KĖDAINIŲ MIESTO ŽELDYNŲ SISTEMA Magistrantūros Studijų Baigiamasis Darbas

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS Žemėtvarkos ir geomatikos institutas

Živilė Sakalauskaitė

KĖDAINIŲ MIESTO ŽELDYNŲ SISTEMA Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai Studijų kryptis: Inžinerija Studijų šaka: Žemėtvarka Studijų programa: Žemėtvarka

Akademija, 2013 2

Antrosios pakopos studijų baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija: (Patvirtinta 2013 m. balandžio 6 d. Rektoriaus įsakymu Nr. 124-Kb § 4)

Pirmininkas: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos ir kadastro katedros prof. habil. dr. Algimantas Zakarevičius (mokslininkas, soc. partneris) Nariai: Žemėtvarkos ir geomatikos instituto prof. dr. Audrius Aleknavičius (mokslininkas) Žemėtvarkos ir geomatikos instituto direktorė doc. dr. Virginija Gurskienė (mokslininkė) Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dekanas Žemėtvarkos ir geomatikos instituto doc. dr. Vidmantas Gurklys (mokslininkas) Žemėtvarkos ir geomatikos instituto lekt. dr. Vilma Kriaučiūnaitė- Neklejonovienė (mokslininkė) Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktorius mag. Audrius Petkevičius (soc. partneris, praktikas)

Mokslinė vadovė: Doc. dr. Virginija GURSKIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS (parašas)

Recenzentė: Doc. dr. Vilma KRIAUČIŪNAITĖ - NEKLEJONOVIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS (parašas)

Instituto direktorė: Doc. dr. Virginija GURSKIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS (parašas)

Oponentė: Doc. dr. Vilma SUDONIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS (parašas)

Darbo aprobacija

Tyrimų rezultatai, paskelbti mokslinėse konferencijose: SAKALAUSKAITĖ Ž. Kėdainių miesto želdynų sistema. Iš: Jaunasis mokslininkas 2013: studentų mokslinė konferencija. – ASU. Akademija, 2013.

Tyrimų rezultatai, paskelbti leidiniuose: SAKALAUSKAITĖ Ž. Kėdainių miesto želdynų sistema. Iš: Jaunasis mokslininkas 2013: studentų mokslinė konferencija (kompaktinė plokštelė). ASU. Akademija, 2013.

SANTRAUKA

Živilė SAKALAUSKAITĖ

Kėdainių miesto želdynų sistema

Želdynams ypač svarbus vaidmuo atitenka miestuose, nes jie gerina miestų estetinį vaizdą, sudaro optimalias gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas, veikia gyvenamosios aplinkos kokybę bei reguliuoja oro cirkuliaciją. Šiame darbe išanalizuota Kėdainių miesto želdynų formavimas, jo sistema, būklė, aptarti želdynų plėtros klausimai. Kėdainių miesto žaliuosius plotus sudaro bendrojo naudojimo teritorijos (urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės – parkai, skverai, aikštės ir kiti želdiniai, kapinių teritorijos), miškai, šiuo metu žemės ūkio paskirtį turinčios teritorijos bei kiti mieste esantys žalieji plotai kol kas neturintys aiškios funkcijos. Didžiausius plotus želdynai mieste užima abipus Dotnuvėlės upelio bei miesto teritorijos gale, o mažesni žalieji plotai suformuoti proporcingai viso miesto teritorijoje. Žaliąsias erdves taip pat papildo ir įrengti gėlynai, kurie taip pat įrengti po visą Kėdainių teritoriją, pagrindinėse gatvėse, kapinėse ir prie paminklų, bei senamiestyje. Kėdainių mieste želdynai užima apie 385 ha. Mieste vienam gyventojui tenka beveik 31 m2 atskirųjų želdynų ploto, tai labai geras rodiklis, nes jis yra didesnis už nustatytą minimalią normą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad želdynų būklė yra tik patenkinama, kadangi parkai yra gana apleisti, trūksta tinkamos priežiūros. Kėdainių mieste želdynai pasiskirstę netolygiai, didžiausią plotą mieste užima miško parkai – Babėnų rekreacinis miškas (286,38 ha), antroje vietoje – kiti mieste esantys parkai, jie užima 66,59 ha plotą. Mažiausias plotas tenka aikštėms (1,04 ha). Kėdainių miesto želdiniai taip pat atlieka pačias svarbiausias savo funkcijas – ekologinę, techninę apsauginę bei architektūrinę socialinę. Palyginus žaliuosius plotus su kaimyniniuose miestuose esančiais želdynų plotais, paaiškėjo, kad Kėdainiuose šis plotas yra didžiausias (apie 385 ha), tuo tarpu Radviliškyje mažiausias – 53,95 ha. Atlikus anketinę apklausą, išaiškintas gyventojų požiūris į juos supančią aplinką. Nustatyta, kad gyventojai nėra visapusiškai patenkinti miesto želdynų sistema, kadangi apie 40 % respondentų mieste esančių parkų ir gėlynų būklę įvertino tik vidutiniškai arba gerai. 5

Didžioji dalis (28 %) gyventojų miesto parkuose lankosi tik 1 – 3 kartus per metus. Į tai turėtų atsižvelgti želdynus prižiūrinčios įstaigos bei miesto valdžios atstovai. Turėtų būti pakankamai skiriama dėmesio ir lėšų norint išlaikyti esamą Kėdainių miesto ir apylinkių želdynų struktūrą bei tinkamai prižiūrėti miesto teritorijoje esančius parkus. Kadangi želdynai tampa vis reikšmingesniais kompoziciniais bei struktūriniais miestų elementais, kurie gerina ir palaiko kultūrinio kraštovaizdžio kokybę, jie yra labai reikalingi ten, kur intensyvi ir daugialypė žmogaus veikla – ypač miestuose. Dalį sunkiai prieinamų želdynų, kurie netinkami rekreacijai ir turizmui, tikslinga būtų planuoti kaip apsauginius ir ekologinius želdynus. Todėl, kad gerindami aplinkos higieninę kokybę, estetiką, želdynai užtikrins pilnavertį miestiečių gyvenimą, ugdys bendrą supančios aplinkos ir grožio sampratą. Tačiau, jei ir toliau nebus skiriama pakankamai priežiūros bei lėšų mieste didelį rekreacinį potencialą turintiems želdynams, tai įtakos jų kokybės blogėjimą.

Prasminiai žodžiai: želdiniai, miesto želdynų sistema, kraštovaizdžio architektūra.

SUMMARY

Živilė SAKALAUSKAITĖ

Green areas system of Kėdainiai town

Green areas play a special role in urban setting, since they improve aesthetic view of towns, create optimal living and recreational conditions, affect the quality of the residential environment and control air circulation. The present paper analyses green areas formation, its system, state and discusses green areas development issues of Kėdainiai town. The green areas of Kėdainiai town are made up of the common use territories (public spaces of urbanized territories – parks, squares, plazas and other plantations, cemetery territories) forests, territories currently devoted to agricultural use and other green areas of the town that still do not have a clear function. Green areas cover the largest spaces on both sides of the river Dotnuvėlė and at the end of the town’s territory, while smaller green spaces are formed proportionally in the territory of the whole town. The green spaces are also complemented by established flower beds distributed all over Kėdainiai territory, in the main streets, cemeteries and beside monuments and in the old town. Green areas cover a territory of approximately 385 ha in Kėdainiai. In the town, the green area per person is nearly 31 m2, which is a very good indicator, since it is bigger than the fixed minimal norm. The present research showed that the state of green areas is only satisfactory, because the parks are rather neglected and lack proper management. In Kėdainiai town, green areas are unevenly distributed, forest parks (Babėnai recreational forest – 286.38 ha), account for the largest area, other parks present in the town cover an area of 66.59 ha. Squares account for the smallest area – 1.04 ha. Plantations of Kėdainiai town also perform the key functions – ecological, technical-protective and architectural-social. Comparison of green areas of Kėdainiai with those in the neighbouring towns revealed that Kėdainiai has the largest areas (approximately 385 ha), while in Radviliškis this area was the smallest – 53.95 ha. A questionnaire survey was conducted, which showed the attitude of the inhabitants to their surroundings. The findings suggest that the inhabitants are not completely satisfied with the green areas system of their town, since about 40 % of the respondents estimated the state of parks and flower beds present in the town as satisfactory or good. The larger part (28 %) of 7 people visit the town’s parks only 1 – 3 times per year. This fact should be taken into account by the institutions taking care of the green areas and by the town authorities. Sufficient attention and funds should be allocated in order to maintain the present green areas structure of Kėdainiai town and its environs and to properly maintain the parks present in the town’s territory. Since green areas are becoming increasingly more significant compositional and structural elements of towns that improve and maintain the quality of cultural landscape, they are of special relevance in the areas where human activities are intensive and diverse, especially in towns. It is expedient to use part of the green areas that are difficult to access and unfit for recreation and tourism, as protective and ecological green areas. As a result, by improving hygienic quality and aesthetics of the environment, green areas will secure full-fledged living for the citizens and will nurture general understanding of the surrounding environment and beauty. However, if insufficient management and funds are provided for the green areas having a great recreational potential, this will have a negative effect on their quality.

Key words: plantations, urban green areas system of urban, landscape architecture.

TURINYS

ĮVADAS...... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA...... 10 2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...... 18 3. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS...... 19 4. KĖDAINIŲ MIESTO ŽELDYNŲ FORMAVIMAS...... 20 4.1. Trumpa Kėdainių miesto ir rajono savivaldybės apžvalga...... 20 4.2. Kėdainių miesto želdynų esamos būklės analizė...... 22 4.3. Želdynų sistemos klasifikavimas ir tvarkymas...... 28 4.4. Svarbiausios želdinių funkcijos...... 31 4.4.1. Ekologinė funkcija Kėdainių mieste...... 31 4.4.2. Techninė apsauginė funkcija...... 33 4.4.3. Architektūrinė socialinė funkcija...... 35 4.5. Kėdainių miesto ir rajono savivaldybės saugomos gamtinės teritorijos...... 35 4.6. Kėdainių miesto ir rajono savivaldybės gamtinis karkasas...... 38 4.7. Želdynų formavimo patirtis...... 41 4.7.1. Miestų želdynų formavimo ypatumai...... 41 4.7.2. Želdynų formavimas Latvijos miestuose...... 44 4.8. Kėdainių miesto želdynų plėtra...... 45 4.8.1. Kėdainių miesto želdynų SSGG analizė...... 45 4.8.2. Kėdainių miesto želdynų plėtros perspektyvos...... 47 5. ANKETINĖS APKLAUSOS ANALIZĖ...... 51 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI...... 58 LITERATŪRA...... 59 PRIEDAI...... 63

ĮVADAS

Želdynai ir želdiniai – neatskiriama kiekvieno miesto architektūrinio ansamblio dalis, kuri atlieka urboekologinio kompensavimo, techninę apsauginę ir architektūrinę socialinę funkcijas. Ši daugiafunkcinė paskirtis užtikrina palankias žmonių gyvenimo, darbo bei poilsio sąlygas. Visos funkcijos priklauso nuo želdynų savybių ir jų poveikio aplinkai galimybių. Kaip teigia K. Jakovlevas – Mateckis (2006), miesto želdynų sistema – tai esamų ir naujai formuojamų miesto ir užmiesčio tarp savęs ir su miesto visuma susijusių želdynų sankaupa, susieta su gamtiniu ir urbanistiniu karkasu, sudaranti tarpusavyje funkciškai tikslingą ir kompoziciškai nedalomą visumą, tenkinančią miesto bendruomenės poreikius ir užtikrinančią miesto aplinkos ekologinį stabilumą. Žaliųjų plotų sistemos sukūrimas mieste priklauso ne tik nuo gamtinio karkaso, gamtinių sąlygų, bet ir nuo pačio miesto didumo, nuo susiklosčiusių želdinimo tradicijų tame mieste, bei miesto atliekamų funkcijų. Šiuolaikiniuose miestuose labai trūksta žaliųjų plotų, želdynai ir želdiniai nesudaro visaverčių sistemų. Vis dažniau miestų gyventojai kenčia nuo blogėjančių ekologinių sąlygų, nes automobiliai, pramonės įmonės teršia orą, vandenį ir dirvožemį, kelia triukšmą. Miestų kraštovaizdžius ypač keičia globalizacijos procesai, politinės ir ekonominės permainos. Todėl sudėtingame miestų kūrimo procese miesto kraštovaizdžio architektūros tikslas yra siekti darnaus ir harmoningo sambūvio tarp miestų kraštovaizdžio gamtinių ir antropogeninių komponentų, atsižvelgiant į miesto bendruomenės poreikius bei pokyčius. Kėdainiuose kaip ir kai kuriuose Lietuvos miestuose želdynų tvarkymo tradicijos tiek kraštovaizdžio architektūros, tiek dendrologiniu požiūriu dar nėra pilnai susiklostę. Miesto gyventojai ne visada suvokia naudingas želdynų funkcijas. Informacijos apie Lietuvos didžiųjų miestų želdynų sistemas, jų vertinimą yra nemažai, tačiau mažesnių miestų želdynai nėra detaliai ištirti. Be to, gerai žinoma, kad Kėdainių mieste pramonės verslas yra plačiai išvystytas, todėl aktuali ir želdynų tema šiame mieste. Šiame darbe pateikta visa informacija yra gana nauja ir svarbi ne tik gyventojams, bet ir čia užsukantiems svečiams. Darbą sudaro: įvadas, 5 skyriai, išvados, literatūros sąrašas, priedai. Darbo apimtis – 70 puslapių, jame yra 11 lentelių ir 19 paveikslų. Bibliografinį sąrašą sudaro 49 šaltiniai. Darbo pabaigoje pateikta 5 priedai, papildantys tyrimo duomenis.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Šiame magistrantūros studijų baigiamajame darbe remtasi įvairiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais dokumentais, moksliniais straipsniais, kita moksline literatūra, informacine medžiaga, kuri susijusi su analizuojama darbo tema. Želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir želdynų kūrimo bei želdinių veisimo finansavimas planuojamas vadovaujantis savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendraisiais planais, kuriems rengti svarbiausi teisės dokumentai yra šie įstatymai: Lietuvos Respublikos Žemės, Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Teritorijų planavimo, Miškų bei Želdynų įstatymai. Svarbiausias ir pagrindinis su želdynais susijęs yra Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (2007), kuris reglamentuoja želdynų klasifikavimą, tvarkymą, apsaugą, jų projektavimą, inventorizavimą bei kitas su jais susijusias veiklas. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Šis įstatymas netaikomas žolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose (Lietuvos..., 2007). Pagal šį įstatymą želdynų sistema – tai kompoziciškai vientisa želdynų sistema ir funkciškai tikslinga – gamtinio karkaso dalis, – gerinanti žmonių gyvenamosios ir darbo aplinkos sąlygas bei palaikanti ekologinį stabilumą. Želdynų sistema yra išskiriama, jos plėtojimo erdvinė koncepcija ir teritorijų tvarkymo reglamentavimo ypatumai nustatomi savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendraisiais planais, o tais atvejais, kai šie neparengti arba juose atitinkama sistema nėra numatyta, želdynų sistema išskiriama, jos plėtojimo erdvinė koncepcija ir tvarkymo reglamentavimo ypatumai nustatomi specialiaisiais teritorijų planais (Lietuvos..., 2007). Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme želdynai yra klasifikuojami į dvi grupes: 1) atskiruosius želdynus; 2) priklausomuosius želdynus. Būtent šios dvi želdynų grupės sudaro želdynų sistemą. Želdynų sistemos planuojamos Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirieji želdynai pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį yra skirstomi į (Lietuvos..., 2007): 11

1) rekreacinės paskirties želdynus – parkus, miesto ir miestelio sodus, skverus, žaliąsias jungtis ir kitus poilsiui skirtus želdynus; 2) mokslinės, kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynus - botanikos sodus, arboretumus, zoologijos sodus, etnografinius parkus, meno ir parodų parkus, istorinius želdynus, dendrologinius rinkinius, kapines, memorialinius parkus, kolumbariumų žemės sklypus ir kitus panašios paskirties želdynus; 3) apsauginės ir ekologinės paskirties želdynus. Priklausomieji želdynai, atsižvelgiant į žemės sklypo, kurio sudėtyje yra želdynai, paskirtį (žemės naudojimo būdą), skirstomi į (Lietuvos..., 2007): 1) gyvenamųjų teritorijų želdynus; 2) visuomeninės paskirties teritorijų želdynus; 3) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų želdynus; 4) komercinės paskirties objektų teritorijų želdynus; 5) inžinerinės infrastruktūros teritorijų želdynus; 6) rekreacinių teritorijų želdynus; 7) kitų teritorijų želdynus. Miestuose ir miesteliuose atskirieji rekreacinės paskirties želdynai privalomi ir jų plotas normuojamas pagal Aplinkos ministerijos nustatytas normas (Lietuvos..., 2007) nustatant bendrą rekreacinės paskirties želdynų plotą, tenkantį vienam gyventojui. Rekreacinių želdynų norma vienam gyventojui priklauso nuo miesto dydžio ir gyventojų skaičiaus. Priklausomųjų želdynų norma (plotas) nustatoma procentais nuo žemės sklypo, kuriam želdynai priklauso, ploto Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Nustatant normą atsižvelgiama į žemės sklypo paskirtį ir ekologinių, estetinių, sveikatingumo ir kitų funkcijų svarbą tam sklypui. Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategijoje (2002) yra rašoma, kad Lietuva turi gilias kraštovaizdžio puoselėjimo tradicijas. Vystantis valstybei ir augant miestams, želdynų kūrimas tapo privalomu gyvenimo būdo elementu. Lietuvoje sukurti dvarų ir rezidencijų parkai, savo stilistika kartoję Vakarų Europos parkus, tapo didele ir reikšminga mūsų kultūros paveldo dalimi. XX amžiuje, kuriant naujus, atstatant ir plečiant senuosius miestus, įgyvendinta nemaža atskirų miestų, gyvenviečių žaliųjų zonų, želdynų sistemų formavimo bei daugelio parkų, skverų projektų. Taip pat teigiama, kad želdynai yra labai reikalingi ten, kur intensyvi ir daugialypė žmogaus veikla, ypač miestuose, kur jie tampa reikšmingais kompoziciniais bei struktūriniais miestų elementais, gerina ir palaiko kultūrinio kraštovaizdžio kokybę ir suteikia jam savitumo. Gerindami aplinkos higieninę kokybę ir estetinį vaizdą, želdynai užtikrina palankias miestiečių gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas, ugdo bendrą grožio ir supančios aplinkos sampratą. 12

