ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYB ĖS 2013–2020 MET Ų STRATEGIN ĖS PL ĖTROS P LANAS

Esamos ekonomin ės ir socialin ės situacijos analiz ė

TURINYS SANTRAUKA ...... 6 1. EKONOMIKA IR VERSLAS……...……………………………………………….………..7 1.1. Darbo rinka...... 7 1.2. Verslo sektoriaus strukt ūra ...... 8 1.3. Investicijos ...... 11 2. TURIZMAS...... 14 3. ŽEM ĖS ŪKIS...... 18 3.1. Kaimo pl ėtra...... 20 4. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI…………………………………………………………….… .22 4.1. Gyventojai ir j ų kaita ...... 22 4.2. Gyventoj ų sud ėtis ...... 27 5. VIEŠOSIOS PASLAUGOS……………...... ……30 5.1. Švietimas ...... 30 5.1.1. Ikimokyklinis ugdymas ...... 31 5.1.2. Bendrasis mokyklinis ugdymas ...... 32 5.1.3. Profesinis ir neformalus ugdymas ...... 33 5.2. Sportas ...... 34 5.3. Sveikatos apsauga ...... 36 5.4. Nusikalstamumas ...... 37 5.5. Socialin ė apsauga ...... 38 5.5.1. Šeima ir vaikai ...... 39 5.6. Kult ūra...... 44 6. RAJONO VIEŠOSIOS INFRASTRUKT ŪROS PL ĖTRA...…………………………..…...... 50 6.1. Transportas ………………………………………………………………………….…...54 7. APLINKOSAUGA ...... 57 7.1. Aplinka ...... 57 7.1.1. Saugomos teritorijos ...... 57 7.1.2. Tarša, vandens sunaudojimas ...... 60 7.1.3. Gamtos apsauga ...... 62 8. INVESTAVIMO GALIMYB ĖS...... 65 9. SAVIVALDYB ĖS STIPRYBI Ų, SILPNYBI Ų, GR ĖSMI Ų IR GALIMYBI Ų ANALIZ Ė .66

2 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveiksl ų s ąrašas

Paveikslas 1. Bedarbyst ė...... 7 Paveikslas 2. Darbo užmokestis...... 8 Paveikslas 3. Verslo sektoriai...... 10 Paveikslas 4. Verslumas...... 11 Paveikslas 5. Materialin ės investicijos...... 12 Paveikslas 6. Viet ų apgyvendinimo įstaigose dinamika...... 15 Paveikslas 7. Kaimo turizmo sodyb ų dinamika...... 16 Paveikslas 8. Viet ų apgyvendinimo įstaigose sezoniškumas...... 16 Paveikslas 9. Apgyvendinti sve čiai...... 17 Paveikslas 10. Užsienie čių apgyvendinimo dinamika...... 18 Paveikslas 11. Naudojamos žem ės ūkio naudmenos...... 19 Paveikslas 12. Bendroji žem ės ūkio produkcija...... 19 Paveikslas 13. Vidutinio metinio gyventoj ų skai čiaus kaita...... 23 Paveikslas 14. Gyventoj ų ankis...... 24 Paveikslas 15. Gimstamumas ir mirtingumas...... 24 Paveikslas 16. Migracija...... 25 Paveikslas 17. Neto migracija 26 Paveikslas 18. Tarptautin ė migracija...... 27 Paveikslas 19. Gyventoj ų sud ėtis pagal lyt į...... 28 Paveikslas 20. Gyventoj ų sud ėtis pagal amži ų...... 28 Paveikslas 21. Gyventoj ų maž ėjimas 29 Paveikslas 22.Vaik ų ir jaunimo ud ėtis...... 31 Paveikslas 23. Vaikai, dalyvaujantys ikimokykliniame gdyme...... 32 Paveikslas 24. Mokiniai bendrojo lavinimo mokyklose...... 33 Paveikslas 25. Mokiniai profesin ėse mokyklose...... 34 Paveikslas 26. Sporto varžyb ų ir sveikatingumo rengini ų dalyviai...... 36 Paveikslas 27. Sveikatos prieži ūra...... 37 Paveikslas 28. Nusikalstamumas...... 38

3 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 29. Socialin ės rizikos šeimos ir vaikai...... 40 Paveikslas 30. Vaik ų globa...... 41 Paveikslas 31. Socialin ės pašalpos...... 42 Paveikslas 32. B ūsto šildymas ir vandens kompensacijos...... 43 Paveikslas 33. Socialinis b ūstas...... 44 Paveikslas 34. Meno kolektyvai ir j ų dalyviai...... 47 Paveikslas 35. Naudojimasis bibliotekomis...... 48 Paveikslas 36. Dokument ų išdavimas bibliotekose...... 49 Paveikslas 37. Vietin ės reikšm ės automobili ų keli ų tinklas...... 55 Paveikslas 38. Automobilizacija...... 56 Paveikslas 39. Į atmosfer ą išmesti eršalai...... 61 Paveikslas 40. Vandens sunaudojimas...... 62 Paveikslas 41. Ner ūšiuot ų komunalini ų atliek ų šalinimas . 64

4 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Lenteli ų s ąrašas

Lentel ė 1. Tiesiogin ės užsienio investicijos 12 Lentel ė 2. Esamos situacijos, verslo analiz ės teigiami, neigiami faktoriai 13 Lentel ė 3. Esamos situacijos, žem ės ūkio analiz ės teigiami, neigiami faktoriai 21 Lentel ė 4. Esamos situacijos, demografin ės analiz ės teigiami, neigiami faktoriai 30 Lentel ė 5. Sporto klubai/organizacijos 35 Lentel ė 6. Socialini ų paslaug ų įstaigos/organizacijos 39 Lentel ė 7. Meno kolektyvai ir dalyviai 45 Lentel ė 8. Esamos situacijos, švietimo, kult ūros, sporto, sveikatos apsaugos, nusikalstamumo, socialin ė apsaugos analiz ės teigiami, neigiami faktoriai 49 Lentel ė 9. Esamos situacijos, infrastrukt ūros analiz ės teigiami, neigiami faktoriai 56 Lentel ė 10. Saugomos teritorijos Alytaus rajono savivaldybėje 57 Lentel ė 11. Atliek ų surinkimo paslaugos teikimas Alytaus r. sav. ir kaimynin ėse...... savivaldyb ėse...... 63 Lentel ė 12. Sutvarkyta komunalini ų atliek ų kg/gyv. /m. 63 Lentel ė 13. Esamos situacijos, aplinkos apsaugos analiz ės teigiami, neigiami faktoriai 65

5 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Santrauka

Alytaus r ajono savivaldyb ės 2013–2020 met ų strategin ės pl ėtros p lane buvo nagrin ėjama esama socialin ė ir ekonomin ė b ūkl ė per 2007 – 2011 m. laikotarp į. Analiz ė ap ėmė verslo, turizmo, žem ės ūkio ir kaimo pl ėtr ą, žmogiškuosius išteklius, vieš ąsias paslaugas (socialines, sveikatos, saugumo užtikrinimas ir kt.), rajono viešosios infrastrukt ūros pl ėtr ą, aplinkosaug ą, investavimo galimybes. Analiz ės metu buvo nagrin ėjama, minėtų ūkio sri čių per 2007 m. – 2011 m. laikotarp į kitimas. Iš pateikt ų analiz ės duomen ų galima matyti vien ų sri čių kitimo įtak ą kitoms. Vienas pagrindini ų valstyb ės ištekli ų yra žmogiškieji ištekliai, kuri ų kitimas smarkiai veikia kitas valstyb ės ūkio šakas. Alytaus rajono savivaldyb ės 2007 m.- 2011 m. socialin ės ir ekonomin ės b ūkl ės analiz ėje pastebimas staigus gyventoj ų maž ėjimas, kuriam įtakos tur ėjo šalies ekonomin ė pad ėtis ir su ja susij ę padariniai gimstamumo maž ėjimas, migracija, šalies gyventoj ų skaičiaus gyvenan čių žemiau skurdo ribos did ėjimas. Gyventoj ų maž ėjimas per 2007 m. – 2011 m. laikotarp į tur ėjo didel ės neigiamos įtakos švietimo sistemai, kvalifikuotai verslo aplinkai formuoti ir pl ėsti, investicijoms į savivaldyb ės ūkį pritraukti, ta čiau neigiami faktoriai netrukd ė gyventojams pl ėsti kult ūrin ės veiklos, o savivaldybei investuoti, su ES pl ėtros programomis, į Alytaus rajono savivaldyb ės infrastrukt ūrą. Ši analiz ė suteikia galimyb ę įvertinti ūkio sritis kuriose galima ir b ūtina vykdyti gerinimo programas. Alytaus rajono savivaldyb ės socialin ė ir ekonomin ė b ūkl ė per 2007 m. – 2011 m. laikotarp į buvo nagrin ėjama naudojant Lietuvos Respublikos statistikos departamento, Alytaus rajono savivaldyb ė, bei Alytaus regiono atliek ų tvarkymo centro duomenų bazi ų duomenimis.

6 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

1. EKONOMIKA IR VERSLAS

1.1. Darbo rinka

Statistikos departamento duomenimis 2011 m. Alytaus r. sav. gyveno 17,5 t ūkst. darbingo amžiaus gyventoj ų. Darbingo amžiaus gyventoj ų skai čius kaip ir visoje šalyje kito į neigiam ą pus ę ir per 2007 - 2011 m. laikotarp į sumaž ėjo 144 (0,82%) darbingo amžiaus gyventojais. Nedarbo lygis – tai bedarbi ų ir darbingo amžiaus gyventoj ų santykis. Alytaus r. sav. 2011 m. duomenimis buvo 16,7% bedarbi ų. Žvelgiant į nedarbo dinamik ą 2007 - 2011 m., matosi, jog ekonomikos pakilimo metais (2007 - 2008 m.) nedarbo lygis apytikriai buvo artimas nat ūraliai 3% ribai ir sudar ė 2007 m.- 3,5%, o 2008 m.- 4%, ta čiau jau 2009 m. situacija ėmė spar čiai keistis ir nedarbo lygis pasiek ė 11,4%, o 2011 m. nedarbas išaugo iki 18,6%. Spartus nedarbo lygio augimas, lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis (remiantis 2011 m. statistikos duomenimis Druskinink ų sav. – 17,9%, Lazdij ų r. sav. – 16,7%, Var ėnos r. sav. – 15,5%), Alytaus r. sav. nust ūmė į žemiausi ą viet ą ir 4,1% viršijo vidutin į nedarbo lyg į visoje šalyje (2011 m. sudar ė 11,7%).

Paveikslas 1. Bedarbyst ė

Bedarbyst ės dinamika (%) 2007m. - % 2011 m. 20

15

10

5

0 2007 2008 2009 2010 2011 LR Alytaus r.sav. Druskinink ų sav. Lazdij ų r.sav. Var ėnos r.sav.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Vienas svarbiausi ų darbo rinkos rodikli ų yra darbo užmokestis. Vidutinis metinis bruto darbo užmokestis – tai vidutinis metinis iki mokestinis darbo užmokestis, neatskai čius gyventoj ų pajam ų mokes čio ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, kuri ą moka darbuotojas. Analizuojamu laikotarpiu 2007 - 2011 m. pastebimas didelis darbo užmokes čio kitimas visoje Lietuvoje. Alytaus r. sav. bei kaimynin ėse savivaldyb ėse 7 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

2007 m. bruto darbo užmokestis buvo labai panašus ir vidurkis tesiek ė 1422 lt, kuris buvo gerokai mažesnis už 2007 m. LR vidurk į (1802 lt.). Alytaus r. sav. darbo užmokestis prad ėjo spar čiai did ėti nuo 2008 m. (1746 lt/m ėn.), panašus darbo užmokes čio did ėjimas buvo Druskinink ų sav. 1715 lt/m ėn., Lazdij ų r. sav. 1730 lt/m ėn., Var ėnos r. sav.1758 lt/m ėn. Analizuojant 2010 – 2011 m. laikotarp į darbo užmokestis Alytaus r. sav. kito į neigiam ą pus ę, ta čiau tai sudar ė tik 4,7 % (2010 m. 1664 lt, 2011 m. 1747 lt). Didžiausias užmokes čio kritim ą pajuto Var ėnos r. sav. gyventojai 2010 m. 13,08 %. Nors 2009 - 2010 m. buvo vidutinio m ėnesinio bruto darbo užmokes čio smukimo metai visoje šalyje, ta čiau Alytaus r. sav. darbo užmokestis didelio smukimo nepatyr ė (2009 m. 1755 lt, 2010 m., 1664 lt). Alytaus r. sav. 2011 m. darbo užmokestis siek ė 1747 lt/m ėn. ir buvo vienas iš didžiausi ų lyginant su aplinkin ėmis savivaldyb ėmis Druskinink ų sav. 1639 lt/m ėn., Lazdij ų r. sav. 1652 lt/m ėn., o žemiausias Var ėnos r. sav. 1581 lt/m ėn. Alytaus r. sav. darbo užmokestis per vis ą laikotarp į nuo 2007-2011 m. buvo gerokai mažesnis už vidutin į LR darbo užmokest į kuris svyravo nuo 1802 lt/m ėn. iki 2046 lt/m ėn.

Paveikslas 2. Darbo užmokestis

Šaltinis: Statistikos departamentas

1.2. Verslo sektoriaus strukt ūra

Analizuojant verslo sektoriaus veiklos apimtis bei pasiskirstym ą pagal ekonomines veiklos r ūšis, pastebima, kad Alytaus r. sav. labiausiai išvystytas paslaug ų sektorius (2011 m. 59,7 % vis ų veikian čių įmoni ų), sukuriantis daugiausia darbo viet ų. Paslaug ų sektoriuje didži ąją dal į veikian čių įmoni ų (2011 m. 226 įmon ės) sudaro įmon ės, užsiiman čios didmenine ir mažmenine prekyba, transporto priemoni ų ir motocikl ų remontu (2011 m. 101 įmon ė), transportavimu ir saugojimu (2011 m. 28 įmon ės), menine, 8 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

pramogine ir poilsio organizavimo veikla (2011 m. 16 įmoni ų), kita aptarnavimo veikla (2011 m.75 įmon ės). Panašiai pasiskirsto įmon ės, užsiiman čios švietimo (2011 m. 23 įmon ės) bei profesine, moksline ir technine veikla (20 įmonių 2011 m.). Alytaus r. sav. lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis užima pirm ą viet ą pagal veikian čių įmoni ų užsiiman čių didmenine ir mažmenine prekyba, transporto priemoni ų ir motocikl ų remontu 26,64 %, visos kitos savivaldyb ės užima žemesnes vietas Druskinink ų sav. 20,63 %, Var ėnos r. sav. 23,62 %, Lazdij ų r. sav. 22,94 % taip pat Alytaus r. sav. kaimynines savivaldybes lenkia veikian čių įmoni ų skai čiumi apdirbamosios gamybos 10,81 % (Druskinink ų sav. 7,23 %, Varėnos r. sav. 8,59 %, Lazdij ų r. sav. 7,87 %), statyb ų srityse 5,80 % (Druskinink ų sav. 5,29 %, Var ėnos r. sav. 5,01 %, Lazdij ų r. sav. 2,73 %). Alytaus r. sav. lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis pastebimai užima žemesn ę pozicij ą apgyvendinimo ir maitinimo paslaug ų srityje 1,31% (Druskinink ų sav. 5,99 %, Lazdij ų r. sav. 4,79 %, Var ėnos r. sav. 1,90%), nekilnojamo turto operacij ų, administravimo ir aptarnavimo, žmoni ų sveikatos prieži ūros ir socialinio darbo srityse. Kitose srityse situacija panaši į kaimynini ų savivaldybi ų. Daug darbo viet ų Alytaus r. sukuriama pramon ės sektoriuje. Alytaus r. sav. didžioji dalis įmoni ų užsienio kapitalo, ta čiau produkcijai pagaminti yra naudojama vietiniai gamtos ištekliai. Alytaus rajono savivaldyb ės pramon ės pl ėtr ą atspindi bald ų, dur ų ir lang ų, plastiko ir akmens gamini ų, m ėsos ir žuvies produkt ų gamyba. Didžiausios rajono įmon ės "Vita Baltic International", " Danimeda ", " Lom Baltic", "Riamona", "Daug ų žuvis", "Stamita", "Saut ūras", "Domantonys" gamina ir realizuoja produktus vietin ėje rinkoje ir eksportui, bei s ėkmingai gerina savo veikl ą naudodamos naujas technologijas. Alytaus rajono ind ėlis apskrities ekonomikai didžiulis. Alytaus r. savivaldyb ėje per metus pagaminama 0,3% bendros Lietuvos pramon ės produkcijos. Tuo tarpu žem ės ūkio veikla lyginant su Alytaus r. sav. kitomis ūkio veiklomis yra antroje vietoje ir sudaro 5,54% nuo vis ų veikian čių įmoni ų. Alytaus r. sav. beveik dvigubai lenkia Lazdij ų r. savivaldyb ę kurioje žem ės ūkio veikian čios įmon ės sudaro 10,95%. Blogiausia žem ės ūkio veiklos situacija yra Druskinink ų savivaldyb ėje, kurioje veikian čios žem ės ūkio įmon ės sudaro tik 1,41%, Var ėnos r. savivaldyb ėje 4,05%.

9 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 3. Verslo sektoriai

Veikian čių įmoni ų dinamika (vnt) 120 Alytaus r.sav.

100

80

60

40

20

0 2007 2008 2009 2010 2011 Ž. Ū. Pramon ė Statyba Prekyba Paslaugos

Šaltinis: Statistikos departamentas * Įmoni ų tyrimo duomenys. Tiriamos nefinansin ės įmon ės: valstyb ės ir savivaldyb ės įmon ės, akcin ės ir uždarosios akcin ės bendrov ės, kooperatin ės bendrov ės, užsienio įmoni ų filialai, individualiosios įmon ės ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkin ę (ekonomin ę) veikl ą. Ekonomini ų veikl ų detalizavimas: Žem ės ūkis: Žem ės ūkis, miškininkyst ė ir žuvininkyst ė; Pramon ė: Kasyba ir karjer ų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba; Elektros, duj ų, vandens tiekimas ir atliek ų tvarkymas; Statyba, Prekyba : Didmenin ė ir mažmenin ė prekyba; variklini ų transporto priemoni ų ir motocikl ų remontas; Paslaugos : Transportas ir saugojimas; Apgyvendinimo ir maitinimo paslaug ų veikla; Informacija ir ryšiai; Nekilnojamojo turto operacijos; Profesin ė, mokslin ė ir technin ė veikla; Administracin ė ir aptarnavimo veikla; Švietimas, sveikatos prieži ūra ir kita komunalin ė ir socialin ė aptarnavimo veikla; Menin ė, pramogin ė ir poilsio organizavimo veikla, kompiuteri ų ir asmenini ų bei nam ų ūkio reikmen ų taisymas, kita aptarnavimo veikla.

