istorijos laim ėjim ų (Dovydaitis, 1910b, p. 103). Skaitytojas supažindinamas su religijos istorija ir Biblijos turiniu. Publikacija netrukus išleidžiama atskira knyga ,, Biblija ir Babelis‘‘. Tai reikšminga švie čiamojo turinio publikacija, leidusi ateitininkams ir abejojantiesiems Kristaus buvimu susipažinti su dovydaitiška šio fakto interpretacija, dar ė teigiam ą aukl ėjam ąją įtak ą. P. Dovydaitis vykd ė sau ir ateitininkams iškelt ą uždavin į - ginti Kristaus buvim ą mokslo vardu. Jis motyvuotai spaudoje sprend ė Kristaus asmens buvimo problem ą (Dovydaitis, 1910b, 1912). Parašyti straipsn į P. Dovydait į paskatino nat ūrali situacija: prie šv. Petro ir Pauliaus

29 bažnyčios Maskvos lietuvi ų draugijos nuomojamame kambar ėlyje, kur vykdavo susirinkimai, diskusijos metu, svarstant sociologinius klausimus, prisiminus Kristaus vard ą, vienas studentas ištar ė fraz ę: ,, Kristus mums n ėra toks visuotinis autoritetas, kad viskas, ką jis yra pasak ęs, jau mums b ūtų šventa [tiesa]. Kristaus mokslas kitados gal ir buvo labai tinkamas gyvenimui, bet m ūsų gadynei daug kas jame paseno ir nebetinka‘‘ (Dovydaitis, 1935b, p. 467). Kalb ėjimas apie Krist ų be pagarbos sujaudino P. Dovydait į, davė didel į impuls ą toliau rašyti ir ,,Draugijoje’’ spausdinti ,,pla čiai užsimot ą ir prad ėtą, bet ir likus į nebaigt ą ir niekuomet neb ūsiant į baigt ą savo darb ą ,,Problem ą apie Krist ų” (Dovydaitis, 1935b, p. 467). Platus darbas apie Krist ų buvo išš ūkis visoms antikristiškoms nuomon ėms apie Krist ų, reikšmingas švie čiamuoju, tik ėjimo stiprinimo atžvilgiu, atitiko pirmojoje ateitinink ų programoje iškelt ą uždavin į – atsinaujinti geriau paž įstant Kristaus asmen į, religijos vertybes. ,,Kristaus problema” – tai santrauka iš įvairiomis kalbomis parašyt ų užsienio autori ų k ūrini ų, kuriuose įrodin ėjama Kristaus dievyst ė, gyvenimas žem ėje. Ši publikacija lietuvi ų inteligentijai buvo didžiul ė staigmena informacijos ir interpretavimo prasme - carin ės Rusijos okupuotame krašte užsienyje pl ėtojamas mokslas apie Krist ų nebuvo prieinamas. Straipsnio autorius visus - pritarian čius Kristaus buvimui ir nepritarian čius - kviet ė elgtis garbingai, nesislapstyti, nevengti viešai diskutuoti. Jis pats įsipareigojo atvirai, išsamiai, nuodugniai išnagrin ėti ši ą tem ą. P. Dovydaitis buvo įsitikin ęs (o tai buvo įprasminta ir ateitinink ų ideologijos metmenyse), kad lietuviai inteligentai turi tarnauti Lietuvos visuomenei ne iš okupanto, bet iš katalikišk ųjų pozicij ų, tod ėl nuoširdžiai ir aistringai buvo užsideg ęs šios informacijos rinkimu, sisteminimu ir skleidimu, kad ateitininkai susipažin ę su ja grei čiau ryžt ųsi atsinaujinti ir matyt ų atsinaujinimo prasm ę. Problemos pamatas - du teiginiai, kuriuos jis suformulavo klausimais: ,,Ar mes klausysime Babelio, kuris sako, jog ,,d ėlei žmonijos progreso prašalinimas krikš čionyb ės b ūtinai reikalingas”, ,,Ar klausysime Kristaus, pasakiusio ,,Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas” (Jon,6), ,,Aš esu pasaulio šviesa” ( Jon. 8,12) ( Dovydaitis, 1910b, p. 141). Ateitininkų vadas nurod ė, kad norint atsakyti į klausim ą, ar ,,Kristaus mokslas ši ų dien ų gyvenimui tinka ar ne”, b ūtinai reikia pažinti Krist ų kaip Diev ą ir kaip žmog ų, suprasti, kaip ir ko jis mok ė žmones, analizuoti nuomones. Pasirink ęs sokratišk ąjį metod ą, P. Dovydaitis neveng ė atviros diskusijos. Esmines ateitinink ų misijos id ėjas organizacijos vadas skleid ė tęsdamas studijas Maskvos universitete. P. Dovydaitis toliau sistemingai

30 gyn ė katalikišk ąją pasaul ėži ūrą, Kristaus mokslo tiesas, išryškino ateistin ės - materialistin ės pasaul ėži ūros pamat ų silpnum ą. 1912 m. ,,Ateities “ žurnale pasirodo autoriaus publikacija - ,,Tik ėjimas ir žinojimas ’’. P. Dovydaitis joje nagrin ėja dar patristikos laikais Bažny čios t ėvų kelt ą tik ėjimo ir žinojimo santykio problem ą. Jis teigia, kad: • mokslinis žinojimas ir tik ėjimas yra glaudžiai susij ę; • mokslin ės tiesos ir religin ės tiesos viena kit ą papildo ir įprasmina; • jų atskyrimas sumenkint ų žmogaus pažinimo galimybes. P. Dovydaitis nuosekliai gyn ė tik ėjimo reikšm ę žmogaus gyvenime, įrodin ėjo, kad tik ėjimas žmogui b ūtinas, nes jis yra moral ės pagrindas ir etika turi b ūti grindžiama idealizmu. Drauge autorius akcentavo, kad ,, tikra religija visuomet reikalauja visos žmogaus sielos, harmoningo pažinimo, valios ir jausmo sujungimo, kaip to reikalauja dvasios gyvenimo vienyb ė” (Dovydaitis, 1912, p. 386). Taigi okupacijos metais P. Dovydaitis tikrai altruistiškai r ūpinosi, pedagogiškai ragino, kad lietuviai jaunuoliai ir inteligentai bei kiti žmon ės susim ąstyt ų b ūties klausimais, nes, jo nuomone, tai pad ėtų išlaikyti, sustiprinti, praktikuoti tik ėjim ą, kuris yra tiesos, gerov ės ir santarv ės pamatas. Ateitinink ų veiklos tyrin ėtojai pažymi, kad Dovydaitis nuoširdžiai r ūpinosi, jog jo k ūrini ų skaitytojai b ūtų pasireng ę išsamiai, nuodugniai pažinti ,,pilnutin ės’’ pasaul ėži ūros tiesas, apsaugoti jų protus nuo m ąstymo klaid ų ir pad ėti pasijusti laisvais tiems, ,, kurie yra patek ę į netiesos pinkles, pad ėti iš j ų išsivaduoti’’ (Grigaitis, 1936, p. 351). Ateitinink ų ideologijos sklaida susilpn ėjo prasid ėjus Pirmajam pasauliniam karui, nes organizacijos nariai ateitininkai išsiblašk ė. Priva čias lietuviškas mokyklas evakuojant į Rusijos gilum ą, į įvairias Rusijos vietoves pasitrauk ė daug student ų ir moksleivi ų ateitinink ų. P. Dovydaitis savo vaidmen į mat ė Lietuvoje ir tod ėl pasiliko, kad gal ėtų pad ėti ugdytis ir stiprinti dvasi ą tiems , kurie priešinosi asimiliacijai. Dėl daugelio sud ėting ų socialini ų, politini ų ir kit ų priežas čių 1915 m. ateitinink ų s ąjūdis silpo. Vokie čių okupacinis režimas buvo uždraud ęs ne tik lietuvišk ą spaud ą, bet ir lietuvišk ą visuomenin ę veikl ą. Ateitininkišk ą dvasi ą steng ėsi palaikyti Lietuvos priva čiose mokyklose dirbantys mokytojai. Nuo 1911 m. iki 1915 m. Vilniuje ir Kaune vyko slaptos ateitinink ų konferencijos, kurios kaip labai reikšmingos ugdymo formos gaivino pagrindinius veiklos ir ateitinink ų asmenyb ės tobulinimo uždavinius. Apie 1912 m. ateitininkai tur ėjo apie 250 nari ų.

31 Prie ateitinink ų ugdymo ir edukacin ės veiklos, ideologijos sklaidos ateitinink ų spauda prisid ėjo mažai: buvo apribotas ,,Ateities‘‘ leidimas – ji nebuvo leidžiama 1915 m., nes vokie čiai jos leidyb ą buvo uždraud ę. Tik atskiruose pasirodžiusi ų numeri ų straipsniuose atsispind ėjo idealistin ės nuotaikos ir pastangos palaikyti gyv ąją moksleivi ų dvasi ą, paraginti juos aukl ėtis (Turauskas, Ateitis, 1930, Nr. 1, p. 22). Vis dėlto 1916 m. geguž ės 31 d. buvo gautas Vyriausiojo Ryt ų kariuomen ės štabo vado leidimas atnaujinti ,,Ateities‘‘ leidyb ą (Ateitis, 1916 , liepos m ėn. Nr. 1(p. 3). Redakcija pasiryžo j ą leisti toki ą, kad ji tarnaut ų moksleiviams, pad ėtų jiems ugdytis krikš čionišk ą pasaul ėži ūrą, atskleist ų krikš čionyb ės ties ų bei ideal ų grož į ir kilnum ą, žadint ų meil ę dorai, mokslui, gimtajai kalbai, darbštum ą ir nauding ą kult ūrin į darb ą Dievo ir tėvyn ės garbei (Ten pat, p. 3). ,,Ateityje‘‘ daugiausiai buvo spausdinami P. Dovydai čio straipsniai istorine tematika - jis band ė nušviesti Europos istorij ą ir įvertinti j ą krikš čioniškosios pasaul ėži ūros aspektu: ,,Istorijos mokslo įžanga‘ (Ateitis, 1916-17, Nr 6, p. 161-168); ,,Iš priešistoriškosios gadyn ės‘‘(,,Ateitis, 1916-17, Nr. 7, p. 208-220); ,,Gamta, jos pažinojimo grabumas ir nauda‘‘( Ateitis, 1916-17, Nr. 9, p. 270-274) ir kt. 1916 m. ateitininkija prad ėjo atsigauti: gr įžo prie esmini ų uždavini ų: slapta rinkosi į susirinkimus; skait ė uždraust ą spaud ą, stiprino tautin ę dvasi ą, nepasidav ė antikrikš čioniškoms provokacijoms. Šiuo laikotarpiu ateitininkai veik ė tose Rusijos vietov ėse, į kurias buvo evakuotos mokyklos. Ypa č Voroneže. Susiformavus kuopoms ir centriniam organui, 1916 m., per Velyk ų atostogas, Voroneže buvo sušaukta visuotin ė ateitinink ų konferencija. Diskutuota, kaip išlaikyti - tautiškum ą ir katalikiškum ą. P. Dovydaitis ateitinink ų veikloje aktyviai nedalyvavo, bet gerai žinojo organizacijos problemas, dom ėjosi nari ų gyvenimu (Turauskas, Ateitis, Nr. 1930, Nr. 1, p. 23). Ateitinink ų ideologija buvo aktualizuojama organizacijos vedamuose renginiuose. Reikšmingas momentas ateitinink ų gyvenime tuo atžvilgiu buvo 1917 m. birželio 2-13 d. Rusijoje įvykusi ateitinink ų konferencija, kuri ą E Turauskas pavadino didži ąja, o joje dalyvav ę ateitininkai ši ą konferencij ą pavadino mažuoju seimu. Vyko 18 pos ėdži ų, o juose gyvos ir turiningos diskusijos, kuriose buvo skiriama d ėmesio ir tautiškumo išlaikymui. Evakuacijos laikotarpio ateitinink ų veiklos rezultatus E. Turauskas įvertino teigiamai: • padid ėjo ateitinink ų skai čius; • pager ėjo glaudesniais ryšiais jos narius vienijanti, ateitinink ų organizacija;

32 • atliktas didelis kult ūrinis edukacinis darbas tarp tremtini ų (Turauskas, 1930, Ateitis, Nr. 1, p. 25). Pirmojoje ateitinink ų programoje suformuluotus ateitinink ų veiklos principus – tautiškum ą ir katalikiškum ą - iki 1918 m. daugiausia propagavo ir aktualizavo P. Dovydaitis tam tikslui panaudodamas ,,Ateities‘‘ puslapius. Šiuos principus įvairiomis formomis į savo gyvenim ą dieg ė evakuotieji ateitininkai. Katalikiškumo ir tautiškumo principai, ateitinink ų uždaviniai aktualizuojami įvairiomis edukacin ėmis formomis įvairi ų edukacini ų rengini ų met ų – konferencijose, susirinkimuose. Aiškinant juos, daug dėmesio skiriama Kristaus asmens buvimui ir jo mokslo esmei atskleisti, mokslo ir tik ėjimo santykiui. Ateitininkai mok ėsi s ąmoningai priimti Kristaus moksl ą, s ąžiningai ginti jo vert ę. Tam tarnavo aktyv ūs metodai-diskusijos, lyginimas ir kt.

33 II. IDEOLOGIN ĖS PROGRAMOS EDUKACIN ĖS KRYPTIES STIPRINIMAS (1918-1940) (1918-194

Nepriklausomyb ės laikotarpis (1918-1940) buvo ateitinink ų tolesn ės brandos ir ieškojim ų laikotarpis. Atgavus nepriklausomyb ę, susidar ė sąlygos k ūrybiškam darbui. Tautos žmon ėms buvo b ūdinga pakankamai stiprus šviesos siekimo poreikis, valstyb ės pamat ų išlaikymo motyvacija. Be P. Dovydai čio, kit ų aktyvist ų, iškilo gab ūs ateitinink ų vadai S. Šalkauskis, K. Pakštas. Organizacija stipr ėjo, tobulino ideologij ą, nuosekliai aiškino nariams kilniosios misijos ,,Visa atnaujinti Kristuje‘‘ esm ę, nari ų pareigas, ugd ė savo narius įvairiapusiškai renginiuose, kitomis formomis, pad ėjo jiems atsinaujinti. Įtvirtinami edukacin ės veiklos principai, sukonkretinamas j ų turinys. Organizacija augo, stipr ėjo. 1918-1927 m. buvo ideologijos tobulinimo, atnaujinimo, įsis ąmoninimo, ugdymosi ir veiklos visuomen ėje laikotarpis. Vėliau - sistemingos analiz ės ir kokybiško darbo, nauj ų iniciatyv ų metai. Iki 1940 m.organizacija patyr ė nuostoli ų – ketvirtajame dešimtmetyje buvo uždrausta moksleivi ų ateitinink ų veikla.(Instrukcija pedagoginiam aukštesni ųjų ir vidurini ų mokykl ų personalui, 1928; Švietimo ministerijos 1935 11 11 aplinkraštis moksleivi ų b ūreli ų klausimu. Lietuvos mokykla, 1936, Nr. 1 , p.72-73).

2.1. Nauj ų gyvenimo aplinkybi ų s ąlygoti visa atnaujinan čios ateitininkų veiklos integral ūs projektai

Atgavus nepriklausomyb ę (1918) ateitininkams iškilo nauji ugdymosi ir visuomenin ės veiklos uždaviniai. Ryšk ėjant Lietuvoje Dievo neigimo tendencijoms, ateitininkijos š ūkis buvo išpl ėtotas į religinio atsinaujinimo krypt į. Be to, esamomis aplinkyb ėmis ateitininkai tur ėjo stiprinti tautin į sąmoningum ą, kad prisid ėtų prie nepriklausomyb ės įtvirtinimo. Pirmajame dešimtmetyje iškyla naujos asmenyb ės, besiangažuojan čios ateitininkijos reikalams, tarp j ų – filosofas, pedagogas S. Šalkauskis. Jis ateitininkams pateik ė filosofiškai pagr įst ą organizacijos samprat ą, atskleid ė visybiško ugdymosi galimybes, rengimosi tarnauti visuomenei pareigas, esmingai apibr ėžė atsinaujinimo ir visuomen ės atnaujinimo pareigas.

34 2.1.1. Antrosios ateitinink ų programos nužym ėti jos nari ų ugdymo(- si) ir visuomen ę atnaujinan čios veiklos uždaviniai

Atgavus nepriklausomyb ę, prasid ėjo tre čiasis organizacijos laikotarpis - ,,paj ėgoms susijungus‘‘. Ateitininkams iškilo uždavinys telktis, organizuotis, vienytis, t ęsti darb ą. Ateitinink ų ideologijos tęstinum ą liudija 1918 m. gruodžio 28 d. Vilniuje šv. Mikalojaus sal ėje įvykusi aštuntoji visuotin ė ateitinink ų konferencija, kurioje jos garb ės pirmininku buvo išrinktas į j ą atvyk ęs Vilniaus vyskupas. Konferencijos darbui ir jos nuotaikai tur ėjo įtakos politin ė atmosfera Lietuvoje: čia veik ė revoliucin ės ir reakcin ės vokie čių gaujos, rytuose - bolševikai, Vilniuje prieš lietuvius veik ė lenkai. Nepaisant sud ėting ų aplinkybi ų buvo ,,ir eita į kryži ų - į t ą vilties, m ūsų pergal ės simbol į - dėl to taip gyvai kalb ėta religijos klausimais‘‘ (Turauskas, 1930, p. 22). Tikrasis ateitinink ų darbas t ėvyn ėje prasid ėjo tik po 1919 m. gruodžio 29-31d. Kaune vykusios IX visuotin ės konferencijos. Po pirmojo pasaulinio karo vieša kova mokslo vardu prieš Diev ą ir Bažny čią šiek tiek aprimo. Atsirado daugiau žmoni ų, neigian čių Dievo buvim ą apskritai. Tod ėl ateitininkams iškilo kitoks uždavinys. Katalikiškumas prad ėjo įgauti nauj ą prasm ę ir vert ę asmeniniam žmogaus gyvenimui. Dabar ateitininkai tur ėjo atsigr ęžti į savo asmenin į gyvenim ą ir pasir ūpinti savo žodži ų, įsitikinim ų ir elgsenos integralumu. Ateitininkai tur ėjo pripažinti Diev ą ne tik protu ir širdimi, bet liudyti konkre čiu elgesiu. Toks uždavinys suformuluotas pirmojo ateitininkijos gyvavimo dešimtme čiui pamin ėti 1920 m. Kaune įvykusiame ateitinink ų kongrese P. Dovydaitis skait ė pranešim ą - jis kalb ėjo apie ateitinink ų pasaul ėži ūros pagrindus, organizacijos tikslus, išryškino ateitininko ideal ą (Yla, 2006, p. 470). Nuo 1921 m. organizacija v ėl sulaukia didesn ės ideologin ės savo vado paramos ir aukl ėjamosios įtakos. P. Dovydaitis rodo organizacijos nariams-tik ėjimo, ištikimyb ės ir atsidavimo savo idealams pavyzd į. Ateitininkijos š ūkis ,,Visa atnaujinti Kristuje‘‘organizacijos vadui ir nariams reišk ė kasdienin į sav ęs atnaujinim ą. Vado iniciatyva šūkis išpl ėtotas į religinio atsinaujinimo krypt į. Dabar jis skamb ėjo ,,Visa atnaujinti Kristuje per Eucharistij ą“. Tad s ąjūdis pl ėtojosi į eucharistin į s ąjūdį. Antroji P. Dovydai čio parengta ateitinink ų programa buvo išspausdinta ,,Ateities‘‘ 1921 m. 1-3 numeriuose straipsnio pavidalu ,,Dešimt met ų ir kaip toliau“. Jame kvie čiama visus prisijungti prie naujojo eucharistinio jud ėjimo, siekti šventumo, kilnumo. Straipsnyje priekaištaujama krikš čioniškai negyvenantiesiems. P.Dovydaitis aiškina organizacijos nariams šventumo požymius, kurie laikui b ėgant keit ėsi.

35 XX a. šventuoju laikytinas tas, kuris visa siela atsiduoda Kristui, gyvena pagal Jo įsakymus ir rodo pavyzd į visuomenei (Vai čaitis, 1996, p. 20). Išsamiau rašydamas apie XX a. šventojo ideal ą, Dovydaitis pataria, kaip siekti tokio idealo. Pirmas reikalavimas - pasirengimas. Jis aiškintinas kaip dvasinis nusiteikimas, vis ų darb ų grindimas šventumo dvasia. Šv. Eucharistija, pagal Dovydait į, yra kelias, kur į nueinant reikia išmokti gyventi su Kristumi. Tad vienas iš programini ų uždavini ų, keliam ų šio laikotarpio ateitinink ų veiklai, yra – prisijungti prie eucharistinio gyvenimo (Vai čaitis, 1996, p. 20). Nepriklausomyb ės pradžioje P. Dovydaitis savo gyvenimo pavyzdžiu ir įvairiomis formomis pl ėsdamas ateitinink ų žinias apie katalikiškum ą, sav ęs atsinaujinim ą, akcentavo ateitinink ų misijos prasmingum ą, tod ėl vyko ateitinink ų atsinaujinimas: • kokybiškesnis tapo ateitinink ų spaudos turinys; • jo iniciatyva surinkta daug l ėšų, daugiausia užsienyje, už kurias Kaune pastatyti ateitinink ų r ūmai, kur vyko kongresai, konferencijos, susirinkimai; • į ateitinink ų organizacij ą įsijung ė daugiau nari ų - ieškan čių Dievo ir norin čiųjų gyventi katalikiško turinio gyvenim ą padaug ėjo tris kartus (Girnius, 1975, p. 376). Eucharistinio s ąjūdžio metais Dovydaitis daugiau d ėmesio skyr ė liturginiam momentui, steng ėsi įkv ėpti ateitininkams mokslo meil ę, skatino jaunim ą siekti aukštojo mokslo . Visada tur ėjo vilt į drauge su dorais, tikin čiais bei išsilavinusiais žmon ėmis – lietuviais išvesti Lietuv ą ,,iš kult ūrini ų sutem ų“, skatinti labiau vertinti idealiuosius dalykus. Ypatingas noras buvo - įtraukti į š į s ąjūdį kaimo jaunim ą, darbininkus , šviesti juos krikš čioniška dvasia. Nepriklausomyb ės metais (antrojo s ąjūdžio metais) vadovauti ateitininkams - nebuvo pirmutinis Dovydai čio tikslas. Jis redagavo keturis žurnalus ir ,,Atei čiai‘‘ skyr ė mažiau d ėmesio, intensyviai neraš ė uždegan čių ir dvasingum ą palaikan čių straipsni ų. Ta čiau palankiomis progomis primindavo ateitininkams, kad eucharistininkai savo id ėjas įgyvendint ų. Ateitininkus stiprino P. Dovydai čio publikacijos, kuriose jis pabr ėžė, kad kiekvieno ateitininko santykis su Kristumi turi b ūti gyvas. Didel ę ugdom ąją reikšm ę tur ėjo 1925 m. rugpj ūč io 12 d. Kauno Valstyb ės teatre įvyk ęs ateitinink ų kongresas, skirtas organizacijos 15 met ų sukak čiai pažym ėti. Vyriausiojo vado P. Dovydai čio kalboje buvo skirta d ėmesio organizacijos ištakoms ir ideologijos pasirinkimo pamatams: I910 m. susitelkusi ų ateitinink ų veiklos tikslas siejosi su j ų pasaul ėži ūra (katalikai, ateistai). Jie, rengdamiesi dirbti kult ūrin į darb ą

36 Lietuvoje, išk ėlė sau tiksl ą t ą darb ą gr įsti Kristaus religija, nes kult ūra be religijos, pasak P. Dovydai čio, - tai namai ant sm ėlio. Savo pasaul ėži ūrą grind ė orientuodamiesi į laikme čio situacij ą, ta čiau veng ė supermodernybi ų. Veikusi slapta ir blaškoma karo audr ų, ateitininkija gr ūdinosi. Ateitininkijos veiklos id ėja nemir ė - išbujojo evakuotose mokyklose, o susiklos čius palankioms s ąlygoms, ateitininkai stojo į kov ą už t ėvyn ės laisv ę. Atsižvelgdamas į Lietuvos pad ėtį, pra ėjus 15 met ų nuo ateitinink ų organizacijos veiklos pradžios, P. Dovydaitis suformulavo veiklos uždavinius ateitinink ų dvasiniam atsinaujinimui, aktyviai j ų veiklai visuomen ėje, jos tobulinimui: • ateitinink ų uždavinys visas j ėgas atiduoti Lietuvos nepriklausomybei išlaikyti ir smurtu išpl ėštajai Lietuvos daliai su jos sostine Vilniumi susigr ąžinti; • norint išlaikyti nepriklausomyb ę, b ūtina dirbti kult ūrin į darb ą visose gyvenimo srityse. Tam tikslui reikia įvairiausi ų specialist ų, tod ėl ateitininkai privalo eiti ten, kur juos ruošia, o at ėjus Vilniaus vadavimo momentui, jie turi b ūti pirmi; • kad atlikt ų min ėtus uždavinius, ateitininkija turi likti ištikima tai savo dvasiai, kuri j ą gaivino visuose ligšioliniuose pasiryžimuose. Ateitininkija turi visad b ūti jauna ir idealist ė, pasiryžusi pasiaukoti aukštoms vertyb ėms. Ji neturi pasiduoti provokacijoms, įtakai veidmaini ų, kurie stengiasi jaunim ą atitraukti nuo verting ų dalyk ų ir kreipti į nereikšmingus; • ateitininkija gyvenimo neneigia – ji stoja grumtis su jo negerov ėmis, grumiasi ir nugali, materialiuosius dalykus palenkia dvasiniams. Tam tikslui reikia daug pasiryžimo, aktyvumo, pertvarkos noro; • labai svarbu, kad ateitininkijos neištikt ų kriz ė, nes gyvenimas pasidar ė ramesnis, nereikalauja fizini ų auk ų. • ateitininkai - neramios dvasios žmon ės. Ateitininkija negali nusiraminti, bet privalo ieškoti nauj ų b ūdų gyvenim ą kurti, kreipti jį užsibr ėžtomis kryptimis; • jauna valstyb ė turi daug r ūpes čių, neatid ėliotin ų uždavini ų. Ateitininkai s ąmoningai turi ateiti į pagalb ą juos spr ęsti. Žmon ės turi daug yd ų – ateitininkija privalo pad ėti jas naikinti; • ,,jei lygintume m ūsų jaun ą tautin ę valstyb ę su jaunu organizmu, tai ateitininkija turi b ūti to organizmo smegenys, kurie kuo veikiausiai pajust ų kiekvien ą pavoj ų, tam organizmui gresiant į, ir pasiskubint ų su pagelbstimomis priemon ėmis“( Dovydaitis, Ateitis, 1925).

37 Gyvybiškai tik ėdamas ateitininkijos j ėga, reikalingumu tautos ir valstyb ės gyvenime, P. Dovydaitis suprato ir konstatavo, kad, spr ęsdama visuomen ės aukl ėjimo uždavinius, organizacija turi eiti su gyvenimu, kad dideliems darbams reikia pasiryžti, tobul ėti. Integralesnei, labiau filosofiškai pagr įstos ugdomosios krypties ateitinink ų ideologijai formuotis tur ėjo įtakos ateitinink ų veikloje prad ėjusios reikštis naujos asmenyb ės. Tarp j ų buvo po studij ų užsienyje į Lietuv ą 1920 m. gr įžęs S. Šalkauskis. Jis aktyviai įsijung ė į sendraugi ų būrel į, r ūpinosi, kad jo veikla b ūtų geriau organizuota. Nors, kaip pasteb ėjo J. Eretas, ,,Šalkauskis pripažino pirmenyb ę ateitininkams, ta čiau nenor ėdamas visai palaidoti užsimojimo, Kauno ateitinink ų tarpe įkūrė b ūrel į romuvie čių.‘‘( Eretas, 1960, p. 10, 75). Tai buvo praktinis įgyvendinimas id ėjos, kuria S. Šalkauskis gyveno Fribourge. Romuvos sąjūdį Brooklyne 1917 m. prad ėjo Šalkauskio draugas K. Pakštas. Susidom ėjęs id ėja, S. Šalkauskis pateik ė tiksliau suformuluotus romuvie čių veiklos principus ir 1919 m. vasario 2 d. Fribourge įkūrė romuvie čių draugij ą, kurios turinys buvo grindžiamas katalikiškomis id ėjomis (Pakštas, 1957, p. 195). ,,Romuvos‘‘ programa buvusi S. Šalkauskiui ,,tautinio ir sykiu universalinio idealo simbolis.‘‘(Pauliukas, 1929, p. 245). Tai buvo pirmas praktiškai realizuotas S. Šalkauskio idealas, nes šios draugijos tikslas buvo išaukl ėti katalikišk ąjį elit ą per moksl ą ir įgyvendinant religines tiesas. Nors pirmajame ,,Romuvos“ numeryje buvo išd ėstyta jo ideologija, romuvie čių s ąjūdis Lietuvoje nesusik ūrė. Pasak J. Girni ų, ,, tikslas buvo išaukl ėti ateities kartas, nusikra čiusias menkavertiškumo jausmo ir nusiteikusius k ūrybinei iniciatyvai‘‘ (Girnius, 1961, p. 304). Romuvie čių sąjūdį nustelb ė Jakšto ,,Draugija‘‘ ir P. Dovydai čio ,,Ateitis.‘‘ Tod ėl S. Šalkauskis atsigr ęžė į ateitininkus (Ten pat, p. 304). Ateitininkai, klausydami S. Šalkauskio paskait ų, skaitydami jo straipsnius, pamat ė, kad jis yra filosofas iš Dievo malon ės, o kaip žmogus - nem ėgstantis veidmainiavimo, nes ąžiningumo. Ne vienas ateitininkas pasteb ėjo, kad jo filosofija ,, veda į Amžin ąją Ties ą bei Išmint į‘‘(Dovydaitis, 1936, p. 225). Dovydaitis tada raš ė, kad S. Šalkauskis moka pasteb ėti tikr ąsias vertybes ir j į prilygino šv. Tomui Akvinie čiui. Kadangi savo gyvenim ą jau buvo paskyr ęs katalikiškajai veiklai, tai ieškojo bendramin čių, galin čių skleisti katalikiškas id ėjas. Tuos žmones jis v ėliau surado b ūtent ateitininkuose. Katalikiškoji pasaul ėži ūra, pagal S. Šalkausk į, yra amžina ir negali b ūti atskirta nuo tautos. Jei P. Dovydaitis kalb ėjo, jog religija yra sud ėtin ė kult ūros dalis, tai S. Šalkauskis teig ė, jog kult ūra yra priemon ė žmogaus veikimui, o religija yra vis ų žmoni ų tikslas (Yla, 1959, p. 327). S. Šalkauskis buvo susik ūręs pilnutinio gyvenimo ideal ą,

38 tod ėl ieškojo, kas j į įgyvendint ų. Jis surado ateitininkus (Maceina, 1949, p. 9). Nepriklausomyb ės pradžioje Lietuvos ateitininkija vadovaujasi tradiciniu š ūkiu ,,Visa atnaujinti Kristuje‘‘, reiškiant į kasdienin į sav ęs atnaujinim ą, bet ateistin ės tendencijos, Dievo neigimo tendencija diktavo uždavin į – sav ęs atsinaujinim ą išpl ėtoti į religinio atsinaujinimo krypt į. Stipr ėjant ateitininkijai, patvirtinus antr ąją veiklos program ą, jos nariai kreipiami r ūpintis Lietuvos nepriklausomyb ės išlaikymu, kult ūrine veikla įvairiose gyvenimo srityse, aukotis d ėl jos pertvarkos. Įtvirtinant valstyb ės pamatus, reišk ėsi talentingos asmenyb ės, paj ėgios tapti ateitinink ų lyderiais.

2.1.2. Esminiai ateitinink ų organizacijos, kaip ugdymo(-si) institucijos, bruožai

Integralios ateitinink ų veiklos strategijos projekt ą 1925 m. ateitinink ų kongrese pateik ė savo pasaul ėži ūra ir veiklos motyvacija subrend ęs veikti Lietuvoje valstyb ės ir tautos labui S. Šalkauskis, taip užsiangažuodamas ateitininkiškajai veiklai. Kongreso dalyviams visybiškai atskleid ė ateitininkijos esm ę ir projektavo gyvenimo aplinkybes atitinkan čius ateitinink ų veiklos principus. Švie čiamojo, strateginio pob ūdžio programin ės kalbos turin į profesorius siejo su kult ūros filosofija grindžiamu gyvenimo idealu, kurio turinys sintetiškai ap ėmė gamt ą, kult ūrą ir religij ą. Kongreso dalyviams išsamiai išd ėst ė teiginius, kokia tur ėtų b ūti ateitinink ų organizacija, kad jos nariai dirbt ų taip, jog veikla atitikt ų ,,Viskas atnaujinti Kristuje tarnaujant Dievui ir T ėvynei‘‘š ūkį, o jaunimas rinkt ųsi pilnutinio gyvenimo ideal ą (Šalkauskis, 1925, p. 226). S. Šalkauskis išryškino keturis esminius organizacijos bruožus. • Ateitininkija-tai lietuvi ų organizacija; jos nariai tautyb ę laiko teigiamu gyvenimo veiksniu ir kelia sau uždavin į dirbti tautos naudai. Šį bruož ą S. Šalkauskis siejo su organizacijos kilme . Profesorius išskyr ė du dalykus: pirma, ateitinink ų organizacija atsirado tada, kai tautinis atgimimas ap ėmė beveik pus ę lietuvi ų visuomen ės ir buvo iškovotos bent minimalios savarankiško vystymosi s ąlygos; antra, ši organizacija savo kilme buvo tarsi išš ūkis demoralizuojan čiai rus ų mokykl ų ir valdžios įtakai, kuri reišk ėsi dechristianizacija, nihilizmu ir anarchija. Tautinio atgimimo tikslas buvo protestuoti prieš šviesuomen ės sulenk ėjim ą ir suaristokrat ėjim ą, o religinis atgimimas buvo ypatingas protestas prieš šviesuomen ės religin į, dorin į nuopuol į ir visuomeninio

39 aktyvumo susilpn ėjim ą. Šalkauskis pažym ėjo, kad su laikraš čiu ,,Aušra‘‘ buvo susij ęs tautinis atgimimas, o su ,,ateitininkija dera sieti dvasin į mūsų atgimim ą“(Šalkauskis, 1925, p. 229). Pirmasis orientavo taut ą stiprinti tautin į savo individualum ą, antrasis – kreip ė į pilnutin į krikš čioniškojo gyvenimo turin į. Be ,,Aušros‘ es ą neb ūtų įgavusi tikrosios prasm ės ir ateitinink ų organizacijos veikla. Taigi tautinis ir dvasinis atgimimas yra glaudžiai susij ę. Ši istorin ė paralel ė leidžia autoriui daryti išvad ą d ėl ateitinink ų nusiteikimo tautyb ės atžvilgiu: jei tautin ė gyvenimo forma neatskiriama nuo gyvenimo turinio ir tarnauja šiam turiniui reikštis, tai ateitininkams, kaip ir visiems katalikams, tautyb ė turi tapti teigiamu gyvenimo veiksniu. Ta čiau tautyb ė S. Šalkauskio koncepcijoje n ėra keliama gyvenimo tikslu. Kadangi joks gyvenimas ne įmanomas be formos (lyties), be turinio, joks veikimas ne įmanomas be tikslo ir be priemon ės, tod ėl labai svarbu r ūpintis, kad tarp gyvenimo formos ir gyvenimo turinio b ūtų tinkamas santykis. S. Šalkauskis mini du kraštutinumus, kai neteisingai reiškiasi tas santykis. Taip elgiasi kosmopolitai internacionalistai, kurie nesiskaito su gyvenimo forma ir vienašališkai įvertina gyvenimo turin į. Jie atitr ūksta nuo realaus tautos pagrindo. Antrieji - tautininkai nacionalistai, kurie vienašališkai įvertina tautin ę gyvenimo lyt į, pask ęsta ekskliuzyvizme (lot. excliusio - diferenciacija, išskyrimas, išmetimas), atsiriboja nuo dvasinio žmonijos turinio. S. Šalkauskis pažymi, kad tik išlaikant integrali ą pusiausvyr ą tarp tautin ės gyvenimo formos ir bendražmogiško gyvenimo turinio galima išspr ęsti tautin į klausim ą. Kai tautyb ė tarnauja gyvenimo turiniui reikštis, tai tarp tautų antagonizmo išvengiama. Prieštaravimai atsiranda, kai prieštarauja pasaul ėži ūros. Tod ėl siektinu katalik ų idealu laikytina visuotin ė pasaul ėži ūra, darniai besireiškianti individualiomis tautin ėmis formomis. Pagrind ęs tautiškumo princip ą, S. Šalkauskis ateitininkams suformuluoja pareig ą - visomis leistinomis priemon ėmis dirbti teisingai suprastos tautyb ės naudai, vengti tautinio ekskliuzyvizmo, trukdan čio tautoms darniai sugyventi (Ten pat, p. 231). S. Šalkauskis ateitinink ų nelaiko nacionalistais d ėl to, jog jie išk ėlė ir antr ą š ūkį, kuris orientavo į dvasinio gyvenimo tobulinim ą - ,, Viskas atnaujinti Kristuje.‘‘ Susiejus abiej ų š ūki ų turin į gaunamas vienas, visybiškesnis - ,,Viskas atnaujinti Kristuje tarnaujant Dievui ir T ėvynei.‘‘ Jis ir iškeltas antrojo atgimimo metu, priešinantis demoralizuojan čiai caro valdžios įtakai (Šalkauskis, 1925, p. 234). • Katalik ų organizacija; vadinasi, organizacijos pamatas - katalikiškoji pasaul ėži ūra ir ja grindžiami visi principai bei nari ų pareigos.

40 Kad ateitininkija – katalik ų organizacija, S. Šalkauskio koncepcijoje reišk ė, jog dvasinis žmogaus atgimimas, išk ėlus tiksl ą - visk ą atnaujinti Kristuje, tegali vykti ,,vien sutartin ėje su Katalik ų Bažnyčia ir dargi su josios pagalba“ (Šalkauskis, 1925, p. 236). Tod ėl ateitininkams Bažny čios atžvilgiu reikia elgtis korektiškai, laikytis vis ų princip ų ir vykdyti pareigas, išd ėstytas Katalik ų Bažny čios Katekizme. Ta čiau ateitininkams labiausiai turi r ūpėti, kad katalikiškai b ūtų gyvenama pa čioje organizacijoje - katalikiškumas reikalauja bendr ų paži ūrų į pasaul į, vieningos hierarchijos. Katalikiškumas nurodo bendr ą gyvenimo tiksl ą, apibr ėžia tam tikr ą veikimo metod ą, o taip pat ir priemones. Toks vieningumas sudaro s ąlygas katalik ų draugiškumui. Tad katalikiškumas besimokan čiam jaunimui turi b ūti vieningumo pamatas. Ši mintis Šalkauskio koncepcijoje yra grindžiamoji - jis išk ėlė id ėją, kad katalikiškosios organizacijos negalima suskaldyti į atskiras organizacijas, nes, jo teigimu, katalikiškasis jaunimas ,,nustos nuoseklaus organiško išsivystymo per įvairius savo amžiaus laikotarpius‘‘ (Šalkauskis, 1925, p. 236). Tad moksleivi ų ateitinink ų organizacija turi b ūti vieninga ir išlikti vienintele moksl ą einan čio lietuvi ų katalikiškojo jaunimo organizacija. Akcentuodamas organizacijos vieningum ą, S. Šalkauskis išd ėst ė nuostat ą, kad besimokan čio lietuvi ų katalikiškojo jaunimo s ąjunga neprivalo b ūti jokia prasme partin ė organizacija. Katalikai, veikdami socialinėje ar politin ėje srityje, gali skirtis savo paži ūromis, ta čiau socialinis bei politinis veikimas netur ėtų b ūti ateitinink ų uždavinys. Ateitinink ų organizacija tegali ruošti savo narius veikti pla čiuose katalikiškumo baruose. S. Šalkauskis pažymi, kad per ankstyvas įsitraukimas į partijos gyvenim ą sudaro kli ūč ių ateitininko išsilavinimui ir išsiaukl ėjimui, nemano, kad ateitininkai tur ėtų b ūti visiškai atsiriboj ę nuo politinio, visuomeninio gyvenimo. Nari ų rengimas socialiniam, politiniam, visuomeniniam gyvenimui yra vienas iš svarbiausi ų ugdom ųjų ateitininkijos uždavini ų. Svarbiausia, kad tas rengimas b ūtų vykdomas laikantis katalikiškumo principo. S. Šalkauskis neneig ė, kad subrend ę ateitininkai gali naudotis pilietine teise įsitraukti į partij ų veiklą, ta čiau veikti jose gali kaip laisvi pilie čiai, o ne kaip ateitinink ų organizacijos nariai (Šalkauskis, 1925, p. 235). Ateitinink ų organizacijos strukt ūrą S. Šalkauskis projektavo remdamasis federaciniu principu. Ateitininkija b ūtų organizacija, susidedanti ne iš atskir ų nari ų, bet iš įvairi ų jaunimo grupi ų, sudaryt ų pagal vietos, amžiaus ir speciali ųjų uždavini ų sprendimo kriterijus. Tokia diferenciacija reikšminga ugdymo ir ugdymosi atžvilgiu. Besimokan čiojo jaunimo s ąjunga pagal savo gyvavim ą ir veikim ą b ūtų decentralizuojama

41 pagal regionizmo, koncentriškumo ir uždavini ų specializavimosi principus: • pagal regionizmo princip ą ateitininkai vienijasi į vietines ateitinink ų draugijas, o atskiros artimos draugijos sueina į regionus, arba apygardas; • pagal koncentriškumo princip ą ateitininkai dalijasi į jaunesniuosius ateitininkus, vyresniuosius ateitininkus, ateitininkus studentus ir ateitininkus sendraugius; • pagal uždavini ų specializavimosi specifik ą ateitininkai buriasi į atskirus ratelius, kuri ų veikla turi atskirus aukl ėjimo tikslus (Šalkauskis, 1925, p. 236). Taip projektuojama veikla orientuojama į ateitinink ų vadybini ų kompetencij ų ugdym ą. Tai - jaunimo organizacija; ji turi rengiamosios reikšm ės, t.y. rengia jaunim ą rimtiems gyvenimo klausimams spr ęsti. Organizacija rengia jaunim ą, kad jis b ūtų katalikiškas, lietuviškas, inteligentiškas, aktyvus. Š į uždavin į S. Šalkauskis kviet ė gerai įsis ąmoninti – tai padeda suvokti ir vykdyti organizacijos tikslus ir uždavinius. Be prigimtini ų ir pašaukt ųjų aukl ėjimo veiksni ų, didel ę reikšm ę teikia b ūreliams, sportin ėms draugijoms, organizacijoms. Drauge pabr ėžia vis ų ugdom ųjų veiksni ų pastang ų derm ę (Ten pat, p. 237). Taigi ateitinink ų organizacija papildo ugdom ąjį šeimos, mokyklos, Bažny čios vaidmenį tiek ir taip, kiek reikalauja jaunimo aukl ėjimasis, lavinimasis ir pratinimasis kokybiškai veikti ateityje. Tad ateitininkija negali tur ėti savo veikimo tiksl ų, kurie neapimt ų besimokan čiojo ir br ęstan čiojo jaunimo veikimo srities. Edukacin ėje veikloje kiekvienas narys stiprina savo lietuviškum ą, katalikiškum ą, inteligentiškum ą. S. Šalkauskis prognozuoja, kad neparengus jaunimo kokybiškai veiklai visuomen ėje, sutrumpinamas protinio, dorinio ir profesinio pasiruošimo laikotarpis, kuris tikram inteligentui turi b ūti pakankamai ilgas. Priešingu atveju b ūsimojo inteligento veikla tampa mažiau vertinga intelektualiniu, moraliniu ir specialyb ės poži ūriu. Tai S. Šalkauskis pritaiko ir politinei veiklai, kuri neretai demoralizuojan čiai veikia ,,greit išdygusius politikus - jų protinis, dorinis ir profesinis pasiruošimas pasirodo nepakankamas, lyginant su darbo sud ėtingumu‘‘ (Šalkauskis, 1925, p. 238). Lietuvoje pastaraisiais metais pasitaikius į iškab ų darkym ą mokslininkas vertina kaip nepakankam ą dorin ę, protin ę ir politin ę brand ą tų, kuriems dar reikia s ąmoningai br ęsti. Tod ėl S. Šalkauskis atkreipia dėmes į į jaunimo prigimtines ir jaunatv ės savybes, kuri ų turi paisyti ateitinink ų vadai kaip organizacijos nari ų ugdytojai: materialiai

42 nesuinteresuotas idealizmas ir aukšt ųjų ideal ų meil ė, pasitik ėjimas kilniais principais ir paslankumas kovoti su neprotingais gyvenimo įpro čiais ir aukotis. Pagal S. Šalkausk į, labai svarbu, kad tokios kilnios žmogaus dvasios savyb ės valdyt ų žmogaus gyvenim ą ir veikl ą, b ūtų sustiprintos ir ,,laim ėtos visam gyvenimui‘‘. Tam reikia paruošiamojo darbo, kad jos tapt ų tvirto b ūdo ir jautrios s ąžin ės savyb ėmis. Tad nat ūraliai seka išvada, kad kiekvienas ateitininkas savo dalyvavim ą ateitinink ų organizacijoje vertint ų kaip aukl ėjim ąsi, lavinim ąsi ir ruošim ąsi veikti visuomen ėje (Šalkauskis, 1925a, p. 239). • Moksl ą einan čio jaunimo organizacija reiškia, kad ji yra būsim ųjų Lietuvos inteligent ų organizacija (Šalkauskis, 1925, p. 234). Ketvirtasis, esminis, ateitinink ų organizacijos bruožas – ateitininkija yra besimokan čiojo jaunimo organizacija - S. Šalkauskio teigimu, įgauna ypating ą reikšm ę. Kadangi visi ateitininkai moksleiviai turi tiksl ą baigti ir aukšt ąją mokykl ą, tad reiškia, kad visi ruošiasi ateityje b ūti inteligentais šviesuoliais. Tad ateitinink ų organizacija yra b ūsim ųjų inteligent ų organizacija . Vadinasi, kiekvienam ateitininkui privalu žinoti, kas yra tikras inteligentas ir kok į vaidmen į vaidina visuomen ės gyvenime, po to ruoštis tok į vaidmen į atlikti. Taigi S. Šalkauskis iškelia problemin į klausim ą: kokias ypatybes privalo tur ėti inteligentas ir koks šviesuomen ės pašaukimas visuomen ėje. Į j į S. Šalkauskis atsako savo argumentais sustiprindamas ateitinink ų ideologij ą, išskaidrindamas jos principus, edukacin ės veiklos krypt į. Inteligentijos problem ą, pasak autori ų, galima išspr ęsti tik išsprendus pla čiosioms mas ėms vadovaujan čiųjų problem ą. Tikras inteligentas, ypa č inteligentas katalikas, S. Šalkauskio koncepcijoje - pasižymi ne vien protiniais gabumais. Tai žmogus, visais atžvilgiais išsiskyr ęs iš masi ų, kilnus. Inteligentai - tai liaudies vadai, pasižymintys aiškiu protu, tvirta valia, pilna entuziazmo širdimi. Pla čiosios mas ės negali veikti be tinkamos vadovyb ės. Vadais turi b ūti geriausieji, rinktiniai žmon ės. Tai privalu demokratin ėje visuomen ėje. Įvertin ęs atskir ų visuomenini ų farmacij ų praktik ą, S. Šalkauskis pažym ėjo, kad rinktini ų, geriausi ų žmoni ų (aristokrat ų ger ąja prasme) valdžioje nebuvo. Su tuo siejasi ir tariamoji demokratizmo kriz ė. ,,<...> tie , kurie daugiausia apie šit ą kriz ę kalba ir rašo, dažniausiai nenusimano, kad čia d ėtas ne demokratizmo principas, bet faktinos demokratini ų masi ų vadovyb ės netobulumas‘‘(Šalkauskis, 1925, p. 239). B ūtent šviesuomen ė, arba inteligentai, turi rengti vadovus demokratiniam valdymui. Inteligentijai būdinga:

43 • ji nesudaro atskiro luomo, negali b ūti feodalinio tipo aristokratija; nėra socialin ė visuomen ės klas ė; • inteligentu nedaro asmens priklausymas partijai, materialiniai turtai, kilm ė, visa, kas nesudaro žmogiškosios asmenybės savybi ų; • tikras inteligentas pašauktas atlikti visuomen ėje vis ų inteligentišk ųjų profesij ų darb ą - sukurti aukštesn ę intelektualin ę kult ūrą ir pagal tai vadovauti liaudžiai ar tautai. S. Šalkauskis teigia, kad kuo aukštesnis pašaukimas, tuo sunkesnės pareigos. Tad tikras inteligentas turi b ūti išskirtinis žmogus, kad gal ėtų vadovauti ne prievarta ar demagogija, bet savo doriniu vertingumu, intelektualumu, profesiniu kompetentingumu - kilnumu, kuris sudaro individual ų išskirtinio žmogaus autoritet ą. S. Šalkauskis atskleidžia, koks santykis - kaip pamatas demokratinei valdžiai susidaryti - tur įs b ūti tarp mas ės ir šviesuomen ės: demokratin ės pažangos paslaptis gl ūdi tame, jog ši pažanga reikalauja, jog geriausieji žmon ės kaip tik iškilt ų iš masi ų, bet jų pareiga šviesinti mases. Atsižvelgdamas į savit ą lietuvi ų tautos istorij ą, S. Šalkauskis lietuvio kataliko inteligento pašaukimo realizavim ą interpretuoja kaip ypatingai sunk ų ugdom ąjį uždavin į, sunkesn į negu kit ų krašt ų inteligento: • išsivaduoti iš nekult ūringo religijos supratimo ir žadinti lietuvi ų tautoje tikr ąjį religin į supratim ą; vadinasi, į kataliko pašaukim ą įeina apaštalavimo uždavinys; • lietuviui katalikui svarbu pasirengti kuo grei čiau ir geriau atlikti valdymo funkcijas. Lietuvio inteligento pašaukimo ugdym ąsi ir realizavim ą apsunkina tautinio, dvasinio ir valstybinio atgimimo aplinkybės. Tod ėl rengimasis atlikti vadovavimo funkcijas visose srityse - tautin ėje, religin ėje ir valstybin ėje - turi b ūti ypa č r ūpestingas, s ąmoningas, tikslingas, nenuilstamai patvarus. Orientuodamasis į inteligentijos pašaukim ą, S. Šalkauskis suformulavo keturis ateitinink ų ugdymosi uždavinius: • kaip lietuviai ateitininkai turi sustiprinti tautinį savo sąmoningum ą ir rengtis kult ūrinei k ūrybai; • kaip katalikai, ateitininkai turi stiprinti savo religin į s ąmoningum ą ir skleisti religijos vertybes lietuvi ų visuomen ėje; • kaip inteligentai intelektualai turi įgyti išsilavinim ą (išsimokslinim ą) ir palaikyti lietuvi ų visuomen ėje mokslin ę pasaul ėži ūrą;

44 • kaip inteligentai veik ėjai, ateitininkai turi pasiruošti veikti visuomen ėje arba dirbti visuomenin į darb ą, dalyvauti visuomen ės valdyme. • Nors jau pirmojoje ateitinink ų programoje ir kituose dokumentuose buvo aptarta organizacijos esm ė, ugdomoji ir ugdymosi kryptis, ta čiau S. Šalkauskio parengtame pranešime tai atskleista konceptualiai ir išsamiai apib ūdinti organizacijos bruožai: tai lietuvi ų, katalik ų organizacija, prisidedanti prie dvasinio tautos atgimimo, rengianti jaunim ą gyvenimui, papildanti ugdom ąjį šeimos, mokyklos, Bažny čios vaidmen į, ugdanti integrali ą asmenyb ę, stiprinanti savo nari ų motyvacij ą tapti inteligentais.

2.1.3. Organizacijos edukacin ės veiklos principai ir nari ų pareigos

Sukonkretinti ir filosofiškai pagr įsti ateitinink ų veiklos principai, uždaviniai ir pareigos buvo įtvirtinti 1925 m. kongrese. Juos pristat ė S. Šalkauskis. Pirmasis principas – patriotizmas . Praneš ėjas j į pavadino sud ėtingu - pasiruošti b ūti patriotu inteligentu - reikia daug pastang ų ir dalykinio pasirengimo, nes kiekviena tauta kaip individualyb ė yra linkusi į tautin į egoizm ą. Tautai b ūtina įveikti polink į į šovinizm ą. Tik tada tauta gali pakilti į visuotin į dvasingum ą. Drauge S. Šalkauskis ši ą problem ą atskleid ė orientuodamasis į patriotizmo esm ę: tikras patriotas turi ginti teis ėtus tautos interesus ir neretai b ūti ypa č tvirtos dvasios kovodamas už tautos teises. Ta čiau kovojant už teis ėtus tautos reikalus, svarbu nepamiršti tikrosios patriotizmo esm ės. Ji reiškiasi: • tautin ės individualyb ės meile; • pageidavimu savo tautai moralin ės didyb ės; • tautin ės lyties sinteze su visuotin ės kult ūros turiniu (Šalkauskis, 1925, p. 251). Taip suprastas patriotizmas yra kult ūrin ės pažangos veiksnys , nes patriotizmo reikšm ė priklauso nuo to, kaip jis reiškiasi tautin ės civilizacijos k ūryboje. Tik susiprat ęs inteligentas patriotas atlieka didel į vaidmen į kuriant aukštesn ę intelektualin ę kult ūrą, kuri su liaudies kult ūra sudaro tautin ę civilizacij ą. Tikras patriotizmas yra santarv ės su kitomis tautomis pamatas . Mokantys myl ėti savo tautyb ę supranta kit ų tautybi ų vert ę ir žino, kad, palaikant santykius su j ų žmon ėmis, svarb ų vaidmen į vaidina krikš čioniškoji meil ė. Ji - krikš čioniška prievol ė.

45 Tikras patriotizmas padeda asmeniui suart ėti su visos žmonijos dvasia . Pažindamas visuotin į tautin ės civilizacijos turin į tikras patriotas ima vertinti visuotines dvasines vertybes ir suvokia, kad jo tauta tobul ėja priklausomai nuo to, kaip reiškiasi jos tautinis individualumas ir žmogiškojo turinio visuotinumas. Patriotizmas reikalauja, kad žmon ės tapt ų dorinio išsilavinimo autoritetais. Tad, S. Šalkauskis suformulavo ateitinink ų asmenyb ės ugdymosi pareigas: • išsiugdyti tautin į s ąmoningum ą, kad asmuo gal ėtų pats išsilaisvinti ir kitiems pad ėtų išsilaisvinti iš tautinio šovinizmo, neapykantos, antagonizmo; • žinodamas, kad patriotizmas yra tobul ėjimo veiksnys, ateitininkas privalo ieškoti patriotizme nauj ų asmeninio tobulinimosi akstin ų ir ruoštis originaliai k ūrybai tautin ės kult ūros k ūrimo srityje; • gerai suprasdamas tikrojo patriotizmo esm ę, ateitininkas turi mokytis sugyventi su kit ų taut ų patriotais, myl ėti kitas tautybes ir skleisti pagarbos žmogui dvasi ą. S. Šalkauskis išsamiai atskleid ė ši ų ugdymosi uždavini ų esm ę, nurod ė priemones jiems spr ęsti: • gerai žinoti patriotizmo principus bei pareigas ir visus su jais susijusius dalykus; • pažinti tikr ąją savo t ėvyn ės pad ėtį, istorij ą, tautines, politines, kult ūrines aplinkybes, gerai žinoti tautin ę politik ą; • dalyvauti tose tautin ėse iškilm ėse, kuriose reiškiasi teisingai suprastas patriotizmas; • atsikratyti nacionalistini ų, šovinistini ų min čių ir jausm ų. • rodyti daugiau kuriam ųjų iniciatyv ų; • pažinti kitas tautybes, teigiamus j ų ypatumus; praktikuoti taut ų solidarumo id ėjas, tik ėti j ų prasme. Taigi tapimas patriotu reikalavo iš ateitinink ų intensyvios ir s ąmoningos saviugdos. Katalikiškumo principas reiškia, kad ateitininkas privalo tapti ,,rinktiniu‘‘ inteligentu kataliku, tod ėl turi teisingai suprasti krikš čioniškosios religijos esm ę ir ypa č Katalik ų Bažny čios moksl ą. Tik ėjimo stiprum ą autorius sieja su žmogaus kult ūros lygiu - nekult ūringoje visuomen ėje es ą ir religija nekult ūringai suprantama ir netinkamai praktikuojama. Tikin čiųjų pareiga r ūpintis bendrosios savo kult ūros k ėlimu, kad religijos vert ę geriau suprast ų. Šiam ugdymosi uždaviniui S. Šalkauskis teikia didel ę reikšm ę: religijos supratimas turi tapti ateitinink ų religijos praktikos pagrindu, o religijos praktika –

46 dorinio išsiaukl ėjimo šaltiniu. Dorinio tobul ėjimo ryšys su religijos praktika suteikia religiniam gyvenimui ypatingos įtampos ir reiškiasi tuo religiniu dievotumu, kuris kaip tik tur ėtų b ūti b ūdingas ,,rinktiniam‘‘ katalikui inteligentui. To reikalauja t ęstiniai ateitinink ų saviugdos uždaviniai: svarbu pakilti į aukštesn į dievotumo laipsn į, kiekvienam ateitininkui iškyla dorin ė prievol ė – mokytis išlaikyti katalikišk ąjį korektiškum ą, t.y. atlikti prievoles, keliamas visiems tikintiesiems Bažny čios nariams. Katalikas inteligentas, be to, turi dirbti apaštalavimo darb ą: vadinasi, ateitininkas pagal savo j ėgas turi ne tik ginti religij ą ir jos organizacij ą - Bažny čią, bet ir skleisti religijos tiesas ne tik žodžiu, bet ir savo gyvenimo pavyzdžiu. Ateitininkai savo gyvenimu ir darbais neturi kompromituoti t ų religijos princip ų, kuriuos išpaž įsta kaip katalikai. Pagal S. Šalkausk į, laikantis savo gyvenime teisingai suprast ų krikš čioniškos etikos princip ų, jau vykdomas apaštalavimo darbas – jis nat ūraliai liudija krikš čionyb ės ties ą. Taigi religinis s ąmoningumas, religinis dorinio gyvenimo įvertinimas ir krikš čioniškas apaštalavimas gyvenime ir darbuose sudaro tris tikro kataliko inteligento pareigas, kuri ų vykdymui turi ruoštis (mokytis) kiekvienas ateitininkas. S. Šalkauskis apibr ėžia ugdymosi šioms pareigoms erdv ę ir priemones: • religinis s ąmoningumas gali b ūti ugdomas religijos pamokose, skaitant knygas, dalyvaujant ateitinink ų lavinimosi rateliuose, kur nagrin ėjamos religijos problemos; • religinio dorinio gyvenimo pamatai ir motyvai stiprinami uoliu religini ų pareig ų praktikavimu – dalyvavimu kulto ceremonijose, meldžiantis, priimant Sakramentus, klausantis šv. Miši ų, dalyvaujant adoracijose, procesijose, sekant pranc ūzų pavyzdžiu- dalyvaujant uždarose rekolekcijose; • krikš čioniškas apaštalavimas turi reikštis viešu ir padoriu religijos išpažinimu, nebijant kitokios žmoni ų nuomon ės (Šalkauskis, 1925, p. 251). Taigi esminis tikro kataliko inteligento bruožas – sąmoninga nuostata ne tik pažinti, žinoti tik ėjimo tiesas, bet ir jas praktikuoti. Inteligentiškumo principui S. Šalkauskio koncepcijoje teikiama didel ė reikšm ė. B ūsimasis vadas formulavo kiekvienam ateitininkui privalom ą ugdymosi uždavin į ,,tapti rinktiniu prozininku lavinimosi priemon ėmis ‘‘(Šalkauskis,1925, p. 252 ). Inteligentas - tas žmogus, kuris/kuri yra daugiau išsilavin ęs/usi už kitus ir iškil ęs/usi iš bendros žmoni ų mas ės, tobuliau supranta veiklos ir gyvenimo id ėjas, laikosi j ų.