Strategijoje (Želdynų..., 2002) yra numatyta vizija: Lietuvos želdynai – estetiškumu, sveikatingumu, natūralių buveinių buvimu, dekoratyvinių medžių ir krūmų įvairove, jų atsparumu oro taršai, grybinėms ligoms ir kenkėjams, architektūros kompozicija, tvarumu pasižymintis natūralus ar sukultūrintas kraštovaizdžio elementas, aktyviai absorbuojantis anglies dvideginį ir išskiriantis deguonį, neutralizuojantis taršą, triukšmą, reguliuojantis temperatūrą, saugantis kelius, geležinkelius, laukus, vandenis, tenkinantis kitas ekologines, socialines bei ekonomines visuomenės reikmes. Nustatyta, kad vis dėlto Lietuvoje nėra pakankamai stipri želdynų apsauga ir priežiūra. Įteisintos ne visos istorinių želdynų teritorijos ir konservacinės žemės paskirties statusas jose. Dėl pasikeitusios visuomenės politinės ir ekonominės situacijos, žemės nuosavybės grąžinimo keičiasi miestų plėtros pobūdis. Nebeatitinkantys dabartinių poreikių bendrieji miestų planai keičiami želdynų nenaudai: kai kurios apželdintos teritorijos yra skiriamos užstatymui ar grąžinamos savininkams be konkrečių tvarkymo apribojimų. Ne visos želdynų sistemos dalys yra įteisintos kaip visuomeninės paskirties teritorijos (tarp tokių yra žaliosios jungtys – migracijos koridoriai, jungiantys želdynus su didžiaisiais želdynų ir miškų masyvais). Šie plotai traktuojami kaip laisvos valstybinės žemės fondas ir į neprivatizuotinos valstybės žemės sąrašus neįtraukti (Želdynų..., 2002). Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programos (Želdynų..., 2008) tikslas – gauti patikimus duomenis, kurie leistų nustatyti želdynų ir želdinių būklės kitimo tendencijas ir pagrįsti priemones, užtikrinančias želdynų ir želdinių būklės gerėjimą. Programos pagrindinai uždaviniai tikslui pasiekti (Želdynų..., 2008): 1) išaiškinti želdynų ir želdinių būklės pablogėjimo priežastis atsižvelgiant į želdynų ir želdinių funkcinę paskirtį, išsidėstymą skirtingame kraštovaizdyje ir skirtinguose miesto rajonuose, savivaldybėse, seniūnijose; 2) stebėti ir vertinti didelių rekreacinių apkrovų, transporto taršos (gatvėse ir automobilių keliuose), atmosferos kritulių, darbų technologijų veisiant ir prižiūrint želdynus ir želdinius, pažeidimų poveikį želdynams ir želdiniams; 3) stebėti želdinių kenkėjų ir ligų atsiradimą ir plitimą, vertinti jų įtaką želdinių gyvybingumui ir džiūvimui; 4) dvejus metus (nuo pasodinimo) kontroliuoti naujai pasodintų želdinių prigijimą, jų būklę, nustatyti želdinių (skirtinguose pagal atliekamas funkcijas želdynuose) žuvimo faktorius; 5) išaiškinti ir nustatyti medžių ir krūmų rūšis, labiausiai atsparias pavojingiems kenkėjams ir ligoms, rekreacinėms apkrovoms, transporto taršai; 6) parengti želdynų ir želdinių taršos ribinius normatyvus; 13

7) parengti ir aprobuoti želdynų ir želdinių būklės trumpalaikės ir ilgalaikės prognozės metodus; 8) pagal stebėsenos duomenis parengti rekomendacijas želdinių atsparumui, gyvybingumui ir naudingų savybių didinimui; 9) parengti informaciją apie savivaldybės želdynų ir želdinių stebėseną (duomenų bazes, leidinius, internetinius puslapius). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintose želdinių ir želdynų inventorizavimo ir apskaitos taisyklėse (2008) yra numatytas jų tikslas – įvertinti želdynų ir želdinių kiekybinę ir kokybinę būklę, numatyti jų apsaugos, naudojimo ir atkūrimo priemones, sukurti želdinių apskaitos duomenų bazę. I. Gražulevičiūtė – Vileniškė ir I. Matijošaitienė (2011) pastebėjo, kad miestų centrai dėl intensyvaus eismo ir žaliųjų plotų trūkumo dažnai tampa vienais iš labiausiai užterštų rajonų miestuose. Įvairiais savo raidos etapais miestų centrinės dalys taip pat susiduria su skirtingomis socialinėmis problemomis – socialinio ir ekonominio gyvybingumo sumažėjimu, kuomet miestų centrinėse dalyse įsivyrauja žemesnių socialinių sluoksnių gyventojai, arba, priešingai, su komercializacija, suprekinimu, kuris kelia grėsmę socialinei įvairovei ir tradicinei gyvensenai. Sprendžiant socialines - ekonomines problemas, propaguojant antrinio pastatų panaudojimo, gyvenamosios funkcijos grąžinimo į istorinius centrus idėjas, tampa svarbu gerinti istorinių miestų centrų ekologinę situaciją. Miesto erdvė, kaip vieningas erdvinis organizmas yra dinamiška, ji yra nenutrūkstamame pokyčių procese. Pagal ekonomikos augimą ir miesto erdvės vystymosi etapus yra aišku, kad miesto erdvė turi savo specifinį struktūrinį planą su vaizdų meninio komponavimo dimensija, teigia A. Ziemelniece (2012) savo rašytame straipsnyje. Todėl miestuose ir miesteliuose yra kuriama vientisa želdynų sistema. Želdynai kartu su statiniais sudaro miesto erdvės struktūrą, praturtina pastatų ir kompleksų architektūrinę kompoziciją, kuria miesto atviras žaliąsias erdves (parkus, rekreacines zonas, skverus ir kt.), miesto įvaizdį bei estetiką, jo ekologinį stabilumą, sudaro gyventojams palankes sąlygas gyventi, dirbti, mokintis ir žinoma ilsėtis. Visuomet yra stengiamasi išsaugoti esamus vertingus želdinius, o vertingos saugomos gamtinės teritorijos įtraukiamos į miestų želdynų sistemą (Miknius, 2008). A. Stankevičienė ir V. Snieškienė (2012) taip pat pritaria, kad miestų žalieji plotai (gatvių želdiniai, skverai, parkai, miško parkai) gerina oro kokybę, papildo deguonies išteklius, skleidžia fitoncidus, gerina miesto mikroklimatą, jungia pastatus ir įrenginius su urbanizuotu arba gamtiniu kraštovaizdžiu, saugo gyvenamąją aplinką nuo įvairių neigiamų aplinkos veiksnių 14 poveikio, gerina žmonių nuotaiką, nes išraiškinga ir įvairi žaluma, malonus augalų kvapas šalina fizinį ir emocinį nuovargį. M. Jurkanė (2010), pristatydama Šveicarijoje atliktus tyrimus teigia, kad, norint išlaikyti stabilią žmogaus psichiką ir sveikatą, reikia kurti kuo daugiau žalių zonų ne tik prie gydymo įstaigų, bet ir gyvenamuosiuose kvartaluose bei darbo vietose. G. Linarė (2010) analizavo želdynus Latvijos miesteliuose, želdynų poveikį žmogui ir pan. Ji teigia, kad želdynai ir želdiniai miesto teritorijoje turtina estetinę išvaizdą, be abejo, gerina mikroklimatą, šalina ne tik fizinį, bet ir emocinį nuovargį. O tai ypač aktualu šių dienų urbanizacijos ir globalizacijos procesuose. Briuselyje į miesto želdynus, miesto plėtros kontekste žiūrima taip pat rimtai ir plačiai, vertinant netgi technicizmo ir kompiuterizacijos keliamą pavojų ne vien miestiečių sveikatai, bet ir jų socialiniam bendravimui, tai yra susvetimėjimo pavojų, pavojų biologinei žmogaus prigimčiai. Kuo daugiau žmogui teks sėdėti prie televizorių ir kompiuterių ekranų savo kambaryje, tuo svarbesnės taps viešosios žalios erdvės, kaip kaimynų ar draugų socialinių ryšių, bendravimo vietos sveikoje aplinkoje (Vision..., 2001) Vykstant globalizacijos procesams, plečiantis urbanizacijai yra gerinama miesto gyventojų gyvenimo kokybė. Kai miestai tampa “pulsuojančiais centrais“, jų poveikis gamtai darosi agresyvus. Dalis viešų žaliųjų zonų degraduoja. Siekti užkirsti kelią negatyviems procesams, reikia kurti estetinius, ilgaamžius želdynus ir želdinius. M. Smona (2010) pabrėžė, kad būtina sąlyga prieš projektuojant, išsiaiškinti konkrečias ekonomines galimybes, koks bus žmonių veiklos poveikis šioms naujai suprojektuotoms žaliosioms zonoms ir pan. K. Jakovlevo - Mateckio nuomone (2006), miesto želdynų sistema – tai esamų ir naujai formuojamų miesto ir užmiesčio tarp savęs ir su miesto visuma susijusių želdynų sankaupa, susieta su gamtiniu ir urbanistiniu karkasu, sudaranti tarpusavyje funkciškai tikslingą ir kompoziciškai nedalomą visumą, tenkinančią miesto bendruomenės poreikius ir užtikrinančią miesto aplinkos ekologinį stabilumą. K. Jakovlevas - Mateckis (2006) pažymi, kad miesto želdynų sistemos pagrindiniai struktūriniai komponentai yra: bendruomenė (jos veikla ir poreikiai), gamtiniai komponentai (želdiniai, žemės reljefas ir dirvožemis, paviršinis oras, vandenys ir gyvūnija), antropogeniniai, žmogaus sukurti komponentai (keliai, architektūros ir architektūrinio dizaino objektai, inžinerinė įranga ir pan.) ir aplinka, bendruomenės veiklos rezultatas (rekreacinių miškų, parkų, skverų, gyvenamųjų, pramonės ir kt. teritorijų suplanuoti ir įrengti želdynai). Želdiniai ir želdynai miesto teritorijoje ne tik gerina mikroklimatą, turtina jo estetinę išvaizdą, bet ir psichologiškai teigiamai veikia gyventojus. Išraiškinga ir įvairi žaluma, malonus augalų kvapas šalina gyventojų fizinį ir psichinį nuovargį, kelia jų nuotaiką. Be to, 15 miesto želdynai, o ypač rekreacinių teritorijų želdynai tenkina labai svarbią gyventojų poilsio reikmę. Teisingas želdinių architektūrinių kompozicinių, ekologinių ir techninių apsauginių savybių įvertinimas sudaro galimybes kurti mieste atsparius, ilgaamžius ir estetiškus želdynus, formuoti kokybišką miesto želdynų erdvinę struktūrą ir jo kraštovaizdį (Dlugauskaitė, 2008). Didinant žaliųjų plotų vienam gyventojui kiekį, sodinant miesto parkus, plečiant rekreacines zonas, yra gerinamas kaimynų bendravimas ir stiprinamos bendruomenės (Coley et al., 1997). A. Dlugauskaitė (2008) teigia, kad miestų želdinių būklė ir plėtra didžiąja dalimi lemia žmonių gyvenimo kokybę ir atlieka vieną iš svarbiausių valstybės uždavinių. Lietuvoje gilios dekoratyvinių medžių ir krūmų auginimo bei želdynų kūrimo tradicijos. Aktyviai veikia visuomeninės organizacijos. Yra daug istorinių želdynų. Ten augantys introdukuoti medžiai ir krūmai yra atsparūs mūsų šalies klimatui ir gali būti auginami dekoratyviuose želdynuose. Nors sovietmečiu buvo sunaikinta daug natūralių želdynų, tačiau miestuose dėl planavimo specifikos ir privačios žemės nebuvimo, želdynams buvo skiriami pakankami plotai, todėl vaizdingesnės gamtinės aplinkos miestuose išliko nemažai natūralių teritorijų, galinčių gerai atlikti jo kompensacines funkcijas. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad želdynai ne tik kuria estetinį miesto vaizdą, bet ir teigiamai veikia mikroklimatą, mažina oro užterštumą, gerina oro sudėtį, mažina triukšmą. Todėl galima drąsiai teigti, jog želdynai urbanizuotose teritorijose atlieka žmogui svarbias techninę apsauginę, ekologinio kompensavimo ir architektūrinę funkcijas. K. Žeimavičius, V. Snieškienė ir kt. (2011) mano, kad želdynai ir želdiniai tikrai gerai atliktų visas savo funkcijas, svarbias miestams ir jų gyventojams, jie patys turi būti pakankamai geros būklės. Augavietės mieste daug kuo skiriasi nuo natūralių ir augalai jose patiria nemažą stresą. Ypatingai daug negatyvių veiksnių yra veikiami senamiesčių gatvių želdiniai: dėl vietos trūkumo dažnai pomedžiai būna padengti dangomis, kurios nepraleidžia oro ir vandens, o jei yra šiek tiek nepadengtos žemės, ji suplūksta ir žiemą yra užteršiama barstomomis druskomis, kurios neteikia naudos želdinių būklei. Pastaruoju metu didėjant susirūpinimui aplinkos kokybe, būsto ekologija, žmonijos išgyvenimu intensyviai urbanizuotoje aplinkoje, didėja domėjimasis naujomis biologinėmis architektūrinėmis technologijomis, kurios sugrąžintų žmogų prie natūralios gamtinės aplinkos. Želdiniai vis dažniau naudojami kaip svarbi kompozicinė priemonė ant pastatų stogų, interjeruose, formuojant fasadus. Tai veikia šiuolaikinio miestovaizdžio kokybines charakteristikas (Grecevičius ir kt., 2011). 16

M. N. Rudevich, I. M. Garanovich ir kt. mokslininkai (2010), teigia, kad tinkama želdynų priežiūra miesto, turinčio didelį antropologinį krūvį, galima tik tada, kai yra atsižvelgiama į jo natūralias ekosistemas, jų poreikius ir galimybes. I. Gražulevičiūtė - Vileniškė, I. Matijošaitienė (2011) teigia, kad galima išskirti keletą želdynų ir socialinės aplinkos sąveikos aspektų: sisteminį - miestų želdynai kaip gyvenimo kokybę gerinančių, gyventojų poreikius tenkinančių miesto elementų sistema; ekonominį - numanoma želdynų įtaka nekilnojamojo turto kainoms ir bendram miesto ar jo dalių ekonominiam gyvybingumui; visuomenės rekreacijos; socializacijos skatinimo; kultūrinį ir aplinkosauginį - miesto želdynai gali tapti kultūros centrais, talpinti kultūrines funkcijas ir kartu atspindėti miesto praeitį ir raidą. Miesto gamtinį karkasą sudaro kalvos, vandens telkiniai ir jų slėnių bei šlaitų reljefas, želdynai, miesto ir rekreaciniai miškai, gamtinių ir kt. saugomų teritorijų želdynai. Jis išryškina miesto savitumą, jo kraštovaizdį, miesto suplanavimo kompozicines dominantes ir ašis, architektūros objektų vertes, užtikrina vietovės ekologinį stabilumą, biologinę migraciją, skatina horizontalių ir vertikalių oro srautų susidarymą, o tai susiję su miesto teritorijų vėdinimu, oro baseino švarinimu, mikroklimato gerinimu. Tačiau šios svarbios miestui teritorijos miesto bendrajame plane yra tik nurodomos, tačiau neturi tikslių ribų ir neliečiamumo statuso. O tai gimdo urbanistines, ekologines ir socialines problemas (Dlugauskaitė, 2008). Miesto želdynai yra labai svarbi urbanistinės struktūros dalis, skirta gyventojų poilsiui ir rekreacijai, jiems bendrauti, miesto ekologinėms sąlygoms gerinti bei estetiniam patrauklumui didinti. Nagrinėjant rekreacinę miesto sistemą, svarbu suvokti ne tik, kaip ta sistema veikia aplinką, bet ir kokia ji turi būti, kad užtikrintų vartotojų poreikius. Miesto želdynai turi būti planuojami sistemiškai, atsižvelgiant į bendruomenės veiklą ir poreikius, sudaryti žmonėms geras sąlygas gyventi, dirbti, mokytis ir ilsėtis, užtikrinti miesto aplinkos ekologinį stabilumą, saugoti miesto savitumą ir gerinti estetinę jo kokybę. Literatūros apie želdynus, jų poveikį žmogui ir miesto aplinkai yra gana nemažai, ir jos kaskart daugėja, nes šiuolaikiniam, didmiestyje gyvenančiam žmogui jų vaidmuo darosi vis svarbesnis ir aktualesnis, ypač miestuose, kuriuose yra plačiai išvystytas pramonės verslo tinklas. Analizuojamame Kėdainių mieste pramonės įmonių tikrai netrūksta, todėl aktualus ir želdynų vaidmuo jame. Urbanizuotose teritorijose žalieji plotai nepaprastai reikalingi tiek dabar, tiek ateityje. Racionaliai tvarkant parkus, skverus, kitus želdynus, sudaromos kuo optimalesnės sąlygos žmonėms gyventi, dirbti bei ilsėtis, saugoma biologinė įvairovė, puoselėjamas gamtos, 17 istorijos, kultūros paveldo palikimas, o tai labai svarbu išsaugant sveiką ir gražią miesto aplinką sau ir ateities kartoms.

2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tiriamojo darbo objektas: Kėdainių miesto želdynai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Kėdainių miesto želdynų sistemą, aptarti jos plėtros perspektyvas. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti želdynų formavimą bei tvarkymą; 2. Išanalizuoti Kėdainių miesto esamą želdynų būklę; 3. Numatyti želdynų plėtros sąlygas ir galimybes.

3. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS

4. KĖDAINIŲ MIESTO ŽELDYNŲ SISTEMOS FORMAVIMAS

4.1. Trumpa Kėdainių miesto ir rajono savivaldybės apžvalga

Kėdainių rajono savivaldybė išsidėsčiusi Vidurio Lietuvos žemumoje, kuri įsiterpusi tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos aukštumų. Toji žemuma, einanti plačiu, iki 100 km, ruožu per patį Lietuvos vidurį, yra didžiausia Lietuvos žemuma, dažnai vadinama Lietuvos vidurio lyguma. Kėdainiai – tai miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, abipus Nevėžio, 51 km į šiaurę nuo Kauno. Kėdainiai – rajono savivaldybės ir seniūnijos centras. Rajone yra geografinis šalies centras – Ruoščių kaimas. 1995 m. šiame kaime oficialiai nustatytas ir pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š.pl. ir 23°54’r.ilg.) dideliu laukų akmeniu. Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. Kėdainių rajono savivaldybė šiaurėje ribojasi su Panevėžio ir Radviliškio, rytuose – su Ukmergės, pietryčiuose – su Jonavos, pietuose – su Kauno, vakaruose – su Raseinių rajonais. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Nevėžio žemumoje. Vakaruose kyla į Rytų Žemaičių plynaukštę. Maždaug per rajono vidurį iš šiaurės į pietus prateka Nevėžis – didžiausia Vidurio Lietuvos upė. Į jį teka intakai: Šušvė, Liaudė, Dotnuvėlė, Lankesa, Smilga, Obelis, Kruostas, Barupė ir kt. Ežerų vos 10 (didžiausias – Baublio 8,6 ha ploto), kiek daugiau yra tvenkinių: ant Nevėžio intakų yra patvenkti 18 įvairaus dydžio tvenkiniai. Tiksliai nėra žinoma, kada į Kėdainių kraštą atkeliavo pirmieji gyventojai. Kad jų buvo, liudija aptinkami dirbiniai. Miestas yra žemaičių genties gyventoje žemėje. Pirmą kartą šis miestas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas H. Vartbergės kronikoje 1372 metais. Kaip teigia legenda, Kėdainių pavadinimas kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš Kuršo ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo (Kėdainių..., 2010). Kėdainių augimui įtakos turėjo keletas svarbių priežasčių: 1) patogi geografinė vieta; 2) derlingas Nevėžio slėnis ir žaliavos turtingi apylinkių miškai; 3) prekybos keliai, ėję per Kėdainius; 4) laivybai tikęs Nevėžis; 5) svarbių prekybos centrų – Vilniaus ir Kauno artumas; 6) garsios Europoje prekybinės sąjungos Hanzos ir vietinių pirklių veikla. Nemažos įtakos Kėdainių augimui turėjo tai, kad jie nuo XV a. vidurio tapo didikų Radvilų nuosavybė. XIX a. pabaigoje Kėdainiuose buvo 6113 gyventojų, daugiau negu pusę gyventojų buvo žydai. Tuo laiku Kėdainiai garsėjo arklių turgumis. Kėdainių daržininkai, daugiausiai žydai, pradėjo auginti agurkus, ir nuo tada Kėdainiai garsėja kaip agurkų augintojų kraštas. Šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybė suskirstyta į vienuolika seniūnijų (1 pav.): Dotnuvos, Gudžiūnų, Josvainių, Krakių, Kėdainių miesto, Pelėdnagių, Pernaravos, 21

Surviliškio, Truskavos, Vilainių, Šėtos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2012), Kėdainių mieste 2011 metais gyveno 32 000 gyventojų.

1 pav. Kėdainių r. sav. seniūnijos (Kėdainių..., 2013)

Miesto plotas – 2696,78 ha. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės fondo 2012 m. sausio 1 dienos duomenimis Kėdainių mieste (2 pav.), žemės ūkio naudmenos užėmė 801,27 ha, tai sudarė beveik 30 % miesto ploto, miškai – 280 ha arba 10 % miesto ploto, keliai – 129,18 ha, beveik 5 %, vandenys – 73,57 ha beveik 3 %, užstatyta teritorija – 912, 34 ha – apie 33 % ir kita žemė užėmė 500,42 ha, tai sudarė beveik 19 % miesto teritorijos (Nacionalinė..., 2012).

2 pav. Žemės fondo pasiskirstymas Kėdainių mieste % (Nacionalinė..., 2012)

Dirvožemiai vyrauja glėjiškieji rudžemiai, giliau karbonatingi, dar giliau glėjiškieji rudžemiai. Vidutinis Kėdainių rajono dirvožemių našumas yra 50 balų, kai tuo tarpu Lietuvos vidutinis našumas yra 39,1 balo. Kėdainių rajonas pasižymi derlingiausiomis žemėmis Lietuvoje. Didžiojoje rajono dalyje plyti sukultūrintos lygumos. Vyrauja melioruoti laukai be natūralių gamtinių bendrijų. Kėdainių rajonas pagal Lietuvos agroklimatinį rajonavimą 22 priklauso dviems rajonams. Šiaurinė rajono dalis priklauso Ib parajoniui – vidutiniškai šiltam su šaltesne žiema, pastovesne sniego danga. Kėdainių rajono pietinė dalis priklauso IIIa (pietų) Lietuvos parajoniui – šiltam su švelnia žiema, neaukšta temperatūra ir nepastovia sniego danga (Gasiūnas ir kt., 1999). Kėdainių rajono gamtai išsaugoti įsteigta 30 draustinių, be to rajone yra Krekenavos regioninio parko dalis ir 3 biosferos poligonai. Visame rajone galima rasti netgi 11 piliakalnių, kurie yra "išsimėtę" po visą Kėdainių rajoną. Dauguma piliakalnių yra rajono rytuose (Krakių, Gudžiūnų seniūnijose), Nevėžio slėnyje (Surviliškio seniūnijoje) bei rajono rytuose (Truskavos, Šėtos seniūnijose). Kėdainiuose gausu gamtos išteklių. Miestas turi želdynų, pritaikytų rekreacijai. Miesto istorijos metraščiuose žinių apie želdinius, jų sodinimą ir puoselėjimą išlikę labai mažai. Prie didžiausią rekreacinį potencialą turinčių teritorijų galima priskirti Kėdainių dvaro parką, Babėnų rekreacinį mišką. Būtina paminėti ir tai, kad Kėdainių rajono savivaldybėje yra aštuoni gamtos paveldo objektai: Pilsupių ir Vozbučių atodangos, kurios yra geologiniai paminklai; Siponių ožakmenis – geologinis objektas; Nykio vinkšna – botaninis objektas; M. Daukšos, Lančiūnavos, Šaravų, Šventybrasčio ąžuolai – botaniniai objektai. Taip pat Kėdainiai gali didžiuotis, kad yra vienas iš septynių Lietuvos miestų, turinčių unikalų istorijos ir urbanistikos paminklą – senamiestį, užimantį 87 ha plotą. Jį puošia miesto rotušė – viena iš trijų išlikusių Lietuvoje, Kėdainiuose nuo 1653 m. susiformavo net šešios turgaus aikštės – vienintelis toks urbanistikos reiškinys Lietuvoje. Apibendrinant galima sakyti, kad ne tik Kėdainių miestas, bet ir rajono savivaldybė yra garsi savo praeities istorija, saugomų teritorijų gausa, unikaliu istorijos ir urbanistikos paminklu – senamiesčiu bei šiame rajone esančiu geografiniu šalies centru.

4.2. Kėdainių miesto želdynų esamos būklės analizė

Miestas – tai ne tik gyvenamieji rajonai, infrastruktūra, pramoniniai objektai, bet ir darbo bei gyvenamoji aplinka, kurią veikia šiuolaikiniai urbanizacijos procesai. Šiuo atveju svarbiausias vaidmuo tenka arčiausiai žmogaus esantiems miestų ir užmiesčių želdynams, kurie atlieka ne vieną naudingą funkciją (Vanagas, 2008). Miesto želdynai, yra labai svarbi urbanistinės struktūros dalis, skirta gyventojų poilsiui, rekreacijai, bendravimui, miesto ekologinių sąlygų gerinimui bei estetinio patrauklumo didinimui. 23

Aplinkos apželdinimas ir tvarkymas turi senas ir gilias tradicijas, kurios siekia pagonybės laikus. Tačiau parkų kūrimas mūsų krašte prasidėjo tik įvedus krikščionybę ir perėmus bendrą europinę kultūrą. XIV – XV a. didikai prie savo dvarų pradėjo kurti vaismedžių sodus, kuriuose augino ir dekoratyvinius medžius bei krūmus. Parkų kūrimą paskatino ir Renesanso kultūra, atėjusi į Lietuvą XVI a. Tuo laikotarpiu prie stambesnių dvarų buvo sukurti renesansinio stiliaus, vadinamieji itališki sodai. Renesansą keičiant barokui XVII – XVIII a. prie didikų dvarų ir pilių buvo pradėti kurti barokiniai parkai (Kėdainių..., 2010). Kėdainiuose kaip ir kituose Lietuvos miestuose želdynų tvarkymo tradicijos tiek kraštovaizdžio architektūros, tiek dendrologiniu požiūriu dar nėra pilnai susiklostę. Miesto gyventojai ne visada suvokia želdynų estetines ir apsaugines funkcijas. Statybų ir tvarkymo metu želdynams kenkia blogas darbų organizavimas, grunto, oro, cheminiai ir fiziniai pakitimai, užterštumas, gruntinio vandens pažeminimas, per didelė rekreacinė apkrova. Kėdainių miesto žaliuosius plotus sudaro miesto bendrojo naudojimo teritorijos (urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės – parkai, skverai, aikštės ir kiti želdiniai, kapinių teritorijos), miškai, šiuo metu žemės ūkio paskirtį turinčios teritorijos bei kiti mieste esantys žalieji plotai kol kas neturintys aiškios funkcijos. Pagal apželdinimo intensyvumą, kur intensyvumas 21 – 30 %, Kėdainių miestas yra trečioje zonoje iš septynių (4.1 lentelė). 4.1 lentelė. Lietuvos miestų apželdinimo intensyvumas procentais (Kameneckas..., 2010) Apželdinimo intensyvumas % Miestai 1 - 10 Telšiai, Joniškis, Radviliškis, Tauragė, Šilutė, Marijampolė, Šalčininkai, Švenčionys, Naujoji Akmenė, Šakiai, Skuodas, Vilkaviškis, Biržai. 11 – 20 Mažeikiai, Jonava, Prienai, Kretinga, Pasvalys, Rokiškis, Plungė, Zarasai, Širvintos, Lazdijai. 21 - 30 Trakai, Raseiniai, Jurbarkas, Ukmergė, Kėdainiai, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys. 31 - 40 Pakruojis, Kupiškis, Ignalina, Anykščiai, Kelmė, Vilnius, Klaipėda. 41 - 50 Šilalė, Palanga, Visaginas, Molėtai, Alytus. 51 - 60 Varėna, Kaišiadorys, Utena. >60 Birštonas, Neringa, Druskininkai.

Vienas didžiausių Kėdainių miesto želdynų, išlikusių iki šių dienų, tai yra Kėdainių dvaro parkas, dar kėdainiečių dažnai vadinamas – centriniu miesto parku. Jis yra peizažinio stiliaus, įkurtas XIX a. antroje pusėje Dotnuvėlės upelio šlaituose. Jo reljefas nelygus, o upės krantai vietomis statūs. Parkas yra pailgos formos, užima 46,39 ha, nusitęsęs apie 1,5 km, vaizdingais upelio šlaitais. Pagrindinė parko kompozicinė ašis – Dotnuvėlės upė su keliais 24 tvenkiniais ir salelėmis. Ši upė tikriausiai ir nulėmė parko peizažinį planavimą su vingiuota pagrindine alėja upelio dešiniajame krante. Kaip byloja amžininkų prisiminimai, parkas buvo šeimininko be galo puoselėjamas ir mėgiamas, tais laikais Kėdainių dvaro parkas buvo vienas gražiausių Lietuvoje peizažinių parkų (Kėdainių..., 2010). 1958 m. Kėdainių dvaro parkas paskelbtas saugomu valstybės, o 1986 m. – vietinės reikšmės gamtos paminklu. Dar be Kėdainių dvaro parko, mieste yra šeši mažesni parkai (4.2 lentelė). Iš viso Kėdainių mieste esantys septyni parkai užima 66,59 ha, tai yra apie 2,5 % miesto ploto. 4.2 lentelė. Kėdainių miesto parkai (Kėdainių..., 2010) Eil. Parko pavadinimas Plotas ha Pastabos Nr. (Savivaldybės nurodomi plotai ha) 1. Kėdainių dvaro parkas 46,39 46,39 2. Jaunimo parkas 6,67 6,60 3. Smilgos parkas 1,91 2,60 4. Ąžuolyno parkas 3,54 2,80 5. Vytauto parkas 3,61 2,50 6. Skongalio parkas 2,07 1,80 7. Šv. Jurgio bažnyčios 2,40 0,70 parkas VISO: 66,59 63,39

Nors tikrai galima būtų pasidžiaugti, kad tokiame nedideliame mieste yra net septyni parkai, bet jų būklė nėra iš geriausiųjų, tai nustatyta 2010 metais atliktoje inventorizacijoje. Kaip teigia, dendrologas L. Januškevičius, kad be galo puošnus ir garsus Kėdainių dvaro parkas šiuo metu yra apleistas. Parke užžėlusios ir netvarkomos Dotnuvėlės upelio pakrantės, nešienaujamos vejos, nemažai parke menkaverčio trako. Yra tvarkoma tik šalia vartų esanti parko dalis, netoli mažosios vasaros estrados. Kiti likę šeši miesto parkai yra gana jauni, palyginus su dvaro parku, todėl juose trūksta ir mažosios architektūros elementų, ir želdinių, kad suformuoti jaukią ir malonią gyventojui parko aplinką, kurioje jis galėtų pailsėti, atsipūsti po sunkių darbų. Be parkų Kėdainių mieste nemažai yra ir kitų želdynų: skverai, kapinės, aikštės, miško parkai (4.3 lentelė). Ši lentelė buvo sudaryta remiantis Kėdainių miesto bendrajame plane pateiktais duomenimis, kurie buvo pateikti esamoje būklėje ir koncepcijoje, aprašant mieste esančius želdynus ir jų būklę.

4.3 lentelė. Kėdainių miesto kiti želdynai (Sudaryta autorės) Eil. Pavadinimas Plotas ha Nr. Aikštės 1. Didžioji rinka 0,32 2. Senoji rinka 0,15 3. Knypavos rinka 0,27 4. Janušavos aikštė 0,30 Miško parkai 5. Babėnų rekreacinis miškas 286,38 Skverai 6. Ramybės skveras 0,67 7. Skveras prie Rasos g. 1,12 8. Skveras prie Basanavičiaus g. 2,57 9. Skveras prie Respublikos g. 0,74 Kapinės 10. Žydų kapinės 0,43 11. Rusų kapinės 0,77 12. Kauno g. kapinės 1,30 13. Kėdainių kapinės 7,99

Kėdainių mieste pagal teritorijų naudojimą želdynai, pasiskirstę netolygiai (3 pav.). Didžiausią plotą mieste užima miško parkai – Babėnų rekreacinis miškas (286,38 ha), antrą vietą užima kiti mieste esantys parkai, jie užima 66,59 ha plotą. O mažiausią plotą mieste užima aikštės (1,04 ha).

286,38 300

250

200

150

100 66,59

50 1,04 5,1 10,49

0 Parkai Miško Aikštės Skverai Kapinės parkai

3 pav. Želdynų ploto pasiskirstymas Kėdainių mieste ha 26

Apibendrinant galima teigti, kad Kėdainių mieste yra dar daug teritorijų – prie mokyklų, daugiabučių namų, įmonių, kurioms galima būtų suteikti skvero statusą, bet realybė yra tokia, kad net esami parkai, skverai mieste tvarkomi yra nevienodai, taip pat nevienodas ir jų rekreacinis potencialas, netgi labai skiriasi ir juose poilsiaujančių žmonių srautai. Miesto gėlynai – tai jautriausias urbanistinės aplinkos estetinis elementas, kuris dažniausiai suteikia išbaigtumą, suteikia harmoniją bei šiokią tokią ramybę triukšmingo miesto aplinkoje. Gėlynai – neatsiejamas želdynų kompozicijos elementas. Panaudojus gautą informaciją apie mieste esančius gėlynus darbo autorės buvo sudaryta lentelė, kurioje išvardinti gėlynai, kur mieste jie suprojektuoti bei jų užimami plotai (4.4 lentelė).

4.4 lentelė. Kėdainių miesto gėlynų pasiskirstymas miesto teritorijoje (Sudaryta autorės pagal Kėdainių r. savivaldybės pateiktą informaciją) Eil. Nr. Gėlynai Plotas m2

KAPINĖSE IR PRIE PAMINKLŲ 1. Dotnuvos g. kapinėse prie savanorių kapų 25 2. Kauno g. kapinės, Skongalio parkas 3 3. Žydų kapai, Lakštingalų ir Jubiliejaus gatvėse 6 4. Prie laisvės kryžiaus 4 SENAMIESTYJE 1. Pėsčiųjų tiltas “Tiltas“ 40 2. Nevėžio krantinėje nuo Kauno g. pusės “Saulė“ 62,5 3. Didžioji g. “Rinkos aikštė“ 24 4. Senoji g. aikštėje “Sinagogos“ 18 PAGRINDINĖSE MIESTO GATVĖSE 1. J. Basanavičiaus g. priešais rajojo savivaldybę “Savivaldybė“ 26 2. S. Jaugelio – Telegos g. 2 “Miesto seniūnija“ 40 3. S. Jaugelio – Telegos g. “Knypavos aikštė“ 62 4. Smilgos g. priešais knygyną “VAGA“ 10 5. J. Basanavičiaus g. ir Tilto g. sankryžos žaliame plote 20 “Akmuo“ 6. J. Basanavičiaus g. prie Monkutės – Marks muziejaus 15 7. J. Basanavičiaus g. priešais Kėdainių dvaro parko pagrindinį 86 įėjimą, cementinė gėlinė “Parkas“ 8. S. Dariaus ir S. Girėno g. priešais viaduką 45 9. J. Basanavičiaus g. miesto stadiono prieiga “Stadionas“ 10 10. S. Dariaus ir S. Girėno g. priešais geležinkelio stotį 16 11. J. Basanavičiaus g. ir Respublikos g. sankryžoje 6 12. Gegučių gatvės apvažiavimo žiede 25 13. Kėdainių miesto riboženkliai (3 vnt.) 21 14. J. Basanavičiaus g. priešais raj. savivaldybę, šalia raj. tarybos 3 salės pagrindinio įėjimo BENDRAS GĖLYNŲ PLOTAS MIESTE: 567,5

Kėdainių miesto gėlynai yra suskirstyti į tris grupes: 1) gėlynai kapinėse ir prie paminklų; 2) gėlynai senamiestyje; 3) gėlynai pagrindinėse miesto gatvėse. Gėlynų užimamas plotas mieste sudaro apie 567,5 m2. Tinkamai suderintos, skirtingomis spalvomis žydinčios gėlės sukuria puikius spalvinius akcentus Kėdainių mieste (4, 5, 6 pav.). Kėdainių mieste pražysiančiomis gėlėmis rūpinasi kiekvienais metais savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi firma, kuri įsipareigoja Kėdainių miesto viešose erdvėse gyventojų ir atvykstančių turistų bei miesto svečių akis džiuginti gražiais ir kažkuo išsiskiriančiais nuo kitų miestų gėlynais. Taip pat ši firma įsipareigoja pagal rajono architektų nurodytas ir su miesto seniūnija suderintas schemas apželdinti miestą – apsodinti gėlėmis bei jas prižiūrėti. Žaliųjų plotų priežiūros, medžių ir krūmų pjovimo, genėjimo bei figūrinio krūmų kirpimo Kėdainių miesto seniūnijoje paslaugas atlieka UAB „Raguvilė“.

