LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEM ĖTVARKOS FAKULTETAS ŽEM ĖTVARKOS KATEDRA
Sandra Daukšien ė
LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAVIMAS
Magistrant ūros studij ų baigiamasis darbas
Studij ų sritis: Technologij ų mokslai Studij ų kryptis: Kraštotvarka Studij ų programa: Žem ėtvarka
Akademija, 2009 2
Magistrant ūros studij ų baigiam ųjų darb ų ir egzamin ų vertinimo komisija) (patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 97 - KB)
Pirmininkas: prof. habil. dr. Algimantas ZAKAREVI ČIUS, VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Nariai: 1. doc. dr. Vidmantas GURKLYS, LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 2. doc. dr. Pranas ALEKNAVI ČIUS, LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 3. doc. dr. Virginija GURSKIEN Ė, LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS 4. doc. dr. Audrius ALEKNAVI ČIUS, LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
Mokslinis vadovas:...... (parašas) (doc.dr. Pranas ALEKNAVI ČIUS, LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)
Recenzent ė:...... (parašas) (doc. dr.Virginija GURSKIEN Ė, LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)
Katedros vedėjas:...... (parašas) (doc. dr. Audrius ALEKNAVI ČIUS, LIETUVOS ŽEM ĖS ŪKIO UNIVERSITETAS)
Oponent ė:...... (parašas) (doc. dr.Vilma SUDONIEN Ė, NACIONALIN Ė ŽEM ĖS TARNYBA PRIE ŽEM ĖS ŪKIO MINISTERIJOS)
3
LAZDIJ Ų RAJONO SAVIVALDYB ĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAVIMAS
Sandra Daukšien ė
SANTRAUKA
Magistrat ūros studij ų baigiamajame darbe išanalizuotas parengtas Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas, vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis taisykl ėmis. Bendrajame plane rajono žem ės fondo panaudojimas buvo sprendžiamas teritorinio zonavimo principu. Rajone išskirta: valstybiniai parkai, kitos saugomos teritorijos, žem ės ūkio paskirties žem ės funkcin ės zonos, mišk ų ūkio paskirties žem ė, teritorijos, numatytos naudoti rekreacijai ir kitai paskir čiai, vandens ūkio paskirties žem ė, nepriskirta valstybiniams parkams ir kitoms saugomoms teritorijoms ir kitos paskirties žem ė. Statyb ų pl ėtra ir aplinkos apsaugos klausimai buvo sprendžiami derinant gamtin į karkas ą ir urbanistin į karkas ą. Rajone gamtinio karkaso sistema skaidoma į tris dalis: geoekologin ės takoskyros, geosistem ų vidinio stabilizavimo arealai, migraciniai koridoriai. Urbanistin į karkas ą sudaro miestai (Lazdijai ir Veisiejai) bei perspektyvios kaimo gyvenviet ės (A, B, C, D kategorij ų centrai). Viena iš teritorijos naudojimo prioritet ų Lazdij ų rajone yra rekreacija. Rajono teritorijoje išskirti rekreacini ų ištekli ų arealai atitinka dvejas pl ėtros potencialo kategorijas: didelio, vidutinio, gana mažo ir mažo potencialo rekreaciniai arealai. Pagal perspektyvin ę rekreacijos aptarnavimo centr ų specializacij ą rajono gyvenamosios vietov ės yra skirstomos į: bendrojo turizmo, pažintinio turizmo ir poilsinio turizmo. Didžioji rajono teritorijos dalis bus naudojama žemės ūkio veiklai. Planuojant žem ės ūkio pl ėtr ą b ūtina orientuotis į rekomenduojam ą konkre čioms zonoms ūki ų specializacij ą. Žem ės ūkiui netinkam ą naudoti žem ę rekomenduojama apsodinti mišku. Darbe pateikti pasi ūlymai d ėl Lazdij ų rajono teritorij ų panaudojimo žem ės ūkio veiklai, mišk ų ūkio veiklai, rekreacijai ir kitiems tikslams. Prasminiai žodžiai: bendrasis planas, gamtinis karkasas, rekreacin ės teritorijos, žem ės ūkio paskirties žem ė. 4
OVERALL PLANNING OF THE TERRITORY OF LAZDIJAI DISTRICT MUNICIPALITY
Sandra Daukšien ė
SUMMARY
The overall plan of the territory of Lazdijai District Municipality was prepared basing on the decision of the District Municipality Council of 8 February 2005 and the regulation approved by the Ministry of Environment. During the performance of the overall zoning of the territory of Lazdijai District the following were distinguished: state parks, other guarded territories, functional zones of the farm land, forestry management land, territories intended to use for recreation and other purposes, water management land, not assigned to the state parks and other guarded territories land and land intended for other purposes. In the overall plan the harmonization of the natural carcass and the urban carcass was given consideration. The system of the natural carcass of the district is divided into three parts: geo- ecological watersheds, areas of internal stabilization, and migration corridors. The urban carcass consists of the cities (Lazdijai and Veisiejai) and the prospective villages (A, B, C, and D category centres). The areas of recreation resources outlined in the territory of Lazdijai District match the two categories of the development potential: the areas of recreation of big, medium, quite small and small potential. In accordance with the perspective specialisation of the centres servicing the recreation areas the inhabited areas of the district are divided into: areas of general tourism, cognitive tourism and recreational tourism. The agrarian territories of Lazdijai District having the priority of farming are divided into the following zones: the zone under influence of the cities, the zone of good farming value, the zone of medium farming value, and the zone of land with little and satisfactory farming value. Key words: overall plan, natural carcass, farm management land. 5
TURINYS
ĮVADAS 1. LITERAT ŪROS APŽVALGA ...... 8 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...... 19 3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...... 20 4. LAZDIJ Ų RAJONO ESAMOS B ŪKL ĖS ANALIZ Ė ...... 21 Lazdij ų rajono žem ės naudojimo b ūkl ės analiz ė ...... 23 Žem ės ūkio gamybos analiz ė ...... 31 Žem ės reformos žem ėtvarkos darb ų analiz ė ...... 35 5. LAZDIJ Ų RAJONO TERITORIJOS GAMTINIS KARKASAS IR URBANISTIN ĖS PL ĖTROS PERSPEKTYVOS ...... 43 Gamtinio karkaso formavimas ...... 43 Gyvenvie čių pl ėtra ...... 47 Rekreacini ų vietovi ų pl ėtra ...... 50 6. LAZDIJ Ų RAJONO TERITORIJOS ZONAVIMAS ...... 54 Teritorijos zonavimas pagal žem ės naudojimo prioritetus ...... 54 Žem ės ūkio paskirties žem ės naudojimo ir tvarkymo zon ų bei j ų reglament ų nustatymas ...... 58 IŠVADOS IR PASI ŪLYMAI ...... 63 LITERAT ŪROS S ĄRAŠAS ...... 64 PRIEDAI ...... 67
6
1. LITERAT ŪROS APŽVALGA
Rašant magistrat ūros studij ų mokslin į darb ą analizuota Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo, Žem ės, Mišk ų, Saugom ų teritorij ų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojam ųjų kult ūros paveldo apsaugos ir kiti įstatymai, taip pat miest ų, miesteli ų ir kaim ų bendrojo planavimo taisykl ės ir kiti dokumentai. Ši ų teis ės akt ų pagrindu parengta literat ūros apžvalga.
1.1. Teritorij ų planavimo dokumentai ir j ų rengimo proced ūros
Bendrosios nuostatos. Teritorij ų planavimo įstatymas (Lietuvos, 2004) reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorij ų planavim ą, fizini ų, juridini ų asmen ų ir valstyb ės institucij ų tarpusavio santykius šiame procese. Pagrindiniai teritorij ų planavimo tikslai yra: 1. Išlaikyti valstyb ės teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyr ą; 2. Formuoti, sveik ą ir harmoning ą gyvenam ąją, darbo ir poilsio aplink ą, stengiantis sukurti geresnes ir visoje valstyb ės teritorijoje visavertes gyvenimo s ąlygas; 3. Kurti gyvenam ųjų vietovi ų ir infrastrukt ūros bei kit ų veiklos sri čių pl ėtojimo politik ą; numatyti teritorijas ši ų objekt ų plėtrai; 4. Saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kult ūros paveldo vertybes, tarp j ų ir rekreacijos išteklius; 5. Formuoti gamtin į karkas ą, sudaryti prielaidas kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai palaikyti arba jai atkurti; 6. Formuoti žem ės sklypus; 7. Suderinti fizini ų ir juridini ų asmen ų arba j ų grupi ų, visuomen ės, savivaldybi ų ir valstyb ės interesus d ėl teritorijos ir žem ės sklyp ų naudojimo bei veiklos pl ėtojimo šiose teritorijose sąlyg ų. Teritorij ų planavimo įstatymo ketvirtasis straipsnis nustato teritorij ų planavimo r ūšis ir lygmenis. Teritorij ų planavimo r ūšys yra šios: 1. Bendrasis teritorij ų planavimas; 2. Specialusis teritorij ų planavimas; 3. Detalusis teritorij ų planavimas. Teritorij ų planavimo lygmenys pagal teritorij ų planavimo dokument ą tvirtinan čią institucij ą yra šie: 7
1. Valstyb ės (dokumentus tvirtina Seimas); 2. Vyriausyb ės (dokumentus tvirtina Vyriausyb ė); 3. Vyriausyb ės įgaliotos institucijos (dokumentus tvirtina Vyriausyb ės įgaliota institucija); 4. Apskrities (dokumentus tvirtina apskrities viršininkas); 5. Savivaldyb ės (dokumentus tvirtina savivaldyb ės taryba ar jos įgaliotas valstyb ės administracijos sekretorius). Teritorij ų planavimo lygmenys pagal planuojamos teritorijos dyd į ir sprendini ų konkretizavimo lyg į yra šie: 1. Nacionalinis – visa valstyb ės teritorija (rengiami bendrojo ir specialiojo teritorij ų planavimo dokumentai); 2. Regiono – valstyb ės teritorijos dalys, išsiskirian čios administraciniu (apskritys), principiniu funkciniu bendrumu rengiami bendrojo ir specialiojo teritorij ų planavimo dokumentai; 3. Rajono – regiono dalys, išsiskirian čios administraciniu (savivaldyb ės), konkre čiu funkciniu bendrumu (rengiami bendrojo ir specialiojo teritorij ų planavimo dokumentai); 4. Vietov ės žem ės sklypai ar j ų grup ės (rengiami detaliojo teritorij ų planavimo dokumentai). Teritorij ų planavimo dokument ų rengimo proced ūra apima šiuos darbo etapus: 1. Parengiamieji darbai (j ų metu gaunamos planavimo s ąlygos, patikslinama kartografin ė medžiaga bei surenkami reikiami duomenys); 2. Plano rengimas (atliekami pagrindiniai projektavimo darbai); 3. Sprendini ų pasekmi ų vertinimas; 4. Planavimo dokumento derinimas (parengtas planavimo dokumentas teikiamas derinti planavimo organizatoriui, žem ės savininkams ir institucijoms, išdavusioms planavimo s ąlygas); 5. Planavimo dokumento viešas svarstymas; 6. Planavimo dokumento rengimo valstybin ė prieži ūra; 7. Planavimo dokumento tvirtinimas (Lietuvos, 2004). Bendrieji planai. Bendrieji planai rengiami valstyb ės, apskrities ir savivaldyb ės teritorijai arba savivaldyb ės teritorijos daliai (miestams, miesteliams ir pan.). Tai – kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame nustatoma planuojamos teritorijos vystymo erdvin ė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Lietuvos Respublikos bendrasis planas yra pagrindinis planavimo dokumentas, reguliuojantis šalies teritorijos naudojimo ir tvarkymo ilgalaik ę strategij ą. Jis įvertina patvirtint ų nacionalinio lygmens strateginio planavimo dokumentų nuostatas ir į jas atsižvelgia (Lietuvos, 2002 b). 8
Bendrojo teritorij ų planavimo objektai: 1. Valstyb ės teritorija; 2. Apskrities teritorija; 3. Savivaldyb ės teritorija arba jos dalys (miestai ir miesteliai). Bendrojo teritorij ų planavimo uždaviniai yra: 1. Suformuoti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepcij ą; 2. Optimizuoti teritorijos urbanistin ę strukt ūrą ir infrastrukt ūros sistem ą; 3. Numatyti priemones ir apribojimus, užtikrinan čius gamtos ištekli ų racional ų naudojim ą; 4. Nustatyti planuojamos teritorijos užstatymo aukš čio ir intensyvumo parametrus; 5. Numatyti pagrindines regionin ės politikos formavimo bei įgyvendinimo nuostatas; 6. Rezervuoti teritorijas, kuriose b ūtų pl ėtojami komunikaciniams koridoriams, inžinerinei bei susisiekimo infrastrukt ūrai ir kitiems visuomen ės poreikiams tenkinti reikalingi objektai; 7. Nustatyti teritorij ų funkcines zonas, nurodan čias teritorijos integruotum ą ir (ar) jos ypatumus (Lietuvos, 2004). Savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano pagrindiniai uždaviniai: 1. Suformuoti savivaldyb ės teritorijos vystymo koncepcij ą ir nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus; 2. Tobulinti rajono teritorijos erdvin ę strukt ūrą, vystyti jos urbanistin ę sistem ą; 3. Formuoti mišk ų ir želdyn ų sistemas; 4. Numatyti užstatyt ų teritorij ų gyvenimo ir aplinkos kokyb ę gerinan čias priemones; 5. Nustatyti priemones, užtikrinan čias gamtos ištekli ų racional ų naudojim ą, kraštovaizdžio tvarkym ą, ekologin ę pusiausvyr ą, gamtinio karkaso formavim ą, gamtos ir kult ūros paveldo objekt ų išsaugojim ą; 6. Pl ėtoti inžinerin ę, susisiekimo ir kit ą visuomen ės poreikiams tenkinti reikaling ą infrastrukt ūrą; 7. Rezervuoti teritorijas visuomen ės poreikiams reikaling ų objekt ų pl ėtrai; 8. Atlikti teritorijos funkcin į zonavim ą. Gali b ūti nustatomi ir kiti bendrojo plano rengimo uždaviniai, atsižvelgiant į konkre čius visuomen ės poreikius, socialinius ekonominius, ekologinius ir geografinius planuojamos teritorijos ypatumus. Bendrojo plano esamos b ūkl ės analiz ės stadijoje parengiama ir savivaldyb ės taryboje aprobuojama teritorijos vystymo erdvin ės raidos koncepcija 20 met ų laikotarpiui. Bendrojo plano 9 sprendiniai rengiami 10 met ų laikotarpiui. J ų galiojim ą savivaldyb ės taryba gali prat ęsti ne ilgiau kaip iki keturi ų met ų. Savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano rengimo valstybin ę prieži ūrą vykdo apskrities viršininkas. Bendr ąjį plan ą tvirtina savivaldyb ės taryba. Patvirtinus bendr ąjį plan ą, jo įgyvendinimo steb ėsen ą, prieži ūrą ir kontrol ę vykdo savivaldyb ės administracijos direktorius. Likus ne v ėliau kaip šešiems m ėnesiams iki nauj ų savivaldyb ės tarybos rinkim ų pradžios, savivaldyb ės administracijos direktorius apie bendrojo plano sprendini ų įgyvendinim ą turi pateikti ataskait ą savivaldyb ės tarybai, taip pat informuoti visuomen ę spaudoje bei savivaldyb ės interneto tinklapyje, o išrinkus nauj ą savivaldyb ės taryb ą ne vėliau kaip per šešis m ėnesius j ą supažindinti su sprendini ų įgyvendinimo rezultatais. Bendrojo teritorij ų planavimo proces ą sudaro parengiamasis etapas, teritorij ų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendini ų pasekmi ų vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Parengiamojo etapo metu nustatomi teritorij ų planavimo tikslai ir uždaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darb ų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimt ą sprendim ą d ėl teritorij ų planavimo dokument ų rengimo pradžios ir planavimo tiksl ų. Teritorij ų planavimo dokumento rengimo etap ą sudaro: 1. Esamos b ūkl ės analiz ės stadija – atliekamas teritorijos gamtin ės, socialin ės, kult ūrin ės, ekonomin ės b ūkl ės, galimybi ų ir kokyb ės potencialo vertinimas, teritorijos vystymo tendencij ų bei problemini ų situacij ų ir areal ų ištyrimas; 2. Koncepcijos rengimo stadija – nustatoma teritorijos vystymo bendroji erdvin ė koncepcija, funkciniai prioritetai ir teritorijos tvarkymo reglamentavimo ypatumai; 3. Sprendini ų konkretizavimo stadija – parengiami sprendiniai urbanistinio ir gamtinio karkas ų formavimo, kraštovaizdžio, biologin ės įvairov ės ir kult ūros paveldo išsaugojimo, bioprodukcinio ūkio, rekreacin ės, pramon ės, verslo ar kitokios paskirties teritorij ų naudojimo ir tvarkymo, socialin ės, kult ūrin ės ir susisiekimo komunikacij ų bei kitos infrastrukt ūros teritorinio vystymo ir teritorij ų rezervavimo valstyb ės poreikiams (miest ų ir miesteli ų bendruosiuose planuose taip pat ir d ėl architekt ūrin ės erdvin ės kompozicijos formavimo, želdyn ų sistemos pl ėtojimo, gyvenamosios aplinkos kokyb ės gerinimo, ekologin ės apsaugos zon ų nustatymo, teritorini ų reglament ų bei tolesnio detalaus planavimo vykdymo nuostat ų) klausimais. Teritorij ų planavimo dokumento sprendini ų pasekmi ų vertinimo etapas yra reikalingas teritorij ų planavimo dokument ų sprendini ų poveikiui Vyriausyb ės nustatyta tvarka įvertinti. Įstatym ų ir kit ų teis ės akt ų nustatytais atvejais ir tvarka atliekamas teritorij ų planavimo dokumento sprendini ų strateginis pasekmi ų aplinkai vertinimas. Baigiamasis etapas: 10
1. Teritorij ų planavimo dokument ų sprendini ų svarstymo ir derinimo stadija – konsultavimasis ar viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, gin čų nagrin ėjimas; 2. Teritorij ų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybin ę teritorij ų planavimo prieži ūrą atliekan čioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorij ų planavimo registre (Lietuvos, 2004). Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas rengiamas remiantis Lazdij ų rajono savivaldyb ės tarybos 2005 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 5TS-688 „D ėl rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano rengimo“ (Lazdij ų, 2009 a). Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano pagrindinis koncepcijos tikslas – užtikrinti rajono teritorijos darn ų vystym ąsi. Tikslo įgyvendinimas siejasi su gyvenimo kokyb ės gerinimu, ekonomikos augimu, sveikos aplinkos išlaikymu bei jos gerinimu. Bendrasis planas turi užtikrinti rajono teritorijos tvarkym ą ilgalaikei perspektyvai taip pat numatyti biologinės įvairov ės, aplinkos bei kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo principus (Lazdij ų, 2009 a).