47 Tai padeda išsiugdyti dorines nuostatas, reikalingas gyvenime bei veikloje. S. Šalkauskis kritiškai vertino savo laikme čio mokykl ą: lavinimas joje nes ąs pakankamai kokybiškas ugdant intelektualus. Tod ėl būtinas papildomas jaunimo ugdymasis, lavinimasis rateliuose ir savarankiškas skaitymas. Ateitininkai turi b ūti išlavin ę ne tik savo protines galias - tikras inteligentas lavinasi visapusiškai. Vadinasi, ateitininkas turi b ūti uolus mokinys, skaitytojas, reguliarus lavinimosi rateli ų lankytojas. Šie ugdymosi veiksniai ateitininkui pad ės užmegzti ryšius, rasti nauj ų ir konkre čių id ėjų, ugdytis įsitikinimus, geb ėjimus dalyvauti diskusijose. Veiklumo principas bei pareigos visuomeniniame gyvenime reišk ė ateitinink ų ugdym ąsi pla čiai veiklai visuomen ėje. Šis principas apima visus anks čiau min ėtuosius principus. Inteligentas veik ėjas, kaip lietuvis , turi b ūti patriotas. Jis dalyvauja viešame gyvenime ir stengiasi j į formuoti pagal teis ės, tvarkos bei solidarumo principus; kaip tikras katalikas – atsid ėjęs apaštalas, padeda netikintiesiems surasti Diev ą bei pagelb ėti nelaimingiems žmon ėms, skelbia ir liudija žmon ėms tikrojo dorinio gyvenimo id ėją, teikia reikalingiems dvasin ę pagalb ą, kaip intelektualas - griežtas princip ų vykdytojas, patriotiškai nusiteik ęs bei visapusiškai išsilavin ęs. S. Šalkauskis laik ėsi nuostatos, kad ateitininkai visuomen ėje kokybiškai dirbti gali tik subrend ę ir pasireng ę teoriškai bei praktiškai. Id ėjiniu (teoriniu) poži ūriu pasirengiama atliekant šiuos uždavinius: tautin ės nuostatos sustipr ėja rengiantis tautos kult ūros k ūrybai; dorovin ės nuostatos išugdomos stiprinant religin į s ąmoningum ą; principinius nusiteikimus padeda išsiugdyti lavinimasis, kuris, be to, padeda pažinti daug id ėjų ir išsiaiškinti, kokia j ų praktin ė nauda. Ta čiau pasiruošimas veikimui įgyjamas per veiksmus. Čia S. Šalkauskis mini kelet ą bendr ų nusiteikim ų - pvz., tvirtas k ūnas , tvirtas (drausmingas) b ūdas ir paslankumas veikti. Tvirt ą k ūną padeda išugdyti gimnastika, sportas, rank ų darbai. Drausming ą b ūdą - uolus vykdymas viso to, ko reikalauja pareigos. Paslankum ą veikti išugdo visos min ėtos priemon ės. S. Šalkauskis išsamiau kalb ėjo apie skaut ų principus, pažym ėjo id ėjin į ateitinink ų ryš į su jais. Teigiamai vertino tokius sektinus skaut ų principus: pasiryžim ą išlikti ištikimiems savo principams, džentelmenišk ą garb ės supratim ą, iniciatyvas, atsakomyb ės jausm ą, visuomenin į solidarum ą, pastangas užsigr ūdinti nepalankiomis veikimo sąlygomis, drausmingum ą, kuris vienija klusnum ą ir vadovavim ą. S. Šalkauskis pripažino, kad ateitininkija ir skautija - tai skirtingos organizacijos, pažym ėjo, jog ateitininkai, tur ėdami tiksl ą vykdyti platesnius, kilnesnius ir sud ėtingesnius uždavinius, tur ėtų išmokti

48 skautišk ų pareig ų j ų b ūreliuose ir įgyti t ų teigiam ų savybi ų, kurias stengiasi išvystyti skautyb ės id ėja. Rašydamas apie ateitinink ų dalyvavim ą gimnastikoje, žaidimuose, pabr ėžė dorin į aspekt ą; tai tur ėtų b ūti ėjimas per ludos ad virtutem - per žaidimus prie doryb ės. Skyr ė d ėmesio ir profesiniam ugdymuisi. Tikr ą inteligent ą interpretuoja kaip puik ų savo srities specialist ą: profesijos žmogus turi būti kompetentingas, uolus, s ąžiningas. Tai lemia visuomen ės pasitik ėjim ą. Tod ėl ateitininkai turi ypa č teigiamai nusiteikti d ėl b ūsimo profesinio veikimo. Tur ėdamas galvoje visybišk ą ateitininko pasirengim ą veikti visuomen ėje, S. Šalkauskis aiškino, kaip ateitininkai turi rengtis(ugdytis) religiniam veikimui visuomen ėje . Religinio apaštalavimo ištak ų mokslininkas ieško šio veikimo darnoje su pasaul ėži ūros idealais. T ą darn ą gali užtikrinti gilesnis religijos ties ų supratimas, jo liudijimas viešame gyvenime, kiekvieno nario patyrimas, jog tikras religingumas vienija dorum ą ir dvasin į grož į. B ūtent tai yra ateitininko dalyvavimo bažnytiniame savo parapijos gyvenime su jos bažnytiniu kultu, pamaldomis, giesm ėmis, labdaros institucijomis pamatas arba kriterijus. Pirmas gyvas pasirengimo religiniam gyvenimui visuomen ėje požymis, pagal S. Šalkausk į, yra s ąmoning ų ir dievot ų žmoni ų susitelkimas aplink parapijos kunig ą. Kitas uždavinys – religijos gynimas nuo išpuoli ų, religijos didyb ės išk ėlimas. Pagal S. Šalkausk į - tai metodišk ą pri ėjim ą prie abejojan čių ar netikin čiųjų garantuojantys b ūdai. S. Šalkauskis teikia ir kit ų racionali ų patarim ų, kaip užmegzti ryšius su netikin čiais žmon ėmis ir atlikti apaštalavimo funkcijas. Suart ėjimui su dvasin ės pagalbos reikalingais žmon ėmis b ūtinas geras humanitarinis pasirengimas ir psichologiniai sugeb ėjimai suprasti kitokios pasaul ėži ūros žmog ų. Svarbi s ąlyga - pasiaukojan čių kunig ų, nuoširdžiai palanki ų, turin čių religin ę kompetencij ą ir pedagogin į nusiteikim ą bei geb ėjim ą prieiti prie jaunimo. Be apaštališk ų kunig ų ateitininkams sunku atlikti savo pareigas. Mokslininkas mini teorin į ir praktin į ateitinink ų pasirengim ą visuomeniniam darbui - ateitininkai visuomen ės gyvenimo problemas gali spr ęsti lavinimosi rateliuose, mokytis ginti savo id ėjas, stengtis pažinti visuomen ės aplink ą. S. Šalkauskis mini du stiprius nusiteikimus visuomeniniam veikimui: solidarumo jausm ą ir teisin ę s ąmon ę. Visuomeninis solidarumas išvystomas draugiško solidarumo veiksmais, o teisin ė s ąmon ė - laikantis organizacij ų statut ų, įgyvendinant principus bei vykdant pareigas ir saugant visuomenin ę tvark ą. S. Šalkauskis įvertina, koks pilietis s ąmoningas, koks - ne:

49 • pilietiškai išaukl ėtas tas, kuris lojaliai vykdo savo pareigas, deleguotas iš visuomen ės, savivaldyb ės, valstyb ės, sugeba tinkamai pasinaudoti savo teis ėmis; • pilietiškai nesusiprat ęs nemotyvuotai atsisako nuo garb ės teis ėjo pareig ų, neprisideda prie visuomen ės darb ų s ėkm ės, viešose vietose palieka daug netvarkos, nevykdo valstyb ės įstatym ų. Remdamasis šiais kriterijais, S. Šalkauskis ateitininkams iškelia dvi edukacines pareigas: b ūti korektiškiems pilietiškumo atžvilgiu ir rengiantis darbui visuomen ėje mokyti žmones pilietišk ų dorybi ų. Orientuodamasis į katalikams inteligentams privalom ą socialin ę akcij ą, rekomenduoja ateitininkams rengtis, įgyti teorin į ir praktin į pasirengim ą. Teoriniam pasirengimui gali tarnauti diskusijos mokykloje, skaitant, lavinimosi rateliuose. Diskutuodami rateliuose ir vadovaudamiesi krikš čionišk ąja etika ateitininkai gali prieiti įvairias išvadas, sustiprinti įsitikinimus. Rengimasis politiniam veikimui yra ypatingas . Iš dviej ų min ėtų visuomenini ų nusiteikim ų solidarumo jausmo ir teis ės s ąmon ės - prioritet ą S. Šalkauskis atiduoda teisinei s ąmonei. Teisin ė s ąmon ė politiniame gyvenime turi pirmaeil ę reikšm ę. Teisin ė s ąmon ė turi pasireikšti dviej ų pagrindini ų visuomeninio gyvenimo vertybi ų - tvarkos ir laisv ės - sąmoningu branginimu: • tvarkos meil ė ir sugeb ėjimas j ą palaikyti visuomen ės gyvenime yra parlamentinis drausmingumas; • laisv ės meil ė ir sugeb ėjimas j ą gerbti yra tolerantiškas laisvumas. Tad S. Šalkauskis daro išvad ą, kad politinio lavinimo pagrindan reikia dėti drausm ės ir laisv ės sintez ę. Be drausm ės politinis gyvenimas tampa chaosu. Be laisv ės visuomen ė tampa verg ų mase. Pagrindines priemones, tikslingai tarnaujan čias ateitinink ų rengimuisi dalyvauti politiniame gyvenime, S. Šalkauskis nurodo šias: parlamentin ės drausm ės savo gyvenime palaikym ą, pratinim ąsi gerbti nuomoni ų bei iniciatyvos laisv ę, pastangas įgyti geb ėjimus ginti įtaigiu žodžiu ir raštu savo nuostatas politiniais klausimais, atsparum ą demagogijai, įvairi ų partij ų program ų s ąmoningas studijas. S. Šalkauskis tik ėjo, kad visas šias id ėjas galima realizuoti – tai tur ėtų būti nat ūralus t ęsinys to instinktyvaus protesto prieš demoralizuojan čią įtak ą okupacijos metais, kai ateitinink ų s ąjūdis tik skleid ėsi. S. Šalkauskis atkreip ė d ėmes į į okupacijos metus, iš kuri ų ateitininkai tur ėtų mokytis. Tada besimokan čiam jaunimui buvo b ūdinga: abejingumas tautyb ės atžvilgiu; aiškus polinkis į ateizm ą; akademinio darbo kaip

50 intelektualinio lavinimo niekinimas; pasiryžimas savo j ėgomis prad ėti politin ę revoliucij ą ir politin ę veikl ą. Ateitininkai kiekvienai šiai apraiškai met ė išš ūkius - išk ėlė ugdymosi uždavinius: prieš abejingumą tautyb ės atžvilgiu išk ėlė patriotizmo bei tautin ės kult ūros k ūrybos id ėją, prieš ateizm ą – intelektualinio lavinimosi, prieš ardom ąjį evoliucionizm ą – pareig ą rengtis pla čiai veikti visuomen ėje. Užsiangažavimo kalboje S. Šalkauskis si ūlė reorganizuoti organizacijos strukt ūrą ateitinink ų tobulinimosi tikslais. Reorganizacija reikalauja kokybiškos edukacin ės strategijos, kad • ateitinink ų veiklos principai ir pareigos b ūtų tiksliai ir aiškiai suformuluoti; • vadams b ūtų išsamiai paaiškinta princip ų ir pareig ų esm ė; • būtų parengti praktiniai metodologiniai veiklos vadov ėliai keturiems pagrindiniams uždaviniams spr ęsti, metodiškai išsamiai nurodyta, kokias priemones taikyti atsižvelgiant į ateitinink ų poreikius; • patvirtinti išsam ūs nuostatai, reglamentuojantys visos organizacijos ir atskirai ateitinink ų pagal amžiaus tarpsnius veikl ą; • būtų parengta organizacijos simbolika (Šalkauskis, 1925, p. 253). S. Šalkauskis daro sintetišk ą išvad ą, kad ateitininkai turi r ūpestingai, sąmoningai bei tikslingai ruoštis tapti tikrais lietuviais, katalikais inteligentais, kurie ,,kaipo rinktiniai žmon ės, d ėl savo išsiaukl ėjimo, išsilavinimo bei sugeb ėjimo praktiškai veikti gal ėtų vadovauti lietuvi ų tautin ėje kult ūrin ėje k ūryboje, religiniame susipratime, pasaul ėži ūros išdirbime ir visuomen ės tvarkymesi‘‘ (Šalkauskis, 1925, p. 268). 1925-ieji m. S. Šalkauskiui buvo ,,angažavimosi metai“ (Eretas, 1960, p. 130). Savo id ėjomis jis sudomino ateitininkus, uždeg ė ir patrauk ė prie sav ęs, išpl ėtė ir išgrynino pamatini ų veiklos princip ų esm ę. Jais remdamiesi ateitininkai gal ėjo rengtis visaver čiam gyvenimui. Ekonomiškai stipr ėjan čiai Lietuvai reik ėjo naujai m ąstan čių žmoni ų. Taigi ir ateitinink ų vadas tur ėjo suprasti miesto ir kaimo žmoni ų gyvenim ą, j ų dvasi ą. P. Dovydaitis, kil ęs iš kaimo, savo dvasia ir liko kaimo žmogus, nebuvo patenkintas urbanizacija. Ateitininkai atsigr ęžė į S. Šalkausk į, atitinkant į besivystan čio gyvenimo reikalavimus savo kilme, išsilavinimu, išsiaukl ėjimu, gyvenimo b ūdu, asmenin ėmis savyb ėmis, poži ūriu į gyvenim ą. S. Ylos teigimu, S. Šalkauskis buvo ,,m ūsų šviesuomen ės atžala, augusi mieste, bet jautusi gyv ą ryš į su liaudimi ir jos kult ūra‘‘ (Yla, 1959, p. 327).

51 S. Šalkauskis, įsitraukdamas į ateitinink ų veikl ą, atrodo, netur ėjo aspiracij ų tapti ideologiniu j ų vadu. Ta čiau P. Dovydaitis įtikino, kad būtent jis turi užimti tas pareigas ir įkv ėpti Lietuvos, Kauno miesto žmones stiprinti katalikišk ą ir lietuvišk ą dvasi ą (Girnius, 1975, p. 399). J. Girnius pasteb ėjo, kad daugeliui ateitinink ų P, Dovydaitis buvo daugiau ,,praeitininkas negu ateitininkas,‘‘ atlik ęs savo vaidmen į, inicijuodamas ir pl ėtodamas s ąjūdį, stiprindamas ideologij ą. Tuo tarpu S. Šalkauskis mąst ė naujai, integraliai, perspektyviai - jis buvo idealistas. Idealizmas jaunim ą trauk ė, nes buvo artimas j ų jaunatviškai dvasiai bei b ūdo savyb ėms (Girnius, 1975, p. 399). 1925 m. jubiliejiniame kongrese patikslinti, labiau apibr ėžti ir argumentuoti, įvairiais atžvilgiais aptarti pagrindiniai ateitinink ų organizacijos principai - patriotizmo (tautiškumo), katalikiškumo, inteligentiškumo; apibr ėžta plati ši ų princip ų vykdymo erdv ė; jaunimas sudomintas veiklos perspektyva . K ongrese pateiktoji ateitinink ų veiklos id ėjų sistema buvo organizacijos reorganizacijos pamatas, naujam veiklos etapui naujomis s ąlygomis, asmenyb ės tobul ėjimui, kokybiškesniam rengimuisi edukacinei veiklai Lietuvos visuomen ės gyvenime.

2.2. Ateitinink ų organizacijos strukt ūros reorganizacija ir atnaujinta ugdomoji ideologija

1927 m. Palangoje įvykusioje reorganizacin ėje konferencijoje (Ateitininkai, 2003, p. 118) priimtas ateitinink ų reorganizacijos planas, kurio projekt ą dar 1926 m. paraš ė autoritetinga komisija: prof. kun. P. Kuraitis, kun. J. Gylys, A. Ku čingis, P. Montvydas, J. Matulevi čius; vėliau į komisij ą pakviesti A. Stalioraityt ė ir P. Dielininkaitis. Komisijos ekspertai - buvo S. Šalkauskis, J. Girnius, S. Lušys ir A. Raulinaitis. Ateitinink ų organizacijos projekte buvo numatyta tarsi trys organizacijos įvairaus amžiaus nariams - sendraugi ų, student ų ir moksleivi ų. Ateinan čios ateitinink ų kartos tur ėjo mokytis ir veikti visuose trijuose laikotarpiuose. Komisija pareng ė įstatus visoms trims organizacijoms. Tuo metu jokia kita valstyb ė netur ėjo tokios katalik ų intelektual ų ugdymo organizacijos, kur jaunas žmogus nuo pat pradžios mokyklos iki brandos b ūtų sistemingai aukl ėjamas turint universal ų š ūkį ,,Visa atnaujinti Kristuje.‘‘ Reorganizacin ėje konferencijoje, įvykusioje Palangoje po atviru dangumi grafo Tiškevi čiaus parke dalyvavo apie du tūkstan čius ateitinink ų. Oficiali P. Dovydai čio kalba susirinkusiesiems buvo edukacinio pob ūdžio. Jis kalb ėjo apie skaudži ą tautos istorij ą, d ėl kurios

52 kaltino tautos vadus. Atsakomyb ę už tautos dabart į ir jos likim ą jisai adresavo b ūtent laikme čio šviesuomenei, inteligentijai. Ateitinink ų ideologo nuomone, atgimusi ą Lietuv ą, jos valstyb ę gali išsaugoti tik jos inteligentija. Ateitininkai yra tos šviesuomen ės dalis. P. Dovydaitis užtikrino konferencijos dalyvius, kad ateitininkija yra paj ėgi atnaujinti Lietuvos visuomen ę Kristaus dvasia ir stiprinti Lietuvos valstyb ės pamatus. Tai jau buvo įrodyta okupacijos metais, nepriklausomyb ės priešaušryje. Šiandienos ir rytdienos darbai b ūtų t ęsinys to, kas buvo padaryta. Mintis apie ateitininkijos edukacin į vaidmen į valstyb ės gyvenime ir misij ą ryški ir reorganizacin ėje konferencijoje dalyvavusio Lietuvos prezidento A. Smetonos kalboje. Pažym ėdamas, kad Lietuva yra laisva, jis pabr ėžė kiekvieno pilie čio teis ę laisvai m ąstyti ir veikti. Ateitininkai būtent ir yra tikri krašto patriotai, aukoj ęsis už nepriklausomyb ę, aukojasi ir laisvoje Lietuvoje tautyb ės ir katalikyb ės idealams. Valstyb ės prezidentas išreišk ė vilt į, kad ateitininkai dirbs valstyb ės labui (Šalkauskis, Ateitis, 1927a, Nr. 10). Reorganizacin ėje konferencijoje buvo parodytas d ėmesys sendraugiams, apibr ėžti reikalavimai j ų veiklai, suformuluoti visuomen ės nari ų ugdymo ir ugdymosi reikalavimai: • sendraugiai neretai pask ęsta gyvenimo smulkmenose ir neprisideda prie gyvenimo pažangos; • atsižvelgiant į tai, kad ateitinink ų organizacija turi apimti vis ą katalikišk ąjį jaunim ą, tai sendraugiai turi remti jaunuosius tiek moraliniu, tiek materialiniu atžvilgiais; • kasdieniniame sendraugi ų gyvenime tr ūksta uolumo ir entuziazmo praktikuojant katalikyb ę; • organizacinis ateitinink ų darbas nepakankamai metodiškas ir kokybiškas; sendraugiai n ėra įgyvendin ę kataliko inteligento tipo; nepakankama j ų kova su žmonijos dechristianizacija; • sendraugiai tur ėtų išlaikyti jaun ą dvasi ą, kurios galima pasisemti tik iš jaun ųjų, glaudžiai su jais bendraujant. Katalikai turi b ūti aktyv ūs kovotojai . (Šalkauskis, Ateitis, 1927a, Nr. 10, p. 230- 232). Sendraugi ų veiklos kritika buvo nemažas akstinas, kad sendraugi ų centro valdyba įsipareigot ų išanalizuoti kritines pastabas ir teikt ų edukacin ę pagalb ą jaunimui. Ateitinink ų darbo turin į vertino ir reorganizacin ės konferencijos prezidiumo pirmininkas D. Jasaitis. Ateitinink ų veikl ą jis siejo su tautos ir valstyb ės likimu, pripažino ateitinink ų nuopelnus tautos istorijoje,

53 prognozavo Lietuvos ateit į, numatydamas, kad įgyvendinant idealus, bus daug kli ūč ių. Ta čiau ideal ų skaidrumu, kilnumu kviet ė neabejoti ir siekti jų: ,, <...> tegul visada m ūsų širdys b ūna nukreiptos į Amžin ąją saul ę, o kojos remias žem ės granitu. Meile liepsnokime, viltim žaibuokim, darbais kovokim - tai prisikels t ėvyn ė Lietuva, skaisti, dora ir jos padang ėje suplev ėsuos m ūsų v ėliava.‘‘(Palangos reorganizacin ė konferencija, Ateitis, 1927, Nr. 10). Konferencijos pirmininko kalba buvo emocinga, uždeganti ir orientuojanti ateitininkus tobulinimuisi, veiklai, tarnavimui T ėvynei, dorai, žmogui, Dievui. Reorganizaciniai ateitininkijos strukt ūros klausimai, ideologija, bendr ųjų įstat ų projektas buvo aptarti pilnatv ės pos ėdyje: • pirmoji dalis ap ėmė ateitinink ų principus, pareigas bei ideologij ą; • antroji - ateitinink ų federacijos įstatus, kurie apibr ėžė organizacijos strukt ūrą, federacijos strukt ūrini ų darini ų santykius ir valdom ųjų organ ų kompetencij ą bei funkcionavim ą. Ateitinink ų ideologija buvo sudaryta atsižvelgiant į tris kriterijus : pilnutin į gyvenimo ideal ą; teigiamas tradicijas; racionali ą pažang ą (Ten pat, p. 236). Joje ryšk ūs asmenyb ės tobul ėjimo aspektai. Pirmasis principas reikalavo, kad ateitininkas b ūtų visavertis žmogus. Antrasis įpareigojo t ęsti žmonijos kult ūros darb ą. Tre čiasis reikalavimas reišk ė, jog ateitininkas privalo eiti pažangos keliu ir kurti kult ūros bei mokslo vertybes, visuotin į Kristaus kult ūros ideal ą įgyvendinti tautine forma. Akstinu tobulinti savo asmenyb ę tapo S. Šalkauskio kongrese apibr ėžti reikalavimai ateitininko asmenybei. Ateitininkas yra inteligentas; turi išlavint ą intelekt ą, moka moksliškai m ąstyti; yra jautrios s ąžin ės, kilnus, entuziastingas; ateitininkui šeimos problema yra pirmos svarbos problema, aukš čiausiu visuomen ės siekiu laiko bendravim ą kristinio solidarumo pagrindais (Šalkauskis, Ateitis, 1927a, p. 236). Ateitinink ų tobul ėjimo gaires nubr ėžė konferencijoje patvirtinti ateitinink ų veiklos principai (Šalkauskis, 1927a; Ateitis, 1927; Šalkauskis, 1927b, Ateitis, 1927). Pirmasis - veiklos t ęstinumo reiškia, kad ateitininkija yra tarsi antrasis lietuvi ų tautos dvasinis atgimimas, besiremiantis tautiniu atgimimu, suteikiantis pastarajam nelygstamos, vertybin ės reikšm ės. Su tuo siejama ateitininko pareiga b ūti pasiryžusiam ir tarnauti Dievui ir T ėvynei bei atiduoti visas j ėgas š ūkiui ,, Visa atnaujinti Kristuje‘‘ įgyvendinti. Organizaciniu pob ūdžiu įtvirtintas principas, kad ateitinink ų organizacija yra besimokan čiojo jaunimo federacija, besinaudojanti

54 moraline ir materialine sendraugi ų pagalba. Priklausymas ateitinink ų federacijai privalo b ūti suprantamas kaip s ąmoningas ugdymasis ir ruošimasis tapti lietuviu patriotu, susipratusiu kataliku, tikru inteligentu šviesuoliu , aktyviu veik ėju visuomeninku ir puikiu specialistu. Konferencijoje įteisintas katalikiškumo principas: jis reiškia, kad ateitininkas pripaž įsta katalikišk ąją pasaul ėži ūrą vienintele tikra tiesos reišk ėja, Katalik ų Bažny čią, kuri turi teis ę iš savo nari ų reikalauti ne tik tik ėjimo išpažinimo ir doros princip ų laikymosi, bet ir apaštalavimo savo gyvenimu ir darbais. Ateitininkams šiuo atžvilgiu numatytos trys pareigos. Pirmoji - išsiugdyti religin į s ąmoningum ą, geb ėti suderinti aukšt ą mokslin ės kult ūros laipsn į su katalikiškosios doktrinos supratimu. Antroji - savo tiesiogine pareiga pripažinti katalikišk ąjį korektiškum ą. Tre čioji pareiga - uoliai ruoštis kovoti su pasaulio dechristianizacija, tod ėl stiprinti religin į visuomen ės s ąmoningum ą, ginti religijos tiesas, bažnytin ę organizacij ą ir visuomen ės dor ą nuo ardom ųjų veiksni ų. Tautiškumas – ketvirtas principas kreip ė ateitininkus s ąmoningai ugdytis teigiam ą santyk į su tautybe kaip b ūtinu teigiamu gyvenimo veiksniu. Tautyb ė yra sutelktin ė individualybi ų forma. Ja turi pasireikšti visuotinis žmonijos dvasios turinys. Ateitininkas patriotizm ą turi suprasti kaip tautin ės individualyb ės meil ę, reikalaujan čią realizuoti visuotin į krikš čioniškosios kult ūros ideal ą tautine forma. Vykdant š į princip ą numatytos trys pareigos: • pirmoji ateitininko pareiga - išsiugdyti tautin į s ąmoningum ą, tikr ą patriotizm ą. Patriotizmo esm ė - trokšti ir siekti savo tautai kult ūrin ės didyb ės, nelaikyti tautyb ės gyvenimo tikslu, vertingesniu už gyvenimo turin į; • antroji pareiga – ateitininkas privalo patriotizme ieškoti akstin ų, motyv ų rengtis originalios, visuotinai vertingos kult ūros k ūrybai tautin ės kult ūros srityje: • tre čioji pareiga - saugoti pla čiąsias mases nuo siauro nacionalizmo, trukdan čio tautoms vienytis į darni ą s ąjung ą. Penktasis – inteligentiškumo principas reišk ė, kad ateitininkas, rengdamasis dirbti visuomen ėje, s ąmoningai ugdyt ųsi nuostat ą, jog inteligentija yra pašaukta kokybiškai vadovauti visuomenei, valstybei, tautai ir yra visuomen ės s ąmoningumo, darnos ir kult ūrin ės pažangos bei dideli ų užmoj ų veiksnys. Pirmoji ateitininko pareiga vykdant š į princip ą –išlavinti protines galias, išsiugdyti jautri ą s ąžin ę, kilni ą šird į, entuziazm ą ir paslankum ą aukotis už tai, kas šventa, tikra, gera, gražu. Antroji pareiga siekiant išsiugdyti inteligentui b ūdingas savybes, reikia sąžiningai naudotis visomis aukl ėjimo priemon ėmis, kurias teikia šeima,

55 mokykla, Bažny čia, visuomeninis gyvenimas, ateitinink ų organizacija. Tre čioji pareiga reiškia, kad ateitininkas iš jaun ų dien ų ugdyt ųsi poreik į kovoti su materializmo, uždarumo, s ąstingio, inertiškumo apraiškomis visuomen ėje, dr ąsiai pasireikšti savo iniciatyvumu, pla čiais užmojais, kritišku s ąmoningumu, originaliu k ūrybingumu. Ketvirtoji pareiga orientuoja ateitinink ą vadovauti jaunimui, išlaikyti harmoningus santykius. Veiklumo - principas reiškia, kad ateitininkas yra ne tik išsilavin ęs šviesuolis, bet ir energingas akcijos žmogus, sugebantis k ūrybingai siekti asmeninio ir visuomeninio idealo. Pirmoji – veiklumo pareiga reiškia, kad ateitininkas, nor ėdamas tapti energingu veik ėju, turi susidom ėti fizine kult ūra, lavinti k ūną, paslank ų aukštiems gyvenimo tikslams siekti. Antroji pareiga apima teorin į lavinim ąsi, pratinim ąsi praktiškai veikti, drausmingai, punktualiai ir tvarkingai. Tre čioji pareiga – profesin į ir visuomenin į darb ą organizuoti moksliniais pagrindais, k ūrybiškai, tod ėl svarbu stengtis įgyti organizacini ų geb ėjim ų, susipažinti su administravimo ir vadovavimo principais bei metodais. Naujas principas - šeimyniškumas. Jis įpareigoja ateitinink ą įsis ąmoninti, kad dvasinis lietuvi ų tautos atgimimas gali įgyti tvirtas tradicijas tik per krikš čionišk ą šeim ą, kurioje t ėvai iš prigimties savo vaikus aukl ėtų prigimtin ės kult ūros ir religinio tik ėjimo dvasia. Ateitininko pareiga - gerai suprasti krikš čioniškos šeimos ideal ą ir pasiryžti kurti šeim ą pasirengus jai doriniu, pedagoginiu ir kitais atžvilgiais taip, kad jo šeima atitikt ų visus inteligentiškumo reikalavimus. Ateitinink ės pareiga pažinti moters ideal ą inteligentiškumo ir krikš čioniškos šeimos atžvilgiu, pasiruošti jai kaip savo pašaukimui. Visuomeniškumo principas reiškia, kad ateitininkas yra visuomenininkas jau tod ėl, jog jis yra katalikas ir žino, kad Bažny čia yra visuotinio bendravimo ir susidraugavimo forma. Tod ėl pirmoji pareiga reiškia, jog ateitininkai tarpusavio santykiuose moka b ūti draugiški ir solidar ūs. Antroji pareiga reiškia, jog ateitininkai nuo jaun ų dien ų ugdosi teigiamas nuostatas pilietiškumo ir valstybiškumo atžvilgiu. Tre čioji pareiga – branginti individuali ą asmens iniciatyv ą, savarankišk ą veiklum ą, sutelktai dalyvauti bendroje k ūryboje ir įgyti bendro darbo įgūdži ų. Visuomeniškumo principas suponavo pareig ą - dalyvauti kult ūrin ėse draugijose ir kooperatyvuose ir laipsniškai ruoštis pla čiam visuomeniniam veikimui, kuris reiškiasi vadovavimo ir valdymo pareigomis ir yra inteligento pašaukimo elementas. Ketvirtoji pareiga reikalauja iš ateitininko nedalyvauti partij ų veikloje. Tik subrend ęs ateitininkas gali dalyvauti, pats už tai atsakydamas ( Šalkauskis, Ateitis , 1927a, Nr. 10, p. 453-456).

56 1927 m. ,, Ateityje‘‘ buvo išspausdinta ateitinink ų princip ų bei pareig ų santrauka: • Ateitininkai uoliai tarnauja Dievui ir t ėvynei, vadovaudamiesi vyriausiuoju savo tikslu - visa atnaujinti Kristuje. • Ateitininkas yra susiprat ęs lietuvis patriotas, k ūrybiškai nusiteik ęs tautin ės kult ūros srityje. • Ateitininkas stengiasi b ūti pavyzdingas katalikas, besilaikantis krikš čioniškos etikos princip ų ir Katalik ų Bažny čios mokslo. • Ateitininkas kovoja su pasaulio dechristianizacija, stengiasi apaštalauti vis ų pirma savo veikla derindamas krikš čioniškaisiais idealais. • Ateitininkas uoliai aukl ėjasi bei lavinasi, kad gal ėtų tapti ne tik išaukl ėtu bei išsilavinusiu žmogumi, bet ir geru specialistu. • Ateitininkas stengiasi tarnauti aukštesniems gyvenimo tikslams, yra iniciatyvus, pla čių k ūrybini ų užmoj ų, drausmingas, geba vadovauti. • Ateitininkas ruošiasi tapti tikru inteligentu, kuris gal ėtų atlikti vadovaujam ą vaidmen į Lietuvos valstyb ėje. • Ateitininkas pripaž įsta krikš čioniškos šeimos idealą ir, tur ėdamas pašaukim ą kurti šeim ą, ruošiasi t ą ideal ą realizuoti b ūsimame šeimos gyvenime. • Ateitininkas, kaip katalikas, yra visuomenininkas, kuris vadovaujasi krikš čioniškojo solidarumo principais ir laisv ę bei tvark ą laiko vertyb ėmis. • Ateitininkas yra tikrai draugiškas su visais kitais ateitininkais, gerbia vyresniuosius ir yra atsid ėjęs visuomen ės ir valstyb ės reikalams pilietis (Šalkauskis, Ateitis, 1927b, Nr. 10, p. 457). Palangos reorganizacin ės konferencijos vaidmen į tobulinant organizacijos strukt ūrą, ideologij ą, teigiamai įvertino K. Pakštas jau būdamas emigracijoje (Red. Prof. K. Pakšto sukaktis, Ateitis, 1953, Nr. 9, p. 204). Labiausiai K. Pakštas vertino S. Šalkauskio parengt ą organizacijos strukt ūrą, logiškus ir skaidrius principus - tuo metu n ė viena pasaulio šalis netur ėjo panašios organizacijos, kurioje b ūtų sudarytos galimyb ės ugdytis vis ų amžiaus tarpsni ų žmogui. Nuo to laiko ateitininkija tapo pa čia harmoningiausia organizacija visame pasaulyje. Taigi ji gal ėjo vykdyti ypatingai kokybiškai švie čiam ąjį darb ą ir ugdyti savo narius. Reorganizacin ėje konferencijoje įteisinta ateitinink ų veikla pagal tris amžiaus tarpsnius – moksleivi ų, student ų, sendraugi ų - tad kiekvienas narys tur ėjo išeiti visapusiškos brandos, nepertraukiam ą mokykl ą.

57 Suformuluota integralaus turinio ideologija, apimanti gyvenimo pilnutinio idealo įgyvendinim ą, teigiam ų tradicij ų organizacijoje t ęsim ą ir racionalios pažangos siekim ą. Tokios t ęstin ės tobul ėjimo ir mokymosi veiklos visuomen ės labui institucijos tuo metu n ė viena pasaulio valstyb ė netur ėjo. Priklausymas ateitinink ų organizacijai buvo interpretuojamas kaip sąmoningas apsisprendimas ugdytis ir tapti lietuviu patriotu, s ąmoningu kataliku, tikru šviesuoliu inteligentu, aktyviu visuomen ės veikėju ir geru specialistu. Įtvirtintas naujas - šeimyniškumo principas.

2.3. Edukacin ė Ateitinink ų federacijos vadovyb ės veikla ateitinink ų ugdymo(-si) pilnatvei užtikrinti

1927 m. Palangos reorganizacin ėje konferencijoje patvirtinus atnaujint ą program ą, ateitininkams reik ėjo dar geriau įsis ąmoninti savo pašaukimo esm ę, išgyventi svarbiausias id ėjas, jomis tik ėti, jas įgyvendinti. Be konferencijos, kuri atliko didel į ugdom ąjį, pasaul ėži ūros formavimo, veiklos motyvacijos stiprinimo uždavin į, ateitinink ų vadovyb ė pareng ė daug dokument ų - atsišaukim ų, laišk ų, kuriuose aiškino programos esm ę, tikslingai akcentavo ugdymosi uždavinius.

2.3.1. Nauj ą organizacijos strukt ūrą ir atnaujint ą ugdom ąją ideologij ą aiškinantys dokumentai

Naujuoju ateitinink ų vadu išrinktam S. Šalkauskiui teko numatyti gaires, pad ėti tokius pamatus, kad ateitinink ų veikla pl ėtot ųsi kryptingai ir aktyviai. S. Šalkauskis ėmėsi t ų uždavini ų, kurie buvo labiausiai aktual ūs lietuvi ų tautai. Jis ėmėsi visuomen ės aukl ėjimo problem ų, ėjo ten, kur šauk ė Lietuvos reikalai (Ateitininkai, 2003, p. 118). Patvirtinus pagilint ą ateitinink ų ideologij ą ir sukonkretintus principus bei pareigas Ateitinink ų federacijos vadovyb ė laik ė savo pareiga kokybiškai vadovauti edukacinei veiklai, tod ėl 1927 m. spalio m ėn. išsiuntin ėjo į organizacijos skyrius ,,Ateitinink ų federacijos vyriausiosios valdybos atsišaukim ą‘‘, kuriame primin ė ateitininkams, kad kilnusis j ų tikslas yra ,,Visa atnaujinti Kristuje“ (Židinys, 1927, Nr. 10, p. 235). Tai jokiomis ribomis neapibr ėžtas idealas, tod ėl reikalauja tolesn ės pažangos, nes organizacija negal ėjo tenkintis daliniais ir lygstamais pasiekimais . Idealas reikalauja nuolatin ės pažangos, nauj ų pasiryžim ų, vidini ų atsinaujinim ų. Pasirinkus tok į ideal ą, buvo sistemingai aktualizuojama, kad jam yra įsipareigota, kad siekiant idealo reikia s ąmoningumo, veiklumo, o kartais pasiaukojimo. Ateitininkams buvo aiškinama, kad jie

58 idealui yra įsipareigoj ę ir eidami pažangos keliu turi ruoštis naujiems laim ėjimams. Atsišaukime akcentuota, kad nuostata nenuilstamai eiti pažangos keliu turi b ūti b ūdinga visiems ateitininkams. Siekiant įgyvendinti patobulint ą ideologij ą, ateitininkams iškelti artimiausi j ų ugdymosi ir veiklos uždaviniai. P irmasis ateitinink ų uždavinys yra gerai įsis ąmoninti ideologinius organizacijos pamatus, kurie naujai suformuluoti principuose ir pareigose. Atsišaukime pažym ėta, kad : • formuluojant ateitinink ų principus ir pareigas atsižvelgta į svarbiausias gyvenimo ir veiklos sritis, į realaus gyvenimo tendencijas, į tai, kiek jos gali b ūti suderintos su pagrindiniais ateitinink ų principais; • pagrindinis kriterijus, kuriuo buvo vadovaujamasi sudarant ideologij ą, buvo krikš čioniškoji pasaul ėži ūra; • pagrindin ės ,,vedan čiosios‘‘ id ėjos, kurios l ėmė ateitinink ų princip ų ir pareig ų formuluotes – tai tik ėjimo ir mokslo suderinamumas, tautiškumo ir universalumo sutaikomumas, teorijos ir akcijos naudingumas, didysis moters uždavinys laukiant šeimos atgimimo; • visiems ateitininkams privalomas visuomeniškumas (Židinys, 1927, Nr. 10, p. 235). ,, Atsišaukime‘‘ ateitininkai raginami išsamiai susipažinti b ūtent su šiomis id ėjomis, su jomis susigyventi, jas nuolat studijuoti, komentuoti, tobulinti, aiškinti. Tai reikalinga id ėjiniam ateitinink ų s ąmoningumui stiprinti. Antrasis uždavinys pradedant vykdyti patobulint ą ideologij ą taip pat išsamiai paaiškintas. Esminiu pasirinktas organizavimo principas. Gerai žinodami, kad organizaciniu poži ūriu grup ė, s ąjunga, federacija gali subr ęsti tik per ilgesn į laik ą, atsišaukim ą pasiraš ę S. Šalkauskis, kun. P. Kuraitis, E. Turauskas, K. Šapalas pažym ėjo, kad aktualu sustiprinti ateitinink ų organizacini ų sugeb ėjim ų ugdym ą ir j ų vad ų aukl ėjim ą. Uždavinys - rūpintis tolesniu organizacijos tobulinimu – sąmoninan čio pob ūdžio: kiekvieno nario pareiga suprasti, jog darbo kokyb ė priklauso nuo kiekvieno nario organizacini ų nusiteikim ų - drausmingumo, tvarkingumo, punktualumo, draugiškumo, o taip pat sugeb ėjimo vienu atveju paklusti, o kitu – vadovauti. Be vis ų nari ų atsakomyb ės d ėl organizacini ų dalyk ų, kitas uždavinys organizacijos valdymo atžvilgiu buvo vad ų rengimas organizacijai. ,,Atsišaukime‘‘ pasteb ėta, kad organizacija negali klest ėti, jei ji nesugeba iš savo nari ų atrinkti gabiausi ų ir geriausiai nusiteikusi ų asmen ų ir

59 parengti juos savo vadais. Tad gabiausi ateitininkai turi sistemingai aukl ėtis ir b ūti rengiami vadovavimui . Visiems ateitininkams buvo rekomenduota studijuoti organizacinio darbo ir vadovavimo teorij ą bei metodik ą. Be organizacini ų kompetencij ų ugdymo, ,,Atsišaukime ‘‘ skiriama vietos pasirengimui vykdyti uždavinius, kuriuos iškelia tikslas-idealas – ,,Visa atnaujinti Kristuje. Šis tikslas - idealas reikalauja iš ateitinink ų priešintis pasaulio dechristianizacijai. Dirbant religinio atgimimo darb ą – tobulinti save ir aplinkin į pasaul į. ,,Atsišaukime‘‘ šis darbas vadinamas kova, reikalaujan čia s ąmoningo atsidavimo, pasiaukojimo, r ūpestingo pasiruošimo. Tad tre čias ateitinink ų uždavinys, vykdant savo ideologij ą, yra fizinis, dorinis ir protinis ,,apsiginklavimas kryžiaus kovai su pasaulio dechristianizacija“ (Židinys, 1927, Nr. 10, p. 237). Į dechristianizacij ą ,,Atsišaukime ‘‘ bandoma pažvelgti universalesniu aspektu. Pasaulyje įsivyrauja moderniosios kult ūros linkm ė, atsiribojama nuo nelygstam ų princip ų – dėl to ima reikštis žemi žmoni ų instinktai, griaunantys net kult ūrą. Viso to pasekm ės praž ūtingos - dechristianizacijos keliu einan čiam pasauliui gresia subarbar ėjimas, dorinis nuopuolis, nauj ų įpro čių reiškimasis, su morale nesuderinamos mados ir kt. Reiškiantis tokioms tendencijoms, atsiranda destruktyvios jėgos. Viena iš j ų – bolševizmas kaip destruktyvi galyb ė, neišvengiamai atvedusi į dechristianizacij ą ir subarbar ėjim ą linkusiame buržuaziniame pasaulyje. Dechristianizuotas žmogus tampa barbaru. ,, Atsišaukimo‘‘ iniciatoriai pažymi, kad tikslas - visa atnaujinti Kristuje - yra gelb ėjimosi š ūkis. Ateitinink ų vadovai įsitikin ę, jog tikra pažanga gali b ūti pasiekta tik esant religiniam atgimimui. Tod ėl Atsišaukime ateitininkai kvie čiami stipr ėti doroviškai, fiziškai, protiškai, dvasiškai. Fizinis, dorinis, protinis tobul ėjimas saugot ų ateitininkus nuo dechristianizacijos pagund ų ir suteikt ų stipryb ės imantis garbingo apaštalavimo darbo: • ateitininkai turi b ūti tvirti k ūnu, kad gal ėtų rodyti dideles pastangas; • tobul ėti doriškai, kad įgyt ų entuziazmo ir pasiaukojimo kovai su pasaulio dechristianizacija; • intensyvinti, pagilinti intelektualin į lavinim ąsi, kad gal ėtų pasiekti aukštos kult ūros ir sugeb ėtų įvertinti, kas pasaulyje teigiama ir neigiama. ,,Atsišaukimo‘‘ autori ų nuomone, toks rengimosi, tobulinimosi b ūdas reikalauja tam tikr ų moralini ų savybi ų: tolerancijos, aukštos vidin ės kult ūros. Kovai su pasaulio dechristianizacija ,,Atsišaukime‘‘ si ūlomos

60 šios rengimosi priemon ės; s ąmoningas dvasinis atsparumas, nuosekli principinga gyvenimo kryptis, objektyvi spauda, teigiam ų j ėgų visuomeninio apaštalavimo reikalams telkimas bei organizavimas, žmoni ų psichologijos, j ų reikal ų, laikme čio dvasios pažinimas (Židinys, 1927, Nr. 10, p. 239). Ketvirtasis artimiausias ,, Atsišaukime‘‘ minimas ateitinink ų uždavinys siejamas su vienu iš ideologini ų princip ų – inteligentiškumu: besimokan čiojo jaunimo rengimasis tapti inteligentais turi b ūti sąmoningas ir atitikti tuos uždavinius, kurie keliami inteligentui bei jo darbui. Lietuvai ypatingai reikia naujos inteligentų kartos, galin čios spr ęsti didelius tautin ės k ūrybos uždavinius. Taigi ketvirtasis ateitinink ų uždavinys - studijuoti inteligent ų uždavinius visuomeniniame gyvenime, nenuilstamai ruoštis tapti tikrais inteligentais. ,,Atsišaukime‘‘ išreikštas tik ėjimas, kad tik susitelkus inteligentams įmanomas tautinis kult ūrinis, religinis dvasinis atgimimas, kuris pad ėtų atsilaikyti prieš tautyb ės ir religijos priešus. Tod ėl inteligentija privalo sudaryti s ąmoning ą vadovyb ę, kuri savo dorin ėmis ir intelektualin ėmis kokyb ėmis pad ėtų pakilti m ūsų tautai, visuomenei ir valstybei į tautinio, kult ūrinio ir religinio gyvenimo aukštumas. Kaip ir reorganizacin ės konferencijos, taip ir šiame dokumente nurodoma, kad ateitininkai, ruošdamiesi tapti inteligentais darbuotojais, turi rengtis ir vadovaujamam darbui. Ateitininkams primenamos b ūtinos asmenin ės savyb ės, kurias jie turi išsiugdyti, kad gal ėtų gerai atlikti savo pareigas. Tarp j ų - kūrybiškumas. Šis reikalavimas susij ęs su b ūsimu tautiniu, valstybiniu ir religiniu darbu. Dirbant j į b ūtinas ir privalomas k ūrybinis produktyvumas. ,,Atsišaukime‘‘ paaiškinama ateitininkams j ų veiklos turinio ryšys su visuotine kult ūra. Teigiama, jog nerimauti d ėl kult ūrini ų skolini ų iš kult ūring ų taut ų netikslinga. Drauge pažymima, kad rinktis reikia sąmoningai ir tik tai, kas atitinka ateitininkijos principus, kad su svetima kult ūra neb ūtų pasisavinti nepageidautini dalykai. Nors įvairi ų šali ų visuomen ės yra linkusios į dekadentizm ą, vis tiek jos išlaiko didelius kult ūros turtus, kuriuos reik ėtų pažinti ir vertingiausius pasisavinti. Tod ėl ateitininkai kvie čiami laikytis universalizmo principo. Raginama kuriant tautišk ą krikš čionišk ą kult ūrą išsiugdyti nuovok ą, kokius bendražmogiškus kult ūrinius laim ėjimus galima pasisavinti, kaip sintezuoti tuos kult ūros elementus. Atkreipiamas d ėmesys ir į kit ą pavoj ų, t.y. kad tauta gali prarasti savo tautin į individualum ą ir krikš čionišk ąją vert ę, jei nebus įgyta k ūrybinio užmojo, kuris reikalingas kurti tautišk ą krikš čionišk ą kult ūrą, atitinkan čią visuotinio vertingumo kriterij ų. Priešingu atveju tautos kult ūrai gali daryti įtak ą svetimos

61 kult ūros ir ji ims vergauti laikme čio antivertyb ėms. Taigi ateitinink ų pareiga kurti tautin ę krikš čionišk ąją, visuotinai verting ą kult ūrą. Su pastaruoju uždaviniu dokumento iniciatoriai sieja penkt ąjį, o būtent-išsiugdyti k ūrybišk ų, iniciatyvi ų ir pla čių užmoj ų, stiprinti nuostatas išlaikant tautin į individualum ą ir siekiant universalios savo turiniu kult ūros sintez ės, nenuilstamai s ąmoningai dirbti, k ūrybiškai veikti, nuolat palaikyti k ūrybin į entuziazm ą. Visuomeniškumo principo esm ė jau buvo apibr ėžta reorganizacin ėje konferencijoje. Šiame dokumente akcentuojama, kad visi ateitininkai turi išsiugdyti visuomenin į s ąmoningum ą, atitinkant į krikš čioniškosios pasaul ėži ūros reikalavimus. Su krikš čionišk ąja pasaul ėži ūra nedera nei kapitalistinio pasaulio individualizmas, nei proletariškas socializmas. Krikš čioniška pasaul ėži ūra dera tik su tokiomis nuostatomis, kai žmon ės pripaž įsta visuomeniniame gyvenime pusiausvyros ir visuotinojo solidarumo tendencijas. Atsišaukime aiškinama, kad tur ėti principines nuostatas visuomen ės gyvenimo klausimais, nereiškia, kad žmogus priklauso kokiai partijai. Katalikas iš prigimties yra visuomenininkas, nes jis yra kaip visuotinio bendravimo išpažintojas. Tad ir ateitininkai, išsikėlę pagrindiniu savo veiklos tikslu religin į tautos atgimim ą, negali neb ūti ne visuomenininkai. Dokumente paaiškinama, kad ateitininkai n ėra politin ė organizacija, bet visuomenin ė katalik ų nuostata apima ir bendro pob ūdžio nuostatas politiniais klausimais, nes politika sudaro vien ą visuomeninio gyvenimo ir veikimo srit į. Drauge pažymima, kad ateitininkai turi išsiugdyti politin į sąmoningum ą ir pasiruošti politiniam darbui, kaip to reikalauja krikš čioniškosios pasaul ėži ūros principai, kad iš ėję į visuomeninio gyvenimo srit į, ateitininkai pasirodyt ų kaip visuomenin ės pusiausvyros ir visuotinio solidarumo šalininkai. Kaip ir oficialiojoje katalik ų ideologijoje, taip ir šiame dokumente pažym ėta, kad katalikai gali burtis į politines partijas ir dirbti politin į darb ą, ta čiau privalo b ūti krikš čioniškos kult ūros reišk ėjai. Tokie uždaviniai buvo apibr ėžti ateitininkams, pripaž įstantiems oficiali ąją ideologij ą, trejiems metams iki 1930 m. kongreso . Šiame dokumente išreikštas tvirtas tik ėjimas, kad per trejus metus organizacija sustipr ės visais poži ūriais: ateitininkai įsis ąmonins principus ir pareigas, organizacija persitvarkys pagal reorganizacijos plane numatytus kriterijus, bus pasiekta pažangos ateitinink ų fizinio, dorinio ir protinio pasirengimo gyvenimui srityje, inteligentiškumas įgis nauj ų bruož ų, kūrybin ės nuostatos reikšis vertingais pasiekimais meno ir mokslo srityse ir visa tai prisid ės prie visuomen ės aukštesn ės kult ūros.

62 Atsišaukimas tur ėjo įkvepian čios dvasios, tik ėjimo organizacijos ideologija ir žmogumi, galin čiu įgyvendinti žmogui, tautai, valstybei, tik ėjimui reikšmingas id ėjas. ,,Mes tikime, draug ės ateitinink ės ir draugai ateitininkai, kad 1930 met ų kongresas, eidamas po Vytauto Didžiojo vėliava, gal ės dar ryškiau negu Reorganizacin ė Palangos konferencija apreikšti gl ūdin čias jumyse dvasines k ūrybines galimybes ir demonstruoti kult ūrini ų atsiekim ų, reikšming ų visai m ūsų tautai. Tad dr ąsiai stokite su naujomis j ėgomis ir naujais pasiryžimais į nauj ą m ūsų gyvenimo bei veikimo laikotarp į ir uoliai dirbkite m ūsų tautinio bei religinio atgimimo darb ą <...>‘‘ (Židinys, 1927, Nr. 10, p. 242). Naujoji ateitinink ų vadovyb ė, reaguodama į gyvenimo reikalavimus, dirbo kryptingai ir reng ė aktualaus turinio dokumentus. Ateitinink ų organizacijai, pašauktai vadovautis visuomeniškumo principu, buvo aktualu, gauti informacij ą apie visuomenin ės veiklos b ūdus ir priemones. Tuo tikslu S. Šalkauskis 1927 m. gruodžio 30 d. skait ė sendraugiams paskait ą, kurioje konceptualiai aptar ė veiklos b ūdų ir priemoni ų problemas: • kiekvieno žmogaus veikla visuomenine prasme turi b ūti suderinta su esminiais visuomen ės reikalais ir jos gerove; visuomenin ė veikla turi b ūti grindžiama racionaliai pateisinamomis principin ėmis nuostatomis ir suderinta su galutiniu visuomen ės idealu; visuomenin ė veikla neturi atitr ūkti nuo realios tikrov ės, reali ų galimybi ų ir turi b ūti vykdoma moksliniais pagrindais; • visuomenin ėje veikloje kova už principus ir taikos dvasia turi b ūti derinama pagal tai, kokie interesai yra paliesti, kokios priemon ės yra taikomos ir koki ų tiksl ų yra siekiama; visuomenin ėje veikloje nuosekliai realizuojant principus, kompromisai galimi ir b ūtini; • visuomenin ės veiklos taktika turi b ūti grindžiama tvirtomis principin ėmis nuostatomis, derinama su kompromisais ir parengta orientuojantis į faktinius sugeb ėjimus j ą realizuoti siekiant visuomenin ės pažangos aktualiomis gyvenimo aplinkyb ėmis; visuomenin ė veikla turi b ūti atliekama pradedant minimum programa ir einama prie maksimum programos; • visuomenin ėje veikloje turi b ūti derinama individuali atskir ų asmen ų iniciatyva, veiklumas ir vadovavimas (aristokratinis pradas) su sutelktu pla čiųjų masi ų dalyvavimu (tai demokratinis elementas); kadangi faktiškai niekas negali suvienyti visuomen ės paži ūrų ir interes ų skirtum ų, tod ėl atskiros veikian čios grup ės turi realizuoti bendriausius visuomeninio gyvenimo tikslus;

63 • visuomenin ė veikla tur ėtų b ūti atribota nuo partinio ekskliuzyvizmo, kuris reiškia, jog partijos savo reikalus kelia aukš čiau už visuomen ės pažang ą ir gerov ę, vengti demagogini ų priemoni ų, kurios turi pad ėti įgyti žmoni ų pritarim ą nedoru b ūdu; visuomenin ė veikla turi aukl ėti ir tuos , kurie s ąmoningai joje dalyvauja, ir tuos, kurie yra kaip pasyv ūs ar nes ąmoningi įrankiai; • katalikiškoji visuomenin ė veikla turi skirtis nuo pasaulietin ės tuo, kad jos veik ėjai, tur ėdami teorin į ir praktin į pasirengim ą ir dorines nuostatas, privalo tur ėti ir religin ę intencij ą, atitinkan čią Katalik ų Bažny čios supratim ą (Šalkauskis, Tiesos kelias, 1928b, p. 37-38). Ateitinink ų vadovyb ė, siekdama aktyviai prisid ėti prie valstyb ės pamat ų stiprinimo, gerai suprato, kad reikia spr ęsti visuomen ės aukl ėjimo problemas, o prie to aktyviai turi prisid ėti ateitinink ų organizacija. Kad vykt ų kokybiškas darbas, ateitininkams buvo sistemingai aiškinama, kaip naujomis gyvenimo s ąlygomis turi b ūti taikoma patobulinta ideologija. Atskirame dokumente išsamiai ir prieinamai buvo aiškinami ateitinink ų tobulinimosi būdai ir edukacin ės veiklos uždaviniai.

2.3.2. Tautiškumo principo aktualizavimo prasm ė

Tautiškumo principas intensyviau aiškinamas nepriklausomyb ės dešimtme čio proga. Tai buvo aktualu, nes siejosi su organizacijos prigimtimi ir kilme. 1928 m. Vyriausiosios valdybos parengto ,,Atsišaukimo‘‘ turinys buvo t ęsinys t ų id ėjų, kurios buvo keliamos reorganizacin ėje ateitinink ų konferencijoje. Jo tikslas - įvertinti gyvenimo realyb ę, konstatuoti, kas pasiekta, prognozuoti, kaip galėtų ir tur ėtų b ūti (Šalkauskis, Ateitis, 1928a, Nr. 2-3, p. 72-80.). Dokumente teikiama medžiaga buvo reikšminga ateitinink ų tautiškumui stiprinti. ,,Atsišaukime‘‘ pažym ėta, kad ateitinink ų organizacijai valstyb ės dešimtmetis ypatingai reikšmingas, nes tai yra proga kritiškai įvertinti savo veikl ą. S ąmoninga nuostata esminiais tautos gyvenimo įvykiais ateitininkams svarbu, nes nuo jos priklauso tolesnis tautos likimas. Savo ideologijoje vienydami tautin į individualum ą su universaliu krikš čioniškosios pasaul ėži ūros turiniu, ateitininkai stiprina dvi pagrindines tautos gyvenimo galybes - katalikyb ę ir lietuvyb ę. Ateitininkai yra ateities žmon ės, nuo kuri ų priklauso tautos likimas. Dokumente didel ė prasm ė suteikta ateitinink ų idealui, kuriuo ateitininkai pasitiki, brangina. Taigi dokumente kalbama apie ateitinink ų s ąveik ą su tautos likimu ir tod ėl tautos švent ė ateitininko gyvenime laikoma

64 ypatinga švente. Ši diena vertinama kaip pasiryžim ų diena. Ateitinink ų pareiga ši ą dien ą apm ąstyti, kas yra m ūsų tauta, koks jos pašaukimas, kuo ateitininkai gali prisid ėti realizuojant š į pašaukim ą. Dokumente ateitininkai raginami pasiryžti naujiems kult ūrin ės k ūrybos žygiams, ištikimai ištverti, garbingai kovoti, k ūrybiškai dirbti ir laim ėti (Šalkauskis. Ateitis, 1928a, Nr. 2-3, p. 72-80.). Tautos švent ės dien ą Vyriausioji valdyba kviet ė ateitininkus įsis ąmoninti, nuo ko priklauso tautos išlikimas (norint gyventi, reikia klest ėti), džiaugtis nepriklausomo gyvenimo pradžia ir galutinai atsikratyti išorini ų ir vidinių vergov ės varžt ų. ,,Atsišaukimu‘‘ atgaivinamos ir išple čiamos ateitinink ų žinios apie tautos gyvasties s ąlygas. Pirmoji - ištikimyb ė tautiniam savo individualumui bei jos tradicijoms. Dokumente teikiama pavyzdži ų iš tautos istorijos, kai susik ūrusi valstyb ė augo, stipr ėjo grei čiau negu tautinis susipratimas ir kult ūrinis brendimas. Tai paskatino valdan čiuosius pasiduoti svetimoms įtakoms, nusižengti tautinei individualybei ir nutraukti ryšius su tautos tradicijomis. Tod ėl valstyb ė suiro. Valstyb ės atgimimui buvo reikalingas tautinis atgimimas, t.y. visuomen ės ir šviesuomen ės gr įžimas prie tautini ų gyvenimo form ų ir tautini ų tradicij ų. Reikšminga patirtis, įgyta laikotarpiu nuo ,,Aušros‘‘ atsiradimo iki pirmojo pasaulinio karo. Paaišk ėjo, jog tautos gyvenimo pilnatv ė reikalauja nepriklausomo valstyb ės reiškimosi ir tiktai tas valstybinis gyvavimas reikšmingas, kuris pagr įstas tautine visuomen ės daugumos individualybe. Lietuvi ų tauta b ūtent ir prarado savo nepriklausomyb ę, kai valdantieji sluoksniai buvo išsižad ėję tautin ės ištikimyb ės, ir atgavo nepriklausomyb ę, kai išk ėlė atgimimo š ūkį ir prad ėjo tautin ės k ūrybos darb ą. Taigi tauta, kuri nori gyventi nepriklausomai, privalo tur ėti tvirt ą vali ą, b ūti ištikima tautin ėms tradicijoms, jas saugoti. ,Atsišaukime‘‘, skirtame valstyb ės 10-osioms metin ėms, teikiama tokios informacijos, iš kurios ateitininkai gal ėjo pasimokyti - akcentuojama, kad gyvenimas visada reikalauja kovos. Ši mintis iliustruojama pavyzdžiais iš lietuvi ų tautos gyvenimo: lietuviai kovojo, kai steng ėsi atsispirti prieš rus ų brukam ą ,,graždank ą‘‘, gabeno lietuvišk ą spaud ą per sien ą, kovojo už nepriklausomyb ę Kražiuose. Kovojo lietuviai ir tada, kai per Did įjį Vilniaus Seim ą reikalavo Lietuvai autonomijos ir skelb ė kov ą autokratiškai rusų valdžiai. Tai buvo pasiruošimas kovai už nepriklausomyb ę. Tautos gyvasties id ėją ,,Atsišaukimo‘‘ iniciatoriai grind ė herojiška tautos žmoni ų kova už tautos išlikim ą. ,,Atsišaukime‘‘primenamos kovos su didžiaisiais kaimynais - kova laim ėta, nes kovoje už tautin ę gyvyb ę laimi dažniausiai tas, kieno

65 teis ės yra šventos. Pagarbiai prisimenami tie kovotojai, kurie pasiryžo patys paaukoti savo gyvyb ę už tautos išlikim ą (Šalkauskis. Ateitis, 1928a, Nr. 2-3, p. 75). Patriotizmu persmelktos ir kitos ,, Atsišaukimo‘‘ eilut ės, kalban čios apie tautos išlikimo s ąlygas. Tai - intensyvus kuriamasis darbas . B ūtent tauta, esanti ištikima tautin ėms savo tradicijoms, sugebanti kovoti už savo teises, dirbti k ūrybin į darb ą, įstengia s ėkmingai atsilaikyti prieš stipresni ų taut ų išpuolius. ,,Gyvenimas yra ne tik ištikima ištvermė ir nuolatin ė kova, bet ir nepaliaujamas darbas, ir dargi kuriamasis darbas“ (Šalkauskis. Ateitis, 1928, Nr. 2-3, p. 76). Aktyvaus veiklumo mintis dokumente ypa č akcentuojama: atskiras asmuo ar visa visuomen ė be iniciatyvos, k ūrybini ų užmoj ų, patvaraus darbo, perspektyvos negali pasižym ėti ne tik produktyvumu, bet ir atsparumu grumiantis už gyvenim ą. Tokio darbo pareikalavo pirmasis nepriklausomyb ės dešimtmetis, įveikiant kult ūrin į atsilikim ą. (Šalkauskis. Ateitis, 1928a, Nr. 2-3, p. 76). Dokumente atkreipiamas ateitinink ų d ėmesys į per nepriklausomyb ės dešimtmet į atliktus darbus, kurie reikalingi tautai, apsisprendusiai gyventi nepriklausomai: tauta suk ūrusi valstyb ės pamatus, reiškiasi visuomeniniame gyvenime derindama savo etnišk ąjį pob ūdį su universalumu; lietuvi ų kalba, pirm ą kart ą tapusi valstybine kalba, pritaikoma visose kult ūrinio gyvenimo srityse. Atkreipiamas ateitinink ų dėmesys ir į kitus pasiekimus; padaug ėjo švietimo įstaig ų, veikia universitetas, krašto pramon ė ple čia gamyb ą, kyla krašto kult ūra. Šis akcentas tautos istorijai, skaudžiausiems ir reikšmingiausiems įvykiams, d ėmesys žmoni ų aukojimuisi ir k ūrybiniam darbui buvo reikšminga edukacin ė priemon ė, nat ūraliai patraukianti, žavinti, įkv ėpianti ateitininkus eiti į kov ą už tautos reikalus. Dokumente ateitininkai betarpiškai kvie čiami stiprinti min ėtų trij ų veiksni ų vaidmen į, t.y. ištikimyb ę tautos tradicijoms, kov ą už savo teises ir intensyv ų kuriam ąjį darb ą. Vyriausioji ateitinink ų valdyba organizacijos veiklos pasiekimus min ėtų trij ų veiksni ų aspektu steng ėsi vertinti objektyviai. Pripaž įstama, kad tautin ė individualyb ė n ėra išugdyta nei priva čiame, nei visuomeniniame gyvenime, kad kova net už primityviausias teises n ėra baigta, o kuriamasis darbas dar n ėra visuotinai reikšmingas: • tautin ė individualyb ė n ėra ryškiai realizuota gyvenime. Tai liudija kalbos b ūkl ė. Kalba n ėra moksliškai ištirta ir sunorminta. Tautos istorija taip pat n ėra metodiškai ištirta ir tiksliai nušviesta jos pagrindini ų linkmi ų atžvilgiu. Naujoji karta dar nesudaro glaudžios visumos su praeitimi. Etniškasis tipas dar n ėra įgav ęs

66 kult ūrinio pastovumo. Tautin ė individualyb ė n ėra pasireiškusi sugestyviu ryškumu, kult ūrinio tipo pastovumu, kurie charakterizuoja tautyb ę; • tauta n ėra sutapusi su teritorija, kad ši b ūtų nelie čiama ir negin čijama kit ų taut ų. Tod ėl žymi teritorijos dalis yra užgrobta. Ateitininkai tikinami, kad nurimti tod ėl negalima, kol Vilnius nėra gr ąžintas ir tap ęs kult ūriniu lietuvi ų centru nepriklausomos, integralios jos teritorijos ribose. Kova už nepriklausomyb ę laim ėta tik iš dalies (Šalkauskis. Ateitis, 1928a, Nr. 2-3, p. 77); • valstyb ės vidaus pad ėtis neleidžia nusiraminti d ėl visuomen ės nari ų s ąmoningumo. Tautos gyvenime ir teritorijoje ypa č aktualu visiška nepriklausomyb ė ir tautos visuomeninio bei kult ūrinio apsisprendimo laisv ė. Iš ties ų – tai yra dvi laisv ės-išorin ė ir vidin ė. Jos kol kas n ėra pasiekta; • kuriamasis darbas n ėra reikiamo lygio. Kult ūrin į atsilikim ą l ėmė nepalankios tautos gyvenimo aplinkyb ės. Per dešimtmet į atliktas kūrybinis darbas nereiškia visuotinai reikšmingos k ūrybos. Toks lygis bus pasiektas, kai kiekvienas žymesnis kult ūrinis laim ėjimas tur ės reikšm ės tautai ir visai žmonijai. K ūrybinio idealo iškelti neišdr įstanti tauta niekada nebus pripažinta lygiateise tarp kit ų taut ų. Dvasin ė tautos didyb ė priklauso nuo jos darbingumo, sąmoningumo, užsimojimo ir ištikimyb ės kult ūriniam savo pašaukimui. ,, Atsišaukime‘‘ pabr ėžiama, kad nepaprasto likimo lietuvi ų tauta turi išdr įsti galvoti apie kult ūrin ę dvasin ę didyb ę ir jos siekti per visuotinai reikšming ą k ūryb ą. Tai yra s ąlyga pateisinti savo b ūtį ir laim ėti garbing ą viet ą taut ų bendrijoje, priemon ė, leidžianti apginti nelie čiamas savo teises nuo galingesni ų kaimyn ų prievartos. Dokumente išsamiau kalbama apie tautos pašaukim ą nul ėmusias sąlygas. Ta informacija ateitininkams reikšminga vykdant savo ideologij ą, ugdantis s ąmoningum ą ir patriotizmo jausm ą. Minima, kad pašaukim ą l ėmė etniškasis savitumas, turtinga kalba, geografin ė pad ėtis tarp Ryt ų ir Vakar ų, tragiškas istorinis likimas, savita visuomen ės evoliucija, patyrusi aristokratizmo ir demokratizmo kraštutinumus. Tautos likimas turi paskatinti susidom ėti jos pašaukimu, j į aiškiai įsis ąmoninti bei realizuoti tautin ėje k ūryboje. Laukiamas rezultatas - įvairi ų gaival ų pusiausvyra, kult ūrin ė tolerancija, bendražmogiškosios kult ūros element ų sintez ė tautin ės kult ūros turinyje (Šalkauskis. Ateitis, 1928a, Nr. 2-3, p. 78).

67 Atsišaukimas ragina, kad ateitininkai stot ų į sunk ų ir atsaking ą tautos kūrybos darb ą. Išreiškiamas tik ėjimas ir viltis, kad šeši t ūkstan čiai jaunimo, jungian čio savo gyvenime bei veikloje - religij ą ir tautyb ę, gali nulemti tolesn į kult ūrin į jos likim ą. Ateitinink ų federacijos vyriausiosios valdybos prezidiumas sistemingai reagavo į įvairius tautos istorijos faktus ir j ų fone aptar ė ateitinink ų veiklos pasiekimus bei artimiausius uždavinius, siūlė priemones, kaip siekti pagrindinio idealo. Tai apibr ėždavo atsišaukimuose, paskaitose, kaip edukacin ėse formose. 1929 m. balandžio m ėn. spaudos atgavimo sukakties proga išleido ,, Atsišaukim ą‘‘ , kuriame įvertino lietuviškos spaudos draudimo pasekmes. Rusų vyriausyb ės reikalavimas diegti ,,graždank ą‘‘ buvo brutali, niekuo nepateisinama prievarta (Šalkauskis. Židinys, 1929c, Nr. 4, p. 355-362). Jei lietuvi ų tauta b ūtų apsisprendusi ją diegti , tai b ūtų reišk ę savo tautin ės savimon ės išsižad ėjim ą. Aiškinama ateitininkams, jog tauta, išsižad ėdama legalios spaudos, dar ė didel ę moralin ę ir kult ūrin ę auk ą, bet ši auka buvo geresn ės ateities laidas: nenustojusi tautin ės savo vert ės pajautimo ir pasiryžusi laisvai apsispr ęsti kult ūriniame gyvenime, tauta stojo į nepriklausomyb ės keli ą ( Šalkauskis. Židinys, 1929c, Nr. 4, p. 356). ,,Atsišaukime‘‘ aptarta tautos patirtis – tai puiki ateitinink ų aukl ėjimosi pamoka. ,, Atsišaukime‘‘ pateikta ir daugiau spaudos netekusios tautos žmoni ų promet ėjiško didvyriškumo pavyzdži ų: promet ėjiškais pavadinti knygneši ų, slapt ų kult ūros ir šviesos neš ėjų, žygdarbiai. ,,Jei m ūsų tauta panor ėtų tinkamai pažym ėti šit ą garbing ą m ūsų tautos istorijos lap ą, jai tereik ėtų pastatyti paminkl ą nežinomam knygnešiui, kuris, išk ėlęs viena ranka švytur į, o antra kilnodamas rašt ų našt ą, reikšt ų mums t ą pat į, k ą kitoms tautoms reiškia triumfo arkos ar laisv ės statulos‘‘(Šalkauskis. Židinys, 1929c, Nr. 4, p. 357). Min ėtame dokumente kreipiama ateitininkus s ąmoningai apm ąstyti savo pareigas ir iš istorijos mokytis, patvarumo, pasiaukojimo, dr ąsos ir pasiryžim ų. Edukaciniu atžvilgiu tikslinga, kad ateitininkams skirtame dokumente raginama mokytis iš istorin ės patirties: už spaudos laisv ę kovojusi ų garbingas atminimas draudžia nusikalsti prieš spaudos laisv ę esamomis sąlygomis. Tai drauge interpretuojama kaip prievol ė valstyb ės vadovams ir tiems, kurie naudoja spaud ą kaip įrank į visuomen ės reikalams, neteis ėtai varžo spaud ą ir spaudos laisv ę panaudoja nedoriems tikslams. Dokumente teigiama, kad ateitininkai n ėra spaudos laisv ės gyn ėjai, ta čiau stojant į toki ą kov ą b ūtina prieš tai įsis ąmoninti, kad spauda yra

68 dviašmenis ginklas, kuris gali nešti išganym ą ir mirt į. Tod ėl spauda turi būti reglamentuojama išmintingais nuostatais ir laisva nuo biurokrat ų. Neigiamai vertinama, kad net katalikiško jaunimo nepolitin ė spauda stengiamasi padaryti priklausoma nuo valdinink ų. Joje neleidžiama skelbti krikš čioniško teisingumo ir solidarumo id ėjas. ,,Atsišaukime” rekomenduojama pertvarkyti spaud ą: • sudaryti s ąlygas, kad spauda b ūtų apsaugota nuo biurokratin ės prieži ūros, o visuomen ė nuo demoralizavimo spaudos priemon ėmis; • būtinas greitas, visiems lygus, objektyvusis pla čiomis paži ūromis besivadovaujantis teismas spaudos byloms spr ęsti; • tautai iškyla opus uždavinys - sukurti vieš ąją nuomon ę, kuri neleist ų spaudos priemon ėmis daryti žal ą visuomen ės tvarkai, žmoni ų dorovei. Šie uždaviniai dokumente adresuoti visoms s ąmoningoms tautos žmoni ų grup ėms, bet labiausiai - ateitininkams, kaip inteligentiškos katalikiškos jaunuomen ės organizacijai (Šalkauskis. Židinys, 1929c, Nr. 4, p. 358). Dokumento autori ų nuomone, visuomen ė dar tebeeina dechristianizacijos ir kult ūrin ės dekadencijos keliu, id ėjinio bolševizmo linkme, tad vis ų katalik ų, dvasinink ų ir pasaulie čių, pareiga atlikti apaštalavimo pareig ą spaudos, rimtai atsid ėjus ruoštis katalikiškos spaudos reikalams. Tad kiekvienas ateitininkas moksleivis, atlikdamas užduotis, privalo įsis ąmoninti, kad šis darbas turi ryš į ir su b ūsimu apaštalavimu per spaud ą. Studentams privalu pažinti periodin ės spaudos administravimo bei redagavimo principus, išbandyti j ėgas praktiniame darbe. Didžiausios pareigos skiriamos katalikams sendraugiams. Jie turi būti tikri kovotojai už ties ą ir dor ą. Taigi dokumentas orientavo ateitininkus r ūpintis spaudos reikalais, įsis ąmoninti krikš čioniškos spaudos principus: • krikš čioniškosios spaudos idealais privalo b ūti tiesa ir teisyb ė. Kad b ūtų tinkamai tarnaujama jiems ir j ų siekiama, svarbu nusiteikti doriniu atžvilgiu ir išsiugdyti nusiteikim ų, reikaling ų kult ūringai kovai už teisyb ę ir ties ą. B ūtent Lietuvos visuomen ėje, vykstant kovai už įsitikinimus ir interesus reiškiasi ypatingai žema kult ūra; • katalikams žinotina, kad ta kova, kuri ą vykdo katalikai spaudoje už ties ą ir teisyb ę, turi b ūti suderinta su krikš čioniškos etikos reikalavimais. Kiekvienam katalikui, pasiryžusiam ginti krikš čionišk ąją pasaul ėži ūrą ir krikš čionišk ąją pasaulio tvark ą, stiprus objektyvumo jausmas ir didelis teisingumo pajautimas yra

69 privalomos savyb ės. Garbinga kova reikalauja riteriškos, džentelmeniškos taktikos diskutuojant su priešininku; • siekiant tiksl ų spaudos srityje, reikšming ą vaidmen į vaidina pozityvus kuriamasis darbas. Turint tiksl ą sudaryti s ąlygas žmon ėms geriau pažinti katalikišk ą pasaul ėži ūrą, remiantis ja įvertinti pasaulyje vykstan čius įvykius ir daryti jiems įtak ą. Tam tikslui b ūtinas pozityvus kuriamasis darbas, kuris reikalauja pasiruošimo, intelektualinio išsilavinimo ir literat ūrinio sugeb ėjimo. Katalik ų spauda iki šiol n ėra pasiekusi reikiamo lygio kaip tik tod ėl, kad iki šiol n ėra parengta spaudos darbuotoj ų, turin čių tvirtas dorines nuostatas ir nusiteikimus džentelmeniškai kovai; • aeitinink ų spauda - ,,Ateitis‘‘, ,,Naujoji vaidilut ė‘‘, ,,Židinys‘‘ - pakankamai kokybiška. Tikslinga, kad ateitininkai inicijuot ų id ėją, jog visuomen ėje b ūtų formuojama dorovinio turinio viešoji nuomon ė apie spaud ą apskritai. Be tokios nuomon ės, sunku tik ėtis, kad spauda Lietuvoje ger ėtų (Šalkauskis. Židinys, 1929c, Nr. 4, p. 361). • spaudos b ūkl ė Lietuvoje nuo jos atgavimo nepasiek ė reikiamo lygio. Tod ėl artimiausioje ateityje visuomen ės prievol ė yra aktyviau veikti spaudos srityje, nes spaudos žodis yra tautos dvasios išraiška, pagal kuri ą vertinama visa tauta. Ateitinink ų vadovyb ė išnaudojo valstyb ės šventes ir sukaktis atskiriems ideologijos dalykams aktualizuoti, ypa č – tautiškumui. Šie renginiai – edukacin ės veiklos rezultat ų kritiško įvertinimo, saviugdos aktualizavimo proga. Tautos likimas siejamas su - religijos ir tautiškumo išlaikymu. Ateitinink ų tautiniam s ąmoningumui, kult ūrinei brandai stiprinti tikslingai panaudotos spaudos atgavimo sukakties metin ės.

