I S T O R I J A M U Z I E J A I K U L T Û R A B I B L I O T E K O S F O L K L O R A S P A V E L D A S ÞEMAIÈIØ Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntra, Þemaitiu akademëjës, Þemaitiu akademënë jaunima þemë korporacëjës „Samogitia“ leidënîs Þ e m a i t i u þ e m ë

2 0 0 6 / 1–2 (50–51)

2–5, 16 / LINA KANTAUTIENË, ALBINAS MINGËLA. Raseiniø istorija: datos, skaièiai, faktai 6–9 / GINTAUTAS ZABIELA. Iðkalbinga Raseiniø þemë 9, 15, 23–24, 27, 34, 36–37, 39, 43 / GINTAUTAS ZABIELA, ZENONAS BAUBONIS. Piliakalniai Raseiniø rajono seniûnijose 10 / ADOMAS BUTRIMAS, VLADAS ÞULKUS. Pilys, gyventojai, pastatai 10–13 / DARIUS BARONAS. Raseiniø þemë kovø su Vokieèiø ordinu metais (XIII–XIV a.) 13–15 / DANGUOLË ÞELVYTË. 17–20 / ARTÛRAS DUBONIS. Raseiniø administracinë, politinë ir socialinë raida XIII–XVI a. I p. 21–22 / KONSTANTINAS PRUÐINSKAS. . 2–5, 16 25–26 / VACYS VAIVADA. Administravimas. Teismai Þemaitijoje XV–XVIII a. 27 / JURGA PALANGYTË. 28–33 / ALGIRDAS BALIULIS. Raseiniø praeities fragmentai (XVI–XVIII a.) 34 / DANGUOLË ÞELVYTË. Kalnujai. 35–36 / KONSTANTINAS PRUÐINSKAS. Nemakðèiai 38–39 / DANUTË RAMONAITË. Pakojukø seniûnija 39, 79, 83 Raseiniø rajono literatø kûryba: SOFIJOS GRYGELYTËS-KVESELIENËS, JANINOS KVIETKUVIENËS, VLADO DANUSO, VALËS MILTENIENËS, STEPONO MILTENIO, BRONËS VAITKUTËS- NARUÐIENËS, VIDMANTO PETRAIÈIO, VYTAUTO ÐULSKIO eilëraðèiai 40 / DONATAS TYTUVA. Paliepiø seniûnija 41–42 / ALBINAS MINGËLA. Ðiluva. 44–45 / STASYS PERMINAS. Ðiluvos Ðvè. Mergelës Marijos Gimimo bazilika ir koplyèia „Ligoniø sveikata“ 46 / Lyduvënai 47–48 / VIKTORAS VITKUS. Penki Dubysos vandens malûnai ruoþe Lyduvënai–Betygala 25–26 48–49 / KONSTANTINAS PRUÐINSKAS. Viduklë. Simono Stanevièiaus memorialinë sodyba-muziejus 50–53 / KONSTANTINAS PRUÐINSKAS. Raseiniø dominikonø vienuolynas ir Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèia 54–59 / JONAS BRIGYS. karø audrose 41–45 60–61 / LINA KANTAUTIENË. Raseiniø miesto ir rajono miesteliø herbai 62–65 / BIRUTË KULPINSKAITË. Raseiniø kraðto istorijos muziejus 66–67 / LINA VAPSEVIÈIENË. Fotografijos Raseiniø muziejuje 68–70 / ANTANAS GIRÈYS, LINA KANTAUTIENË, LORETA KORDUÐIENË. Raseiniø rajono mokyklø muziejai 70–71 / EMILIJA SKUDRIENË. Jonui Kuzminskiui –100 72–74 / ALBINAS STAKAUSKAS. Dainingame Dubysos kraðte. 75 / DONATAS TYTUVA. Pasandravys, Bernotai 76–79 / JONAS BRIGYS. 85 Raseiniø vieðosios bibliotekos metai 80–81 / JOLANTA ÐIMAITIENË. Pirmajam lietuviðkam vaidinimui Raseiniuose – 100 82–83 / NIJOLË RIMKIENË. Tautodailininkø bendrija „Sodþius“ 84–87 / LINA KANTAUTIENË. Þemaitijos þydai ir jø gyvenimas Raseiniuose 88–93 / LORETA SUNGAILIENË. Raseiniø kraðto folkloras 94–107 / JONAS BRIGYS, LINA KANTAUTIENË, LORETA KORDUÐIENË, DANUTË MUKIENË, LINA VAPSEVIÈIENË. Iðkilûs Raseiniø kraðto kultûros, meno, mokslo, visuomenës veikëjai 108 / Dubysos regioninis parkas 109–111 / LAIMUTË PEÈKAITIENË. Baidarëmis Dubysos upe 112 / RAIMONDA KUNCIENË. Gamtosaugos aktualijos Dubysos regioniniame parke

Përmamë vërðelie – „Þemaitë“ paminklos Raseiniûs. LEIDËNI SODARË, MAKETAVA REGËJUONU KULTÛRËNIU INICETÎVU CËNTROS Þornals parëngts igivendënont kultûrëni Skulpt. V. Grîbs. A. Janulë portëgrapëjë. REDAKTUORË Mukienë Danutë Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros, pruojekta „Þënuoma ër nepaþinta Þemaitëjë“. Recenzava Krîþevièâtë Laima Vilniaus g. 22, LT- 01119 Vilnius. ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA: Butrëms Pruojekta rem LIETOVUOS SPAUDUOS, Tel./faksos (8 ~ 5) 261 9670. Aduoms, Daujuotîtë Vëktuorëjë, Gërdienis RADËJË ËR TELEVIZËJËS RIEMËMA FONDS. El. p. [email protected]. http://www.samogiti.lt. Aleksëndra, Kelmëckâtë Zita, Sungailienë Loreta, Pruojekta partneris – Raseiniu kraðta istuorëjës Þornals prenumeroujems. Mukienë Danutë muziejos. Spausdëna AB „Lietuvos rytas“ 2

1792 m. kovo 20 d. Raseiniams suteiktas herbas

1253 m. liepos mën. aktu Lietuvos Karalius Mindaugas Livonijos ordinui uþraðë kai kurias Þemaitijos þemes: pusæ Rasei- niø, Laukuvos, Betygalos, Ariogalos, Dainavos, taip pat Kuleinius, Kraþius ir kt.: „Rasseyne medietatem, Lukowe medietatem, Bete- galle medietatem, Eregall medietatem, Deynowe medietatem, Ku- RASEINIØ lene totum, (…)“. Ðiame akte pirmà kartà raðytiniuose ðaltiniuose paminëtas Raseiniø vietovardis. 1254 m. kovo 12 d. Mindaugas Lietuvos vyskupui Kristijonui padovanojo antrà pusæ Raseiniø, Betygalos ir Laukuvos þemiø. ISTORIJA: Istorijos ðaltiniai liudija, kad XIV a. pab. – XV a. pr. Raseiniai karuose su kryþiuoèiais buvo vienas ið svarbiausiø Þemaitijos cent- rø. Vokieèiø kronikininkai, apraðinëdami kryþiuoèiø riteriø þygius, SKAIÈIAI, FAKTAI, DATOS Raseiniø kraðto vietovardþius mini 1322 m., 1344 m., 1352 m., 1355 m., 1357 m., 1370 m., 1371 m., 1374m., 1376 m. 1352 m. þiemà tik kà didþiuoju magistru iðrinktas Vinrichas PARENGË LINA KANTAUTIENË, ALBINAS MINGËLA ið Kniprodës, vadovaudamas stiprioms karinëms pajëgoms, ási- verþë á Laiþuvos, Ariogalos, Raseiniø þemes ir jas labai nuniokojo. Kartu su juo buvo Niurnbergo burgrafas, Otingeno kunigaikðtis. Raseiniø rajonas – vakarinëje Lietuvos dalyje. Jam 1357 m. magistras Zygfridas, su daugeliu kilmingø kryþiuo- priklauso 1573,4 km2 teritorija. Èia nuolat gyvena apie èiø atëjæs á Raseiniø kraðtà, kalaviju naikino stabmeldþius, o jø 44 tûkst. gyventojø. Daugiau negu 99 proc. jø yra lietu- þemæ – ugnimi. viø tautybës. Rajone – du miestai (rajono administra- 1374 m. Ragainës komtûras Gedikë nusiaubë Raseinius. cinis centras Raseiniai ir Ariogala), septyni miesteliai, Gráþdamas á namus, pateko á pinkles, buvo áviliotas á pelkes, kur trys geleþinkelio stoties gyvenvietës, 597 kaimai, vei- þuvo kartu su sûnumi ir palyda. 1390 m. Karaliauèiuje, sudarant Þemaitijos ir Ordino sutartá, kia dvylika seniûnijø. Rajono teritorijai priklauso dalis tarp 7 þemaièiø delegatø trys – Asteika, Klausigaila, Þaudinys – Rytø Þemaitijos plynaukðtës ir dalis Nemuno þemupio. buvo ið Raseiniø kraðto. Aukðèiausia vieta (167 m virð jûros lygio) yra prie Kryþ- 1405 m. liepos mën., siekdami palenkti neklusnius þemai- kalnio, o þemiausia (30 m virð jûros lygio) – pietry- èius, kryþiuoèiai kartu su Vytautu surengë du þygius á Þemaitijà. Abi èiuose, prie Dubysos. kariuomenës veikë Ariogalos, Raseiniø ir Viduklës þemëse. Didþiausia rajono teritorija tekanti upë – Dubysa. Vie- 1409 m. þemaièiai vël sukilo. Ðá kartà sukilimas vyko gavus nintelis rajono eþeras (2 ha dydþio) tyvuliuoja Nemakð- Vytauto pritarimà. Tai liudija 1409 m. birþelio 16 d. Ragainës kom- tûro laiðkas didþiajam magistrui, kuriame jis raðë: „taip pat man èiø apylinkës Paeþerio kaime. pasakë Alfas ir Tomas, kas ávyko Þemaièiø þemëje kunigaikðèio dë- Raseiniø mietas ásikûræs abipus Raseikos upelio ka: Rumbautas, Vaisebutas, Klausigaila ið Raseiniø, Getautas ka- (vietos gyventojø Rasupiu vadinamo). Pietinëje miesto marninkas ið Birsten, Gailemintas ið Ariogalos uþëmë þemæ kuni- pusëje vingiuoja Prabauda. Nuo Raseiniø iki Kauno – gaikðèio vardu“. 78 km. Pasak legendos, anksèiau toje vietoje, kur da- 1413 m. lapkrièio mën. Didysis kunigaikðtis Vytautas ir Len- bar Raseiniø miestas, ant kalvos augæs àþuolas, o po kø karalius Jogaila atplaukë Nemunu laivais iki Dubysos, pakeliui juo degusi amþinoji ugnis. Liepsna nebûdavo didelë, kirsdami ðventus miðkus ir griaudami pagoniø altorius, ðaukdami þmones bûrin ir aiðkindami naujojo tikëjimo tiesas, pasiekë Aukai- ugnis tik rusendavo. Laikui einant tà vietà þmonës Ru- má (Betygalos apylinkës), kur buvo pagoniø þinyèia ir gyveno vy- sene pradëjæ vadinti, vëliau – Raseine. Galop ðis pava- riausias þynys Gintautas. Masiðkai þemaièiai pradëti krikðtyti tik dinimas Raseiniais tapo. Pavadinimas galëjæs kilti ir 1415 m. rudená, kai ðio darbo ëmësi Vilniaus vyskupas. nuo upelio Raseikos pavadinimo. 1416 m. pastatytos pirmosios baþnyèios Þemaitijoje, tarp jø ir Raseiniuose, Betygaloje, Ariogaloje, Viduklëje. Kai kurie istori- ISTORIJA 3

