... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai,

bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo

Nr. 4 (858) 2019 m. balandžio 27 d. Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 0,58 EUR 2019-ieji – Prezidento Antano Smetonos metai Šiame numeryje 4 Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius Prezidentas A. Smetona partinės Vilniaus radiofonas nacistinės okupacijos metais (1941–1944) „demokratijos“ metais Neseniai knygynuose pasirodė prof. dr. mūsų Tautai, ugdant Tautos vienybę, kuriant Algimanto Liekio šešiatomio veikalo, skirto 5 Algirdas GRIGARAVIČIUS, pirmą kartą istorijoje visos (o ne atskiro luomo pirmojo Prezidento Antano Smetonos dar- ar partijos) lietuvių Tautos valstybę ir organi- Vilnius bams ir gyvenimui nušviesti, pirmas tomas – zuojant jos gynybą, apie jo nuostatų ir idėjų „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos įtaką lietuviams, kovojusiems prieš okupan- Signataras Donatas vienybė“, III – „Nepriklausomybės pama- tus, ir vėl ėmus kurti Kovo 11-osios Lietuvą, Malinauskas tai“, IV – „Tautinė Lietuva“, V – „Lietuvos ėmiau kalbinti aukštuose postuose sėdinčius šviesa“, VI – „Tautos valia“). Rugpjūčio 10 d. valdžios žmones dėl finansinės paramos tam prašymuose valdžiai bus minimos A. Smetonos 145-osios gimi- pirmąjį Prezidentą įamžinančiam veikalui. mo metinės, balandžio 4 d. jau paminėtos Nuolat girdėdavau atsakymus: bet aš esu jo 100-osios prezidentavimo ir sausio 9 d. krikščionis demokratas, aš – liaudininkas, aš – 75-osios žūties metinės, tad šis leidinys – socialdemokratas ir, jei šis paremsiąs pirmojo gražus paminklas pirmojo Prezidento ir Prezidento atminimo įamžinimą, kažkas gali nepriklausomos Lietuvos 100-mečiui. jį net Europos Sąjungos priešininku palaikyti Skaitytojų dėmesiui pateikiami prof. ar pan. Tarsi pakluso lenkų šovinistų, kaip ir dr. A. Liekio priminimai apie Prezidento SSRS okupantų, nurodymams, kad pirmąjį A. Smetonos persekiojimus, bausmes vadina- Prezidentą A. Smetoną reikia vaizduoti tik mosios „Seiminės Lietuvos“ metais, remiantis juodai, nes kitaip negalima būtų tariamai minėto veikalo III tomo skyriaus dalimi. pateisinti okupacijų ir aneksijų, kaip „lietu- vių liaudies gelbėjimo“ nuo „nacionalistų“ Daug kartų tą patį girdėdamas, neretas ar „buržujų“ išnaudojimo. Beje, tą okupantų patiki ir tuo, ko nebuvo. Kaip ir apie mūsų įskiepytą davatkiškumą, minint Vasario 8–9 Vasario 16-osios Lietuvos kūrėjus ir gynėjus, 16-osios 100-metį, tariamai pademonstravo ir pirmąjį Prezidentą Antaną Smetoną ir vė- mūsų Prezidentė, Seimo ir Vyriausybės nariai lesnius Prezidentus Aleksandrą Stulginskį, savo kalbose, sveikinimuose nepaminėję Pre- Kazį Grinių... Jei pastaruosius neretas įvardija zidento A. Smetonos, nors jis buvo ir vienas tik kaip demokratus, o jų prezidentavimą iš Vasario 16-osios akto autorių, Lietuvos kaip demokratinį, tai jau pirmąjį Prezidentą Valstybės Tarybos Pirmininkas ir vyriausiasis A. Smetoną nemažai ir šiandien linkusių Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas kariuomenės vadas, rengęs pasipriešinimo vadinti diktatoriumi, stagnatoriumi, tarsi Smetona bolševikams, lenkams, bermontininkams Tėviškės aušra Lietuva po „demokratingojo“ A. Stulgins- planus, pagaliau ir Nepriklausomos Lietuvos kio, K. Griniaus prezidentavimo metų būtų valstybės, savo krašto šeimininku, o to jausmo ūkio atkūrimo ir plėtotės planus. nusmukusi, nors A. Smetona iš beveik 20- nepajėgė ištrinti ir beveik 50 metų trukusi Apskritai, pirmajam Prezidentui A. Sme- 12 ies Nepriklausomybės metų prezidentavo okupacija. Deja, nemažai ir šiandienos aukštų tonai teko bene sunkiausias nepriklausomos Albertas RUGINIS, Mažeikiai daugiau kaip 15-ika metų ir praktiškai visa, veikėjų yra linkę vadovautis senais okupantų Lietuvos kūrimo periodas: kovų su Sovietų kas žymaus buvo pasiekta Vasario 16-osios pateiktais matais. Tuo įsitikinau, kai parengęs Rusija, su grobikiškąja Lenkija, bermonti- Brolių Arlauskių žūtis Lietuvoje, buvo pasiekta jam prezidentaujant; šešetą tomų apie mūsų pirmąjį Prezidentą jo metais lietuvis pasijuto Lietuviu, savos A. Smetoną, apie jo nuopelnus prisikeliant Nukelta į 13 p.

Valstybinė lietuvių kalba Lietuvos žurnalistikos istorija Vietovardžių metų darbai Vertinga žurnalisto Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, Lietuvių kalbos institutas, Vilnius D. Šniuko nauja knyga

Vietų vardai su asmen- cija, saugotina kaip Lietuvos vardžiais, tautovardžiais, pra- ir pasaulio kultūros palikimo „Žurnalistikos lankose“ vardėmis, slapyvardžiais ir dalis. kitais pavadinimais priklauso Turėdami šimtus ar net Prof. dr. Vytas URBONAS, Vilnius tikriniams vardams – kalbos tūkstančius metų (ypač van- daliai. Tikriniai vardai seniai denvardžiai), tikriniai vietų Tai ne pirmoji žinomo žur- nalistika, spaudos tyrinėjimais, yra susiję su mūsų valstybės vardai išsaugojo tautos mąsty- nalisto, redaktoriaus, spaudos žiniasklaidos organizavimu. O kultūra, istorija, net ir teise, mą, pasaulėjautą, ilgaamžius istoriko išleista knyga. Dar 1958 m. straipsnius, kitas publikacijas lie- kai atsiduria dokumentuose. žodžius, jų fonetiką, darybą. pasirodė jo publicistikos knyga tuvių spaudos, žurnalistikos teo- Po 2018 birželio 14 d. Seimo Tai padeda aiškinti tautos, jos „Ežerų vilnimis“, vėliau – „Žalioji rijos ir praktikos bei žiniasklaidos nutarimo „Dėl 2019 metų Habil. dr. Kazimieras Garšva kalbos istoriją, ryšius su kito- tėviškės vasara“ (parašyta kartu temomis D. Šniukas dažniausiai paskelbimo Vietovardžių me- mis baltų gentimis, jų kilmę, su Algiu Šiekštele 1974 m.), mono- skelbė periodiniuose leidiniuose. tais“ 2019 sausio 16 d. Lietuvos Respublikos migracijas. Seniausi vietų vardai gali siekti grafija „Juozas Olinardas Penčyla: Jų nemažai išspausdino metraš- Vyriausybė patvirtino Vietovardžių metų ir 4 000 metų, kai prie Baltijos jūros gyvena šaržų karalius“ (2004). Jis parengė tyje „Žurnalistika“, kurį nuo 1972 planą ir pakvietė ministerijas, savivaldybes, baltai (lietuviai, prūsai, jotvingiai, kuršiai, spaudai Prano Palukaičio knygą iki 1990 m. pats sudarinėjo ir bibliotekas, kultūros centrus ir kitas instituci- žiemgaliai, sėliai, toliau – rytų baltai). „Lietuvių periodika Vakarų Euro- Domas Šniukas. redagavo, laikraštyje „Žurnalistų jas, įstaigas jį vykdyti. Pranešta, kad kultūros, Vietų vardais mums kalba protėviai, pali- poje 1944–1952 m.“ (1993), Bronio Nuotr. iš pirmininko, pastangomis pra- seminarais, duomenų kaupimu, sisteminimu, žodžių, tikriniai žodžiai išlaiko tik pirminę iki rytdienos“ (1996), „Liudytojo dėtas reguliariai leisti 1989 m. ir viešinimu, leidyba bus pabrėžiama senųjų reikšmę, neturi sąvokų, dažniausiai žymi poringės“ (1997), Vinco Gaidžio ėjo su pertraukomis iki 2007 m., o vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų var- vieną objektą, neverčiami į kitas kalbas (plg. prisiminimus „Musteikos pasaulis“ (2002), daugiausia paskelbė almanache „Žurnalisti- dų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių LKE, 556–560). Tarptautinis žodžio „vieto- monografiją „Gruzdžiai“ (2 dalys, 2009 ir ka“, kuris leidžiamas nuo 2008 m. (D. Šniukas žeme. Taip bus priminta ir kaimų, vienkiemių vardis“ atitikmuo – toponimas (graikų topos 2010 m., kaip sudarytojas ir vyr. redaktorius). nuo pat pradžių buvo šio leidinio redakcinės pavadinimuose glūdinti lingvistinė, istorinė, – „vieta“ + onyma „vardas“). Tiesa, dauguma šių knygų yra publicistinės, kolegijos narys). etnologinė, kultūrinė ir kita svarbi informa- Nukelta į 3 p. tik netiesiogiai susijusios su Lietuvos žur- Nukelta į 3 p. 2 2019 m. balandžio 27 d. Nr. 4 (858) Voruta Lietuvos kompozitoriai Pranas Sližys – dirigentas, vargonininkas, kompozitorius Birutė RAGINYTĖ-ŽEMAITIENĖ, Vilnius

