LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS Verslo Vadybos Katedra

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS Verslo vadybos katedra

Vainius ANDRIŪNAS

SOCIALINIŲ – EKONOMINIŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS KAIMO TURIZMO VERSLO KONKURENCINGUMUI Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Socialiniai mokslai Studijų kryptis: Vadyba ir verslo administravimas Studijų programa: Žemės ūkio verslo vadyba

Akademija, 2010 2

Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 63 KB)

Pirmininkas: prof. habil. dr. P. Žukauskas, Vytauto Didžiojo universitetas

Nariai: 1. Prof. dr. J. Ramanauskienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas 2. Doc. dr. A. Gargasas, Lietuvos žemės ūkio universitetas 3. Doc. dr. A. Astromskienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas 4. Doc. dr. J. Kirstukas, Lietuvos žemės ūkio universitetas

Mokslinė vadovė: prof. dr. J. Ramanauskienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas

Recenzentas: doc. dr. A. Gargasas, Lietuvos žemės ūkio universitetas

Katedros vedėjas: doc. dr. A. Gargasas, Lietuvos žemės ūkio universitetas

Oponentė: doc. dr. R. Adamonienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas

SANTRAUKA Vainius ANDRIŪNAS

Socialinių – ekonominių veiksnių poveikis kaimo turizmo verslo konkurencingumui

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 51 puslapis, 14 paveikslų, 6 lentelės, 69 literatūros šaltiniai, 3 priedai, lietuvių kalba. RAKTINIAI ŽODŽIAI: kaimo turizmas, konkurencingumas, socialiniai – ekonominiai veiksniai. Tyrimo objektas – kaimo turizmo verslo konkurencingumą lemiantys socialiniai – ekonominiai veiksniai. Tyrimo tikslas – parengti siūlymus kaimo turizmo verslo konkurencingumui didinti. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti konkurencijos sampratos esmę ir jos evoliuciją rinkos santykių plėtojimo procese; 2) išanalizuoti kaimo turizmo būklę Lietuvoje atskleidžiant plėtros tendencijas; 3) identifikuoti kaimo turizmo verslą įtakojančius socialinius ir ekonominius veiksnius; 4) parengti kaimo turizmo konkurencingumo didinimo galimybių tyrimo metodiką; 5) nustatyti socialinių – ekonominių veiksnių, turinčių poveikį kaimo turizmo konkurencingumui, raišką. Tyrimo metodai: 1) analizuojant socialinius – ekonominius veiksnius, naudoti Lietuvos ir kitų šalių autorių mokslinės literatūros analizė, sisteminimas ir apibendrinimas; 2) atliekant socialinių – ekonominių veiksnių poveikio Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų konkurencingumui analizę, naudoti ekonominiai – statistiniai duomenų rinkimo ir analizės metodai; 3) statistinei informacijai apdoroti ir sisteminti panaudoti grupavimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo būdai Tyrimo laikotarpis – 2005 - 2009 m.

SUMMARY Vainius ANDRIŪNAS

Impact of social - economic factors on competitiveness of rural tourism business

Final work of the Master‘s studies, 51 page, 14 pictures, 6 tables, 69 literature sources, 3 appendics, in Lithuanian language. KEY WORDS: rural tourism, competitiveness, socio - economic factors Research object – the social - economic factors, affecting competitiveness of rural tourism business. Research subject – to develop proposals for rural tourism business competitiveness. Research aim – to prepare suggestions to improve the competitiveness of rural tourism business Objectives: 1) to analyze the condition of the rural tourism in Lithuania by identifying tendencies of development; 2) to disclose the essence of the conception of the competitiveness and it‘s evolution in the development process of the market relations; 3) to identify social and economic factors having an effect on rural tourism business; 4) to prepare a research methodology of the possibilities of improving the competitiveness of the rural tourism; 5) to determine the expression of the social-economic factors, wich are having an effect on the competitiveness of the rural tourism. Research methods: 1) by analysing the social - economic factors, analysis, systematization and generalization of scientific literature of Lithuanian and foreign authors were used; 2) by making analysis of the effect of social - economic factors on the competitiveness of the Kaunas County Rural tourism, statistical data collection and analysis were used; 3) statistical information to process and systematize, clustering, comparison and visualization techniques were used. 5

TURINYS

ĮVADAS ...... 7 1. KAIMO TURIZMO KONKURENCINGUMO DIDINIMO GALIMYBĖS TEORINIU ASPEKTU ...... 9 1.1. Kaimo turizmo samprata ir būklė Lietuvoje ...... 9 1.2. Konkurencijos esmė ir evoliucija rinkos santykių formavimosi ir plėtros eigoje...... 13 1.3. Kaimo turizmo plėtros socialiniai ir ekonominiai veiksniai ...... 16 1.4. Kaimo turizmo konkurencijos ir konkurencingumo esmė ir įgijimo būdai...... 20 2. KAIMO TURIZMO KONKURENCINGUMO DIDINIMO GALIMYBIŲ TYRIMO METODIKA...... 23 2.1. Kauno apskrities kaimo turizmo charakteristika ...... 23 2.2. Tyrimo metodika...... 26 2.2.1. Tyrimo organizavimo principai, loginės schemos formulavimas ...... 26 2.2.2. Anketų sudarymo principai ir struktūra...... 28 2.2.3. Tyrimo imties apskaičiavimas...... 30 2.2.4. Duomenų tvarkymas...... 30 3. TYRIMO REZULTATAI ...... 32 3.1. Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų situacijos analizė...... 32 3.2. Kaimo turizmo verslo konkurencingumo modelis...... 42 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ...... 44 LITERATŪRA ...... 47 PRIEDAI...... 52

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Bendrasis vidaus produktas – per tam tikrą laikotarpį sukurtų galutinio vartojimo prekių ir paslaugų piniginė išraiška. Tai galutinis visų šalies teritorijoje veikiančių ūkinių vienetų gamybinės veiklos rezultatas.

Infliacija – piniginio vieneto perkamosios galios kritimas ir bendrojo kainų lygio didėjimas.

Kaimo turizmas – tai fizinių asmenų teikiama turizmo paslauga, kuria tenkinami sodybos svečių apgyvendinimo, maitinimo bei pramogų organizavimo poreikiai.

Kaimo turizmo paslauga – kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame pastate teikiama turizmo paslauga.

„Kaimo turizmo produktas“ - tai ne tik sodybos šeimininko kuriamos bei teikiamos paslaugos, bet ir gamta, aplinka, jos teikiamos pramogos ir malonumai.

Kaimo turizmo sodyba – teisės aktų nustatyta tvarka iformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais), kuriuose yra sudarytos sąlygos teikti kaimo turizmo paslaugą ir ne daugiau kaip 20 apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių).

Konkurencingumas – asmens, produkto, įmonės, šakos ar šalies pajėgumas konkuruoti rinkoje.

Konkuencingumo veiksniai – tai visi tie veiksniai, kurie įtakoja konkurencingumą.

Konkurencija – padėtis rinkoje, kai nė vienas iš rinkos dalyvių negali taikyti monopolinės kainos dėl to, kad rinkoje veikia keli pirkėjai ar pardavėjai arba, kai, esant laisvam įėjimui į rinką, egzistuoja reali galimybė rastis tokiam pirkėjui ar pardavėjui.

Lietuvos kaimo turizmo asociacija - nevyriausybinė organizacija, viena iš Žemės ūkio rūmų narių, vienijanti daugelį Lietuvos kaimo turizmo paslaugas teikiančių sodybų šeimininkų. 7

ĮVADAS

Temos aktualumas – vykstant ekonominei ir socialinei – kultūrinei globalizacijai bei internacionalizacijai, turizmas daugelyje pasaulio šalių tapo pirmaujančia ūkio šaka. Siekdamos didesnio konkurencingumo, turistus priimančios šalys stengiasi sukurti palankias sąlygas turizmo verslui, skatina turizmui palankios paslaugų infrastruktūros plėtrą, puoselėja paslaugų teikimo bei svetingumo kultūrą, rūpinasi turistų saugumų ir tai daro jas patrauklias turistų kelionėms ir poilsiui. Lietuvoje vykstantys ekonominiai integracijos procesai ir tarptautinių ryšių su pasaulio šalimis plėtojimas sąlygoja turizmo plėtrą. Lietuva turi daug palankių galimybių turizmui apskritai, taip pat ir kaimo turizmo plėtrai, tai ir jos geografinė padėtis, ir graži gamta, ir švelnus klimatas, ir senovine architektūra dvelkiantys miestai, ir svetingi žmonės. Visa tai sudaro labai geras turizmo plėtojimo prielaidas. Tačiau Lietuvoje šios turizmo plėtros sąlygos išnaudojamos nepakankamai. Pastaruoju metu kaimo turizmas laikomas vienu iš sparčiausiai augančių turizmo paslaugų sektoriumi Lietuvoje. 2005 m. buvo užregistruota 398 kaimo turizmo sodybos, o 2009 m. jų skaičius siekė – net 588. Kaimo turizmas kaip alternatyvioji veiklos rūšis, leidžia padidinti ūkininkų pajamas, sukurti papildomų darbo vietų, padeda išsaugoti kultūros paveldo vertybes, gerinti ekologinę būklę, plėtoti tiesioginį žemės ūkio produktų pardavimą bei saugoti gamtą. Mokslinė problema ir jos ištyrimo lygis – siekiant plėtoti kaimo turizmą Lietuvoje, reikia įvertinti jo plėtrai palankius ir neigiamus socialinius – ekonominius veiksnius. Neigiamų veiksnių išskyrimas pirmiausia būtinas tam, kad būtų galima objektyviai juos įvertinti, išrasti priemonių jiems eliminuoti ar sumažinti neigiamą poveikį. Tačiau susiduriama su problema, jog socialinių – ekonominių veiksnių poveikis kaimo turizmo konkurencingumui nėra pakankamai ištirtas. Daugelyje mokslinių darbų apie juos kalbama nedaug ir tik paliečiant pačius bendriausius aspektus. Mokslo teoriniame lygmenyje yra parengta nemažai darbų, skirtų konkurencingumo problemoms spręsti. Žymiausių autorių (M. Porter, 1990, 2003; J. Dunning, 1992; A. M. Rugman, J. R. D‘Cruz, 1993; P. Krugman, 1994; P. Cheverton, 2002 ir kt.) teorijomis remiamasi įvairiose verslo srityse. Tačiau jų pritaikymo galimybės turizmo plėtros srityje išsamiai dar netirtos. Lietuvoje konkurencingumo problemas nagrinėjo Z. Lydeka, A. Gineitas (1994), J. Urbonas (1999), J. Urbonas, I. Maksvytienė (2002, 2003), L. Šliburytė (2000), V. Snieška (2002), D. Bernatonytė (2003) ir kt. Nepaisant didelio susidomėjimo konkurencingumo problema, teorinis jos aiškinimas išlieka vienu sunkiausių ir sudėtingiausių klausimų. Tai lemia konkurencingumo sampratų platumas ir įvairiapusiškumas, nes šis reiškinys tiriamas iš skirtingų perspektyvų, aplinkos ir konteksto. 8

Detalesnė socialinių – ekonominių veiksnių analizė padeda suprasti kokie veiksniai įtakoja kaimo turizmo konkurencingumą. Apie šiuos veiksnius kalbama J. Sinkienės (2008), A. Simonavičienės, L. Užkurytės (2009), D. Kšivickienės (2006) bei kitų autorių darbuose, tačiau iki šiol nėra išsamios jų poveikio kaimo turizmo konkurencingumui analizės. Nei vienas šią problemą tyręs autorius savo darbe nepateikia metodologiškai pagrįsto šalies turizmo konkurencingumo modelio, kuriame būtų išskirti pagrindiniai turizmo konkurencingumą didinantys veiksniai. Mokslinė problema: kaip ir kokiomis priemonėmis būtų galima padidinti kaimo turizmo verslo konkurencingumą? Tyrimo objektas – kaimo turizmo verslo konkurencingumą lemiantys socialiniai – ekonominiai veiksniai. Tyrimo tikslas – parengti siūlymus kaimo turizmo verslo konkurencingumui didinti. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti konkurencijos sampratos esmę ir jos evoliuciją rinkos santykių plėtojimo procese; 2) išanalizuoti kaimo turizmo būklę Lietuvoje atskleidžiant plėtros tendencijas; 3) identifikuoti kaimo turizmo verslą įtakojančius socialinius ir ekonominius veiksnius; 4) parengti kaimo turizmo konkurencingumo didinimo galimybių tyrimo metodiką; 5) nustatyti socialinių – ekonominių veiksnių, turinčių poveikį kaimo turizmo konkurencingumui, raišką. Tyrimo metodai: 1) analizuojant socialinius – ekonominius veiksnius, naudoti Lietuvos ir kitų šalių autorių mokslinės literatūros analizė, sisteminimas ir apibendrinimas; 2) atliekant socialinių – ekonominių veiksnių poveikio Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų konkurencingumui analizę, naudoti ekonominiai – statistiniai duomenų rinkimo ir analizės metodai; 3) statistinei informacijai apdoroti ir sisteminti panaudoti grupavimo, palyginimo ir grafinio vaizdavimo būdai. Tyrimo laikotarpis – 2005 - 2009 m. Literatūros ir informacijos šaltiniai. Rengiant magistro studijų darbą, naudota Lietuvos ir užsienio autorių mokslinė literatūra baigiamojo darbo tema, statistinė informacija iš Lietuvos Respublikos institucijų, interneto duomenų bazėse surinkta medžiaga. Mokslinio tyrimo rezultatų sklaida: 1. ANDRIŪNAS, V. 2010. Lietuvos kaimo turizmo plėtrą ir konkurencingumą lemiantys veiksniai // Jaunasis mokslininkas 2010: studentų mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys / Kaunas, Akademija. – P. 298–302 (3 priedas). 9

1. KAIMO TURIZMO KONKURENCINGUMO DIDINIMO GALIMYBĖS TEORINIU ASPEKTU

1.1. Kaimo turizmo samprata ir būklė Lietuvoje

Šiandien turizmas suvokiamas kaip didelis XXI amžiaus fenomenas, kuris tapo svarbiu ekonomikos veiksniu. Analizuojant kaimo turizmo konkurencingumo didinimo galimybes itin svarbu išsiaiškinti kaimo turizmo sąvoką, kuri įvairių autorių traktuojama pakankamai skirtingai. Kaimo turizmas plačiai paplitęs daugelyje pasaulio šalių, tačiau tikslaus, visuotinai pripažinto kaimo turizmo apibrėžimo pasigendama. Yra daug įvairių kaimo turizmo sampratų, vienos jų kaimo turizmą paprasčiausiai tapatina su turizmu mažai apgyvendintose teritorijose, kitos akcentuoja veiklą, siūlomą kaime (Žalys, Žalienė, Iždonaitė, 2006). Pasak A. Astromskienės, D. Kleinienės ir G. Tiškienės (2006), kaimo turizmas – viena labiausiai pastaraisiais metais išplėtotų veiklų, į kurią Lietuvos integracijos į ES proceso laikotarpiu investuota vos 1,0 proc. visų SAPARD projektams skirtų lėšų kaimo plėtros paramai, tačiau veiklos apimtys išaugo daugiau kaip 2 kartus. Tuo tarpu Ekoturizmo metodinėse rekomendacijose (2008), kaimo turizmas apibūdinamas kaip reikšmingas Lietuvos turizmo sektoriaus dalis, išsiskiriantis savitumu ir konkurencinėmis savybėmis bei galintis veikti valstybės ar savivaldybės įvaizdžio formavimą, skatinti atvykstamojo turizmo augimą. Dauguma autorių, kaip antai V. Jusčius, D. Labanauskaitė (2001) pažymi, kad kaimo turizmas tai ne tik turizmo sektorius, tai alternatyvioji veiklos rūšis. Pasak I. Žalienės (2002), kaimo turizmas Lietuvoje yra tik papildoma veiklos sritis, leidžianti padidinti ūkininkų pajamas 30-40 proc., sukurti papildomų darbo vietų. Kaimo turizmas – populiariausias kaimo vietovių ne žemės ūkio verslas. Kaimo gyventojai gali ne tik pardavinėti savo ūkio produktus, bet ir papildyti pajamas, kartu sėkmingai integruotis į dabartinę konkurencinę visuomenę (Žalienė, Žalys, 2006). L. Žalys, I. Žalienė, I. Iždonaitė (2006), kaimo turizmą įvardija kaip kelionę į kaimo vietovę, norint pailsėti gamtoje, maitintis natūraliu maistu, užsiimti tai aplinkai būdinga veikla. Nuo kitų turizmo rūšių kaimo turizmas skiriasi savo aplinka ir tuo, kad stengiamasi išvengti daugelio miesto gyvenimui būdingų nepatogumų – žmonių minios, konservuoto ir apdoroto maisto, užteršto oro bei triukšmo. Ekoturizmo metodinėse rekomendacijose (2008), akcentuojama, kad kaimo turizmo stiprybė – tautos materialinio ir dvasinio paveldo panaudojimas, jo kūrybingas pritaikymas modernios visuomenės aplinkoje. 10

Kaip teigia J. Matekonienė, L. Navackaitė, J. Dumbauskaitė, J. (2002), kaimo turizmas taip pat teikia socialinę ir kultūrinę naudą, tai yra socialiniai kontaktai tarp vietinių gyventojų ir turistų – išaugęs kultūrinio paveldo svarbumo bei apsaugos suvokimas, atsiradę tvirtesni tarpusavio ryšiai tarp vietos gyventojų. Tai leidžia vietinei bendruomenei vystyti vietinę ekonomiką, gerinti pragyvenimo lygį bei socialines vertybes. Greta tradicinių turizmo formų po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje imtos plėtoti ir kitos turizmo formos, tarp kurių didžiausią užmojį įgavo kaimo turizmas. Jo ištakos siekia XX a. 7- 8 dešimtmečius, kai ši veikla buvo plėtojama nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose ir vadinama ne kaimo turizmu, o privataus apgyvendinimo sektoriaus poilsiautojams teikiamomis nuomos paslaugomis (Mekionis, 2008). Pasak A. Astromskienės, D. Kleinienės ir G. Tiškutės (2006), kaimo turizmo, kaip socialinio reiškinio ir ūkininkavimui alternatyvios veiklos pradžia laikytini 1994 metai, kai Lietuvos ūkininkų sąjungos iniciatyva vyko pirmieji seminarai apie kaimo turizmo plėtros galimybes Lietuvoje, o poilsis kaimo turizmo sodybose pirmąkart reklamuotas 1996 metais, kuomet Lietuvos turizmo fondas pateikė informaciją apie keturias pirmąsias sodybas, susikūrė Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Pirmieji informaciniai leidiniai apie poilsio kaime sodybas buvo išleisti 1997 m. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos išleistame kataloge buvo pateikta informacija apie 34 sodybas. D. Mekionio teigimu (2008), šiuolaikinis kaimo turizmas yra susijęs su kaimo teritorijų plėtra ir gyventojų perorientavimu iš tradicinės žemdirbystės į naujas veiklos formas. Kaimo gyventojams užsiėmimas kaimo turizmu atrodo kaip kelias į modernumą, kuris suvokiamas kaip išsivadavimas nuo atsilikimo ir galėjimas gyventi „kitokį gyvenimą“ – priartėti prie europietiškų gyvenimo standartų. Kita vertus, Lietuvos miestų gyventojai, kurių daugelis tebėra pirmoji ar antroji „karta nuo žagrės“, dažnai turi kaime įsirengę tėvų ar senelių sodybas ir norėdami patenkinti kaimo turizmo teikiamas paslaugas, vyksta ten. L. Žalys, I. Žalienė, I. Iždonaitė (2006) įvardija kaimo turizmą kaip veiksmingą priemonę norint išsaugoti kultūros paveldo vertybes, gerinti ekologinę būklę, plėtoti tiesioginį žemės ūkio produktų pardavimą ir saugoti gamtos grožį. Kaip teigia D. Kšivickienė (2006), ten, kur plėtojamas turizmas, perspektyviomis tampa kitos alternatyvios ūkinės veiklos: grybų, sraigių, kalakutų, miško uogų, vaistažolių, prieskoninių augalų auginimas, bitininkystė. Amatai, plėtojami greta kaimo turizmo, suteikia galimybes vietos amatininkams gauti papildomų pajamų, parduodant turistams savo dirbinius. Kaimo turizmas laikomas vienu iš sparčiausiai augančių turizmo paslaugų sektoriumi Lietuvoje. 2001 m. buvo įregistruotos 203 kaimo sodybos (Turizmas Lietuvoje, 2008). Lietuvos 11

Statistikos Departamento duomenis, 2005 m. Lietuvoje užregistruotos 398 sodybos, o 2009 metais – 588 sodybos. Kaimo turizmas daugumos autorių suvokiamas kaip alternatyvioji veiklos rūšis, leidžianti padidinti ūkininkų pajamas, sukurti darbo vietų, padedanti išsaugoti kultūros paveldo vertybes, gerinti ekologinę būklę, plėtoti tiesioginį žemės ūkio produktų pardavimą ir saugoti gamtą. Siekiant plėtoti kaimo turizmą Lietuvoje, reikia įvertinti jo plėtrai palankius ir neigiamus veiksnius. Neigiamų veiksnių išskyrimas pirmiausia būtinas tam, kad būtų galima objektyviai juos įvertinti, išrasti priemonių jiems eliminuoti ar bent sumažinti neigiamą poveikį. Palankių veiksnių išskyrimas reikalingas kaimo turizmo verslo perspektyvoms numatyti. Šiuo tikslu buvo atlikta kaimo turizmo Lietuvoje SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių) analizė (1 lentelė).

