Taikomasis Mokslinis Tiriamasis Darbas Molėtų Rajono Savivaldybės Turizmo Plėtros Galimybių Studija

TAIKOMASIS MOKSLINIS TIRIAMASIS DARBAS MOLĖTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TURIZMO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA

8 SU MOLĖTŲ RAJONO TERITORIJA SUSIJUSIŲ TURIZMO PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS TURIZMO PLĖTROS POŽIŪRIU

Turizmo plėtros tikslai bendroje šalies ūkio struktūroje turi įtakos ir glaudžiai siejasi su kitų ūkio šakų strategijomis, jose nustatytais veiksmais bei priemonėmis. Turizmo plėtra siejasi su aplinkos apsaugos, transporto, žemės ūkio, integracijos į ES, regionų, smulkaus ir vidutinio verslo plėtra. Dalis turizmo plėtros funkcijų tiesiogiai ar netiesiogiai patenka į daugelio ministerijų, kitų institucijų kompetencijos sritį. Siekiant turizmo plėtros darnumo, būtinas tiek nacionalinio, tiek regioninio lygmens plėtros strateginių planų bei programų suderinamumas ir atitikimas galiojantiems teisiniams norminiams dokumentams.

Visų turizmo plėtrai turinčių įtakos teisinių ir norminių aktų poveikis pasireiškia poveikiu turizmo verslo subjektams skatinant ar ribojant jų iniciatyvas ir išteklių naudojimui turizmo reikmėms.

Rengiant Molėtų rajono turizmo plėtros galimybių studiją ir strategiją buvo atsižvelgta į šiuos dokumentus :

8.1 Prioritetinės Molėtų rajono plėtros kryptys

Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, rekreacinių teritorijų diferencijavimas, naudojimas ir kryptys bei tvarkymas priklauso nuo šių pagrindinių veiksnių: 1) gamtinės aplinkos išteklių turtingumo, 2) kultūros paveldo turtingumo, 3) esamo rekreacinės infrastruktūros išvystymo lygio, 4) vietos gyventojų ekonominių galimybių, 5) aplinkos sveikumo, 6) aplinkos ekologinio atsparumo, 7) socialinės aplinkos saugumo, 8) rekreacinio aptarnavimo tradicijų. Pagal šiuos veiksnius išskirta 40 rekreacinių išteklių arealų, kurių ribas daugiausiai lemia rekreacinis gamtinės bei kultūrinės aplinkos turtingumas.

Rekreacijos (turizmo) teritorinės plėtros galimybės numatytos pagal arealų patrauklumo kategorijas ir rekreacinės plėtros potencialą. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, Bendrajame plane nustatyta, jog šalia kitų Ignalinos–Molėtų rekreacinis arealas yra didelio potencialo, sudarantis nacionalinės svarbos rekreacinę sistemą. Savo ruožtu, vienas iš vidutinio potencialo rekreacinių arealų, sudarančių regioninės reikšmės rekreacinę sistemą, yra Dubingių.1

Bendrasis prioritetas, įvardintas bendrajame plane, šalies rekreacinės sistemos raidoje teiktinas pažintinio turizmo ir bendrojo poilsio gamtoje, tarp jų kaimiškoje aplinkoje, plėtrai. Todėl atsižvelgdama į didelį turizmo potencialą, Molėtų rajono savivaldybės taryba yra nusprendusi, jog pagrindinė Molėtų vystymosi perspektyva – rekreacija ir turizmas, todėl perspektyviniame miesto plane numatyta prioritetinė rajono vystymosi kryptis – rekreacija, leidžianti plėtoti šios krypties verslą, ekologinį ūkininkavimą, poilsio ir turizmo infrastruktūrą.