2019 m. vasario 18 dėl to sielvartavo. Pats d. Vilniaus Šv. Jonų ėmėsi rašyti, siekė pro- bažnyčioje buvo prista- fesionaliu menu padi- tyta knyga apie žymų dinti katalikybės apeigų menininką – „Pranas patrauklumą, tarsi rėmė Sližys – dirigentas, lietuvybę per tikėjimo vargonininkas, kom- estetiką. pozitorius“ (sud. Zina Kompozitoriaus P. Gineitienė ir Auksė Sližio plunksnai pri- Aurelė Šilingaitė-Už- klauso apie keturias- kurnienė, Vilnius, dešimt harmonizuotų 2018). Joje pateikiama ir originalių dainų cho- žvilgsnis į chorvedžio rams, taip pat bažny- gyvenimą, Vilniaus tinės muzikos kūrinių. universiteto (VU) choro Paskutiniais gyvenimo repertuaro apžvalga, metais sukurta „Laiškai muzikologų mintys ir Birutė Raginytė-Žemaitienė. šventajam Kazimierui“, kūrybos tyrinėjimai, „Mišios šventųjų Petro Jono Česnavičiaus nuotr. VU choro dainininkų ir Povilo garbei“, „Mi- ir artimųjų prisimini- šios Lietuvos krikšto mai. Kaip pristatant 600-osioms metinėms“, knygą sakė viena iš jos sudarytojų A. A. keturiasdešimt bažnytinių giesmių – šiltų Šilingaitė-Užkurnienė, „poreikis išleisti liaudiškų tonacijų kūrinių. Išskirtinės knygą apie šį iškilų žmogų, muzikantą, giesmės – „Švč. Šiluvos Mergelei Marijai“, vargonininką, muzikos pedagogą, kom- „Marija, palaimink Tėvynės jaunimą“ ir t. t. pozitorių radosi tuoj pat po jo netekties Prisimintina gili bendrystė su akademi- 2004 m. Parengti monografiją panūdo nio choro solistu Kastyčiu Matulioniu, kuris Knygos pristatymo dalyvės. Iš kairės: renginio vedėja Kristina Denilenko, knygos sudarytoja Zina šviesios atminties žurnalistas Antanas vėliau tapo kunigu. Tai meno žmogus, kuris Gineitienė, dizainerė Vilma Dmitrovienė, sudarytoja Auksė Aurelė Šilingaitė-Užkurnienė. Ališauskas. Dėl didelio krūvio „Lietuvos parašydavo žodžius, o dirigentas sukurda- Jono Česnavičiaus nuotr. aido“ ir kitose redakcijose, iš šeimos ar- vo muziką. Neatsitiktinai kompozitorius J. Metas asmenybei bręsti buvo gana su- religinės) istorijoje. Jau prieškario metais chyvo tebuvo surinkta dalis moksleivių, Juzeliūnas P. Sližį pavadino „bažnytinės dėtingas: karas, pokaris. Tačiau Lietuvos pradėjęs studijas Kaune, vėliau baigė Vil- choristų ir artimųjų prisiminimų, kuriuos muzikos kalviu“. žemė jam tapo giliu neišsenkamu kūrybos niaus konservatorijos Konrado Kavecko žurnalisto našlė Laima grąžino šeimai ir Verta prisiminti P. Sližio vaikystę ir šaltiniu. Įsidarbino mokytoju Ukmergės vargonų klasę. Universitete šį „dvasios mes turėjome galimybę juos publikuoti pateikti žiupsnį biografijos. Gimė 1915 m. gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Čia milžiną“ labai mylėjo, gerbė, laikė pavyz- knygoje“. Rengiant knygą, konsultavo gruodžio 16 d. Traupio miestelyje, Anykš- jis buvo mylimas ir gerbiamas, o ypač naš- džiu kiekvienas sau. Pasitikdamas choristus N. Sližienė, leidybą rėmė Vilniaus uni- čių r. Didelėje vargonininko Petro ir Karo- laičių. Netgi vieną paruošė į vargonininkus. paspausdavo ranką, malonia šypsena paly- versiteto akademinio choro absolventai, linos Sližių šeimoje. Šeimoje augo septyni Tai ypač kėlė jo autoritetą. dėdavo. Išleistoje knygoje apie P. Sližį aibė P. Sližio paramos fondas, Vilniaus miesto vaikai. P. Sližio vaikystė ir ankstyva jaunys- Mokslų nenutraukė. Netgi būdamas malonių atsiliepimų. Tai asmenybė, kuri savivaldybė, Vilnijos ekologinio biodina- tė prabėgo veikiama gamtos, muzikos. Tai kariuomenėje pėsčias eidavo į Kauną mokėjo dalyti meilę visiems choristams, minio ūkininkavimo centras. takelis nuo namų iki Šv. Onos bažnyčios. egzaminų laikyti. Metai bėga, aplinkybės kolektyvui. Penkiametis vaikas mažais piršteliais lies- keičiasi ir P. Sližys atvyksta gyventi į Vilnių, Platus P. Sližio tarptautinės dainos Asmenybę įmanoma pažinti suvokiant damas vargonų klavišus jautė raminamą o 1948 m. baigia konservatoriją – dabarti- meno populiarinimo baras: buvo Lietuvos jos darbų poveikį laikotarpiui, kuriame ji ir ir guodžiamą poveikį. Tai ir įkvėpė meilę nę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. dainų švenčių vyriausiasis dirigentas (1960, jos tauta gyveno. sakralinei muzikai, išugdė jo charakterį Vilniuje gabų muziką kviečia daug kur, 1965, 1970). Baltijos šalių studentų švenčių P. Sližio (1915 12 16–2004 02 15) kūry- ir tiesų būdą, pažadino kūrybines galias. tačiau jis pasirenka prestižinę Salomėjos „Gaudeamus“ iniciatorius ir vyriausiasis binio laikotarpio specifiką lėmė besitęsianti Šviesus tikėjimas, viltis ir meilė palaikė Nėries gimnaziją, o 1948 m. tampa Vilniaus dirigentas. Su universiteto choru gastro- sovietinė okupacija, kai Lietuvos kūrėjų dvasią sunkiuose gyvenimo keliuose. Nuo valstybinio universiteto akademinio choro liavo Lietuvoje ir užsienyje (Baltijos šalyse, darbai pirmiausia buvo vertinami ne pagal pat vaikystės jautė Mergelės Marijos globą. dirigentu, vadovu ir vadovauja chorui iki Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir kt.). Jo pasėta tai, ar jie tarnavo savo tautai, o pagal tai, ar Sulaukęs 18-ikos metų, pradėjo vargo- 1975 m. Tai nauja epocha jo darbo praktiko- meilės dainai sėkla giliai suleido šaknis ne materialiai ir dvasiškai stiprino okupacinį nininkauti Leliūnuose (Utenos apskr.). Čia je. Jis buvo dešimtmetės muzikos mokyklos tik jo ugdytinių, bet ir jų vaikaičių širdyse. režimą, rusiškumą bei internacionalizmą. jis subūrė šešiasdešimties žmonių chorą, (dabar – nacionalinė M. K. Čiurlionio menų Reikšmingiausi P. Sližio bažnytinės cho- A. A. Šilingaitė-Užkurnienė citavo gautą P. bendravo su įžymiais to krašto muzikais J. mokykla) choro steigėjas, ilgametis jos rinės muzikos kūriniai – giesmės, mišios Sližio mokinio, lituanisto, aštuonių knygų Karosu, J. Strolia. 1935 m. sukūrė šeimą su mokytojas. Vadovavo „Elektronikos“ vyrų – giedami Lietuvos ir užsienio bažnyčiose, autoriaus Vytauto Rakausko laišką: mokytoja Anele Ardzijauskaite. Leliūnų baž- chorui (1961–1965), buvo Vilniaus univer- o harmonizuotas liaudies dainos ir origina- Ačiū už puikią knygą apie lyg primirštą nyčia – pirmoji savarankiško darbo vieta, tai siteto Estetinio lavinimo katedros vedėjas, lios kompozicijos išliks chorų repertuare. didžiai kūrybingą asmenybę Praną Sližį, diri- nelengvo kelio pradžia. Mokslą teko derinti docentas (1966–1975). Vilniaus arkikatedros Jis buvo Lietuvos kompozitorių są- gentą, vargonininką, kompozitorių. Skaitau ją, su darbu. 1934 m. baigė chorvedžių ir vargo- choro vadovas (ligi jos uždarymo) ir jo jungos narys, Gedimino ordino kavalie- kiek leidžia sveikata, tarsi išgirsdamas Akade- nininkų kursus prie Kauno konservatorijos atkūrėjas (1988). rius, kompozitorius ir dirigentas, o mus minio choro dainų aidą. Pateikti įvairūs raši- ir į ją įstojo 1937 m. Studijavo vargonavimą, Savo kūryba ir veikla P. Sližys nusipelnė paliko eidamas 89-uosius metus, 2004 m. niai, dokumentai ir nuotraukos iškelia fizinį ir chorvedybą ir kompozicijos teoriją. garbingos vietos dabartinės muzikos (ypač lapkričio 15 d. dvasinį šios taurios asmenybės ištvermingumą sunkiomis gyvenimo sąlygomis, meilę tautinei kultūrai, darbui ir žmogui. Šios savybės nuteikė jį kovai prieš tautinės pasaulietinės ir bažny- tinės kultūros niekinimą ir žlugdymą, tautos sąmoningumo slopinimą okupacinėje epochoje. Didelis pasiaukojamas knygos sudarytojų darbas ją leidžiant tartum daro jas tos kovos dalyvėmis, rodo jų tikrą meilę tautinei kultūrai. P. Sližio pasirinkta viešoji veikla: mu- zika, chorinė daina atrodė tarsi esanti toli nuo politikos. Bet taip tik atrodė. Jį sekė ir budri KGB akis. Maestro suvokė, kad daina ir muzika nelaisvės sąlygomis gali būti veiksminga priemonė skelbti svar- bias tautos vertybes – tautiškumą, laisvę, katalikybę. Į akademinio choro repertuarą pirmiausiai patekdavo lietuvių liaudies, lietuvių kompozitorių kūriniai, parašyti pagal Maironio ir kitų poetų tekstus – tai J. Naujalio „Lietuva brangi“, „Už Raseinių“, J. Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“ ir kiti. Neišvengiamai priedangai reikėjo ir kitų dainų, todėl metiniame repertuare domi- nuodavo „Daina apie partiją“, „Liaudis“, „Leninas“ ir kt. Maestro kūrybinė veikla buvo skirta ir estetinėms bei emocinėms bažnytinėms apeigoms atnaujinti, nes per Bažnyčią lie- tuvių tauta tada palaikė vidinį dvasinį ryšį su laisvomis Europos tautomis. Jis matė, kaip dėl režimo daromų kliūčių Lietuvos bažnyčiose įsigali menkavertė muzika, ir Pranas Sližys (antros eilės viduryje) su choru. Nuotr. iš knygos „Pranas Sližys – dirigentas, vargonininkas, kompozitorius“ (2018) Voruta 2019 m. balandžio 27 d. Nr. 4 (858) 3 Valstybinė lietuvių kalba Vietovardžių metų darbai Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, Lietuvių kalbos institutas, Vilnius Atkelta iš 1 p. planingai rinkti, tirti, norminti, jų mokyti, giasi Vietovardžių metų proga užsirašę vien Lietuvos radijas ir televizija planuoja bent Lietuvos vietovardžius apie 1910 metus pra- taisyklingai vartoti, visus tuos klausimus tarmiškus pavadinimus Telše, Louke, Lūke ir tris programas apie gražiausio vietovardžio dėjo rinkti kalbininkas K. Būga, 1935–1937 m. – viešinti. Svarbiausias vietovardžių rinkimo t. t., taip pat galėtų peržiūrėti savo vardyną rinkimus. Kad tos programos nebūtų pavir- Valstybės archeologijos komisijos pakviesti organizatorius, tyrinėtojas, normintojas yra ir tiksliai tarmiškai pagal visus reikalavimus šutiniškos, į jas vertėtų įtraukti įdomesnes mokytojai, girininkai, 1956–2018 m. – Lie- Lietuvių kalbos institutas. Jame be antkai- užrašytą siųsti Lietuvių kalbos instituto Baltų žinias apie vardyną: jų kilmę, darybos požiūriu tuvių kalbos instituto, aukštųjų mokyklų nio galima įsigyti „Lietuvos vietovardžių kalbų ir vardyno tyrimų centrui. Tai būtų ga- pirminius (kilusius iš bendrinių žodžių) ir an- kalbininkai, šviesuomenė. Dabar Lietuvių žodyną“ (t. 1, raidės A–B, platus įvadas; t. 2, lima panaudoti rašant vietovardžių žodyną. trinius, toliau skirstomus į vedinius (išvestus kalbos institute yra per milijoną Lietuvos vie- raidės C–F; t. 3, raidės G–H) ir kitas Instituto Rašant vietovardžius tarmiškai verta su galūne, priesaga ar priešdėliu), sudurtinius tovardžių (tas pats vardas gali būti užrašytas leidžiamas knygas, žurnalus, jo tinklapyje nurodyti ir jų formą bendrine kalba. Vietoves ir sudėtinius. Vertėtų paliesti Lietuvos regionų skirtingų rinkėjų kelis ar net keliolika kartų). (www.lki.lt) yra ir vietovardžių žodynų. Didįjį teisingai tarmiškai vietiniai žmonės, dialekto- vietovardžių skirtumus, vietovardžių su prie- Iš gyvosios kalbos užrašyta apie 700 000 vie- „Lietuvos vietovardžių žodyną“ (2008, 2014, logai ir be užrašo gali pavadinti, o svečiai tuos saga -išk- paplitimą, tarmių liekanas vietovar- tovardžių, iš įvairių istorinių šaltinių – per 2018) turėtų įsigyti kiekviena savivaldybė, užrašus gali perskaityti ir atstatyti į bendrinę džiuose, baltų kalbų substratą, etninių lietuvių 300 000 vietovardžių: apie 11 000 vandenvar- stambiausios bibliotekos, gimnazijos, nes be kalbą neteisingai. žemių vietovardžius, jų ryšius su pavardėmis, džių, apie 30 000 gyvenviečių pavadinimų, to žodyno svarbesni ir išsamesni vietovardžių Žemaitijoje ir Aukštaitijoje vietoj Ramùčių slavinimu, keitimu, rašyba (dar plg. LTV). dar daugiau – žemėvardžių. Žemėvardžiais darbai neįmanomi. liko šeši perkrikštyti Zacšiai, vietoj Užùbalių – Kol kas buvo tik vienas miestas (Mari- vadinami laukų, dirvų, kalnų, miškų, pelkių Didesnės apimties daugelis vietovardžių aštuoni Zablòciai, Zablãtiškės ir t. t. Prie Širvin- jampolė, kuri turėjo senesnį pavadinimą – ir visų kitų žemės dalių vardai. jau yra užrašyti. Pasiryžus naujų ar patikslin- tų liko apie trisdešimt priespaudos laikais Pašešupia) prisimins miesto vietovardžius, Trečdalyje Lietuvos savivaldybių numa- tų vietovardžių teikti Lietuvių kalbos insti- žargoniškai užrašytų kaimų pavadinimų: nors tokių yra kiekviename didmiestyje, tyta pažymėti išnykusius kaimus, pastatant tutui, verta paskaityti bent prieinamiausius vietoj Beržỹnės – Beržnka, vietoj Akmenõs – mieste ar miestelyje. ženklus, parengiant jų žemėlapius. Tai vietovardžių žodynus: Vietovardžių žodynas Akménka, vietoj Ąžuolýno – Ąžuoluvkà, Dembuvkà, Remiantis kitomis kalbomis rašytais pagrįstas siūlymas, bet jis neatstoja visų Vie- (sud. A. Pupkis, M. Razmukaitė, R. Miliūnai- vietoj Šilẽlio – Boruvkà ir t. t. Ar nevertėtų Vie- šaltiniais reikėtų žinoti, kad seniau kitakal- tovardžių metų darbų. Tie metai paskelbti tė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos tovardžių metais pagal kalbos grynumo, biai lietuviškus pavadinimus dažniausiai ne Išnykusių kaimų vardų ir net ne Gyve- institutas, 2002); A. Vanagas, Lietuvių hidro- taisyklingumo kriterijus minėtų vietovardžių iškraipydavo: numesdavo galūnes, keisdavo namųjų vietų vardų, o Vietovardžių metais. nimų etimologinis žodynas (Vilnius, Mokslas, apvalyti, ypač tada, jei senoliai iki šiol prisimena balsius, dvibalsius, priebalsius. Kaišiadori Nepažymėtas upelio, piliakalnio, senkapio, 1981); Lietuvos TSR administracinio–teritorinio ir autentiškus tų vietovių pavadinimus? geležinkelio stotis įrengė iškabą, kad 1862 m. miško pavadinimas gali būti reikalingesnis suskirstymo žinynas (sud. Z. Noreika, V. Stra- Dar 1940 m. pirmosios Lietuvos Respu- jų vardas buvęs Koszedary. Skaitydamas už niekam nebežinomą ir seniai visų jau vinskas. Vilnius, Mintis, 2 dalis, 1976). blikos Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos be komentarų keleivis gali pamanyti, jog užmirštą vienkiemio ar kaimelio vardą (nors Iki šiol neužrašyta dalis smulkesnių van- skyrius nusprendė, kad nebe žmonių atminime to miesto vardas kilęs iš „košės darytojų“, ir jie gal tiktų pavadinti kuriai nors gatvei denvardžių, mažesnių ar seniau išnykusių sulenkinti vietovardžiai arba ir neseniai atsira- nors iš tikro – iš „kaiščių darytojų, dirbėjų“ ar įstaigėlei). Retkarčiais yra net geriau, kad pelkių, laukų, miškelių, kalnelių ir kitokių dusių gyvenamųjų vietų vardų lenkiški pava- (Vanagas, 2004, 78–80). Be to, iki geležinkelio svetimųjų primestas ir nespėtas pakeisti žemės vietų vardų. Pavyzdžiui, ir šio darbo dinimai gali būti atitaisyti arba naujai praminti nutiesimo vietovė vadinosi Juodkonimis. nelietuviškas ar žargoniškas pavadinimas autoriui pavyko net Kaune prie Eigulių pi- (LVŽ, I, XVIII). Prof. A. Salys dar anksčiau buvo Rengiant Vietovardžių metų minėjimo (Paguliánka, Petruvkà ar Kompančiznà) išnyko. liakalnio rasti buvusio upelio vardą Kirsnà, rašęs: „Išvalėme slavybes iš rašomosios kalbos, planą žinias apie savo renginius Kultūros Išnykę kaimų pavadinimai labai nelygia- kuris yra jotvingiškos kilmės ir svarbus baltų išvalysime ir iš pavardžių bei vietovardžių. ministerijai nusiuntė tik pusė savivaldybių. verčiai. Reikia mokytis kirčiuoti net esamų kalbų istorijai (iki šiol tokie upeliai buvo Tatai tautos garbės ir namų švaros dalykas [...]. Kviestume visus į šiuos darbus įsijungti. Pas- kaimų pavadinimą, kurių vardais kartais pa- žinomi tik prie Kalvarijos, Lazdijų rajone ir Man atrodo, kad tikram lietuviui jo pavardė, valio, Kretingos savivaldybės, jų bibliotekos vadintos ir gatvės. Didmiesčiuose yra įamžin- buvusioje Labguvos apskrityje). Pateikiant sugadinta tautos priespaudos ir vargo laikais, savo renginiuose teisingai nurodė: senieji ti etninių lietuvių žemių, likusių už Lietuvos vietovardžius, reikia nurodyti, ir kas tai yra, negali būti kas „giliai sava ir dėl to brangu“ vietovardžiai – Lietuvos ir pasaulio kultūros Respublikos sienos, vardai – Ãpso, Gervčių, kur yra, kaip kirčiuojamas. (Salys, 1983, 64–65). palikimo dalis, krašto praeities liudytojai. Laznų, Nočiõs ir kiti, bet net daugelis tų gat­ Iš įvairių istorinių šaltinių vietovardžiai Tą darbą sutrukdė greita 1940 metų Lie- Išlaikydami vietovardžius išsaugome ryšius vių gyventojų nebežino, ką tas pavadinimas rinkti mažiau, todėl šioje srityje atradimų tuvos okupacija. Nejaugi Antroji Lietuvos su protėvių kraštu, Lietuvos tradicine kultūra. reiškia. Reikia mokytis ir nykstančių kaimų galima padaryti dar daugiau. Respublika susigrąžinti autentiško vardyno pavadinimų. Lietuvos valstybės atkūrimo Mokyklose būtina išmokyti kirčiuoti nebeišgali? Vietovardžių metais Vilniaus, Literatūra dieną minimas, pavyzdžiui, už Lietuvą žuvęs bent svarbiausius savo apylinkės, valstybės Šalčininkų miestuose, rajonuose tebevaži- pirmasis karininkas Antanas Juozapavičius, vietovardžius. Žurnalistams tai nesunku nėja ir tų rajonų keleiviniai autobusai su LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, Vilnius, bet jo gimtojo Švõkštonių kaimo Lietuvos pasitikrinti žodynuose. „dvikalbiais“ užrašais, kur Šačininkai vadi- Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. žemėlapyje galima neberasti. Todėl Pasvalio Bendrinėje kalboje vartojami tikslūs tra- nami Soliečnikais (išvertus – Druskininkais), LTV – Lietuviški tradiciniai vietovardžiai, Vilnius, rajono Vaškų seniūnijai atitinkamą rodyklę diciniai vietinių gyventojų iš seno vartojami Skrgiškės – Tartaki, Vẽriškės – Werusowo ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. LVŽ – Lietuvos vietovardžių žodynas, Vilnius: tikrai reikia įrengti, kaip ir visiems kitiems (autentiški) vietovardžiai, pagarsiui iš tarmės t. t. Vietovardžių metais geriausias laikas Lietuvių kalbos institutas, 2008, t. 1. istoriniams, kultūriniams reikalams. atstatyti į bendrinę kalbą. Dalelė vietovar- Vyriausybei pasiūlyti savivaldybėms, jas Salys A., Raštai, t. 2. Tikriniai vardai, Roma: Vietovardžių metais aktyvesni vieto- džių, netiksliai atstatyti į bendrinę kalbą, jau valdančiai partijai laikytis įstatymų, Seimui – Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1983. vardžių darbai turėtų ne pasibaigti, o tik seniai pakliuvo į oficialius užrašus, registrus pagal Konstituciją papildyti Valstybinės Vanagas A., Lietuvos miestų vardai, Vilnius: prasidėti. Kasmet turime vietovardžius ir juos sunku ištaisyti. Žemaičiai, kurie džiau- kalbos įstatymą. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004.

Lietuvos žurnalistikos istorija Vertinga žurnalisto D. Šniuko nauja knyga „Žurnalistikos lankose“ Prof. dr. Vytas URBONAS, Vilnius