2.3.3. Ateitinink ų ideologijos įgyvendinimo praktikoje vertinamasis aspektas

Ateitininkijos vadovyb ė, rengdamasi jubiliejiniam kongresui, atliko didel į švie čiam ąjį darb ą. Be Vyriausiosios valdybos atsišaukim ų, ateitinink ų vadas neretai susitikin ėjo su ateitininkais, praktikavo įvairias švietimo ir ugdymo formas. 1929 m. rugs ėjo m ėnes į student ų ateitinink ų metin ėje konferencijoje S. Šalkauskis skait ė paskait ą „Ateitinink ų ideologija ir josios realizavimas gyvenimo praktikoje.“ Joje aptarti

70 įvair ūs ugdomieji ideologijos aspektai (Šalkauskis, Židinys, 1929a, Nr. 11, p. 313-326). Ideologijos esm ė ir jos reikšm ė gyvenime . S. Šalkauskis, pažym ėjo, kad vadovautis krikš čioniška pasaul ėži ūra yra sunku. B ūtent esant Lietuvoje tokiai situacijai, svarbu nenurimti, objektyviai vertinti savo paj ėgum ą. Jis aiškino ateitininkams ideologijos esm ę ir j ą siejo su pasaul ėži ūros ugdymu. Ideologija - tai viening ų id ėjų sistema, apib ūdinanti kuri ą nors vien ą pasaul ėži ūrą ir pabr ėžianti praktin ę žmogaus gyvenimo krypt į. Nuosekliai suformuotas žmogaus nusistatymas, išplaukiantis iš jo pasaul ėži ūros, yra ideologija. Ideologija yra id ėjų mokslas arba išpažinimas, kuris atskleidžia žmogaus idealus. Taigi ideologijos klausimas yra labai svarbus susidarant žmogui nuostatas ir veikiant gyvenime. Ateitininkams primin ė, kad organizacija turi savo ideologij ą, kurios pagrindas katalikiška ideologija, nors pažym ėjo ir tai, jog įsigyvenimas į ši ą pasaul ėži ūrą, visiškas jos supratimas ir susiformavimas, realizavimas yra sunkus uždavinys, ta čiau tai yra privaloma katalikams ir katalikiškajai jaunuomenei (Šalkauskis, Židinys, 1929a, Nr. 11, p. 314). Paskaitos tikslas buvo atkreipti ateitinink ų d ėmes į į tai, kaip ideologija tur ėtų b ūti įgyvendinama. S.Šalkauskis išk ėlė kelis momentus, reikalingus ideologijai įgyvendinti: būtinas ideologinis s ąmoningumas, tinkamas susiorganizavimas ir id ėjinis veiklumas. Organizacijos vadas pažym ėjo, kad be ideologinio s ąmoningumo , ne įmanoma realizuoti jokios pasaul ėži ūros idealo. Tai patvirtina psichologijos d ėsnis, kurio esm ė: nihil volitum nisi praecognitum - nieko nenorima, kas n ėra anks čiau pažinta. Nat ūralu, kad nesant idealo ar nenorint jo įgyvendinti, jis pats savaime ne įsigal ės. Ideologiniam s ąmoningumui S. Šalkauskis priskiria dvi funkcijas - realizuojant ideal ą jis yra pradedamasis ir vedamasis momentas. Veikimo krypties nuoseklumas priklauso nuo to, koks idealas – ar aiškus ir vertingas. Veikimo nuoseklumas visada priklauso nuo s ąmoningumo laipsnio. S. Šalkauskis aiškina, kad kalbant apie ideologij ą, teisingausias principas yra ,,pirma doktrina, paskui akcija.‘‘( Šalkauskis. Židinys, 1929a, Nr. 11, p. 314). S. Šalkauskis, kalb ėdamas apie ideologin į s ąmoningum ą, kritikavo katalikus: nes ąmoningumas kenkia katalik ų reikalams, kad net priešai nesugeba taip pakenkti, kaip tai sugeba patys katalikai. Apie ateitinink ų s ąmoningum ą raš ė dviem atžvilgiais: kaip yra ir kaip tur ėtų b ūti ateityje. Vyriausiasis vadas abejojo katalik ų ateitinink ų sąmoningumu, tiksliau, ar ateitininkai yra išstudijavę visus ateitinink ų vadovyb ės dokumentus.

71 Antra, kod ėl ateitininkams tr ūksta ideologinio s ąmoningumo: jie nereaguoja prieš ideologinius ir pasaul ėži ūrinius išpuolius, ypa č spaudoje, arba reaguoja mažiau ir re čiau negu privalu padaryti. Vyriausiasis vadas primena ugdymo d ėsn į, kad s ąmon ėjama visada konkre čioje kovoje, kova už ties ą yra kova su melu ir netiesa. S. Šalkauskis konstatavo, kad katalik ų abejingumas melui padar ė žalos jiems patiems ta prasme, jog kai kurie katalikai patik ėjo, kad jie visuomeniniame ir politiniame veikime yra dešinysis, vadinasi, vienašališkas konservatoriškas sparnas. Tuo tarpu katalikai pagal krikš čionišk ąją pasaul ėži ūrą ir ideologines nuostatas yra pusiausvyros, taikos, nuoseklios pažangos, prigimtini ų teisi ų visuomen ėje gyn ėjai. Tre čias priekaištas ateitininkams d ėl j ų s ąmoningumo tas, kad ateitininkai neprieštarauja kaltinimams, jog jie falsifikuoja ideologij ą. Ta čiau ateitininkai kaltinami dezorganizavimo tikslais: norima susilpninti jų nuostatas, kad laim ėtų kiti idealai. Pvz., ateitininkai buvo paskelbti religinio asketizmo atstovais, o jaunieji tautininkai - sintetikais, remiantis loginiu sofizmu. Tai padaryta ne pagal s ąvok ų esm ę, bet pagal galim ų individ ų skai čių. Pagal S. Šalkausk į, sintetine srove galima vadinti tik ateitininkus, nes j ų ideologijoje randa vietos pozityviai suprantama pažanga ir tautiškumas. Tad d ėl ateitinink ų s ąmoningumo S. Šalkauskis išd ėsto tris teiginius, tris ugdymosi pareigas: • įsigilinti į ateitinink ų principus ir pareigas bei susigyventi su jais; • organizuotai ir sistemingai ginti savo ideologij ą kitose gyvenimo aplinkyb ėse; • tur ėti nuoseklias ideologines nuostatas tais klausimais, kuriuos kelia gyvenimas (Šalkauskis. Židinys, 1929a, Nr. 11, p. 319). S. Šalkauskis išsamiai aiškino organizuotumo vaidmen į vykdant ideologij ą: jokia ideologija ne įmanoma įgyvendinti, tr ūkstant geros organizacijos. Organizacin ės priemon ės aktualizuoja pasaul ėži ūrą visuomen ėje ir padeda įgyvendinti tikslus. Organizacijos tipas priklauso nuo ideologijos turinio, nuo aktuali ų aplinkybi ų, kuriomis tenka dirbti: • kuo turtingesn ė pasaul ėži ūra, tuo sud ėtingesn ė yra organizacija, kuri turi stiprinti pasaul ėži ūrą; • katalikiškosios organizacijos remiasi universalia krikš čionišk ąja pasaul ėžiūra. Tod ėl reikalauja ypatingo pasiruošimo, tvarkos, drausm ės ir ideologinio nuoseklumo; • organizaciniai klausimai turi b ūti atidžiai studijuojami ir praktiškai sprendžiami bendromis pastangomis;

72 • tik tobulinant organizacines kompetencijas, ateitinink ų ideologijos įgyvendinimas gali ger ėti. (Šalkauskis. Židinys, 1929a, Nr. 11, p. 123). Antras problemos aspektas – organizacijos tipo ryšys su visuomeninio gyvenimo aplinkyb ėmis. S. Šalkauskis kaip tik pabr ėžia, jog katalikiškoji pasaul ėži ūra iš principo universali laiko, vietos, gyvenimo problem ų atžvilgiais, realizuojama konkre čiose gyvenimo aplinkyb ėse, dažnai pareikalauja iš savo vykdytoj ų tinkamai prisiderinti prie t ų aplinkybi ų. S. Šalkauskis aptar ė katalikiškos organizacijos veiksmus, lygindamas su bolševik ų ir fašist ų akcijomis. Jis pažym ėjo, kad bolševikams ir fašistams b ūdinga daug kas bendra: bes ąlygiškas paklusnumas savo vadams, korporacinis drausmingumas, visiškas pasiaukojimas savo tikslams, pasiryžimas imtis griežt ų priemoni ų savo tikslams pasiekti, universali ų princip ų ir prigimt ųjų teisi ų paneigimas. Konkuruojant su bolševikais ir fašistais, S. Šalkauskis si ūlo laikytis tokios strategijos: • tai, k ą turi teigiama fašistai ir bolševikai ir kas priklauso nuo laikme čio reikalavim ų, katalikai turi perimti, kad neb ūtų atsilikta, nes atsilikimas lemt ų pralaim ėjim ą; • tai, kas yra neutralu doriniu atžvilgiu, bet naudinga kovoje, gali būti katalik ų pasisavinta su s ąlyga įprasminant tai gerais tikslais ir intencijomis; • nuo to, k ą fašistai ir bolševikai turi neigiama, atsiriboti. Pirmajai teigiam ų savybi ų grupei S. Šalkauskis priskiria grupin į drausmingum ą, pasitik ėjim ą savo vadais, griežt ą paklusnum ą jiems ir visišk ą pasiaukojim ą savo idealams. Krikš čioniškoji pasaul ėži ūra turtingoje ir sud ėtingoje savo ideologijoje randa vietos aristokratizmo ir demokratizmo principams , nes sugeba vienodai vertinti asmen į ir kolektyv ą. Prie antrosios grup ės savybi ų S. Šalkauskis priskiria griežt ą karing ą temperament ą, nevengiant į kovos ir griežt ų priemoni ų. Toks temperamentas, apvaldytas išmintingais įsakymais, savo esme n ėra blogas. Jis tampa net teigiama katalik ų ypatybe tada, kai katalikyb ės priešai provokuoja katalikus į kov ą. Prie tre čiosios grup ės ypatybi ų ateitinink ų vadas priskiria amoralias fašist ų ir bolševik ų nuostatas, kurios ver čia juos paneigti universaliuosius principus ( pvz., teisingum ą), prigimt ąsias teises (pvz., laisvo pareiškimo teis ę) ir laim ėtas kult ūros vertybes (pvz., laisv ą spaud ą, nepriklausomas organizacijas). S. Šalkauskis pataria katalikams išsiugdyti pagarb ą universaliems principams, geb ėjim ą respektuoti prigimtines teises, branginti amžin ąsias kult ūros vertybes.

73 S. Šalkauskis tik ėjo katalik ų pergale - kovoje už krikš čioniškosios pasaul ėži ūros idealus jie laim ės, jei išsiugdys drausmingum ą, privalom ą paklusnum ą vadovybei, pasiaukojim ą už savo idealus, apsisprendim ą iki galo kovoti už juos. Vadas pažym ėjo, kad ateitininkai turi pripažinti nurodytas veiklos kryptis, ruoštis tokiai katalikiškajai akcijai, kuri yra galima ir privaloma konkre čiomis laiko ir vietos aplinkyb ėmis. Tai reiškia, kad ateitininkai įtvirtina savo organizacijoje drausmingumo princip ą, subordinacijos ir pasiaukojimo dvasi ą, turi daugiau pasiryžimo kovoti už savo organizacijos laisv ę ir nelie čiamum ą. Aktualus uždavinys – rengti vadus (Šalkauskis. Židinys, 1929a, Nr. 11, p. 176). S. Šalkauskis kryptingai aiškino, jog s ąmoningumo ir susiorganizavimo ideologijai įgyvendinti, nepakanka. Reikalingas id ėjinis veiklumas . S. Šalkauskis mini dvi veiklumo raiškos formas: teigiam ą ir neigiam ą. Pirma reiškiasi, kai tenka ginti savo idealus gyvenimo kovoje, antroji - kūrybiškai juos vykdant gyvenime. Organizacija kovodama už laisv ę ir teises mokosi prisitaikyti prie kovos reikalavim ų. Priešingu atveju organizacija nepaj ėgia konkuruoti su priešingai nusiteikusiomis organizacijomis. Kalb ėdamas apie veiklum ą kovoje už savo idealus, ateitinink ų vadas nuosekliai įtikin ėjo ateitininkus, jog jie turi kovoti su dechristianizacijos apraiškomis. S ąmoningumas padeda įžvelgti, kur yra tie pavojai, o pasiryžimas- juos įveikti. Ardom ųjų dechristianizacijos veiksni ų, pasak S. Šalkauskio, yra daug. Juos reikia demaskuoti: moderniuosius šokius, sugestyvin ę mados galyb ę, kosmetini ų falsifikat ų vartojim ą, nuogybi ų kult ą ir kt. Šiose apraiškose gl ūdi destruktyvin ės j ėgos. S. Šalkauskis pripažino, kad ateitinink ų budrumas tur ėtų b ūti didesnis negu yra faktiškai. Vyriausiasis vadas primena ateitininkams, kad ateitininkai priklauso Katalik ų Bažny čiai, vadinamai Ecclesia militars, t.y. kovojan čiai Bažny čiai. Ji visada turi prieš ų, kurie nuolatos koncentruoja savo j ėgas destruktyviai kovai su Kristaus palikimu. Kaip Bažny čia taip ir ateitininkai negali nurimti ir nebud ėti. Taigi kova su dechristianizacija visose gyvenimo srityse visokiomis apraiškomis yra viena iš veiklumo form ų. Vyriausiasis vadas ryškino ateitinink ų silpnybes, d ėl kuri ų ne įgyvendinama ideologija, ir aiškino, kad be s ąmoningumo, susiorganizavimo, b ūtinas ateitinink ų veiklumas kovoje su dechristianizacija, demaskuojant įvairias jos apraiškas. • Veiklumo forma - kuriamoji kult ūrin ė statyba . Vadas pripažino, kad ideologija formuluoja pasaul ėži ūros id ėjas, ta čiau neduoda atsakymo į visus konkre čius klausimus. Kad s ąmoningas

74 ideologijos atžvilgiu žmogus gal ėtų rasti atsakymus į gyvenimo iškeltus klausimus, reikalingas k ūrybinis nusistatymas, sugeb ėjimas sumanym ą konkretizuoti ir realizuoti. Taigi kovoje su pasaulio dechristianizacija svarbu apsigynimo moment ą sujungti su kuriam ąja kult ūrine statyba. Dechristanizacija vyksta tose gyvenimo srityse ir d ėl t ų dalyk ų, kurie žmon ėms yra aktual ūs. Sustabdyti tą kritika kitomis propagandos priemon ėmis ne įmanoma, tod ėl, pasak S. Šalkauskio, s ėkmingas ir realus metodas gali būti tas, kuris padeda įžvelgti min ėtose apraiškose mases traukian čius dalykus, drauge patenkinti žmoni ų poreikius pozityvios k ūrybos priemon ėmis (Šalkauskis. Židinys, 1929a, Nr. 11, p. 325). Tuo atžvilgiu S. Šalkauskis ateitininkams tur ėjo priekaišt ų, kad ne kart ą jiems buvo aiškinta aktyvesn ės kult ūrin ės k ūrybos reikšm ė ir keliamas k ūrybiškos veiklos uždavinys, ta čiau yra sri čių, vado žodžiais tariant, kad universiteto studentai per septynerius metus neženg ė n ė vieno pozityvaus žingsnio nei pasilinksminim ų turinio, nei pasilinksminim ų technikos atžvilgiu (Šalkauskis. Židinys, 1929a, Nr. 11, p. 326). Vadas kritikavo ateitininkus už neveiklum ą Reorganizacin ės Palangos konferencijos metu. Pagrindin ės ateitinink ų veiklos klaidos - tai iniciatyvos ir k ūrybinio užmojo tr ūkumas. Kongresuose, konferencijose apsiribojama bendryb ėmis, nesugebama iškelti aktuali ų klausim ų konkre čiai ir k ūrybiškai. Keliamos tik bendros id ėjos, ta čiau nesusim ąstoma, kaip jas įgyvendinti. Tad S. Šalkauskis nurod ė : • ateitinink ų ideologija yra sud ėtingos krikš čioniškosios katalikiškosios pasaul ėži ūros pritaikymas besimokan čiosios lietuvi ų katalik ų jaunuomen ės gyvenime bei veikloje. Norint realizuoti ši ą ideologij ą, ateitininkams b ūtina išsiugdyti ideologin į sąmoningum ą, susiorganizuoti, nenuilstamai kovoti už savo idealus; • sąmoningumas ateitininkams reikalingas, kad b ūtų laikomasi principo ,,pirma doktrina, paskui akcija” ir kad ateitinink ų veikla visada vykt ų laikantis katalikiškos akcijos princip ų; • tik organizacija gali sutelktai realizuoti ideologij ą, tod ėl ateitininkai privalo susiorganizuoti taip, kad organizacijos tipas atitikt ų universalius krikš čioniškos katalikiškos pasaul ėži ūros principus ir aktualius gyvenimo reikalavimus; • ateitininkai privalo b ūti maksimaliai id ėjiškai veikl ūs kovodami su ardomaisiais gyvenimo veiksniais, kurdami pozityvi ą kult ūrą. S. Šalkauskiui b ūdingas tik ėjimas, kad ateitininkija sustipr ės, pasieks laim ėjim ų, kai suplanuos konkre čius darbus, žinos, kas darytina,

75 išsiugdys s ąmoningum ą, numatys priemones tikslui pasiekti, tinkamai susiorganizuos. Vyriausiasis vadas tur ėjo vilt į, kad ateitininkai tapt ų tikrais id ėjos riteriais. Id ėjinis ginklas visad b ūna galingesnis už bet kur į kit ą ginkl ą, nes jis remiasi doriniu vertingumu ir moraline idėjos galybe. Kuo subtilesnis ginklas, tuo didesnio pasiruošimo ir pasiaukojimo jis reikalauja. Ateitinink ų ginklas yra pažym ėtas kryžiaus ženklu, po kuriuo visada laimima (Šalkauskis. Židinys, 1929a, Nr. 11, p. 327). E.Turauskas, vertindamas ateitininkijos dešimtme čio brand ą ir veikl ą, pripažino, kad dešimtmetis nuo nepriklausomyb ės atgavimo pradžios vis dėlto buvo išpažinimo dešimtmetis - ,,mes dr ąsiai ir viešai visiems pasisak ėme es ą katalikai, pripaž įst ą visas katalik ų Bažny čios mokslo tiesas. < ...> „Ėjome apaštalauti, skelbti kitiems Kristaus mokslo, jo reikalavim ų, <...> . Dažnai savo asmen į, gyvenimo ver čiami, pamirš ę, ved ėme kitus, aukl ėjome jaunesnius, raginome eiti tiesos keliu<...> vienok ir nemok ėdami vadovauti-apaštalauti nepal ūžome, <...>, neiškrikome, nors ir jaut ėme masin į dvasios, sav ęs aukl ėjimo alk į“ (Turauskas, Ateitis, 1930, Nr.1, p. 26). Praktin ės ateitinink ų veiklos problemos vertinamos ir kitomis progomis. Jas sudar ė žymi ų žmoni ų, nedideli organizacijos gyvavimo jubiliejai. 1930 m. buvo ypatingi: sukako 500 m. nuo kunigaikš čio Vytauto Didžiojo mirties, 1500 m. nuo Katalik ų Bažny čios T ėvo šv. Augustino mirties ir 20 met ų ateitinink ų organizacijai. Ateitininkams skirto dokumento ,,Trigubo jubiliejaus reikalu‘‘ paskirtis- apm ąstyti organizacijos darb ą, stiprinti organizacin į s ąmoningum ą. Dokumente įvertinta ši ų dat ų reikšm ė ateitinink ų brandai. Jie reikšmingi keliais poži ūriais: organizaciniu, tautiniu ir religiniu atžvilgiais (Šalkauskis, Židinys, 1930a, Nr. 2, p. 128-136). Vertinant organizaciniu poži ūriu , atkreipiamas d ėmesys į dvi datas, reikšmingas organizacijai - 1909 m. spalio 28d., kai Liuvene lietuvi ų katalik ų studentai išrinko organizacin į komitet ą Lietuvi ų katalik ų sąjungai kurti, ir 1910 m. vasario 19 d., kai Liuvene buvo sudaryta pirmoji s ąjungos valdyba iš universiteto student ų: Galdiko, Kurai čio, Maliausko ir Viskanto. Ateitinink ų organizacijos įsiteigimo pradžia laikant min ėtą dat ą, 1930 m. vasario 19 d. ateitinink ų organizacijai sueina 20 met ų. Organizacijos raidoje išskiriami du tarpsniai; horizontalios pl ėtros ir vertikalaus brendimo, stipr ėjimo. Prieš pirm ąjį pasaulin į kar ą, karo metu ir po karo iki 1920 m., po pirmojo jubiliejinio kongreso organizacija pl ėtėsi. Stipr ėjo ir ideologinis s ąmoningumas bei vadovavimas. Po jubiliejinio kongreso per penkmet į organizacijoje darbas diferencijuojamas pagal amžiaus tarpsnius. Gyvenimas iškelia sud ėting ų problem ų ir tod ėl organizacijos nariai vis labiau specializuojasi

76 veikloje. Pats gyvenimas pareikalavo tiksliai apibrėžti ideologij ą ir organizacijos strukt ūrą. Tod ėl reorganizacijos uždavinys keliamas Palangos konferencijoje. Pripaž įstama, kad įgyvendinant vien ą ar kit ą princip ą, organizacijos gyvenimas nuo 1925 m. labiau pl ėtojasi vertikalia kryptimi. Nepaisant, kad organizacijos gyvavimo penkmetis (1925-1930) laikomas draugijos brandos metais, pažymima, kad organizacijos branda dar n ėra reikiamo lygio: • tr ūksta visiško s ąmoningumo, patvaraus ir drausmingo susiorganizavimo, tikro k ūrybinio pasiryžimo ir nusiteikimo, nuolatini ų pastang ų, nuolat gaivinamo pasiryžimo, pastovaus nenuilstamo darbo, dr ąsios k ūrybos; • dar n ėra visiškai pasiekti tikslai. Ideologija tinkama, ta čiau n ėra įsis ąmoninta; organizacija sukonstruota labiau laikantis pagrindini ų princip ų, bet n ėra atspari gyvenime; ateitinink ų kūrybiškumas labiau pageidaujamas negu reiškiasi konkre čiais darbais; daugiau projektuojama negu realizuojama (Šalkauskis, Židinys, 1930a, Nr. 2, Nr. 2, p. 130). • 1930 m., jubiliejiniais metais ateitininkija turi ypa č stipr ėti savo vidumi, vertikaline augimo linkme gilyn ir aukštyn. Šis informatyvaus turinio dokumentas orientavo ateitininkus rengtis tre čiajam kongresui ir svarstyti, kaip b ūtų pasirengta organizaciniame gyvenime prasmingais darbais įgyvendinti š ūkį - ,,susiprasti, susiorganizuoti, kurti ir kovoti.“ Vytauto Didžiojo jubiliejiniai metai taip pat buvo išnaudoti kaip gera pamoka ir kitais atžvilgiais. Dokumente rašoma apie valstyb ės išlaikymo prielaidas. Jame pateikta Vytauto Didžiojo charakteristika, apib ūdintos asmenin ės savyb ės, išk ėlusios j į į valdovus: tai buvo tikras t ėvyn ės patriotas. Lankstus politikas, gabus organizatorius, sumanus diplomatas, narsus karvedys. Tik tokia asmenyb ė gal ėjo išgelb ėti Lietuv ą nuo visiško suirimo. Ta čiau Lietuv ą ištiko tragiškas likimas; per pusantro šimto met ų ji atsid ūrė klastingame lenk ų prieglobstyje, po dviej ų šimtme čių - rus ų vergov ėje. Pagrindin ė priežastis ta, kad valstybin ė Lietuvos galyb ė nebuvo atremta į tautin ę lietuvi ų kult ūrą. Lietuvos valstyb ę užslopino svetimos įtakos. Ji prisik ėlė, kai lietuvi ų tauta atgim ė tautiškai ir ėmė kurti savo kult ūrą. Drauge ateitininkams nuosekliai ir įtikinamai paaiškinama, kad iš Vytauto Didžiojo imperijos likimo reikia pasimokyti. Jis nek ūrė tautin ės kult ūros, nes tai buvo kitos aplinkyb ės. Kita vertus, jo valdymo b ūdai, veikimo kryptis, jo Lietuvos koncepcija m ūsų laikams netinka. Bet

77 svarbu suvokti, kad tauta be kult ūrinio ,,apsiginklavimo‘‘ yra pasmerkta mirti.‘‘( Šalkauskis, Židinys, 1930a, Nr. 2, p. 134). Dokumento autoriai, vertindami savo laikme čio situacij ą, konstatuoja, kad aukšta visuomen ės kult ūra yra b ūtina ne mažiau kaip Vytauto Didžiojo laikais. Visiems ateitininkams skelbiama, kad Vytauto Didžiojo min ėjimas privalo b ūti tikro kult ūrinio pakilimo pradžia - ,,M ūsų tautinio atsilaikymo instinktas mums neleidžia eiti europiškos civilizacijos užpakaly. Vardan išsigelb ėjimo mes turime veikiai, n ė kiek negaištant, prasiveržti į pirm ąsias kult ūring ų taut ų eiles ‘‘(Ten pat, p. 135). Taigi ateitininkai kvie čiami per visus jubiliejinius metus apm ąstyti, kaip prisid ėti prie kult ūros k ėlimo. Tikslinga gerai išstudijuoti K. Pakšto vadov ėlį ,,Baltijos respublik ų politin ė geografija‘‘, kuris ypa č tinka kult ūros kilimo id ėjai įsis ąmoninti ir j ą propaguoti. Tre čiosios pamokos tema - religin ė. Čia atsiremiama į šv. Augustino asmenybės aukl ėjam ąjį pavyzd į. Tai - pirmasis modernus šventasis, išaug ęs ir išsilavin ęs senov ės civilizacijos atmosferoje, pasisavino iš jos subtili ą proto kult ūrą; jis myl ėjo žmones, moksl ą, menus, iškalb ą, gamt ą, gilinosi į kult ūros filosofijos problemas. Nors klydo, puol ė, bet sugeb ėjo atsikelti ir atsigr ęžti į Diev ą. Dokumente nurodoma, kad su šv. Augustinu mus suartina epochos panašumas: šv. Augustino laikais buvo žinoma civilizuoto žmogaus puikyb ė, prabanga, amoralumas; dabarties barbarai at ėję iš savojo laikme čio žmoni ų tarpo. Vieniems ir antriems b ūdingas bendras bruožas – valdžia, grobis bei didel ė griaunan čioji galia. Barbar ų talkinink ų yra visur - jie eina dechristianizuoto pasaulio linkme, savo nesusipratimu, moraliniu neatsparumu skleidžia dezorientacij ą, suirim ą, demoralizacij ą. Šį proces ą gali sustabdyti tik krikš čionyb ė. Taigi iškyla didelis ir labai atsakingas uždavinys – kurti krikš čionišk ąją civilizacij ą, artim ą m ūsų laik ų dvasiai, drauge pasisavinant iš seno civilizuoto pasaulio visus kult ūros laim ėjimus ir išpl ėtoti krikš čionišk ąją pasaul ėži ūrą, pagr įst ą Katalik ų Bažny čios doktrina. Šis uždavinys adresuojamas ir ateitininkams, kaip organizuotai lietuvi ų katalik ų jaunuomenei. Ateitininkams tod ėl dera dalyvauti bažnytin ėse iškilm ėse, skirtose krikš čioniškosios istoriosofijos t ėvui, šviesaus proto, didel ės širdies genialiam m ąstytojui, nepaprastam šventajam. Trigubam jubiliejui skirtas dokumentas edukaciniu poži ūriu – įtaigus ir uždegantis. Jis ateitininkams kelia tris ideologinius principus atitinkan čius uždavinius: • ateitinink ų organizacijos jubiliejus ragina eiti nuo organizacin ės brandos į intensyvesn į vidin į stipr ėjim ą, aišk ų vertikalin į augim ą

78 ir gilyn pagal brandos š ūkį ,,susiprasti, susiorganizuoti, kurti ir kovoti‘; • tautinis Vytauto Didžiojo jubiliejus ragina ryžtis visomis galiomis prad ėti s ąmoningai ir sistemingai kult ūrin į lietuvi ų tautos atsinaujinim ą; • religinis šv. Augustino jubiliejus ragina išsiaiškinti krikš čioniškosios civilizacijos problem ą ir nuosekliai kovoti prieš pasaulio dechristianizacij ą. Ateitininkams buvo išsamiai aiškinama ideologijos esm ė ir jos įgyvendinimo principai. Pirmiausia - ideologinis s ąmoningumas. Nuo jo priklauso veikimo nuoseklumas ir logika. Įgyvendinant ideologij ą b ūtina sisteminga ir tvirta organizacija, id ėjinis veiklumas. Jis turi reikštis kult ūros k ūrimu, t.y. ginant ir sumaniai j ą realizuojant. Organizacijos nariai buvo kreipiami mokytis efektyvi ų veiklos b ūdų net iš ideologini ų prieš ų; a) grupinio drausmingumo, pasitik ėjimo vadais, paklusnumo jiems, pasiaukojimo savo idealams; b)griežto, kovingo temperamento, aktyvios kovos ir taip pat koving ų priemoni ų. Patiems ugdytis moralines savybes. Ateitinink ų vadovai nari ų švietimui sistemingai išnaudojo žymi ų asmenybi ų jubiliej ų progas, vertino t ų asmenybi ų veiklos reikšm ę, organizaciniu, religiniu, tautiniu atžvilgiais.

2.4. Ateitininkija sunk ėjan čiomis edukacin ės veiklos aplinkyb ėmis tre čiajame jos gyvavimo dešimtmetyje

1927 m. Palangos konferencijoje atnaujinta ir patvirtinta programa, sistemingai ir įtikinamai aiškinama jos id ėjų vert ė, bes ąlygiškas ideologini ų vad ų atsidavimas organizacijos, misijos įgyvendinimui prisid ėjo prie organizacijos stiprinimo, jos nari ų visapusiško ugdymosi. Ateitinink ų vadai rod ė asmenin į saviugdos, tobulinimosi pavyzd į. Spaudoje rašoma apie ateitininko asmenyb ės strukt ūrą. Paskelbtoji medžiaga leidžia rekonstruoti ateitininko kaip asmenyb ės ideal ųjį model į. Sustipr ėjusi organizacija dar ė įtak ą visuomenei. Tre čiajame dešimtmetyje paaštr ėjo politini ų partij ų kova, visuomen ėje atsirado nauji konfliktai, nebuvo išspr ęstas teritorinis Lietuvos klausimas (Vilniaus krašto okupacija) – visa tai neramino ateitininkij ą, skatino naujas iniciatyvas, poreik į prad ėti tre čiąjį – religin į ir dorovin į atgimim ą. Siekiant idealo buvo orientuojamasi į aukštesn į veiklos ir rezultat ų kokyb ės lygmen į.

79 Autoritarin ė Lietuvos vadovyb ė susir ūpinusi d ėl ateitinink ų įtakos visuomenei uždraud ė moksleivi ų ateitinink ų organizacij ą.

2.4.1. Idealusis ateitininko asmenyb ės modelis

S. Šalkauskis suk ūrė ateitininko idealųjį model į, suformulavo asmenyb ės dvasinio tobul ėjimo uždavinius: • Dievuje turiu ieškoti šventos religinio gyvenimo ugnies. • Savo artimus turiu patraukti prie to pat tikslo pavyzdžiu ir meile. • Juo didesn į turiu atlikti uždavin į, juo mažiau privalau tur ėti savimeil ės. • Privalau ieškoti k ūno stiprumo ir gražumo skaistyb ėje ir apsisaikavime. • Stengsiuos įsivaizdinti šituos pasiryžimus smulkmenose (Šalkaus- kien ė, 1998, p. 255). S. Šalkauskis ne tik teoriškai nurod ė, kokie turi b ūti ateitininkai ir kaip jie turi gyventi, bet savo gyvenimo b ūdu rod ė pavyzd į. Jis visiems žmon ėms buvo vienodai teisingas, palankus. K. Pakštas v ėliau raš ė, kad ,,jame neteko matyti dviej ų pa čių didži ųjų nuod ėmi ų: puikyb ės ir godulyst ės‘‘(Pakštas, 1957, p. 197). Jis nesididžiavo savo išmintimi, surasdavo bendr ą kalb ą su vaiku ir kunigu, su amatininku ir kolega profesoriumi, vadovavosi pagarbos žmogui principu, jaut ė meil ę ir pareig ą pad ėti nelaimingiesiems. Nesiverž ė į turtus, nesiek ė garb ės, ,,katalikyb ė jo gyvenime buvo visiškai gyvas ir veikiantis pradas‘‘(Pakštas, 1957, p. 197). Jis ateitininkams nuolat primindavo, kad jaunimas visada turi skaityti Švent ąjį Rašt ą, o Evangelija turi tapti dvasiniu vadovu. Ateitinink ų vadas vis ą savo gyvenim ą r ūpinosi sav ęs tobulinimu ir steng ėsi tai daryti. Jis buvo įsitikin ęs, kad tik sekimas Kristumi gali išgelb ėti nuo blogio bei nukrikš čion ėjimo, kad kiekvienas krikš čionis turi nešti savo kryži ų ir su viltimi bei meile atsispirti pagundai iškrypti iš doros kelio. S. Šalkauskis dar studijuodamass Fribourge išsiaiškino tikr ąjį savo pašaukim ą ir buvo įsitikin ęs, kad yra pašauktas pad ėti visiems klystantiems ir silpnos dvasios žmon ėms (Eretas, 1960, p. 69). Tod ėl dar studij ų metais pagrindiniai kasdieniniai jo palydovai buvo malda, dvasiniai apm ąstymai (Šalkauskien ė, 1998, p. 149). Jis skaudžiai išgyveno, kad Lietuvos jaunimas greitai pasiduoda neigiamoms įtakoms, tod ėl pažym ėjo, kad ypa č svarbu atkreipti d ėmes į į jaun ųjų kart ų aukl ėjim ą ir parengti jas prasmingam gyvenimui.

80 S. Šalkauskis, išsiugd ęs aukšt ą moral ę, student ų mylimas ir gerbiamas, pripaž įstamas net pasaul ėži ūros prieš ų, Lietuvoje ilgai buvo kult ūrinio bei dvasinio gyvenimo autoritetas ir kaip ateitinink ų ideologas taip pat mylimas ir gerbiamas vadas (Ivinskis, 1946, p. 22). P. Dovydaitis S. Šalkauskiui raš ė: ,,buvai lyg koks tos naujos, audringai pirmyn besiritan čios id ėjų srov ės reguliuotojas: tiesinai jos krantus, cementavai juos, gilinai vag ą, kad srov ė paj ėgesn ė b ūtų. Šitokio id ėjų inžinieri ų darb ą dirbai ir daug padarei ypa č b ūdamas vyriausiuoju vadu‘‘(Dovydaitis, 1936, p. 225). S. Šalkauskis buvo ateitinink ų kv ėpėjas, mokytojas, krikš čioniškos pasaul ėži ūros stiprintojas. Jo sukurtoji ateitinink ų ideologija - ateitinink ų veiklos dokumentas primin ė, jog reikia siekti idealo meil ės, dorinio jautrumo, protinio gyvumo, optimizmo, pasiryžimo nuolat tobul ėti. S. Šalkauskis buvo ateitininkijos protas, patrauk ęs jos narius min čių brandumu, nuoseklia ateitinink ų edukacin ės veiklos sistema. Ateitininko asmenyb ės saviugdai buvo skirtos filosofo, pedagogo K. Ruginio publikacijos. Ateitininko pasirengim ą gyvenimui mokslininkas siejo su žmogaus esme – tapti asmenybe. Asmenybei būdingos pa čios pozityviausios savyb ės, kurios liudija apie tai, kad žmogus pateisina savo gyvenimo b ūdu žmogaus esm ę. K. Ruginis mini šiuos pagrindinius gyvenimui pasiruošusios asmenyb ės bruožus: aukšta k ūno kult ūra; aukšta intelektin ė kult ūra, arba inteligencija; aukšta estetin ė kult ūra; aukšta moralin ė kult ūra; aukštas religingumas; kilnus tautiškumas; k ūrybinis aktyvumas; visuomeniškumas; savarankiškumas (Ruginis, 1930, Nr.12, p. 546). Rašydamas apie kūno kult ūrą, K. Ruginis atkreip ė d ėmes į, kad žmogus ne vien dvasin ės prigimties. Jo didel ę prigimties dal į sudaro kūnas - taigi žmogus turi psichofizin ę prigimt į. Kadangi žmogus gyvena fiziniame pasaulyje, tod ėl k ūnui tenka didelis vaidmuo. K ūnas yra žmogaus dvasios įrankis. Vis ų tiksl ų žmogus gali siekti tik k ūno padedamas. K ūno dalyvavimas yra b ūtinas kiekvienos r ūšies k ūryboje, tod ėl jis turi pasižym ėti aukšta kult ūra. K ūno kult ūrą sudaro: k ūno sveikumas; stiprumas; gražumas; visiškas atsidavimas dvasiai, paslankumas vykdyti jos reikalavimus. Tik sveikame k ūne gali išsipl ėtoti psichinės galios, tik sveikas žmogus gali daug sukurti, b ūti naudingas sau ir kitiems. K ūno stiprumui mokslininkas teik ė taip pat didel ę reikšm ę - kadangi kiekvienam beveik žmogui tenka dirbti fizin į darb ą, tod ėl k ūnas turi b ūti stiprus. K ūno grož į K. Ruginis aiškino kaip didel ę vertyb ę, ta čiau atkreip ė d ėmes į į tai, kad tai yra duotyb ė ir r ūpintis reikia ta dalimi, kuri nuo žmogaus priklauso. Kūnas gražus, kai jis tiesus, standus, jo judesiai mikl ūs, estetiški, kai jis

81 švarus. Siekiant k ūno kult ūros, reikia r ūpintis ir k ūno grožiu, nes išorinis žmogaus grožis yra viena iš reikšmingiausi ų s ąlyg ų užmezgant ryšius su žmon ėms. Ta čiau autorius daro išvad ą, kad gražus k ūnas yra tas, kuriame yra graži siela - aukšta inteligencija, idealizmas, energija. Labiausiai kūnas turi pasižym ėti paklusnumu dvasiai. Jauniesiems ateitininkams aiškinama, kad labai svarbu, jog žmogus nevergaut ų k ūnui. Reikia ypatingai r ūpintis, kad sustipr ėtų sielos galios; jusl ės, vaizduot ė, atmintis, protas. Ypatingai atkreipia d ėmes į, kad žmogus ugdyt ųsi protines galias , nes protas, pasak mokslininko, yra toji galia, kuri žmog ų daro žmogumi. Išlavint ą prot ą, geb ėjim ą abstrak čiai mąstyti ir pasiekti aukš čiausio pažinimo mokslininkas vadina inteligencija. Inteligencijos reikšm ė didel ė - ji gyvenimo plano sudarytoja, priži ūrėtoja, kad tas planas b ūtų vykdomas; tik turint aukšt ą inteligencij ą, galima susidaryti tvirt ą, integrali ą pasaul ėži ūrą. Asmenybei b ūdinga aukšta estetin ė kult ūra . Šios kult ūros esm ę mokslininkas aiškina kaip grožio meil ę, sugeb ėjim ą gamtoje ar mene rasti grož į, juo g ėrėtis ir save tobulinti; sugeb ėti kurti grož į ir savo gyvenim ą tvarkyti remiantis grožio d ėsniais. Asmenybei b ūtina aukšta moralin ė kult ūra . Moralin ę kult ūrą, pagal K. Rugin į, sudaro jo valios ir širdies kult ūra. Žmogus moralus ir estetiškai išsilavin ęs gali b ūti tik tada, kai jo valia vykdo proto ir estetin ės nuovokos nurodymus, tod ėl ji turi b ūti stipri. Klausant proto ir estetin ės nuovokos, reikia daryti tai, kas gera ir gražu. Vadinasi, žmogui reikalinga dvejopa energija; veikti ir susilaikyti. Be valios kult ūros, visybiškai moralinei kult ūrai b ūtina širdies, arba jausm ų kult ūra. Taigi kad žmogus būtų moralus, jis turi b ūti kupinas meil ės ir entuziazmo visa tam, kas gražu, gera, teisinga (Ruginis, 1930, Nr.12, p. 549). Religijai K. Ruginis skiria centrin ę viet ą žmogaus gyvenime, nes ji padeda suprasti laimingos amžinyb ės esm ę (p. 549). B ūtent tod ėl žmogus netur ėtų išbraukti religijos iš savo gyvenimo. Labai svarbu siekti aukštos religin ės kult ūros. Tai įmanoma, jei bus pažintos aukš čiausios religijos tiesos (Ruginis, 1930, Nr.12, p. 549). Įtaigiai K. Ruginis rašo ateitininkams apie saviraišk ą, kuri yra ir savotiška saviugdos priemon ė: kiekvienas žmogus savo vidin į gyvenim ą gali išreikšti nat ūraliausia forma. Š į princip ą žmoni ų komunikavimo procese K. Ruginis aiškina kaip universal ų: ir kit ų žmoni ų dvasios turin į galima suprasti, jei žmogus atsiskleidžia nat ūraliai. Nat ūraliausia dvasios pasireiškimo forma, pasak mokslininko, yra tautyb ė. Saviraiškos procese tautyb ės vaidmen į K. Ruginis ypa č teigiamai vertina - tautyb ė kaip nat ūraliausioji dvasios pasireiškimo forma, yra b ūtinas ir neatskiriamas žmogaus dalykas. Tautyb ė yra didžiausias kult ūros veiksnys. Tik tod ėl,

82 kad yra daug tautybi ų, tokia turtinga ir įvairi žmonijos kult ūra. ,,Tad kiekvieno žmogaus pareiga yra branginti ir myl ėti savo tautyb ę ir stengtis kelti j ą į vis aukštesn į ir aukštesn į tobulumo laipsn į‘‘ (Ruginis, 1930, Nr.12, p. 550). Ugdytina ateitinink ų savyb ė – praktinis veiklumas, kūrybiškumas, apaštalavimas visuomen ėje, savarankiškumas. K ūrybiškumas -ypatinga asmenyb ės savyb ė, kuri, pasak K. Ruginio, daro j į panaš ų į Diev ą. Kiekvienas žmogus gali susirasti srit į, kurioje gal ėtų tapti k ūrėju. Visuomeniškum ą, arba socialum ą, K. Ruginis aiškina reikšm ės sau ir kitiems aspektais. Darbas visuomen ės naudai, ėjimas į žmones pirmiausia reikšmingas kiekvienam individui, nes tik bendraudamas su kitais žmon ėmis, veikdamas ir pažindamas juos, individas gali tobul ėti. Ėjimas į žmones reikšmingas ir naudingas sau ir kitiems. Tokio ėjimo kriterijus – Dievo įsakymas ir kiekvieno žmogaus apsisprendimas. Gyvenimo praktiškumas reiškia geb ėjim ą sukurti s ąlygas savo egzistavimui . Tam tikslui b ūtina profesija. Kiekvienas savo profesijos srityje turi b ūti aukštos kvalifikacijos specialistas. Nuo darbo kokyb ės priklauso visos tautos gerov ė. Antras praktiškumo požymis - taupumas. Taupumas apima laiko, maisto, drabuži ų, pinig ų taupym ą, ta čiau tai netur ėtų peraugti į šykštum ą. Praktiškumo bruožas - geb ėjimas dirbti ir kitus darbus, kei čiantis gyvenimo aplinkyb ėms. Savarankiškumas - žmogaus pasirengimo gyvenimui požymis. Savarankiškumas reikalingas, kad žmogus geb ėtų savarankiškai save išlaikyti, m ąstyti - protauti ir ties ą pažinti, ieškoti tikrojo grožio, surasti j į ir g ėrėtis juo bei save tobulinti, gyventi tobul ą religin į gyvenim ą, kurti, apaštalauti (Ruginis, 1930, Nr.12, p. 551). Jaunesniesiems moksleiviams ateitininkams skirtame žurnale ,,Ateities spindul ėliai“ taip pat rašoma apie žmogaus dorovines savybes, aiškinama, kad labai svarbu tur ėti draug ų, gerbti, myl ėti juos, nes meil ės poreikis yra kiekvieno poreikis - myl ėsi kitus, b ūsi mylimas. Akcentuojama, kad žmogus vertingas apskritai ir todėl lygiai vienodai reikia gerbti visus žmones. Bendravimas teikia dvasin ę naud ą (Sabalyt ė. Ateities spindul ėliai, 1930, Nr. 3, p. 18). Ateitininkams skirtoje spaudoje teikiama informacijos apie dvasin į atsinaujinim ą, nes žmogus yra dvasin ės prigimties: nestiprindamas savo dvasingumo žmogus tolsta nuo savo prigimties. Problema keliama atsižvelgiant į dvasin ę žmogaus kriz ę Vakar ų pasaulyje ir pookupacin ę Lietuvos situacij ą, kur reiškiasi ir neteisingumas, užmirštamas artimo meil ės principas (tai tautos dechristianizacijos pasekm ė) (Danyla. Ateitis, 1939/1940, Nr.7, p. 398).

83 Ateitininkams skirtoje spaudoje rašoma, jog dvasingumui stipr ėti trukdo šie veiksniai: • patys jaunimo vadai pasyv ūs ir jiems tr ūksta iniciatyvos bei pasiryžimo įgyvendinti t ą moksl ą, kur į jie nori išpažinti ir ginti; • neigiamai veikia pats gyvenimas, nukrikš čion ėjusi aplinka; • per mažai energijos ir ger ų nor ų bei valios rodoma, kad b ūtų rimtai vykdomos religin ės ir socialin ės pareigos. Išsamiau rašoma apie priemones, padedan čias stiprinti dvasingum ą. Minimos Vakar ų valstyb ėse populiarios pratybos uždar ų rekolekcij ų vardu, dvasinio susikaupimo dienos, praleistos vienuolyne ar namuose. Jų tikslas - pad ėti žmogui išmokti valdyti save, susikoncentruoti ir nuolat stiprinti savo vali ą, kad reikiamu gyvenimo momentu gal ėtų d ėl Dievo visk ą paaukoti. Su uždaromis rekolekcijomis lyginamos viešos rekolekcijos, kuri ų misija pakeisti savo gyvenim ą kita linkme, ta čiau šiuo atveju tr ūksta individualios maldos, nuošalios erdv ės, kur siela pasijunta ,,esanti viena su Dievu“ (Danyla. Ateitis, 1939/1940, Nr.7, p. 400). Gerai atlikt ų uždar ų rekolekcij ų rezultatas: • pajuntamas s ąžin ės ramumas, sustipr ėja charakteris; • atsiranda didesnis uolumas atlikti pareigas; • jau čiamas širdies skaistumas; • atsiranda poreikis labiau branginti religij ą; • apima nuoširdus džiaugsmas, kad esi katalikas. Atskiras aspektas, susij ęs su ateitininko asmenyb ės tobulinimusi - charakterio savyb ės. Charakterio savyb ės liudija, kiek žmogus priart ėjęs prie žmogaus esm ės. Teigiamos charakterio savyb ės yra doryb ės. ,,Charakteris yra s ąmoningas laisvos valios nusistatymas dorovingai daryti ir elgtis“ (Makut ėnas, Ateities spinduliai, 1931, Nr. 2(14), p. 16). Jaunimui aiškinama, kad be kai kuri ų savybi ų neb ūtų galima kalb ėti apie charakter į. Charakteris be laisvos valios negalimas. Ta čiau viena laisva valia, nepakl ūstanti dorov ės ir religijos d ėsniams, nesudaro charakterio, nes laisv ą vali ą turi ir labiausiai puol ę žmon ės. Charakterio žmogui b ūdinga: • jo valia viešpatauja prieš įvairius įgeidžius; • valios tvirtumas, pastovumas, nuoseklumas ( Makut ėnas, p. 16). Min ėtosios valios savyb ės yra neutralios doroviniu atžvilgiu. Teigiamos jos ar neigiamos, priklauso nuo to, kokiam tikslui siekti jos yra panaudojamos: teigiamam - tampa teigiamos, neigiamam - neigiamomis. Taigi vien valios savybi ų nepakanka, kad žmogus

84 išsiugdyt ų charakter į. B ūtina, kad jos b ūtų palenktos dorov ės ir religijos dėsniams, doroviniam bei religiniam gyvenimui. Jaunimui aiškinama, kad dorovin ės savyb ės yra pagrindin ės keturios doryb ės. Tai - išmintingumas, saikingumas, tvirtumas bei dr ąsa ir teisingumas. Kiekviena j ų liudija apie žmogaus dorovin į charakter į: • išmintingumas, saikingumas ir tvirtumas nurodo žmogaus santyk į su savimi; • teisingumas nustato santykius tarp asmen ų ir visuomen ės (Makut ėnas. 1931, Nr. 2(14), p. 18). Svarbiausia charakterio savybe laikomas išmintingumas, nes jis apima kitas savybes. Išmintingas yra tas, kuris savo gyvenim ą tvarko pagal moral ės d ėsnius. Vadinasi, išmintingo žmogaus m ąstymas, protavimas yra susij ęs su jo gyvenimu, tarp tokio žmogaus elgsenos, m ąstymo ir gyvenimo b ūdo prieštaravim ų n ėra - kaip jis m ąsto, taip elgiasi. Išmintingumas yra geb ėjimas pritaikyti protavim ą gyvenime. Išmintingu tampama paž įstant žmonijos praeit į, dabart į ir numatant ateit į, atsargiai ir greitai susiorientuojant esamoje situacijoje. Sav ęs ir žmonijos pažinimas – labai svarbus išminties veiksnys. Saikingumas pabr ėžiamas kaip reikšmingas tikro žmogaus charakterio bruožas. Saikingumas – tai protingas laikymasis prigimties reikalavim ų. Kad b ūtų laikomasi išmintingumo ir saikingumo, reikia tvirtumo ir dr ąsos. Dr ąsumo ir tvirtumo (ištverm ės) reikia doriems uždaviniams spr ęsti. Taigi dr ąsumas ir ištverm ė dorinio gyvenimo srityje yra tre čioji charakterio savyb ė (Makut ėnas. 1931, Nr. 2(14), p. 20). Teisingumas reikalauja sugr ąžinti tai, k ą mes esame gav ę iš kit ų: mes priklausome Dievui, tod ėl turime Dievui maldingum ą pareikšti; gyvendami tarp draug ų, turime juos gerbti ir ginti j ų garb ę; gyvendami su tėvais, jiems galime pad ėti paklusnumu, paslaugumu ir kt. Krikš čioniškosios asmenyb ės esm ė siejama su Kristaus vardu, tod ėl teigiama, jog krikš čionis yra Kristaus paveikslas. Krikš čionio protas, širdis, siela tod ėl turi b ūti panaši į Kristaus siel ą; krikš čionis jau čia kaip Kristus, myli kaip Kristus ir m ąsto kaip Kristus. Akcentuojama kiekvienam krikš čioniui siektina savyb ė - krikš čionio šventumas . Tad nat ūraliai keliamas uždavinys - realizuoti krikš čionyb ę, nesitenkinti tik teorine krikš čionybe. Kaip krikš čionio kasdienini ų darb ų ir pasiryžim ų idealas iškeliamas j ėzuito Doyle gyvenimo programa: • niekuomet nevengti kent ėjim ų; • iš dviej ų dalyk ų rinktis sunkesn į; • kiekviena proga išsižad ėti sav ęs;

85 • visuomet sav ęs klausti; koki ą auk ą šiandien galima b ūtų padaryti Kristui (S. K. Ateitis, 1939/40, Nr. 8, p. 15). Pabr ėžiamos kitos ugdytinos savyb ės: nugal ėti ir įveikti savo silpnybes bei siekti krikš čioniško tobulumo. Kadangi auka yra esminis krikš čionyb ės bruožas, tod ėl svarbus krikš čionio bruožas - aukojimasis. Pabr ėžiama krikš čionio meil ė Dievui. Myl ėdamas Diev ą, krikš čionis noriai pakl ūsta savo T ėvo valiai ir norams, kasdien kartoja savo Viešpaties mald ą ,,Teesie Tavo valia“ (S. K. Ateitis, 1939/40, Nr. 8, p. 15). Taip yra tod ėl, kad krikš čionyb ė n ėra kokia nors kasta, į kuri ą susib ūrę žmon ės vien tik prašyt ų, o visagalis Dievas b ūtų įpareigotas visuomet išklausyti. Antras argumentas, kad krikš čionis s ąmoningai žino, jog jis nedaro Dievui malon ės, o pats ieško amžinosios laim ės (S. K. Ateitis, 1939/40, Nr. 8, p. 15). Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena epocha turi savo dvasi ą, gyvenimo pažanga skatina moderni ų element ų raišk ą, tad nat ūralu, kad ateitininkiškoje spaudoje rašoma ir apie modern ųjį katalik ą. Juo laikomas tas katalikas, kuris jau čia savo pad ėtį visos planetos Bažny čioje, yra įsis ąmonin ęs ryš į su ken čian čia Bažny čia ir aktyviai dalyvaujan čia universali ųjų bei nacionalini ų g ėrybi ų k ūryboje. Moderniajam katalikui b ūdinga: • modernusis katalikas yra tolerantiška asmenyb ė. Tai aiškintina tuo, jog Katalik ų Bažny čia iš esm ės yra laisva organizacija, kuri vykdo meil ės (caritas) akcij ą. Įstojimas į ši ą organizacij ą ir išstojimas iš jos yra kiekvieno individo laisvos valios aktas; • modernusis katalikas yra didžiausias patriotas ir tautinio orumo šalininkas. Ši mintis kartais sukelia neigiam ų emocij ų, nes katalikyb ė ži ūri į žmog ų kaip į asmen į, o ne kaip į kitos tautos atstov ą ar valstyb ės nar į. Čia atsiranda tarsi prieštaravimas - reikšt ų, kad katalikams tauta ir valstyb ė – lyg ir antraeil ės institucijos. Ta čiau taip n ėra. Katalikui tauta ir valstyb ė yra prigimtin ė duotyb ė. Jei jis paniekint ų valstyb ę, tautiškum ą ir užmiršt ų tautos reikalus, negal ėtų subr ęsti kaip tikras katalikas. Tod ėl jis r ūpinasi valstyb ės reikalais; • modernusis katalikas ypa č vertina k ūrybin į darb ą, iš kurio gimsta meno k ūriniai, literat ūra, publicistika ir materialin ės g ėryb ės. Grumdamasis su moderniojo pasaulio pagundomis, modernusis katalikas savo vali ą gr ūdina sporto aikštynuose, kad drauge rengt ųsi ir ginti savo valstyb ės interesus; • modernusis katalikas r ūpinasi savo intelekto ugdymu , ruošiasi būti kurios nors srities specialistu, tobulina savo geb ėjimus. Labai

86 svarbu, kad modernus katalikas tur ėtų daug žini ų ir kitose mokslo bei praktinio gyvenimo srityse. Geras specialistas išauga tik nuosekliai ir atkakliai dirbdamas. Juo tampa kantrus žmogus, optimistas (Šidlauskas. Ateitis, 1939/1940, Nr. 1, p. 24). • religin ė praktika - šioje srityje modernusis katalikas turi b ūti ,,excelentissimus “(Ten pat, p. 25). Ši mintis tinka kalbant apie modern ųjį katalik ą ir gyvenimo sritis - moksl ą, men ą, spaud ą, visuomenines akcijas, valstybin į darb ą, švietim ą, fizin į darb ą. Skiriama d ėmesio ir individualybei , jos ugdymuisi. Išsamiau kalbama apie minios žmog ų ir individualyb ę. Minia neturi proto, o tik aklus instinktus. Tod ėl ji nesugeba galvoti, rodyti iniciatyv ą, formuotis pasaul ėži ūrą, rinktis vien ą ar kit ą gyvenimo linkm ę. Miniai svarbiausia – sotus gyvenimas. Išryškinamos aplinkyb ės, kurioms esant niveliuojamos individualyb ės: • minia nepaken čia asmen ų iškilimo, asmens originalumo ir kūrybiškumo; • miniažmogis nori prisitaikyti prie daugumos ir joje pask ęsti, persekioja tuos, kurie kuo nors iš kit ų išsiskiria, yra savarankiški ir k ūrybingi; • minia nekuria, o tik griauna, nes reiškiasi jos prigimtis - ardyti, visk ą paversti chaosu. Minios įsigal ėjimas reiškia kov ą prieš originalias asmenybes, kurian čias kult ūrines g ėrybes ir vertybes. Šie asmenyb ės ugdymosi uždaviniai, keliami moksleiviams ateitininkams, traktuojami kaip atitinkantys žmogaus kataliko ideal ą : • pirmiausia tur ėti pasaul ėži ūrą. Tai reiškia ginti jos principus, stiprinti j ą-tam tikslui šviestis ir keisti gyvenimo b ūdą, vaduotis iš rutinos, mok ėti ir nor ėti tapti savarankiškam ir originaliam, ryškinti savo ideal ą, formuoti savit ą pasaul ėži ūrą; • ugdytis estetin į skon į ir iškilti virš minios skonio; • ugdytis mokslo meil ę; stengtis pažinti nepažintas gyvenimo sritis, veržtis į prieinamus mokslo ir k ūrybos pasaulius. Dom ėtis tautos ir visos žmonijos k ūrybiniu, moksliniu, visuomeniniu gyvenimu; • statyti gyvenimo r ūmą ant laisv ės, lygyb ės, meil ės pamat ų, pamilti ties ą, g ėrį, grož į, šventum ą, griauti senas gyvenimo formas ir atgyvenusias sistemas (Natkevi čius, Ateitis 1939/1940, Nr.6, p. 328-330). Katalik ų gyvenimo problema - tik ėjimo ir mokslo santykis. Gaivinama dar šv. Augustino iškelta tik ėjimo ir mokslo santykio problema. Jaunimui pateikiama statistin ė informacija apie žymiausius įvairi ų epoch ų žmones,

87 jų santyk į su religija: iš XVIII ir XIX amžiuose gyvenusi ų 452 mokslinink ų 429 tik ėjo į Diev ą,12 buvo krikš čionyb ės priešai ir 11 – svyruojantys, XV, XVI ir XVII a. nerasta n ė vieno netikin čio mokslininko. Jaunimui pateikiamos įžymi ų mokslinink ų mintys apie j ų santyk į su Dievu, tarp j ų Niutono, padariusio daug išradim ų fizikos ir matematikos srityje: ,,Dangaus valdovas tvarko visa, kaipo pasaulio Viešpats. D ėl tos Jo valdžios vadiname J į Dievu ir Aukš čiausiuoju valdovu. Tvarko Jis visa tai, kas yra ir kas gali b ūti; Jis yra vienas Dievas, yra tas pats Dievas visada ir visur. Stebim ės Jo tobulumu, gerbiame ir garbiname J į d ėl Jo aukš čiausios valdžios.“ (Bij ūnas, Ateities spindul ėliai, 1931, Nr. 2, p. 24). Jaunimui primenamos pavard ės mokslinink ų – elektros išrad ėjų: Volto, Ampero, Farad ėjaus, kurie ne vien tik ėjo, bet praktikavo tik ėjim ą - Voltas mok ė vaikus katekizmo, kasdien klaus ė šv. Miši ų. Ateitinink ų vadai steng ėsi b ūti visiems nariams doros, veiklumo, atsidavimo savo idealui pavyzdžiu, s ąmoningai r ūpinosi sav ęs tobulinimu. Ateitininkams skirtose publikacijose ateitinink ų asmenyb ės tobul ėjimo uždavinys filosofiškai motyvuotas – siejamas su žmogaus esme ir paskirtimi gyvenime. Kiekvienas ateitininkas turi tapti darnia asmenybe. Atskleidžiama, kad ateitininkams taip pat dvasingoms asmenyb ėms trukdo keletas veiksni ų; pasyv ūs ir nepakankamai stiprios pasaul ėži ūros vadai, nukrikš čion ėjusi aplinka, pa čių nari ų nepakankamas ryžtingumas tobul ėti, keistis ir keisti aplink ą. Si ūlomos šios ateitininkui siektinos savyb ės ir stiprintini poreikiai: gilintis į filosofin ę žmogaus esmės interpretacij ą; ugdytis pagrindines keturias dorybes; išmintingum ą, saikingum ą, dr ąsą ir teisingum ą. Krikš čioniui siektina savyb ė – krikš čionio šventumas. Apie ateitininko kataliko asmenyb ės ideal ą rašoma orientuojantis į laikme čio dvasi ą, nauj ų element ų reiškim ąsi gyvenime.