niai ðaltiniai nurodo, kad katalikø parapija èia buvo ásteigta 1421 m. 1418 m. Raseiniai (tada valsèiaus centras) buvo vienas ið Þemaièiø valstieèiø sukilimø centrø. Sukilëliø malðinti buvo atvy- kæs pats Vytautas Didysis. Pasibaigus karams su kryþiuoèiais, Raseiniai ëmë sparèiai augti. XV a. pab. miestui suteiktos savivaldos teisës, Raseiniai tapo apskrities centru. 1537 m. Raseiniuose veikë 18 aliniø, 4 midaus parduotu- vës, 1538 m. – po vienà daugiau. 1549 m. Þygimantas Augustas Raseinius uþraðë savo þmo- nai Barborai Radvilaitei. 1574 m. balandþio 9 d. privilegija karalius Henrikas Valua praplëtë Þemaitijos bajorø savivaldà ir leido nuolatine seimeliø vieta pasirinkti Raseinius. 1581 m. kovo 1 d. Lietuvos vyriausiojo tribunolo steigimo Raseiniø pavieto miesto rotuðës 1806–1820 m. antspaudas. ástatyme, pertvarkant teismus, Raseiniuose numatyta ásteigti at- Iliustracija ið E. Rimðos knygos „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës skirà vyriausià teismà Þemaitijai (Þemaièiams). miestø antspaudai“. - V., 1999, p. 489 1585 m. á Raseiniuos pirmà kartà posëdþiauti susirinko Þe- maitijos seimelis. Raseiniai tapo politine Þemaitijos sostine, nuo- ákûrimo data kai kuriuose raðytiniuose ðaltiniuose nurodoma skir- latine bajorø seimeliø vieta, srities teismo ástaigø, archyvo bûstine. tinga: 1740, 1742, 1767 m. Pijorø mokykla 1773 m. perëjo Eduka- Èia vykdavo bajorø suvaþiavimai, Stonø lygumoje – kariuomenës cinës komisijos þinion ir ið septynmetës buvo reorganizuota á trijø pratybos. Raseiniuose buvo ásikûrusios ir pilies bei þemës teismø klasiø pavieto mokyklà. 1782 m. Raseiniø mokykloje buvo 109 bûstinës, èia buvo Þemaièiø þemës archyvas. mokiniai. Mokykla uþdaryta 1832 m. XVIII a. vid. ji veikë toje vieto- XVI–XVII a. Raseiniø kraðte pradëjo kurtis þydai. je, kur dabar stovi cerkvë. Ði mokykla kartu su Kraþiuose veikusia XVI– XVIII a. Raseiniai buvo vienas ið Þemaitijos religiniø mokykla tuo metu Þemaitijoje buvo svarbiausios. centrø: èia veikë 3 katalikø vienuolynai (dominikonø, pijorø, kar- 1762 m. pastatyta Raseiniø pijorø baþnyèia, 1776 m. – melitø), katalikø, kalvinistø, liuteronø baþnyèios. pijorø vienuolynas, veikæs iki 1832 m. 1601 m. ásteigta Raseiniø evangelikø reformatø baþnyèia 1768 m. pastatytas Raseiniø dominikonø vienuolynas (ar- (sunyko XVIII a. pr.). chitektas L. Grincevièius). 1616 m. Daratai Ðemetienei finansuojant Raseiniuose, netoli 1780 m. Raseiniuose siautëjo gaisras. Jo metu sudegë Ðlynos upelio, pastatyta reformatø baþnyèia (nugriauta 1768 m.). nemaþai pastatø, taip pat ir karmelitø vienuolynas (po gaisro jis 1642 m. Þemaièiø vyskupas Jurgis Tiðkevièius Raseiniuo- atstatytas, bet 1794 m. vël sudegë). se ákurdino vienuolius dominikonus, senàjà medinæ baþnyèià pa- 1782 m. Raseiniuose pastatyta Ðvè. Mergelës Marijos Ëmi- keitë mûrinë. Tais metais Alëjø palivarkas perduotas Raseiniø do- mo á dangø baþnyèia (archit. L. Grincevièius). minikonams. Ðie já valdë 200 metø (iki 1842 m.). Po to vienuolyno 1789 m. Raseiniuose buvo 4 dvareliai, 6 uþvaþiavimo na- þemës tapo valstybinëmis, Alëjø palivarkas prijungtas prie Rasei- mai, 20 miestieèiø namø, 46 valstieèiø namai, 54 darþininkø na- niø seniûnijos. mai, 29 lûðnos, 3 vienuolynai (ið viso 162 sodybos). Tais metais 1643 m. sausio 31 d. Vladislovas Vaza Raseiniø dominiko- Raseiniø mokykloje buvo162 mokiniai. nams suteikë teisæ didþiøjø baþnyèios atlaidø metu (per Grabny- 1792 m. kovo 20 d. privilegija karalius Stanislovas Augus- èias, Jonines ir Þolines) mieste organizuoti kermoðius (jomarkus). tas Raseiniams suteikë laisvojo miesto teises ir herbà – Lûðá: „O 1702 m. ðvedø karalius Karolis XII netoli Raseiniø esanèia- kad tas miestas, antspauduodamas tiek teismo, tiek miesto valdy- me Bilevièiø dvare buvo ákurdinæs savo vyriausiàjà bûstinæ. mo áðraðus, patvirtintø tikrà garbæ, suteikiame jam lûðies herbà, tai 1716 m. Alëjuose pastatyta mûrinë koplyèia, kuri turëjo Ra- yra toká, kaip yra matyti pavaizduota, ðá herbà leidþiame tam miestui seiniø baþnyèios filijos statusà. 1802 m. koplyèia suremontuota. naudoti antspauduose ir visokiuose þenkluose“. Pagal ðià privilegijà Èia pamaldos daþniausiai bûdavo laikomos tris kartus per metus. Raseiniai tapo magdeburginiu miestu ir organizavo savivaldà. 1720 m. Jokûbo Daujoto iniciatyva Raseiniuose ásteigtas 1794 m. Raseiniø apylinkëse veikë sukilëliø bûrys. 1794 m. karmelitø vienuolynas, kuris èia veikë iki 1840 m. Raseiniuose sukilime dalyvavo Raseiniuose suformuota J. Kasakausko vado- pastatyta karmelitø baþnyèia, vienuolynas. 1780 m. ðie statiniai vaujama tautinës kavalerijos III brigada ir generolo majoro M. Tið- sudegë. Po to jie buvo atstatyti, bet 1794 m. vël sudegë. kevièiaus vadovaujamas Ðauliø dalinys. XVII–XVIII a. Raseiniø kraðto gyventojai patyrë vidaus karo 1795 m. vykstant pirmajam gyventojø suraðymui, Raseiniai pasekmes, ðvedø antplûdá, keletà gaisrø, badà ir 1711 m. daugybæ buvo vienas ið septyniø pavietø (apskrièiø) centrø. Ðiam pavietui gyvybiø nusineðusá marà. priklausë Raseiniø miestas, 42 miesteliai, 42 parapijinës baþnyèios, XVIII a. Raseiniai garsëjo arkliø jomarkais, kurie èia vykda- 8 vienuolynai, veikë 207 amatø cechai, buvo 126 074 gyventojai. vo Ðv. Juozapo ir Ðv. Jono atlaidø dienomis. 1803–1825 m. Raseiniuose veikë dominikonø parapinë 1720–1832 m. Raseiniuose veikë karmelitø vienuolynas. mokykla, kurioje mokësi vien berniukai. 1804 m. mieste veikë ap- 1731 m. balandþio 23 d. sudegë Raseiniø dominikonø baþ- skrities mokykla. Nuo 1814 m. ji buvo keturklasë. nyèia. 1812 m. dalis Napoleono kariuomenës ið Tilþës á Þemaitijà 1740 m. Raseiniuose ásikûrë vienuoliai pijorai. traukë pro Nemakðèius, Viduklæ. 1812 m. kariuomenës dalis, va- 1743 m. Raseiniuose pradëjo veikti aukðtesnioji pijorø mo- dovaujama marðalo Makdonaldo, vykdama ið Tilþës á Latvijà, pa- kykla (ið pradþiø – 3, vëliau – 6, dar vëliau – 4 klasës). Mokyklos (Nukelta á 4 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 4 ISTORIJA