1 lentelė. Lietuvos kaimo turizmo SSGG analizė (V. Žilinskas, M. Maksimenko, 2006)

Stiprybės Silpnybės Palanki geografinė padėtis. Stiprus klimato sezoniškumo poveikis. Mažai urbanizuotas, vaizdingas kraštovaizdis. Nesuformuotas Lietuvos, kaip turizmui patrauklios Kultūros tradicijos, šventės, papročiai. valstybės, įvaizdis. Palyginti nedidelės kaimo turizmo paslaugų kainos. Neparengti turistams lankyti ir nenaudojami turizmui Kainos ir paslaugų kokybės atitikimas. kultūros paveldo objektai. Kaimo turizmo paslaugos tiekėjai atleidžiami nuo tam Silpna kaimo turizmo objektų ženklinimo ir informacijos tikrų mokesčių. sistema. Didėjantis miesto gyventojų noras praleisti laiką ramioje Nepajėgumas aptarnauti didelius lankytojų srautus. aplinkoje. Finansinių išteklių trūkumas ir neaiški kaimo turizmo Naujų darbo vietų sukūrimas. verslo rėmimo sistema. Vietinių gyventojų didėjantis domėjimasis kaimo turizmo Nepakankama gyventojų verslinė motyvacija. paslaugų teikimo galimybėmis. Nepakankamai išvystyta infrastruktūra kaimo vietovėse. Galimybės Grėsmės Tarptautiniai ryšiai, išplėtoti dėl Lietuvos narystės Negebėjimas panaudoti šalies turizmo išteklių. Europos Sąjungoje. Didėjanti tarptautinė konkurencija. Didėjanti šalies gyventojų kaimo turizmo paslaugų ir Kaimo turizmo verslo plėtojimas nesiremia šiandieniniais pramogų bei aktyvaus poilsio paklausa. rinkodaros mokslo reikalavimais. Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamų galimybių Žmonių migracija į miestus ir užsienį. panaudojimas. Žemas gyventojų supratimo apie aplinką, ekologiją lygis. Padidėjęs susidomėjimas savaitgalio poilsiu, Kaimo kraštovaizdžių savitumo nykimas. trumpalaikėmis kelionėmis. Didelį turistų srautai gali iš esmės paveikti kaimo Galimybė plėtoti vandens turizmą, kultūrinįpažintinį bei gyvenimo būdą ir pakirsti tebeegzistuojančias etnines ekoturizmą. tradicijas.

Iš pateiktos SSGG (SWOT) analizės galima teigti, kad kaimo turizmas Lietuvoje turi ne tik privalumų, leidžiančių jam sėkmingai funkcionuoti, bet ir tam tikrų trūkumų, tokių kaip nepakankamai išvystyta infrastruktūra kaimo vietovėse, gyventojų migracija į miestus ir užsienį, silpna kaimo turizmo objektų ženklinimo ir informacijos sistema, kurie stabdo kaimo turizmo plėtrą ir mažina konkurencingumą. Viena pagrindinių problemų – paslaugų sezoniškumas, kadangi kaimo turizmo sodybų užimtumas didžiausias rugpjūčio (25 proc.) ir liepos (20 proc.) mėnesiais (Nacionalinė turizmo.., 2007). 12

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, sodybų skaičius nagrinėjamu laikotarpiu turėjo tendenciją didėti. 2009 m. apgyvendinimo paslaugas teikė 588 kaimo turizmo sodybos, tai 47,7 proc. daugiau nei 2005 m. (1 pav.) ir 7,7 proc. daugiau nei 2008 m. Didėjant sodybų skaičiui, nagrinėjamu laikotarpiu, didėjo ir vietų skaičius. 2009 m. lyginant su 2005 ir 2008 m. kaimo turizmo sodybose vietų skaičius padidėjo atitinkamai 81,6 ir 19,6 proc.

700 14000 588 12230 600 531 538 546 12000 500 10229 10000 398 9637 400 9273 8000 6735 Vnt. 300 6000 Vnt. 200 4000 100 2000 0 0 2005 2006 2007 2008 2009 Metai

Sodybų skaičius Viet ų skaičius

1 pav. Kaimo turizmo sodybų ir vietų skaičius vnt. (sudaryta pagal Lietuvos..., 2010)

Detaliau analizuojant lankytojų srautus, svarbu paminėti, jog 2009 m. lyginant su 2005 m. kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 58,9 proc. daugiau Lietuvos gyventojų ir 54,2 proc. daugiau užsieniečių. Tuo tarpu 2009 m. lyginant su 2008 m. poilsiaujančių skaičius kaimo turzimo sodybose sumažėjo. Jose apsilankė 24,4 proc. mažiau Lietuvos gyventojų ir 17,6 proc. užsieniečių. Kaimo turizmo sodybose 2009 m. daugiausia užsieniečių buvo iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos. 2005 m. užsienio turistai sudarė 11,5 proc. visų kaimo turizmo sodybų lankytojų, 2009 m. – 11,4 proc. Didžiausią dalį - 89,6 proc. poilsiautojų sudarė lietuviai. 2009 m. daugiausia poilsiautojų sulaukė Vilniaus (59,0 tūkst.), Kauno (46,3 tūkst.) ir Utenos (45,6 tūkst.) apskritys. 2009 m. palyginus su 2008 m. tik Vilniaus apskrityje poilsiautojų padaugėjo 1,4 proc., o labiausiai sumažėjo Utenos apskrityje – 42,9 proc. (34,3 tūkst.), Klaipėdos apskrityje – 47,1 proc. (20,9 tūkst.) ir Alytaus apskrityje – 30,5 proc. (13 tūkst.) poilsiautojų (Lietuvos..., 2010). 2009 m. vidutinė poilsiautojo poilsio kaimo turizmo sodyboje trukmė buvo 1,79 nakvynės (2008 m. – 1,91). 2008 m. Lietuvos gyventojas, poilsiaudamas kaimo turizmo sodyboje, už nakvynę vidutiniškai mokėjo 33 litus, užsienietis – 39 litus. Dauguma poilsiautojų atvykdavo tik savaitgaliais (Kaimo turizmas, 2008). 13

1.2. Konkurencijos esmė ir evoliucija rinkos santykių formavimosi ir plėtros eigoje

Terminas „konkurencija” kilęs iš lotynų kalbos (lot. concurrentia) ir reiškia bėgimą drauge (lot. concurro – bėgu drauge). Tačiau ši žodžio reikšmė yra pamirštama, ji yra iškreipiama, nes su konkurentu pradedama kovoti. Konkurencija tarp tos pačios ūkio šakos įmonių bei noras išsilaikyti rinkoje priverčia įmones didinti savo konkurencingumą. Kaip teigia R. Šimašius (1998), konkurencijos koncepcija taip, kaip ji suprantama šiandien, gimė kartu su klasikine ekonomikos mokykla. Tik tada buvo atrastas ir darbo pasidalijimas, ir konkurencija, įvertinta šių reiškinių reikšmė, įsitikinta, kad tik šių natūralių žmonių sugyvenimo principų pripažinimas gali garantuoti taiką ir gerovę. Konkurencija nuo tada laikoma taikiu varžymusi dėl įtikimo vartotojui, o tuo pačiu - ir pažangos varikliu. Konkurencijos sąvoka yra esminė ekonomikos teorijoje, tačiau ekonomistų teoretikų, teisininkų ir verslininkų nuomonė, kas yra konkurencija, kaip ji veikia ir kokią turi įtaką ekonominei visuomenės plėtrai, reikšmingai skiriasi. Ekonominės minties raidos istorijoje yra netgi prieštaraujančių vienas kitam konkurencijos sąvokos aiškinimų, kurie savo ruožtu turėjo įtakos požiūriui į konkurencijos apsaugą ir jos reikalingumą. Ekonomistai sutaria, kad rinkos ekonomika gerai veikia tiek, kiek joje yra konkurencijos. Tačiau jų nuomonė apie tai, kas yra konkurencija, kokią ji duoda naudą rinkos ūkiui ir kokių padarinių rinkai ir visuomenei gali turėti konkurencijos iškraipymai, ribojimai ar visiškas konkurencijos panaikinimas, skiriasi (Klimašauskienė, 2007). Iš esmės nuomonės skiriasi apibrėžiant konkurenciją arba kaip tam tikrą rinkos struktūrą, arba kaip dinamišką varžybų procesą. Atitinkamai skiriasi ir požiūris į tai, kokios priemonės yra svarbios siekiant konkurencijos veiksmingumo: reikėtų labiau skatinti konkurencinį elgesį ar siekti konkurencinės rinkos struktūros, užtikrinančios ekonominį efektyvumą. Klasikinės politinės ekonomijos mokyklos atstovai ypač pabrėžia dvi ypatybes, apibūdinančias konkurencinę situaciją: naujovių diegimą ir laisvą įėjimą į rinką, o rinkoje veikiančių įmonių skaičiaus ar jų dydžio nemano esant reikšmingu konkurencijos veiksmingumo rodikliu. Laikinas rinkos jėgos įgijimas, įdiegus naujoves, gali būti netgi konkurencinio proceso ir natūralios įmonių atrankos dalis (Mosca, 2005). 14

Pasak D. Klimašauskienės (2007), šiuo atžvilgiu konkurencija veikia kaip jėga, kuri ilguoju laikotarpiu panaikina antpelnius ir nepatenkintą paklausą: rinkos dalyviai keičia prekių kainas, atsižvelgdami į rinkos sąlygas ir varžydamiesi dėl pirkėjų dėmesio. Taigi, pats konkuravimo procesas skatina inovacijas, technikos pažangą, kokybiškesnį vartotojų poreikių tenkinimą ir taip reikšmingai prisideda prie visuomenės gerovės didinimo. Ekonomikos efektyvumas ir vartotojų gerovės didėjimas užtikrinamas, jeigu rinkos dalyviams nesudaroma kliūčių veiksmingai konkuruoti, jei visi rinkos dalyviai savo ūkinėje veikloje vadovaujasi sąžininga praktika ir gerais papročiais, netrukdydami kitiems rinkos dalyviams konkuruoti (DiLorenzo, 2001). Ekonomistų požiūris į valstybinio rinkos reguliavimo reikalingumą ėmė keistis, kai matematinės krypties ekonomikoje atstovai išplėtojo vadinamąjį tobulos konkurencijos modelį, kuris pakeitė senąją konkurencijos, kaip varžybų proceso, teoriją. Kurį laiką pradinis konkurencijos aiškinimas buvo užmirštas, susižavėjus naująja teorija. Tačiau kitaip nei klasikai, kurie konkuravimo procese daugiausiai dėmesio skyrė gamintojų varžyboms dėl kainos, austrų ekonominės mokyklos atstovai pažymi kitus konkurencinės elgsenos elementus, kurie tampa vis aktualesni plėtojantis ekonomikai ir visuomenei (Klimašauskienė, 2007). Analizuojant konkurenciją išskiriamas europietiškas ir amerikietiškas konkurencijos supratimas. Abi minėtos doktrinos (konkurencijos supratimo kryptys) esminiu siekiu laiko tai, kad rinkoje būtų daug pardavėjų ir pirkėjų, abi jos pritaria, kad vardan tokios sistemos galima suvaržyti susitarimų laisvę. Šalia šių doktrinų egzistuoja ir kita, šiuo metu vis dar į vyraujančio požiūrio periferiją nustumta doktrina. Ji teigia, kad ne faktinis pardavėjų skaičius, o galimybė bet kada įeiti į rinką yra konkurencijos esmė ir nepripažįsta jokio sutarčių laisvės apribojimų siekiant situacijos rinkoje patobulinimo. Pasak R. Šimašiaus (1998), vyraujančios konkurencijos koncepcijos pagrindas yra vadinamųjų susitarimų, ribojančių konkurenciją, ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi draudimas. Tokia koncepcija yra naudinga pirmiausia tiems, kurie nėra rinkos lyderiai ir laimėtojai. Taip pat ji naudinga norintiems įeiti į rinką nepasiūlant vartotojui ypatingų naujovių, arba tiems, kurie palaiko gerus santykius su valdžia, kuriai vienintelei paliekama "teisė" nepaisyti konkurencijos principų. Kaip teigia J. Schumpeter (1998), pagrindinė tokios koncepcijos priežastis - statiškas požiūris į rinką, verslą ir kapitalistinę santvarką apskritai. Kapitalizmas ir rinka yra nuolatinė dinamika, todėl negalima ir neįmanoma teisingai vertinti reiškinių statiškai, neatsižvelgiant į tai, kas buvo iki tol ir tai, kas gali įvykti po to. 15

Nemažiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad koncentracija yra vertinama kaip blogis, nors pakankamai argumentuoto pagrindo tam dažnai nėra. Galbūt kaip tik koncentracija kažkuriuo metu yra pažangos rodiklis. Nukeliavimas klystkeliu, kuriame beatodairiškai smerkiama koncentracija ir kartu jos baiminamasi galbūt ir yra pagrindinė dabartinės konkurencijos koncepcijos įsivyravimo priežastis. Tam, kad kiek išsiaiškintume šį dažną paklydimą, vėl reikia grįžti į teoriją. Klaidinga konkurencijoje kaip viešpataujantį elementą matyti vien tik kainų konkurenciją (Šimašius, 1998). Pasak L. Žalimienės (2006), verslo sferoje konkurencija yra varomoji jėga. Ji skatina ieškoti inovacijų, taupyti resursus, gerinti kokybę. Konkurencija naudinga vartotojui, nes didėja paslaugų įvairovė ir pasirinkimas, mažėja paslaugos kaina. Konkurencija dėl kokybės, kai įmonės stengiasi įgyti pranašumą konkurento atžvilgiu gamindamos ir parduodamos naujas, įvairesnes ir patrauklesnes vartotojui, kokybiškesnes prekes ir paslaugas. Tokios konkurencinės kovos sėkmę garantuoja būtent sugebėjimas kurti, išrasti naujoves ir jas diegti (Klimašauskienė, 2007). Kaip pastebi V. Vanagienė ir J. Ramanauskienė (2007), didėjanti konkurencija visu pirma verčia susimąstyti kaip išlaikyti esamus pelningus poilsiautojus, tik po to – kaip užmegzti ryšį su naujais. Vartotojai šiandien kokybę vertina ne tik pagal tai, kas yra siūloma ir parduodama, bet ir kaip tai padeda patenkinti jų norus ir poreikius. Konkurencija tarp įmonių ar organizacijų pirmiausia pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių ir paslaugų. Skiriamos kelios tarp prekių vykstančios konkurencijos rūšys: konkurencija vienos prekių rūšies viduje (horizontalioji konkurencija), konkurencija tarp prekių rūšių (vertikalioji konkurencija) ir visuotinė (bendroji) konkurencija (Dulskis, Umbrasas, 2008). Horizontalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tą patį pirkėjo poreikį tenkinančių vienos rūšies prekių. Šios rūšies konkurencija labai paplitusi ir aiškiai pastebima. Retai pasitaiko, kad tokio tipo konkurentai liktų nepastebėti, todėl netikslinga ją išsamiau aptarinėti (Dulskis, Umbrasas, 2008). Pasak D. Dulskio ir G. Umbraso (2008), vertikalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių skirtingų prekių rūšių. Ši konkurencijos rūšis labai svarbi ir kartais sunkiai pastebima. Tą patį poreikį gali patenkinti visiškai skirtingos rūšies prekės ar paslaugos. Dėl laisvalaikio pramogų srityje konkuruoja labai skirtingos paslaugos – nuo kaimo turizmo sodybų iki vandens pramogų parkų. Prekės ir paslaugos tarpusavyje konkuruoja net tada, kai jos iš esmės yra skirtingos. Jų konkuravimo sritis – kliento pinigai, dėl jo jos visos ir varžosi. Tai jau visuotinės konkurencijos požymis. Visuotinė konkurencija – visų rinkoje siūlomų prekių varžymasis dėl pirkėjų joms įsigyti skirtų piniginių lėšų. Net ir labiausiai pasiturinčių pirkėjų ištekliai, pirmiausia laikas ir piniginės 16 lėšos, visada yra riboti. Išleidęs pinigus vienoms prekėms ar paslaugoms kitų jis turi atsisakyti. Todėl dėl pirkėjo pinigų tarpusavyje konkuruoja visos prekės ar paslaugos ir jas gaminančios ar teikiančios įmonės, tarp jų – ir kaimo turizmo paslaugas teikiančios organizacijos. Šios konkurencijos įtaką praktine prasme ypač jaučia mažiau pasiturintys pirkėjai, kuriems nuolat tenka rinktis vienas prekes ar paslaugas atsisakant kitų. Taigi konkuruojant dėl pirkėjo pinigų verta galvoti ir apie tai, ar klientas ryšis atsisakyti kokių nors kitų prekių ar paslaugų (Dulskis, Umbrasas, 2008). Konkurencijos aštrėjimą didesniu mastu lemia dalyvių prekybos operacijose skaičiaus augimas. Konkurencijos plėtra spartina jai būdingus procesus: vyksta greitesnis jos formų ir metodų atsinaujinimas, daugėja naujų prekių, technologijų, vyksta naujų pardavimo rinkų paieška. Tokiu būdu atsiranda visai kitoks konkurencijos lygis ir konkurencinės aplinkos vertinimo poreikis, nes: • keičiasi konkurencijos samprata, atsiranda nauji jos bruožai; • keičiasi konkurentai, jų struktūra; • keičiasi konkurencijos būdai: modifikuojasi senieji, atsiranda nauji (Simanavičienė, 2005). G. Levanas ir J. Ramanauskienė (2007) teigia, kad suintensyvėjus konkurencijai nepakanka siūlyti produktus ar paslaugas, kurie yra geresni ar pigesni negu konkurentų. Įmonės turi sparčiau nei konkurentai reaguoti į aplinkos pokyčius, aktyviau kurti bei diegti naujoves. J. Ramanauskienės (2005) nuomone, konkurencija lemia atsakingą požiūrį į vartotojo poreikius. Kiekvienoje industrijoje šie nauji konkurentai jau pradėjo keisti veiklos ir efektyvios strategijos taisykles. Tradiciniai konkurencijos būdai darosi trumpalaikiai. Apibendrinant galima daryti išvadą, jog būtent dėl pirkėjo pinigų tarpusavyje konkuruoja visos prekės ar paslaugos ir jas gaminančios įmonės, tarp jų – ir kaimo turizmo paslaugas teikiančios organizacijos. Šios konkurencijos įtaką praktine prasme ypač jaučia mažiau pasiturintys pirkėjai, kuriems nuolat tenka rinktis vienas prekes atsisakant kitų. Taigi konkuruojant dėl pirkėjo pinigų pirmiausia verta pagalvoti ar jis ryšis atsisakyti kokių nors kitų prekių ir rinktis, pvz., kaimo turizmo sodybos paslaugas.

1.3. Kaimo turizmo plėtros socialiniai ir ekonominiai veiksniai

Detalesnė ekonominių išorinės aplinkos veiksnių analizė padeda suprasti kokie veiksniai įtakoja kaimo turizmo augimą, ar jo sąstingį (Sinkienė, 2008). Kaip teigia V. Snieška (2005), svarbiausias ekonominis veiksnys įtakojantis kaimo turizmą yra BVP. Bendrasis vidaus produktas – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat 17 užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje. Augantis BVP yra ne tik gerėjančios šalies ekonominės padėties, bet ir gyventojų gyvenimo kokybės rodiklis. BVP augimas netiesiogiai skatina turizmo augimą. Gerėjančios gyvenimo sąlygos sąlygoja augantį laisvalaikio poreikį, tuo didindamas kaimo turizmo paklausą ir skatindamas turizmo plėtrą. Analizuojamu laikotarpiu (2005-2009 m.), BVP tenkantis vienam gyventojui turėjo tendenciją didėti iki 2008 m. 2009 m. palyginus su 2005 m. šis rodiklis padidėjo 30,8 proc. Tuo tarpu 2009 m. lyginant su 2008 m. sumažėjo 16,6 proc. Nors analizuojamu laikotarpiu BVP tenkantis vienam gyventojui didėjo, tačiau pokyčio tempai mažėjo. 2005 m. pokyčio tempas palyginus su ankstesniais metais buvo 8,5 proc.p., o 2009 m. – 0,9 proc.p. (1 priedas) Dar vienas ekonominis veiksnys darantis įtaką kaimo turizmo verslo konkurencingumui yra darbo užmokestis. Didėjantis darbo užmokestis leidžia didesnę dalį savo uždirbtų lėšų skirti poilsiui ir rekreacinei veiklai, todėl šis veiksnys yra vienas iš smarkiausiai įtakojančių kaimo turizmo verslo augimą. Tačiau darbo užmokesčio kilimas nebūtinai rodo realiai padidėjusias gyventojų pajamas, kadangi didėjanti infliacija, gali mažinti realias gyventojų pajamas. Taigi tokiu atveju didėjantis darbo užmokestis gali ir nepaveikti kaimo turizmo paklausos bei pasiūlos. Infliacija didina bendras verslininkų išlaidas, kadangi ji skatina kainų augimą. Augančios kainos arba iššaukia pelno mažėjimą, arba paslaugų kainų didėjimą. Didėjančios paslaugų kainos, gali įtakoti paklausos mažėjimą. Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) – tai tam tikras „vartotojų infliacijos“ kainų indeksas, nusakantis vidutinį kainų pokytį per tam tikrą laiko tarpą išlaikant vartotojų populiacijos sudėtį ir bazinio laikotarpio namų ūkių vartojimo išlaidų struktūrą. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis 2009 m. Lietuvos gyventojai daugiausia išleido maistui ir nealkoholiniams gėrimams. Tačiau 2009 m. palyginus su 2005 m. (1 priedas) matyti, kad SVKI struktūra pakito. Išlaidos skirtos maistui ir nealkoholiniams gėrimams sumažėjo 2,8 proc. p., maža dalimi padidėjo vartojimo išlaidos skirtos poilsiui ir kultūrai – 1,8 proc. p., taip pat įvairioms prekėms ir paslaugoms – 0,4 proc. 2009 m. vartotojai mažiausiai išlaidų skyrė švietimui – 1,5 proc. bei ryšiams 3,8 proc. (1 priedas). Nedarbo lygio mažėjimas yra vienas iš veiksnių, galinčių padidinti kaimo turizmo paklausą, kadangi didėjant dirbančių žmonių skaičiui, didėja ir potencialių kaimo turizmo klientų ratas. Analizuojamu laikotarpiu (2005-2009 m.), nedarbo lygis turėjo tendenciją mažėti iki 2008 m. 2009 m. palyginus su 2005 m. šis rodiklis sumažėjo 1,3 proc.p. Tuo tarpu 2009 m. lyginant su 2008 m. nedarbo lygis padidėjo – 2 proc.p. (1 priedas). 18