1.2. Gamtinio karkaso formavimas
Planuojant teritorij ą, labai svarbu gamtinio karkaso formavimas. Gamtinio karkaso, kuris dabar laikomas svarbiausia kraštotvarkinio zonavimo grandimi ir kraštovaizdžio ekologinio tvarumo pagrindu, id ėjos prad ėtos kelti dar XVIII a., ieškant ideali ųjų miest ų modeli ų. Mokslin ė gamtinio karkaso samprata Vakar ų šalyse ėmė rastis tik pra ėjusio amžiaus antroje pus ėje. Kai kuriose šalyse jis dar vadinamas pirminiu ekologiniu tinklu. Gamtinis karkasas gali s ėkmingai funkcionuoti tik parengus jo projektus visais kraštotvarkos lygmenimis: respublikiniu, rajoniniu, vietiniu (Bu čas, 2001). Saugom ų teritorij ų įstatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugom ų teritorij ų sistem ą. Saugom ų teritorij ų išskyrimas užtikrina gamtos ir kult ūros paveldo teritorini ų kompleks ų ir objekt ų apsaug ą, kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą, bioligin ę įvairov ę, genetinio fondo išsaugojim ą, gamtos ištekli ų atk ūrim ą, sudaro s ąlygas pažintinei rekreacijai, moksliniams tyrimams ir aplinkos b ūkl ės steb ėjimams (Lietuvos, 2001). Lietuvoje Saugom ų teritorij ų įstatyme (Lietuvos, 2001 b), Šalies teritorijos bendrajame plane (Lietuvos, 2002 b) įteisinta geoekologin ė gamtinio karkaso samprata, sud ėtis. Lietuvos gamtinis karkasas – vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij ų tinklas, užtikrinantis ekologin ę kraštovaizdžio pusiausvyr ą, gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, kit ų aplinkosaugai svarbi ų teritorij ų ar buveini ų, taip pat augal ų ir gyv ūnų migracij ą tarp j ų. Šalies teritorijos bendrajame plane (Lietuvos, 2002 b) įteisinta gamtinio karkaso lokalizacija nacionaliniame lygmenyje. 11
Gamtinio karkaso nustatymo tikslai: 1. Sukurti vientis ą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij ų tinkl ą, užtikrinant į kraštovaizdžio geoekologin ę pusiausvyr ą ir gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti; 2. Sujungti didžiausi ą ekologin ę svarb ą turin čias buveines, j ų aplink ą bei gyv ūnų ir augal ų migracijai reikalingas teritorijas; 3. Saugoti gamtin į kraštovaizd į ir gamtinius rekreacinius išteklius; 4. Didinti šalies miškingum ą; optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žem ės ūkio pl ėtr ą. 5. Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologin ės apsaugos zonas, taip pat mišk ų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. Gamtin į karkas ą sudaro: 1. Geoekologin ės takoskyros – teritorij ų juostos, jungian čios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upi ų aukštupius, vandenskyras, aukštum ų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požemini ų vanden ų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendr ąją gamtinio kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą; 2. Geosistem ų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys – teritorijos, galin čios pakeisti šonin į nuot ėkį ar kitus gamtin ės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairov ės poži ūriu: želdini ų masyvai ir grup ės, nat ūralios pievos, pelk ės bei kiti vertingi stambi ųjų geosistem ų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiam ą ekologin ę įtak ą gamtin ėms geosistemoms; 3. Migraciniai koridoriai – sl ėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiag ų, energijos ir gamtin ės informacijos sraut ų apykaita ir augal ų bei gyv ūnų rūši ų migracija. Ūkin ė veikla gamtinio karkaso teritorijose gali b ūti vykdoma tik įvertinus šios veiklos poveik į, atlikus teritorij ų planavimo dokument ų, plan ų ir program ų strategin į pasekmi ų vertinim ą vadovaujantis Aplinkos apsaugos bei Planuojamos ūkin ės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymais Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nustatyta tvarka, numatant ir įgyvendinant įvairiapuses priemones antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti. Gamtinio karkaso teritorijose draudžiama nauj ų pramon ės įmoni ų, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ės leidimai, statyba bei nauj ų gyvenam ųjų pastat ų ir gyvenam ųjų kvartal ų statyba konservacin ės, mišk ų, kitos – rekreacin ės, taip pat žem ės ūkio paskirties teritorijose. Gamtinio karkaso teritorijos turi b ūti tvarkomos vadovaujantis darnios pl ėtros principais. Teritorijose, turin čiose istorin ę, kult ūrin ę vert ę, svarbiose estetiniu 12 atžvilgiu, gamtinio karkaso teritorijos tvarkomos atsižvelgiant ir derinant tarpusavyje ekologinius, kult ūrinius bei estetinius kraštovaizdžio formavimo reikalavimus (Lietuvos, 2001 b).
1.3. Metodiniai reikalavimai bendr ųjų plan ų rengimui
2004 metais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintos Apskrities teritorijos bendrojo plano rengimo, savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano rengimo ir miest ų bei miesteli ų bendr ųjų plan ų taisykl ės yra pagrindinis normatyvinis dokumentas, nustatantis bendr ųjų plan ų tikslus, strukt ūrą, planuojam ų objekt ų teritorijos ponavim ą pagal žem ės naudojimo pagrindin ę tikslin ę paskirt į bei kitus bendr ųjų plan ų rengimo reikalavimus. Šiose taisykl ėse t ęsiamas Žem ės įstatyme nurodytas žem ės skirstymas į žem ės ūkio, mišk ų ūkio, vandens ūkio, konservacin ės ir kitos paskirties žem ę, išple čiant jas į atskiras teritorij ų grupes. Į kitos paskirties žem ės kategorij ą patenka visos miest ų, miesteli ų ir kaim ų teritorijos. Toks dideli ų urbanizuoto teritorij ų priskyrimas prie kitos žem ės parodo ši ų skirstym ų vienpusiškum ą, ir ribotum ą. Bendrojo planavimo laikinosiose taisykl ėse numatytos r ūšys savo ruožtu dar skirstomos į smulkesnes grupes. Pavyzdžiui, bendrojo naudojimo teritorijos skiriamos: 1) bendrojo naudojimo želdynams (parkams, skverams, alėjoms, aikšt ėms) įrengti ir eksploatuoti, 2) botanikos sodams įrengti ir eksploatuoti ir 3) kapin ėms įrengti ir eksploatuoti. Nepaisant šio smulkesnio skirstymo, bendrajame plane žymimos tiktai bendrojo naudojimo teritorijos, tod ėl bendrojo plano br ėžiniuose nematyti, kur yra išsid ėst ę mieste parkai, skverai. kapin ės ar kiti bendrojo naudojimo objektai. Skirtingos paskirties teritorij ų, toki ų kaip parkai, skverai arba kapin ės ,,pasl ėpimas” bendrojo naudojimo teritorijose rodo šios žem ės skirstymo netobulum ą bei nepriimtinum ą, tod ėl š į skirstym ą b ūtina tobulinti (Apskrities, 2004). Teritorijos planavimas – tai teritorijos padalijimas kokiu nors tikslu. Teritorijos padalijimas sudaro diferencijuotos panaudos ir lokalizuoto tvarkymo pagrindus. Nors teritorij ų praktinio zonavimo veikla sena kaip ir pats teritorij ų planavimas, teritoriniai kraštotvarkinio zonavimo pagrindai Lietuvoje buvo parengti XX a. paskutinio dešimtme čio pradžioje. Praktinis planavimas prasideda parengiant kraštotvarkin ę koncepcij ą ir yra dviej ų kryp čių: 1. Funkcinis (orientuojamasis), numatantis teritorijos ar jos dali ų socialin ę paskirt į ir panaudos pob ūdį; 2. Tvarkomasis ( ūkinis, vykdomasis), lokalizuojantis konkre čius kraštovaizdžio tvarkymo, žem ėvaldos ir žem ėnaudos organizavimo, technin ės infrastrukt ūros k ūrimo, gamtos ištekli ų naudojimo b ūdus, ribojimo bei reglamentavimo laipsn į ir pan. 13
Yra du funkcinio zonavimo tipai: monofunkcinis – kai teritorija dalijama į zonas pagal esam ą ar numatom ą svarbiausi ą paskirt į ir polifunkcinis – kai teritorija dalijama į zonas pagal būdinguosius esam ų ir numatom ų zon ų kompleksus, įvertinant j ų socialini ų funkcij ų santykin ę svarb ą (Bu čas, 2001). Vienoje funkcinio prioriteto zonoje gali b ūti išskiriamos kelios kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Kraštovaizdžio tvarkymo zonos sudaro teritorijos kraštotvarkini ų kategorij ų sistem ą, skirstom ą į konservacin ės, mišk ų ūkio, žem ės ūkio ir kitos pagrindin ės paskirties ir vandens ūkio paskirties žem ės zon ų grupes (tvarkymo reglamentus). Konkre čios kraštovaizdžio tvarkymo zonos nustatomos saugomos teritorijos tvarkymo plano br ėžinyje M 1:10000–1:35000. Kraštovaizdžio tvarkymo zonos išskiriamos atsižvelgiant į pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į ir teritorijos apsaugos ir naudojimo pob ūdį. Nustatomas kraštovaizdžio tvarkymo pob ūdis nepriklauso nuo žem ės nuosavyb ės formos ir taikomas visiems žem ės savininkams, valdytojams ir naudotojams (Lietuvos, 2004). Išskiriamos šios konservacin ės paskirties žem ės kraštovaizdžio tvarkymo zon ų grup ės: 1. Rezervatiniai miškai, pievos, pelk ės, sm ėlynai; 2. Rezervatiniai vandenys; 3. Rezervatiniai architekt ūriniai (archeologiniai) kompleksai; 4. Gamtos ir kult ūros paveldo objekt ų teritorijos. Išskiriamos šios mišk ų ūkio paskirties žem ės kraštovaizdžio tvarkymo zon ų grup ės: 1. Ekosistem ų apsaugos miškai; 2. Rekreaciniai miškai; 3. Apsauginiai miškai; 4. Ūkiniai miškai. Žem ės ūkio paskirties žem ėje išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zon ų grup ės: 1. Ekosistemas saugan čios agrarin ės teritorijos: 1.1. Ekosistemas išsaugan čio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona; 1.2. Ekosistemas atkurian čio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona. 2. Rekreacin ės agrarin ės teritorijos. Išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos: Ekstensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona; Intensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona. 3. Apsaugin ės agrarin ės teritorijos. Išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos: 3. 1. Bendrojo apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona; 3.2. Specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona. 4. Ūkin ės agrarin ės teritorijos. Išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos: 14
Tradicinio gamybinio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona; Plantacinio gamybinio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona. Kitos paskirties žem ės kraštovaizdžio tvarkymo zonos pagal naudojimo b ūdą yra: 1. Gyvenamosios ir visuomenin ės paskirties; 2. Rekreacin ės; 3. Eksploatacin ės (gavybin ės); 4. Pramonin ės-komunalin ės; 5. Komunikacin ės-inžinerin ės; 6. Edukacin ės; 7. Gynybin ės (karin ės). Vandens ūkio paskirties žem ėje išskiriamos šios kraštovaizdžio tvarkymo zon ų grup ės: 1. Ekosistemas saugantys vandenys; 2. Rekreaciniai vandenys; 3. Bendro naudojimo (bendrosios apsaugos) vandenys; 4. Ūkiniai vandenys (D ėl saugom ų, 2004). Lietuvos Respublikos žem ės įstatymas (Lietuvos, 2006) reglamentuoja žem ės nuosavyb ės, valdymo ir naudojimo santykius Lietuvos Respublikoje. Įgyvendinant žem ės tvarkymo ir administravimo politik ą, žem ės santykiai reguliuojami taip, kad b ūtų sudarytos s ąlygos tenkinti visuomen ės, fizini ų ir juridini ų asmen ų poreikius racionaliai naudoti žem ę, vykdyti ūkin ę veikl ą išsaugant ir gerinant gamtin ę aplink ą, gamtos ir kult ūros paveld ą, apsaugoti nuosavyb ės, valdymo ir naudojimo teises. Taip pat šiame įstatyme nustatytos žem ės naudojimo s ąlygos, žem ės servitutai, valstybin ės žem ėtvarkos ir valstybinio žem ės kadastro turinys, žem ės naudojimo valstybin ė kontrol ė, žem ės gin čų sprendimo tvarka. Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo (Lietuvos, 2002 a) tikslas – garantuoti Lietuvos kult ūros vertybi ų apsaug ą, gaus ėjim ą ir perdavim ą ateities kartoms. Šis įstatymas reglamentuoja nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų, esan čių Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkos, kult ūros paveldo objekt ų b ūkl ės steb ėjimo teisinius pagrindus, taip pat saugo nematerial ųjį kult ūros paveld ą. Mišk ų įstatymo (Lietuvos, 2001 a) paskirtis – reglamentuoti mišk ų atk ūrim ą, apsaug ą bei naudojim ą ir sudaryti teisines prielaidas, kad vis ų nuosavyb ės form ų miškai b ūtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto mišk ų ūkio principus, užtikrinant racional ų mišk ų ištekli ų naudojim ą apr ūpinant pramon ę žaliava, biologin ės įvairov ės išsaugojim ą, mišk ų produktyvumo didinim ą, kraštovaizdžio stabilum ą ir aplinkos kokyb ę, galimyb ę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas, nedarant žalos kitoms ekosistemoms. 15
M. Burinskien ės knygoje „ Subalansuota miest ų pl ėtra “ kompleksiškai analizuojama Lietuvos miest ų pl ėtra teritorij ų planavimo poži ūriu, įvertinami ekonominiai, socialiniai ir aplinkos aspektai. Darnaus miest ų vystymo klausimai sprendžiami siekiant suderinti ekonomin į miesto augim ą, užtikrinant palankias gyvenimo s ąlygas ateities kartoms. Pateikiami miesto infrastrukt ūros pl ėtros monitoringo pavyzdžiai, naudojant naujas technologijas, nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Įvertinamos teritorij ų planavimo ir strategini ų plan ų s ąsajos (Burinskien ė, 2003). S. Jefimova straipsnyje „Kauno miesto teritorijos bendrojo plano rengimo priežastys, paskirtis ir sprendini ų parengimas“ teigia, kad bendrieji planai suteikia bendruomenei galimyb ę aktyviai dalyvauti renkantis ateit į ir įgyvendinant numatytus siekius, tikslus, uždavinius, sukuria reali ą ateities vizij ą, nustato veiksm ų prioritetus, kurie leidžia geriausiai panaudoti ribotus išteklius. Kauno miesto bendrojo plano priežastys: baig ėsi galiojusio Kauno miesto generalinio plano pl ėtros iki 2000 m. terminas, pasikeit ė politin ės, socialin ės ir ekonomin ės s ąlygos (Jefimova, 2004). J. Jakaitis straipsnyje „Si ūloma keisti teritorij ų planavimo sistem ą“ teigia, kad Europoje regioninis, bendrasis miesto planas yra ne žem ėtvarkinis, o strateginis dokumentas, nurodantis miesto dali ų vystymosi kryptis ir prioritetus, o ne ribojantis veikl ą ir griežtai nustatantis parametrus. Neretai skirtingo rango dokumentai (pvz., apskrities ir miesto bendrieji planai) prieštarauja vienas kito nuostatoms. Miesto bendrasis planas tur ėtų nustatyti prioritetus: urbanizuoto miesto teritorijos būtų skirstomos į gyvenam ąją, sodinink ų bendrij ų, urbanizuoto žem ės ūkio teritorij ų, centr ų, specializuot ų kompleks ų, verslo, gamybos pramon ės, technin ės infrastrukt ūros zonas (Jakaitis, 2008). L. Kaminskien ė straipsnyje „Bendrieji planai uždeg ė žali ą švies ą detaliesiems planams“ raš ė apie Utenos apskrityje parengtus bendruosius planus. Kol savivaldybi ų teritorij ų bendrieji planai nebuvo parengti, buvo jau čiamas ir sumaž ėjęs parengt ų žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokument ų – detali ųjų plan ų skai čius, teikiam ų tikrinti Utenos apskrities administracijai. Parengus bendruosius planus nemažam b ūriui pareišk ėjų užsideg ė žalia šviesa įgyvendinti savo planus (Kaminskien ė, 2008). M. Vidz ėnas straipsnyje „Neparengti savivaldybi ų bendrieji planai stabdo NT investicijas“ raš ė apie Panev ėžio miesto bendrojo plano rengim ą. Jis teigia, kad miesto bendrasis planas svarbus dokumentas, nuo kurio pagrindini ų kryp čių priklauso galimyb ės įgyvendinti savo projektus, planuoti investicijas. Panev ėžio miestas turi tik bendrojo plano koncepcij ą, o Panev ėžio rajonas dar tik renka medžiag ą planui ir tai pagrindin ės kli ūtys tiek investuotojams, tiek nekilnojamojo turto vystytojams (Vidz ėnas, 2008). H. Žukauskas mano, jog daugelyje savivaldybi ų taikoma nuostata, jog kol n ėra patvirtinti bendrieji planai, visiškai sustabdomas detali ųjų plan ų rengimas, yra ydinga ir netgi korupcin ė. Tuo tarpu miest ų ir miesteli ų vystytojams, investuotojams įsigijusiems žemes ir teritorijas bei 16 pa ėmusiems paskolas bankuose toks planavimo proceso įšaldymas yra be galo nuostolingas ir valstybiškai nenaudingas (Žukauskas, 2007). A. Ansip darbe „Tartu miesto planas“ raš ė apie šio miesto planavim ą. Rus ų autorius D. L. Armand knygoje „Kraštovaizdžio mokslas“ raš ė apie teritorij ų planavim ą, kraštovaizdžio planavim ą bei tvarkym ą ( Арманд , 1975). Analizuotoje literat ūroje pateikta metodin ė medžiaga buvo reikalinga planuojant Lazdij ų rajono žem ės tvarkymo ir naudojimo perspektyvas. Šie leidiniai papildo teis ės aktus, reglamentuojan čius bendrojo plano rengim ą. 17
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – išanalizuoti Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano turin į ir nustatyti žem ės naudojimo perspektyvas. Tyrimo uždaviniai: 1. Atlikti esamos b ūkl ės analiz ę, apib ūdinti Lazdij ų rajono teritorijos gamtines s ąlygas, žem ės naudojimo ypatumus, žem ės ūkio gamybos rodiklius, žem ės reformos eigą. 2. Išanalizuoti rajono teritorijos gamtin į karkas ą ir urbanistin ės pl ėtros perspektyvas. 3. Išnagrin ėti rajono teritorijos zonavim ą pagal žem ės naudojimo ir tvarkymo reglament ų zonas. 18
3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Tyrimo objektas – Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorija. Tyrimui atlikti buvo naudojami LR įstatymai, kiti teis ės aktai ir normatyviniai dokumentai, mokslin ės literat ūros šaltiniai. Taip pat naudoti Lazdij ų rajono žem ėtvarkos skyriaus duomenys, Lazdij ų rajono savivaldybės administracijos duomenys apie rajone vykdomus teritorij ų planavimo darbus ir rengiam ą savivaldyb ės bendr ąjį plan ą. Tyrim ų metodai – literat ūros šaltini ų analiz ės, kartografin ės medžiagos lyginamosios analiz ės, matematin ės statistin ės analiz ės.
19
4. LAZDIJ Ų RAJONO ESAMOS B ŪKL ĖS ANALIZ Ė
Į Alytaus apskrit į įeina Alytaus, Lazdij ų ir Var ėnos rajon ų, Alytaus miesto ir Druskinink ų savivaldybi ų teritorijos (4.1 pav.).