2.4.2. Nauj ų visuomen ę atnaujinan čių edukacini ų akcij ų iniciatyvos

Visuomeniškumas – ateitinink ų veiklos principas, įtvirtintas reorgani- zacin ėje konferencijoje. 1930 m. Kaune įvykusiame ateitinink ų kongrese S. Šalkauskio pasakyta kalba buvo skirta visuomeniniam lietuvi ų tautos atgimimui (Jubiliejinio ateitinink ų kongreso programa, Ateitis, 1930, Nr. 11, p. 309-311). Gyv ąją kongreso dvasi ą pastiprino Apaštališkojo nuncijaus arkivyskupo R. Bartolini sveikinimo kalba (Ateitis, 1930, Nr. 11, p.466-468). S. Šalkauskis kongrese pažym ėjo, kad ateitininkai negali nesidom ėti visuomen ės nuotaikomis, kurios susidar ė d ėl svarbiausi ų

88 įvyki ų ir gyvenimo kaitos. Ateitininkus vadas ragino r ūpintis visuomen ės gyvenimu įvairesniais atžvilgiais, j į tvarkyti sekant katalikišk ąja pasaul ėži ūra. Esant jame krizi ų, katalik ų pareiga į jas reaguoti ir negeroves taisyti. Visuomenin į gyvenim ą S. Šalkauskis įvertino kaip chaotišk ą: • tr ūksta moralini ų autoritet ų, teis ėtai pripažint ų visuomen ės; • nėra visuomen ėje vienyb ės, tr ūksta tvirt ų visuomenini ų princip ų bei paži ūrų; • negerbiama asmens laisv ė ir prigimtin ės jo teis ės; • paniekinti visuomeniniai idealai - praktinis visuomeninis nihilizmas ir skepticizmas visybiškai užvald ęs asmens gyvenim ą; • esant tokioms aplinkyb ėms, nacionalistinis liberalizmas ir socialistinis radikalizmas darniai paneigia katalikiškos visuomen ės, kuri yra tikroji darnos ir pusiausvyros, socialin ės taikos, pilietin ės vienyb ės ir valstybin ės tvarkos saugotoja, teises (Šalkauskis, Židinys, 1930b, Nr. 7, p. 49). Šioje oficialioje kalboje pažymima, jog organizacijos statusas netvirtas. Vadas konstatuoja, jog katalikams visuomen ėje tenka nepavyd ėtina vieta, tod ėl ir kongresas negali realizuoti t ų užmoj ų, kokius suman ė vadovyb ė. Priežastys susijusios su prievartos, uzurpacijos, išnaudojimo skriaudos reiškimusi. Šiems reiškiniams atstovaujantieji nepaken čia viešo katalik ų reiškimosi, atviro apaštalavimo dechristianizuotame pasaulyje. Aišk ėja tendencija, kad nenorima, jog ateitininkai aktyviau reikšt ųsi visuomen ėje, parodyt ų savo katalikišk ą veid ą, išpl ėst ų savo gretas. Pranešime konstatuota, jog yra ardomi religijos, tautos ir valstyb ės pagrindai. Tai gresia praradimu viso to, kas pasiekta tautiniu, religiniu, valstybiniu atgimimu. Taigi tiesiogin ė katalik ų, ypa č katalikiškos jaunuomen ės, pareiga sekant savo idealu stiprinti visuomeninio gyvenimo pagrindus katalikišk ąja akcija ir visuomenin į m ūsų tautos atgimim ą su kult ūros, religijos ir doros pagalba prad ėti nuo sav ęs. Vadinasi, turi b ūti prad ėta visuomen ės rechristianizacija katalikiškos akcijos priemon ėmis. Pranešime nurodyta, jog visi anks čiau kelti uždaviniai nepaseno, jie yra aktual ūs, atitinka dabartin ę situacij ą ir suderinami su svarbiausiu momento reikalavimu: visi ateitininkai yra katalikai, visi yra visuomenininkai, ir b ūtent juose gl ūdi naujo visuomeninio atgimimo pradžia. Katalikiškumas turi b ūti naujo visuomeninio atgimimo pradžia. Katalikiškume gl ūdi tikro visuomeniškumo paslaptis, tod ėl t ų, kieno rankose yra visuomeninio atgimimo priemon ė, pareiga patiems atgimti.

89 Kongresas tai turi konstatuoti ir sugestionuoti, o katalikiškoji visuomen ė realizuoti. Ankstesniuose dokumentuose buvo pažym ėta, jog ateitininkijos planai idealiuoju lygmeniu yra preciziškai apgalvoti ir išgryninti, bet gyvenimo tikrov ėje tr ūksta veiklumo . Tod ėl neatsitiktinai šiuo pasisakymu organizacijos vadas gr įžta prie praktini ų darb ų ir kvie čia ateitininkus padaryti tvirt ą pradži ą savo pasiryžimais visuomeniniam tautos atgimimui, kuris turi būti vykdomas kult ūros, religijos ir doros priemon ėmis. Organizacijos vadas išreišk ė įsitikinim ą, jog katalikiškoji visuomen ė ir katalikiškoji jaunuomen ė Lietuvoje yra pakankamai gausi ir įtakinga, kad iškeltas visuomeninio atgimimo š ūkis artimiausiu metu gal ėtų tapti realybe. Tai argumentuoja šv. Augustino gyvenimo pavyzdžiu – jis išk ėlė dieviškosios Apvaizdos vaidmen į istoriniame taut ų gyvenime ir įrod ė, kad tikra visuomen ė laikosi meile ir dideliais dorais žygiais. Visuomen ė, negyvenanti pagal dorinius principus, yra atremta į sm ėlio pamat ą ir suirsta pl ūstel ėjus ardomiesiems gaivalams. Taip neteisingieji sulaukia bausm ės. Kitaip sakant negali b ūti tikro visuomeninio gyvenimo be dorinio pamato, grindžiamo Dievo įstatym ų gerbimu. Ši ą id ėją S. Šalkauskis ragina ateitininkus d ėti į visuomeninio tautos atgimimo pagrind ą tomis konkre čiomis aplinkyb ėmis, kai vyksta intensyvi dechristianizacija, pagon ėjimas, reiškiasi bolševizmas. Kongreso dalyvius ateitininkijos vadas kvie čia perimti reikšming ą id ėją iš Vytauto Didžiojo patirties, nes visuomenin ės tvarkos ir valstyb ės klest ėjimo pagrindas yra drausminga organizacija. Ši tiesa, pagal S. Šalkausk į, yra amžina. J ą reikia transformuoti į n ūdien ą tautos atgimimui. Taigi pranešime aiškinamos visuomeninio atgimimo s ąlygos - doros ir organizuotumo stipr ėjimas rengimasis visuomeninio gyvenimo rechristianizacijai katalikiškos akcijos priemon ėmis, kad kongreso metu būtų sukurta darbui palanki atmosfera, apibr ėžta veiklos kryptis artimiausiam penkme čiui. Su šia id ėja S. Šalkauskis susiejo ir kai kuriuos praktinius uždavinius, tarp j ų – Vilniaus susigr ąžinim ą: kelias į Vilni ų turi vykti per visuomenin į tautos atgimim ą. Ta čiau į Vilni ų reikia gr įžti su demokratiniais principais, parlamentini ų laisvi ų ir visuomeninėmis iniciatyvomis. Priešingai elgiantis, sostin ė b ūtų prarasta visiems laikams. ,,Šiandien mes turime padaryti visa, kas nuo m ūsų pareina, kad šita nelaim ė neateit ų d ėl katalik ų visuomen ės apsileidimo‘‘(Šalkauskis, Židinys, 1930b, Nr. 7, p. 52). Taigi S. Šalkauskis padeda ateitininkams geriau susiorientuoti politin ėje Lietuvos situacijoje.

90 Savo pasisakymu S. Šalkauskis formavo ateitinink ų nuostat ą, kad jie turi brandinti visuomenin į savo s ąmoningum ą ir taip subr ęsti, kad ateityje gal ėtų patraukti prie sav ęs didži ąją tautos daugum ą ir šis atgimimas tapt ų reikšmingas tautos ir valstyb ės gyvenimui. Nors vyriausiuoju ateitinink ų vadu buvo išrinktas K. Pakštas, S. Šalkauskis vis tiek nuolat r ūpinosi ateitinink ų ideologija ir jos realizavimu, šviet ė, mok ė ir aukl ėjo ateitininkus, inicijavo visuomenines akcijas, raš ė apie jaunimo dvasios reikalus, skatino b ūti aktyviems (Šalkauskis S. Židinys, 1927, Nr. 10, p. 264-265. Šalkauskis. Ateitis, 1932, Nr. 6 ; Šalkauskis. Židinys, 1938a, Nr. 11, p. 499-518; Šalkauskis. Tiesos kelias 1938b, Nr. 6, p.430; Šalkauskis S. Tiesos kelias, 1938c, Nr. 3, p 316-320). VDU student ų ateitinink ų organizacijos dešimtme čio proga (1932) paraš ė atvir ą laišk ą ir pripažino, kad veikl ą vertina dvejopai - teigiamai ir neigiamai. Teigiamai, nes padaryta nemaža – ateitininkai pirmauja tarp kit ų jaunimo organizacij ų, ta čiau kadangi idealas vertingas, tai dar ne viskas padaryta. Privaloma pasiekti, kad inteligentiška katalik ų jaunuomen ė tapt ų tikru katalikiškosios akcijos avangardu. Tam tikslui būtina tapti s ąmoningiems, susitelkti, pozityviai kurti ir su pasiaukojimu kovoti už kilnius savo idealus. Kad atsirast ų reikiamas pakilumas, S. Šalkauskio nuomone, reikalingas vykdomasis vajus, kuris išk ėlęs š ūkį ,,susiprasti, susiorganizuoti, kurti ir kovoti‘‘ pakeist ų student ų ateitinink ų poži ūrį į veiklum ą. B ūtent nuo to, kaip ši id ėja bus student ų suprasta ir įgyvendinta, priklauso j ų autoritetas. Id ėjai neradus atgarsio ateitinink ų protuose ir širdyje, organizacija veiks tik iš inercijos (Šalkauskis. Raštai, 1996a, V t., p. 216). Ateitininkams nepalankiomis aplinkyb ėmis K. Pakštas organizacijai vadovavo dešimt met ų - iki sovietin ės okupacijos. Vadovaudamas ateitininkams jis mat ė pla čiai ir racionaliai, mat ė nepalankias tautai geopolitines s ąlygas, laik ėsi principini ų ideologini ų nuostat ų, kad rūpindamasi kult ūra, tauta gali atremti jai gresian čius pavojus. Profesorius prat ęsė S. Šalkauskio ir kit ų filosof ų id ėjas apie tautos kult ūros vaidmen į išlaikant tautiškum ą, valstybingum ą, teig ė, jog kuo aukštesn ė tautos kult ūra, tuo mažesni pavojai jai gresia, mažesni pavojai jos asimiliacijai. Jis, kita vertus, laik ėsi savotiško principo: matydamas, kad tautai b ūdingas jos nari ų perteklius ir pakrika emigracija gresia nutaut ėjimu, galvojo apie planing ą lietuvi ų kolonizacij ą, kurioje nors pasaulio šalyje ,,sukurti atsargin ę Lietuv ą“. 1930 m. tyrin ėjo emigrant ų kolonizacijos galimybes Angoloje, o 1958 m. – Brit ų Hond ūre; ten, jo manymu, gal ėtų b ūti įkurtas židinys lietuvybei išlaikyti. Labai svarbus tautos uždavinys – įsitvirtinti j ūroje (Ateitininkai, 2003, p. 121).

91 Ateitininkai ir j ų vadovyb ė nuosekliai laik ėsi nuostatos, jog ateitinink ų ideologija turi atitikti gyvenamojo laikotarpio reikalavimus . Ši ą nuostat ą ateitininkai sustiprino 1935 m. Telšiuose įvykusiame ketvirtajame ateitinink ų kongrese: buvo priimta rezoliucija d ėl federacijos pob ūdžio, aktualiausi ų jos uždavini ų. Kongrese dalyvav ęs vysk. P. B ūč ys kalb ėjo apie dvasines tautos problemas - tautie čių siela nusilpusi, alkana. Ateitinink ų uždavinys - teikti Lietuvai dvasinio peno. Neatid ėliotinas ateitinink ų uždavinys- pasir ūpinti, kad lietuvei ir lietuviui būtų b ūdingas tiesos branginimas, darbštumas, teisingumas, mandagumas, nuosaikumas, dr ąsa, blaivyb ė ir naudingas veiklumas, tik ėjimas ir jo stiprinimas. Remdamasis tautos patirtimi, ryški ų asmenybi ų inicijuotais s ąjūdžiais ir teigiamais j ų rezultatais (ypa č M. Valan čiaus), P. B ūč ys išk ėlė id ėją, jog reikia inicijuoti tre čiąjį s ąjūdį - būtent religijos ir dorov ės atgimimo s ąjūdį (B ūč ys, Ateitis, 1935, Nr. 10, p. 42). Rezoliucija minėtais ideologiniais aspektais buvo priimta atsižvelgiant į konkre čias istorines aplinkybes ir tautai iškilusius uždavinius. Susiklos čiusi tarptautin ė pad ėtis nebuvo palanki Lietuvai. Tod ėl rezoliucijoje atsispindi įvair ūs edukaciniai atžvilgiai: 1. Kongreso dalyviai konstatavo, kad per 25 savo gyvavimo metus ateitinink ų nuopelnai tautos religinio, kult ūrinio ir visuomeninio bei tautinio gyvenimo srityse yra nemaži. Ateitininkai daug padar ė tautos atgimimo laikotarpiu ir per septyniolika nepriklausomyb ės met ų stiprindami valstyb ės pamatus, prisid ėjo prie kovos su išoriniais pavojais. Taigi ateitininkai organiškai susij ę su tautos ir valstyb ės gyvenimu ir j ų vaidmuo jos istorijoje ženklus. Ta čiau iškilus pavojui lietuvi ų tautos gyvas čiai ir Lietuvos valstybei, ateitininkai jau čiasi tur į teis ę ir pareig ą atiduoti visas savo j ėgas kovai už šven čiausias lietuvi ų tautos ir Lietuvos valstyb ės teises ir gyvavim ą, ,, panašiai, kaip degant namams, kiekvienas j ų gyventojas turi teis ę ir pareig ą“ (Ba čkis. 1960, Ateitis, 1960, Nr. 3, p. 57). 2. Ateitininkai pasiryž ę kurti Lietuvoje s ąlygas, reikalingas vidaus konfliktams pašalinti ir lietuvi ų tautai vienytis. Tam tikslui b ūtina bendradarbiauti su kitomis organizacijomis, kurios rengia naujas kartas lietuvi ų tautos ir Lietuvos valstyb ėms tikslams realizuoti ir prisid ėti prie lietuvi ų tautos atsparumo, atsakomyb ės, pareigingumo, aktyvumo ir k ūrybiškumo ugdymo (Ba čkis. 1960, Ateitis, 1960, Nr. 3, p. 57). Ateitinink ų Federacijos gyvavimo ir veiklos uždaviniai artimiausiam laikotarpiui išliko tie patys, kurie numatyti įstatuose: kova už lietuvyb ę, už nepriklausomyb ę ir laisv ę, religijos ir Katalik ų Bažny čios teises ir

92 veikimo laisv ę Lietuvoje. O tikslas - nuolatin ė kova už pa čius kilniausius idealus, kuriems ginti ir įgyvendinti ir buvo įkurta ateitinink ų organizacija. Kongrese buvo pripažinta, kad id ėjos – labai reikšmingas dalykas, ta čiau svarbu, kad tos id ėjos b ūtų įgyvendintos, tod ėl ypa č akcentuota, jog visi ateitininkijos nariai turi konkre čiais darbais rodyti kovos už savo idealus pavyzd į. ,,Ateitininkai turi b ūti didvyriais kiekvien ą dien ą, sąžiningai atlikdami savo pareigas, skirtus mums uždavinius“(Ba čkis. Ateitis, 1960, Nr. 3, p. 58). Ateitinink ų organizacijos nariai, kryptingai tobul ėdami ir tobulindami visuomen ę vadovavosi įstatuose patvirtintais principais. Tai ryšku ir 1939 m. birželio 29-30 d. Vilniuje įvykusiame ateitinink ų kongrese, skirtame organizacijos 30 met ų gyvavimo jubiliejui ir Vilniaus atgavimui: • katalikiškumas - pirmoji kongreso diena, birželio 29-toji, pradedama bendromis pamaldomis, išpažintimi ir Šv. Komunija; birželio 30 d. - po visumos pos ėdžio t ūkstan čiai Lietuvos šviesuoli ų, kongreso dalyvi ų, darniomis gretomis žygiavo į Aušros vartus, tautos šird į, pasimelsti M. Marijai. Po Miši ų ir šiam kongresui skirto pamokslo kalbama B. Brazdžionio sukurta pad ėkos malda; • patriotizmas - birželio 30 d. kongreso dalyviams prof. Z. Ivinskis skaito patriotinio turinio paskait ą ,,Vilnius- religin ė ir tautin ė Lietuvos šventov ė“; šios dienos vakar ą - žygis į Gedimino kaln ą, kur nuleidžiama kongreso v ėliava ir prisiekiama ginti Vilni ų. Sutemus fakel ų ugnis dega Vilniaus gatv ėse. Tre čią kongreso dien ą ateitininkai aplanko K ęstu čio numyl ėtus ir gimtuosius Vytauto Trakus. • patriotinis kongreso elementas ryškus pirmosios dienos vakare, kur skaitoma paskaita ,, Vilniaus ilgesys grožin ėje literat ūroje ir dainose“ ir skamba šiam tautos gyvenimo įvykiui skirta J. Dambrausko kantata (St. S. Ateitis, 1939/1940, Nr.10, p. 586). Paskaitas derindami su prasmingu poilsiu, malda, giesme, išvykomis, ateitininkai stipr ėjo tautiškai, dvasiškai, katalikiškai. Ateitininkai kryptingai iki pat Lietuvos okupacijos laik ėsi 1935 m. Telšiuose vykusiame ateitinink ų kongrese antr ą kart ą federacijos vadu išrinkto kongresui pirmininkavusio K. Pakšto iškelto š ūkio ,,Pasukti Lietuvos laikrod į šimtu met ų į priek į‘‘. Šis kongresas ir pasirinktos gair ės aktyvino kult ūrin į, švietimo ir k ūrybin į Lietuvos gyvenim ą: atsiranda naujos draugijos bei s ąjūdžiai, ateitininkai imasi naujos veiklos, intensyviai ugdosi. Per penkmet į ateitininkai veik ė vadovaudamiesi

93 penkiais veiklos principais ir ruoš ėsi penktajam kongresui, kuris buvo numatytas 1940 m. birželio 29-30 d. Vilniuje. Šiam kongresui jau buvo patvirtintos savo esme patobulintos ideologijos tezės: 1. Pilnutinio susiformavimo pareiga. 2. Pareiga gr ąžinti lietuvi ų tautai nutaut ėjusius elementus. 3. Pareiga intensyviai kurti tautin ę kult ūrą. 4. Pareiga dalyvauti visuotin ės kult ūros k ūryboje. 5. Lietuvis šviesuolis, kaipo reikšmingas veiksnys, keli ąs taut ą į nacijos rang ą (Serapinas. Ateitis, 2006, Nr.2, p.43- 44.). Šios tez ės tapo nuosekliai ateitinink ų vykdomos programos pamatais. Jos ap ėmė esmines ateitinink ų veiklos kryptis ir principus, tik orientavo į kokybiškesn į veiklos lyg į. Ta čiau kongresas d ėl sovietin ės Rusijos invazijos į Lietuv ą ir okupacijos, ne įvyko. O ateitinink ų organizacija, kaip ir daugelis tuo metu veikusi ų patriotini ų organizacij ų, sunaikinama: turtas buvo atimtas, vadovai suimti, dalis ateitinink ų prisiglaud ė Lietuvos miškuose ar kaimynin ėse valstyb ėse. Didžioji dalis ateitinink ų vadov ų ištremti į Sibir ą - ten žuvo P. Dovydaitis, L. Bistras, K. Skrupskelis. Vokie čių naci ų koncentracijos stovykloje mir ė kun. A. Lipni ūnas. Gyvieji t ęsė darb ą emigracijoje. Užsienyje gyven ę lietuviai emigrantai jaut ėsi savo tautos dalimi ir tur ėjo stipri ą psichologin ę s ąveik ą su gimtuoju kraštu, jo žmon ėmis ir j ų problemomis. Gyvendamas išeivijoje buv ęs ateitinink ų federacijos vadas K. Pakštas 1953 m. emigracijoje gyvenantiems ateitininkams k ėlė uždavin į, kad jie laikyt ųsi visuomeniškumo principo, t.y. b ūtų politiškai užsiangažav ę Lietuvai. Praktin ėje politin ėje veikloje svarbu ne tik reikštis, bet ir dom ėtis Lietuvos nepriklausomybe, nes vis ų lietuvi ų politik ų tikslas - laisvinimasis. Pasak K. Pakšto, ne tik reikia nuteikti tam tikslui pasaul į, bet ir patiems padaryti įnaš ą ,,ad maiorem Lithuanian gloriam“ (Red. str. Ateitis.1953, Nr. p. 204). K. Pakštas ragino ateitininkus laikytis t ų pa čių princip ų ir siekti kilniosios savo misijos: • sendraugiai turi globoti jaunuosius, teikti param ą, rodyti svetingum ą, nuoširdum ą, kelti problemas ir jomis sudominti jaunim ą, kad tautos k ūryb ą nuosekliai t ęst ų visos kartos; • studentams, moksleiviams ateitininkams privalu pirmauti moksle. B ūtina grumtis už žinias, moksl ą. Tai ypa č reikalinga mažoms tautoms, kuri ų ateitis priklauso nuo ind ėlio į moksl ą; • visuomeniškumas - organizuotumo pagrindas. Tautos priešai taip pat daug d ėmesio kreipia organizuotumui, tod ėl vis ų ateitinink ų

94 uždavinys – veikti, mintimis b ūti drauge, laikytis organizacijos taktikos; • ateitininkai turi dalyvauti spaudoje; rašyti atkakliai ir intensyviai, skaityti lietuvišk ą knyg ą apie Lietuvos istorij ą, geografij ą, men ą. Neskaitlinga tauta neturi tapti nebylia (Red. str. 1953, Ateitis, 1953, Nr. 9, p. 204).

Tre čiajame ateitininkijos gyvavimo dešimtmetyje organizacijos vadovyb ė orientavo narius, kad visais klausimais b ūtų ,,einama į gyl į‘‘, mokomasi ir veikiama kokybiškiau. Vadovyb ė laik ėsi nuostatos, kad ateitinink ų ideologija esamomis aplinkyb ėmis n ėra pasenusi. Subrandinus savo s ąmoningum ą – ateitinink ų pareiga pad ėti atgimti tautai. Ateitinink ų ideologin ės programos neatitiko ateitinink ų pastang ų ją įgyvendint. Tam tikslui pabr ėžtas s ąmoningumo ugdymosi uždavinys. Konkre čios gyvenimo aplinkyb ės diktavo uždavin į - inicijuoti religijos ir dorov ės atgimimo s ąjūdį, nes egzistavo tautos dvasin ės kult ūros problema, gr ėsė pavojus tautos gyvybingumui. Sunk ėjan čiomis veiklos aplinkyb ėmis ateitininkai nenutolo nuo savo ideologijos ir iki okupacijos jos laik ėsi bei telk ėsi, kad ji b ūtų įgyvendinta. Ideologini ų uždavini ų sprendimui tur ėjo rengtis įvairiapusiškai, ugdytis.

95 III. LIETUVOJE ATKURTOS ATEITININK Ų ORGANIZACIJOS UGDOMOSIOS IDEOLOGIJOS T ĘSTINUMAS (1989-2007)

Atkuriamasis Lietuvos ateitinink ų federacijos suvažiavimas įvyko 1989 m. lapkri čio 25-26 d. Vilniuje Moksleivi ų r ūmuose. Baigiantis suvažiavimui Lietuvos ateitinink ų federacijos pirmininku išrinktas dr. Arvydas Žygas. 1997 m. organizacijos centras perkeltas iš Čikagos į Lietuv ą. Šiuo metu Lietuvoje veikia per 90 organizacijos padalini ų. Tarp ateitinink ų yra daug žinom ų Lietuvos visuomen ės, kult ūros, Bažny čios veik ėjų: ark. Sigitas Tamkevi čius, Seimo vicepirmininkas Feliksas Palubinskas, dr. Adolfas Damušis, poetas Kazys Bradūnas, dr. K ęstutis Girnius, dr. Tomas Sodeika, kun. Arvydas Žygas ir kt.( Ateitininkai, 2003, p.239-248). 1997 m. liepos 11-13 d. Palangoje įvyksta Nepaprastoji AF konferencija, prisimenant ten pat prieš 70 met ų vykusią Reorganizacin ę konferencij ą. Ji pri ėmė naujus AF įstatus, iš dalies reformavo Ateitinink ų federacijos strukt ūrą. Patvirtintas pamatinis subsidiarumo principas. Kiekviena s ąjunga tapo savarankiška ir surado bei pl ėtojo savitas veiklos formas ir išsiugd ė nemaž ą b ūrį aktyvi ų nari ų. Pokomunistin ėje Lietuvoje ateitininkija veik ė sunkiomis s ąlygomis. Ateitininkija Lietuvoje atsik ūrė, kai dar veik ė okupacinio režimo strukt ūros, tarp j ų KGB, naudojusi rafinuo čiausius veiklos b ūdus - į atsikurian čių organizacij ų vadovyb ę infiltravo savus žmones ir per juos dar ė įtak ą veiklos kryp čiai pageidaujama linkme. Tod ėl nat ūralu, kad esamomis aplinkyb ėmis reik ėjo aktualizuoti ideologij ą, pagrindinius veiklos principus, juos įsis ąmoninti, ieškoti strategij ų pagrindinei veiklos misijai įgyvendinti. Pirmojo atkurtos organizacijos dešimtmečio ateitinink ų veiklai buvo b ūdinga telkimasis, mokymasis, s ąmoningumo stiprinimas, prioritetini ų veiklos sri čių numatymas. Esmin ė sritis – talkinimas Katalik ų Bažny čiai ir katalikiškoms institucijoms. Ateitininkija per veiklos dešimtmet į susitipr ėjo - tam tur ėjo reikšm ės ir Šv. T ėvo Popiežiaus Jono Pauliaus II 1993m. rugs ėjo 5 d. vizitas į Lietuv ą. Ateitininkija atlaik ė įvairius išbandymus ir XXI a. pasitiko stipresn ė, pasiryžusi siekti visos tautos dvasinio atgimimo.

3.1. Atsik ūrusios organizacijos edukacin ės veiklos kryptys XX a. 10 dešimtmetyje

Jau atkuriamajame ateitinink ų federacijos suvažiavime, įvykusiame Vilniuje (1989) ateitinink ų lyderiai, vertindami pokomunistin ėje Lietuvoje susiklos čiusias s ąlygas ir problemas, pabr ėžė, kad labai svarbu

96 tęsti savo misij ą ir laikytis tradicin ės ideologijos atsižvelgiant į konkre čias s ąlygas. Tod ėl dvasinink ų, Lietuvos intelektual ų pranešimuose buvo gvildenamos aktualios problemos, susijusios su ateitinink ų ugdymusi ir rengimusi konkretiems darbams Lietuvos visuomen ėje . Pranešim ų turinys susij ęs su esminiais ir pagrindiniais ideologiniais principais bei asmenyb ės ugdymosi problemomis – laisve, egzistencija, gyvenimo prasme. Programinius pranešimus pasaul ėži ūros, asmenyb ės ugdymo/si klausimais padar ė kun. V. Aliulis, ark. S. Tamkevi čius, A. Saudargas, kun. R. Grigas, V. Toleikis. Pranešimus kult ūros ir ideologijos klausimais skait ė prof. A. Dambrauskas, A. Patackas, A. Žygas, D. Kuzmickait ė. O rganizavimosi ir veiklos klausimais kalb ėjo kun. J. Boruta, A. Pundzius, J. Morkus. Vienijimosi id ėją akcentavo kard. V. Sladkevi čius, pažym ėdamas, kad tiek išeivijos, tiek Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys ateitininkai yra viena šeima, o visa atnaujinant Kristuje, b ūtina suvienyti taut ą, nes tik susivienijus vieniems su kitais ir su Kristumi galima tapti vis ą krašt ą gavinan čia galinga srove (Ateitininkai, 2003, p. 236). Nuosekl ų ateitinink ų organizacijos pasiryžim ą atsinaujinti ir pad ėti atsinaujinti Lietuvos visuomenei rodo ir 1990 m. gruodžio 1-21 d. Vilniuje įvykusi jubiliejin ė konferencija, skirta ateitinink ų s ąjūdžio 80- čiui ir J. Girniaus 75 met ų sukak čiai šv. Miši ų intencija ,,Meldžiame Diev ą vesti m ūsų taut ą, vis ą Lietuv ą krikš čioniško atgimimo keliu.‘‘ Konferencijos dalyvi ų pranešimai buvo skirti ateitinink ų misijai nepriklausomoje Lietuvoje aptarti. Juos skait ė A. Žygas, ark. S. Tamkevi čius, ses. A. Pajarskait ė, ,, XXI amžiaus‘‘ redaktorius P. Plumpa, filosofo J. Girniaus jubiliejui pranešimus skait ė P. Šilas, dr. V. Rastenis, A. Žygas, kun. J. Boruta (Jubiliejin ės konferencijos medžiaga. Vilnius, 1999). Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje ryškinami ateitinink ų asmenybi ų brandai ir j ų veiklai trukd ę faktoriai : komunizmas sistemingai žlugd ė žmogaus s ąmon ę, naikino pasitik ėjimo dvasi ą, ateizmas griov ė Visatos visybinio supratimo pamatus, iškreip ė Visatos esm ę ir vaizd ą. Komunizm ą kurian čių ideolog ų suformuota aplinka ir diegiama ideologin ė sistema ugdomuoju atžvilgiu padar ė didžiul ę žal ą augan čiam jaunimui – dėl to jis negali suprasti, kas yra atsakomyb ė, pasitik ėjimas, tiesa, padorumas ir kt. Tai visos Lietuvos visuomenės problemos, aktyviai keltos 1994 m. liepos 14-17 d. Vilniuje vykusiame XII kongrese, kur buvo ne tik vertinama esanti situacija, bet ir suformuluoti ateitinink ų ugdymosi ir edukacin ės veiklos uždaviniai, akcentuojant socialinio teisingumo svarb ą viešame Lietuvos gyvenime, iškeltas pasaulie čio vaidmuo kuriant gyv ąją Katalik ų Bažny čią Lietuvoje.

97 Prieš š į kongres ą veik ė edukacin ės krypties stovykla Panev ėžio rajone Ber čiūnuose, kuri ų istorija susijusi su ateitinink ų tradicijomis. Čia lank ėsi nuncijus – ark. Justos Mullor Garsia. Ateitininkai dalyvavo Ber čiūnų ,,Tautos kankini ų bažny čios‘‘ kertinio akmens pašventinimo ceremonijoje. Stovykla pad ėjo geriau suvokti situacij ą Lietuvoje ir sustiprino pasiryžimus t ęsti kilni ą atsinaujinimo misij ą. Šiame kongrese akcentuotas id ėjinio vieningumo uždavinys. Visus ateitininkijos narius vienija krikš čioniškieji idealai, Dievo, T ėvyn ės, artimo meil ė. Kongresas pripažino, kad ir toliau organizacijos nariams lieka svarbus uždavinys – eiti į kasdienio gyvenimo aplink ą, skleisti t ą pa čią ideologij ą. Vis ų nari ų tikslas tas pats – atnaujinti aplink ą ir vis ą kasdienin į gyvenim ą palenkti į Krist ų (Polikaitis. Ateitinink ų XII Kongreso medžiaga. Rankraštis, 1994). Ateitinink ų vienyb ės id ėją akcentavo D. Bindokien ė, ,,Ateities‘‘ ir ,,Draugo‘‘ vyr. redaktor ė. Ji kviet ė tvirtai susivienijus, su Kristaus meile stengtis atnaujinti Kristumi save, aplink ą, taut ą, visa, kas yra aplinkui. Ateitinink ų bendrumo ir vieningumo esm ę aiškino Putnamo ateitinink ų federacijos dvasios t ėvas V. Cukuras, pažym ėjo, kad visus ateitininkus jungia viena j ėga – Kristus. Laisv ę siekianti įtvirtinti Lietuva laukia vis ų ateitinink ų – jai svarbu pad ėti atverti keli ą į gyvyb ės ir dvasinio stiprumo šaltin į. B ūtent šiame kongrese labai svarbu pajusti Kristaus artum ą, išdr įsti skelbti Jo Žod į ir Meil ę. Kiekvienas ateitininkas buvo kvie čiamas dovanoti tautai, k ą gavo pats, gauna ir gaus iš Kristaus. Ypatingas uždavinys esamomis aplinkyb ėmis - atsinaujinti patiems ir tautai. A. Damušis, buv ęs ateitinink ų federacijos vadas, išreišk ė vilt į, kad ateitininkija bus pagrindinis kelrodis žmon ėms į geresn į gyvenim ą. Vyskupas P. A. Baltakis OFM išreišk ė tik ėjim ą, kad ateitininkai stiprins savo galias ir pasiryžim ą aukoti save veikdami dvasiniam Lietuvos žmoni ų atgimimui. Ateitinink ų ryšys su tauta, Kristumi, ištikimyb ė savo tautai jos priespaudos ir laisv ės metais XII kongrese aktualizuotas kaip ugdomasis veiksnys . B ūtent tod ėl išreikštas tik ėjimas, kad tas ryšys bus gaivinamas, ir ateitininkai spr ęs sud ėtingus ir ypatingus uždavinius - pad ės lietuvi ų tautai pajusti ties ą, moral ės ir jos norm ų reikšm ę, į savo gyvenim ą susigr ąžinti Diev ą, atgaivinti žmogišk ąjį solidarum ą ir meil ę tautai, reikalui esant netgi aukotis (P. Kisielius. Ateitinink ų XII kongreso medžiaga. Rankraštis, 1994). Edukacin ę reikšm ę kongrese tur ėjo pranešimai. Posovietin ės Lietuvos visuomenei aktualias laisv ės ir atsakomyb ės suderinamumo problemas gvildeno V. Landsbergis, V. Bartusevi čius. Tautos gyvybingumui išlaikyti reikšmingos visuomen ės ir jos kult ūros problemos kai kuriuos aspektus nagrin ėjo K. Girnius, J. Mikelinskas. Kongreso metu vykusiame

98 simpoziume ,,Šeima – tautos gyvyb ės branduolys‘‘ diskutuota d ėl Lietuvoje irstan čios šeimos ir ateitinink ų funkcij ų bei uždavini ų šiuo klausimu, o kitame - ,,Pasaulis liudija Krist ų‘‘ buvo daug d ėmesio skirta Popiežiaus vizitui į m ūsų šal į. Apie tai kalb ėjo kardinolas A. J. Ba čkis (XII kongreso medžiaga. Rankraštis, 1994). Ateitinink ų ugdymo ir ugdymosi atžvilgiu reikšmingi kiti kongresai ir konferencijos, rengimasis jiems. Pvz., svarstant 1999 m. liepos 23-25 d. įvyksian čios jubiliejin ės konferencijos, skirtos ateitinink ų federacijos atk ūrimo 10-čiui, ateitinink ų federacijos vadovyb ė išsamiai aptar ė konferencijos turin į, organizacij ą. A. Žygas si ūlė, kad konferencijos dien ą šv. Mišios vykt ų šv. Prisik ėlimo bažny čioje, nes: • įžvelg ė glaud ų ryš į su praeitimi - lietuvi ų tautos kova už laisv ę ir jos atgavimu : paminklin ė bažny čia siejasi su žinomais Lietuvos žmon ėmis - P. Dovydai čiu, S. Šalkauskiu, K. Pakštu, kankiniais ark. T. Matulioniu ir ark. M. Reiniu, kitais Lietuvos žmon ėmis, paaukojusiais savo gyvybes miškuose ir lageriuose( Jubiliejin ės konf. medžiaga. Rankraštis, 1999); • A. Žygas ryškino glaud ų ateitinink ų ir tautos ryš į dabartyje - palygino bažny čios ir tautos ekonomin ę ir dvasin ę b ūkl ę - bažny čia ir tauta ekonomiškai skurdžios, bet tautos žmon ės stengiasi būti dvasiškai kiln ūs kaip ir kilni bažny čios erdv ė negali būti suniokota. Šv ęsdami Eucharistijos Ties ą šioje bažny čioje ateitininkai simboliškai gali daug pasakyti apie savo principus; • ateities motyvas – pad ėti atsinaujinti Lietuvos Bažny čiai II Vatikano dvasioje, o šv. Miši ų liturgija ir gali b ūti II Vatikano pavasaris su visais gražiausiais Bažny čios t ėvų pasi ūlytais atsinaujinimais (Jubiliejin ės konf. medžiaga. Rankraštis, 1999). Pirmasis veiklos dešimtmetis reikalavo iš ateitinink ų b ūti budriems. Tokiems reikia išlikti vis ą laik ą, nes žmones veikia sekuliarizmas ir vakarykštis ateizmas. Tai formuoja nuomon ę, kad Lietuvos Katalik ų Bažny čia yra atsilikusi, o ateitininkijos principai yra pasen ę. Apie tai kalb ėjęs S. Tamkevi čius kviet ė laikytis budrumo ir įvertinti, ar iš ties ų tikslinga revizuoti tautiškumo princip ą. Netekt ų diskutuoti, kad svarbu ugdyti pilietiškum ą, ta čiau šiandien kaip niekada dar labiau svarbu ugdyti t ėvyn ės meil ę. Ateitininkai turi ieškoti b ūdų, kaip išsaugoti tikr ąsias vertybes (Ateitininkai, 2003, p. 246). Edukaciniu atžvilgiu ateitininkams reikšminga, kad buvo aptarti organizacijos formavimosi klausimai. Pirmininkas V. Abraitis pažym ėjo, kad organizacijos strukt ūra atgavus nepriklausomyb ę buvo pasirinkta ta, kuri pasiteisino tarpukario Lietuvoje ir buvo pasirinkta užsienyje.

99 Organizacija dabar vadovaujasi subsidiarumo principu, kuris buvo patvirtintas 1997 m. Palangoje vykusioje nepaprastojoje konferencijoje. Principo esm ė ta, jog klausim ų sprendimas vietose leidžia ateitininkams labiau pasitik ėti savo j ėgomis, skatina atsakomyb ės jausm ą ir poreik į kūrybiškai veikti. Moksleivi ų ateitinink ų s ąjungos avangardas yra Jaunu čių ateitinink ų sąjunga. Jiems kasmet organizuojamos vasaros stovyklos. Čia atrandami talentai ir skatinami ugdytis. Aktyviausiai jiems padeda studentai. Daugiausia d ėmesio susilaukia student ų žiemos bei vasaros akademijos ir ideologiniai kursai. Šie renginiai tampa tradicija ir yra neatsiejama veiklos bei ugdymosi dalis. Iš penki ų pagrindini ų penki ų princip ų katalikiškumas ir tautiškumas yra pagrindiniai principai , T ėvyn ės meil ė ir patriotizmas traktuojami kaip krikš čioniškos doryb ės. Katalikiškumas suteikia lietuviškumui didesn į kilnum ą ir atsparum ą. Principai nesiejami su jokia politine partija (Ateitininkai, 2003, p. 247-249). Šiandien ateitininkams gyvenimas yra ištverm ės ir nuolatin ės kovos raiška ir nepaliaujamas darbas. Ateitininkai dirba ir vadovaujasi tradiciniu ateitinink ų gyvenimo ir veiklos b ūdo principu - mok ėti pajusti gyvybingiausius momento reikalavimus ir pasielgti, kaip reikalauja principai. Jubiliejin ėje konferencijoje V. Dambrava kalb ėjo, jog šiandien svarbu telkti savo j ėgas gr ąžinti Krist ų į Lietuv ą lietuvi ų tautai. Yra sritys, kurioms reikia skirti daugiausia d ėmesio: • pirmoji sritis yra aktyvi talka Katalik ų Bažny čiai. Agresyvaus sovietinio komunizmo metai pakirto katalikyb ės pagrindus. Vidurinio amžiaus lietuviams atsinaujinimas Kristuje ir religin ė praktika yra svetimos ir sunkiai suvokiamos s ąvokos. Ateitinink ų pareiga pad ėti Kristui susigr ąžinti Marijos žem ės vaikus - senus ir jaunus, stiprius ir silpnus; • antrasis klausimas - socialinis. Jo aspektas – socialinis teisingumas. V. Dambrava teisingumo pergal ę vadina taika. Jis kalba apie užmirštus tremtinius ir politinius kalinius. Daugelis palieg ę, neturi santaup ų. Ateitininkai turi ginti, nes atidedamas teisingumas yra neteisingas; • tre čioji sritis – katalikiškoji spauda Lietuvoje. Ji n ėra stipri. Jai reikia visokiausios pagalbos, kad ji atlikt ų edukacines funkcijas (Dambrava. Ateitininkai, 2003, p. 253-254). 1989 m. Lietuvoje atsik ūrusi ateitininkija tur ėjo uolius vadovus, nemaž ą finansin ę param ą, ta čiau ji neišplito po visas Lietuvos mokyklas. Mokyklose išliko ateistin ės nuotaikos ir indiferentiški papro čiai, tod ėl

100 katalikiškai moralei ir gyvensenai kartais sunku išsikovoti ne tik pagarb ą, bet ir tolerancij ą. Konferencijoje pažym ėta, kad t ėvų sprendimu mokiniai lanko tikybos pamokas, ta čiau vengia įsitraukti į katalikiškas organizacijas. Dar niekada žiniasklaida, kaip ugdomasis veiksnys , Lietuvoje taip aktyviai nepropagavo amoralumo, žiaurumo, chamiškumo, tod ėl naujieji paaugliai jau turi įpro čius smurtauti, praktikuoti seks ą, gerti alkohol į, vartoti narkotikus (Plumpa. Ateitininkai, 2003, p. 255-257). Sunkumai, purvasklaida ateitinink ų neišg ąsdino. Jie nepasidav ė, nesusilpn ėjo. Jubiliejin ėje konferencijoje konstatuota, kad Lietuvos ateitininkija, matydama, jog ir Europos, ir Lietuvos civilizacija slenka į labai pavojing ą krikš čionišk ų vertybi ų išsižad ėjimo faz ę, turi įvertinti savo laikysen ą nauj ųjų realij ų atžvilgiu. Tam tikslui reikia, kad ateitininkija apimt ų visas mokyklas – jai atgimimo pradžioje perduota visa, kas geriausia sukaupta išeivijoje (Plumpa. Ateitininkai, 2003, p. 257). Konferencijoje didel ė reikšm ė suteikta šeimyniškumo principui. To reikalavo reali situacija - stulbinantys jaunosios kartos gyvenimo b ūdo skai čiai. 1998 m. Lietuvoje užregistruota 8000 nusikaltim ų, iš j ų pus ę padar ė 14-23 met ų jaunuoliai. 1997 m. buvo 14900 asociali ų šeim ų, kuriose gyveno 34300 vaik ų. Tokios aplinkyb ės, matyt, l ėmė, kad 35 proc. moksleivi ų jau tada vartojo narkotikus. Taigi į ateitininkus nukrypsta žvilgnis - jie gali pasi ūlyti nelaimingiesiems pinig ų nekainuojan čią pagalb ą, t.y. draugyst ę tiems, kurie to pageidaut ų. Ateitininkijai tikslinga pagalvoti apie naujus darinius, pagr įstus bendruomeniškumo poreikiu. Buvo pasi ūlyta edukacin ė forma kuopa - bendruomen ė, kuri gal ėtų tapti ger ąja šeima, o jai gal ėtų priklausyti fiziniai ar moraliniai našlai čiai. Tai teoriškai nauja ateitininkiškosios veiklos kryptis, kuri ą tur ėtų pl ėtoti visi ateitininkai, nuolat dalydamiesi patirtimi, džiaugsmais, r ūpes čiais, žiniomis ir talentais (Plumpa. Ateitininkai, 2003, p. 257). Šeimyniškumo princip ą konferencijoje kai kurie praneš ėjai aktualizavo kaip prioritetin į - jo nerealizavus netenka prasm ės kiti principai (Plumpa. Ateitininkai, 2003, p. 258). Esant labai ryškiai sekuliarizacijos įtakai, pavyzdingas krikš čioniškas šeimos gyvenimas tampa tiesiog herojiškas, tod ėl tokiam gyvenimui reikia ypatingo sąmoningumo ir gyvo katalikiškumo. Vadinasi, katalikiškumas ateitininkams turi b ūti ne tik religin ė tradicija, bet gyvenimo šviesos ir jėgos šaltinis. Bažny čia ir šeima yra giminingos s ąvokos ir institucijos. Tobulas krikš čioniškas gyvenimas yra Dievo Karalyst ės pl ėtimas ir skelbimas. Taigi tobulas šeimyniškumo principo įgyvendinimas – ateitinink ų pareiga, ypa č pl ėtojant ateitininkišk ų šeim ų solidarum ą -

101 tarpusavio pagalb ą ir šeim ų bendrij ų k ūrim ą (Plumpa. Ateitininkai, 2003, p. 258). Buvo diskutuojama d ėl ateitininkijos religingumo. Ateitininkai kaltinami, kad jie atsilik ę nuo gyvenimo, tod ėl negali b ūti populiar ūs. Pripažinta, kad moderniosios, arba mirties, kult ūros siekiai yra visiškai priešingi katalikiškosios, arba meil ės kult ūros, siekiams. Meil ės kult ūra kuriama nuolat kylant aukštyn, o mirties kult ūra savaime atsiranda puolant žemyn. Tarp pa čių ateitinink ų sumodern ėjimas reikšt ų savo moral ės ir id ėjini ų sieki ų išsižad ėjim ą. Diskutuojant d ėl ateitinink ų individuali ų polinki ų, pripaž įstama, kad organizacijoje turi užtekti vietos labiau vertinantiesiems mald ą ir labiau mėgstantiesiems veikl ą. Be to, formuotina nuomon ė, jog kiekvienas ateitininkas turi gerbti tokias kit ų savybes, koki ų pats neturi, nes kiekviena teigiama savyb ė yra Dievo dovana vis ų labui. Tik geranoriškumas gali pad ėti suprasti, kad ne visi žmon ės yra pašaukti ypatingam maldingumui. Vieni daugiau meldžiasi kantrybe, atlaidumu, mandagiu elgesiu ir gerais darbais (Plumpa, 2003, p. 258). Šiuo atžvilgiu prisimenama A. Maceinos mintis, kad religines vertybes ,,galima ugdyti ir be Kristaus, bet kaip tik tod ėl jos darosi melagingos, nes iš viršaus sako visai k ą kita, negu yra pa čios savyje‘‘(Plumpa. Ateitininkai, 2003, p. 259). Pritaik ęs š į A. Maceinos pasteb ėjim ą ateitininkams, Plumpa k ėlė esminio ateitinink ų tikslo problem ą: • ar norime religijos, katalikyb ės, Kristaus ir Bažny čios padedami įgyvendinti savuosius protingus sumanymus; • ar norime visus suvienyti Kristuje, veikdami per j į, su juo ir Jame? Į j į atsakydamas P. Plumpa teig ė, kad apaštalo Pauliaus laiške efezie čiams kalbama ne apie miglot ą atnaujinim ą, bet b ūtent apie suvienijim ą Kristuje. Tikras suvienijimas visada siekia tobulumo. Taigi einant į XXI a. ateitininkams teks aiškiai įvardyti sav ąjį esmin į siek į ir savo gyvenim ą tvarkyti pagal j į. O siekinio modeliu teikiamos A. Maceinos išvados, kas yra ateitininkas: • ateitininkas yra Dievo Karalyst ės Žem ėje k ūrėjas ir gavėjas; • ateitininkas yra Kristaus meil ės d ėsnio vykdytojas praktiniame gyvenime; • ateitininkas yra modernios kult ūros jung ėjas su krikš čionybe, atnaujinantis ši ą kult ūrą Kristaus dvasia (Plumpa,2003, p. 259). Dvasios vadov ų problema atsik ūrusioje organizacijoje egzistavo – jie ypa č reikalingi, nes organizacijoje kuria krikš čionišk ą atmosfer ą, skatina galvosen ą ir veiksen ą visame organizacijos gyvenime, siekia, kad

102 ateitininkai savo pavyzdžiu visur liudyt ų dorinio idealo grož į ir didyb ę, atlikt ų pagrindin ę savo misij ą - visa atnaujinti Kristuje. • P. Plumpa pabr ėžė dvasios vadov ų ugdom ųjų funkcij ų vaidmen į - dvasios vadovai nuolat stiprina kuop ų ir stovyklos nari ų religin į s ąmoningum ą, rengia atitinkamus pokalbius, paskaitas, programas, diskusijas. Jie padeda ateitininkams tapti žmon ėmis, liudijan čiais geriausias krikš čioniškas savybes (Plumpa, 2003). Ateitininkai jubiliejin ėje konferencijoje susilauk ė priekaišt ų d ėl katalikiško gyvenimo b ūdo: jei ateitininkai gyvent ų Lietuvoje tikrai katalikiškai, nebelikt ų nusikalt ėli ų. Lietuva tapt ų dvasiniu Europos centru. Į modernist ų klausim ą, kuriam tikslui reikia ištikimai sekti Krist ų, o be maldos dar prisiminti ir Kristaus Kryžiaus dalį, atsakoma: kol gyvename atpirkimo istorijoje, tol turime nešti kryži ų. Nenor ėdami jo nešti taip, kaip neš ė atpirk ėjas, tur ėsime j į nešti priverstinai, kaip Simonas Kir ėnietis. Jeigu ir tai paliksime kitiems, netur ėsime dvasin ės gyvyb ės ir j ėgos, kuri ą paliudijo apaštalas Paulius: ,,Mes visuomet nešiojame savo k ūne J ėzaus merd ėjim ą, kad ir J ėzaus gyvyb ė apsireikšt ų mūsų k ūne‘‘.Toji gyvyb ė yra ne kas kita kaip galingiausias Kristaus ir jo sek ėjų skatintojas, kurio vardas gailestingumas-artimo meil ės ir aukos žadintojas. (Plumpa. Ateitininkai, 2003, p. 262). Tai stiprino ateitinink ų dvasi ą, dar ė didel ę aukl ėjam ąją įtak ą. Ateitinink ų konferencijos, kongresai, suvažiavimai – puikios jos nari ų ugdymo ir ugdymosi formos. Intelektual ų pranešimai, sveikinimai, pasisakymai gaivina pagrindines ideologines nuostatas, uždega naujiems pasiryžimams. Ne mažiau svarbi vis ų dalyvi ų minties raiška, aktyvus žodis. Jubiliejin ėje konferencijoje tam buvo sudarytos geros s ąlygos. Konferencijos dalyviai diskutavo keliose grup ėse, gvildeno j ų pa čių si ūlytas temas - problemas. Keltos įvairios problemos (žr. 2 pried ą). Eiliniai ateitinink ų federacijos nariai išk ėlė problemas, kurias jie patys mato, kuriomis jie gyvena, daugiau ar mažiau prisideda prie j ų sprendimo. Ši ų problem ų įvardijimas ir aktualizavimas – tai gyvas šaltinis ideologijai tobulinti, kurti gyvenimo aplinkybes atitinkan čias veiklos strategijas, patiems ateitininkams imtis intensyvesn ės saviugdos, ieškoti nauj ų tobulinimosi ir visuomen ės tobulinimo form ų bei b ūdų. Ateitininkiškoje spaudoje buvo pareikšta nuomoni ų d ėl ateitinink ų brandos ir s ąmoningumo bei veiklumo. Remdamasi steb ėjimais, pokalbiais su ateitininkais, G. Trimakait ė teigiamai vertina ateitinink ų nuomon ę apie savo organizacij ą kaip bendruomen ę, kurioje visiems gera, ir daro išvad ą, kad toki ą pa čių ateitinink ų nuomon ę lemia lemia tai, jog ateitinink ų organizacija yra vienintel ė Lietuvoje, kur jaunimas gali rinktis

103 nevaržomas. Gerumo atmosfer ą, autor ės teigimu, sukuria tai, jog organizacijoje dirba daug žmoni ų idealist ų, mylin čių jaunim ą. Esant teigiamai atmosferai, sukuriamos s ąlygos, kad jaunimas pasijust ų vertingas. Ta čiau autor ė suabejoja, ar ši bendruomen ė žino, jog ji krikš čioniška bendruomen ė ir kuo skiriasi nuo kit ų bendruomeni ų – gatv ėje sutiktieji giedantys krišnaistai - taip pat bendruomen ė ir jiems tikriausiai taip pat gera. Autor ė teigia, kad tarp ateitinink ų vyrauja savanaudiškumo paskata, o ne veržimasis pad ėti aplinkai. Tokia situacija ilgainiui daryt ųsi pavojinga. Ėmimas sau visada yra troškul į numalšinantis šaltinis. Visai kitoki ą prasm ę turi davimas, neapmeluotas, tikras davimas. Apsimetimas būtų blogiau už nuošird ų savanaudiškum ą (Trimakait ė, 1999, p. 6). Autor ė abejoja d ėl to, jog vargu ar ateitininkai yra idealistai, ar jie ne labiau myli materialines vertybes negu dvasines ir ateit į įsivaizduoja su Kristumi. Diskusijoje kalb ėta tik apie meil ę žmogui. Diskusija neišsipl ėtė iki meil ės Dievui, T ėvynei, tarsi j ų visai neb ūtų, o tik ėjimas diskutavusiesiems neatrod ė paskata patraukti žmones į bažny čią. Bažny čios problema ateitininkams esanti tik gitaros problema per Šv. Mišias. Autor ė išpl ėtoja mint į d ėl ateitinink ų savijautos patekus į visuomen ę, kur ateitininkai jau čiasi nepilnaver čiai, užsisklendžia, ieško prog ų gr įžti į bendruomen ę. Sav ųjų bendruomen ėje gera, n ėra prog ų kent ėti, apie skausm ą žino tik teoriškai. Tad autor ė teigia, jog ateitininkai turi rasti jėgų, kad nugal ėtų save, aukot ųsi, nes visuomen ė iš ties ų j ų laukia. Krikš čioniškasis aukl ėjimas visada pabr ėžė auk ą, altruizm ą, primena, kad nepal ūžti ken čiant yra garbinga (Trimakait ė, 1999, p. 6). G. Trimakaitė teigiamai vertina ateitinink ų atsparum ą nepasiduoti modernizmui, ta čiau konstatuoja, kad panaš ėjant į pasaul į tik ėti, jog taip lengviau j į prakalbinti yra sav ęs apgaudin ėjimas. Supanaš ėję su pasauliu ateitininkai nebus jam reikalingi. Tod ėl ir autor ės konferencijoje matyta bei ryškinama detal ė (ateitininkai vangiai ploja garbingiems, dvasingiems konferencij ą sveikinantiems žmon ėms, ta čiau entuziastingai - ploja pažad ėjusiems pastat ą) turi savo prasm ę – elgiamasi, kaip elgiasi aplinkinis pasaulis, tod ėl tam pasauliui ateitininkai darosi nereikalingi. ,,Žinodami, kokie jam esame reikalingi, niekada nesijausime nepilnaver čiai, nors esame ir mažuma“(Trimakait ė, 1999, p. 6). Ten pat, p. 96). Kita vertus, ateitininkams rekomenduojama pasaulyje – visuomen ėje ieškoti g ėrio. Jo yra visur, visuose lygiuose ir jais galima džiaugtis. G. Trimakait ė išsak ė savo nuomon ę dėl tautiškumo , kurio, kaip diskusijoje atrod ė, lyg ir norima atsisakyti. ,,Kad tautiškumo reikia,

104 galima ir svarstymais pagr įsti. Jis yra lyg ir šiapusin ė, žemiška vertyb ė, bet ir žemišk ųjų yra gradacija: vienos ar čiau dvasios, kitos toliau. Tautiškumas yra arti, ir neverta jo atsisakyti materijos labui (taut ų išnykimas – lyg pigiau, naudingiau. Pigiau – nereikia vertim ų, vert ėjų, kalb ų mokymosi, naudingiau – tarsi mažesnis kar ų, konflikt ų pavojus). Bet dvasios neatsisakytina medžiagin ės naudos labui. Ir tai, kad ši vertyb ė dabar agresyviai naikinama, tur ėtų skatinti j ą ginti, ypa č įsiži ūrėjus, kokios j ėgos j ą naikina. Galiausiai iš patirties žinoma: myl ėti Tėvyn ę gerai. Sutelkiamos kilniosios žmoni ų galios. Tai ir bendruomeniškumo forma. Pilietiškumas tautiškumo nepakei čia . Tautin ės valstyb ės tikslas ir sudaryti galimyb ę tautai b ūti. Valstyb ė kuriama tautai‘‘ (Trimakait ė, 1999, p. 6). Kitas G. Trimakait ės aptartas ateitinink ų s ąmoningumo aspektas – tai Bažny čios samprata. Diskusijoje išaišk ėjo, kad ateitininkai Bažny čia laiko tik save, j ą atskiria nuo hierarch ų ir nesugeba diskutuoti. Autor ė teigia: ,,esate (esame) Bažny čia tik vienybėje su Kristumi. Kristus paliko regimus vadovus ir organizacij ą, be jos pavieniui niekas ir nebus Bažny čia. Yra ir kita prasm ė: ir šeima, ir kiekvienas žmogus yra bažny čia, tada taisytina – Bažny čia organizacijos prasme, Kristaus paliktos organizacijos.‘‘(Trimakait ė, 1999, p. 6). Šios refleksijos leidžia teigti, kad ateitininkams mokytis suprasti ,,visa atnaujinimo Kristuje‘‘ esm ę reikia nuolat. Kun. R. Grigas, vertindamas ateitininkijos veikl ą Lietuvoje per pastar ąjį dešimtmet į, o taip pat reaguodamas į nuomones, kad ateitininkija n ėra pasiekusi nei prieškario ateitininkijai b ūdingos kiekybin ės gausos, nei kokybin ės brandos, įžvelg ė daug teigiam ų moment ų ateitinink ų veikloje ir brandoje, išk ėlė atskir ų ateitinink ų-ryški ų asmenybi ų ugdom ąjį pavyzd į: • pirmoji apvaizdos dovana ateitininkijai ir visai Lietuvai ta, kad LAF (Lietuvos ateitinink ų federacijos) pirmininku išrinktas A. Žygas, jaunas, perspektyvus mokslininkas, kristocentrin ę ,,omnia‘‘ dvasi ą per ėmęs emigracijoje iš tiesiogini ų jos paveld ėtoj ų, nepriklausomos t ėvyn ės ateitinink ų, iš Štuthofo kalinio kun. S. Ylos, tapo charizminiu s ąjūdžio lyderiu, koks buvo XX a. pradžioje P. Dovydaitis. Dievo malon ės d ėka Arvydo ištikimyb ė Visuotinei Bažny čiai, jo nemeluota meil ė jaunimui apsaugojo organizacij ą nuo konjunkt ūrini ų įtak ų ir manipuliavimo; • tarp vadov ų pasitaik ę asmeniniai ar metodiniai nesutarimai nesuskald ė ateitinink ų ir neišeikvojo j ų j ėgų, jaunatviškos

105 energijos neprasming ų ambicij ų kovai. Pirmininkas su pagalbininkais nesiv ėlė į beprasmes diskusijas, dirbo konkret ų darb ą: organizavo stovyklas, kursus, skait ė paskaitas, k ūrė ilgalaikes ugdymo programas, r ūpinosi atnaujinta liturgija jaunimo pamaldose ir II Vatikano Susirinkimo dokument ų studijomis ,,akademijose‘‘; • ,,tarpusavio meil ės, atsidavimo vieni kitiems, Kristuje pasidalyt ų laiko, duonos, talent ų patirtis yra svarbiausia sukurta vertyb ė ir svarbiausias nuveiktas darbas (Grigas, 1999, p. 2). Kun. R. Grigo teigimu esminis katalikiškos bendrijos uždavinys – ne lobistine įstaiga ar kokia nors k ūrybine kalve b ūti, o vis ų jos nari ų ir organizacij ų jungini ų veikimu buvimo apraiškomis skleisti autentišk ą, pilnatviškesn į gyvenim ą, t.y. Mokytojo galia ir pavedimu dalyvauti Jo pažado vykdyme: ,,Aš at ėjau, kad žmon ės tur ėtų gyvenim ą, kad aps čiai jo tur ėtų‘‘(Jn 10 10). Tad kunigo teigimu, jei per neafišuojam ą ateitininkijos skleidim ąsi šimtams jaunuoli ų b ūtų dovanojamos religinio, akademinio, kult ūrinio gyvenimo vertyb ės, suteikiama prog ų bendrai dirbti, susidraugauti, jei jaunuoles ir jaunuolius lyd ėtų bendr ų kilni ų patir čių išgyvenimo prisiminimai ir garbingesn ės ateities vizija, tai organizacija savo pagrindin į uždavin į atlieka. R. Grigas pasteb ėjo, kad ugdymo ir ugdymosi vaisius galima bus pamatyti ir vėliau, kai studentai ir moksleiviai, ateitininkijos renginiuose klaus ęsis garbingiausi ų Lietuvos žmoni ų paskait ų, kartu meld ęsis, dainav ę, sukurs šeimas ir kai j ų vaikai ateis dirbti į mokyklas, savivaldybes, Seim ą, teis ėsaug ą, versl ą. Tada ir tur ės baigtis skyryb ų lavina, įteisinti abortai, intriguojanti (ne informuojanti), teršianti žiniasklaida, kad šiandienini ų ateitinink ų amžius, sutampantis su tre čiuoju krikš čionyb ės t ūkstantme čiu, reikš gyvyb ės ir meil ės civilizacijos Lietuvoje pradži ą. R. Grigas kviet ė ir dr ąsino ateitininkus, kad jie nesileist ų bauginami nihilizmo ir moralinio reliatyvizmo išpuoli ų, įrodin ėjan čių, kokia nereikšminga yra ateitinink ų organizacija ir kad jos pastangos priešintis vykdomam nužmoginimui yra beprasm ės. Ateitinink ų n ėra mažai ir nebus mažai, jei visi išliks persis ėmę J ėzaus dvasia ir veiks kaip Jo raugas (Grigas. Jaunyst ės vizija, Nr. 6, p. 1-2). Lietuvoje prasid ėjus atgimimui, dar veikiant okupacinio režimo strukt ūroms, atsik ūrusi ateitininkija patyr ė sunkius išbandymus, ta čiau nepasuko savajai ideologijai priešinga kryptimi. Organizacija laik ėsi tradiciškai nusistov ėjusios ir pasiteisinusios strukt ūros, pagrindini ų penki ų princip ų. Organizacijai buvo aktualu išsiugdyti vad ų, tur ėti dvasios t ėvų.

106 Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje mokyklose išlikus ateistin ėms nuotaikoms, indiferentiškiems papro čiams, ateitininkai sau k ėlė uždavin į - gr ąžinti lietuvi ų tautai į Lietuv ą Krist ų. Buvo atkreiptas d ėmesys į pagrindines tris veiklos sritis: a) talkinti Katalik ų Bažny čiai; b) prisid ėti prie socialinio teisingumo įgyvendinimo; c) r ūpintis, katalikišk ąja spauda, kad ji atlikt ų pozityvias edukacines funkcijas. Aktualizuotas šeimyniškumo principas ir ateitinink ų pareiga prisid ėti prie šeimos gri ūties sustabdymo. Akcentuotas ateitinink ų s ąmoningumas ir gyvas katalikiškumas, kuris turi b ūti įkv ėpimo, pasiryžimo veikti, tik ėjimo šaltinis. Per nepriklausomyb ės dešimtmet į buvo aiškiai matomas idealas, jo siekiama. Nenukrypdami nuo pagrindin ės misijos – visk ą atnaujinti Kristuje, ateitininkai brendo kaip asmenyb ės, ugd ėsi krikš čioniškas dorybes, reng ėsi dvasinio visos tautos atgimimo misijai - su ja įžengti į XXI amži ų.

3.2. Edukacin ė ateitinink ų misija XXI a. pradžioje

Nauj ąjį šimtmet į ateitininkai prad ėjo su š ūkiu ,, Liudykime Krist ų naujajame amžiuje‘‘. Šis š ūkis buvo pasirinktas ir 2000 m. liepos 21-23 d. Kaune įvykusiame Ateitinink ų federacijos XIII kongresui. Rengiantis šiam kongresui buvo sudarytos s ąlygos ateitinink ų saviraiškai: dalijimuisi nuomon ėmis, pasi ūlymais, kaip prisid ėti prie kongreso s ėkm ės. Dalyvavimas savo organizacijos reikaluose stiprino s ąmoningum ą, atsakomyb ę, ideologines nuostatas, veiklos poreik į. (Ateitininkai, 2003, p. 238). Organizacinis komitetas delegavo į įvairias Lietuvos vietoves paskaitininkus-ideologus P. Plump ą, kun. R. Grig ą, V. Abrait į, V. Malinausk ą skaityti paskait ų mažuose b ūreliuose, išklausyti pasteb ėjimus apie ateitininkus, pa čius ateitininkus, kad kongrese b ūtų remiamasi žmoni ų nuomone. Kongres ą sveikinusi ųjų kalbose, pranešimuose buvo įvertinta dešimties met ų edukacin ė veikla ir įvardintos aktualiausios Lietuvos visuomen ės problemos. Ark. S. Tamkevi čius džiaug ėsi, jog ateitininkai nesuskilo. Ta čiau jie turi b ūti dar vieningesni. Tod ėl į valdyb ą tikslinga rinkti žmones, kurie moka vienyti, yra tolerantiški, moka užmegzti dialog ą. S. Tamkevi čius pažym ėjo, kad vienyb ę galima išlaikyti elgiantis išmintingai (XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000). Buv ęs išeivijos AF vadas J. Polikaitis pedagogiškai profesionaliai svarst ė ateitinink ų įžodžio priesaikos reikšm ę saviugdai: ,, Kryžiaus ir ateitinink ų v ėliavos akivaizdoje pasižadu sekti Krist ų, dirbti ir aukotis

107 Dievui, ir t ėvynei, ir uoliai eiti ateitininko pareigas, Kristau, pad ėk man ištes ėti‘‘. J. Polikaitis gr ąžino ateitininkus prie priesaikos žodži ų prasm ės – tai gyvenimo kelrodis. Vadinasi, ateitininkai ži ūri į ateit į, turtina save dvasin ėmis vertyb ėmis, savo šeim ą, bendruomen ę ir taut ą. Vadovaudamiesi š ūkiu ,,Visa atnaujinti Kristuje‘‘ supranta, kad pasaulis ir n ė vienas žmogus n ėra tobulas. Ta čiau kiekvienas savo elgesiu, jausmais turi b ūti išvien su Kristumi, kad gal ėtų pasaul į keisti Jo vardu, nes ateitinink ų pašaukimas - tobulinti save ir aplink ą. Kaip ir prieš 70 met ų, taip ir dabar ateitininkijos uždavinys yra tas pats – ugdyti katalikiškai s ąmoningas ir dvasingas asmenybes, kurios tapt ų visuomeninio, kult ūrinio, ekonominio, socialinio bei politinio gyvenimo kūrėjais (XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000). Kongrese buvo teigiamai vertinama edukacin ė ateitinink ų veikla. AF valdyba nuolat palaik ė glaudžius ryšius su Lietuvos vyskupais. Net trys vyskupai yra dvasios vadai: ark. S. Tamkevi čius, Šiauli ų vyskupas E. Bartulis, mons. J. Kauneckas (XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000). Ateitininkija s ėkmingiausiai reišk ėsi kaip jaunimo ugdymo organizacija . Pagrindin ę ateitinink ų veiklos dal į sudar ė jaunimo ugdymo darbas. AF valdybos pirmininkas V. Malinauskas išryškino ir kai kuriuos tr ūkumus – nebuvo aiškiau apibr ėžt ų ugdymo tiksl ų, nebuvo aiškesnio vaizdo ir bendro sutarimo, koki ų savybi ų, talent ų, sugeb ėjim ų, dorybi ų ugdymuisi reikia skirti daugiausia d ėmesio. Nesp ėta parengti edukacin ės jaunu čių ir moksleivi ų programos (XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000). Dar 1999 met ų konferencijoje buvo pasteb ėta, jog ateitininkai n ėra aktyv ūs visuomeninio gyvenimo dalyviai. V. Malinauskas XIII kongrese pažym ėjo, kad ir per paskutiniuosius trejus metus ateitininkai nepasisak ė aktualiais visuomen ės, Bažny čios ir kult ūros klausimais: d ėl visuomen ės apsaugos nuo destruktyvaus bulvarin ės žiniasklaidos ir reklamos poveikio, valstybin ės jaunimo ir šeimos politikos, dirbtinio apvaisinimo, tikybos mokymo mokykloje, pokario rezistencijos istorinio įvertinimo, vaik ų ir jaunimo lytinio švietimo, nemet ė išš ūkio pasaulietinei popkult ūrai, nediskutavo d ėl žmogaus, Dievo ir Bažny čios sampratos modernioje visuomen ėje. Ta čiau buvo s ėkming ų bandym ų įsijungti į visuomen ės gyvenim ą ir j į atnaujinti. AF išsikovojo tvirtas pozicijas tarp kit ų Lietuvos jaunimo organizacij ų taryboje, kurios iš eil ės antroje valdyboje vicepirmininko pareigas užima AF atstovas. AF atstovas yra Valstybin ėje jaunimo reikal ų taryboje (XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000).