Svarbu atsižvelgti į nedarbo augimo galimas pasekmės, kurios gali būti vertinamos keliais aspektais: siaurąją prasme nedarbas skaudžiai paliečia žmogų, plačiąją prasmę – daro poveikį visai ekonomikai, kitaip sakant kai ekonomika nepajėgi sukurti pakankamai darbo vietų tiems, kurie nori ir gali dirbti, kai užimtumas krinta žemiau apibrėžto lygio, šalis netenka dalies nacionalinio produkto (Simanavičienė, Užkurytė, 2009). Kaimo turizmo, kaip verslo kūrimą gali įtakoti ir tokie veiksniai, kaip palūkanų normos kitimas, valstybes išlaidų augimas bei užsienio investicijų augimas. Mažėjanti palūkanų norma skatina verslininkus imti kreditus verslui ir tokiu būdu įtakoja kaimo turizmo pasiūlos didėjimą. Atvirkščiai veikia palūkanų normos didėjimas. Valstybės išlaidų nukreipimas į kaimo infrastruktūros gerinimą, kaimo turizmo populiarinimą bei tiesioginė parama kaimo turizmo plėtrai, taip pat padidina kaimo turizmo sodybų skaičių, bei lengvina kaimo turizmo verslo sąlygas. Užsienio investicijos taip pat turi tiesioginės įtakos kaimo turizmo verslui. Geriausias pavyzdys yra Europos Sąjungos parama Lietuvos kaimo turizmui, kuri palengvina kaimo turizmo verslo kūrimą. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis 2009 m. tiesioginės užsienio investicijos apdirbamajai gamybai buvo 28,5 proc. bei nekilnojamajam turtui, nuomai ir kitai verslo veiklai – 20 proc. (1 priedas). Tačiau 2009 m. palyginus su 2005 m. matyti, kad tiesioginių užsienio investicijų struktūra žymiai pakito. Apdirbamajai gamybai sumažėjo 11,7 proc. p., didele dalimi padidėjo nekilnojamąjam turtui, nuomai ir kitai verslo veiklai – 9,9 proc.p. Iš pateiktų duomenų matyti, jog 2009 m. mažiausiai investuota į švietimą, sveikatos priežiūrą ir socialinį darbą – 0,3 proc. Apžvelgus šiuos veiksnius, galima daryti išvadą, jog šalies ekonominė situacija daro įtaką kaimo turizmo konkurencingumui bei paklausai. Kaimo turizmą veikia ne tik ekonominiai veiksniai. Egzistuoja socialinis aspektas, kuris suprantamas kaip veikiančių visuomeninių institutų ir susiklosčiusių tradicijų kišimasis į darbo rinkoje vykstančius procesus. (Simanavičienė, Užkurytė, 2009). Pasak J. Sinkienės (2008), socialinių veiksnių analizė apima demografinius pokyčius šalyje, regione ar net pasaulyje, visuomenėje vyraujancius šeimos ir bendruomenės santykius, visuomenės gyvenimo būdo ypatumus ir jų pokyčius, sveikatos ir švietimo, darbo ir pajamų aspektus. Demografinės situacijos gerėjimas priklauso nuo ekonominės veiklos plėtotės, žemės ūkio restruktūrizavimo ir veiklos diversifikavimo, gyventojų pajamų palaikymo priemonių, socialinės saugos užtikrinimo ir infrastruktūros gerinimo. Švietimo įtaka kaimo turizmo plėtrai pasireiškia per žinias supratimą apie tautos etnografinį paveldą. Didelė dalis klientų rinkdamiesi poilsį etnografinėje sodyboje gerai suvokia etnografinių dalykų svarbą. 19

Kultūrinė aplinka tai dar vienas socialinis veiksnys skatinantis kaimo turizmo plėtrą ir konkurencingumą. Kultūrinė aplinka perteikia bendruomenės materialinių bei dvasinių vertybių visumą, jų lygį regiono ar pasauliniu lygmeniu. Būtent kultūrinė aplinka suteikia galimybę kaimo turistams dalyvauti kultūriniame gyvenime, susipažinti su liaudies tradicijomis, keliauti po apylinkes, kuriose yra kultūros paveldo vertybių. Lietuvos kultūrinis ir gamtinis turizmo potencialas yra didelis, įvairus, patrauklus, išsiskiriantis iš kitų šalių, todėl Lietuvos gamtiniai ir kultūriniai ištekliai sudaro palankias sąlygas plėsti kaimo turizmą ir didinti jo konkurencingumą. Kaimo turizmo paslaugų klientų ir vartotojų patogumui pirmiausia visos asociacijos narių sodybos skirstomo į du tipus: sodyba kaime/gyvenvietėje ir vienkiemis. Abiejų tipų sodyboms suteikiama galimybė pasirinkti specializaciją, kurios įvardinamos pagal sodyboje siūlomų paslaugų pobūdį tiksliniams klientų segmentui (Kaimo..., 2006). Viena iš galimų specializacijų yra sveikatingumo atostogos kaimo sodyboje. Vis labiau populiarėjant sveikai gyvensenai, sveikatingumo atostogos žmonėms darosi vis patrauklesnės. Vadinasi gerėjant sveikatos būklei, žmonėms vis labiau įsisąmoninant sveikos gyvensenos ypatumus kaimo turizmo konkurencingumas didėja. Taigi kaimo turizmo konkurencingumą įtakoja ekonominiai veiksniai tokie kaip BVP, infliacija, nedarbo lygis, darbo užmokestis ir socialiniai, kurie apima demografinę situaciją, švietimą, kultūrą, sveikatos būklę (2 pav.).

DEMOGRAFINĖ SITUACIJA BVP

ŠVIETIMAS INFLIACIJA

KULTŪRA NEDARBO LYGIS

TURIZMASKAIMO

SOCIALINIAI VEIKSNIAI EKONOMINIAIVEIKSNIAI

SVEIKATOS DARBO BŪKLĖ UŽMOKESTIS

2 pav. Socialiniai ir ekonominiai veiksniai, lemiantys kaimo turizmo verslo konkurencingumą (sudaryta autoriaus)

Kai kurie iš minėtų veiksnių daro netiesiogionę įtaką kaimo turizmo konkurencingumui. Pavyzdžiui BVP – gerėjančios gyvenimo sąlygos įtakoja augantį laisvalaikio poreikį, kas padidina kaimo turizmo paslaugų paklausą ir skatina turizmo plėtrą. Kiti veiksniai tiesiogiai prisideda prie šio turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimo pvz., tiesioginė parama padidina kaimo turizmo sodybų skaičių, bei lengvina kaimo turizmo verslo sąlygas ir pan.

1.4. Kaimo turizmo konkurencijos ir konkurencingumo esmė ir įgijimo būdai

Nagrinėjant konkurencingumo reiškinį V. Vitunskienė (2006) siūlo skirti dvi šio reiškinio sąvokas: • konkurencingumą; • konkurencinį pranašumą. Naudojant „konkurencinio pranašumo” sąvoką siekiama pabrėžti veiksnį, kuris suteikia ūkio subjektui pranašumą prieš konkurentus. Pasak L. Baronienės (2007), viena iš galimybių užtikrinti konkurencinį pranašumą yra ne konkuravimas esamoje rinkoje, o naujos rinkos sukūrimas. Konkurencingumas gali būti nagrinėjamas trimis lygiais: šalies, šakos/sektoriaus ir įmonės. Šie trys konkurencingumo lygiai yra tarpusavyje susiję. Tarptautinėje rinkoje konkurencingumą nulemia ne pati šalis, o tos šalies šakos ar įmonės bei jų produkcija. Dėl to šalies konkurencingumo sąvoka turi būti pakeista šakos ar įmonės konkurencingumo samprata, nes šalies konkurencingumas priklauso nuo šakų ar įmonių konkurencingumo (Keršienė, 2009). V. Vitunskienė (2006) konkurencingumą apibrėžia įmonės, pramonės šakos ar segmentų bei nacionaliniame lygiuose: Įmonė turi konkurencinių pranašumų, jei: 1) gali gaminti ir parduoti konkurencinėse rinkose homogeniškus gaminius palankesnėmis kainomis nei kitos be subsidijų; 2) jei gali gaminti unikalius gaminius, ar kurti ypatingas savybes esamiems gaminiams – inovacinius gaminius, jų patobulinimus, kurių kitos įmonės gaminti negali; Šaka ir segmentas turi konkurencinių pranašumų, jei: 1) yra pakankama konkurencija, kuri gerina produktyvumą ir skatina inovacijas; 2) vartotojai yra reiklesni ir pažangesni už konkurentus; 3) egzistuoja sinergijos tarp įmonių, galimybės pradėti naują verslą ir pozityvi išorinė aplinka (informacijos gausa); 4) įmonės patobulino turimus gamybos veiksnius. 21

Šalis turi konkurencinių pranašumų, jei verslo aplinka palanki atskirų ūkio segmentų plėtrai, o šalies ekonomika gali mobilizuoti išteklius produktyviam jų panaudojimui. Kaip pastebi I. Maksvytienė (2002), konkurencingumas yra neatskiriamas rinkos ekonomikos bruožas, išskiriantis ją iš kitų ekonomikos tipų. Konkurencija gali būti plėtojama, o konkurencingumas gali būti stiprinamas įvairiomis formomis ir įvairiais būdais. Konkurencingumo sąvoka taikytina visiems ekonomikos subjektams – įmonių konkurencingumas, šakų konkurencingumas ir šalies ekonomikos konkurencingumas. Konkurencija yra rinkos jėgų struktūra, lemianti rinkos subjektų sąveiką siekiant tų jėgų pusiausvyros, kurioje įgyvendinami rinkos subjektų ekonominiai interesai, taip pat – procesas, kuriame formuojasi ir kinta rinkos jėgų struktūra, veikiant vidaus ir išorės sąlygoms šakoje per rinkos subjektus ir objektus. Per įmonės konkurencinį pranašumą pasireiškia ekonominis konkurencingumas, kuris apibūdinamas kaip verslo objekto išskirtinių sąvybių turėjimas, išlaikymas ir panaudojimas konkurencijos procese (Maksvytienė, 2002). Įmonės konkurencingumas gali būti įgytas dėl skirtingų veiksnių. Dažniausiai jie skirstomi į dvi stambias grupes: išorės (makroaplinkos ir jos dalies – konkurencinės aplinkos veiksniai) bei vidaus (įmonės vidaus aplinkos veiksniai, kurie yra daugiau ar mažiau jos pačios kontroliuojami). Išorės aplinkos veiksniai suformuoja galimybes ir ribojimus, su kuriais susiduria įmonė konkurencinėje aplinkoje. Vidaus aplinkos veiksnius, t.y. įmonės veiklos aplinkos turinį, lemia išorės aplinka. Jei įmonė dėl jai darančių įtaką naujų išorės sąlygų nesugeba reorganizuoti savo valdymo sistemos, jos gyvybingumui gresia pavojus (Rauckienė, 2005). Kaip teigia R. Časas, (2000) visi veiksniai yra svarbūs įmonei siekiant išlaikyti ir didinti konkurencingumą. Tačiau kurie veiksniai yra prioritetiniai (išorės aplinkos veiksniai, konkurencinių strategijų formavimas, išskirtinių išteklių turėjimas ar vadybinio patencialo kokybė), yra diskutuotina. Įvairūs autoriai nagrinėdami konkurencinio pranašumo būdus, pabrėžia skirtingus veiksnius. Remiantis teorinėmis prielaidomis, skiriamos dvi įmonės galimybės įgyti konkurencinį pranašumą: adaptuojantis prie išorės aplinkos, per savo vidaus išteklius. A. Rauckienė, (2005) pabrėžia, jog įmonei adaptuojantis prie išorės aplinkos prioritetas teikiamas tos aplinkos veiksniams ir įmonės veiksmai nukreipti turint tikslą prisitaikyti joje. A. Marčinskas ir D. Diskienė (2001) išskiria šiuos išorinius veiksnius: Politiniai – įstatyminiai: politinis klimatas ir stabilumas, įstatymai ir teisinė sistema (įstatymai, reguliuojantys ir reglamentuojantys ekonominius santykius: antimonopolinis reguliavimas, reklamos reguliavimas, vartotojų teisių, aplinkos apsaugos, mokesčių įstatymai). Ekonominiai: ekonomikos ciklo stadija, rinkos struktūra ir plėtra, produktyvumas, infliacijos tempai, palūkanų norma, gyventojų pajamų lygis ir dinamika, nedarbo lygis. 22

Socialiniai – kultūriniai: demografinės tendencijos (gimstamumas, gyventojų migracija), vartotojų aktyvumas, gyvenimo būdo pasikeitimai, visuotinės vertybės ir nacionalinės tradicijos. Skirtingas konkurencingumo koncepcijos supratimas ne tik atskirų ekonomistų tarpe, bet ir skirtingose šalyse gali būti paaiškintas tuo, jog konkurencingumas – tai kompleksinė problema o ne situacija ar būsena, išmatuojama vienu ar keliais parametrais.

2 lentelė. Konkurencingumo koncepcijos (sudaryta autoriaus) Konkurencingumo koncepcijos Autoriai Konkurencingumą lemia geresnė gamybinė veikla. L. Leachman ir kt., 2005 Konkurencingumą kuria procesas, kurio metu vienas subjektas stengiasi pralenkti Hitt ir kt., 2001 kitą, panaudodamas įvairius išteklius ir pajėgumus. Konkurencingumas – tam tikros veiklos subjektų sugebėjimas pirmauti ir tuo B. Melnikas, 2001 pagrindu turėti geresnius nei kitų subjektų rezultatus. Konkurencingumas tai rinkos subjektų sugebėjimas sau naudinga linkme pritaikyti I. Maksvytienė, J. A. Urbonas, rinkos jėgas, veikiančias konkurencijos objektą. 2001 Kad įmonė taptų konkurencinga, būtini keli veiksniai: noras laimėti, įsipareigojimas L. Khalil ir kt, 2000 ar atkaklumas ir tam tikrų išteklių egzistavimas. Konkurencingumas yra našumo sinonimas ir jam turėtų būti būdingos ir kokybinės M. Porter, 1990 savybės, ir produktyvumo savybės.

Kaimo turizmo paslaugų paklausa itin priklauso nuo vietovės rekreacinių išteklių. Vietovės patrauklumą turistams pirmiausia lemia gamtinė aplinka, šiek tiek mažiau vertinamas vietovės istorinis autentiškumas, kultūros, etnografinis paveldas. Kaimo turizmo paslaugų vertę lemia ne tik aplinka ir sukurta infrastruktūra, bet ir aptarnavimo kokybės lygis. Geras paslaugos kokybės ir kainos santykis yra kaimo turizmo produkto patrauklumo ir konkurencingumo veiksnys, kurį didele dalimi lemia žmogiškasis potencialas. Kaimo turizmo paslaugų kokybė yra vienas iš lemiančių veiksnių, formuojančių tiek paties paslaugų teikėjo, tiek bendrą šalies kaimo turizmo įvaizdį. Todėl tik kokybiškos kaimo turizmo paslaugos ir aukšti svetingumo standartai garantuoja sėkmingą konkurenciją kaimo turizmo verslui; Kaimo turizmo paslaugos konkuruoja su poilsiu prie jūros, poilsiu prie ežerų, apsigyvenant kempinguose, poilsio namuose ir pan. Populiariausios kaimo turizmo paslaugos, be apgyvendinimo, yra poilsis (pirtis, žvejyba, baidarės), o labiausiai trūksta aktyvaus laisvalaikio paslaugų ir su ja susijusios infrastruktūros (vandens turizmo, sporto aikštelių, hipodromų, golfo aikštynų); Nuolatinį kaimo turizmo paslaugų paklausos augimą gali užtikrinti tik paslaugos savitumas, kokybė ir įvairovė bei geras paslaugos kokybės ir kainos santykis. Šiuo metu jau išryškėjo tendencijos, kad Lietuvoje kaimo turizmo samprata ir turinys formuojasi orientuojantis į sodybos savininkų šeimos narių teikiamą aptarnavimą (svetingumą); paslaugas ir veiklą, sudarančias sąlygas organizuoti aktyvų poilsį, pramogas ir renginius; etnokultūros elementų panaudojimą tiek sodybos aplinkoje, tiek ir teikiant paslaugas. 23

2. KAIMO TURIZMO KONKURENCINGUMO DIDINIMO GALIMYBIŲ TYRIMO METODIKA

2.1. Kauno apskrities kaimo turizmo charakteristika

Tiriant kaimo turizmo verslo konkurencingumą, pasirinkta Kauno apskritis. Kauno apskritis – viena iš dešimties Lietuvos apskričių, esanti šalies centrinėje dalyje. Ją sudaro Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonų bei Kauno miesto ir Birštono savivaldybių teritorijos. Apskrities centras – Kaunas. 2,5 proc. šalies teritorijoje gyvena penktadalis šalies gyventojų. Kauno rajonas, yra Lietuvos viduryje, Kauno apskrityje. Pro rajoną teka Nemunas (vidurupis), Neris (žemupis), Nevėžis (žemupis), Jiesia (žemupis), rajono vakaruose – Dubysa, tyvuliuoja Kauno marios. Telkšo 7 Kauno rajono ežerai, 14 tvenkinių. Rajone yra 3 miestai – Ežerėlis, Garliava ir Vilkija, 10 miestelių – Akademija, Babtai, Čekiškė, Domeikava, Kačerginė, Karmėlava, Kulautuva, Lapės, Vandžiogala ir Zapyškis, 370 kaimų. Vis daugiau rajono gyventojų užsiima kaimo turizmu. Gražiausiose rajono vietose 2009 m. Kauno rajone svečius kvietė 22 šias paslaugas teikiančių sodybų. Turistus prie Kauno marių traukia Kadagių slėnis, Žiegždrių atodanga, Pakalniškių ir Samylų piliakalniai, įdomi Dubravos rezervacinė apyrubė, kurioje saugomos retos miško augavietės (Apie rajoną, 2009a). Kėdainių rajonas išsidėstęs Vidurio Lietuvos žemumoje, kuri įsiterpusi tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos aukštumų. Vietos gyventojų ir svečių mėgiamas Skinderiškio dendrologinis parkas, Šušvės kraštovaizdžio draustinis. Lygumoje nedaug ežerų, bet gausu upių ir upelių, kurie išteka iš pelkėtų miškų ir girių. Rajone yra 1 miestas – Kėdainiai, 10 miestelių – Akademija, Dotnuva, Gudžiūnai, Josvainiai, Krakės, Pagiriai, Pernarava, Surviliškis, Šėta ir Truskava, 534 kaimai. Rajone yra 6 kaimo turizmo sodybos (Bendra informacija, 2009). Kaišiadorių rajonas – yra Kauno apskrityje, tarp Kauno marių ir Neries. Ribojasi su Širvintų, Prienų, Kauno, Jonavos rajonais bei Elektrėnų savivaldybe. Didžiausios aukštumos išsidėsčiusios greta iškiliausio Gedanonių kalno. Čia yra kalvų, kurių viršūnės iškilusios net iki 251m aukščio virš jūros lygio. Rajone yra 2 miestai – Kaišiadorys ir Žiežmariai, 3 miesteliai – Kruonis, Rumšiškės ir Žasliai, 401 kaimas. Rajone yra 7 kaimo turizmo sodybos (Istorija, 2009b). Jonavos rajonas yra Lietuvos viduryje, Kauno apskrityje, abipus Neries. Tradiciškai nusistovėjusios, labiausiai lankomos ir mėgstamos gyventojų yra šios Jonavos vietos — Joninių slėnis prie miesto tvenkinių, Taurostos parkelis, parkas prie Neries. Kaimo seniūnijose labai populiarios prie vandens telkinių esančios poilsio vietos Upninkų, Dumsių, Užusalių, Šilų, Bukonių vietovėse. Rajone yra 1 miestas – Jonava, 3 miesteliai – Panoteriai, Rukla ir Žeimiai, 277 kaimai. 24

Jonavos rajone yra 4 kaimo turizmo sodybos. Seniausios – Skrebinų ir Survilų kaimo turizmo sodybos (Poilsio..., 2009). Prienų rajonas yra pietų Lietuvoje, Kauno apskrityje, abipus Nemuno. Rajono centras – Prienai. Pro rajoną teka Nemunas su intakais Peršėke, Verkne, Jiesia. Telkšo 30 ežerų (Prienų rajono ežerai), 5 tvenkiniai. Didžiausi miškai – Prienų šilas, Balbieriškio miškas. Yra Nemuno kilpų regioninis parkas. Rajone yra 2 miestai – Jieznas ir Prienai, 3 miesteliai – Balbieriškis, Pakuonis ir Veiveriai, 401 kaimas. Turistų lankomi Paverknių, Klebiškio, Pašlavančio, Lepelionių, Pieštuvėnų piliakalniai. Prienų rajone yra 5 kaimo turizmo sodybos: „Paverknės sodyba“, Rojaus kampelis“, „Guosta“, „Alšia“ bei „Uosos“ sodyba (Apie rajoną, 2009b). Raseinių rajonas yra Kauno apskrities šiaurės vakarinėje dalyje, Žemaitijoje. Rajono centras – Raseiniai. Rajone yra 2 miestai – Ariogala ir Raseiniai, 7 miesteliai – Betygala, Girkalnis, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Viduklė ir Žaiginys, 590 kaimų. Raseinių rajone gausu kultūros vertybių: valstybės saugomi gamtos paveldo objektai: Akmenės akmuo, Dubenuotas akmuo, Pakalniškių akmuo, Rinkšelių akmuo, Skirtino akmuo, Gražusis ąžuolas, Molavėnų ąžuolas ir Vienišoji pušis; Dubysos ir Tytuvėnų regioninių parkų dalys, vaizdingi Lyduvėnų kraštovaizdžiai, Dubysos vingiai ir senvagės su savita augmenija, gilus ir šakotas Dratvinio erozinis kompleksas, vingiuotas Lapišės žemupys. Rajone yra 6 kaimo turizmo sodybos (Apie rajoną, 2009b). Birštono savivaldybę beveik visomis ribomis (išskyrus rytinę) supa Nemunas. Didžioji dalis savivaldybės yra dešiniajame Nemuno krante, iki Verknės žiočių. Savivaldybėje yra dalis Nemuno kilpų. Didesni miškai – Žvėrinčiaus miškas, Siponių miškas, Druskų miškas, Nemajūnų šilas. Atsiveria Kernuvės atodanga, Škėvonių atodanga, Siponių atodanga. Stūkso konglomerato uola Ožkų pečius, garsus Žvėrinčiaus ąžuolas, Paverknių piliakalnis, Babronių piliakalnis ir kt. Savivaldybėje yra 1 miestas – Birštonas ir 49 kaimai (Istorija, 2009a). Vaizdingose Kauno regiono apylinkėse gyvenantys kaimo žmonės puikiai suvokia miestiečių norą pabūti gamtoje, tad nenuostabu, jog Kauno regione, kaip ir visoje Lietuvoje, pamažu kuriasi sodybos, laukiančios poilsiautojų, kuriems, šalia galimybės pabūti gamtoje, gali pasiūlyti nakvynę, maitinimą, pramogas. Pagrindinę poilsio kaime paslaugų pasiūlą Kauno regione sudaro Kaimo turizmo asociacijai priklausančios sodybos, kurių skaičius per paskutinius vienuoliką metų gerokai išaugo – jeigu 1999 metų išleistame poilsio kaime sodybų reklaminiame kataloge savo paslaugas poilsiautojams siūlė tik trys Kauno apskrities sodybos - Aldonos Bakutienės (Kauno raj.) bei Vytauto Šikšnio ir Kazimiero Budžinsko (Raseinių Raj.), tai 2008 m., norintieji atostogauti kaime, galėjo pasirinkti vieną iš 64 Kauno apskrityje sodybų, o 2009 m. – vieną iš 66 sodybų. Kaimo turizmo sodybų skaičius nagrinėjamu laikotarpiu turėjo tendenciją didėti. 2009 m., lyginant su 2005 ir 2008 m., jų skaičius padidėjo atitinkamai 78,4 ir 3,1 proc. (3 lentelė). Didėjant kaimo turizmo sodybų skaičiui, didėjo ir vietų skaičius. 2009 m., lyginant su 2005 ir 2008 m., vietų 25 padaugėjo atitinkamai 120,8 ir 15,8 proc. Iki 2008 m. buvo apgyvendinama vis daugiau poilsiautojų. 2009 m. 191,2 proc. daugiau nei 2005 m. tačiau 3,1 proc. mažiau nei 2008 m. Tai įtakojo sumažėjęs Lietuvos gyventojų srautas (7,3 proc.). Vidutinis vieno poilsiautojo nakvynių skaičius 2009 m., lyginant su 2005 m. ir 2008 m, sumažėjo atitinkamai 49,3 proc. ir 12,1 proc. Suteiktų nakvynių skaičius 2009 m., lyginant su 2005 m., padidėjo 46,3 proc., o lyginant su 2008 m. sumažėjo 15,2 proc.