4 pav. Gėlynas J. Basanavičiaus g. (Ž. Sakalauskaitės nuotr., 2012)

5 pav. Gėlynas Smilgos g. (Ž. Sakalauskaitės nuotr., 2012)

6 pav. Gėlynas „saulė“ prie Nevėžio upės (Ž. Sakalauskaitės nuotr., 2012)

Peraugusios bei nužydėjusios gėlės, įrengtuose miesto gėlynuose keičiamos keletą kartų per sezoną, pakeičiant ir jų kompoziciją, kad būtų įvairovė. Taip pat gėlės keletą kartų per sezoną būna pakeičiamos ir prie Kėdainių miesto ribos. Kėdainių miesto seniūnijos atstovai lankosi įstaigose, organizacijose, ragina jas prie savo pastatų įrengti gėlynus, prie palangių pritvirtinti gėlių lovelius, taip prisidedant prie savojo miesto apželdinimo. Apibendrinant galima teigti, kad Kėdainių miesto gėlynuose yra parinktas tinkamas gėlių asortimentas, tinkamai ir apgalvotai rūpinamasi miesto estetiniu vaizdu. Labai džiugu, kad miesto gražinimu rūpinasi ne tik savivaldybės atstovai, bet įtraukiami ir gyventojai.

4.3. Želdynų sistemos klasifikavimas ir tvarkymas

Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą (2007) želdynų sistema – funkciškai tikslinga ir kompoziciškai vientisa sistema – gamtinio karkaso dalis, – palaikanti ekologinį stabilumą ir gerinanti žmogaus gyvenamosios ir darbo aplinkos sąlygas. Pritaikyta žmogaus poreikiams ir suformuota optimali želdynų sistema yra viena svarbiausių miesto funkcinės struktūros dalių ir nuo jos didžia dalimi dažnai priklauso kitos miesto funkcijos. Deja, realybė yra tokia, kokia yra, bet reikia pripažinti, kad daugumoje Lietuvos miestų pritaikytų gyventojams, gerai sutvarkytų želdynų yra nedaug. Todėl projektuojant ir formuojant miesto želdynų sistemą būtina vadovautis tokiais svarbiausiais principais: vientisumas; tolygumas ir pasiekiamumas; kompleksiškumas ir, be abejo, gamtinis pagrįstumas. Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme (2007) želdynai klasifikuojami į: a) atskiruosius; b) priklausomuosius. Atskirieji želdynai pagal jų naudojimo paskirtį yra skirstomi į: 29

1) rekreacinės paskirties želdynus – parkus, miesto sodus, skverus, žaliąsias jungtis ir kitus poilsiui skirtus želdynus; 2) mokslinės, kultūrinės, memorialinės paskirties želdynus – botanikos sodus, arboretumus, zoologijos sodus, etnografinius parkus, meno ir parodų parkus, istorinius želdynus, dendrologinius rinkinius, kapines, memorialinius parkus, kolumbariumų žemės sklypus ir kitus panašios paskirties želdynus; 3) apsauginės ir ekologinės paskirties želdynus. Priklausomieji, atsižvelgiant į žemės sklypo, kurio sudėtyje yra želdynai, paskirtį (žemės naudojimo būdą), skirstomi į: 1) gyvenamųjų teritorijų želdynus; 2) visuomeninės paskirties teritorijų želdynus; 3) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų želdynus; 4) komercinės paskirties objektų želdynus; 5) inžinerinės infrastruktūros teritorijų želdynus; 6) rekreacinių teritorijų želdynus; 7) kitų teritorijų želdynus. Prie miesto želdynų sistemos taip pat yra priskiriami ir miesto miškai, kurie dažnai sudaro didelę miesto žalumos dalį. Miestuose esantys miškai klasifikuojami į: 1) rezervatinius miškus (I grupė); 2) ekosistemų apsaugos miškus (IIA grupė); 3) rekreacinius miškus (IIB grupė). Kėdainiuose būtent ir yra rekreacinių miškų grupei priklausantis miškas – Babėnų rekreacinis miškas (7 pav.), kuris užima gana nemenką miesto teritorijos dalį (286,38 ha). Dalis miško tvarkoma kaip parkas (kertami krūmai, sąžalynai). Vyrauja lapuočiai medžiai: ąžuolai, klevai, beržai, drebulės, juodalksniai ir kt., tačiau gausu ir spygliuočių: pušų, eglių, kalninių pušų. Babėnų rekreacinis miškas – svarbi Kėdainių rekreacinė zona. Šiame rekreaciniame miške įrengta sveikatingumo trąsa ir pažintinis – rekreacinis takas, kuris susideda iš dviejų tako dangos konstrukcinių sprendimų – medžio pakloto ir akmens nuosijų takų. Prie takų įrengtos apžvalgos ir atokvėpio aikštelės, pastatytos tautodailininkų iš ąžuolo išdrožtos skulptūros. Bendras takų ilgis – 3,7 km. Babėnų miško sveikatingumo trąsa ir pažintinis – rekreacinis takas sudaro geras sąlygas Kėdainių miesto gyventojams ir svečiams saugiai lankytis miške, populiarinti sveiką gyvenimo būdą ir aktyvų laisvalaikio praleidimą. 30

7 pav. Babėnų miško pažintinis – rekreacinis takas (Valstybiniai..., 2013)

Labai svarbus miesto želdynų planavimo ir tvarkymo rodiklis yra jų kiekis mieste bei normavimas. 2006 metais Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas atliko mokslinę studiją diferencijuotiems želdinimo normatyvams nustatyti. Įvertinę kitų šalių miestų želdynų normavimo rodiklius bei atskirų autorių darbus, buvo pasiūlyti kai kurie atskirųjų miesto želdynų teritorijų normavimo rodikliai, kurie galėtų būti naudojami planuojant ir tvarkant miesto želdynus (4.5 lentelė).

4.5 lentelė. Atskirųjų želdynų minimalių plotų nustatymas kvadratiniais metrais vienam gyventojui (Atskirųjų..., 2007) Bendras Iš jo želdynų Vietiniai Rajoniniai Centriniai Miesto ar miestelio tipas plotas želdynai želdynai želdynai m2/gyv. m2/gyv. m2/gyv. m2/gyv.

Didelis miestas (daugiau kaip 25 - 30 10 - 11 8 – 10 7 - 9 100 tūkst. gyv.) Vidutinis miestas (10 – 100 20 - 25 8 - 9 6 - 8 6 - 8 tūkst. gyv.) Mažas miestas (iki 10 tūkst. 15 - 20 7,5 - 10 - 7,5 - 10 gyv.) Miestelis 10 - 15 - - 10 - 15 Miestas kurortas 35 - 45 17,5 – 22,5 - 17,5 – 22,5

Matome, kad Kėdainių miestą galima priskirti vidutiniam miesto tipui, nes pagal Statistikos departamento duomenis, Kėdainių mieste 2011 metais gyveno 32 000 gyventojų. Todėl šiame mieste vienam gyventojui turėtų tekti 20 – 25 m2 bendro želdynų ploto. Remiantis Kėdainių rajono savivaldybės želdynų inventorizacijos ir tvarkymo projekto (2010) aiškinamuoju raštu ir Kėdainių rajono savivaldybės želdynų 2012 m. metine ataskaita darbo 31 autorės atliktais preliminariais apskaičiavimais Kėdainių mieste želdynų plotas yra apie 385 ha, kartu su Babėnų rekreacinio miško plotu. Tuo tarpu, jei neskaičiuojant šio rekreacinio miško, tai tada atskirųjų želdynų plotas Kėdainių mieste preliminariais paskaičiavimais yra 98,62 ha. Tai reiškia, kad vienam miesto gyventojui tenka beveik 31 m2 atskirųjų želdynų ploto. Tai labai geras rodiklis, kadangi jis yra didesnis už rekomenduojamus atskirųjų želdynų teritorijų normavimo rodiklius, todėl daroma išvada, kad Kėdainių mieste šių želdynų netrūksta. Dar be rekomenduojamų želdynų teritorijų normavimo rodiklių, projektuojant ir tvarkant želdynus miesto teritorijoje yra nustatyti želdynų pasiekiamumo spinduliai metrais, jie pateikti (4.6 lentelė). 4.6 lentelė. Atskirųjų želdynų didžiausi pasiekiamumo spinduliai metrais (Atskirųjų..., 2007) Pasiekiamumo Apytikrė spindulys m pasiekiamumo laiko Želdyno kategorija trukmė min. Vietiniai želdynai Vietiniai parkai, 300 - 400 5 – 10 pėsčiomis skverai, miesto sodai Rajoniniai želdynai Rajoniniai parkai, 500 - 1000 10 – 20 pėsčiomis, 5 skverai – 10 automobiliu Viso miesto reikšmės Centriniai parkai apie 2000 ir daugiau 15 – 30 automobiliu želdynai

Apibendrinant želdynų sistemos tvarkymą, galima teigti, kad projektuojant želdynų sistemą, reikia sukurti komfortines sąlygas miesto gyventojų gyvenimui, poilsiui ir darbui, turtinti miesto plano architektūrinę kompoziciją ir užtikrinti ekologinį stabilumą. Ypač reikia skirti didelį dėmesį į planuojamos ir tvarkomos teritorijos triukšmo, oro užterštumo, paviršinio vandens bei dirvožemio užterštumo būklę. Miesto želdynų sistemos tvarkymui ir funkcionavimui turi būti skiriamas savivaldybės dėmesys. Turi būti skiriama pakankamai lėšų želdynų, miškų, saugomų teritorijų priežiūrai iš miesto biudžeto. Lėšos turėtų būti naudojamos ir paskirstomos pagal savivaldybės patvirtintas metines darbų programas.

4.4. Svarbiausios želdinių funkcijos 4.4.1. Ekologinė funkcija Kėdainių mieste

Visi gerai žinome, kad želdynai praturtina pastatų ir kompleksų architektūrinę kompoziciją, kuria miesto atviras žaliąsias erdves, t. y. parkus, skverus, rekreacines zonas ir kt. Tuo tikslu būna kuriama vientisa želdynų sistema. Kad tai sukurti yra naudojami esami gamtiniai ištekliai – želdiniai, miškai, upių ir upelių slėniai, šlaitai, pakrantės ir kitos 32 vertingos gamtos teritorijos. Turi būti išlaikomi užstatytų ir atvirų (žaliųjų) erdvių, gyventojų poilsiui ir sveikatai skirtų teritorijų optimalūs ploto santykiai, taip pat ekologiniai, funkciniai ir estetiniai ryšiai ir išsaugomi esami vertingi želdiniai, saugomos gamtinės teritorijos įtraukiamos į miesto želdynų sistemą (Burinskienė ir kt., 2003). Daugybės atliktų mokslo tyrimų rezultatai parodė, kad želdynai ne tik formuoja estetišką miesto aplinką, bet ir atlieka dar labai svarbias žmogui ir aplinkai, kurioje gyvena, funkcijas. Viena iš tų atliekamų želdinių funkcijų yra labai svarbi ekologinė funkcija: kompensuoja ir stabilizuoja ekologinę aplinką, reguliuoja oro sudėtį, mažina miesto užterštumą dujomis, dulkėmis ir kitomis žmogaus organizmui kenksmingomis medžiagomis, daro poveikį miesto klimatui. Svarbiausi oro taršos šaltiniai miestuose būna iškastinio kuro, akmens anglies ir mazuto deginimas, automobilių išmetamosios dujos ir pramonės įmonių keliama tarša. Deja, reikia pripažinti, kad Kėdainių miesto apylinkės antropogeninio poveikio aplinkai intensyvumu yra išskirtinės visoje šalyje. Aplinkos oro kokybę lemia ne tik pačiame mieste esantys stacionarūs taršos šaltiniai, tačiau ir aplink miestą esantys ar tolimieji taršos šaltiniai. Ypač oro taršą sąlygoja palyginti netoli – už 1,5 km į pietryčius nuo miesto ribos esančios didelės chemijos gamyklos AB „Lifosa“ veiklos sukeliama lokalinė tarša, kurią papildo kitų įmonių (Lukoil Baltija, UAB filialas Kėdainių kuro bazė, AB Danisco Sugar Kėdainiai, UAB Kemira – Lifosa, AB Kėdainių grūdai, UAB Kėdainių konservų fabrikas ir kt.) veikla. Šiame mieste yra nepalankios teršalų sklaidos sąlygos dėl vyraujančių pietryčių, pietų vėjų, nes pietryčių pusėje, pramonės miestelyje, yra išsidėsčiusios stambiosios pramonės įmonės. Siekiant sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį pramonės įmonėse kurui turi būti naudojamos gamtinės dujos, o katilinėse skatinamas kietojo kuro, ypač medienos naudojimas. Norint sumažinti užteršto oro sąlygojamą poveikį gyventojų sveikatai, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, reikėtų nustatyti ar tikslinti pramonės objektų sanitarines apsaugos zonas, numatyti aplinkelius ir žaliąsias zonas, o taip pat numatyti renovuoti blogos būklės vietinius kelius bei žvyrkelius. Galima būtų numatyti nutiesti dviračių takus, pėsčiųjų tiltus ir taip skatinti visuomenę mažiau naudoti automobilius. Kadangi didžiausias teršėjas mažuosiuose ir didžiuosiuose Lietuvos bei viso pasaulio miestuose yra automobilis. Mokslininkai įrodė, kad želdiniai gerina oro jonų sudėtį. Želdiniuose paprastai dominuoja neigiami lengvieji jonai ir jie plinta į aplinką. Ypač geras sąlygas lengviesiems jonams kauptis aplinkoje sudaro paprastosios pušys, sibiriniai maumedžiai, paprastosios eglės, paprastieji ir raudonieji ąžuolai, mažalapės liepos, paprastieji skroblai, baltieji ir 33 svyruokliniai gluosniai, sidabriniai klevai, paprastieji šermukšniai, alyvos, juodosios tuopos, vakarinės tujos. Geriausiai orą jonizuoja mišrūs spygliuočių ir lapuočių želdiniai. Augalai, atlikdami fiziologines funkcijas, nuolat gerina orą, daro jį sveikesnį ir švaresnį. Fotosintezės metu jie asimuliuoja anglies dvideginį (CO2) ir išskiria deguonį (O2). Taip pat mokslininkai teigia, jog želdiniuose susidaro visiškai kitas temperatūros rėžimas, todėl, kad miesto želdynuose temperatūra būna 20C – 80C žemesnė nei kitose miesto vietose, todėl rekomenduojama želdynus formuoti kiek galima didesnius. Apibendrinant Kėdainių želdinių ekologinę funkciją, galima tikrai be jokių ginčų teigti, kad šiems želdiniams ir želdynams miesto teritorijoje tenka labai svarbus vaidmuo, kompensuojant ir stabilizuojant ekologinę aplinką, reguliuojant miesto oro sudėtį, mažinant užterštumą kenksmingomis medžiagomis dėl mieste veikiančių pramonės įmonių veiklos.