108 V. Malinauskas pažym ėjo, kad pastarieji treji metai vis d ėlto buvo ateitininkijos brandos metai. Nuo atsik ūrimo 1989 m. ateitininkija dar niekada nebuvo tokia stipri organizaciniu poži ūriu ir netur ėjo tiek daug brandži ų nari ų. Tai yra ateitininkijos Lietuvoje atsik ūrimo iniciatoriai ir puosel ėtojai – V. Rastenis, A. Žygas, D. Kuzmickait ė ir kt. ( XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000). Ateitinink ų ugdymo problemos diskutuotos simpoziume ,, Ateitininkija šiandienos išš ūki ų akivaizdoje‘‘. Pasigesta filosofin ės žmogaus esm ės interpretacijos. MAS centro valdybos narys K. Bagdžius pripažino, kad Lietuvoje žmogus retai reflektuoja būties klausimais: Kokia gyvenimo prasm ė? K ą gyvendamas žem ėje turi nuveikti? Kokia žmogaus užduotis ir paskirtis? K. Bagdžius pripažino, jog moksleiviams tr ūksta motyvacijos, noro veikti, tobul ėti. Yra mokini ų, ne įsivaizduojan čių savo ateities. Ateitininkijoje egzistuoja bendravimo problema: nemokoma b ūti vieni kitiems atviri, nematoma, kas vyksta aplinkoje. Ne visada dalinamasi tuo, kas gaunama kuopose, stovyklose, įvairiuose renginiuose. Taigi tr ūksta emocin ės saviraiškos, per kuri ą ateitininkai stipr ėtų kaip asmenyb ės. MAS kuopoms keliantis iš parapij ų į mokyklas, išryšk ėjo, kad netikima savo misija. R. Bagdžius k ėlė ateitinink ų ugdymosi tęstinumo , mokymosi vis ą gyvenim ą problem ą: r ūpintis, kad perženg ę universitet ų slenkst į moksleiviai būtų pakviesti į student ų kuopas ir korporacijas, svarbu, kad jie rast ų tok į pat į draug ų b ūrį, kurie juos priimt ų (XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000). XIII kongrese pakoreguotuose AF Įstatuose aktualizuota organizacijos esm ė, išryškintas edukacinis jos aspektas: ,,Ateitininkų Federacija (AF) – pasaul ėži ūrin ė asmenyb ės ugdymo ir aukl ėjimo organizacija, jungianti Lietuvos katalikišk ąjį jaunim ą ir moksl ą baigusius organizacijos narius (sendraugius). Organizacijos šūkis - ,,Visa atnaujinti Kristuje‘‘, tarnaujant Dievui, artimui ir T ėvynei. Ateitininkai grindžia savo veikl ą penkiais tradiciniais principais (Ateitinink ų Federacijos Įstatai, 2003; XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000). Kongrese buvo priimtos rezoliucijos atsižvelgiant į federacijos misiją ir pagrindinius išbandytus principus. Viena iš j ų ,,D ėl Bažny čios ir ateitininkijos bendradarbiavimo‘‘. Ateitininkija šioje rezoliucijoje skelbia, kad svarbu atnaujinti žemišk ąjį gyvenim ą, jog jis b ūtų suderintas su krikš čioniškojo gyvenimo principais, ir veikti atsižvelgiant į konkre čias s ąlygas. Kaip jau buvo konstatuota ir 1999 m. konferencijoje, ir dabar pažymima, kad ateitininkai ne visada pasijunta reikalingi. Rezoliucijoje parapij ų dvasiniai vadovai kvie čiami bendradarbiauti

109 siekiant tikro dvasinio Lietuvos atgimimo (XIII kongreso medžiaga, 2000). Rezoliucija – reikšmingas dokumentas, aktualizuojantis ateitinink ų misij ą, atsinaujinim ą ir Lietuvos atsinaujinim ą Kristuje. Rezoliucijos ,,D ėl valstybin ės jaunimo politikos‘‘ tikslas - atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo, paskelbusio 2000 metus, Jaunimo metais, dėmes į, jog svarbu remti jaunimo organizacijas, tobulinimąsi: • laiduoti valstybin ės jaunimo politikos t ęstinum ą, pl ėtr ą; • perimti jaunimo organizacij ų iniciatyv ų pl ėtr ą, suteikti galimybes ilgalaikei veiklai; • pripažinti krikš čionišk ą socialin į ugdym ą ilgalaikiu valstybin ės jaunimo politikos prioritetu; • kurti ir tobulinti jaunimui aktuali ą baz ę, spr ęsti išsilavinimo, nedarbo, b ūsto ir pilietinio s ąmoningumo problemas; • garantuoti Valstybin ės jaunimo reikal ų tarybos (VJRT) kaip svarbiausios valstybin ę jaunimo politik ą įgyvendinan čios ir koordinuojan čios institucijos veiklos t ęstinum ą (XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000). Priimta rezoliucija, adresuota LR Prezidentui, LR Seimui, LR Vyriausybei, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, LR Švietimo ir mokslo ministerijai ,,D ėl negimusios gyvyb ės apsaugos‘‘, yra reikšminga puosel ėjant pilietin į ir žmogišk ąjį orum ą. Ateitininkai išreišk ė solidarum ą su Lietuvos Vadovybe d ėl Lietuvos užsienio politikos, pažym ėdami, kad remia: Lietuvos užsienio politikos tęstinum ą; Lietuvos integracij ą į Europos S ąjung ą ir NATO bei kitas Europos politines, ekonomines ir saugumo strukt ūras; teisingumu ir geranoriškumu gr įstus santykius su kaimynin ėmis valstyb ėmis; aktyv ų dalyvavim ą svarbi ų pasaulini ų ir regionini ų organizacij ų veikloje; už laisv ę kovojan čias tautas ir aktyvesn į žmogaus bei taut ų teisi ų gynim ą. Taigi jaunimas supranta, ir pats nori b ūti visuomeniškas, pripaž įsta bendruomeniškumo princip ą. Iš vis ų institucij ų, kurioms buvo adresuotos rezoliucijos, gauti išsam ūs, dalykiški atsakymai, liudijantys, kad ateitininkų organizacija yra pripaž įstama (XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000). Naujai išrinktas AF pirmininkas V. Abraitis įvertino ateitininkijos viet ą ir vaidmen į ugdant jaunim ą ir padedant atsinaujinti visuomenei bei nurod ė tolesnes veiklos gaires. Ateitininkij ą jis pavadino šeima, kurioje daug nari ų, degan čių ateitininkijos id ėjomis, kur ieškoma sprendim ų. Vien ą iš edukacin ės veiklos kryp čių atei čiai V. Abraitis akcentavo tęstinum ą to, kas jau padaryta buvusiam pirmininkui V. Malinauskui vadovaujant. Jaunatviškas veržlumas ir idealizmas, patirtis, įgyta

110 akademin ėse studijose, jam leido daug nuveikti. Kitas uždavinys – stiprinti ateitinink ų savarankiškum ą ir glaud ų vien ų su kitais bendradarbiavim ą; be jaunu čių neb ūtų gerai paruošt ų moksleivi ų, be ger ų darb ų moksleivijos gyvenime nebus stipri student ų s ąjunga, o be aktyvios student ų veiklos ir gero mokymosi nebus paj ėgi sendraugi ų sąjunga. Akcentuotas b ūtinas ryšys tarp išeivijos ir Lietuvos ateitinink ų. V. Abraitis rekomendavo laikytis ramiai reaguoti į visus gyvenimo išš ūkius, nedaryti skubot ų išvad ų. Išmintingiau ieškoti išei čių (XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000). P. Kisielius kalb ėjo apie charakterio savybes, kuri ų reikia ateitininkams j ų veikloje. Kadangi prie Lietuvos visuomen ės problem ų sprendimo gali prisid ėti ateitininkai, tai įgyvendinant veiklos strategijas ir modernesnius metodus, b ūtina dr ąsa, agresyvumas, ryžtas. Dr ąsa reiškia, kad b ūtina dirbant ateitininkijos darb ą atsikratyti baim ės, pasitik ėti savimi, Dievo dovanotais sugeb ėjimais. Agresyvumas šiuo atveju turi teigiam ą turin į: savo artim ą privalu myl ėti, su artimais b ūti kukliems, bet kaip ateitininkams, kovojantiems su visuomen ėje siau čiančiu cinizmu, materializmu, privalu savo id ėjiniu ginklu be paliovos pulti min ėtas negeroves (XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000). XIV ateitinink ų federacijos kongresui parinktas š ūkis ,,Atverkime langus‘‘. Tai popiežiaus Jono XXIII mintis. Vienas reikšmingiausi ų uždavini ų, be Įstat ų koregavimo ir naujos vadovyb ės rinkim ų, – nustatyti ateitinink ų edukacin ės veiklos gaires. XX a. pabaigoje XXI a. pradžioje vykusiuose ateitinink ų renginiuose buvo kritikuojamas ateitinink ų vengimas kalb ėti moral ės klausimais, žmogaus prigim čiai ir esmei prieštaraujantiems įstatymams. XIV kongrese priimta rezoliucija ,,D ėl maldos akcijos už gyvyb ę inicijavimo‘‘. Kritikuotas Lietuvos Respublikos Seimas band ęs priimti įstatymus, įteisinan čius lyties pakeitim ą, chemin į abort ą. Kongresas konstatavo, kad vienijasi su Lietuvos Katalik ų Bažny čios vyskupais ir kit ų Europos valstybi ų Katalik ų Bažny čia išsaugoti Europoje krikš čioniškas vertybes ir apginti gyvyb ę, tod ėl skelbia maldos akcij ą už gyvyb ę AF vienetuose ir prašo paraginti parapijas jungtis maldai šia intencija ( XIV kongreso medžiaga. Rankraštis, 2003). Taigi ateitininkijos veikloje jau ryšk ėja pastangos siekti gyvyb ės kult ūros. Kongrese veik ė 12 diskusij ų grupi ų. Diskutuota aktualiausiais ateitinink ų edukacin ės veiklos klausimais (žr. 3 pried ą). Pranešimuose ir diskusijose keliamas problemas ir ateitinink ų veikl ą įvertino pasisakiusieji. Daugelio klausim ų buvo priimtos rezoliucijos, adresuotos valstybin ėms institucijoms.

111 XIV kongreso parengtoje rezoliucijoje ,,D ėl vienyb ės ir veiklos regionuose stiprinimo‘‘konstatuota, jog Kongresas: pripaž įsta , kad pagrindin ė ateitininkiška veikla vykdoma vienetuose; ypatingai vertina kuop ų glob ėjų bei vietovi ų valdybose veikian čių savanori ų darb ą; mano , kad AF taryba, valdyba, vietov ės ir kraštai, nepakankamai bendradarbiauja, tod ėl iškyla nesusikalb ėjimo ir veikimo pavieniui pavojus; supranta , kad ,,visa atnaujinti Kristuje‘‘ įmanoma tik išliekant gyvais Jo k ūno nariais; skatina kiekvien ą ateitinink ą nuolat stengtis atsinaujinti: rūpintis savo dvasiniu tobul ėjimu, evangelizuot i savo organizacijos narius bei aplink ą; aktyviai dalyvauti skelbiamos maldos akcijose; gerbti vienas kit ą; pasitik ėti vienas kitu; išlaikyti brolišk ą dvasi ą kiekviename veiklos žingsnyje. Ateitinink ų išpažintos nuostatos, suderintos su princip ų esme, liudija brand ą emociniu, pasiryžim ų lygmeniu. Pasiryžimus ir nuostatas svarbu realizuoti. Tam tikslui reik ėjo įvairi ų kompetencij ų, metodinio pasirengimo. Tod ėl kongresas įpareigojo AF valdyb ą parengti ir išleisti ,,Ateitinink ų vadov ą‘‘, atitinkant į šiandienos aktualijas, įpareigoti AF valdyb ą sukurti vadov ų rengimo program ą; organizuoti kursus regionuose; parengti ateitinink ų organizacij ą reprezentuojan čią medžiag ą. Kongresas pri ėmė rezoliucij ą ,,D ėl ateitininkijos įvaizdžio formavimo strategijos‘ ‘ ir adresavo AF Tarybai bei AF valdybai. Joje pažym ėjo, kad organizacija neturi įvaizdžio formavimo strategijos, atsakingo už viešuosius ryšius asmens, konstatavo tokios pareigyb ės b ūtinum ą. Kongrese priimta rezoliucija ,,D ėl ateitinink ų federacijos strategini ų veiklos gairi ų‘‘, kurioje atsižvelgiant į ateitininkams asmeniškai ir Ateitinink ų federacijai laikme čio iškeltus išš ūkius, XIV ateitinink ų kongresas sukonkretino savo pozicij ą: • pripaž įsta, kad nuo ateitinink ų organizacijos atsiradimo pasikeit ė Katalik ų Bažny čios ir pasaulio santykis, visuomen ės procesai, gyvenimo tempas, ateitinink ų organizacijos situacija; • supranta, kad ateitinink ų organizacijos š ūkis ,,Visa atnaujinti Kristuje‘‘ įpareigoja ateitininkus siekti edukacini ų form ų atnaujinimo, brandžiau ir aktyviau įgyvendinti pagrindinius principus; • mano, jog skleidžiant ateitinink ų id ėjas b ūtinos efektyvesn ės ir modernesn ės veiklos formos; • įpareigoja AF Taryb ą ir valdyb ą palaikyti ir skatinti Ateitinink ų organizacijos atsinaujinimo proces ą (XIV kongreso medžiaga. Rankraštis, 2003).

112 Paskutiniuose kongresuose ir konferencijoje taip pat buvo keliama ateitinink ų kuop ų dvasios t ėvų problema. Šiame kongrese konstatuota, jog problema s ėkmingai sprendžiama – Katalik ų Bažny čios hierarchai atsiliepia į ši ų dien ų įvykius ir jiems padedant ateitininkija atsinaujina. Tikrasis atsinaujinimas vyksta kiekvienam ateitininkui dvasiškai br ęstant. Kongresas d ėkojo Lietuvos vyskupams, palaikantiems kunigus, kurie jau dirba su ateitininkais. Ta čiau kongresas drauge mat ė, kad ateitinink ų veiklai ir dvasiniam tobul ėjimui yra reikalingi jaunim ą mylintys, uol ūs, ateitinink ų idealais gyvenantys dvasiniai vadovai. Tod ėl kreiptasi į Lietuvos Vyskup ų konferencij ą ,,D ėl ateitinink ų dvasios t ėvų“ (XIV kongreso medžiaga. Rankraštis, 2003). Kongrese įvertintas stovykl ų, kaip efektyvi ų ugdymo form ų, vaidmuo ateitinink ų asmenyb ės brandai ir iškeltos spr ęstinos problemos: nekokybiškos edukacin ės stovykl ų programos, nepakankamas vadov ų pasirengimas, neaiškiai formuluoti stovykl ų tikslai, n ėra s ąlyg ų patirties per ėmimui, saviraiškai. Kongresas įvertino stovykl ų vaidmen į gaivinant ateitinink ų s ąjūdį Lietuvoje, kai ateitininkai jose gal ėjo geriau susipažinti su ateitinink ų ideologija ir pajusti pa čią darbo esm ę. Stovyklose ateitininkai per ėmė dr. A. Žygo pastangomis išeivijoje išsaugotas gyv ąsias ateitininkijos tradicijas. Pirmosiose stovyklose susiformavo elgesio principai, standartai bei tradicijos, iki šiol ateitininkus išskirian čios iš kit ų organizacij ų: draugiškumas, akademiškumas, katalikiškumas, savanoriškumas, programos tikslingumas ir dalyvi ų užimtumas, bendruomeniškumas ir kt. Kongresas pripažino, kad nuo pat ateitininkijos atsik ūrimo Lietuvoje stovyklos ugd ė vis ą T ėvyn ę apiman čią bendruomenę ir stiprino ateitininkiškos tapatyb ės jausm ą. Tai teb ėra aktualu ir šiandien. Stovyklose įmanoma pasiekti aukšt ą akademin ės programos lyg į, pasitelkus iškilius paskaitininkus, subrendusius vadovus suvienodinti įvairi ų Lietuvos vietovi ų ateitinink ų galimyb ės tobul ėti (XIV kongreso medžiaga. Rankraštis, 2003). Pareiškime pažym ėta, kad ir šiandien stovykl ų ir stovyklavimo paskirtis iš esm ės lieka tokia pati, kokia apibr ėžta S. Ylos ,,Ateitinink ų vadove‘‘ - ,,sutelkti jaunim ą iš įvairi ų viet ų ir leisti jam bendrauti, tvarkytis, mokytis ir džiaugtis“ (Yla, Ateitinink ų vadovas, 2006, p. 296). Neatskiriama ateitinink ų stovykl ų dalis yra mokymasis, kurio pagrindiniai tikslai yra - ,,perteikti norim ą ideologin į susipratim ą, pagilinti visuomenin ę orientacij ą, parengti vadovavimui‘‘ (Ten pat, p. 286). Ta čiau iškeltos ir stovyklose atsirandan čios ugdymo problemos: žaling ų įpro čių ir krikš čioniškai moralei prieštaraujan čio elgesio

113 toleravimas; nepakankamas vadov ų pasirengimas; taktiško atstumo neišlaikymas ; vadov ų puikavimasis ; žema studij ų program ų kokyb ė arba ,,dirbtinis pritempimas‘‘ ; dalyvi ų pasyvumas ir pramoginis nusiteikimas ; kuop ų nari ų nedalyvavimas bendrose stovyklose ; susiklos čiusi ų tradicij ų ir sukauptos patirties ignoravimas (XIV Kongreso medžiaga. Rankraštis, 2003). Kongresas pareng ė rekomendacijas stovykl ų edukacinei veiklai gerinti (žr. 4 pried ą). Rekomendacijos apima rengini ų edukacin į turin į, metodus, atmosfer ą, vadov ų kompetencijas. Edukaciniu atžvilgiu priimtas reikšmingas dokumentas – ,,Ateitinink ų vadovo etikos kodeksas‘‘. Jame apibr ėžtos etikos normos, reguliuojan čios vadov ų santykius su nariais, ginan čios ugdytini ų žmogišk ąją vert ę, padedan čios gerinti vadovo veiklos kokyb ę, stiprinti jo autoritet ą. Kodekse pažym ėta, jog vadovo asmenybei b ūdinga : pašaukimas, kur į pats vadovas turi jausti tur įs, atsidavimas darbui ir atsakingas savo pareig ų vykdymas; savikritiškumas ir siekimas tobul ėti, savistaba, savitvarda, saviugda; nuolatinis atsinaujinimas, išsilavinimas, dvasinis tobulinimasis. Vadovo atsakomyb ė reiškiasi: atsakingumu už jam pavesto ugdymo kokyb ę ir s ėkm ę; atsakomybe už vaik ų ir jaunuoli ų fizin ę, emocin ę ir dvasin ę saug ą; materialin į turt ą ir tvark ą patik ėtoje teritorijoje. Vadovo autoritetas, garbingumas ir reputacija reiškiasi laikysena, liudijimu ir puosel ėjimu istoriškai susiklos čiusios AF ideologijos bei edukacin ės veiklos tradicij ų; perteikimu jaunajai kartai krikš čionišk ų ir tautini ų vertybi ų, asmens laisv ės ir teisi ų saugojimu, individualumo puosel ėjimu, pagarba ly čiai, tautybei, religijai, korektišku bendravimu su ugdytiniais. Savo autoritet ą vadovas grindžia kompetencija, teisingumu, taktu ir geb ėjimu r ūpintis kitais. Aukl ėja savo teigiamu pavyzdžiu, brangina savo reputacij ą. Bendravimo su ugdytiniais srityje nurodyta, kad vadovas pats pasirenka tinkam ą bendravimo su ugdytiniais stili ų, grindžiam ą abipuse pagarba; yra reiklus sau, taktiškas ir kantrus. Renkasi darbo metodus, kurie skatina ugdytini ų savarankiškum ą, savikontrol ę, saviaukl ą. Vadov ų tarpusavio santykiai kodekse taip pat apibr ėžti. Jie gr įstini partneryste, pagarba, kito autoriteto gerbimu ir branginimu. Vadovai ieško taiki ų ir konstruktyvi ų nesutarim ų sprendimo b ūdų (XIV kongreso medžiaga. Rankraštis, 2003). Jau šiame kongrese tarsi dedami pamatai kitiems renginiams. Ateitininkai kreipiami analizuoti reali ą situacij ą, vertinti veiklos b ūkl ę, princip ų laikym ąsi, si ūlymus darbui tobulinti. Rengiantis 2006 m. kongresui Federacijos pirmininkas L. Serapinas probleminiais klausimais

114 kreipia ateitininkus atsigr ęžti į save ir imtis saviugdos. Ar išliekame dvasiškai aktyv ūs kaip ateitininkai? Ar tik kaip Katalik ų Bažny čios parapij ų dalis, ar ir kaip s ąjūdis, kuris gali atnaujinti net ir pa čią Katalik ų Bažny čią? Vienas iš b ūsimo kongreso svarstytin ų uždavini ų - valstyb ės atnaujinimas, jos pilie čių mentalitetas, kur į ugdyti padeda ateitininkai ir Katalik ų Bažny čia. Tod ėl ateitininkai kvie čiami iki tol perži ūrėti edukacin ės veiklos gaires, kurs ų glob ėjų rengimo metodus, aptarti sąmoningumo ugdymosi problem ą. Ta čiau ateitinink ų veiklos aktualizavimo metodai neturi užgožti dvasinio pol ėkio ideologijos (Serapinas, Ateitis, 2005, Nr. 2, p. 4). L. Serapinas konstatavo, kad kasdienin ė ateitinink ų veikla jau savaime yra ugdomoji - pavien ės kuopos veikia pagal atskirus savo darbo planus, bet palaiko bendr ąjį visos organizacijos tiksl ą, vizij ą ir misij ą, kuri ą kiekvienas dalinys ir net individas, drauge su organizacija ar Bažny čia bando realizuoti. Kongresas yra ugdomasis renginys , vieta ir laikas susijungti ir vienytis bendroje liturgin ėje, šventin ėje ir akademin ėje veikloje. Ši ateitinink ų samb ūrio forma ne visada atsako į iškeltus klausimus, ta čiau pats klausimo išk ėlimas atveria platesnes galimybes priimti realius sprendimus. Ta čiau išlieka svarbu savo kasdieniniais darbais liudyti ir puosel ėti ideologines ateitinink ų užduotis bei demonstruoti vali ą ir ryžt ą keisti ir atnaujinti visa, kas buvo susij ę su kiekvieno asmens gyvenimu kuriant katalikišk ą pasaul ėži ūrą (Serapinas. Ateitis, 2005, Nr. 2, p. 4). Buvo pasirinkti 2006 m. XIV kongreso įžangos edukaciniai aspektai, ateitininkai paraginti apm ąstyti etikos, ideologijos dalykus – taigi ir tobul ėti. Lietuvoje veikian čios ateitininkijos vadovyb ė reagavo į gyvenimo reikalavimus, j ą papild ė laikme čiui aktualiomis id ėjomis, tarp j ų gyvyb ės kult ūros id ėjomis. Ši ą id ėją Lietuvoje aktualizavo K. Trimakas. Ji susijusi su Jono Pauliaus II paskelbta gyvyb ės kult ūros id ėja ir rado atgars į dar jam gyvam esant. Id ėja atitinka esminius žmonijos poreikius, turi visuotin ę reikšm ę, priklauso nuo Dievo apsireiškimo visai žmonijai visiems laikams. Jos elementai (pvz., atsiliepimas į Kristaus apsireiškim ą) jau galima rasti P. Dovydai čio (1911) parengtame dokumente ,,Trys pamatiniai klausimai“. Jame rašoma apie gyvenim ą ir kult ūrą, Diev ą, Krist ų ir Bažny čią. ,,Pirmykštis absoliutiškas, vienintelis visos esm ės pamatas yra gyvasis Dievas. Taip pat Dievo Žodis. Kristus, yra ,,tiesa, kelias ir gyvenimas“. J į pri ėmusieji sudaro ,,gyvojo Dievo Bažny čią‘‘. Tikin čiųjų uždavinys - visa atnaujinti, bet tai įmanoma tik atnaujinus save. K. Trimakas interpretuoja Dovydai čio aptariam ą kult ūrą

115 pažym ėdamas, kad žmog ų supa trys kovos laukai: laisv ė, mokslas ir kult ūra. Jie visi užkr ėsti bedievyste; bedieviai juos savinasi. Bet jie visi gali ir privalo atsisukti į Diev ą. Prigimtin ė kult ūra gali ir turi b ūti atnaujinta Kristuje. (Trimakas, 2005a, p. 5-4). K. Trimakas aptariamas id ėjas randa ir A. Dirsyt ės darbuose (1938). Jis išskiria A.Dirsyt ės pasirinkt ąją - moters kov ą prieš blog į id ėją. 1938 m. ,,Moters‘‘ žurnale jos išspausdintame straipsnyje ,,Motina, komunizmas ir kova su juo“ A. Dirsyt ė įžvelg ė komunizmo gr ėsm ę lietuvi ų tautai - komunistai kovoja prieš religij ą, prieš tautiškum ą, griauna šeimos šventum ą. Lietuvos motinoms ji nurod ė tinkamiausias kovos prieš komunizm ą priemones – šeimose ,,skaityba, dainos, giesm ės, bendros maldos, eglut ės, Betliejai, Velyk ų min ėjimai, deklamacijos, <...>“ (Trimakas, 2005b, p. 5). Tuos pa čius metodus A. Dirsyt ė taik ė Sibire ugdydama ir stiprindama drauge su ja kalinam ų lietuvai čių dvasi ą ,,tai visiškai atitiko gyvyb ės kult ūros sąvok ą“ (Trimakas, 2005b, p. 6). Šias id ėjas Kun. K. Trimakas randa S. Šalkauskio gyvenime ir darbuose (1938). Tap ęs ateitinink ų vadu, suvažiavime skait ė paskait ą apie nauj ąją dvasi ą ir nauj ąjį s ąjūdį. Anks čiau dažnai ateitininkus skatin ęs kult ūrin ėmis priemon ėmis kovoti prieš nukrikš čion ėjim ą Lietuvoje, jis pajuto reikal ą jaun ąją ateitinink ų kart ą uždegti nauja dvasios kaitra. Taigi ir čia dvasinio gyvastingumo ir kult ūros užuomazga. Kun. K. Trimakas pažymi, kad šias dvi id ėjas vientisai, nuodugniai, planingai sujung ė ir išpl ėtojo Jonas Paulius II, pasaul į vertindamas pagal savo sukurt ą vizij ą. Jau išrinktas popiežiumi pirmojoje programin ėje enciklikoje Redemptor hominis (,,Žmogaus Atpirkėjas‘‘) išd ėst ė savo vizij ą. Jos šaltinis - Dievo apreiškimas: Dieve ir Kristuje visi atrandame ,,savo didingum ą, kilnum ą ir žmogiškumo vert ę“, Kristinio humanizmo pagrindas yra begalin ė žmog ų išaukštinusio Dievo meil ė. (Trimakas, 2005a, p. 9). K. Trimakas atskleidžia gyvyb ės kult ūros esm ę. Žmogui yra skirta b ūti gyvam. Gyvyb ė jam dovanota ir ji t ęsiasi. Besit ęsianti gyvyb ės dovana tampa gyvenimu. Dovana yra iš k ūrėjo ir žmogus turi jam d ėkoti. Tad gyvyb ės kult ūra grindžiama savo k ūrėjo pripažinimu . Glaudus ryšys su Dievu (religija) tampa tos gyvyb ės kult ūros virš ūne (Trimakas, 2006a, 2006b). Be prigimtin ės gyvyb ės, dar yra Dievo vaiko gyvenimas. Taigi apie tokios gyvyb ės puosel ėjim ą kalbama šioje kult ūroje. Didžioji gyvyb ės kult ūros vertyb ė yra ši dviguba gyvyb ė. Didieji jos motyvai yra šie: Dievo žmogui dovanoto kilnumo pajautimas; dėl to pajautimo atsirandantis Jam d ėkingumas. Svarbiausias žmogaus siekis -

116 ,,gyvybei skleidžiantis į besit ęsiant į gyvenim ą, visk ą Jam gr ąžinti“ (Trimakas, 2005a, p. 11). Kun. K. Trimakas aiškina, kod ėl sakoma kult ūra , bet ne religija. Kult ūra yra id ėjų, vertybi ų ir sieki ų atmosfera, kurioje vystosi ir br ęsta (arba gali vystytis ir br ęsti) ne tik individas, bet ir visuomen ė. Žmogus kuria kult ūrą ir yra kult ūros kuriamas. Religija yra kult ūros virš ūnė. Žmogui pirmiausia reikia kult ūros, bet nepasitenkindamas ja, nat ūraliai ieško ryšio su Dievu. Kult ūrą, remdamasis Jono Pauliaus II nuostata, kun. K. Trimakas laiko reikšmingesne už ekonomik ą, nes žmogus turi br ęsti psichologiškai ir dvasiškai bei bendrauti su kitais. Kult ūra yra reikšmingesn ė ir už politik ą, nes žmon ės tampa žmon ėmis tik suart ėję su kult ūros vertyb ėmis. Mirties kult ūrą kun. K. Trimakas aiškina ne tik kaip nukrikš čion ėjim ą, bet ir kaip nesiskaitymą su prigimtine gyvybe (abortai, eutanazija). K. Trimakas paskaitos tekste kalba apie gyvyb ės kult ūros ir mirties kult ūros konflikt ą Lietuvoje ir išeivijoje. Posovietin ėje Lietuvoje kun. K. Trimakas mato katalikybei atšalusius žmones, puolusi ą moral ę. Išbl ėsusioje dvasioje ir išbl ėsusioje moral ėje daug mirties ,,kult ūros‘‘ apraišk ų: savižudyb ės, kriminaliniai nusikaltimai, korupcija valdžioje ir gyvenime, pasaul ėži ūriniu poži ūriu blankus ir l ėkštas švietimas, vaikymasis tuš čių mad ų. Ta čiau autorius pripaž įsta, kad yra ir gyvyb ės kult ūros ugdymo pavyzdži ų: daug pastang ų deda ganytojai, atsik ūrusios vienuolijos, pastoraciniai centrai ir kt. Kun. K. Trimakas ateitininkams primena, kad į P. Dovydai čio kvietim ą ,,Visa atnaujinti Kristuje‘‘ katalikiškoji Lietuvos jaunuomen ė atsiliep ė. Jo rezultatas – ateitininkija. Atkreipia d ėmes į į Jono Pauliaus II, ma čiusio ir išgyvenusio pasaulyje konflikt ą tarp gyvyb ės ir mirties, kvietim ą kurti Kristaus evangelija persunkt ą gyvyb ės kult ūrą. ,,Neatsiliepti į kvietimą ir jo nebeišgirsti - nevalia. < ...> Kaip įkv ėpimas patvirtinti Dievo, Kristaus ir Bažny čios tikrov ę Dovydai čiui ir jo pasek ėjams at ėjo iš tik ėjimo, taip įkv ėpimas vertinti Jono Pauliaus II si ūlom ą Dievo dovanojam ą gyvyb ę ateina iš d ėkingos širdies‘‘ (Trimakas, 2005a, p. 19-20). K. Trimako aktualizuojama mirties ir gyvyb ės kult ūros problema Lietuvoje diskutuojama. P. Plumpa konstatuoja, kad dabarties viešajame gyvenime susiduria dvi pasaul ėži ūros; altruistin ė krikš čioniškoji ir hedonistin ė pagoniškoji. Pirmoji pasisako už gyvyb ės, antroji už mirties kult ūrą. Tarp ši ų pasaul ėži ūrų šalinink ų vyksta dvasin ė ir ideologin ė kova. Tai kova tarp meil ės ir egoizmo, tarp sant ūrumo ir palaidumo, tarp altruizmo ir hedonizmo, tarp tik ėjimo ir ateizmo. Kas laim ės ir įtvirtins

117 bendr ą teisin ę sistem ą Vakar ų civilizacijos erdv ėje, nuo to priklausys kult ūros ir pa čios krikš čionyb ės likimas. P. Plumpa teigia, jog Vakar ų civilizacija, sukurta remiantis krikš čionybe, skleidžian čia vilt į ir gyvenimo džiaugsm ą, tampa dvasin ėmis ir fizin ėmis kapin ėmis. Taip yra d ėl to, kad iš trij ų pagrindini ų žmogiškosios raiškos gali ų - proto, s ąžin ės ir valios - ypa č pabr ėžiamas protas, o s ąžin ė ir jai pavaldi valia lieka užmiršti (Plumpa. Ateitis, 2006, Nr. 2, p. 31). Kasdieniniame krikš čioni ų gyvenime moterys yra svarbiausios Kristaus meil ės skleid ėjos. Nukrikš čion ėjant moteriai, tauta supagon ėja. Moter ų krikš čioni ų suvyrišk ėjimas ir nukrikš čion ėjimas daro lemiam ą įtak ą, kad gyvyb ės kult ūra sunykt ų. Mirties kult ūra, kaip teigia P. Plumpa, prasideda nuo žmoni ų širdži ų erozijos, nes dvasin ė tarša prasideda nuo žmogaus vidaus, nuo jo širdies: ,,Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudyst ės, svetimavimai, paleistuvyst ės, vagyst ės, melagingi liudijimai, šmeižtai. Šitie dalykai suteršia žmog ų‘‘(Mt 15,19-20). Interpretuodamas ši ą problem ą, atkreipia dėmes į į šeimyniškumo princip ą. Teigia, kad nesantaika šeimoje ateina iš piktos širdies, kai nepaisoma kit ų garb ės ir orumo, ugdomas priešgyniavimas, kai norima kitu daugiau pasinaudoti, o ne savo elgesiu pradžiuginti. Iš šalt ų širdži ų kyla nepagarba žmon ėms, nemeil ė vaikams, neištikimyb ė sutuoktiniams ir draugams. Autorius konstatuoja, kad jie nenori atsigr ęžti į Atpirk ėjo meil ę, kuri trokšta išsilieti į žmoni ų sielas Šventosios dvasios dovanomis. Nepakeistos širdys negal ės Dievo karalyst ės paveld ėti, nes negali myl ėti, kaip to trokšta Dangaus t ėvas. Taigi P. Plumpa atkreipia ateitinink ų d ėmes į, kad b ūtent žmogaus širdies pasirinkimas lemia jo vert ę (Plumpa. Ateitis, 2006, Nr. 2, p. 32). Antrasis autoriaus keliamos problemos aspektas siejamas su J ėzaus širdies pamaldumu. Autorius kalba apie ekstravertišk ą ir intravertišk ą Jėzaus Širdies, arba Jo Meil ės, pamaldum ą - t.y. išorin į ir vidin į: • išorinis paplit ęs pasaulyje ir Lietuvoje: įteisinama švent ė, atliekamas pasiaukojimas, įsigyjamas paveikslas, sukalbamos maldos. Toks pamaldumas dažnai įgyja utilitarin į pob ūdį. Žmogus privalo dvasiškai subr ęsti, t.y. įgyti šird į, panaši ą į Kristaus šird į. Tik tada jame pasireikš Dvasios dovan ų gausa: tvirtas tik ėjimas, dvasini ų dalyk ų išmanymas, maldos džiaugsmas ir ypa č žmoni ų, gyvyb ės ir visos Dievo k ūrybos meil ė; • šaltinis, iš kurio teka gyvyb ė į siel ą, yra sakramentai, ypa č Komunija. Iš sakrament ų reikia semtis j ėgų. Komunija ugdo visas savybes, kurios yra J ėzaus Širdyje. Poveikio veiksmingumas

118 priklauso nuo paties žmogaus noro b ūti panašiam į Krist ų, įgyti šird į, panaši ą į Jo Šird į. (Plumpa. Ateitis, 2006, Nr. 2, p. 330). XXI a. ateitininkai sutiko su š ūkiu ,,Liudyti Krist ų XXI amžiuje‘‘. Ateitininkams išliko aktualus j ų pa čių ir visos visuomen ės dvasingumo klausimas. Ateitinink ų vadovyb ė aktualizuoja id ėją, kad dvasinio pol ėkio niekas neturi užgožti – nei priemon ės, nei metodai, nei kas nors kita. Akcentuojamas bendruomeniškumas, bendra veikla, telkimasis, drauge individualybi ų – talent ų raiška. Aiškinama, kad bendra veikla atveria didesnes galimybe, teikia j ėgų ir energijos priimti teisingus sprendimus, ta čiau aktualu rodyti vali ą ir ryžt ą keistis ir pad ėti kitiems keistis. Orientuojamasi į nauj ų gyvenimo aplinkybi ų iškeltas problemas. Įvairiomis formomis aiškinama gyvyb ės kult ūros esm ė. Tai atsvara plintan čiai mirties kult ūrai. Gyvyb ės ir mirties kult ūrų konfliktas – gyvenimo realyb ė Lietuvoje, tod ėl skleisti gyvyb ės kult ūros id ėjas – ateitinink ų uždavinys.

3.3. Tradicini ų ugdomosios ideologijos princip ų gyvybingumas XXI amžiuje

Įkv ėpimo šaltiniu edukacine prasme ir vis ų ateitininkijos veiklos princip ų vykdymo atžvilgiu buvo reikšmingas faktas - 1993 m. rugs ėjo 5 d. popiežiaus Jono Pauliaus II viešnag ė Lietuvoje. Šv. T ėvo maldos žodžiai, kad išnykt ų blogis - tai ne tik viltingas tik ėjimas, kad Lietuvoje stipr ės tik ėjimas ir bus daugiau g ėrio, bet ir įpareigojimas taip gyventi, kad mirties kult ūrą keist ų gyvyb ės kult ūra. Tautiškumo atžvilgiu ateitininkams buvo proga šv. T ėvo maldoje įsiklausyti ir geriau suvokti, kad brutalios prievartos, priešiškumo laikai teik ė daug skaudži ų pergyvenim ų tautai. Tuos pergyvenimus suk ėlė akla ideologijos j ėga, tautin ė puikyb ė, s ąmoningas žmogaus kilnumo nepaisymas. Kaip pamokymas skamb ėjo Šv. T ėvo prašymas Viešpaties paramos, kad kryžius (ir kryžiai) ant kari ų kap ų, žuvusi ų brolžudiškuose karuose, tapt ų nuolatiniu raginimu santarvei ir broliškumui, neleist ų, kad tik ėjimo broliai tapt ų priešais. Šv. T ėvo kalba apie Baltijos šali ų santarv ę ir broliškum ą, žmogaus vert ės ir interes ų pripažinim ą, visuomeninio gėrio vertinim ą - gera proga ateitininkams apm ąstyti ne tik tautos nari ų santykius, bet vis ų žmoni ų apskritai. Maldos turinys kreip ė visus tikin čiuosius nepamiršti, kad šalia Baltijos šali ų tautini ų bendruomeni ų yra ir kaimynini ų valstybi ų bendruomen ės, kuri ų buvimas liudija ilg ą istorin į laikotarp į, reikia įžvelgti brolyb ės ir svetingumo perspektyv ą (Ateitis, 2006, Nr. 2, p. 10).

119 Su i nteligentiškumo principu buvo ypa č susijusios mintys, akcentuotos Šv. T ėvo maldose ir homilijose. Jos tarsi patvirtino ateitinink ų misijos ir jos pasirinkt ų princip ų reikalingum ą, teisingum ą, pad ėjo suvokti didel ę savo gyvavimo ir veiklos prasm ę. Šv. T ėvas kalb ėjo, kad Dievas, kur į ateistin ė kult ūra m ėgino išbraukti iš žmogaus gyvenimo, iš naujo gr įžta ir pasirodo, tiesia keli ą per didžiausius klausimus, į kuriuos mokslo atradimai ir technikos atradimai negali atsakyti. Tad iš ties ų atsiranda žmoni ų, kurie kelia klausim ą, kas yra žmogus? Kokia kan čios, blogio ir mirties prasm ė, jei šie reiškiniai vis tebeegzistuoja? Kam reikalinga tokia kaina siekti laim ėjim ų? Toki ų klausim ų akistatoje tikrasis ir vienintelis Dievas, Paslaptis, nuolat pasirodo žmogaus širdies akiratyje, žadina gil ų ir išganing ą ilges į. Dievo siekimas yra b ūties įstatymas, kurio jokia santvarka niekada negal ės nuslopinti. Šv. T ėvas b ūtent tarsi įpareigojo inteligentus atlikti švie čiam ąsias funkcijas: ,,J ūs, kult ūros žmon ės, labiau nei kiti esate atsakingi, kad protui neb ūtų užtveriamas kelias, ved ąs link paslapties. Ši j ūsų pareiga kyla ne iš šalies, - tarsi pažabojanti mokslin į tyrin ėjim ą ir apribojanti laisv ę. Iš tikr ųjų ji atsiranda iš nuoseklios logiškos m ąstysenos‘‘(Ateitis, 2006, Nr. 2, p. 10). Esamiesiems ir būsimiesiems inteligentams įsiklausytinos Šv. T ėvo mintys apie m ąstymo vaidmen į: žmogus m ąstydamas pajunta savo ribotum ą, suvokia, kad jis pats n ėra tiesa. Šv. T ėvas skelb ė objektyv ų d ėsn į, kad m ąstymas žmog ų atveda prie Dievo: proto veiklai būdingas šis esminis veržlumas, d ėl kurios jis atsiduria tarp savo riboto suvokimo ir absoliuto troškulio. Šv. T ėvo kalboje visi katalikai randa reikšming ų min čių apie m ąstymo etik ą. Tai gera pamoka ir ši ų dien ų ateitininkams, besiruošiantiems tapti inteligentais: • kad m ąstymas atnešt ų brandžiausi ą vaisi ų, ypa č ieškant metafizini ų ties ų, b ūtina puosel ėti m ąstymo etik ą, kuri ieško ne vien loginio tikslumo, bet sukuria proto veiklai dvasin į klimat ą, pasižymint į nuolankumu, atidumu kitiems, atvirumu Paslapčiai; • ši visuotin ė m ąstymo etika neatpalaiduoja nuo tyrin ėjimo pastang ų, bet jas palaiko ir padeda. Veržiantis žmogui į Paslapt į, net nurodo krypt į, nes yra vidin ė s ąsaja tarp ,,vertum‘‘ ir ,,bonum‘‘: tiesos ir g ėrio - tai Dievuje sutampa su pa čia Jo esme (Ateitis, 2006, Nr. 2, p. 10). Šv. T ėvo homilij ų turinys susij ęs su realia pasaulio situacija - sunkiame kelyje į ateit į, jos niekas negali nusp ėti ir nubr ėžti rib ų. Tod ėl tikrai lemiamas vaidmuo priklauso intelektualams . J ų vaidmuo ypatingas, nes žlugusios ideologijos sugriov ė pasitik ėjim ą, o filosofin ė mintis pakrypo į skepticizm ą ir pragmatizm ą.

120 Daug paskat ų atsinaujinti ateitininkai gird ėjo iš Šv. T ėvo. Jis kviet ė sukurti nauj ą kult ūros klimat ą, kur yra daug atviros ir pla čios erdv ės tik ėjimo pokalbiui su subkult ūra. Tas pokalbis neapsiribos tik religin ėmis problemomis, bet palies ir didži ąsias etikos ir antropologijos problemas. Atnaujinti Bažny čios ryš į su kult ūra yra b ūtina ir skubu. Užmezgant t ą ryš į b ūtina atsižvelgti į skirtumus ir tarpusavio supratim ą. Tas bendradarbiavimas gali pad ėti suvokti paini ą dabart į, numatyti krypt į atei čiai. Esant pasaulyje daug šviesos ir tamsos, reikia kantryb ės ir išminting ų sprendim ų (Ateitis, 2006, Nr. 2, p. 11). Kult ūros ir religijos ryšio problem ą Šv. T ėvas aptar ė globaliame šviesos ir tamsos fone: žmonij ą vargina prievarta, nepakanta, badas ir skurdas, ekologin ės nelaim ės. Taigi Jonas Paulius II kviet ė atverti šird į vil čiai, ir jaunoji karta, trokštanti bi čiulyst ės, vis aiškiau suvokianti savo teises, gali pad ėti kovoti su tamsa. Laukiamoji Bažny čios ir kult ūros santarv ė tur ės tams ą išsklaidyti. Ši ų id ėjų pradmenys ryšk ūs ir ateitinink ų XX a. paskutinio dešimtme čio ir XXI a. pradžios renginiuose. Šv. T ėvo kalba inteligentams puikiai dera su ateitinink ų ideologija. ,,Nebijokite, Bi čiuliai, atverti dur ų Kristui. Jis paž įsta žmogaus šird į ir moka atsakyti į skaudžiausius jo nerimo klausimus. Jis kvie čia mus kartu darbuotis ir kurti tikrai laisv ą, viening ą žmonij ą‘‘(Ateitis, 2006, Nr. 2, p. 11). Baigiamieji Šv. T ėvo žodžiai skelbia tamsos ir šviesos kovos rezultatus: Lietuvoje baig ėsi žmogaus laisvi ų suvaržymo metai, dabar atsiveria vartai į atsakomyb ę, laisv ę; kur vyravo nepasitik ėjimas artimu, br ęsta supratimas ir pakantumas; kur buvo stengiamasi materializmu nuslopinti tik ėjim ą, v ėl religijai atsiveria laisv ė, kuri skatina pagarb ą ne tik Dievui, bet ir žmogui. Šv. T ėvo mintys patvirtina ateitininkijos iškilimo, jos nari ų tobul ėjimo, kovos prieš tams ą, prievart ą, kovos už dvasin ę laisv ę prasm ę. Šeimyniškumo principo reikšm ė ir vert ė nauj ą atspalv į įgavo klausant pamokslo tikintiesiems. Šv. T ėvas primin ė tarptautinio gyvenimo pagrind ą - žmogaus teises. Iš j ų – esmin ės: oriai gyventi ir išgyventi, sąžin ės ir religijos laisv ė, teis ė sukurti šeim ą - pagrindin ę visuomen ės ląstel ę ir visuomeninio gyvenimo varikl į. Tik gerbiant šias laisves gali būti įgyvendinti kiti tarptautinio gyvenimo aspektai (Ateitis, 2006, Nr. 2, p. 12). Šv. T ėvo malda Šiluvos šventov ėje - ne tik Jo tik ėjimo liudijimas. Tai papildymas, aktualizavimas tos ideologijos, kuri ą pasirinkusi ateitininkija. Maldoje Taikos Karalienei Popiežius praš ė pagalbos į j ą besikreipiantiesiems ateities r ūmą statyti ne ant pasaul ėži ūrų sm ėlio, bet ant Evangelijos uolos, paskatinti visuomeniniame gyvenime vadovautis

121 meil ės ir vienyb ės idealais, apsaugoti šeim ų židini ų džiaugsm ą, visuomeninio gyvenimo vienyb ę. Popiežius paved ė Dievo motinai Lietuvos jaunim ą, kad jie Kristuje atrast ų savo gyvenimo prasm ę ir išsaugot ų budri ą vilt į (Ateitis, 2006, Nr. 2 , p. 2). Popiežiaus homilijose gyvos tos id ėjos, kurias k ėlė ateitininkijos vadai P. Dovydaitis, S. Šalkauskis ir kiti, ypa č ta, jog kiekvieno krikš čionio pašaukimas - visu savo gyvenimu liudyti Krist ų. Liudyti Krist ų asmeniniu gyvenimu - vadinasi, j į nuoširdžiai derinti prie Evangelijos, paklusti visiems dieviškiems įsakymams, elgtis taip, kaip moko Viešpats. Tai vis ų krikš čioni ų pašaukimas, ta čiau jis ypa č svarbus sutuoktiniams - mat šeima yra pirmoji ,,nam ų Bažny čia‘‘, kur prasideda naujosios kartos evangelizacija. Popiežius akcentavo Lietuvos ateitininkams žinom ą id ėją - pasaulie čių apaštalavim ą, nutraukt ą okupacijos metais. Pašaukt ų aktyviai dalyvauti bažnytiniame gyvenime atsakomyb ė auga, kai katalikai pasaulie čiai kuo tobuliau suvokia Evangelijos reikalavimus. Popiežius teigiamai vertino, kad Lietuvos katalikiškos bendruomen ės, bendraudamos su bažnytin ės vadovyb ės ir jau pasaulyje pripažintais pasaulie čių jud ėjimais, prisid ėjo prie krikš čioniškojo gyvenimo atnaujinimo (Ateitis, 2006, Nr. 2 , p. 13). Ateitininkij ą sustiprino popiežiaus mintys apie apaštalavim ą. Jos persunktos giliu paties popiežiaus tik ėjimu, kad ne vienas Lietuvos žmogus atsilieps į Viešpaties kvietim ą ir vieni pašauktieji tarnaus Bažny čiai kaip sakrament ų ir eucharistijos teik ėjai, kiti, eidami reikliu ir krikš čioniškam gyvenimui svarbiu keliu, nor ės sukurti šeim ą, palaimint ą Moteryst ės sakramentu - tikr ą ,,nam ų bažny čią“. Žmogus tampa Bažny čia, kai geraširdiškai tarnauja žmogui ir įtikinamai labiau savo gyvenimu nei žodžiu skelbia J ėzaus Ger ąją Naujien ą. Tokiam gyvenimui, tokiems darbams popiežius palaimino Lietuvos žmones, tarp j ų ir jaunim ą (Ateitis, 2006, Nr. 2, p. 13). Apie katalikiškum ą Lietuvos žmon ėms popiežius kalb ėjo ir kiekvieno žmogaus ir vieno kit ų atžvilgiu. Savo mintis pritaik ė situacijai, kai po priverstin ės tylos tik ėjimo klausimais dr ąsiai skelbiama Evangelija ir kiekvieno tikin čiojo asmeniniu pavyzdžiu statoma Kristaus karalyst ė. Drauge popiežius įsp ėjo, kad Evangelijos našta bus įvairi, bet visada išliks kaip Kristaus Kryžius. Antras momentas yra susij ęs su pra ėjusio laikotarpio pasekm ėmis, kai aplinkui yra nemažai žmoni ų, kurie d ėl ateistinio aukl ėjimo yra prarad ę religin į jausm ą. Tad tikintiesiems labai svarbu atsižvelgti į susiklos čiusi ą situacij ą: abejingum ą, nesupratim ą, supasaul ėjimo polink į, visuomen ės susvetim ėjim ą, susir ūpinti išlikusiomis sektomis.

122 Katalikiškumo klausimu popiežiaus mintys, skirtos dvasininkams, reikšmingos ir tikintiesiems, tarp j ų ateitininkams, reikalingiems ypatingos dvasios t ėvų globos. Popiežius skatina kunigus b ūti ant Kryžiaus mirusio ir prisik ėlusio Išganytojo broliu. Kunigas, kaip ir Nukryžiuotasis Kristus, yra pašauktas b ūti atleidimo ir susitaikymo ženklu. Popiežius kunigo asmenyje mato žmog ų, tarnaujant į broliams, besidalinant į su jais Atgimstan čios Lietuvos vargais ir sunkumais, esant į tokio nusistatymo kaip Kristus, Popiežius kviet ė kunigus b ūti didžiadvasiškais, o j ų sielos didyb ė teb ūtų broliškumo pavyzdys ir s ėkla. Popiežius kviet ė ir link ėjo kunigams, kad jie suaug ę su Dievo tarnyste, skelbt ų pasauliui meil ę, t ą meil ę, kuri pripildo tikin čiųjų širdis ir įprasmina bei duoda j ėgų išm ėginimams ir atsižad ėjimui . Popiežius išreišk ė ypating ą tik ėjim ą tais, kurie pri ėmė Krikšto Sakrament ą, kad jie bus jo liudininkai ir tai darys kasdien, nes Krikštas – malon ės s ėkla, kuria reikia kasdien r ūpintis, kad jaunuoliai įgyvendins Krikšto malon ę ir Kristaus žibur į iškels aukštai, kad j į gal ėtų visi matyti ir ieškot ų dieviškojo tiesos ir meil ės Mokytojo. Krikštu priart ėjama prie Kristaus. Atsižvelgdamas į dabartin ę Lietuvos situacij ą popiežius kviet ė vis ą krikš čionišk ąją Lietuvos bendruomen ę suvokti uždavin į ir pasiuntinyb ę - kiekvienas asmeniškai yra kvie čiamas liudyti Krist ų, nors šitas kvietimas yra skirtas visai Dievo tautai. ,,Viešpats laukia jūsų bendros apaštalin ės veiklos, kuri visiems atvert ų Evangelijos naujien ą. Užtat b ūtina ugdyti tik ėjim ą giliu Šventojo Rašto pažinimu, asmenine ir liturgine, nuolatine karšta malda. Šiam J ūsų tikslui pasitarnaus maldos grupi ų, apaštalavimo jud ėjim ų, bendrij ų parama ir pagalba. O labiausiai jus, Pasaulie čiai, nor ėč iau pakviesti - dr ąsiai ir tvirtai pasitik ėti Dievu - imtis apaštalavimo atsakomyb ės Bažny čioje ir įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse.‘‘( Ateitis, 2006, Nr. 2, p. 15). Popiežius išreišk ė tik ėjim ą, kad lietuvi ų, dukter ų ir s ūnų, darbai taps ,,nauj ąja evangelija‘‘ ne turiniu, kuris visada yra tas pats, bet nauja savo metodais ir b ūdais. Popiežiaus kvietimas, aiškinimas, link ėjimas liudija, kad ateitinink ų ideologija, motyvuota ir teisinga. Visuomeniškumo problem ą, popiežius išsamiai aptarin ėjo. Visuomeniškumo interpretacija dera su ateitinink ų pasirinktuoju visuomeniškumo principu. Jis nat ūraliai siejasi ir su S. Šalkauskio parengta ateitinink ų ideologija, kuri orientuojasi neužsiskl ęsti savo tautoje, o matyti ir bendražmogiškas problemas, bendrauti su kitomis tautomis. Visuomeniškumo šaknis Popiežius nurodo esant Kristaus žodžiuose, kuriais jis kviet ė apaštalus pagalbon ,,pasotinti mini ą‘‘. Visuomeniškumo paskatos šaltinis - gilinimasis į Bažny čios moksl ą.

123 Ateitinink ų asmenyb ės idealui artimos Popiežiaus išryškintos visuomenin į darb ą dirban čio kataliko moralin ės savyb ės, kurios vertinant iš ateitininkijos ideologijos pozicij ų, nužymi ir ateitininko, kataliko, moralin į ideal ą: tai - sąžiningumas, garbingumas, darbštumas, tvarkingumas, pasitik ėjimas, tarnavimo dvasia, nuoširdumas, pagarba, sant ūrumas, kilniadvasiškumas, teisingumo ir atsakomyb ės jausmas, dvasin ė pusiausvyra, romumas, atvirumas. Tokiam b ūti link ėjo Lietuvos jaunimui. Popiežiaus kelta visuomeniškumo ir jos ryšio su patriotizmu problema taip pat aktuali ateitininkams ir visai visuomenei atsinaujinimo prasme. Jonas Paulius II atkreip ė d ėmes į, kad tauta neturi pamiršti praeities diplomatini ų s ąjung ų rezultat ų ir nuolat bud ėti. Drauge pripaž įsta mažos tautos teises – didži ųjų valstybi ų interesai niekada neturi priversti maž ą valstyb ę tapti svetimos galios satelitu arba atimti iš laisvos tautos vali ą pa čiai nuspr ęsti savo likim ą. Ta čiau kiekviena valstyb ė, ginanti savo suverenum ą, turi ginti ir kit ų taut ų nepriklausomyb ę. Jokia tauta negali suklest ėti, jeigu visos dabartin ės j ėgos nesusitelks tarnauti nacionalinei ir tarptautinei žmoni ų bendrijai. Taigi popiežius katalik ų žvilgsn į jau kreipia į globalin į bendruomeniškum ą ir visuomeniškum ą. Naujoji pasaulio tvarka negali realizuotis negerbiant pirmaeili ų teis ės, taikos ir žmogiškojo orumo vertybi ų (Ateitis, 2006, Nr. 2, p. 8). Popiežius liudijo Lietuvos žmon ėms, kad savo kelioni ų metu po pasaul į Jis pažino įvairi ų sluoksni ų aspiracijas ir suprato, kad pasaulis tampa taikesnis arba nor ėtų tapti, kad ryšiai jame b ūtų glaudesni. Ypa č jaunoji karta trokšta gyventi tokioje visuomen ėje, kur visi žmon ės b ūtų solidar ūs, kurt ų bendriją. Popiežius, link ėdamas Lietuvai ir jos žmon ėms ramyb ės, atkreip ė dėmes į, kad nevalia pasitenkinti vien paviršutiniška taika, kuri tik užtikrina laisv ę ir demokratij ą. Be šio dalyko svarbu atsižvelgti į didži ąsias vertybes, į moral ės ir gyvenimo prasm ės problemas. Dviprasmiška taika, paremta minimalizmu ir moraliniu reliatyvizmu, yra pavojinga. Tai tarsi tiesiogiai adresuota ateitininkams. Šioje srityje Popiežius mat ė puiki ą prog ą katalikiškajai atsakomybei. Katalikai turi ,,atsakyti kiekvienam apie juose gyvenan čią vilt į‘‘ ir labiau gyvenimu negu žodžiais parodyti, jog taika yra tvirta, kai remiasi tuo, kas aukštyb ėse, kai j ą palaiko moralin ės normos ir kai ji atsiveria Dievui. Lietuvos tikin čiuosius popiežius kreip ė į Krist ų, kuris turi tapti vis ų Lietuvos žmoni ų gyvenimo, demokratijos uola. Drauge Popiežius orientavo tikin čiųjų bendruomen ę su visais krikš čionimis ir geros valios žmon ėmis prisid ėti prie ateities plan ų k ūrimo, o evangelinio palikimo

124 niekas neturi varžyti – nei ideologiniai, nei socialiniai, nei kult ūriniai varžtai (Ateitis, 2006, Nr. 2, p. 9). Šv. T ėvo homilij ų, mald ų turinys tautiškumo, katalikiškumo, inteligentiškumo, visuomeniškumo, šeimyniškumo klausimais dera su ateitinink ų veiklos principais. Tautiškumo interpretacija skatina ateitininkus universaliau m ąstyti; inteligentiškumo aiškinimas kreipia inteligentus atverti kelius logiškam mąstymui, vedan čiam link paslapties, susitikimo su Dievu, spr ęsti kult ūros ir religijos ryšio problem ą; grumtis už gyvyb ės kult ūrą. Šeimyniškumo principas savo esme apima teis ę kurti šeim ą, gyventi oriai, liudyti Krist ų asmeniniu gyvenimu, nes tai vis ų krikš čioni ų pašaukimas. Katalikiškumas Šv. T ėvo homilijose reiškia, kad kiekvienas krikš čionis turi asmeniškai liudyti Krist ų. Tai labai svarbu atsižvelgiant į susiklos čiusi ą istorin ę situacij ą: besireiškiant į abejingum ą, nesupratim ą, susvetim ėjim ą, sekt ų plitim ą. Reikia ir naujų metod ų bei būdų. Visuomeniškumo ištakas Šv. T ėvas nurod ė esant Kristaus žodžiuose, kvie čian čiuose apaštalus pasotinti mini ą. Bažny čios mokslas – visuomeniškumo paskatos šaltinis. Šv. T ėvo mintys aukl ėjan čios, uždegan čios, skatinan čios reflektuoti, pasiryžti, mokytis ir aukl ėtis, skleisti bendruomeniškumo dvasi ą, veikti visuomeniškai, prisid ėti prie gyvyb ės kult ūros palaikymo ir stiprinimo.

125 IV. ATEITININK Ų SANTYKIO SU UGDOM ĄJA IDEOLOGIJA RAIŠKOS EMPIRINIO TYRIMO METODOLOGIJA IR METODIKA BEI REZULTATAI

4.1. Tyrimo pirmojo etapo pagrindimas 4.1.1. Tyrimo organizavimo logika ir metodologijos pagrindimas

Lietuvos nepriklausomyb ės metais (1918-1940) vedant edukacinius ateitinink ų renginius ir tikslinant bei konkretizuojant ideologinius teiginius, buvo sistemingai vertinamas ideologinis ateitinink ų sąmoningumas bei įvairiapusiškas tobulinimasis, reikalingas siekiant atsinaujinti bei atnaujinti visuomen ę. Taigi nuolat buvo vertinama ideologija ir jos vykdymas. Ypa č tai ryšku po organizacin ės 1927 m. Palangos konferencijos. Tiksl ų ir uždavini ų įgyvendinimo, ateitinink ų brandos kokyb ę vertino organizacijos vadas S. Šalkauskis, kiti vadovai atsišaukimuose, laiškuose, kongresuose, konferencijose, paskaitose, spaudoje (žr. II.3. 3.). Analiz ės pagrindu buvo tobulinama ideologija, stiprinama organizacija. Šiandien, vykdant prie gyvenimo reikalavim ų priderint ą ideologij ą, vadovaujantis tradiciniais, bet išbandytais principais, skiriant daug d ėmesio ateitinink ų s ąmoningumui, tikslinga vertinti ateitinink ų atsinaujinim ą ir edukacin ės veiklos problemas. Tad šio empirinio tyrimo uždavinys - atskleisti ateitinink ų, eilini ų nari ų ir vad ų, poži ūrį į ideologijos įgyvendinimo b ūkl ę ir galimybes. Atsakymo į uždavinio esm ę ieškoma šiais jo aspektais: • ateitininkui, kaip visuomeniškai asmenybei, b ūtiniausios savyb ės; • ateitinink ų poži ūris į katalikiškumo b ūkl ę Lietuvoje edukacini ų veiksni ų aspektu; • katalikiško ateitinink ų poži ūrio į šeim ą liudijimas; • tautiškumo principo vert ės pripažinimas; • inteligentiškumo saviugda.

Atliekant tyrim ą taikyta apklausa raštu . Anket ą (žr. 1 pried ą) sudaro 19 klausim ų: • 1 klausimu siekta surinkti demografinius respondentų duomenis; • atsakymai į 2,3,4 klausimus teik ė informacij ą, kokia tvarka surikiavo respondentai ateitininko savybes pagal j ų reikšmingum ą visuomenin ėje veikloje – atsinaujinime, išreišk ė nuomon ę apie savo atsakomyb ę už pasaulyje vykstan čius reiškinius; • atsakymais į 5 klausim ą atskleid ė savo poži ūrį į patriotizm ą;

126 • 6-7 klausimais gauta informacija apie tai, kokios yra reikšmingiausios kataliko savyb ės siekiant pasaulio žmoni ų bendruomen ės darnos, brolyb ės; • 8–9 klausimai pad ėjo išryškinti ateitinink ų nuomon ę apie dvasios tėvų reikalingum ą organizacijoje; • 10-14 klausimai pad ėjo gauti duomenis, koki ų nuostat ų laikosi ateitininkai apie šeimos vaidmen į visuomen ės atsinaujinimui; • 15-16 klausimai reikalingi, kad b ūtų nustatyta ateitinink ų nuomon ė apie j ų santyk į su tautiškumo vertyb ėmis; • 17-18-19 klausimais gauta informacija apie ateitinink ų rengim ąsi tapti inteligentais. Empirinio tyrimo metodai aprašyti įvade.

4.1.2. Tyrimo imtis ir respondent ų charakteristika

Tyrime dalyvavo 150 ateitinink ų, besiugdžiusi ų „ateitinink ų akademijose“, veikusiose Šiauliuose, Panev ėžyje 2005, 2006 m. Respondentus pagal status ą organizacijoje sudar ė: vadovai ir eiliniai nariai (žr. 1 pav.).

vadovai 10,7%

nariai 89,3%

1 pav. Respondent ų pasiskirstymas pagal status ą organizacijoje

Analizuojant 1 pav. pateiktus duomenis, matyti, kad vadovai sudaro 10,7 % (16 asmen ų) tyrimo dalyvi ų, o eilini ų ateitinink ų organizacijos

127 nari ų - 134 (89,3 %). Tyrimo dalyvi ų pasiskirstymas pagal lyt į pateikiamas 1 lentel ėje. 1 lentel ė

Tyrimo dalyvi ų pasiskirstymas pagal lyt į

Lytis Iš viso Statusas vyras moteris

Ateitinink ų organizacijos vadovas 12,5 % (2) 87,5 % (14) 10,7 % (16) Ateitinink ų organizacijos narys 23,9 % (32) 76,1 % (102) 89,3 % (134) Iš viso 22,7 % (34) 77,2 % (116) 100 % (150)

Tyrime dalyvavo 16 Ateitinink ų organizacijos vadov ų. Vyr ų iš j ų buvo 2 (12,5 % vadov ų). Moter ų – 14 (87,5 % vadov ų). Organizacijos nari ų vyr ų buvo 32 (23,9 %). Moter ų nari ų buvo 102 (76,1 %). Tyrime dalyvavo 34 vyrai (22,7 %) ir 116 moter ų (77,2 %). Tyrimo dalyvi ų pasiskirstymas pagal amži ų pateikiamas 2 lentel ėje.