3 lentelė. Kaimo turizmo sodybų ir poilsiautojų skaičius Kauno apskrityje 2005-2009 m. (sudaryta autoriaus pagal Lietuvos..., 2010) 2009 m. 2009 m. Kaimo turizmo sodybų ir lyginant su lyginant su 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. poilsiautojų skaičius 2005 m. 2008 m. proc. proc Kaimo turizmo sodybų 37 47 56 64 66 78,4 3,1 skaičius Vietų skaičius 669 839 1150 1276 1477 120,8 15,8 Vidutinis vietų skaičius 18 18 21 20 22 22,2 10,0 vienoje sodyboje Apgyvendinta poilsiautojų, 15,9 29,2 45,3 47,8 46,3 191,2 -3,1 tūkst.. Iš jų: 13,7 26,8 41,9 44 40,8 197,8 -7,3 Lietuvos gyventojų Užsieniečių 2,2 2,4 3,4 3,9 5,5 150,0 41,0 Vidutinis vieno poilsiautojo nakvynių skaičius 3,0 1,6 2,2 1,7 1,5 -49,3 -12,1 Iš jų: Lietuvos gyventojų 3,0 1,6 2,2 1,7 1,5 -50,0 -12,8 Užsieniečių 2,9 2,1 2,1 1,8 1,6 -43,8 -8,9 Suteikta nakvynių, tūkst. 48,0 46,9 101,0 82,8 70,2 46,3 -15,2 Iš jų: Lietuvos gyventojų 41,5 41,8 93,7 75,8 61,2 47,5 -19,3 Užsieniečių 6,5 5,1 7,4 7,0 8,9 36,9 27,1

Lietuvos kaimo turizmo asociacija - nevyriausybinė organizacija, viena iš Žemės ūkio rūmų narių, vienijanti daugelį Lietuvos kaimo turizmo paslaugas teikiančių sodybų šeimininkų. Asociacija turi savo patentuotą ženklą. Tai žaliame fone stovintis baltas gandras. Jis žymi poilsio kaime sodybą - Asociacijos narę. Šį ženklą naudoja Asociacijos nariai savo reklamos priemonėse. Be to, juo žymimos kaimo turizmo sodybų kvalifikacinės (komforto) kategorijos. Jas savo nariams, teikiantiems poilsio kaime ir kaimo turizmo paslaugas, suteikia Asociacijos taryba, įvertinusi sodybos įrengimo ir poilsio kaime paslaugų teikimo lygį. Visos Asociacijos narių sodybos skirstomos į 4 kategorijas suteikiant joms vieno, dviejų, trijų ir keturių gandrų ženklus (4 lentelė). Šios komforto kategorijos nustatomos pagal Asociacijos tarybos patvirtintus klasifikavimo nuostatus (Apie LKTA..., 2010).

4 lentelė. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos narių teikiamų kaimo turizmo paslaugų sertifikavimo sistema (Kaimo..., 2006) Kategorija Apibūdinimas Nakvynė ant šieno svirne arba kukliai įrengtoje sodyboje. Svečiai gyvena savarankiškai, teikiama nedaug paslaugų. Svečiai gyvena sodyboje, vasarnamyje. Sanitariniai mazgai, dušo kabinos bendri visiems poilsiautojams. Svečių būstas tvarkomas, galima tartis dėl maitinimo. Yra pirtis. Svečiai gyvena sodyboje atskirai nuo šeimininkų. Kambariai dviviečiai ir triviečiai. Sanitariniai mazgai, dušo kabinos ne kiekviename kambaryje. Poilsiautojams skirta virtuvė, indai. Yra pirtis, galimos įvairios pirčių rūšys. Jaukiai sutvarkyta sodybos aplinka. Vienviečiai ir dviviečiai kambariai su visais patogumais, aptarnavimo paslaugos, gausi atrakcijų pasiūla, kulinarinio paveldo tradicijos, švenčių, seminarų, konferencijų organizavimas. Yra pirtis, galimos įvairios pirčių rūšys (lietuviška, rusiška, norvegiška (kubilas)).

„Keturių gandrų“ ženklu pažymėtų sodyba Lietuvoje yra nedaug. Jos pasižymi išskirtinai gražia ir sutvarkyta aplinka. Svečiai apgyvendinami vienviečiuose ir dviviečiuose kambariuose su visais patogumais. Šios sodybos dažnai siūlo susipažinti su kulinarinio paveldo tradicijomis, užsiima švenčių, seminarų bei konferencijų organizavimu. Kauno apskrityje kaimo turizmo asociacijai priklauso 46 kaimo turizmo sodybos. Iš jų Kauno rajone 22 sodybos, Raseinių ir Kėdainių rajonuose po 6, Prienų ir Kaišiadorių rajone po 5, o Jonavos rajone – 2 (Kaimo..., 2010). „Keturių gandrų“ įvertinimą turi 11 Asociacijai priklausančios kaimo turizmo sodybos, o „Trijų gandrų“ įvertinimą turi didžiausia dalis – 18 kaimo turizmo sodybų. Kauno apskrities kaimo turizmo paslaugas teikiančios sodybos siūlo panašaus pobūdžio ir lygio nakvynės, maitinimo, poilsio paslaugas, tačiau kiekviena jų yra unikali ir nepamainoma savo psichologiniu klimatu, atskirais interjero akcentais, bendravimo subtilumu. Visos Kauno apskrities sodybos, ar jos bebūtų pradedančios, ar jau keleri metai užsiimančios kaimo turizmu, turimomis galimybėmis ir priemonėmis siekia ne tik pritraukti kuo daugiau lankytojų, bet ir kuo geriau juos pažinti, nuspėti jų norus ir lūkesčius.

2.2. Tyrimo metodika 2.2.1. Tyrimo organizavimo principai, loginės schemos formulavimas

Tyrimui pasirinktas anketinės apklausos metodas. Tai labai patogus ir plačiai naudojamas pirminių dokumentų rinkimo instrumentas. Anketavimas taip pat yra ir santykinai pigus metodas tiek laiko, tiek išteklių atžvilgiu. Tyrimo trukmė daug priklauso nuo respondentų geranoriškumo. 27

Taigi, anketų pagrindu buvo atlikta individuali respondentų apklausa. Respondentams buvo siūloma atsakyti į uždarus ir pusiau uždarus klausimus. Nagrinėjamos problemos atžvilgiu panaudota paprasta atsitiktinė atranka. Tyrimo eigoje buvo plačiai naudojamas hipotezės principas, tai yra mokslinės prielaidos, kuriomis remiantis buvo siekiama atskleisti socialinių – ekonominių veiksnių poveikį kaimo turizmo verslo konkurencingumui. Atliekant tyrimą vadovautasi šiais principais: 1) tikslingumo – jis pagrįstas specifinės informacijos rinkimu, (informacijos, būdingos tik Kauno apskričiai, nes paprastai informacija pateikiama visos Lietuvos mastu); 2) efektyvumo – tyrimo duomenys bus analizuojami, išskiriamos pagrindinės problemos, todėl pasitarnaus numatant socialinių – ekonominių veiksnių poveikį kaimo turizmo verslo konkurencingumui; 3) etiškumo – anketos yra anoniminės. Kauno apskrities kaimo turizmo būklei nustatyti ir įvertinti naudojamos tyrimo formos pateiktos 5 lentelėje. Vadovaujantis G. A. Churchill (1998) rinkodaros tyrimo metodika, tyrimo procesas buvo suskirstytas į šiuos etapus: 1) tyrimo tikslo formulavimas; 2) tyrimo pobūdžio ir informacijos šaltinių nustatymas; 3) duomenų rinkimo metodų parinkimas; 4) imties nustatymas ir duomenų rinkimas; 5) domenų analizė ir interpretavimas.

5 lentelė. Kauno apskrities kaimo turizmo būklės tyrimo parametrai ir formos (pagal Urbanskienė, 1998) Tyrimo parametrai Tyrimo formos Periodiškumas Vienkartinis duomenų surinkimas – apklausa Vieta, sritis Kauno apskrities kaimo turizmo sodybos Laikotarpis Einamieji tyrimai Informacijos gavimo būdai Kabinetinis (publikuota medžiaga, statistiniai rodikliai) ir lauko tyrimai (apklausa) Pirminių duomenų rinkimo metodai Apklausa (anketa) Tyrimo dalyvių tipai Sodybų šeimininkai Matavimo metodai Kokybinis ir kiekybinis tyrimas

Tyrimo objektas – Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų savininkai. Tyrimo tikslas – nustatyti veiksnius, turinčius įtakos kaimo turizmo verslo konkurencingumui.

Hipotezės: 1) prasidėjus ekonominiam nuosmukiui sumažėjo kaimo turizmo sodybų užimtumas; 2) klientų srautų pastovumą nulėmė sumažintos paslaugų kainos. Ruošiant anketą, atsižvelgta į mokslinio tyrimo tikslą. Siekiant reprezentatyvių rezultatų, iš anksto numatyti klausimyno sudarymo principai bei struktūra, reikalavimai tyrimo imčiai ir respondentų pasirinkimo tvarkai, taip pat numatyti gautų duomenų tvarkymo variantai, kurie plačiau aprašomi kituose šio skyriaus poskyriuose.

2.2.2. Anketų sudarymo principai ir struktūra

Tiriant Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų konkurencingumą lemiančius veiksnius, pasirinkti tradiciniai informacijos registravimo metodai, t.y. įvairiais tikslais sukaupta ir paskelbta medžiaga, bei vienas iš pirminės informacijos gavimo kanalų – apklausos metodas. Pastarojo pasirinkimą lėmė prielaida, kad skelbta informacija gali būti pasenusi, ne tokia aktuali arba tiesiogiai nesusijusi su sprendžiamu klausimu. Kita vertus, apklausos metodas yra lankstus, pigus ir greitas. Be to, apklausa, aiškinantis žmonių nuomones bei elgseną, yra tinkamiausias ir populiariausias informacijos rinkimo metodas. Buvo parengta anketa, kaimo turizmo sodybų savininkams apklausti. Sudarant anketą, siekta kelių tikslų. Visų pirma, kad klausimynas motyvuotų bei skatintų respondentą įsitraukti į anketavimą ir bendradarbiauti. Antra, stengtasi sumažinti respondentų sugaištą laiką, susijusį su atsakymais į klausimus, kaitaliojant sudėtingesnius klausimus su lengvesniais. Trečia, siekiant sumažinti atsakymų klaidas, palikta kuo mažiau vietos respondentų interpretacijai, pateikiant struktūruotus klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad informacijos gavimas labai priklauso nuo klausimų formuluotės, ruošiant anketą buvo laikomasi atitinkamų reikalavimų. Anketą rengiant, naudoti paprasti, nedviprasmiški žodžiai, atsisakyta dvigubų klausimų, vengta apibendrinimų, kurie galėtų iškreipti tyrimo rezultatus arba sudaryti keblumų tiksliai vertinant faktus. Sudarant anketą, naudoti dviejų tipų klausimai: • uždaro tipo klausimai, kuriuose pateikiami galimi atsakymų variantai. Tokiu būdu užtikrinamas greitas informacijos gavimas; • pusiau uždaro (pusiau atviro) tipo klausimai, kuriuose respondentui paliekama galimybė pareikšti savo nuomonę neradus tinkamo atsakymo tarp pateiktų iš anksto. Sprendžiant klausimų išdėstymo anketoje tvarką, laikytasi visuotinai priimtinų klausimyno sudarymo normų, t.y. pirmiausia rinkta pagrindinė informacija, o vėliau klasifikavimo. Klausimai buvo sunumeruoti ir pateikti A4 formato lape. Įvadinėje anketos dalyje respondentas 29 supažindinamas su tyrėju ir jo tikslu, paaiškinama, kad anketavimas anonimiškas, taip pat paaiškinta, kaip reikia pažymėti tinkamus atsakymus. Objektyvumas, kaip metodologinė charakteristika, argumentuoja tai, jog tyrėjų asmenybės nedaro įtakos matavimo procedūrai bei rezultatams. Dėl šių priežasčių laikytina, kad tyrimo objektyvumo rodiklis yra patenkinamas: tyrėjas neturėjo jokios įtakos respondentams, nes asmeniškai respondentų nepažįsta ir neturi jokių asmeninio poveikio priemonių padaryti įtaką jų atsakymams. Kaimo turizmo sodybų savininkų klausimyną sudaro penkios klausimų grupės (6 lentelė).

6 lentelė. Klausimynas kaimo turizmo sodybų šeimininkams (sudaryta autoriaus) Klausimų grupės Klausimų turinys 1 grupė (3, 4, 8, 9, 19, 33, Klausimai, skirti išsiaiškinti požiūrį į kaimo turizmo verslą: ar kaimo turizmo sodybos 34, 35, klausimai) verslas pagrindinis ar papildomas pragyvenimo šaltinis (3 klausimas); kodėl kaimo turizmo sodybos verslas Jums papildomas pragyvenimo šaltinis (4 klausimas); kokios teikiamos paslaugos (8 klausimas); kodėl svečiai nutarė apsilankyti būtent Jūsų kaimo turizmo sodyboje (9 klausimas); ar Jūsų sodyboje yra papildomos aptarnaujančio personalo, neskaitant šeimos narių poreikis (35 klausimas); kokios paveldo vertybės ar liaudies tradicijos labiausiai domina ir ar padeda pritraukti poilsiautojus; Jūsų nuomones, kas nulėmė klientų srauto pastovumą Jūsų sodyboje. 2 grupė (16, 17, 18, 20, 21, Klausimai skirti išsiaiškinti veiksnius, darančius įtaką kaimo turizmo verslui: kaip 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, sodybos užimtumas pasikeitė per 2008-2009 m. laikotarpį (prasidėjus ekonominiam 30, 31, 36, 37, 38, 39 nuosmukiui; ar prasidėjus ekonominiam nuosmukiui pajautėte klientų srauto sumažėjimą; klausimai) kokioms paslaugoms labiausiai sumažėjo paklausa, prasidėjus ekonominiam nuosmukiui; kaip prasidėjus ekonominiams nuosmukiui pakito lankytojų struktūra; kaip 2005-2009 m. laikotarpiu kito Jūsų paslaugų kainos; Jūsų nuomone, pagrindiniai veiksniai nulėmę kainų kilimą; pagrindiniai veiksniai nulėmę kainų mažėjimą; ar kainų, klientų srauto, išlaidų kitimas įtakojo pelningumą; ar blogėjanti demografinė situacija turėjo įtakos kaimo turizmo sodybos teikiamų paslaugų paklausai; ar vystant kaimo turizmo verslą pasinaudojote ES parama, kiek kartų ir kokiam tikslui; kokie pagrindiniai išoriniai veiksniai lemia kaimo turizmo verslo konkurencingumą; ar sodyboje teikiamos paslaugos orientuotos pagal klientų amžiaus grupes ir į kokią amžiaus grupę orientuotos Jūsų teikiamos paslaugos; kiek vidutiniškai kainuoja Jūsų kaimo turizmo sodyboje apgyvendinimo paslauga vienam asmeniui per parą; kokios Jūsų kaimo turizmo sodybos metinė pajamos; ar Jūsų vystomas verslas pelningas ir koks vidutinis pelningumas; koks vidutinis sodybos užimtumas per metus. 3 grupė (7, 12, 13, 14, Klausimai, kuriais siekiama gauti informaciją apie vartotojus: remiantis kokiais klausimai) informacijos šaltiniais, klientai gali sužinoti apie Jūsų kaimo turizmo sodybą; ar į Jūsų sodybą atvyksta turistų iš užsienio; kiek procentais nuo visų poilsiautojų sudaro į Jūsų sodybą iš užsienio atvykstantys turistai; kokias paslaugas dažniausiai renkasi turistai iš užsienio. 4 grupė (10, 11 klausimai) Klausimai, kuriais siekiama įvertinti sodybų paslaugų plėtrą: ar kaimo turizmo sodybai 2005-2009 m. laikotarpiu iškilo naujų, iki šiol Jūsų sodyboje neteiktų, paslaugų poreikis; kokios priežastys turėjo didžiausios įtakos sprendimui teikti naujas paslaugas. 5 grupė (1, 2, 5, 6, 32 Kaimo turizmo sodybą charakterizuojantys klausimai: kaimo turizmo sodybos įkūrimo klausimai) metai; kokiam kaimo turizmo sodybos tipui priklauso Jūsų kaimo turizmo sodyba; kokiai kategorijai priklauso kaimo turizmo sodyba; ar Jūsų kaimo turizmo sodyboje yra galimybė susipažinti su liaudies tradicijomis bei kultūros paveldo vertybėmis; kiek metų dirbate kaimo turizmo sodyboje.

Kaimo turizmo sodybų savininkų apklausa atlikta norint išsiaiškinti ar ekonominiai – socialiniai veiksniai įtakoja jų kaimo turizmo paslaugų paklausą. Taip pat siekta nustatyti, kokie yra sodybos pasirinkimo motyvai, ar pakito vartotojų poreikiai ekonominio nuosmukio metu. 30

2.2.3. Tyrimo imties apskaičiavimas

Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų sąrašas, iš kurio suformuojama imtis, sudarytas remiantis 2009 m. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos užregistruotų kaimo turizmo sodybų duomenų baze. 2009 m. Kauno apskrityje buvo užregistruotos 66 kaimo turizmo sobybos. Imties tūrio nustatymui pasitelkta W. Cochran (1977) formulė:

2 α 2/ Nz [ (1−××× ππ )] n = 2 2 , ε ()1 zN α 2/ [] (1−××+−× ππ )

čia: n – imties tūris, zα/2 – standartinio normaliojo skirstinio N(0,1) α lygmens kritinė reikšmė (su 95 proc. Garantija zα/2 = 1,959), N – atrankinės visumos dydis, π – dominančio parametro proporcija atrankinėje visumoje (π = 0,5), ε – atrankos paklaida, šiuo atveju – 0,05 (arba ± 5 proc. atrankos paklaidos riba; socialiniuose tyrimuose maksimali leistina atrankos paklaidos riba). Atlikus skaičiavimus, gautas pradinis kaimo turizmo sodybų imties tūris:

2 2 α 2/ Nz [ ()1−××× ππ ] [ ( −××× 5,015,066959,1 )] 36,63 n = 2 2 =n = 2 2 = =56,5 ≈ 57 ε ()1 zN α 2/ [] (1−××+−× ππ ) ()[ (−××+−× 5,015,0959,116605,0 )]12,1

Kadangi kaimo turizmo sodybų imties tūris sudaro daugiau kaip 5 proc. visos atrankinės visumos, pradinis tūris perskaičiuotas pagal jo pataisos formulę ribotoms atrankinėms visumoms (Cochran, 1977; Bartlett, 2001): ⎛ N ⎞ n‘= n × ⎜ ⎟ , ⎝ nN −+ 1⎠ čia: n’ – pataisytas imties tūris ribotai atrankinei visumai, n – pradinis imties tūris, N – atrankinės visumos dydis. Atlikus skaičiavimus, gautas toks pataisytas imties tūris: ⎛ N ⎞ ⎛ 66 ⎞ ⎛ 66 ⎞ n`= n × ⎜ ⎟ =57× ⎜ ⎟ 57 ×= ⎜ ⎟ ≈=×= 3184,3054,057 ⎝ nN −+ 1⎠ ⎝ −+ 15766 ⎠ ⎝122 ⎠

Taigi imties tūris n = 31 užtikrina, kad 31 kaimo turizmo sodybos analizė atspindės visą atrankinę visumą (N = 66) su 95 proc. garantija ir ± 5 proc. atrankos paklaidos riba. Kaimo turizmo sodybos anketinei analizei vykdyti parinktos atsitiktinės atrankos būdu.