4.1. pav. Alytaus apskritis (Šaltinis: http://www.alytus.aps.lt/ )
Lazdij ų rajono savivaldyb ė yra Piet ų Lietuvos, vadinamos Dz ūkija, dalis. Rajono administracinis centras – Lazdijai, nutol ęs nuo Alytaus per 42 km. Žemiausia rajono vieta – 66 m yra prie Nemuno ties Ricieliais, aukš čiausia – prie Rudaminos. Kraštas nuo seno gars ėjo gražia, pramon ės nesužalota gamta. Nors čia vyrauja mažo derlingumo žem ės, lazdijie čiai daugel į amži ų vert ėsi vien tik žemdirbyste. Buv ęs nuošalus rajonas tapo svarbus ir žinomas Lietuvai atk ūrus Nepriklausomyb ę, kai ties Akmeni ų kaimu buvo atidarytas valstybin ės sienos praleidimo punktas, kuris tapo pirmaisiais Lietuvos vartais į Europ ą. Lazdij ų rajonas užima 130939 ha teritorij ą. Tik 46768 ha jos yra dirbama žem ė. 42976 hektaruose ošia miškai, kurie pastaraisiais metais tapo nemažos dalies rajono gyventoj ų pragyvenimo šaltiniu. Jie vasaros metu gerai uždirba rinkdami uogas bei grybus. Ple čiasi ir medienos apdirbimo įmon ės. Rajone – daugiau nei pusantro šimto ežer ų, kurie tyvuliuoja 10738 ha plote. Didžiausi j ų – Dusia (2337 ha), Metelys (1299 ha), Seirijis (503 ha). Rajono pakraš čiu teka didžiausia Lietuvos up ė – Nemunas, pietiniu rajono pakraš čiu – Baltoji An čia ir Seira. Rajonas turtingas kraštovaizdžiais. Dal į teritorijos užima Veisiej ų bei Meteli ų regioniniai parkai, pastaruoju metu tap ę turist ų traukos objektais. 2001 m. visuotinio gyventoj ų surašymo duomenimis, rajone buvo 27,1 t ūkst. gyventoj ų. Absoliuti gyventoj ų dauguma – lietuviai. Kaimuose dar gyva ir buitin ėje kalboje pla čiai vartojama dz ūkų tarm ė. Gyventoj ų skai čius yra link ęs maž ėti. Rajono savivaldyb ės centre – Lazdijuose – šiuo 20 metu gyvena 5,6 t ūkst. gyventoj ų, Veisiejuose – 2,5 t ūkst. gyventoj ų. Didesn ės rajono gyvenviet ės – Seirijai, Krosna, Kap čiamiestis, Šventežeris, Rudamina, Krikštonys, Šeštokai nuo seno žmoni ų kalboje vadinamos miesteliais ir turi šimtme čiais skai čiuojam ą istorin ę praeit į. Gyventoj ų maž ėjim ą rajone lemia didelis nedarbo lygis. Nederlingose žem ėse ilgus metus vert ęsi vien žemdirbyste, rajono žmon ės bando ieškoti rentabilesnio verslo. Nors šiuo metu rajone savo ūkius yra užregistrav ę beveik pusantro t ūkstan čio ūkinink ų, ta čiau dauguma j ų dirba tik po 3 – 10 hektar ų žem ės. Lazdij ų rajone n ėra gausu nauding ųjų iškasen ų. Svarbiausios naudingosios iškasenos – tai žvyras. Šiek tiek mažiau nei žvyro rajone yra sm ėlio telkini ų. Rajono teritorijoje esantys sm ėlio telkiniai yra nenaudojami. Lazdij ų rajone taip aptinkami ir durpi ų telkiniai, ta čiau jie nenaudojami. Aptinkamas vienintelis rajone sapropelio telkinys, ta čiau jis taip pat neeksploatuojamas. Saugom ų teritorij ų plotai Lazdij ų rajone sudaro 18,5 proc., o Lietuvoje – 15,3 proc. Lazdij ų rajono vertingi kraštovaizdžiai, kult ūros paveldo ir gamtos vertyb ės saugomos dviejuose valstybiniuose regioniniuose parkuose – Meteli ų ir Veisiej ų. Rajone yra nedidel ė dalis Dz ūkijos nacionalinio parko (Lazdij ų, Alytaus ir Var ėnos rajonai) bei Žuvinto biosferos rezervato (6 priedas). Lazdij ų rajono gamtinio kraštovaizdžio įvairov ė labai palanki pa čių įvairiausi ų r ūši ų augalams ir gyv ūnams. Ret ų augal ų ir gyv ūnų netrūksta pelk ėse ir prie vandens telkini ų, miškuose, daug kur išlikusiose nedidel ėse nat ūraliose pievose. Daugelis vertingiausi ų biotop ų ir kraštovaizdžio vertybi ų yra Veisiej ų ir Meteli ų regioniniuose bei Dz ūkijos nacionaliniame parkuose, daugelyje valstybini ų draustini ų. Rajone yra 14 seni ūnij ų: Lazdij ų miesto, Lazdij ų, Veisiej ų miesto, B ūdvie čio, Kap čiamies čio, Krosnos, Ku čiūnų, Norag ėli ų, Seirij ų, Šlavant ų, Šeštok ų, Šventežerio, Teiz ų, Veisiej ų (4.2 pav.). Lazdij ų rajono savivaldyb ę sudaro šios kadastro vietov ės: Avižieniai, B ūdvietis, Dumblis, Kap čiamiestis, Krikštonys, Krosna, Ku čiūnai, Kukliai, Lazdijai, Meteliai, Pertakas, Petroškai, Seirijai, Stalai, Šeštokai, Šventežeris, Teizai, Varn ėnai, Varvišk ė, Veisiejai ir Viktarinas.
21
4.2 pav. Lazdij ų rajono seni ūnijos (Šaltinis: http://www.wikipedia.lt)
4.1. Lazdij ų rajono žem ės naudojimo b ūkl ės analiz ė
Žem ės naudojim ą žem ės ūkio veiklai ar mišk ų ūkio veiklai rajone daugiausia apsprendžia jo teritorijos gamtin ės – geografin ės s ąlygos. Lazdij ų rajono teritorijos šiaurin ė dalis (Meteli ų – Šeštok ų vietov ės) įeina į Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukšt ės fizin į – geografin į rajon ą, likusi teritorija – į Piet ų Lietuvos aukštumos fizin į – geografin į rajon ą. Reljefo ir dirvožemi ų įvairov ė turi įtakos mišk ų ir žem ės ūkio naudmen ų išsid ėstymui. Tinkamiausia žem ės ūkiui yra lygesniu reljefu ir nusausintomis žem ėmis pasižymin čios Krosnos, Šeštok ų, Teiz ų ir Būdvie čio seni ūnijos. Mažiausiai našios yra kalvotos ir sm ėlingos žem ės Kap čiamies čio ir Bu čiūnų seniūnijose. Vyraujantys dirvožemiai šiaurin ėje rajono teritorijos dalyje – išplautžemiai, pietin ėje dalyje – sm ėlžemiai. Santykinai mažiausias žem ės ūkio naudmen ų procentas ir didesni mišk ų plotai yra vietov ėse su blogesn ės ūkin ės vert ės dirvožemiais. Vidutinis rajono žem ės ūkio naudmen ų našumo balas – 37,0 (Lietuvoje – 42,3). Vidutiniai našumo balai seni ūnijose: B ūdvie čio – 38,3; Kap čiamies čio – 31,1; Krosnos – 46,2; Ku čiūnų – 35,1; Lazdij ų – 37,1; Norag ėli ų – 34,4; Seirij ų – 35,3; Šeštok ų – 40,6; Šlavant ų – 35,8; Šventežerio – 34,9; Teiz ų – 38,7; Veisiej ų – 35,1. 22
Lyginant su gretimomis teritorijomis ir vidutiniais šalies rodikliais, Lazdij ų rajono teritorijoje yra santykinai mažiau žem ės ūkio naudmen ų, daugiau mišk ų ir vanden ų (4.1 lentel ė).
4.1 lentel ė. Žem ės naudmen ų sud ėtis Eil. Žem ės Lazdij ų rajone Gretimi rajonai ir savivaldyb ės Vidutiniškai Nr. naudmenos proc. Lietuvoje plotas proc. Alytaus Druskinink ų Kalvarijos proc. ha 1. Žem ės ūkio 59163 45,2 58,3 20,2 73,4 53,2 naudmenos 2. Miškai 45675 34,9 24,7 69,2 13,0 32,2 3. Medži ų ir 1119 0,8 0,7 0,6 0,1 1,1 kr ūmų želdiniai 4. Pelk ės 4628 3,5 4,2 1,4 1,8 1,9 5. Vandenys 10739 8,2 5,3 2,4 2,1 4,0 6. Keliai ir 6119 4,7 4,4 4,4 5,2 4,8 užstatytos teritorijos 7. Kitos žem ės 3469 2,7 2,4 1,8 4,4 2,8 naudmenos Iš viso 130939 100 100 100 100 100
Remiantis lentel ės duomenimis, galima teigti, kad Lazdij ų rajone didžiausi ą dal į užima žem ės ūkio naudmenos, o mažiausiai – kitos žem ės naudmenos. Ariamoji žem ė, sodai, pievos ir nat ūralios ganyklos sudaro žem ės ūkio naudmenas. Pateikiami duomenys apie žem ės ūkio naudmen ų plotus Lazdij ų rajone 2008 m. sausio 1 d. (4.3 pav.).
25,94 %
72,62 % 1,44 %
ariamoji žem ė Sodai Pievos ir nat ūralios ganyklos
4.3 pav. Žem ės ūkio naudmen ų pasiskirstymas Lazdij ų rajone 2008 m. sausio 1 d. (Šaltinis: Lazdij ų rajono žem ėtvarkos skyriaus duomenys, 2008)
23
Iš paveikslo matyti, kad didžiausi ą dal į Lazdij ų rajone užima ariamoji žem ė (42967 ha), mažiausi ą – sodai (851 ha). Pievos ir nat ūralios ganyklos sudaro 25,44 proc. bendro žem ės ūkio naudmen ų ploto. Nustatytas Lazdij ų rajono žem ės fondo pasiskirstymas pagal pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į proc. 2008 m. sausio 1 d. b ūklei (4.4 pav.).
0,18% 5,42% 6,75%
56,88% 30,77%
Žem ės ūkio paskirties žem ė Mišk ų ūkio paskirties žem ė Vandens ūkio paskirties žem ė konservacin ės paskirties žem ė Kitos paskirties žem ė
4.4 pav. Lazdij ų rajono žem ės fondo kategorijos 2008 m. sausio 1 d. procentais (Šaltinis: Lazdijų rajono žem ėtvarkos skyriaus duomenys, 2008)
Iš 4.4 paveikslo matyti, kad daugiausiai Lazdij ų rajone yra žem ės ūkio paskirties žem ės (56,88 proc), o mažiausiai – konservacin ės paskirties žem ės (6,75 proc.). Šios proporcijos tarp atskir ų žem ės kategorij ų palaipsniui kinta: maž ėja žem ės ūkio paskirties žem ė, did ėja mišk ų ūkio ir kitos paskirties žem ė (4.2 lentel ė).
4.2 lentel ė. Žem ės plot ų tarpusavio proporcij ų dinamika proc. Pagrindin ė Metai Poky čiai Prognoz ė Poky čiai tikslin ė žem ės per 5 m 2017 m per 10 m 2002 01 01 2007 01 01 naudojimo paskirtis Žem ės ūkio 57,2 56,9 -0,3 55,0 -2,1 Mišk ų ūkio 30,0 30,8 +0,8 32,0 +1,2 Vandens ūkio 6,8 6,7 -0,1 6,8 +0,1 Konservacin ė 0,1 0,2 +0,1 0,2 - Kita žem ė 5,9* 5,4* -0,5* 6,0 +0,6 Iš viso 100 100 x 100 x * Pastaba: poky čiai gauti d ėl žem ės apskaitos netikslum ų.
Bendrojo plano sprendini ų įgyvendinimo laikotarpiu Lazdij ų rajone numatomi žem ės plotai: žem ės ūkio paskirties žem ės – 72 t ūkst. ha, mišk ų ūkio paskirties žem ės – apie 42 t ūkst. ha, vandens ūkio paskirties žem ės – 8,9 t ūkst. ha, konservacin ės paskirties žem ės – apie 0,3 tūkst. ha ir kitos paskirties žem ės – 7,7 t ūkst. ha. 24
Mišk ų ūkio paskirties žem ės did ėjimas numatytas d ėl miško įveisimo, gavus leidim ą, arba apleist ų žem ės ūkio naudmen ų ir kit ų naudmen ų savaiminio apaugimo mišku. Kitos paskirties žem ės plot ų did ėjimas numatytas d ėl miest ų bei perspektyvi ų vietin ės reikšm ės centr ų ( c ir d kategorij ų gyvenam ųjų vietovi ų) pl ėtros, ūkin ės-komercin ės paskirties pastat ų statybos, nauding ųjų iškasen ų telkini ų eksploatavimo, vietin ės reikšm ės keli ų tinklo sutvarkymo, juos išjungiant iš žem ės ūkio ar mišk ų ūkio paskirties žem ės. Pagal žem ės naudojimo b ūdą žem ės ūkio paskirties žem ės skirstoma į keturias grupes: 1. Sodinink ų bendrij ų žem ė (m ėgėjišk ų sod ų žemės sklypai ir sodinink ų bendrij ų bendrojo naudojimo žem ė). 2007 m. sausio 1d. Lazdij ų rajone ši žem ė už ėmė 46 ha. Iš 371 m ėgėjišk ų sod ų sklypo priva čion nuosavyb ėn buvo įteisinti 367 sklypai. 2. Specializuot ų ūki ų žem ė (specializuot ų sodininkyst ės, g ėlininkyst ės, šiltnami ų ir kit ų specializuot ų ūki ų žem ė). Tai žem ės sklypai, kuriuos naudoja ūkiai, specializuoti tam tikros r ūšies augalininkyst ės ar gyvulininkyst ės produkcijos gamybai, iš j ų ne mažiau kaip 50 proc. visos gaminamos prekin ės produkcijos sudaro specializacijos krypties produkcija. Lazdij ų rajone šiam naudojimo b ūdui gali b ūti priskirti daržovi ų ir kiauli ų auginimui specializuoti ūkiai. 3. Rekreacinio naudojimo žem ės sklypai. Tai – žem ės ūkio paskirties žem ės sklypai, naudojami kaimo turizmo paslaugoms teikti ir rekreacijos (turizmo) statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Lazdij ų rajono teritorijoje šis žem ės naudojimo b ūdas gali b ūti nustatytas kaimo turizmo sodyb ų žem ės sklypams, j ų savinink ų pageidavimu, tuo suteikiant šiai žemei atitinkam ą naudojimo reglament ą, numatyt ą Turizmo įstatyme (statini ų projektavim ą ir statyb ą be detaliojo plano ir kt.). 4. Kita žem ės ūkio paskirties žem ė. Tai žem ė, kurioje galima žem ės ūkio veikla: žem ės ūkio, maisto produkt ų gamyba ir apdorojimas, savo pagamint ų ir apdorot ų žem ės ūkio, maisto produkt ų perdirbimas ir ši ų produkt ų realizavimas, taip pat paslaug ų žem ės ūkiui teikimas ir geros agrarin ės bei aplinkosaugin ės žem ės b ūkl ės išlaikymas. Šioje žem ėje galima tik ūkinink ų ūki ų sodyb ų bei žem ės ūkio veiklai reikaling ų ūkini ų pastat ų statyba ar rekonstrukcija. Dauguma šios žem ės naudotoj ų sudaro ūkininkai. Pagal 2005 – 2007 met ų duomenis iš apie 38 t ūkst. ha deklaruot ų žem ės ūkio naudmen ų Lazdij ų rajone 22,3 t ūkst. ha (58,7 proc.) deklaravo ūkininkai, 0,3 tūkst. ha (0,8 proc.) - 3 juridiniai asmenys, vykdantys žem ės ūkio veikl ą, ir 15,4 t ūkst. ha (40,5 proc.) – kiti žem ės ūkio veiklos subjektai. 2009 m. sausio 1d. rajone buvo 2318 ūkinink ų, įregistravusi ų savo ūkius Ūkinink ų ūki ų registre. Vidutinis vienam ūkiui tenkan čių deklaruot ų žem ės ūkio naudmen ų plotas – 11,2 ha, iš j ų 5,7 ha nuosavoje žem ėje (vidutiniai šalies rodikliai – atitinkamai 18,5 ha ir 7,0 ha). Kitus žem ės ūkio veiklos subjektus daugiausia sudaro asmeninio ūkio žem ės naudotojai bei smulk ūs žem ės savininkai. 25
Vidutinis vieno asmens deklaruot ų žem ės ūkio naudmen ų plotas 2006 m. – 7,4 ha. Asmeninio ūkio žem ę iki 1992 met ų gav ę naudotojai (6,4 t ūkst. asmen ų, naudojusi ų 14,3 t ūkst. ha žem ės), tap ę priva čios žem ės savininkais, įsteig ė ūkinink ų ūkius arba užsiima žem ės ūkio veikla ne įregistrav ę ūkininko ūkio, dalis j ų žem ę perleido kitiems asmenims. Valstybin ę žem ę 2009 m. sausio 1 d. Lazdij ų rajone naudojo 411 asmeninio ūkio žem ės naudotoj ų. Mišk ų ūki ų paskirties žemei priskiriami mišku apaug ę plotai, neapaug ę mišku plotai (kirtaviet ės, žuv ę medynai, miško aikštel ės ir kt.), žem ė, kuri ą užima miško keliai, kvartal ų, technologin ės ir priešgaisrin ės linijos, medienos sand ėliai ir kiti plotai, žem ė, kurioje pagal teritorij ų planavimo dokumentus numatyta įveisti mišk ą, taip pat miško valdose įsiterpusios kitos žem ės naudmenos, tarp j ų atskirais žem ės sklypais nesuformuotos žem ės ūkio naudmenos. Rezervat ų teritorijose esantys (I grup ės) miškai priskiriami ne mišk ų ūkio paskir čiai, o konservacinei paskir čiai. Pagal žem ės naudojimo b ūdą mišk ų ūkio paskirties žem ė skirstoma į grupes: 1. Ekosistem ų apsaugos mišk ų sklypai. Jiems priskiriami mišk ų ūkio paskirties žem ės plotai, kuriuose auga miškai, priskirti IIA mišk ų grupei (specialios paskirties miškai: ekosistem ų apsaugos miškai). Vyriausyb ės 2002m. spalio 21d. nutarimu Nr.1651 ekosistem ų apsaugos miškams priskirta 4996 ha Lazdij ų rajone esan čių mišk ų, kurie dar skirstomi į draustini ų miškus, saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų, buveini ų ir gamtos ištekli ų sklyp ų miškus ir priešerozinius miškus. 2. Rekreacini ų mišk ų sklypai. Jiems priskiriami mišk ų ūkio paskirties žem ės plotai, kuriuose auga miškai, priskirti IIB mišk ų grupei (specialios paskirties miškai: rekreaciniai miškai).Vyriausyb ės nutarimu rekreaciniams miškams priskirta 1403 ha Lazdij ų rajono mišk ų, kurie dar skirstomi į miško park ų miškus, miest ų miškus ha ir rekreacinius miško sklypus. 3. Apsaugini ų mišk ų sklypai. Jiems priskiriami mišk ų ūkio paskirties žem ės plotai, kuriuose auga miškai, priskirti III mišk ų grupei (apsauginiai miškai). Vyriausyb ės nutarimu apsauginiams miškams priskirta 9393 ha Lazdij ų rajono mišk ų, kuriuos sudaro draustini ų miškai, valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai, keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės miškai, lauk ų apsauginiai miškai, miško s ėkliniai medynai ir vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai. 4. Ūkini ų mišk ų sklypai. Jiems priskiriami kita mišk ų ūkio paskirties žem ė, kurioje auga miškai, priskirti IV mišk ų grupei ( ūkiniai miškai). Lazdij ų rajone IV mišk ų grupei priskirta 26973 ha, arba 59,1 proc. vis ų mišk ų. Iš 40284 ha mišk ų ūkio paskirties žem ės Lazdij ų rajone 2007 m. sausio 1 d. privati žem ė sudar ė 15181 ha, valstybin ė žem ė – 25103 ha, iš jos priskirta valstybin ės reikšm ės miškams (neprivatizuotinai žemei) – 17,0 t ūkst. ha. Per 2002 – 2006 m. laikotarp į vidutiniškai per metus 26 privati mišk ų ūki ų paskirties žem ė did ėjo po 1136 ha. Iki 2009 m sausio 1 d. privatus miškas padid ėjo iki 16111 ha, o valstybinis sumaž ėjos iki 24244 ha. Vandens ūkio paskirties žemei priskiriami vandens telkiniai, sudarantys atskirus žem ės sklypus (t.y. be galim ų privatizuoti melioracijos griovi ų, maž ų upeli ų ir k ūdr ų), išskyrus pramonini ų žuvininkyst ės ūki ų naudojamus žuvininkyst ės tvenkinius, priskiriamus žem ės ūkio paskirties žemei, taip pat konservacin ės paskirties žem ėje esan čius ežerus. Lazdij ų rajono teritorijoje vandens ūkio paskirties žemei, nesant suformuot ų ir nekilnojamo turto registre įregistruot ų stambi ų priva čių ežer ų ir tvenkini ų, priskirta tik valstybinio fondo vandens telkiniai. Iš 8834 ha ši ų vandens telkini ų didžiausi ą plot ą užima ežerai; likus į plot ą sudaro up ės, tvenkiniai ir upeliai. Iš j ų Vyriausyb ės nutarimu (2005 m. kovo 3 d., Nr. 240) valstybin ės reikšm ės vidaus vandens telkiniams priskirti 52 ežerai (8287 ha) ir 2 tvenkiniai (270 ha). Didžiausi ežerai: Dusia (2334,0 ha), Metelys (1289,5 ha), Veisiejis (765,2 ha), Seirijis (503,4 ha), An čia (490,8 ha), Galstas (385,6 ha), Snaigynas (207,5 ha). Didžiausi tvenkiniai: Baltosios An čios (249,5 ha), Kap čiamies čio HE (21 ha). Pagal žem ės naudojimo b ūdą vandens ūkio paskirties žem ė skirstoma į keturias grupes: 1. Ekosistemas saugantys vandens telkiniai. Įskaitant Druskinink ų savivaldybei perduot ą teritorij ą, šiai kategorijai priskirtini 69 ežerai bendro 503 ha ploto, iš j ų didžiausi – Vilkas, Balsis, Juodas, Gervinis, Šaulys ir Skirzius. 