2.2.1. Molėtų rajono plėtros vizija2

Molėtų rajonas – gražus ir jaukus rajonas, kuriame gerai išvystyta turizmo infrastruktūra, aktyvi bendruomenė. Molėtų rajono įvaizdis – patrauklus turizmo kraštas, kuriame teikiamos rekreacinės paslaugos žmonių sveikatos atstatymui; unikalūs gamtiniai, architektūriniai ir kultūriniai ištekliai pritaikomi įvairioms rekreacijos formoms ir įvairiems lankytojų srautams; sukuriama palanki aplinka verslo vystymui ir investicijoms; sudaromos sąlygos kaimo plėtrai: veikliam, aktyviam, solidariam, rajono viešojoje politikoje dalyvaujančiam kaimui.

1 Bendrasis planas įvertina patvirtintų nacionalinio lygmens strateginio planavimo dokumentų nuostatas ir į jas atsižvelgia. Bendruoju planu privalo remtis ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijos, kiti valstybės institucijų rengiami strateginiai planai ir programos. Įgyvendinant Bendrąjį planą, juose savo ruožtu turi būti numatytos atitinkamos priemonės (veiksmai). 2 Molėtų rajono plėtros planas 2004 2.2.2. Molėtų rajono strateginis plėtros planas

Subalansuotas kaimo plėtros vystymas leis garantuoti pastovias pajamas rajono gyventojams, sumažins atotrūkį tarp miesto ir kaimo. Socialinės atskirties mažinimas turėtų būti vienas iš pagrindinių kaimo plėtros tikslų. Verslo ir turizmo paslaugų plėtojimas kaip vienas iš prioritetinių tikslų įvardijamas ir Molėtų rajono kaimo plėtros plane 2004-2006 metams

Molėtų rajono plėtros planas parengtas atsižvelgiant į viso Utenos regiono plėtros tendencijas, todėl prioritetai pateikti Utenos regiono plėtros plane yra aktualūs ir Molėtų rajonui. Tačiau skirtingai nuo Utenos regiono, kur nėra numatytas prioritetų išskirtinumas, Molėtų rajone yra aiškus prioritetas tai II prioritetas Verslo konkurencingumo didinimas ir tvari kaimo plėtra.

2004-2010 metų Molėtų rajono plėtros planas turizmo plėtros srityje numato šiuos strateginius pokyčius ir perspektyvinius uždavinius skirtus regiono infrastruktūros plėtrai:

Didinti rekreacinių išteklių prieinamumą Infrastruktūros plėtojimas saugomose teritorijose; Kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmo infrastruktūrai plėtoti; Kurti bei plėsti rekreacijos aptarnavimo sferą.

Gerinti turizmo paslaugų kokybę Vystyti, skatinti ir remti novatoriškų, kokybiškų paslaugų teikėjų iniciatyvas

Plėsti turizmo paslaugų infrastruktūrą Įvairios paskirties trasų, takų įrengimas; Turizmo, rekreacijos ir poilsio infrastruktūros bei paslaugų plėtojimas; Vandens pramogų parkų, centrų kūrimas; Etnografinių, kultūros paveldo objektų atstatymas, restauravimas; Paplūdimių, poilsiaviečių, poilsio zonų pakrantėse kūrimas, plėtra ir renovacija; Rajonų kaimo turizmo plėtros ir kokybės programų ruošimas; Vandens turizmo plėtojimas; Mokyklų bendrabučių pritaikymas, jaunimo nakvynės namams aktyviuoju turizmo sezonu.

Užtikrinti turizmo informacijos sklaidą Turizmo informacijos centrų veikla.

Turizmo infrastruktūros plėtojimas bei rekreacinių išteklių prieinamumo didinimas leis realizuoti išskirtinį regiono pranašumą – natūraliai susiformavusį turistinį potencialą, skatins plačiai vystyti alternatyvias ir netradicines veiklas kaime, tuo pačiu formuojant naujus pajamų šaltinius, leis vystytis bendruomenių iniciatyvoms ir tuo pačiu užtikrins tvarią regiono kaimiškųjų vietovių plėtrą, kompensuos vis mažesnę reikšmę kaime įgaunančias tradicinės žemės ūkio veiklas. Turizmo ir rekreacinių paslaugų įvairovė, išvystytas aptarnavimo ir paslaugų sektorius multiplikuos turizmo galimybes ir skatins naujų objektų atsiradimą.