2.2.4. Duomenų tvarkymas

Surinkti duomenys buvo paruošti pirminei analizei, sudarytos lentelės pagal kiekvieną anketoje pateiktą klausimą. Priklausomai nuo klausimo struktūros, klasifikuojamų atsakymų bei nuo pačių skaičių savybių buvo išskirtos šios skalės - nominalinės, ranginės ir santykinės. Kadangi buvo siekiama skaičiais identifikuoti gautus atsakymus buvo panaudota nominalinė skalė. Nominalinei skalei apibūdinti buvo naudojami tokie metodai: dažnis bei procentų išraiška. Ranginė skalė buvo naudojama siekiant sužinoti kiek reikšmingas vienas ar kitas veiksnys. Santykinę skalė buvo naudojama, kad remiantis skirtumais tarp skaičių būtų galima interpretuoti. Tyrimo rezultatams apibūdinti duomenys buvo analizuojami, panaudojant statistinės analizės metodus, t.y. skaičiuojant jų procentines išraiškas. Procentinė išraiška buvo skaičiuojama remiantis toliau pateikta lygtimi: Procentinė išraiška = Tam tikro klausimo atsakymų variantų skaičius * 100 / Bendras atsakymų skaičiaus. Anketinės apklausos duomenys apibendrinti statstiniais metodais, naudojant Microsoft Excel programą. Statistiškai apdoroti apklausos duomenys laikomi tikrais ir patikimais savaime dėl pačios šių metodų matematinės kilmės. Sodybų sąvininkų anketos duomenis apdoroti taikytas sisteminimo metodas – atsakymo grupavimas, vidurkio skaičiavimas, grafinis duomenų skaičiavimas. 32

3. TYRIMO REZULTATAI 3.1. Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų situacijos analizė

Anketinė apklausa vykdyta 2010 m. balandžio 13 d., Lietuvos kaimo turizmo asociacijos pakartotinio eilinio visuotinio narių susirinkimo metu. Tai padėjo efektyviau atlikti apklausos procesą. Anketos buvo įteikiamos asmeniškai susirinkusiems Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų vadovams arba jų savininkams. Įduodant anketą, buvo supažindinama su klausimais, kurie subjektyvia nuomone, galėjo sukelti tam tikrų sunkumų. Tuo pačiu metu buvo galima atsakyti į jiems iškilusius klausimus, o tai lėmė kokybišką anketų užpildymą, nebuvo atmesta nė viena anketa. Taigi, toliau darbe bus pateikiami ir analizuojami 33 respondentų atsakymai (2 priedas). Didžiausia tyrime dalyvavusių respondentų dalis 21,2 proc. atsakė, kad kaimo turizmo sodybas įkūrė 2005 m., o mažiausia 3,0 proc. – 2009 m. (3 pav.). Respondentai įsikūrę 2006 m. sudarė 15,2 proc., 2007 m. – 12,1 proc. ir 2008 m. – 6,1 proc. 2009 m., lyginant su 2005 m., kaimo turizmo sodybų buvo įkurta 18,2 proc. p. mažiau. Tuo tarpu 2009 m., lyginant su 2008 m., 3,1 proc. p. mažiau. Tyrimo metu nustatyta, kad 36,4 proc. respondentų dirba 4-5 metus, taip pat nemaža dalis dirbančių kaimo turizmo sodyboje daugiau nei 8 metus – 24,2 proc. 3,0 proc. respondentų nurodė, jog kaimo turizmo sodyboje dirba mažiau nei metus.

8 7 7 6 5 ius

č 5 4

skai 4 ų 3 333 3

Sodyb 2 2 2 1 1 0 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 Metai

3 pav. Tyrime dalyvavusių kaimo turizmo sodybų skaičius pagal įkūrimo metus

Į klausimą ar kaimo turizmo sodybos verslas pagrindinis ar papildomas pragyvenimo šaltinis, 72,7 proc. respondentų atsakė, jog pagrindinis, o likusi dalis (27,3 proc.) nurodė, jog tai tik papildomas pragyvenimo šaltinis. Iš jų didžioji dalis (33,3 proc.) nurodė, jog kaimo turizmo verslas jiems duoda mažai pajamų. Likusi dalis respondentų nurodė tokias priežastis kaip hobis (22,2 proc.), sezoninis verslas (22,2 proc.) ar neturėjimas pastovių klientų (22,2). 33

Remiantis respondentų atsakymais, Kauno apskrityje dominuojantis kaimo turizmo apgyvendinimo tipas yra kaimo sodyba (42,4 proc.), kur sodybos architektūriniu požiūriu įrengtos kaip atskiras būstas ar būstai, užimantys visą ar dalį gyvenamojo namo, nes poilsiautojai nevisada nori susitikti vieni su kitais ir taip išsaugomas konfidencialumas. Mažiau yra modernių sodybų (27,3 proc.), sodybų su etnografiniais elementais (18,2 proc.), o mažiausiai poilsio namelių (9,1 proc.) ir vasarnamių (3,0 proc.). Lietuvoje sodybų teikiamų paslaugų komfortiškumą ir poilsio sodyboje sąlygas įvertina Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir ji gali suteikti arba nesuteikti komfortiškumo kategorijas. Komfortiškumas įvertinamas „gandrų“ skaičiais, kuris svyruoja nuo nulio iki keturių. Specializuotos sodybos vertinamos kriterijais, kuriuos tvirtina Asociacijos taryba. Sodybai suteiktų gandrų skaičius atspindi teikiamų paslaugų įvairovę. Atliekant tyrimą buvo apklausta 33 kaimo turizmo sodybos, iš kurių 30,3 proc. sodybų suteikta aukščiausioji 4 gandrų kategorija, o 48,5 proc. sodybų suteikta 3 gandrų kategorija. Gauti tokią aukštą kategoriją, kaip trijų gandrų, tai jau didelis sodybos vadovo pasiekimas, nes tam reikia tiek finansinių išteklių, tiek ir tinkamai naudojamų vadybos principų. Jog kategorija dar nesuteikta nurodė 6,1 proc. respondentų. Į klausimą, remiantis kokiais informaciniais šaltiniais klientai gali sužinoti apie jų kaimo turizmo sodybą, visi 33 (100 proc.) respondentai pažymėjo, jog apie jų kaimo turizmo sodybą galima sužinoti internetinėje svetainėje. Informaciniai ženklai keliuose, poilsiavietės žymėjimas Lietuvos žemėlapyje bei informacijos skelbimas periodiniuose leidiniuose yra informaciniai šaltiniai, kuriuos atitinkamai pažymėjo 18, 11 ir 2 respondentai (54,5, 33,3 ir 6,1 proc.). Visos tyrime dalyvavusios Kauno apskrities kaimo turizmo sodybos teikia apgyvendinimo paslaugą (100,0 proc.), beveik 94 proc. respondentų nurodė, jog klientai turi galimybę pasinaudoti pirtimi (4 pav.).

Kita: žvejyba, grybavimas, uogų rinkimas 30,3 Svečių atvežtų naminių gy vūnų priežiūra 9,1 Pobūvių organizavimas 87,9

Konferencijų, seminarų organizavimas 72,7

Baseinas 30,3

Pirtis 93,9

M aitinimas 69,7

Apgyvendinimas 100,0

0 102030405060708090100Proc.

4 pav. Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų teikiamos paslaugos, proc. 34

Pobūvių organizavimu ir konferencijų bei seminarų organizavimu užsiima atitinkamai 87,9 ir 72,7 proc. respondentų. Maitinimo paslauga teikiama 69,7 proc. Kauno apskrities kaimo turizmo sodybose, tuo tarpu baseino bei žvejybos, uogavimo ir grybavimo organizavimo paslaugas teikia 30,3 proc. kaimo turizmo sodybų. Svečių atvežtų naminių gyvūnų priežiūra užsiima tik 9,1 proc. respondentų. Anot respondentų, jų kaimo turizmo sodyboje svečius apsilankyti labiausiai skatina sodyboje sukurta svetinga atmosfera (84,8 proc.) ir užtikrintas saugumas (63,6 proc.). Sodybos apylinkėse, kuriose yra daug ramių vietų, gausu vandens telkinių ar kultūros paveldo objektų pasirinko atitinkamai 51,5, 36,4 ir 27,3 proc. respondentų. Mažiausiai, respondentų nuomone, poilsiautojus vilioja sodyboje teikiamos pramogos (33,3 proc.). 72,7 proc. respondentų nurodė, jog 2005-2009 m. laikotarpiu iškilo naujų paslaugų teikimo poreikis, tuo tarpu 27,3 proc. respondentų į šį klausima atsakė neigiamai.

27,3%

72,7%

Taip Ne

5 pav. Kaimo turizmo sodybose naujų paslaugų teikimo poreikis 2005-2009 m. proc.

Respondentai nurodę, jog 2005-2009 m. laikotarpiu jų sodyboje iškilo naujų paslaugų teikimo poreikis, įvardijo tokias priežastis kaip klientų pageidavimas (41,7 proc.), papildomos verslo nišos suradimas (29, 2 proc.), konkurentų patirtis (12,5 proc.), atlikta rinkos analizė (8,3 proc) bei tikslinių grupių viliojimas ir kitos priežastys (po 4,2 proc.) (6 pav.).

4,2% Klientų pageidavimas 29,2% 41,7% Konkurentų patirtis Atlikta rinkos analizė

Tikslinių grupių viliojimas 4,2% 8,3% 12,5% Papildomos verslo nišos suradimas Kita

6 pav. Priežastys, turėjusios daugiausiai įtakos kurti naujas paslaugas kaimo turizmo sodybose proc.

Į klausimą ar į sodybą atvyksta turistai iš užsienio 90,9 proc. respondentų atsakė teigiamai, o 9, 1 proc. teigė, jog į jų sodybą turistai iš užsienio neatvyksta. 63,3 proc. respondentų nurodė, jog jų kaimo turizmo sodybose iš užsienio atvykstantys turistai sudaro mažiaus nei 10 proc. nuo visų poilsiautojų, 26, 7 proc. pažymėjo, jog nuo 10 iki 20 proc., o nuo 21 iki 30 proc., nuo 31 iki 40 proc. ir nuo 41 iki 50 proc. atsakė po 3,3 proc. respondentų. Daugiau nei 50 proc. dalies nuo visų poilsiautojų iš užsienio atvykstantys turistai nesudarė nė vienoje tyrime dalyvavusių kaimo turizmo sodybų.

19 20 18 16

ius 14 č 12 8 skai 10 8 6 Sodyb ų 4 1 11 2 0 0 0 0 < 10 10-20 21-30 31-40 41-50 51-60 61-70 >70 Proc.

7 pav. Atvykstančių iš užsienio turistų dalis nuo visų poilsiautojų, proc.

Atvykstantys turistai iš užsienio Kauno apskrities kaimo turizmo sodybose 100 proc. renkasi apgyvendinimo paslaugą (8 pav.). 60,0 proc. užsieniečių, renkasi pirties paslaugas, šiek tiek daugiau nei pusė (56,7 proc.) renkasi maitinimo paslaugą. Tuo tarpu pobūvio bei konferencijų ir seminarų organizavimo paslaugas renkasi atitinkamai 20,0 ir 16,7 proc. užsieniečių.

Kita: žvejyba, grybavimas, uogų rinkimas 6,7 Svečių atvežtų naminių gyvūnų priežiūra 6,7 Pobūvių organizavimas 20,0

Konferencijų, seminarų organizavimas 16,7 Baseinas 10,0

Pirtis 60,0

Maitinimas 56,7

Apgyvendinimas 100,0

0 102030405060708090100Proc.

8 pav. Paslaugos, kurias dažniausiai renkasi turistai iš užsienio proc.

Mažiau populiarios paslaugos baseinas (10,0 proc.), žvejyba, grybavimas, uogų rinkimas bei svečių atvežtų naminių gyvūnų priežiūra (po 6,7 proc.). Nagrinėjant Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų vidutinį užimtumą per metus, paaiškėjo, jog 48,5 proc. nuo visų kaimo turizmo sodybų, vidutinis užimtumas siekia nuo 21 iki 40 proc., mažesnis nei 20 proc. užimtumas vyrauja 24,2 proc. tyrime dalyvavusių sodybų. 81-100 proc. užimtumu pasižymi tik 3,0 proc. sodybų. Į klausimą, kaip sodybos užimtumas pasikeitė per 2008-2009 m. laikotarpį (prasidėjus ekonominiam nuosmukiui), didžioji dalis respondentų (66,7 proc.) atsakė, jog užimtumas sumažėjo (vidutiniškai 65,9 proc.), likusi dalis nuo šimto (33,3 proc.) respondentų nurodė, jog užimtumas per minėta laikotarpį nekito. Panašia dalimi pasiskirstė atsakymai į klausimą, ar respondentai pajautė klientų srauto sumažėjimą, teigiamai atsakė 69,7 proc., o neigiamai 30,3 proc. respondentų. Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui (2008 m. IV ketvirtis), labiausiai sumažėjo paklausa pobūvių bei konferencijų ir seminarų organizavimui, šias paslaugas pažymėjo atitinkamai 77,3 ir 72,7 proc. respondentų. Pusė respondentų (50,0 proc.) nurodė, jog paklausa sumažėjo maitinimo paslaugai, bei 45,5 proc. – apgyvendinimo paslaugai. Žvejybai, grybavimui ir uogų rinkimui ekonominis nuosmukis atsiliepė mažiausiai (4,5 proc.).

Kita: žvejybai, grybavimui, uogų rinkimui 4,5

Svečių atvežtų naminių gyvūnų priežiūrai 13,6 Pobūvių organizavimui 77,3

Konferencijų, seminarų organizavimui 72,7 Baseinui 18,2 Pirtims 22,7

Maitinimui 50,0

Apgyvendinimui 45,5

0 102030405060708090100Proc.

9 pav. Paslaugos, kurioms sumažėjo paklausa, prasidėjus ekonominiams nuosmukiui, proc.

Kaip pagrindinę priežastį, nulėmusią klientų srauto pastovumą, respondentai įvardijo – sumažintas paslaugų kainas (100,0 proc.), 81,8 ir 72,7 proc. respondentų pažymėjo atitinkamai kita: išankstinius užsakymus ir netoli esančius traukos centrus. Papildoma reklamą bei pradėtas teikti naujas paslaugas pažymėjo po 36,4 proc. respondentų. 37

Kauno apskrities kaimo turizmo sodybose, anot 63,6 proc. respondentų lankytojų struktūra ekonominio nuosmukio metu nekito. Kad atvykdavo dagiau vietos poilsiautojų pažymėjo – 27,3 proc. respondentų, o kad atvykdavo daugiau turistų iš užsienio nurodė 9,1 proc. Vidutinė apgyvendinimo paslaugos kaina vienam asmeniui per parą, 39,4 proc. kaimo turizmo sodybose yra iki 50 Lt, nuo 50-100 Lt para asmeniui kainuoja 33,3 proc. sodybų (10 pav.). Daugiau nei 300 Lt per parą kainuoja 6,1 proc. sodybų.

13 14 11

. 12 10 ius, vnt ius, č 8

skai 6 ų 4 4

Sodyb 1 1 1 2 2 0 Kaina, < 50 50-100 101-150 151-200 201-250 251-300 > 301 Lt/parą

10 pav. Vidutinė apgyvendinimo paslaugos kaina vienam asmeniui per parą Kauno apskrities kaimo turizmo sodybose, Lt

Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų 30,3 proc. metinės pajamos siekia nuo 100001 Lt iki 500000 Lt, 24,2 proc. sodybų per metus gauna nuo 50001 Lt iki 100000 Lt (11 pav.). Nuo 10001 Lt iki 20000 Lt ir nuo 20001 Lt iki 50000 Lt gauna po 12,1 proc. tyrime dalyvavusių kaimo turizmo sodybų. Mažiau nei 5000 Lt ir daugiau nei 500001 Lt pajamų per metus nurodė, kad gauna po 6,1 proc. respondentų,

> 500001 2

100001-500000 10

50001-100000 8 g 20001-50000 4

10001-20000 4

Pajamos, Lt 5001-10000 3 < 5000 2

024681012Sodybų skaičius, vnt.

11 pav. Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų metinės pajamos, Lt 38

Į pateiktą anketoje klausimą, kaip 2005-2009 m. laikotarpiu kito paslaugų kainos, 60,6 proc. respondentų nurodė, jog sumažėjo, 27,3 proc., jog nekito, o 12,1 proc. kaimo turizmo sodybų kainas padidino (12 pav.).

27,3%

60,6% 12,1%

Nekito Padidėjo Sumažėjo

12 pav. Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų paslaugų kainų kitimas, proc.

Respondentų nuomone, labiausiai kainų kilimą jų kaimo turizmo sodyboje įtakojo didėjanti infliacija (100,0 proc.) ir padidėjusi banko teikiamų paskolų palūkanų norma (75,0 proc.). Tuo tarpu kainų mažėjimą visi respondentai grindė sumažėjusia teikiamų paslaugų paklausa (100,0 proc.). Tyrime dalyvavę 72,7 proc. kaimo turizmo sodybų vadovai nurodė, jog jų vystomas verslas yra pelningas, o 27,3 proc. respondentų nurodė, jog nepelningas. Didžiausia dalis (29,2 proc.) respondentų nurodė, jog jų kaimo turizmo verslo vidutinis pelningumas siekia nuo 10,1 iki 20,0 proc. Šiek tiek mažiau respondentų (25,0 proc,) nurodė, jog jų vykdomos veiklos vidutinis pelningumas yra nuo 1 iki 5 proc. Iki 1 proc. ir daugiau nei 50,1 proc. pelningumas yra po 4,2 proc. kaimo turizmo sodybų.

> 50,1 1

20,1-50 5 .

10,1-20 7

5,1-10 4

1-5 6 Pelningumas, proc Pelningumas, < 1 1

012345678Sodybų skaičius, vnt.

12 pav. Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų vidutinis pelningumas, proc.

Į klausimą ar kainų, klientų srauto ir išlaidų kitimas įtakojo verslo pelningumą, 81,8 proc. respondentų atsakė, jog sumažino, 15,2 proc. nurodė, jog neįtakojo ir 3,0 proc., jog padidino. Didžioji dalis (72,7 proc.) tyrime dalyvavusių Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų orientuotos į amžiaus grupes, o 27,3 proc. į amžiaus grupes neorientuotos. Respondentai atsakę, jog jų kaimo turizmo sodyboje teikiamos paslaugos orientuotos į amžiaus grupes, nurodė, jog labiausiai orientuotos į 25-34 m. ir 35-44 m. amžiaus grupes atitinkamai 32,5 ir 30,0 proc. Sodybos visiškai neorientuotos į jaunesnius nei 15 m. poilsiautojus. Blogėjanti demografinė situacija (emigracija), 81,8 proc. respondentų nuomone, taip pat įtakoja kaimo turizmo sodybų teikiamų paslaugų paklausą. Didėjant emigracijai, paklausa teikiamoms kaimo turizmo sodybų paslaugoms – mažėja. Likusi dalis (18, 2 proc,) respondentų mano, jo tai įtakos jų teikiamų paslaugų paklausai neturi. Kauno apskrities kaimo turizmo sodybose yra galimybė susipažinti liaudies tradicijomis bei kultūros paveldo vertybėmis, nes 60,6 proc. respondentų nurodė teigiamai. Mažiau nei 40 proc. kaimo turizmo sodybų neturi galimybių supažindinti poilsiautojus su liaudies tradicijomis ar kultūros paveldo vertybėmis. Labiausiai Kauno apskrities kaimo turizmo sodybose atvykstančius poilsiautojus domina vykstančios šventės, nurodė 30,6 proc. respondentų bei architektūros objektai – 17,7 proc. Kiek mažiau poilsiautojus domina apeigos ir istoriniai objektai po 14,5 proc.

Archeologinės vietos (piliakalniai, 14,5% 12,9% 9,7% pilkapynai, piliavietės) Mitologinės vietos (akmenys, gojai) Architektūros objektai (pilys, bažnyčios, dvarai) Istoriniai objektai (parkai, tiltai, vėjo malūnai) Šv en t ės 30,6% 17,7% 14,5% Apeigos

13 pav. Labiausiai atvykstančius turistus dominančios kultūros paveldo vertybės ir liaudies tradicijos, proc.

Minėtos vertybės, anot 95,0 proc. respondentų padeda pritraukti poilsiautojus į kaimo turizmo sodybas, tuo tarpu tik 5,0 respondentų mano, jog jos nevilioja klientų. Papildomo aptarnaujančio personalo poreikis ištisus metus, neskaitant šeimos narių yra 33,3 proc. tyrime dalyvavusių kaimo turizmo sodybų, kad poreikis papildomam aptarnaujančiam personalui iškyla tik sezono metus pažymėjo 30,3 proc. respondentų, 36,4 proc. respondentų susitvarko patys. 40

Daugiau nei pusė respondentų (54,5 proc.) pažymėjo, jog pasinaudojo Europos Sąjungos teikiama parama, 45,5 proc. – ja nepasinaudojo. Viena kartą pasinaudojo parama 77,8 proc. respondentų, 2 kartus – 16,7 proc., 3 kartus ir daugiau 5,6 proc. tyrime dalyvavusių kaimo turizmo sodybų. Europos Sąjungos parama pasinaudojo 66,7 proc. respondentų kaimo turizmo sodybos įkūrimui, 27,8 proc. – veiklos plėtrai ir 5,6 proc. respondentų ES parama buvo reikalinga paslaugų įvairinimui. Tyrime dalyvavusių 90,9 proc. respondentų nurodė, kad pagrindinis išorinis veiksnys įtakojantis kaimo turizmo verslo konkurencingumą yra infliacija (14 pav.). Augančios kainos verčia kaimo turizmo sodybų savininkus didinti paslaugų kainas, kas įtakoja paklausos sumažėjimą. Priešingu atveju tektų susitaikyti su pelno mažėjimu. Nedarbo lygis, anot 66,7 proc. respondentų yra taip pat svarbus veiksnys, įtakojantis kaimo turizmo verslo konkurencingumą. Didėjant dirbančių žmonių skaičiui, didėja ir potencialių kaimo turizmo klientų ratas. Europos Sąjungos parama taip pat turi tiesioginės įtakos kaimo turizmo verslui, kuri palengvina kaimo turizmo verslo kūrimą. Finansinė parama kaimo turizmui pagerino kaimo paslaugų infrastruktūrą, padėjo išvengti sezoniškumo, įgalino pagerinti aptarnavimo kokybę, įdiegti informacines vietų rezervavimo sistemas, atsirado daugiau sodybų, gebančių aptarnauti užsienio poilsiautojus ir pan. Šį veiksnį nurodė 45,5 proc. respondentų. Šiek tiek mažiau nei 40 proc. respondentų darbo užmokestį įvardijo kaip veiksnį, lemianti kaimo turizmo verslo konkurencingumą, kadangi didėjantis darbo užmokestis leidžia didesnę dalį savo uždirbtų lėšų skirti poilsiui ir rekreacinei veiklai.