4.4.2. Techninė apsauginė funkcija

Sekanti želdinių funkcija, kuri taip pat gana svarbi mieste, yra techninė apsauginė, kurią galima išskirti tarsi į tris sritis: 1) triukšmo mažinimo; 2) apsauga nuo dirvos erozijos ir rekultivacijos; 3) vizualinis informavimas, apsaugos užtvarų įrengimas. Technogeninis reiškinys, kurį sukelia sklindančios garso bangos yra triukšmas. Intensyvus garsas ir jo bangų sukeliama oro bei grunto vibracija žalinga pastatams, augalams, gyvūnijai, o svarbiausia – žmogui. Augant miestams, vystantis pramonei, gausėjant transporto vis labiau plečiasi ir akustinio diskomforto zonos. Automobilių transportas yra didžiausias akustinio triukšmo šaltinis miestuose. Oro ir žemės transportas miestų aplinkai yra žalingiausias, nes skleidžia triukšmą ištisus metus ir visoje teritorijoje, nors ir nevienodai intensyviai. Šis reiškinys žmogaus gyvenime yra neišvengiamas, bet jo poveikį galima sumažinti ir pasitelkiant į pagalbą želdinius. Želdiniai sulaiko ir sugeria triukšmą tarsi filtras. Apibendrinant daugelio tyrimų rezultatus galima tvirtinti, kad gerai įrengta želdinių juosta yra efektyvi priemonė triukšmui mažinti. Yra tikslingiausia želdinių juostą pasodinti prie triukšmo šaltinio arba prie saugotino objekto, o dar geriau – vienoje ir kitoje vietoje. Tokioms triukšmą slopinančioms juostoms geriausiai tinka aukšti, tankūs ir smulkialapiai medžiai bei krūmai (Burinskienė ir kt., 2003). Nemažiau svarbus želdinių vaidmuo ir rekultivuojant sąvartynus – jų skaičius apie miestus vis auga. Uždarius sąvartyną, šiukšlių sampilams reikia suteikti natūralių kalvelių pavidalą, kad neišsiskirtų iš kraštovaizdžio. 34

Nėra išimtis ir Kėdainių rajone esantis Zabieliškio sąvartynas, kuris taip pat turi poveikį tiek miestui, tiek rajonui. Dabar jis yra atnaujintas ir modernus. Šiame sąvartyne suprojektuota nauja 2,57 ha dydžio atliekų kaupimo sekcija, sąvartyno filtrato surinkimo ir tvarkymo sistema, privažiavimo kelias, kompostavimo, statybos ir griovimo atliekų perdirbimo aikštelės. Kompostavimo aikštelės pajėgumas – 1000 t/metus. Pagamintas kompostas bus naudojamas sąvartyno poreikiams arba miesto žaliųjų plotų priežiūrai. Vakariniame teritorijos krašte 2065 m2 plote įrengta statybos ir griovimo atliekų aikštelė. Naujasis privažiavimo kelias suprojektuotas ir nutiestas nuo esamų Kėdainių miesto pramonės rajono privažiavimo kelių. Kasmet Lietuvos miestuose taip pat ir Kėdainiuose atsiranda vis daugiau dirvožemio plotų, pažeistų erozijos. Dirvos erozija prasideda, kai dirva netenka augalinės dangos. Plynus, be augalijos žemės plotus veikia vėjas, vanduo, temperatūra, turi reikšmės neteisingas eksploatavimas ir priežiūra. Miestuose labiausiai pasireiškia mechaninė ir vandens rūšių erozija. Mechaninė erozija ypač žalinga kalvotose vietose, ji vyksta ir statybų metu, statant pastatus ir rengiant inžinerinius tinklus, tiesiant kelius, statant tiltus. Dirvožemis sumaišomas su nederlingu podirviu arba išvežamas už gyvenvietės ribų. Taip prarandama vertinga terpė želdiniams ir vejos dangai. Statybos metu derlingą dirvožemį reikia sustumdyti į kauburius ir vėliau, statybą užbaigus, paskleisti. Po to turi būti sėjama pievinė ar paprastoji veja, sodinami nereiklūs medžiai ir krūmai. Jie sustiprina pažeistas žemes ir pašalina mechaninės erozijos pasekmes. Svarbią vietą miestų želdynų sistemoje užima į miestus ateinančių automobilių kelių pakelių želdiniai. Jie ne tik turtina kraštovaizdį, bet ir atlieka informacinį bei užtvarų vaidmenį. Želdiniai pakelėse išdėstomi taip, kad informuotų vairuotojus apie kelio posūkį, artėjančią sankryžą, paįvairintų peizažą, sušvelnintų ar uždengtų nepatrauklius pakelių objektus. Želdinimui turi būti parenkami tik to regiono, kuriam priklauso miestas, vietiniai želdiniai (Vanagas, 2008). Labai dažnai pakelėse yra rengiamos želdinių užtvaros, apsaugančios kelius nuo pustomo sniego, vairuotojus – nuo saulės akinimo. Būtent taip ir buvo apželdintas įvažiavimas į Kėdainių miestą atvažiuojant nuo Šiaulių pusės, abipus kelio susodintos liepos, kurios saulėtą dieną saugojo vairuotojus nuo saulės akinimo, o žiemą – nuo pustomo sniego. Tačiau dabar šios želdinių užtvaros yra iškirstos, nes medžiai buvo seni ir kėlė pavojų gyventojams, ypač po stiprių vėjų, kai kurie medžiai buvo net išversti su šaknimis ir jie buvo nesaugūs. Kaip teigė už Kėdainių miesto želdynus atsakingi darbuotojai, šiuo metu yra svarstoma, kaip bus apželdinta ši pakelė, bet užtikrino, kad ji neliks tuščia. 35

Želdinių užtvarų rengimo tikslas – maksimaliai sumažinti pažeme judančio ir nešančio sniegą vėjo greitį, kad sniegas liktų už užtvaros, o ne ant kelio. Apibendrinant želdinių techninę apsauginę funkciją Kėdainių mieste, galima sakyti, kad jie tikrai atlieka ir šią savo funkciją pakankamai gerai mieste, tiesiog dar reiktų padidinti želdinių plotus, kad jie efektyviau įgyvendintų savo techninę apsauginę funkciją Kėdainių miesto teritorijoje ir rajone. 4.4.3. Architektūrinė socialinė funkcija

Be jau minėtų ekologinės, techninės apsauginės želdinių funkcijų jie dar atlieka ir architektūrinę socialinę funkciją. Pastaraisiais metais atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad šalia žinomų klasikinių ekologinių žaliųjų plotų savybių (dulkių sulaikymas, oro švarinimas), jie turi didelę socialinę reikšmę. Nustatyta, kad žalieji plotai mažina stresą, veikia raminamai, mažina agresyvumą (Conway, 2000). Pasak F. E. Kuo ir kt. (2001), JAV universitete atliktų tyrimų rezultatai, parodė, kad apželdintuose miestų rajonuose nusikalstamumas 52 % mažesnis, negu neapželdintuose miesto vietose. O tai reiškia, kad galbūt miesto želdynai tikrai mažina agresiją ir ramina žmones. Visi želdiniai turi ir dekoratyvines savybes, tai yra žydėjimo trukmė, žiedų ir vaisių spalva, bei jų forma. Šios savybės nuolatos keičiasi įvairiais metų laikais, kartais net ir per dieną, priklausomai nuo apšvietimo ir oro sąlygų. Skleidžiamas želdinių kvapas taip pat gyventojams teikia psichologinio ir fizinio nuovargio šalinimą, bei pakelia nuotaiką po sunkios darbo dienos. Be to, pastaruoju metu vis didėja architektų domėjimasis naujomis biologinėmis architektūrinėmis technologijomis, kurios, galima sakyti, priverstų gyventojus sugrįžti prie natūralios gamtinės aplinkos. Želdiniai taip pat kaip tūriniai elementai sudaro erdves, išryškina ir papildo pastatų ir ištisų kompleksų architektūrą, padeda suvokti aplinkos mastelį. Želdiniai ne tik aktyviai dalyvauja urbanistinėje užstatymo kompozicijoje, bet ir patys formuoja įvairaus pobūdžio, dydžio ir paskirties erdves, mažina agresyvų urbanistinio komplekso poveikį aplinkai. Be to, želdiniai būna labai įvairių formų, spalvų ir faktūrų, skirtingais metų laikais jos keičiasi. Formuojant stambias erdves naudojami dideli medžiai, o mažoms – naudojamos medžių grupės bei pavieniai nedideli medžiai (Miknius, 2008). Todėl galima teigti, jei pasirinksime tikslų ir gerai apgalvotą želdinių savybių įvertinimą, tuomet bus galima kurti ilgaamžius, estetiškus, atsparius želdynus miestų teritorijose. 36

4.5. Kėdainių miesto ir rajono savivaldybės saugomos gamtinės teritorijos

Dėl nuolatinės žmogaus veiklos mus supantis gamtinis kraštovaizdis yra nuolat keičiamas, naikinamas, sukultūrinamas arba visai sukuriamas naujas kultūrinis kraštovaizdis, kuriame išlieka vis mažiau teritorijų, kur vyktų gamtiniai procesai. Todėl yra kuriamos ir steigiamos saugomos teritorijos. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (2001) saugomos teritorijos – tai sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Saugomose teritorijose yra ribojama ūkinė veikla, sudaromos sąlygos natūralių gamtinių procesų vystymuisi. Jose išlieka natūralesnis, turtingesnis ir įvairesnis gamtinis kraštovaizdis, kuris savo estetinėmis savybėmis kelia žmogui teigiamas emocijas. Didesnėje Kėdainių rajono dalyje plyti derlingos sukultūrintos lygumos. Vyrauja monotoniški melioruoti laukai be natūralių gamtinių bendrijų, tik kai kur paįvairinta pavienių medžių ar miškelių. Daugiau natūralių pievų išliko upių ir upelių slėniuose. Prie Nevėžio ir Šušvės upių yra užliejamų salpinių bei šlaitinių pievų, kur auga retų rūšių augalai ir gyvena reti gyvūnai. Į Kėdainių miesto teritoriją patenka tik du draustiniai, tai – Obelies kraštovaizdžio draustinis, kurio plotas yra 173 ha, arba 6,4 % miesto teritorijos ploto. Jame dar yra išlikę Obelies upės slėnyje natūralus gamtinis kompleksas. Antrasis – Dotnuvėlės kraštovaizdžio draustinis, jo plotas – 114 ha. Šio draustinio paskirtis – išsaugoti gamtinį kompleksą (miškus, lankas ir upės natūralią vagą). Visame Kėdainių rajone yra įteisinti keturi valstybiniai draustiniai, 26 – savivaldybės draustiniai, įregistruoti du gamtos paminklai (Pilsupių ir Vozbučių atodangos) ir šeši valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (Siponių ožakmenis, M. Daukšos ąžuolas, Lančiūnavos ąžuolas, Šaravų ąžuolas, Šventybraščio ąžuolai ir Nykio vinkšna) (8 pav.). Kėdainių rajone esantys draustiniai (5 priedas) svarbūs biologinės įvairovės, kraštovaizdžio vertybių, moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingų gamtos ir (ar) kultūros vietovių, jose esančių gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) išsaugojimo požiūriu. Kėdainių rajono savivaldybės draustiniuose gausu retųjų gyvūnų ir augalų. Šie draustiniai su valstybiniais apima beveik visas vertingiausias natūralias rajono teritorijas ir sudaro geras sąlygas unikalaus ir natūralaus kraštovaizdžio bei retųjų rūšių išlikimui.

8 pav. Saugomų teritorijų, esančių Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, skaičius (Kėdainių..., 2007b)

Biologinės įvairovės apsaugai išskiriamas ekologinis tinklas „NATURA 2000“, kuris jungia didžiausią svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijos koridorius, kitas buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas. Lietuvoje yra nustatyta biologinės įvairovės apsaugai svarbių teritorijų sistema pagal Europos Tarybos ekspertų parengtas ekologinių tinklų plėtros rekomendacijas, naudojantis naujausių šalyje atliktų biologinės įvairovės apsaugos darbų medžiaga. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų įstatymą (2001), Europos ekologinio tinklo „NATURA 2000“ teritorijose yra draudžiama arba ribojama veikla, galinti turėti neigiamą poveikį saugomoms natūralioms buveinėms, rūšių buveinėms ir saugomoms augalų bei gyvūnų rūšims. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina tinkamą buveinių ir rūšių būklę. Veikla turi būti vykdoma atsižvelgiant į konkrečius buveinių tipus ar rūšis, remiantis teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) gamtotvarkos planais. Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, remiantis Paukščių ir Buveinių direktyvomis, nustatytos biotos rūšių buveinės, sudarančios „NATURA 2000“ tinklą. Yra įsteigti ir trys biosferos poligonai (9 pav.), čia vykdoma regioninė ir nacionalinė aplinkos stebėsena kaip ypatingą geoekologinę svarbą turinčiose teritorijose.

9 pav. Kėdainių rajone įsteigtų biosferos poligonų plotai ha (Kėdainių..., 2007b)

Matyti, kad didžiausią plotą užima Dotnuvos – Josvainių miškų biosferos poligonas, nes užima 5781,86 ha plotą. Šio biosferos poligono steigimo tikslas buvo išsaugoti šių miškų ekosistemą, užtikrinti gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, propaguoti biologinės įvairovės išsaugojimo idėjas ir būdus. Apibendrinant saugomas teritorijas tiek Kėdainių mieste, tiek rajone, galima teigti, kad mieste šių teritorijų yra labai nedaug – tik du draustiniai, o visoje rajono teritorijoje jų tikrai netrūksta ir stengiamasi išlaikyti kuo natūralesnį ir žmogaus nepaliestą kraštovaizdį.

4.6. Kėdainių miesto ir rajono savivaldybės gamtinis karkasas

Nuo saugomų teritorijų yra neatsiejamas gamtinis karkasas, kuris užtikrina ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą bei gamtinius ryšius tarp jų. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (2001) gamtinis karkasas – tai vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. Jo paskirtis yra sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką, bei gyvūnų migracijai reikalingas teritorijas; saugoti natūralų kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; didinti rajono miškingumą; optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos bei žemės ūkio plėtrą. Gamtinį karkasą sudaro: a) geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, priekrantes, pelkynus, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines geosistemas ir 39 palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą; b) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės ir kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai; c) migraciniai koridoriai – slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos žemesnėse reljefo vietose esančios teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija (Lietuvos..., 2001). Kėdainių rajono gamtinis karkasas yra neatsiejama Lietuvos gamtinio karkaso dalis, formuojanti tiek rajono, tiek bendrai Lietuvos Respublikos bendrąją erdvinę koncepciją. Bendrai Kėdainių rajone lokalizuotos gamtinio karkaso dalys (10 pav.) užima apie 55 % teritorijos ploto. Jos persidengia su įvairaus apsaugos režimo konservacinėmis, intensyvaus ūkinio naudojimo, o vietomis ir su antropogeniškai aktyviomis (urbanizuotomis) teritorijomis (Kėdainių..., 2007b). Pačioje Kėdainių miesto teritorijoje gamtiniam karkasui priklauso Nevėžio, Obelies, Smilgos ir Dotnuvėlės upių slėniai, bei mažesni jų intakai kaip migracijos koridoriai.

10 pav. Kėdainių rajono savivaldybės gamtinio karkaso struktūra (Kėdainių..., 2007b) Pagal geosistemų, kurios atlieka ekokompensacines funkcijas, dydį ir svarbą gamtinio karkaso struktūrinės dalys skirstomos į europinės, nacionalinės, regioninės ir mikroregioninės reikšmės (Lietuvos..., 2001). Kėdainių rajone esančio Lietuvos Respublikos gamtinio karkaso elementai yra regioninės bei mikroregioninės reikšmės. Dauguma gamtinio karkaso teritorijų Kėdainių rajone jau turi vienokį ar kitokį saugomos teritorijos statusą ir joms taikomi atitinkami apsaugos rėžimai. O kitose gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio, žemės ūkio paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir 40 gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus (Kėdainių..., 2007b). Yra nustatytos ir gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo (naudojimo ir apsaugos) kryptys (formavimo tipai) (Kėdainių..., 2007b): 1) išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis; 2) palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas; 3) grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai. Pirmasis kraštovaizdžio formavimo tipas yra taikomas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose, išsaugojusiose ekologinio kompensavimo potencialą ir natūralų kraštovaizdžio pobūdį. Antrasis kraštovaizdžio formavimo tipas lokalizuotas mišrios žemės naudmenų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi miškų ir žemės ūkio naudmenos bei smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtinės struktūros miškuose. Trečiasis kraštovaizdžio formavimo tipas taikomas žmogaus veiklos, pirmiausia žemės ūkio, gerokai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo dėl netolygaus žemės naudojimo, pažeidžiant ekologinę pusiausvyrą, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavimų. Tai intensyvaus ūkininkavimo rezultatas, ypač skaudžiai palietęs dalį geoekologinių takoskyrų bei daugumos migracijos koridorių užimamas teritorijas. Tokie plotai Kėdainių rajono teritorijoje, sudaro apie 35 % dalį nuo visų gamtiniam karkasui priskiriamų teritorijų. Šiose teritorijose būtinas žemėnaudos sąskaidos didinimas įveisiant įvairaus dydžio želdinių juostas bei grupes ar masyvus, taip pat dirbtinų pelkių formavimas. Šiai zonai būtini didžiausi žemėnaudos struktūros pasikeitimai ir žemės dirbimo sistemos perorientavimo mastai. Siekiant užtikrinti Kėdainių miesto ir rajono kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, stiprinti ir palaikyti ekosistemų stabilumą, vykdyti renatūralizaciją ir pažeistų ekosistemų atkūrimą, didinti ir palaikyti Kėdainių miesto ir rajono biologinę įvairovę bei užtikrinti kraštovaizdžio patrauklumą, Kėdainių rajono savivaldybės teritorijos Bendrajame plane (2007) yra numatyti tokie sprendiniai: 1) gamtinio karkaso teritorijas tvarkyti vadovaujantis darnios plėtros principais, ir tarpusavyje derinant estetinius, kultūrinius bei ekologinius formavimo principus; 2) vykdyti gamtinio karkaso teritorijų rekultivacijos bei renatūralizacijos darbus, neutralizuoti, kitaip nukenksminti arba iškelti pramonės įmones ir mažinti vizualiai agresyvių objektų poveikį; 3) išskirti Kėdainių miesto ir rajono savitumus formuojančias gamtines aplinkos vertybes, garantuoti joms efektyvią apsaugą ir racionalų naudojimą; 41

4) gamtinio karkaso teritorijose draudžiama naujų pramonės įmonių, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai; 5) draudžiama naujų gyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų kvartalų statyba miškų, konservacinės, kitos – rekreacinės ir žemės ūkio paskirties teritorijose; 6) siekiant sustiprinti teritorijų ekokompensacines funkcijas, vykdyti aktyvios riboto ir silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso struktūrų plėtojimo priemones, teikiant prioritetą tų teritorijų apželdinimui mišku, miško parkų ir kitų rekreacinės bei ekologinės paskirties želdynų įveisimui ir darniam tvarkymui, ekologinei žemdirbystei; 7) didinti rajono miškingumą, atsižvelgiant į ekologinio kompensavimo poreikį. Apibendrinant gamtinio karkaso teritorijas pačiame Kėdainių mieste, galima teigti, kad šis miestas negali pasigirti didele šių teritorijų gausa, tačiau rajone jų yra gana nemažai. Bet, kad ir kaip būtų gaila pripažinti, realybė yra tokia, kad gamtinio karkaso teritorijų apsauga, tvarkymas, naudojimas ir planavimas ne visada yra vykdomas vadovaujantis Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Miškų bei kitais įstatymais ir norminiais dokumentais.