2 lentel ė

Tyrimo dalyvi ų pasiskirstymas pagal amži ų

Tyrimo dalyvi ų amžius Iš viso

Iki 20 Nuo 21 iki Nuo 26 iki 30 Virš 30 Statusas met ų 25 met ų met ų met ų

Vadovas 25 % (4) 50 % (8) 18,8 % (3) 6,3 % (1) 100 % (16) Narys 26,1 % 50 % (67) 17,2 % (26) 6,7 % (9) 100 % (35) (134) Iš viso 26 % (39) 50 % (75) 17,3 % (26) 16,7 % (10) 100 % (150)

Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į keturias amžiaus grupes: pirmoji – ateitininkai iki 20 met ų; antroji – nuo 21 iki 25 met ų, tre čioji – nuo 26 iki 30 met ų ir ketvirtoji – virš 30 met ų. Tarp vadov ų ir nari ų gausiausia yra antroji amžiaus grup ė – jaunimas nuo 21 iki 25 met ų. J į sudaro 50 % tyrimo dalyvi ų (75 asmenys). Antroji pagal dyd į yra asmen ų iki 20 met ų grup ė. J ą sudaro šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis tyrimo dalyvi ų 26 % (39 asmenys), tre čioji pagal dyd į yra žmonių nuo 26 iki 30 met ų grup ė.

128 Ją sudaro beveik penktadalis respondent ų - 17,3 % (26 asmenys). Ketvirt ąją - mažiausi ą amžiaus grup ę sudaro asmenys, turintys virš 30 met ų. J ų tyrime dalyvavo 16,7 % (10 respondent ų). Ketvirtasis demografinis parametras - tai tyrimo dalyvi ų gyvenamoji vietov ė. Respondent ų pasiskirstymas pagal gyvenam ąją vietov ę pateikiamas 3 lentel ėje. 3 lentel ė

Respondent ų pasiskirstymas pagal gyvenam ąją vietov ę

Tyrimo dalyvi ų gyvenamoji vietov ė Iš viso Statusas Kaimas Miestelis Rajono Miestas centras

Vadovas - 12,5 % (2) 6,3 % (1) 81,3 % (13) 100 % (16) Narys 6 % (8) 18,7 % (25) 20,9 % (28) 73 % (54,5) 100 % (134) Iš viso 5,3 % (8) 18 % (27) 19,3 % (29) 57,3 % (86) 100 % (150)

Tre čioje lentel ėje pateikti duomenys rodo, kad didžioji respondent ų dalis gyvena didžiuosiuose miestuose - 57,3 % (86 asmenys). Apylygio dydžio ateitinink ų grup ės (apie penktadal į visos imties t ūrio) gyvena rajono centruose - 19,3 % (29 asmenys). Mažuose miesteliuose gyvena 18 % ateitinink ų (27 asmenys). Maža dalis - 5,3 % (8 asmenys) gyvena kaimuose. Taigi lyginant pagal lyt į ateitinink ų organizacija populiaresn ė tarp moter ų. Šiek tiek daugiau nei penktadal į respondent ų sudaro vyrai. Daugiausia ateitinink ų organizacijos nari ų yra nuo 21 iki 25 met ų amžiaus. Tai rodo, kad ši religin ė organizacija populiari tarp akademinio jaunimo, kuris labiausiai koncentruojasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

4.2. Tyrimo antrojo etapo pagrindimas 4.2.1.Tyrimo organizavimo logika ir metodologinis pagrindimas

Buvo pasirinktas ekspert ų apklausos metodas, kur į K. Kardelis (2005) apib ūdina kaip specifin ės r ūšies apklaus ą, kurios metu apklausiama tikslingai parinkta žmoni ų grup ė, turinti kurios nors srities žini ų. Remiantis ekspert ų vertinimu nustatomas j ų nuomoni ų atitikimo

129 laipsnis tiriamuoju klausimu bei ekspert ų išvad ų objektyvumas, kur į lemia esminiai, real ūs fakt ų ir reiškini ų ryšiai. Ekspert ų apklausa, pagal K. Kardel į, labai tinka edukologijos tyrimuose, pvz., norint įvertinti mokymo ar studij ų programas, švietimo sistemos ypatumus ir pan. Ekspert ų metodas tinka ir šiame disertaciniame tyrime, kuriame dalyvauja dvasininkijos hierarchai, ateitinink ų organizacijos vadovai, kiti aktyviausi nariai. Visi jie atlieka ekspert ų vaidmen į, patvirtindami arba paneigdami apklausos raštu duomenis, tam tikslui išreikšdami savo nuomon ę apie ateitinink ų santyk į su misijin ėmis pareigomis. Ekspertams pateikiami 7 klausimai, kurie skirstomi į tris grupes: 1. Įžanginis klausimas Kokia ateitinink ų organizacijos situacija šiandienin ėje Lietuvoje, po 17 m., kai Lietuva atk ūrė nepriklausomyb ę?

2. Pagrindiniai klausimai Kokie ryškiausi asmenyb ės bruožai tur ėtų b ūti b ūdingi ateitininkams? Ar įneša ateitininkai ind ėlį į taikos ir santarv ės stiprinim ą ( įvairiais lygmenimis – šeimose, visuomen ėje, tarp taut ų)? Kokios yra katalikiškumo principo įgyvendinimo praktin ės problemos? Koks mirties id ėjų sklaidos Lietuvoje intensyvumas? Ar ateitinink ų organizacijoje skiriama d ėmesio tautinio tapatumo išlaikymui?

3. Apibendrinantysis klausimas Ateitinink ų organizacijos perspektyvos Lietuvoje? Į visus 7 klausimus atsako visi 10 ekspert ų.

4.2.2. Respondent ų charakteristika Apklausos metu buvo tiriami trij ų tikslingai parinkt ų ekspertų grupi ų poži ūriai ir vertinimai. Siekiant empiriškai ištirti, kokios nuomon ės laikosi ateitininkai d ėl ideologijos įgyvendinimo, bei užtikrinti ekspertinio vertinimo visapusiškum ą, buvo laikomasi trianguliacijos principo – ekspert ų apklausoje savo nuomon ę reiškia trys tyrimo dalyvi ų grup ės, suinteresuotos objektyviai įvertinti ateitinink ų santyk į su ugdom ąja ideologija, pasirengimu veikti visuomen ėje. Remiantis anks čiau aptartu suinteresuot ų asmen ų dalyvavimu ateitinink ų organizacijoje nuspr ęsta, kad šios grup ės yra: • Ateitinink ų organizacijos nariai (2 žmon ės): Dan ė Šlapkauskait ė (vienuol ė); Ines ė Ratnikait ė (ŠU d ėstytoja); • Ateitinink ų organizacijos vadovai (4 žmon ės):

130 Vida Zulonait ė (vienuol ė, ateitinink ė sendraug ė) Vidas Abraitis (ateitininkas sendraugis); Arimantas Raškinis (ateitininkas sendraugis); Gailius Raškinis (ateitininkas sendraugis); • Dvasininkijos hierarchai (4 žmon ės): Sigitas Tamkevi čius (Kauno arkivyskupas); Eugenijus Bartulis (Šiauli ų vyskupas); Jonas Kauneckas (Panev ėžio vyskupas); Robertas Pukenis (kunigas, Panev ėžio vyskupo generalvikaras).

Ekspertin ės apklausos dalyvi ų schema pavaizduota 2 pav.

Dvasininkijos hierarchai

Ateitinink ų organizacijos vertinimas

Ateitinink ų Ateitinink ų organizacijaos organizacijos vadovai nariai

2 pav. Ekspertin ės apklausos dalyviai

Duomen ų apdorojimo metodai: interviu rezultatai fiksuojami diktofone, po to jie dešifruojami ir analizuojami juos skirstant į kategorijas, subkategorijas ir jas iliustruojan čius teiginius (Tij ūnėlien ė, Virbalien ė, 2006, p. 95). Gauti duomenys lyginami, išryškinami ekspert ų nuomoni ų panašumai ir skirtumai.

4.3. Tyrimo pirmojo etapo rezultatai 4.3.1. Eilini ų ateitininkijos nari ų santykis su ugdom ąja ideologija ir nari ų pasirengimo j ą įgyvendinti vertinimas 4.3.1.1. Ateitininko, kaip visuomeniškos asmenyb ės, savybi ų vertinimas

131 Respondentai tur ėjo suranguoti 14 asmenyb ės savybi ų nuo 1 iki 14 pagal tai, kiek jos yra b ūdingos katalikui visuomenininkui. Vad ų ir nari ų atsakymai pateikti 4 lentel ėje. 4 lentel ė

Ateitininko savybi ų vertinimas

Savyb ės Vertino Savyb ės Skirtum ų tarp vertinimo vertinim ų vidurkio reikšmingumas rangas

Sąžiningumas vadovas 98,78 p<0,022 narys 72,72 Garbingumas vadovas 68,47 p<0,491 narys 76,34 Darbštumas vadovas 70,78 p<0,644 narys 76,06 Tvarkingumas vadovas 71,53 p<0,693 narys 75,97 Pasitik ėjimas vadovas 86,74 p<0,273 narys 52,27 Tarnavimo dvasia vadovas 98,09 p<0,023 narys 72,80 Nuoširdumas vadovas 76,28 p<0,027 narys 75,41 Pagarba vadovas 84,06 p<0,939 narys 74,48 Sant ūrumas vadovas 56,25 p<0,401 narys 77,80 Kilniadvasiškumas vadovas 82,16 p<0,060 narys 74,71 Teisingumas vadovas 77,56 p<0,514 narys 75,25 Atsakingumas vadovas 73,97 p<0,840 narys 75,68 Dvasin ė pusiausvyra vadovas 73,97 p<0,881 narys 75,68 Atvirumas vadovas 68,38 p<0,485

132 narys 76,35

Analizuojant 4 lentel ėje pateiktus duomenis matyti, kad ateitinink ų vadai ir organizacijos nariai kataliko savybes vertina panašiai. Statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp vertinim ų rezultat ų n ėra. Tod ėl toliau tekste respondent ų apklausos duomenys pagal j ų turim ą status ą organizacijoje neanalizuojami. Jie pateikti susumuoti. Analizuojant aprašomosios statistikos dydžiais, moda (dažniausiai pasitaikan čiu įvertinimu, mažiausia bei didžiausia reikšme) išryškėjo, kad aukš čiausiais balais respondentai dažniausiai vertino s ąžiningum ą, tarnavimo dvasi ą bei dvasin ę pusiausvyr ą. Antr ą viet ą respondentai dažniausiai skyr ė nuoširdumui bei kilniadvasiškumui. Pasitik ėjim ą, teisingum ą, garbingum ą, atsakingum ą bei pagarb ą tyrimo dalyviai įraš ė nuo 4 iki 7 vietos. Žemiausiai įvertino darbštum ą, atvirum ą, sant ūrum ą ir tvarkingum ą - nuo 12 iki 14 vietos. Darbštumui ir tvarkingumui niekas iš respondent ų neskyr ė aukš čiausio įvertinimo. Tai parodo mažiausia reikšm ė. Žemiausio, t.y. 14, n ė karto nebuvo įvertintos pagarbos ir atvirumo savyb ės (žr. 5 lentel ę).

5 lentel ė

Kataliko savybi ų vertinimas

Savyb ės Moda Mažiausia Didžiausia reikšm ė reikšm ė Sąžiningumas 1 1 14 Garbingumas 5 1 14 Darbštumas 12 2 14 Tvarkingumas 14 3 14 Pasitik ėjimas 4 1 14 Tarnavimo dvasia 1 1 14 Nuoširdumas 2 1 14 Pagarba 7 1 13 Sant ūrumas 13 1 14 Kilniadvasiškumas 2 1 14 Teisingumas 4 1 14 Atsakingumas 6 1 14 Dvasin ė pusiausvyra 1 1 14 Atvirumas 12 1 12

133 Analizuojant kiekvienos savyb ės vertinimo rezultatus, matyti, kad jas galima suskirstyti į tris grupes pagal svarb ą respondentams: svarbiausios, vidutinio svarbumo bei mažiausiai svarbios (tok į skirstym ą nulemia respondent ų vertinimo procentinis pasiskirstymas). Svarbiausi ų vertybi ų grupei priklauso s ąžiningumas, nuoširdumas, kilniadvasiškumas, dvasin ė pusiausvyra bei tarnavimo dvasios vertinimas. Vertinant s ąžiningum ą išryšk ėjo, kad daugiau nei tre čdalis respondent ų (64%) vertindami s ąžiningum ą jam skyr ė 1, 2, 3 ar 4 vietas. Apie tre čdal į 34 % tyrimo dalyvi ų s ąžiningumui skyr ė -11 viet ą. 2 % respondent ų minimai savybei paskyr ė 12-14 vietas (žr. 3 pav.).

30

20 21

18

15

10 10

7 6 5 5 4 4 3 0 Procentai 1 vieta 3 vieta 5 vieta 7 vieta 9 vieta 11 vieta 13 vieta 2 vieta 4 vieta 6 vieta 8 vieta 10 vieta 12 vieta 14 vieta

(χ2-112,640; df-13; p<0,0001) 3 pav. Sąžiningumo vertinimas

Respondentai panašiai vertino nuoširdum ą: 39 % respondent ų šiai savybei skyr ė 1-4 vietas, 47 % 5 -11 vietas, ir 10 % 12-14 vietas. (žr. 4 pav.).

134 12

11 11 10 10 10 9 9 8 8

7 6 6

5 5 4 4 3 3 2

0 Procentai 1 vieta 3 vieta 5 vieta 7 vieta 9 vieta 11 vieta 13 vieta 2 vieta 4 vieta 6 vieta 8 vieta 10 vieta 12 vieta 14 vieta (χ2-23,600; df-13; p<0,035) 4 pav. Nuoširdumo vertinimas

Kilniadvasiškum ą 36 % respondent ų skyr ė 1 – 4 vietas. 47 % - 5 -11 vietas ir 17 % - 12-14 vietas (žr. 5 pav.).

16

14 15

12

10

9 9 8 8 8 8 7 7 6 7 7 6

4 5

2 2 2

0 Procentai 1 vieta 3 vieta 5 vieta 7 vieta 9 vieta 11 vieta 13 vieta 2 vieta 4 vieta 6 vieta 8 vieta 10 vieta 12 vieta 14 vieta

(χ2-27,147; df-13; p<0,012) 5 pav. Kilniadvasiškumo vertinimas

Vertindami dvasin ę pusiausvyr ą 41 % jai respondent ų skyr ė 1-4 vietas, 39 % - 5-11 vietas, ir 13 % - 12 -14 vietas (žr. 6 pav.).

135 20

15

10 11

8 8 8 7 7 7 6 6 5 5 3 3

0 Procentai 1 vieta 3 vieta 5 vieta 7 vieta 9 vieta 11 vieta 13 vieta 2 vieta 4 vieta 6 vieta 8 vieta 10 vieta 12 vieta 14 vieta

(χ2-25,840; df-13; p<0,018) 6 pav. Dvasin ės pusiausvyros vertinimas

Tarnavimo dvasios savyb ės vertinimo rezultatai pasiskirsto taip: 50 % respondent ų skyr ė 1 - 4 vietas; 28 % - 5-11 vietas ir 21 % - 12-14 vietas (žr. 7 pav.).

30

24

20

14

10 9 9 7 7 5 5 4 4 3 3 3 2 0 Procentai 1 vieta 3 vieta 5 vieta 7 vieta 9 vieta 11 vieta 13 vieta 2 vieta 4 vieta 6 vieta 8 vieta 10 vieta 12 vieta 14 vieta

(χ2-91,920; df-13; p<0,0001) 7 pav. Tarnavimo dvasios vertinimas

Antrosios grup ės savyb ės įrašytos 5-11 vietose: atsakingumas, teisingumas, pagarba, pasitik ėjimas, garbingumas. Nustatant, kaip buvo vertinamas atsakingumas, vertinant išryšk ėjo, kad 1 - 4 vietas šiai savybei skyr ė 23 %, 5-11 - 76 %, 12-14 - 14 % respondent ų. (žr. 8 pav.).

136 14

12 12

10 11 10 9 8 9 9 9

7 6 7 7

4 5

2 3 2 2

0 Procentai 1 vieta 3 vieta 5 vieta 7 vieta 9 vieta 11 vieta 13 vieta 2 vieta 4 vieta 6 vieta 8 vieta 10 vieta 12 vieta 14 vieta (χ2-28,453; df-13; p<0,008) 8 pav. Atsakingumo vertinimas

Vertindami teisingum ą 41 % respondent ų jam skyr ė 1 – 4; 51 % - 5 - 11; 7 % - 12-14 vietas (žr. 9 pav.).

20

16

12 12 11 10

8 7 7 5 5 5 4 3 2 2 0 Procentai 1 vieta 3 vieta 5 vieta 7 vieta 9 vieta 11 vieta 13 vieta 2 vieta 4 vieta 6 vieta 8 vieta 10 vieta 12 vieta 14 vieta

(χ2-49,733; df-13; p<0,0001) 9 pav. Teisingumo vertinimas

Panašiai vertinama ir pagarba. Jai 22 % respondent ų skyr ė 1-4; 68 % - 5-11 ir 9 % - 12-13 vietas (žr. 10 pav.).

137 14

13 12

10 11 10 10 10 9 8 9

6 6 5 5 4 4 4 3 2

0 Procentai 1 vieta 3 vieta 5 vieta 7 vieta 9 vieta 11 vieta 13 vieta 2 vieta 4 vieta 6 vieta 8 vieta 10 vieta 12 vieta (χ2-23,507; df-12; p<0,024) 10 pav. Pagarbos vertinimas

Pasitik ėjimo vertinimas labai permainingas, ta čiau pagal procentin į pasiskirstym ą j į galima priskirti antrajai grupei. 23 % skyr ė 1 -4 viet ą; 58 % skyr ė 5-11 vietas ir 17 % skyr ė 12-14 vietas (žr. 11 pav.).

12

11 11

10

9 9

8 8 8 7 7 6 6 5 5 5 4 4 3

2

0 Procentai 1 vieta 3 vieta 5 vieta 7 vieta 9 vieta 11 vieta 13 vieta 2 vieta 4 vieta 6 vieta 8 vieta 10 vieta 12 vieta 14 vieta

(χ2-17,813; df-13; p<0,165) 11 pav. Pasitik ėjimo vertinimas

138 Vertinant garbingum ą išryšk ėjo panaš ūs rezultatai kaip ir min ėtų savybi ų, priskirt ų šiai grupei: 1 - 4 vietas skyr ė 27 % tyrimo dalyvi ų; 5 – 11 - 63 %; 12-14 - 11 % (žr. 12 pav.).

20

16 15

10 10 9 8 8 7 5 5 5 4 4 3 2 0 Procentai 1 vieta 3 vieta 5 vieta 7 vieta 9 vieta 11 vieta 13 vieta 2 vieta 4 vieta 6 vieta 8 vieta 10 vieta 12 vieta 14 vieta (χ2-48,613; df-13; p<0,0001) 12 pav. Garbingumo vertinimas

Tre čiajai grupei priskirtos šios savyb ės: darbštumas, tvarkingumas sant ūrumas ir atvirumas. Vertinant šias savybes, respondent ų atsakymai pasiskirst ė taip: darbštumui 2-4 vietas skyr ė 14 %; 5 -11 vietas - 55 %; 12-14 - 31 procentas respondent ų (žr. 13 pav.).

20

15

13 11 10 9 8 7 7 7 6 5 5 4

2 0 Procentai 2 vieta 4 vieta 6 vieta 8 vieta 10 vieta 12 vieta 14 vieta 3 vieta 5 vieta 7 vieta 9 vieta 11 vieta 13 vieta (χ2-31,480; df-12; p<0,002) 13 pav. Darbštumo vertinimas

139 Vertindami tvarkingum ą, ateitininkai jam skyr ė 3-4 vietas - 4 %; 5-11 vietas - 39 %, 12-14 viet ą - 59 % (žr. 14 pav.).

40

30 31

20

17

13 10 11 11

5 5 3 3 0 2 Procentas 3 vieta 5 vieta 8 vieta 10 vieta 12 vieta 14 vieta 4 vieta 7 vieta 9 vieta 11 vieta 13 vieta

(χ2-127,933; df-10; p<0,0001) 14 pav. Tvarkingumo vertinimas

Sant ūrumas įvertintas panašiai kaip ir tvarkingumas; 1 -4 vietą šiai savybei skyr ė apie 7%, 5 -11 vietas - 51 %, 12-14 - 43 % respondent ų (žr. 15 pav.).

20

17 17

10 11 11

9 9 7 7

3 3 3 2 1 0 Procentai 1 vieta 3 vieta 5 vieta 7 vieta 9 vieta 11 vieta 13 vieta 2 vieta 4 vieta 6 vieta 8 vieta 10 vieta 12 vieta 14 vieta

(χ2-79,973; df-13; p<0,0001) 15 pav. Sant ūrumo vertinimas

140 Atvirumo vertinimo rezultatai panaš ūs į ankstesni ų savybi ų vertinimo rezultatus: 1 - 4 vietas skyr ė apie 12 %; 5 -11 - 49 % ir 12-14 vietas - 38 % respondent ų (žr. 16 pav.).

16

14

13 13 12 12 12

10 11

8 9

7 6

5 4 5 4 3 3 2

1 0 Procentai 1 vieta 3 vieta 5 vieta 7 vieta 9 vieta 11 vieta 13 vieta 2 vieta 4 vieta 6 vieta 8 vieta 10 vieta 12 vieta 14 vieta

(χ2-55,147; df-13; p<0,0001) 16 pav. Atvirumo vertinimas

Kataliko savybių vertinimo tyrimas leidžia teigti, kad ateitininkijos ugdomoji ideologija daro nemaž ą įtak ą ateitininkams. Kalb ėdami apie kataliko ateitininko asmenines savybes, respondentai aukš čiausiais balais įvertino tas savybes, kurios b ūtinos siekiant kilniosios misijos ,,Visa atnaujinti Kristuje‘‘ – tai s ąžiningumas, tarnavimo dvasia, dvasin ė pusiausvyra. Tik ėtina, kad aukš čiausiu ši ų savybi ų vertinimu stipriai reiškiasi prigimtinis kiekvieno ateitininko, kaip žmogaus, poreikis - harmonijos, s ąžiningumo, ramyb ės (kiekvieno asmens viduje ir aplinkoje), o ugdomosios krypties rengini ų poveikis šiems poreikiams sustipr ėti nemažas. Ateitinink ų d ėmesys nuoširdumui, kilniadvasiškumui taip pat sietinas su ateitinink ų pareigomis sau ir visuomenei - kilniadvasiškumas, nuoširdumas b ūdingi socialiam žmogui. Ši ų bruož ų raiška stiprina pozityvi ąją socializacij ą, o socialumas – ypatingas ateitininko bruožas, reikalingas vykdant pašaukimo misij ą. Kad tvarkingum ą (taip pat kaip harmonijos raišk ą) ir darbštum ą (kaip asmenyb ės prigimties poreik į) vertino žemiausiais balais, aiškintina tuo, jog pateiktoje asmenyb ės savybi ų sistemoje respondentai didžiausiomis vertyb ėmis laiko b ūtent darbui su žmon ėmis reikalingas savybes. Taigi pagal asmenin ę ir visuomenin ę svarb ą asmenyb ės savyb ės skirstytinos į svarbiausias, vidutinio svarbumo ir mažiausiai svarbias.

141 Analizuojant kataliko atsakomyb ės už pasaulio žmoni ų bendruomen ės santarv ę ir taik ą tarp taut ų vertinimo rezultatus, išryšk ėjo tokie respondent ų atsakymai (žr. 6 lentel ę): 6 lentel ė

Kataliko atsakomyb ė už pasaulio žmoni ų bendruomen ės santarv ę ir taik ą tarp taut ų

Įvertis Procentin ė išraiška Dažnis Tikrai ne 2,7 4 Ne 11,3 17 Nežinau 22,7 34 Taip 44,7 67 Tikrai taip 18,7 28 (χ2-74,467; df-4; p<0,0001) Aptariant 6 lentel ės duomenis pažym ėtina, jog du tre čdaliai tyrimo dalyvi ų mano, kad katalikas yra atsakingas už pasaulio žmoni ų bendruomen ės santarv ę ir taik ą tarp taut ų, ta čiau šiek tiek daugiau nei penktadalis respondent ų nežino, ar katalikas turi prisiimti ši ą atsakomyb ę. 14 % tyrimo dalyvi ų nesutinka, kad už taik ą pasaulyje ir žmoni ų santarv ę katalikai yra atsakingi. Ateitinink ų organizacijoje tarp vadov ų ir eilini ų nari ų {statistiškai reikšming ų skirtum ų n ėra ( χ2-1,304; df-3; p<0,728)} labiausiai paplitusi nuomon ė, kad siekdamas taikos ir santarv ės pasaulyje žmogus turi vadovautis moralin ėmis normomis ir tik ėjimu į Diev ą. Šiai pozicijai pirm ą viet ą skyr ė 92 respondentai, antraj ą - 40, tre čiąją viet ą - 17, o ketvirt ąją viet ą - vienas tyrimo dalyvis (žr. 7 lentel ę).

142 7 lentel ė

Moralini ų norm ų ir tik ėjimo Dievu reikšm ė siekiant taikos ir santarv ės

Jūs esate ateitinink ų organizacijos Vieta pagal reikšmingum ą vadovas narys iš viso Siekdamas taikos ir 1 vieta 8 84 92 santarv ės pasaulyje 8,7% 91,3% 100,0% žmogus turi remtis 2 vieta 6 34 40 moralin ėmis normomis ir tik ėjimu Dievu 15,0% 85,0% 100,0% 3 vieta 2 15 17 11,8% 88,2% 100,0% 4 vieta 1 1 100,0% 100,0% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0%

(χ2-1,304; df-3; p<0,728) 23 tyrimo dalyviai skyr ė pirm ą viet ą teiginiui, kad žmogui elgiantis kaip gyvam Dievo paveikslui žem ėje bus pasiekta taika ir santarv ė. Ta čiau didžioji dalis respondent ų šiam teiginiui skyr ė antr ą, tre čią arba ketvirt ą vietas. Reikšming ų skirtum ų tarp vadov ų ir nari ų nuomon ės neišryšk ėjo ( χ2-3,997; df-3; p<0,262), (žr. 8 lentel ę). 8 lentel ė

Elgesio, paremto Dievo paveikslu žem ėje, įtaka siekiant taikos ir santarv ės

Vieta pagal reikšmingum ą Jūs esate ateitinink ų organizacijos

vadovas narys iš viso Siekdamas taikos ir 1 5 18 23 santarv ės pasaulyje vieta 21,7% 78,3% 100,0% žmogus turi elgtis kaip 2 4 31 35 gyvas Dievo paveikslas vieta 11,4% 88,6% 100,0% 3 3 43 46 vieta 6,5% 93,5% 100,0% 4 4 42 46 vieta 8,7% 91,3% 100,0% iš 16 134 150 viso 10,7% 89,3% 100,0%

(χ2-3,997; df-3; p<0,262) Panaši ą nuomon ę respondentai turi ir d ėl to, kad žmogus siekdamas taikos ir santarv ės pasaulyje turi remtis tik moralin ėmis normomis .

143 Reikšming ų skirtumų tarp vadov ų ir nari ų nuomoni ų neišryšk ėjo ( χ2- 2,746; df-3; p<0,433). Dauguma tyrimo dalyvi ų vertindami š į teigin į jam skyr ė antr ą arba tre čią vietas. Nedidel ė dalis - pirm ą viet ą (15 respondent ų) ir ketvirt ą viet ą - 19 respondent ų (žr. 9 lentel ę). 9 lentel ė

Žmogus siekdamas taikos ir santarv ės pasaulyje turi remtis tik moralin ėmis normomis

Jūs esate ateitinink ų organizacijos Vieta pagal reikšmingum ą vadovas narys iš viso Siekdamas taikos ir 1 1 14 15 santarv ės pasaulyje vieta 6,7% 93,3% 100,0% žmogus turi remtis tik 2 5 55 60 moralin ėmis normomis vieta 8,3% 91,7% 100,0% 3 6 50 56 vieta 10,7% 89,3% 100,0% 4 4 15 19 vieta 21,1% 78,9% 100,0% iš 16 134 150 viso 10,7% 89,3% 100,0%

(χ2-2,746; df-3; p<0,433) Daugiau nei pus ė tyrimo dalyvi ų (86) mano, kad religinis abejingumas ir pragmatizmas trukdo siekti taikos ir santarv ės pasaulyje, ir vertindami š į teigin į jam skyr ė žemiausi ą - ketvirt ą viet ą. Ta čiau vis dėlto kai kurie tyrimo dalyviai (20) mano, jog taikos ir santarv ės pasaulyje galima siekti b ūnant religijai abejingam ir pragmatiškam. 46 respondentai šiam teiginiui skyr ė antr ą arba tre čią vietas. Vertinant š į teigin į reikšming ų skirtum ų tarp vadov ų ir nari ų nuomoni ų neišryšk ėjo (χ2-1,347; df-3; p<0,718) (žr. 10 lentel ę).

144 10 lentel ė

Religinio abejingumo ir pragmatizmo įtaka siekiant taikos ir santarv ės pasaulyje

Vieta pagal reikšmingum ą Jūs esate ateitinink ų organizacijos

vadovas narys iš viso Siekiant taikos ir 1 vieta 2 18 20 santarv ės pasaulyje 10,0% 90,0% 100,0% žmogui netrukdo 2 vieta 1 14 15 religinis abejingumas ir pragmatizmas 6,7% 93,3% 100,0% 3 vieta 5 26 31 16,1% 83,9% 100,0% 4 vieta 8 76 84 9,5% 90,5% 100,0% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0%

(χ2-1,347; df-3; p<0,718) Analizuojant koreliacinius ryšius tarp taikos siekimo parametr ų išryšk ėjo, kad neigiamas silpnas statistiškai reikšmingas ryšys egzistuoja tarp religinio abejingumo ir pragmatizmo siekiant taikos ir santarv ės pasaulyje bei taikos ir santarv ės pasaulyje siekio, paremto tik moralin ėmis normomis (r = -0,160; p<0,05). Vadinasi, kuo aukš čiau respondentai vertino moralin ėmis normomis paremt ą taikos siekim ą, tuo žemiau vertino religin į abejingum ą bei pragmatizm ą. Galimas ir kitoks interpretavimas: kuo aukš čiau respondentai vertino religin į abejingum ą ir pragmatizm ą, tuo žemiau vertino moralin ėmis normomis paremt ą taikos siekim ą. Egzistuoja ir trys neigiamos vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingos koreliacijos tarp elgesio, paremto Dievo paveikslu siekiant taikos, ir santarv ės bei žmogaus taikos ir santarv ės siekio, paremto tik moralin ėmis normomis (r = -0,574; p<0,01). Taigi kuo aukš čiau respondentai vertino elges į, paremt ą Dievo paveikslu žem ėje siekiant taikos ir santarv ės, tuo mažesn ę reikšm ę skyr ė žmogiškajam taikos ir santarv ės siekiui, paremtam tik moralin ėmis normomis . Kitas neigiamas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys egzistuoja tarp religinio abejingumo ir pragmatizmo siekiant taikos ir santarv ės pasaulyje ir moralini ų norm ų ir tik ėjimo Dievu reikšm ės siekiant taikos ir santarv ės (r = -0,408; p<0,01). Iš to darytina išvada, kad kuo aukš čiau yra vertinama moralini ų norm ų ir

145 tik ėjimo Dievu reikšm ė, siekiant taikos ir santarv ės, tuo žemiau vertinamas religinis abejingumas bei pragmatizmas. Tre čiasis neigiamas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys yra tarp elgesio, paremto Dievo paveikslu žem ėje siekiant taikos ir santarv ės, bei religinio abejingumo ir pragmatizmo reikšm ės siekiant taikos ir santarv ės (r = -0,568; p<0,01). Vadinasi, kuo respondentai aukš čiau vertino elges į, paremt ą Dievo mokymu siekiant taikos, tuo žemiau vertino religin į abejingum ą ir pragmatizm ą siekiant taikos ir santarv ės pasaulyje (žr. 11 lentel ę). 11 lentel ė

Koreliaciniai ryšiai tarp taikos sieki ų

Spearman‘s rho Žmogus Moralini ų Elgesio, Religinio siekdamas norm ų ir paremto abejingumo taikos ir tik ėjimo Dievo ir santarv ės Dievu reikšm ė paveikslu pragmatizmo pasaulyje siekiant taikos žem ėje, vaidmuo turi remtis ir santarv ės įtaka siekiant tik siekiant taikos ir moralin ėmis taikos ir santarv ės normomis santarv ės pasaulyje Žmogus 1,000 -0,080 -0,574** -0,160* siekdamas taikos ir santarv ės pasaulyje turi remtis tik moralin ėmis normomis Moralini ų norm ų -0,080 1,000 -0,008 -,0408** ir tik ėjimo Dievu reikšm ė siekiant taikos ir santarv ės Elgesio, paremto -0,574** -0,008 1,000 -0,568** Dievo paveikslu žem ėje, įtaka siekiant taikos ir santarv ės Religinio -0,160* -0,408** -0,568** 1,000 abejingumo ir pragmatizmo reikšm ė siekiant taikos ir santarv ės pasaulyje ** koreliacija reikšminga 0,01 lygmeniu * koreliacija reikšminga 0,05 lygmeniu

146 Analizuojant tyrimo duomenis, siekiant nustatyti, kok į vaidmen į vaidina patriotizmas ugdant visuomeniškum ą, išryšk ėjo statistiškai reikšmingi skirtumai tarp ateitinink ų organizacijos vadov ų bei nari ų poži ūri ų ( χ2-9,572; df-4; p<0,048). Pasteb ėtina, kad nebuvo vadov ų, kategoriškai teigian čių, jog patriotizmas n ėra visuomeniškumo šaltinis. Be to, pažym ėtina, kad tik maža dalis respondent ų vadov ų (2 asmenys) abejojo ir nežinojo, kaip vertinti pateikt ą teigin į. Vis d ėlto didžioji dalis vadov ų sutinka, kad patriotizmas yra visuomeniškumo šaltinis (14 asmen ų). Eilini ų narių atsakymai kitokie. Nemaža j ų dalis (47) abejoja ir nežino, kaip vertinti patriotizm ą; 16 nesutinka, kad patriotizmas turi reikšm ės visuomeniškumui stipr ėti. Beveik pus ė apklaust ųjų organizacijos nari ų (71) mano, jog patriotizmas daro poveik į visuomeniškumui (žr. 12 lentel ę). 12 lentel ė

Patriotizmo reikšm ė visuomeniškumui stipr ėti

Respondentai Ar patriotizm ą laikote visuomeniškumo šaltiniu tikrai taip taip ne abejoju nežinau iš viso Jūs esate ateitinink ų vadovas 6 8 1 1 16 organizacijos 37,5% 50,0% 6,3% 6,3% 100,0% 23,1% 13,6% 2,4% 12,5% 10,7% narys 20 51 16 40 7 134 14,9% 38,1% 11,9% 29,9% 5,2% 100,0% 76,9% 86,4% 100,0% 97,6% 87,5% 89,3% iš viso 26 59 16 41 8 150 17,3% 39,3% 10,7% 27,3% 5,3% 100,0%

100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-9,572; df-4; p<0,048) Tyrimo duomenys rodo, kad didžiajai daugumai ateitinink ų artimas krikš čioniškas dorovinis idealas, kad jie yra įsisąmonin ę savo visuomenines funkcijas, supranta, jog šiuolaikin ėje epochoje svarbu siekti bendruomeniškumo su visomis pasaulio tautomis. Nemaža dalis ateitinink ų pripaž įsta es ą atsakingi už pasaulio žmoni ų bendruomen ės santarv ę, tiki, kad tik dorai elgdamiesi su kitais žmon ėmis gali prisid ėti prie taikos ir santarv ės išsaugojimo pasaulyje, neigiamai vertina religin į abejingum ą ir pragmatizm ą, suvokia, kad patriotizmas - visuomeniškumo šaltinis.

147 4.3.1.2. Ateitinink ų poži ūris į katalikiškumo b ūkl ę Lietuvoje ugdom ųjų veiksni ų aspektu

Išsakydami savo poži ūrį į katalikiškum ą ir jo raišk ą šiandien, respondentai surangavo priežastis, daran čias įtak ą katalikiškumui. Pagrindine priežastimi, nul ėmusia esam ą situacij ą posovietin ėje Lietuvoje, respondentai laiko religijos jausmo praradim ą. Šiai priežas čiai 46 % apklaust ųjų skyr ė 1 viet ą, antr ąją viet ą - beveik penktadalis tyrimo dalyvi ų (19%). Tre čią - šešt ą vietas skyr ė beveik tre čdalis respondent ų – (27,9 %.). 12 % tyrimo dalyvi ų nemano, jog tai yra svarbi priežastis, turinti įtakos katalikiškumo raiškai n ūdienos Lietuvoje (žr. 13 lentel ę ).

13 lentel ė

Religijos praradimo reikšm ė esamai katalikiškumo situacijai Lietuvoje

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Posovietin ėje 1 vieta 7 62 69 Lietuvoje yra 10,1% 89,9% 100,0% daug žmoni ų 43,8% 46,3% 46,0% prarad ę religijos 2 vieta jausm ą 2 19 21 9,5% 90,5% 100,0% 12,5% 14,2% 14,0% 3 vieta 2 12 14 14,3% 85,7% 100,0% 12,5% 9,0% 9,3% 4 vieta 1 8 9 11,1% 88,9% 100,0% 6,3% 6,0% 6,0% 5 vieta 2 9 11 18,2% 81,8% 100,0% 12,5% 6,7% 7,3% 6 vieta 2 6 8 25,0% 75,0% 100,0% 12,5% 4,5% 5,3% 7 vieta 18 18 100,0% 100,0% 13,4% 12,0% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-4,769; df-6; p<0,574)

148 Kad Lietuvoje vis dar vyksta sekuliarizacija, rodo tyrimo dalyvi ų nuomon ės. Pažym ėtina, kad statistiškai reikšming ų atsakym ų skirtum ų tarp vadov ų ir nari ų n ėra ( χ2-4,526; df-6; p<0,606). Penktadalis respondent ų (20 %) nurod ė, kad tebevykstanti sekuliarizacija yra esmin ė priežastis, lemianti esam ą katalikiškumo b ūkl ę. Apie du tre čdalius (69,9 %) apklaust ųjų sekuliarizacijai skyr ė 2 - 5 vietas, teigdami, kad jos vaidmuo n ėra pagrindinis. 10 % nurod ė, kad sekuliarizacija n ėra svarbi ir jai skyr ė 6-7 vietas (žr. 14 lentel ę). 14 lentel ė

Sekuliarizacijos įtaka esamai katalikiškumo b ūklei Lietuvoje

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Posovietin ėje 1 vieta 6 24 30 Lietuvoje 20,0% 80,0% 100,0% tebevyksta 37,5% 17,9% 20,0% sekuliarizacija 2 vieta 2 27 29 6,9% 93,1% 100,0% 12,5% 20,1% 19,3% 3 vieta 4 28 32 12,5% 87,5% 100,0% 25,0% 20,9% 21,3% 4 vieta 2 22 24 8,3% 91,7% 100,0% 12,5% 16,4% 16,0% 5 vieta 1 19 20 5,0% 95,0% 100,0% 6,3% 14,2% 13,3% 6 vieta 1 11 12 8,3% 91,7% 100,0% 6,3% 8,2% 8,0% 7 vieta 3 3 100,0% 100,0% 2,2% 2,0% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-4,526; df-6; p<0,606) Analizuojant respondent ų informacij ą apie „vakarykš čio“ ateizmo poveik į ši ų dien ų Lietuvos žmon ėms, paaišk ėjo, jog ateitininkai šios

149 priežasties nesureikšmina. Pirm ąją viet ą jai skiria 1,3 % respondent ų. Apie 90 % tyrimo dalyvi ų yra įsitikin ę, kad ir šiandien Lietuvoje reiškiasi ateizmas (antra - šešta vietos). Beveik dešimtadalis (9, 3 % ) ateizm ą laiko nesvarbia priežastimi ir jam skiria septint ą viet ą. Pažym ėtina, kad statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp vadov ų ir nari ų atsakym ų n ėra ( χ2- 2,907; df-6; p<0,820) (žr. 15 lentel ę).

15 lentel ė Ateizmo įtaka dabartinei katalikiškumo b ūklei Lietuvoje

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Posovietin ėjė 1 vieta 2 2 Lietuvoje veikia 100,0% 100,0% vakarykštis 1,5% 1,3% ateizmas 2 vieta 3 28 31 9,7% 90,3% 100,0% 18,8% 20,9% 20,7% 3 vieta 4 30 34 11,8% 88,2% 100,0% 25,0% 22,4% 22,7% 4 vieta 3 22 25 12,0% 88,0% 100,0% 18,8% 16,4% 16,7% 5 vieta 3 14 17 17,6% 82,4% 100,0% 18,8% 10,4% 11,3% 6 vieta 3 24 27 11,1% 88,9% 100,0% 18,8% 17,9% 18,0% 7 vieta 14 14 100,0% 100,0% 10,4% 9,3% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-2,907; df-6; p<0,820)

Netradicini ų tik ėjim ų įtaka katalikiškumui, ateitinink ų nuomone, n ėra didel ė. Dešimtadalis (10,7 %) respondent ų nurodo sekt ų keliam ą gr ėsm ę kaip esminę priežast į, silpninan čią katalikiškum ą. 34 % tyrimo dalyvi ų mano, kad sektos kelia gr ėsm ę, ta čiau ne pagrindin ę. Sekt ų vaidmeniui

150 jie skyr ė 2-3 vietas. Daugiau nei pus ė (55,3 %) respondent ų sekt ų įtakai skyr ė 4-7 vietas pripažindami, kad sekt ų veikla iš esm ės katalikiškumo situacijos nekei čia. Statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp nari ų ir vadov ų atsakym ų n ėra ( χ2-1,700; df-6; p<0,945) (žr. 16 lentel ę).

16 lentel ė Sekt ų įtaka katalikiškumo b ūklei Lietuvoje

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Posovietin ėjė 1 vieta 1 15 16 Lietuvoje sektos 6,3% 93,8% 100,0% skleidžia 6,3% 11,2% 10,7% klaidingas žinias 2 vieta apie religij ą 3 18 21 14,3% 85,7% 100,0% 18,8% 13,4% 14,0% 3 vieta 2 27 29 6,9% 93,1% 100,0% 12,5% 20,1% 19,3% 4 vieta 3 19 22 13,6% 86,4% 100,0% 18,8% 14,2% 14,7% 5 vieta 2 22 24 8,3% 91,7% 100,0% 12,5% 16,4% 16,0% 6 vieta 3 18 21 14,3% 85,7% 100,0% 18,8% 13,4% 14,0% 7 vieta 2 15 17 11,8% 88,2% 100,0% 12,5% 11,2% 11,3% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-1,700; df-6; p<0,945) Aptariant 17 lentel ėje pateiktus tyrimo duomenis, išryšk ėja ryšys su pirm ąja priežastimi, kad Lietuvoje dauguma žmoni ų yra prarad ę tik ėjim ą. Mažiau nei tre čdalis 28 % respondent ų mano, kad lietuviui yra b ūdingas tik ėjimas, ir šiam teiginiui jie skyr ė 1-3 vietas. Ta čiau daugiau nei du tre čdaliai (72 %) respondent ų mano, jog Lietuvos visuomenei n ėra būdingas tik ėjimas ir tai lemia dabartin ę katalikiškumo b ūkl ę.

151 Pažym ėtina, kad vadov ų ir eilini ų nari ų atsakymai yra panaš ūs ir jie statistiškai nesiskiria ( χ2-3,620; df-6; p<0,728) (žr. 17 lentel ę).

17 lentel ė Lietuvos visuomenei b ūdingas tik ėjimas

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Posovietin ėjė 1 vieta 2 13 15 Lietuvoje 13,3% 86,7% 100,0% visuomenei 12,5% 9,7% 10,0% būdingas 2 vieta tik ėjimas 2 14 16 12,5% 87,5% 100,0% 12,5% 10,4% 10,7% 3 vieta 11 11 100,0% 100,0% 8,2% 7,3% 4 vieta 1 12 13 7,7% 92,3% 100,0% 6,3% 9,0% 8,7% 5 vieta 2 23 25 8,0% 92,0% 100,0% 12,5% 17,2% 16,7% 6 vieta 5 22 27 18,5% 81,5% 100,0% 31,3% 16,4% 18,0% 7 vieta 4 39 43 9,3% 90,7% 100,0% 25,0% 29,1% 28,7% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-3,620; df-6; p<0,728) Respondentai teigia, kad Lietuva yra pasirengusi tik ėjimo išbandymams, tod ėl didžioji (73,9 %) dalis nurodo ši ą priežast į kaip neesmin ę ir jai skiria nuo 4 iki 7 vietas. Ketvirtadalis respondent ų (26 % ) mano, jog tik ėjimo išbandymai daro nemaž ą įtak ą lietuvi ų katalikiškumui. Statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp organizacijos vadov ų ir nari ų atsakym ų n ėra ( χ2-9,332; df-6; p<0,156) (žr. 18 lentel ę).

152 18 lentel ė

Lietuvos visuomen ės pasirengimas tik ėjimo išbandymams

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Posovietin ėjė Lietuvoje 1 vieta 12 12 visuomen ė 100,0% 100,0% nepasirengusi naujiems 9,0% 8,0% išbandymams tik ėjimo 2 vieta klausimais 1 17 18 5,6% 94,4% 100,0% 6,3% 12,7% 12,0% 3 vieta 2 7 9 22,2% 77,8% 100,0% 12,5% 5,2% 6,0% 4 vieta 3 32 35 8,6% 91,4% 100,0% 18,8% 23,9% 23,3% 5 vieta 4 25 29 13,8% 86,2% 100,0% 25,0% 18,7% 19,3% 6 vieta 1 26 27 3,7% 96,3% 100,0% 6,3% 19,4% 18,0% 7 vieta 5 15 20 25,0% 75,0% 100,0% 31,3% 11,2% 13,3% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-9,332; df-6; p<0,156) Kad Lietuvoje stipr ėja mirties kult ūros tendencijos, tyrimo dalyviai nemano (86,6 % ). Nedidel ė dalis (13,4 %) nurod ė, kad mirties kult ūros stipr ėjimas daro įtaka katalikiškumui. Pažym ėtina ir tai, kad nei vienas iš vadov ų ne įvardino šios priežasties kaip pagrindin ės ir neskyr ė jai pirmos vietos. Neži ūrinti to, statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp vadov ų ir organizacijos nari ų analizuojamo teiginio vertinim ų n ėra ( χ2-5,504; df-6; p<0,481) (žr. 19 lentel ę).

153 19 lentel ė

Mirties kult ūros stipr ėjimas Lietuvoje

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Posovietin ėje 1 vieta 7 7 Lietuvoje 100,0% 100,0% Stipr ėja 5,2% 4,7% mirties kult ūra 2 vieta 3 10 13 23,1% 76,9% 100,0% 18,8% 7,5% 8,7% 3 vieta 2 18 20 10,0% 90,0% 100,0% 12,5% 13,4% 13,3% 4 vieta 3 19 22 13,6% 86,4% 100,0% 18,8% 14,2% 14,7% 5 vieta 2 23 25 8,0% 92,0% 100,0% 12,5% 17,2% 16,7% 6 vieta 1 28 29 3,4% 96,6% 100,0% 6,3% 20,9% 19,3% 7 vieta 5 29 34 14,7% 85,3% 100,0% 31,3% 21,6% 22,7% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-5,504; df-6; p<0,481) Tyrimo dalyviai vertindami kataliko savybes, jas suskirst ė nuo svarbiausios iki mažiausiai svarbios. Palyginus vertinimo vidurkio rangus išryšk ėjo, kad organizacijos vadovams yra svarbesn ės šios savyb ės: tik ėjimo stiprinimas, apaštalavimas bei gyvenimo prasm ės ieškojimas Kristuje . Ta čiau negalima teigti, kad šios savyb ės n ėra svarbios organizacijos nariams. Jie taip pat šioms savyb ėms neskyr ė žem ų viet ų. Nors skirtumas yra, ta čiau jis n ėra statistiškai reikšmingas. Statistiškai nereikšming ų skirtum ų pasitaik ė tarp to, kaip nariai ir vadovai vertino šias savybes tik ėjimo liudijim ą bei laikme čio keliam ų poreiki ų suvokim ą

154 ir atsakym ą į juos. Nariai šias savybes dažniau vertino teigiamai negu j ų vadovai. Ta čiau išryšk ėjo ir statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp vadov ų ir nari ų nuomoni ų vertinant kataliko atliekamus gailestingumo darbus: vadovai labiau įsitikin ę, jog tai svarbi kataliko savyb ė (vidurkio rangas 96,13; p<0,042), o nariai šiam kataliko bruožui skiria mažesn ę reikšm ę (vidurkio rangas 73,04; p<0,042). Ta čiau kad katalikas tur ėtų b ūti kuriantis Kristaus evangelij ą, persunkt ą gyvyb ės kult ūra, svarbiau yra nariams (vidurkio rangas 79,06; p<0,003), nei vadovams (vidurkio rangas 45,72; p<0,003) (žr. 20 lentel ę). 20 lentel ė

Kataliko savybi ų vertinimas

Kataliko savyb ė Vertino Savyb ės Skirtum ų tarp vertinimo vertinim ų vidurkio reikšmingumas rangas Katalikas turi liudyti Krist ų vadovas 72,63 p<0,810 narys 75,29 Katalikas turi nuolat stiprinti tik ėjim ą vadovas 91,34 p<0,109 narys 73,61 Katalikas tur ėtų atlikti gailestingumo vadovas 96,13 p<0,042 darbus narys 73,04 Katalikas tur ėtų aktyviai apaštalauti vadovas 76,84 p<0,894 narys 75,34 Katalikas tur ėtų suvokti laiko vadovas 57,38 p<0,072 poreikius ir į juos atsakyti narys 77,66

Katalikas tur ėtų kurti Kristaus vadovas 45,72 p<0,003 evangelij ą, persunkt ą gyvyb ės kult ūrą narys 79,06

Katalikas tur ėtų ieškoti gyvenimo vadovas 93,03 p<0,084 prasm ės Kristuje narys 73,41

Atlikus apklaus ą raštu, išryšk ėjo, kad dvasios t ėvai ateitinink ų kuopoms yra reikalingi ir labai reikalingi (68,7 proc.). Ketvirtadalis (23,3 % ) neturi nuomon ės. 8 % respondent ų mano, jog dvasios t ėvai yra nelabai reikalingi ar net visai nereikalingi. N ė vienas vadovas neteig ė,

155 kad dvasios t ėvai yra nereikalingi. Statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp vadov ų ir nari ų atsakym ų n ėra ( χ2-2,169; df-4; p<0,705) (žr. 21 lentel ę).

21 lentel ė

Dvasios t ėvų poreikis ateitinink ų kuopose

Jūs esate ateitinink ų Ateitinink ų kuopoms dvasios t ėvų reikalingumas organizacijos vadovas narys iš viso nereikalingi 2 2 100,0% 100,0% 1,5% 1,3% nelabai 1 9 10 10,0% 90,0% 100,0% 6,3% 6,7% 6,7% nežinau 3 32 35 8,6% 91,4% 100,0% 18,8% 23,9% 23,3% reikal ingi 5 55 60 8,3% 91,7% 100,0% 31,3% 41,0% 40,0% labai reikalingi 7 36 43 16,3% 83,7% 100,0% 43,8% 26,9% 28,7% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-2,169; df-4; p<0,705) Didžioji dalis respondent ų teigia (52 %), kad pagrindin ė dvasios t ėvo savyb ė yra meil ės pasauliui skelbimas. Beveik tre čdalis (29,3 %) teigia, jog tai vidutinio svarbumo savyb ė. Beveik penktadalis (18,7 %) pažymi, jog meil ės skelbimas pasauliui yra mažai svarbi ateitinink ų dvasios t ėvo savyb ė. Statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp vadov ų ir nari ų atsakym ų nėra ( χ2-2,406; df-5; p<0,790) (žr. 22 lentel ę).

156

22 lentel ė

Ateitinink ų dvasios t ėvas yra meil ės pasauliui skelb ėjas

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Ateitinink ų kuopos 1 vieta 5 33 38 dvasios t ėvas 13,2% 86,8% 100,0% meil ės pasauliui 31,3% 24,6% 25,3% skelb ėjas 2 vieta 4 36 40 10,0% 90,0% 100,0% 25,0% 26,9% 26,7% 3 vieta 2 13 15 13,3% 86,7% 100,0% 12,5% 9,7% 10,0% 4 vieta 2 27 29 6,9% 93,1% 100,0% 12,5% 20,1% 19,3% 5 vieta 3 16 19 15,8% 84,2% 100,0% 18,8% 11,9% 12,7% 6 vieta 9 9 100,0% 100,0% 6,7% 6,0% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-2,406; df-5; p<0,790) Antroji pagal svarbum ą savyb ė ateitininkams atrodo dvasios t ėvo iš(- si)aukl ėjimas Švent ąja Dvasia. Tai pažymi apie tre čdalis respondent ų (32 %). Tre čdaliui 33,3 % tyrimo dalyvi ų analizuojama dvasios t ėvo savyb ė yra vidutinio svarbumo. Tokiai pa čiai daliai apklaust ųjų (34,7 %) ateitinink ų dvasios t ėvo savyb ė atrodo nesvarbi. Statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp vadov ų ir nari ų atsakym ų n ėra ( χ2-2,409; df-5; p<0,790) (žr. 23 lentel ę).

157 23 lentel ė

Ateitinink ų dvasios t ėvas yra išaukl ėtas Švent ąja Dvasia

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Ateitinink ų 1 vieta 4 27 31 kuopos dvasios 12,9% 87,1% 100,0% tėvas išaukl ėtas 25,0% 20,1% 20,7% Šventaja Dvasia 2 vieta 1 16 17 5,9% 94,1% 100,0% 6,3% 11,9% 11,3%

3 vieta 2 24 26 7,7% 92,3% 100,0% 12,5% 17,9% 17,3% 4 vieta 4 20 24 16,7% 83,3% 100,0% 25,0% 14,9% 16,0% 5 vieta 1 23 24 4,2% 95,8% 100,0% 6,3% 17,2% 16,0% 6 vieta 4 24 28 14,3% 85,7% 100,0% 25,0% 17,9% 18,7% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-2,409; df-5; p<0,790) Ateitinink ų dvasios kuopos t ėvų, kaip atleidimo ir susitaikymo simbolio, vertinimo rezultatai yra panaš ūs: visose pozicijose - svarbi, vidutinio svarbumo bei nesvarbi -respondent ų vertinimai pasiskirsto beveik tolygiai - po tre čdal į. Statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp vadov ų ir nari ų atsakym ų n ėra ( χ2-3,926; df-5; p<0,560) (žr. 24 lentel ę).

158

24 lentel ė

Ateitinink ų dvasios t ėvas - atleidimo ir susitaikymo simbolis

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Ateitinink ų kuopos 1 vieta 2 26 28 dvasios t ėvas 7,1% 92,9% 100,0% kunigas yra atleidimo 12,5% 19,4% 18,7% ir susitaikymo 2 vieta simbolis 1 21 22 4,5% 95,5% 100,0% 6,3% 15,7% 14,7% 3 vieta 3 32 35 8,6% 91,4% 100,0% 18,8% 23,9% 23,3% 4 vieta 4 25 29 13,8% 86,2% 100,0% 25,0% 18,7% 19,3% 5 vieta 3 20 23 13,0% 87,0% 100,0% 18,8% 14,9% 15,3% 6 vieta 3 10 13 23,1% 76,9% 100,0% 18,8% 7,5% 8,7% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-3,926; df-5; p<0,560) 36 % ateitinink ų vertindami dvasios t ėvo didžiadvasiškum ą pažym ėjo, kad ši savyb ė yra svarbi. Tiek pat respondent ų (36 % ) nurod ė, kad tai vidutinio svarbumo savyb ė, 27,4 % teigia, kad didžiadvasiškumas n ėra labai svarbus dvasios t ėvui. Statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp vadov ų ir nari ų atsakym ų n ėra ( χ2-3,064; df-5; p<0,690) (žr. .25 lentel ę).

159 25 lentel ė

Ateitinink ų dvasios t ėvas yra didžiadvasis

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Ateitinink ų 1 vieta 5 21 26 kuopos dvasios 19,2% 80,8% 100,0% tėvas yra 31,3% 15,7% 17,3% didžiadvasis 2 vieta 3 25 28 10,7% 89,3% 100,0% 18,8% 18,7% 18,7% 3 vieta 3 31 34 8,8% 91,2% 100,0% 18,8% 23,1% 22,7% 4 vieta 2 19 21 9,5% 90,5% 100,0% 12,5% 14,2% 14,0% 5 vieta 2 32 34 5,9% 94,1% 100,0% 12,5% 23,9% 22,7% 6 vieta 1 6 7 14,3% 85,7% 100,0% 6,3% 4,5% 4,7% Total 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-3,064; df-5; p<0,690) Panaši tendencija išlieka ir vertinant dvasios t ėvą, tarnaujant į broliams – ir besidalinant į Lietuvos džiaugsmais ir vargais. Čia po 36 % respondent ų pažym ėjo, jog ši savyb ė yra svarbi ar vidutinio svarbumo, o beveik 27 % teigia, jog analizuojama savyb ė n ėra labai svarbi. Statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp vadov ų ir nari ų atsakym ų n ėra ( χ2- 7,204; df-5; p<0,206) (žr. 26 lentel ę).

160 26 lentel ė

Ateitinink ų dvasios t ėvas tarnauja broliams – dalinasi Lietuvos džiaugsmais ir vargais

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Ateitinink ų kuopos 1 vieta 22 22 dvasios t ėvas yra 100,0% 100,0% tarnaujantis broliams - 16,4% 14,7% besidalinantis Lietuvos 2 vieta vargais ir džiaugsmais 6 27 33 18,2% 81,8% 100,0% 37,5% 20,1% 22,0% 3 vieta 1 24 25 4,0% 96,0% 100,0% 6,3% 17,9% 16,7% 4 vieta 4 26 30 13,3% 86,7% 100,0% 25,0% 19,4% 20,0% 5 vieta 2 22 24 8,3% 91,7% 100,0% 12,5% 16,4% 16,0% 6 vieta 3 13 16 18,8% 81,3% 100,0% 18,8% 9,7% 10,7% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-7,204; df-5; p<0,206) Šiek tiek kitokie duomenys, gauti vertinant dvasios t ėvo kritiškum ą. Čia tarp vadov ų ir nari ų vertinim ų išryšk ėja ir statistiškai reikšmingi skirtumai ( χ2-14,392; df-5; p<0,013). Niekas iš vadov ų šios savyb ės nevertino kaip pagrindin ės ir neskyr ė pirmos vietos. Vienas vadovas ši ą savyb ę įraš ė antroje vietoje. Penki vadovai j ą laiko vidutinio svarbumo savybe ir jai skiria 3 viet ą. Didžioji dalis vadov ų (10) ją laiko nesvarbia ir įraš ė 5-6 vietose. Eiliniai nariai vertina panašiai: didžioji dalis -beveik du tre čdaliai – ją laiko nesvarbia, o apie penktadalis - vidutinio svarbumo. Dešimtadalis nari ų j ą vertina kaip svarbi ą dvasios t ėvo savyb ę (žr. 27 lentel ę).

161 27 lentel ė

Ateitinink ų dvasios t ėvas yra išsiugd ęs kritišk ą nusistatym ą

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Ateitinink ų kuopos 1 vieta 4 4 dvasios t ėvas yra 100,0% 100,0% išsiugd ęs kritišk ą 3,0% 2,7% nusistatym ą 2 vieta 1 10 11 9,1% 90,9% 100,0% 6,3% 7,5% 7,3% 3 vieta 5 10 15 33,3% 66,7% 100,0% 31,3% 7,5% 10,0% 4 vieta 17 17 100,0% 100,0% 12,7% 11,3% 5 vieta 5 20 25 20,0% 80,0% 100,0% 31,3% 14,9% 16,7% 6 vieta 5 73 78 6,4% 93,6% 100,0% 31,3% 54,5% 52,0% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-14,392; df-5; p<0,013) Katalikiškumas -vienas iš princip ų, kurio laikymasis liudija ateitinink ų pasaul ėži ūrą, poži ūrį į sav ęs ugdym ą, visuomen ės atnaujinim ą. Katalikiškumo principo esm ė glaudžiai susijusi su organizacijos pagrindin ės misijos įgyvendinimu. Eiliniai organizacijos nariai ir vadovai įsitikin ę, kad Lietuvoje ir toliau tebevyksta sekuliarizacija, kuri ir lemia katalikiškumo b ūkl ę. Dešimtadalis mini tebeplintant į ateizm ą, dešimtadalis – sekt ų gr ėsm ę; mirties kult ūros stipr ėjim ą nurodo virš 10 procent ų respondent ų. Tokia maža dalis pripaž įstan čių stipr ėjant mirties kult ūros apraiškas, rodo, jog ateitininkams turi b ūti daugiau aiškinama apie mirties kult ūros reiškinio esm ę. Tyrimo duomenys atskleid ė vad ų ir eilini ų nari ų poži ūrį į kataliko ateitininko asmenini ų savybi ų raišk ą stiprinant visuomen ės

162 katalikiškum ą, tai – apaštalavimas, gyvenimo prasm ės ieškojimas Kristuje, pasiryžimas stiprinti tik ėjim ą ir liudyti. Pripaž įstamas dvasios t ėvų vaidmuo kuriant gyvyb ės kult ūrą, j ų asmenini ų savybi ų vaidmen į ateitinink ų dvasingumo ugdymuisi – meil ės pasauliui raiška, atlaidumas ir susitaikymas, didžiadvasiškumas, kilnumas.

4.3.1.3. Katalikiško ateitininkų poži ūrio į šeim ą liudijimas

Analizuojant ateitinink ų šeimos vertinimo duomenis, išryšk ėjo, kad vadovai ir nariai šeim ą vertina panašiai. Statistiškai reikšming ų skirtum ų išryšk ėjo vertinant šeim ą kaip uždar ą keli ų žmoni ų s ąjung ą, kaip mažiausią visuomen ės l ąstel ę. Tokiai nuostatai labiau pritaria vadovai (vidurkio rangas 95,38; p<0,050) negu eiliniai nariai (vidurkio rangas 73,13; p<0,050) (žr. 28 lentel ę). Analizuojant kitus šeimos apib ūdinimus statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp vadov ų ir ateitinink ų organizacijos nari ų nuomoni ų neišryšk ėjo.

28 lentel ė

Šeimos sampratos vertinimas

Šeimos apib ūdinimas Vertino Savyb ės Skirtum ų vertinimo tarp vidurkio vertinim ų rangas reikšmingu mas Šeima - tai pagrindin ė visuomen ės vadovas 71,88 p<0,712 ląstel ė ir visuomeninio gyvenimo narys 75,93 variklis Šeima - tai uždara keli ų žmoni ų vadovas 95,38 p<0,050 sąjunga tai mažiausia visuomen ės narys 73,13 ląstel ė Šeima - tai atskira valstyb ė su savais vadovas 84,88 p<0,356 įstatymais, maža ugdymo institucija, narys 74,38 kurioje yra t ėvai ir vaikai

Šeima - tai savita bendruomen ė su savo vadovas 61,09 p<0,156 papro čiais, tradicijomis, problemomis narys 77,22

Šeima - tai institucija, kuri ugdo vadovas 77,06 p<0,878

163 žmones ir ruošia juos visoms gyvenimo narys 75,31 situacijoms, mažiausia visuomen ės grup ė Šeima - pagrindin ė vaiko aukl ėtoja; tai vadovas 58,78 p<0,099 socialinis vienetas narys 77,50

Šeima, kuri ą sudarantys žmon ės vadovas 79,53 p<0,687 apsisprend ę j ą išlaikyti, yra socialinis, narys 75,02 ekonominis vienetas Tai pirmoji ir artimiausia vaiko vadovas 69,69 p<0,567 aplinka, kurioje jis mokosi ir įgyja narys 76,19 patirties

Ateitininkai šeimos, kaip pirmosios nam ų Bažny čios, funkcijas vertina teigiamai. Jame statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp vadov ų ir eilini ų nari ų atsakym ų n ėra (žr. 29 lentel ę). Vadinasi, ateitinink ų vadovai ir eiliniai ateitinink ų organizacijos nariai šeimos funkcijas supranta panašiai. 29 lentel ė

Šeimos kaip pirmosios Bažny čios funkcij ų vertinimas

Šeimos funkcijos Vertino Savyb ės Skirtum ų vertinimo tarp vidurkio vertinim ų rangas reikšmingu mas Kiekvieno sutuoktinio pašaukimas - vadovas 56,69 p<0,063 savo gyvenimu liudyti Krist ų narys 77,75 Joje prasideda nauj ų kart ų vadovas 86,31 p<0,286 evangelizacija narys 74,21 Šeimos nariai savo gyvenim ą derina vadovas 87,97 p<0,219 prie evangelijos narys 74,01

Išmokstama kiekvienu atveju elgtis vadovas 67,78 p<0,446 taip, kaip mok ė Kristus narys 76,42

Mokomasi apaštalavimo visuomen ėje vadovas 79,09 p<0,720 narys 75,07 Ugdomas vidinis pamaldumas vadovas 81,44 p<0,555 narys 74,79 Tėvai moko atsigr ęžti į Atpirk ėjo vadovas 69,63 p<0,561

164 meil ę. narys 76,20

Ateitinink ų nuomon ė apie katalikiškos šeimos įtak ą visuomen ės atnaujinimui parod ė, kad 85,3 % (128 tyrimo dalyviai) mano, jog gali prisid ėti prie visuomen ės atnaujinimo. Beveik penktadalis 16,7 % (22 tyrimo dalyviai) abejoja arba teigia, jog katalikiškai šeimai per didelis uždavinys atnaujinti visuomen ę (žr. 30 lentel ę). 30 lentel ė

Katalikišk ų šeim ų reikšm ė visuomen ės atnaujinime

Jūs esate ateitinink ų Katalikiškos šeimos galimyb ė prisid ėti prie organizacijos visuomen ės atnaujinimo vadovas narys iš viso nežinau 2 2 100,0% 100,0% 1,5% 1,3% nelabai 1 3 4 25,0% 75,0% 100,0% 6,3% 2,2% 2,7% abejoju 1 15 16 6,3% 93,8% 100,0% 6,3% 11,2% 10,7% gali 5 61 66 7,6% 92,4% 100,0% 31,3% 45,5% 44,0% tikrai taip 9 53 62 14,5% 85,5% 100,0% 56,3% 39,6% 41,3% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-3,055 df-4; p<0,549) Vertinant šeimos, kaip pirmosios Bažny čios funkcijas, matyti, kad statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp ateitinink ų organizacijos nari ų ir vadov ų nuomoni ų n ėra. Lyginant respondent ų atsakym ų vidurki ų rangus matyti, kad abi grup ės mano jog katalikiškos šeimos, kaip pirmosios bažny čios, funkcijos yra liudyti tik ėjim ą, myl ėti žmog ų, b ūti kilniadvasiškam, apaštalauti visuomen ėje, ginti socialin į teisingum ą propaguoti evangelines vertybes, priešintis žiniasklaidos propaguojama amoralumui, chamizmui, žiaurumui bei talkinti katalik ų Bažny čiai ir katalikiškoms institucijoms (žr. 31 lentel ę).