(Atkelta ið 3 p.) ðiø judëjime, steigë lietuviðkas mokyklas, mokë jose vaikus. 1864 m. Raseiniuose ásteigta dviklasë miesto mokykla. suko á ðalá ir uþëmë Raseinius. Savo ðtabà Makdonaldas buvo ákûræs 1870 m. Raseiniø pijorø baþnyèia perkelta á staèiatikiø turtingame Bilevièiø dvare. Prancûzø kariuomenë stipriai nusiaubë kapines. Pastatyta Ðv. Trejybës cerkvë (architektas Dmitrijevas). Raseiniø kraðtà. Raseiniuose þuvo apie 60 þmoniø, buvo sugriauta 1874–1875 m. prasidëjo Raseiniø apskrities gyventojø emig- nemaþai pastatø, tarp jø ir miesto kalëjimas. Karo nuostoliai Rasei- racija á JAV ir kitas uþsienio ðalis. Ðios emigracijos mastai ypaè niø apskrityje siekë apie 100 tûkst. rubliø. Rusø kariuomenei iðstû- iðaugo po 1890 m., o 1897 m. tapo itin dideli. mus Napoleonà ið Lietuvos, uþ paramà prancûzø kariuomenei buvo 1880 m. M. Dvorþecas Raseiniuose ákûrë pirmàjà spaustuvæ. konfiskuoti Zabielø, Gedgaudø, Gasparo ir Pranciðkaus Bilevièiø, 1887 m. pradëjo veikti Raseiniø muilo fabrikas. Pranciðkaus ir Ignoto Pðeciðevskiø, daugelio kitø bajorø dvarai. 1891 m. Raseiniuose buvo 11 813 gyventojai, 1891 m. – 1816 m. Raseiniuose ákurta simbolinë Lietuvos masonø 7455, Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje – vos 4 000. loþë „Palemonas“. Jai priklausë þymiausi Ðiauliø ir Raseiniø ap- Nuo 1897 m. kasmet per Ðv. Jonà Raseiniuose vykdavo skrièiø bajorai, inteligentai. Loþei vadovavo apskrities marðalka galvijø ir þemës ûkio parodos Anupras Liutkevièius. Loþë pasisakë uþ feodaliniø teisiø panaikini- 1899 m. Raseiniuose pradëjo veikti sviesto gamintojø ben- mà ir valstieèiø iðlaisvinimà ið baudþiavos. Vienas ið jos vadovø drovë „Biruta“. buvo Raseiniø bajorø marðalka ir teismo pirmininkas Juozas Bile- XIX a. pab. – XX a. pr. Raseiniai stipriai nukentëjo nuo mieste vièius. Organizacija caro valdþios nurodymu uþdaryta 1823 m. siautëjusiø gaisrø. 1818 m. Raseiniuose pastatyta evangelikø liuteronø baþny- 1900 m. Raseiniuose surengta didþiulë arkliø paroda. èia prie kurios veikë mokykla (1818–1867). 1904 m. atidaryta Raseiniø þemesnioji þemës ûkio mokykla. 1831 m. sukilimas prasidëjo Raseiniuose. Sukilëliai, vado- XX a. pr. Raseiniuose veikë atskira mokykla mergaitëms vaujami Ezechelio Stanevièiaus, nuginklavo rusø águlà, paëmë iþdà (1913 m. joje mokësi 100 mergaièiø, ið jø tik 13 lietuviø tautybës). ir paskelbë mieste savo valdþià. Raseiniðkiø sukilëliø bûriai iðsilai- 1905 m. Raseiniuose ásteigtas Blaivybës draugijos skyrius. kë ilgiausiai. Jie buvo iðformuoti tik po to, kai rusai uþëmë Varðuvà. 1905 m. ákurta Raseiniø ûkininkø draugija, kuriai vadovavo Sukilimo metu Raseiniuose veikë 20 lovø laikina karo ligoninë. dvarininkas Kersnauskis. Ji turëjo savo skyrius ir kitose vietovëse. 1832 m. rusø valdþia uþdarë pijorø vienuolynà, o jø baþnyèià 1909 m. draugija vienijo ðimtà nariø. 1842 m. pavertë cerkve. Valdþia nusavino nebaigtà statyti karmeli- 1906 m. sausio 14 d. Raseiniuose ávyko pirmas lietuviðkas tø baþnyèià, þemes, o vëliau ðá turtà perdavë liuteronams. vakaras, vietos vaidintojø grupë parodë spektaklá „Dëdë atvaþiavo“. 1836 m. Raseiniuose uþdaryta apskrities mokykla. Tais 1910 m. miestietis Ðlioma Kaduðinas Raseiniuose ákûrë metais èia veikë tik parapinë mokykla. spaustuvæ, veikusià per visus Nepriklausomos Lietuvos metus (ið 1837 m. Raseiniø mieste buvo 2 aikðtës, 20 gatviø, 2 baþny- pradþiø Prekyvietës, vëliau – Spaudos gatvëje). 1938 m. Ð. Kadu- èios, 3 sinagogos, kalëjimas, 308 gyvenamieji namai, 65 krautu- ðinas mirë. 1939 m. spaustuvë atiteko jo naðlei Chajai Kaduðienei. vës, 58 smuklës. 1915–1918 m. Raseiniø kraðtà buvo okupavusi kaizerinë 1839 m. rusø valdþia uþdarë karmelitø vienuolynà. Vokietija. Raseinius vokieèiai uþëmë 1915 m. balandþio 13 d. 1843 m. gubernijos centru tapo ne Raseiniai, o . Ið 1916 m. Raseiniuose (tais laikais garsiame Perlovo malû- dalies dël to palaipsniui Raseiniø reikðmë valstybës politiniame ir ne) ásiþiebë pirmoji elektros lemputë. Nedidelis generatorius, kurá ekonominiame gyvenime pradëjo maþëti. suko garo maðina, teikë elektros energijà malûnui. Raseiniø elek- 1844 m. ið Kauno á Raseinius perkelta penkiø klasiø bajorø trinei pradþià davë ið ðio malûno perkeltas 54 kilovatø generato- mokykla su viena parengiamàja klase. Tais metais èia mokësi 207 rius, kurá suko dviejø cilindrø variklis „Deutsch“. Vëliau buvo pa- vaikai. 1858 m. ji reorganizuota á trijø klasiø mokyklà su parengia- statyti galingesni generatoriai. màja klase, o 1863 m. – á dviklasæ apskrities mokyklà, 1902 m. – 1915 m. ties Raseiniais prie Dubysos vyko stiprûs mûðiai. á keturiø klasiø Raseiniø miesto mokyklà. 1913 m. ji pavadinta Þuvusieji (tiek rusø, tiek ir vokieèiø kariai) buvo laidojami kartu. aukðtesniàja pradine keturiø klasiø mokykla (veikë iki 1915 m.). 1918 m. lapkrièio 13 d. kunigas M. Karosas, gydytojas 1913 m. èia mokësi 138 vaikai. M. Nasvytis, kapitonas K. Þukas, V. Kuraitis, J. Kersnauskis ir M. Le- 1845 m. patvirtintas Kauno gub. Raseiniø apskrities herbas. vi suorganizavo Raseiniø miesto pilieèiø susirinkimà, kuriame ið- 1848 m. Raseiniø kraðte siautëjo choleros epidemija. Jos rinktas Miesto Komitetas (13 nariø, pirmininkas Viktoras Kuraitis), metu mirë 877 miesto gyventojai (160 rusø armijos kareiviø, 700 turëjæs mieste perimti valdþià ið vokieèiø, organizuoti miesto pilie- þydø, 17 lietuviø). èiø asmens turto apsaugà. Tais metais buvo padëti pagrindai ðiuo- 1851 m. ásteigta þydø valdinë pradþios mokykla. laikinei Raseiniø savivaldai. 1852 m. Raseiniuose atidaryta miesto ligoninë. Tais paèiais 1919 m. sausio 10 d. Raseiniuose iðkilmingai atidaryta gim- metais atidaryta þydø ligoninë. nazija. Tais metais joje veikusi ateitininkø kuopa leido laikraðtá 1857 m. Raseiniø apskrityje buvo 472 dvarai, kuriems pri- „Atþala“ (ëjo iki 1921 m.). 1920 m. gimnazijoje leistas laikraðtëlis klausë baudþiauninkø, ir 458 smulkûs dvareliai ir palivarkai, kurie „Bepietis“, 1922–1923 m. gimnazisèiø laikraðtis „Aras“. Nuo baudþiauninkø neturëjo. 1857 m. mieste buvo 8 516 gyventojø (ið jø 1926 m. gimnazijoje leistø spaudiniø neþinoma ir tik 1932 m. èia 5 000 þydø), 494 gyvenamieji namai (ið jø 42 mûriniai). Daugelis pasirodë mokyklos laikraðtëlis „Jaunasis literatas“. 1932–1933 m. þydø tautybës þmoniø vertësi prekyba, dirbo kredito paslaugø srityje, ëjo satyros laikraðts „Yla“.1933 m. gimnazijos skautai pradëjo leisti uþsiëmë kitais verslais. Raseiniuose veikë 3 sinagogos. laikraðtá „Ðypsenos“. 1939 m. gimnazijos religinio auklëjimo bûre- 1860 m. Raseiniuose buvo 12 754 gyventojai. lis leido laikraðtá „Jaunimo kelias“. 1863 m. numalðinus sukilimà, Muravjovo ásakymu Rasei- 1919 m. sausio 19 d. iðleistas „Raseiniø Apskrièio Paðto niuose pradëta statyti rusø cerkvë. þenklas. 15 k.” 1863–1904 m. Raseiniø kraðto þmonës dalyvavo knygne- 1919 m. Raseiniuose pulko vado Pr. Liatuko iniciatyva pra- ISTORIJA 5