4.7. Želdynų formavimo patirtis

4.7.1. Miestų želdynų formavimo ypatumai

Kaip jau yra žinoma, kad Kėdainių rajono savivaldybė šiaurėje ribojasi su Radviliškio, rytuose – su Ukmergės, pietryčiuose – su Jonavos rajonais, todėl nuspręsta palyginti šių savivaldybių centrų žaliųjų teritorijų plotus su Kėdainių mieste esančiais želdynais. Radviliškis – miestas vidurio Lietuvos šiaurėje, apie 20 km į pietryčius nuo Šiaulių, apie 180 km nuo Vilniaus, 140 km nuo Kauno, 180 km nuo Klaipėdos. Radviliškio miesto seniūnijoje gyvena 19 883 gyventojai. Radviliškio miesto seniūnija užima 1 732,2 ha plotą. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras, įsikūręs pelkėtoje lygumoje (Radviliškio..., 2008). Radviliškyje daugiausiai dėmesio skiriama želdynams, esantiems arčiau miesto centro. O tolstant nuo miesto centro, esantys žalieji plotai intensyviam lankymui bei poilsiui nėra pritaikyti. Vykstant žemės nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą atstatymui, miesto teritorijoje formuojami nauji sklypai, labai dažnai kelia grėsmę esamų žaliųjų plotų struktūros vientisumo ir bendro naudojimo prieinamumo išsaugojimui (Radviliškio..., 2008). Didžioji dalis želdynų Radviliškio miesto teritorijoje dabartiniu metu sutinkami žemės ūkio paskirties žemėse, kurias atstovaudami, jie dalyvauja kaip savarankiški arba miesto želdynų sistemą (miesto gamtinį 42 karkasą) papildantys elementai. Žaliųjų plotų teritorijos sudaro ypatingai svarbią grandį visoje, o ypač centrinės Radviliškio miesto dalies žalių plotų sistemoje. Iš viso šiame mieste yra: 2 parkai, kurie užima 43,45 ha plotą ir kiti želdynai (4 kapinės) – 10,48 ha. Bendra suma želdynų ploto Radviliškio mieste – 53,93 ha, bendrajame miesto teritorijos balanse jie sudaro 3,11 %. Ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu itin svarbi Radviliškio, kaip pramoninio miesto žaliųjų plotų sistemos grandis – miškai. Miesto ribose esantys valstybinės reikšmės miškai užima 270,52 ha plotą. Visi miesto teritorijoje esantys valstybiniai miškai yra priskirti rekreacinių miškų grupei, miesto miškų ir miško parkų pogrupiams. Miesto miškams Radviliškio miesto teritorijoje tenka 127,35 ha, miško parkams – 143,17 ha. Apibendrinant Radviliškio miesto žaliųjų plotų teritorinį potencialą galima teigti, kad jis gana žemas, nes urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės – parkai ir kiti želdynai užima tik 53,93 ha plotą, tuo tarpu Kėdainių mieste – apie 385 ha. Ukmergė – miestas Aukštaitijoje, Vilniaus apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus ir 71 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Rytuose ribojasi su Kėdainių rajono savivaldybe. Ukmergės miesto seniūnijoje gyvena 23 450 gyventojų. Ukmergės miesto seniūnija užima 2045 ha plotą. Miestas yra apylinkių seniūnijos centras. Ukmergės mieste yra 4 parkai, 4 kapinės, 6 skverai, kurie suteikia žaliojo miesto įspūdį. Nemažai mieste esančių želdynų nėra inventorizuoti, todėl sunku nustatyti jų tikslų plotą miesto teritorijoje. Tačiau yra aišku, kad parkai nėra puikiai sutvarkyti ir trūksta lėšų jų sutvarkymui, tuo labiau, kad yra sprendžiami nuosavybės klausimai. Savivaldybės teritorijų planavimo specialistų iniciatyva yra rengiami parkų tvarkymo projektai, bei sprendžiami jų pritaikymo visuomenės poreikiams klausimai (Ukmergės..., 2008). Ukmergės miestas galėtų tapti daug patrauklesniu, jeigu būtų pakankamai skiriama dėmesio ir lėšų miesto želdynams, kurie sukuria miesto įvaizdį gyventojams ir atvykstantiems miesto svečiams. Preliminariais darbo autorės atliktais skaičiavimais, šiame mieste želdynų plotas su miško parkais yra apie 320 ha, todėl galima teigti, kad nedideliu skirtumu Ukmergės miesto želdynai plotas skiriasi nuo Kėdainių mieste esančio želdynų ploto. Jonava – miestas, esantis Kauno apskrityje, prie Neries, žemiau Šventosios žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Jonavos rajono centras. Pietryčiuose ribojasi su Kėdainių rajono savivaldybe. Mieste gyvena 33 178 gyventojai. Šis miestas užima 1 060 ha plotą. Remiantis Jonavos miesto teritorijos bendruoju planu (2009), tai mieste nėra nė vieno įteisinto želdyno. Tačiau Jonavoje įvairių žalių plotų nemažai, tai ir pakrantės, ir sudėtingo reljefo teritorijos, supančios miestą bei skaidančios jį. Bet šios realiai egzistuojančios žaliosios erdvės iki šiol nebuvo kaip reikiant inventorizuotos ir įteisintos. Atliktais pirminiais 43 potencialių želdynų teritorijų apskaičiavimais yra gautas 289,3 ha plotas Jonavos miesto teritorijoje, įskaičiuojant ir miško parkus. Atliktas kelių Vidurio Lietuvos miestų žaliųjų plotų palyginimas (4.7 lentelė). Remiantis Radviliškio (2008) ir Jonavos (2009) miestų bendraisiais planais, bei Ukmergės miesto viešosios turizmo infrastruktūros išvystymo galimybių studija (2008) buvo nustatyta, kad Kėdainiuose yra didžiausias želdynų plotas – apie 385 ha, palyginus jį su kaimyninių miestų želdynų plotais, o mažiausias – Radviliškyje (53,95 ha). 4.7 lentelė. Analizuojamų miestų želdynų plotai (Sudaryta autorės) Miestas Miesto plotas ha Želdynų plotas* ha

Kėdainiai 2696,78 385

Jonava 1060 289,3

Radviliškis 1732,2 53,95

Ukmergė 2045 320

* Preliminarūs duomenys, apskaičiuoti darbo autorės

Taip pat darbo autorės preliminariais paskaičiavimais buvo atliktas Vidurio Lietuvos miestų atskirųjų želdynų minimalių normų palyginimas vienam gyventojui (4.8 lentelė). Matome, kad didžiausi atskirųjų želdynų plotai tenkantys vienam gyventojui yra Kėdainių (31 m2/gyv.) ir Ukmergės (30 m2/gyv.) miestuose nors, žinoma, ne visi esami žalieji plotai yra visiškai tinkami rekreacinės paskirties želdynams įrengti. Dalį sunkiai prieinamų želdynų būtų tikslinga planuoti kaip apsauginius ar ekologinius želdynus. Mažiausias – 27 m2/gyv. atskirųjų želdynų plotas tenkantis vienam gyventojui yra, Radviliškyje ir Jonavoje. Tačiau pagal atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą: patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1 – 694, tenkina nustatytas minimalias normas vidutiniam miestui. 4.8 lentelė. Kėdainių miesto atskirųjų želdynų minimalių plotų palyginimas su kaimyniniais miestais (Sudaryta autorės) Miestas Gyventojų sk. Bendras želdynų Atskirųjų želdynų plotas* ha plotas** m2/gyv. Kėdainiai 32 000 98,62 31 Jonava 33 178 89,3 27 Radviliškis 19 883 53,95 27 Ukmergė 23 450 70,5 30 * Plotai be miško parkų ** Preliminarūs duomenys, apskaičiuoti darbo autorės 44

Pagal įsigaliojusį želdynų įstatymą (2008), privalu inventorizuoti visus miestuose esančius želdinius ir želdynus, įvertinti jų būklę, sukurti informacinę sistemą. Tas pats įstatymas įpareigoja nustatyti miestų parkų, skverų ir sodų sklypų ribas, šias teritorijas įregistruoti kadastre. Iki šiol dauguma skverų, parkų miestuose net neturi aiškių ribų. Tai pastebėta Ukmergės ir Jonavos miestuose, kad inventorizacija dar iki šiol nėra pilnai atlikta, o tai apsunkina šių miestų žaliųjų plotų analizę. Taigi atlikus preliminarų Vidurio Lietuvos miestų želdynų plotų palyginimą paaiškėjo, kad Kėdainiuose želdynų plotas yra didžiausias, nes šiame mieste inventorizacija daryta gana nesenai – 2010 metais, o Ukmergėje ir Jonavoje želdynų inventorizacija nėra pilnai įvykdyta, todėl šiuose miestuose žalieji plotai nėra labai tikslūs ir konkretūs.

4.7.2. Želdynų formavimas Latvijos miestuose

Nors Lietuvos miestai dažnai įvardijami kaip vieni žaliausi Europoje, tačiau mokslininkai pastebi, kad daugeliu atvejų žaliosios zonos nėra įrengtos ir pritaikytos visuomenės poreikiams arba įrengtos netinkamai. Europos miestuose medžiams sodinti yra naudojamos sudėtingos technologijos, apsaugančios ir patį augalą, ir gatvių dangas. Medis pirmiausia sodinamas į specialų konteinerį. Jame šaknys apsaugomos nuo šalia esančių komunikacijų, joms užtikrinamos geros sąlygos augti, nes klojant gruntą, tiesiant gatves ir šaligatvius, aplinkiniai žemės sluoksniai dėl vibracijos iki 70 cm gylio yra stipriai suspaudžiami. Augalo šaknys priverstos sunkiai skverbtis gilyn į labai sutankintą gruntą, o konteineryje dirva lieka puri. Tam, kad šaknys neiškiltų į paviršių ir neišvartytų dangos sluoksnio, dedamos apsauginės plokštės. Jos nekenkia augalui ir apsaugo gatvę. Gaila, bet Lietuvoje dar neprigijo tokios naujos technologijos, nes yra palyginti brangios. Kita vertus – vėliau, taisant miestų gatves ar keičiant dėl blogų sąlygų nunykusius medžius, išleidžiama dar daugiau pinigų. Tačiau kol kas Lietuvos miestuose, tiek ir Kėdainiuose, apie tai negalvojama. Kėdainių miestas, kuriame atskirųjų želdynų vienam gyventojui tenka 31 m2/gyv., tačiau ne visi esami žalieji plotai yra tinkami rekreacinės paskirties želdynams įrengti. Dalis yra sunkiai prieinami želdynai, kurie neturi potencialo pritraukti lankytojų. Mieste esantys želdynai užima apie 385 ha plotą, iš to ploto, esantys septyni parkai užima 65,23 ha, tai tikrai nėra labai didelė teritorija, tačiau, kad ir kaip būtų liūdna pripažinti yra tiesa viena – kad parkai yra apleisti, netinkamai prižiūrimi. Miesto valdžios atstovai, įmonės, atsakingos už 45 miesto želdynus, turėtų nepamiršti, kad želdynai turi būti ne tik gražios ir patrauklios, bet ir žmonių poilsiui tinkamos vietos. Tuo tarpu Latvijoje esančiuose miestuose: Jūrmaloje vienam gyventojui tenka želdynų 180 m2/gyv., Cėsyje – 173 m2/gyv., Ventspilije – 252 m2/gyv. Žiūrint į tokius skaičius akivaizdu, kad Latvijos miestuose želdynų plotas, tenkantis vienam gyventojui, yra žymiai didesnis negu Kėdainių mieste. Šiuose miestuose želdynams, o ypač parkams yra skiriamas gana didelis dėmesys, kadangi parkai turi savo istorinę vertę, kurią norima išsaugoti ateities kartoms kaip paveldo objektus. Netgi, kai kurie mokslininkai teigia, kad žmonių gyvenimo pėdsakai, darbo ir asmeninės istorijos pėdsakai lieka ne tik miestų statiniuose, bet ir parkuose, skveruose. Ir dėl to, parkuose saugomi tam tikri objektai, kad būtų išlaikoma ta istorinė atmosfera, kuri tvyro parkų aplinkoje. Visuomenei keičiantis, keičiasi požiūris į miestą bei jo formavimą, į tradicijas bei principus, pagal kuriuos reikia jį plėtoti. Kintant sampratai, lemiančiai miestų išvaizdą, atsiranda naujų viešųjų erdvių tipų ir potipių, transformuojasi seni. Viešoji erdvė yra ilgo ir organiško miestų bei pačios visuomenės formavimosi rezultatas (Malakauskienė, 2012). Todėl, darbo autorės nuomone, reikėtų imti Kėdainiams pavyzdį ir atkreipti dėmesį į tokių miestų patirtį tvarkant ir tausojant savo želdynus, nes kiekvieno miesto viešųjų erdvių formavimo tradicija yra tokia pat sena kaip ir pats miestas.

4.8. Kėdainių miesto želdynų plėtra

4.8.1. Kėdainių miesto želdynų SSGG analizė

Darbe atlikta Kėdainių miesto želdynų sistemos stiprybių, silpnybių, grėsmių, galimybių analizė. Atkreiptas dėmesys į šiuo metu su miesto želdynų plėtra susijusius klausimus. STIPRYBĖS 1. Patogi geografinė miesto padėtis, nes Kėdainiai yra Lietuvos centre, Vidurio Lietuvos žemumoje, abipus Nevėžio upės. 2. Gausu gamtos išteklių, miestas turi nemažą plotą želdynų, pritaikytų rekreacijai. 3. Didelę įtaką palankiai rekreacijos plėtrai turi Nevėžis su savo intakais, kurie formuoja rekreacinių vietovių geografiją. 4. Gausus kultūros ir gamtos paveldo objektų skaičius, pavyzdingai sutvarkytas senamiestis Kėdainių miestą daro patrauklų atvykstantiems turistams. 46

5. Kėdainių mieste vienam gyventojui tenka beveik 31 m2 atskirųjų želdynų ploto, tai labai geras rodiklis, nes jis yra didesnis už nustatytą minimalią normą. SILPNYBĖS 1. Mažėjantis gyventojų skaičius, tai reiškia, kad didėja emigracija į kitus miestus ar net į užsienį. 2. Didžiausią rekreacinį potencialą turintys Kėdainių dvaro parkas ir Babėnų rekreacinis miškas nėra tinkamai prižiūrimi. 3. Kėdainių miesto ir rajono teritorijoje nėra teikiamos stovyklavietės ar kempingo paslaugos, kurios užkerta kelią lankytis turistams, gaunantiems mažesnes pajamas arba mėgstantiems aktyvesnį poilsį gamtoje. 4. Šalia miesto, pramonės rajone vis didėjantis fosfogipso kalnų plotas – unikalus reiškinys Lietuvoje, tačiau nėra teigiamas veiksnys miesto aplinkos oro kokybei. 5. Miesto ribose būtina pilnai įrengti ir sutvarkyti jau esamus želdynus. GRĖSMĖS 1. Jei ir toliau nebus skiriama pakankamai dėmesio bei lėšų mieste didelį rekreacinį potencialą turintiems želdynams, tai sudarys dar didesnes sąlygas jų nykimui. 2. Jei nebus atsižvelgta į turistų poreikius, tai mažės į miestą užsukančių svečių skaičius. 3. Pakankamai mažai naudojami vandens telkiniai, upių slėniai, šlaitai, kurie galėtų tapti svarbiausiomis miesto kompozicijos ašimis – elementais ar akcentais. 4. Dėl nepakankamo dėmesio ir finansavimo nyksta svarbūs kultūros paveldo objektai. GALIMYBĖS 1. Galimybė turizmo reikmėms panaudoti esantį oro uostą, kuris galėtų būti taikomas pažintiniams skrydžiams po apylinkes bei pramogoms. 2. Išlaikyti esamą miesto ir apylinkių želdynų struktūrą bei tinkamai prižiūrėti miesto teritorijoje esančius parkus. 3. Pritaikyti kultūrinius išteklius turizmo veiklai, siekiant optimaliai naudoti gamtos ir kultūros paveldą. 4. Dalį sunkiai prieinamų želdynų, kurie netinkami rekreacijai ir turizmui, tikslinga planuoti kaip apsauginius ir ekologinius želdynus.

Apibendrinant Kėdainių miesto želdynų sistemos SSGG, galima teigti, kad šio miesto stiprioji pusė yra želdynų, pritaikytų rekreacijai, gausumas. Be to, miesto gyventojui tenka 31 m2 atskirųjų želdynų ploto, o tai yra labai geras rodiklis, kuris yra didesnis negu nustatytos minimalios normos vidutiniams miestams. 47

Silpnoji pusė – didžiausią potencialą turintys miesto želdynai: Kėdainių dvaro parkas ir Babėnų rekreacinis miškas nepakankamai prižiūrėti, gana apleisti, jų tvarkymui skiriama mažai lėšų. Taip pat nepilnai įrengti bei sutvarkyti ir kiti miesto želdynai: skverai, likusieji jauni parkai. Pagrindinė grėsmė – pakankamo dėmesio ir lėšų trūkumas žaliųjų plotų tvarkymui, šios sąlygos gali įtakoti želdinių būklės blogėjimą. Numatant Kėdainių miesto želdynų apsaugos ir plėtros galimybes, siūloma želdynus, kurie yra netinkami rekreacijai ar turizmui, priskirti ekologinei apsauginei funkcijai. Taip pat savivaldybės, želdynus tvarkančių institucijų ir gyventojų pastangomis turi būti stengiamasi išlaikyti tinkamą želdynų struktūrą mieste, turi būti tinkamai prižiūrimi miestą puošiantys parkai.