Analizuojant įmoni ų dyd į, 2011 m. Alytaus r. sav. bendras veikian čių įmoni ų skai čius buvo 379. Įmon ės dyd į nulemia joje dirban čių darbuotoj ų skai čius. Alytaus r. sav. 2011 m. dideli ų įmoni ų, kuriose dirbo daugiau kaip 250 darbuotoj ų nebuvo, analizuojamu laikotarpiu veik ė 16 vidutinio dydžio įmoni ų (mažiau kaip darbuotoj ų 250), maž ų įmoni ų 64 (mažiau kaip 50 darbuotoj ų), labai maž ų 299 įmon ės (mažiau kaip 10 darbuotoj ų). 2007 – 2010 m. laikotarpiu įmoni ų kaita buvo labai maža, ta čiau situacija smarkiai pasikeit ė 2011 metais. Alytaus r. sav. 2011 m. vidutin ės įmon ės sudar ė 4,22 % bendro Alytaus r. sav. veikian čių įmoni ų kiekio ir tai buvo pats didžiausias sumaž ėjimas per 2007 – 2011 m. met ų laikotarp į (2007 m. – 5,1%, 2008 m. – 5,6%, 2009 m.- 5,8%, 2010 m. – 5,2%). Maž ų įmoni ų kiekis taip pat kito į neigiam ą pus ę 2011 m. – 16,9% nuo bendro įmoni ų kiekio (2007 m. – 20,54%, 2008 m. – 20,0%, 2009 m.- 19,4%, 2010 m. – 20,4%). Pastaraisiais metais žymiai padid ėjo labai maž ų įmoni ų kiekis, 2011 m. jos sudar ė 78,9% ( 2007 m. – 74,3%, 2008 m. – 74,4%, 2009 m. – 74,7%, 2010 m. – 74,2%) bendro įmoni ų kiekio, tuo pa čiu padid ėjo 14,5% (48 įmon ės) bendras įmoni ų skai čius. Analizuojant paskutinius penkerius metus pastebima, kad 2011 m. Alytaus r. sav. verslas labai susmulk ėjo. Sumaž ėjo vidutini ų ir maž ų įmoni ų skai čius, ta čiau išaugo labai maž ų įmoni ų skai čius. Alytaus r. sav. verslo sektorius per 2011 m. prasipl ėtė 53 labai mažomis įmon ėmis.

10 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 4. Verslumas

Įmoni ų skai čiaus dinamika (vnt) Alytaus r.sav. 2011 m. 350 299 300 264 269 246 254 250

200

150

100 68 71 70 70 64

50 17 20 21 18 16

0 2007 2008 2009 2010 2011 Vidutinio dydž. įmon ės Mažos įmon ės

Šaltinis: Statistikos departamentas

1.3. Investicijos

Finansin ės l ėšos, skirtos nauj ų technologij ų diegimui, modernizavimui ir naujos gamybos diegimui, yra svarbi greitesn ės ekonomikos pl ėtros s ąlyga. Finansin ės investicijos nusakomos, kaip investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti ( įskaitant fizini ų asmen ų investicijos į gyvenam ųjų nam ų statyb ą), duomenys pateikiami t ų met ų kainomis be PVM (išskyrus atvejus, kai PVM įskaitomas į turto įsigijimo vert ę). Pažym ėtina, kad ilgalaikis materialusis turtas, įsigytas finansin ės nuomos (lizingo) b ūdu, ne įtraukiamas į materialines investicijas. Dėl atliekamo duomen ų tikslinimo, Statistikos departamentas nepateikia 2011 m. finansini ų investicij ų rezultat ų, d ėl šios priežasties analizuojama 2007 - 2010 m. laikotarpis. Alytaus r. sav. finansini ų investicij ų kiekis pastebimai išaugo 2009 m. ir siek ė 89438 Lt, tai buvo pats didžiausias investicij ų kiekis per vis ą analizuojam ą laikotarp į. 2010 m. investicij ų kiekis lyginant su 2009 m. smarkiai sumaž ėjo iki 53547 lt ( 2010 m. - 59,8%, 2007 m. – 17,4%, 2008 m. – 10,4%). Pagal finansini ų investicij ų vert ę, tenkan čią vienam gyventojui, Alytaus r. sav. vis ą analizuojam ą laikotarp į buvo tre čioje vietoje lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis ir smarkiai atsiliko nuo šalies vidurkio. Pirmoje vietoje pagal finansini ų investicij ų kiek į vienam gyventojui per 2007 - 2010 m. laikotarp į buvo Druskinink ų sav., kurios finansin ės investicijos vienam gyventojui pastebimai lenk ė LR vidurk į.

11 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 5. Materialin ės investicijos

Šaltinis: Statistikos departamentas

Tiesiogin ės užsienio investicijos (TUI) pagal savo pob ūdį iš esm ės skiriasi nuo finansini ų investicij ų. TUI yra laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmon ės. Prie ši ų investicij ų priskiriamas ne tik pirminis kapitalo investavimas, bet ir visos v ėlesn ės ekonomin ės operacijos tarp investuotojo ir įmon ės (reinvesticijos, paskolos, prekybin ės skolos, dividendai ir t.t.). TUI šalies ar regiono lygiu yra labai svarbi ekonomikos augimo prielaida, nes TUI yra siejama ne tik su finansavimo galimyb ėmis, bet ir su naujo „know-how“ diegimu, nauj ų rink ų ir veiklos erdvi ų atsiradimu. Be to, ekspert ų teigimu, TUI tur ėtų skatinti fizinio kapitalo tobulinim ą ar didinim ą.

Lentel ė 1. Tiesiogin ės užsienio investicijos

Tiesiogin ės užsienio investicijos mln. Lt 2007 2008 2009 2010 2011 Alytaus r. sav. 94,4 88,6 78,6 78,8 Druskinink ų sav. 16,4 19,7 19,9 25,9 Var ėnos r. sav. 8,2 10,1 8,3 9,7 Lazdij ų r. sav. 4,6 3,2 1,3 0,8 Tiesiogin ės užsienio investicijos vienam gyventojui (Lt) 2007 2008 2009 2010 2011 Lietuvos Respublika 10547 9473 9916 10958 Alytaus r. sav. 3038 2867 2560 2637 Druskinink ų sav. 672 812 826 1112 Var ėnos r. sav. 289 360 301 363

12 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Lazdij ų r. sav. 184 130 55 32

Šaltinis: Statistikos departamentas

Alytaus r. sav. pagal TUI gerokai lenkia kaimynines savivaldybes, ta čiau pastebimai atsilieka nuo LR vidurkio. Lyginant pritraukt ų TUI vienam gyventojui apimtis 2007- 2010 m. Alytaus r. sav. yra pirmoje vietoje lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis. TUI vienam gyventojui per analizuojam ą laikotarp į pakito į neigiam ą pus ę 15,7% (2009 m.), o 2010 m. lyginant su 2009 m. padid ėjo 3,0%.

Lentel ė 2.Esamos situacijos, verslo analiz ės teigiami, neigiami faktoriai TEIGIAMI FAKTORIAI NEIGIAMI FAKTORIAI Verslas • Išvystytas paslaug ų sektorius (2011 m. • Maži ūkiai. 2011 metais vidutinis už ėmė 59,7 proc. vis ų veikian čių ūkininko dirbamas žem ės plotas 7,69 įmoni ų), sukuriantis daugiausia darbo ha. Lietuvos ūkio ploto vidurkis 10,08 viet ų. ha.

• Didži ąją teritorijos dal į 58,3 % bendro • Nevykdoma aktyvi investicij ų žem ės ploto užima plotai naudojami pritraukimo ir skatinimo veikla. žem ės ūkiui pl ėtoti. • Nepakankamai aktyviai vykdoma • Remiama ir vystoma alternatyv ūs smulkaus ir vidutinio verslo pl ėtros žem ės ūkio verslai ekologinis ūkis, programa kurios pagrindinis uždavinys raps ų auginimas – gerinti verslo aplink ą, skatinti nauj ų darbo viet ų steigim ą, remti smulkaus ir • Vystoma pieno ir m ėsos gamyba. 2011 vidutinio verslo įmones. metais padid ėjo pieno kvotos kiekis 1273 t. d ėl ūki ų stamb ėjimo.

• Pagal materialini ų investicij ų vert ę,

tenkan čią vienam gyventojui, analizuojam ą laikotarp į Alytus buvo aukš čiausioje vietoje lyginant su

13 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

kaimynin ėmis savivaldyb ėmis.

• Melioracijos statini ų prieži ūra.

2. TURIZMAS

Turizmas – tikslinga žmoni ų veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatin ės gyvenamosios vietos rib ų ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla n ėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietoje. Nuosekl ų apgyvendinimo įstaig ų tyrim ą, bei j ų teikiam ų apgyvendinimo paslaug ų infrastrukt ūros išvystym ą ir turizmo srautus atlieka Lietuvos Statistikos departamentas. Tyrimo objektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys patalpas ir leidimus nuolat arba kartais teikti nakvyn ę sve čiams, nepriklausomai nuo to, ar tai subjekto pagrindin ė, ar papildoma veikla. Tyrimo populiacijos elementas yra vietos veiklos vienetas. Statistikos departamento informaciniuose puslapiuose pateikiama kukli informacija susijusi su Alytaus r. sav. vykdoma poilsine veikla. Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į Alytaus r. sav. veik ė 2 apgyvendinimo įstaigos (už 2011 m. laikotarp į nėra pateikta privataus sektoriaus apgyvendinimo įstaig ų duomen ų), kurios buvo 186 vietos. 2011 m. privat ūs namai (nameliai) buvo pagrindin ė sve čių apgyvendinimo r ūšis. Alytaus r. sav. apgyvendinimo įstaig ų 2011 m. buvo mažiausia lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis Druskinink ų sav. 72 įstaigos, Lazdij ų r. sav. 6 įstaigos, Var ėnos r. sav. 10 įstaig ų. Apgyvendinimo viet ų skai čius apgyvendinant sve čius priva čiuose namuose (nameliuose), taip pat pastebimai skyr ėsi nuo kaimynini ų savivaldybi ų, daugiausia viet ų 2011 m. tur ėjo Druskinink ų sav. 5373, Var ėnos r. sav. 382, Lazdij ų r. sav. 213. Per analizuojam ą laikotarp į Alytaus r. sav. apgyvendinimo viet ų skai čius sumaž ėjo 18,0%, o kaimynin ėse savivaldyb ėse išaugo Druskinink ų sav. 0,2%, Lazdij ų r. sav. 49%, Var ėnos r. sav. 2,1%. Alytaus r. sav. sumaž ėjo apgyvendinimo viet ų, nes buvo uždarytas vienintelis viešbutis.

14 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 6. Viet ų apgyvendinimo įstaigose dinamika

Bendras apgyvendinimo įstaig ų skai čius (vnt) 80

70

60

50

40

30

20

10

0 2007 2008 2009 2010 2011

Alytaus r. sav. Druskinink ų sav. Lazdij ų r. sav. Var ėnos r. sav.

Šaltinis: Statistikos departamentas

2011 m. buvo išduoti 3 kaimo turizmo pažym ėjimai. Siekiant paskatinti turizmo paslaug ų pl ėtr ą parengta Alytaus r. sav. kelio ženkl ų išd ėstymo schem ų technin ė dokumentacija. Ženklinimo darbams parengtas ir pateiktas konkursui Europos kaimynyst ės ir partneryst ės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sien ą programai projektas. Pagal apgyvendinimo įstaig ų r ūšis Alytaus r. sav. 2011 m. veik ė tik poilsio namai (nameliai), viešbu čių apgyvendinimo paslaugoms teikti nebuvo. Viešbu čių sektorius Alytaus r. sav. n ėra pl ėtojamas, apgyvendinimo paslaugos teikiamos tik priva čiame sektoriuje atitinkan čiame kaimo turizmo krypt į. Kaimynin ėse savivaldyb ėse per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į apgyvendinimo paslaug ų teikimo lyder ė išliko Druskinink ų sav. Per analizuojam ą laikotarp į viešbu čių tinklas joje išsipl ėtė nuo 19 2007 m. iki 27 viešbu čių. 2011 m., Var ėnos r. sav. per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į viešbu čių kiekis išliko pastovus 5 viešbu čiai 2007 m. ir 5 viešbu čiai 2011 m., Lazdij ų r. sav. viešbu čių tinklas taip pat išliko pastovus 2 viešbu čiai. Teikiant apgyvendinimo paslaugas priva čiuose namuose (nameliuose) per vis ą laikotarp į Druskinink ų sav. išliko pirmoje vietoje 2011 m. 38 namai. Galima daryti išvad ą, kad poilsiautoj ų dinamika nepriklauso vien nuo įregistruot ų kaimo turizmo sodyb ų skai čiaus, tai įtakoja ir kiti faktoriai, t.y. gamtos ištekliai, sezoniškumas, turizmo paslaug ų įvairov ė, išvystyta rinkodara ir kt.

15 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 7. Kaimo turizmo sodyb ų dinamika

100 Kaimo sodyb ų dinamika (vnt) 2011 m.

80

60

40

20

0 Alytaus apskritis Lazdij ų r. sav. Var ėnos r. sav. Kaimo sodyb ų skai čius Apgyvendintas poilsiautoj ų skai čius (t ūkst.) Vidutinis vieno poilsiautojo nakvyni ų skai čius

Šaltinis: Statistikos departamentas

Didžioji dauguma apgyvendinimo įstaig ų veikia tik sezono metu. Alytaus r. sav. sezonini ų viet ų skai čius, yra didesnis negu viet ų veikian čių ištisus metus (sezonini ų viet ų 2011 m. 45, veikian čių ištisus metus 2011 m. 9) ir Lazdij ų r. sav. ( sezonini ų viet ų 2011 m. 44, veikian čių ištisus metus 2011 m. 26). Druskinink ų sav. ir Var ėnos r. sav. daugiau yra viet ų veikian čių ištisus metus.

Paveikslas 8. Viet ų apgyvendinimo įstaigose sezoniškumas Apgyvendinimo viet ų sezoniškumas (%) 2011 100% m. 9 2591 26 100 80%

60%

40%

20% 45 44 34 0% 71 Alytaus r. sav. Druskinink ų sav. Lazdij ų r. sav. Var ėnos r. sav.

Viet ų veikian čių ištisus metus skai čius Sezonini ų viet ų skai čius

Šaltinis: Statistikos departamentas

Tur ėdami daugiausia apgyvendinimo viet ų Druskininkai sulaukia ir daugiausiai sve čių per metus. Šis kurortas buvo lyderio pozicijoje tiek 2007 m., tiek 2011 m. Druskininkai didžiausio lankytoj ų skai čiaus sulauk ė 2011 m. 236117 asmen ų. Alytaus r. sav. daugiausia sve čių sulauk ė 2007 m. 6724 asmenys, mažiausia 2009 m. 2772 asmenys. Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į Druskinink ų sav. sve čių skai čius išaugo 24%, kitose savivaldyb ėse sve čių skai čius pastebimai maž ėjo, daugiausia sumaž ėjo Alytaus r.

16 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

sav. 52,4%, taip pat Lazdij ų r. sav. 40,3%, mažiausias sve čių skai čiaus maž ėjimas buvo Var ėnos r. sav. 10,9%. Alytaus r. sav. viešbutyje apgyvendint ų sve čių skai čius daugiau kaip 2,5 karto sumaž ėjo 2009 m. lyginant su 2008 m. Didžiausias kiekis apgyvendint ų sve čių priva čiuose namuose (nameliuose) buvo 2007 m. 5200, mažiausias 2008 m. 1804, ta čiau nuo 2008 m. šis kiekis išaugo 77,2%.

Paveikslas 9. Apgyvendinti sve čiai

Apgyvendinti sve čiai (vnt) Alytaus r. sav.

6000

5000 5200

4000

3000 3197

2000 2340 2376 1804 1000 1524 1104 432 527 0 0 2007 2008 2009 2010 2011 Viešbu čiai Poilsio namai

Šaltinis: Statistikos departamentas

Alytaus r. sav. didžiausias apgyvendint ų viet ų užimtumas vyrauja poilsiniuose namuose (nameliuose). Viešbu čiai išlieka vieni populiariausi ų Druskininkuose sav. 2011 m. 43,0% viešbu čiuose esan čių viet ų užimtumas. Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į daugiausia apgyvendinta sve čių iš užsienio Druskinink ų sav. 2007 m. 52925, o 2011 m. 89913. Kitose savivaldyb ėse rodikliai yra palyginamai mažesni, Alytaus r. sav. 2007 m. buvo apgyvendinta 278 asmenys iš užsienio, o 2010 m. 128 asmenys, tai 2,2 kart ų mažiau negu 2007 m.. Kiek asmen ų iš užsienio buvo apgyvendinta 2011 m. Statistikos departamentas duomen ų nepateikia. Lazdij ų r. sav. 2007 m. buvo apgyvendinti 74 sve čiai iš užsienio, o 2011 m. šis skai čius išaugo 2,8 karto ir sudar ė 207 sve čius, Var ėnos r. sav. 2007 m. buvo apgyvendinta 106 sve čiai, per vis ą analizuojam ą laikotarp į šis skai čius kito nežymiai, 2011 m. buvo apgyvendinta 100 sve čių.

17 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 10. Užsienie čių apgyvendinimo dinamika

Šaltinis: Statistikos departamentas

Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į Alytaus r. sav. nebuvo turist ų informacijos centro (TIC), kuris kiekvienais metais teikt ų savivaldyb ę aplankiusi ų Lietuvos ir užsienio sve čių statistik ą.

3. ŽEM ĖS ŪKIS

Alytaus r. sav. naudojamos žem ės ūkio naudmenos 2011 m. už ėmė 61,7 t ūkst. ha, didžiausi ą plot ą lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis (Druskinink ų sav. – 4,9 t ūkst. ha, Lazdij ų r. sav. – 41,7 t ūkst. ha, Var ėnos r. sav. – 33,6 t ūkst. ha). Vertinant procentin į žem ės fondo pasiskirstym ą, visose ne miest ų tipo savivaldyb ėse žem ės ūkio naudmenos sudaro pus ę ar daugiau teritorijos.

18 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 11. Naudojamos žem ės ūkio naudmenos

Šaltinis: Statistikos departamentas

Alytaus r. sav. mažiausias naudojam ų žem ės ūkio naudmen ų plotas buvo 2009 m. (58,6 tūkst. ha), ta čiau per 2010 m. ir 2011 m. naudojam ų žem ės ūkio naudmen ų plotai padid ėjo ir 2010 m. už ėmė 61,2 t ūkst. ha, o 2011 m. – 61,7 t ūkst. ha. Naudojamos žem ės ūkio naudmenos per analizuojam ą laikotarp į didžiausi ą plot ą už ėmė 2011 m. Alytaus r. sav. naudojamos žem ės ūkio naudmen ų ploto kiekiu lenk ė kaimynines savivaldybes visose žem ės naudojimo form ų r ūšyse. Alytaus r. sav. ariama žem ė 2011 m. už ėmė 34,2 t ūkst. ha, Druskinink ų sav. – 3,0 t ūkst. ha, Lazdij ų r. sav. – 22,4 t ūkst. ha, Var ėnos r. sav. – 23,2 t ūkst. ha; sodai ir uogynai 1,2 t ūkst. ha - Alytaus r. sav., 0,13 t ūkst. ha - Druskinink ų sav., 0,3 t ūkst. ha – Lazdij ų r. sav., 0,3 tūkst. ha – Var ėnos r. sav.