Atkelta iš 1 p. kitose šalyse, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir suprantama. D. Šniukas daugelį Lietuvos išlaisvinimo, puoselėjo O ši D. Šniuko knyga – „Žurnalistikos lan- Lietuvos žurnalistų draugijos bendradarbia- metų labai domėjosi ne tik lietu- lietuvybę. Tai karikatūristas Bori- kose: Gairės, datos, veidai“ (Vilnius: Kriventa, vimo perspektyvas, 1996 m. priimtų Lietuvos vių spaudos istorija bei raida, bet sas Borjeras, žurnalistai Vytautas 2018, 352 p.) – tai tam tikra, kaip pažymi Respublikos Visuomenės informavimo įsta- ir Lietuvos žurnalistų sąjungos, Gedgaudas, Vytautas Kasniūnas, autorius, jo publikacijų žurnalistikos temomis tymo ir Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo kuri šiemet mini savo 90-metį, Vytautas Kastytis, Simas Miglinas, rinktinė. Tiesa, joje pateiktos ne tik periodiko- realizavimo problemas. istorija, nes ir pats lemtingais Lie- Salomėja Narkeliūnaitė, Bronys je paskelbtos publikacijos (dažniausiai patai- Skyrius „Periodikos adresai“ pradedamas tuvos Atgimimo sąjūdžio metais Raila, Vladas Vijeikis, Petras Viš- sytos, papildytos), bet ir specialiai šiai knygai išsamiu straipsniu iš naujienų agentūros (1988–1990) vadovavo šiai žur- činis, Bronius Žalys. Antrą grupę parašyti straipsniai, panaudojus archyvinę ELTA istorijos – „ELTA: su laisva Lietuva nalistų profesinei organizacijai. sudaro D. Šniuko kraštiečiai, gruz- medžiagą ir kitus šaltinius, arba įvairiuose gimusi ir atgimusi“ (2010 m., pažymint jos Šiame skyriuje išsamiai atskleis- diečiai – „iš istorinio Gruzdžių renginiuose skaityti pranešimai, pasisaky- 90-metį); daugelį metų ELTA teikė ir iki šiol tos bendros rašytojų ir žurnalistų valsčiaus trikampio Gruzdžiai–Šiu- mai. Visi tekstai meistriškai sukomponuoti, tebeteikia įvairios informacijos, visų pirma, organizacijos – Lietuvių rašytojų Knygos viršelis pyliai–Šakyna“ kilę Alfonsas Bra- išradingai išdėstyti, papildyti nuotraukomis, periodiniams leidiniams. Toliau didelės ir žurnalistų sąjungos įkūrimo ziulis, Augustinas Gricius, Viktoras kitomis iliustracijomis. Knygoje suformuoti apimties straipsnis skirtas vokiečių okupa- 1922 m. aplinkybės, jos veiklos ypatumai, Kaupas, Aleksandras Merkelis, Jonas Šliūpas. penki pagrindiniai skyriai: „Nubėgusio lai- cijos metais, 1941–1944 m., Vilniuje ėjusiam aptartos 1929 m. nuo jos atsiskyrusios Lietu- Trečiai kategorijai D. Šniukas priskiria savo ko žymės“, „Periodikos adresai“, „Baltijos dienraščiui „Naujoji Lietuva“ – „Svastikos vos žurnalistų sąjungos organizacinio darbo kolegas žurnalistus, iš kurių teko mokytis arba spaudos santarvė“, „Lietuvos žurnalistų są- prispaustas vilniečių žodis“, pabrėžiant kryptys, pabrėžiant rūpinimąsi savo narių su kuriais dirbo žurnalistinį darbą. Tai Mindau- junga“, „Veidai“. Pabaigoje pateikti pastabų, ypač sudėtingas žurnalistų darbo sąlygas; poilsiu ir sveikata, socialinėmis garantijomis. gas Barysas, Rimantas Budrys, Juozas Bulota, komentarų bei humoro skyreliai. pateikiami trumpi duomenys apie dienraš- Taip pat pasakojama apie tragišką Lietuvos Vilhelmas Chadzevičius, Dainius Juknevičius, Skyriuje „Nubėgusio laiko žymės“ ke- čio darbuotojus. Specialūs žurnalistams, žurnalistų sąjungai 1940 m. vasarą, žiaurų Aleksandras Kezys, Vytautas Petkevičius, Bro- liomis pastraipomis primenama lietuvių žiniasklaidos darbuotojams skirti leidiniai represuotų žurnalistų likimą po Lietuvos nius Raguotis, Laimonas Tapinas. spaudos istorija nuo jos atsiradimo, apibūdi- apžvelgiami straipsniuose „Trumpa, bet nepriklausomybės praradimo. Apžvelgiama D. Šniuko knygoje „Žurnalistikos lankose: nama laisvos žiniasklaidos raida po 1990 m. spalvinga „Žurnalistų žinių“ biografija“ ir ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos Gairės, datos, veidai“ pateiktos publikacijos, kovo 11-osios, pasakojama apie nesėkmingą „Kaip atsirado „Žurnalistika“. skyriaus veikla 1932–1939 m., taip pat trum- parašytos įvairiu laiku, kai kurios paskelbtos bandymą 1990 m. birželį surengti Pasaulio lie- D. Šniukas pirmasis atkurtoje nepriklau- pai supažindinama su tais žmonėmis, kurie skirtingomis progomis, minint tam tikras tuvių žurnalistų forumą Lietuvoje, apie radijo somoje Lietuvoje atkreipė dėmesį į tai, kad kūrė Lietuvos žurnalistų sąjungos istoriją sukaktis, o paskui patikslintos ir papildytos ir televizijos vaidmenį Atgimimo sąjūdyje, kai būtina bendrauti visų trijų Baltijos valstybių nuo 1922 m. iki šių dienų. archyviniais ir naujausiais duomenimis. Jos ne 1989 ir 1990 m. pats D. Šniukas vadovavo Lie- žurnalistams, ir pats aktyviai dalyvavo Plačiausias (beveik 150 puslapių) knygos tik gerai atspindi Lietuvos žurnalistikos raidą, tuvos valstybinei televizijai ir radijui, plačiai atkuriant Baltijos spaudos santarvę. Visa skyrius – „Veidai“; tai pasakojimai (29-ios įvai- ypač Lietuvos žurnalistų sąjungos kūrimosi aprašoma situacija Lietuvos žiniasklaidoje (ir tai jis išdėstė savo tyrimais paremtuose rios apimties publikacijos – straipsniai, interviu, ir veiklos istoriją, žiniasklaidos darbuotojų spaudoje, ir radijuje bei televizijoje) po 1991 m. straipsniuose „Baltijos šalių žurnalistams korespondencijos, vaizdeliai) daugiausiai apie kūrybinę bei organizacinę veiklą, bet ir turi sausio 11-osios, kai sovietiniai desantininkai reikia bendrauti“ ir „Atkurta Baltijos spau- žurnalistus, žiniasklaidos darbuotojus. Auto- neabejotinos išliekamosios vertės, yra įdomios užėmė Spaudos rūmus ir iš darbo vietų išvarė dos santarvė“. rius juos skirsto į tris kategorijas. Pirmai priskirti visai žiniasklaidos bendruomenei, naudingos žurnalistus. Šiame skyriuje taip pat kalbama Beveik 60 puslapių knygoje užima sky- tie, kurie darbavosi pirmosios Respublikos me- studentams kaip sudėtinė Lietuvos žurnalisti- apie spaudos laisvės užtikrinimą Lietuvoje ir rius „Lietuvos žurnalistų sąjunga“. Ir tai tais, o atsidūrę išeivijoje visomis jėgomis siekė kos istorijos dalis. 4 2019 m. balandžio 27 d. Nr. 4 (858) Voruta Vilnius karo audrose 1939–1945 m. Vilniaus radiofonas nacistinės okupacijos metais (1941–1944) Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius 1941 m. birželio 23 d. Vilniaus radiofoną būti derinami su vokiečių karine valdžia. redakcijai, ryškėja, kad cenzūros mechaniz- alo pabaigą, nepaprasto pranešimo išjungti – kaip perėmus Stasio Žakevičiaus vadovaujamam Joje buvo rašoma: „Visa muzikinė programa mas uoliai tikrino ne tik transliuojamos mu- tai yra buvę atsitiktinumų, – ir toliau perduoti Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetui turi būti vizuota vokiečių karinės valdžios zikos turinį, bet ir jų autorių kilmę. Viename vietinę audiciją [...]. (toliau Vilniaus komitetas), radiofonas atstovų“, instrukcijos pastaboje buvo pri- iš dokumentų raginama iš programos išimti O potvarkio pabaigoje nurodoma: pradėjo transliuoti Vilniaus komiteto pot­ duriama: „Peržiūrint plokštelių kartoteką dainą pavadinimu „Drüben am Wiesenrand Pranešėjai ir technikai privalo kreipti dėmesį, varkius, karinės valdžios įsakymus, skelbti Komisija prašoma kviesti vokiečių karinės hocken zwei Dohlen“ („Anapus pievos dvi kad muzikinės audicijos nebūtų staigiai nu- dingusių asmenų sąrašus1. Vilniaus komiteto valdžios atstovą“14. Instrukcija taip pat nu- kuosos tupi“), o priežastis nurodoma tokia: traukiamos, bet palengva įjungiamos. Išlavintai 1941 m. birželio 29 d. nutarime Nr. 2 be kitų matė radiofono darbo tvarkos užtikrinimą. Teksto autorius – Hugo Zuckermann – yra žy- klausai staigus muzikos kūrinio nutraukimas yra klausimų buvo užprotokoluota, kad reikia Ji skelbė, kad muzikos programa turėjo būti das. Nors daina yra skirta kariams, tačiau žydiškas lyg smūgis į veidą.28 „pakartoti per radiją apie Vilniaus Komiteto detalizuota: išvardijant autorius, kūrinių tekstas negali būti įtrauktas į „Dainų lobyną“.21 Prasidėjus retransliacijoms iš Vokietijos veiklą, pažymint, kad laukiama vyriausybės pavadinimus bei atlikėjus, kartu numatė ir Taip pat dokumentai atskleidžia, kad radijo stočių, žymiai padidėjo ir transliuojamų atstovo“2. Vilniaus komitetas Vilniaus mieste radiofono inventoriaus sutvarkymą, biblio- negalėjo būti transliuojama bet kokia amerikie- laidų vokiečių kalba skaičius. Lyginant su 1941 ir srityje ėmė atkurti lietuviškas valdžios tekos bei plokštelių peržiūrėjimą, o netinka- tiška produkcija22, rusiškoje muzikoje išimtys m. liepa, 1942 m. birželio programoje vokiškų įstaigas ir organizuoti jų darbą. Vilniaus mus veikalus, natas bei plokšteles – atrinkti taikytos tik rusų klasikai: palikti tik Čaikovskio transliacijų skaičius išaugo iki vienuolikos komiteto aplinkraštyje Nr. 1 rašoma: ir surašyti15. 1941 m. liepos 23 d. Vermachto baletai: „Gulbių ežeras“, „Miegančioji gražuo- transliacijų per dieną (nuo septynių 1941 m.), Vilniaus Miesto Komitetas, susidaręs iš pra- karo lauko komendantūra Vilniuje Nr. 814 lė“, „Spragtukas“, operos: „Eugenijus Onegi- taip, kartu su retransliuojamais koncertais, su- sidėjusio 1941.VI.23 sukilimo Vilniuje vadovų, (Feldkommandantur 814) išleido nurodymus nas“, „Pikų dama“, ir IV, V, VI simfonijos, taip darydamos net šešiolika. Vokiečiams buvo ski- Vilniaus lietuvių aktyvistų, Lietuvos kariuome- administracijai, kuriuose buvo aptariami ir pat Musorgskio opera „Borisas Godunovas“ riamos šios transliacijos: „Vokiečių kariams“, nės atstovų, pasiėmė iniciatyvą sorganizuoti vie- radijo reikalai. Komendantūros rašte nu- ir fortepijoninis ciklas „Parodos paveikslėliai“, „Žinios vokiečių kalba“, „Kariuomenės šosios tvarkos ir saugumo patikrinimą Vilniaus rodyta, kad vietos gyventojams leidžiama kurie, radijo intendanto Krieglerio teigimu, vadovybės pranešimai“, „Karo komunikatų Mieste, perimti visas centrines ir miesto įstaigas klausytis 11 Vokietijos radijo stočių (tarp jų buvo sukurti iki 1918 m. ir su bolševizmu nieko aiškinimas vokiečių kalba“, „Politinė spaudos tautos turtui apsaugoti ir būtinų įstaigų bei ir Klaipėdos (Memel). Ne Vokietijos radijo bendra neturėjo23. ir radijo apžvalga vokiečių kalba“, paskaita įmonių veikimui užtikrinti, užmegzti ryšius su stočių transliacijų klausyti draudžiama ir Iš 1941 m. liepos radijo programos matyti, „Mūsų kariuomenė“, „Mūsų lobynas“. Pro- vokiečių kariuomenės dalinių Vilniuje vadovybe, baudžiama. Žydų turimi radijo aparatai turi kad vokiškos transliacijos užėmė didelę dalį gramoje taip pat matomas žymus lietuviškų tikslu teikti visokeriopą pagalbą drausmingai, būti paimti ir pristatyti į vokiečių karo lauko laiko, jų buvo net septynios transliacijos per transliacijų pagausėjimas iki aštuonių (nuo galingai vokiečių kariuomenei […].3 komendantūrą. Lenkų turimi radijo apara- dieną, o lietuviškų tik keturios. Pirmaisiais keturių 1941 m.), o įskaitant koncertus – ketu- Laikinai pareigas einančiu Vilniaus ra- tai vietos valdžios privalomi konfiskuoti karo metais vokiečių kalba buvo transliuoja- riolika. Lietuviams buvo skirtos: „Valandėlė dijo stoties viršininku tapo J. Balčiauskas4. ir pagal sąrašus saugomi. Vėliau jie turėjo mos žinios, žinios iš fronto, karo pranešimų ūkininkams“, „Šeimininkėms“, „Pasaulio Vilniaus komiteto 1941 m. birželio 29 d. įsa- būti išduodami savininkams. Konfiskuotų papildymas, spaudos ir radijo politinė apž- aidas“, „Sporto žinios“, „Tėvynės garsai“, „Va- kymu Nr. 6 Juozui Gandzinui buvo pavesta radijo imtuvų skaičius privalomas pranešti valga, o iš lietuviškų programų paliktos tik landa jaunimui“, „Vilniaus žinios“, „Fizinis laikinai tvarkyti Vilniaus radiofono reika- vokiečių komendantūrai16. žinios, transliuotos keturis kartus per dieną. auklėjimas“, „Literatūrinė valandėlė“, taip pat lus5. Vėliau Vilniaus radiofono direktoriumi 1941 m. rugpjūtį Kauno ir Vilniaus radio- Taip pat verta paminėti, kad pirmaisiais me- mankšta bei įvairūs reportažai29. Nuo 1942 m. tapo Jonas Stonys. Jau 1941 m. liepą Vilniaus fonų administracinė kontrolė galutinai perė- tais tautinės mažumos taip pat turėjo savo birželio 22 d. pradėtos transliuoti valandėles radiofone dirbo vokiečių karinės valdžios jo vokiečių žinion. Kauno radiofonas iš karto kalba skirtų transliacijų, tačiau jos buvo labai lietuvių savisaugos daliniams, kuriose buvo atstovas6. Joną Stonį 1941 m. lapkritį pakeitė buvo įjungtas į Vokietijos radijo tinklą, kurį ribotos: joms buvo skirtos tik žinios – lenkų pateikiami reportažai apie karių gyvenimą ir Jonas Leonavičius, jam atiteko radiofono valdė radijo bendrovė Reichs-Rundfunk G. m. kalba trejos, o rusų kalba tik viena laida per padėtį Rytų fronte30. Žinoma, tai buvo daroma direktoriaus pareigos, redaktoriais dirbo b. H. O štai Vilniaus radiofonas į ją įtrauktas dieną24. Likusią transliacijų dalį užėmė mu- tautinėms mažumoms skirtų transliacijų sąs- F. Neveravičius, J. Cicėnas, pranešėjais K. In- buvo tik 1941 m. lapkritį. Įvedus vokiečių zikinė dalis, kurioje daugiausia buvo trans- kaita: nebeliko iki tol transliuotų žinių lenkų čiūra, M. Daunytė, I. Oškinaitė, A. Petrutis7. civilinę okupacinę valdžią, svarbiausios par- liuota vokiečių arba austrų kompozitorių, o bei rusų kalbomis. 1943 m. radijo programoje Pasak 1941 m. antros pusės Vilniaus ra- eigos atiteko vokiečiams. Radiofonų darbas taip pat ir Vokietijos sąjungininkų arba pro- ryškių pasikeitimų nėra, transliuotos beveik diofono administracijos etatų sąrašo, radio- pradėtas kontroliuoti įvairiais programiniais tektorato kompozitorių muzika: klausytojai tos pačios laidos, kurios transliuotos ir 1942 m.: fone buvo 22 etatai, svarbiausios pareigybės pertvarkymais, specialiais įsakais, įvesta galėjo mėgautis Bacho, Haidno, Mocarto, žinios, pranešimai iš fronto, kariuomenės buvo direktoriaus (mėnesinis atlyginimas 1 radiofonų darbuotojų kontrolė. Naujoji Bethoveno, Listo, Debiusi atliekamais kūri- vadovybės diktavimai, laidos, skirtos ūkinin- 100 rublių; rubliai vokiečių okupuotoje Lie- radiofono vadovybė, siekdama apsisaugoti niais25. 1941 m. liepos 28 d. į radijo programą kams, jaunimui, mankšta, įvairūs koncertai31. tuvoje cirkuliavo iki 1941 m. lapkričio – aut. nuo nacių režimui nepriimtinų asmenų, sie- buvo įtrauktos valandėlės ūkininkams lietu- 1944 m. karo frontui traukiantis į Vakarus ir pastaba), direktoriaus pavaduotojo (900 rb), kė išsiaiškinti darbuotojų tautybę. Tai buvo vių kalba26, kurios teikė patarimus apie javų siekiant mobilizuoti visuomenę, vokiečiai į sekretoriaus (500 rb), vyr. buhalterio (600 įmanoma padaryti gavus radijo darbuotojų sėjimą, gyvulių auginimą ir kitas ūkio aktu- Vilniaus radijo programą įtraukė žinias rusų rb)8. Radiofono direktorius J. Stonys savo gimimo metrikus, todėl priėmė nurodymą, alijas. Iš pažiūros nekaltos transliacijos apie bei baltarusių kalbomis32, kurios buvo trans- rašte Vilniaus miesto komitetui 1941 m. skelbiantį, kad „Visi radiofono tarnautojai ūkį ypač naudingos buvo vokiečiams, kurie liuojamos po vieną kartą per dieną, septynis vasarą išdėstė problemas, su kuriomis tuo- ligi rugpjūčio mėn. 1 d. pristato radiofono buvo suinteresuoti Lietuvos ūkio našumu ir kartus per savaitę. Tų pačių metų birželio 21 d., met susidūrė jo vadovaujams radiofonas. sekretoriui savo gimimo metrikus arba jų jo panaudojimu saviems tikslams. Tai buvo trečiųjų Vokietijos – Sovietų Sąjungos karo Stambiausias tuometinis radiofono pajamų patvirtintus nuorašus. Ligi rugpjūčio mėn. daroma renkant įvairias rinkliavas, apie kurių metinių proga, buvo transliuotas reportažas šaltinis – radijo abonentų mokestis buvo 15 d. pristato savo tėvų gimimo metrikus pristatymą ir konkrečių produktų kiekį buvo pavadinimu „Nuo išvaduotojų įžygiavimo sušlubavęs. Reorganizavus Radijo abonentų arba jų patvirtintus nuorašus“17. Kontrolė skelbiama per spaudą bei radiją. iki Stalino saulės parvežimo“, kuriame visuo- inspekciją ir ją priskyrus prie Vilniaus tele- taip pat palietė ir kūrybinę veiklą. 1941 m. Iš jau aptartų transliacijų skaičiaus ma- menei buvo pateiktos lietuvių komunistinių grafo-telefono stoties, jos normalus veikimas rugpjūčio 12 d. vokiečių leitenanto ir štafel- tyti, kad daugiausia transliacijų buvo skirta veikėjų kalbų ištraukos33. bei nedidelės pajamų operacijos palengva fiurerio įsakas skelbė: „Visiems radiofono vokiečiams bei lietuviams, o lenkams bei pradėjo vystytis tik po 1–2 mėnesių. Be to, tarnautojams [...] reikia, darbui arba meninei rusams mažiausiai, tad nenuostabu, kad tai 18 Vilniaus sritis, lyginant su kitais Lietuvos veiklai už radiofono sienų, mano leidimo.“ skatino lenkus ieškoti alternatyvių informa- 1 Lietuvių enciklopedija, t. 24, Boston, 1961, p. 361. regionais, buvo mažiau radiofikuota, o dėl Vokiečiams įsitvirtinus Lietuvoje, radijo cijos šaltinių. Vilniaus miesto ir apskrities pa- 2 Vrublevskių bibliotekos Rankrasčių skyrius (toliau VB RS), f. 165, b. 899, l. 1 v. radijo aparatų atėmimo iš žydų ir lenkų, dar programose atsirado vokiečiams skirtos lai- galbinės policijos vado A. Iškausko 1941 m. 3 VB RS, f. 165, b. 1042, l. 1. labiau sumažėjo radiofono pajamų šaltiniai. dos, pradėta skleisti vokiška kultūra, įvesta liepos 24 d. ataskaitoje apie Vilniaus miesto 4 VB RS, f. 165, b. 998, l. 1. 5 Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto 1941 06 29 įsa- Vilniaus radiofonas susidūrė su rimtomis cenzūra. Iš radijo programų buvo išimtos ir apskrities gyventojų nuotaiką rašoma: kymas Nr. 6, VB RS, f. 165, b. 870, l. 4. finansinėmis problemomis. Svarbią reikšmę bet kokios transliacijos, kurios kirtosi su [...] lietuvių nuotaika buvo gera, mažai kuo 6 VB RS, f. 255, b. 572, l. 14. Vilniaus radiofonui turėjo simfoninis orkes- nacių interesais, pirmiausia, visos sovietinės skundžiasi, džiaugiasi, kad nusikratė bolševikų 7 Lietuvių enciklopedija, t. 24, Boston, 1961, p. 361. 8 Vilniaus radiofono administracijos etatai, VB RS, f. 255, tras, kuris tuo metu buvo vienintelis toks okupacijos laikotarpio transliacijos. Algirdas jungo, ir visi laukia, kad tik greičiau būtų su- b. 571, l. 8 r. Lietuvoje. Jam išlaikyti taip pat trūko lėšų9. Grigaravičius išskiria tris radijo cenzūros pe- triuškintas bolševizmas. Lenkų dauguma beveik 9 Vilniaus radiofono direktoriaus raštas (1941 m. vasara) Vil- niaus miesto ir srities piliečių komitetui, VB RS, f. 255, b. 571, l. 5 r. Vilniaus simfoninį orkestrą tuomet sudarė riodus: laikotarpį nuo nacių ir sovietų karo viskuo nepatenkinti. Prisiklausę Londono ragi- 10 Vilniaus radiofono simfoninio orkestro sudėtis ir atlygini- styginių ir pučiamųjų grupės, mušamieji pradžios iki radijo įtraukimo į Vokietijos nimų padėti bolševikams kovoje su vokiečiais, mai, VB RS, f. 255, b. 571, l. 12 r. 11 Ibid., l. 6 r. instrumentai, akompaniatorius ir dirigen- radijo tinklą, išskiriant laisvesnį periodą iki tyčiomis kelia gyventojų tarpe nepasitenkinimą 12 Įmonės anketa, 1943 07 14, LCVA, f. R-626, ap. 3, b. 127, tai. Iš viso simfoniniame orkestre buvo 65 Laikinosios vyriausybės likvidavimo 1941 m. esama padėtimi. Žydai pastarųjų laikų įvykių l. 1-1 a. p. etatai, o jo mėnesinės algos biudžetas buvo rugpjūčio 5 d., ir liberalesnės veiklos varžy- prislėgti ir nerodo didesnio aktyvumo.27 13 Įmonės anketa, 1944 05 01, LCVA, f. R-626, ap. 3, b. 127, l. 33. 14 LCVA, f. R-636, ap. 1, b. 146, l. 1–2. 10 46 950 rublių . 1941 m. vasarą Vilniaus mo laikotarpį iki 1943 m. pavasario, kai dėl Sujungus Kauno ir Vilniaus radiofonus 15 Ibid, l. 1–2. radijo transliacijų kasdieninė trukmė buvo mobilizacijos sužlugdymo radijo kontrolė į Reicho radijo tinklą, radijas ne tik vykdė 16 Karo lauko komendantūros Nr. 814 Vilniuje 1941 07 23 nu- 11 rodymai, VB RS, f. 165, b. 910, l. 19 r. 9 val. ir 35 minutės . Vilniaus radijo siųs- dėl vietinių pareigūnų baimės pakliūti į vietines transliacijas, bet ir retransliacijas iš 17 LCVA, f. 964, ap. 1, b. 410, l. 5. tuvas buvo įsikūręs Gedimino g. 22 (tuo- frontą sugriežtėjo19. Jūratė Petrikaitė yra Reicho radijo siųstuvų, kurioms buvo suteik- 18 Ibid., l. 7. 19 A. Grigaravičius, „Vilniaus radiofonas 1941–1944 metais“, metinis adresas). Jam vadovavo vokietis G. atkreipusi dėmesį į tai, kad radijo skelbiamų ta ypatinga svarba. Tai patvirtina 1942 m. Krantai, 1999, Nr. 3, p. 37. Koderišas (G. Koderisch), personalo vadovu žinių, informacinių pranešimų ir bet kokie balandžio 2 d. potvarkis, skelbiantis, kad 20 J. Petrikaitė, „Vilniaus radiofono šviečiamasis darbas buvo H. Elerbrokas (H. Ellerbrock). 1942 m. kiti tekstai buvo verčiami į vokiečių kalbą, „Reicho programos nepaprastieji pranešimai vokiečių okupacijos metais“, Meno procesas: tarp konstruktyvaus mąstymo, emocijų ir įkvėpimo, Vilnius, 2011, p. 126. gruodį radijo siųstuve dirbo 27 vyrai ir 11 o kaip cenzūros įrodymą pateikia 1941 m. turi pagrindinį pirmumą prieš visas vietines 21 LCVA, f. R-636, ap. 1, b. 24, l. 2. 22 Ibid., l. 6. moterų. Savaitinė darbo trukmė buvo 54 liepos 18 d. Vilniaus miesto ir srities pilie- audicijas“, kurios turėjo būti vykdomos taip: 23 12 Ibid., l. 10. valandos . 1944 m. gegužės 1 d. duome- čių komiteto pirmininkui adresuotą laišką, Jeigu Reicho radijo programoje, kurią bu- 24 VU Istorijos fakulteto studento Dominyko Gudonio nimis, Vilniaus radijo siųstuve dirbo tik 27 kuriame rašoma: dintis technikas vietinės programos metu (ir bakalauro darbas „Radijas ir kinas nacių okupuotoje Lietuvoje 1941–1944 metais“, Vilnius, 2015, l. 8. darbuotojai, įstaigai vadovavo Brunas Blan- Maloniai prašome siunčiant Vilniaus Radio- budintis pranešėjas, tą programą siunčiant per 25 LCVA, f. R-636, ap. 1, b. 54, l. 42–45. kas (Bruno Blanck)13. Dalis radijo darbuotojų fonui paskelbti įsakymų bei pertvarkymų tekstus, mūsų siųstuvą) privalo visuomet klausyti, duo- 26 Naujoji Lietuva, 1941, Nr. 26, p. 4. buvo mobilizuoti kitiems darbams. jei galima, pateikti ir jų vertimus į vokiečių damas nepaprastas pranešimas ir tuo metu kaip 27 LCVA, f. R-689, ap. 4, b. 916, l. 37. 28 Cit. iš J. Petrikaitė, „Vilniaus radiofono kultūrinės lai- Nors Kauno ir Vilniaus radiofonai Vo- kalbą, nes karinė Radiofono Vadovybė būtinai tik transliuojama vietinė programa, – reikia tik dos (1941–1944)“, Vilniaus kultūrinis gyvenimas: tautų polilogas kietijos ir Sovietų Sąjungos karo pradžioje to reikalauja. Radiofono vertėjai dažnai tiek pasigirdus pažįstamiems nepaprasto pranešimo 1900–1945, p. 249. 29 LCVA, f. R-636, b. 57, l. 3–16. atiteko lietuviškai administracijai, faktiškai būna užimti karo pranešimų vertimo darbu, kad fanfarų garsams, tučtuojau išjungti savąją pro- 30 Naujoji Lietuva, 1942, Nr. 152 (308), p. 4. neturėjo visiškos veikimo laisvės. Iš 1941 m. vidaus pranešimai tegali būti išversti su žymiu gramą ir įjungti Reicho programą. [...] Nepaprasti 31 LCVA, f. R-636, b. 85, l. 48–54. 32 20 LCVA, f. R-636, b. 57, l. 17–23. liepos 22 d. J. Stonio pasirašytos Vilniaus ra- pavėlavimu. pranešimai perimami ištisai, t. y. su pabaigiamąja 33 Ateitis, 1944, Nr. 142 (445), p. 6. diofono instrukcijos Nr. 1 matyti, kad radio- Vokiečių cenzūra taip pat veikė ir muziki- daina, su pakartojimu ir visu kitu ceremonialu. fono vadovybės priimami sprendimai turėjo nių laidų sritį. Iš nurodymų, skirtų muzikos Pranešėjas jokiu atveju negali, prieš šio ceremoni- Tęsinys kitame numeryje Voruta 2019 m. balandžio 27 d. Nr. 4 (858) 5 Vasario 16-osios akto signatarai Signataras Donatas Malinauskas prašymuose valdžiai Algirdas GRIGARAVIČIUS, Vilnius