8.2 Turizmo plėtrą reglamentuojantys įstatymai, strategijos, programos, teritorijų planavimo dokumentai, kiti teisės aktai

Valstybės ilgalaikės raidos strategija iki 2015 m. (patvirtinta LR Seime 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.IX-1187 (LRS, Žin., 2002, Nr.113-5029). Strategijoje įvardinti tikslai tiesiogiai susiję su Molėtų rajono strateginiais tikslais.

Strategijoje numatyti sekantys tikslai turizmo sektoriui: Stiprinti šalies turizmo ir rekreacijos administravimą. Formuoti veiksmingą, turizmo plėtrą skatinančią teisinę ir ekonominę aplinką. Parengti kompleksines programas, turizmo planavimo dokumentus bei projektus. Aktyviai kurti Lietuvos, kaip patrauklios turizmo šalies, įvaizdį. Išplėsti apgyvendinimo, turizmo paslaugų ir pramogų sektoriaus įvairovę turizmo centruose ir rekreacinėse vietovėse. 2 Skatinti vidaus turizmo srautų didėjimą, tolygesnį jų regioninį pasiskirstymą šalies teritorijoje. Užtikrinti visoje šalies teritorijoje viešosios rekreacinės infrastruktūros sukūrimą ir priežiūrą. Pagerinti turizmo sektoriaus statistinę apskaitą, skatinti mokslinius tyrimus turizmo srityje. Tobulinti turizmo ir rekreacijos specialistų rengimą

Įgyvendinimo eiga - patvirtinta ir įgyvendinama.

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija (patvirtinta LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d nutarimu Nr.853 (LRV, Žin., 2002, Nr.60-2424).

Šio dokumento viena iš dalių yra „Turizmo plėtros strategija iki 2015 metų“:

Turizmo plėtotės strategijos projektas yra ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonominės) plėtotės iki 2015 m. strategijos, rengiamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1274 „Dėl ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonominės) plėtotės strategijos projekto rengimo“, sudedamoji dalis.

Turizmo plėtros strategijoje numatomos ilgalaikės, prioritetinės turizmo plėtros kryptys, būtinos šalies ir jos regionų turizmo verslo plėtrai skatinti ir efektyviai išnaudoti šalies turistinį potencialą (gamtinius, kultūrinius, rekreacinius, žmogiškuosius bei verslo infrastruktūros išteklius). Strategijos dokumente numatyti tikslai ir veiksmai sustiprins atskirų valdžios institucijų ir privataus verslo sektorių bendradarbiavimo ir ryšių galimybes, įgyvendinant numatytas turizmo plėtros priemones, įsisavinant ir racionaliai panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas turizmo sektoriaus konkurencingumui stiprinti.

Įgyvendinimo eiga - patvirtinta ir įgyvendinama.

Nacionalinė turizmo plėtros 2003-2006 metų programa (LRS, Žin., 2002, Nr.123-5507; 2003, Nr.121-5481).

Programos paskirtis - numatyti Lietuvos turizmo plėtros ir investicijų į turizmą prioritetus, taip pat priemones jiems įgyvendinti 2003–2006 metais.

Įgyvendinant šią Programą, laikotarpiui iki 2006 metų nustatyti trys turizmo plėtros tikslai ir uždaviniai, kaip juos pasiekti, tiesiogiai susiję su Molėtų rajono strateginiais tikslais:

Pirmasis tikslas – sukurti racionalią turizmo išteklių planavimo ir valdymo sistemą. Šiuo tikslu siekiama spręsti ir Molėtų rajono uždavinį - ugdyti turizmo sektoriuje žmonių gebėjimus.

Antrasis tikslas – sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą, skatinančią turizmo paslaugų verslo plėtrą. Šiuo tikslu siekiama spręsti ir Molėtų rajono uždavinius - plėtoti kultūrinio ir kito pažintinio turizmo infrastruktūrą, plėtoti aktyvaus poilsio turizmo infrastruktūrą, remti kaimo turizmo plėtrą.