4.8.2. Kėdainių miesto želdynų plėtros perspektyvos

Kėdainių miestas – vidurio Lietuvos regioninis centras, kuris gali puikiai išnaudoti geografinės padėties teikiamus pranašumus, turintis išplėtotą modernią transporto sistemą bei infrastruktūrą, patrauklus verslui. Nustatyta, kad miestas turi ir savo minusų, remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2013 m. gegužės 5 d. įsivyravus sausiems orams ir sustiprėjus vėjui, kietųjų dalelių koncentracija Kėdainiuose vidutinė paros KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę, triukšmo lygis taip pat viršija maksimalų garso slėgio lygį – 45 dBA. Kad šiuos minusus panaikinti reikia pasitelkti želdynus ir želdinius, kurie kaip jau yra žinoma atlieka ne tik estetinę mieste funkciją. Kėdainių miesto daugiabučių kiemuose reikėtų daugiau įrengti žaliųjų zonų, kurios sumažintų triukšmo, dulkėtumo ir kitas dažnai miestuose iškilusias problemas – stoka vaikų žaidimo aikštelių ir pan. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Kėdainių miesto gyventojai yra tik iš dalies patenkinti želdynų priežiūra ir būkle mieste, tai daugiausiai liečia parkus. Kėdainių parkuose reikėtų įrengti daugiau vaikų žaidimų ir sporto aikštelių, pasivaikščiojimo ir pažintinių takų, kurių ypač trūksta Ąžuolyno, Jaunimo, Skongalio parkuose. Kita problema yra parkų apšvietimas, suolelių ir šiukšliadėžių trūkumas, nešienaujama žolė. Darbo autorės nuomone, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas skverų ir parkų rekreacinėms funkcijoms pagerinti, poilsiui skirto inventoriaus būklės kokybės tobulinimui. Tiek gyventojai, tiek miesto svečiai nurodė, kad jie dažniausiai lankosi Kėdainių dvaro parke, kuris yra mieste didžiausias (46,39 ha). Reikia pripažinti, kad želdynai nuo seno buvo pagrindinė jungiamoji dvaro sodybos teritorijos dalis. Vykstant urbanizacijos procesams, 48 dvarų sodybų želdynai dažnai virsdavo grandimi, siejančia sodybą su aplinka. Želdynai, supantys dvarų sodybas, sudarė palankesnes sąlygas jų išsaugojimui, švelnino neigiamą besikeičiančios aplinkos poveikį, padėjo atskleisti sodybų istorinį, kultūrinį potencialą. Pasak, J. Vitkuvienės (2006) šiandieninės urbanistinės aplinkos kontekste kompoziciniu požiūriu dvarų sodybų želdynai gali turėti tokią reikšmę (11 pav.): a) aktyvūs – miesto erdvinės sandaros elementai, nustatantys urbanistinių struktūrų formavimo kryptis, kompozicinius orientyrus, dominuojantys miestovaizdyje, b) pasyvūs – miesto erdvinės sandaros elementai, tai estetiniu, ekologiniu, ekonominiu ar kt. požiūriais reikšmingi želdynai, siejami su dvarų paveldu bei savo išskirtinėmis savybėmis papildantys miesto aplinką, c) neturi jokios įtakos, formuojant urbanistinę aplinką.

11 pav. Dvarų želdynų vaidmuo urbanistinės aplinkos kontekste (Vitkuvienė, 2006)

Kėdainių dvaro parko (12 pav.) želdynus galima būtų įvardinti kaip pasyvius želdynus, nes jie neturi lemiamos įtakos formuojant urbanistines struktūras, tačiau yra respektuojami planavimo procese. Nustatyta, kad dvaro sodybos parko būklė yra patenkinama, nors yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip kompleksinis objektas. Jis šiuo metu yra apleistas, visur gausu menkaverčio trako, nešienaujamos vejos, nešienaujamos ir užžėlusios Dotnuvėlės upelio pakrantės, apleista didžioji vasaros estrada, poilsio aikštelės. Gaila, bet tenka pripažinti, kad yra tvarkoma tik šalia vartų esanti parko dalis, šalia mažosios vasaros estrados, kur vasarą vyksta miesto įvairios šventės. Kėdainiuose siekiant plėtoti turizmą, tikrai vertėtų susirūpinti šio kultūros paveldo objekto priežiūra. Šį parką galima būtų suskirstyti tarsi į tris zonas: reprezentacinę, aktyvaus ir ramaus poilsio, ir taip pritraukti dar daugiau lankytojų į šį parką, ne tik švenčių metu, bet ir 49 eilinę dieną, tiesiog pasivaikščioti ir pasigrožėti kraštovaizdžiu, ar praleisti savaitgalio popietę su vaikais. Reprezentacinė zona – pietinė parko dalis, labai gerai apžvelgiama, važiuojant ar einant pėsčiomis, viena pagrindinių miesto gatvių – J. Basanavičiaus. Šioje parko dalyje yra išlikusi pagrindinė kelio trasa, vedanti į dvaro sodybos centrą, restauruoti senieji parko vartai. Šiuo metu buvusių rūmų vietoje įrengta mažoji vasaros estrada, o partero vietoje – aikštė. Šioje zonoje, kuri yra, galima sakyti, viena iš pagrindinių, tai galima būtų ir įrengti gėlynus, kurie šiltuoju metu laiku, suteiktų gražiausių spalvų gamas, žaliame dvaro parko fone. Aktyvaus poilsio zona – ši zona apima centrinę dvaro parko dalį, nuo lauko teniso aikštynų iki minareto. Į šią zoną galima patekti iš reprezentacinės ir teniso aikštynų, taip pat keliu, einančiu rytinėje pusėje išilgai geležinkelio linijos. Galima būtų atkurti principinį parko takų, kelių tinklą, kuriuo galėtų naudotis tiek pėstieji, tiek dviratininkai. Naujai įrengti apšvietimą, atkuriant senąsias parko šviestuvų dalis, taip sukuriant bent šiek tiek parkui praeities vaizdą. Ramaus poilsio zona – šiaurinė parko dalis, persilieja su natūraliais Dotnuvėlės upelio pakrantės želdynais. Tai rekreacinį potencialą turinti teritorija, kurioje galima įrengti ramaus poilsio rekreacinę infrastruktūrą, palaikant ir saugant natūralią upelio pakrantės ekosistemą.

12 pav. Kėdainių dvaro parko schema (Lietuvos..., 2013)

Žinoma, nereiktų pamiršti ir kitų mieste esančių parkų, kuriuos taip pat galima būtų panaudoti kaip rekreacinės traukos objektais – Smilgos, Jaunimo, Skongalio, Ąžuolyno, Vytauto, Šv. Jurgio bažnyčios parkai. Reikia panaudoti ir pro Kėdainius tekančią didžiausią Vidurio Lietuvos upę Nevėžį, kurio pakrantės nėra pakankamai integruotos į miesto struktūrą ir per mažai išnaudojamos rekreacijos tikslais. Plėtojant Kėdainių miesto poilsio zonas, galima būtų įrengti paplūdimį ar maudykles, kurių mieste tikrai trūksta, nes, esanti maudyklė prie Obelies upės, tikrai apleista ir neprižiūrima. 50

Miesto gyventojų poilsiui ir laisvalaikiui svarbios ne tik mieste, bet ir šalia jo esančios rekreacinės teritorijos. Pagrindinius priemiesčio rekreacinės aplinkos išteklius sudaro vertingą gamtos bei kultūros paveldą turinčios vietovės, rekreaciniai miškai, stambesni, poilsiavimui tinkantys paviršinio vandens telkiniai. Rekreacinių teritorijų sistemą Kėdainių mieste sudaro miesto bendro naudojimo želdynai – parkai, skverai; paviršinio vandens telkiniai; sporto aikštynai bei kitos miesto visuomenės bendrojo naudojimo teritorijos. Kėdainių miesto teritorijoje esančių gamtinių rekreacijai skirtų išteklių nėra daug, daugeliu atvejų rekreacinės teritorijos sutampa su miesto želdynų teritorijomis. Todėl šioms teritorijoms reikalingos tinkamos apsaugos ir tvarkymo priemonės bei priežiūros darbai, kurių labai trūksta, norint išsaugoti ir plėsti miesto želdynų sistemą, pritraukiančią kuo daugiau miesto svečių ir gyventojų į šias teritorijas.

5. ANKETINĖS APKLAUSOS ANALIZĖ

Norint išsiaiškinti ir sužinoti Kėdainių miesto želdynų sistemos būklę miesto, rajono gyventojų ir iš kitų miestų apsilankančių žmonių akimis buvo atlikta anketinė apklausa. Parengta ir išplatinta anketa “Kėdainių miesto želdynai“ (1 priedas). Šioje apklausoje buvo pateikti jau paruošti atsakymų variantai, o atsakant į kai kuriuos klausimus respondentai galėjo įrašyti savo nuomonę ir atsakymą atviro tipo klausimuose. Anketoje buvo pateikta septyniolika klausimų, iš kurių penki buvo atviro tipo. Pirmieji penki pateikti klausimai buvo bendro pobūdžio, siekiant sužinoti informaciją apie respondentą: amžius, lytis, išsilavinimas, profesija ir gyvenamoji vieta. Likusieji klausimai buvo pateikti būtent apie Kėdainių miesto želdynus: kokia respondentų nuomonė apie jų būklę, tvarkymą, kas turėtų būti atsakingas už juos ir kiti su želdynais susiję klausimai. Buvo apklausti 75 respondentai. Visi jų atsakymai buvo susisteminti ir aptarti gauti šios anketinės apklausos rezultatai. Apklaustųjų respondentų amžius – nuo 19 iki virš 60 metų. Amžius buvo suskirstytas į grupes (13 pav.).

13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių % Aiškiai matyti, kad daugiausiai respondentų buvo nuo 19 iki 24 metų amžiaus, tai yra 17 iš 75 respondentų, jie sudarė net 22,7 % visų atsakinėjančių asmenų. Sekanti amžiaus grupė, kuri sudarė 20 % apklaustųjų – tai yra 15 respondentų, buvo 25 – 29 metų. Na, o mažiausiai buvo 60 ir daugiau metų turinčių respondentų – tik 7, jie sudarė 9,3 %. Į anketoje pateiktus klausimus atsakinėjo: 20 vyrų – jie sudarė 26,7 %, moterų – 55 – (73,3 %) visų atsakinėjančių. Taigi, iš šių duomenų matyti, kad dauguma respondentų buvo moteriškos lyties atstovės. Anketoje respondentai turėjo nurodyti ir savo išsilavinimą (14 pav.).

14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą %

Matome, kad daugiausiai 40 %, tai yra 30 respondentų atsakinėjo į anketą, turintys aukštąjį išsilavinimą, 30,7 % – turintys aukštąjį neuniversitetinį (23 respondentai), 17,3 % (13 respondentų) – turintys vidurinį, šį variantą daugiausiai nurodė studentai, kurie dar neturi aukštojo ar aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo. 1 respondentas buvo tik su pagrindiniu išsilavinimu (1,3 %). Anketoje respondentams reikėjo nurodyti, kur jie gyvena (15 pav.): ar Kėdainių mieste, ar rajone, ar kitame mieste, rajone.

15 pav. Pasiskirstymas respondentų pagal gyvenamąją vietą %

Dauguma buvo iš Kėdainių rajono – 41 respondentas (54,7 %), 16 respondentų (21,3 %) atsakė, kad yra iš Kėdainių miesto ir 17 (22,7 %) respondentų pažymėjo, kad yra iš kitų miestų ir rajonų. Nuo šeštojo klausimo prasidėjo respondentų apklausa jau konkrečiai susijusi su želdynais. Norint sužinoti ar respondentai žino kas yra želdynai, buvo suformuluoti du atsakymų variantai – vienas teisingas, o kitas neteisingas. 53

42 respondentai (56 %) pasirinko teisingą atsakymą ir žino kas yra želdynai, 32 atsakinėjantys asmenys (42,7 %) atsakė neteisingai. Taigi, apibendrinant galima sakyti, kad dauguma respondentų žino ir suvokia, kas yra želdynai, nes pasirinko teisingą atsakymą, kad želdynas yra ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Apklausa taip pat buvo norima sužinoti, kokias funkcijas gyventojų nuomone atlieka želdynai (16 pav.).

16 pav. Respondentų pasiskirstymas (%) pagal jų suvokimą, kokias funkcijas atlieka želdynai

Kad želdynai atlieka tik ekologinę funkciją, tokį variantą pasirinko 15 respondentų (20 %), techninę apsauginę, architektūrinę socialinę – pasirinko net 49 respondentai (65,3 %). Apibendrinant, reikia pripažinti, kad nedaug apklaustųjų – tik 10 respondentų (13,3 %) mano, jog želdynai gali atlikti ir ekologinę, ir techninę apsauginę, ir architektūrinę socialinę funkcijas. Siekiant sužinoti, kiek svarbūs miesto želdiniai gyventojams, atlikus apklausą paaiškėjo, kad želdiniai labai svarbūs 23 gyventojams (30,7 %), svarbūs – 45 gyventojams (60 %) ir visai nesvarbūs – 7 respondentams (9,3 %). Taip pat buvo norima sužinoti, kokia respondentų nuomonė dėl želdinių pakankamumo Kėdainių mieste. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad dauguma respondentų – 37 (49,7 %) nurodė, kad mieste nepakanka želdinių, 26 – mano, kad pakanka ir 11 (14,7 %) respondentų pasirinko variantą, kad nežino. Taigi akivaizdu, kad ne tik gyventojai, bet ir miesto svečiai mano, kad šiuo metu tikrai nėra pakankamai Kėdainių mieste želdinių. Darbo autorės nuomone, Kėdainių rajono savivaldybės atstovai, atsakingi už želdinius, turėtų imtis visų įmanomų priemonių kuo daugiau apželdinti ir suprojektuoti žaliųjų zonų mieste. 54

Dešimtuoju anketoje pateiktu klausimu buvo norima sužinoti gyventojų nuomonę, kas jų manymu turėtų rūpintis miesto želdynais (17 pav.).

17 pav. Respondentų nuomonė (%) kas turėtų rūpintis Kėdainių miesto želdynais

Matome, kad didžioji dalis net 46 respondentai, tai yra 61,3 % išreiškė savo nuomonę, kad miesto želdynais turėtų rūpintis savivaldybė. 26 respondentai mano, kad tai turėtų daryti ir savivaldybė, ir gyventojai. Sekančiame klausime respondentai atsakė, ar yra patenkinti želdynų priežiūra mieste. Susumavus visus atsakymus paaiškėjo, kad dauguma 42 (56 %) respondentai yra patenkinti tik iš dalies želdynų priežiūra. Yra patenkinti atsakė 32 (42,7 %) respondentai, o vienas respondentas išreiškė savo nuomonę, kad yra nepatenkintas. Taip pat šioje anketoje buvo norima sužinoti, kuriame iš septynių Kėdainių miesto parkų dažniausiai lankosi gyventojai ir miesto svečiai (18 pav.).

18 pav. Dažniausiai respondentų lankomi Kėdainių miesto parkai % Dauguma respondentų nurodė, kad lankosi Kėdainių dvaro parke – 46 respondentai (61,3 %), antroje vietoje pagal lankomumą – Smilgos parkas – 7 respondentai (9,3 %), trečiasis – Ąžuolyno parkas – 3 respondentai (4 %) ir ketvirtoje – Jaunimo (Gegučių) parkas – 2 respondentai (2,7 %). 55

Bet nemaža dalis 17 (22,7 %) apklaustųjų nurodė, jog visai nesilanko miesto parkuose. Respondentai buvo klausiami ir kaip dažnai jie lankosi miesto parkuose, iš nurodytų jų atsakymų (5.1 lentelė) akivaizdu, kad retai (1 – 3 kartus per metus), nes šį atsakymą nurodė 21 respondentas (28 %), o labai dažnai (2 – 3 kartus per savaitę), nurodė tik 6,6 % respondentų. 5.1 lentelė. Respondentų lankymosi miesto parkuose dažnumas (Sudaryta autorės) Atvejai Respondentų skaičius Respondentų dalis nuo vnt. bendro apklaustųjų skaičiaus % Labai dažnai (2 – 3 kartai per savaitę) 5 6,6 Dažnai (2 – 4 kartai per mėnesį) 6 8 Vidutiniškai (apie 1 kartą per mėnesį) 11 14,7 Retai (1 – 3 kartus per metus) 21 28 Labai retai 15 20 Nesilanko parkuose 17 22,7

Siekiant sužinoti, kaip respondentai vertina Kėdainių mieste esančių parkų būklę, jiems anketoje buvo pateikta vertinimo lentelė. Iš respondentų atsakymų matyti (5.2 lentelė), kad parkų teritorijų sutvarkymą daugiausiai respondentų (37,3 %) įvertino gerai; parkų takų dangą įvertino vidutiniškai 44 % apklaustųjų; 42 % gyventojų suoliukų pakankamumą parkuose įvertino vidutiniškai; miesto parkų apšvietimą – vidutiniškai; oro švarumo parkuose įvertinimą nurodė vidutinį. 5.2 lentelė. Kėdainių parkų būklės įvertinimas, respondentų dalis procentais (Sudaryta autorės) Parkų sąlygos ir objektai Būklė labai gera gera vidutiniška bloga labai bloga Teritorijos sutvarkymas 10,7 37,3 32 2,7 0 Takų danga 0 26,7 44 9,3 2,7 Suoliukų pakankamumas 0 14,7 42,7 21,3 4 Apšvietimas 0 18,7 30,7 22,7 10,7 Oro švarumas 6,7 24 44 6,7 1,3

Respondentai galėjo išreikšti savo nuomonę ir apie mieste esančius gėlynus, kurie jiems patraukliausi. Kai kurių gėlynų schemos yra įdėtos į šio darbo 2; 3; 4 priedus. Vis dėlto, susisteminus visus rezultatus matyti (19 pav.), kad patraukliausius gėlynus mieste irgi ne visi respondentai nurodė – 5 visiškai nenurodė jokio gėlyno, tai yra 6,7 % iš visų 75 respondentų. 56

19 pav. Respondentų nuomone (%) patraukliausi Kėdainių miesto gėlynai

Na, o tarp tų respondentų, kurie nurodė, tai daugiausiai patrauklus yra prie Nevėžio upės įrengtas gėlynas „Saulė“ – jį pažymėjo 26,7 % respondentų, nedaug nusileido ir gėlynas įrengtas J. Basanavičiaus g. prie savivaldybės pastato – jį pažymėjo 25,3 % apklaustųjų, o trečioje vietoje – Smilgos g. gėlynas – 24 %. Taip pat respondentai įvertino Kėdainių mieste esančių gėlynų būklę ir savybes (5.3 lentelė). Gyventojai mano, kad gėlynų sutvarkymas – geras, nes gerai įvertino 41,3 %, tai yra 31 respondentas; unikalumą daugiausiai (46,7 %) respondentų įvertino taip pat gerai; derėjimą prie miesto aplinkos 48 % respondentų taip pat įvertino gerai; gėlynų apšvietimą 46,7 % respondentų įvertino vidutiniškai; gėlių asortimentą daugiausiai (44 %) respondentų – gerai. 5.3 lentelė. Kėdainių gėlynų būklės įvertinimas, respondentų dalis procentais (Sudaryta autorės) Gėlynų savybės Būklė labai gera gera vidutiniška bloga labai bloga Teritorijos sutvarkymas 36 41,3 14,7 0 0 Unikalumas 14,7 46,7 21,3 9,3 0 Derėjimas prie miesto aplinkos 17,3 48 24 2,7 0 Apšvietimas 8 25,3 46,7 8 4 Gėlių asortimentas 12 44 28 8 0