Istoriografijoje fiksuota žinia, jog signata- atimtų galimybę turėti šieno ar- Kai dėl mano žmonos kaip anuometinė. Tarp kitų pavyzdžių, pa- ras savo dvarą Jankovicuose perleido išdalyti kliams ir galvijams: „Kiekviename Gūbiškio dvaro, su kuriuo žymėjau ponui Aleksai ir tokį: grįžęs iš Ame- savanoriams ir šauliams. 1935 m. spalio 16 d. atvejyje norėčiau žinoti, kuriems riša mus tiek malonių ir kil- rikos mano tarnaitės brolis Degutis, prašė pareiškime žemės ūkio ministrui Stasiui Pu- tikslams toji pieva yra sumanyta iš nių atminimų, tikiuosi, kad mane parduoti jam vieną iš mano palivarkų, tvinskiui jis rašė: „Susitaręs su mūsų Vyriau- manęs atimti, nėsa dažnai esti taip, aukštesnioji sprendžiančioji bet negavęs sutikimo, nusipirko netoli manęs sybe savo dvarą, kurs randasi Trakų apskrityje, kad atimama iš vieno ir duodama valdžia, nusvėrus, kad ir tik iš buvusio lenkų ministerio Stanevičiaus pus- netoli Vilniaus, prie administracijos linijos, kitam tiktai todėl, kad vienas turi, o paminėtus argumentus, ne- brolio 80 ha menkos rūšies žemės Akropolio iškeisti į kitą iš esančių Valdžios žinioje dvarų, antras nori pagrobti, ką šitas turi; ir panorės paskutiniais mano palivarke ir net dvejuose gabaluose, įkeistos tikslu kolonizuoti dabartinę mano žemę /apie visai nebojama asmens kvalifikacijų gyvenimo metais padau- Vilniaus ir Petrapilio-Tulos [taip tekste] 700 ha/ savanoriais ir kitų stipriu lietuvišku nė kaip ūkininko, nė kaipo piliečio. ginti ir be to nesuskaitomus žemės bankuose, sumokėdamas 90 000 litų elementu, teiravausi apie esančius Žemės ūkio Kartais klausimo išsprendimą nule- mano moralius bei materia- grynais pinigais. Pagaliau pareiškiau ponui ministerijos žinioje objektus, iš kurių radau mia dargi atskiro [žemės reformos] linius nuostolius dar viena Aleksai, kad jeigu aš būsiu priverstas jam galimu priimti mainais Buktos dvarą /223 ha/ komisijos nario susiinteresavimas.“6 skriauda, kuri būtų jau virš nusileisti, tai geriau tegul ima sau visą mano Liudvinavo valsčiuje, Marijampolės apskrityje, Sakiniai verčia pajusti tvirtą ir mano jėgų. Iš kitos gi pusės, žemę, kuri kelis šimtus metų buvo mano išnuomotą Augustui Bartnikaičiui su spirito negrįžtamą patriotišką bei kovingą nors ir per vėlai, įsitikinot, protėvių rankose, kompensuojant jos vertę varykla, iš viso už 4 384 litus iki 1936 metų. signataro būdą. Stengtasi išlaikyti kad tokiu skubumu vedama pinigais arba tinkamu gyvenimui ūkiu. Jis Tad turiu garbę prašyti Jūsų Ekscelencijos D. Malinausko kalbos ir rašybos Vasario 16-osios akto signa- parceliacija, garsiu žemės su tuo sutiko ir įsakė leisti man pasirinkti iš teiktis duoti parėdymą kalbamųjų nuosavybių ypatybes. Kad skaitant neišsitrintų taras Donatas Malinauskas, reformos pavadinimu, kiek esamų valdžios žinioje dvarų. Bet čia stojo 1 maino formalumams įvykinti neatidėliojant.“ asmenybė, ko labai trūksta signa- 1928 m. buvo naudinga įvairių ko- skersai kelio ilgametis Žemės ūkio departa- Pareiškimas liko stalčiuje, todėl 1936 m. lapkri- tarų biografijose, apsiribojome misijų nariams, tiek yra mento direktorius ponas Vienožinskis, kuris čio 9 d. kreipėsi į ministrą pirmininką Juozą minimaliais, tačiau publikuojant žalinga kraštui, tautai ir visaip stengėsi šiam susitarimui pakenkti. Jis Tūbelį2, o kitų metų birželio 2 d. – pakartotinai neišvengiamais intarpais. valstybės iždui, kuomet ją būtinai reikėjo pra- nepasidrovėjo net, tuo save kompromituoda- į žemės ūkio ministrą. 1935 m. rugsėjo mėnesį vesti kitokiu ir praktingesniu būdu, bet mano mas, padaryti keistą prierašą prie rašto Nr. 11 iš Jankovicų dvare su palivarkais priklausiusių ŽEMĖS REFORMOS VALDYBAI balsas tuomet nebuvo nugirstas. Tulas, skaitąs 395 iš 1935 metų rugpjūčio mėn. 9 dienos, pa- 844 ha nusavinta 211 ha miško, jam paliekant per Poną Trakų Apskrities Žemės Tvar- save lenkų pilietis, išgirdęs apie tai, pavadino vesdamas nuomininkui, kuriam sutartis jau 11,5 ha, ir 427 ha žemės, nuosavai skiriant 150 kytoją Kaišiadoryje tokią reformą velniška ir išsitarė, kad greičiau baigėsi, spręsti apie atidavimą man net 59 ha ha normą. 1937 m. kovo 10 d. su Jonu Vileišiu Donato Malinausko sutiktų numirti, negu pasiūlyti tokį projektą ūkio. Tuo tarpu mano žemei iš matuoti buvo Seimo peticijų komisijai pateikė peticiją dėl PAREIŠKIMAS [pabraukta prašyme], bet aš visuomet laikiau prisiųstas pono Vienožinskio geras draugas, „Nenusavinamos žemės normos įstatymo“ jį vieninteliai tinkančiu. atviras bolševikas, Novikas, kuris vietoje, pirmo paragrafo papildymo, kurioje siūlė Gavęs [1925 m.] gruodžio 4 d. Trakų aps- Baigdamas tą pareiškimą, skaitau reika- kad darytų matavimus nežiūrint mano 1935 Vasario 16-osios akto signatarams, kurie turėjo krities žemės Tvarkytojo pranešimą Nr. 9347, lingu pasakyti, kad Lietuvos valdžia negali metų spalių mėn. 28 dieną paduoto Kauno nuosavos žemės, kaip ir kariams savanoriams, tolesniems nesusipratimams išvengti, turiu taikinti man tokių pražūtingų kraštui prie- Apygardos Žemės Tvarkytojui protesto, tyčia turėjusiems žemės, palikti iki 80 ha „iš tų že- garbės pareikšti: kad Gūbiškio dvaro [Gu- monių, kokių imamasi, naikindama tėvynės išskyrė man tiktai normą kitame palivarke mių, kurios priklausė jų tėvams ar jų šeimos biškių dvaras Aukštadvario valsčiuje Trakų priešų lizdus, kuo ir pateisina savo priemones. už ežero, o pačiame dvare paliko man tiktai nariams“3. Neturėję žemės signatarai, gavo po apskrityje – aut. pastaba] Savininkas yra mano Priešingam gi atvejyje būsiu priverstas gintis apie 50 ha ir, komisijai dalyvaujant, tą normą 20 ha ir buvo prilyginti kariams savanoriams. žmona [Zofija Kučiauskaitė], o Būdos ūkio – ligi paskutiniosios. Ir turėsiu tai padaryti ne tik įkainavo, rodos, apie 40 000 litų. Peticijos autoriai teigė, kad pasirašydami jos sesuo, Marija Karnickienė [Kornickienė], savo egzistencijai apginti, bet ir tų įsitikinimų, Netekęs ne tik karo metu, bet ir po karo Aktą, turėjusieji nuosavos žemės (D. Mali- kurios atėmus iš jų mišką su jaunamiškiu, už kuriuos visuomet esu pasiryžęs paguldyti bemaž visų savo materialinių išteklių /ap- nauskas, J. Smilgevičius, S. Narutavičius ir neturi šiandien jau 225 ha. galvą. vogimas 1919 metais Kaune ir gaisras 1921 J. Vileišis) rizikavo daugiau nei jos neturėję, Viršuj minėtą Gūbiškio dvarą mano žmo- metais dvare/, aš esu priverstas daryti visa, nes ūkiai, grįžus rusams ar užėmus lenkams, na buvo norėjusi dar porą metų prieš karą 1925 m. gruodžio m. 15 d. kad nepalikčiau be nieko savo šeimos ir kad būtų buvę konfiskuoti, pavyzdžiui, Janko- išmainyti pelningai ant namų Vilniuje su tulu D. Malinauskas kiek galėdamas apginčiau ją nuo gresiančio vicų dvaras buvo paimtas lenkų valdininkų daktaru, kurs savo pasiūlymą buvo pakartojęs, skurdo ir esu giliai įsitikinęs, kad jokia lietuvių žinion su aiškiu ketinimu jį nusavinti. Todėl kai tos vietos buvo užimtos lenkų kariuome- JO EKSCELENCIJAI valdžia nepanorės prisidėti prie mano egzis- Žemės reformos valdyba 1937 m. birželio 2 d. nės, tik aš pasipriešinau tam, motyvuodamas PONUI MINISTERIUI PIRMININKUI tencijos pakirtimo. nutarimu Nr. 1408, remdamasi „Vyriausybės tuo, kad minėtasis daktaras, nors yra iš kilmės [Juozui Tūbeliui] Aš neprašau jokios dovanos, bet noriu, žiniose“ Nr. 574 paskelbtu papildymu, ka- lietuvis ir lietuviškai kalba geriau už mane, bet Donato Malinausko, kad su manimi būtų pasielgta teisingai ir kad dangi nusavintoji iš D. Malinausko žemė „dar svetimas ir priešingas mūsų tautos dvasiai. gyv[enančio] Kaune, valdžia, kuri paėmė iš manęs visus mano nesunaudota Žemės reformos reikalams“, Į mano žmonos nurodymus, kad tuolaikinė Laisvės alėja 84 Nr. miškus ir ežerus, o dabar gauna iš manęs padidino normą iki 230 ha4. Rugpjūčio 18 d. lenkų valdžia galinti iš jos tą žemę atimti, nu- PRAŠYMAS visą likusią mano žemę, apie 700 ha išpar- nutarime nurodoma, kad 11 d. pirkimo aktu raminau, kad jų valdžia ten neilgai tęsis, kas celiavimui, kompensuotų mane už tai [taip parceliacijos reikalams nenusavinamą 233 jau dalinai įvyko ir turi įvykti, jei mes patys Kai ponas [Jonas] Aleksa paskutiniais tekste] tinkamu gyvenimui ūkiu, už kurį, ha normą įgijo Žemės ūkio ministerija, nes jiems toliau nepadėsim palikti tame krašte. savo ministeriavimo metais [t. y. iki 1935 m. jeigu jis būtų ypatingai vertas, aš sutikčiau „Onuškio apylinkėje yra daug mažažemių, Nunai gautame Pono Tvarkytojo prane- rugsėjo 6 d. – aut. pastaba] sumanė išparce- net primokėti. turinčių nuo 2 iki 5 ha labai prastos žemės ir šime matomai įvyko klaida ir dėl tos žemės liuoti mano žemės likutį, aš jam pasakiau, daug vargingai gyvenančių bežemių vietos savininkų kvalifikacijos, kurios gal jis neturi kad tulas asmuo [Antanas Smetona ar Juozas 1936 m. birželio mėn. 9 d. šaulių ir partizanų, pasižymėjusių kovose kompetencijos išspręsti, ką gali daryti tik Tūbelis? – aut. pastaba], su kuriuo jam, kaipo D. Malinauskas su Lietuvos priešais, kuriems būtinai reikėtų vyresnės įstaigos, apie ką įsitikinau dar šiais ministeriui, reikėtų skaitytis, savo laiku buvo K a u n a s žemės duoti“5. Tokia būtų formali Jankovicų metais. man pareiškęs norą išleisti įstatymą, kuriuo dvaro atitekimo valstybės reikalams istorija, Žiūrėdamas gal per daug abejingai į mano mano žemė būtų paliuosuota nuo parcelia- Pagrindas: LCVA, f. 1248, ap. 2, b. 2619, l. kuriai pagyvinti ir detalizuoti labai tinka du kaimynų ir net artimų giminių dvarų parce- vimo tais pačiais pagrindais, kokiais buvo 17 ir a. p.; ap. 1, b. 616, l. 6 a. p. 7. signataro raštai. Pareiškimą skelbiame dėl liacijas, ant kiek jie nepritarė mūsų nepriklau- paliuosuota nuo parceliavimo a. a. Vlado Pu- jame išdėstytos D. Malinausko pozicijos Žemės somybei, kuomet Ponas Tvarkytojas ėmėsi tvinskio žemė. Tačiau, jeigu jis pripažino sau reformos atžvilgiu, prašyme atskleidžiamos Vaclovo Koreivos dvaro, kreipiausi į Žemės didesnį autoritetą už paminėtą asmenį, tai jis kliūtys užsitęsusioje dvaro perleidimo valdžiai Reformos Valdytoją, p[oną] Starkų ir Poną Ž. visgi turėtų priimti dėmesin tai, kad jei jis tai 1 LCVA, f. 1248, ap. 1, b. 616, l. 6. 2 Ibid., l. 5. odisėjoje. 1926 m. sausio 28 d. pareiškime Ū. Ministerį Krupavičių, nurodydamas jiems būtų padaręs savo laiku, t. y. kada parceliavo 3 Ibid., ap. 2, b. 2618, l. 94 ir a. p. Trakų apskrities žemės tvarkytojui rašė, kad tą pilietį, vertą išimties, be kurios jokia taisyklė kitus mano kaimynus, aš ne bučiau ištaręs nė 4 Ibid., l. 11 ir a. p. reformos prasmė keliant ūkio produktyvumą negali apsieiti, buvau išklausytas, nežiūrint jau žodžio, bet ne prie dabartinių sąlygų, kada ir 5 Ibid., l. 6 ir a. p. ir ketinimas nusavinti vienintelę dvaro pievą įvykusio tame reikale sprendimo. padidinta žemės norma mažiau turi vertės, 6 Ibid., l. 41 ir a. p. Lietuvos istorijos knygos Per kitus 16-ika metų nemažai asmenų toks pats svarbus uždavinys – tai, kad ši kny- prisidėjo prie knygos leidybos projekto. Iš ga yra vienas iš retų šaltinių, svetimtaučiams Lietuvos istorija angliškai pradžių projektą rėmė Vydūno jaunimo padėsiantis susipažinti su Lietuva ir jos istorija. fondas, vėliau projektą perėmė JAV lietuvių Anglų kalba žinių apie Lietuvos praeitį mažai. Donatas JANUTA, Jungtinės Amerikos Valstijos bendruomenė (JAV LB), dėl kurios pastangų Apie Vidurio ir Rytų Europą rašantys moks- knyga ir buvo išleista. lininkai, net ir tokie kaip Jeilio universiteto Bronius Makauskas, Vytautas mokslininkui ar tiesiog kiekvienam JAV LB prašymu, man pačiam teko du profesorius Timotis Snaideris (Timothy Snyder), J. Černius, History of Lithuania: besidominčiam, jį tiesiog smagu kartus perskaityti rankraštį – 2015 ir 2017 m. žinias apie Lietuvą paprastai renka iš lenkų ar From Medieval Kingdom to Mo- paimti į rankas ir skaityti. Paskutinį šuolį, be kurio knyga dar šiandien rusų šaltinių. Jeigu jie ir mėgina objektyviai dern Democracy, Lietuva, Vilnius: Šios Lietuvos istorijos knygos nebūtų pasirodžiusi, padarė profesorius dr. pristatyti Lietuvos istoriją, jų knygose vis tiek JAV lietuvių bendruomenė, 2018, kelias buvo ilgas ir vingiuotas. Jau Algirdas Avižienis, kuris baigė tvarkyti ran- atsispindi svetimtaučių šaltinių atspalviai, 686 p. 1990 m. istorikas habil. dr. Egidijus kraštį ir pastūmėjo projektą. kurie ne visuomet sutampa su lietuvių išgy- Aleksandravičius su Vytautu Mi- Nei Vytautas Mikūnas, nei dr. Vytautas venimais. Kiekvienas anglų kalba išleistas Anglų kalba išleista History of kūnu svarstė, kad reikia paruošti Černius, kuris V. Mikūnui mirus perėmė re- lietuvių leidinys apie Lietuvą yra svarbus dar Lithuania (2018) puikiai atskleidžia visuotinės Lietuvos istorijos kny- dagavimo darbus, knygos nesulaukė. Ši knyga ir todėl, kad pasaulyje anglų kalba yra tapusi Lietuvos praeities panoramą an- gą anglų kalba. V. Mikūnas kaip atspindi išeivijos ryšių su Tėvyne ir išeivijos tarptautine kalba de facto. glakalbiams. Sklandžiai pristatoma pagrindinį tekstą būsimai knygai darbų Tėvynės labui tęstinumą. History of Lithuania sudaro dvi dalys. Pirma Lietuvos raida, bėgant amžiams. parinko istoriko dr. Broniaus Ma- Knygai tenka du uždaviniai. Ji duoda ir pagrindinė knygos dalis, 450 puslapių, yra Tekstą puikiai papildo gausios ilius- kausko Lietuvoje išleistą Lietuvos progą lietuvių išeivijos antrai ir trečiai kartoms, į anglų kalbą išversta dr. B. Makausko knyga tracijos ir žemėlapiai. Šis veikalas yra rimtas istoriją. Autoriui sutikus, knygą versti į anglų kurių dauguma lietuviškai jau silpnai skaito, apie Lietuvos praeitį nuo pat senųjų baltų gen- mokslinis darbas, prieinamas ir naudingas kalbą pradėta 2002 m. susipažinti su savo tautos praeitimi. Lygiai Nukelta į 12 p. 6 2019 m. balandžio 27 d. Nr. 4 (858) Voruta