Paveikslas 12. Bendroji žem ės ūkio produkcija

Šaltinis: Statistikos departamentas 19 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Alytaus r. sav. 2010 m. sukurtos bendrosios žem ės ūkio produkcijos vert ė sudar ė 1,35 mln. Lt. Gauto bendro derliaus, daugiame čių ir dekoratyvini ų sodini ų produkcijos, jaun ų sod ų ir uogyn ų išauginimo vert ė, gyvuli ų ir paukš čių auginimo produkcijos ir gaut ų gyvulininkyst ės produkt ų, švelniakaili ų žv ėreli ų išauginimo ir j ų produkcijos vert ė to meto gamintoj ų kainomis per kalendorinius metus yra apibr ėžiama kaip bendroji žem ės ūkio produkcija. Čia įtraukiama produkcija, realizuota maisto pramon ės perdirbimo, didmenin ės prekybos įmon ėms, turguje ir kitur, suvartota gamybin ėms reikm ėms ir maistui, taip pat šalutin ė produkcija (šiaudai, p ūkai ir kt.). Bendrosios žem ės ūkio produkcijos vert ės rajone kaita atskleidžia, kad 2008 m. (166223 t ūkst. lt) buvo pasiektas didžiausias žem ės ūkio produkcijos augimas. Analizuojant 2007 – 2010m. laikotarp į, bendroji žem ės ūkio produkcija 2010 m. sumaž ėjo 8,9%. Žem ės ūkio gyvulininkyst ės produkcija per 2007 – 2010 m. padid ėjo 13,8 % (2010 m.), Augalininkyst ės produkcija per minim ą laikotarp į sumaž ėjo -27,4 %. Alytaus r. sav. pagal žem ės ūkio produkcij ą gerokai pralenkia savo kaimynes (2010 m. Druskinink ų sav. tur ėjo 92,7% mažiau produkcijos nei Alytaus r. sav., Var ėnos r. sav. - 65,1% mažiau, o Lazdij ų r. sav. - 43,3 % mažiau nei Alytaus r. sav.).

3.1. Kaimo pl ėtra

Bendras Alytaus rajono žem ės plotas yra 140394 ha. Žem ės ūkio naudmenos užima 58,3 proc. bendro žem ės ploto. Alytaus rajono žem ės ūkio sektoriaus strukt ūrą sudaro maži ūkiai. Alytaus rajone įregistruoti 3139 ūkinink ų ūkiai, kurie valdo 24836 ha žem ės plot ą. Alytaus rajone įregistruotos 9427 žem ės ūkio valdos. Vidutinis ūkininko ūkio dydis 7,91 ha žem ės. Alytaus rajono ūkininkai užsiima alternatyviais verslais, ekologine ir tradicine žemdirbyste, bitininkyste. Auginami rapsai, grikiai, gr ūdin ės kult ūros. Vystoma pieno ir m ėsos gamyba. Rajono savivaldyb ė, skatindama modern ų ir pažang ų ūkininkavim ą, vykdo žem ės ūkio r ėmimo program ą, ir kitus įvairius projektus. Žem ės ūkio srityje savivaldyb ė įgyvendino Europos S ąjungos remiamus projektus: „Žem ės ūkio vandentvarka“, „Kaimo vietovi ų pritaikymas ir pl ėtros skatinamas“, „Drenažo rinktuv ų renovacija Punios seni ūnijoje“. Alytaus rajone yra 42,64 t ūkst. ha nusausint ų žemi ų. Melioracijos sistem ų naudotoj ų asociacijos gali pasinaudoti Europos S ąjungos parama esam ų melioracijos įrengini ų renovavimui. Alytaus rajono savivaldyb ės Žem ės ūkio ir kaimo bendruomeni ų r ėmimo programos tikslas - skatinti paramos gav ėjus pl ėsti ir modernizuoti žem ės ūkį ir alternatyvius verslus, teikti informacij ą bei naujausi ų pasiekim ų sklaid ą tarp žemdirbi ų, didinti užimtum ą ir skatinti verslum ą, didinti žem ės ūkio

20 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

konkurencingum ą, sudaryti tinkamas s ąlygas infrastrukt ūros pl ėtrai, gerinti aplinkos apsaug ą, teikti param ą rajono kaimo bendruomeni ų iš kit ų fond ų finansuojam ų projekt ų, kurie skatina kaimo pl ėtr ą ir kaimo gyventoj ų iniciatyvum ą, ugdo partneryst ę ir bendruomeniškum ą, kuria patraukli ą ir patogi ą gyvenam ąją aplink ą rajone, įgyvendinimui. Šios programos l ėšos gali b ūti skiriamos: - ūkinink ų, žem ės ūkio bendrovi ų, bendruomeni ų, kooperatyv ų, asociacij ų registravimo išlaidoms kompensuoti, reikalingoms veiklai prad ėti; - parengtiems investiciniams (infrastrukt ūros gerinimo) projektams bendrafinansuoti, kai projektas yra gav ęs finansin ę param ą iš nacionalinio biudžeto, Europos S ąjungos ar kit ų užsienio donor ų fond ų. Savivaldyb ė paramos gav ėjui padengia faktiškai patirt ų ir apmok ėtų paramos gav ėjo reikaling ų projekto įgyvendinimui išlaid ų, kurios sudaro iki 20 % visos projekto vert ės; - mokymams, Alytaus rajone organizuojamiems renginiams, konkursams, susijusiems su žem ės ūkio veikla, ir kitoms bendruomen ės veikloms savivaldyb ė paramos gav ėjui padengia iki 80 % viso projekto vert ės; - bendruomeni ų patirtoms patalp ų draudimo išlaidoms kompensuoti, kai patalpos nuosavyb ės teise priklauso savivaldybei, o bendruomen ė jas valdo panaudos pagrindais, iki 300 Lt.

Lentel ė 3.Esamos situacijos, žem ės ūkio analiz ės teigiami, neigiami faktoriai TEIGIAMI FAKTORIAI NEIGIAMI FAKTORIAI Žem ės ūkis • Didži ąją teritorijos dal į 58,3 % bendro • Maži ūkiai. 2011 metais vidutinis ūkininko žem ės ploto užima plotai naudojami žem ės dirbamas žem ės plotas 7,69 ha. Lietuvos ūkiui pl ėtoti. ūkio ploto vidurkis 10,08 ha.

• Remiama ir vystoma alternatyv ūs žem ės ūkio verslai ekologinis ūkis, raps ų auginimas

• Vystoma pieno ir m ėsos gamyba. 2011 metais padid ėjo pieno kvotos kiekis 1273 t.

21 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

dėl ūki ų stamb ėjimo.

• Melioracijos statini ų prieži ūra.

4. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

4.1. Gyventojai ir j ų kaita XX a. paskutinis dešimtmetis išsiskyr ė įvairi ų sukr ėtim ų gausa visose Lietuvos visuomen ės gyvenimo srityse. Ekonomini ų ir socialini ų sunkum ų patyr ė daugelis Lietuvos gyventoj ų, tai l ėmė neigiamas demografines transformacijas šalyje. XX a. pabaigoje pakitusi ą demografin ę elgsen ą apib ūdina demografiniai rodikliai, vienas j ų – maž ėjantis gimstamumas. Jau šeštajame – septintajame dešimtme čiuose prad ėjus ryšk ėti gimstamumo maž ėjimo tendencijai, XX a. pabaigoje negatyvi gimim ų kaita įgavo gr ėsming ą pob ūdį, kuris gali b ūti pavojingas nedidel ės tautos likimui. Gimim ų skai čiaus maž ėjim ą lemia daug veiksni ų, kurie priklauso nuo ekonominio ir kult ūrinio krašto gyvenimo, socialini ų vertybi ų bei tradicij ų. Kintant socialin ėms vertyb ėms, liberal ėjant visuomenei, kei čiasi jaun ų žmoni ų poži ūris į šeim ą, spar čiai yra tradicin ė lietuvi ų šeima. Jauni žmon ės stengiasi įgyti išsimokslinim ą, pagerinti savo materialin ę pad ėtį, o tik tada kurti šeim ą ir gimdyti vaikus. Nors vidutinis šeimos dydis XX a. paskutiniuoju dešimtme čiu kito nežymiai (1989 m. vidutinis šeimos dydis Lietuvoje buvo 3,2 šeimos nario, o paskutinis gyventoj ų surašymas 2009 m. rodo, kad vidutinis šeimos dydis – 3,18 šeimos nario), vis d ėlto Lietuvoje šeimos maž ėja – populiar ėja dviej ų asmen ų, tai yra bevaik ės, šeimos. Reali situacija pamatoma visuotiniu gyventoj ų ir b ūst ų surašymo metu, kuomet tiksliausiai nustatomas gyventoj ų skai čius kiekvienoje savivaldyb ėje ir taip sužinomas gyventoj ų skai čius Lietuvos teritorijoje. V ėliausi prieinami gyventoj ų ir b ūst ų surašymo duomenys atlikti ir paskelbti 2001 m. Paskutiniai gyventoj ų ir b ūst ų surašymo duomenys atlikti ir paskelbti 2011 metais. Gyventoj ų ir būst ų surašymo skai čius ir sud ėtis, tarp visuotini ų surašym ų, nustatoma naudojant komponen čių metod ą , t.y. remiantis surašymo rezultatais, kurie kasmet koreguojami atsižvelgiant į teritorijoje užregistruotus gimimo/mirties atvejus bei deklaruot ą gyvenamosios vietos pakeitim ą. Pasitelkus įvairius istorinius demografinius, verslo, infrastrukt ūros ir kit ų sri čių duomenis, bei ateities prognozes galima apskai čiuoti didži ąją dal į santykini ų rodikli ų. Santykiniai rodikliai skai čiuojami per tam tikr ą laiko tarp ą - kalendorinius metus. Alytaus r. sav. Atlikus 2011 m. visuotin į gyventoj ų ir b ūst ų

22 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

surašym ą gyventoj ų skai čius buvo 28375. Per pastaruosius penkerius metus (2007 m.-2011 m.) gyventoj ų skai čius savivaldyb ėje sumaž ėjo – 5,11 %. Gyventoj ų skai čiaus maž ėjimo procesas pasteb ėtas ir aplinkiniuose rajonuose, ta čiau Alytaus rajono savivaldyb ėje gyventoj ų maž ėjimo tempas buvo l ėč iausias. Lazdij ų r. sav. gyventoj ų skai čiaus pokytis analizuojamu periodu buvo neigiamas -6,47 %, Druskinink ų sav. - 5,14 %, o Var ėnos r. sav. -8,37 %. Lyginant LR gyventoj ų maž ėjimo greit į per 2007 - 2011 m.(-1,17 %) su Alytaus r. savivaldyb ės, galima pasteb ėti, kad gyventoj ų maž ėjimo greit į kelis kartus didesnis, negu LR .

Paveikslas 13. Vidutinio metinio gyventoj ų skai čiaus kaita

Šaltinis: Statistikos departamentas

Alytaus r. sav. gyventoj ų skai čiaus maž ėjimas turi įtakos ir gyventoj ų tankiui. Nors per analizuojam ą laikotarp į gyventoj ų tankis pakito nežymiai nuo 22,4 gyv./km 2 (2007 m.) iki 21,3 gyv./km 2 (2011 m.) Alytaus r. savivaldyb ė pagal gyventoj ų tankum ą nesiekia Lietuvos vidurkio 49,7 gyv./km 2, , ta čiau lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis jas lenkia gyventoj ų tankumu Var ėnos rajono sav. 12,0 gyv./km 2 (2011 m), Lazdij ų rajono sav. 18,1 gyv./km 2 (2011 m.) , tik Druskinink ų sav. gyventoj ų tankumas daugiau kaip du kartus didesnis (51,3 gyv./km 2 ) už Alytaus rajono sav. ir yra didesnis už LR vidurk į (49,7 gyv. /km 2).

23 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 14. Gyventoj ų tankis

Šaltinis: Statistikos departamentas

Nat ūralius gyventoj ų skai čiaus kitimus įtakoja gyventoj ų kaita ir migracijos procesai. Nat ūrali gyventoj ų kaita (prieaugis/sumaž ėjimas) – tai apibendrinantis gimim ų ir mir čių rodiklis, skai čiuojamas kaip gyv ų gimusi ų ir mirusi ų asmen ų skai čiaus skirtumas. Iki 2011 m. Alytaus r. sav. 1000 gyventoj ų tenkantis mirusi ųjų skai čius buvo ryškiai didesnis negu 1000 gyventoj ų tenkantis gimusi ųjų skai čius. 2011 m. 1000 gyventoj ų tenkantis gimusi ųjų skai čius išaugo 9,4 tuo pa čiu padidindamas -7,1 gyventoj ų tenkant į nat ūralios kaitos pokyt į.

Paveikslas 15. Gimstamumas ir mirtingumas

Šaltinis: Statistikos departamentas 24 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Lyginant su kaimynini ų rajon ų savivaldyb ėmis (Druskinink ų sav. -3,4, Lazdij ų r. sav. -8,8, Var ėnos r. sav. -8,8) bei Lietuvos Respublikos vidurkiu (-2) akivaizdu, jog Alytaus r. sav. n ėra blogiausioje situacijoje gimstan čiųjų ir mirštan čiųjų santykio atžvilgiu, ta čiau rodikliai yra labai panaš ūs. Alytaus r. sav. gerokai lenkia mir čių skai čiumi 1000 gyventoj ų Lietuvos vidurk į, ta čiau beveik visoje Lietuvoje vyrauja nat ūralaus maž ėjimo procesai. Migracijos jud ėjimo kryptis nusako neto migracija. Neto migracija – tai imigrant ų ir emigrant ų skai čiaus skirtumas, šis rodiklis atspindi tik oficiali ą migracij ą (pagal gyvenamosios vietos pakeitimo/išvykimo gyventi į užsien į deklaravim ą). Gyventoj ų migracija – tai j ų persik ėlimas gyventi iš vienos vietov ės į kit ą toje pa čioje šalyje arba už valstyb ės rib ų. Migracija gali b ūti vidaus – vyksta vienoje valstyb ėje ir tarptautin ė tarp valstybi ų ir žemyn ų.

Paveikslas 16. Migracija Migracija Alytaus r.sav. Vidin ė neto migracija (vnt) 2010 m. - 1400 2011 m. 300 1200 250 1000 200 1328 150 800 878 767 100 723 600 658 655 50 400 868 0 692 616 678 Alytaus r.sav. Druskinink ų Lazdij ų r.sav. Var ėnos r.sav. 200 -50 sav. -100 0 2007 2008 2009 2010 1011 -150 Atvyko Išvyko 2010 m. 2011 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Atvykusi ų į Alytaus r. sav. didžiausias skai čius buvo 2011 m. (870) lyginant su 2007 m. ir 2009 m. (atitinkamai 658 ir 655). 2010 m. beveik dvigubai daugiau nei pus ę atvykusi ųjų sudar ė išvykusi ųjų skai čių (2010 m. atvykusi ų 723 išvykusi ų – 1328). Analiz ės rezultatai parod ė ženkliai maž ėjant į neto migracijos 1000 gyventoj ų rodikl į, kuris 2011 m. siek ė 0,07 gyv. /1000 gyv.

25 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 17. Neto migracija Gimstamumo ir mirtingumo diagrama Alytaus r.sav. 30 18,5 18,2 25 16 15,9 16,5

20

15

10 9,5 9,4 9,4 8,1 8,2 5

0 2007 2008 2009 2010 2011

1000 gyventoj ų tenka mirusi ų 1000 gyventoj ų tenka gimusi ų

Šaltinis : Statistikos departamentas

Alytaus r. sav. neto migracijos rodikliai yra žemiausi lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis. Visose savivaldyb ėse neto migracija 1000 gyventoj ų didžiausia buvo 2010 m. ir 2011 metais Druskininkų sav. 2010 m. neto migracija 1000 gyventoj ų -27,98 gyv., Var ėnos r. sav.-21,87 gyv., Lazdij ų r. sav. -13,4 gyv. Išvykusi ųjų srautas buvo žymiai didesnis nei atvykusi ųjų, tai ir s ąlygojo neigiam ą neto migracij ą 1000 gyventoj ų. Įvertinus neto migracij ą 1000 gyventoj ų neigiamas pokytis kasmet nuo 2007 m. iki 2011 m. did ėjo. Per vis ą analizuojam ą laikotarp į, lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis neto migracijos atžvilgiu Alytaus r. sav. buvo geriausioje situacijoje. Išsamios informacijos apie migracij ą suteikia migracijos pob ūdis. Migracija skiriama į dvi pagrindines r ūšis vietin ę ir tarptautin ę. Vietin ė migracija – tai asmens gyvenamosios vietos pasikeitimas šalies viduje, tarptautin ė migracija – tai asmens gyvenamosios vietos pasikeitimas, kuomet išvykstama į/atvykstama iš kitos šalies. Atvykusi ųjų skai čiuje tarptautin ės migracijos dalis nagrin ėjamu laikotarpiu Alytaus r. sav. svyravo 4,7-15,6 % ribose, (didžiausia iš užsienio atvykstan čiųjų dalis buvo 2011 m., t.y. 15,6 %, mažiausia – 2010 m. 4,7 %) likusi ą dal į sudar ė asmenys, atvyk ę iš kit ų Lietuvos vietovi ų. Išvykusi ųjų skai čiuje tarptautin ės migracijos dalis buvo didžiausia 2010 m. ir 2011 m., ji siek ė 60,1 % ir 46,7 %, tuo tarpu analizuojamame 2007 – 2008 m. laikotarpyje ji svyravo 11 ir 15,7 % ribose. Stipriai padid ėjus į išvykusi ųjų skai čių iš šalies įtakojo nepalanki ekonomin ė pad ėtis bei didelis nedarbo lygis.

26 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 18. Tarptautin ė migracija

Į užsien į išvykusi ų dalis % nuo bendros Iš užsienio atvykusi ų dalis% nuo bendro savivaldybi ų migracijos savivaldybi ų imigracijos kiekio 70 25 60 21,3 20 50 15,7 15,7 14,6 14,5 40 15 13,3

10,3 9,7 30 8,7 10 7,9 7,9 7,6 8,2 6,8 6,4 20 6,3 5,7 4,7 5,1 5 3 10

0 0 2007 2008 2009 2010 2011 2007 2008 2009 2010 2011

Alytaus r,sav. Druskinink ų sav. Var ėnos r.sav. Lazdij ų r.sav. Alytaus r.sav. Druskinink ų sav. Var ėnos r.sav. Var ėnos r.sav.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Nagrin ėjant apibendrinan čius neto rodiklius, galima daryti išvad ą, kad vis ą fiksuot ą gyventoj ų prieaug į d ėl migracijos Alytaus r. sav. nulemia vidin ė migracija, o tarptautin ės migracijos neto rodiklis per nagrin ėjam ą 2007 - 2011m. laikotarp į buvo ir teigiamas 5,3 gyv./1000 gyv., (2008 m.) ir 0,07 gyv./1000 gyv. (2011 m.) ir neigiamas -0,8 gyv./1000 gyv. (2009 m.) ir 21,3 gyv./1000 gyv. (2010 m.). Galima daryti išvad ą, kad pagal gyventoj ų skai čiaus pokyt į Alytaus r. sav. yra vienoje iš žemesni ų viet ų lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis. 4.2. Gyventoj ų sud ėtis

Dėl bendro gyventoj ų skai čiaus maž ėjimo LR, sumaž ėjo gyventoj ų ir Alytaus r. savivaldyb ėje. Nagrin ėjamu 2007 - 2011 m. laikotarpiu tiek vyr ų, tiek moter ų skai čius maž ėjo. Moter ų maž ėjimo tempai buvo spartesni, t.y. nuo 2007 m. iki 2011 m. moter ų skai čius sumaž ėjo 805, o vyr ų – 725.