Trečiasis tikslas – tobulinti šalies turizmo galimybių pristatymą vidaus ir tarptautinėse turizmo rinkose. Šiuo tikslu siekiama spręsti ir Molėtų rajono uždavinį – efektyviai įgyvendinti rajono turizmo paslaugų rinkodaros strategiją, plėtoti ir integruoti rajono turizmo informacijos sistemą į nacionalines ar tarptautines sistemas.

Įgyvendinimo eiga - patvirtinta ir įgyvendinama

Regionų kultūros plėtros programa (2002).

Šios programos paskirtis – sudaryti administracines, finansines, teisines sąlygas aktyvinti kultūros plėtrą, didinti jos vaidmenį regionuose, taip pat platesnės kultūros paslaugų sklaidos sąlygas ir galimybes gyventojams šiomis paslaugomis naudotis, skatinti kultūros, turizmo, švietimo, verslo ryšius regionuose, regionų bendradarbiavimą; puoselėti regionų etninį bei kultūros paveldo savitumą.

Įgyvendinimo eiga - patvirtinta ir įgyvendinama. 3 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (LRS, Žin., 2002, Nr.110-4852);

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra privalomas formuojant regioninę politiką, rengiant ūkio šakų plėtros strategijas ir programas bei teritorijų planavimo dokumentų projektus.

Bendrajame plane numatyta stiprinti nacionalinės svarbos rekreacinius arealus, įskaitant Ignalinos– Molėtų, tarp jų nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose, atnaujinant esamus poilsio namus bei sukuriant kempingų tinklą, plėtojant poilsio kaime bei pramogų paslaugas.

Bendrajame plane Molėtų - Ignalinos rekreaciniam arealui nustatytas didelis rekreacinis potencialas. Įgyvendinimo eiga - patvirtinta ir įgyvendinama.

Dviračių turizmas Lietuvoje. (Projekto ataskaita ir realizavimo galimybių studija). DFC S. A., Barcelona, 2002.

Darbas orientuotas į pasiūlymus sukurti strateginį nacionalinį tarptautinį dviračių takų tinklą Lietuvoje. Atskira atkarpa – Vakarų Lietuvos dviračių žiedas. Smulkesnių trasų būklės analizei skirta mažiau dėmesio. Darbas skirtas sukurti tarptautinį dviračių takų tinklą Lietuvoje.

Įgyvendinimo eiga - atlikta. Remiantis šia studija buvo rengiami kiti regioninio planavimo dokumentai.

Kultūrinio turizmo plėtros programa. UAB “Urbanistika”, Vilnius, 1998.

Detalus kultūros objektų analizės darbas Įgyvendinimo eiga - atlikta. Remiantis šia programa buvo rengiami kiti regioninio planavimo dokumentai

Lietuvos kaimo turizmo vystymo programa. Ekonominiu tyrimu centras, Vilnius, 1997.

Detali kaimo turizmo plėtros analizė ir pasiūlymai. Įgyvendinimo eiga - atlikta. Remiantis šia programa buvo rengiami kiti regioninio planavimo dokumentai.

PHARE projektas 2002/000-620.03.01.01.02 „Nacionalinių dviračių trasų specialusis planas“. Lietuvos nacionalinių dviračių trasų specialiajam plane numatytos trys tranzitines dviračių trasos, kurias į sistemą sujungia 22 įvairaus ilgio nacionalinės dviračių trasos. Nacionalinių dviračių trasų sistema sąlyginai suskirstyta į keturis regionus: Vakarų (Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskritys) - 6 trasos, Vidurio Lietuvos (Kauno, Šiaulių, Tauragės ir Panevėžio apskritys) - 6 trasos, Pietų (Marijampolės ir Alytaus apskritys) - 5 trasos, Rytų (Vilniaus ir Utenos apskritys) 5 trasos

Rytų regione siūlomos penkios dviračių trasos, įskaitant trasą Molėtai – Etnokosmologijos centras – Linkmenys – Ginučiai – Minčia – Salakas – Zarasai (trasa sutampa su Utenos apskrities dviračių trasa “Aukštaitijos dviračių žiedas”, kuriai parengtas techninis projektas).

