György Ligeti Sonatos „Hora Lungă “Mikrotoninio Atlikimo Dėsningumai
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA MUZIKOS FAKULTETAS KOMPOZICIJOS KATEDRA Jolanta Grinevič György Ligeti Sonatos „Hora lungă“ mikrotoninio atlikimo dėsningumai György Ligeti Sonata „Hora lungă“: Regularities of microtonal performance Studijų programa: kompozicija (skaitmeninės technologijos) Magistro darbas Darbo autorius: Jolanta Grinevič ............................................... (parašas) Darbo vadovas: prof. dr. Rytis Ambrazevičius .............................................. (parašas) Vilnius, 2019 LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA BAIGIAMOJO DARBO SĄŽININGUMO DEKLARACIJA 2019 m. gegužės 17 d. Patvirtinu, kad mano baigiamasis darbas (tema) „György Ligeti Sonatos „Hora lungă“ mikrotoninio atlikimo dėsningumai“, yra parengtas savarankiškai. 1. Šiame darbe pateikta medžiaga nėra plagijuota, tyrimų duomenys yra autentiški ir nesuklastoti. 2. Tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kitų šaltinių ir/ar autorių citatos ir/ar kita medžiaga pažymėta literatūros nuorodose arba įvardinta kitais būdais. 3. Kitų asmenų indėlio į parengtą baigiamąjį darbą nėra. 4. Jokių įstatymų nenumatytų piniginių sumų už šį darbą niekam nesu mokėjęs (-usi). 5. Su pasekmėmis, nustačius plagijavimo ar duomenų klastojimo atvejus, esu susipažinęs(-usi) ir joms neprieštarauju. (Parašas) (Vardas, pavardė) 2 Jolanta Grinevič György Ligeti Sonatos „Hora lungă“ mikrotoninio atlikimo dėsningumai SANTRAUKA Intonavimas – vienas iš svarbesnių muzikos aspektų. Nuo intonavimo priklauso bendras atlikimo skambesys, kokybė. Daugelis muzikologų, analizavo ir tyrė tokias temas, kaip intonavimo problemos, kaip atpažįstama, ar intonavimas yra tinkamas, kokie yra aukščio suvokimo gebėjimai, kaip gebama suvokti aukščio skirtumus, nuo ko tai priklauso ir kokios aplinkybės padeda (arba trukdo) gerai atpažinti ir (arba) intonuoti skirtingus garsus. Pateikiamas tyrimas susijęs su tokiomis intonavimo problemomis, tiriami būtent mikrotoninės muzikos atlikimo dėsningumai. Darbe keliamos tokios problemos: su kokiais sunkumais susiduria atlikėjai grojant mikrotoninę muzika, kas juos lemia? Kokie išoriniai veiksniai padeda (arba trukdo) atlikėjams gerai intonuoti garsus? Tyrimui pasirinktas György Sándor Ligeti kūrinys altui „Hora lungă“. Tyrimo tikslas – nustatyti kūrinio „Hora lungă“ atlikimo intonavimo dėsningumus. Tyrimui pasirinkti keturių atlikėjų garso įrašai, naudojami akustinės ir statistinės analizės metodai. Nustatyta, kad intonavimas priklauso nuo daugelio veiksnių – garso trukmės, melodinio konteksto, tesitūros, individualių atlikėjo savybių – jo patirties, įgūdžių, klausos jautrumo. Mikrotoniniai garsai intonuojami netiksliausiai. Raktiniai žodžiai: mikrotoninė muzika, atlikimo dėsningumai, intonavimas, darna, dermė, aukščio diferencinė riba. 3 Jolanta Grinevič „György Ligeti Sonata „Hora lungă“: Regularities of microtonal performance“ SUMMARY Intonation is one of the most important aspects of music, affecting the overall sound and quality of any performance. Many musicologists have analysed topics such as intonation problems, how people recognize good intonation, the awareness of pitch and the perception of its differentiation, what it depends on and what circumstances help (or interfere with) the ability to recognize and/or intonate different sounds. This research deals with intonation problems and is focussed on patterns of microtonal music as it is important to know how a performer sees this music as well as how microtonal sounds are intoned in a performance. The following problems are raised in the research: what are the difficulties faced by performers playing microtonal music? Why do problems occur while playing microtonal music? What external factors help (or hinder) performers to intonate sounds precisely? As an example, intonation aspects of Hora Lungă by György Sándor Ligeti are chosen. Research purpose: to determine patterns of intonation of Hora Lungă. Sound recordings provided by four performers are chosen for the analysis. Acoustical analysis (pitch measurements) and statistical analysis for the generalization of results are applied. A conclusion can be drawn that intonation depends on many factors such as the duration of the sound, the melody context as well as pitch range (intonation gets worse while playing high notes). Experience and skills of a performer, his/her hearing sensitivity are among important factors, too. Microtonal sounds are intoned worse compared to the straight tempered equivalents. Key words: microtonal music, intonation in music, tuning system, scale, just noticeable difference. 