Lietuvos istorija Kaip dr. Jonas Basanavičius ir Martynas Yčas keliavo į Ameriką rinkti lėšų Tautos namams Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilniaus anykštėnų sambūrio tarybos narė

Pradžia Nr. 3 (857)

Politinio lietuvių seimo Filadelfijoje iniciatorius Jonas Žilius, aktyviai veikęs ku- nigystės laikotarpiu tarp lietuvių Amerikoje organizacijos ir telkimo kryptimi, susirašinėjęs su Jonu Šliūpu, tautinio judėjimo Amerikoje pradininku, Jonu Basanavičiumi, vangiai plau- kiant lėšoms, patarė Lietuvių mokslo draugijos nariams rinkti aukas ne kur kitur, o Amerikoje. Prisiminimuose Martynas Yčas rašė: Pertraukos metu pietums mes pasikvietėm daktarą Basanavičių, A. Smetoną ir J. Kubilių į „Bristolio“ restoraną ir atsisėdome už atskiro sta- liuko. Čia kun. J. Žilius papasakojo, kaip Amerikos lietuviai su pinigais laukią mūsų delegatų atvyks- tant. A. Smetona J. Žiliui pritarė. Čia dar pridūrė, kad, kun. J. Tumui ir kun. Alšauskui iš Amerikos pargrįžus, Lietuvių Mokslo Draugijos Komitete North Germany Lloyd’s krantinė Hobokene, 1909 m. Iliustr. iš wand.com/en/Norddeutscher_Lloyd> Tautos namams aukų rinkti, bet jokio konkretaus nutarimo nepadaryta. Žiemą buvo pasisakęs Natūralu, jog tokiame uoste veikė tarptautinės gana sunku, jis negalėjo valgyti, skundėsi inks- vanojo dr. Basanavičiui, kai jis skaitė paskaitą J. Vileišis važiuoti, bet pritarimo negavęs, susi- laivybos, kelionių kompanijos. Viena tokių tų skausmais, sublogo per tas kelias dienas. Čikagos lietuvių kolonijai Šiaurės pusėje. Salėje laikė.“ kompanijų „North Germany Lloyd’s“, įkurta Visi išsislapstė po kajutes, ištuštėjo valgomieji buvo surinkti 77,40 doleriai ir t. t. Visi vieningai pasisakė už daktaro, tau- politiko ir verslininko Hermano Henriko kambariai, vos 20 žmonių ateidavo papietauti. Amerikoje dr. J. Basanavičius ir M. Yčas tos patriarcho J. Basanavičiaus kandidatūrą. Majerio (Hermann Henrich Meier) ir pirklio Ant denio nebuvo įmanoma išsilaikyti. buvo iki 2013 m. lapkričio 1 d. Atsisveikinimo Mykolo Romerio dienoraštyje skaitome, jog Eduardo Kriusmano (Eduard Crüsemann) Į Niujorką laivas įplaukė 1913 m. liepos 21 d., vakarienėje dalyvavo ir Kipras Petrauskas, tuo jau 1911 m. J. Basanavičius buvo pristatomas 1857 m. Palaipsniui ši kompanija augo ir tapo pirmadienį. „Laivas braškėjo iš visų pusių, metu koncertavęs Amerikoje. kaip vienas žymiausių Vilniaus žmonių, kaip viena įtakingiausių to meto laivybos srityje. rodėsi, ims ir subyrės į šipulius“, – prisiminė Šaltiniuose nurodoma, jog Amerikoje Tau- lyderis, turintis patriarcho vardą. Pats J. Ba- Pirmaisiais veiklos metais bendrovė aptarnavo M. Yčas. Artinosi prie Hobokeno krantinės. tos namams buvo surinkta 22 330,47 dolerių sanavičius, nors ir buvo silpnokos sveikatos, laivus, plaukiančius iš Brėmeno į Angliją. Po Vėliau prisiminęs kelionę per Atlantą (maždaug apie 43 300 litų). nedvejodamas sutiko važiuoti, jei jį lydėsiąs metų buvo pradėtos reguliarios laivų kelionės J. Basanavičius rašė: Kaip jau minėta, lapkričio 1 d. reikėjo mums Martynas Yčas. Dr. J. Basanavičiaus prisimi- į Ameriką, t. y. susisiekimas tarp Brėmeno, Iki 17 d. buvo gana ramus laivo siūbavimas, Europon iškeliauti. Tą dieną po pusryčių pas kun. nimuose (autobiografijoje) pasakojama: Brėmerhafeno (Bremerhaven) ir Niujorko uos- tik šitą dieną, pakilus labai stipriam vakarų vėjui Varnagirį Bučinskio automobilium, daugelio lie- Buvau tokiu delegatu išrinktas aš ir sau kelionės tų. Vėliau su Azija, Australija. Kaip tik tuo ir sujudinus labai aukštas vilnis, ėmė labai laivas tuvių ir lietuvaičių lydimi išvažiavom į Hoboken draugu pasirinkau Martyną Yčą. Išsiėmęs užsienio metu pasaulį ištiko tarptautinė ekonomikos siūbuoti, kad ant kojų vos galima buvo pastovėti. Amerikos-Hamburgo laivų stotin. Ant laivo „Im- paspartą, liepos 1 d. išvažiavau per Vilkaviškį į krizė, tačiau dėl to kompanija nenustojo vei- Per Golfstremą plaukiant buvo šiltas oras; 18 d. perator“ – didžiausio to laiko garlaivio – užlipant Ožkabalius, kur prabuvęs iki 9 d. išvažiavau Vil- kusi. Išsiplėtojus laivų kelionėms į Baltimorę, dėlei smarkaus vėjo labai buvo audringas Atlanto mus kinematofotografuota; atsisveikinę su daugybe kaviškio stotin, kur su M. Yču susitikęs, tolyn Naująjį Orleaną, jau 1869 m. kompanija pirko vandenynas ir didelis laivo siūbavimas: šitie dvi palydovų, 11 val. priešpiet išplaukėme Europon, – keliavau. Pernakvoję Eitkūnuose išvažiavom per uosto įrenginius Hobokeno (Hoboken), Naujojo dieni daug moterių ožius lupo ir prie stalo valgant rašė dr. J. Basanavičius. Berlyną ir Bremeną. Džersio (New Jersey) krantinėse. Nurodoma, nedalyvavo. Golfstremą perplaukus oras labai Buvo pasakojama, kad po šios kelionės Susitikimą mena ir M. Yčas: jog nuo 1900 m. iki Pirmojo pasaulinio karo atvėso. 19 d. po pietų debesiui su smarkia vėtra dr. J. Basanavičiaus sveikata smarkiai pašlijo. Pasidalinęs mintimis su savo kelionės draugu bendrovė nugabeno į Niujorką, Baltimorę užėjus ir palijus, visą laiką iki vakaro vandenynas Tautos namams skirti pinigai buvo įnešti į apie Suvalkiją, apie mūsų veikėjus, privažiavau ir Filadelfiją daugiau kaip šimtą tūkstančių tarytum padūkęs, baisiai aukštas vilnis varydamas, banką. Karo metu pinigai dingo Rusijoje, į kurią Pilviškius. Atsisveikinęs su juo, pasilikau visai keleivių. Brėmene bendrovė turėjo didžiulius laivą baisiai daužė. persikraustė minimas bankas, tik dalis pinigų vienas. Neramios mintys lindo į galvą. Kažin, kompanijos pastatus. Minėtame laive kartu su J. Basanavičiumi buvo išsaugota ir panaudota vadovėliams leisti. ar daktaras Basanavičius sveikas, ar tik laiku į Būtent šioje bendrovėje kelionės bilietus ir M. Yču, tikėtina (sprendžiant pagal vardus Tautos namai buvo numatyti kaip visuo- Vilkaviškį atvažiuos? Taip man bemąstant, šit ir pirko dr. Jonas Basanavičius ir Martynas Yčas. ir pavardes), plaukė ir daugiau lietuvių, meninės paskirties pastatas, kuriame veiktų Vilkaviškį privažiavau. Traukiniui sustojus, bėgu Yra išlikęs J. Basanavičiaus ir M. Yčo laivo reiso pvz., Mateušas Mazurkevičius (Mateusz lietuvių kultūros židinys. Tikėtina, kad jie greitai prie lango, iškišęs galvą dairaus, ieškau jo bilieto pavyzdys. Išplaukė jie iš Brėmeno uosto Mazurkiewitz), Stanislovas Jurkevičius (Sta- atspindėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio akimis. Štai tarp daugelio žmonių, stoty susirin- 1913 m. liepos 12 d. didžiuliu 200 metrų ilgio nislow Jurkiewitz), Pranas Bobkevičius (Franc paveiksle „Karalių pasaka“. Tautos namai kusių, pamačiau pilką skrybėlę. Moju ranka, ir laineriu „Prinz Friedrich Wilhelm“. Reikia Bobkiewitz), Ignas Kastele (Ignaz Kastele), turėtų būti pastatyti tiek dėl mūsų šviesuolių, jis, mane pastebėjęs, moja, galva linksi. Dar kelios paminėti, jog abu tautos atstovai tikėjo kelione, Augustas Pažulis (Augustus Pazulis). Laivo prieš daugiau kaip šimtą metų iškėlusių ir ban- valandėlės ir jau sveikinamės. tikėjo Amerikos lietuviais, nes vien „Saulės sąrašuose yra ir j. Basanavičiaus autobio- džiusių įgyvendinti šią idėją, tiek dėl pinigus ir Na tai man vyrs – pasakė į kupe įėjęs daktaras namui“ pastatyti buvo suaukota 34 tūkst. litų. grafijoje minimas pastorius K. Bechtoldas kitas vertybes suaukojusių žmonių Lietuvoje Basanavičius. Transatlantinis laivas „Prinz Friedrich (C. Bechtold). ir tautiečių Amerikoje. 174 cm ūgio, 66 kg svorio, žydrų akių, Wilhelm“ talpino daugiau kaip 2 450 žmonių, Taigi, tautos atstovai išsilaipino Niujorke, vešlių rusvų plaukų, solidžios aprangos, turėjo spaustuvę, kasdienio laikraščio redakci- „Norddeutscher Lloyd“ kompanijos halėje, ap- Literatūra nerūkantis ir alkoholio negeriantis tautos ją, bevielį telegrafą, gimnastikos sales. Žmonės sistojo Majerio (Meyer) viešbutyje Hobokene. patriarchas nebuvo geros sveikatos, vaikš- nuo uosto krantinės iki laivo buvo nugabe- Pailsėję išvažiavo Hadsono (Hudson) tuneliu į Berenis Vytautas, „Antanas Smetona ir tautos namų čiojo pasiramsčiuodamas lazdele. Kita vertus nami mažesniais laiveliais, nes krantinėje jis Niujorke „304 W. 30-th Stret“ įsikūrusią lietu- idėja“ in: Naujoji Romuva, 2008, Nr. 3 (564). Prieiga per neprisišvartuodavo. Paminėtina, jog kaip tik viškosios „Tėvynės“ redakciją. Nuo jos pradėję internetą – . tai buvo energingas, pedantiškas, darbštus Draugas, 1913 m. liepa–lapkritis, in: E-paveldas.lt. žmogus, kiekvieną rytą pradėdavęs nuo lai- šis laivas buvo vienas iš netoliese plaukusių aplankė visas didžiąsias lietuvių kolonijas, Draugas, Nr. 43, 1915 10 21. Prieiga per internetą – kraščių skaitymo: taip aprašomas amžininkų laivų, kai nuskendo „Titanikas“. mėnesį išbuvo Čikagoje. Sakė prakalbas, dėstė . Į Berlyną abu tautos atstovai nuvyko vyko iš Brėmeno su sustojimais Sautamptone koncertuose. Vien Vusteryje (Worcester) į Draugas, 1955 02 12. Prieiga per internetą – . kelionę, patirtus įspūdžius, kaip jie prisipirko mu į Niujorką. Familysearch (prieiga internetu – Filadelfijoje – 900 žmonių. Įtempta darbo- Dr. Jono Basanavičiaus autobiografija, Lietuvių moks- draudžiamų knygų, kaip pasivaikščiojo „Po ) duomenų tvarkė, žinoma, turėjo įtakos ir abiejų tautos lo draugijos leidinys, 1936, in: E-paveldas.lt. Prieiga Liepomis“ pagrindine gatve. Literatūroje bazės nuskenuotuose dokumentuose teko delegatų nuovargiui. per internetą – . Berlyną. Iš Berlyno jie abu išvyko į Brėmeną. keleivių sąrašą. Tarp jų yra ir lietuviai Jonas nušvietė laikraščiai. Liepos 30 d. J. Basanavi- Focke, Harald: Im Liniendienst auf dem Atlantik. Neue dr. Johannes Basanowitz Erinnerungen an die Passagierschiffe Berlin, Bremen und Šis miestas Vokietijoje tuo metu buvo Basanavičius – – ir čius ir M. Yčas atvyko į Čikagą, o rugpjūčio 1 d. Europoa des Norddeutschen Lloyd. Hauschild, Bremen, tarptautinis jūrų uostas, sutraukdavęs minias Martynas Yčas – Martin Izcas. Plaukė II klase. laikraščio „Lietuva“ numeryje B. K. Balutis 2006. Prieiga per internetą – . riką. Daugumos to laikmečio iškeliaujančių pat Niujorko pasitiko audra ir užlaikė jų laivą Kairiųjų laikraščiai „Kova“, „Laisvė“ puolė Yčas Martynas, Atsiminimai. Nepriklausomybės keliais, lietuvių srautai vyko būtent per Brėmeną. keliolika valandų ilgiau. J. Basanavičiui buvo delegatus, dešinieji – „Lietuva“, „Katalikas“ t. 1–3, 1991. gynė. Jau liepos 22 d. trijų didžiųjų laikraščių – Jackevičius Mindaugas, „V. Landsbergis: Tautos na- mams būtų užtekę gabalėlio Valdovų rūmų lėšų“, in: Delfi. „Draugo“, „Lietuvos“ ir „Kataliko“ – atstovai lt, 2011 02 15. Prieiga per internetą – . Mokslo Draugijos Delegatai!“ – tokį straipsnį Krištaponis Vilmantas, „Jonas Basanavičius – lietuvių įdėjo kun. Kaupo redaguojamas „Draugas“. tautos patriarchas“, in: XXI amžius, 2012 03 02. Prieiga per internetą – . mums teko aplankyti, teko sutikti daug entuziazmo, Mičiulienė Jūratė, „Nerimas dėl Tautos namų“, in: Lie- daug pritarimo mūsų darbams ir daug pagarbos ir tuvos žinios, 2016 07 01. Prieiga per internetą – . Žinoma, čia daug svėrė dr. Basanavičiaus vardas, Perrin Charles, „The 150 Year Anniversary of the Birth of Jonas Šliūpas (1861–1944)“, in: Draugas News, 2011 05 15. kaip aušrininko, kaip mūsų vieno pirmųjų tautos Prieiga per internetą – . vado“, – vėliau svarstė M. Yčas. „S. Šilingas – užmaršties dulkes nupūtus“, in: Respubli- Netgi buvo daromos santraukos iš kiekvie- ka, 2011 10 08. Prieiga per internetą –. „The Results of the Lecture Tour of Dr. J. Basanavicius M. Yčas tą savaitę buvo Omahoje, Nebraskoje, and M. Ycas Foreign Language“, in: Foreign Language Press kur surinko 100 JAV dolerių Valparaiso (Val- Survey. Prieiga per internetą – . ir neturtingi, surinko 24,50 dolerius ir pado- Viltis, 1913 m. liepa–lapkritis, in: E-paveldas. guage Press Survey, Pabaiga Voruta 2019 m. balandžio 27 d. Nr. 4 (858) 7 Apšvieta Europoje Apie mistiką, religinius prietarus ir stebuklus Proto amžiuje Įvairių Europos kraštų, Lenkijos ir Lietuvos patirtys