2. Rekreaciniai vandens telkiniai. Pagal savybes ir esam ą naudojim ą šiai grupei požymius Lazdij ų rajone priskiriami ežerai dažniausiai turi papildom ą žuvininkyst ės ūkin ę funkcij ą. Ta čiau rekreacinio naudojimo b ūdas ir su tuo susij ę vandens telkinio naudojimo s ąlygos, teis ės bei prioritetai gali b ūti teisiškai įforminti tik priskyrus vandens telkin į šiems tikslams (vadovaujantis teritorij ų planavimo dokumentu) apskrities viršininko arba savivaldyb ės sprendimu. Įskaitant Druskinink ų savivaldybei perduot ą teritorij ą, šiai kategorijai priskirtini 54 ežerai bendro 8503 ha. Stambiausi rekreacijai naudojami vandens telkiniai Lazdij ų rajone, esantys Meteli ų ir Veisiej ų regionini ų park ų teritorijose: Dusia (2334 ha), Metelys (1298 ha), An čia (491 ha), Snaigynas (209 ha), Vernijis (179 ha); esantys kitose teritorijose – Veisiejis (776 ha), Seirijis (503 ha), Galstas (386 ha), Zapsys (191 ha), Galadusys (161 ha). 3. Ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai. Tai vandens telkiniai, naudojami žuvininkystei ir kitiems tikslams. Jiems priskirtina 15 ežer ų bendro 219 ha ploto. 4. Bendrojo naudojimo vandens telkiniai. Jiems priskiriami kiti vandens telkiniai, dažniausiai nedideli tvenkiniai bei nat ūral ūs ar sureguliuoti upeliai. Lazdij ų rajone konservacin ės paskirties žemei priskirta: 1. Regionini ų park ų teritorijose esantys rezervatiniai (I grup ės) miškai – 116 ha, taip pat 34 ha įsiterpusi ų vandens telkini ų ir kitos žem ės; 27
2. Saugom ų gamtos ir kult ūros paveldo objekt ų žem ė. Iš viso teisiškai įregistruota 47 objektai, j ų bendras plotas 84 ha, vyraujan čios žem ės naudmenos – miškai (29 ha), medži ų ir kr ūmų želdiniai (14 ha), vandenys bei kita nenaudojama žem ė (39 ha). Lazdij ų rajone iš bendro 7096 ha kitos paskirties žem ės ploto nam ų vald ų žem ė (priskirta gyvenamosioms teritorijoms) užima 1512 ha (21 proc.). Kitos paskirties žem ės plot ų daugiausia miestuose. Lazdij ų ir Veisiej ų miest ų bendras plotas – 588 ha, iš to ploto užstatytos teritorijos, gatv ės ir keliai užima 251 ha (43 proc.). Rajone esan čių žvyro ir sm ėlio telkini ų plotai, skirti naudoti: Mangaroto – 43,4 ha, Šlavant ų – 10,1 ha, Klapotk ės – 7,8 ha, Palazdijys II – 5,9 ha, Bagat ėliaus – 5,2 ha, Vaini ūnų – 3,6 ha. Detaliai išžvalgyt ų nauding ųjų mineralini ų iškasen ų telkini ų plotas, potencialiai galimas panaudoti eksploatacijai, yra žymiai didesnis: statybinio sm ėlio telkiniai yra apie 27 ha plote (iš jo didžiausias – Dainavos II), žvyro telkiniai – apie 320 ha plote, iš j ų didžiausi – Vaini ūnų, Mangaroto ir Šlavant ų, molio telkiniai – apie 25 ha plote. Be to, ruošiamas naudoti Paseir ės durpi ų telkinys sudaro 7 ha. Pagal 2003 met ų visuotinio žem ės ūkio surašymo duomenis pievos, ganyklos ir daugiametės žol ės Lazdij ų rajone sudar ė 51,6 proc. žem ės ūkio naudmen ų ploto arba 10 proc. daugiau, nei vidutiniškai Lietuvoje (47,5 proc.). Vidutiniškai vienam surašytam s ąlyginiam dirban čiajam žem ės ūkyje rajone teko 7,5 ha žem ės ūkio naudmen ų, o vienam ūkiui – 6,1 ha (nuo 5,0 ha Kap čiamies čio seni ūnijoje iki 8,6 ha Būdvie čio seni ūnijoje) žem ės ūkio naudmen ų. Laikom ų gyvuli ų skai čius, tenkantis 100 ha žem ės ūkio naudmen ų: 43 galvijai, iš j ų 20 karvi ų (nuo 15,3 iki 23,8); be to, - 43 kiaul ės (nuo 31,6 iki 52,4). Laikom ų gyvuli ų apr ūpinim ą pašarais užtikrina ekstensyvus žem ės naudojimo lygis. Vidutiniškai rajone gr ūdiniai augalai sudar ė tik 28,3 proc. žem ės ūkio naudmen ų, bulv ės – 4,9 proc., tuo tarpu pievos, ganyklos ir daugiamet ės žol ės – 51,6 proc., p ūdymai – 5,9 proc. Didžiausias gr ūdini ų augal ų procentas buvo Šventežerio seni ūnijoje (36,4) ir Kap čiamies čio seni ūnijoje (34,9), mažiausias – Šlavant ų seni ūnijoje (19,8) ir Seirij ų seni ūnijoje (25,3). Santykinai didžiausi piev ų, ganykl ų, daugiame čių žoli ų ir p ūdym ų plotai buvo Šlavant ų ir B ūdvie čio seni ūnijose (62,7 ir 57,3 proc.), santykinai mažiausi j ų plotai – Bu čiūnų ir Kap čiamies čio seni ūnijose (atitinkamai 37,5 ir 42,0 proc.). 2006 m. sausio 1 d. Ūkinink ų ūki ų registre yra įregistruoti 1767 Lazdij ų rajono savivaldyb ėje veikiantys ūkininko ūkiai. Vidutinis ūkininko ūkio dydis – 9,29 ha. Bendras j ų naudojamas žem ės plotas – 16411,38 ha, iš j ų žem ės ūkio naudmen ų plotas yra 12289,28 ha, miškai užima 1680,22 ha. Ūkininkams arba j ų ūki ų nariams nuosavyb ės teise priklausan čios žem ės ūkio paskirties žem ės plotas sudaro 15550,43 ha, išsinuomotos iš kit ų asmen ų priva čios žem ės ūkio paskirties žem ės plotas yra 511,18 ha, išsinuomotos iš valstyb ės žem ės ūkio paskirties žem ės plotas 28
– 349 ha. Didžiausias ūki ų skai čius – 526, kuri ų naudojamos žem ės plotas 5 - 10 ha. Vyraujanti veikla, kuria užsiima Lazdij ų rajono ūkininkai - mišrusis ūkis. Apie 95 % asmen ų savo valdom ą žem ę yra paveld ėję. Žem ę žmon ės dažniausiai dirba patys arba d ėl silpnos sveikatos j ą yra perleid ę dirbti vaikams arba giminai čiams. Yra daug atvej ų, kai d ėl žemo naudmen ų našumo balo, žem ė yra nedirbama, paliekama dirvonuoti. Dirvose, įvertintose 27 ir mažiau našumo bal ų, tradicin ės derlingumo priemon ės yra nuostolingos. Pavieniuose ūkiuose bandoma daugiau auginti netradicini ų žem ės ūkio augal ų, lengviau prisitaikan čių prie mažo našumo žem ės s ąlyg ų. Iš j ų populiaresni grikiai, kai kurios daržov ės, uogos, vaistiniai augalai. Ta čiau d ėl siauros ir nestabilios rinkos j ų išplitimas yra ribotas. Be to, netradiciniai žem ės ūkio augalai reikalauja didesn ės prieži ūros, naujesni ų technologij ų, daugiau įgūdži ų, taip pat patirties rinkos klausimais.
4.2. Žem ės ūkio gamybos analiz ė
Pastaraisiais metais ūkiai pamažu specializuojasi, pagrindin ės kryptys – pienininkyst ė ir augalininkyst ė. Populiariausios auginamos kult ūros – kvie čiai, kvietrugiai, avižos, rugiai. Lazdij ų rajono ūkininkai dažniau nei statistinis Lietuvos ūkininkas augina javus, bulves, pašarinius šakniavaisius, re čiau – rapsus, cukrinius runkelius, daugiametes žoles, ankštinius augalus. Pas ėli ų strukt ūra Lazdij ų rajono savivaldyb ėje šiek tiek skiriasi nuo šalies: vietos ūkininkai dažniau augina javus, bulves, pašarinius šakniavaisius, re čiau – rapsus, cukrinius runkelius, daugiametes žoles. Pateikiami duomenys apie pas ėli ų plotus Lazdij ų rajono savivaldyb ėje (4.5 pav.):
1996 m 2006 m
40000 39810 35000 30000 25000
20000 17836 Ha 16066 15000 10000 10678
5000 2731 1225 617 601 209 0 5 Visi pas ėliai Gr ūdiniai Cukriniai Bulv ės Lauko augalai runkeliai daržov ės (pramonei) Pas ėliai
4.5 pav. Pas ėli ų strukt ūra Lazdij ų rajono savivaldyb ėje (Šaltinis: LR Statistikos departamentas) 29
Per 1996 m – 2006 m laikotarp į Lazdij ų rajone pas ėli ų plotai vis maž ėjo. 1996 m. vis ų pas ėli ų plotas Lazdij ų rajono savivaldyb ėje siek ė 39810 ha, o 2006 m. 16066 ha (sumaž ėjo 23744 ha). Lazdij ų rajone daugiausia auginama gr ūdini ų augal ų, o mažiausiai cukrini ų runkeli ų bei lauko daržovi ų. Pagrindin ė žem ės ūkio gamybos rodikli ų maž ėjimo priežastis – tai, kad dalis rajonos teritorijos 1998 metais buvo perduota Druskinink ų savivaldybei (skirtumas tarp buvusio ir dabartinio rajono teritorijos ploto sudaro 23213 ha, skirtumas tarp žem ės ūkio naudmen ų – 7529 ha. Pateikiami duomenys apie gaut ą derli ų Lazdij ų rajone 1996m. – 2006 m. 4.6 pav.
58817 60000
50000
40000 32686 25300 30000 16496 Tonai 15129 20000 12020
10000 4127 752 0 Bulv ės Daržov ės Gr ūdiniai Cukriniai augalai runkeliai (pramonei) 1996 m 2006 m
4.6 pav. Gautas derlius Lazdij ų rajone 1996 m. ir 2006 m.
1996 metais rajone gautas didesnis bulvi ų derlius negu 2006 metais. Cukrini ų runkeli ų derlius didesnis 2006 metais.
14000 12038 11744 12000 10812 10165 10229 10000 7283 7276 7087 7367 6832 6606 8000
6000
4000
2000
0 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006
4.7 pav. Karvi ų skai čius Lazdij ų rajone 1996 – 2006 m. (Šaltinis: LR Statistikos departamentas) 30
Palyginus su 1996 m, dabar rajono ūkininkai gyvuli ų laiko mažiau: galvij ų tame tarpe ir karvi ų, skai čius sumaž ėjęs beveik per pus ę (4.7 pav.). 4.8 paveiksle pateikiami duomenys apie Lazdij ų rajone auginamas kiaules per 1996 m. – 2006 m. laikotarp į.
30000 23182 24876 25000 21907 20215 20550 18148 17942 17316 20000 18314 16755 14804 15000
10000
5000
0 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006
4.8 pav. Kiauli ų skaičius Lazdij ų rajone 1996 – 2006 m. (Šaltinis: LR Statistikos departamentas)
Pateikiami duomenys apie auginam ą avi ų ir ožk ų skai čių Lazdij ų rajone 1996 – 2006 m. 4.9 pav:
1800 1695 1622 1594 1600 1400 1200 1008 989 1000 941 846 800 669 526 497 600 534 400 200 0 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006
4.9 pav. Avi ų ir ožk ų skai čius Alytaus apskrityje ir Lazdij ų rajone 1997 – 2007 m. (Šaltinis: LR Statistikos departamentas)
Palyginus su 1996 m dabar avi ų ir ožk ų bandos Lazdij ų rajone pagaus ėjo. Pateikiami duomenys apie auginamus arklius Lazdij ų rajone 1996 – 2006 m. 4.10 pav. 31
3000 2641 2556 2530 2471 2500 2168 2077 1947 1854 1956 1974 1956 2000
1500
1000
500
0 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006
4.10 pav. Arkli ų skai čius Lazdij ų rajone 1996 – 2006 m. (Šaltinis: LR Statistikos departamentas)
Galima teigti, kad per 1996 m. – 2006 m. arkli ų Lazdij ų rajone sumaž ėjo, daugiausiai j ų buvo auginama 1998 metais. 4.11 paveiksle pateikti duomenys apie tai, kiek Lazdij ų rajone primelžta pieno per 1996 m – 2006 m.
50637 t 48601 t
1996 m 2006 m
4.11 pav. Primelžta pieno t Lazdij ų rajone 1996 – 2006 m (Šaltinis: LR Statistikos departamentas)
Primelžto pieno kiekis per 1996 m – 2006 m kito nežymiai. Lazdij ų rajone šis skai čius šiek tiek maž ėjo. Primelžiamo pieno kiekis did ėja, ta čiau prieš dešimtmet į jo buvo primelžiama daugiau. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje žem ės n ėra itin derlingos, tod ėl tolesn ė ūki ų specializacija pienininkyst ės sektoriuje yra tikslinga. 2005 m. buvo realizuota skersti 4050 tonos gyvuli ų ir paukš čių gyvuoju svoriu (4.12 pav.). 32
5000 4601 4500 3828 4050 4000 3364 3651 3500 3019 3000 2610 2500 2000 1500 1000 500 0 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Paskersta gyvuli ų ir ir paukš čių gyvuoju svoriu
4.12 pav. Realizuota skersti gyvuli ų ir paukš čių gyvuoju svoriu Lazdij ų rajono savivaldyb ėje 2000 – 2006 m. tonomis (Šaltinis: LR Statistikos departamentas)
Nors pastaraisiais metais analizuotas skai čius augo, ta čiau iki 1993 m. lygio, kai buvo realizuota 6817 tonos gyvuli ų ir paukš čių, dar gana toli. Nuo 2001 met ų šis skai čius augo, ta čiau 2006 m. v ėl pastebimas nuosm ūkis.
4.3. Žem ės reformos žem ėtvarkos darb ų analiz ė
Šiuo metu vienas pagrindini ų vykstan čios žem ės reformos uždavini ų – baigti atkurti pilie čių nuosavyb ės teises į žem ę, mišk ą ir vandens telkinius. Neatk ūrus pilie čių nuosavyb ės teisi ų į žem ę, mišk ą ir vandens telkinius, lieka neišspr ęstas žem ės naudojimas, ir tai yra didel ė kli ūtis tolesniam žem ės ūkio ir kaimo pl ėtros procesui šalyje. Ne įforminta žem ės nuosavyb ė neskatina investicij ų kaime, kurios yra b ūtinos, siekiant sukurti stipr ų ūkį, galint į konkuruoti vieningoje Europos Sąjungos rinkoje. Neužbaigus žem ės nuosavyb ės teisi ų atk ūrimo, nebus vykdoma žem ės rinka (Aleknavi čius, 2001). Nuosavyb ės teis ės į kaimo vietov ėje esan čią žem ę pilie čiams atkuriamos gr ąžinant nat ūra, išskyrus žem ę, priskirt ą valstyb ės išperkamai žemei ir jeigu pretendentas žem ės gr ąžinimo toje vietoje pageidauja, perduodant neatlygintinai nuosavyb ėn lygiavert į tur ėtajam žem ės sklyp ą, kompensuojant pinigais ar vertybiniais popieriais. Pretendentas gali pasirinkti tik tok į nuosavyb ės teis ės atk ūrimo b ūdą, kuris neprieštarauja įstatymui. Lazdij ų rajone žem ės reforma vykdoma 13 - oje seni ūnij ų, 19 - oje kadastro vietovi ų. Rajono žem ėtvarkos skyriui vadovauja A. Gerasimovien ė. Lazdij ų rajono žem ėtvarkos skyriui keliami šie reikalavimai: 33
1. Atkurti nuosavyb ės teises į žem ę, mišk ą, vandens telkinius, gr ąžinant juos nat ūra, neatlygintinai lygiaver čiais sklypais bei kompensuojant kitais kompensavimo b ūdais; 2. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti žem ės reformos žem ėtvarkos projektus; 3. Privatizuoti bei išnuomoti asmenims asmeniniam ūkiui skirt ą žem ę; 4. Tvarkyti laisvo valstybinio fondo žem ę; 5. Vykdyti valstybin ę žem ės naudojimo kontrol ę; 6. Parengti rajon ų (savivaldybi ų) teritorij ų perspektyvines žem ėtvarkos schemas; 7. Pažym ėti žem ės ūkio naudmen ų ir pas ėli ų ribas žem ėlapi ų fragmentuose. Vykdant žem ės reform ą rajone yra gauti 17780 pilie čių prašymai atkurti nuosavyb ės teis ę į 80855 ha žem ės plot ą kaimo vietov ėse. 2008 m. sausio 1 d. priimti 16475 sprendimai atkurti nuosavyb ės teises į 77635 ha žem ės plot ą, tai sudaro 97,25 proc. pageidaujamo susigr ąžinti ploto. Atkurti nuosavyb ės teises į 193 ha žem ės plotą miestuose pageidauja 260 pilie čių. Iki 2008 m. sausio 1 d. priimta 271 sprendim ų d ėl nuosavyb ės teisi ų atk ūrimo į 118 ha žem ės plot ą. Duomenys apie atkurtas nuosavyb ės teises į plot ą procentais nuo pilie čių, pateikusi ų visus dokumentus, prašymuose nurodyto ploto 2006 – 2008 m. sausio 1 d. Alytaus apskrities rajonuose pateikti 4.13 paveiksle.
100 98,55 98,01 97,88 97,68 97,6 97,25
98 96,99 96,47 96,23 96 96,18 94,04 93,80 93,43 94 93,37 92 2006 90 90,11 2007
Procentai 88 2008 86 84 82 80 Lazdij ų r. Alytaus r. Var ėnos r. Druskinink ų Alytaus sav. apskrityje
4.13 pav. Nuosavyb ės teisi ų atk ūrimas procentais 2006 – 2008 m. sausio 1 d. Alytaus apskrities rajonuose (http://www.nzt.lt )
Alytaus apskrityje l ėč iausiai nuosavyb ės teisi ų į žem ę atk ūrimas vyksta Druskinink ų savivaldyb ėje, iki 2008 m. sausio 1 d. atkurta 96,47 proc. nuosavyb ės teisi ų. 34
Daugiausiai nuosavyb ės teisi ų į žem ę atkurta Alytaus rajone. Čia nuosavyb ės teis ės į žem ę (įskaitant gr ąžint ą nat ūra ir lygiaver čiu sklypu, bei išmokant pinigines kompensacijas) atkurtos į 98,55 proc. pilie čių prašymuose nurodyto ploto. Iki 2008 m. sausio 1 dienos Lazdij ų rajone nuosavyb ės teis ės į žem ę atkurtos į 97,25 proc. pilie čių prašymuose nurodyto ploto. Palyginus 2006 – 2008 m. sausio 1 d. duomenis, pilie čių nuosavyb ės teisi ų į žem ę atk ūrimo procentas Lazdij ų rajone padid ėjo 3,82 proc. Nuosavyb ės teisi ų atk ūrimo rodikliai Lazdij ų rajone 2006 – 2008 m. sausio 1 d. pateikti 4.14 paveiksle.