Rytų regione įrengus siūlomas trasas dviračių turizmo požiūriu būtų svarbūs šie regiono miestai ir miesteliai: Aukštadvaris, Čiobiškis, Trakai, Giedraičiai, Molėtai, Balninkai, Inturkė, Tauragnai. Juose rekomenduojama plėtoti specifinę dviračių turizmo infrastruktūrą ir paslaugas.

Plane taip pat numatyti techniniai reikalavimai dviračių trasoms bei pateikti trasu žemėlapiai.

Įgyvendinimo eiga - parengtas. Planu vadovaujamasi rengiant teritorinio ir regioninio planavimo dokumentus.

Rytų Lietuvos vandens turizmo plėtros galimybių studija, 2003.

Detaliai išanalizuotos Rytų Lietuvos regiono vandens turizmo galimybės, įskaitant Molėtų rajoną, bei pateikti konkretūs pasiūlymai tolimesnei vandens turizmo plėtrai regione.

Įgyvendinimo eiga - atlikta. Remiantis šia studija buvo rengiami kiti regioninio planavimo dokumentai. 4

Utenos miškų urėdijos miškotvarkos projektas, 1999.

Jame numatomos kirtimų apimtys, kelių tiesimo bei remonto programa, poilsio aikštelių, takų, stovyklaviečių įrengimą, medžioklės intensyvumas rajono miškuose ir kiti rodikliai 10 metų periodui.

Įgyvendinimo eiga - patvirtintas ir įgyvendinamas.

Utenos apskrities turizmo plėtros programa (Utena, 1998).

Programos tikslas - įvertinti Utenos apskrities gamtinius kultūrinius išteklius, turistinius srautus, turizmo paslaugas, atlikti vertikalią ir horizontalią SWOT analizę ir sukurti Utenos regiono plėtros strategiją. Programoje taip pat pagristai pasiūlytas programos priemonių įgyvendinimo planas. Didelis dėmesys dokumente yra skiriamas vandens pramogoms, tačiau nei tiksluose, nei uždaviniuose konkreti vandens turizmo plėtra nenumatyta. Tačiau Aukštaitijos nacionaliniame parke jau numatomas turistu ir poilsiautojų srauto ribojimas. Vienas iš pasiūlymu, buvo nedidinti turistų ir poilsiautoju skaičiaus ir nestatyti infrastruktūros objektų. Tačiau nežiūrint to, lankytojų srautas auga ir nėra ribojamas.

Įgyvendinimo eiga - patvirtinta ir įgyvendinta.

Utenos regiono plėtros planas, 2004.

Šiame plane nurodomi tikslai ir uždaviniai, kurių siekiama pagal kiekvieną plėtros kryptį, bei priemonės, kurias reikėtų įgyvendinti. Kiekvienai priemonei pateikiami konkretūs, visai apskričiai ir atskiroms savivaldybėms, įskaitant Molėtų, aktualūs projektai.

Įgyvendinimo eiga - patvirtintas ir įgyvendinamas

Molėtų rajono plėtros planas, 2004.

2004-2010 metų Molėtų rajono plėtros planas turizmo plėtros srityje numato šiuos strateginius pokyčius ir perspektyvinius uždavinius skirtus regiono infrastruktūros plėtrai:

Didinti rekreacinių išteklių prieinamumą: Infrastruktūros plėtojimas saugomose teritorijose; Kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmo infrastruktūrai plėtoti; Kurti bei plėsti rekreacijos aptarnavimo sferą.

Gerinti turizmo paslaugų kokybę: Vystyti, skatinti ir remti novatoriškų, kokybiškų paslaugų teikėjų iniciatyvas

Plėsti turizmo paslaugų infrastruktūrą: Įvairios paskirties trasų, takų įrengimas; Turizmo, rekreacijos ir poilsio infrastruktūros bei paslaugų plėtojimas; Vandens pramogų parkų, centrų kūrimas; Etnografinių, kultūros paveldo objektų atstatymas, restauravimas; Paplūdimių, poilsiaviečių, poilsio zonų pakrantėse kūrimas, plėtra ir renovacija; Rajonų kaimo turizmo plėtros ir kokybės programų ruošimas; Vandens turizmo plėtojimas; Mokyklų bendrabučių pritaikymas, jaunimo nakvynės namams aktyviuoju turizmo sezonu.