dëtas organizuoti Lietuvos kariuomenës pëstininkø Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Vytauto pulkas. Vëliau ðis pulkas perkeltas á Ðiaulius, dalyvavo daugelyje mûðiø. 1919 m. kovo mën. Raseiniuose pradëtas leisti visuomeni- nis, jokiai partijai nepriklausantis laikraðtis „Þemaitis“ (du kartus per savaitæ). Redakcija veikë Senatoriø g., o nuo 1920 m. pradþios – Laisvës g. name nr. 21. Laikraðtis ið pradþiø spausdintas Savièio ir Ðumkausko spaustuvëje, nuo nr. 18 – Kaduðino spaustuvëje. 1919 m. geguþës 5 d. ásteigtas Raseiniø vartotojø koope- ratyvas „Dubysa“. 1919–1950 m. Raseiniai buvo vienas ið Lietuvos apskrities centrø. 1919 m. Raseiniuose birþelio mën. pradëtas leisti laikraðtis „Darbo þodis“, nuo 1919 m. rugsëjo mën. – Komunistø partijos 1 laikraðtis „Tiesa“. 1919 m. rugsëjo 14 d. Raseiniuose, Kaduðino spaustuvëje, iðleistas pirmasis darbo þmoniø laikraðèio „Rytojus“ numeris. Laik- raðtis ëjo iki 1919 m. spalio 19 d. 1920 m. vasario 8 d. Raseiniuose, Kaduðino spaustuvëje, iðleistas pirmasis visuomenës ir literatûros savaitraðèio „Þemai- èiø þinios“ numeris (leidinio redakcija veikë Nemakðèiø g. name nr. 92). Tais paèiais metais Lietuviø jaunimo lavinimosi ratelio „Ban- ga“ literatûrinë sekcija Raseiniuose pradëjo leisti humoro þurnalà (mënesiná paðaipos ir juokø laikraðtá) „Raseiniø Magdë“ (leistas iki 1927 m., iðëjo 11 numeriø). 1920 m. Raseiniø valsèiuje gyveno 6 858 þmonës, ið jø 3 496 turëjo rinkimo teisæ. Tais metais mieste siautë ðiltinë. 1921 m. Raseiniø gimnazija tapo valstybine. 1921 m. rugpjûèio 1 d. Raseiniuose pradëjo veikti þydø 2 gimnazija (oficiali mokyklos ákûrimo data – 1922 m. rugpjûèio 15 d.). 1922 m. jà lankë 75 mokiniai, 1924 m. – 152. 1923 m. Raseiniuose buvo 5 270 gyventojø; ið jø 2 777 lietuviai, 2 035 þydai, 353 vokieèiai, 177 lenkai, 109 rusai. 1925 m. ásteigta Raseiniø pieninë. 1926 m. kovo 4 d. – Raseiniuose pradëtas leisti politikos, ekonomikos ir kultûros laikraðtis „Raseiniø balsas“ (redakcija veikë Nemakðèiø g. name nr. 14). Laikraðtis ëjo iki 1926 m. geguþës 9 d. 1926 m. Raseiniuose pradëjo veikti viena pirmøjø elektriniø Lietuvoje. 1926 m. kovo 21 d. Raseiniuose ávyko Tautininkø sàjungos steigiamasis susirinkimas. 1927 m. liepos 15 d. Raseiniuose iðleistas vienkartinis þemës ûkio, kooperacijos ir visuomenës laikraðtis „Raseiniø naujienos“. 1928 m. ákurta Alëjø parapija. 1928 m. Raseiniø kooperatyvas „Dubysa“ iðleido laikrað- 3 tá „Raseiniðkiø talka“. 1929 m. Raseiniuose komunistiniø paþiûrø jaunimas nele- galiai pradëjo leisti hektografuotà komunistiná laikraðtá „Raudona- sis moksleivis“. 1930 m. Raseiniuose pastatytas naujas kalëjimas (Areðto namai). Politiniai kaliniai èia kalinti nuo 1932 m. Veikë iki 1952 m. 1932 m. Raseiniams suteiktos II eilës miesto teisës.

(Nukelta á 16 p.) Nuotraukose (ið virðaus á apaèià): 1. Raseiniø m. Rinkos aikðtë 1928 m., minint Lietuvos nepriklausomybës paskelbimo 10-metá. IT LCVA; 2. Raseiniø m. A. Smetonos aikðtë XX a. 4 deð. M. Liutgino nuotrauka; 3. Raseiniø m. Vytauto Didþiojo gatvë 1930 m. 4. Kino operatoriaus K. Lukðio namas XX a. 4 deð. 2–4 – nuotraukos ið Raseiniø kraðto istorijos muziejaus rinkiniø 4

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 6

susidedantis ið apylinkiø (piliø apygardø), kurias savo ruoþtu su- daro teritorinës bendruomenës (laukai). Tai laikotarpiui iki valsty- IÐKALBINGA bës susikûrimo (archeologijoje jis vadinamas vëlyvuoju geleþies amþiumi) bûdingas stambiausias kraðto savivaldos teritorinis vie- netas, II tûkstantmeèio pradþioje pradëjæs peraugti á kunigaikðtys- tes3. Imant plaèiau (pasitelkus Viduramþiø ðaltinius bei archeologi- ASEINIØ ÞEMË jos duomenis), þemë yra keliø (3–4) valsèiø junginys, o patys R 4 valsèiai susideda ið keliø (2–3) gyvenvieèiø (kaimø, laukø) . Ðiø DR. GINTAUTAS ZABIELA teritoriniø vienetø pavadinimai istorijos ðaltiniuose ir istoriografi- joje labai ávairuoja, tad èia pateikiama tik pati bendriausioji kraðto teritorinio pasidalijimo schema, kuri skirtingu laiku uþëmë skirtingà „Raseiniø proistorë sena, yra piliakalniø bei pilkapiø, plotà, erdvæ. Be to, atrodo bûta ir regioniniø skirtumø (vakarinë ir randama kai kuriø senovës dirbiniø, bet planingi tyrinëjimai rytinë Lietuva dabartiniu teritorijos supratimu). Raseiniø geografi- nebuvo daromi ir todël nedaug kà tikra galima tuo tarpu në padëtis neleidþia aiðkiau apibûdinti daugelio ðio suskirstymo pasakyti“1 (B. Kviklys. Mûsø Lietuva. – Boston, 1968). detaliø. Rekonstruojant jø apylinkiø struktûrà, tenka eiti klasikiniu keliu – derinti tarpusavyje archeologinius, istorinius bei kitokius ðaltinius. Raseiniø þemë nëra istorinis darinys. Nors ji minima istoriogra- Archeologiniai duomenys geriausiai atspindi þemiausià teritori- fijoje2, taèiau tai vis dar nëra pagrásta konkreèiais duomenimis. Tai næ grandá – gyvenvietæ. Jos vietà gali þymëti tiek pati gyvenvietë

daugiau dabartinis ðio kraðto apibrëþimas, mûsø laikø vos ne prieð Raseiniø rajono þemëlapis ir jame paþymëti piliakalniai. Iliustracija ið tûkstantá metø kraðte vykusiø realijø suvokimas. Senovëje buvusiø Kraðto apsaugos ministerijos leidinio „Lietuvos paminklø atlasas“, þemiø vardu vadinamas pakankamai nemaþas teritorinis vienetas, kn. 2. - V., 2005 m., p. 282). ISTORIJA 7