Dr. Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Vilnius

Ar iš tiesų XVIII a. Europoje adoruota me veikale A Letter Concerning Enthusiasm3 ir negalime žinoti, proto galia, empirizmas, kraštutinumų ne- (Laiškas apie entuziazmą). Pagrindinė Laiško kas yra Dievo nu- paisanti logika radikaliai pakeitė požiūrį į tema – Prancūzijos pranašai, jų sekėjai An- manymas“, ir kad misticizmą, įvairius stebuklus bei prietarus? glijoje, konkrečių asmenų paliudyti stebu- „visi jo požymiai Kaip gamtamokslį suaktualinusi Apšvietos klai. Orientavęsis į Anglijos neoplatonikus mums – neįžvel- epocha traktavo tikėjimą Dievu, Jo tiesa, Šaftsberio grafas išpažino naujo pobūdžio giama bedugnė“11. Biblijos pranašystėmis? Į tai mėginsime entuziazmą – gėrėjimąsi Dievo sutvarkyta Griežtos kritikos atsakyti atidžiau pažvelgę į šviečiamojo harmoninga gamta, taip pat teigė, kad reli- negailėjęs religijų amžiaus autorių, iškilių veikėjų, taip pat gijos ir filosofijos pagrindinis tikslas – sava dogmatiškumui, šios epochos tyrėjų vertinimus. kalba perteikti visatos dėsnius. Laiško au- savo tekstuose toriaus rodomas dėmesys stebuklingiems, smerkęs prietarus XVIII a. tikslieji mokslai (matematika, Dievo vykdomiems, sunkiai paaiškinamiems ir bet kokį iracio- astronomija, fizika, chemija, geologija, mi- nutikimams skatino atidžiau pažvelgti į nalumą, prancūziš- neralogija ir kt.) domino didžiąją to meto žmonių išskirtinius gebėjimus, nuostabą kosios Apšvietos Europos šviesuomenės dalį. Tikėta, kad tiek keliančius jų gyvenimus, į nenuspėjamas filosofas neneigė gamtos, tiek žmogaus gyvenimo paslaptys gamtos išdaigas, įvairius kataklizmus bei Dievo egzistavimo, Žemės drebėjimas Lisabonoje (Portugalija) 1755 m., graviūra. Šaltinis – gali būti nuodugniai ištirtos, suklasifikuotos, smalsumą kurstančias anomalijas. Tokias jis neabejojo, kad Hartwig, Georg Ludwig, Volcanoes and Earthquakes: A Popular Descripti- iki galo paaiškintos. Ar būtų pristatomi Izao- paskatas noriai realizavo XVIII a. Anglijos tik esant Dievui on in the Movements in the Earth’s Crust, London, 1887 ko Niutono (Isaac Newton, 1642–1727) fizinių spauda. To meto laikraščiuose buvo gausu pasaulyje gali būti kūnų judėjimo dėsniai, ar švedų gamtininko pranešimų apie stebuklingus sunkių ligonių prasmė. Voltero pažiūrose būta daug angliš- žvelgiant į praeitį, nes nebetikima, kad Die- Karlo fon Linėjaus (Carl von Linne, Carolus pagijimus, atskiri straipsniai publikuoti apie kos mąstysenos aspektų, randamų Dž. Loko ir vas atleido per Tą, kuris mirė už žmogaus Linnaeus, 1707–1778) detali augalų ir gyvūnų gydančius stebukladarius: rankų uždėjimu ypač I. Niutono (1642–1727) tekstuose. Būtent nuodėmes ir buvo prikeltas; baimė temdo sistematika (taksonomija), nelikdavo vietos negalavimus malšinusį airių kilmės ūkininką pastarojo mintys ir viešai skelbtos nuostatos ir dabarties vaizdą, nes stiprių pagundų ir tam, kas nesuskaičiuojama, neapibrėžiama Valentiną Greitreiksą (Valentine Greatrakes), rodo itin prieštaringos, Apšvietos išugdytos, sunkios atsakomybės nemalšina Dievo galia; ar nenuspėjama. Bet kuri nauja mokslinė kvakerių4 sektos lyderį Džeimsą Neilorą (Ja- išskirtinės religinės elgsenos (turinčios net ni- baugina ir neapibrėžta ateitis, nes abejojama, mintis ar atradimas turėjo aiškias, empiriškai mes Naylor), pamaldumu ir užtariamąja galia kodemizmu12 vadinamos simuliacijos bruožų) kad galiausiai Dievas triumfuos. Netikėjimas verifikuojamas priežastis, paklusdavo deter- garsėjusią Besi Bostok (Bessie Bostock), taip pat asmenybės tipą. I. Niutonas buvo religingas ir baimė augina nerimą ir įtarimus, kad Šven- ministiniam visų galimų veiksmų ar reiškinių aktyviai veikusius kitataučius maldininkus5. mokslininkas, domėjęsis tiek mokslinės, tiek traščio neklaidingumas, jo skelbiamos tiesos aiškinimui. Šis Vakarų Europos Apšvietai Rašyta apie 1750 m. Londone kelis sykius religinės filosijos klausimais. Jis tikėjo, kad ar turinčios išsipildyti apokaliptinės vizijos charakteringas bruožas kildintinas iš Antikos drebėjusią žemę, apie tai, kaip 1755 m. Visų mokslas tik iš dalies atskleidžia racionalų tėra tik į įmantrius žodžius įsuktas pramanas. filosofo Platono laikų. Perėmę Antikos idėjas, šventųjų dieną Lisaboną visiškai sugriovusios kosminį Dievo sumanymą. Gamtotyroje I. XVIII a. švietėjai visatą suvokė kaip darnią stichijos6. Tokie įvykiai kurstė baimę ir kalbas Niutonas ieškojo Dievo buvimo įrodymo. struktūrą, kurios objektyvaus egzistavimo apie neišvengiamią Dievo rūstybę ir žmogaus Mokslininkas manė, kad gamta, būdama 1 Kirstin Olsen, Daily Life in 18th-Century England, Westport: Green- nekeičia vienus ar kitus požiūrius reiškian- jėgoms nepavaldžias lemties galias. Londono panaši į žmogaus sukurtą mašiną, turi būti wood Publishing Group, 1999, p. 290. 2 Ulrich Im Hof, Švietimo epochos Europa, iš vokiečių k. vertė Nijolė tys stebėtojai. Pasitelkus intelektą ir žinias, vyskupas Tomas Šerlokas (Thomas Sherlock, mąstančios esybės kūrinys, o kadangi ji savo Daujotytė, Vilnius: Baltos lankos, 1996, p. 219. galima sukurti metodus, padėsiančius tą 1678–1761) po 1750 m. žemės drebėjimų laiš- tobulumu pranoksta bet kokius žmogaus 3 Shaftesbury, A Letter Concerning Enthusiasm. Prieiga per internetą – , žiūrėta 2019 03 01. struktūrą paaiškinti ir suprasti. ku kreipėsi į savo vyskupystės dvasininkus kūrinius, vadinasi, ją sukurti galėjęs tik pats 4 Kvakerių (angl. Quakers) sekta atsirado Anglijoje XVII a. viduryje. Visgi svarbu pastebėti, jog kritiškas ir tikinčiuosius, įspėdamas, kad drebanti genialiausias protas arba Dievas. Visata, I. Šios krikščioniškos sektos nariai nepripažino pramogų, sakramentų, dvasininkų, o iš apeigų turėjo tik bendras pamaldas, per kurias ankstesnių įpročių ir ypač religinių prietarų žemė yra Dievo bausmė londoniečiams už Niutono įsitikinimu, yra nepriklausoma tik apimti mistinės ekstazės, imdavo drebėti, todėl ir buvo praminti 7 13 vertinimas Apšvietos epochos šūkiais besi- jų daromus nusižengimus . Didžiulį nerimą ta prasme, kad ji buvoja už Dievo . Ji nėra kvakeriais (angl. quake – drebėti). žavinčią visuomenę veikė daugiau išoriškai. jam kėlė sostinėje vis augantis malonumų vai- tapatinama Dievui, bet nėra ir savarankiškas 5 Jeremy Black, The English Press in the Eighteenth Century, Kent: Croom Helm Ltd., 1987, p. 248. Tiek XVIII a. Anglijoje, Prancūzijoje, Vokieti- kymasis. Nepaisant to, kad vyskupo laiškas mechanizmas, galintis be dieviškos valios 6 1755 m. kilęs žemės drebėjimas, po jo sekę gaisrai ir didžiulis joje, tiek kituose Vakarų Europos regionuose buvo atvirai pašiepiamas ir kritikuojamas, egzistuoti14. Mechanistinėje gamtotyroje I. cunamis pražudė apie 60 tūkstančių Lisabonos gyventojų. Buvo sugriauti beveik visi miesto pastatai, tarp jų ir naujasis operos teatras gyvenantys žmonės buvo ne tik religingi, populiarumu ir pardavimais jis pranoko Niutonas randa Dievo buvimą liudijantį ar- (išsamus šios stichijos ir jos padarinių aprašymas pateiktas Tomo bet ir neatmetė iš ankstesnių amžių pavel- daugumą to meto Anglijoje leistų leidinių. gumentą (šis fizikinis teologinis argumentas Dauningo Kendriko (Thomas Downing Kendrick) knygoje The Lisbon Earthquake, London: Methuen, 1956). dėtų prietarų. Anglijos XVIII a. kasdienybę T. Šerloko laiško turinys ir kitose šalies vie- tarp daugumos XVIII a. intelektualų buvo 7 Thomas Sherlock, A Letter from the Lord Bishop of London, to the tyrinėjanti Kirstin Olsen pateikia konkrečius tose skatino panašias elgsenas: ne vienoje gana populiarus, charakteringas to meto Clergy and People of London and Westminster; On Occasion of the Late prietaringos sąmonės ir elgsenos pavyzdžius. bažnyčioje tikintiesiems aiškintos žemės mąstysenai). Earthquakes. Prieiga per internetą – , žiūrėta 2019 03 12. Ji rašo, kad Apšvietos epochai įsitvirtinus, ne drebėjimų priežastys ir pasekmės, klausant Atidesnis žvilgsnis į Apšvietos epochos 8 Jeremy Black, op. cit., p. 256. viena anglų šeima tikėjo, jog krikštas atitolina pranašysčių apie greitu laiku įvyksiančius skirtingo pobūdžio tekstus verčia abejoti 9 XVIII a. tiriantys mokslininkai šį anglų teologą vadina protinguoju entuziastu racionaliu formos atžvilgiu, bet išskirtinai entuziastingu ligas, Sutvirtinimo sakramentas lengvina kitus drebėjimus, su baime jiems ruoštasi nuostata, kad šviečiamasis amžius sutvirtino savo pasakojimų tematika ir įvairove (žr. Henry Rack, Reasonable Ent- reumato sukeltus skausmus, Didžiojo penk- (1750 m. anglų spaudoje informuojama, pamatus Apšvietos pradžią žymėjusiam husiast: John Wesley and the Rise of Methodism, Louisville: Westminster 15 John Knox Press, 2002; Jane Shaw, Miracles in Enlightenment England, tadienio duona turi stebuklingų gydomųjų kad po dviejų Londone įvykusių žemės sekuliarizmui ar radikaliai pakeitė požiūrį London: Yale University Press, 2006). galių, kad norint išvengti bėdos ant Šventojo drebėjimų sostinę paliko daugiau kaip sep- į įvairius biblinius stebuklus ir prietarus. 10 John Wesley, The Journal of John Wesley. Prieiga per internetą – Rašto negalima dėti jokių kitų knygų tik tyni šimtai karietų)8. Tokie veiksmai XVIII a. Štai ir minėtasis I. Niutonas žavėjosi Biblijos , žiūrėta 2019 02 15. maldaknygę, kad lovos kojūgalyje sakomi buvo gana dažni, lygiai taip pat, kaip ir pranašystėmis, buvo įsitikinęs, kad planetų 11 Volteras, „Traktatas apie metafiziką“, in: Filosofijos istorijos chres- poteriai prišaukia nelaimę1. XVIII a. šviesos tomatija. Naujieji amžiai, Vilnius: Mintis, 1987, p. 83. švietėjiškos logikos negriaunamas žmonių Zodiakas atsirado neatsitiktinai ir rodo es- 12 16 Senosios lietuvių literatūros tyrinėtoja Dainora Pociūtė mono- ir mokslo nenustelbtas prietaringumas ar jam prietaringumas, iš dalies palaikomas ir to tetinį Kūrėjo protą . Kalbant apie radikaliai grafijoje Maištininkų katedros nurodo, kad nikodemizmas buvo prilygintas religingumas byloja ir apie kitus meto aktyvių veikėjų. Pavyzdžiu galėtų būti priešingus požiūrius, pristatytini garsaus „tik XVI a. religinei elgsenai būdingas simuliacijos reiškinys“ (žr. Dainora Pociūtė, Maištininkų katedros: ankstyvoji reformacija ir ne vien griežtos logikos nulemtus visuome- anglų teologo, metodizmo pradininko Džono Škotijos Apšvietos filosofo ir istoriko, empi- lietuvių-italų evangelikų ryšiai, Vilnius: Versus aureus, 2008, p. 181), 9 nės lūkesčius. Apie juos, pasitelkęs Novalio Veslio (John Wesley, 1703–1791) iniciatyvos. rizmo atstovo Deivido Hiumo (David Hume, tačiau nikodemistinių elgsenų pastebi ir vėlesnius amžius tiriantys (Friedrich Leopold von Hardenberg, 1772–1801) Jis viešai skelbė tikįs stebuklingais pagijimais, 1711–1776) samprotavimai, publikuoti 1748 m. mokslininkai. Vienu iš pavyzdžių galėtų būti anglų istorijos ir religijos profesoriaus, Niutono teologinių veikalų bei jo pranašys- įžvalgas, kalba ir vokiečių tyrinėtojas Ulrichas vizijomis, burtais, dvasiomis, sapnais, ir visa pasirodžiusioje esė „Of Miracles“ („Apie ste- čių tyrinėtojo Stefano Snobeleno (Stephen Snobelen) studija „Isaac im Hofas (Ulrich im Hof): tai registruodavo paties leidžiamame žur- buklus“)17. Jis suformulavo definicija tapusį tei- Newton, Heretic: the Strategies of a Nicodemite“. Snobelenas teigia, kad „Isaacas Newtonas buvo eretikas. Tačiau, kaip ir slaptas Jėzaus nale (nuo 1739 iki 1742 m. jame užfiksuota ginį, kad stebuklai esą gamtos dėsnių pažeidi- sekėjas Nikodemas, jis niekada viešai savo tikėjimo, kurį ortodoksai Vokiečių poetas Novalis (Georgas Philippas daugiau kaip šešiasdešimt tokių nutikimų, mai (angl. violation). Hiumas tvirtino, kad nėra būtų pasmerkę, neišpažino. Jis taip sumaniai slėpė savo tikėjimą, kad 10 mokslininkai vis dar neįstengia iki galo atskleisti jo religinių įsiti- Friedrichas von Hardenbergas) prabyla apie griežtą per 1750 m. – apie dešimt) . Dž. Veslio žur- jokio pagrindo tikėti tuo, ko negali patikrinti kinimų“ (žr. Stephen David Snobelen, „Isaac Newton, Heretic: the ir šaltą švietimo šviesą, kuri su matematiniu klusnumu nale pateikti pasakojimai apie stebuklingus žmogaus juslės. Anot škotų filosofo, bet kokią Strategies of a Nicodemite“, in: British Journal for the History of Science, siekia atmesti visa, kas nepaprasta ir paslaptinga. įvykius yra paliudyti juos patyrusių asmenų, tiesą privalu įrodyti empiriškai ir objektyviai, Cambridge: Cambridge University Press, 1999, nr. 32 (4), p. 381). 13 Richard Westfall, The Life of Isaac Newton, Cambridge: Cambridge [...] Jauniems žmonėms pamažu darėsi nuobodu: nurodant jų vardą, pavardę, gimimo metus ir turi būti vertinamas jos veiksmingumas bei University Press, 1994, p. 62–69. radikalusis švietimas iš esmės buvo lėkštas, stokojo gyvenamąją vietą. darna su išoriniu pasauliu. Paneigusi bet kokių 14 XVII a. pabaigoje–XVIII a. pradžioje nuo Dievo nepriklausomo pasaulio vaizdinį propagavo deistai, patys save vadinę laisvamaniais gilumo, jis išsisėmė kritikuodamas arba tuščiai Įpusėjus XVIII a. mistika ir stebuklai aiš- stebuklų buvimo galimybę, D. Hiumo kritika (sąvoka deizmas yra kilusi iš lotynų k. deus, kaip alternatyva teizmui moralizuodamas ir neišnaudodamas dvasinių kinti pasitelkiant ne tik nuojautą, vaizduotę, palietė ir „iracionalias“ tradicinio tikėjimo pa- iš graikų k. theos). Deistai neigė, kad pasaulį palaiko ir jame veikia visagalis Dievas. Jų manymu, Dievas egzistuoja, tačiau jis nesikiša galių. Filosofiškai sugriovus racionaliąją epochą, bet ir intelekto galias, mokslinius šaltinius. slaptis. Perdėtas racionalumas grasino išjudinti į gamtą. Kadangi pasaulyje nėra veikiančio Dievo, eliminuojama ir septintame ir aštuntame dešimtmetyje iškilo ikiro- Keitėsi ir Dievui priskiriamų charakteristikų per ištisus šimtmečius tvirtintus, neatsiejamus bet kokių stebuklų galimybė. mantinis judėjimas, kuriam buvo būdingas posūkis pobūdis: nurimus žmonių gyvybėms grasi- nuo biblinių stebuklų krikščionybės pamatus. 15 Vienas iš tokios nuostatos šalininkų – Apšvietos epochą tyrinėjantis Jeilio universiteto profesorius Piteris Gėjus (Peter Gay) (žr. Peter Gay, į mokslinį ir paramokslinį okultizmą, alchemiją nančioms stichijoms, į Dievą imta kreiptis ne Imta baimintis, kad racionalistų ar empiristų Deism: An Anthology, Princeton: D. Van Nostrand Company, Inc., bei magiją.2 kaip į rūstų ir kaprizingą despotą (negailes- kritika, atmetusi vieną stebuklą, laikydamasi 1968; Peter Gay,The Enlightenment: The Rise of Modern Paganism, New York: Norton, 1995). Vėlesnės Apšvietos epochos analizės tingomis bausmėmis primenantį žiaurųjį An- logiško nuoseklumo, privalės atmesti ir visus amerikiečių mokslininko įžvalgas paneigė, atskleisdamos XVIII a. Vokiečių atsakas į pernelyg didelį Proto glijos karalių Henriką VIII), bet kaip į atlaidų kitus. Taigi jei Jėzus nėjo vandeniu, netramdė dažnas (neretai ir dominavusias) stipraus religingumo nulemtas elgsenas. Šiose studijose iliustratyviais pavyzdžiais parodyta ir tai, amžiaus racionalizmą buvo aštuntajame ir išmintingą, įstatymus gerbiantį valdovą. audrų, negydė raupsuotųjų ir luošių, negrąži- kad religija nepasitraukė iš viešosios sferos į privačią, kad ji per visą dešimtmetyje prasidėjęs „Audros ir verži- Dažnai Dievas lygintas su laikrodininku. Pro- no į gyvenimą mirusiųjų, tuomet jis negalėjo šviečiamąjį amžių išliko svarbiausiose pozicijose (žr. Stephen James mosi“ sąjūdis, aukštinęs jausmus, mistinius to visagalybę skelbęs Volteras (François-Marie ir prisikelti iš kapo. Tuomet prisikėlimas nėra Barnett, The Enlightenment and Religion: The Myths of Modernity, Manchester: Manchester University Press, 2003; James Earl Bradley patyrimus, kvietęs grįžti į gamtą. Anglijoje Arouet-Voltaire, 1694–1778) savo deistiniame nei objektyvus istorinis (nesvarbu, kad jis gana and Dale Van Kley, Religion and Politics in Enlightenment Europe, panašaus pobūdžio pastangų galima rasti veikale Traité de Métaphysique (Traktatas apie tiksliai datuojamas – „trečią dieną“), nei fizinis Notre Dame: University of Notre Dame Press, 2001). 16 Richard Westfall, op. cit., p. 202. Apšvietos mąstytojo Džono Loko (John Locke, metafiziką, 1734) teigė neįsivaizduojąs, kaip (juk buvo prikeltas Kristaus kūnas) įvykis, ir 17 David Hume, Žmogaus proto tyrinėjimas, Vilnius: Pradai, 1995. 1632–1704) mokinio Antonio Ašlio Kuperio pasaulis, kurio mechanizmas tapatus laikro- vargu ar jis užtikrina Dievo atleidimą, galią (Anthony Ashley Cooper, 1671–1713), Šaftsberio džiui, galėtų egzistuoti be laikrodininko, t. ir triumfą. Komplikuotas tampa praeities, grafo, dar XVIII a. pradžioje pasirodžiusia- y. Dievo. Jis buvo įsitikinęs, kad „nežinome dabarties ir ateities vertinimas: drąsa išnyksta Tęsinys kitame numeryje 8 2019 m. balandžio 27 d. Nr. 4 (858) Voruta Lietuvos istorija Tėviškės aušra Nr. 4 (49) Tautos fondo (JAV) leidinys Lietuvos mokykloms 2019 m. balandis