165 31 lentel ė

Katalikišk ų šeim ų veiklos formos atnaujinant visuomen ę

Katalikiškos šeimos įtaka Vertino Savyb ės Skirtum ų visuomen ės atnaujinimui vertinimo tarp vidurkio vertinim ų rangas reikšmingu mas Savo tik ėjimo liudijimu vadovas 63,19 p<0,224 narys 76,97 Meile žmogui vadovas 68,47 p<0,476 narys 76,34 Kilniadvasiškumu vadovas 76,41 p<0,929 narys 75,39 Apaštalavimu visuomen ėje vadovas 90,56 p<0,137 narys 73,70 Gindama socialin į teisingum ą vadovas 87,38 p<0,243 narys 74,08 Propaguodama evangelines vertybes vadovas 67,45 p<0,435 narys 76,45 Priešindamasi žiniasklaidos vadovas 65,50 p<0,325 propaguojamam amoralumui, narys 76,69 chamizmui, žiaurumui Talkindama katalik ų Bažny čiai ir vadovas 69,28 p<0,534 katalikiškoms institucijoms narys 76,24

Vertinant šeimyniškumo princip ą, abiej ų respondent ų grupi ų nari ų nuomon ės buvo panašios. Statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp j ų n ėra. Ateitinink ų vadovai bei eiliniai organizacijos nariai teigia, jog ateitininkams įgyvendinant šeimyniškumo princip ą reikia solidarizuoti ateitinink ų šeimas, eiti į visuomen ę prie nelaiming ų, jiems si ūlyti draugyst ę, teikti pagalb ą fiziniams ir moraliniams našlai čiams, asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime vadovautis meil ės ir kolektyviškumo principais bei elgtis, kaip moko Viešpats (žr. 32 lentel ę).

166 32 lentel ė

Ateitinink ų vaidmuo įgyvendinant šeimyniškumo princip ą

Ateitinink ų vaidmuo įgyvendinant Vertino Savyb ės Skirtumų šeimyniškumo princip ą vertinimo tarp vidurkio vertinim ų rangas reikšming umas Ateitinink ų šeim ų solidarizavimasis vadovas 75,47 p<0,997 narys 75,50 Ėjimas prie nelaiming ų – si ūlymas vadovas 77,31 p<0,854 draugyst ės narys 75,28 Pagalbos suteikimas fiziniams ir vadovas 79,44 p<0,689 moraliniams našlai čiams narys 75,03

Asmeniniame ir visuomeniniame vadovas 69,06 p<0,503 gyvenime vadovavimasis meil ės ir narys 76,27 kolektyviškumo principais, elgtis, kaip moko Viešpats

Vadovai ir eiliniai ateitininkai šeim ą, kaip pirm ąją Bažny čią, ir jos funkcijas vertina teigiamai. Didžioji dalis – du tre čdaliai ateitinink ų tiki šeimos paj ėgumu atsinaujinant ir atnaujinant visuomen ę bei propaguojant katalik ų tik ėjimo vertybes joms prieinamomis formomis, labiausiai apaštalavimu visuomen ėje, ginant socialin į teisingum ą, priešinantis žiniasklaidos propaguojamam amoralumui, cinizmui, žiaurumui. Respondentai mano esant tikslinga vienytis ateitinink ų šeimoms, teikti pagalb ą. Ta čiau beveik ketvirtadaliui ateitinink ų tr ūksta tokio s ąmoningumo. Tai gal ėjo lemti įvairūs veiksniai, kuriuos tikslinga tirti.

4.3.1.4. Tautiškumo principo vert ės pripažinimas

Apm ąstant pilietin ės visuomen ės nari ų santykius, juos geriau paž įstant, galima prisid ėti prie taut ų brolyb ės bei svetingumo užtikrinimo. Šiam teiginiui visiškai pritaria daugiau nei tre čdalis tyrimo dalyvi ų {38,7 % (58 respondentai)}. Jie mano, kad pilietinės visuomen ės nari ų santyki ų apm ąstymas ateitininko gyvenime turi užimti reikšming ą viet ą. Beveik ketvirtadalis tyrimo dalyvi ų (24 % (36 respondentai) mano, kad toks pilietin ės visuomen ės nari ų santyki ų apm ąstymas n ėra reikšmingas dalykas jam skiria tre čią viet ą. 37,3 % (56 respondentai)

167 šiam brolyb ės užtikrinimo veiksniui skiria tik ketvirt ą ar penkt ą vietas. Lyginant ateitinink ų organizacijos vadov ų ir nari ų atsakymus statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp ši ų grupi ų neišryšk ėjo (žr. 33 lentel ę).

33 lentel ė

Brolyb ės užtikrinimas apm ąstant pilietin ės visuomen ės santykius

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Užtikrinti brolyb ės ir 1 vieta 3 22 25 svetingumo 12,0% 88,0% 100,0% perspektyv ą įmanoma 18,8% 16,4% 16,7% dažniau apm ąstant 2 vieta pilietin ės visuomen ės 4 29 33 nari ų santykius 12,1% 87,9% 100,0% 25,0% 21,6% 22,0% 3 vieta 4 32 36 11,1% 88,9% 100,0% 25,0% 23,9% 24,0% 4 vieta 4 25 29 13,8% 86,2% 100,0% 25,0% 18,7% 19,3% 5 vieta 1 26 27 3,7% 96,3% 100,0% 6,3% 19,4% 18,0% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-1,799 df-4; p<0,773)

Žymiai svarbesnis, ateitinink ų poži ūriu, užtikrinant brolyb ę, yra pasiryžimas – nesupriešinti tik ėjimo broli ų. Š į faktori ų kaip svarbiausi ą užtikrinant brolyb ę nurod ė beveik pus ė {45,3 % (68 respondentai)} tyrimo dalyvi ų. Tre čią viet ą šiam brolyb ės užtikrinimo veiksniui skyr ė 20,7 % (31 respondentas), o 4 – 5 vietas 34 % (51) tyrimo dalyvis. Statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp organizacijos vadov ų ir nari ų nuomoni ų neišryšk ėjo (žr. 34 lentel ę).

168 34 lentel ė

Brolyb ės užtikrinimas siekiant nesupriešinti tik ėjimo broli ų

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Užtikrinti brolyb ės ir 1 vieta 5 28 33 svetingumo perspektyv ą 15,2% 84,8% 100,0% įmanoma prisidedant prie 31,3% 20,9% 22,0% iniciatyv ų, kad tik ėjimo 2 vieta broliai netapt ų priešais 2 33 35 5,7% 94,3% 100,0% 12,5% 24,6% 23,3% 3 vieta 5 26 31 16,1% 83,9% 100,0% 31,3% 19,4% 20,7% 4 vieta 2 29 31 6,5% 93,5% 100,0% 12,5% 21,6% 20,7% 5 vieta 2 18 20 10,0% 90,0% 100,0% 12,5% 13,4% 13,3% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-3,155 df-4; p<0,532) 42 % ateitinink ų (58 respondentai) įsitikin ę, kad užtikrinti brolyb ę gali nacionalizm ą skatinan čių priežas čių įveikimas, t. y. kad v ėliava, kalba, tradicijos nesupriešint ų žmoni ų. Šiam brolyb ę užtikrinan čiam veiksniui respondentai skiria 1-2 vietas. Kaip vidutinio svarbumo brolyb ės užtikrinimo faktori ų tai nurod ė apie ketvirtadalis tyrimo dalyvi ų - 24 % (36 respondentai). Kad tai mažai reikšmingas brolybės užtikrinimo veiksnys, teigia 34 % (51 respondentas) ir jam skiria tik 4 -5 vietas. Statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp organizacijos vadov ų ir jos nari ų nėra (žr. 35 lentel ę).

169 35 lentel ė

Brolyb ės užtikrinimas nesupriešinant taut ų tautiniais simboliais

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Užtikrinti brolyb ės ir 1 vieta 2 36 38 svetingumo perspektyv ą 5,3% 94,7% 100,0% įmanoma neleidžiant, kad 12,5% 26,9% 25,3% vėliava, kalba, tradicijos 2 vieta supriešint ų tautas 5 20 25 20,0% 80,0% 100,0% 31,3% 14,9% 16,7% 3 vieta 4 32 36 11,1% 88,9% 100,0% 25,0% 23,9% 24,0% 4 vieta 2 27 29 6,9% 93,1% 100,0% 12,5% 20,1% 19,3% 5 vieta 3 19 22 13,6% 86,4% 100,0% 18,8% 14,2% 14,7% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-4,093; df-4; p<0,394) Teiginys, kad brolyb ę galima užtikrinti vienijantis su kitomis tautomis, sulauk ė nuomoni ų įvairov ės. Didesnioji tyrimo dalyvi ų dalis vienybei skiria 3,4,5 vietas 66 % (99 respondentai). Daugiau negu tre čdalis (34 % (41 respondentas) mano, kad vienyb ė su kitomis tautomis yra pagrindinis brolyb ės užtikrinimo veiksnys. Statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp organizacijos vadov ų ir nari ų atsakym ų neišryšk ėjo (žr. 36 lentel ę).

170 36 lentel ė

Brolyb ės užtikrinimas vienijantis su kitomis tautomis

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Užtikrinti brolyb ės ir 1 vieta 1 18 19 svetingumo perspektyv ą 5,3% 94,7% 100,0% įmanoma vienijantis su 6,3% 13,4% 12,7% kaimynin ėmis tautomis 2 vieta 5 27 32 15,6% 84,4% 100,0% 31,3% 20,1% 21,3% 3 vieta 1 23 24 4,2% 95,8% 100,0% 6,3% 17,2% 16,0% 4 vieta 7 35 42 16,7% 83,3% 100,0% 43,8% 26,1% 28,0% 5 vieta 2 31 33 6,1% 93,9% 100,0% 12,5% 23,1% 22,0% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-4,793; df-4; p<0,309)

Teigin į - siekiant užtikrinti brolyb ės principo įgyvendinim ą atleidžiant skriaudas ir pažeminimus - tyrimo dalyviai aiškino nevienareikšmiškai. Beveik ketvirtadalis respondentų - 24 % (36) teigia, jog tai yra svarbiausias brolyb ę užtikrinantis veiksnys, ir jam skiria 1 viet ą. 16,7 % (25 respondentai) skriaudos ir pažeminimo atleidimui siekiant brolyb ės skyr ė antr ą viet ą. 14 % (21 respondentas) neturi tvirtos nuomon ės šiuo klausimu ir jam skiria tre čią viet ą. 45,3 % (68 tyrimo dalyviai) konstatuoja, kad tai n ėra svarbus veiksnys užtikrinant brolyb ę ir jam skiria 4-5 vietas. Statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp vadov ų ir nari ų atsakym ų neišryšk ėjo (žr. 37 lentel ę).

171 37 lentel ė

Brolyb ės užtikrinimas atleidžiant skriaudas ir pažeminimus

Jūs esate ateitinink ų Vieta pagal reikšmingum ą organizacijos vadovas narys iš viso Užtikrinti brolyb ės ir 1 vieta 5 31 36 svetingumo perspektyv ą 13,9% 86,1% 100,0% įmanoma atleidžiant 31,3% 23,1% 24,0% skriaudas ir 2 vieta pažeminimus 25 25 100,0% 100,0% 18,7% 16,7% 3 vieta 2 19 21 9,5% 90,5% 100,0% 12,5% 14,2% 14,0% 4 vieta 1 19 20 5,0% 95,0% 100,0% 6,3% 14,2% 13,3% 5 vieta 8 40 48 16,7% 83,3% 100,0% 50,0% 29,9% 32,0% iš viso 16 134 150 10,7% 89,3% 100,0% 100,0% 100,0% 100,0%

(χ2-5,894; df-4; p<0,207) Analizuojant ateitinink ų nuomon ę apie tautos suklest ėjimo s ąlygas matyti, kad ateitinink ų organizacijos nariai ir j ų vadovai mano, kad vienodai svarbus yra geb ėjimas pa čiai tautai spr ęsti savo likim ą, gerbti ir ginti kit ų taut ų teises, individualyb ę, nepriklausomyb ę, įvairiomis formomis tarnauti nacionalinei ir tarptautinei bendrijai, priešintis kosmopolitizmui. Ta čiau organizacijos nari ų ir vadov ų nuomon ė išsiskyr ė vertinant Kristaus gr ąžinim ą lietuvi ų tautai. Organizacijos nariai (vidurkio rangas 77,87, p<0,045) mano, jog lietuvi ų taut ą reikia labiau atgr ęžti į Krist ų, nei j ų vadovai (vidurkio rangas 55,69, p<0,045) (žr. 38 lentel ę).

172 38 lentel ė

Tautos klest ėjimo s ąlygos

Tautos suklest ėjimo s ąlygos Vertino Savyb ės Skirtum ų vertinimo tarp vidurkio vertinim ų rangas reikšmingu mas Geb ėjimas pa čiai spr ęsti savo likim ą vadovas 92,09 p<0,102 narys 73,52 Gerbimas ir gynimas kit ų taut ų teisi ų vadovas 88,06 p<0,213 narys 74,00 Kit ų taut ų nepriklausomyb ės gynimas vadovas 68,22 p<0,472 narys 76,37 Tarnavimas kitomis formomis vadovas 72,91 p<0,798 nacionalinei ir tarptautinei bendrijai narys 75,81

Kit ų taut ų individualyb ės gerbimas vadovas 89,25 p<0,173 narys 73,86 Žudan čio kosmopolitizmo atmetimas vadovas 64,88 p<0,294 narys 76,77 Kristaus gr ąžinimas lietuvi ų tautai vadovas 55,69 p<0,045 narys 77,87

Ateitinink ų tautin ė-patriotin ė branda atsiskleid ė jiems vertinant tautiškumo princip ą ir jo reikšm ę taut ų santarvei, svetingumui. Tarp ateitinink ų vad ų ir eilini ų nari ų statistiškai reikšming ų skirtum ų nepasitaik ė. Apie pus ę respondent ų visuotinei santarvei, brolybei, bendradarbiavimui užtikrinti pritaria. Mano, kad tam padėtų šie metodai: refleksija, nacionalistini ų apraišk ų prevencija( tinkama pagarba simboliams- vėliavai, tradicijai, kalbai). Ta čiau drauge gina tokias vertybes: teis ę į nepriklausomyb ę, t.y. laisv ę, priešinim ąsi kosmopolitizmui, tarnavim ą visuotinei kult ūrai, Kristaus gr ąžinim ą Lietuvai.

4.3.1.5. Pasiryžimas ugdytis, kad tapt ų inteligentais

Inteligentiškumo principui ir inteligencijai kaip ateitininko asmenyb ės savybei vienodai pritaria ateitinink ų organizacijos nariai ir jos vadovai, tad statistiškai reikšming ų skirtum ų tarp vadov ų ir nari ų

173 nuomoni ų n ėra. Tyrimo dalyviai aukštais balais vertino visus inteligentiškumo principo keliamus reikalavimus ir sutiko su tuo, kad ateitininkas turi b ūti išsiugd ęs mąstymo kult ūrą, nuosekliai kritiškai mąstyti, etiškai reikšti mintis, vadovautis individualia filosofija, gerbti žmog ų, pasižym ėti aukšta dvasios kult ūra ( žr. 39 lentel ę).

39 lentel ė

Inteligentiškumo principo keliami reikalavimai

Inteligentiškumo principo keliami Vertino Savyb ės Skirtum ų reikalavimai vertinimo tarp vidurkio vertinim ų rangas reikšmingu mas Mąstymo kult ūros tur ėjimas vadovas 79,47 p<0,693 narys 75,03 Min čių raiškos etika vadovas 76,34 p<0,932 narys 75,40 Vadovavimasis individualia filosofija vadovas 84,91 p<0,342 narys 74,38 Pagarba žmogui ir jo esmei vadovas 75,97 p<0,960 narys 75,44 Aukšta dvasios kult ūra vadovas 71,22 p<0,664 narys 76,01 Nuoseklus kritiškas m ąstymas vadovas 66,28 p<0,341 narys 76,60

Ateitinink ų inteligentiškumo poreikio tenkinimas atsispindi jų poži ūryje į rengini ų, skirt ų jiems, vertinim ą: 36 % tyrimo dalyvi ų nurodo, kad rengini ų jiems organizuojama pakankamai ir savo poreik į jie patenkina. Beveik pus ė (46 % )respondent ų teigia, kad rengini ų vedama nemažai, bet tarsi jie nor ėtų j ų daugiau. 18 % ateitinink ų nurod ė, kad rengini ų yra per mažai (žr. 17 pav.).

174 50

46

40

30 30

20

15

10

6

0 3 Procentai labai mazai vidutiniskai tikrai pakankamai mazai pakankamai

17 pav. Rengini ų poreikio patenkinimas

Analizuojant ateitinink ų atsakymus apie saviugd ą, matyti, kad organizacijos nariai ir vadovai renkasi tas pa čias saviugdos formas. Visiems yra aktualu gilintis į filosofin ę literat ūrą ir logikos veikalus, į dvasingumo ugdymosi problemas. Svarbu stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius,mokytis k ūno kalbos. Netrukdyti žmogui laisvai apsispr ęsti ir reikštis, atsakyti už savo apsisprendimus, stiprinti kito supratimo jausm ą bei pakantum ą kitokiai nuomonei (žr. 40 lentel ę).

40 lentel ė

Ateitinink ų inteligentiškumo saviugda

Ateitinink ų inteligentiškumo saviugda Vertino Savyb ės Skirtum ų reiškiasi vertinimo tarp vidurkio vertinim ų rangas reikšmingu mas Gilinimusi į filosofin ę literat ūrą ir vadovas 82,59 p<0,476 logikos veikalus narys 74,65

Gilinimusi į dvasingumo ugdymo vadovas 74,19 p<0,896 problemas narys 75,66 Kūno kalbos mokymusi vadovas 71,00 p<0,652 narys 76,04

175 Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdži ų vadovas 63,63 p<0,235 stiprinimu narys 76,92

Supratimo ir pakantumo kitokiai vadovas 81,88 p<0,521 nuomonei stiprinimu narys 74,74

Sąlyg ų sudarymu kitam žmogui laisvai vadovas 84,88 p<0,353 apsispr ęsti ir atsakyti už savo narys 74,38 apsisprendimus.

Ateitininkai – būsimieji inteligentai, teigiamai vertina inteligentiškumo principo keliamus reikalavimus( m ąstymo kult ūra, vadovavimasis individualia filosofija, etikos laikymasis, kritiškas m ąstymas ir kt.). Ateitininkus tenkina rengini ų įvairov ė ir j ų kiekis. Jiems aktualu saviugda ir tuo jie r ūpinasi.

4.4. Tyrimo antrojo etapo rezultatai 4.4.1. Ateitinink ų organizacijos b ūkl ė šiandienin ėje Lietuvoje

1. Interviu metodu buvo siekiama įvertinti analizuojamos organizacijos būkl ę. Klausim ų formuluot ės buvo parinktos, atsižvelgiant į reflektyviosios praktikos reikalavimus. Klausimais buvo siekiama paskatinti dalyvi ų refleksijas įvertinant šiandienin ės ateitinink ų organizacijos veikl ą. Dalyvi ų atsakymai rodo, kad ateitinink ų organizacijos nariai įžvelgia tiek pozytivios, tiek negatyvios veiklos aspektus.

Organizacijos nari ų poži ūriu

Ateitinink ų organizacijos nariai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Pozityvioji ateitinink ų Spaudoje „Ateitinink ų leidžiamas žurnalas „Ateitis“ organizacijos veiklos teikia daug informacijos apie raiška organizacijos veikl ą“. Visuomen ėje „Vilniaus ar Kauno ateitininkai veikia tikrai nemažai. Tie, kurie veikia, tai daro aktyviai ir dr ąsiai ir išsako tikrai reikšmingas id ėjas“.

176 Organizacijoje „Tenka gird ėti apie konferencijas, rengiamas vasaros, žiemos stovyklas ir žinau, kad tikrai įvairi ų paži ūrų žmon ės dalyvauja tuose susitikimuose. Iš kit ų asmen ų tenka išgirsti apie j ų veikl ą“. Negatyvioji Aktyvumo „Atskiri ateitininkai pasireiškia įvairiose ateitinink ų stoka srityse, bet kaip organizacija per mažai organizacijos veiklos pasireiškia“. raiška

2. Vadovai, vertindami organizacijos veikl ą, pateikia daugiau pozityvi ų teigini ų, ta čiau atskleisdami negatyvius veiklos aspektus, nurodo didel ę organizacijos nari ų kait ą. Jie nepaj ėgia savikritiškai įžvelgti ir įvertinti savo vadovavimo tr ūkum ų, ta čiau eiliniai organizacijos nariai apie tai kalba dr ąsiai.

Organizacijos vadov ų poži ūriu

Ateitinink ų organizacijos vadovai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Pozityvioji Sėkmingas „Šv. Kazimiero kuopa, kuri Lietuvoje yra ateitinink ų ateitinink ų atsik ūrusi ir įsikūrusi tre čioji respublikos organizacijos veiklos kuop ų mastu, nes pirmoji buvo įkurta raiška gyvavimas Marijampol ėje, antroji - Panev ėžyje, tre čioji - Kauno šv. Kazimiero ateitinink ų kuopa. Dar - Stasio Lozorai čio kuopa. Ji neseniai atšvent ė savo dešimtmet į. Dabar vadovauju šitoms dviem kuopoms ir dar - mokytoj ų sendraugi ų ateitinink ų kuopai korporacijoje „Šviesa“. Ateitinink ų „Šalia kit ų organizacij ų ateitininkai organizacijos atrodo, palyginti, neblogai, nes reguliariai rengini ų gausa vyksta renginiai. Taip vykdoma misija, kuri ą ateitininkai yra užsibr ėžę atlikti. Jaunimo ugdymo misijai vykdyti vyksta stovyklos (regionin ės, respublikin ės), kursai didesniuose ar mažesniuose miesteliuose“.

177 Ateitinink ų „Ne iš vieno žmogaus esu gird ėjęs, kad organizacijos savo gyvenim ą matuoja nuo laikotarpio iki ugdymo atsirandant ateitininkijai ir po atsiradimo. idealo To pasteb ėjimo užtenka, kad suprastum pasiekimas ateitininkijos vaidmen į ugdant žmog ų, nes matai, kaip spindi taip kalban čiųjų akys, kaip jie džiaugiasi“. Negatyvioji Abejon ės d ėl „Sunku kalb ėti visos organizacijos vardu. ateitinink ų vis ų Ateitininkams b ūdingos tos pa čios savyb ės, organizacijos veiklos organizacijos kaip ir visiems Bažny čios nariams. raiška vietovi ų Ateitinink ų veikla yra nuolatinis procesas. sėkmingumo Šioje veikloje yra daug tr ūkum ų - vieni žmon ės ateina, kiti išeina. Tai trukdo kokybiškai dibti. Aktyviausieji viso savo laisvalaikio negali aukoti veiklai“.

3. Dvasininkai link ę tik pozityviai vertinti organizacijos veikl ą: nurodo jos reikšmingum ą, akcentuoja jos viet ą visuomen ėje. Ši ekspert ų grup ė ateitinink ų organizacijos problem ų, neakcentuoja.

Dvasinink ų poži ūriu

Dvasininkijos hierarchai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Pozityvioji Sėkmingiausiai „Tai yra viena iš svarbiausi ų organizacij ų, ateitinink ų funkcionuojant koki ą turi Lietuva, ypa č kurios vienija organizacijos veiklos i jaunimo jaunim ą. Per vis ą nepriklausomyb ės raiška organizacija laikotarp į ji funkcionavo gerai, kadangi veiklos uždavinius apibr ėždavo kongresai, suvažiavimai“.

Reikšminga „Organizacija – ta vieta, kur jaunimas jauno žmogaus gali susirasti savo veiklos terp ę, kur ugdymo visuomeniškoje aplinkoje žmogus gali institucija augti ir stipr ėti tikrai pilnavertiškai“.

Jaunim ą „Net studentai, kurie dažnai turi ir dirbti, traukianti ne tik studijuoti, suranda laiko ir organizacija akademijoms, ir vadovauti jaunesni ųjų stovykloms“.

178 Negatyvioji Šiandienin ė „Tai vertybes si ūlanti organizacija. Jai ateitinink ų situacija riboja būdinga tur ėti ribot ą nari ų skai čių. organizacijos veiklos ateitininkijos Šiandien vos 2-3 % jaunimo priklauso šiai raiška skaitlingum ą organizacijai. Ta čiau džiugu, kad joje yra sąmoningo jaunimo“.

Tokiu b ūdu ekspertai ateitinink ų organizacijos veikl ą ir funkcionavim ą vertina teigiamai. Organizacij ą vadina viena iš s ėkmingiausiai dirban čių organizacij ų, si ūlan čių jaunimui religijos ir bendražmogiškas vertybes.

4.4.2. Ateitininko asmenyb ės savyb ės, b ūtinos vykdant pašaukimo misij ą

4. Organizacijos nariai nurodo gana pragmatiškas asmenyb ės savybes, būtinas normaliam organizacijos funkcionavimui. Atsakymuose pasigendama gilesn ės savianaliz ės.

Organizacijos nari ų poži ūriu

Ateitinink ų organizacijos nariai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Pozityvioji ateitinink ų Entuziazmas „Entuziazmas, noras skleisti id ėjas“. organizacijos veiklos Pareigingumas „Ateitininkai pasižymi pareigingumu, raiška draugiškumu, principingumu. Man atrodo jie patys tai akcentuoja“ Draugiškumas „Draugiškum ą jie liudija“.

Principingumas „Principingumas ryškus ateitinink ų asmenyb ės bruožas“.

5. Organizacijos vadovai nurodo mažiau asmenyb ės savybi ų, b ūtin ų ateitininkui vykdant pašaukimo misij ą.

Organizacijos vadov ų poži ūriu

Ateitinink ų organizacijos vadovai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

179 Pozityvioji ateitinink ų Atvirumas „Atvirumas svarbioms problemoms, tam, organizacijos veiklos kas vyksta“. raiška Įsipareigojimas „Įsipareigoj ę įvairiai, priklausomai nuo to, kur gyvena - didesniame ar mažesniame miestelyje. Tendencijos rūpintis visuomen ės reikalais yra“. Kritiškumas „Atsiv ėrimas aplinkai, bet kritiškas atsiv ėrimas“.

6. Dvasinink ų ekspert ų grup ė nurodo net du kartus daugiau (nei ateitinink ų nariai ir vadovai) ateitininko asmenyb ės savybi ų, b ūtin ų vykdant pašaukimo misij ą. Ši aplinkyb ė rodo, kad dvasininkai gal ėtų b ūti itin naudingi ateitinink ų organizacij ą konsultuojantys kuratoriai.

Dvasinink ų poži ūriu

Dvasininkijos hierarchai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Pozityvioji Žmogiškoji „Labai svarbi žmogiška branda. S ąvoka ateitinink ų branda apima ir s ąžiningum ą, ir tiesum ą, ir organizacijos veiklos padorum ą, ir t.t.“. raiška

Sąžiningumas „Sąžiningumas liudija žmogaus brandum ą“. Tiesumas „Ateitinink ų brandumas reiškiasi tiesumu“. Padorumas „Ateitinink ų brandumas reiškiasi padorumu ir t.t“. Pilietin ė „Ateitininkui labai svarbi pilietin ė branda branda“.

Tik ėjimas „Ateitininkai vadovaujasi Katalik ų Bažny čios principais, taigi ateitininkas turi b ūti katalikas ir išsiskirti vis ų pirma aktyviu tik ėjimu“.

180 Intelektualumas „Ateitininkai pasižymi ir intelektualumu, ne tik katalikiškumu, tautiškumu, patriotiškumu“.

Tautiškumas „Pasižymi tautiškumu, patriotiškumu“.

Patriotiškumas „Pasižymi ir patriotiškumu“.

Meil ė „Svarbu, kad vieno kitam meil ė stipr ėtų“.

Tarnavimo „Labai svarbu, kad ta graži meil ė b ūtų dvasia sujungta su tarnavimo dvasia“.

Nuoširdumas „Nuoširdus bendravimas su tarnavimo dvasia“. Nuolankumas „Nuolankus, bendravimas su tarnavimo dvasia“. Supratingumas „Būtina ištiesti gerumo rank ą, suprasti artim ą“.

Ekspertai pripaž įsta, kad ateitininkams, vykdantiems kilni ąją savo misij ą, ypa č reikalingos tos savyb ės, kurios padeda užmegzti kontaktus su žmon ėmis. Ta čiau organizacijos tikslas – pad ėti visybiškai br ęsti asmenyb ėms, kad gal ėtų pad ėti atsinaujinti visuomenei.

4.4.3. Ateitinink ų ind ėlis į taikos ir santarv ės stiprinim ą

7. Organizacijos nariai, atkoduodami Ateitinink ų ind ėlį į taikos ir santarv ės stiprinim ą, nurodo savo veiklos viet ą.

Organizacijos nari ų poži ūriu

Ateitinink ų organizacijos nariai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Pozityvioji Šeimoje „Šeimose, tarp kurios nari ų yra ateitinink ų, ateitinink ų tikrai taika ir santarv ė stiprinama“.

181 organizacijos veiklos Visuomen ėje „Ateitininkai įneša daug santarv ės į žmoni ų raiška santykius. Konferencijose, kitomis progomis kalba visuomenei, skleisdami idealus. Ateitinink ų ind ėlis šiuo atžvilgiu tikrai didelis“. Tarp taut ų „Ateitininkai taikos ir santarv ės kryptimi tur ėtų veikti, ir man atrodo, jie veik ė, veikia ir veiks. Tuo netekt ų abejoti. Man n ėra tek ę susidurti, bet aš įsivaizduoju, kad ateitinink ų ind ėlis turi b ūti didelis“. 8. Organizacijos vadovai, akcentuodami Ateitinink ų ind ėlį į taikos ir santarv ės stiprinim ą, nurodo veiklos b ūdus.

Organizacijos vadov ų poži ūriu

Ateitinink ų organizacijos vadovai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Pozityvioji ateitinink ų Laiškais ir „Ateitinink ų federacija inicijuoja įvairius organizacijos veiklos kreipimaisis laiškus ir kreipimusis į Seim ą bei įvairias raiška Seimo komisijas “. Savo „Įnašas priklauso nuo konkretaus asmens: asmenybe kiek jis yra asmenyb ė, tiek ir remiasi“.

religinio „Yra vaik ų, kuri ų šeimose vyrauja religinis abejingumo abejingumas. Jo įveikimas priklauso nuo šalinimu grup ės, kuopos lyderio asmenyb ės. Jei jis yra stiprios dvasios, tai visi vaikai, kiek j ų beb ūtų, nat ūraliai susidomi religijos vertyb ėmis“.

9. Dvasininkai, įžvelgdami Ateitinink ų galim ą ind ėlį į taikos ir santarv ės stiprinim ą, nurodo žymiai įvairesnius galimus veiklos b ūdus šioje srityje. Čia jie mato bei akcentuoja ir negatyvi ą ateitinink ų organizacijos veiklos raišk ą (politinio aktyvumo stoka), drauge nurodydami šios organizacijos neišnaudotas veiklos galimybes.

Dvasinink ų poži ūriu

Dvasininkijos hierarchai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Pozityvioji Taika „Ateitininkas tur ėtų sukurti taik ą savo sąžin ėje sąžin ėje “.

182 ateitinink ų Ramyb ė „Pirmiausia jis tur ėtų b ūti taikos ir ramyb ės organizacijos namuose skleid ėjas šeimoje“. veiklos raiška Taika „Pirmiausia skleisti taikos dvasi ą dovanojant gyvybei nauj ą gyvyb ę - neskelbti mirties b ūsimam kūdikiui “. Atlikdamas „Nuo pareig ų priklauso, kiek gali skleisti savo meil ės ir taikos dvasi ą visuomen ėje“. pareigas

Kreipimaisis „Ateitinink ų nuomon ės išd ėstymas vyriausybei į valdžios raštu organizacijos vardu“. intitucijas

Įsijungdami „Organizacijoje auga asmenyb ės. Buv ę į politik ą ateitinink ų vadai gal ėtų daugiau įsijungti į politik ą“. Leisdami „Yra aktyvi ų nari ų. Pvz., „Atgimimo“ laikrašt į spaud ą leidžia arba „Kitas pasirinkimas“ faktiškai buv ę ateitinink ų“. Būdami „Kur žmon ės nuoširdžiai ir nuolankiai laikosi krikš čionimi krikš čioniškumo principo, ten iš tikr ųjų s skleidžia vienyb ės ir taikos dvasi ą“. Laikydamie „Jeigu ateitininkai laikosi princip ų, tuomet si princip ų įneša savo ind ėlį į taikos palaikym ą“. Negatyvioji Per mažai „Ateitininkai tur ėtų b ūti pavyzdžiu, kad bent ateitinink ų politinio vienas kitas patekt ų į Seim ą, kur atstovaut ų organizacijos aktyvumo organizacijai su savo kilniomis id ėjomis“. veiklos raiška

Ekspertai pripaž įsta, kad ateitininkai atlieka didel į darb ą prisid ėdami prie darnos, ramyb ės, taikos išsaugojimo, rodydami iniciatyvas, kreipdamiesi į šalies aukš čiausi ąją valdži ą, kitas institucijas, ta čiau j ų laukia didelis darbas ypa č padedant nedarnioms šeimoms.

4.4.4. Katalikiškumo principo įgyvendinimo praktin ės problemos

10.Vertindami katalikiškumo principo įgyvendinimo praktines problemas, organizacjos nariai nurodo daugiau negatyvi ų nei pozityvi ų šios problemos aspekt ų.

183 Organizacijos nari ų poži ūriu

Ateitinink ų organizacijos nariai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Negatyvioji įtaka Vengimas „Praktiškiausias klausimas yra ateitinink ų šv ęsti sekmadienio šventimas ir to šventimo organizacijai sekmadien į supratimas“.

Susvetim ėjimas „Ne vien tik gyventi katalikiškai, bet tiesti rank ą ir paklydusiam, pad ėti rasti keli ą ieškan čiam, nesielgti kaip fariziejui šalia kito, pabr ėžiant, kad aš geresnis“. Atsparumo „Yra labai įvairi ų pasi ūlym ų, kurie vilioja vilion ėms jaunus žmones, ir taip jie tolinami nuo nepakankamas Kristaus“. ugdymas

Susid ūrimas su „Susid ūrimas su kitokiu m ąstymu, su kitokiu gyvenan čiais pagal kitokius, ne katalikiškus mąstymu principus“. Pozityvioji Kuopos, „Kadangi ateitinink ų yra nemažai, jie gali ateitinink ų grup ės jausti vienyb ę ir gyventi pagal katalikiškas organizacijos palaikymas id ėjas. Jiems iš ties ų yra lengviau. veiklos raiška Jaunuoliams, kurie nepriklauso ateitininkams, susid ūrus su kitaip mąstan čiais, sunkiau laikytis katalikiškos pozicijos“.

11.Vertindami katalikiškumo principo įgyvendinimo praktines problemas, organizacijos vadovai, net nenurodo pozityvi ų šios problemos aspekt ų, o kelia tik negatyvios įtakos j ų organizacijai problemas.

Organizacijos vadov ų poži ūriu

Ateitinink ų organizacijos vadovai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

184 Negatyvioji įtaka Ateitininko „Tai priklauso nuo to, iš kokios šeimos at ėjo ateitinink ų šeimos įtaka vaikas. Jeigu iš praktikuojan čios katalik ų organizacijai šeimos, tai problem ų nebus. Jeigu iš nepraktikuojan čios ir t ėvai leidžia į ši ą organizacij ą, a čiū Dievui. Pasitaiko, kad tėvai draudžia dalyvauti ateitinink ų organizacijos veikloje, o vaikas nori. Pagrindin ė nari ų nubyr ėjimo priežastis ta, jog t ėvams pradeda rodytis, kad vadov ė- mokytoja ver čia vaik ą eiti į Bažny čią“. Vengimas „Pasitaiko atvej ų, kad nepraktikuojan čios šv ęsti šeimos nesupranta, jog sekmadieniais reikia sekmadien į dalyvauti Šv. Mišiose, daryti gerus darbus“.

Ger ų darb ų be „Nariai supranta, kad gera darome tik atlygio tuomet, kai mums daro gera. Kaip lengva nebuvimas daryti gera, kai mums daro gera. O jei mums nedaro gera, tai turime daryti bloga. Maždaug tokiu principu vadovaujamasi“.

Vienam be „Baig ę vidurin ę mokykl ą ir tap ę studentais organizacijos tur ėtų suprasti, kad už rankos daugiau sunku gyventi niekas nebeves. Reik ės pa čiam katalikiškai savarankiškai praktikuoti tik ėjim ą. B ūna labai įvairiai: Remiantis pasteb ėjimais, galima teigti, jog kurie įsijungia labai lengvai, pasitaiko, kad kiti Bažny čioje pasirodo re čiau. Tarp ateitinink ų bažny čia nėra nepopuliar i“. Sutuoktinio ar „Problema ta, jog susituokus daug kas sutuoktin ės priklauso nuo sutuoktini ų. Jeigu vienas religinis nepraktikuojantis katalikas, nuo Bažny čios šaltumas atš ąla ir kitas sutuoktinis“.

12. Dvasininkai, skirtingai nuo analizuojamos organizacijos vadov ų, vertindami katalikiškumo principo įgyvendinimo praktines problemas, nurodo ne tik pozityvius ir negatyvius šio klausimo aspektus, bet ir negatyvi ų veiklos aspekt ų šalinimo b ūdus.

Dvasinink ų poži ūriu

Dvasininkijos hierarchai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

185 Negatyvioji įtaka Sekuliarizmo „Problemos atsiranda d ėl sekuliarizmo, ateitinink ų įtaka kuris veikia ir ateitininkus. Taigi b ūti organizacijai nuosekliu kataliku, krikš čionimi n ėra taip paprasta, nes daugiau yra j ėgų, kurios traukia į „šon ą“, negu t ų, kurios palaiko krikš čioniškus principus “. Šiandienin ės „Problemos atsiranda d ėl nepakankamai negatyvios aukštos dvasin ės kult ūros. Ateitininkai kult ūros įtaka negyvena kažkur beor ėje erdv ėje. Jie gyvena čia ir dabar, ir yra veikiami mirties kult ūros. Juos veikia, be to, smurtas ir nešvanki reklama. Veikdama jaunim ą neigiamai, ji sukelia problem ų laikantis krikš čionišk ų princip ų“. Ne įsijungimas „Kartais formuojasi lyg uždaras ateitinink ų į aktyvi ą būrelis, kurio nariai vengia ateitininkams katalik ų skirt ų miši ų. Ir ne tik apie mišias kalbant. bažny čios Prie parapij ų bažny čių vyksta įvair ūs veikl ą renginiai, ruošimasis sakramentams, programa „Atgaivink“, „Alfa“ kursai. Tad nor ėtųsi, kad ateitininkai b ūtų aktyvesni ir šiuose renginiuose. B ūtent čia ir yra problema“.

Per mažas „Vilniaus krašte n ėra n ė vieno ateitinink ų dvasinink ų dvasios vado. Tad ko nor ėti, kad jaunimas dom ėjimasis ateit ų, jeigu dvasininkai nerodo iniciatyvos. ateitininkais Atsakomyb ės nereik ėtų reikalauti tik iš ateitinink ų. Čia dvasininkijos problema, kad nesugalvoja kaip patraukti jaunim ą“.

Didesn ės „Vykstant atlaidams, ateitininkai dažnai sąveikos tarp pasyv ūs, nors jie taip pat gal ėtų parengti ateitinink ų programas, patraukian čias jaunim ą. Mes ir organizacijos organizavome vyskupijos jaunimo dienas ir ir Bažny čios derinom ės prie Krekenavoje rugpj ūč io 15 nebuvimas vykstan čių Žolin ės atlaid ų, ta čiau ateitinink ų nesimat ė. Jie tuo metu tur ėjo kitus renginius. Juos gal ėjo derinti ir su m ūsų renginiais“. Pozityvioji ateitinink ų Geb ėjimas „Ateitininkai tur ėtų pirmiausia ne tik protu, organizacijos veiklos įsiklausyti į bet ir širdimi apm ąstyti, suprasti, kad jie turi raiška save tapti naujais žmon ėmis. Jie turi pirmiausia pasikeisti ir liudyti Krist ų savo veikloje ir gyvenime bei gyventi pagal š ūkį „Visa atnaujinti Kristuje“.

186 Kovai su „Ateitininkijai ir yra iškeltas uždavinys - sekuliarizmu atnaujinti visa Kristuje Lietuvoje ir visur kitur. Tai tos problemos, kurios pasitaiko. Mes turime įveikti sunkumus ir liudyti tikr ąjį krikš čionyb ės ir meil ės grož į pasaulyje“.

Ekspertai konstatuoja, kad įgyvendinant katalikiškumo princip ą, iškyla dideli ų problem ų - nepakankamas pa čių ateitinink ų, tarp katalik ų, religinis s ąmoningumas, katalikiškumo situacij ą Lietuvoje veikiantys veiksniai - sekuliarizacija, sekt ų plitimas. Ta čiau tiki ateitinink ų sąmoningumu atnaujinant visuomen ę.

4.4.5. Mirties id ėjų sklaidos Lietuvoje intensyvumas

13. Vertindami mirties id ėjų sklaidos šalyje intensyvum ą, organizacijos nariai nurodo kelias negatyvias subkategorijas, kurias bando paremti, nors ir netiksliais, ta čiau konkre čiais skai čiais išreikštais duomenimis.

Organizacijos nari ų poži ūriu

Ateitinink ų organizacijos nariai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Negatyvioji Žmogaus Remiantis oficialia statistika, neleidžiama ateitinink ų orumo gimti apie 10 000 gyvybi ų. Tai jau vienas organizacijos veiklos pamynimas mirties požymis. Žmogus orumas raiška nevertinamas, kokio lygmens jis beb ūtų.

Vertybi ų „Dvasin ės mirties požymis tas, kad nuvertinimas nuvertinamos vertyb ės, jos supainiojamos su antivertyb ėmis. Vertinama tai kas yra laikoma malonumu“. Bendruomen ės „Poži ūris priklauso nuo to, kokiai poži ūris į bendruomenei priklausai. Jeigu vienose mirties kult ūrą sferose kalbantis su žmon ėmis atsiskleidžia jų noras atsiriboti nuo mirties kult ūros, kovoti prieš j ą, tai kituose pokalbiuose ar susitikimuose labai ryški mirties kult ūros sklaida“.

187 14. Organizacijos vadovai, vertindami mirties id ėjų sklaidos Lietuvoje intensyvum ą, nurodo tik dvi pozityvias subkategorijas, visiškai ne įvardindami negatyvi ų šio fenomeno aspekt ų.

Organizacijos vadov ų poži ūriu

Ateitinink ų organizacijos vadovai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Pozityvioji Šeimyniškumo „Įgyvendindami šeimyniškumo princip ą, ateitinink ų principo kartais pasitelkiame šeimos centro organizacijos veiklos stiprinimas darbuotojus. Kalbant d ėl jo sklaidos, raiška pažym ėtina, jog dvasios arba suvokimo ind ėlį atsineša iš savo šeimos“.

Tolerancijos ir „Visuomen ėje vyrauja nuostata, jog vaikas meil ės gims, tarkime, ligonis ar su kokia nors ugdymas negalia, tai kam to reikia, kiek bus r ūpes čių ne įgaliajam valstybei, šeimai ir visiems kitiems. Geriau jo nereikia. Aiškiname, kad kiekviena gyvyb ė yra brangi ir po kurio laiko tai suvokiama, tik nežinau, kaip jie tai įgyvendins praktikoje“.

15. Vertindami mirties id ėjų sklaidos šalyje intensyvum ą, dvasininkijos hierarchai pateikia daugiausia negatyvi ų subkategorij ų ir itin išsamius iliustruojan čius teiginius. Dvasinink ų poži ūriu

Dvasininkijos hierarchai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Negatyvioji Žiniasklaidos „Spaudos laisv ė atv ėrė keli ą visokiai ateitinink ų įtaka kult ūrai. Jokios savikontrol ės organizacijos komunikacijos priemon ėse n ėra, t.y. veiklos raiška priešingai negu vakaruose. Bet koks žiniasklaidos si ūlomas šlamštas gali b ūti pilnas prievartos, pornografijos ir panaši ų dalyk ų. Jis be joki ų užtvar ų sklinda ir Įstatymin ės „Reikiapasiekia paauglius tik ėtis, kad ir suaugusiuosius ateityje bus geresni“. baz ės įstatymai ir funkcionuos savireguliacija nebuvimas bei reguliacija, kitu atveju tokia visuomen ė iš tikr ųjų yra pasmerkta“.

188 Socialini ų „Jeigu imsime vardinti mirties kult ūros blogybi ų apraiškas, tai bus ilgas s ąrašas. Be kit ų, nekontroliavimas čia bus alkoholizmas ir narkotikai, palaidas gyvenimas, žmogaus žingsniai be atsakomyb ės - ir keliuose karas, ir kt“.

Uždarumas „Jeigu žmogus n ėra bendraujantis su Bažny čiai gyvyb ės dav ėju Kristumi, tai jis tam tikra prasme jau yra mirties skleid ėjas. Nes jeigu jis atmeta gyvyb ės skleid ėją, jis su kažkuo kitu susidraugauja. Jis niekada nebus gyvyb ės neš ėjas ir gyvyb ės kult ūros skleid ėjas“. Gyvyb ės „Šeimos gyvenime turi b ūti užakcentuota nevertinimas vaikams, kad niekada neb ūtų k ėsinamasi į negimusi ą gyvyb ę, nes visa tai giliai persiduoda ateinan čioms kartoms, pa čiai motinai, pa čiam t ėvui. Priešingai elgiantis, užaugus savižudyb ės, visokie pasik ėsinimai į kitus žmones, gyvyb ę reiškiasi ypa č brutaliai“. Socialini ų „Reklamuojama mintis, kad Lietuvoje anomalij ų pažeidžiamos g ėjų teis ės, s ėja jaunimo toleravimas sąmon ėje abejones d ėl gyvyb ės vert ės, formuoja mirties kult ūros nuotaikas, kreipia pasiduoti žemiausiems instinktams“. Bažny čios „Pvz., ryškinamos kunig ų blogyb ės, ypa č menkinimas dėl celibato laikymosi. Kai man ęs klausia jaunimas, atsakau, kad nematau didesn ės problemos celibate negu ištikimyb ė šeimoje. Šeimoje vyrui ir moteriai dar sunkiau išlaikyti ištikimyb ę negu kunigams celibat ą“.

Ekspertai mato mirties ir gyvyb ės kult ūrų konflikt ą Lietuvoje, konstatuoja žiniasklaidos, propaguojan čios mirties kult ūrą kalt ę. Jie deda viltis į kokybiškesnius įstatymus, šeim ų vaidmen į diegiant vaikams gyvyb ės kult ūros id ėjas. Tiki ateitinink ų vaidmeniu ginant gyvyb ės kult ūrą.

189 4.4.6. Ateitinink ų organizacijos d ėmesys tautinio tapatumo išlaikymui

16. Organizacijos nariai, vertindami savo organizacijos ind ėlį tautinio tapatumo išlaikymui, nurodo tik dvi pozityvias subkategorijas.

Organizacijos nari ų poži ūriu

Ateitinink ų organizacijos nariai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Pozityvioji Ateitinink ų „Galb ūt daugiau kalba apie tautiškum ą, bet ateitinink ų sąmoningumo visiškai ne įprasmina tautiškumo. Tai lieka organizacijos veiklos reikšm ė tik id ėjų lygmenyje. Ta čiau yra s ąmoning ų raiška ateitinink ų, kurie tikrai stengiasi ir sieja savo veikl ą su tapatumo išlaikymu“. Ateitinink ų „Tautiškumas yra labai aktualus dalykas. princip ų Ateitininkai turi gyventi tautos reikalais. Tai reikšm ės turi b ūti vienas pagrindini ų princip ų“. suvokimas

17. Vertindami savo organizacijos ind ėlį į tautinio tapatumo išlaikym ą, vadovai, atskleisdami pozityvi ą ateitinink ų organizacijos veiklos raišk ą min ėtoje sferoje, nurod ė daugiausia teigiam ų subkategorij ų bei iliustruojan čių pavyzdži ų, net daugiau nei dvasininkijos ekspertai. Vadinasi, šioje srityje organizacijos vadovams nereikalingos konsultacijos, nes jiems žinomi šio fenomeno ypatumai ir aiškios organizacijos veiklos gair ės.

Organizacijos vadov ų poži ūriu

Ateitinink ų organizacijos vadovai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Pozityvioji Meil ės įtaka „Aš pasakau trumpai ir aiškiai: jeigu myli ateitinink ų Tėvyn ę, turi myl ėti ir Diev ą, jeigu myli organizacijos veiklos Diev ą, turi myl ėti ir T ėvyn ę. Tie du dalykai raiška yra vienas su kitu ir neatskiriami. Iš kur at ėjai, kas tau dav ė t ėvus, kas tau dav ė Tėvyn ę? Visa tai yra susij ę ir su Dievu. Man katalikiškumas ir tautiškumas yra susij ę ir eina koja kojon vienas su kitu. Jie negali būti atskiriami “.

190 Istorin ės „Mes labai daug keliaujame, statome atminties istorinius spektaklius tikr ąja to žodžio stiprinimas prasme, net patys Kauno teatralai ateina pasiži ūrėti, ir televizijoje buvom su „Barbora Radvilaite“ ir kitus istorinius spektaklius, kuri ų tikslas – pad ėti vaikui suprasti istorin ę praeit į, kad jis tautin ę savimon ę ugdyt ųsi svarstyt ų, kod ėl jis čia yra, kod ėl priklauso šiai, o ne kitai tautai“.

Valstyb ės „Ateitininkai dideli ų problem ų neturi, šven čių ta čiau ir dirbame daug: vedamos pamin ėjimas ekskursijos, įvair ūs renginiai, skirti „Vasario 16“, „Kovo 11“, meninio skaitymo, istorijos žini ų konkursai “. Kova su „Ateitinink ų, a čiū Dievui, emigravo nedaug. emigracija Emigracija susijusi su tautinio tapatumo išlaikymu. Kai kurie m ūsų tautie čiai išvyko ir nebenori sugr įžti, o juk kiekvieno pilie čio pareiga gyventi savo T ėvyn ėje ir r ūpintis ja. Yra požymi ų, kad išeivija veržiasi į Lietuv ą, nes čia j ų šaknys, bet gaila, kad m ūsų tautos dalis vis d ėlto išvyksta“.

Dvasinink ų poži ūriu

Bažny čios hierarchai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Pozityvioji Sveikos „Sveika T ėvyn ės meil ė. Tuo reikia džiaugtis, ateitinink ų tėvyn ės nes niekada ateitinink ų istorijoje meil ė organizacijos veiklos meil ės Tėvynei nesireišk ė nacionalizmu“. raiška iš(si)ugdymas

Tautin ės „Nedr ąsiai, saky čiau, jie tai liudija. Kartais savasties nelabai nori apsirengti tautiniais raiškos drabužiais, tarsi jie b ūtų atgyvena. supratimo Ateitininkams reikt ų dr ąsos, liudyti stiprinimas tautiškum ą. M ūsų ateities uždavinys – dr ąsiai paliudyti tautiškum ą ir lietuviškum ą“.

191 Dom ėjimasis „Tautiniu atžvilgiu yra daug aktyvesnis savo T ėvyne jaunimas. Jis domisi Lietuvos istorija ir dalyvauja tautos švent ėse: Vilties, Juodojo kaspino dienose. Vasario 16 d. ateina prie vėliavos pak ėlimo skautai ir ateitininkai“.

Ateitinink ų tautiškumo raišk ą ekspertai vertina teigiamai. Drauge mato galimybes tautiškum ą stiprinti - tai priklauso nuo vadov ų, veiklos princip ų s ąmoningumo supratimo, istorin ės atminties, istorinio paveldo gaivinimo, puosel ėjimo ir pan.

4.4.7. Ateitinink ų organizacijos perspektyvos Lietuvoje

18. Interviu apie ateitinink ų organizacijos perspektyv ų įžvalgas paskatino ekspertus susim ąstyti. Išsamiai išanalizavus s ėkmingus ir nes ėkmingus organizacijos veiklos aspektus, ši analiz ė skatina ieškoti pozityvi ų sprendim ų, kurie apspr ęst ų organizacijos veiklos tobul ėjim ą bei optimizavim ą. Ateitininkai savo organizacijos perspektyv ą mato žvelgdami per asmeninio tobul ėjimo prizm ę.

Organizacijos nari ų poži ūriu

Ateitinink ų organizacijos nariai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Pozityvioji Veiklos „Ateitinink ų organizacija tur ėtų b ūti ateitinink ų patrauklumas skaitlingesn ė, nes j ų veikla gana patraukli organizacijos veiklos jaunimui, moksleiviams“. raiška Nuolatinis „Stipr ėti tur ėtų tam tikrais etapais. Pirmas organizacijos etapas - Dievo pažinimas, Kristaus stiprinimas pažinimas, Evangelijos studijos. Tik pažinus Krist ų kelti ideal ą - „Visa atnaujinti Kristuje“.

19. Vadovai įžvelgia savo organizacijos raidos perspektyvas didinant vadovyb ės atsakomyb ę bei ugdant naujus lyderius. Tiek ateitinink ų organizacijos nariai, tiek vadovai įsitikin ę, kad veikl ą įmanoma optimizuoti per organizacijos nari ų saviugd ą.

192 Organizacijos vadov ų poži ūriu

Ateitinink ų organizacijos vadovai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Pozityvioji Organizacijos „Viskas priklauso nuo vadovyb ės. Jeigu ateitinink ų vadovyb ės stiprus lyderis, jis suburs komand ą, o organizacijos veiklos atsakomyb ė komanda pritrauks žmones“. raiška

Lyderi ų „Jei komanda dirba sutelktai, jos renginiai ugdymas patraukl ūs, tai šeimos susim ąstys – gal ir j ų vaikams ten tikslinga nueiti. Mes , organizuodami stovyklas šalia Kauno pasitelkiame t ėvus-jie budi pagal grafik ą, padeda įv. reikaluose. Taip organizacija jiems tampa labai artima“.

20. Dvasininkijos hierarchai tiki Lietuvoje Ateitinink ų veikiančios organizacijos perspektyva, ta čiau įžvelgia jos nari ų ir vadov ų tobul ėjimo problem ą. Šis žvilgsnis iš šalies tur ėtų b ūti itin naudingas ateitinink ų organizacijos tobul ėjimo perspektyvoms. Dvasininkai si ūlo labai svarbius ir konkre čius analizuojamos institucijos veiklos optimizavimo b ūdus, tokius kaip vieš ųjų ryši ų stiprinim ą, Ateitininkijos veiklos skatinim ą aukštosiose mokyklose ir pan. Ši interviu dalis patvirtina m ūsų jau išsakyt ą mint į, kad dvasininkijos atstovai gal ėtų b ūti labai naudingi ateitinink ų kuratoriai.

Dvasinink ų poži ūriu

Dvasininkijos hierarchai

Kategorija Subkategorija Iliustruojantis teiginys

Pozityvioji Jaunimo „Dabar jaunimas apskritai nelabai m ėgsta ateitinink ų aktyvumo angažuotis kur nors, tur ėti pareigas organizacijos veiklos stiprinimas organizacijoje ar draugijoje. Ateityje galime raiška stipr ėti“.

Princip ų „Aš neabejoju, kad ateitininkai perspektyv ą aiškumas turi, nors netikiu, kad jie bus masin ė lemia organizacija. Bet panašiai kaip dabar jie stipr ėjim ą gyvuos ir ateityje. Jie gali net stipr ėti, nes veiklos principai aišk ūs“.

193 Katalikiškas „Ateitinink ų ateitis priklausys nuo to, kiek uolumas jie savo gyvenim ą sujungs su Kristumi, nes lemia s ėkm ę jų š ūkis yra: „Visa atnaujinti Kristuje‘‘. Priešingu atveju jiems nepasiseks, tiesiog nebus pagrindo“.

Organizacijos „Žiniasklaida nesidomi. Pvz., Panev ėžyje vieš ųjų ryši ų vyko pasaulinis Ateitinink ų kongresas. Deja, stiprinimas žiniasklaida nesidom ėjo, televizija nepasirod ė, pagrindiniai dienraš čiai neraš ė. Tai rodo, kad labai sunku jaunimui. Kitas dalykas, žiniasklaida motyvuoja, kad ateitininkai sudaro tik 1 procent ą jaunimo. Tad kod ėl jais dom ėtis“. Ateitininkijos „Studentai ateitininkai sudaro tik vien ą kit ą skatinimas kuop ą. Moksleiviai įstoj ę į aukšt ąją gal ėtų ir aukštosiose toliau veikti ateitininkijoje. Bet daugelis mokyklose studijuodami dirba. D ėl to reikia atkreipti dėmes į, kad jiems kokiu b ūdu b ūtų pad ėta, kad stipendijas gaut ų. Studentija yra pagrindinis ateitininkijos j ėgos rezervas“.

Antrojo tyrimo etapo rezultat ų analiz ė parod ė, kad tyrimo dalyviai labiau vertina savo veiklos analiz ę, daugiau d ėmesio skiria savirefleksijoms, pripaž įsta poky čių svarb ą ir reikalingum ą, tai teikia vil čių, jog Ateitinink ų organizacija turi potenciali ų galimybi ų tobul ėti.

Ekspertai iš esm ės patvirtino pirmajame tyrimo etape išryškintus ateitinink ų santykio su ideologija, brandos ir pasirengimo atnaujinti visuomen ę tyrimo rezultatus. Tai leidžia sudaryti šiandieninio ateitininko asmenyb ės model į ( žr. 18 pav). Š į model į sudaro penki koncentriniai ratai, kurie apibr ėžia ateitininko asmenyb ės brand ą. Taigi pirmiausia ateitininkas yra žmogus, kuris suvokia ateitininkijos principus ir juos yra įsis ąmonin ęs. Internalizuodamas bendražmogiškas vertybes, kurios, anot ekspert ų, išplaukia iš ateitinink ų princip ų, ateitininkas kuria savo vertybi ų sistem ą. Ateitininkas organizacijoje ugdosi ateitininkams būdingas savybes, nuolat jas stiprina. Savo veikla ateitininkas kovoja su visuomen ėje egzistuojan čiu blogiu. Ta kova pasireiškia ateitinink ų id ėjų skleidimu, j ų įgyvendinimu ir rodomu gyvenimo pavyzdžiu. Ateitininkas savo veikla daro įtak ą šeimai, mokyklai, įvairioms švietimo ir kitoms institucijoms, visai valstybei, jos pilie čiams, skleidžia ir populiarina ateitinink ų veikl ą žiniasklaidoje. Stipr ų ryš į ateitininkas turi su Bažny čia, kuri stiprina ateitininko asmenyb ę.

194

18 pav. Ši ų dien ų ateitininko asmenyb ės modelis

195 IŠVADOS

1 Ateitinink ų s ąjūdžio ištakos sietinos su didžiuoju vysk. M. Valan čiaus organizuotu plataus m ąsto kult ūriniu s ąjūdžiu, k ūrusiu s ąlygas tautiniam atgimimui. Pirmojoje ugdomosios krypties ideologin ėje ateitinink ų programoje (1911m.), orientuojantis krašto žmoni ų, ypa č jaunimo deformuojam ą tik ėjim ą ir tautiškum ą, buvo suformuluoti veiklos principai – tautiškumas ir katalikiškumas , apibr ėžtas idealas, iškeltas tikslas – ginti prigimtin į tik ėjim ą, stiprinti tautin į tapatum ą, visybiškai tobul ėti. Morališkai remiami savo vadovo P. Dovydai čio, dvasinink ų, ateitininkai vadovavosi šūkiu - ,,Visa atnaujinti Kristuje“, stiprino savo tik ėjim ą bei dvasingum ą, liudijo j į svyruojantiesiems, puosel ėjo tautos dvasin ę kult ūrą. Katalikiškumo ir tautiškumo principai, ateitinink ų atsinaujinimo ir visuomen ės atnaujinimo uždaviniai buvo nuolat aktualizuojami įvairiomis formomis, ugdom ųjų rengini ų - konferencij ų, susirinkim ų metu. Ateitininkai s ąmoningai mok ėsi priimti Kristaus moksl ą, s ąžiningai ginti jo vertingum ą, naudojo aktyvius metodus. Šis s ąjūdis tapo lietuvi ų jaunimo kovos prieš caro valdžios primetam ą svetim ą tik ėjim ą, asimiliacij ą, tautos tradicij ų gynimo, katalikišk ų vertybi ų saugojimo, atsinaujinimo ir visuomen ės atnaujinimo forma.

2. Nepriklausomyb ės pradžioje (po 1918 m.) Lietuvos ateitininkija vadovaujasi tradiciniu š ūkiu ,,Visa atnaujinti Kristuje‘‘, reiškian čiu kasdienin į sav ęs atnaujinim ą, bet gyvenime besireiškian čios ateistin ės, Dievo neigimo tendencijos diktavo uždavin į – sav ęs atsinaujinim ą išpl ėtoti į religinio atsinaujinimo krypt į . Antroji veiklos programa (1921m.) orientavo visus narius prisid ėti prie Lietuvos nepriklausomyb ės išlaikymo, veikti įvairiose gyvenimo srityse, šviesti kaimo žmones, ypa č jaunim ą. Ėmė reikštis talentingos, tautos labui veikian čios asmenyb ės – būsimieji ateitinink ų lyderiai. S. Šalkauskis konceptualiai suformulavo esminius organizacijos bruožus - praturtino ideologij ą, sukonkretino edukacin ės veiklos kryptis: • Ateitininkija - tai lietuvi ų organizacija, prat ęsusi tautin į atgimim ą, išlaikanti integrali ą pusiausvyr ą tarp tautin ės gyvenimo formos ir bendražmogiško gyvenimo turinio-jos visuotin ė katalikiška pasaul ėži ūra turi reikštis individualia tautine forma, nelaikanti tautyb ės gyvenimo tikslu; • tai katalik ų organizacija, prisidedanti prie dvasinio tautos atgimimo, nes jos pasaul ėži ūros ir veiklos pamatas - katalikyb ė.

196 Jos veiklos tikslas – dvasinis atsinaujinimas, tarnaujant Dievui ir Tėvynei, ji turi savo strukt ūrą, vienija įvairaus amžiaus narius, nepartin ė; • tai organizacija, prisidedanti prie integralios asmenyb ės ugdymo, papildanti ugdom ąjį šeimos, mokyklos, Bažny čios vaidmen į, stiprinanti tautiškum ą, katalikiškum ą, inteligentiškum ą, rengianti jaunim ą visuomen ės gyvenimo tobulinimui; • tai besimokan čio jaunimo organizacija, ugdanti savo nari ų motyvacij ą tapti inteligentais, atliksian čiais visuomen ėje edukacin ę funkcij ą, t.y. vykdysian čiais apaštalavimo uždavinius tautin ėje, religin ėje ir valstyb ės valdymo srityse, tod ėl besir ūpinan čiais saviugda. 1925 m. jubiliejiniame kongrese patikslinti, labiau apibr ėžti ir argumentuoti ateitinink ų organizacijos principai, veiklos perspektyva: • patriotizmo (tautiškumo) principas sukonkretintas esm ės, teisingo santykio su sav ąja tauta ir kitomis tautomis, asmenyb ės tobul ėjimo, jo ugdymo ir ugdymosi, tautos dvasingumo stiprinimo atžvilgiais; • katalikiškumas analizuojamas religinio s ąmoningumo, krikš čioniško apaštalavimo atžvilgiais; • aptariant inteligentiškumo princip ą, suformuluoti lavinimosi, rengimosi veikti visuomen ėje, įvairiose srityse (religinio apaštalavimo, politinio veikimo, dalyvavimo socialin ėje akcijoje ir kt.), teorin ės ir praktin ės brandos, pilietinio s ąmoningumo ugdymosi uždaviniai, aptartos pareigos; • ši ų princip ų vykdymo erdv ė buvo plati: jie kreip ė mokytis, tobul ėti, s ąmon ėti, pad ėti krašto žmon ėms atsikratyti abejingumo tautyb ės atžvilgiu, ateistini ų nuotaik ų, įsis ąmoninti tikr ąją akademinio lavinimosi reikšm ę, aktyviai dalyvauti politiniame valstyb ės gyvenime; • kongrese pateiktoji ateitinink ų veiklos id ėjų sistema buvo organizacijos reorganizacijos pamatas naujam veiklos etapui naujomis s ąlygomis ir asmenyb ės tobul ėjimui, kokybiškesniam rengimuisi edukacinei veiklai visuomen ės gyvenime. 1927 m. Reorganizacin ėje ateitinink ų konferencijoje buvo įteisinta ateitinink ų veikla pagal tris amžiaus tarpsnius – moksleivi ų, student ų, sendraugi ų - tad kiekvienas narys tur ėjo galimybes išeiti nepertraukiam ą visapusiškos brandos, ypa č dvasin ės, mokykl ą, atlikti edukacin ę misij ą visuomen ėje. Naujai patvirtinti įstatai ap ėmė veiklos misij ą, principus, strukt ūrą, strukt ūrini ų darini ų santykius, valdom ų organ ų kompetencijas,

197 nari ų uždavinius ir pareigas. Suformuluota integralaus turinio ideologija ap ėmė tris dalykus: gyvenimo pilnutinio idealo įgyvendinim ą, teigiam ų tradicij ų organizacijoje t ęsim ą ir racionalios pažangos siekim ą. Tokios tęstin ės mokymosi, tobul ėjimo ir veiklos visuomen ės labui institucijos (organizacijos) tuo metu n ė viena pasaulio valstyb ė netur ėjo. Priklausymas ateitinink ų organizacijai buvo interpretuojamas kaip sąmoningas apsisprendimas įvairiapusiškai tobul ėti ir tapti lietuviu patriotu, s ąmoningu kataliku, tikru inteligentu, aktyviu visuomen ės veik ėju ir geru specialistu. Be edukacini ų rengini ų - suvažiavim ų, kongres ų, konferencij ų, ateitinink ų vadovyb ė atskiriems ideologijos dalykams aktualizuoti išnaudojo valstyb ės šventes ir sukaktis. Ypa č daug dėmesio skyr ė su organizacijos prigimtimi susijusiam tautiškumui. Aktualizuojant ir internalizuojant tautiškumo ir katalikyb ės vertybes, ateitininkai buvo įkvepiami kult ūros k ūrybai.