Respondentai buvo klausiami, kur labiausiai mėgsta ilsėtis, pasivaikščioti. Pagal gautus atsakymus paaiškėjo, kad dauguma asmenų renkasi kaimą, o ne mieste esančius parkus, skverus ir pan., nes net 45 gyventojai (60 %) nurodė, kad jiems geriausias poilsis yra atokiame kaime. O antroje vietoje pagal respondentų atsakymus buvo nurodyti – parkai, juos pasirinko 22 respondentai (29,3 %), o mažiausiai – tik 8 respondentai – pasirinko skverus. 57

Na ir paskutiniuoju anketos klausimu buvo siekiama sužinoti respondentų nuomonę kaip jie vertina Kėdainių miesto mažosios architektūros elementus. Dauguma 65 respondentai, tai yra 86,7 % apklaustųjų nurodė, kad mažosios architektūros elementai dera prie Kėdainių miesto aplinkos ir architektūros, o 10 respondentų – 13,3 %, atsakė, kad neturi nuomonės apie tai. Apibendrinant visą anketinę apklausą, galima teigti, kad respondentai gana sąžiningai atsakė į anketoje pateiktus klausimus, tik kai kurių klausimų neatsakė maža dalis apklaustųjų asmenų. Bet apibendrinus rezultatus, nustatyta Kėdainių miesto ir rajono gyventojų bei užsukančių svečių nuomonė apie Kėdainių miesto želdynų sistemą, jos tvarkymą ir būklę. Dauguma respondentų (56 %) yra tik iš dalies patenkinti želdynų priežiūra mieste, patenkinamai vertina esančius gėlynus. Į tai turėtų atsižvelgti gėlynus prižiūrinčios įstaigos bei miesto valdžios atstovai. Reikia rūpintis ir deramai prižiūrėti miesto želdynų sistemą.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Didžiausi miesto želdynai suformuoti abipus Dotnuvėlės upelio – Kėdainių dvaro parkas bei miesto teritorijos gale – Babėnų rekreacinis miškas, o likę mažesni žalieji plotai, išdėstyti po visą miesto teritoriją. Neatskiriama želdynų kompozicijos dalis – gėlynai, suformuoti miesto pagrindinėse gatvėse, senamiestyje, kapinėse ir prie paminklų. Prie didžiausią rekreacinį potencialą turinčių teritorijų galima priskirti Kėdainių dvaro parką (46,39 ha) ir Babėnų rekreacinį mišką (286,38 ha). Be šių želdynų mieste dar yra šeši parkai, skverai, aikštės, kapinės. Mieste taip pat nemažą teritoriją užima ir gėlynai (567,5 m2), kurie yra neatsiejamas želdynų kompozicijos elementas. Šie gėlynai Kėdainių mieste suskirstyti į tris grupes: 1) gėlynai kapinėse ir prie paminklų; 2) gėlynai senamiestyje; 3) gėlynai pagrindinėse miesto gatvėse. Atlikus anketinę apklausą, paaiškėjo, kad dauguma respondentų (56 %) yra tik iš dalies patenkinti želdynų priežiūra, tvarkymu, patenkinamai vertina ir esančius gėlynus. Kėdainių dvaro parkas, nors ir įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau jis nėra pakankamai prižiūrimas, visur gausu menkaverčio trako, nešienaujamos vejos, apleista didžioji vasaros estrada, poilsio aikštelės. Yra tvarkoma tik šalia vartų esanti parko dalis, kur vyksta įvairios miesto šventės. Norint išsaugoti mieste esančius želdynus, reiktų skirti jiems pakankamai lėšų, dėmesio priežiūrai, tvarkymui:  Dalį sunkiai prieinamų želdynų, mažai tinkamų rekreacijai, galima būtų planuoti kaip apsauginius ar ekologinius;  Miesto daugiabučių kiemuose daugiau įrengti žaliųjų zonų, kurios sumažintų triukšmo, dulkėtumo ir kitas problemas;  Esančiuose parkuose įrengti daugiau pasivaikščiojimo ir pažintinių takų, vaikų žaidimo ir sporto aikštelių;  Pasirūpinti parkų apšvietimu, suoleliais ir šiukšliadėžėmis, reguliariai šienauti žolę;  Plėtojant Kėdainių miesto poilsio zonas, galima būtų įrengti paplūdimius, kurių tikrai trūksta. Tinkamai pritaikant apsaugos, tvarkymo, priežiūros priemones, skiriant pakankamai lėšų, galima išsaugoti ir plėsti Kėdainių miesto želdynų sistemą, pritraukiančią kuo daugiau miesto svečių, ir žinoma, sukuriant sveiką aplinką ir jaukią atmosferą miesto gyventojams. 59

LITERATŪRA

1. BURINSKIENĖ, M.; JAKOVLEVAS - MATECKIS, K.; ADOMAVIČIUS, V. ir kt. Miestotvarka: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2003. 2. COLEY, R.; KUO, F.; SULLIVAN, W. Where does community grow? The social context created by nature in urban, housing planning. Iš: Environment and Behavior. 1997, No. 29, p. 468 – 494. 3. CONWAY, H. Parks and peoples: the social functions. The regeneration of public parks, 2000. 4. DLUGAUSKAITĖ, A. Vilniaus miesto želdynų sistemos formavimas. Magistro darbas. . 5. GASIŪNAS, V.; STRUSEVIČIUS, Z. Aplinkos apsauga Kėdainiuose. Kaunas – Kėdainiai: Lututė, 1999. 6. 2011 m. gyventojų surašymo rezultatai. Lietuvos statistikos departamentas, 2012. [interaktyvus]. [žiūrėta 2013-02-11]. Prieiga per internetą: . 7. GRAŽULEVIČIŪTĖ - VILENIŠKĖ, I. Želdyno įtaka socialinei miesto centro aplinkai: Taikos sodų Šefilde atvejis. Iš: Miestų želdynų formavimas. KVK, 2010, T. 1(7), p. 73 – 80. 8. GRAŽULEVIČIŪTĖ - VILENIŠKĖ, I.; MATIJOŠAITIENĖ, I. Želdynų vaidmuo formuojant miestų istorinių centrų ekologinę ir socialinę aplinką. Iš: Miestų želdynų formavimas. KVK, 2011, T. 1(8), p. 41 - 51. 9. GRECEVIČIUS, P.; OLŠAUSKAS, A. M.; URBONIENĖ, R. Augalų įtakos pastato architektūrinei raiškai miestovaizdyje ekologiniai ir kompoziciniai aspektai. Iš: Urbanistika ir architektūra. VGTU, 2011, T. 35(3), p. 222 - 229. 10. JAKOVLEVAS - MATECKIS, K. Miesto želdynų problemos ir jų socialinė paskirtis. Iš: Urbanistika ir architektūra. VGTU, 2006, T. 30(1), p. 3 - 14. 11. JANUŠKEVIČIUS, L.; NAVYS, E. V. Želdynų kūrimo ekologinių principų ir asortimento klausimas. Iš: Dekoratyviųjų ir sodo augalų asortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: respublikinė mokslinė konferencija: mokslo darbai. KK, 2012, T. 3(8), p. 41 – 48. 12. Jonavos miesto bendrasis planas. Esamos būklės analizė. 2009. Jonavos rajono savivaldybė [interaktyvus]. [žiūrėta 2013-04-02]. Prieiga per internetą: . 60

13. JURKANE, M. Vlijanije zelionych teritorij na fizicheskoje i psichoemocionaljnoje sostojanije cheloveka. Iš: Miestų želdynų formavimas. KVK, 2010, T. 1(7), p. 101 – 104. 14. JUŠKEVIČIUS, P. Miestų planavimas: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2003. 15. KAMENECKAS, J. Miesto ekologija. Kaunas, 2010. 16. Kėdainių miesto bendrasis planas. Esama būklė ir koncepcija, 2007a. Kėdainių rajono savivaldybė [interaktyvus]. [žiūrėta 2013-02-20]. Prieiga per internetą: . 17. Kėdainių rajono savivaldybė [interaktyvus]. [žiūrėta 2013-02-23]. Prieiga per internetą: . 18. Kėdainių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. III etapas, Bendrojo plano sprendinių konkretizavimas, 2007b. Kauno planas [interaktyvus]. [žiūrėta 2013-01-09]. Prieiga per internetą: . 19. Kėdainių rajono savivaldybės želdynų inventorizacijos ir tvarkymo projektas. Aiškinamasis raštas, 2010. 20. Kėdainių rajono savivaldybės želdynų 2012 metų, metinė ataskaita. 2012. 21. Kėdainių rajono strateginis plėtros planas iki 2015 metų. 2004. Mokslinė elektroninė biblioteka [interaktyvus]. [žiūrėta 2013-02-10]. Prieiga per internetą: . 22. KUO, F. E.; SULLIVAN, W. C. Environment and crime in the inner city: Does vegetation reduce crime? Iš: Environment and Behavior. 2001, No. 33 (3), p. 343 – 367. 23. Lietuvos parkų schemos [interaktyvus]. [žiūrėta 2013-04-08]. Prieiga per internetą: . 24. LINAARE, G. Tendencija razvitija zelionyh teritorij malych gorodov Latviji. Iš: Miestų želdynų formavimas. KVK, 2010, T. 1(7), p. 105 – 108. 25. MALAKAUSKIENĖ, R.; GERIKIENĖ, V. Šiuolaikinių žaliųjų erdvių formavimo tendencijos istorinių parkų kontekste. Iš: Miestų želdynų formavimas. KVK, 2012, T. 1(9), p. 108 – 115. 26. MIKNIUS, A. Urbanistinė žemėtvarka: mokomoji knyga. Kaunas: Ardiva, 2008. 27. PRAPIESTIENĖ, R. Urbanizuotos aplinkos žaliųjų plotų sistemos erdvinės būklės ypatybės. Iš: Geografijos metraštis. 2003, T. 36 (2), p. 115 – 123. 28. Radviliškio miesto teritorijos bendrasis planas. I etapas. Esamos būklės analizė. 2008. Radviliškio rajono savivaldybė [interaktyvus]. [žiūrėta 2013-04-02]. Prieiga per internetą: . 61

29. RUDEVICH, M. N.; GARANOVICH, I. M.; GRINKEVICH, V. G. Evaluation of landscape, decorative and functional significance of a green area 'Sevastopol park' in Minsk. Iš: Miestų želdynų formavimas. KVK, 2010, T. 1(7), p. 141 - 144. 30. SMONA, M. Analiz vzaimodeistvija nasazhdenij i sredy razlichnych tipov publichnogo prastranstva gorodov. Iš: Miestų želdynų formavimas. KVK, 2010, T. 1(7), p. 151 – 154. 31. STANKEVIČIENĖ, A.; SNIEŠKIENĖ V. Alytaus miesto rekreacinių želdynų būklė ir dermė miesto kraštovaizdyje. Iš: Miestų želdynų formavimas. KVK, 2012, T. 1(9), p. 176 - 184. 32. Ukmergės miesto viešosios turizmo infrastruktūros išvystymo galimybių studija. 2008. Turizmo plėtros institutas [interaktyvus]. [žiūrėta 2013-04-01]. Prieiga per internetą: . 33. Valstybiniai miškai [interaktyvus]. [žiūrėta: 2013-04-22]. Prieiga per internetą: . 34. VANAGAS, J. Urbanistikos pagrindai: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2008. 35. Vision of European cities. Materials of the EC workshop, final document. European Commission, Brussels, 2001. European kommission [interaktyvus]. [žiūrėta 2013- 04-10]. Prieiga per internetą: . 36. VITKUVIENĖ, J. Buvusių dvarų sodybų želdynai miestų plėtros kontekste. Iš: Urbanistika ir architektūra. VGTU, 2006, T. 30(1), p. 47 – 50. 37. ZIEMELNIECE, A. Seeking of synthesis and harmony for sculptures in the space of green plantings. Iš: Miestų želdynų formavimas. KVK, 2011, T. 1(8), p. 211 - 214. 38. ZIEMELNIECE, A. Style and harmony of urban green space landscape. Iš: Miestų želdynų formavimas. KVK, 2012, T. 1(9), p. 191 - 196. 39. ŽEIMAVIČIUS, K.; SNIEŠKIENĖ, V.; STANKEVIČIENĖ A. Medžių priežiūros problemos Lietuvos miestų želdynuose. Iš: Miestų želdynų formavimas. KVK, 2011, T. 1(8), p. 204 – 210. 40. Lietuvos Respublikos žemės fondas 2012 m. sausio 1 d. [interaktyvus]. [žiūrėta 2013-03-05]. Prieiga per internetą: . 41. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2007, Nr. 80 - 3215. 42. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 1994, Nr. 34 - 620. 62

43. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2004, Nr. 21 - 617. 44. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2001, Nr. 108 - 3902. 45. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas. Iš: Valstybės žinios, 2005, Nr. 47 - 1558. 46. Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija: patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 615. Iš: Valstybės žinios, 2003, Nr. 1 - 9. 47. Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programa: patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1 - 31. Iš: Valstybės žinios, 2008, Nr. 10 - 351. 48. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės: patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1 - 5. Iš: Valstybės žinios, 2008, Nr. 5 - 200. 49. Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas: patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1 - 694. Iš: Valstybės žinios, 2007, Nr. 80 - 3215

PRIEDAI

GESGS2DSGFDHFDHJDFHCFBX1 priedas DGDHHFB HANKETA "KĖDAINIŲ MIESTO ŽELDYNAI" Esu Živilė Sakalauskaitė, Aleksandro Stulginskio universiteto II kurso žemėtvarkos magistrantė. Aš atlieku tyrimą apie Kėdainių miesto želdynus, todėl man labai svarbi Jūsų nuomonė. Anketa yra anoniminė. Jums priimtiniausius atsakymus reikia pabraukti arba įrašyti savo atsakymą tam skirtoje vietoje.

1. Jūsų amžius (įrašykite): 2. Jūs esate: . Moteris; . Vyras. 3. Jūsų išsilavinimas: . Pagrindinis; . Vidurinis; . Profesinis; . Aukštasis neuniversitetinis; . Aukštasis. 4. Jūsų profesija: ...... 5. Kur gyvenate? . Kėdainių mieste; . Kėdainių rajone; . Kitame mieste arba rajone. 6. Kaip manote, kas yra želdynai? . Ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių; . Žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai, krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai ir kiti žoliniai augalai. 7. Kokias funkcijas atlieka želdynai? . Ekologinę; . Techninę apsauginę, architektūrinę socialinę; 8. Kiek Jums yra svarbūs Kėdainių miesto želdiniai? . Labai svarbūs; . Svarbūs; . Nesvarbūs. 9. Kaip manote ar Kėdainių mieste pakanka želdinių? . Taip, pakanka; . Ne, nepakanka; . Nežinau. 10. Kas Jūsų nuomone turi rūpintis miesto želdynais? . Savivaldybė; . Gyventojai; 11. Ar esate patenkinti želdynų priežiūra mieste? . Taip; . Iš dalies; . Ne. 12. Kuriame Kėdainių miesto parke lankotės dažniausiai? (Įrašykite) ______

GESGS2DSGFDHFDHJDFHCFBX1 priedas (tęsinys) 13. Jei dažnai leidžiate laiką miesto parkuose, įvertinkite nors vieno (ar kelių) parkų būklę Kaip Įvertinkite būklę, įrašydami balą (5 – l. gera, 4 – gera, 3 – vidutinė, Parkai dažnai 2 – bloga, 1 – l. bloga, 0 – nesilankau) lankotės teritorijos takų suoliukų apšvie- oro kita (5 – l. sutvarky- danga pakan- timas švaru- ...... dažnai, kamumas mas mas ...... , 1 – l. retai)* Dvaro parkas – J. Basanavičiaus 2A Jaunimo (Gegučių) parkas – Gegučių g. Smilgos parkas – Smilgos g. Ąžuolyno parkas – Basanavičiaus g.A Vytauto parkas – Vytauto g. Skongalio parkas – Skongalio g. Šv. Jurgio bažnyčios parkas – Šėtos g. 10 *(5 - Labai dažnai (2 – 3 kartus per savaitę); 4 – dažnai(2 – 4 kartus per mėnesį); 3 – vidutiniškai (apie 1 kartą per mėnesį); 2 – retai (1 – 3 kartus per metus); 1 – labai retai). 14. Kuriose miesto vietose įrengti gėlynai Jums labiausiai patinka? . Rinkos aikštėje; . Basanavičiaus g. prie savivaldybės pastato; . Smilgos g – ėje; . Prie Nevėžio upės. 15. Įvertinkite nors vieno (ar kelių) mieste esančių gėlynų būklę Įvertinkite būklę, įrašydami balą (5 – l. gera, 4 – gera, 3 – vidutinė, 2 – bloga, 1 – l. bloga) gėlyno unikalumas derėjimas apšvie- gėlių kita (būdingi prie sortimentas Gėlynai sutvarky- timas ...... mas tik šiam miesto miestui) aplinkos ...... Rinkos aikštėje prie pėsčiųjų tilto Basanavičiaus g. prie savivaldybės pastato Smilgos g – ėje Prie Nevėžio upės 16. Kur labiausiai mėgstate ilsėtis, pasivaikščioti? . Parkuose; . Skveruose; . Atokiame kaime. 17. Kaip vertinate mieste esančius mažosios architektūros elementus? . Dera prie miesto aplinkos ir architektūros; . Nedera ir gadina miesto bendrą estetinį vaizdą; . Neturiu nuomonės. Dėkoju už atsakymus!!! 66

2 priedas

Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė

3 priedas

„GĖLĖS MEDŽIŲ FORMOS KARKASUOSE“

AUGALŲ ASORTIMENTAS

Eil. Kiekis, Nr. Augalo pavadinimas Spalva Aukštis, cm vnt. 1. Didysis serentis geltona 25 360 2. Didysis serentis oranžinė 25 240 3. Tramažolė žalia svyra iki 60 150 Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė

4 priedas GĖLYNAS „SAULĖ“

AUGALŲ ASORTIMENTAS

Eil. Kiekis, Nr. Augalo pavadinimas Spalva Aukštis, cm vnt. 1. Didysis serentis geltona 20 720 2. Didysis serentis oranžinė 20 790 3. Šalavijas raudona 25 630 Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė

5 priedas

Kėdainių r. savivaldybės teritorijoje esantys draustiniai (Kėdainių..., 2007b)

5 priedas (tęsinys)