(neátvirtintos gyvenvietës kultûrinis sluoksnis), tiek piliakalnis (su gyvenvietës poþymiais, pvz., papëdës gyvenviete ar kultûriniu sluoksniu aikðtelëje), tiek ir kapinynas. Visi jie ðiandien geriau ar blogiau datuojami (net ir netyrinëti). Raseiniø apylinkëse þinome 5 objektus, kuriuos galime identifikuoti kaip ikivalstybinio laikotarpio palikimà. Tai 2 piliakalniai ir 3 kapinynai. RASEINIØ PILIAKALNIS, VADINAMAS PRABAUDA, yra 100 m á pietvakarius nuo plento Kaunas–Raseiniai, 150 m á vakarus nuo patvenkto Prabaudos upelio deðiniojo kranto, á pietryèius nuo mies- to, buvusiame Mirkliø kaimo lauke. Jis staèiais, 8–10 m aukðèio ðlaitais. Aikðtelë ovalinë, pailga ÐV–PR kryptimi, apie 25 m ilgio ir 16 m ploèio (apie 400 m2 ploto), kiek ágaubta per vidurá. Jos ÐV gale yra maþdaug 1,5 m aukðèio, PR gale – apie 1 m aukðèio nuskleisti pylimai. Aikðtelës pakraðèiuose ir ðlaituose stebimas kultûrinis Raseiniø (Prabaudos) piliakalnis ið pietryèiø pusës. XX a. I p. sluoksnis5. V piliakalnio papëdëje iðkastas griovys, skiriantis já Balio Buraèo nuotrauka. VDKM, inv. nr. 92 nuo èia esanèios Cibakalniu vadinamos kalvos. Pastaràjà galima interpretuoti kaip papilá. Jo aikðtelë pailga ÐV–PR kryptimi, trapeci- buvo rastas kapas su 2 ietigaliais bei kitais dirbiniais (neiðliko)11. jos formos, 20 m ploèio ÐV gale ir 10 m ploèio PR, per vidurá kiek ANULYNO SENKAPIS yra 600 m á P nuo Anulyno kaimo, 500 m á ágaubta. PR kraðtas apardytas apkasø, ÐV gale yra apie 1 m aukð- PV nuo plento Kaunas–Raseiniai, 350 m á ÐV nuo Ðaltuonos upës èio 6 m ilgio pakilimas – tarsi pylimo liekanos. Kalvoje kultûrinio deðiniojo kranto, 100 m á R nuo buvusios Marcelinos Milaðienës sluoksnio nepastebëta. Ðlaitai nuoþulnûs, 2–6 m aukðèio6. Piliakal- sodybos. Èia ariamoje dirvoje prieð Antràjá pasauliná karà rasta nis netyrinëtas. Abu kalnai kartais laikomi ir mitologiniais objek- þmoniø kaulø, ietigalis („pike“), kitokiø radiniø12. 1986 m. KVBVI tais. Pagal iðlikusius padavimus, pvz., Prabaudos pavadinimas kil- (vad. V. Valickis) senkapio teritorijoje iðtyrë 47,5 m2 dydþio bendrà dinamas ið þynio Prabaudos vardo7. plotà, rado 6 griautinius XVIII–XIX a. kapus. Mirusieji buvo laidoti (2005 m. Kraðto apsaugos ministerijos iðleistame „Lietuvos karstuose, sukaltuose geleþinëmis vinimis (rasta 15 geleþiniø vi- paminklø atlase“ (II knyga, p. 282–314, tekstø autoriai Zenonas niø)13. Tyrinëta vëlyvø kaimo kapinaièiø teritorija. Kasinëjimø metu Baubonis ir Gintautas Zabiela) papildyti duomenys apie ðá piliakalná. senkapio teritorijà kertanèio lauko kelio pavirðiuje rasta þalvarinë Nurodoma, kad piliakalnis datuojamas I tûkst. – II tûkst. pr., kad jis apyrankë storëjanèiais daugiakampiais galais (saugoma VDKM)14. apaugæs miðriu miðku, þinomas ir Mirkliø vardu. Piliakalnis pasie- Tokios apyrankës – bûdinga vidurinio geleþies amþiaus laidojimo kiamas Raseiniø–Ariogalos plentu (Vilniaus gatve), prieð Prabaudos paminklø ákapë ir datuojamos V–VI a.15. Jos rodo, kad èia bûta upelá pasukus keliuku (Prabaudos gatve) á deðinæ (P), uþ 200 m (yra ankstesniø nei aptariamas laikotarpis amþiaus kapø. Tai leidþia dary- 50 m á kairæ (R), miðke). XX a. I p. Prabaudos piliakalná yra áamþinæs ti prielaidà, kad èia yra ir vëlyvojo geleþies amþiaus palaidojimø. Balys Buraèas – jo darytø fotografijø saugoma VDKM – red. p.) KASBARAIÈIØ SENKAPIS buvo 800 m á vakarus nuo kelio Rasei- KALNUJØ PILIAKALNIS Árengtas Raseiniø apylinkëse vyraujan- niai–Girkalnis, ðiaurinëje kelio Girkalnis–autostrada pusëje, á va- èios aukðtumos ðiaurës vakariniame kraðte. Kadaise jis priklausë karus nuo Petro Andriulio sodybos, ðalia kaimo kapiniø. Já sunaiki- Palendriø dvarui. Ðalia piliakalnio XIX a. buvo maþas Jovaiðiø kai- no karjeras16. Èia bûta III–IV a. pilkapiø bei XIV–XVII a. senkapio, melis. Todël tas pats piliakalnis vadinamas visais ðiais vardais ir kuris pardëtas ardyti 1935 m.17. Pilkapiø liekanas 1962 m. fiksavo dar net Þieveliðkës piliakalniu, bet laikomas skirtingais pamin- M. Michelbertas, kuris apraðë èia randamus griauèius su þalvari- klais. Piliakalnis turi trikampæ, apie 30 m ilgio ÐV–PR kryptimi ir nëmis juostinëmis trikampio skersinio pjûvio apyrankëmis, geleþi- 20 m ploèio PR gale (apie 300 m2 ploto) aikðtelæ. PR gale nuo aukð- niu ámoviniu kirviu ir peiliu18 (radiniai saugomi LNM (AR 401:1-4) ir tumos yra 2 m aukðèio pylimas. Iðorëje jis 4 m aukðèio, nes uþ RKM (viena apyrankë). pylimo yra 2 m gylio ir 3 m ploèio griovys, uþ jo – antras þemas Artimiausias Raseiniams tyrinëtas II tûkstantmeèio pradþios ka- iðskleistas pylimas, kuris lanku juosia piliakalnio PR galà ir toliau pinynas yra uþ 15 km á pietryèius. Tai KEJËNAI. Jame 1970 m. eina aplink, maþdaug 3 m þemiau aikðtelës, ðlaite esanèios 3 m KVTM (vad. Juozas Antanavièius), be 72 vëlesniø griautiniø kapø, ploèio terasos pakraðèiu. Þemiau pylimo ðlaitai nuolaidesni8. Pilia- surado 3 degintinius þmoniø ir 6 griautinius þirgø kapus. Du degin- kalnis netyrinëtas. tiniai kapai buvo beveik be ákapiø (viename rastas þalvarinio lazde- Artimiausiai prie Raseiniø tyrinëtas piliakalnis yra uþ 21 km á linio smeigtuko fragmentas), rasti virð þirgø griauèiø. Jie buvo árengti pietryèius. Tai DARBUTAI. 1911 m. já kasinëjo Liudvikas Kðivickis labai negiliai (vos 30 cm gylyje), ovalinëse 90x60 ir 120x60 cm (1859–1941). Piliakalnyje aptikta akmenø grindiniø, ugniavieèiø, dydþio duobutëse. Þirgai laidoti su geleþiniais þàslais, turinèiais daugybë þiestø puodø ðukiø su banguotu ir grioveliniu ornamentu, kaulinius skersinukus. Jø galvos puoðtos þalvario apkalais, pagra- gyvuliø kaulø ir XII–XIV a. þalvariniø ir geleþiniø dirbiniø9. þintomis kamanomis, þvanguèiais, gintariniais karoliukais (po vie- Jeigu piliakalniai yra neabejotinas II tûkstantmeèio pradþios pa- nà). Atrodo, kad kapinyne buvo susidurta su lauþaviete. Visame likimas, tai visø toliau minimø kapinynø chronologija daugiau hipo- 250 m2 dydþio tyrinëtame plote iðkart po velëna buvo daug degësiø, tetinë. 300 m á ÐV nuo Kalnujø piliakalnio buvo ðvedkapiai: anks- sudegusiø kauliukø, ávairiø perdegusiø ir ugnyje nebuvusiø dirbi- èiau stovëjo keli kryþiai, dabar ariami laukai10. Tai greièiausiai bus niø: þalvariniø vytiniø antkakliø, juostiniø apyrankiø platëjanèiais jau istoriniø laikø senkapis. Ankstesnis senkapis atrodo buvæs da- galais daliø, smeigtukø ávijine galvute, pasaginiø segiø aguoniniais, bartinës þvyrduobës teritorijoje, kur 1928–1930 m. kasant þvyrà (Nukelta á 8 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 8 ISTORIJA