Švietimas 3,0

BVP 30,3 Kultūra 24,2

Sveikatos būklė 6,1 Demografinė situacija 33,3

Nedarbo lygis 66,7

Bankų teikiamų paskolų palūkanų normos 30,3 Darbo užmokestis 39,4

Infliacija 90,9 ES parama 45,5

0 102030405060708090100Proc.

13 pav. Pagrindiniai socialiniai – ekonominiai veiksniai įtakojantys kaimo verslo konkurencingumą, proc. 41

Demografinė situacija, anot 33,3 proc. respondentų taip pat lemia kaimo turizmo verslo konkurencingumą. Šiek tiek daugiau nei 30 proc. respondentų nurodė bankų teikiamų paskolų palūkanų normą. Mažėjanti palūkanų norma skatina verslininkus imti kreditus verslui ir tokiu būdu įtakoja kaimo turizmo pasiūlos didėjimą. Atvirkščiai veikia palūkanų normos didėjimas. Augantis BVP yra ne tik gerėjančios šalies ekonominės padėties, bet ir gyventojų gyvenimo kokybės rodiklis. BVP augimas netiesiogiai skatina turizmo augimą. 30,3 proc. respondentų BVP įvardijo kaip vieną iš kaimo turizmo verslo konkurencingumo veiksnių. Kultūrinė socialinis veiksnys skatinantis kaimo turizmo plėtrą ir konkurencingumą. Būtent kultūrinė aplinka suteikia galimybę kaimo turistams dalyvauti kultūriniame gyvenime, susipažinti su liaudies tradicijomis, keliauti po apylinkes, kuriose yra kultūros paveldo vertybių. 24,2 proc. Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų vadovų pažymėjo ir šį veiksnį. Vis labiau populiarėjant sveikai gyvensenai, sveikatingumo atostogos žmonėms darosi vis patrauklesnės. 6,1 proc. respondentų nurodė šį veiksnį. Švietimą kaip veiksnį lemiantį kaimo turizmo verslo konkurencingumą pažymėjo 3,0 proc. respondentų. Įtaka kaimo turizmo plėtrai pasireiškia per žinias supratimą apie tautos etnografinį paveldą. Didelė dalis klientų rinkdamiesi poilsį etnografinėje sodyboje gerai suvokia etnografinių dalykų svarbą. Atlikta kaimo turizmo sodybų savininkų apklausa parodė, jog prasidėjus ekonominiam nuosmukiui didžiosios dalies (65,9 proc.) sodybų užimtumas sumažėjo daugiau nei perpus. Vadinasi, nuo 2008 m. iki 2009 m. 16,6 proc. sumažėjęs BVP bei 2 proc.p. padidėjęs nedarbo lygis turėjo įtakos Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų užimtumui. Ekonominio nuosmukio metu labiausiai sumažėjo paklausa pobūviams, konferencijoms bei seminarams – virš 70 proc. Tai ypač palietė tas kaimo turizmo sodybas, kurios labiausiai orientavosi į šias paslaugas. Norėdamos išlikti konkurencingesnėmis, kaimo turizmo sodybos buvo priverstos mažinti savo paslaugų kainas. Taigi, kainų bei klientų srauto sumažėjimas vidutinį kaimo turizmo sodybų pelningumą ženkliai sumažino. Net 81,8 proc. respondentų nurodė, jog jų sodybos pelningumas ekonominės krizės metu sumažėjo vidutiniškai apie 61 proc. Detaliau nagrinėjant socialinių veiksnių poveikį kaimo turizmo sodybų konkurencingumui, reikėtų pabrėžti, jog didelė tyrime dalyvavusių kaimo turizmo sodybų dalis labiau orientuojasi į darbingo amžiaus poilsiautojus. Vadinasi, blogėjanti demografinė situacija (emigracija) taip pat paliečia kaimo turizmo sodybų konkurencingumą (mažėja potencialių klientų ratas). Beveik visi respondentai, kurių sodybose yra galimybė susipažinti su liaudies tradicijomis bei kultūros paveldo vertybėmis, nurodė, kad šventės, architektūros ir istoriniai objektai bei apeigos padeda pritraukti poilsiautojus. Taigi, galimybė kaimo turistams dalyvauti kultūriniame gyvenime, susipažinti su 42 liaudies tradicijomis, keliauti po apylinkes, kuriose yra kultūros paveldo vertybių, sudaro palankias sąlygas plėsti kaimo turizmą ir didinti jo konkurencingumą.

3.2. Kaimo turizmo verslo konkurencingumo modelis

Kaimo turizmo verslo konkurencingumas glaudžiai susijęs su šalies socialine ir ekonomine aplinka. Kadangi kaimo turizmo verslo konkurencingumą nulemia ne vienas išorinis veiksnys, bet jų kompleksas, tikslinga ne tik atskirai įvertinti ekonominius ir socialinius veiksnius, bet ir apjungti juos į vieną konkurencingumo modelį (14 pav.).

Globalios aplinkos veiksniai

Demografinė BVP situacija Infliacija

Švietimas Palūkanų norma

Kaimo turizmo

Kultūrinė verslo aplinka konkurencingumas Nedarbo lygis

veiksniai Socialiniai Ekonominiai veiksniai

Darbo užmokestis Sveikatos būklė

Vyriausybės Užsienio išlaidos investicijos

Globalios aplinkos veiksniai

14 pav. Kaimo turizmo verslo konkurencingumo modelis

Be socialinių ir ekonominių veiksnių modelyje išskiriami globalios aplinkos veiksniai, kurie yra nekontroliuojami, tačiau juos būtina nuolat analizuoti ir kiek įmanoma sėkmingiau prie jų prisitaikyti. Globalizacijos procesas yra liberalizacijos proceso pasekmė. Šis procesas atvėrė potencialias turizmo rinkas su dideliais gyventojų skaičiais ir turizmo ištekliais. Šis procesas leido atsirasti naujiems turizmo paslaugų tiekėjams, kurie kol kas nepasiekė aukšto išsivystymo lygio, tačiau pasižymi didžiuliu augimo potencialu. Pagrindiniai ekonominiai kintamieji, įtakojantys kaimo turizmo verslo konkurencingumą yra palūkanų norma, investicijos, infliacija, darbo užmokestis, nedarbo lygis, BVP, vyriausybės išlaidos. Galima teigti, kad esant bendram ekonomikos augimui, kaimo turizmo konkurencingumas didėja. Kaip pavyzdys galėtų būti didėjantis BVP. Jam augant gerėja gyvenimo sąlygos, o tai sąlygoja augantį laisvalaikio poreikį, ko pasekoje didėjanti kaimo turizmo paklausa skatina kaimo turizmo plėtrą Nagrinėjant kaimo turizmo verslo konkurencingumą, yra svarbūs ir socialiniai aspektai. Siekiant atitinkamos kaimo turizmo paklausos, svarbus gyventojų pragyvenimo lygis, sveikatos būklė, jų požiūris į kaimo turizmo plėtrą bei švietimo ir mokslo kaimo turizmo srityje sąlygos. Socialiniai pokyčiai turi didelę įtaką žmonių motyvams dėl kaimo turizmo sodybos pasirinkimo. Viena iš galimų kaimo turizmo sodybų specializacijų yra sveikatingumo atostogos kaimo sodyboje, todėl poilsiautojai, kuriems reikalinga atgauti fizines ir dvasines jėgas rinksis sodybą, turinčią šia specializaciją. Reikia pastebėti, jog kaimo turizmo konkurencingumui įtakos turi ir šalies demografinė situacija. Gyventojų senėjimas reiškia mažėjančią paklausą. Vyresnio amžiaus gyventojų pajamos nėra pakankamos, kad dalį jų būtų galima skirti poilsiui ir rekreacijai. Taip pat pastebima tendencija – gyventojų emigracija į užsienio šalis.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Šiandien, globalizacijos ir konkurencijos intensyvėjimo sąlygomis, kaimo turizmo konkurencingumas didėja, nes globalizacija lemia pokyčius paslaugų srityje, atveria galimybes specifinių produktų ir paslaugų rėmimui bei rinkodarai. Ji suteikia galimybę sukurti naujas tiesioginio paskirstymo grandines, apsieinant be tarpininkų ir platintojų. Tad rinkų globalizacija ne tik sukuria konkurencinį spaudimą, bet ir atveria tam tikras galimybes. 2. Kaimo turizmo konkurencingumą įtakoja ekonominiai veiksniai tokie kaip BVP, infliacija, nedarbo lygis, darbo užmokestis ir socialiniai, kurie apima demografinę situaciją, švietimą, kultūrą, sveikatos būklę. Kai kurie iš minėtų veiksnių daro netiesiogionę įtaką kaimo turizmo konkurencingumui. Pavyzdžiui BVP – gerėjančios gyvenimo sąlygos įtakoja augantį laisvalaikio poreikį, kas padidina kaimo turizmo paslaugų paklausą ir skatina turizmo plėtrą, o blogėjančios veikia priešingai. Kiti veiksniai tiesiogiai prisideda prie šio turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimo pvz., tiesioginė parama padidina kaimo turizmo sodybų skaičių, bei lengvina kaimo turizmo verslo sąlygas. 3. Kauno apskrities kaimo turizmo paslaugas teikiančios sodybos siūlo panašaus pobūdžio ir lygio nakvynės, maitinimo, poilsio paslaugas, tačiau kiekviena jų yra unikali ir nepamainoma savo psichologiniu klimatu, atskirais interjero akcentais, bendravimo subtilumu. Visos Kauno apskrities sodybos, ar jos bebūtų pradedančios, ar jau keleri metai užsiimančios kaimo turizmu, turimomis galimybėmis ir priemonėmis siekia ne tik pritraukti kuo daugiau lankytojų, bet ir kuo geriau juos pažinti, nuspėti jų norus ir lūkesčius. 4. Kaimo turizmo sodybų savininkų apklausa atlikta norint išsiaiškinti ar ekonominiai – socialiniai veiksniai įtakoja jų kaimo turizmo paslaugų paklausą. Taip pat siekta nustatyti, kokie yra sodybos pasirinkimo motyvai, ar vartotojus tenkina teikiamų paslaugų asortimentas, ar pakito vartotojų poreikiai ekonominio nuosmukio metu. 5. Atlikta kaimo turizmo sodybų savininkų apklausa parodė, jog prasidėjus ekonominiam nuosmukiui didžiosios dalies (65,9 proc.) sodybų užimtumas sumažėjo beveik perpus. Vadinasi, nuo 2008 m. iki 2009 m. 16,6 proc. sumažėjęs BVP bei 2 proc.p. padidėjęs nedarbo lygis turėjo įtakos Kauno apskrities kaimo turizmo sodybų užimtumui. 6. Ekonominio nuosmukio metu labiausiai sumažėjo paklausa pobūviams, konferencijoms bei seminarams – virš 70 proc. Tai ypač palietė tas kaimo turizmo sodybas, kurios labiausiai orientavosi į šias paslaugas. 7. Norėdamos išlikti konkurencingesnėmis, kaimo turizmo sodybos buvo priverstos mažinti savo paslaugų kainas. Taigi, kainų bei klientų srauto sumažėjimas vidutinį kaimo 45

turizmo sodybų pelningumą ženkliai sumažino. Net 81,8 proc. respondentų nurodė, jog jų sodybos pelningumas ekonominės krizės metu sumažėjo vidutiniškai apie 61 proc. 8. Detaliau nagrinėjant socialinių veiksnių poveikį kaimo turizmo sodybų konkurencingumui, reikėtų pabrėžti, jog didelė tyrime dalyvavusių kaimo turizmo sodybų dalis labiau orientuojasi į darbingo amžiaus poilsiautojus. Vadinasi, blogėjanti demografinė situacija (emigracija) taip pat paliečia kaimo turizmo sodybų konkurencingumą (mažėja potencialių klientų ratas). 9. Beveik visi respondentai, kurių sodybose yra galimybė susipažinti su liaudies tradicijomis bei kultūros paveldo vertybėmis, nurodė, kad šventės, architektūros ir istoriniai objektai bei apeigos padeda pritraukti poilsiautojus. Taigi, galimybė kaimo turistams dalyvauti kultūriniame gyvenime, susipažinti su liaudies tradicijomis, keliauti po apylinkes, kuriose yra kultūros paveldo vertybių, sudaro palankias sąlygas plėsti kaimo turizmą ir didinti jo konkurencingumą. 10. Apibendinus tyrimo rezultatus pateikiami tokie kaimo turizmo verslo konkurencingumo didinimo siūlymai: • Kaimo turizmo plėtrai pritaikyti kultūrinį paveldą, etnokultūros objektus ir tradicinius amatus. Organizuoti nacionalines, religines, tarptautines ar šeimos šventes. Pavyzdžiui – užgavėnes. Tai padėtų pritraukti vis daugiau poilsiautojų ir sumažinti sezoniškumą kaimo turizmo versle. • Stengtis išlaikyti pastovius klientus taikant lanksčią nuolaidų sistemą. Jų dėka gaunamos pastovios pajamos leistų išlaikyti pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu esantį kaimo turizmo verslą. • Kaimo turizmo sodyboms reikėtų įvairinti teikiamas paslaugas (vystyti medžioklės paslaugą, grybavimą, uogų rinkimą), o nesusikoncentruoti tik ties konferencijų ar seminarų rengimo paslaugomis. Tai leistų išvengti poilsiautojų srauto sumažėjimo. • Išlaikyti kaimo turizmo sodybos unikalumą. Pasirinkti kaimo sodybos ar kaimo sodybos su etnografiniais elementais tipą. Nesumoderninti sodybų ir pasiūlyti išskirtinių paslaugų, nes Kauno apskrities kaimo turizmo paslaugas teikiančios sodybos siūlo panašaus pobūdžio ir lygio nakvynės, maitinimo, poilsio paslaugas. • Sukurti svetingą atmosferą ir užtikrinti saugumą, ypač įsikuriant prie vandens telkinių ar atokiose vietovėse, nes tai pagrindiniai kriterijai, renkantis kaimo turizmo sodybą. • Orientuoti teikiamas paslaugas ne tik į darbingo amžiaus poilsiautojus, bet į kuo įvairesnes amžiaus grupes, kad kuo mažiau įtakos darytų demografinė situacija. Padidėjusi emigracija (anot 81,8 proc. respondentų) stipriai įtakojo teikiamų kaimo turizmo paslaugų 46

paklausą (sumažėjo 25 m. – 44 m. poilsiautojų). Vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų taikyti ypatingą kainodarą. • Skleisti informaciją apie kaimo turizmo sodybas užsienio interneto tinklapiuose bei periodiniuose leidiniuose. Taip pavyktų kompensuoti sumažėjusius konferencijų ir seminarų užsakymus, nes tarp užsienio poilsiautojų šios paslaugos ne itin populiarios. • Išlaikyti konkurencingas kainas, nepagrįstai nedidinti. Didžioji dalis poilsiautojų renkasi tas sodybas, kuriose vienam asmeniui vienos nakvynės kaina neviršija 100 Lt. Ypač populiarios sodybos, kuriose vienam asmeniui vienos nakvynės kaina mažiau nei 50 Lt. • Stengtis pasinaudoti Euopos Sąjungos teikima parama, ir kiek įmanoma mažiau skolintis iš bankų, nes būtent dėl padidėjusių bankų teikiamų paskolų palūkanų normos tenka padidinti teikiamų paslaugų kainas. Didžioji dauguma respondentų pasinaudojusi parama kaimo turizmo verslo vystymui nepadidino kainų už teikiamas paslaugas.

LITERATŪRA

1. Apie LKTA. 2010. Atostogos kaime. [žiūrėta 2010 m. vasario 11 d.]. Prieiga per internetą: . 2. Apie rajoną. 2009a. Kauno rajono savivaldybė. [žiūrėta 2009 m. kovo 2 d.]. Prieiga per internetą: . 3. Apie rajoną. 2009b. Prienų rajono savivaldybė. [žiūrėta 2009 m. kovo 2 d.]. Prieiga per internetą: . 4. ASTROMSKIENĖ, A; KLEINIENĖ, D; TIŠIKIENĖ, G. 2006. Kaimo turizmo plėtros lietuvoje pokyčiai. Tarptautinės mokslinės konferencijos: vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. Straipsnių rinkinys 7 (1) Akademija, Kaliningradas. 5. BARONIENĖ, L. 2007. Teorinės prielaidos inovacinės aplinkos kūrimui. Vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. 10 (3) Akademija: Lietuvos Žemės Ūkio universitetas. 6. BARTLETT, J. E., KOTRLIK, J. W., HIGGINS, C. C. 2001. Organizational Research: Determining Sample Size in Survey Research. Information Technology, Learning and Performance Journal, nr. 19, p. 11-14. 7. Bendra informacija. 2009. Kėdainių rajono savivaldybė. [žiūrėta 2009 m. gruodžio 5 d.]. Prieiga per internetą: :< http://www.kedainiai.lt/index.php?1502359237>. 8. CHURCHILL, G. A. 1998. Marketing Research: Methodological Foundations. Fort Worth, TX: Dryden. 9. COCHRAN, W. G. 1977. Sampling Techniques. New York: John Wiley & Sons. 10. ČASAS, R. 2000. Konkurencinio pranašumo šaltiniai šiuolaikinėse verslo teorijose. Ekonomika, nr.52, p. 12-16. 11. DI LORENZO T. J., HIGH J. C. 1988. Antitrust and competition, historically considered. Economic Inquiry, nr.6, p. 55. 12. DULSKIS, D.; UMBRASAS, G. 2008. Rinkodara muziejaus veikloje: muziejų situacijos analizė kultūros paslaugų rinkoje. XXI amžiaus muziejininkų kompetencijos ir gebėjimų ugdymas. Straipsnių rinkinys. 13. DUNNING, J.D. 1992. The Competitive Advantage of Nationsand TNC Activities. Transnational Corporations, nr 1, p. 135-168. 14. Ekoturizmo metodinės rekomendacijos. 2008. Taikomasis mokslo tiriamasis darbas. Vilnius: VšĮ Gamtos paveldo fondas. 48

15. GARGASAS, A; RAMANAUSKAS, J. 2006. Marketingo priemonių tobulinimas kaimo turizmo versle. Tarptautinės mokslinės konferencijos: vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. Sraipsnių rinkinys 7 (1) Akademija, Kaliningradas. 16. Geresnė šiuolaikinių IKT prieiga kaime. 2009. Europos bendrijų komisija. Komisijos komunikatas tarybai ir europos parlamentui. Briuselis.[interaktyvus]. [žiūrėta 2009 m. gruodžio 15 d.]. Prieiga per internetą: :< http://ec.europa.eu/agriculture/rurdev/employment/ict/com2009_03_lt. pdf>. 17. HITT, M. A.; IRELAND, R. D.; CAMP, S. M.; SEXTON, D. L. 2001. Strategic Entrepreneurship: Integrating Entrepreneurial and Strategic Management Perspectives. Oxford: Blackwell Publishers . [interaktyvus]. [žiūrėta 2009 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga per internetą: 18. Istorija. 2009a. Birštono savivaldybė. [interaktyvus]. [žiūrėta 2009 m. gruodžio 5 d.]. Prieiga per internetą: :< http://www.birstonas.lt/index.php?-1205717584>. 19. Istorija. 2009b. Kaišiadorių rajono savivaldybė. [žiūrėta 2009 m. gruodžio 5 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.kaisiadorys.lt/index.php?option=comcontent&task=view&id=13 &Itemid=34>. 20. JUŠČIUS, V; LABANAUSKAITĖ, D. 2001. Turizmo produkto ekonominė samprata ir turinys. Transformacijos Rytų ir Centrinėje Europoje: žurnalo „Tiltai“ priedas: mokslo darbai, nr.4, p. 56-62. 21. Kaimo turizmas 2004. 2005. Statistikos departamentas prie LRV. Vilnius. 22. Kaimo turizmas 2005. 2006. Statistikos departamentas prie LRV. Vilnius. 23. Kaimo turizmas 2006. 2007. Statistikos departamentas prie LRV. Vilnius. 24. Kaimo turizmas 2007. 2008. Statistikos departamentas prie LRV. Vilnius. 25. Kaimo turizmas 2008. 2009. Statistikos departamentas prie LRV.Vilnius. 26. Kaimo turizmo ir amatų plėtros kaimo gyvenamosiose vietovėse 2007-2013 m. programai parengti. 2006. VšĮ “Socialinės ir ekonominės plėtros centras”. [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m. sausio 19 d.]. Prieiga per internetą: . 27. Kaimo turizmo sodybos Kauno apskrityje. 2010. Turizmas po Lietuvą. [žiūrėta 2010 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internetą: . 28. KERŠIENĖ, R. 2009. Konkurencijos išsaugojimo veiksniai globalizacijos sąlygomis. Ekonomika ir vadyba. ISSN 1822-6515. 49