3. Ateitinink ų vadovyb ė išsamiai ir sistemingai aiškino nariams ideologijos esm ę ir jos įgyvendinimo principus. Daug d ėmesio skyr ė ideologiniam s ąmoningumui , kuris b ūtinas siekiant nelygstamo idealo. Nuo ideologinio s ąmoningumo priklauso veikimo nuoseklumas ir logika. Ateitinink ų s ąmoningum ą vadovai įvertino dviem aspektais: pirma, kalbamuoju momentu ateitininkams tr ūksta ideologinio s ąmoningumo – ateitininkai abejingi j ų pasaul ėži ūros ir ideologini ų nuostat ų išpuoliams. Tod ėl visi nariai prival ėjo mokytis ir visiškai aiškiai suprasti veiklos idealo esm ę. Antra, akcentuota organizacijos reikšm ė įgyvendinant ideologij ą. Efektyvi ų veiklos b ūdų vadovyb ė rekomendavo nariams mokytis net iš ideologini ų prieš ų; a) grupinio drausmingumo, pasitik ėjimo vadais, paklusnumo, pasiaukojimo idealams; b) griežto, kovingo temperamento, aktyvios kovos ir koving ų priemoni ų. Ugdytis savybes – pagarb ą universaliems principams, geb ėjim ą respektuoti prigimtines teises, branginti reikšmingiausias kult ūros vertybes. Siekiant įgyvendinti ideologij ą, be id ėjinio s ąmoningumo, vadovyb ė atkreip ė d ėmes į į id ėjin į veiklum ą, kuris turi reikštis reiklumu kovojant su dechristianizacija. Id ėjinis veiklumas turi reikštis kult ūros k ūrimu. Ateitinink ų vadovai nari ų švietimui ir ugdymui sistemingai išnaudojo žymi ų asmenybi ų jubiliejus, oficialiai vertino t ų asmenybi ų veiklos reikšm ę organizavimo kokyb ės, religiniu, tautiniu atžvilgiais, siejo su ateitinink ų ugdymosi ir edukacin ės veiklos problemomis. Tre čiajame ateitininkijos gyvavimo dešimtmetyje, kaip ir anks čiau, ateitinink ų ideologin ės programos neatitiko ateitinink ų pastangos j ą įgyvendinti, ta čiau buvo tikima, kad Lietuvos katalikiškoji jaunuomen ė

198 gali s ėkmingai įveikti intensyviai Lietuvoje vykstan čią dechristianizacij ą, pagon ėjim ą, bolševizm ą. Tam tikslui pabr ėžtas visuomenini sąmoningumo ugdymosi uždavinys. Vadovyb ė orientavo narius, kad visais klausimais b ūtų ,,einama į gyl į‘‘, mokomasi s ąmoningumo ir veikiama kokybiškiau. Konkre čios gyvenimo aplinkyb ės diktavo uždavin į - inicijuoti religijos ir dorov ės atgimimo s ąjūdį, nes egzistavo tautos dvasin ės kult ūros problema, nepalanki tarptautin ė Lietuvos situacija. Vadovyb ė laik ėsi nuostatos, kad ateitininkų ideologija esamomis aplinkyb ėmis n ėra pasenusi. Visuomeninio tautos atgimimo iniciatyva priklauso ateitininkams kaip katalikams. Sunk ėjan čiomis veiklos aplinkyb ėmis ateitininkai nenutolo nuo savo ideologijos ir iki okupacijos jos laik ėsi bei telk ėsi, kad ji b ūtų įgyvendinta.

4. Organizacijos vadai steng ėsi b ūti visiems nariams doros, veiklumo, atsidavimo savo idealui pavyzdžiu, s ąmoningai r ūpinosi sav ęs tobulinimu. Kristalizavosi ateitininko asmenyb ės idealusis modelis, kur į galima rekonstruoti iš spaudoje pasirodžiusi ų publikacij ų. Jose išryškintos ateitininkui siektinos savyb ės ir stiprintini poreikiai: gilintis į filosofin ę žmogaus esm ės interpretacij ą; ugdytis dorovines savybes: išmintingum ą, saikingum ą, dr ąsą ir teisingum ą. Visos šios savyb ės tarsi nurodo krypt į valios vientisumui, pastovumui ir nuoseklumui. Daugelyje publikacij ų ateitinink ų asmenyb ės tobul ėjimo uždavinys grindžiamas filosofiškai – siejamas su žmogaus esme ir paskirtimi gyvenime. Kai kurie autoriai išryškino šiuos privalomus ateitininko bruožus: aukšt ą k ūno kult ūrą, aukšt ą intelektin ę, estetin ę, moralin ę kult ūrą, stipr ų religingum ą, kiln ų tautiškum ą, k ūrybin į aktyvum ą, visuomeniškum ą, praktiškum ą, savarankiškum ą. Ateitininkams tapti dvasingomis asmenyb ėmis trukd ė keletas veiksni ų; pasyv ūs ir nepakankamai stiprios pasaul ėži ūros atskir ų strukt ūrini ų padalini ų vadai, nukrikš čion ėjusi aplinka, pa čių nari ų nepakankamas ryžtingumas tobul ėti, keistis ir keisti aplink ą. Be tobulinimuisi žinom ų tradicini ų priemoni ų, ateitininkams buvo rekomenduojama pasinaudoti Vakar ų šalyse sukaupta patirtimi dvasingumui stiprinti. Apie ateitininko kataliko asmenyb ės ideal ą rašoma orientuojantis į laikme čio dvasi ą, į nauj ų element ų reiškim ąsi gyvenime: modernus katalikas yra tolerantiška asmenyb ė, vertina k ūrybin į darb ą, r ūpinasi intelekto ugdymu, puosel ėja savo individualum ą, teisingai supranta

199 tik ėjimo ir mokslo santyk į – tuo stiprina savo asmenyb ės integralum ą ir ugdosi visybišk ą poži ūrį į Visat ą. Siekti ateitininkams moksleiviams asmenyb ės idealo trukd ė Lietuvos švietimo ministerija, 1930 m. uždrausdama visas moksleivi ų organizacijas, tarp j ų ir moksleivi ų ateitinink ų. 5. Lietuvoje prasid ėjus atgimimui, dar veikiant okupacinio režimo strukt ūroms, atsik ūrusi ateitininkija (1989) patyr ė sunkius išbandymus, ta čiau nepasuko savajai ideologijai priešinga kryptimi, tvirtinosi Lietuvos visuomen ėje. Organizacija laik ėsi pasiteisinusios strukt ūros. Atkuriamojoje konferencijoje priimtas statutas ap ėmė ateitinink ų ugdym ą ir ugdym ąsi, tradicinius veiklos principus; buvo aktualu išsiugdyti vad ų, tur ėti dvasios t ėvų. Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje ateitininkai pasiryžo - gr ąžinti lietuvi ų tautai Krist ų. Atkreiptas d ėmesys į tris veiklos sritis: a) talkinti Katalik ų Bažny čiai; b) prisid ėti prie socialinio teisingumo įgyvendinimo; c) r ūpintis, kad katalikiškoji spauda atlikt ų pozityvias edukacines funkcijas. Aktualizuotas šeimyniškumo principas ir ateitinink ų pareiga - prisid ėti prie šeimos gri ūties sustabdymo. Tam tikslui ateitininkai tur ėjo ugdytis sąmoningum ą, gyv ą katalikiškum ą - įkv ėpimo, šviesos ir tik ėjimo šaltin į. Tautos gyvenime sovietmetis paliko gili ą žaizd ą, ta čiau ateitininkijos atk ūrimo Lietuvoje pradžioje tik ėta visuotiniu atsinaujinimu. Per nepriklausomyb ės dešimtmet į buvo aiškiai matomas idealas, jo siekiama. Ateitininkija nenukrypo nuo savo pagrindin ės misijos – visk ą atnaujinti Kristuje. Liko ateitinink ų uždavinys – br ęsti kaip asmenyb ėms, išsiugdyti krikš čioniškas dorybes, rengtis dvasinio visos tautos atgimimo misijai. XXI a. ateitininkai sutiko su š ūkiu ,,Liudyti Krist ų XXI amžiuje‘‘. Išliko aktualus visuomen ės dvasingumo klausimas, bendruomeniškumas, telkimasis, talent ų raiška. Teko telkti j ėgas, mokytis priimti teisingus sprendimus, rodyti vali ą ir ryžt ą atsinaujinti, savo gyvenim ą gr įsti katalikiška pasaul ėži ūra. Buvo orientuojamasi į nauj ų gyvenimo aplinkybi ų iškeltas problemas. Lietuvos gyvenimo realyb ė - gyvyb ės ir mirties kult ūrų konfliktas. Ateitininkus stiprino Lietuvoje vieš ėjusio Šv. T ėvo homilijos, maldos, kuriose buvo daug kas artima ideologiniams principams. Buvo paryškinta j ų esm ė, vert ė, suteikiamas jiems aktualumas. Tai buvo paskata ateitininkams globališkiau juos suprasti ir intensyviau atsinaujinti. 6. XXI a. pradžioje ateitinink ų ideologija, realizuojama edukacine veikla, daro nemaž ą įtak ą ateitininkams. Jie didžiausiomis vertyb ėmis laiko tas asmenines savybes, kurios b ūtinos siekiant kilniosios misijos ,,Visa

200 atnaujinti Kristuje‘‘ – tai s ąžiningumas, tarnavimo dvasia, dvasinė pusiausvyra . Tik ėtina, kad taip stipriai reiškiasi prigimtinis kiekvieno ateitininko, kaip žmogaus, poreikis - harmonijos, sąžiningumo, ramyb ės, o edukacin ės krypties renginiai stiprina š į poreik į. Ateitinink ų d ėmesys nuoširdumui, kilniadvasiškumui sietinas su ateitinink ų pareigomis sau ir visuomenei - kilniadvasiškumas, nuoširdumas b ūdingi socialiam žmogui. Ši ų bruož ų raiška stiprina pozityvi ąją socializacij ą, o socialumas – ypatingas bruožas, reikalingas vykdant pašaukimo misij ą. Tvarkingumas ir darbštumas nes ą pagrindin ės savyb ės bendraujant su žmon ėmis. Didžiajai daugumai ateitinink ų artimas krikš čioniškas dorovinis idealas. Jie įsis ąmonin ę savo visuomenines funkcijas, supranta, jog svarbu siekti visuotinio bendruomeniškumo, jau čiasi atsakingi už santarv ę pasaulyje, tiki, kad jos pasiekti įmanoma tik dorai elgiantis su visomis tautomis. Ateitininkams svetimas religinis abejingumas ir pragmatizmas. Jie suvokia, kad patriotizmas - visuomeniškumo šaltinis. Katalikiškumo reiškimasis liudija ateitinink ų pasaul ėži ūrą, poži ūrį į sav ęs ugdym ą, visuomen ės atnaujinim ą, pasiryžim ą vykdyti pagrindin ę organizacijos misij ą. Eiliniai organizacijos nariai ir vadovai įsitikin ę, kad Lietuvoje tebevyksta sekuliarizacija, susir ūpin ę d ėl sekt ų gr ėsm ės,mirties kult ūros stipr ėjimo. Vadai ir eiliniai nariai pripaž įsta ateitininko asmenini ų savybi ų, apaštalavimo, gyvenimo prasm ės ieškojimo Kristuje reikšm ę stiprinant visuomen ės katalikiškum ą. Didel ė prasm ė matoma dvasios t ėvų veikloje kuriant gyvyb ės kult ūrą, j ų asmenini ų savybi ų vaidmuo ateitinink ų ugdymuisi. Vadovai ir eiliniai ateitininkai šeim ą, kaip pirm ąją Bažny čią, ir jos funkcijas vertina teigiamai, tiki jos paj ėgumu atsinaujinant ir atnaujinant visuomen ę bei prieinamomis formomis propaguojant katalik ų tik ėjimo vertybes, ginant socialin į teisingum ą, priešinantis žiniasklaidos skleidžiamam amoralumui, cinizmui, žiaurumui. Didžioji pus ė respondent ų supranta šeim ų vien ų kitoms pagalbos reikšm ę. Ateitinink ų tautin ė - patriotin ė branda nevienoda. Apie pus ę j ų pritaria visuotinei santarvei, brolybei, bendradarbiavimui. Siekiant minim ų vertybi ų tiki ši ų metod ų efektyvumu: refleksijos, nacionalistini ų apraišk ų prevencijos. Ta čiau gina vertybes: teis ę į nepriklausomyb ę, priešinim ąsi kosmopolitizmui, tarnavim ą visuotinei kult ūrai, Kristaus gr ąžinim ą Lietuvai. Ateitininkai – būsimieji inteligentai, teigiamai vertina inteligentiškumo principo keliamus reikalavimus (m ąstymo kult ūra, vadovavimasis individualia filosofija, etikos laikymasis, kritiškas

201 mąstymas ir kt.). Ateitininkus tenkina rengini ų įvairov ė ir j ų kiekis. Jiems aktualu saviugda. Ekspertai iš esm ės patvirtino ateitinink ų santykio su ideologija rezultatus. Tai leido sudaryti šiandieninio ateitininko model į. Š į model į sudaro penki koncentriniai ratai, kurie apibr ėžia ateitininko asmenyb ės brand ą. Ateitininkas suvokia veiklos principus, juos yra įsis ąmonin ę. Internalizuodamas bendražmogiškas vertybes, kurios išplaukia iš ateitinink ų princip ų, ateitininkas kuria savo vertybi ų sistem ą. Ateitininkai ugdosi jiems b ūtinas savybes, nuolat jas stiprina. Savo veikla kovoja su visuomen ėje egzistuojan čiu blogiu. Kova reiškiasi ideologijos skleidimu, įgyvendinimu ir elgesiu. Ateitininkas daro įtak ą šeimai, mokyklai, švietimo ir kitoms institucijoms, visai valstybei, jos pilie čiams. Turi ryš į su Bažny čia, kuri stiprina j ų asmenybes. Tyrimo teorinis ir metodologinis pagrindimas bei empiriniu b ūdu atskleisti faktai ir tendencijos leidžia teigti, kad gauti rezultatai yra reikšmingi Lietuvos Ateitinink ų organizacijos veiklos optimizavimui.

202 LITERAT ŪRA

1. Abraitis, V. (2003). Nokstantys darbo vaisiai. Ateitininkai . Panev ėžys: UAB ,,Panev ėžio spaustuv ė‘‘, p. 247-255. 2. Adamkus, V. Sveikinimas XII ateitinink ų konferencijai. XII Ateitinink ų konferencijos medžiaga. Rankraštis. Kaunas. 3. Alantas, V. (1936). Žygiuojanti tauta . Kaunas. 4. Alantas, V. (1985). Praeitininkas gr įžta į katakombas. Dirva 38:5-6: Aidai. 5. Aleknavi čius, B. (1996). Dovydaityn ėje. XXI amžius 90:4-5. 6. Aleksa, J. (1933). Lietuvišk ų gyvenimo keli ų beieškant . Kaunas. 7. Alseika, D. (1935). Vilniaus krašto lietuvi ų gyvenimas 1918-1934 . Kaunas. 8. Antanaitis, S. (1970). Pranas Dovydaitis – ,,Saul ės‘‘ gimnazijos direktorius. Aidai 10; 304-307 9. Aramavi čiūtė,V. (2005). Aukl ėjimas ir dvasin ė asmenyb ės branda . Vilnius: Gimtasis žodis. 10. Arkivyskupo Tamkevi čiaus sveikinimas Lietuvos jaunimui. Bažny čios žinios, 2000, Nr. 11. 11. Ateitininkai (2003 ). Panev ėžys: Panev ėžio spauda. 12. Ateitinink ų federacijos įstatai. Kaunas, 2003. 13. Ateitinink ų federacijos vyriausiosios valdybos atsišaukimas. Židinys, 1927, Nr. 10, p. 235. 14. Ateitinink ų federacijos Vyriausios valdybos atsišaukimas į visus Federacijos narius trigubo jubiliejaus proga. Ateitis 1930, Nr. 2-3, p. 77-85. 15. Ateitinink ų vadovo etikos kodeksas. XIV kongreso medžiaga. Rankraštis, 2003. 16. Ba čkio A. J. kalba, pasakyta XII ateitinink ų kongrese. XII kongreso medžiaga. Rankraštis, 1994. 17. Ba čkis, S. (1960). Turime atlikti, ko reikalauja T ėvyn ė. Ateitis 3: 57- 58. 18. Bagdžius, R. Kalba, pasakyta XIII kongrese. XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000. 19. Balašaitien ė, A. (1985). Propaganda, puolimai ir dar gilesn ė žaizda. Dirva 38- 4. 20. Bal čius, J. (1992). Pranas Dovydaitis – mokslininkas ir filosofas. Mokslo Lietuva 19:7.

203 21. Baltakio, P. A., OFM sveikinimas ateitinink ų XII kongresui. Ateitinink ų XII kongreso medžiaga. Rankraštis, 1994. 22. Barkauskait ė, M . (1992). Moksleivi ų organizacij ų veikla Lietuvos mokyklose. Vilnius:VPU. 23. Bartolini, R. sveikinimo kalba Ateitinink ų Federacijos Kongrese 1930.VI.21. (1930). Ateitis 11:466-468. 24. Bendrojo lavinimo vidurin ės mokyklos bendrosios programos. Vilnius: Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Vilnius: Pedagogikos institutas. 25. Bij ūnas, K. (1931). Tik ėjimas ir mokslas. Ateities spinduliai 2 (14):24-25. 26. Byli ūtė-Aleknavi čien ė, E. (2004). Jaunimo organizacij ų poveikis jaunimo savirealizacijai. Pedagogika 73:141-144. 27. Bindokien ė, D. Sveikinimas ateitinink ų XII kongresui. Ateitinink ų XII kongreso medžiaga. Rankraštis, 1994. 28. Biržiška ,V. (1936). Neužgijusios žaizdos. Atsiminimai iš Vilniaus 1920-1922 . Kaunas. 29. B ūč io, P. pamokslas Ateitinink ų Jubiliejaus Kongrese 1935-VII-22 Telšiuose. (1930). Ateitis, 1935, Nr. 10. 30. Bu činskyt ė, I. (2006). Ateitinink ų federacija išeivijoje XX a. 5-7 dešimtme čiuose. Daktaro disertacija. Rankraštis. Kaunas VDU. 31. Cukuro, V. Sveikinimas ateitinink ų XII kongresui. Ateitinink ų XII kongreso medžiaga. Rankraštis, 1994. 32. Dambrava, V. A. (2000). Ateitininkai pasaulyje ir tėvyn ėje. Vakar, šiandien, visuomet . Vilnius. 33. Dambravos, V. kalba, pasakyta jubiliejin ėje konferencijoje. Ateitininkai, 2003, p. 253-254 . 34. Dambri ūnas, L. (1953). Ateitininkiškasis visuomeniškumas. Ateitis 4:75-77. 35. Damušio, A. Sveikinimas ateitinink ų XII kongresui. Ateitinink ų XII kongreso medžiaga. Rankraštis, 1994. 36. Danyla, J. (1939). Dvasinis atsinaujinimas. Ateitis 7;398-401. 37. Diržys, A. (1986). Jubiliejai viens po kito krikš čionyb ės bangomis. Naujoji viltis 19:19. 38. Dogelis, P. (1936). Mano gyvenimo prisiminimai . Kaunas. 39. Dovydaitis P. (1910)a. Šis tas apie darvinizm ą ir p. Avižonio principus. Draugija 39: 209-320. 40. Dovydaitis, P. (1910)b. Problema apie Krist ų. Draugija 42-43: 140- 159.

204 41. Dovydaitis, P. (1911). Trys pamatiniai klausimai. Ateitis1: 6-26. 42. Dovydaitis, P. (1912). Žinojimas ir tik ėjimas. Draugija 69: 379-389. 43. Dovydaitis, P. (1916-17)a. Istorijos mokslo įžanga. Ateitis 6:161- 168. 44. Dovydaitis, P. (1916-17)b. Iš priešistoriškosios gadyn ės. Ateitis 8:225-231. 45. Dovydaitis, P. (1916-17)c. Gamta, jos pažinojimo pragumas ir nauda. Ateitis 9: 270-274 46. Dovydaitis, P. (1921). Dešimt met ų ir kas daugiau. Ateitis 1-3. 47. Dovydaitis, P. (1925). Ateitininkai praeities, dabarties ir ateities Lietuvos gyvenime. Ateitis. II-ojo Jubiliejaus kongreso s ąsiuvinis. Kaunas. 48. Dovydaitis, P. (1935)a. Antikristo karalyst ės veik ėjai Lietuvoje. Ateitis10:398-405 49. Dovydaitis, P. (1935)b. Antikristo tarnai universitet ų katedrose . Ateitis 11:461-468. 50. Dovydaitis, P. (1935)c. Aušrin ė ir aušrininkai. Ateitis ir ateitininkai. Ateitis 12: 528-536. 51. Dovydaitis, P. (1936). Tu, aš ir aplink mudu. Ateitis 5-6:221-226. 52. Dovydaityt ė-Malko, O. (1991). Profesorius aria žem ę. Šeima 2:5-7. 53. Draugelis, E. (1960). Ateitinink ų s ąjūdis. Ateitis 3:59-63. 54. Eretas, J. (1960). Stasys Šalkauskis . Brooklyn: T ėvų pranciškon ų spaustuv ė. 55. Gaiži ūnas, J. (1990). Nacijos tapsmas: lietuvi ų tauta istorijos ir dabarties kryžkel ėse . Vilnius: Periodika. 56. Girnius, J. (1961). St. Šalkauskis kaip ,, gyvas žmogus ‘‘. Aidai 7:304-316. 57. Girnius, J. (1975). Prof. Pranas Dovydaitis . Chicago: Ateitis. 58. Grinius, J. (1935). Moksleivi ų organizacijos ir pedagogika. Naujoji Romuva 5 59. Grigaitis, J. (1936). Prof. Pranas Dovydaitis. Lietuvos mokykla 5:349-358. 60. Grigas, R. (1995). Tautos likimas. Vilnius: Rosma. 61. Grigas, R. (1999). Nuo Lietuvos ateitinink ų federacijos atsik ūrimo 10 met ų. Jaunyst ės vizija, Nr. 6, p. 1-2. 62. Ivinskis, Z. (1992). Prof. Pranas Dovydaitis apaštalautojas ir mokslininkas. Caritas 1:14-20 . 63. Ivinskis, Z. (1946). Stasys Šalkauskis - žmogus ir profesorius. Tremtini ų mokykla 5-6:16-25.

205 64. Instrukcija pedagoginiam aukštesni ųjų ir vidurini ų mokykl ų personalui. Švietimo darbas 1928, Nr. 11, p. 687-697. 65. Yla, S (1959). Priešybi ų derintojas Stasys Šalkauskis. Aidai 8:321- 328. 66. Yla, S. (1960). Ateitinink ų vadovas. Draugas: Chicago. 67. Yla, S.(1983). Ateitinink ų vadovas. Draugas: Chicago. 68. Yla, S. (2006). Ateitinink ų vadovas. Vilnius: Naujasis lankas. 69. Jacopozzi, A. (1998). Religijos filosofija . Vilnius: Aidai. 70. Jasaitis, D. Kalba, pasakyta Palangos reorganizacinėje konferencijoje. Ateitis, 1927, Nr. 10. 71. Jonas Paulius II. (2006)a. ,,Brolyb ės ir svetingumo perspektyva...‘‘ Ateitis 2:6-7. 72. Jonas Paulius II. (2006)b. ,,Reikia atverti duris kitiems akira čiams...‘‘ Ateitis 2:8-9. 73. Jonas Paulius II. (2006)c. Reikia kantryb ės ir išminting ų sprendim ų...‘‘ Ateitis 2:10-11. 74. Jonas Paulius II. (2006)d. ,,Šeima yra pirmoji ,,nam ų Bažny čia...‘‘. Ateitis 2:12-13. 75. Jonas Paulius II. (2006)e. ,,J ūs patys esate Bažny čia...‘‘. Ateitis 2:14- 15. 76. Jovaiša, L . Edukologijos įvadas. Vilnius: VU, 2002. 77. Jovaiša, L. Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis. 78. Jubiliejinio Ateitinink ų Kongreso, įvykusio 1930 - Vytauto Didžiojo m. birželio 21-22-23 dienomis, programa. Ateitis 1930, Nr. 11, p. 309-311. 79. Jubiliejin ės Ateitinink ų organizacijos konferencijos medžiaga . Rankraštis, 1999. 80. Ka čerauskien ė, A. (1989). Lietuvos moksleivi ų organizacijos: anks čiau ir dabar. Tėvyn ės šviesa, geg. 26; birž .7. 81. Ka čerauskien ė, A. (1991)a. Ateitinink ų praeitis, dabartis ir ateitis. XXI amžius liepos 10- 16. 82. Ka čerauskien ė, A. (1991)b. Katalikiškos jaunimo organizacijos ( Lietuvoje). Kauno aidas , kovo 8-14;15-21. 83. Ka čerauskien ė, A. (1996). Jis gyveno Kristaus dvasia. XXI amžius 70:4. 84. Ka čerauskien ė, A. (2005). Kelioms kartoms augin ęs idealizmo sparnus. Voruta 5.

206 85. Kardelis, K. (2002). Mokslini ų tyrim ų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex. 86. Kaubrys, S. (1989). Lietuvos vyriausyb ės švietimo politika 1919- 1940 m. Disertacija istorijos mokslo kandidato laipsniui įgyti. Vilnius. 87. Keblinskas, K. (1955). M ūsų veikimas –ar tuo keliu? Ateitis 6:125- 127. 88. Kisielius, P. Sveikinimas ateitinink ų XII kongresui. A teitinink ų XII kongreso medžiaga. Rankraštis, 1994. 89. Kisieliaus, P. kalba XIII ateitinink ų kongrese. XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000. 90. Kvieskien ė, G. (1994). Draugijos ir organizacijos . Vilnius: VPU leidykla. 91. Lietuva. Lietuvi ų enciklopedija . Penkioliktas tomas. Vilnius: Lietuvos enciklopedij ų redakcija, 1991. 92. Lietuvos ateitinink ų federacijos atkuriamasis suvažiavimas. Ateitininkai . Panev ėžys: UAB ,,Panev ėžio spaustuv ė“, 2003, p. 239- 245 . 93. Lietuvos istorija. Red. A. Šapoka. Vilnius: Mokslas, 1989. 94. Maceina, A. ( 1934)a. Ateitininkai ir gyvenamasai momentas. Lietuvos mokykla 2. 95. Maceina, A. (1934)b. Religija ir tautiškumas . Tiesos kelias 10. 96. Maceina, A. (1937). Krikš čioniškojo ugdymo idealas. Židinys1:237- 239. 97. Maceina, A. (1946). Stasys Šalkauskis. Tremtini ų mokykla 5-6: 1- 16. 98. Maceina, A. (1949). Šalkauskis kaip ateitininkas. Ateitis. 3: 9 -11. 99. Makut ėnas, V. (1931). Charakterio savyb ės. Ateities spinduliai 2):16-20. 100. Malinausko, V. kalba, pasakyta XIII ateitinink ų kongrese. XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000. 101. Masionis, A. (1992). Ateitinink ų dvasia nepal ūžo . Chicago : ,, Ateities‘‘ leidykla. 102. Mažiulis, A. (1956). Kovotojas su materialistine pasaul ėži ūra. Ateitis 2:28-29. 103. Merkys, V. Motiejus Valan čius. Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo . Vilnius: Mintis. 104. Miniotien ė, B., Žindžiuvien ė, I. (2006). Descriptive bilingual. Glossary of educational terms. English-Lithuanian. Kaunas; VDU.

207 105. Mockus, K. (1950). Ateitinink ų jubiliejus. Aidai 7: 335. 106. Mockus, K. (1960).Ateitinink ų jubiliejus. Aidai 5: 192. 107. Motieka, E. (2005 ). Didysis Vilniaus Seimas. Vilnius: LII leidykla. 108. Motuzas, R. (1994). Lietuvos vidurin ės bendrojo lavinimo mokyklos raidos 1918-1940 metais pedagogin ės kryptys. Disertacija. Vilnius. 109. Nainys B. Sveikinimas XXI ateitinink ų konferencijai. XII Ateitininink ų konferencijos medžiaga. Rankraštis. Kaunas. 110. Natkevi čius, V. (1940). Minios žmogus moksleiviuos. Ateitis 6: 328-330. 111. Norvilas, A. (2006). Tre čioji kun. Stasio Ylos ,,Ateitinink ų vadovo‘‘ laida . Ateitis 2:51-52. 112. Ozolas, R. (2006). Lietuva, 1998-2000 metai: istorija karštomis pėdomis . Vilnius: Mintis. 113. Palangos reorganizacin ė Ateitinink ų konferencija. Ateitis, 1927, Nr. 10. 114. Pabedinskas, K. (1995). Ateitinink ų korporacija K ęstutis.. Vilnius. 115. Pakštas, K. (1957). Filosofo Stasio Šalkauskio brangiam atminimui. Aidai 5:193-205 . 116. Pareiškimas Lietuvos Vyskup ų konferencijai ,,D ėl ateitinink ų dvasios t ėvų“. XIV kongreso medžiaga. Rankraštis, 2003. 117. Profesorius dr. Kazimieras Pakštas. M ūsų švyturiai. Vilkaviškis: Vilkaviškio bažnytini ų reikmen ų bendrov ė, 1993, p. 221-222. 118. Paškus, A. (2002). Žvilgsnis į pasaul ėži ūrin ę aplink ą, šventov ę, save . Kaunas: Lietuvos katechetikos centro leidykla. 119. Paukštis, E. M. (1954). Pranas Dovydaitis - studentas. Ateitis 9: 203-205. 120. Pauliukas, A. (1929). Kaip m ūsų vadai gyvena. Ateitis 5-6 ; 242- 247. 121. Pe čkus, K. (1993). Paralelinis moksleivi ų ugdymas Lietuvoje 1918- 1940 metais; ištakos, turinys, formos. Vilnius: VPU 122. Plumpa, P. (2003). Ateitininkijos ateities vizija. Ateitininkai. Panev ėžys: UAB ,,Panev ėžio spaustuv ė‘‘, p. 255-262. 123. Plumpa, P. (2006). Tikroji kult ūra- širdies kult ūra. Ateitis 2:31-33 124. Polikaitis J. kalba, pasakyta XII ateitinink ų kongrese. Ateitinink ų XII kongreso medžiaga. Rankraštis, 1994. 125. Polikaitis, J. kalba, pasakyta XIII ateitinink ų kongrese. Ateitinink ų XII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000. 126. Rauckinas, S. (1930). Darbai ir pastangos. Ateitis 11:474-487. 127. Profesoriaus K. Pakšto sukaktis.(1953) Ateitis 9:204.

208 128. Rezoliucija ,,D ėl Bažny čios ir ateitininkijos bendradarbiavimo‘‘. XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000 . 129. Rezoliucija ,,D ėl valstybin ės jaunimo politikos‘‘. XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000 . 130. Rezoliucija ,,D ėl negimusios gyvyb ės apsaugos‘‘. XIII kongreso medžiaga. Rankraštis, 2000 . 131. Rezoliucija ,,D ėl maldos akcijos už gyvyb ę inicijavimo‘‘. XIV kongreso medžiaga. Rankraštis, 2003. 132. Rezoliucija ,,D ėl vienyb ės ir veiklos regionuose stiprinimo‘‘. XIV kongreso medžiaga. Rankraštis, 2003. 133. Rezoliucija ,,D ėl ateitininkijos įvaizdžio formavimo strategijos‘‘.‘‘. XIV kongreso medžiaga. Rankraštis, 2003. 134. Rezoliucija ,, Dėl ateitinink ų federacijos strategini ų veiklos gairi ų‘‘. XIV kongreso medžiaga. Rankraštis, 2003. 135. Ruginis, Kl. (1930). Ateitininko pasiruošimas gyvenimui. Ateitis 12:546-553. 136. Sabalyt ė, E. (1930). Ar reikalingi draugai. Ateities spindul ėliai 3:18- 19. 137. Serapinas, L. (2005). Pirmoji 2006 m. ateitinink ų Kongreso įžanga. Ateitis 2:4. 138. Serapinas, L. (2006 ). Ateitinink ų kongresai - susivienijimas dvasioje . Ateitis 2:43-44. 128. 139. St. S. (1939/1940). Ateitinink ų kongresas Vilniuje. Ateitis 10: 586. 140. S. K. (1939). Krikš čioniškoji asmenyb ė. Ateitis :10-.13-15.:4. 141. Streikus, A. (2002 ). Soviet ų valdžios antibažnytin ė politika Lietuvoje( 1944-1990 .Vilnius: Lietuvos gyventoj ų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. 142. Sužied ėlis, S. (1955). Kai buvo draudžiama veikti. Ateitis 7:149- 151. 143. Šalkauskas, J. (2006). Stasys Šalkauskis ir jaunimas . Ateitis 2:18- 21. 144. Šalkauskien ė, J. ( 1998). Į Ideal ų aukštumas. Vilnius: LKMA. 145. Šalkauskis, A. (1951). Stasio Šalkauskio jaunyst ė. Ateitis 9:247-248 146. Šalkauskis, S. (1925). Ateitinink ų principai bei pareigos. Referatas, skaitytas Kaune 1925 per jubiliejin į Ateitinink ų s ąjungos kongres ą. Židinys 8-12: 225-268. 147. Šalkauskis, S. (1927)a. Oficialioji ateitinink ų ideologija. Ateitinink ų principai ir pareigos. Palangos reorganizacin ės konferencijos išpl ėstoji redakcija. Ateitis 10:453-456

209 148. Šalkauskis, S. (1927)b. Ateitinink ų principai bei pareigos. Sutrauktoji ateitinink ų princip ų bei pareig ų redakcija . Ateitis 10: 453-456. 149. Šalkauskis, S. (1928)a. Ateitininkai ir 10 met ų Lietuvos nepriklausomyb ės sukaktuv ės. Ateitinink ų federacijos vyriausios valdybos atsišaukimas 1928 m. Ateitis 2-3:72-80. 150. Šalkauskis, S. (1928)b. Visuomeninio veikimo principai. Vedamosios mintys paskaitai, skaitytai Ateitinink ų sendraugi ų konferencijoje Kaune 1927 m. Tiesos kelias 1: 37-38. 151. Šalkauskis, S. (1929)a. Ateitinink ų ideologija ir josios realizavimas gyvenimo praktikoje. Židinys 11: 313-326. 147. 152. Šalkauskis, S. (1929)b. Spaudos draudimo pamoka lietuvi ų tautai. Židinys 5-6: 462-465. 153. Šalkauskis, S. (1929)c. Spaudos atgavimo min ėjimo proga (1904- V.7 – 1929). Ateitinink ų federacijos Vyriausiosios valdybos atsišaukimas 1929 m. Židinys 4:355-362. 154. Šalkauskis, S. (1930)a. Trigubo jubiliejaus reikalu. Ateitinink ų federacijos Vyriausiosios valdybos atsišaukimas 1930 m. Židinys 2: 128-136. 155. Šalkauskis, S. (1930)b. Visuomeninio m ūsų tautos atgimimo reikalu. Židinys 7 : 49-52. 156. Šalkauskis, S. (1932). Vykdomojo ateitinink ų vajaus reikalu. Ateitis 6. 157. Šalkauskis, S. (1936). Atsakymas prof. P. Dovydai čiui. Ateitis 12:474-481 . 158. Šalkauskis, S. (1938)a. Jaunuomen ė ir gyvoji dvasia. Židinys 11:499-5182. 159. Šalkauskis, S. (1938)b. Degan čios širdys vienykit ės. Tiesos kelias 6:430 160. Šalkauskis, S. (1938)c. Gyvosios dvasios reikalu. Tiesos kelias 3:316-320. 161. Šalkauskis, S. (1996)a. Paži ūra į student ų ateitinink ų dabart į ir ateit į. Raštai, V t., p. 216. 162. Šalkauskis, S. (1996b ). Raštai , 5 t. Vilnius: Mintis. 163. Šalkauskis, S. (1996)c. Ateitinink ų v ėliav ą pašventinant. Raštai, 5 tomas. Vilnius: Mintis . 164. Šerkšnas, A. (1937). Asmenyb ės ugdymo problema. Tautos mokykla 10:223-234. 165. Šerkšnas, A. (1939). Mokyklin ė bendruomen ė. Kaunas: Šviesa.

210 166. Šidlauskas, A. S. (1939). Modernusis katalikas. Ateitis :1-23-25. 167. Šv. T ėvo laiminimas Ateitinink ų Federacijos Kongresui . Ateitis, 1930 , Nr. 11, p. 465. 168. Švietimo įstatymas, 2000. 169. Švietimo ministerijos 1935 11 11 aplinkraštis moksleivi ų b ūreli ų klausimu . Lietuvos mokykla, 1936, Nr. 1, p. 72-73. 170. Švoba, J. (1990). Seimin ė ir Prezidentin ė Lietuva. Vilnius. 171. Serapinas, L. (2006). Ateitinink ų kongresai – susivienijimas dvasioje. Ateitis 2: 43-44. 172. Sužied ėlis, S. (1955). Kai buvo draudžiama veikti. Ateitis 1: 149- 151. 173. Tamkevi čius, S. (2003). Ateitis gimsta dabartyje. Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevi čiaus sveikinimas. Ateitininkai. Panev ėžys: UAB ,,Panev ėžio spaustuvė‘‘, p. 246-247. 174. Tamošaitis, I. (1930). Lietuvos mokytoj ų tautinink ų dr. Basanavi čiaus vardo s ąjungos ideologiniai pagrindai. Kaunas. 175. Tamošaitis, I. (1931)a. M ūsų gyvenamasis laikas ir aukl ėjimo uždavinia i .Vairas 7/8: 307-316. 176. Tamošaitis, I. (1931)b. Mūsų gyvenamasis laikas ir aukl ėjimo uždaviniai. Vairas 12:419-430. 177. Tamošaitis, I. (1933). Žmogus ir vertybi ų pasaulis. Vairas 10:129- 140. 178. Tij ūnėlien ė, O. (1999). Pranas Dovydaitis – tautos aukl ėtojas. Soter 1: 79-96. 179. Tij ūnėlien ė, O., Virbalien ė A. (2006). Mokslinis tikrov ės pažinimas : Apklausos metodas. Klaip ėda: KU, 180. Tolyn į laik ą – gilyn į gelm ę. Kunigas Stasys Yla raštuose ir atsiminimuose. Sudarytojas G. Mikelaitis. Vilnius: Aidai, 1997. 181. Tre čiojo kongreso rezoliucijos. Ateitis, 1930, Nr. 11, p. 498-508. 182. Trimakait ė, G. (1999). Konferencijos dalyv ės pastabos. Jaunyst ės vizija, Nr.7 (30). . 183. Trimakas, K. A. (2000). Jaunimas, patirtis ir įžvalgos. Kaunas: tarpdiecezin ė katechetikos centro leidykla. 184. Trimakas, K. A. (2005)a. Gyvyb ės kult ūra, mirties kult ūra ir lietuvi ų tauta . Rankraštis. 185. Trimakas, K. A. (2005)b. Šauksmas iš Sibiro . Kaunas: Š. Amerikos ateitinink ų taryba ir Marijon ų talkinink ų centro leidykla. 186. Trimakas, K. A. (2006)a. Aps čiai gyvenimo tur ėti. Ateitis 2:50-51. 187. Trimakas, K. A. (2006)b. Gyventi Kristuje ir kurti. Ateitis 2:50.

211 188. Trimakas, K.A. (2006 01 01 )c. Gyvyb ės kult ūros jud ėjimas . Laiškas disertacijos autoriui. Asmeninis archyvas 189. Turauskas, E. (1930). Ateitininkai Didžiojo karo metu. Ateitis 1: 22 – 25. 190. Turauskas, E. (1999). Lietuvos nepriklausomyb ės netenkant . Kaunas: Šviesa. 191. Vai čaitis, V. (1996). Šaukian čiojo balsas. Dienovidis 32-33:20-21. 192. Valašinas, A. (1930). Kongreso pos ėdžiai. Ateitis 11:487 – 497. 193. Vaitiek ūnas, V. (1955). Student ų ateitinink ų aktualieji uždaviniai. Ateitis 2:28-29. 194. Vaitonien ė, R. (1990)a. Organizacijos mokykloje. Kokios jos? Tautin ė mokykla Nr. 10. 195. Vaitonien ė, R. (1990)b. Pokalb į apie organizacijas t ęsiame. Tautin ė mokykla 12: 18. 196. Vasiliauskien ė, A. (1999). Pranas Dovydaitis - ,, sovietinio teisingumo‘‘ auka. Soter 2:114-147. 197. Valstybin ės švietimo strategin ės nuostatos 2003-2012 m. Vilnius, 2004. 198. Vasiliauskien ė, A. (2000). Nepublikuoti profesoriaus Prano Dovydai čio laiškai prelatui Aleksandrui Dambrauskui-Jakštui. Soter 3:105-120. 199. Vasiliauskien ė, A. (1999). Pranas Dovydaitis - ,, sovietinio teisingumo‘‘ auka. Soter 2:114-147. 200. Vidmantas, E. (1995). Religinis tautinis s ąjūdis Lietuvoje XIX a. antrojoje pus ėje-XX a. pradžioje . Vilnius: LKMA. 201. Vorgrimler, H. (2003). Naujasis teologijos žodynas . Kaunas: Katalik ų interneto tarnyba. 202. Žagrakalys, J. (1936). Pranas Dovydaitis.Naujoji Vaidilut ė 12.

212 PRIEDAI

1 priedas

Anketos, panaudotos tyrimui “Ateitinink ų organizacijos ideologijos ugdomoji kryptis Lietuvoje XX amžiuje – XXI amžiaus pradžioje“ pavyzdys.

Mielas bi čiuli,

Aš, Saulius Matulis, Šiauli ų universiteto edukologijos krypties doktorantas, atlieku mokslin į tyrim ą apie ateitinink ų organizacijos ugdom ąją veikl ą. J ūsų atsakymai prisid ės prie organizacijos veiklos tobulinimo. Anketa anonimin ė, tod ėl prašau į klausimus atsakyti nuoširdžiai. Jie nebus viešinami, o apibendrinti rezultatai pateikti suvestin ėje lentel ėje. Jums tinkam ų atsakym ų numerius apveskite rutuliuku. Prie kit ų klausim ų parašykite savo nuomon ę. 1.J ūs esate ateitinink ų organizacijos: 1.1.vadovas 1.2.narys 1.3. vyras 1.4. moteris 1.5.Gyvenamoji vietov ė: kaimas, miestelis, rajono centras, didelis miestas (reikiam ą pabraukti). 2.Kokios savyb ės turi b ūti b ūdingos katalikui visuomenininkui:(sugraduokite pagal reikšmingum ą nuo 1-os iki 14-os vietos).

2.1 sąžiningumas 2.2.garbingumas 2.3.darbštumas 2.4.tvarkingumas 2.5.pasitik ėjimas 2.6.tarnavimo dvasia 2.7.nuoširdumas 2.8.pagarba 2.9.sant ūrumas 2.10.kilniadvasiškumas 2.11.teisingumas 2.12.atsakingumas

213 2.13. dvasin ė pusiausvyra 2.14. atvirumas

3.Ar katalikas atsakingas už pasaulio žmoni ų bendruomen ės santarv ę ir taik ą tarp taut ų?

3.1.tikrai taip 3.2.taip 3.3.nežinau 3.4.ne 3.5.tikrai

4.Siekdamas taikos ir santarv ės pasaulyje žmogus turi:

4.1.remtis tik moralin ėmis normomis 4.2.remtis moralin ėmis normomis ir tik ėjimu 4.3.turi elgtis kaip gyvas Dievo paveikslas 4.4.tam netrukdo religinis abejingumas ir pragmatizmas.

5.Ar patriotizm ą laikote visuomeniškumo šaltiniu ?

• tikrai taip • taip • ne • abejoju • nežinau

Katalikiškumas

6. Posovietin ėje Lietuvoje: 6.1.yra daug žmoni ų prarad ę religijos jausm ą

6.2.tebevyksta sekuliarizacija 6.3.veikia vakarykštis ateizmas 6.4.sektos skleidžia klaidingas žinias apie religiją 6.5.visuomenei b ūdingas tik ėjimas 6.6.visuomen ė nepasirengusi naujiems išbandymams tik ėjimo klausimais 6.7.stipr ėja mirties kult ūra

214 7. Koks tur ėtų b ūti katalikas?

7.1.liudijantis Krist ų 7.2.nuolat stiprinantis tik ėjim ą 7.3.atliekantis gailestingumo darbus 7.4.aktyviai apaštalaujantis 7.5.suvokiantis laiko poreikius ir į juos atsakantis 7.6.kuriantis Kristaus evangelija persunkt ą gyvyb ės kult ūrą 7.7.ieškantis gyvenimo prasm ės Kristuje

8. Ar reikalingi ateitinink ų kuopoms dvasios t ėvai:

• labai reikalingi • reikalingi • nežinau • nelabai • ne

9. Kokiomis savyb ėmis tur ėtų pasižym ėti ateitinink ų kuop ų dvasios tėvai?

9.1.kunigas yra atleidimo ir susitaikymo simbolis 9.2.tarnaujantis broliams-besidalinantis Lietuvos vargais ir džiaugsmais 9.3.išsiugd ęs kritišk ą nusistatym ą 9.4.didžiadvasis 9.5.meil ės pasauliui skelb ėjas 9.6.išaukl ėtas Švent ąja Dvasia

Šeimyniškumas

10. Kas yra šeima?

10.1.pagrindin ė visuomen ės l ąstel ė ir visuomeninio gyvenimo variklis; 10.2.tai uždara keli ų žmoni ų s ąjunga tai mažiausia visuomen ės l ąstel ė; 10.3.tai atskira valstyb ė su savais įstatymais maža ugdymo institucija, kurioje yra t ėvai ir vaikai; 10.4.tai savita bendruomen ė su savo papro čiais, tradicijomis, problemomis; 10.5.tai institucija, kuri ugdo žmones ir ruošia juos visoms gyvenimo situacijoms mažiausia visuomen ės grup ė;

215 10.6.pagrindin ė vaiko aukl ėtoja; tai socialinis vienetas; 10.7.kur į sudarantys žmon ės apsisprend ę išlaikyti kaip socialin į, ekonomin į vienet ą; 10.8.tai pirmoji ar artimiausia vaiko aplinka, kurioje jis mokosi ir įgyja patirties

11. Šeima yra pirmoji nam ų Bažny čia:

11.1.kiekvieno sutuoktinio pašaukimas savo gyvenimu liudyti Krist ų 11.2.joje prasideda nauj ų kart ų evangelizacija 11.3.šeimos nariai savo gyvenim ą derina prie evangelijos 11.4.išmokstama kiekvienu atveju elgtis taip, kaip mok ė Kristus 11.5.mokomasi apaštalavimo visuomen ėje 11.6.joje ugdomas vidinis pamaldumas 11.7.t ėvai moko vaikus atsigr ęžti į atpirk ėjo meil ę

12. Ar katalikiška šeima gali prisid ėti prie visuomen ės atnaujinimo?

• tikrai gali • gali • abejoju • nelabai • nežinau

13. Kokiomis formomis katalikiška šeima gali prisidėti prie visuomen ės atnaujinimo?

13.1.savo tik ėjimo liudijimu 13.2.meile žmogui 13.3.kilniadvasiškumu 13.4.apaštalavimu visuomen ėje 13.5.gindama socialin į teisingum ą 13.6.propaguodami evangelines vertybes 13.7.priešindamiesi žiniasklaidos propaguojamam amoralumui, chamizmui, žiaurumui. 13.8.talkindama Katalik ų Bažny čiai ir katalikiškoms institucijoms • kita......

216 14. Ateitinink ų vaidmuo, įgyvendinant šeimyniškumo princip ą

14.1.ateitininkišk ų šeim ų solidarizavimasis. 14.2.eiti prie nelaiming ųjų - si ūlyti draugyst ę. 14.3.teikti pagalb ą fiziniams ir moraliniams našlai čiams 14.4.asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime vadovautis meil ės ir kolektyviškumo principais elgtis , kaip moko Viešpats • kita

Tautiškumas

15. Kaip užtikrinti brolyb ės ir svetingumo perspektyv ą?

15.1.dažniau apm ąstyti pilietin ės visuomen ės nari ų santykius 15.2.prisid ėti prie iniciatyv ų, kad tik ėjimo broliai netapt ų priešais 15.3.neleisti, kad v ėliava, kalba, tradicijos supriešint ų tautas 15.4.vienytis su kaimynin ėmis tautomis 15.5.atleisti už skriaudas ir pažeminim ą • kita......

16. Tauta suklest ės, kai:

16.1.pati spr ęs savo likim ą 16.2.kai gerbs ir gins kit ų taut ų teises 16.3.kai gins ir kit ų taut ų nepriklausomyb ę 16.4.kai tarnaus kitomis formomis nacionalinei ir tarptautinei bendrijai 16.5.kai gerbs kitas tautas kaip individualybes 16.6.kai atmes žudant į kosmopolitizm ą 16.7.kai bus gr ąžintas lietuvi ų tautai Kristus • kita......

17. Ko reikalauja iš ši ų dien ų ateitininko inteligentiškumo principas?

17.1.m ąstymo kult ūros 17.2.min čių raiškos etikos 17.3.vadovavimosi individualia filosofija 17.4.pagarbos žmogui ir jo esmei 17.5.aukštos dvasios kult ūros 17.6.nuoseklios kritiškos m ąstysenos

217 • kita......

18. Ar pakanka ateitinink ų organizacijoje inteligentiškumui skirt ų rengini ų:

• tikrai pakankamai • pakankamai • vidutiniškai • mažai • labai mažai

19. Kiek J ūs r ūpinat ės savo inteligentiškumo saviugda:

19.1.studijuojate filosofin ę literat ūrą ir logikos veikalus; 19.2.gilinat ės į dvasingumo ugdymo problemas; 19.3.mokot ės k ūno kalbos; 19.4.intensyviai stiprinate bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius; 19.5.ugdot ės supratim ą ir pakantum ą kitokiai nuomonei; 19.6.laikot ės principo – sudaryti s ąlygas žmogui laisvai apsispr ęsti ir atsakyti už savo apsisprendimus; • kita......

218 2 priedas

1999 m. liepos 23-25 d. vykyusios jubiliejin ės konferencijos diskusij ų grupi ų temos ir problemos

1. ,,Ateitininkijos vaidmuo atnaujinant Katalik ų Bažny čią Lietuvoje. Tik ėjimas ateitininko gyvenime – realyb ė ar siekiai“: • sud ėtinga ateitininkams veikti, jei j ų t ėvai netikintys ir nepraktikuojantys, ta čiau vertinga, kad ateitininkus pripaž įsta kaip rimt ą organizacij ą, mokan čią užimti jaunim ą ir įtraukti į veikl ą; • visuomen ėje nemažai žmoni ų , turin čių neigiam ą poži ūrį į Bažny čią – kai kas Bažny čią laiko sekta; • Bažny čios veikla su ateitininkais labai priklauso nuo kunigo, kaip gero kuopos dvasios vado. Kur kunigai yra tap ę jaunimui autoritetais, ten dirbama gerai, bet dvasios aukl ėtojais gali b ūti neb ūtinai kunigai. Tikslinga kryptingiau mokyti kuopos vadus, nes j ų nariai neretai klausia ir laukia atsakym ų apie tokius dalykus, į kuriuos negauna paaiškinim ų iš tikybos mokytoj ų; • pasitaiko į ateitinink ų veikl ą skeptiškai ži ūrin čių kunig ų, kurie dirba tik su parapijos jaunimu, o kai kurie klierikai n ėra susipažin ę su ateitininkais; • 2000 met ų Bažny čios jubiliejui ateitininkai turi nuveikti konkre čius darbus; • katalikiškos krypties spauda n ėra stipri, jai tr ūksta materialin ės paramos, ta čiau rašyti b ūtina ir publikuotis vietin ėje spaudoje ir kituose leidiniuose. 2. Diskusijos ,,Pasyvumo veikloje priežastys ir j ų įveikimo b ūdai‘‘ esmin ės mintys: tr ūksta laiko didesniam aktyvumui organizacijoje; ateitininkai nenori atsakomyb ės; kai kurie neturi patirties; ta čiau ateitininkai turi b ūti aktyv ūs ir reikštis stovyklose, akademijose, susirinkimuose, s ąskrydžiuose, konferencijose, žiniasklaidoje. 3. Diskusij ų grup ės ,,Ateitinink ų organizacijos pl ėtimasis – galimyb ės ir problemos‘‘: • veiklos pl ėtimuisi ir veiklai trukdo visuomenin ė bei šeimynin ė pad ėtis, per didelis užimtumas; • tr ūksta mokykl ų vadov ų paramos, šeimos nesidomi savo vaik ų užimtumu, tr ūksta dvasios t ėvų paramos.

219 4. Grup ės ,,Kokie ateitinink ų veiklos uždaviniai šiandien? Ar ateitininkai įžvelgia svarbiausias n ūdienos Lietuvos Katalik ų Bažny čios jaunimo tikr ąsias problemas“ išsakytos mintys: • ši ų dien ų ateitinink ų veiklos s ąlygos yra geros – jie gali veikti laisvai, ta čiau kiekvienas turi įveikti vidinius savo barjerus, o veiklos turinys, ideologija išlieka ta pati; • ateitininkai labai mažai galvoja, kaip sukurti krikš čionišk ą bendruomen ę, tuo tarpu šeimos planavimo centras skleidžia antikrikš čioniškas nuotaikas, tod ėl b ūtina tam pasipriešinti; • ši ų dien ų ateitininkijos uždaviniai visuomen ėje - kuo daugiau jaunimo patraukti prie religijos vertybi ų, pad ėti Bažny čiai, katalikiškoms organizacijoms; • labai svarbu ugdytis darbštum ą, siekti aukšt ų akademin ės veiklos rezultat ų, įsitraukti į visuomen ės gyvenim ą, veikl ą – tai pad ės atitolti nuo svaigal ų, neprasmingo laiko leidimo; organizuoti kuo daugiau rengini ų, kuriuose dalyvaujant semtis g ėrio, atnaujinti save ir kitus; savo gyvenimo pavyzdžiu turime patraukti jaunim ą prie Dievo, nes jaunimas g ėdinasi eiti į bažny čią; • šiandien ateitininkai yra labiau už kitas lavinimosi organizacija, kur rengiasi kult ūrinei veiklai, šeimai ir kt. Čia lavinamasi kaip ir mokykloje, ta čiau kitose srityse. Labai svarbu neužsiskl ęsti, b ūti atviriems ir patraukti daugiau jaunimo prie sav ęs; • šiandieniniam jaunimui b ūdingas pesimizmas, ta čiau reikia organizuoti daugiau rengini ų, kad parodytume iš tikr ųjų, kokia yra ateitininkijos misija, ir pad ėtume jaunimui pažinti tikr ąsias vertybes. Svarbu rodyti pavyzd į savo gyvenimo b ūdu ir veikti dr ąsiai. 5. Grup ė jaunimo diskutavo šia tema ,,Vakar ų sekuliarizacijos Lietuvoje gr ėsm ė ir ateitinink ų veikla. Kaip pad ėti jaunimui įveikti baim ę prisipažinti, kad yra tikintys‘‘ ir išk ėlė problemas: • Vakar ų sekuliarizacija alina apsilpusi ą ateitininkijos dirv ą. Sekuliarizacija – tai bukumas, nem ąstymas, tylos bijojimas, ateinantis b ūtent iš Vakar ų, malonum ų siekimas, kai iš gyvenimo išbraukiamas Dievas; • jaunimas bijo prisipažinti es ąs tikintis, nes nenori b ūti išjuoktas. Vaduotis iš tokios baim ės gali pad ėti tikintys draugai, dvasinga aplinka, malda, refleksija, knygos, gyvenimo įvykiai; • įgyti dr ąsos gali pad ėti pats tik ėjimas, tik ėjimo liudijimas savo pavyzdžiu, svyruojan čios pasaul ėži ūros žmoni ų pažinimas,

220 diskusijos su jais, pad ėti susipažinti su tikra, gyva tik ėjimo praktika, palaikyti nuolatin į ryš į su tais žmon ėmis. 6. Grup ės, diskutavusios tema ,,Ateitinink ų karitatyvin ė socialin ė veikla: galimyb ės, problemos, prasmingumas‘‘ išvados: • ateitininkai veda daug rengini ų pensionatuose, kolonijose, gieda šv. Mišiose, lanko mokytojus senjorus, padeda Caritui rinkti labdar ą, talkina socialiai remtinoms šeimoms; • ta čiau jaunimas link ęs ieškoti pramog ų, keliauti, o ne įsijungti į socialin ę karitatyvin ę veikl ą. Dalis kuop ų nari ų yra pasyv ūs. Neretai kuop ų vadai neuždega nari ų, nerodo pavyzdžio, nesutelkia, neiškelia perspektyvos, kad jauni žmon ės pajust ų veiklos džiaugsm ą ir entuziazm ą. Tr ūksta jaunimui elementari ų žini ų, kaip prad ėti darb ą, užmegzti kontaktus; • karitatyvin ė ir socialin ė veikla yra reikalinga. Nepaisant sunkum ų, pvz., dirbant su ne įgaliais, ta čiau šis darbas praturtina žmogaus dvasi ą. Nelaimingi žmon ės pamiršta savo negali ą, pasijunta vertingi, mylimi – taigi patenkinami prigimtiniai žmogaus poreikiai; • galimyb ės veikti yra, tiek prisilie čiant prie tradicini ų problem ų, tiek sprendžiant naujas - pvz., klasi ų diferenciacija mokyklose pagal ekonomin ę t ėvų pad ėtį ir kt. Ateitininkai gali surasti form ų, kaip išguiti iš visuomen ės nepagarb ą žmogui. 7. ,,Lietuvos ir išeivijos ateitinink ų bendradarbiavimas: neišnaudotos galimyb ės, problemos“ išvados : • moralin ė parama vieni kitiems siekiant ,,Visa atnaujinti Kristuje‘‘; • pasikeitimas id ėjomis, sumanymais, patirtimi; • asmenini ų ryši ų palaikymas per spaud ą, internet ą, ateitinink ų centr ą Vilniuje, laiškais; • keitimasis studentais išeivijos ir Lietuvoje esan čiose stovyklose; • kuop ų susirašin ėjimas; • ryši ų palaikymas ypa č reikšmingas – teikia moralin ę naud ą, ugdo pasitik ėjim ą, dalijamasi intelektualine ir veiklos patirtimi, išeivijoje palaikoma lietuvyb ė. Eiliniai ateitinink ų federacijos nariai išk ėlė problemas, kurias jie patys mato, kuriomis jie gyvena, daugiau ar mažiau prisideda prie j ų sprendimo. Ši ų problem ų įvardijimas ir aktualizavimas – tai gyvas šaltinis ideologijai tobulinti, kurti gyvenimo aplinkybes atitinkan čias veiklos strategijas, patiems ateitininkams imtis intensyvesn ės saviugdos.

221

3 priedas

2003 m. vykusio XIV ateitinink ų kongreso diskusij ų grupi ų klausimai

• ,,Kas mes esame? Ateitininkai idealo ir tikrov ės sand ūroje“ (Kaip sekasi drauge su kitais ateitininkais išsaugoti idealo ir tikrov ės prieštar ą? Ar aš esu Vilties žmogus savo aplinkoje: namuose, mokykloje, visuomen ėje). • ,,K ą mes matome aplink save? Kilnioji demokratija. Šiuolaikin ės visuomen ės išš ūkiai ateitininkui“ (Kiek visuomen ėje tur ėtų b ūti lygyb ės ir nelygyb ės? Ar turto nelygyb ė visuomenei kenkia, ar ne? Kokia ateitininko vieta Lietuvos politiniame gyvenime? Kokias galima b ūtų įvardinti pagrindines šiuolaikin ės visuomen ės problemas ir kokiais b ūdais ateitininkai gal ėtų prisid ėti prie j ų sprendimo? Kas tur ėtų labiausiai reikštis visuomen ės ir politiniame gyvenime: studentai, moksleiviai ar sendraugiai ateitininkai? Kokiu santykiu?). • ,, M ūsų priederm ės, siekiai ir keliai prie j ų. Vizijos ir tikrov ė‘‘, ,,Katalikiškumas‘‘ (Koks yra Katalik ų Bažny čios ir pasaulio santykis šiandien? Kaip ateitininkai prisideda ir gal ėtų prisid ėti prie II Vatikano Susirinkimo id ėjų įgyvendinimo? Kaip ateitininkai tur ėtų suderinti aukštojo mokslo siek į ir tarnyst ės pašaukim ą?). • ,,Šeimyniškumas‘‘ (Krikš čioniškos šeimos vertyb ės šiuolaikin ėje visuomen ėje. Kaip ateitininkai prisideda ar gal ėtų prisid ėti prie krikš čionišk ų vertybi ų išsaugojimo ir puosel ėjimo? • ,,Tautiškumas‘‘(Kaip pasikeit ė tautiškumo suvokimas lyginant su pirmaisiais ateitinink ų organizacijos gyvavimo dešimtme čiais? Ką ateitininkui reiškia b ūti tautininku globaliame pasaulyje), ,,Inteligentiškumas‘‘ (Inteligento socialin ės funkcijos. Švietimo būdai organizacijoje. Opozicija krikš čioniškajam humanizmui: pagrindiniai ateistin ės minties institutai). • ,,Visuomeniškumas‘‘ (,,Ar ateit į regim t ėvyn ės laiming ą?‘‘ Ar išties? Kaip gal ėtume asmeniškai ar kolektyviai prisid ėti prie Tėvyn ės klest ėjimo? ,,Ateities pilietis‘‘ – koks jis?), ,,Išeivijos ir Lietuvos ateitinink ų bendradarbiavimas‘‘ (Kokiose srityse Lietuvos ir išeivijos ateitinink ų bendravimas ir bendradarbiavimas b ūtų vaisingiausias? Kaip Lietuvos ir išeivijos kuopos gal ėtų užmegzti ir palaikyti ryš į? ).

222 • ,,Viešieji ryšiai‘‘ (Koks tur ėtų b ūti ateitininko įvaizdis visuomen ėje? Kaip organizacija tur ėtų prisistatyti? Organizacijos komunikacija su išore ir vidin ė komunikacija. Diskutuota ir d ėl organizacijos valdymo bei strateginio planavimo bei d ėl region ų- vietovi ų pl ėtros. Diskusija buvo gera saviraiškos ir ugdymosi forma, ryškinanti ateitinink ų misijos bei uždavini ų prasm ę. Diskusijose kelt ų id ėjų pagrindu parengtos rezoliucijos.

223 4 priedas

XIV kongreso rekomendacijos ateitinink ų stovykl ų darbui gerinti

AF valdyba privalo apibr ėžti stovykl ų vadov ų rengimo gaires, laiduojan čias kokybišk ą j ų – parengim ą, sukauptos patirties ir tradicij ų perteikim ą; • suburti nuolatin ę ekspert ų grup ę ar taryb ą, konsultuojan čią stovykl ų reng ėjus, vertinan čią stovykl ų programas; • didel į d ėmes į skirti vadov ų, ypa č vyriausi ųjų, parinkimui. Jais turi būti skiriami ištikimybe Kristui ir vadovavimo charizma pasižymintys ateitininkai, gerai išmanantys organizacijos tikslus ir jau čiantys jos dvasi ą, galintys vesti paskui save ir ugdyti, dar tik pradedan čiuosius; • tikslingai apibr ėžti stovyklos tikslus. Šie tikslai turi reikštis programose, taisykl ėse, vadov ų elgesyje. Nesant vadov ų, stovykl ų organizuoti mažiau, kad neb ūtų kompromituojama ateitininkija d ėl id ėjin ės bei nepakankamos id ėjin ės vadov ų brandos; • rūpestingai pasirengti stovykloms organizaciniu poži ūriu: sudaryti programas, susipažinti su psichologiniais ir pedagoginiais darbo su vaikais pagrindais. Vadovai turi gerai įsigilinti į akademin ės programos klausimus, žinoti Bažny čios poži ūrį į svarstomus visuomen ės, kult ūros, mokslo ir tik ėjimo klausimus; • vadovai turi jausti stovyklautoj ų nuotaikas ir išmintingai, ryžtingai reaguoti į nepageidaujam ą ir su ateitininko misija bei asmenyb ės bruožais nesuderinam ą elges į. Stovykloje turi b ūti aiškiai nustatytos vadov ų ir stovyklautoj ų kompetencijos ir elgesio modeliai; • vadovai turi rodyti kuklios, išmintingos ir orios laikysenos pavyzd į. Jie netur ėtų reikalauti d ėmesio sau, užkariauti stovyklautoj ų simpatijas, rodytis kompetentingesniais už kitus vadovus; • vadovai ir organizatoriai turi vadovautis subsidiarumo principu (nedaryti to, k ą gali padaryti stovyklautojai) ir pabr ėžti į g ėrį orientuotos stovyklos ateitinink ų veikimo formos pob ūdį; • stovykl ų programos ir iš kit ų organizacij ų perimti darbo su jaunimu, grupinio darbo, neformalaus ugdymo metodai turi b ūti derinami su ideologin ėmis ateitinink ų nuostatomis bei ugdymo tiksl ų visuma;

224 • sovyklaujant tur ėtų b ūti skatinamas dalyvi ų k ūrybiškumas, praturtinantis bendruomen ę naujomis patirtimis, įžvalgomis ir gera nuotaika. Vadovai turi ypa č subtiliai r ūpintis stovyklos aplinkos ir programos detal ėmis, padedan čiomis sukurti jauki ą, kūrybing ą ir bendruomenišk ą atmosfer ą.

225