(Atkelta ið 7 p.) nimo vietoje (Anulynas, Kasbaraièiai, galbût Kalnujai). Tolesnë jo istorija nëra aiðki dël piliakalniø tyrimø stokos. Galimi du alternaty- cilindriniais, pastorintais kampuotais bei gyvuliniais galais, plokð- vûs aiðkinimai. tiniø apskritø segiø, geleþiniø pentiniø plaèiaaðmeniø kirviø, ietiga- 1. Valsèiaus centras buvo Raseiniai (piliakalnis su papiliu). Apie liø, skiltuvø, ylø, verpstukø, datuojamø XI–XV a.19 Ðio laikotarpio tai kalba visai ðalia Raseiniø centro esantis piliakalnis su átvirtintu degintiniø kapø liekanø 1978 m. aptikta ir prieðingoje Raseiniams papiliu. Tam prieðtarautø nestiprûs piliakalnio átvirtinimai bei tai, pusëje – PAPRUDÞIUOSE20, esanèiuose 30 km á ðiaurës vakarus. Ið kad jis yra Prabaudos upelio krante. to galima padaryti iðvadà, kad ir Raseiniø apylinkëse aptariamuoju 2. Valsèiaus centras buvo Kalnujø piliakalnis, kuris sustiprintas laikotarpiu bûta degintiniø kapø, kurie daþniausiai yra sunkiai su- greièiausiai kovø su Ordinu metu ir dengë Raseinius ið PV (labiau- randami ir iki ðiol maþai tyrinëti. siai paþeidþiamos Ordino þygiais) pusës. Piliakalnis yra dominuo- Paskutinë archeologinio paveldo grupë yra sakraliniai-mitologi- janèioje aukðtumoje, turi aiðkiai neistoriná pavadinimà. Atkreipti- niai (susijæ su senuoju baltø tikëjimu) paminklai, kurie kai kada taip nas dëmesys á du Kalnupio upelius (Ðaltuonos deðinieji intakai), pat gali prisidëti prie senøjø struktûrø nustatymo. Nors senosios juosianèius iki 40 m aukðèio kalvø masyvà su Kalnujø piliakalniu ðventvietës yra neatskiriama senàjá apgyvendinimà þyminti objek- ið ÐV ir PR pusiø. Dabar jie vadinami pirmuoju ir antruoju. Tai kaip tø rûðis, jas labai sunku tiksliau datuoti. Jø tankesnis iðsidëstymas ir pats Kalnujø pavadinimas vargu ar galëjo bûti senovëje. Panaðu, pastebimas labiau senøjø teritoriniø struktûrø pakraðèiuose. Ra- kad vienas ið ðiø upeliø galëjo vadintis kitaip – tegul ir Raseinële. seiniø apylinkëse tokiø fiksuota net 10, nors jø realus skaièius Tarp Raseiniø ir Kalnujø piliakalniø yra 5 km nuotolis. Nuo abiejø galbût yra maþesnis. piliakalniø maþdaug per 6 km nutolæs Ðeimyniðkiø kaimas, esantis Geiðø kaime yra vietovë Stabalaukis21, Palendriø kaime – Alka á PR nuo Raseiniø ir á V nuo Girkalnio40. Su kuriuo piliakalniu reikëtø (daubos), akmuo su laumës pëda, akmenys su þenklais (abu neið- sieti ðá paprastai vëlyvøjø piliakalniø palydovà, lieka neaiðku. liko) bei Perkûniðkës laukas22, Perkûniðkëje – Velniø ðulinëlis ir Apibendrinus visa, kas buvo aukðèiau pasakyta, matyti, kad Ra- Perkûniðkës miðkas23, Alkupis (iðteka 1,4 km á R vuo kaimo), be to seiniø valsèius iki pat XIV a. II p. didesnio vaidmens neatliko, nes daug pasakantis yra ir kaimo pavadinimas, Vilkupio (anksèiau El- pagrindiniai regiono átvirtinti centrai tuo metu buvo prie Dubysos kupio) upelis24. Paèiuose Raseiniuose, Laukø–Ateities gatviø san- (Roèiðkë, Darbutai), o pati Raseiniø pilis nebuvo stipri. XV a. pra- kryþoje, yra Magdës (Magdusës) ðulinys (dabar áleistas á betoni- dþioje nelikus Ordino grësmës, Raseiniai pradëjo greitai augti kaip nius þiedus), apie kurá yra iðlikæ padavimø25. Padavimas apie Ra- palyginti maþai nuniokotas ir matyt prie prekybiniø keliø buvæs seiniuose buvusià pagoniø ðventyklà ir nuo to kilusá miesto pavadi- miestelis. Gaila, kad jokiø archeologiniø tyrimø iki ðiol paèiame nimà (nuo rusenanèios ugnies)26 greièiausiai yra vëlyvas darinys. mieste nebuvo atliekama, tad ir ðiandien negalime apibrëþti se- Beje, pavadinimas Raseinia yra kilæs nuo miesto pietvakariuose niausios miesto dalies, kuri galëtø nors dalinai paaiðkinti miesto tekanèio dabar jau kone iðtisai melioruoto Raseikos upelio (Ðlynos ankstyviausià raidà. kairysis intakas). Pastarojo upelio pavadinimas gana archaiðkas, 27 kilæs ið þodþio rasa ar panaðiø vandená reiðkianèiø pavadinimø . 1 B. Kviklys. Mûsø Lietuva, t. 4. - Boston, 1968, p. 488. Istoriniuose ðaltiniuose (jø iki XIV a. pabaigos priskaièiuojama 2 R. Trimonienë. Vygando Maiburgieèio kronika/ Vygandas Marburgietis. Naujoji Prû- bent 11, nes nuo XIV a. pradþios apylinkes pradeda puldinëti Vokie- sijos kronika. - Vilnius, 1999, p. 38. 3 E. Gudavièius. „Þemë“. Tarybø Lietuvos enciklopedija, t. 4. - Vilnius 1988, p. 653. èiø ordinas) Raseiniai minimi trumpai, daþnai net nenurodant, kas 4 G. Zabiela. „Nalðia Lietuvos valstybës kûrimosi iðvakarëse“. Rytø Lietuva. Istorija, tai yra. 1253 m. Mindaugas Ordinui uþraðo pusæ Raseiniø28. 1376 m. kultûra, kalba. - Vilnius, 1992, p. 16–17; G. Zabiela, T. Baranauskas. „Deltuvos þemë “. þygio apraðyme minimos tik Raseiniø apylinkës29. Nedatuotame Lietuvos istorijos metraðtis, 1995. - Vilnius, 1996, p. 7–9; V. Þulkus. „Kurðiø kaimai XI– XV a.“ Lietuvos archeologija, t. 18. - Vilnius, 1999, p. 135–136. apie 1384–1386 m. kelio á þemaièius apraðyme – paminëti Rasei- 5 Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 2. - Vilnius, 1975, p. 144; A. Tautavièius. niai30, 1385 m. analogiðkame dokumente – Raseiniai31. 1393 m. – „1967 m. þvalgomosios archeologinës ekspedicijos ataskaita“. LIIR F. l. Nr. 292, p. 73– Raseiniai, kur nakvojama „viduryje prieðø“32. 1395 m. nurodoma, 74; J. Balèiûnas. „1980 m. þvalgomosios archeologinës ekspedicijos Raseiniø rajone kad patekus á „Tamedës vidurá, Ariogala yra deðinëje pusëje, Ra- ataskaita“. LIIR F. l. Nr. 2243, p. 55–56. 6 33 J. Balèiûnas. „1980 m. þvalgomosios archeologinës ekspedicijos Raseiniø rajone seiniai – kairëje“ . Niekur nenurodyta, kad èia bûta pilies. Net ir ataskaita“. LIIR F.l. Nr. 2243, p. 55. struktûriná vienetà ávardinanèiuose ðaltiniuose galimos tuometiniø 7 V. Vaitkevièius. Senosios Lietuvos ðventvietës. Þemaitija. - Vilnius, 1998, p. 581–582. autoriø supratimo ir net neseno vertimo klaidos. Bûdingas 1371 m. 8 Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 2. - Vilnius, 1975, p.78; A. Tautavièius. þygio apraðymas; viename vertime minimi tiesiog Raseiniai, kur „1961 m. geguþës mënesio 5–14 dienomis vykdytos þvalgomosios archeologinës ekspe- 34 35 dicijos á Vilkijos, Ariogalos, Raseiniø, Skaudvilës. Varniø, Ðilalës, Tauragës ir Jurbarko Ordino kariai praleidþia naktá , kitame – jau Raseiniø þemë . 1322 m. rajonus ataskaita“. LIIR F. l. Nr. 101, p. 14–15; J. Balèiûnas. „1980 m. þvalgomosios minimas Raseiniø valsèius36, 1352 m. – Raseiniø þemë37, 1390 m. archeologinës ekspedicijos Raseiniø rajone ataskaita“. LIIR F. l. Nr. 2243, p. 24. – vël Raseiniø þemë (didikai Þaudinis, Klausigaila, Asteika)38. 9 L. Krzyvicki. „Grozisko Derbuckie na Þmudzi“. Pamiætnik fizyograficzny, t. 21. – 9 Warszava, 1913. Dz. V. S.15–29. Tab.I–VI. 1357 m. minimas Raseiniø kraðtas, kur stovima vienà naktá . Taigi 10 A. Tautavièius. „1961 m. geguþës mënesio 5–14 dienomis vykdytos þvalgomosios skalë gana plati ir Raseiniø teritorinës struktûros neapibrëþia. Rei- archeologinës ekspedicijos á Vilkijos, Ariogalos, Raseiniø, Skaudvilës, Varniø, Ðilalës, Tau- kia pastebëti, kad ðaltiniuose visuomet atskirai minima Ariogala, ragës ir Jurbarko rajonus ataskaita“. LIIR.F. l. Nr. 101, p. 15. 11 J. Balèiûnas. „1980 m. þvalgomosios archeologinës ekspedicijos Raseiniø rajone Viduklë ir Betygala. ataskaita“. LIIR F. l. Nr. 2243, p. 25. Susumavus turimus duomenis, darome iðvadà, kad Raseiniai 12 J. Balèiûnas. „1980 m. þvalgomosios archeologinës ekspedicijos Raseiniø rajone XIII–XIV a. buvo valsèius. Jis uþëmë apie 15x10 km dydþio plotà, ataskaita“. LIIR F. l. Nr. 2243, p. 7. 13 V. Valickis. „Anulyno senkapio (Raseiniø raj.) archeologiniø tyrinëjimø ataskaita“. kiek pailgà ÐR–PV kryptimi. Valsèius ið ðonø atrodo buvo riboja- LIIR F. l. Nr. 1276. mas miðkø, kurie já skyrë nuo gretimø valsèiø (miðkø liekanos yra 14 V. Valickis. „Anulyno senkapio (Raseiniø raj.) archeologiniø tyrinëjimø ataskaita“. ir ðiandien). Raseiniø valsèius susiformavo ankstesnio apgyvendi- LIIR F. l. Nr. 1276, p. 4, 8. ISTORIJA 9