Užtikrinti turizmo informacijos sklaidą: Turizmo informacijos centrų veikla.

Įgyvendinimo eiga - patvirtintas ir įgyvendinamas.

5 Molėtų rajono kaimo plėtros planas, 2004.

Plėtros planas analizuoja bendruomenių situaciją Molėtų rajone bei numato konkrečias priemones įvardintų bendruomeninių problemų sprendimui. Plane įvardijama neišnaudojamų turimų gamtinių, kultūrinių išteklių problema. Todėl siekiama pritaikyti miestelių ir kaimų aplinką turizmo ir rekreacijos reikmėms.

Plane numatomi sekantys su turizmo plėtra susiję uždaviniai: 1) Skatinti privačią iniciatyvą, plėtojant turizmo paslaugas kaime; 2) Tvarkyti į turizmą ir poilsį orientuotą infrastruktūrą (keliai, stovėjimo aikštelės, paplūdimiai, informacinė sistema); 3) Rengti turizmo ir poilsio paslaugų teikėjų mokymus; 4) Skatinti bendruomenes puoselėti savo krašto dvasinį ir materialųjį paveldą.

Įgyvendinimo eiga - patvirtintas ir įgyvendinamas.

Molėtų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimas.

Vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 2004, Nr.21-617) ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais (Žin., 2004, Nr.112-4189), Molėtų rajono savivaldybės administracija organizuoja Molėtų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimą.

Planavimo pagrindas: 2005 m. sausio 25 d. Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr.B1-7 “Dėl pritarimo teikti paraišką savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo dokumentams rengti“

Projekto finansavimas: ES struktūrinių fondų lėšos ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos lėšos.

Planavimo tikslai: Suformuoti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepciją; Optimizuoti teritorijos urbanistinę struktūrą ir apsaugos koncepciją, nustatyti intensyviausiai urbanizuojamas teritorijas

1. Įvertinti ypač palankias teritorijas intensyviai urbanizacijai palei magistralinį kelią Vilnius – Utena bei krašto kelią Molėtai – Ukmergė. Šių svarbių kelių įtaką įvertinti artimiausioms ir geriausiai pasiekiamoms buvusių ūkių gyvenvietėms ir atitinkamai numatyti jų plėtrą.

2. Tiksliai įvertinti visų buvusių ūkių gyvenviečių plėtros galimybes sprendžiant gyvenamųjų vietovių plėtros, gamybinių įmonių ir komercinių centrų kūrimą buvusiose ūkių gamybinėse bazėse bei naujose teritorijose, lygiagrečiai sprendžiant kultūrinio – buitinio aptarnavimo bei rekreacijos poreikius.

Numatyti priemones ir apribojimus, užtikrinančius gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą:

1. Įvertinti galimą rajono teritorijos urbanizacijos laipsnį, siekiant išsaugoti vertingą kraštovaizdį bei rajono patrauklumą turizmo infrastruktūros plėtojimui. 2. Šalia ypač vertingų saugomų teritorijų numatyti galimybę gyvenamųjų vietovių plėtrai, tuo pačiu mažinant intervenciją į regioninių parkų teritorijas. 3. Įvertinti galimybes naujų saugomų teritorijų steigimui.