29. KHALIL, E.L. 2000. Beyond natural selection and divine intervention: The Lamarckian implication of Adam Smith's invisible hand. Journal of Evolutionary Economics nr. 11, p. 34. 30. KLIMAŠAUSKIENĖ, D. 2007. Konkurencijos samprata ekonomikos teorijoje. Ekonomika, nr. 4, p. 12. 31. KRUGMAN, P. 1994. Making Sense of Competitiveness Debate. International competitiveness. Review of Economic Policy, nr. 3, p.17-25. 32. KŠIVICKIENĖ, D. 2006. Kaimo gyvenamųjų vietovių moterų iniciatyvos ir galimybių imtis ekologinės žemdirbystės ar kitos perspektyvios ūkinės veiklos tyrimas. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 33. LEACHMAN, L. ET AL. 2005. Manufacturing performance: Evaluation and determinants. International Journal of Operations and Production Management, nr. 7, p. 4-9. 34. LEVANAS, G.; RAMANAUSKIENĖ, J. 2007. Naujovių diegimo problema konkurencijos sąlygomis. Vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. 10 (3) Akademija: Lietuvos Žemės Ūkio universitetas. 35. LIETUVOS KAIMO TURIZMO ASOCIACIJOS TARYBA. 2004. Poilsis Lietuvos kaime. Vilnius. 36. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS. 2004. Žemės ūkio ministerijos 2004– 2006 metų strateginis veiklos planas. 37. Lietuvos statistikos rodiklių duomenų bazė. 2010. Lietuvos Statistiko departamentas. [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 vasario 18 d. ]. Prieiga per internetą: . 38. LYDEKA Z.; GINEITAS A. 1994. Verslo raida Lietuvoje. Inžinierinė ekonomika, nr.5, 30-38. 39. MAKSVYTIENĖ, I.; URBONAS, J. A. 2001. Įmonės konkurencingumo modelio jėgos ir struktūra. Inžinerinė ekonomika. Kaunas: Technologija. 40. MARČINSKAS, A.; DISKIENĖ, D. 2001. Įmonės konkurencingumą lemiantys veiksniai. Ekonomika, nr. 4, p. 55-56. 41. MASKVYTIENĖ, I. 2002. Ekonominis konkurencingumas: metodologinis aspektas. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, nr. 21, p. 125-135. 42. MATEKONIENĖ, J.; NAVACKAITĖ, L.; DUMBAUSKAITĖ, J. 2002. Kaimo turizmo vieta tolydžioje kaimo plėtroje. Kaunas: Technologija. 43. MEKIONIS, D. 2008. Lietuvos turizmo plėtros raida ir perspektyvos, lyginamoji analizė su baltijos šalimis. Magistro baigiamasis darbas. Vilnius: Vilniaus Mykolo Romerio universitetas. 50

44. MOSCA, M. 2005. The notion of market power in the Italian marginalist school: Vilfredo Pareto and Enrico Barone. Dipartimento di Scienze Economiche e Matematico-Statistiche. 45. Nacionalinė turizmo plėtros 2007 – 2013 metų programa. 2007. Valstybinis turizmo departamentas prie ūkio ministerijos. [interaktyvus]. [žiūrėta 2009 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga per internetą: :< http://www.tourism.lt/informacija/ntp_programa.php>. 46. Nacionalinės turizmo plėtros 2007 – 2010 metų programos studija ir rinkos tyrimas. 2007. Valstybinis turizmo departamentas prie ūkio ministerijos. [interaktyvus]. [žiūrėta 2009 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga per internetą: :< http://www.tourism.lt/informacija/ntp_programa.php>. 47. Poilsio vietos, parkai, turizmas. 2009. Jonavos rajono savivaldybės administracija. [žiūrėta 2009 m. gruodžio 5 d.]. Prieiga per internetą: :< http://www.jonava.lt/index.php/lt/37229/>. 48. Poilsis Lietuvos kaime. 2004. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos taryba.. Vilnius. 49. PORTER M. E. 1985. Competitive advantage. New York: Free press. 50. RAMANAUSKIENĖ, S. 2005. Globalūs pokyčiai ir mokslioji organizacija. Informacijos mokslai, nr. 7, p. 80-93. 51. RAUCIENĖ, A. 2005. Konfliktai ir jų poveikis įmonės konkurencingumui. Magistrantūros studijų baigiamasis darbas. Akademija: Lietuvos žemės ūkio universitetas. 52. RUGMAN, A.; D’CRUZ, J. 1993. The 'Double Diamond' Model of International Competitiveness: The Canadian experience. Management International Review, nr. 33, p. 17-39. 53. SCHUMPETER, J. 1998. Kapitalizmas, socializmas ir demokratija.Vilnius: Mintis. 54. SIMANAVIČIENĖ, A. 2005. Tarptautinės konkurencijos ypatumai šiuolaikinėmis sąlygomis. Mūsų socialinis kapitalas – žinios. Konferencijos pranešimų medžiaga.. Kaunas: Technologija. 55. SIMANAVIČIENĖ, A.; UŽKURYTĖ, L. 2009. Pokyčiai darbo rinkoje ekonominio nuosmukio metu: Lietuvos atvejis. Ekonomika ir vadyba, nr. 14, p. 12. 56. SINKIENĖ, J. 2008. Miesto konkurencingumo veiksniai. Viešoji politika ir administravimas, nr. 25, p.19-21. 57. SNIEŠKA V. 2002. Klasteriai: raktas į regionų konkurencingumo didinimą. Inžinierinė ekonomika, nr.18, p. 57-61. 58. SNIEŠKA V. 2005. Makroekonomika. Kaunas. 59. ŠIMAŠIUS, R. 1998. Konkurencijos samprata. Pranešimas konferencijoje: Konkurencijos teisė ir teisė konkuruoti. Lietuva ir Europos Sąjunga. Vilnius, p. 123-128. 60. ŠLIBURYTĖ L. 2000. Ekonomikos subjektų konkurencinės aplinkos vertinimas. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, Ekonomika. Kaunas: Technologija. 61. URBANSKIENĖ, R.; VAITKIENĖ, R.; CLOTTEY, B. 1998. Rinkos tyrimai ir analizė. Kaunas: Technologija. 51

62. URBONAS J.; MAKSVYTIENĖ I. 2002. Tarptautinio ekonominio konkurencingumo formavimosi bruožai ir stadijos. Inžinierinė ekonomika, nr.35, p. 20-25. 63. URBONAS J.; MAKSVYTIENĖ I. 2003. Eksporto konkurencingumo koncepcijos evoliucija. Tarptautinė konkurencija. Ekonomika ir vadyba-2002: aktualijos ir metodologija: tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga, KTU. Kaunas: Technologija. 64. VANAGIENĖ, V.; RAMANAUSKIENĖ, J. 2007. Vartotojų lojalumo prekės ženklui įvertinimas. Vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. nr. 10, p 33-37. 65. VITUNSKIENĖ, V. 2006. Konkurencingumo samprata. Paskaitų medžiaga. Akademija: Lietuvos žemės ūkio universitetas. 66. ŽALIENĖ, I; ŽALYS, L. 2006. Kaimo turizmo plėtros prielaidos Dzūkijos regione. Tarptautinės mokslinės konferencijos: vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. Straipsnių rinkinys, nr. 7, p. 42-45. 67. ŽALIMIENĖ, L. 2006. Socialinių paslaugų vadyba: balansavimas tarp socialinio teisingumo ir ekonominio racionalumo. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos.Vilniaus: Socialinių tyrimų institutas. 68. ŽALYS, L; ŽALIENĖ, I; IŽDONAITĖ, I. 2006. Lietuvos kaimo turizmo charakteristika ir plėtros politika. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, nr 7, p. 179– 180. 69. ŽILINSKAS, V. J.; MAKSIMENKO, M. 2008. Kaimo turizmo darnios plėtros perspektyvos. Vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai, nr. 7, p. 214- 224. 52

1 priedas

Proc. 35 12,00 10,4 33,1 30 27,6 10,00 8,5 8,5 29,2 25 24,4 8,00 kst. Lt ū 20 21,1 T 6,00 15 3,3 4,00 10

5 2,00 0,9 0 0,00 2005 2006 2007 2008 2009 Metai

BVP to meto kainomis Pokyčio tempo indeksas, palyginti su ankstesniu laikotarpiu

1 pav. BVP tenkantis vienam gyventojui Lietuvoje, 2005 m. – 2009 m., tūkst. Lt (pagal Lietuvos..., 2010)

5 4,8 4,5 4,6 3,9 4 2,7 3,2 2,5 3 2,6 2,4

Proc. 1,8 1,4 1,4 2 1,2 1,2 1,0 1

0 2005 2006 2007 2008 2009 Metai

Miestas Kaimas Miestas ir kaimas

2 pav. Nedarbo lygis Lietuvoje 2005 m. – 2009 m., proc. (pagal Lietuvos..., 2010) 1 priedo tęsinys 53

4,00 3,38 3,43 3,40 3,37 3,35 3,50

3,00

2,50 2,28 2,27 2,26 2,25 2,24

2,00 Mln. 1,50 1,14 1,13 1,12 1,12 1,11 1,00

0,50

0,00 2005 2006 2007 2008 2009 Metai

Miestas Kaimas Miestas ir kaimas

3 pav. Gyventojų skaičius Lietuvoje 2005 – 2009m. mln. (pagal Lietuvos..., 2010)

80 64,1 65,8 67,9 70 67,3 63,9 59,3 58,7 59,6 56,6 60 51,9 50

40 Proc. 30

0 2005 2006 2007 2008 2009 Metai

Miestas Kaimas

4 pav. Gyventojų užimtumas Lietuvoje 2005 – 2009 m. proc. (pagal Lietuvos..., 2010)

100% 90% 5,0 5,5 5,7 5,7 4,8 5,8 6,8 7,4 7,6 7,6 80% 10,5 70% 10,6 10,8 11,5 10,5 4,9 5,0 5,8 60% 5,70 5,0 5,3 5,77 6,5 6,45 6,83 50% 12,4 12,1 12,1 12,4 12,5 Proc. 40% 8,6 8,5 8,7 8,2 8,0 7,6 30% 7,3 7,0 6,6 7,3 20% 28,4 27,3 25,9 10% 25,7 25,6 0% Metai 2005 2006 2007 2008 2009 Maistas ir nealkoholiniai gėrimai Alkoholiniai gėrimai, tabakas Apranga ir avalynė Būstas, vanduo, elektra, dujos Būsto apstatymo,kasdieninė namų priežiūra Sveikata Transportas Ryšiai Poilsis ir kultūra Švietimas Restoranai ir viešbučiai Įvairios prekės ir paslaugos

5 pav. Vartotojų kainų indekso svoriai Lietuvoje 2005 – 2009 m. proc. (pagal Lietuvos..., 2010)

Žemės ūkis, medžioklė, 1,0% miškininkystė ir žuvininkystė 0,2% 0,3% 10,1% 0,9% 1,0% 40,2% 20,0% 0,7% Kasyba ir karjerų eksploatavimas 17,1% 28,5% Apdirbamoji gamyba

Elektros, dujų ir vandens tiekimas

` St at y ba 1,4% 9,2% 18,9% Didmeninė ir mažmeninė prekyba 1,4% 8,8% 17,3% 2,5% 1,2% 19,2% Viešbučiai ir restoranai 2005 m. 2009 m. Finansinis tarpininkavimas

6 pav. Tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą, 2005 – 2009 m. proc. (pagal Lietuvos..., 2010)

2 priedas Gerbiami sodybų vadovai, šios apklausos tikslas – nustatyti socialinių – ekonominių veiksnių įtaką kaimo turizmo sodybų verslo konkurencingumui. Anketa anoniminė, gauti duomenys bus panaudoti magistrantūros baigiamajam darbui rašyti. Pateikti klausimai orientuoti į 2005 – 2009 m. laikotarpį. Atsakymo variantus pažymėkite X arba įrašykite savo atsakymą. Atsakymų į klausimus gali būti vienas ir daugiau. 1. Kaimo turizmo sodybos įkūrimo metai: ...... 2. Kiek metų dirbate kaimo turizmo sodyboje? iki 1 metų 1 – 3 metai 4 – 5 metai 6 – 7 metai 8 ir daugiau metų

3. Kaimo turizmo sodybos verslas Jums: (Jeigu pagrindinis – pereikite prie 5 klausimo. Jeigu papildomas – atsakykite į 4 klausimą) Jūsų pagrindinis pragyvenimo šaltinis → 5 klausimas Papildomas pragyvenimo šaltinis → 4 klausimas

4. Kodėl kaimo turizmo sodybos verslas Jums papildomas pragyvenimo šaltinis? (Pasirinkite ne daugiau 3 Jūsų nuomone tinkamiausių atsakymo variantų arba įrašykite savo) Nes tai tik hobis Nes duoda mažai pajamų Nes tai sezoninis verslas Nes sodyba dar nauja ir neturi pastovių (lojalių) klientų Kita (įrašykite) ......

5. Kokiam kaimo turizmo sodybos tipui (nurodyta Jūsų gautame kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjime, kuris yra išduotas savivaldybės, kurios teritorijoje teikiama paslauga) priklauso Jūsų sodyba? (Pasirinkite vieną atsakymo variantą) Moderni sodyba Kaimo sodyba 56

Vasarnamis Kaimo sodyba su etnografiniais elementais Poilsis palapinėse Poilsis nameliuose Ekologinis turizmas Kita (įrašykite) ......

6. Kokiai kategorijai priklauso kaimo turizmo sodyba? (Pasirinkite vieną atsakymo variantą) 1 gandro 2 gandrų 3 gandrų 4 gandrų kategorija nesuteikta

7. Remiantis kokiais informacijos šaltiniais klientai gali sužinoti apie Jūsų kaimo turizmo sodybą? (Pasirinkite vieną/kelis atsakymo variantus arba įrašykite savo) Internetinėje svetainėje siūlomas žemėlapis su nuorodomis kaip surasti sodybą Informaciniai ženklai keliuose Poilsiavietės statusas pažymėtas Lietuvos žemėlapyje Kita (įrašykite) ......

8. Jūsų kaimo turizmo sodyboje teikiamos paslaugos: (Pasirinkite vieną ar daugiau atsakymo variantų arba įrašykite savo) Apgyvendinimas Maitinimas Pirtis Baseinas Konferencijų, seminarų organizavimas Pobūvių organizavimas Svečių atvežtų naminių gyvūnų priežiūra Kita (įrašykite) ......

9. Jūsų nuomone, kodėl svečiai nutarė apsilankyti būtent Jūsų kaimo turizmo sodyboje? (Pasirinkite ne daugiau kaip 3 atsakymo variantus) sodyboje sukurta svetinga atmosfera sodyboje teikiama daug pramogų sodyboje yra saugu sodybos apylinkėse gausu vandens telkinių sodybos apylinkėse gausu kultūros paveldo objektų sodybos apylinkėse daug ramių vietų

10. Ar Jūsų kaimo turizmo sodybai 2005-2009 m. laikotarpiu iškilo naujų (iki šiol Jūsų sodyboje neteiktų) paslaugų teikimo poreikis? Taip → 11 klausimas Ne → 12 klausimas

11. Kokios priežastys turėjo didžiausios įtakos sprendimui teikti naujas paslaugas Jūsų kaimo turizmo sodyoje? Klientų pageidavimas Konkurentų patirtis Atlikta rinkos analizė Tikslinių grupių viliojimas Papildomos verslo nišos suradimas Kita (įrašykite) ......

12. Ar į Jūsų sodybą atvyksta turistų iš užsienio? Taip→ 13 klausimas Ne→ 15 klausimas

13. Kiek procentais nuo visų poilsiautojų sudaro, į Jūsų sodybą iš užsienio atvykstantys turistai? Mažiau nei 10 proc. 10-20 proc. 21-30 proc. 31-40 proc. 41-50 proc. 58

51-60 proc. 61-70 proc. 71 ir daugiau proc.

14. Kokias paslaugas dažniausiai renkasi turistai iš užsienio? Apgyvendinimas Maitinimas Pirtis Baseinas Konferencijų, seminarų organizavimas Pobūvių organizavimas Svečių atvežtų naminių gyvūnų priežiūra Kita (įrašykite) ......

15. Koks vidutinis Jūsų sodybos užimtumas per metus? Mažiau nei 20 proc. 21-40 proc. 41-60 proc. 61-80 proc. 81-100 proc.

16. Kaip sodybos užimtumas pasikeitė per 2008-2009 m. laikotarpį (prasidėjus ekonominiam nuosmukiui) ? Nepasikeitė Padidėjo (įrašykite procentais kiek padidėjo...... ) Sumažėjo (įrašykite procentais kiek sumažėjo...... )

17. Ar prasidėjus ekonominiam nuosmukiui (2008 m. IV ketvirtis) pajautėte klientų srauto sumažėjimą? Taip → 18 klausimas Ne → 19 klausimas

18. Jūsų nuomone, kurioms paslaugoms labiausiai sumažėjo paklausa prasidėjus ekonominiam nuosmukiui? 59

Apgyvendinimui Maitinimui Pirtims Baseinui Konferencijų, seminarų organizavimui Pobūvių organizavimui Svečių atvežtų naminių gyvūnų priežiūrai Kita (įrašykite) ......

19. Jūsų nuomone, kas nulėmė klientų srauto pastovumą Jūsų sodyboje? Netoli esantys traukos centrai Sumažintos paslaugų kainos Pradėtos teikti naujos paslaugos Papildoma reklama Kita (įrašykite) ......

20. Kaip prasidėjus ekonominiam nuosmukiui pakito lankytojų struktūra? Nekito Atvykdavo daugiau vietos poilsiautojų Atvykdavo daugiau turistų iš užsienio

21. Kiek vidutiniškai kainuoja Jūsų kaimo turizmo sodyboje apgyvendinimo paslauga vienam asmeniui per parą ? Iki 50 Lt 51-100 Lt 101-150 Lt 151-200 Lt 201-250 Lt 251-300 Lt 301 Lt ir daugiau

22. Kokios Jūsų kaimo turizmo sodybos metinės pajamos? Iki 5000 Lt 5001-10000 Lt 60

10001-20000 Lt 20001-50000 Lt 50001-100000 Lt 100001-500000 Lt 500001 Lt ir daugiau

23. Kaip 2005 – 2009 m. laikotarpiu kito Jūsų paslaugų kainos? Nekito Padidėjo → 24 klausimas Sumažėjo → 25 klausimas

24. Jūsų nuomone, pagrindiniai veiksniai nulėmę kainų kilimą ? (galimi keli atsakymai) Didėjanti infliacija Padidėjusi teikiamų paslaugų paklausa Padidėjusi banko teikiamų paskolų palūkanų norma Europos Sąjungos paramos neįsisavinimas Kita (įrašykite) ......

25. Jūsų nuomone, pagrindiniai veiksniai nulėmę kainų mažėjimą ? (galimi keli atsakymai) Mažėjanti infliacija Sumažėjusi teikiamų paslaugų paklausa Sumažėjusi banko teikiamų paskolų palūkanų norma Europos Sąjungos paramos įsisavinimas Kita (įrašykite) ......

26. Ar Jūsų vystomas verslas yra pelningas? Taip → 27 klausimas Ne → 28 klausimas

27. Koks Jūsų kaimo turizmo verslo vidutinis pelningumo proc.? Iki 1 proc. 1-5 proc. 5,1-10 proc. 61

10,1-20 proc. 20,1-50 proc. 50,1 proc. ir daugiau

28. Jūsų nuomone, ar kainų, klientų srauto, išlaidų kitimas įtakojo Jūsų pelningumą? Neįtakojo Padidino (įrašykite procentais kiek...... ) Sumažino (įrašykite procentais kiek...... )

29. Ar Jūsų sodyboje teikiamos paslaugos orientuotos pagal klientų amžiaus grupes? Taip → 30 klausimas Ne → 31 klausimas

30. Į kokią amžiaus grupę labiausiai orientuotos Jūsų teikiamos paslaugos? Jaunesnius nei 15 m. 15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. Vyresnius nei 54 m.

31. Jūsų nuomone, ar blogėjanti demografinė situacija (emigracija) turėjo įtakos Jūsų kaimo turizmo sodybos teikiamų paslaugų paklausai? Taip Ne

32. Ar Jūsų kaimo turizmo sodyboje yra galimybė susipažinti su liaudies tradicijomis bei kultūros paveldo vertybėmis? Taip → 33 klausimas Ne → 35 klausimas

33. Jūsų nuomone, kokios kultūros paveldo vertybės ar liaudies tradicijos labiausiai domina atvykstančius poilsiautojus? Archeologinės vietos (piliakalniai, pilkapynai, piliavietės) 62

Mitologinės vietos (akmenys, gojai) Architektūros objektai (pilys, bažnyčios, dvarai) Istoriniai objektai (parkai, tiltai, vėjo malūnai) Šventės Apeigos Kita (įrašykite) ......