90000 79058 ha 80000 68987 ha 70000 60000 50000
Ha 40000 30000 20000 10000 2127 ha 0 Žem ės plotas (ha), į Iš j ų gr ąžinant nat ūra ir Liko atkurti (ha) kur į atkurtos perduodant nuosavyb ės teis ės neatlygintinai nuosavyb ėn
4.14 pav. Duomenys apie nuosavyb ės teisi ų atk ūrim ą Lazdij ų rajone 2009 m. sausio 1 d. (Lazdij ų rajono žem ėtvarkos skyriaus duomenys, 2009)
2009 m. sausio 1 d. Lazdij ų rajone atkurtos nuosavyb ės teis ės 16657 asmenims į 79058 ha žem ės plot ą, iš j ų gr ąžinant nat ūra ir perduodant nuosavyb ėn neatlygintinai 68987 ha. Liko atkurti nuosavyb ės teises 1193 asmenims į 2127 ha žem ės plot ą. Iš j ų 479 asmenims žem ės sklypai jau suprojektuoti žem ės reformos žem ėtvarkos projektuose (907 ha). Priimant, kad rajone per metus nuosavyb ės teis ės bus atkuriamos į 1400 ha žem ės plot ą, realus terminas nuosavyb ės teisi ų atk ūrimui Lazdij ų rajone – 2010 met ų pabaiga. Dažnai kei čiami norminiai dokumentai, reglamentuojantys žem ės reform ą, iššaukia pilie čių nepasitenkinim ą. 2008 m. Lazdij ų rajone gauti 203 pilie čių prašymai, iš j ų 85 % žem ės reformos vykdymo klausimais. Pilie čių netenkina priimti sprendimai, žem ėtvarkos specialistai gauna vis daugiau pilie čių skund ų. Daugiau laiko reikia skirti j ų nagrin ėjimui, bet ne tiesioginiam darbui. Ta čiau tai s ąlygoja dažnai besikei čianti ir netobula įstatymin ė baz ė. Žem ės reformos eig ą, darb ų spart ą stabdo skiriami papildomi darbai (pilie čių konsultavimas pas ėli ų lauko įbraižymo žem ėlapiuose ir kt.). tai atsiliepia darbų kokybei ir kiekybei. Nuosavyb ės teis ės atk ūrimo darbus 35 stabdo ir tai, kad tr ūksta kompiuterin ės įrangos, interneto linij ų bei fakso aparat ų. 3 tarnybose yra senos transporto priemon ės, o likusiose dešimtyje j ų n ėra visiškai. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė skyriams delegavo daug nauj ų funkcij ų: rinkos kain ų skai čiavim ą, valstybin ę žem ės kontrol ę, dokument ų kopij ų ruošim ą kadastro tvarkytojui, leidim ų priva čios žem ės apželdinimo mišku išdavim ą ir kt., o nauj ų darbuotoj ų šiems darbams tr ūksta. Kaime gyvenan čios šeimos savo asmeniniam ūkiui (t.y. šeimos poreikiams daržov ėms, maistui, gyvuli ų pašarams) tur ėjo teis ę gauti iki 0,30 ha žem ės ūkio naudmen ų, o jeigu ši ų šeim ų nariai dirbo žem ės ūkyje ar j į aptarnaujan čiose įstaigose ir įmon ėse – iki 2-3 ha žem ės ūkio naudmen ų. Ši ą žem ę naudotojai gali įsigyti priva čion nuosavyb ėn arba nuomoti iš valstyb ės. Suteikta žem ė turi b ūti įforminta juridiškai ir paženklinta vietov ėje, parengus paženklinimo akt ą ir sklypo plan ą (Žem ėtvarka, 1999). 4.15 paveiksle pateikiami duomenys apie privatizuotą žem ę arba sudarytas valstybin ės žem ės nuomos sutartis procentais, nuo naudojamo asmeninio ūkio žem ės ploto Alytaus apskrities rajonuose.
89,84 % 100 82,19 % 72,67% 84,10% 83,08%
80
60
40 Procentai
20
0 Alytaus r. Lazdij ų r. Var ėnos r. Druskinink ų Alytaus aps. sav.
4.15 pav. Asmeninio ūkio žem ės sklyp ų privatizavimas procentais Alytaus apskrities rajonuose 2008 m. sausio 1 d. (Šaltinis: http://www.nzt.lt )
Iš pateikto paveikslo matyti, kad iš viso Alytaus apskrityje asmeninio ūkio žem ės privatizuota 83,08 proc. Asmeninio ūkio privatizavimas dar nebaigtas nei viename Alytaus apskrities rajone. Asmeninio ūkio žem ės privatizavimas spar čiausiai vyksta Lazdij ų rajone (89,84 proc.), lėč iausiai – Var ėnos rajone (72,67 proc.). Beveik vienodai asmeninio ūkio žem ės privatizavimas vyksta Alytaus rajone ir Druskinink ų savivaldyb ėje. 4.16 paveiksle pateikiami duomenys apie asmeninio ūkio žem ės naudotoj ų skai čių ir asmeninio ūkio žem ės sklyp ų plot ą Lazdij ų rajone 2006 – 2008 m. sausio 1 d. 36
16000 14448 14298 14298 14000 12000 10000 8000 6400 6360 6360 6000 4000 2000 0 2006 m 2007 m 2008 m
Asmeninio ūkio žem ės naudotoj ų skai čius Asmeninio ūkio žem ės sklyp ų plotas ha
4.16 pav. Asmeninio ūkio žem ės sklyp ų naudojimas Alytaus apskrityje bei rajonuose 2006 - 2008 m. sausio 1 d. (Šaltinis: http://www.nzt.lt )
Apibendrinant pateikt ą paveiksl ą galima teigti, kad per 2006 – 2008 metus asmeninio ūkio žem ės naudotoj ų skai čius palaipsniui maž ėjo, kadangi susigr ąžin ę arba pirk ę žem ę, jie priskiriami ūkinink ų ūki ų grupei. Asmeninio ūkio žem ės sklyp ų plotas taip pat maž ėja d ėl to, kad privatizuota žem ė pereina į privat ų ūkį, o lieka tik tie asmeninio ūkio žem ės sklypai, kurie yra neprivatizuoti. 4.17 paveiksle pateikiami duomenys apie asmeninio ūkio naudotoj ų skai čių, kurie privatizavo asmeninio ūkio žem ę.
14000 12405 13000 11942 12000 10767 11000 10000 9000 8000 7000 5183 5416 6000 4640 5000 4000 3000 2000 1000 0 2006 m 2007 m 2008 m
Privatizavo asmeninio ūkio žem ę (naudotoj ų skai čius) Žem ės plotas ha
4.17 pav. Duomenys apie asmeninio ūkio žem ės sklyp ų privatizavim ą Lazdij ų rajone 2006 - 2008 m. sausio 1 d. (Šaltinis: http://www.nzt.lt ) 37
4.17 paveikslo duomenys rodo, kad Lazdij ų rajone iki 2008 m. sausio 1 d. asmeninio ūkio žem ę privatizavo 5416 naudotoj ų J ų privatizuot ų asmeninio ūkio žem ės sklyp ų plotas – 12405 ha. Lazdij ų rajono teritorijoje, atskirose kadastro vietov ėse nustatyt ų laisvos valstybinės žem ės plot ų suvestiniai duomenys 2008 m. sausio 1 d. pateikti 4.18 paveiksle.
1600,00 1400,00
1200,00 1200,23 1065,79
1000,00 915,07 1417,34 845,50 762,16 756,84
800,00 1360,40 658,53 573,99
600,00 525,55 494,39 471,11 371,40 305,28 400,00 301,99 290,12 149,23
200,00 119,54 0,00 Avižieniai Būdvietis Dumblis 1 Kap čiamiestis Krikštonys Krosna Kukliai Ku čiūnai Pertakas Petroškai Seirijai Stalai Šeštokai Teizai Varn ėnai Varvišk ė Viktarinas Šventežeris Meteliai
4.18 pav. Lazdij ų rajono teritorijoje nustatyt ų laisvos valstybin ės žem ės plot ų suvestiniai duomenys 2009 m. sausio 1 d. hektarais (Šaltinis: Lazdij ų rajono žem ėtvarkos skyriaus duomenys, 2009)
Bendras Lazdij ų rajono teritorijoje laisvos valstybin ės žem ės plotas – 12584,46 ha. Žem ės ūkio naudmenos sudaro 6564,66 ha bendro ploto, iš j ų 4213,05 ha – ariamoji žem ė, miškai – 3069,30 ha, vandens telkiniai – 436,98 ha, kitos žem ės naudmenos – 2513,52 ha. Daugiausiai laisvos valstybin ės žem ės yra Šeštok ų kadastro vietov ėje – 1417,34 ha, Būdvie čio – 1360,40 ha. Mažiausiai laisvos valstybin ės žem ės yra Meteli ų kadastro vietov ėje – 119,54 ha, Varvišk ėje – 149,23 ha. Laisvos valstybin ės žem ės kitimui didel ę įtak ą turi geografin ė pad ėtis, žem ės išsid ėstymas pagal naudmenas, rinka ir kt. Didžiausia Lazdij ų rajono kadastro vietov ė yra Teizai. Ši kadastro vietov ė užima 10125 ha plot ą. Taip pat didel į plot ą užima Šeštokai, Viktarinas, Avižieniai. Pa čios mažiausios rajono kadastro vietov ės – Meteliai ir Varvišk ė. Šios kadastro vietov ės užima tik 3674 ha žem ės plot ą. Žem ės reformos programa sudaroma žem ės reformos vykdymo tikslams įgyvendinti. Ji apima nuosavyb ės teis ės į žem ę, mišk ą ir vandens telkinius, gr ąžinant juos nat ūra, neatlygintinai lygiaver čiais sklypais bei kompensuojant kitais kompensavimo b ūdais atk ūrim ą, žem ėtvarkos projekt ų parengim ą, tvirtinim ą ir įgyvendinim ą, asmeninio ūkio nuom ą ir privatizavim ą, laisvo valstybinio fondo žem ės tvarkym ą. Apibendrinant galima teigti, kad žem ės reforma Lazdij ų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko laipsniškai. Keit ėsi žem ės naudotojai ir žem ės naudojimo formos bei b ūdai. Nuosavyb ės teisi ų 38 atk ūrimo procesui art ėjant į pabaig ą numatoma, kad tolimesnis žem ės tvarkymas bus susij ęs su žem ės konsolidacija – žem ės sklyp ų pertvarkymu, kuomet žem ės savinink ų pageidavimu kei čiamos jų sklyp ų ribos ir vieta, siekiant sustambinti žem ės sklypus, suformuoti racionalias ūki ų žem ėnaudas ir pagerinti j ų strukt ūrą, sukurti reikiam ą infrastrukt ūrą ir įgyvendinti kitus žem ės ūkio ir kaimo pl ėtros tikslus ir uždavinius.
39
5. LAZDIJ Ų RAJONO TERITORIJOS GAMTINIO KARKASO IR URBANISTIN ĖS PL ĖTROS PERSPEKTYVOS 5.1. Gamtinio karkaso formavimas
Gamtinis karkasas – tai vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij ų tinklas, jungiantis gamtinio pob ūdžio: • Saugomas teritorijas – rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologines apsaugos zonas; • Kitas ekologiškai svarbias vanden ų, mišk ų, žem ės ūkio, kitos paskirties teritorijas. Didžioji dalis Lazdij ų (apie 80 proc.) rajono teritorijos padengta gamtinio karkaso tinklu (3 priedas). Rajono šiaurin ėje dalyje geoekologini ų takoskyr ų rib ą galima pravesti iki Galsto ežero šiaurin ės dalies, Veisiej ų regioninio parko šiauriniu pakraš čiu taip pat šiauriau Vaini ūnų kaimo. Vidinio stabilizavimo arealai rajono teritorijoje užima panašiai tok į pat į plot ą kaip ir geoekologin ės takoskyros, kurie dengia pietin ę rajono dal į. Rajono teritorij ą taip pat dengia ir migracijos koridoriai su skirtingomis kraštovaizdžio formavimo kryptimis. Pietin ėje rajono dalyje išlaikomas ir saugomas esamas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis. Šiaurin ėje rajono dalyje labiau palaikomas ir stiprinamas esamo kraštovaizdžio nat ūralumas bei gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai. Lazdij ų savivaldyb ės teritorijoje lokalizuotas gamtinis karkasas (GK) yra neatsiejama Lietuvos teritorij ą dengian čio gamtinio karkaso dalis formuojanti nat ūralaus ekologinio kompensavimo teritorij ų tinkl ą, kuris užtikrins kraštovaizdžio geoekologin ę pusiausvyr ą ir gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, sudarys prielaidas išsaugoti biologin ę įvairov ę, nat ūral ų kraštovaizd į ir gamtinius rekreacinius išteklius. Bendrai, Lazdij ų rajono teritorijoje lokalizuotas GK yra neatsiejama Lietuvos GK dalis formuojanti tiek rajono tiek bendrai Respublikos bendr ąją erdvin ę koncepcij ą. Lazdij ų rajono teritorijoje lokalizuotos GK dalys bendrai užima apie 80 proc. ploto. Jos persidengia su įvairaus apsaugos r ėžimo konservacin ėmis, mišk ų ir žem ės ūkio paskirties, o taip pat daugelyje viet ų ir su antropogeniškai aktyviomis (urbanizuotomis) teritorijomis. Pastarosios sankirtos, aplinkosauginiu poži ūriu yra problematiškiausios GK dalys. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos GK sistema skaidoma į tris dalis: A. Geoekologin ės takoskyros (geosistem ų įeig ų sritys „langai“) – teritorijos jungian čios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižymin čias vietoves: upi ų aukštupius, vandenskyras, aukštum ų ežerynus, kalvynus, pelkynus, karstini ų proces ų paveiktas ir veikiamas teritorijas, bei požemini ų vanden ų intensyvaus maitinimo plotus. Jos palaiko bendr ąją gamtinio kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą. Lazdij ų rajono teritorij ą iš šiaur ės ryt ų į vakarus kertan čios S ūduvos aukštum ų keteros (Baltijos aukštum ų dalis) (Norag ėli ų – Meteli ų – Teiz ų – Šventežerio – Miškini ų – Stal ų – Būdvie čio ribojamame plote) formuoja tarptautin ės svarbos geoekologin ę takoskyr ą. 40
Pastaroji gamtinio karkaso dalis apima 39 proc. rajono teritorijos, arba 50,5 proc. vis ų GK metafunkcini ų dali ų užimamo ploto. Iš j ų, atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo kryptis, 18 proc. teritorijoje išlaikomas ir saugomas esamas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis. 21 proc. teritorijos palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio nat ūralumas. Likusioje didžiausioje teritorijos dalyje (61 proc.) gr ąžinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai. B. Geosistem ų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos užiman čios tarpin ę pad ėtį tarp geoekologini ų takoskyr ų ir migracijos koridori ų, galin čios pakeisti šoninius migracijos srautus (šonin į nuot ėkį), taip pat reikšmingos biologin ės įvairov ės poži ūriu: želdini ų masyvai bei grup ės, nat ūralios pievos, pelk ės, bei kiti vertingi stambi ųjų geosistem ų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiam ą ekologin ę įtak ą gamtin ėms sistemoms. Lazdij ų rajono pietin ėje ir centrin ėje (Kailini ų – Dumbliausk ų – Bertaši ūnų – Valan čiųjų – Nork ūnų – Paliepio, Sirgušk ės, Pertako, Stal ų, Kauknorio, Sapiegiški ų – Paveisiej ų – Čivoni ų – Bebr ų gyvenvietes supan čių aplinkini ų mišk ų plotuose) dalyje lokalizuoti regionin ės reikšm ės vidinio stabilizavimo arealai. Greta j ų rytin ėje rajono dalyje šliejasi mikroregionin ės reikšm ės arealai (Beržini ų – Čivoni ų - Bestraigišk ės gyvenvie čių apimamamuose plotuose). Į šiaur ę nuo Lazdij ų (Gembašilio – Krosn ėnų - Gurcišk ės gyvenvie čių apimamuose plotuose) lik ę mikroregionin ės reikšm ės vidinio stabilizavimo arealai, kurie bendrai su visai išvardintais apima 30 proc. rajono teritorijos, arba 38,4 proc. viso gamtinio karkaso užimamo ploto, ir formuoja trij ų skirting ų tvarkymo kryp čių arealus. Pirmieji užima didžiausi ą (87 proc.) ir ekologiniu poži ūriu patvariausi ą vidinio stabilizavimo areal ų dal į. Jie reikalauja minimali ų tvarkymo priemoni ų, t.y. nat ūralaus kraštovaizdžio pob ūdžio saugojimo ir išlaikymo. Kitos kraštovaizdžio formavimo krypties arealai, kuriems b ūtinas esamo kraštovaizdžio nat ūralumo palaikymas ir stiprinimas, užima 11 proc. viso vidinio stabilizavimo areal ų ploto. Likusiems, geoekologiniu poži ūriu nestabiliausiems arealams, kurie sudaro 2 proc. vidinio stabilizavimo areal ų ploto, b ūtinas esamo kraštovaizdžio nat ūralumo palaikymas ir stiprinimas. C. Migraciniai koridoriai – sl ėniai, raguvynai bei dubakloniai kuriais vyksta intensyvi medžiag ų, energijos ir gamtin ės informacijos sraut ų apykaita ir augal ų bei gyv ūnų r ūši ų migracija. Lazdij ų rajono teritorijos rytiniu pakraš čiu tekan čio Nemuno vidurupio sl ėnio atkarpos (Žilvi čių – Bucinišk ės ir Varvišk ės – Šventijansko atkarpose) formuoja vienintel į rajono teritorijoje nacionalin ės reikšm ės migracijos koridori ų, kuris kartu su mikroregionin ės reikšm ės migracijos koridoriais, kurie Lazdij ų rajono teritorijoje daugeliu atvej ų atkartoja dubaklonin ės kilm ės išt ęstus ežer ų duburius (Veisiej ų, An čios, Snaigyno, Trikojo, Ilgio, Dumblelio, Galsto, Zapsio ir kt. ežer ų.) ir retesniais atvejais nedideli ų upi ų sl ėnius (Kirsnos, Stumbrin ės, Kiauly čios, B. An čios, J. An čios, Zaps ės, Seiros ir kt. smulkesni ų vandent ėkmi ų sl ėniai), kurie apima 9 proc. rajono, arba 11,5 proc. viso gamtinio karkaso užimam ų teritorij ų. Iš j ų 41 proc. teritorij ų taikytinos minimalios tvarkymo priemon ės – t.y. esamo nat ūralaus kraštovaizdžio pob ūdžio išlaikymas ir saugojimas. 10 proc. 41 teritorijos b ūtinas esamo kraštovaizdžio nat ūralumo palaikymas ir stiprinimas. Likusiems 49 proc., teritorijos priskirtina tre čiai kraštovaizdžio tvarkymo kryp čiai, pagal kuri ą b ūtinas nat ūralum ą atstatan čių kraštovaizdžio element ų gr ąžinimas ir gausinimas. Lazdij ų rajono teritorijoje nustatyti šie kraštovaizdžio apsaugos, formavimo bei ūkinio naudojimo pob ūdį nusakantys gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo tipai:
1 tipas – išlaikomas ir saugomas esamas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis (A 1; B 1: C 1 );
2 tipas – palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas (A 2; B 2: C 2);
3 tipas – gr ąžinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai (A 3; B 3:
C3). Rekomenduojamas teritorij ų naudojimas ir tvarkymas: 1. Patikimo geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos arba pirmasis kraštovaizdžio formavimo tipas (A 3; B 3: C 3) taikomas ištisiniais miško masyvais apaugusiose gamtinio karkaso teritorijose, išsaugojusiose nat ūral ų kraštovaizdžio pob ūdį bei ekologinio kompensavimo potencial ą. Šios teritorijos – tai šalies gamtinio karkaso „aukso fondas“, kurios perspektyva susijusi su racionalaus subalansuoto mišk ų ūkio tvarkymu, mišk ų regeneracinio potencialo išsaugojimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto režimo užtikrinimu šiose zonose įsteigtoms ypa č saugomoms teritorijoms. Teritorij ų ūkinio naudojimo pob ūdis: pagrindin ė ši ų teritorij ų naudojimo kryptis yra tausojantis mišk ų ūkis. Taip pat veikla susijusi su racionaliu šalutini ų miško ištekli ų panaudojimu. Poilsinis turizmas rekreaciniu poži ūriu atraktyviose vietose, bei medžiokl ė, derinant naudojimo pob ūdį su konkre čių teritorij ų ar j ų dali ų naudojimo reglamentu. Mišku neapaugusiose teritorijos dalyse, ekologinio - tausojan čio žem ės dirbimo sistemos diegimas. Smulkiasklyp ė daržininkyst ė, sodininkyst ė, bei kiti alternatyv ūs verslai b ūdingi Dz ūkijos etnografiniam regionui. 2. Riboto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos arba antrasis kraštovaizdžio formavimo tipas (A 2; B 2: C 2) lokalizuotas mišrios žem ės naudmen ų mozaikos teritorijose, kuriose kaitaliojasi mišk ų ir žem ės ūkio naudmenos, taip pat smarkiai pakeistos arba pažeistos gamtin ės strukt ūros miškuose. Ši ų teritorij ų tvarkymas yra kur kas sud ėtingesnis, nes reikalingas tiek esam ų funkcij ų suderinimas, tiek atkuriamosios priemon ės gamtin ės strukt ūros galioms stiprinti (teritorij ų apmiškinimas). Teritorij ų ūkinio naudojimo pob ūdis: svarbiausia ši ų teritorij ų naudojimo kryptis yra vidutinio stambumo ir smulkus ūkis su ganyklin ės žemdirbyst ės (pieno ūkiai ir galvij ų auginimas), daržininkyst ės, sodininkyst ės specializacijomis. Esami ūkiai palaipsniui tur ėtų b ūti orientuojami į ekologinius ar pereinamojo tipo (tvaraus ūkininkavimo) ūkius. Dalis dirbam ų žemi ų laipsniškai ver čiamos į pievas ir ganyklas. Didinama stambi ų dirbam ų lauk ų masyv ų s ąskaida įveisiant apsaugines želdini ų grupes bei juostas, formuojant dirbtines pelkes (biogenini ų medžiag ų kaupimo 42 baseinus). Galimas miškingumo didinimas mažiau našių, taip pat didelio dr ėgnumo (su silpnai funkcionuojan čia ar nefunkcionuojan čia sausinimo sistema) žemi ų s ąskaita, apželdinant ir savaimin ės renat ūralizacijos keliu, jei tai pagerint ų ekologines ir estetines kraštovaizdžio savybes. 3. Silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos arba tre čiasis kraštovaizdžio formavimo tipas (A 1; B 1: C 1) taikytinas žmogaus veiklos, pirmiausia agrarin ėse, žymiai pakeistose gamtinio karkaso teritorijose. Šios zonos susiformavo d ėl netolygaus žem ės naudojimo, pažeidžiant ekologin ę pusiausvyr ą, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavim ų. Tai intensyvaus ūkininkavimo rezultatas, ypa č skaudžiai paliet ęs dal į geoekologini ų takoskyr ų bei daugumos migracijos koridori ų užimamas teritorijas. Šiose zonose kraštovaizdžio formavimas susij ęs su nat ūralios gamtin ės aplinkos atk ūrimu ir nauju ekologizuoto poži ūrio taikymu naudojim ą teritorij ų. Teritorij ų ūkinio naudojimo pob ūdis: b ūtinas orientavimasis ir laipsniškas per ėjimas prie vidutinio stambumo tvaraus ūkio su pašar ų gamybos, gyvulininkyst ės, augalininkyst ė bei sodininkyst ės specializacijomis. Skatintinas ekologini ų ūki ų k ūrimas. Šiose teritorijose b ūtinas žem ėnaudos s ąskaidos didinimas įveisiant įvairaus dydžio želdini ų juostas bei grupes ar masyvus, taip pat dirbtini ų pelki ų ir vandens telkini ų formavimas. B ūtų tikslingas teritorijos miškingumo didinimas dirbtinai apželdant ir savaimin ės renat ūralizacijos keliu, naudojam ų mažai naši ų ir nenaudojam ų žemi ų s ąskaita, jei tai pagerint ų ekologines ir nepakenkt ų estetin ėms kraštovaizdžio savyb ėms. Šiai zonai b ūtini didžiausi žem ėnaudos strukt ūros pakeitimai ir žem ės dirbimo sistemos perorientavimo mastai. 5.2. Gyvenvie čių pl ėtra
Aktyvios pl ėtros alternatyvoje kuriama hierarchin ė gyvenam ųjų vietovi ų sistema, stiprinanti vietinius centrus. Vietiniuose centruose turi b ūti sutvarkyta inžinerin ė – technin ė infrastrukt ūra. Dabartiniu laikotarpiu, nedid ėjant miest ų gyventoj ų skai čiui, urbanizuot ų teritorij ų pl ėtra vyks ne dėl kiekybini ų gyventoj ų skai čiaus poky čiu, o, daugiausia, d ėl prognozuojamo gyvenimo kokyb ės ger ėjimo, o atskirais atvejais ir d ėl ūkin ės gamybin ės veiklos pl ėtros poreiki ų. Priklausomai nuo miest ų dydžio, j ų ūkin ės veiklos pob ūdžio, gamtin ės situacijos miest ų viduje bei gretimose teritorijose ir turim ų teritorini ų rezerv ų miest ų pl ėtra vyks skirtingai. Lazdij ų rajono savivaldyb ės gyvenam ųjų vietovi ų sistem ą sudaro 2 miestai: Lazdijai ir Veisiejai, 6 miesteliai: Kap čiamiestis, Krosna, Rudamina, Seirijai, Šeštokai ir Šventežeris, bei apie 350 kaim ų. 2007 m. pradžioje Lazdijuose gyveno 4862, Veisiejuose – 1637 gyventojai. Kitos didesn ės gyvenviet ės: Seirijai – 949 gyventojai; Šeštokai – 721 gyventojas; Kap čiamiestis – 593 gyventojai; Krosna – 400 gyventoj ų. Gyventoj ų tankis Lazdij ų rajono seni ūnijose pateiktas 5.1 paveiksle. 43
6000 5140 5000
4000 2989 3040 3000 2718 tankis gyv./km
ų 2000 1639 1673 2000 1385 1300 1100 1295 1148 907 830 1000 Gyventoj 0
io io ų ų o i ų ų ų ų ų j ų o č č n dij ėl iz ie est e iū z iest g is vi č a Seirij Te d rosnos u L m Ve mi ū K K j ų Šeštok Šlavant entežerio j ų B čiamies Nora ie zdi Šv s ap a ei K L V pav. Gyventoj ų tankis Lazdij ų rajono seni ūnijose (Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Lazdij%C5%B3_rajono_savivaldyb%C4%97)
Lazdij ų rajone vidutinis gyventoj ų tankis 2007 m. buvo 19,3 gyv./ km², Lietuvoje – 51,8 gyv./ km², arba 2,68 karto didesnis. 2000 m. vidutinis gyventoj ų tankis Lazdij ų rajono savivaldyb ėje siek ė 20,8 gyv./ km², ta čiau nuo tada stebimas nedidelis rodiklio maž ėjimas, kuris sietinas su gyventoj ų skai čiaus maž ėjimu. Stambi ų ir augan čių (perspektyvi ų) gyvenvie čių išsid ėstymas Lazdij ų rajone pateiktas 1 priede. 5.2 paveiksle pateikiama Lazdij ų rajono gyventoj ų amžiaus grup ės.
18 % 26,4 %
55,6 %
0 -15 met ų Darbingo amžiaus Pensijinio amžiaus
5.2 pav. Gyventoj ų amžiaus grup ės (Šaltinis: LR Statistikos departamentas)
Lazdij ų rajono savivaldyb ė priskiriama prie „seniausi ų“ Lietuvos savivaldybi ų, kur 60 met ų ir vyresnio amžiaus gyventojai, palyginti su bendru ši ų savivaldybi ų gyventoj ų skai čiumi, sudaro 27 44
– 30 procent ų. Vertinant ekonominiu bei socialiniu aspektu, tokia demografin ė strukt ūra n ėra palanki: verslo pl ėtr ą gali stabdyti kvalifikuot ų darbuotoj ų tr ūkumas, taip pat didesn ė našta tenka senatv ės pensijas ar socialines išmokas mokan čioms įstaigoms. Pastaraisiais metais nat ūralus gyventoj ų prieaugis įgauna vis didesn ę neigiam ą tendencij ą, tai leidžia prognozuoti, kad gyventoj ų skai čius Lazdij ų rajono savivaldyb ėje nedid ės ir ateinan čiais metais. Lazdij ų rajone miestai ir gyvenamosios vietov ės bus pl ėtojamos, įvertinant Lazdij ų rajono teritorijos Bendrojo plano koncepcijoje numatyt ą kategorij ų hierarchin ę sek ą (2 priedas): a kategorija – Lazdij ų miestas. Lazdij ų miestas yra faktinis rajono centras, vykdantis ir vietinio centro funkcijas gretimoms gyvenamosioms vietov ėms. Į Lazdij ų miesto teritorij ą tikslinga įjungti ir su miestu funkciškai susijusias gyvenam ąsias vietoves, bendrai išsprendžiant inžinerinius tinklus ir kitas komunikacijas. b kategorija – Veisiejų miestas. Šio miesto teritorija konsoliduoti su artimiausiomis kitomis gyvenamosiomis vietov ėmis. b kategorijos centrai turi galimyb ę pl ėtoti pramon ę ir versl ą, taip pat pagrindines gyventoj ų kult ūrinio – buitinio aptarnavimo įstaigas bei įmones. c kategorijos centrai (iš viso 5): • Seirijai; • Kap čiamiestis; • Krosna; • Šeštokai; • Šventežeris. C kategorijos centrams priskiriami jau susiformav ę miesteliai ir kompaktiško užstatymo kaimai, turintys pakankamas aptarnavimo zonas (dažniausiai – seni ūnij ų teritorijas) ir gerus ryšius su šiose teritorijose esan čiomis gyvenamosiomis vietov ėmis. Vis ų c kategorijos centr ų teritorijas si ūloma konsoliduoti su gretimomis vietov ėmis. Bendrojo plano koncepcijos rengimo stadijoje apjungiam ų teritorij ų ribos suprantamos kaip s ąlyginės užstatyt ų ir numatyt ų užstatymui teritorij ų ribos arba centralizuot ų inžinerini ų sistem ų veiklos ribos. Centr ų teritorijos tikslinamos rengiant j ų teritorij ų bendruosius, detaliuosius ar specialiuosius planus. Vietiniai b ir c kategorij ų centrai atrinkti remiantis turimu socialiniu ekonominiu potencialu; tradicine vietovi ų reikšme, kuri ą patvirtino Lazdij ų rajono savivaldyb ės gyventoj ų apklausa; tolygia centr ų sklaida rajono teritorijoje ir priimtinu j ų pasiekiamumu aplinkini ų vietovi ų gyventojams. Papildomieji vietiniai centrai – d kategorija. 45
Jie kuriami mažesni ų kaim ų, kuri ų socialinis ekonominis potencialas yra silpnesnis, ta čiau jų sklaida d ėl patogios pad ėties teritorijoje gyventojams, atlieka žem ės ūkio aptarnavimo ir paslaug ų funkcijas, skatina centralizuot ų inžinerini ų sistem ų pl ėtr ą. Si ūlomi d kategorijos centrai (iš viso 10): Rudamina, Verstaminai, Ku čiūnai, Aštrioji Kirsna, B ūdvietis, Teizai, Meteliai, Avižieniai, Varn ėnai, Krikštonys. e kategorijos vietov ės – tvarkytini ir remtini vienkiemiai, smulk ūs kaimai, kuriuose pl ėtojami tradiciniai amatai, paslaugos, pramogos, verslas, ypatingai turizmas. Zonos, kuriose skatintinas e kategorij ų vietovi ų formavimasis kol kas n ėra nustatytos. Nekategorizuotos vietov ės – tankiai apgyvendintos vienkiemi ų ir smulki ų kaim ų teritorijos, kurios neturi pl ėtros potencialo. Ši ų vietovi ų raid ą lems žem ės rinka, gyventoj ų demografiniai procesai (nat ūralus prieaugis, sen ėjimas). Nekategorizuotoms vietov ėms priskiriami stamb ūs kaimai. Pažym ėtina tai, kad spar čiausiai gyventoj ų skai čius maž ėja smulkesn ėse nekategorizuotose gyvenviet ėse, turin čiose iki 50 gyventoj ų.
5.3. Rekreacini ų vietovi ų pl ėtra
Lazdij ų rajono teritorija gamtiniu – kult ūriniu poži ūriu yra heterogeniška, tod ėl sudaro sąlygas formuotis skirtingo potencialo rekreacin ėms teritorijoms. Rekreacini ų teritorij ų naudojimo pob ūdis, kryptys ir tvarkymas bei diferencijavimas į atskiras priklauso nuo pagrindini ų veiksni ų: • gamtin ės aplinkos ištekli ų turtingumo, • kult ūros paveldo turtingumo, • esamo rekreacin ės infrastrukt ūros išvystymo lygio, • vietos gyventoj ų ekonomini ų galimybi ų, • aplinkos sveikumo, • aplinkos ekologinio atsparumo, • socialin ės aplinkos saugumo, • rekreacinio aptarnavimo tradicij ų. Lazdij ų rajono teritorijoje išskirti penki rekreacini ų ištekli ų arealai. J ų ribas didžiausia dalimi koreguoja gamtin ės aplinkos įvairov ė ir raiškumas, bei kult ūrin ės aplinkos turtingumas. Skirtingas įvairi ų veiksni ų raiškos pob ūdis ir stiprumas teritorijoje, s ąlygoja nevienod ą rekreacini ų areal ų patrauklum ą (potencial ą). Išskirti rekreaciniai arealai atitinka dvejas pl ėtros potencialo kategorijas: didelio, vidutinio, gana mažo ir mažo potencialo rekreaciniai arealai (4 priedas), kurie atitinkamai sudaro nacionalin ės, regionin ės ir lokalios svarbos rekreacini ų sistem ų dalis: 46
1. Veisiej ų – Kap čiamies čio . Tai didelio potencialo rekreacinis arealas, aukštas perspektyvin ės pl ėtros lygmuo. Rekreacin ės infrastrukt ūros išsivystymo lygis yra vidutinis, infrastrukt ūrą reik ėtų tobulinti. Vietos gyventoj ų ekonomin ės galimyb ės vidutiniškos: jie gali kurti rekreacin ę infrastrukt ūrą esant papildan čiai galimybes išorinei paramai. Šio arealo rekreacinio aptarnavimo tradicijos yra vidutiniško raiškumo – tradicijos ir papro čiai iš dalies prarasti, ta čiau jie gali b ūti dirbtinai atkurti. Šiame areale vystytinos šios rekreacijos r ūšys: pažintin ė rekreacija, poilsis gamtoje, verslin ė rekreacija, sportin ė rekreacija, pramogin ė rekreacija. 2. Meteli ų – Teiz ų. Tai didelio potencialo rekreacinis arealas, aukštas perspektyvin ės pl ėtros lygmuo. Rekreacin ės infrastrukt ūros išsivystymo lygis yra vidutinis, infrastrukt ūrą reik ėtų tobulinti. Vietos gyventoj ų ekonomin ės galimyb ės vidutiniškos: jie gali kurti rekreacin ę infrastrukt ūrą esant papildan čiai galimybes išorinei paramai. Šio arealo rekreacinio aptarnavimo tradicijos yra vidutiniško raiškumo – tradicijos ir papro čiai iš dalies prarasti, ta čiau jie gali b ūti dirbtinai atkurti. Šiame areale vystytinos šios rekreacijos r ūšys: poilsis gamtoje, pažintin ė rekreacija, pramogin ė rekreacija ir sportin ė rekreacija. 3. Lazdij ų – Rudaminos . Tai vidutinio potencialo rekreacinis arealas, vidutinis perspektyvin ės pl ėtros lygmuo. Rekreacin ė infrastrukt ūra neišvystyta, rekreacin ės infrastrukt ūros išsivystymo lygis yra žemas. Vietos gyventoj ų ekonomin ės galimyb ės vidutiniškos: jie gali kurti rekreacin ę infrastrukt ūrą esant papildan čiai galimybes išorinei paramai. Šio arealo rekreacinio aptarnavimo tradicijos yra neraiškios – tradicijos ir papro čiai nuskurdinti arba neišryšk ėję. Šiame areale vystytinos šios rekreacijos r ūšys: poilsis gamtoje, pažintin ė rekreacija, pramogin ė rekreacija. 4. Seirij ų – Vaini ūnų. Tai vidutinio potencialo rekreacinis arealas, vidutinis perspektyvin ės pl ėtros lygmuo. Rekreacin ės infrastrukt ūros išsivystymo lygis yra vidutinis, infrastrukt ūrą reik ėtų tobulinti. Vietos gyventoj ų ekonomin ės galimyb ės vidutiniškos: jie gali kurti rekreacin ę infrastrukt ūrą esant papildan čiai galimybes išorinei paramai. Šio arealo rekreacinio aptarnavimo tradicijos yra vidutiniško raiškumo – tradicijos ir papro čiai iš dalies prarasti, ta čiau jie gali b ūti dirbtinai atkurti. Šiame areale vystytinos šios rekreacijos r ūšys: pažintin ė rekreacija, poilsis gamtoje, verslin ė rekreacija, pramogin ė rekreacija. 