27 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 19. Gyventoj ų sud ėtis pagal lyt į

Šaltinis: Statistikos departamentas

2011 m. Alytaus r. sav. gyventoj ų amžiaus sud ėtis: vaikai sudar ė - 15,25%, darbingo amžiaus gyventojai – 58,64%, pensinio amžiaus gyventojai – 26,11%. 2011 m. Lietuvos respublikos vidurkis pagal gyventoj ų amži ų: vaikai sudar ė 16,22%, darbingo amžiaus gyventojai – 63,74%, pensinio amžiaus gyventojai – 20,04%. 2011 m. Alytaus r. savivaldyb ėje, lyginant su LR vidurkiu buvo santykinai mažiau darbingo amžiaus gyventoj ų ir daugiau pensinio amžiaus gyventoj ų.

Paveikslas 20. Gyventoj ų sud ėtis pagal amži ų

Gyventoj ų sud ėtis pagal amžiaus grupes Gyventoj ų sud ėtis pagal amžiaus grupes (%) Alytaus r.sav. (vnt) Alytaus r.sav. 100% 100% 26,7 26,6 25,7 25,6 26,1 8382 8217 7941 7870 7805 80% 80%

56,2 57,6 58,5 59 58,6 17670 17787 18090 18103 17526 60% 60%

40% 40%

20% 20% 17,1 16,4 15,8 15,4 15,2 5368 5069 4883 4718 4559 0% 0% 2007 2008 2009 2010 2011 2007 2008 2009 2010 2011

Vaikai nuo 0 - 15 m. Darbingo amž. gyv. Pensinio amž. gyv. Vaikai nuo 0 - 15 m. Darbingo amž. gyv. Pensinio amž. gyv.

Šaltinis: Statistikos departamentas 28 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Darbingo amžiaus gyventoj ų dalis Alytaus r. savivaldyb ėje, kaip ir kaimynin ėse savivaldyb ėse yra panaš ūs. Išsiskiria Druskinink ų sav., kurioje darbingo amžiaus žmoni ų 4,68 % daugiau nei Alytaus r. sav. Tok į pokyt į lemia tankiau apgyvendinta Druskinink ų savivaldyb ė bei didesn ė darbo viet ų pasi ūla. Per pastaruosius penkerius metus Alytaus r. sav. vaik ų nuo 0-15 m. bei, darbingo ir pensinio amžiaus žmonių dalis nuolat maž ėjo, ta čiau maž ėjimas buvo neproporcingas. Daugiausia, kaip ir visuose rajonuose sumaž ėjo vaik ų nuo 0-15 met ų 52,87 % nuo bendro gyventoj ų sumaž ėjimo kiekio per penkis metus. Visose savivaldyb ėse, lyginant vaikus 0-15 m. ir pensinio amžiaus gyventojus, sumaž ėjimas yra labai panašus. Lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis bei Lietuvos Respublikos vidurkiu, Alytaus r. sav. išsiskiria didžiausia 2011 m. pensinio amžiaus gyventoj ų dalimi, kuri viršija Lietuvos Respublikos vidurk į (20,04%).

Paveikslas 21. Gyventoj ų maž ėjimas

Šaltinis: Statistikos departamentas

29 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Lentel ė 4.Esamos situacijos, demografin ės analiz ės teigiami, neigiami faktoriai TEIGIAMI FAKTORIAI NEIGIAMI FAKTORIAI

Demografija • Alytaus rajono savivaldyb ė daugiau nei • Gyventoj ų skai čiaus maž ėjimas. Per 2007- pus ę gyventoj ų sudaro darbingo amžiaus 2011 m. vidutinis gyventoj ų skai čius rajone asmenys: 2010 m. vaikai (nuo 0d.iki 15 sumaž ėjo 5,11%. Gyventoj ų skai čius met ų) sudar ė 15,25 proc., darbingo aplinkin ėse savivaldyb ėse Var ėnos r. sav. amžiaus gyventojai met ų – 58,64 proc., 8,37%, Druskinink ų sav. – 5,14%, Lazdij ų pensinio amžiaus gyventojai – 26,11proc. r. sav. – 6,47%. 2011 m. sausio 1 d. rajone - 29890, t. y. 801 mažiau nei 2010 m. • Didžiausi ą Alytaus rajono savivaldyb ės gyventoj ų dal į sudaro 20-24 met ų amžiaus • Daugiau žmoni ų miršta negu gimsta 2011 asmenys (8,3%). Lyginant 2010 m. ir 2009 metais gim ė 604 vaikai, iš j ų 156 užsienyje, m. didžiausias augimas yra 25-29 (10,1%) 653 žmon ės mir ė, iš j ų 11 – užsienyje.

• Daug ėja gyventoj ų kuri ų amžius didesnis kaip 85 metai (10,8%), didžiausias maž ėjimas – 35-39 met ų amžiaus asmen ų (8,7%).

5. VIEŠOSIOS PASLAUGOS

5.1. Švietimas

Švietimas - prioritetin ė valstyb ės remiama Lietuvos Respublikos sritis. Lietuva po nepriklausomyb ės atgavimo 1990 m. patyr ė spart ų socialin į – ekonomin į ir politin į pasikeitim ą. Įvyko reikšming ų strukt ūrini ų ekonomikos, socialini ų, politini ų poky čių, kurie įtakojo ir poky čius švietimo sistemoje. Technologin ės kaitos tempas ir jos kuriama ekonomin ė ir socialin ė kaita yra tokie spart ūs, kad žengiantys į darbo rink ą šiandien negali tik ėtis vis ą gyvenim ą dirbti viename darbe, tur ėti tik vien ą specialyb ę ir vis ą gyvenim ą likti viename ūkio sektoriuje. Daugeliui dabartini ų jaun ų žmoni ų per savo darbo karjer ą teks kelet ą kart ų radikaliai keisti profesij ą.

30 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Švietimo sistemos paslaug ų apimt į ir įvairum ą lemia ekonomini ų ir demografini ų proces ų poky čiai. Alytaus r. sav., kaip ir visose kaimynin ėse savivaldyb ėse, pastebima didelis vaik ų maž ėjimas, d ėl šios priežasties maž ėja ir švietimo įstaig ų apkrovimas, bei daugelis mokykl ų, d ėl vaik ų tr ūkumo, neišnaudoja savo potencialo ir tampa nuostolingos. Analizuojamu 2007 - 2011 m. laikotarpiu vaik ų, nuo 0 - 14 m., lyginamoji dalis gyventoj ų skai čiuje rajone sumaž ėjo 1,4 % nuo 15,4 % iki 14,0 %, o jaunimo, nuo 15-19 m., dalis – 0,8 % nuo 8,0 iki 7,2%.

Paveikslas 22. Vaik ų ir jaunimo sud ėtis

Šaltinis: Statistikos departamentas

5.1.1. Ikimokyklinis ugdymas

Alytaus r. sav., kaip ir visoje Lietuvoje, pastebimai maž ėja vaik ų. Lyginant iki mokyklini ų vaik ų skai čių per 2007 – 2011 m. laikotarp į, vaik ų sumaž ėjo -5,2 % arba 100 vaik ų (2007 m. – 1933 vaikai, 2011 m. – 1833 vaik ų), nors ikimokyklinio amžiaus vaik ų Alytaus r. sav. 2007-2011 m. maž ėjo, vaik ų, einan čių į ikimokyklinio ugdymo įstaigas skai čius nežymiai padid ėjo nuo 9,5 % 2007 m. iki 10,4% 2011 m. Alytaus r. sav. veikia 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigos: Butrimoni ų, Daug ų ir Simno vaik ų darželiai ir du 3 val. ikimokyklinio ugdymo skyriai. Remiantis Alytaus r. savivaldyb ės administracijos 2011 - 2012 m. duomenimis iš viso rajone buvo ugdomi 114 priešmokyklinio ugdymo vaikai (iš j ų 66 mokyklose ir 48 darželiuose).

31 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 23. Vaikai, dalyvaujantys ikimokykliniame ugdyme

Ikimokyklinio ugdymo įstaig ų (vnt) aukl ėtiniai 700

600

500

400

300

200

100

0 2007 2008 2009 2010 2011

Alytaus r. sav. Druskinink ų sav. Lazdij ų r. sav. Var ėnos r. sav.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Druskinink ų sav. 2007 - 2011 m. buvo didžiausias vaik ų, dalyvaujan čių ikimokykliniame ugdyme, augimas 75 vaikai (2011 m.) arba 14,8%. Alytaus r. sav. vaik ų, dalyvaujan čių ikimokykliniame ugdyme, kiekio, lyginant su Druskinink ų sav., augimas buvo labai mažas, ta čiau per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į nepatyr ė tokio didelio smukimo kaip Lazdij ų ir Var ėnos r. savivaldyb ės. Alytaus r. sav., lyginant su LR vidurkiu, pagal vaik ų dalyvaujan čių ikimokykliniame ugdyme, atsilieka daugiau kaip tris kartus, ta čiau vaik ų dalyvaujan čių ikimokykliniame ugdyme skai čius per vis ą 2007 – 2011 m. laikotarp į išliko stabilus, išskyrus 2009 m.

5.1.2. Bendrasis mokyklinis ugdymas Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į Alytaus r. sav. bendrojo lavinimo mokykl ų skai čius sumaž ėjo nuo 19 mokykl ų 2007 m. iki 15 - 2011 m. Alytaus r. sav. šiuo metu veikia 3 gimnazijos (Daug ų Vlado Mirono, Simno, Butrimoni ų), 3 vidurin ės mokyklos (Miroslavo, Pivaši ūnų, Krokalaukio Noraus – Naruševi čiaus), 10 pagrindinių mokykl ų (Kume čių, Santaikos, Mergalaukio, Nemunai čio, Makni ūnų, Ūdrijos, Vaisodži ų, Venci ūnų, Alov ės) ir 2 daugiafunkciniai centrai (Punios, Krokialaukio).

32 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į Alytaus r. sav. bendrojo lavinimo mokyklose mokini ų skai čius sumaž ėjo 22,7%, t.y. nuo 3128 mokini ų 2007/2008 m. iki 2417 – 2011/2012 m. Per analizuojam ą laikotarp į maž ėjo ne tik mokini ų skai čius, bet ir mokytoj ų. Mokytoj ų skai čius ( įskaitant vadovus) per 2007 m. – 2011 m. laikotarp į sumaž ėjo 14,7%. Alytaus r. sav. mokini ų maž ėjimo tempus lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis, situacija yra labai panaši į Lazdij ų r. sav. (21,9%). Didžiausi mokini ų maž ėjimo tempai yra Druskinink ų sav. 27,4% ir Var ėnos r. sav. 24,5%). Alytaus r. sav. 2011 m./ 2012 m. vienam mokytojui tenkantis mokini ų skai čius buvo 7,7 mokinio kas buvo 1,36 karto mažiau už LR vidurk į.

Paveikslas 24. Mokiniai bendrojo lavinimo mokyklose

Šaltinis: Statistikos departamentas

5.1.3. Profesinis ir neformalus ugdymas

Alytaus r. sav. analizuojamu laikotarpiu veik ė 2 profesin ės mokyklos, kuriose kasmet besimokan čiųjų skai čius maž ėjo. Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į mokini ų, besimokan čių profesin ėse mokyklose, skai čius sumaž ėjo 4,3%. Kaimynin ėse savivaldyb ėse, profesin ėse mokyklose, mokini ų skai čius išliko stabilus tik Var ėnos r. sav. 0% ( 2007 m. – 285 mokiniai, 2011 m. – 285 mokiniai), pastebimai profesin ėse mokyklose, mokini ų skai čius išaugo Lazdij ų r. sav. 16,8%, o sumaž ėjo Druskinink ų sav. 7,0%. Kaimynin ėse rajon ų savivaldyb ėse per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į veik ė po vien ą profesinio rengimo mokykl ą.

33 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 25. Mokiniai profesin ėse mokyklose

Šaltinis: Statistikos departamentas

Analizuojamu 2007 – 2011 m. laikotarpiu Alytaus r. sav. universitet ų ir kolegij ų nebuvo. Nebuvo vykdoma suaugusi ųjų mokymo programa. Alytaus r. savivaldyb ėje per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į veik ė 1 neformaliojo švietimo įstaiga Alytaus rajono meno ir sporto mokykla. Alytaus r. savivaldyb ės meno ir sporto mokykla turi 4 skyrius Pivaši ūnuose, Miroslave, Simne ir Butrimonyse. Ši ą mokykl ą 2011 m. lank ė 324 mokiniai. Alytaus r. sav. veikia ir pagalbos mokiniui bei mokyklai institucijos: Alytaus rajono švietimo ir pedagogin ės psichologin ės pagalbos centras. Šio centro pagrindiniai uždaviniai, rajono ugdymo institucij ų pedagog ų, darbuotoj ų kvalifikacijos tobulinimas, nuolatinis mokymo(si) organizavimas, švietimo naujovi ų, gerosios darbo patirties sklaidos inicijavimas bendruomen ėse, centro teikiam ų paslaug ų kokyb ės gerinimas. Specialiosios pedagogin ės psichologin ės pagalbos teikimas rajono vaikams, j ų t ėvams ir ugdymo institucijoms, pedagogini ų psichologini ų tyrim ų, šviet ėjiškos veiklos, reglamentuotos Lietuvos Respublikos įstatymais, organizavimas.

5.2. Sportas

Alytaus rajono sporto veikla r ūpinasi Alytaus rajono meno ir sporto mokykla, bei 4 skyriai veikiantys didesniuose savivaldyb ės miesteliuose. Remiantis Alytaus rajono savivaldyb ės administracijos ir informacin ės agent ūros 118 duomenimis Alytaus r. įregistruota tik 4 sporto klubai pagal sporto šakas ir veiklos pob ūdį. Duomen ų apie sportuojan čių asmen ų skai čių per 2011 m. nepateikta. Rajone pl ėtojama tokios sporto šakos, kaip krepšinis, futbolas, dziudo, irklavimas, tinklinis, svars čių kilnojimas. 34 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Lentel ė 5. Sporto klubai/organizacijos

Eil. Nr. Sporto klubo/organizacijos pavadinimas 1. „Do“, Alytaus r. dziudo klubas, Simnas, Alytaus r. 2. „Simnas“ futbolo klubas, Simnas, Alytaus r. 3. „ Ąžuolas“ sporto klubas, Simnas, Alytaus r. 4. „Pil ėnai“, Alytaus r. technini ų sporto šak ų klubas, Punia, Alytaus r.

Šaltinis: Alytaus rajono savivaldyb ės administracija, informacin ė agent ūra 118

Rajono seni ūnij ų sportin į gyvenim ą pa įvairina organizuojami sporto ir sveikatingumo renginiai. Visose seni ūnijose, 2011 m., vyko sporto švent ės. Vidutiniškai varžybose dalyvavo ~ 120 seni ūnijos gyventoj ų. Pagrindin ės sporto šakos: futbolas, krepšinis, tinklinis, virv ės traukimas, svars čių kilnojimas. Alytaus rajono Butrimoni ų gimnazija yra tapusi Lietuvos moksleivi ų olimpinio festivalio nugal ėtoja tarp kaimo mokykl ų, taip pat ši mokykla pateko į Lietuvos sportiškiausi ų mokykl ų dešimtuk ą. Alytaus rajono Simno gimnazijos futbolininkai tre čius metus iš eil ės tapo ,,Ežiogolo“ nugal ėtojais ir dalyvavo tarptautiniame futbolo turnyre ,,Auksinis kamuolys“ už Lietuvos rinktin ę. Svari ų laim ėjim ų pasiek ė Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos dziudistai ir irkluotojai, Simno futbolo klubas ,,Simnas“, Simno žem ės ūkio mokyklos sporto klubas ,, Ąžuolas.“ Rajono seni ūnij ų varžybose aktyviai dalyvavo rajono futbolininkai, krepšininkai, šaški ų ir šachmat ų entuziastai. Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. (nepateikti 2009 m. duomenys) laikotarp į statistikos departamento duomenimis sporto varžyb ų ir sveikatingumo renginiuose Alytaus r. sav. dalyvavo 16725 asmenys. Alytaus r. sav. sporto ir sveikatingumo varžybose dalyvaujan čių gyventoj ų skai čius labai smarkiai kito. 2007 m. dalyvavusi ų varžybose skai čius buvo 7770 žmoni ų, o 2011 metais 440. Lyginant 2007 m. ir 2011 m. tai 17,6 karto mažiau, negu 2011 m. Alytaus r. sav. sportin ė veiklos užimtumas yra labai skurdus, grei čiausia d ėl šios priežasties ir sumaž ėjo dalyvi ų skai čius.

35 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 26. Sporto varžyb ų ir sveikatingumo rengini ų dalyviai

Šaltinis: Statistikos departamentas

Palyginus gyventoj ų skai čių t ūkstan čiais su sporto varžyb ų ir sveikatingumo rengini ų dalyvi ų skai čiumi, gaunamas s ąlyginis rodiklis, parodantis, kiek sportini ų rengini ų dalyvi ų tenka 1000 gyventoj ų. Alytaus r. sav. sporto varžyb ų ir sveikatingumo rengini ų dalyvi ų skai čiumi labai atsilieka nuo kaimynini ų savivaldybi ų 2011 m. Alytaus r. sav. 1000 gyventoj ų teko 15 dalyvi ų, kai tuo tarpu Druskinink ų sav. 292 dalyviai, Lazdij ų r. sav. 287 dalyviai, Var ėnos r. sav. 533 dalyviai.

5.3. Sveikatos apsauga

Remiantis Statistikos departamento duomenimis Alytaus r. sav. sveikatos prieži ūros įstaig ų tinkl ą 2011 m. sudar ė 10 ambulatorinio sveikatos prieži ūros įstaig ų, 1 ligonin ė, 1 privati asmen ų sveikatos prieži ūros įstaiga, 17 medicinos punkt ų. Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į Alytaus r. sav. sveikatos prieži ūros tinkle įvyko poky čių, sumaž ėjo medicinos punkt ų skai čius nuo 20 punkt ų 2007 m. iki 17 punkt ų 2011 m. Ambulatorij ų skai čius vis ą laikotarp į išliko nepakit ęs.

36 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 27. Sveikatos prieži ūra

Šaltinis: Statistikos departamentas

Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į Alytaus r. sav. medicinos prieži ūros specialist ų 10000 gyventoj ų teko mažiausias kiekis 2011 m. 24 spec./ 10000 gyv.. Kaimynin ėse savivaldyb ėse situacija buvo artima LR vidurkiui. 2011 m. LR vidurkis buvo 124 spec./ 10000 gyv., Druskinink ų sav. 99 spec./ 10000 gyv., Lazdij ų r. sav. 85 spec./ 10000 gyv., Var ėnos r. sav. 84 spec./ 10000 gyventoj ų. Alytaus r. sav. nuo LR vidurkio atsiliko 5,2 karto. Alytaus r. sav. vienas gyventojas vidutiniškai poliklinikoje arba ambulatorijoje apsilanko du kartus re čiau negu aplinkini ų savivaldybi ų gyventojai. 2010 m. LR vidurkis buvo 6,9 kartus vieno gyventojo apsilankym ų poliklinikoje arba ambulatorijoje, tuo tarpu Alytaus r. sav. 3,2 kartus, aplinkin ėse savivaldyb ėse rodikliai buvo panaš ūs į LR vidurk į. Kaimynini ų savivaldybi ų gyventojai vidutiniškai apsilanko poliklinikoje arba ambulatorijoje: Druskinink ų sav. 7,1 kartus (2010 m.), Lazdij ų r. sav. 6,0 kartus (2010 m.), Var ėnos r. sav. 5,8 kartus (2010 m.). Analizuojamu laikotarpiu apsilankym ų skai čius Alytaus r. sav. išlieka stabilus. 5.4. Nusikalstamumas

Nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. 2010 m. Alytaus r. sav. buvo užregistruota 556 nusikalstamos veikos, šiame skai čiuje 257 nusikaltimai ir 54 baudžiamieji nusižengimai. Didži ąją dal į nusikaltim ų sudar ė vagyst ės. Alytaus r. sav. analizuojamu periodu išryšk ėja du

37 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

periodai: nusikalstamumo maž ėjimas 2006 - 2009 m. vidutiniškai 13% ir nežymus nusikalstamumo augimas 2009 - 2010 m. 0,4 %. Tai atspindi ir nusikalstamumo lygio dinamik ą visoje Lietuvoje.