34. Jūsų nuomone, ar minėtos vertybės padeda pritraukti poilsiautojus? Taip Ne

35. Ar Jūsų sodyboje yra papildomo aptarnaujančio personalo (neskaitant šeimos narių) poreikis? Taip, poreikis yra visus metus Taip, bet poreikis yra tik sezono metu Ne, nes šeimininkai susitvarko patys

36. Ar vystant kaimo turizmo verslą pasinaudojote Europos Sąjungos parama? Taip → 37 klausimas Ne → 39 klausimas

37. Kiek kartų vystant kaimo turizmo verslą pasinaudojote Europos Sąjungos parama? 1 kartą 2 kartus 3 kartus ir daugiau

38. Kokiam tikslui buvo panaudota ES parama? Įsikūrimui Veiklos plėtrai Paslaugų įvairinimui Kita (įrašykite) ......

39. Jūsų nuomone, kokie pagrindiniai išoriniai veiksniai lemia kaimo turizmo verslo konkurencingumą ? (galimi keli atsakymai) 63

ES parama Infliacija Darbo užmokestis Bankų teikiamų paskolų palūkanų normos Nedarbo lygis Demografinė situacija Sveikatos būklė Kultūra BVP Švietimas

Nuoširdžiai dėkoju už atsakymus ir skirtą laiką 64

3 priedas

LIETUVOS KAIMO TURIZMO PLĖTRĄ IR KONKURENCINGUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI

Vainius Andriūnas Lietuvos žemės ūkio universitetas

Įvadas

Kaimo turizmas laikomas vienu iš sparčiausiai augančių turizmo paslaugų sektoriumi Lietuvoje. 2004 m. buvo užregistruota 361 kaimo turizmo sodyba, o 2008 m. jų skaičius siekė – net 546. Tokią intensyvią plėtrą nulėmė palanki ekonominė aplinka, valstybės parama šiam sektoriui, demografinė situacija bei kiti ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Kaimo turizmas kaip alternatyvioji veiklos rūšis, leidžia padidinti ūkininkų pajamas, sukurti papildomų darbo vietų, padeda išsaugoti kultūros paveldo vertybes, gerinti ekologinę būklę, plėtoti tiesioginį žemės ūkio produktų pardavimą bei saugoti gamtą. Detalesnė socialinių – ekonominių veiksnių analizė padeda suprasti kokie veiksniai įtakoja kaimo turizmo plėtrą ir konkurencingumą. Siekiant plėtoti kaimo turizmą Lietuvoje, reikia įvertinti jo plėtrai palankius ir neigiamus socialinius – ekonominius veiksnius. Neigiamų veiksnių išskyrimas gali padėti rasti priemonių jiems eliminuoti ar bent sumažinti neigiamą poveikį. Palankių veiksnių išskyrimas reikalingas kaimo turizmo plėtros perspektyvoms numatyti. Tačiau susiduriama su problema, jog socialinių – ekonominių veiksnių plėtros poveikis kaimo turizmo konkurencingumui nėra galutinai nustatytas. Daugelyje mokslinių darbų apie juos kalbama nedaug ir tik paliečiant pačius bendriausius aspektus. Tyrimo tikslas – nustatyti ir išanalizuoti Lietuvos kaimo turizmo plėtrą ir konkurencingumą lemiančius veiksnius. Tyrimo objektas – socialiniai – ekonominiai veiksniai. Nustatytam tikslui pasiekti, sprendžiami šie uždaviniai: • identifikuoti kaimo turizmo plėtros socialinius ir ekonominius veiksnius; • atskleisti socialinių – ekonominių veiksnių įtaką kaimo turizmo plėtrai ir konkurencingumui. Tyrimo metodai – analizuojant Lietuvos kaimo turizmo plėtrą ir konkurencingumą lemiančius veiksnius naudojama mokslinės literatūros sisteminė bei lyginamoji analizė, grafinis metodas, SSGG analizė.

Rezultatai

Šiandien, globalizacijos ir konkurencijos intensyvėjimo sąlygomis, kaimo turizmo konkurencingumas didėja, nes globalizacija lemia pokyčius paslaugų srityje, atveria galimybes specifinių produktų ir paslaugų rėmimui bei rinkodarai. Ji suteikia galimybę sukurti naujas tieioginio paskirstymo grandines, apsieinant be tarpininkų ir platintojų. Rinkų globalizacija ne tik sukūria konkurencinį spaudimą, bet ir atveria galimybes. Tačiau siekiant plėtoti kaimo turizmą, reikia įvertinti jo plėtrai palankius ir neigiamus veiksnius. Neigiamų veiksnių išskyrimas pirmiausia būtinas tam, kad būtų galima objektyviai juos įvertinti, išrasti priemonių jiems eliminuoti ar bent sumažinti neigiamą poveikį. Palankių veiksnių išskyrimas reikalingas kaimo turizmo verslo perspektyvoms numatyti. Šiuo tikslu buvo atlikta kaimo turizmo Lietuvoje SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių) analizė (1 lentelė). Iš pateiktos SSGG (SWOT) analizės galima teigti, kad kaimo turizmas Lietuvoje turi ne tik privalumų, leidžiančių jam sėkmingai funkcionuoti, bet ir tam tikrų trūkumų, tokių kaip nepakankamai išvystyta infrastruktūra kaimo vietovėse, gyventojų migracija į miestus ir užsienį, silpna kaimo turizmo objektų ženklinimo ir informacijos sistema, kurie stabdo kaimo turizmo plėtrą ir mažina konkurencingumo didinimo galimybes.

1 lentelė. Lietuvos kaimo turizmo SSGG analizė (V. Žilinskas, M. Maksimenko, 2006)

Stiprybės Silpnybės Palanki geografinė padėtis. Stiprus klimato sezoniškumo poveikis. Mažai urbanizuotas, vaizdingas kraštovaizdis. Nesuformuotas Lietuvos, kaip turizmui patrauklios Kultūros tradicijos, šventės, papročiai. valstybės, įvaizdis. Palyginti nedidelės kaimo turizmo paslaugų kainos. Neparengti turistams lankyti ir nenaudojami turizmui Kainos ir paslaugų kokybės atitikimas. kultūros paveldo objektai. Kaimo turizmo paslaugos tiekėjai atleidžiami nuo tam Silpna kaimo turizmo objektų ženklinimo ir informacijos tikrų mokesčių. sistema. Didėjantis miesto gyventojų noras praleisti laiką ramioje Nepajėgumas aptarnauti didelius lankytojų srautus. aplinkoje. Nepakankama gyventojų verslinė motyvacija. Naujų darbo vietų sukūrimas. Nepakankamai išvystyta infrastruktūra kaimo vietovėse. Vietinių gyventojų didėjantis domėjimasis kaimo turizmo paslaugų tiekimo galimybėmis. Galimybės Grėsmės Tarptautiniai ryšiai, išplėtoti dėl Lietuvos narystės Negebėjimas panaudoti šalies turizmo išteklių. Europos Sąjungoje. Didėjanti tarptautinė konkurencija. Didėjanti šalies gyventojų kaimo turizmo paslaugų ir Kaimo turizmo verslo plėtojimas nesiremia šiandieniniais pramogų bei aktyvaus poilsio paklausa. rinkodaros mokslo reikalavimais. Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamų galimybių Žmonių migracija į miestus ir užsienį. panaudojimas. Žemas gyventojų supratimo apie aplinką, ekologiją lygis. Padidėjęs susidomėjimas savaitgalio poilsiu, Kaimo kraštovaizdžių savitumo nykimas. trumpalaikėmis kelionėmis. Didelį turistų srautai gali iš esmės paveikti kaimo Galimybė plėtoti vandens turizmą, kultūrinįpažintinį bei gyvenimo būdą ir pakirsti tebeegzistuojančias etnines ekoturizmą. tradicijas.

Kaip pastebi I. Maksvitienė (2002), konkurencingumas yra neatskiriamas rinkos ekonomikos bruožas, išskiriantis ją iš kitų ekonomikos tipų. Konkurencija gali būti plėtojama, o konkurencingumas gali būti stiprinamas įvairiomis formomis ir įvairiais būdais. Taigi, kaimo turizmo sodybos konkurencingumas gali būti įgytas dėl skirtingų veiksnių. Rauckienė (2005) kalbėdama apie konkurencingumą veiksnius skirsto į dvi stambias grupes: išorės (makroaplinkos ir jos dalies – konkurencinės aplinkos veiksniai) bei vidaus (įmonės vidaus aplinkos veiksniai, kurie yra daugiau ar mažiau jos pačios kontroliuojami). Išorės aplinkos veiksniai suformuoja galimybes ir ribojimus, su kuriais susiduria įmonė konkurencinėje aplinkoje. Vidaus aplinkos veiksnius, t.y. įmonės veiklos aplinkos turinį, lemia išorės aplinka. Jei įmonė dėl jai darančių įtaką naujų išorės sąlygų nesugeba reorganizuoti savo valdymo sistemos, jos gyvybingumui gresia pavojus. Detalesnė ekonominių išorinės aplinkos veiksnių analizė padeda suprasti kokie veiksniai įtakoja kaimo turizmo augimą, ar jo sąstingį (Sinkienė, 2008). Kaip teigia V. Snieška (2005), svarbiausias ekonominis veiksnys įtakojantis kaimo turizmą yra BVP. Augantis BVP yra ne tik gerėjančios šalies ekonominės padėties, bet ir gyventojų gyvenimo kokybės rodiklis. BVP augimas netiesiogiai skatina turizmo augimą. Gerėjančios gyvenimo sąlygos sąlygoja augantį laisvalaikio poreikį, tuo didindamas kaimo turizmo paklausą ir skatindamas turizmo plėtrą. Analizuojamu laikotarpiu (2004-2008 m.), BVP tenkantis vienam gyventojui turėjo tendenciją didėti. 2008 m. palyginus su 2004 m. šis rodiklis padidėjo 81,4 proc. p. Tuo tarpu 2008 m. lyginant su 2007 m. - 13,3 proc. p. Taigi, didėjant BVP kaimo turizmo sodybų skaičius taip pat turėjo tendenciją didėti. Vadinasi, šis ekonominis veiksnys turi tiesioginės įtakos kaimo turizmo plėtrai bei konkurencingumui. Infliacija, kaip dar vienas kaimo turizmo plėtros ir konkurencingumo ekonominis veiksnys, didina bendras verslininkų išlaidas, skatindama kainų augimą. Augančios kainos arba iššaukia pelno mažėjimą, arba paslaugų kainų didėjimą. Didėjančios paslaugų kainos, gali įtakoti paklausos mažėjimą. Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) – tai tam tikras „vartotojų infliacijos“ kainų indeksas, nusakantis vidutinį kainų pokytį per tam tikrą laiko tarpą išlaikant vartotojų populiacijos sudėtį ir bazinio laikotarpio namų ūkių vartojimo išlaidų struktūrą. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis 2009 m. Lietuvos gyventojai daugiausia išleido maistui ir nealkoholiniams gėrimams. Tačiau 2009 m. palyginus su 2005 m. SVKI struktūra pakito. Išlaidos skirtos maistui ir nealkoholiniams gėrimams sumažėjo 2,3 proc. p., tačiau padidėjo vartojimo išlaidos skirtos poilsiui ir kultūrai – 1,6 proc. p. Taigi didėjanti infliacija verčia kaimo turimo sodybų savininkus arba mažinti pelną, arba didinti paslaugų kainas, kas neigiamai atsiliepia kaimo turizmo plėtrai bei konkurencingumui. 66

Kaimo turizmo plėtrai ypač daug tiesioginės įtakos turi du bendrieji Lietuvos ekonomikos rodikliai – darbo užmokesčio ir poilsiui bei kultūrai skiriamų išlaidų augimas (Ribašauskienė, Skebaitė, 2008). Didėjantis darbo užmokestis leidžia didesnę dalį savo uždirbtų lėšų skirti poilsiui ir rekreacinei veiklai. Nepaisant to, kad infliacija mažina realias gyventojų pajamas, visgi didesnių pajamų lūkesčiai skatina vartojimą, daugiau išleidžiama poilsiui ir kultūrai, o tai itin palanku kaimo turizmo plėtrai. Nedarbo lygio mažėjimas yra vienas iš veiksnių, galinčių padidinti kaimo turizmo paklausą, kadangi didėjant dirbančių žmonių skaičiui, didėja ir potencialių kaimo turizmo klientų ratas. Tą patvirtina atlikta nedarbo lygio ir kaimo turizmo sodybose poilsiavusių turistų skaičiaus analizė. 2008 m. palyginus su 2004 m. nedarbo lygis sumažėjo 5,5 proc. p., o lyginant su 2007 m. – 0,2 proc. p. Tuo tarpu kaimo turizmo sodybose 2008 m. ilsėjosi 9,6 proc. daugiau poilsiautojų nei 2007 m. iš jų – 11,2 procento daugiau Lietuvos gyventojų ir 2,6 procento mažiau užsieniečių. Svarbu atsižvelgti į nedarbo lygio augimo galimas pasekmės, kurios gali būti vertinamos keliais aspektais: siaurąją prasmę nedarbas skaudžiai paliečia žmogų, plačiąją prasmę – daro poveikį visai ekonomikai, kitaip sakant kai ekonomika nepajėgi sukurti pakankamai darbo vietų tiems, kurie nori ir gali dirbti, kai užimtumas krinta žemiau apibrėžto lygio, šalis netenka dalies nacionalinio produkto (Simanavičienė, Užkurytė, 2009). Akivaizdu ir tai, jog mažėjant nedarbo lygiui žmogus gali galvoti ne tik apie išlikimą, fiziologinių poreikių patenkinimą, bet ir apie poilsį, rekreaciją, gali dalį uždirbtų pajamų skirti savo fizinių ir dvasinių jėgų atgavimui. Kitaip tariant, šis ekonominis veiksnys kaimo turizmui plėtrai ir konkurencingumui tai turi itin daug teigiamos įtakos. Kaimo turizmo plėtrą ir konkurencingumą taip pat įtakoja tokie ekonominiai veiksniai kaip palūkanų normos kitimas, valstybes išlaidų augimas bei užsienio investicijų augimas. Mažėjanti palūkanų norma skatina verslininkus imti kreditus verslui ir tokiu būdu įtakoja kaimo turizmo pasiūlos didėjimą. Atvirkščiai veikia palūkanų normos didėjimas. Valstybes išlaidų nukreipimas į kaimo infrastruktūros gerinimą, kaimo turizmo populiarinimą bei tiesioginė parama kaimo turizmo plėtrai, taip pat padidina kaimo turizmo sodybų skaičių, bei lengvina kaimo turizmo verslo sąlygas. Užsienio investicijos taip pat turi tiesioginės įtakos kaimo turizmo verslui. Geriausias pavyzdys yra Europos Sąjungos parama Lietuvos kaimo turizmui, kuri palengvina kaimo turizmo verslo kūrimą. Finansinė parama kaimo turizmui pagerino kaimo paslaugų infrastruktūrą, padėjo išvengti sezoniškumo, įgalino pagerinti aptarnavimo kokybę, įdiegti informacines vietų rezervavimo sistemas, atsirado daugiau sodybų, gebančių aptarnauti užsienio poilsiautojus ir pan. (Ribašauskienė, Skebaitė, 2008). Kaimo turizmą veikia ne tik ekonominiai veiksniai. Egzistuoja socialinis aspektas, kuris suprantamas kaip veikiančių visuomeninių institutų ir susiklosčiusių tradicijų kišimasis į darbo rinkoje vykstančius procesus. (Simanavičienė, Užkurytė, 2009). Pasak J. Sinkienės (2008), socialinių veiksnių analizė apima demografinius pokyčius šalyje, regione ar net pasaulyje, visuomenėje vyraujancius šeimos ir bendruomenės santykius, visuomenės gyvenimo būdo ypatumus ir jų pokyčius, sveikatos ir švietimo, darbo ir pajamų aspektus. Demografinės situacijos gerėjimas priklauso nuo ekonominės veiklos plėtotės, žemės ūkio restruktūrizavimo ir veiklos diversifikavimo, gyventojų pajamų palaikymo priemonių, socialinės saugos užtikrinimo ir infrastruktūros gerinimo. Plėtojant kaimo turizmą yra svarbu įvertinti vartotojus. Svarbu nuspręsti kuriai visuomenės grupei skirti savo paslaugas – skirti pagal amžiaus grupę, socialinę padėtį, pagal pajamas: vidutines pajamas gaunančius arba turtinguosius, atitinkamai siūlyti jiems skirtingų kainų paslaugas. Dabartinė demografinė kaimo tendencija yra gyventojų senėjimas, mažėja vaikų iki 15 metų dalis, daugėja 60- mečių ir vyresnio amžiaus gyventojų dalis. Demografiniai veiksniai apsprendžia darbo jėgą. Rasti gerus darbuotojus visada yra lengviau mieste nei kaime. Kultūrinė aplinka tai dar vienas socialinis veiksnys skatinantis kaimo turizmo plėtrą ir konkurencingumą. Kultūrinė aplinka perteikia bendruomenės materialinių bei dvasinių vertybių visumą, jų lygį regiono ar pasauliniu lygmeniu. Būtent kultūrinė aplinka suteikia galimybę kaimo turistams dalyvauti kultūriniame gyvenime, susipažinti su liaudies tradicijomis, keliauti po apylinkes, kuriose yra kultūros paveldo vertybių. Lietuvos kultūrinis ir gamtinis turizmo potencialas yra didelis, įvairus, patrauklus, išsiskiriantis iš kitų šalių, todėl Lietuvos gamtiniai ir kultūriniai ištekliai sudaro palankias sąlygas plėsti kaimo turizmą ir didinti jo konkurencingumą. Švietimo įtaka kaimo turizmo plėtrai pasireiškia per žinias supratimą apie tautos etnografinį paveldą. Didelė dalis klientų rinkdamiesi poilsį etnografinėje sodyboje gerai suvokia etnografinių dalykų svarbą. Vadinasi, poilsiautojai tampa vis labiau išsilavinę bei intelektualesni. 67

Kaimo turizmo paslaugų klientų ir vartotojų patogumui pirmiausia visos asociacijos narių sodybos skirstomo į du tipus: sodyba kaime/gyvenvietėje ir vienkiemis. Abiejų tipų sodyboms suteikiama galimybė pasirinkti specializaciją, kurios įvardinamos pagal sodyboje siūlomų paslaugų pobūdį tiksliniams klientų segmentui (Kaimo..., 2006). Viena iš galimų specializacijų yra sveikatingumo atostogos kaimo sodyboje. Vis labiau populiarėjant sveikai gyvensenai, sveikatingumo atostogos žmonėms darosi vis patrauklesnės. Vadinasi gerėjant sveikatos būklei, žmonėms vis labiau įsisąmoninant sveikos gyvensenos ypatumus kaimo turizmo konkurencingumas didėja. Taigi kaimo turizmo plėtrą ir konkurencingumą įtakoja ekonominiai veiksniai tokie kaip BVP, infliacija, nedarbo lygis, darbo užmokestis ir socialiniai, kurie apima demografinę situaciją, švietimą, kultūrą, sveikatos būklę (1 pav.).

DEMOGRAFINĖ SITUACIJA BVP

ŠVIETIMAS INFLIACIJA

KULTŪRA NEDARBO LYGIS TURIZMASKAIMO SOCIALINIAI VEIKSNIAI EKONOMINIAIVEIKSNIAI

SVEIKATOS DARBO BŪKLĖ UŽMOKESTIS

1 pav. Socialinių ekonominių veiksnių įtaka kaimo turizmo plėtrai (sudaryta autoriaus)

Kai kurie iš minėtų veiksnių daro netiesiogionę įtaką kaimo turizmo konkurencingumui pvz. BVP – gerėjančios gyvenimo sąlygos sąlygoja augantį laisvalaikio poreikį, kas padidina kaimo turizmo paklausą ir skatina turizmo plėtrą. Kiti veiksniai tiesiogiai prisideda prie šio turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimo pvz., tiesioginė parama padidina kaimo turizmo sodybų skaičių, bei lengvina kaimo turizmo verslo sąlygas ir pan.

Išvados 1. Kaimo turizmas Lietuvoje turi ne tik privalumų, leidžiančių jam sėkmingai funkcionuoti, bet ir tam tikrų trūkumų, tokių kaip nepakankamai išvystyta infrastruktūra kaimo vietovėse, gyventojų migracija į miestus ir užsienį, silpna kaimo turizmo objektų ženklinimo ir informacijos sistema, kurie stabdo kaimo turizmo plėtrą ir mažina konkurencingumo didinimo galimybes. 2. Kaimo turizmo plėtrą ir konkurencingumą įtakoja tokie pagrindiniai ekonominiai veiksniai kaip BVP, infliacija, nedarbo lygis, darbo užmokestis palūkanų normos kitimas, užsienio investicijos ir socialiniai, kurie apima demografinę situaciją, švietimą, kultūrą, sveikatos būklę. 3. Vieni jų daro netiesioginę įtaką kaimo turizmo plėtrai ir konkurencingumui, kiti – tiesiogiai prisideda prie šio turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimo.

Literatūros sąrašas

1. Kaimo turizmas 2004. 2005. Statistikos departamentas prie LRV. Vilnius. 2. Kaimo turizmas 2007. 2008. Statistikos departamentas prie LRV. Vilnius. 3. Kaimo turizmas 2008. 2009. Statistikos departamentas prie LRV.Vilnius. 4. Kaimo turizmo ir amatų plėtros kaimo gyvenamosiose vietovėse 2007-2013 m. programai parengti. 2006. VšĮ “Socialinės ir ekonominės plėtros centras”. [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m. sausio 19 d.]. Prieiga per internetą: . 5. MASKVYTIENĖ, I. 2002. Ekonominis konkurencingumas: metodologinis aspektas. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, Nr. 21 – p. 125-135. 6. RAUCIENĖ, A. 2005. Konfliktai ir jų poveikis įmonės konkurencingumui. Magistrantūros studijų baigiamasis darba. Akademija: Lietuvos žemės ūkio universitetas. 7. RIBAŠAUSKIENĖ,E.; SKEBAITĖ, K. 2008. Kaimo turizmo plėtros galimybės. Mano ūkis, nr. 2, p. 6-7. 8. SIMANAVIČIENĖ, A.; UŽKURYTĖ, L. 2009. Pokyčiai darbo rinkoje ekonominio nuosmukio metu: Lietuvos atvejis. Ekonomika ir vadyba. ISSN 1822-6515 nr. 14. 9. SINKIENĖ, J. 2008. Miesto konkurencingumo veiksniai. Viešoji politika ir administravimas. ISSN 1648-2603 nr. 25. Kaunas: technologija. 10. SNIEŠKA V. 2005. Makroekonomika. Kaunas. 11. ŽILINSKAS., V. J.; MAKSIMENKO, M. 2006. Kaimo turizmo darnios plėtros perspektyvos. Tarptautinės mokslinės konferencijos: vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. SRAIPSNIŲ RINKINYS 7 (1) Akademija, Kaliningradas.

Determinants of Lithuanian rural tourism development and competitiveness

Summary

Rural tourism is considered one of the fastest growing tourism sectors in Lithuania. 390 farmstead were registered in 2005, and even 704 in 2009. That intensive development was led by a favorable economic environment, public support for the sector, the demographic situation and other economic and social factors. Rural tourism as an alternative activity, lets to increase farmers' incomes, to create additional jobs, help to preserve cultural heritage, to improve the environmental status, to develop a direct sale of agricultural products and to protect nature. More detailed analysis of the social - economic factors can help to understand what factors affect the rural tourism development and competitiveness. In order to develop rural tourism in Lithuania, it is necessary to assess positive and negative socio - economic factors which affect the development. Finding negative factors may help to find the ways to eliminate them or at least to reduce the negative effects. Finding positive factors are required to foreseen the rural tourism development. However, there is a problem that impact of the social - economic factors development to rural tourism competitiveness has not been finally determined. In many research works social - economic factors are only mentioned and only touch a few general aspects.

Mokslinio darbo vadovė: doc. dr. J. Ramanauskienė (Lietuvos žemės ūkio universitetas)