5. Šimanišk ės – Pertako . Tai gana mažo potencialo rekreacinis arealas, vidutinis perspektyvin ės pl ėtros lygmuo. Rekreacin ė infrastrukt ūra neišvystyta, rekreacin ės infrastrukt ūros išsivystymo lygis yra žemas. Vietos gyventoj ų ekonomin ės galimyb ės vidutiniškos: jie gali kurti rekreacin ę infrastrukt ūrą esant papildan čiai galimybes išorinei paramai. Šio arealo rekreacinio aptarnavimo tradicijos yra neraiškios – tradicijos ir papro čiai nuskurdinti arba neišryšk ėję. Šiame areale vystytinos šios rekreacijos r ūšys: pažintin ė rekreacija, poilsis gamtoje. 6. Krosnos – Šeštok ų – Būdvie čio. Tai mažo potencialo rekreacinis arealas, žemas perspektyvin ės pl ėtros lygmuo. Rekreacin ė infrastrukt ūra neišvystyta, rekreacin ės infrastrukt ūros 47 išsivystymo lygis yra žemas. Vietos gyventoj ų ekonomin ės galimyb ės vidutiniškos: jie gali kurti rekreacin ę infrastrukt ūrą esant papildan čiai galimybes išorinei paramai. Šio arealo rekreacinio aptarnavimo tradicijos yra neraiškios – tradicijos ir papro čiai nuskurdinti arba neišryšk ėję. Šiame areale vystytinos šios rekreacijos r ūšys: pažintin ė rekreacija, verslin ė rekreacija. Kiekvienas iš išvardint ų Lazdij ų rajono teritorijoje lokalizuot ų rekreacini ų areal ų yra Lietuvos Respublikos teritorijos rekreacini ų areal ų sistemos dalis. Atsižvelgiant į Lazdij ų rajono teritorijos kraštovaizdžio skirtumus ir atskir ų jo komponent ų požymi ų raiškos ypatumus išskirti vaizdingumo arealai, kurie pagal vaizdingumo laipsn į rajono teritorijoje dalomi į 5 kategorijas: labai didelis, didelis, vidutinis, mažas ir labai mažas. Išskirtus vaizdingumo arealus tikslinga naudoti identifikuojant perspektyvines teritorijas, kurios yra perspektyvin ės pažintin ės ir poilsin ės rekreacijos vystymo prasme. Lazdij ų rajono vaizdingumo arealai išskirti remiantis grupe kraštovaizdžio komponent ų požymi ų: • reljefo raiškumas; • miškingumas; • vandenuotumas (vandens telkini ų ir vandent ėkmi ų gausa ir nat ūralumas); • kraštovaizdžio strukt ūros margumas (kraštovaizdžio komponent ų s ąskaidos laipsnis ir žem ėveiksli ų įvairov ė); • urbanizuotumo laipsnis. Rekreacijos pl ėtros teritorin ėje sistemoje svarbi ą viet ą užima rekreacijos aptarnavimo centrai. Lazdij ų rajono teritorijoje rekreacijos aptarnavimo centrai skirstomi pagal reikšm ę (regionin ės ir vietin ės svarbos). Kaip regionin ės svarbos rekreacijos aptarnavimo centrai yra išskirti Veisiejai ir Meteliai. Lokali ų rekreacijos aptarnavimo centr ų grup ę sistem ą sudaro ne itin didel ė grup ė Lazdij ų rajono gyvenam ųjų vietovi ų (Lazdijai, Seirijai, Kap čiamiestis, Rudamina, Krosna, Šeštokai). Pagal perspektyvin ę rekreacijos aptarnavimo centr ų specializacij ą Lazdij ų rajono teritorijoje gyvenamosios vietov ės skirstomos į: • bendrojo turizmo – teikiamos bendrosios speciali ų papildom ų tiksl ų nekelian čias paslaugas (maitinimas, apgyvendinimas), • pažintinio turizmo – teikiamas platesnis, su vietos gamtine ir kult ūrine aplinka suderint ų paslaug ų spektras (maitinimas, apgyvendinimas, informacija apie vietos gamtine ir kult ūrine aplinka, ekskursij ų organizavimas), • poilsinio turizmo (poilsio gamtoje) – teikiamos bendrosios ir kai kurios specializuoto paslaugos (maitinimas, apgyvendinimas, poilsio ir pramog ų organizavimas, poilsiui ir pramogoms skirto inventoriaus nuoma). Lazdij ų rajono teritorijos dalyse (šiaur ės rytin ėje ir centrin ė) kur gausu rekreacini ų ištekli ų tikslinga orientuotis į poilsin ės ir pažintin ės rekreacijos vystym ą, min ėtų rekreacijos kryp čių 48 poreikiams pritaikant ir vystant esamas gyvenam ąsias vietoves. Pirmiausia b ūtina orientuotis į tas vietoves, kurios yra greta pagrindini ų, didel į rekreacin į potencial ą turin čių objekt ų (saugomos teritorijos ar j ų dalys) bei šalia tarptautini ų, nacionalinių, regionini ų ir lokali ų turistini ų tras ų (Veisiejai, Meteliai, Kap čiamiestis). Daug d ėmesio reik ėtų skirti pažintinio turizmo, kuris apima tiek gamtinį, tiek kult ūrin į Lazdij ų rajono teritorijos pažinimo aspektus, pl ėtrai ir vystymui, nes ši rekreacijos forma vaidina svarbiausi ą vaidmen į stiprinant vietos žmogaus tautin į identitet ą ir reprezentuoja rajono teritorij ą respublikiniu ir tarptautiniu mastu. Tam b ūtinas racionalus esam ų gamtini ų ir kult ūrini ų ištekli ų panaudojimas. Gamtini ų rekreacini ų ištekli ų gausa Lazdij ų rajone kuria ypa č palankias s ąlygas poilsinio turizmo (poilsio gamtoje) vystymuisi, tod ėl didel į d ėmėsi but ų tikslinga skirti esamos poilsin ės rekreacijos infrastrukt ūros gerinimui, bei j ų pl ėtrai tam leistinose ir perspektyviuose Lazdij ų rajono teritorijos dalyse. Vis ų pirma greta rajono teritorija praeinan čių sausumos ir vandens turizmo tras ų, Meteli ų ir Veisiej ų valstybiniuose parkuose, o taip pat Lazdij ų, Veisiej ų, Seirij ų, Kap čiamies čio apymies čio teritorijose. Konservaciniu atžvilgiu vertingiausi kraštovaizdžio kompleksai Lazdij ų rajone, kuriems reikalingas ypatingas d ėmesys, yra: • unikalus Veisiej ų apylinki ų ežerynas, • ypa č vaizding ų smulkiai kalvot ųjų S ūduvos morenini ų aukštum ų, apaugusi ų įvairaus pob ūdžio miškais kompleksas, • raiškiais ežeringais dubakloniai raižytas centrin ės ir pietin ės rajono dalies reljefas, • verting ų kult ūros paveldo objekt ų sankaupos arealai. 49
6. LAZDIJ Ų RAJONO TERITORIJOS ZONAVIMAS 6.1. Teritorijos zonavimas pagal žem ės naudojimo prioritetus
Pagal Lazdij ų rajono bendr ąjį plan ą buvo numatyti žem ės naudojimo prioritetai atskiroms savivaldyb ės teritorijos dalims. Žem ės naudojimo ir reglament ų br ėžinyje rajono savivaldyb ės teritorija suskirstyta pagal vyraujan čią pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į. Pagal bendr ąjį Lazdij ų rajono teritorijos zonavim ą išskirta: 1. Valstybiniai parkai. 2. Kitos saugomos teritorijos. 3. Žem ės ūkio paskirties žem ės funkcin ės zonos. 4. Mišk ų ūkio paskirties žem ė. 5. Teritorijos, numatytos naudoti rekreacijai ir kitai paskir čiai. 6. Vandens ūkio paskirties žem ė, nepriskirta valstybiniams parkams ir kitoms saugomoms teritorijoms. 7. Kitos paskirties žem ė. Bendrojo plano sprendiniai pagr įsti šiomis nuostatomis: 1. Bendrajame plane numatyta keisti žem ės plot ų pagrindin ė tikslin ė žem ės naudojimo paskirtis turi būti įrašoma išduodant planavimo s ąlygas ši ų teritorij ų speciali ųjų ir detali ųjų plan ų rengimui. 2. Bendrajame plane nenumatomi keisti žem ės plotai turi b ūti naudojami pagal teritorij ų planavimo dokumentuose nustatyt ą pagrindin ę tikslin ę žem ės naudojimo paskirt į, naudojimo b ūdą ir pob ūdį; šios s ąlygos įrašytos žem ės sklyp ų Nekilnojamojo turto kadastro duomenyse. 3. Bendrojo plano galiojimo laikotarpiu galioja nustatyta tvarka patvirtinti Lazdij ų ir Veisiej ų miest ų genplanai, kaimo gyvenvie čių išplanavimo projektai, detalieji planai – iki rajono savivaldyb ės tarybos sprendimo, patvirtinan čio ši ų planavimo dokument ų koregavim ą ar naujus planavimo dokumentus. 4. Stambi ų žem ės ūkio kompleks ų, pramon ės ir komercini ų objekt ų išd ėstymas bendrajame plane nenumatomas – tai turi spr ęsti specialieji planai. 5. Mišk ų įveisimas rajono teritorijoje sprendžiamas vadovaujantis norminiais teis ės aktais, reglamentuojan čiais miško įveisim ą ne miško žem ėje, ir Lazdij ų rajono mišk ų išd ėstymo žem ėtvarkos schema. Ta čiau bendrojo plano sprendiniai nustato mišk ų įveisimo prioritetus ir bendr ąsias s ąlygas racionaliam žem ės naudojimui ir žem ės ūkio naudmen ų apsodinimui mišku. 50
Valstybinius parkus sudaro Meteli ų ir Veisiej ų regionini ų park ų teritorijos, taip pat į Lazdij ų rajono teritorij ą įeinanti Dz ūkijos nacionalinio parko dalis. Zonos pagrindin ės funkcijos – verting ų gamtini ų kompleks ų ir objekt ų apsauga ir tausojantis naudojimas. Kitas saugomas teritorijas sudaro Žuvinto biosferos rezervatas, valstybiniai draustiniai ir kitos teritorijos, kurioms teis ės aktais suteiktas „Natura 2000“ statusas.
6.2. Žem ės ūkio paskirties žem ės naudojimo ir tvarkymo zon ų nustatymas
Lazdij ų rajono teritorijoje prioritetine žem ės naudotoj ų veikla išlieka žem ės ūkis bei mišk ų ūkis. Kitai veiklai žem ės plotus numatoma panaudoti esant poreikiui pl ėsti užstatymui reikalingus plotus, eksploatuoti nauding ąsias iškasenas, saugoti gamtos ir kult ūros paveldo kompleksus bei objektus. Šioms veiklos sritims reikaling ų žem ės plot ų tarpusavio proporcij ų dinamika 6.1 pav.
70,0 57,2 60,0 56,9 55,0 50,0 40,0 30,0 30,0 30,8 32,0 Procentai 20,0 6,8 5,9 6,0 5,4 10,0 6,7 6,8 0,2 0,2 0,0 0,1 2002 01 01 2007 01 01 Prognoz ė 2017 m.
Žem ės ūkio paskirties žem ė Mišk ų ūkio paskirties žem ė Vandens ūkio paskirties žem ė Konservacin ės paskirties žem ė Kita žem ė
6.1 pav. Žem ės plot ų tarpusavio proporcij ų dinamika
Mišk ų ūkio paskirties žem ės did ėjimas numatytas d ėl miško įveisimo, gavus leidim ą, arba dėl apleist ų žem ės ūkio naudmen ų ir kit ų naudmen ų savaiminio apaugimo mišku. Kitos paskirties žem ės did ėjimas numatomas d ėl miest ų bei perspektyvi ų vietin ės reikšm ės centr ų pl ėtros ir kt. Žem ės ūkio paskirties žem ės naudojimo ir tvarkymo zon ų bei j ų reglament ų nustatymas (5 priedas). Žem ės ūkio veiklos prioritet ą turin čios agrarin ės teritorijos Lazdij ų rajone suskirstytos į šias zonas: 1. Miest ų įtakos zona. Jai yra priskiriamos teritorijos aplink Lazdij ų miest ą ir prie Veisiej ų miesto. Šioje zonoje žem ės ūkio veikla turi b ūti pl ėtojama raginant ūkio subjektus kurti nedidelio ploto, ta čiau intensyvios gamybos ūkius, kurie tenkint ų miest ų ir miesteli ų gyventoj ų 51 poreikius. Šios zonos arealuose prioritetas yra teikiamas gyvenam ųjų vietovi ų pl ėtrai ir individualiai statybai. 2. Geros ūkin ės vert ės žemi ų zona. Į ši ą zon ą daugiausiai įeina teritorijos, esan čios Šeštok ų ir Krosnos seniūnijose. Gali b ūti skatinama mišrios gyvulininkyst ės – augalininkyst ės specializacijos ūki ų pl ėtra, taip pat – prekin ės žem ės ūkio produkcijos auginimas. 3. Vidutin ės ūkin ės vert ės žemi ų zona. Šios vietov ės yra nepalankios ūkininkauti, tod ėl pagrindine veikla laikomas tausojamasis ir ekologinis ūkininkavimas. Tikslinga pl ėsti pieno, m ėsos galvijininkyst ės ir prekin ės augalininkyst ės auginimo specializacij ą. Menkaver čius žem ės plotus rekomenduojama apsodinti mišku. 4. Mažos ir patenkinamos ūkin ės vert ės žemi ų zona. Šiai zonai priskiriama pietin ė rajono teritorijos dalis. Kadangi tai miškinga teritorija, tai apsodinti mišku rekomenduojama tik smulkius, nepatogius įdirbti žem ės sklypus, kurie neturi gero privažiavimo. Zonoje numatoma žem ės ūkio veikla, derinant auginamus pas ėlius prie dirvožemio savybi ų ir laikantis tausojamajam arba ekologiniam ūkininkavimui nustatyt ų reikalavim ų. Vyrauti tur ėtų m ėsos galvijininkyst ė ir avininkyst ė. Tikslinga auginti ir kitus prekinius augalus. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorija priskirta dviems skirtingoms agrarinio potencialo zonoms: 1. Baltijos kalvyno zona, į kuri ą įeina didesnioji Lazdij ų rajono dalis. Zona pasižymi vidutiniu teritorijos įsavinimu žem ės ūkiui, potencialiai palankiais (jautriais) vandens erozijai dirvožemiais ir vidutinio našumo žem ėmis. Galimas didesni ų plot ų apsodinimas mišku. Rekomenduojamos žem ės ūkio gamybos kryptys: pagrindin ės specializuotos šakos – žolini ų pašar ų auginimas, pienininkyst ė ir m ėsini ų galvij ų auginimas, pagalbin ės šakos – jav ų auginimas ir netradicin ė arba alternatyvi (ne žem ės ūkio) veikla. 2. Aukštaitijos ir Dz ūkijos plynaukš čių zona, į kuri ą įeina šiaurin ė Lazdij ų rajono dalis. Zona pasižymi dideliu teritorijos įsavinimu žem ės ūkio veiklai ir vidutinio našumo žem ėmis, joje esan čią ariam ąją žem ę bei nusausintas pievas ir ganyklas rekomenduojama išsaugoti ir pagerinti. Rekomenduojamos žem ės ūkio gamybos kryptys: pagrindin ės specializuotos šakos – jav ų auginimas ir pieno krypties galvijininkyst ė, pagalbin ės šakos – žolini ų pašar ų auginimas, kiauli ų auginimas ir alternatyvi (ne žem ės ūkio) veikla. Tausojantis žem ės ūkis numatomas teritorijose, kur žemdirbyst ė ribojama ši ų reikalavim ų: saugoti dirvožemius nuo vandens ir v ėjo erozijos, saugoti požeminius vandenis, saugoti paviršinius vandenis nuo užteršimo, laikytis nustatytos pas ėli ų strukt ūros ar nustatyt ų tr ąšų ir chemikal ų norm ų. Žem ės ūkio veikla, derinant auginamus pas ėlius prie dirvožemi ų savybi ų ir laikantis tausojamajam arba ekologiniam ūkininkavimui nustatyt ų reikalavim ų daugiausia rekomenduotina saugomose teritorijose ir nederlingose žem ėse (VP, ST, IV–ŽP zonose). Didžiausius plotus nuardytose kalvose 52 tur ėtų užimti daugiame čių žoli ų, piev ų ir ganykl ų plotai su laiku atnaujinamais kult ūriniais žolynais. Žem ės ūkio veiklos subjekt ų pajamas palaikys ES fond ų ir valstyb ės biudžeto mokamos tiesiogin ės išmokos už žem ės ūkio naudmenas ir pas ėlius mažiau palankiose ūkininkauti vietov ėse, o ekologin ę produkcij ą auginan čiuose ūkiuose – parama ekologini ų ūki ų k ūrimui. Mišku apsodinti tikslinga tik smulkius, nepatogius mechanizuotai įdirbti žem ės sklypus, neturin čius gero privažiavimo. Teritorijose, kuriose, numatomas intensyvus žem ės ūkis, žem ės ūkio gamybos specializavimas vyks atsižvelgiant į dirvožemių savybes, produkcijos perdirbimo įmoni ų išd ėstym ą ir ekonomines s ąlygas. II–ŽI ir III–ŽV zonose numatoma sudaryti s ąlygas pl ėtoti augalininkyst ės specializacijos arba mišrios specializacijos ūkius, kurie augint ų prekin ę augalininkyst ės produkcij ą; dalis pašarini ų gr ūdų tur ėtų b ūti panaudota kiaulininkystei vystyti. Nusausinti pelk ėtų dirvožemi ų plotai prie naudotini pašar ų gamybai, apr ūpinant ūkius, auginan čius galvijus, žaliaisiais ir stambiaisiais pašarais. Teritorijose su rekomenduojama intensyvia žem ės ūkio veikla gamyba bus efektyvi tik pasiekus atitinkamus jos paj ėgumus ir sustambinus ūki ų žem ėvaldas. Perspektyvi ų ūki ų dydžiai priklauso nuo j ų verslo planuose numatyt ų gamybos apim čių. Rekomenduojama intensyvios žem ės ūkio veiklos zonose pl ėtoti prekinę žem ės ūkio gamyba ir siekti ūkio dydžio, ne mažesnio nei numatyta žem ės ūkio ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.3D-269 patvirtintose rekomendacijose. Rekomenduojami minimal ūs racionalios žem ėvaldos plotai tam tikros specializacijos ūkiams (tradicinio ūkininkavimo mišrios augalininkyst ės-gyvulininkyst ės specializacijos ūkiuose – 40 ha žem ės ūkio naudmen ų, kiaulininkyst ės specializacijos arba vien augalininkyst ės specializacijos ūkiuose – 100 ha žem ės ūkio naudmen ų). Rekomenduojam ą žem ės naudojim ą tikslinga skatinti valstyb ės paramos priemon ėmis, jas diferencijuojant taip, kad prioritetas teikti paramą taikytinas veiklai, atitinkan čiai zonos ypatumams (jeigu to nedraudžia ES reglamentai ir direktyvos).