Paveikslas 28. Nusikalstamumas

Užregistruotos nusikalstamos veikos Nusikalstamumo lygis 100000 gyv. Alytaus r.sav. 200 8000 6974 6610 6615 6784 7000 6227 150 6000 5000 100 4000

3000 3716 3348 50 2000 2847 2740 2858 1000 0 0 2007 2008 2009 2010 2011 2007 2008 2009 2010 2011 Sunk ūs ir labai sunk ūs nusikaltimai LR Alytaus r. sav. Vagyst ės Druskinink ų sav. Lazdij ų r. sav. Baudžiamieji nusižengimai Var ėnos r. sav.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į, bendras nusikalstamumo lygis išreikštas kaip nusikaltim ų skai čius tenkantis šimtui t ūkstan čių gyventoj ų, Alytaus r. sav. padid ėjo 30 %, ta čiau išliko 1,8 kart ų žemesnis negu Lietuvos vidurkis. Kaimynin ėse savivaldyb ėse nusikalstamumo lygis did ėjo, pvz. Lazdij ų r. sav. 52%, Var ėnos r. sav. 31%, nusikalstamumo lygis maž ėjo tik Druskinink ų sav. 4%. Nusikalstamumo lygis spar čiai lenk ė LR nusikalstamumo lygio vidurk į, kuris per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į padid ėjo 9%. Didžiausi ą nusikaltim ų dal į per vis ą analizuojam ą 2007 - 2011 m. laikotarp į sudaro vagyst ės. Kaimynin ėse savivaldyb ėse, kaip ir Alytaus r. sav. didžiausi ą nusikaltim ų dal į sudaro vagyst ės.

5.5. Socialin ė apsauga

Alytaus r. sav. gyventojams, kuriems reikalingos specialios prieži ūros s ąlygos yra užtikrinamas socialini ų paslaug ų teikimas.

38 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Lentel ė 6. Socialini ų paslaug ų įstaigos/organizacijos Organizacija Vadovas Adresas, telefono Įstaigos r ūšis Veiklos pob ūdis Nr. Miroslavo globos Vytautas Dainavos g. 3 Stacionari įstaiga Ilgalaik ė socialin ė namai Mocevi čius Miroslavo k. globa Miroslavo sen. Alytaus r. sav. (8 315) 66 334 Miroslavo globos Vytautas Birut ės g. 11 Stacionari įstaiga Ilgalaik ė social in ė nam ų Simno skyrius Mocevi čius Simno m. globa Alytaus r. sav. (8 315) 60 386 Rumboni ų parapijos Ramut ė Rumboni ų k., Stacionari įstaiga Ilgalaik ė socialin ė seneli ų globos namai Ra čkauskait ė Alytaus sen. globa Alytaus r. sav. (8 315) 48 661 Pivaši ūnų parapijos Vincas Pivaši ūnų k. Stacionari įstaiga Ilgalaik ė socialin ė seneli ų globos namai Baublys Pivaši ūnų sen. globa Alytaus r. sav. (8 315) 29 386 Daug ų palaikomojo Egidijus Šerelis Pergal ės g. 9 Stacionari įstaiga Ilgalaik ė socialin ė gydymo slaugos Daug ų m. globa ligonin ės Socialin ės Alytaus r. sav. globos skyrius (8 315) 69 284 Vš Į „Padovanokim Daiva Venci ūnų k. Nestacionari įstaiga Dienos užimtumas, šypsen ą“ Daug ėlien ė Alov ės sen. ugdymo ir socialini ų Alytaus r. sav. įgūdži ų formavimas (8 315) 73 441 Krokialaukio vaik ų Rasa Krokialaukio k. Nestacionari įstaiga Dienos užimtumas, dienos centras Ven čkauskien ė Krokialaukio sen. ugdymo ir socialini ų Alytaus r. sav. įgūdži ų formavimas 8 685 18650 Lietuvos sutrikusio Danut ė Ežero g. 20 Nestacionari įstaiga Bendrosios užimtumo intelekto žmoni ų Laukaitien ė Daug ų m. paslaugos sutrikusios globos bendrijos Alytaus r. sav. raidos asmenims „Viltis“ Alytaus (8 315) 69 890 rajono padalinys 8 614 73307 Lietuvos invalid ų Elena Pulko g. 21-116 Nestacionari įstaiga Klub in ė veikla draugijos Alytaus Grudzinskien ė Alytus rajono skyrius (8 315) 73 602 Šaltinis: Alytaus rajono savivaldyb ės administracija

5.5.1. Šeima ir vaikai

Socialin ės rizikos šeima – tai šeima, kurioje nari ų bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas yra sutrik ę ir kurios neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus asmenyb ės augimo ir vystymosi. Tokios šeimos nesugeba tenkinti vaiko emocini ų ir fizini ų reikmi ų, be to, bendravimo b ūdas tokiose šeimose žymiai

39 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

apriboja vaiko galimybes išreikšti poreikius ir jausmus. Vaikai, augantys tokiose šeimose, turi labai žem ą sav ęs vertinim ą, nesitiki, kad j ų poreikiai yra svarb ūs ir gali b ūti patenkinti, neturi tinkam ų socialini ų įgūdži ų. Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į Alytaus r. savivaldyb ėje socialini ų rizikos šeim ų skai čius sumaž ėjo nuo 183 šeim ų 2007 m. iki 136 šeim ų 2011 m. Šis socialin ės rizikos šeim ų maž ėjimas vyko nuosekliai vis ą laikotarp į ir procentine išraiška sudar ė 25,7%. Šiose šeimose 2011 m. augo 328 vaikai iki 18 met ų, tai 132 vaikais arba 28,7 % mažiau negu 2007 m. Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į kaimynin ėse savivaldyb ėse socialini ų rizikos šeim ų skai čius taip pat sumaž ėjo Druskinink ų sav. 10,9%, Lazdij ų r. sav. 14,3%, o Var ėnos r. sav. rizikos šeim ų skai čius padid ėjo 3,9%. Alytaus r. sav. 2011 m. buvo pirmaujanti socialini ų rizikos šeim ų skai čiaus maž ėjime procentin ėje išraiškoje, ta čiau kiekio atžvilgiu ji buvo antroje vietoje. Kaimynin ėse savivaldyb ėse, vaik ų skai čius socialin ės rizikos šeimose, didžiausias buvo 2011 m. Var ėnos r. sav. 388 vaikai.

Paveikslas 29. Socialin ės rizikos šeimos ir vaikai Socialini ų rizikos šeim ų skai čiaus (vnt) Vaik ų skai čiaus dinamika (vnt) socialin ės dinamika rizikos šeimose 500 200

186 189 400 183 178 184 185 150 158 146 300 141 136 100 119 116 121 123 200 102

100 50 55 49 51 44 49 0 0 2007 2008 2009 2010 2011 2007 2008 2009 2010 2011 Alytaus r. sav. Druskinink ų sav. Alytaus r. sav. Druskinink ų sav. Lazdij ų r. sav. Var ėnos r. sav. Lazdij ų r. sav. Var ėnos r. sav.

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys

Per analizuojam ą 2007 - 2011 m. laikotarp į Alytaus r. sav. globa buvo nustatyta 24 vaikams. Dėl duomen ų tr ūkumo n ėra aišku vaik ų esan čių globos įstaigose dinamika. Kaimynin ėse savivaldyb ėse 2011 m. globos nustatymo atvej ų skai čius buvo panašus. Var ėnos r. sav. globa nustatyta 24 vaikams, Lazdij ų r. sav. 20 vaik ų, mažiausias globos atvej ų skai čius nustatytas Druskinink ų sav. 6 vaikams.

40 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 30. Vaik ų globa

Vaik ų globa (vnt) 2011 m. Vaik ų globos dinamika (vnt) Alytaus r. sav. 90 100 2007 m. - 2011 m. 80 70 79 74 80 60 85 84 74 50 57 60 72 73 40 46 57 30 40 20 24 24 34 20 20 26 10 6 20 24 0 0 Alytaus r. sav. Druskinink ų Lazdij ų r. sav. Var ėnos r. sav. 2007 2008 2009 2010 2011 sav. Globojam ų vaik ų skai čius šeimose Per metus vaikams nustatytos globos (r ūpybos)… Globojam ų vaik ų skai čius šeimose

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys

Alytaus r. sav. 2011 m. šeimose buvo globojami 74 vaikai ir 24 vaikams buvo nustatyta globa. Per analizuojam ą laikotarp į šeimose globojam ų vaik ų nežymiai kito 2007 m. 85 vaikai, o 2011 m. 74 vaikai. Mažiausias globojam ų vaik ų skai čius šeimose buvo 2008 m. 57 vaikai. Per metus vaikams nustatytos globos atvejai taip pat nežymiai kito. 2007 m. globa buvo nustatyta 34 vaikams, 2011 m. 24 vaikams, didžiausias kiekis per metus nustatytos globos atvej ų buvo 2008 m. 72 vaikams. Rajone n ėra vaik ų globos nam ų. Kaimynin ėse savivaldyb ėse situacija yra skirtinga Var ėnos r. sav. globojam ų vaik ų skai čius šeimose 2011 m. buvo 79 ir lenk ė Alytaus r. savivaldyb ę, ta čiau pastebimai mažesni skai čiai buvo Druskinink ų sav. 46 ir Lazdij ų r. sav. 57 globojami vaikai šeimose. Per metus įvaikint ų vaik ų skai čius taip pat pastebimai skyr ėsi tarp kaimynini ų savivaldybi ų 2011 m. Alytaus r. sav. ir Var ėnos r. sav. vaikams nustatytos globos atvej ų buvo po lygiai 24 vaikus, Lazdij ų r. sav. 20, Druskinink ų sav. 6 vaikams nustatyta globa.

41 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 31. Socialin ės pašalpos

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys

Socialin ė pašalpa, pinigine išraiška yra skiriama nepasiturin čioms šeimoms. Pašalpa skiriama šeimai, kurios pajamos, tenkan čios vienam šeimos nariui, yra mažesn ės už valstyb ės remiamas pajamas (350 Lt), jeigu šeima numatomus reikalavimus. Pašalpa skiriama 3 m ėnesiams ir sudaro 90% skirtumo tarp valstyb ės remiam ų pajam ų šeimai ir vidutini ų šeimos pajam ų per m ėnes į. Socialin ės pašalpos gav ėjų šeimos, auginan čios ikimokyklin ę įstaig ą lankan čius vaikus, yra atleidžiamos nuo mok ėjimo už daržel į. Alytaus r. sav. per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į socialin ę pašalp ą gaunan čių asmen ų skai čius išaugo 7,5 kart ų. 2007 m. pašalp ą gavo 413 asmenys, o 2011 m – 3116 asmenys. Pašalpos dydis pinigin ėje išraiškoje taip pat išaugo 16,2 kart ų, 2007 m. buvo išmok ėta 548,5 t ūkstan čių lit ų, o 2011 m. 8908,8 t ūkstan čių lit ų. (tai atitinka 255 Lt vidutin ę m ėnesin į pašalp ą). Analizuojamu laikotarpiu Alytaus r. sav. socialin ės pašalpos gav ėjų skai čius kasmet augo. Ekonomin ė kriz ė stipriai pablogino šeim ų pajamas. 2009 m. socialin ės pašalpos gav ėjų padaug ėjo 88 % lyginant su 2008 m. Išmok ėta suma augo dar spar čiau 2009 m. – 2227,5 t ūkst. lt ( 2007 m. – 548,5 t ūkst. Lt). Alytaus r. sav. daugiausia skirto valstyb ės biudžeto išleidžia socialin ėms pašalpoms išmok ėti, tai įtakoja ženkliai didesnis socialini ų pašalp ų gav ėjų skai čius savivaldyb ėje. Kaimynin ėse savivaldyb ėse taip pat didel ė dalis savivaldyb ės biudžeto išleidžiama pašalpoms mok ėti, kadangi per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į socialin ę pašalp ą gaunan čių asmen ų padaug ėjo Druskinink ų sav. 5,5 kart ų ( 2007 m. – 394 asmenys, 2011 m. – 2047 asmenys), Lazdij ų r. sav. 4,9 karto ( 2007 m. – 623 asmenys, 2011 m – 3096 asmenys), Var ėnos r. sav. 4,6 karto ( 2007 m. – 586 asmenys, 2011 m. – 2719 asmenys). Alytaus r. sav.

42 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

analizuojam ų laikotarpiu buvo pirmaujanti tarp kaimynini ų savivaldybi ų socialini ų pašalp ų gav ėjų skai čiumi bei išmokomis. Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į nepasiturin čioms šeimoms buvo kompensuojamos būsto šildymo išlaidos ir išlaidos šaltam ir karštam vandeniui. 2011 m. Alytaus rajone išlaidos b ūsto ir vandens kompensacijoms siek ė 397,1 t ūkst. lt, t.y. 2,9 kartus daugiau nei 2007 m., ta čiau 2010 m. šios išlaidos buvo 112,9 t ūkst. lt ir tai buvo 16,8% mažiau už 2007 m.

Paveikslas 32. B ūsto šildymas ir vandens kompensacijos

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys

Socialinis b ūstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausyb ės nustatyt ą nuomos mokes čio apskai čiavimo tvark ą, nuomojamos savivaldyb ės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal įstatymo nustatytas s ąlygas. Savivaldybi ų institucijose sudaromi šie atskiri s ąrašai asmen ų (šeim ų), turin čių teis ę išsinuomoti socialin į b ūst ą: jaun ų šeim ų; našlai čių ir likusi ų be tėvų globos; ne įgali ųjų asmen ų; bendrasis bei socialinio b ūsto nuominink ų, turin čių teis ę į b ūsto s ąlyg ų pagerinim ą. Alytaus r. sav. per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į socialinio b ūsto poreikis išaugo: 2007 m. s ąrašuose socialiniam b ūstui nuomoti buvo įrašytos 87 šeimos, iki 2011 m. šis skai čius padid ėjo 58,6 % (138 šeimos). Alytaus r. sav. 2011 m. šeim ų pasiskirstymas pagal socialin ę grup ę buvo sekantis: 39 jaunos šeimos (2007 m. – 26), 15 ne įgal ūs asmenys (šeimos) (2007 m. – 16), 60 įtrauktos į bendr ąjį s ąraš ą (2007 m. – 30), 18 šeim ų, auginan čios tris ar daugiau vaik ų (2007 m. – 12), našlai čių ir be t ėvų globos likusi ų asmen ų įrašyta 5 asmenys ir šeimos. Alytaus r. sav. 2011 m. socialinis b ūstas buvo išnuomotas tik 4 šeimoms: 1 butas

43 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

išnuomotas jaunai šeimai, 1 butas daugiavaikei šeimai ir 2 butai išnuomoti ne įrašytiems į s ąrašus (nukent ėjusiai nuo gaisro ir motinai, auginan čiai 5 vaikus, kurioje 1 vaikas yra ne įgalus). Savivaldyb ės but ų fond ą sudaro 73 butai, iš j ų 71 socialinis, 2 tarnybiniai. 2 butai buvo pripažinti avariniais ir išbraukti iš but ų fondo. Turimi butai pagal galimybes remontuojami. Socialinio b ūsto poreikis ir pasi ūla stipriai skiriasi, kadangi poreikis socialiniam b ūstui yra didesnis, negu savivaldyb ė gali apr ūpinti. 2011 m. Alytaus r. sav. tur ėjo 71 socialin į b ūst ą, o eil ėje socialiniam b ūstui gauti buvo 138 asmenys ir šeimos. Kaimynini ų savivaldybi ų situacija panaši, didžiausias santykinis socialinio b ūsto poreikis (išreikštas kaip šeim ų, įrašyt ų socialiniam b ūstui nuomoti, skai čius) yra Var ėnos r. sav. r. sav. 2011 m. – 386 asmenys ir šeimos, Lazdij ų r. sav. 2011 m. 182 asmenys ir šeimos, Druskininkų sav. 2011 m. 367 asmenys ir šeimos. Alytaus r. sav. poreikis b ūstui lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis yra mažiausias.

Paveikslas 33. Socialinis b ūstas

Šaltinis: Statistikos departamentas

5.6. Kult ūra

Alytaus r. sav. per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į kult ūros nam ų, dalyvi ų, bei m ėgėjų kolektyv ų skai čius pastebimai sumaž ėjo, ta čiau kult ūrin ė veikla vykdoma aktyviai. Per š į laikotarp į buvo suorganizuota gausyb ė rengini ų ir šven čių. Alytaus r. sav. Daug ų kult ūros centre ir 6 jo filialuose (Alov ės, Butrimoni ų, Makni ūnų, Nemunai čio, Pivaši ūnų, Punios) veik ė 48 meno m ėgėjų kolektyvai, kuri ų veikloje dalyvavo 439 dalyviai. Kolektyvai rajono vard ą garsino regioniniuose ir respublikiniuose renginiuose: Punios filialo liaudiškos muzikos kapela dalyvavo LRT tiesiogiai transliuojamoje etnografin ėje vakaron ėje 44 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

„Duokim garo!“ Vilniuje, Lietuvos vaik ų ir moksleivi ų konkurse „Tramtatulis“, Butrimoni ų filialo jaunimo folkloro ansamblio „Vieversa“ instrumentin ė grup ė tapo šio konkurso diplomantais. Alytaus r. sav. Simno kult ūros centre ir jo 3 filialuose (Krokialaukio, Luksnėnų, Miroslavo) veik ė 37 meno m ėgėjų kolektyvai, kuri ų veikloje dalyvavo 288 dalyviai. Kolektyvai rajono vard ą garsino regioniniuose ir respublikiniuose renginiuose. Alytaus r. sav. visi meno kolektyvai per 2011 m. sureng ė 280 įvairi ų rengini ų: šventes, koncertus, parodas, kuriose apsilank ė per 12 157 lankytojai. Kult ūros centr ų veiklos apimtis atspindi m ėgėjų meno kolektyv ų skai čius ir dalyvi ų juose skai čius.