Numatyti priemones užstatytų teritorijų urbanistinei erdvinei kompozicijai tobulinti, gyvenimo ir aplinkos kokybei gerinti, bendrojo naudojimo želdynų sistemai formuoti: 1. Įvertinti esamą ir numatyti naujas teritorijas rekreacinių teritorijų steigimui, siekiant užtikrinti viešuosius interesus ir sudaryti galimybę gyventojų poilsiui. Numatyti pagrindines rajono plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo nuostatas; Rezervuoti rajono teritorijas, kuriose būtų plėtojami komunikaciniai koridoriai, inžinerinei bei susisiekimo struktūrai ir kitiems visuomenės poreikius tenkinti reikalingiems objektams:

6 1. Įvertinti šių struktūrų poreikį kuriant naujas rekreacines gyvenvietes bei gamybines – komercines teritorijas. Numatyti rajono teritorijas turistinei infrastruktūrai plėtoti ir poilsio industrijai rajone vystyti:

1. Numatyti naujų rekreacinių gyvenviečių kūrimą. 2. Įvertinti Labanoro regioninio parko bei Asvejos regioninio parko ir kitų rekreaciniu požiūriu vertingų teritorijų, išsidėsčiusių Molėtų rajone, rekreacinį potencialą. 3. Įvertinti ypač gerą ryšį su didžiaisiais miestais – Vilniumi, Kaunu, Panevėžiu ir numatyti šių miestų gyventojų potencialą turizmo infrastruktūros plėtrai.

Sudaryti prielaidas organiškai gyvenamųjų vietovių ir rekreacijai skirtų vietovių tinklo sąveikai; Sukurti prielaidas stiprinti svarbiausius nacionalinės svarbos rekreacinius arealus (Ignalina – Molėtai).

Įgyvendinimo eiga - rengiamas. Numatoma užbaigti 2007 m. III-IV ketv.

Kultūrinio turizmo, panaudojant kultūros paveldą Molėtų rajone vystymo strategija. Darbas dalinai finansuojamas Europos bendrijų iniciatyvų INTERREG IIIA programos lėšomis, pagal Projektą Nr. SII-040

Šios galimybių studijos tikslas – identifikuoti Molėtų rajono kultūrinio turizmo potencialą ir išskirti pagrindinius kultūros paveldo objektus, kurių pritaikymas ir panaudojimas sudarys esmines prielaidas kultūros turizmo plėtrai Molėtų rajone. Taip pat, išskyrus pagrindinius kultūros paveldo objektus, kurie darys didžiausią teigiamą poveikį bendradarbiavimui abipus sienų su Latvijos Ludza miesto savivaldybe, šioje studijoje pateikiama Molėtų – Ludzos savivaldybių kultūrinio bendradarbiavimo abipus sienų projektinė santrauka.

Įgyvendinimo eiga - patvirtinta ir įgyvendinama.

Teisės aktuose numatytus reikalavimus turizmo paslaugas (kelionių organizavimo, apgyvendinimo, vandens turizmo paslaugų ir kt.) teikiantiems verslo subjektams, galima traktuoti dviem požiūriais: skatinantys veiksnys – vartotojų saugumui ir paslaugų kokybei užtikrinti, neigiamas veiksnys verslo subjektų atžvilgiu – papildomos investicijos, sudėtinga įgyvendinti nustatytus reikalavimus, draudžiama verslą plėtoti saugomose teritorijose.

Reikalavimų turizmo apgyvendinimo paslaugoms sugretinimas su teritorijų ir vertybių apsaugos reglamentais saugomose teritorijose, leidžia teigti, kad saugomų teritorijų (nacionalinių, regioninių parkų, kraštovaizdžio draustinių) rekreacinio prioriteto zonose žemės ūkio ir miško paskirties žemėje galima teikti tik turistinės stovyklos paslaugas, kurios nėra ypatingai pelningos.

Kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių paslaugas galima teikti tik sklypuose, turinčiuose namų valdos statusą. Saugomose teritorijose viešbučio, motelio ir svečių namų paslaugas galima plėtoti tik miestuose arba miesteliuose. Saugomose teritorijose nurodyti reikalavimai ir draudimai riboja turizmo plėtrą tokio tipo rekreacinėse zonose.

Teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai, žemės naudojimo apskaitos ir reguliavimo sistema, statybų kontrolės sistema nepakankamai įvertina turizmo verslo poreikius ir neskatina turizmo paslaugų ir verslo plėtros.