Žem ės ūkio paskirties žem ės naudojimo reglamentai
Pagal bendrojo plano sprendinius atskirose zonose nustatomi tokie reikalavimai statyboms ir kitokiems teritorij ų tvarkymo darbams: Geros ūkin ės vert ės žemi ų zona. Šioje zonoje gyvenam ųjų nam ų su priklausiniais statyba galima: 1) vadovaujantis patvirtintais ir galiojan čiais gyvenam ųjų vietovi ų bendraisiais išplanavimo projektais ir detaliaisiais planais; 2) kompaktiško užstatymo kaimuose, sutankinant esam ą užstatym ą, – parengus detal ųjį plan ą; 53
3) esamuose vienkiemiuose; 4) ūkinink ų sodyboms parinktose vietose – teis ės akt ų nustatytomis s ąlygomis (tik gyvenamasis namas su priklausiniais), jeigu tai neprieštarauja galiojantiems specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentams . Siekiant išvengti nepagr įsto žem ės ūkio paskirties žem ės sklyp ų skaidymo ir vanden ų teršimo, vandens telkini ų apsaugos zonose nustatomos tokios s ąlygos pastat ų statybai: 1) naujo gyvenamojo namo ar rekreacini ų pastat ų statyba galima tik buvusiose sodybose, nusta čius j ų buvimo fakt ą pagal senus žem ėlapius arba fotoplanus ir savivaldyb ės administracijos sudarytai komisijai parinkus statybos viet ą; 2) likusioje vandens telkini ų apsaugos zon ų teritorijoje pastat ų statyba galima tik esamose nam ų valdose ir esamuose kitos paskirties žem ės sklypuose. Rengiant detaliuosius planus, užstatymui galima planuoti kitos paskirties žem ės sklypus, žem ės ūkio paskirties žem ės sklypus ir III – IV grupi ų menkaver čius miškus. Esamoms sodyboms ir kitos paskirties žem ės sklypams detalieji planai rengiami tik jeigu to reikalauja teis ės aktai ir statini ų planavimo s ąlygas išduodan čios institucijos. Vidutin ės ūkin ės vert ės žemi ų zona. Šioje zonoje gyvenam ųjų nam ų su priklausiniais statyba galima:
1) vadovaujantis patvirtintais ir galiojan čiais gyvenam ųjų vietovi ų bendraisiais išplanavimo projektais ir detaliaisiais planais; 2) kompaktiško užstatymo kaimuose, sutankinant esam ą užstatym ą, – parengus detal ųjį plan ą; 3) esamuose vienkiemiuose; 4) ūkinink ų sodyboms parinktose vietose – teis ės akt ų nustatytomis s ąlygomis, jeigu tai neprieštarauja galiojantiems specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentams . Siekiant išvengti nepagr įsto žem ės ūkio paskirties žem ės sklyp ų skaidymo ir vanden ų teršimo, vandens telkini ų apsaugos zonose nustatomos tokios s ąlygos pastat ų statybai: 1) naujo gyvenamojo namo ar rekreacini ų pastat ų statyba galima tik buvusiose sodybose, nusta čius j ų buvimo fakt ą pagal senus žem ėlapius arba fotoplanus ir savivaldyb ės administracijos sudarytai komisijai parinkus statybos viet ą; 2) likusioje vandens telkini ų apsaugos zon ų teritorijoje pastat ų statyba galima tik esamose nam ų valdose ir esamuose kitos paskirties žem ės sklypuose. Žem ės ūkio gamybinius pastatus galima statyti ūkinink ų sodybose arba prie esam ų ūkini ų pastat ų, taip pat kitose vietose, suderinus tai su planavimo s ąlygas išduodan čiomis institucijomis teis ės akt ų nustatyta tvarka. 54
Mažos ir patenkinamos ūkin ės vert ės žemi ų zona. Zonos dalyje, įeinan čioje į Meteli ų regioninio parko buferin ės apsaugos zon ą, žem ės naudojimas reglamentuojamas vadovaujantis šios buferin ės apsaugos zonos specialiojo plano sprendiniais. Kitose zonos dalyse gyvenam ųjų nam ų su priklausiniais statyba galima: 1) vadovaujantis patvirtintais ir galiojan čiais gyvenam ųjų vietovi ų bendraisiais išplanavimo projektais ir detaliaisiais planais; 2) kompaktiško užstatymo kaimuose, sutankinant esam ą užstatym ą, – parengus detal ųjį plan ą; 3) esamuose vienkiemiuose; 4) ūkinink ų sodyboms parinktose vietose – teis ės akt ų nustatytomis s ąlygomis (tik gyvenamasis namas su priklausiniais), jeigu tai neprieštarauja galiojantiems specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentams . Siekiant išvengti nepagr įsto žem ės ūkio paskirties žem ės sklyp ų skaidymo ir vanden ų teršimo, vandens telkini ų apsaugos zonose nustatomos tokios s ąlygos pastat ų statybai: 3.1. naujo gyvenamojo namo ar rekreacini ų pastat ų statyba galima tik buvusiose sodybose, nusta čius j ų buvimo fakt ą pagal senus žem ėlapius arba fotoplanus ir savivaldyb ės administracijos sudarytai komisijai parinkus statybos viet ą; 3.2. likusioje vandens telkini ų apsaugos zon ų teritorijoje pastat ų statyba galima tik esamose nam ų valdose ir esamuose kitos paskirties žem ės sklypuose. Rengiant detaliuosius planus, užstatymui galima planuoti kitos paskirties žem ės sklypus, žem ės ūkio paskirties žem ės sklypus (pirmiausia – mažos ūkin ės vert ės žem ės plotus, neturin čius melioracijos įrengini ų) ir III – IV grupi ų menkaver čius miškus. Esamoms sodyboms ir kitos paskirties žem ės sklypams detalieji planai rengiami tik jeigu to reikalauja teis ės aktai ir statini ų planavimo s ąlygas išduodan čios institucijos. Žem ės ūkio gamybinius pastatus galima statyti ūkinink ų sodybose arba prie esam ų ūkini ų pastat ų, taip pat kitose vietose, suderinus tai su planavimo s ąlygas išduodan čiomis institucijomis teis ės akt ų nustatyta tvarka. Miest ų įtakos zona. Jai priskiriamos teritorijos aplink Lazdij ų miest ą (Nemaj ūnų, Kukli ų, Buktos, Bajoriški ų, Lazdij ų, Papalazdij ų, Dyviliški ų, Vieštart ų, Dumblio, Žemaitkiemio ir kiti kaimai) bei prie Veisiej ų miesto (už regioninio parko rib ų – Kalveli ų ir Kailini ų kaim ų, Radviloni ų, Šadži ūnų ir Pater ų kaim ų dalys). Šioje zonoje prioritetas teikiamas ši ų ne žem ės ūkio ir ne mišk ų ūkio paskirties pastat ų statybai, nusta čius j ų išd ėstym ą pagal specialiuosius arba detaliuosius planus: mažaaukštei gyvenam ųjų nam ų statybai (G1), pramon ės, gamybos įmoni ų ir sand ėli ų statybai (P1), komercin ės paskirties objekt ų statybai (K). Specialieji planai gyvenam ųjų nam ų statybai šioje zonoje nereikalingi, jeigu detalusis planas rengiamas žem ės sklype, esan čiame prie 55 gero kelio ir elektros linijos, arba pagal detal ųjį plan ą suformuoti žem ės sklypai ribojasi su esamos nam ų valdos žem ės sklypu. Žem ės ūkio veikla šioje zonoje turi b ūti pl ėtojama orientuojant ūkinius subjektus kurti nedidelio ploto, bet intensyvios gamybos ūkius, kurie specializuot ųsi miest ų ir miesteli ų gyventoj ų poreiki ų tenkinimui. Gyvenam ųjų nam ų statyba su priklausiniais galima: 1) vadovaujantis patvirtintais ir galiojan čiais gyvenam ųjų vietovi ų bendraisiais išplanavimo projektais bei detaliaisiais planais; 2) esamose sodybose bei kitos paskirties žem ės sklypuose, taip pat prie ši ų sodyb ų esan čiuose žem ės sklypuose, jeigu yra gatv ė (privažiavimo kelias) – parengus detal ųjį plan ą (jeigu tai neprieštarauja galiojantiems specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentams); 3) kitose vietose, kur gyvenamoji statyba numatyta pagal specialiuosius planus – parengus detal ųjį plan ą; 4) ūkinink ų sodyboms parinktose vietose – teis ės akt ų nustatytomis s ąlygomis (tik gyvenamasis namas su priklausiniais), jeigu tai neprieštarauja galiojantiems specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentams. Rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus, užstatymui galima planuoti kitos paskirties žem ės sklypus, žem ės ūkio paskirties žem ės sklypus ir III – IV grupi ų menkaver čius miškus (išskyrus draustini ų miškus). Žem ės ūkio gamybinius pastatus galima statyti ūkinink ų sodybose arba prie esam ų ūkini ų pastat ų, taip pat (parinkus j ų išd ėstym ą žem ėtvarkos projekte ar kitame specialiajame teritorij ų planavimo dokumente) – kitose vietose, suderinus tai su planavimo s ąlygas išduodan čiomis institucijomis teis ės akt ų nustatyta tvarka. Rekreacini ų vietovi ų zona. Į šias vietoves įeina vertingiausiais estetiniais ištekliais pasižymin čios teritorijos už valstybini ų park ų rib ų. Jos išsid ėsto aplink rekreacijai naudojamus ar tinkamus naudoti ežerus: Veisiej ų, Prapunto, Seirij ų, Sagavo, Gailieko, Stirtos, Naudario, Zapsio, Rimielio, Galsto ir kt. Šiose zonose galima rengti specialiuosius ir (ar) detaliuosius planus, kurie numatyt ų rekreacini ų objekt ų išd ėstymo tankum ą, žem ės ūkio veiklai naudotin ų teritorij ų, mišk ų ir nat ūrali ų žem ės naudmen ų (medži ų-kr ūmų želdini ų, pelki ų) išd ėstym ą, rekreacin ę infrastrukt ūrą, vadovaujantis kraštovaizdžio formavimo principais ir aplinkosaugos institucij ų išduotomis sąlygomis. Gali b ūti rengiami tik detalieji planai, jeigu planavimo sąlygas išduodan čios institucijos nereikalauja prieš tai ar kartu su detaliuoju planu parengti ir specialiojo plano. Rekreacin ė infrastrukt ūra ir poilsio objektai turi b ūti planuojami jau prad ėtose urbanizuoti teritorijose arba formuojant teritoriškai atskiras rekreacines sistemas, siekiant, kad poilsiautoj ų ir turist ų nakvyn ės viet ų susitelkimas atitikt ų kraštovaizdžio sukult ūrinimo ir užstatymo laipsn į. Savivaldyb ės l ėšomis inžinerin ė infrastrukt ūra įrengiama tik visuomenin ės paskirties statini ų aptarnavimui. 56
Gyvenam ųjų nam ų su priklausiniais statyba galima: 1) esamose sodybose; 2) detaliuose planuose nurodytose vietose, jei tai neprieštarauja galiojantiems specialiesiems ar detaliesiems planams; 3) ūkinink ų sodyboms (išskyrus vandens telkini ų apsaugos zonas ir kitas saugomas teritorijas) parinktose vietose – teis ės akt ų nustatytomis s ąlygomis, jeigu tai neprieštarauja galiojantiems specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentams . Siekiant išvengti nepagr įsto rekreacini ų teritorij ų urbanizavimo vandens telkini ų apsaugos zonose, nustatomos tokios s ąlygos pastat ų statybai: 1) naujus pastatus galima statyti pagal detal ųjį plan ą (pakeitus žemės naudojimo paskirt į) žem ės sklypuose, besiribojan čiuose su vandens telkiniu, tik jeigu žem ės sklypo pakrant ės riba (ribos su vandens telkiniu linija) yra ilgesn ė kaip 50 m žem ės ūkio paskirties žem ės sklypuose; 2) jeigu žem ės sklypas nesiriboja su vandens telkiniu, rekreacini ų pastat ų statyba galima tik specialiuosiuose planuose nurodytose vietose, pagal detal ųjį plan ą pakeitus žem ės naudojimo paskirt į; 3) visose rekreacin ėse teritorijose maksimalus užstatymo intensyvumas – 0,02, t. y. pastatais užimta žem ė negali sudaryti daugiau kaip 2 proc. projektuojamo žem ės sklypo ploto. Intensyviai rekreacijai planuojamuose plotuose galima planuoti statyti pastatus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtint ų Nekilnojamojo turto kadastro nuostat ų 3 priede. Tai – poilsiui skirti negyvenamosios paskirties pastatai – kempingai, poilsio namai, vasarnamiai, medžiokl ės nameliai ir kt. Iš j ų elingus galima statyti tik prie Seirijo ir Veisiejo ežer ų, kur leistina naudoti motorines transporto priemones, pagal parengtus rekreacini ų vietovi ų specialiuosius planus. Žem ės sklypuose, besiribojan čiuose su vandens telkiniais, jeigu pakrant ės riba (ribos su vandens telkiniu linija) yra ilgesn ė kaip 50 m, galima statyti pav ėsines stovyklaviet ėse ir poilsiaviet ėse, ta čiau ne didesnio kaip 25 m 2 ploto. Rengiant detaliuosius planus, užstatymui galima planuoti kitos paskirties žem ės sklypus, žem ės ūkio paskirties žem ės sklypus (pirmiausia – mažos ūkin ės vert ės žem ės plotus, neturin čius melioracijos įrengini ų) ir III – IV grupi ų menkaver čius miškus (išskyrus valstybini ų park ų ir draustini ų miškus) išsaugant rekreacin ėms funkcijoms atlikti reikalingus miškus bei kitas nat ūralias žem ės naudmenas (pelkes, nat ūralias pievas ir ganyklas, medži ų-kr ūmų želdinius). Likusi šios zonos teritorija, nesuplanuota rekreaciniams statiniams, turi b ūti naudojama žem ės ūkio arba mišk ų ūkio veiklai. Rekomenduotina ūkius specializuoti kaimo turizmui ir poilsiautoj ų aptarnavimui, užtikrinant intensyv ų žem ės naudojim ą.
57
IŠVADOS IR PASI ŪLYMAI
1. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje žemės ūkio naudmenos sudaro 45,2 proc. žem ės fondo, o tai yra 8,2 proc. mažiau nei šalies vidurkis. Be to, rajone vyrauja nenašios žem ės. 2. Rajono teritorijoje žem ės reformos darbai yra baigiami; nuosavyb ės teises į žem ę galima atkurti 2010 met ų pabaigoje. Tai sudaro galimybes rengti kitus žem ėtvarkos projektus, reikalingus bendrojo plano sprendini ų įgyvendinimui. 3. Lazdij ų rajono bendrasis planas sudaro galimyb ę miest ų ir perspektyvi ų gyvenam ųjų vietovi ų pl ėtrai, gamtos apsaugai, intensyviam naši ų žemi ų panaudojimui žem ės ūkio veiklai, mišk ų plot ų padidinimui nenašiose žem ėse, rekreacijos vystymui. 4. Gamtinis karkasas Lazdij ų rajone apima 78 proc. teritorijos ir sujungia įvairios paskirties teritorijas: gamtinius rezervatus, gamtinius bei kompleksinius draustinius, valstybinius parkus, apsaugos zonas bei saugomus gamtos ištekli ų sklypus, įvairias rekreacines, mišk ų ūkio, taip pat ribojamos agrarin ės veiklos zonas. 5. Rekreacini ų ištekli ų gausa ir įvairov ė Lazdij ų rajone, sudaro realias galimybes naudoti juos profesiniam, pažintiniam ar tiesiog rekreaciniam (poilsiniam) turizmui. 6. Lazdij ų rajone rekomenduojama gyvenamųjų vietovi ų pl ėtra: vystyti perspektyvias gyvenam ąsias vietoves (a, b ir c kategorij ų miestus ir miestelius), turin čius pakankamas aptarnavimo zonas. 7. Planuojant žem ės ūkio pl ėtr ą, rekomenduojama orientuotis į rekomenduojam ą šiai gamtinei zonai ir atskiroms agrarini ų teritorij ų zonoms ūki ų specializacij ą – mėsin ės galvijininkyst ės ir pienininkyst ės ūki ų k ūrim ą, diegiant ekologin ės ir tausojamosios žemdirbyst ės sistemas. 8. Siekiant išsaugoti žem ės ūkio naudmenas, miškus rekomenduojama įveisti daugiausia tik gamtinio karkaso teritorijoje esan čiose nenaudojamose žem ėse ir erozijos paveikt ų dirvožemi ų plotuose.
58
LITERAT ŪROS S ĄRAŠAS
1. ALEKNAVI ČIUS, P. Pirmasis reformos dešimtmetis . Iš: Žem ėtvarka ir hidrotechnika : mokslo darbai: LŽ ŪŪ , 2001, T. 4, P. 4 – 7. 2. ALEKNAVI ČIUS, P., ČAPLINSKIEN Ė, R., OPTAŽIEN Ė, J. Žem ėtvarka : mokymo priemon ė aukštesni ųjų žem ės ūkio mokykl ų studentams. Vilnius: Senoja, 1999, 279 p. 3. Alytaus apskritis. [interaktyvus]. [ži ūrėta 2009-02-18]. Prieiga per internet ą: http://www.alytus.aps.lt/ 4. Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano rengimo ir miest ų ir miesteli ų bendr ųjų plan ų rengimo taisykl ės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m gegužės 7 d įsakymu Nr. D1 – 263. Iš: Valstyb ės žinios , 2004, Nr. 130 – 3029. 5. BU ČAS, J. Kraštotvarkos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2001, p. 237 6. BURINSKIEN Ė, M. Subalansuota miest ų pl ėtra. Monografija. Vilnius, Technika, 2003, 251 p. 7. Duomenys apie nuosavyb ės teisi ų į žem ę, mišk ą, vandens telkinius atk ūrim ą ir žem ės reformos darb ų vykdymo eig ą 2006 – 2008 m. sausio 1 d. Nacionalin ė žem ės tarnyba prie ŽŪM, 2006-2008, [interaktyvus]. [ži ūrėta 2009-01-25]. Prieiga per internet ą: http://www.nzt.lt//index.cfm?fuseaction=displayHTML&attributes.file=File_482.cfm&lang param=LT 8. Gyventoj ų tankis Lazdij ų rajono seni ūnijose. [interaktyvus]. [ži ūrėta 2009-03-10]. Prieiga per internet ą: http://lt.wikipedia.org/wiki/Lazdij%C5%B3_rajono_savivaldyb%C4%97. 9. Gyvuli ų skai čius. LR Statistikos departamentas prie LRV. Vilnius, 2006. 10. Gyvuli ų skai čius. LR Statistikos departamentas prie LRV. Vilnius, 2001. 11. JAKAITIS, J. Si ūloma keisti teritorij ų planavimo sistem ą. [interaktyvus]. [ži ūrėta 2009-01- 10]. Prieiga per internet ą: http://www.architektusajunga.lt 12. JEFIMOVA, S. Kauno miesto teritorijos bendrojo plano rengimo priežastys, paskirtis ir sprendini ų parengimas. Student ų mokslo darbai, LŽ ŪU, 2004. 13. KAMINSKIEN Ė, L. Bendrieji planai uždeg ė žali ą švies ą detaliesiems planams. [interaktyvus]. [ži ūrėta 2009-01-16]. Prieiga per internet ą: http://www.utena.aps.lt 14. KIN ČIUS, L., MIKUCKIS, F., DIDŽIULIS, A. Magistrant ūros studij ų baigiamojo darbo rengimo metodika: aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos studij ų krypties magistrantams. Akademija, LŽ ŪU Leidybos centras, 2005. 15. Lazdij ų rajonas [interaktyvus]. [ži ūrėta 2008-02-22 (a)]. Prieiga per internet ą: http://lt.wikipedia.org/wik/lazdijai . 59
16. Lazdij ų rajono istorija . Lazdij ų rajono savivaldyb ė [interaktyvus]. [ži ūrėta 2008-05-23 (b)]. Prieiga per internet:http://www.lazdijai.lt/lzd/index.ptp?akcija=showRes&refid=Apie Lazdijus_&SRITIS=Lazdijai . 17. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas: esamos b ūkl ės analiz ė. [interaktyvus]. [ži ūrėta 2008-12-10 (c)]. Prieiga per internet ą: http://www.lazdijai.is.lt/lzd/resursai/bendrasis_planas/bukles_analize.pdf 18. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas: II etapas. Koncepcijos rengimo stadija. [interaktyvus]. [ži ūrėta 2009-02-23 (a)]. Prieiga per internet ą: http://www.vgtu.lt/upload/tpi/lazdiju%20rajono%20bp_koncepcija_aiskinamasis%20rastas. pdf . 19. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planas: sprendiniai. [interaktyvus]. [ži ūrėta 2009-02-10 (b)]. Prieiga per internet ą: www.lazdijai.lt 20. Lazdij ų rajono žem ėtvarkos skyriaus metin ės ataskaitos bei suvestiniai duomenys apie žem ės reformos eig ą 2006-2008 m.. Lazdij ų rajono žem ėtvarkos skyrius, Lazdijai, 2008 (d). 21. Lietuvos Respublikos mišk ų įstatymas ( 1994 m. lapkri čio 22 d. Nr. I – 671. Iš: Valstyb ės žinios, 1994, Nr. 96-1872), nauja redakcija 2001 (a) m. liepos 1 d. Nr. IX – 240. Iš: Valstyb ės žinios, 2001, Nr. 35 – 1161. 22. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas (1994 m. gruodžio 12 d. Nr. I – 722. Iš: Valstyb ės žinios, 1995, Nr. 3 – 37), nauja redakcija 2002 (a) m. gruodžio 10 d. Nr. IX – 1267. Iš: Valstyb ės žinios, 2002, Nr. 123 – 5552. 23. Lietuvos Respublikos saugom ų teritorij ų įstatymas (1993 m. lapkri čio 9 d Nr. I – 301. Iš: Valstyb ės žinios , 1993, Nr. 63 – 1188), nauja redakcija 2001 (b) m. gruodžio 4 d. Nr. IX – 628. Iš: Valstyb ės žinios , 2001, Nr. 35 – 3902. 24. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154. Iš: Valstyb ės žinios, 2002 (b), Nr. 110-4852. 25. Lietuvos Respublikos teritorij ų planavimo įstatymas (1995m. Gruodžio 12 d. Nr. I – 1120// Valstyb ės žinios, 1995, Nr. 107 – 2391), nauja redakcija 2004 m. Sausio 15 d. Nr. IX – 1962 Iš: Valstyb ės žinios , 2004, Nr. 21 – 617. 26. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės nutarimas „Dėl Saugom ų teritorij ų tipini ų apsaugos reglament ų patvirtinimo“. (2004 m. rugpj ūč io 19 d. Nr. 996. Iš: Valstyb ės žinios, 2004, Nr. 131-4704). 27. Lietuvos Respublikos žem ės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. Nr. I – 446). Iš: Valstyb ės žinios , 1994,34 – 620), nauja redakcija 2006 m. spalio 18 d. Nr. D1 – 473. iš: Valstyb ės žinios , 2006, Nr. 114 – 4364 (c). 60
28. Pas ėli ų strukt ūra Lazdij ų rajono savivaldyb ėje. LR Statistikos departamentas prie LRV „Lietuvos apskritys: ekonomin ė ir socialin ė raida“. Vilnius, 1998. 29. The master plano of Tartu , 1996. 30. VIDZ ĖNAS, M. Neparengti savivaldybi ų bendrieji planai stabdo NT investicijas. [interaktyvus]. [ži ūrėta 2009-04-16]. Prieiga per internet ą: http://www.lntpa.lt/index.php?id=219 31. Žem ės ūkio augal ų pas ėliai, derlius ir derlingumas. LR Statistikos departamentas prie LRV. Vilnius, 2006. 32. ŽUKAUSKAS, H. Bendr ųjų plan ų nebuvimas neturi stabdyti gyvenimo. [interaktyvus]. [ži ūrėta 2009-01-16]. Prieiga per internet ą: http://www3.lrs.lt 33. АРМАНД , Д. Л. Наука о ландшафте . Москва , 1975. 61
Darbo aprobacija
Tyrim ų rezultatai, paskelbti mokslin ėse konferencijose:
MATONYT Ė, S. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planavimas. Iš: Jaunasis mokslininkas 2009: student ų mokslin ė konferencija. – LŽ ŪU,2009.
Tyrim ų rezultatai paskelbti leidiniuose:
MATONYT Ė, S. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrasis planavimas. Iš: Kompaktin ė plokštel ė 2009: student ų mokslo darbai. – LŽ ŪU, 2009. 62
PRIEDAI 63
1 priedas
64
2 priedas
65
3 priedas
66
4 priedas
67
5 priedas
68
6 priedas