15 A. Tautavièius. Vidurinis geleþies amþius Lietuvoje (V–IX a.). - Vilnius, 1996, p. 250. 16 J. Balèiûnas. „1980 m. þvalgomosios archeologinës ekspedicijos Raseiniø rajone ataskaita“. LIIR F. l. Nr. 2243, p. 25–26. Raseiniø seniûnija 17 A. Tautavièius. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 3. - Vilnius, 1977, p. 51. 18 M. Michelbertas. „Ataskaita uþ 1962.VT1I.31–IX.1 komandiruotæ á Raseinius“. LIIR F. l. Nr. 140. PADUBYSIO PILIAKALNIS 19 J. Antanavièius. „Kejënø (Raseiniø raj.) pilkapiø ir senkapio kasinëjimai 1970 m.“ Archeologiniai ir etnografiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. - Vilnius, 1972, p. 51–56. „Piliakalnis (Kaukuro kalnas) árengtas Dubysos deðiniojo kran- 20 A. Tautavièius. „Paprûdþiø (Raseiniø raj.) senkapis“. Archeologiniai tyrinëjimai to aukðtutinës terasos kyðulyje. Aikðtelë netaisyklingo keturkam- Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. - Vilnius, 1980, p. 104–105. 21 V. Vaitkevièius. Senosios Lietuvos ðventvietës. Þemaitija. - Vilnius, 1998, p. 564. pio formos, orientuota ÐV–PR kryptimi, 60 m ilgio, 10—32 m plo- 22 Ten pat, p. 577–579. èio. Jos PR pakraðtyje supiltas 0,7 m aukðèio, 12 m ploèio pylimas, 23 Ten pat, p. 580–581. 3 m þemiau jo yra 9 m ploèio terasa. ÐV pakraðtyje supiltas 2 m 24 Ten pat, p. 580. 25 Ten pat, p. 582–583. aukðèio, 13 m ploèio pylimas, kurio iðorinis 3 m aukðèio ðlaitas 26 Ten pat, p. 581. leidþiasi á 18 m ilgio, 10 m ploèio, 2 m gylio griová. P ðlaite, 3 m 27 A. Vanagas. Lietuviø hidronimø etimologinis þodynas. - Vilnius, 1981, p. 272–273. þemiau aikðtelës yra 11 m ilgio, 25 m ploèio Ð terasa. Ðlaitai statûs, 28 Gedimino laiðkai. - Vilnius, 1966, p.21; Lietuvos TSR istorijos ðaltiniai, t. 1. - Vil- nius, 1955, p. 46. 30 m aukðèio. Piliakalnis apardytas arimø, aikðtelës ÐV dalis– 29 Vygandas Marburgietis. Naujoji Prûsijos kronika. - Vilnius, 1999, p. 150 (89a). bulviarûsiø. Piliakalnis dirvonuoja, ðlaitai apaugæ lapuoèiais me- 30 Kraðtas ir þmonës. - Vilnius, 1983, p. 23 (44). dþiais. Jis þinomas ir Kaimelës vardu. 31 Ten pat, p. 17 (25). 32 Vygandas Marburgietis. Naujoji Prûsijos kronika. - Vilnius, 1999, p. 206 (158). Á ÐV nuo piliakalnio nurodomas papilys, 25 m atstumu nuo pilia- 33 Kraðtas ir þmonës. - Vilnius, 1983, p. 16 (19). kalnio skersai atskirtas 11 m ploèio, 1 m gylio ádubimu – galbût 34 Vygandas Marburgietis. Naujoji Prûsijos kronika. - Vilnius, 1999, p. 144 (79). grioviu. Visa ði teritorija labai suardyta bulviarûsiø. 35 „Hermanas Vartbergë. Livonijos kronika“. Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergë. Livonijos kronikos. - Vilnius, 1991, p. 196. Piliakalnis datuojamas I tûkst. – II tûkst. pradþia. 36 Petras Dusburgietis. Prûsijos þemës kronika. - Vilnius, 1985, p.273 (340). Anksèiau Pasiekiamas ið Raseiniø–Grinkiðkio plento Kybartëliuose, Du- versta „sritis“ (Lietuvos TSR istorijos ðaltiniai, t. 1. - Vilnius, 1955, p. 38). bysos slënyje pasukus á deðinæ (P) ir pavaþiavus pradþioje asfal- 37 Vygandas Marburgietis. Naujoji Prûsijos kronika. - Vilnius, 1999, p. 102 (43). 38 Lietuvos TSR istorijos ðaltiniai, t. 1. – Vilnius, 1955, p. 60. tuotu, vëliau gruntiniu keliu 2 km (yra 100 m á deðinæ (V), prieð 39 Vygandas Marburgietis. Naujoji Prûsijos kronika. - Vilnius, 1999, p. 106 (49). didesná upelá, matyti ðlaito dalis).“ 40 Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo þinynas, t. 2. - Vilnius, 1976, p. 301. Lietuvos þemës vardyne (VAK, 39, p. 18) Kaimelës piliakalnis ávardintas atskirai nuo Padubysio piliakalnio. XX a. 8 deðimtmetyje * Èia ir kitose ðio þurnalo numerio publikacijose apie Raseiniø kraðto archeologiniø þvalgomøjø ekspedicijø metu buvo nustatyta, kad piliakalnius kabutëse nurodomas tekstas, skelbiamas 2005 m. Kraðto apsaugos ministerijos iðleistame leidinyje „Lietuvos paminklø atlasas“ vietos gyventojai, be Padubysio piliakalnio, kito ðiose apylinkëse (II knyga, p. 282–314). Tekstø autoriai Zenonas Baubonis ir Gintautas neþino. Taigi minëtame vardyne padaryta klaida. Zabiela. Anot senøjø Kaimelës kaimo gyventojø, tarp Padubysio piliakal- nio ir ðiame kaime buvusiø senkapiø,kurie dabar jau sunaikinti, Raseiniai ið paukðèio skrydþio. S. Gudaièio nuotrauka, 2003 m. kadaise buvusi Padubysio dvaro sodyba.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1–2 10