Lentel ė 7. Meno kolektyvai ir dalyviai Eil. Studijos, b ūreliai, klubai, m ėgėjų meno kolektyvai/klubai/ Nr. veiklos vieta 1. Suaugusi ųjų dramos kolektyvas, Butrimonys 2. Folkloro ansamblis „D ėdien ės“ , Butrimonys 3. Vaik ų dramos kolektyvas, Nemunaitis 4. Mergin ų duetas, Nemunaitis 5. Moter ų vokalinis ansamblis, Nemunaitis 6. Folkloro kolektyvas „Susiedukai“, Alov ė 7. Liaudiškos muzikos kapela „Savi“, Daugai 8. Grup ė „Gift“, Daugai 9. Grup ė „Duetas“ , Daugai 10. Šiuolaikinio šokio ir dainos grup ė „Juventus“, Alov ė 11. Mergin ų tautini ų šoki ų kolektyvas, Alov ė 12. Folkloro ansamblis „Susiedai“, Alov ė 13. Folkloro ansamblis „Žolynas“, Butrimonys 14. Folkloro ansamblis „Vieversa“, Butrimonys 15. Florist ų b ūrelis, Butrimonys 16. Folkloro ansamblis „Apsing ė“, Makni ūnai 17. Etnografinis ansamblis „Lizduva“, Makni ūnai 18. Grup ė „ Savaitgalis“, Pivaši ūnai 19. Šiuolaikinio šokio grup ė, Pivaši ūnai 20. Mergin ų ansamblis, Pivaši ūnai 21. Dramos kolektyvas, Pivaši ūnai 22. Etnografinis ansamblis, Pivaši ūnai 23. Kaimo kapela „Kl ėtis“, Pivaši ūnai 24. Jaunimo folkloro ansamblis „Levandr ėlė“, Punia

45 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

25. Folkloro ansamblis „Levandra“, Punia 26. Liaudiškos muzikos kapela „Punel ė“, Punia 27. Vaik ų kapela „Nemun ėlis“, Punia 28. Pagyvenusi ų žmoni ų m ėgėjų teatro kolektyvas, Punia 29. Liaudiškos muzikos kapela „Simny čia“, Simnas Simno kult ūros centro darbuotoj ų mišrus vokalinis ansamblis, 30. Simnas 31. Simno kult ūros centro jaunimo pop grup ė, Simnas 32. Krokialaukio filialo jaunimo šoki ų grup ė, Krokialaukis 33. Mergin ų tautini ų šoki ų grup ė 34. Vaik ų šiuolaikinio šokio grup ė 35. Mėgėjų teatras 36. Kaimo teatras 37. Humoro grup ė „Sprigtas“ 38. Sidabrinis kvartetas 39. Folkloro ansamblis „Slabad ėlė“ 40. Vidutinio amžiaus šoki ų kolektyvas 41. Kaimo kapela „Olakalnis“ 42. Vidutinio amžiaus šoki ų kolektyvas „Narpulis“ 43. Folkloro ansamblis 44. Mėgėjų teatras 45. Folkloro ansamblis „R ūta“ 46. Liaudiškos muzikos kapela „ Ūdra“ 47. Humoro grup ė „Vankiški ų mergel ės“ 48. Folkloro ansamblis 49. Linijini ų šoki ų grup ė LA-DI-DA

Šaltinis: Alytaus rajono savivaldyb ės duomenys

Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į Alytaus r. sav. gyventojai aktyviai dalyvavo meno kolektyv ų veikloje. Alytaus r. sav. 2007 m. meno kolektyv ų skai čius 1000 gyventoj ų buvo 4,9, o 2011 m. 2,7 kolektyv ų. Nors meno kolektyv ų skai čius 1000 gyventoj ų per analizuojam ą laikotarp į sumaž ėjo 44,9%, jis išliko gerokai didesnis negu LR vidurkis 2011 m. 1,1. Lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis, stabiliausias meno kolektyv ų kiekis per vis ą analizuojam ą laikotarp į išliko Var ėnos r. sav. 2007 m. 4,9 , o 2011 m. 4,2, kuris beveik 4 kartus lenk ė LR vidurk į. Druskinink ų sav. meno kolektyv ų ir dalyvi ų skai čiumi 1000 gyventoj ų yra žemiausioje vietoje 2011 m. 0,8 kolektyv ų/ 1000 gyv. ir pastebimai atsilieka nuo LR

46 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

vidurkio. Lazdij ų r. sav. vis ą laikotarp į meno kolektyv ų skai čius 1000 gyventoj ų ir dalyvi ų skaičius 1000 gyventoj ų išliko mažai pakit ęs. Santykinis rodiklis atspindinti, kokia gyventoj ų dalis dalyvauja m ėgėjiškuose meno kolektyvuose (meno kolektyv ų ir gyventoj ų santykis).

Paveikslas 34. Meno kolektyvai ir j ų dalyviai

Šaltinis: Statistikos departamentas

Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į Alytaus r. sav. bibliotek ų skai čius išliko nepakit ęs 34 bibliotekos. Alytaus rajono savivaldyb ės viešoji biblioteka ir 33 filialai. 2011 metais bibliotekose apsilank ė 252 270 lankytoj ų, užregistruoti 14 365 vartotojai, išduota daugiau kaip 518 t ūkst. įvairi ų leidini ų, fonduose sukaupta daugiau kaip 394 698 leidiniai. Alytaus r. sav. pagal bibliotek ų skai čių gerokai lenkia kaimynines savivaldybes Druskinink ų sav. – 7 bibliotekos (2011 m.), Lazdij ų r. sav. 28 bibliotekos (2011 m.), Var ėnos r. sav. 26 bibliotekos (2011 m.). Alytaus rajono bibliotekoms teko nemažas kiekis skaitytoj ų 423 skait./bibliotekai 2011 m., ta čiau daugiausia skaitytoj ų 2011 m. sulauk ė Druskinink ų sav. bibliotekos, kurioms vidutiniškai teko 735 skaitytojai. Alytaus r. sav. skaitytoj ų skai čius vidutiniškai tenkantis vienai bibliotekai 21,5% atsilieka nuo LR vidurkio ( 2011 m. – 539 skaitytojai/bibliotekai). Kitose kaimynin ėse savivaldyb ėse vidutiniškai skaitytoj ų skai čius vienai

47 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

bibliotekai taip pat pastebimai skiriasi Lazdij ų r. sav. 260 skait./bibliotekai (2011 m), Var ėnos r. sav. 363 skait./bibliotekai (2011 m.). Alytaus r. sav. 2011 m. sulauk ė daugiausia skaitytoj ų 14 t ūkstančių, kaimynini ų savivaldybi ų bibliotekos 2011 m. skaitytoj ų sulauk ė gerokai mažiau Druskinink ų sav. 5 t ūkstan čius, Lazdij ų r. sav. 7 tūkstan čius, Var ėnos r. sav. 9 t ūkstan čius. 2011 m. 1000 gyventoj ų Alytaus r. sav. teko 445 skaitytojai, Druskinink ų sav. 214 skaitytojai, Lazdij ų r. sav. 295 skaitytojai ir Var ėnos r. sav. 337 skaitytojai.

Paveikslas 35. Naudojimasis bibliotekomis

Šaltinis: Statistikos departamentas

Per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į išduot ų dokument ų skai čius Alytaus r. sav. išliko panašus. 2007 m. išduoti 38 dokumentai, o 2011 m. 36. Kaimynin ės savivaldyb ės išduot ų dokument ų skai čiumi gerokai atsiliko nuo Alytaus r. sav. Druskinink ų sav. 26 (2011 m.), Lazdij ų r. sav. 24 (2011 m.), Var ėnos r. sav. 28 (2011 m.). Alytaus r. savivaldyb ė pagal išduot ų dokument ų skai čių buvo pirmoje vietoje tarp kaimynini ų savivaldybi ų.

48 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 36. Dokument ų išdavimas bibliotekose

Šaltinis: Statistikos departamentas

Alytaus r. sav. per analizuojam ą 2007 – 2011 m. laikotarp į nebuvo įkurtas nei vienas muziejus, tuo metu Druskinink ų sav. veik ė 2 muziejai, Lazdij ų r. sav. 1 muziejus, Var ėnos r. sav. – 2 muziejai.

Lentel ė 8.Esamos situacijos, švietimo, kult ūros, sporto, sveikatos apsaugos, nusikalstamumo, socialin ė apsaugos analiz ės teigiami, neigiami faktoriai

TEIGIAMI FAKTORIAI NEIGIAMI FAKTORIAI Švietimas, kult ūra, sportas, sveikatos apsauga, nusikalstamumas, socialin ė apsauga • Alytaus rajono savivaldybėje didžioji • Alytaus rajono savivaldyb ė visose dalis mokykl ų buvo reorganizuota, bet mokymo pakopose pastebimai maž ėja jų veikla nenutraukta. vaik ų nuo 0 m. iki 19 m. Per 2007 – • Mažas gyventoj ų sergamumas. 2011 m. laikotarp į labiausia sumaž ėjo • Žemas nusikalstamumo lygis vaik ų ir jaunimo nuo 15 m. iki 19 met ų • Rizikos šeim ų skai čius maž ėja. Per 14,0%. 2007 – 2011 m. 25,7% • Maž ėja mokytoj ų darbo kr ūvis. • Mažai l ėšų išleidžiama šildymo ir • Mokyklos iš vidurini ų reorganizuojamos į pagrindines.

49 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Vandens kompensacijoms. • Neskatinama suaugusi ųjų sporto įstaig ų • Did ėja poreikis socialiniam b ūstui. pl ėtra ir veikla. Alytaus rajono • Alytaus rajono savivaldyb ėje aktyvi savivaldyb ėje oficialiai užregistruotos 5 kult ūrin ė veikla. Meno m ėgėjų sporto įstaigos. kolektyv ų 2011 m. buvo 49. • Nepakankamas kiekis sveikatos • Aktyviai pl ėtojama visuomen ės apsaugos specialist ų ir sveikatos švietimo veikla. Per 2007 – 2011 m. prieži ūros įstaig ų. 2011 m. teko 24 laikotarp į bibliotek ų skai čius išliko specialistai 10000 gyventoj ų, LR nepakit ęs 34. vidurkis 124 spec./10000 gyventoj ų. • Rizikos šeim ų skai čius išlieka didelis, 136 šeimos 2011 m. • Didel ė dalis biudžeto išleidžiama socialin ėms pašalpoms.

6. RAJONO VIEŠOSIOS INFRASTRUKT ŪROS PL ĖTRA

Alytaus rajono savivaldyb ė investicij ų ir pl ėtros srityje orientuojasi į viešosios infrastrukt ūros, verslo, turizmo ir žem ės ūkio pl ėtr ą, modernios ir saugios visuomen ės k ūrim ą. Savivaldyb ė remia smulkaus ir vidutinio verslo k ūrim ą, jaunimo ir kaimo bendruomeni ų projektus. Vykdomi bendri projektai su užsienio partneriais: Lenkijos Punsko, Pišo rajono, Olecko, Orzyszo, Krasnapolio, Plaskos savivaldyb ėmis, Baltarusijos Voronovo miestu. Simne atidaryta Simno miesto vasaros estrada, pavadinta Simno Jon ų vasaros estrada. Ši estrada yra pirmoji ir vienintel ė Alytaus rajone. Jon ų vasaros estrada pastatyta netoli Simno žem ės ūkio mokyklos, įgyvendinant projekt ą „Kompleksin ė Simno miesto pl ėtra". Išvalytas tvenkinys ir sutvarkyti jo krantai. Teritorija esanti aplink estrad ą - Simno miesto parkas - apželdinta. Pasodinti medžiai, nutiesti takeliai. Taip pat aptvertas stadionas. Ši ų darb ų vert ė 1 mln.650 t ūkst. Lt. Įgyvendinant projekt ą “ Kompleksin ė Simno miesto pl ėtra", rekonstruoti Simno kult ūros namai, pastatas pritaikytas daugiafunkciams poreikiams: bibliotekai, socialin ėms paslaugoms, bendruomenei. Čia veikia ir Simno kult ūros centras. Įrengta moderni koncert ų sal ė su įgarsinimo aparat ūra. Simno miesto kompleksin ės pl ėtros projektas vykdomas panaudojant Europos S ąjungos 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksm ų programos investicijas. Simno Jon ų vasaros

50 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Estrada tai galimyb ė pl ėsti vietos kult ūros ir sporto grupi ų veikl ą, rengti koncertus, bei sporto varžybas pritraukiant vietos ir aplinkini ų rajon ų gyventojus, bei rengti bendrus projektus su kaimynin ės Lenkijos savivaldyb ėmis. Simno mieste įgyvendinant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sien ą programos projekt ą „Pasienio turizmo pl ėtra – palikimas ateities kartoms“ sutvarkyta Simno istorin ė aikšt ė bei įgyvendinant projekt ą „K ūrybin ės industrijos – Lietuvos-Lenkijos pasienio region ų darnaus vystymosi galimyb ės“ įrengta Gilui čio papl ūdimys. Dauguose rekonstruota senoji irklavimo baz ė. Atnaujintas finišo bokštelis, pastatyti nauji elingai, baz ėje sutvarkyti- atnaujinti kambariai. Didžioji l ėšų dalis panaudota iš Europos S ąjungos (ES) Regioninio pl ėtros fondo. Dauguose įrengtas modernus papl ūdimys, rekonstruota miesto aikšt ė su aplinkin ėm gatv ėm ir šaligatviais bei Daug ų verslo mokyklos akt ų sal ė rekonstruota ir pritaikyta bendruomen ės poreikiams. Rekonstruota Krokialaukio Tomo Noraus - Naruševi čiaus mokykla. Rekonstruojant mokykl ą buvo apšiltintas jos lauko fasadas, sustiprinti pamatai, pakeisti langai ir durys, apšiltintas stogas, rekonstruotas vidaus vandentiekis, įrengtas lauko drenažas ir lietaus kanalizacija, sutvarkyta vidaus v ėdinimo ir šildymo sistema, šilumin ė lauko trasa, sutvarkyta aplinka. Finansavimas iš ES strukt ūrini ų fond ų, visuomeniniams pastatams renovuoti. L ėšas taip pat skyr ė LR Ūkio ministerija, bei Alytaus rajono savivaldyb ė. Alytaus rajono Punios kaime atidarytas daugiafunkcinis centras. Ši universali ir moderni švietimo įstaiga apjungia įvairaus amžiaus seni ūnijos gyventojus pagal j ų mokymosi, ugdymo, laisvalaikio poreikius. Daugiafunkciniame centre teikiamos švietimo, kult ūros ir socialin ės paslaugos, vykdoma priešmokyklin ė veikla, neformalus vaik ų ugdymas, suaugusi ųjų švietimas, menin ė veikla įvairaus amžiaus ir poreiki ų žmon ėms. Geresnes s ąlygas turi ir sportininkai: rekonstruota sporto salė, kurioje vyksta k ūno kult ūros pamokos ir mokiniams, treniruokliais gali naudotis visi norintys Punios bendruomen ės nariai. Galimyb ės naudotis sukurta infrastrukt ūra sudarytos ir ne įgaliesiems - prie sporto sal ės jiems įrengtas liftas. Daugiafunkciame centre įkurtas Punios ir Alytaus krašto muziejus. Atnaujinta ir moderniai įrengta kult ūros rengini ų sal ė, kurioje įrengta apšvietimo ir garso įranga, nupirktos naujos k ėdės ži ūrovams. Punios priešmokyklinuk ų lauks suremontuota, šviesi ir moderniai įrengta klas ė. Alytaus rajono savivaldyb ėje Pivaši ūnuose įgyvendintas projektas „Rekreacin ės teritorijos įrengimas Pivaši ūnuose“ prie Ilgio ežero įrengta papl ūdimys. Projektas vykdytas pagal Sanglaudos skatinimo veiksm ų program ą „Vietin ė ir urbanistin ė pl ėtra, kult ūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo pl ėtrai“ įgyvendinimo priemon ę, taip pat įrengta nauja automobili ų stov ėjimo aikštel ė.

51 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Rajone atnaujinamos švietimo įstaigos, gerinama mokymosi aplinka, vykdomi energijos naudojimo efektyvumo projektai. Atnaujinti vaik ų darželiai Dauguose ir Simne, tvarkoma Butrimoni ų darželio vidaus ugdomoji aplinka, renovuotos Simno gimnazija ir Miroslavo, Krokialaukio Tomo Noraus–Naruševi čiaus vidurin ės mokyklos, atnaujinamos Pivaši ūnų, Daug ų Vlado Mirono vidurin ės mokyklos, Nemunai čio pagrindin ė mokykla. Įgyvendinant projekt ą „Alytaus rajono savivaldyb ės sporto aikštyn ų rekonstrukcija ir įrengimas“, vykdom ą pagal Europos ekonomin ės erdv ės (EEE) finansin į mechanizm ą, prie Krokialaukio, Miroslavo, Butrimoni ų, Pivaši ūnų, Daug ų ir Simno mokykl ų atnaujinami sporto aikštynai, kuriuose turiningai laisvalaik į gal ės leisti ne tik mokiniai, bet ir kiti rajono gyventojai. Simno gimnazijos futbolo aikštei sutvarkyti investicijos skiriamos iš Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sien ą programos projekto „Pasienio jaunimo bendradarbiavimas“. Siekiant vaik ų ir jaunimo užimtumo, ES ir rajono biudžeto l ėšomis įgyvendinamas projektas „Daug ų mokyklos bendrabu čio pritaikymas bendruomen ės poreikiams”, skirtas įrengti stacionari ą stovykl ą rajone. Įgyvendinant projekt ą „Butrimoni ų kult ūros nam ų pritaikymas bendruomen ės poreikiams“ planuojama sukurti laisvalaikio infrastrukt ūrą vietos gyventojams, siekiant užtikrinti geresn ę laisvalaikio praleidimo kokyb ę. Rajono viešosios infrastrukt ūros pl ėtra. Rajone didelis d ėmesys skiriamas aplinkosaugai, gerinama vandentvarka. Krokialaukio, Verebiej ų ir Prani ūnų kaimuose atliktos vandens gerinimo įrengini ų ir vandentiekio tinkl ų statybos, Ei čiūnuose, Kume čiuose, Makni ūnuose, Nemunaityje, Kan čė nuose, Pivaši ūnuose, Vankišk ėse, Punioje, Užupiuose, Alov ėje, Venci ūnuose, Ūdrijoje, Butrimonyse, Geištaruose ir Miroslave atlikta vandens gerinimo įrengini ų statyba. Did ėlės investicijos skirtos Nemuno aukštupio baseino investicin ės programos projektui „Vandentiekio ir buitin ės nuotakyn ės pl ėtra Simno mieste“ sukuriant vandentvarkos infrastrukt ūrą Simno mieste: gyvenam ųjų nam ų kvartalui tarp Žaliosios, Ežero, Saul ėtekio ir Alytaus gatvi ų pakloti kvartalinius vandentiekio ir nuotek ų tinklus, S. Dariaus ir S. Gir ėno gatv ėje pastatyti lokali ą nuotek ų siurblin ę ir sl ėgin ę nuotek ų linij ą, įrengti siurblinei lauko elektros tinklus ir įrenginius iki apskaitos skydo. Įgyvendintas Ąžuolini ų kaimo vandentvarkos projektas, finansuojas ES strukt ūrini ų fond ų ir rajono savivaldyb ės l ėšomis, sudaryta galimyb ė visiems gyventojams tiekti kokybišk ą vanden į ir surinkti buitines nuotekas bei jas išvalyti.