4 TURINYS ĮVADAS.....................................................................................................................................7 1. KULTŪRINIAI MUZIKOS DARNŲ SAVITUMAI....................................................9 1.1. Darna, bendrieji darnos bruožai..............................................................................9 1.2. „Nederėjimas“ („Out-of-tuneness“)......................................................................10 1.3. Darnos svarba........................................................................................................10 1.4.Dermės, aktualios G. Ligeti kūriniui: mikrotoninė muzika....................................11 1.5.Aukščio diferencinės ribos (JND) svarba ir jos tyrimai.........................................12 2. G. LIGETI SONATA „HORA LUNGĂ“ IR JOS ATLIKĖJAI..................................13 2.1. György Sándor Ligeti............................................................................................13 2.2. Sonatos „Hora lungă“ apžvalga.............................................................................14 2.3. Kūrinio specifiniai derminiai bruožai, kūrinio analizė..........................................15 2.4. Rodyklių reikšmės kūrinyje..................................................................................16 2.5. Sonatos „Hora lungă“ atlikėjai..............................................................................17 3. G. LIGETI SONATOS „HORA LUNGA“ PRAKTINIO INTONAVIMO ATITIKIMO NATOMS TYRIMAS............................................................................20 3.1. Tyrimo metodika...................................................................................................20 3.1.1. Akustinė analizė.........................................................................................20 3.1.2. Statistinė analizė.........................................................................................22 3.2. Tyrimo rezultatai.................................................................................................. 24 3.2.1. c garso intonavimas....................................................................................24 3.2.2. f garso intonavimas....................................................................................25 3.2.3. g garso intonavimas....................................................................................26 3.2.4. a garso intonavimas.................................................................................27 3.2.5. a–14 ¢ garso intonavimas...........................................................................29 3.2.6. b garso intonavimas....................................................................................30 3.2.7. h–49 ¢ garso intonavimas...........................................................................31 3.2.8. h garso intonavimas....................................................................................33 3.2.9. c1 garso intonavimas...................................................................................34 3.2.10. d1 garso intonavimas..................................................................................35 3.2.11. e 1–31¢ garso intonavimas.......................................................................36 3.2.12. f1 garso intonavimas...................................................................................37 5 3.2.13. g 1 garso intonavimas...............................................................................38 3.2.14. a 1 garso intonavimas...............................................................................39 3.2.15. Rezultatų apibendrinimas...........................................................................40 IŠVADOS ................................................................................................................................42 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...................................................................................................43 PRIEDAS ................................................................................................................................45 6 ĮVADAS Temos aktualumas Intonavimas – vienas iš svarbesnių muzikos aspektų. Nuo intonavimo priklauso bendras atlikimo skambesys, kokybė. Daugelis muzikologų tyrė intonavimo problemas, kaip atpažįstamas geras intonavimas, koks yra aukščio suvokimo tikslumas, nuo ko jis priklauso ir kokios aplinkybės padeda (arba trukdo) gerai atpažinti ir (arba) intonuoti skirtingus garsus. Dar Savart‘o eksperimentais (1840) nustatyta, kad reikia bent dviejų virpesių ciklų, kad žmogus atpažintų garso aukštį – labai trumpas garsas išvis neturi aukščio kokybės. Trumpi tonai skiriami prasčiau; kuo garsas ilgesnis, tuo jis suvokiamas geriau. Pasak S. S. Stevenso (1935) garso aukštis priklauso ir nuo garso stiprumo; kintant garso stiprumui, gali keliais centais keistis ir garso aukštis. Suvokiami garso aukščio skirtumai priklauso ir nuo garso stiprio. Pagal Wier, Jestead, and Green