PILYS, GYVENTOJAI, PASTATAI PARENGTA PAGAL ADOMO BUTRIMO, VLADO ÞUL- RASEINIØ ÞEMË KAUS TEKSTÀ „ÞEMAITIJOS TERITORIJA IR GYVENTOJAI V–XIII A. PILYS, GYVENTOJAI, PASTATAI“(ÞEMAITIJOS ISTORIJA. - VILNIUS, 1997, P. 46–47) KOVØ SU VOKIEÈIØ ORDINU „Didesnë dalis gyvenvieèiø þemaièiø ir kurðiø þemëse nekeitë METAIS (XIII–XIV A.) savo vietø nuo tautø kraustymosi laikotarpio (VI–VII a.) iki ateinant kryþiuoèiams. Þemaitija tuo metu nebuvo iðtisai apgyventa, – èia DR. DARIUS BARONAS lyg kokios salos tarp miðkø ir pelkiø dunksojo pilys ant kalvø. Pi- lims statyti parinkdavo gerai gamtos apsaugotas kalvas: prie eþe- Raseiniø þemë pirmà kartà raðytiniuose ðaltiniuose paminëta rø, tarp pelkiø, upiø santakose. Tai liudija buvusiø pylimø ir grioviø 1253 m. Ji priklauso tam palyginti nedideliam skaièiui Lietuvos pëdsakai, negiliai þemëje esanèios anglys, o kartais ir puodø ðu- vietoviø, kurias gana anksti pamini istorijos raðytiniai ðaltiniai1. kës. XIII a. Raseiniai nebuvo tokie garsûs, kaip Mindaugo Voruta ar to- Didesniuose piliakalniuose stovëjo ne tik kunigaikðèiø pilys, bet kios þemës kaip Nalðia ir Deltuva. Vis dëlto jas gretinti vertëtø buvo ir gyvenama. Piliakalniuose pilis nuo gyvenamøjø pastatø vardan vieno paradokso. Archeologai ir istorikai beviltiðkai ieðko kartais skirdavo griovys ir siena (Imbarë). Piliakalniø aikðtelëse Vorutos vietos, sunkiai gali pasakyti, kur buvo Nalðios ar Deltuvos retkarèiais aptinkami ðuliniai ar net kûdros, o aikðteliø pakraðèius ribos, tuo tarpu Raseinius rasti galima be vargo ir ðiandien. Klaidin- juosë ne tik galingi pylimai, bet ir dvigubos gynybinës sienos su ga bûtø ásivaizduoti, jog XIII–XIV a. Raseiniai buvo miestas ar gy- gyvenamosiomis patalpomis, klëtimis, amatininkø dirbtuvëmis. venvietë. Tais amþiais þmonës gyveno Raseiniais vadinamoje teri- Ðios patalpos bûdavo keliø aukðtø, apatiná áleisdavo á pylimà. Be to, torijoje tikriausiai viensëdijomis ar smulkiais kaimeliais. Taèiau pylimus sutvirtindavo akmenimis, ràstais, moliu. Maþesniuose pi- jau paties Raseiniø vardo iðlikimas rodo tæstinumà, kurio jokie liakalniuose nuolat negyvendavo, èia þmonës uþ mediniø tvorø slëp- sukrëtimai nenutraukë. Dabartiniai ðio kraðto ðeimininkai – anø davosi pavojø metu. Pilis supusiuose átvirtinimuose bûdavo vartai, laikø lietuviø ar þemaièiø palikuonys. neretai saugomi bokðtø. Pro vartus iðjodavo paðlaite einanèiu ke- Aptardami karinius veiksmus Raseiniø þemëje, jos neizoliuosi- liu; kartais tokius kelius iðgrásdavo. me nuo gretimø þemiø ar bendresnio konteksto, nes Raseiniai su- Nemaþai didesniø piliø dar yra turëjusios átvirtinimus gretimose darë dalá Pietø Þemaitijos gynybinës sistemos. kalvose ar aukðtumose – prieðpilius. Ðalia piliø bûdavo papiliø Pagal geografinæ padëtá Raseiniø þemë tuo metu nebuvo pasie- gyvenvietës, kurias neretai taip pat juosë medinës gynybinës sie- nio zona, kuri susisiektø su kitomis gentimis ar kurià kirstø tarptau- nos su bokðtais ir grioviais. tiniai prekybos keliai. Iki XIII a. Raseiniai buvo nuoðalus kraðtas Piliakalniai bûdavo nuo keliø iki keliolikos kilometrø atstumu vie- centrinës Þemaitijos pietryèiuose. Tuo laiku visa Þemaitija buvo nas nuo kito, taèiau jø gyventojai ir gynëjai turëjo signalizacijos siste- savotiðka terra incognita. Nuo vokieèiø ið pietryèiø jà dengë prûsø, mà, kurios pagalba áspëdavo apie artëjantá prieðà. (...) Aplink pilia- ið ðiaurës – kurðiø ir þiemgaliø, o nuo rusø – aukðtaièiø þemës. kalnius spietësi þemdirbiø gyvenvietës. Jos nebuvo átvirtintos ir atei- XIII–XIV a. Lietuva dël savo gamtinës aplinkos prieðø kariuome- nant prieðui gyventojai turëjo slëptis pilyse. Netoliese visada bûdavo nëms buvo sunkiai pasiekiama, o joje gyvenantys þmonës, jø pasi- kapinës ir ðventos vietos, vadinamos alkais. Taip atrodë daugelis to prieðinimas këlë realø pavojø. Tad nestebina, kad esant progai Vo- meto gyvenamøjø kompleksø. Paeþerëse ir prie didesniø upiø yra kieèiø ordino kronikininkai nevengdavo paþymëti tø atvejø, kai bû- buvusios nedidelës gyvenvietës, kur kasmet laikinai sustodavo þve- davo pasiekiama sritis, kurioje niekas anksèiau nebuvo matæs krikð- jai. Per pelkes árengdavo slaptus vandeniu apsemtus kelius – medi- èioniø kariuomenës2. Galima manyti, kad pirmà kartà vokieèiø ka- nes arba akmenø kûlgrindas, Þemaitijoje jø bûta labai daug. riuomenë Raseiniø þemëje „apsilankë“ apie 1250 m., kai Lietuvoje Senovës þemaièiai statydavo ir tiltus. (...) kilus vidaus karui, jos kaimynams atsivërë galimybës rengti iki tol Þemaièiai ir kurðiai gyveno daþniausiai neátvirtintose gyvenvie- nematytus ásiverþimus. Livonijos magistro Andriaus Ðtirlando va- tëse, kurios kartais bûdavo iki 10 ir daugiau ha dydþio. Nëra gerai dovaujama kariuomenë, nusiaubusi Mindaugo valdas, surengë þy- þinoma, kaip jos atrodë; vienose namai yra stovëjæ eilëmis, palei gá á Pietø Þemaitijà, kurià nusiaubë dar labiau3. Apie 1252 m. Lietu- gatves, kitose pastatai galëjo bûti iðdëstyti ratu, o viduryje – aikðtë. voje pasibaigus vidaus karui, Raseiniø ir kaimyninëms þemëms Iki XI a. namai buvo stulpiniai, vëliau paplito suræsti ið ràstø. Jø neteko patirti rimtesnio prieðo kariuomenës antpuolio. Raseiniø sienas daþnai apdrëbdavo moliu, stogus dengdavo ðiaudais, karti- nuoðalumas ðio kraðto gyventojams leido dþiaugtis sàlygine taika mis, berþo toðimi arba lentomis, apiplûktomis moliu. Namai kar- keletà deðimtmeèiø. tais turëjo molio, smulkiø akmenukø ir smëlio plûktas aslas, daug Reikðmingu momentu Lietuvos kovose su Vokieèiø ordinu lai- reèiau medines grindis. Patalpas apðildë pavirðiuje árengti arba komi 1283 m., kai vokieèiai, baigæ uþkariauti prûsus ir jotvingius, duobëse ágilinti þidiniai, kuriø sieneles iðklodavo akmenimis arba pradëjo karà su lietuviais, anot Petro Dusburgieèio, su „ta galinga, aptepdavo moliu. Apie XI a. buvo pradëtos statyti akmeninës kros- kietasprande ir kariauti pratusia tauta“4. Net tolimajame Magdebur- nys patalpos kampe. Gyvenamieji namai yra buvæ vienos arba ke- ge gyvenantis anglas Baltramiejus þinojo, jog ðá „stotingø ir tvirtø, liø patalpø. Ûkiniai statiniai, tvartai, klëtys galëjo bûti po vienu stogu karingø ir þiauriø þmoniø“ apgyventà kraðtà patogiausia uþpulti þie- su gyvenamuoju namu arba stovëti atskirai.“ mos metu, „kai upes ir kitus vandenis sukausto ledas“5. Tai puikiai