52 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Projektuojami Mergalaukio vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinklai bei prijungimo trasos prie Simno vandentvarkos sistem ų. Alytaus rajono savivaldyb ė savo l ėšomis pareng ė Daug ų miesto vandentiekio ir nuotek ų surinkimo tinkl ų pl ėtros ir nuotek ų valyklos rekonstrukcijos technin į projekt ą, projekto įgyvendinimo darbai planuojami finansuoti Sanglaudos fondo l ėšomis. Suprojektuoti nauji Geni ų ir Kume čių nuotek ų tinklai ir valymo įrenginiai. Miklus ėnuose pakloti kvartaliniai vandentiekio ir nuotek ų tinklai, įrengta nauja nuotek ų siurblin ė. Investuojama į šilumos ūkį. Butrimonyse pastatytos naujos katilin ės, kurios naudoja ekologišk ą kur ą – pjuven ų granules. Tvarkomos užterštos teritorijos. ES ir rajono biudžeto l ėšomis prad ėti vykdyti projektai siekiant išvalyti taršos židinius Krokialaukio seni ūnijoje bei Taloki ų ežere. Informacini ų technologij ų diegimo projektai. Rajono savivaldyb ė įgyvendina projekt ą „Kaimišk ųjų vietovi ų informacini ų technologij ų pla čiajuostis tinklas RAIN“, kartu su Lazdij ų savivaldybe įgyvendino projekt ą „Pla čiajuos čio duomen ų perdavimo tinklo suk ūrimas Lazdij ų ir Alytaus rajon ų savivaldyb ėse“, kur į įgyvendinus didel ės spartos internet ą turi mokyklos, seni ūnijos, bibliotekos, sveikatos įstaigos. Paslaug ą gali įsigyti visi Alytaus rajono gyventojai. Spar čiai steigiami viešosios interneto prieigos taškai. Alytaus rajono savivaldyb ė yra viena daugiausiai e. pilie čių išugdžiusi savivaldyb ė – tai paskelb ė asociacija „Langas į ateit į“, rajone baigusi projekt ą „Lietuvos e. pilie čio kompiuterinio raštingumo pradmenys“, kurio metu buvo mokoma kompiuterinio raštingumo. Infrastrukt ūros projektai. Kiekvienais metais savivaldyb ė atnaujina, taiso kelius. Vietin ės reikšm ės keli ų tinklo ilgis Alytaus rajono savivaldyb ėje yra virš 1116 kilometr ų. ES ir rajono biudžeto l ėšomis išasfaltuotas Alov ė–Ilgai kelias, žvyrkelis Pivaši ūnai–Eigirdonys, bei Nemunaitis-Makni ūnai kelias. Socialiniai projektai. Didelis d ėmesys rajone skiriamas sveikatos apsaugai ir socialiniams reikalams: Daug ų mieste rekonstruota palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin ė, Butrimonyse įkurtas vaik ų dienos centras, Pivaši ūnuose pastatytas aštuoniolikos but ų socialinis b ūstas, Simne renovuotas pirmasis daugiabutis namas rajone. Socialini ų paslaug ų infrastrukt ūros pl ėtros programos bei savivaldyb ės biudžeto l ėšomis atlikta renovacija ir priestato statyba, sudarant puikias s ąlygos Miroslavo globos nam ų gyventojams. Įgyvendinant ES ir rajono biudžeto l ėšomis projekt ą „Daug ų socialin ės prieži ūros centro įkūrimas“ įrengtos ir pritaikytos patalpos socialin ės prieži ūros nestacionarioms paslaugoms teikti.

53 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

6.1. Transportas Alytaus miestas yra šeštas pagal dyd į Lietuvos miestas, apskrities ir savivaldyb ės centras, Dz ūkijos sostin ė. Miestas išsid ėst ęs vaizdingame Nemuno sl ėnyje. Alytus įsik ūręs istoriškai susiklos čiusioje keli ų sankirtoje ir yra visiškai integruotas į užmies čio keli ų tinkl ą. Alytus vienas žaliausi ų Lietuvos miest ų. Rytin ėje jo dalyje yra Alytaus šilas, o pietin ėje dalyje šliejasi prie Vidzgirio botaninio draustinio. Miškuose skendint į Alyt ų juosia 16 km Nemuno kilpa, kuri kerta šiaurin ę miesto dal į. Miestas turi du tiltus Lietuvos t ūkstantme čio ir A.Juozapavi čiaus tiltus. Lietuvos tūkstantme čio transportinis tiltas per Nemun ą, jungia dvi miesto dalis Putin ų gatv ę kairiajame Nemuno krante su naujai nutiestu 3,5 kelio ruožu iki Druskinink ų gatv ės. Jis yra svarbus šiaurinio apvažiavimo techninis statinys, turintis didel ės įtakos susisiekimui su pramon ės regionais ir tranzitiniu transportu, kuris aplenkia miesto centr ą, taip sumažindamas transporto sp ūstis centrin ėje miesto dalyje. Per miest ą eina keliai Kaunas – Gardinas ( į Baltarusij ą), Vilnius – Varšuva ( į Lenkij ą), trumpiausias kelias iš Kaliningrado srities į Baltarusij ą. Gera geografin ė pad ėtis, suteikia galimyb ę lengvai susisiekti su visais Respublikos miestais. Atstumas nuo Alytaus iki Vilniaus tarptautinio uosto 100 km, Kauno 80 km. Miesto centro teritorij ą tiesiogiai kerta krašto reikšm ės keliai Nr.128 Naujieji Valkininkai – Daugai - Alytus, Nr.130 Kaunas – Prienai - Alytus, Nr.131 Alytus – Simnas - Kalvarija, Nr.220 Trakai – Rūdišk ės – Pivaši ūnai - Alytus sudarydami pagrindines miesto susisiekimo, ir tuo pa čiu šalies regionines urbanistin ės integracijos ašis. Miesto centrin ėje dalyje koncentruojasi visuomenin ės ir socialin ės paskirties įstaigos, čia didžiausi p ėsčiųjų srautai. Dėl atliekamo duomen ų tikslinimo, Statistikos departamentas nepateikia 2011 m. transporto ir ryši ų rezultat ų, d ėl šios priežasties analizuojama 2007 -2010 m. laikotarpis. Alytaus r. sav. vietini ų keli ų ilgis 2010 m. siek ė 2230 km. Vietin ės reikšm ės keliai yra keliai, naudojami vietiniam susisiekimui, t.y. viešieji keliai (keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenam ąsias vietoves, s ąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kult ūros paminklus bei gatv ės gyvenamosiose vietov ėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybin ės reikšm ės keliams) bei vidaus keliai (juridini ų ir (ar) fizini ų asmen ų reikm ėms naudojami keliai). Alytaus r. sav. didžiausia dalis vietin ės reikšm ės keli ų sudaro vietin ės reikšm ės automobili ų keliai su danga (50,0%), taip pat didel ę dal į keli ų sudaro žvyro keliai 44,0%. Alytaus r. sav. kaip ir kaimynin ėse savivaldyb ėse daugiausia buvo vietin ės reikšm ės automobili ų keli ų su danga 2010 m.- 50,0% ( 2010 m. Druskinink ų sav. – 48,0%, Var ėnos r. sav. – 42,3%, Lazdij ų r. sav. – 45,4% nuo bendro keli ų ilgio), visose savivaldyb ėse 2010 m. mažiausia buvo vietin ės reikšm ės keli ų su

54 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

grunto danga Alytaus r. sav. (0,1%), Druskinink ų sav. (3,9%), Lazdij ų r. sav. (9,3%), o daugiausia Var ėnos r. sav. (15,4%). Per vis ą analizuojam ą 2007 m. – 2010 m. laikotarp į keli ų pagal r ūšis ilgis nekito. Galima daryti išvada, kad nemaža Alytaus r. sav. susisiekimo problema yra prasta gatvi ų technin ė būkl ė, didelis žvyro dang ų kiekis miesto gatvi ų tinkle, šaligatvi ų ir dvira čių tak ų tr ūkumas. Alytaus r. sav. žvyro keliai 2010 m. sudar ė didžiausi ą dal į 44,0% nuo vis ų keli ų ilgio lyginant su kaimynin ėmis savivaldyb ėmis ( Druskinink ų 34,0%, Var ėnos r. sav. – 36,0%, Lazdij ų r. sav. – 39,8% nuo vis ų keli ų ilgio). Daugelyje gatvi ų n ėra įrengt ų lietaus nuotek ų sistem ų bei apšvietimo tinkl ų.

Paveikslas 37. Vietin ės reikšm ės automobili ų keli ų tinklas

Šaltinis: Statistikos departamentas

Kreiptinas d ėmesys, kad vystant rekreacin ę infrastrukt ūrą Alytaus r. sav. istoriniai-kult ūriniai ir gamtiniai-rekreaciniai aplinkos ištekliai ir ateityje bus pagrindiniai veiksniai pritraukiantys turistų srautus. Tod ėl vienas iš pagrindini ų tiksl ų išsaugoti patraukli ą ir sveik ą miesto bei rajono aplink ą, pastoviai pl ėtojant transporto bei p ėsčiųjų susisiekimo infrastrukt ūrą. Nagrin ėjant gyventoj ų mobilumo galimybes, svarbi ne tik transporto infrastrukt ūra, bet ir transporto priemoni ų prieinamumas, automobilizacijos lygis.

55 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Paveikslas 38. Automobilizacija

Šaltinis: Statistikos departamentas

Alytaus r. sav. per analizuojam ą 2007 – 2010 m. laikotarp į individuali ų lengv ųjų automobili ų skai čius 1000 gyventoj ų padid ėjo 17,2% (2010 m). Individuali ų lengv ųjų automobili ų tenkantis skai čius 1000 gyventoj ų vadinamas automobilizacijos lygiu. Alytaus r. sav. kaip ir kaimynin ėse savivaldyb ėse automobilizacijos lygis padid ėjo panašiai Druskinink ų sav. – 16,6%, Var ėnos r. sav. – 17,2%, o Lazdij ų r. sav. padid ėjimas buvo pats didžiausias 21,8%. Visos savivaldybės gerokai lenk ė LR vidurk į kuris per 2007 – 2010 m. laikotarp į padid ėjo 11,6%. Lietuva spar čiai vejasi ir ateityje pasieks Europos S ąjungos automobilizacijos lyg į, kuris sudarys 550 individuali ų lengv ųjų automobili ų 1000-čiui gyventoj ų. Lentel ė 9.Esamos situacijos, infrastrukt ūros analiz ės teigiami, neigiami faktoriai

TEIGIAMI FAKTORIAI NEIGIAMI FAKTORIAI Infrastrukt ūra • Informacini ų technologij ų diegimas. • Prastai išvystyta keli ų infrastrukt ūra, t.y. didel ę dal į vietin ės reikšm ės keli ų– net • Saugom ų ir patraukli ų turistams bei 84,3 proc.(938 km)– sudaro žvyro keliai ir piligrimams teritorij ų sutvarkymas. Jono tik 15,7 proc. vietin ės reikšm ės keli ų yra su Pauliaus II piligrim ų kelio viešosios patobulinta danga. infrastrukt ūros Pivaši ūnuose sutvarkymas. • Miesto ir miesteli ų gatvi ų tinkle n ėra

56 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

• Aktyvaus poilsio ir kult ūrinio dvira čių tak ų. bendradarbiavimo skatinimas. Bendri • Daugelyje miesteli ų gatvi ų pasenusi projektai per sien ą su kaimynine Lenkija. apšvietimo tinkl ų sistema.

7. APLINKOSAUGA

7.1. Aplinka

7.1.1. Saugomos teritorijos Alytaus r. sav. įkurti trys regioniniai parkai ir Dz ūkijos nacionalinis parkas. Žemiau pateiktoje lentel ėje išskirtos pagrindin ės esan čios saugomos teritorijos:

Lentel ė 10. Saugomos teritorijos Alytaus rajono savivaldybėje Saugomos teritorijos Priklausomyb ė Kiekis Plotas Visas saugomai savivaldyb ėje, plotas, ha teritorijai ha

Draustiniai 6 1214,78 1601,56

Geomorfologiniai 2 744,06 744,12 Pivaši ūnų geomorfologinis 447,24 447,30 draustinis Sudvaj ų geomorfologinis draustinis 296,82 296,82

Pedologiniai 2 226,48 226,48 Sabališk ės pedologinis draustinis 129,97 129,97 Var čios pedologinis draustinis 96,51 96,51

Botaniniai 2 244,24 630,96 Balkasodžio botaninis draustinis 243,11 243,11 Vidzgirio botaninis draustinis 1,14 387,85

Gamtos paveldo objektai 18 89,68 93,03

Geologiniai 5 0,54 0,54

Rieduliai 3 0,00 0,00 Didysis Dz ūkijos akmuo 0,00 0,00 Dūdiški ų akmuo 0,00 0,00 Raudonasis akmuo 0,00 0,00

Atodangos 2 0,54 0,54 Alov ės atodanga 0,54 0,54 Nemunai čio atodangos 0,00 0,00

Geomorfologiniai 2 79,58 79,58

Gūbriai 1 39,15 39,15 Galvinio g ūbrys 39,15 39,15

57 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Skardžiai 1 40,43 40,43 Panemunink ų skardis 40,43 40,43

Hidrogeologiniai 2 0,00 0,00

Šaltiniai, versm ės 2 0,00 0,00 Druskel ės šaltinis 0,00 0,00 Nemunai čio mineralin ė versm ė 0,00 0,00

Hidrografiniai 2 9,55 12,89

Ežerai 1 5,07 5,07 Bedugnis 5,07 5,07

Rėvos 1 4,48 7,82 Panemun ės r ėva 4,48 7,82

Botaniniai 7 0,00 0,00

Medžiai, kr ūmai 7 0,00 0,00

Ąžuolai 2 0,00 0,00 Punios šilo ąžuolai (4) 0,00 0,00 Storasis Punios šilo ąžuolas Nemuno kilp ų 0,00 0,00 regioninis parkas

Pušys 2 0,00 0,00 Punios šilo pušis (aukš čiausia Nemuno kilp ų 0,00 0,00 Lietuvos pušis) regioninis parkas Žvirgžd ėnų pušis 0,00 0,00

Egl ės 1 0,00 0,00 Nori ūnų miško egl ė (aukš čiausia Balkasodžio 0,00 0,00 Lietuvos egl ė) botaninis draustinis

Kriauš ės 1 0,00 0,00 Senoji Geis čiūnų kriauš ė 0,00 0,00

Guobos 1 0,00 0,00 Senoji Geis čiūnų guoba 0,00 0,00

Nacionaliniai parkai 1 2551,42 58521,76 Dz ūkijos nacionalinis parkas 2551,42 58521,76

Regioniniai parkai 3 6192,34 60102,44 Aukštadvario regioninis parkas 0,15 17032,43 Meteli ų regioninis parkas 2275,95 17720,69 Nemuno kilp ų regioninis parkas 3916,24 25349,33

Biosferos rezervatai 1 6934,00 18489,69 Žuvinto biosferos rezervatas 6934,00 18489,69 Iš viso 29 - -

Draustiniai 1 0,13 112,47

Botaniniai - zoologiniai 1 0,13 112,47 Ilginink ų botaninis-zoologinis 0,13 112,47 draustinis Iš viso 1 - -

Rezervatai 3 5954,03 6494,85

Gamtiniai 3 5954,03 6494,85 Obelyt ės gamtinis rezervatas Meteli ų 60,79 60,79 regioninis parkas

58 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Punios šilo gamtinis rezervatas Nemuno kilp ų 451,24 451,24 regioninis parkas Žuvinto gamtinis rezervatas Žuvinto 5442,00 5982,82 biosferos rezervatas

Draustiniai 13 6834,76 17539,24

Geomorfologiniai 1 476,88 526,26 Pakrykšt ės geomorfologinis Dz ūkijos 476,88 526,26 draustinis nacionalinis parkas

Hidrografiniai 2 221,90 3687,47 Didži ųjų Nemuno kilp ų Nemuno kilp ų 221,07 1345,76 hidrografinis draustinis regioninis parkas Dusios hidrografinis draustinis Meteli ų 0,83 2341,71 regioninis parkas

Botaniniai 2 52,86 151,94 Liepakoj ų botaninis draustinis Žuvinto 52,83 52,83 biosferos rezervatas Rinkot ų botaninis draustinis Meteli ų 0,02 99,11 regioninis parkas

Botaniniai - zoologiniai 3 2747,38 3400,16 Kiauly čios botaninis-zoologinis Žuvinto 496,47 730,44 draustinis biosferos rezervatas Punios šilo botaninis zoologinis Nemuno kilp ų 2250,76 2250,76 draustinis regioninis parkas Verkn ės botaninis-zoologinis Aukštadvario 0,15 418,96 draustinis regioninis parkas

Kraštovaizdžio 5 3335,75 9773,41 Kalnišk ės kraštovaizdžio draustinis Meteli ų 1,95 931,71 regioninis parkas Lizd ų kraštovaizdžio draustinis Dz ūkijos 659,67 659,67 nacionalinis parkas Meteli ų kraštovaizdžio draustinis Meteli ų 1532,20 4223,86 regioninis parkas Nemuno kraštovaizdžio draustinis Dz ūkijos 1003,14 3772,71 nacionalinis parkas Punios kraštovaizdžio draustinis Nemuno kilp ų 138,80 185,45 regioninis parkas Iš viso 16 - -

59 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Buveini ų apsaugai svarbios teritorijos 8 14798,40 92802,85 Dainavos giria 2551,42 54832,62 Meteli ų regioninis parkas 2149,40 17004,79 Nemuno kilpos 221,07 1345,76 Nor ūnų miškas 243,11 243,11 Punios šilas 2702,00 2702,00 Verkn ės vidurupys 0,15 418,96 Vidzgirio miškas 1,14 387,85 Žuvinto ežeras ir Buktos miškas 6930,11 15867,77

Paukš čių apsaugai svarbios teritorijos 4 10228,76 78813,18 Dainavos giria 2551,42 55439,82 Meteli ų, Dusios ir Obelijos ežerai 609,50 4479,51 Nemunas tarp Pel ėšiški ų ir 133,84 404,16 Balbieriškio Žuvinto, Žalty čio ir Amalvo pelk ės 6934,00 18489,69 Iš viso 12 - - 58

Lentel ėje bendras saugom ų teritorij ų plotas nenurodomas (automatiškai neskai čiuojamas), nes kai kurioms saugomoms teritorijoms (rezervatams, draustiniams, atkuriamiesiems sklypams, nacionaliniams ir regioniniams parkams, biosferos poligonams, biosferos rezervatams) arba j ų dalims yra suteiktas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" statusas (paukš čių ir/ar buveini ų apsaugai svarbios teritorijos), t. y. šios teritorijos „persidengia". Be to, kartais „persidengia" ir draustiniai su biosferos poligonais, paukš čių apsaugai svarbios teritorijos - su buveini ų apsaugai svarbiomis teritorijomis.

Šaltinis: Saugom ų teritorij ų valstyb ės kadastras

7.1.2. Tarša, vandens sunaudojimas

Oro teršalus galima suskirstyti į pirminius ir antrinius. Pirminiai teršalai į aplink ą išmetami tiesiogiai. Tai sieros ir azoto oksidai, anglies monoksidas ir dioksidas ir kiti. Tuo tarpu antriniai teršalai susidaro iš pirmini ų jiems reaguojant tarpusavyje ar su aplinkoje esan čiomis medžiagomis. Tipiškas antrinis teršalas - priežemyje susidar ęs ozonas , viena pagrindini ų fotochemin į smog ą sudaran čių medžiag ų. Kai kurie teršalai gali būti ir pirminiai, ir antriniai. Taršos šaltinis – vieta, veiksmas ar veiksnys, d ėl kurio į atmosfer ą išmetami teršalai. Taršos šaltinius taip pat galima skirstyti į antropogeninius (susijusius su žmogaus veikla) ir nat ūralius (gamtinius), pagal lokalizacij ą: mobilius ir stacionarius. Lietuvoje išmetam ų teršal ų pasiskirstymas pagal mobilum ą yra: 60% tenka stacionariems objektams, 40% - mobiliems. Mobili tarša atsiranda d ėl automobili ų, neatitinkan čių reikalavim ų pagal išmetam ų CO ir CH duj ų kiek į, ta čiau pastaraisiais metais automobili ų parkas jaun ėja, tuo pa čiu maž ėja tarša. Daug ėjimu tobulesni ų automobili ų su išmetam ųjų duj ų katalizatoriais, suodži ų filtrais ir atitinkan čių Euro 2,3 reikalavimus. Tod ėl analizuojant oro tarš ą daugiausia d ėmesio skiriama stacionariems taršos šaltiniams.

60 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Analizuojamu periodu Alytaus r. sav. išmetam ų teršal ų kiekis padid ėjo apie 11,7 t arba 9,1% lyginant su 2007 m. Kaimynin ėse savivaldyb ėse į or ą išmetam ų teršal ų kiekis per analizuojam ą 2007m. – 2010m. laikotarp į pastebimai sumaž ėjo: Druskinink ų sav. -13,1% (2010 m.), Lazdij ų r. sav. -36,2% (2010 m.), Var ėnos r. sav. -9,6% (2010m.). Alytaus r. sav. išmetam ų teršal ų kiekyje dominuoja dujin ės medžiagos (anglies monoksidai, azoto oksidai), sudaran čios 86,3% teršal ų emisijos, kietosios dalel ės sudaro 13,7% (2010 m.). Išmetam ų teršal ų kiekis vienam kvadratiniam kilometrui per analizuojam ą laikotarp į padid ėjo tik Alytaus r.sav.9 kg/km², kaimynin ėse savivaldyb ėse pastebimai išmetam ų teršal ų kiekis per analizuojam ą laikotarp į sumaž ėjo: Druskinink ų sav. – 73 kg/km², Lazdij ų r. sav. - 39 kg/km², Var ėnos r. sav. - 23 kg/km², LR – 133 kg/km².

Paveikslas 39. Į atmosfer ą išmesti teršalai

Išmetam ų teršal ų kiekis Alytaus r.sav. (t) 2007m. - 2010m. 250 14,7 9 200 6,6 9,8 5,2 12 25,7 7,7 150 54,5 58,4 53,8 47,9 100

121,6 114,2 50 108,1 97,7

0 2007 2008 2009 2010

Dujin ės ir skystos medžiagos Anglies monoksidai Kietosios medžiagos Azoto oksidai

Šaltinis: Statistikos departamentas

Paviršini ų vanden ų kokyb ė priklauso nuo teršal ų, patenkan čių į vandens telkinius kieki ų ir savybi ų bei pa čių vandens telkini ų ypatybi ų. Tarp pagrindini ų vandens telkini ų terš ėjų yra komunalinis (nam ų ūkis), pramon ė ir žem ės ūkis. Per 2007 – 2010 m. met ų laikotarp į Alytaus r. sav. išleidžiam ų nuotek ų kiekis į aplink ą padid ėjo 3,2% (2010 m.), ta čiau situacija vis ą š į laikotarp į g ėrėjo, nes 2010 m. į aplink ą nebuvo

61 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

išleista pakankamai neišvalyto vandens t.y. vandens kuris neatitikt ų HN-24 normos reikalavim ų ir be valymo. Per analizuojam ą laikotarp į padid ėjo 3,7% kiekis nuot ėkų, kuri ų prieš išleidžiant valyti nereik ėjo. Statistikos departamento duomenimis Alytaus r. sav. 2010 m. paimta 5778,7 t ūkst. m 3 vandens, sunaudota – 4433,8 t ūkst. m 3, išleista nuotek ų – 4284,3 t ūkst. m 3. Didžioji dalis vandens Alytaus r. sav. yra sunaudojama ūkio ir buities reikm ėms, kuri 2010 m. sudar ė 357,9 t ūkst. m 3. Per analizuojam ą 2007 - 2010 m. laikotarp į vandens kiekis, sunaudotas ūkio ir buities reikm ėms išliko vienodas 357,8 t ūkst. m 3 (2007 m.) ir 357,9 t ūkst. m 3 (2010 m.). Bendras vandens sunaudojimas per minimą laikotarp į kito labai nežymiai ir sumaž ėjo 0,7% (2010 m.) arba 42,7 t ūkst. m 3. Alytaus r. sav. 2010 m. laikotarpyje vienas gyventojas ūkio ir buities reikm ėms sunaudoja žymiai daugiau vandens negu gretimose savivaldyb ėse, bet žymiai mažiau negu vidutiniškai Lietuvoje. Paveikslas 40. Vandens sunaudojimas

Šaltinis: Statistikos departamentas

7.1.3. Gamtos apsauga

Alytaus rajono savivaldyb ė yra Piet ų Lietuvos aukštumoje ir užimama teritorija – 1403,9 km2. Alytaus rajonas ribojasi pietry čiuose su Var ėnos, pietuose – su Druskinink ų, pietvakariuose ir vakaruose – su Lazdij ų, vakaruose – su Marijampol ės, šiaur ėje – su Birštono, rytuose – su Trak ų, šiaur ės vakaruose – su Prien ų savivaldyb ėmis. Alytaus regiono savivaldybi ų įsteigtas UAB „Alytaus regiono atliek ų tvarkymo centras“ yra didžiausia atliekas tvarkanti įmon ė Alytaus regione, o taip pat ir Alytaus r. sav. Bendrov ė padeda

62 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

savivaldyb ėms organizuoti regionin ę atliek ų tvarkymo sistem ą, eksploatuoja atliek ų tvarkymo ir šalinimo įrenginius, administruoja vietin ę rinkliav ą iš atliek ų tur ėtoj ų už komunalini ų atliek ų surinkim ą ir tvarkym ą, vykdo visuomenes informavimo ir švietimo programas apie atliek ų tvarkym ą.

Lentel ė 11. Atliek ų surinkimo paslaugos teikimas Alytaus r. sav. ir kaimynin ėse savivaldyb ėse Paslaugos Paslaugos Paslaugos Paslaugos Paslaugos Savivaldyb ė teikimas %, teikimas %, teikimas %, teikimas %, teikimas %, 2007 12 31 2008 12 31 2009 12 31 2010 12 31 2011 12 31 Alytaus r. sav. 42 52 95 96 96 Druskinink ų sav. 60 63 99 99 99 Lazdij ų r. sav. 32 35 97 98 98 Var ėnos r. sav. 30 40 95 99 95

Šaltinis: UAB “ARATC” duomenys, 2010 - 2011 m.

Per analizuojam ą 2007 - 2011m. laikotarp į pastebimai išaugo atliek ų surinkimas tiek iš priva čių nam ų ūki ų, tiek ir iš organizacij ų. Didžiausi ą komunalini ų atliek ų kiek į pagamina gyventojai savo buityje. Komunalini ų atliek ų kiekis ir sud ėtis tiesiogiai priklauso nuo gyventoj ų skai čiaus, j ų gyvenamos vietos ir pajam ų. Kaimo vietov ėse komunalini ų atliek ų susidaro daugiau, negu miesto. Atliek ų susidarymo kiek į įtakoja atliek ų kilm ė, kadangi kaimo vietov ėse susidaro pastebimai daugiau organin ės kilm ės atliek ų. Vienas iš svarbiausi ų rodikli ų, tai sutvarkyt ų komunalini ų atliek ų kiekiai tenkantys vienam statistiniam gyventojui ar nekilnojamajam b ūstui, nes tai yra labai glaudžiai susij ę su rinkliavomis už atliek ų tvarkym ą.

Lentel ė 12. Sutvarkyta komunalini ų atliek ų kg/gyv./m. Atliek ų kiekis kg/gyv./m ES vidurkis Metai 2010 2011 2009m. Surinkta ir perdirbta antrini ų žaliav ų 18 21 118 Sukompostuota 46 50 89 Panaudota energijos gamybai 5 5 101 Pašalinta s ąvartyne 324 318 191 Tame skai čiuje gyventoj ų atliek ų 244 236 - Viso komunalini ų atliek ų 394 395 499

Šaltinis: UAB”ARATC” duomenys, 2011m.

63 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Did ėjantis komunalini ų atliek ų perdirbimas, panaudojimas, bei talpinimas saugiuose s ąvartynuose mažina oro, vandens, dirvožemio bei aplinkos tarš ą. Tarša arba teršimas – medžiag ų, preparat ų, organizm ų ar j ų mišini ų išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplink ą (arba į gaminamas medžiagas, pvz., maist ą) kaip žmoni ų veiklos rezultatas, savo pasekm ėmis neigiamai veikiantis žmogaus gyvenimo kokyb ę ar ekosistemas. Alytaus r. sav. pagal statistikos departamento duomenis 2011 m. veik ė 379 įmon ės, kuri ų didžioji dalis 101 (26,6% nuo vis ų veikian čių įmoni ų) įmon ė vykd ė mažmenin ę ir didmenin ę prekyb ą. Alytaus r. sav.2011 m. priva čių nam ų ūki ų buvo 22762.

Paveikslas 41. Ner ūšiuot ų komunalini ų atliek ų šalinimas

Šaltinis: UAB “ARATC” duomenys, 2010 - 2011 m.

Per analizuojam ą 2008 - 2011 m. laikotarp į ner ūšiuot ų komunalini ų atliek ų kiekis iš gyventoj ų pastebimai išaugo. Alytaus r. sav. 2008 m. šalinam ų atliek ų kiekis vienam gyventojui sudar ė 89 kg/m, o 2011 m. 278 kg/m. Ner ūšiuot ų komunalini ų atliek ų kiekis per pastaruosius metus did ėjo (3,7 %) tik Alytaus r. sav., kitose savivaldyb ėse lyginant 2010 - 2011 m. maž ėjo, Druskinink ų sav. sumaž ėjo 7,2 %, Lazdij ų r. sav. 1,8 %, Var ėnos r. sav. 6,8 %. Ner ūšiuot ų komunalini ų atliek ų kiekiai organizacijose taip pat pastebimai sumaž ėjo. Lyginant 2009 m. ir 2011 m. Alytaus r. sav. ner ūšiuot ų komunalini ų atliek ų kiekiai iš organizacij ų sumaž ėjo 27,0 %, Lazdij ų r. sav. 38,5 %, Druskinink ų sav. 5,1 %, Var ėnos r. sav. 3,3 %. 64 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

UAB „Alytaus regiono atliek ų tvarkymo centras“ 2011 metais aktyviai skleid ė informacij ą apie Alytaus regiono atliek ų tvarkymo sistem ą, ekologiškus atliek ų tvarkymo b ūdus bei svarb ą aplinkos kokyb ės gerinimui naudodama įvairias visuomen ės informavimo priemones spaud ą, televizij ą, viešus renginiu ir akcijas.

Lentel ė 13.Esamos situacijos, aplinkos apsaugos analiz ės teigiami, neigiami faktoriai TEIGIAMI FAKTORIAI NEIGIAMI FAKTORIAI Aplinkosauga

• Remiama aplinkos apsauga. Želdinama • Nepakankamas vandens gerinimo sistem ų viešosios erdv ės, vykdomas park ų įrengimas užtikrinant gyventojams prieži ūra, ekologinis moksleivi ų švietimas, kokybišk ą geriamojo vandens tiekim ą mokes čiai už gamtos teršim ą ir gyvūnų • Nėra infrastrukt ūros ekologiniam sumedžiojim ą. transportui. • Vykdomas praeities taršos likvidavimas. 2011 metais dviejuose gyvenviet ėse sustabdyta naftos ir pesticid ų skverbimasis į gilesnius grunto sluoksnius.

8. INVESTAVIMO GALIMYB ĖS

Rajono savivaldyb ė turi Smulkaus ir vidutinio verslo fond ą, kurio l ėšos skiriamos naujoms darbo vietoms steigti, įmoni ų darbuotoj ų mokymams, konsultavimui, kvalifikacijos k ėlimui, įmon ėms, dalyvaujan čioms parodose ir mug ėse. Džiugu, kad rajone steigiamos naujos įmon ės populiarina Alytaus rajon ą. Smagiai laik ą leisti galima Alytaus rajone įkurtame pramog ų parke, daug ėja kaimo turizmo sodyb ų, si ūlan čių įvair ų poils į. Alytaus rajono savivaldyb ė investicij ų ir pl ėtros srityje orientuojasi į viešosios infrastrukt ūros, verslo, turizmo ir žem ės ūkio pl ėtr ą, modernios ir saugios visuomen ės k ūrim ą. Savivaldyb ė remia smulkaus ir vidutinio verslo k ūrim ą (SVV fondas), jaunimo ir kaimo bendruomeni ų projektus. Vykdomi bendri

65 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

projektai su užsienio partneriais: Lenkijos Punsko, Pišo, Pišo rajono, Olecko, Orzyszo, Krasnapolio, Plaskos savivaldyb ėmis, Baltarusijos Voronovo miestu.

9. SAVIVALDYB ĖS STIPRYBI Ų, SILPNYBI Ų, GR ĖSMI Ų IR GALIMYBI Ų ANALIZ Ė

Atsižvelgus į atliktas savivaldyb ės esamos situacijos, socialin ės, ekonomin ės, ekologin ės statistikos analizes, į atliktus Alytaus rajono savivaldyb ės gyventoj ų nuomon ės tyrim ą, pateikiame Savivaldyb ės stiprybi ų, silpnybi ų, gr ėsmi ų ir galimybi ų (toliau – SSGG) analiz ę:

STIPRYB ĖS 1 Patraukli gamta ir kraštovaizdis 3 Palanki geografin ė pad ėtis transporto paslaug ų pl ėtotei 4 Prieinamos įvairiapusiškos papildomo ugdymo galimyb ės jaunimui ir suaugusiems 5 Aukštas menini ų kolektyv ų ir bendruomeni ų skai čius 6 Turimi pakankami ir kokybiški geriamojo vandens ištekliai 7 Efektyviai tvarkoma viešoji infrastrukt ūra (Savivaldyb ėje švaru ir tvarkinga) Santykinai saugi gyvenamoji aplinka, žemas nusikalstamumo lygis, lyginant su šalies 8 vidurkiu 9 Veikia Savivaldyb ės verslininkus jungiantis ir skatinantis verslo informacinis centras Švietimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasiekiamos visiems Savivaldyb ės 10 gyventojams (arti) 11 Pakankamai aktyvus kult ūrinis gyvenimas, gausu rengini ų 12 Alytaus rajono savivaldyb ėje viešosios paslaugos teikiamos operatyviai 14 Mažas triukšmingumas savivaldyb ėje – tinkama vieta ramiam gyvenimui 15 Aukštas gamtinio rekreacinio turizmo potencialas, savivaldyb ėje gausu saugom ų teritorij ų Pakankamai aukštas socialines, švietimo, gydymo ir kitas vieš ąsias paslaugas teikian čių 16 darbuotoju išsilavinimas ir profesinis pasirengimas. 17 Nebrangus nekilnojamas turtas SILPNYB ĖS 1 Santykinai žemas tiesiogini ų užsienio bei materiali ų investicij ų lygis Santykinai didelis socialin ės paramos gav ėjų skai čius mažina savivaldyb ės 2 konkurencingum ą pritraukiant versl ą Neišnaudojamas gamtinis rekreacinis potencialas, prastai išvystyta viešojo turizmo 3 sektoriaus infrastrukt ūrą (ženklinimas, keli ų nuorodos, teritorij ų schemos ir pan.), tr ūksta dvira čių tak ų, papl ūdimi ų, stovykl ų ir kt. 5 Maž ėjantis gyventoj ų skai čius 6 Aukštas nedarbo lygis 7 Aukšt ąjį išsilavinim ą didžiuosiuose miestuose įgij ęs jaunimas negr įžta dirbti ir gyventi į

66 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas

Savivaldyb ę Didelis kvalifikuotos darbo j ėgos socialinis mobilumas, aktyv ūs emigraciniai procesai į 8 didžiuosius šalies miestus bei užsien į 9 Turizmo verslo pl ėtrai savivaldyb ėje tr ūksta turist ų 10 Nepakankami ištekliai tinkamam socialini ų paslaug ų poreikio patenkinimui Alytaus rajone tr ūksta apgyvendinimo paslaugas teikian čių įstaig ų, sveikatingumo įstaig ų, 11 SPA centr ų 12 Prasta švietimo, sporto ir kit ų panaši ų įstaig ų b ūkl ė 13 Laisvalaikio praleidimo paslaug ų ir pramog ų stoka 14 Maž ų ūki ų dominavimas rajone 15 Nepakankamas verslumo supratimas, s1moningumas ir lygis 16 Sezoniškumo įtaka turizmo ir rekreacijos pl ėtotei 17 Aušt ų technologij ų gamybos įmoni ų stoka GALIMYB ĖS 1 Galimyb ės pasinaudoti ES strukt ūrin ės paramos teikiama finansine ir technine pagalba 2 Socialiai remtin ų ir socialin ės rizikos asmen ų dalie sumažinimas Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo plėtra, inicijuojant ir įgyvendinant 3 projektus partneryst ės principu 4 Kult ūrines paslaugas teikian čių įstaig ų infrastrukt ūros gerinimas Gyventoj ų verslumo ugdymas, nauj ų verslo finansavimo form ų bei instrument ų 5 panaudojimas, pl ėtojant smulkaus ir vidutinio verslo sektori ų Darbuotoj ų kompetencijos k ėlimas, pasinaudojant žmogišk ųjų ištekli ų pl ėtrai skirt ų 6 finansini ų ištekli ų galimyb ėmis Nevyriausybini ų organizacij ų iniciatyv ų skatinimas ir veiklos pl ėtra švietimo ir kult ūros 7 sektoriuose 8 Jaun ų specialist ų pritraukimas į rajon ą 9 Kaimo bendruomeni ų stiprinimas 10 Turizmo pl ėtros aktyvinimas GR ĖSM ĖS Šalies ekonomin ė kriz ė ir jos ilgalaikiai padariniai ribos socialin ės ir ekonomin ės 1 savivaldyb ės pl ėtros galimybes (nedarbas, kylan čios paslaug ų kainos, emigracija ir t.t.) Spartus gyventoj ų sen ėjimas ir maž ėjantis darbingo amžiaus asmen ų skai čius, did ėjanti 2 emigracija mažins savivaldyb ės ekonomin į potencial ą, neleis pritraukti tiesiogini ų investicij ų bei užtikrinti ekonomin ę pl ėtr ą Investicini ų l ėšų stygius neleis viešojo sektoriaus institucijoms bei privataus verslo 3 įmon ėms pasinaudoti ES strukt ūrini ų fond ų teikiamomis galimyb ėmis 4 Jaun ų žmoni ų išvykimas iš rajono 5 Nykstan čios etnokult ūrin ės tradicijos ir vertyb ės užleis viet ą masinei kult ūrai 7 Socialini ų problem ų (alkoholizmo, narkomanijos ir pan.) did ėjimas 8 Maž ėjantis finansavimas kult ūros sri čiai ir jos infrastrukt ūrai 9 Nedarbo lygio did ėjimas

67 Alytaus rajono savivaldybės 20 13–2020 m. strateginės plėtros planas