Rytų Lietuvos mokyklos J. Vasiliauskas: „Švietimo ugdymo įstaigų lietuvių kalba trūkumas Vilniaus rajone yra politinė, o ne finansinė problema“ Pokalbis su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu Jonu VASILIAUSKU.

– Vilniaus rajono tarybos nariu esate Mickūnų pirmos klasės steigimo projektas. kalba... Tai – skaudus antausis savo rajono daugiau nei penkiolika metų. Švietimo sis- Tačiau... Šis sprendimo projektas nebuvo gyventojams. temoje dirbtus metus taip pat skaičiuojate „įsileistas“ į tarybos posėdį. Mainais man Minėtos skrajutės buvo mėtomos į Pilai- dešimtimis metų – pradėjote 1997–aisiais. atsiuntė raštą, kad bus įsteigta darbo gru- tės mikrorajono gyventojų pašto dėžutes. Į Esate tikras savos srities – švietimo – pro- pė „prašymuose iškeltų Vilniaus rajono savo įsteigtą grupę lenkų kalba vaikų ne- fesionalas, tas žmogus, kuris apie Vilniaus savivaldybės švietimo tinklo klausimų surenka, užtat lietuvių kalba grupei vietos rajono sopulius – ikimokyklinių švietimo kompleksiškam sprendimui“. Ši grupė, deja, nėra, nors vaikų už durų stovi dešimtys... įstaigų lietuvių kalba trūkumą – žino, ma- buvo susirinkusi tik į vieną posėdį ir nieko tyt, geriausiai visoje Lietuvoje. nenusprendė. Iš viso esu parengęs 19–ika – Regis, nieko naujo ir Vilniaus rajono – Kai 2010 m. buvo panaikintos apskričių sprendimo projektų. Riešės gyvenvietėje? Nors darželį vargais administracijos, buvo nuspręsta, kad naujų negalais lietuvių kalba savivaldybė ir lietuviškų mokyklų, kurios buvo įsteigtos – Kiek pastebėjau, Vilniaus rajono įsteigė, tačiau tik vaikams nuo 3 metų, ar visoje Pietryčių Lietuvoje, negalima palikti savivaldybė dabar užima tokią „patogią“ ne taip? O kur dėti lopšelinukus? likimo valiai. Siekiu, padedamas neabejin- poziciją – nei atsisako steigti naujas grupes, – Turiu ne mažiau nei 200 tėvų iš Riešės gų žmonių, kad šiame regione visi turėtų nei steigia jas. Arba dar įdomiau – atsako, ir aplinkinių gyvenviečių prašymų įsteigti galimybę mokytis valstybine lietuvių kalba. kad „patikrinus – poreikis nenustatytas“. lopšelį lietuvių kalba vaikams iki 3 metų. – Taip, po kiek laiko dalis tėvelių, neap- Atsakymus iš Vilniaus rajono savivaldybės – Būdamas Vilniaus rajono tarybos sikentę dėl tokios padėties, Vilniaus rajone, visi tėveliai gavo. Vienodus, parašytus taip nariu visa tai matote, žinote. Tėvų pagalbos kur gyvena, neregistruoja gyvenamosios vadinamu „Copy Paste“ (nukopijuoti ir įkli- šauksmas ateina ir iki Jūsų. vietos. Ją deklaruoja Vilniaus mieste. Jie ne- juoti – aut. pastaba) būdu. Identišku turiniu. – Galiu pasakyti, kad Vilniaus rajone tampa Vilniaus rajono savivaldybės ir mero Kad jūsų klausimą žinome. Ir viskas. Vis tik drastiškai nekreipiamas dėmesys į naujaku- rinkėjais. Kitaip tariant, tai yra politinis, o ne tikiu, kad, bėgant laikui, mes įveiksime šias rių problemas. Švietimas yra tapęs politinių finansų klausimas. dirbtinai kuriamas barikadas. Jeigu rajono jėgų įkaitu. Paskaičiavome – daugiau nei merė pagal jos pateiktą ataskaitą sako, kad 5 000 vaikų iš Vilniaus rajono kasdien yra Jonas Vasiliauskas. Juozo Vercinkevičiaus – Sugrįžkime dar prie oranžinių skra- rajone su švietimu yra viskas nuostabu, tai vežami į Vilniaus miesto švietimo įstaigas. nuotr. jučių, platintų Vilniaus miesto Pilaitės mi- jaunos šeimos, čia gyvenančios, niekaip Tai nepaprastai apsunkina visos šeimos krorajone. Visa tai įvyko prieš Naujuosius negali su tuo sutikti. Gyventojai liudija, gyvenimą... parengtas dėl Čekoniškių darželio grupės metus, tiesa? Papasakokite apie paskutinį kad padėtis yra daugiau nei bloga, teisinėje Dariau ir darysiu viską, kad poreikis steigimo, nes ten mokykla buvo reorgani- skaudų kirtį tėvams. valstybėje taip būti tiesiog negali. ugdyti rajono vaikus lietuvių kalba būtų zuota iš vidurinės į pagrindinę, atsirado – Galiu pasakyti, kad tėvų prašymai Vil- įgyvendintas. Tie 600 vaikų, kuriuos igno- daug vietos, todėl būtų galima ten įsteigti niaus rajono savivaldybei kaip plaukė, taip Kalbėjosi žurnalistė ruoja Vilniaus rajono valdžia, anksčiau ar vieną darželio grupę valstybine kalba. Be to, ir plaukia. Prašymai, kuriuose su ašaromis Filomena VILŪNAITĖ vėliau turės galimybę darželiuose ugdytis atsirastų ir privačių pinigų – vienos įmonės, klausiama – kur jų vaikai gali būti ugdomi lietuvių kalba. esančios Čekoniškėse, savininkas Pranas lietuvių kalba... Skamba neįtikėtinai, bet taip Kiznis skirtų pinigų visiškam šios grupės yra. Vilniaus rajono valdžia mielai steigia – Matau ant Jūsų stalo, mano akimis įrengimui. Į grupę eitų aplinkinių vietovių ikimokyklinio ugdymo grupes lenkų kalba; žiūrint, nenormalų kiekį praktiškai vieno- ir gamyklos darbuotojų vaikai. į tas grupes, tai – faktai, vaikų nesurenka, dų raštų. Tik datos ir pavadinimai skiriasi. Parengus tokį sprendimą, atsirado tuomet griebiasi skrajučių, kviečiančių į Kas tai yra? daugiau tėvų prašymų. Riešėje, Sudervėje, įsteigtas naujas grupes atvesti vaikus. Kalbu – Jau bus metai, kai tėvai masiškai pra- Rastinėnuose, Lavoriškėse, taip pat – Buivy- apie paskutinį atvejį – Zujūnų gimnazijos dėjo kreiptis dėl darželių grupių steigimo diškėse, Eitminiškėse. Tačiau lenkų rinkimų Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyrių, Vilniaus rajone. Suprantama, kalbama apie akcijos balsų dauguma šie sprendimai buvo kuriame nuo praėjusių metų rugsėjo veikia darželių grupes lietuvių kalba. Matydamas atmesti. papildoma ikimokyklinio ugdymo grupė šią situaciją, pradėjau rengti tarybos spren- Kiek vėliau pateikiau jau septynis vaikams nuo 2 m. amžiaus lenkų kalba. dimo projektus. Pirmasis projektas buvo sprendimo projektus. Dar buvo įtrauktas ir Pilaitės gyventojai savo pašto dėžutėse rado tokio turinio oranžinius lapelius: „Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 1 d. Zujūnų gimnazijos Čekoniškių pagrindinio ugdymo skyriuje atidaryta papildoma ikimokyklinio ugdymo grupė vaikams nuo 2 m. amžiaus (lenkų Pilaitės mikrorajono kalba). Atstumas nuo Pilaitės mikrorajono gyventojai „maloniai vos 10 km ir jokių kamščių! […] Dar yra kviečiami“ ugdyti likusios kelios laisvos vietos ir 3–6 m. am- vaikučius lenkų kalba žiaus grupėje...“ Čekoniškėse. Būtent Nors ant mano ir Vilniaus rajono sa- Čekoniškėse tėvai prašė vivaldybės vadovų stalų guli daugiau įkurti grupę ugdomąja nei šimtas šio rajono gyventojų prašymų atidaryti, įkurti grupes vaikučiams lietuvių lietuvių kalba. Vietoje kalba, rajono savivaldybė pasielgė žiauriai, J. Vasiliausko parengti raštai Vilniaus rajono to buvo įkurta grupė argumentuodama, kad tokiai grupei ugdo- savivaldybės merei dėl ikimokyklinio ugdymo lenkų kalba... F. Vilū- mąja lietuvių kalba įkurti nėra galimybių, ėmė grupių lietuvių kalba steigimo Vilniaus rajone. naitės nuotr. ir įsteigė Čekoniškėse grupę ugdomąja lenkų F. Vilūnaitės nuotr.

PATVIRTINTA Lietuvių švietimo draugijos ,,Rytas“ valdybos 2011 m. vasario 10 d. nutarimo prot. Nr. 1 Stanislovo Rapolionio premijos skyrimo NUOSTATAI 1. Vienas ryškiausių XVI a. Lietuvos šviesuolių buvo PREMIJOS SKYRIMO TIKSLAS pateikiami lietuvių švietimo draugijos ,,Rytas“ valdybai Stanislovas Rapolionis, kilęs iš Eišiškių apylinkių, profe- 3. Skatinti mokytojų, kultūros ir meno veikėjų litera- iki balandžio mėnesio 30 dienos adresu Juodžių g. Nr. soriavęs Karaliaučiaus universitete, senosios lietuvių raš- tūrinę veiklą, tautinį ugdymą, Pietryčių Lietuvos istorinės 26-1, Marijampolis, LT-13210, Vilniaus r. tijos kūrėjas, kultūros veikėjas. Stanislovo Rapolionio dar- praeities studijavimą. 5. Premija įteikiama kasmet gegužės mėn. (S. Ra- bai skatinamai veikė kitus lietuvių raštijos pradininkus. polionio mirties data) Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo PREMIJOS SKYRIMO SĄLYGOS Rapolionio gimnazijoje. 2. Lietuvių švietimo draugija ,,Rytas“ skiria kasmetinę 4. Kūrybiniai darbai ir mokyklų bendruomenių bei 6. Laureatas apdovanojamas lietuvių švietimo drau- Stanislovo Rapolionio premiją. nevyriausybinių organizacijų siūlymai premijai gauti gijos ,,Rytas“ diplomu ir pinigine premija. Voruta 2019 m. balandžio 27 d. Nr. 4 (858) 9 Lietuvos istorija Tėviškės aušra Nr. 4 (49) Tautos fondo (JAV) leidinys Lietuvos mokykloms 2019 m. balandis

Rytų Lietuvos mokyklos XXII-ieji „Šalčios aleliumai“ Balandžio 12-ąją, artėjant Pasaulinei kultūros dienai, į Šalčininkų Lietuvos tūks- tantmečio gimnaziją susirinko ne tik gražus būrys garbingų svečių, bet ir per 200 moki- nių, ne viena dešimtis mokytojų iš dešimties Šalčininkų krašto ir Taikos vėliavą gavusių mokyklų. Įvyko jau XXII-asis vaikų meninės kūrybos festivalis „Šalčios aleliumai“. Vi- siems žiūrovams sveikinimus ir linkėjimus perdavė svečiai iš Lietuvos, taip pat ir Erichas Fankhauseris (Erich Fankhauser), Tarptautinės asociacijos „Taika per kultūrą“ Šveicarijos filialo prezidentas. Jis kalbėjo angliškai, bet, padedami anglų kalbos mokytojos, žiūrovai viską suprato. Mokiniai ne tik klausėsi anglų kalbos, bet ir domėjosi, ką svečias iš užsienio mano apie mūsų miestą, mokyklą. Pasigėrėję Šalčininkų Lietuvos tūkstant­ mečio gimnazijos mokinių šokiu, išklausę įžanginius sveikinimus, panirome į vaikų ir jaunuolių perteikiamas mintis, sceninius vaizdelius, smagią muziką ir vientisas kompo- zicijas. Pertraukėlėmis tarp programų matėme vaizdo įrašus žmonių, kurie jau senokai išvykę Džiugiais šventės įspūdžiais dalijosi (iš kairės) Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos iš Lietuvos. Jie nuoširdžiai pasisakė, kaip su- lietuvių kalbos mokytoja Lilija Zdramytė-Jankauskienė, muzikos mokytoja Natalija Rogožienė, pranta mintį: „Mylint tėvynę Lietuvą galima šokio mokytoja Irma Jankūnienė, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva 2019 m. „Šalčios aleliumų“ festivalio mylėti visą pasaulį“, – tokia buvo šiemetinių ir pavaduotoja ugdymui Lilija Rogožienė simbolis – apdovanojimas „Šalčios aleliumų“ tema. Nusikėlėme į Italiją, Angliją, Kiniją, Australiją. Visi šie žmonės teigė, kad Tėvynė suteikė galimybes, kurias jie turi dabar, kad nuolat grįžta namo, nes pasi- ilgsta Lietuvos, kad gyvendami svečioje šalyje tik dar labiau pajuto meilę gimtajam kraštui. Šiemet savo programas „Šalčios aleliu- mams“ parengė Šalčininkų lopšelis-darželis „Vyturėlis“, Butrimonių pagrindinė mokykla, Baltosios Vokės „Šilo“ gimnazija, Vilniaus Antakalnio progimnazija, Dieveniškių „Ryto“ gimnazija, Turgelių „Aistuvos“ gimnazija, Ja- šiūnų „Aušros“ gimnazija, Kalesninkų Mykolo Rudzio pagrindinė mokykla, Eišiškių Stanislo- vo Rapolionio gimnazija, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija. Visus pasirodymus buvo įdomu ir gera stebėti, todėl labai džiugu, kad kasmet vyksta tokia šventė, kur ir mokiniai, ir mokytojai gali kurti, parodyti savo talentus.

Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos informacija Liudo Masio nuotr.

XXII-ojo vaikų meninės kūrybos festivalio „Šalčios aleliumai“ Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje akimirkos, 2019 m. balandžio 12 d. 10 2019 m. balandžio 27 d. Nr. 4 (858) Voruta Armija Krajova Lietuvoje Svetimi didvyriai Antanas VERKELIS, Vilnius

Pradžia Nr. 11 (853) atitinkamai su jais elgiasi [užuomina apie LVR karių sušaudymą ir represijas – aut. pastaba] 1944 m. gegužės 15 d. visoje Lietuvoje [...] Sakė džiaugiąsis, kad demaskuoti jų ketinimai esesininkai pradėjo nuginkluoti Vietinę rink- ir kad dabar lenkai pagaliau gali atsilyginti lietu- tinę. Kaune buvo suimtas gen. P. Plechavičius viams už patirtas skriaudas. Toliau buvo kalbama su štabo karininkais. Štabo viršininkas plk. apie lenkų partizanus, kurie, pasak jo, atlieka puikų O. Urbonas prisimena: darbą kovodami su raudonųjų gaujomis. Apgai- [...] Jeckeln sako mums prakalbą: mes sabo- lestavo, jog kovoje prie Kalesninkų krito keliolika tuoją mobilizaciją ir šaukimą, mes užinteresuoti vokiečių (per klaidą), nes, kaip vėliau sužinojo, vien lietuviškos kariuomenės formavimu, kad pasala buvo surengta lietuviams [...] Tokių įvykių nukreiptume prieš vokiečius. Mes maną, kad jau būna, sakė jis. Toliau palietė kovos su raudonųjų metas ruoštis vokiečiais nusikratyti, mes surinkę gaujomis klausimą. Lenkų partizanai turėtų gauti į savo batalionus vien tik priešvokišką elementą, kokią nors paramą. Jis stengsis suteikti tokią para- mes maną, kad tokiu būdu išgausim ginklų bū- mą (turėjo galvoje ginklus ir amuniciją) ir pažadą simiems prieš vokiečius veiksmams, kad mūsų tesės. Leidau jam [pateikti AK brigadų – aut. batalionai esą sudaryti vien iš banditų, plėšikų, pastaba] [...] sudėtį ir ginkluotę. Suskaičiavau 13 kad ir mes patys tokie esame [...] Pagaliau – kad brigadų bei keletą atskirų dalinių, nepriklausančių jis įsakęs tuojau likviduoti mūsų štabą, kad bailiai joms. [...] Matyti, kad jie žino daug, tačiau viską karininkai dar šiandien būsią sušaudyti [...] Savo pateikia didesniais mastais, negu yra iš tikrųjų. kalbos eigoje, vis daugiau įsikarščiuodamas, ėjo vis Raportai autentiški, atsiųsti vadovybės [...].172 crescendo. Daug visokių epitetų teko išgirsti, kol 1944 m. birželį vokiečiai jau leido akov- pagaliau baigė griežtu tvirtinimu, kad lietuviškos cams netrukdomai terorizuoti lietuvius. kariuomenės niekuomet daugiau nebebūsią [...] R. Kiersnovskis prisimena: [kalba netaisyta – aut. pastaba]162. [...] galėjome užsiimti lietuviais nesibaimin- P. Plechavičius ir 52 karininkai buvo dami, kad jie sulauks paramos. Beje, tada vokiečiai išvežti į Salaspilio koncentracijos stovyklą. Žuvę plechavičiukai Ašmenos kapinėse jau laikė lietuvius en canaille [padugnėmis] ir – Ypač žiauriai vokiečiai susidorojo su Vilniaus tas plechavičiukų kuopas prie Paulavos, atsakomybę dėl LVR likimo mėgino suversti ypač po Ašmenėlės [Mūrinės Ašmenos – aut. krašte esančiais batalionais. Gegužės 15 d. Graužiškių ir Mūrinės Ašmenos – ne, neva lenkams. Lietuvos SS ir policijos vadas SS pastaba] – nesitikėjo, kad jie padės įveikti lenkų ir Ašmenoje LVR 301-asis batalionas buvo ap- kalti okupantai, kurie galutinai sukiršino brigadefiureris Hintzė 1944 m. gegužės 31 d. sovietų partizanus [...].173 suptas ir nuginkluotas tuo metu, kai laidojo lietuvius ir lenkus. O juk okupantai „tik“ pareiškime apskričių komendantams rašo: Auganti neapykanta tvenkėsi ir išsiveržė žuvusius bendražygius. Vokiečiai net neleido sudarė akovcams palankias sąlygas susido- [...] Policijos batalionų [LVR – aut. pastaba] Glitiškių bei Dubingių tragedijomis. 1944 m. kariams užkasti savo draugų – susodino į roti su plechavičiukais. Prisiminkime: Wilko kuopų dalys, paskirtos į Vilniaus sritį, kaip iš birželio 24 d. Rygos saugumo policija pra- sunkvežimius ir išvežė į Vilnių. Neužkastą įsakymas buvo vienareikšmis – LVR kuopas pranešimų paaiškėjo, terorizavo gyventojus, plėšė, nešė: kapą sutvarkė vietos lietuviai163. sunaikinti. Ir tik po mūšių pasiteisinimui jis grobė [...] Atskirais atvejais priešai [AK – aut. pas- [...] Naktį iš 1944 m. birželio 19-osios į 20 d. Gegužės 17 d. Paneriuose esesininkai ištraukė vietinių gyventojų gynimo kortą. taba] tuos, kurie blogai elgėsi su gyventojais [...], Glitiškių [...] dvare [...] pasirodė apie 300 lenkų sušaudė dar 17 306-ojo bataliono (dislokavosi Praliedamas lietuvių kraują Wilkas sudegino atitinkamas kuopas iki pusės sudėties sunaikinda- banditų ir plėšikavo. Lietuvių policijos 258-ojo Vilniuje) karių. Į sušaudymo vietą nuvežti paskutinius sambūvio tiltus. Iki tol tvyrojusi vo, paimtą į nelaisvę lietuvių karininką, nurodę jo btl. vadas [...] pasiuntė 8 žvalgų grupę išsiaiškinti 10 bataliono karių turėjo ten dalyvauti kaip tautų priešprieša virto karo lauku, sukėlusiu atliktus darbus, nušovė [...] Ne vokiečiai ypatingų padėties. Žvalgų grupė susidūrė su priešu [...] liudininkai ir vėliau viską papasakoti kitiems. dar ne vieną tragediją. Laiškas S. Raštikiui dalinių [LVR – aut. pastaba] karius vienais bal- Žuvo 4 lietuvių policininkai, [dalis – aut. pastaba] Gegužės 21 d. plechavičiukų žudymas Pane- skamba demagogiškai. Po pasaulį toliau tiniais siuntė namo, bet tai atliko priešas [...].169 sužeista, 2 likusieji išsigelbėjo – pabėgo. Manoma, riuose tęsėsi164. sklido dezinformacija. 1944 m. birželio 7 d. Nėra abejonės: nei Hintzei, nei Wilkui kad žuvusieji buvo subadyti peiliais. Todėl kuopa Iš viso Vilniuje ir Marijampolėje vokiečiai gen. T. Komorovskis į Londoną siunčia pra- nerūpėjo tuteišiai, jiems tereikėjo preteksto pasuko Glitiškių link [...] Kadangi neva civiliai [...] sušaudė 84 LVR karius. Iš visos Vietinės nešimą Nr. 12: susidoroti su LVR. AK kariavo dėl tariamos išdavė lenkų banditams lietuvių žvalgus, lietuvių rinktinės į vokiečių rankas patekę 3 500 karių [...] Vokiečius Plechavičiaus daliniai nuvylė. Vilniaus krašto kontrolės, o vokiečiai sie- kuopos vadas įsakė surinkti visą dvaro personalą buvo išvežti tarnauti priešlėktuvinėje gyny- Pasyvūs bolševikų atžvilgiu, agresyvūs prieš kė paversti plechavičiukus esesininkais ir [...] sušaudyti. Sušaudyti 26 asmenys, daugiausia boje Reiche. Visi kiti – didžioji dalis su gin- lenkus. Žudydami gyventojus, sukėlė mūsų mobilizuoti jaunimą į karą. Bet svarbiausia vaikai ir moterys [...] Tuoj po šio įvykio pasirodė klais – išsislapstė ir pokariu aktyviai kovėsi su partizanų reakciją ir pasunkino vokiečių padėtį. LVR nuginklavimo priežastis buvo vokiečių [...] von Komaras, LO [Landbewirtschaftungs- sovietais. LVR kruvinas likvidavimas galuti- Plechavičius suimtas gegužės 17 d., apkaltintas nepasitikėjimas lietuviais. 1946 m. Vermachto gesellschaft Ostland – liet. Ostlando žemės nai nutraukė lietuvių pasitikėjimą vokiečiais. ryšiais su lietuvių emigrantais per Švediją. Da- vyriausiasis Lietuvos karo komendantas gen. tvarkymo bendrovė – aut. pastaba] įgaliotinis Kita vertus, AK nužudė 73 plechavičiukus165. liniai buvo nuginkluoti – pertvarkyti į lietuvišką mjr. E. Justas sovietų saugumui parodė: Vilniuje, lydimas Reicho vokiečio Hoffmano iš Matyt, Wilkas suprato atsidūręs vienose SS diviziją [...].167 [...] Apie tikrąsias Plechavičiaus ir jo rinktinės LO centrinės būstinės [...] Lietuviai, nepaisydami rogėse su okupantais, nes 1944 m. gegužės Gen. Komorovskis išgyvena dėl okupan- suėmimo priežastis nieko autentiška negalėjau Reicho vokiečio priešinimosi, sugavo von Komarą 17 d. siunčia gerokai diplomatiškesnį laišką tų?! Remdamasi tokiomis fantazijomis Lenki- sužinoti, nes mano klausiami SS, policijos ar ir taip pat sušaudė. Hoffmanui buvo paaiškinta: generolui S. Raštikiui: jos egzilinė vyriausybė turėjo formuoti realią civilinės vadovybės tarnautojai nenorėjo kalbė- turįs būti laimingas, kad jo nesušaudė [...].174 [...] Privalau pabrėžti, kad kaip karys turiu politiką lietuvių atžvilgiu. Ir formavo. Lietu- ti. Tik iš Dr. Šmitco [SS hauptšturmfiureris Lietuviai sušaudė Vladislovą Komarą mūsų kompetentingų veikėjų įgaliojimus ir, nau- viai negalėjo nieko priešpriešinti galingai AK H. Schmitzas – Kauno gestapo viršininkas – (slap. Malutki) – okupacinės administracijos dodamasis atsiradusia proga, siūlau užmegzti net tarptautinei propagandai. Vietinė antinacinė aut. pastaba] išgirdau versiją, kad Plechavičius aukštą postą užimantį akovcą. Per valstybi- asmeninį ryšį ir šitaip padėti nutraukti visiškai ne- pogrindžio spauda veikė tik Lietuvoje. 1944 m. norėjęs surinkti ir išmokyti kuo didesnį ginkluotų nius dvarus (iš jų ir Glitiškių) jis aprūpindavo reikalingą lenkų ir lietuvių kraujo liejimą dėl mūsų liepos 7 d. pogrindinis Lietuvių fronto biu- lietuvių kontingentą, kad tam tikru momentu AK dalinius maistu ir organizavo rinkliavas. bendrų ir amžinų priešų interesų. Paskutiniai letenis, leidžiamas 600 vnt. tiražu, praneša: smogtų silpnai vokiečių okupacinei valdžiai Lie- Lenkų istorikai teigia, kad buvo nužudyti 39 įvykiai Vilniaus krašte, susiję su generolo Plecha- [1944 – aut. pastaba] VII. 5 per Londono tuvoje iš užnugario [...].170 civiliai, bet greičiausiai dalį jų sudarė kovoje vičiaus vadovaujamų lietuvių dalinių veiksmais radiją įvairiomis kalbomis buvo padarytas toks Vokiečiai pradėjo suprasti, kad nebe- žuvę akovcai. ir nukreipti tiktai prieš lenkų dalinius, ginančius įspėjimas lietuviams. Esą, Londoną nuolatos pasie- gali sukontroliuoti besiplečiančios AK. Dar Wilkas keršijo. 1944 m. birželio 23 d. pra- savo piliečių gyvybę ir turtą, be to, kovojančius kia žinios, kad lietuviai vad. Generalinėje Lietuvos anksčiau, 1944 m. balandžio 26 d., pranešime sidėjo masinės lietuvių žudynės Dubingių su okupantais, daugiau negu ryškiai rodo, kokiais srityje baisiausiai terorizuoja kitas tautybes [...] Vermachto Baltarusijoje vadas siūlė nutraukti apylinkėse. AK 2-osios grupuotės vadas metodais veikia okupantas, siekiantis galutinai Jau pati žinios redakcija rodo, kad tai lenkų darbas. nepuolimo sutartį su AK: Węgielny prisimena: sukiršinti lietuvius ir lenkus [...] Prie savo laiško Lenkai nuo žiemos išplėtojo baisiausią antilietu- [...] Kadangi, apsvarsčius visas pasekmes, nei- [...] Apygardos komendantas [Wilkas] įsakė pridedu generolui Plechavičiui pasiųsto laiško višką propagandą pasaulio spaudoje, šaukė, kad giami pakto su lenkų gaujomis sudarymo punktai man su visa grupuote surengti reidą į vietoves nuorašą [...], bet jis, atrodo, nepasieks adresato, lietuviai [...] taip pat šaudę žydus, o dabar žudą yra svaresni, nei šiuo metu matomi pranašumai, palei buvusią Lenkijos–Lietuvos sieną [...]Buvau nes šis jau suimtas okupanto [...].166 lenkus [...] Iš tikrųjų visa tai yra netiesa. Vilniaus paisydamas užnugario ryšių saugumo interesų griežtai nusistatęs, kad panašiems tikslams būtų Wilkas čia pasirodo lyg koks „taikos krašte buvo ramu, kol atsirado bolševikinių ir ir atsižvelgdamas į bendrąją gaujų [sovietų panaudojama kariuomenė, nes tokios akcijos iš- balandis“. Tarsi ne AK vadovybė informavo lenkų partizanų. Ne lietuviai žudo lenkus, bet partizanų – aut. pastaba] padėtį, Vermachto kreipia pačią jos esmę ir dažnai demoralizuoja [...] gestapą apie savo dalinių telkimą Ašmenos lenkai nužudė kelis šimtus vietos lietuvių [...].168 Baltarusijoje vadas siūlo nutraukti ryšius su lenkų Reidą surengiau 1944 m. birželio 25–27 dienomis apylinkėse. Tarsi ne akovcai sutriuškino Okupantai, vengdami visuomenės neigia- gaujomis. Tuo atveju, jei tokių ryšių nutraukti [...] Reidas truko trumpai, nes, kaip sužinojau iš jiems SS į spąstus atvarytas menkai ginkluo- mos reakcijos ir prievolių frontui sutrikimų, neįmanoma, būtina laikytis mažesnės apimties radijo pranešimų, birželio 23-iąją prasidėjo didysis susitarimų ir tiksliai nustatytų teritorinių pa- sovietų kariuomenės puolimas...[...].175 skirstymų [...].171 AK nutraukė keršto akciją, nes 1944 m. Iš pranešimo matyti: nors oficialios birželio 23 d. Baltarusijoje prasidėjo sovietų derybos nutrūko kovo mėnesį, nepuolimo operacija „Bagrationas“. Raudonoji armija – sutartis galiojo toliau. Bet vokiečiai padėties apie 2,5 mln. karių sutriuškino milijoninę nekontroliavo ir turėjo su lenkais koketuoti. Vermachto armijų grupę „Centras“ ir beveik 1944 m. pavasarį–vasarą į Armiją Krajovą nesutikdama pasipriešinimo, nesustabdoma masiškai suplūdo savanorių ir šauktinių. veržėsi į vakarus. Visiems AK Naugarduko Vien per birželį AK Vilniaus apygardoje ir Vilniaus apygardų daliniams reikėjo sku- žmonių padvigubėjo ir liepos pradžioje bėti Vilniaus link, turėjo prasidėti operacija buvo maždaug 8 000. 1944 m. birželio 2 d. „Ostra Brama“, kurios tikslas buvo užimti Gornostajiškių dvare (3 km nuo Eišiškių) miestą iki sovietų atėjimo. Operacija turėjo įvyko AK Vilniaus apygardos 6-osios briga- parodyti pasauliui šių žemių lenkiškumą ir dos derybos su Eišiškių apskrities vokiečių priklausymą Lenkijai. Wilkui tapo pavaldūs ortskomendantu. Brigados vadas Konaras keliolika tūkstančių partizanų. Laikas puoli- raporte Wilkui praneša: mui kaip niekad buvo tinkamas. Nors Hitleris [...] Pranešu, kad pastarosiomis dienomis [...] paskelbė Vilnių „Fester Platz“ – įtvirtintuoju gavau keletą pranešimų, jog Eišiškių apskrities rajonu – ir įsakė gintis iki paskutinio kraujo komendantas (hauptmanas) norėtų pasimatyti [...] lašo, vokiečių kariuomenės čia buvo labai hauptmanas kalbą pakreipė apie lenkus ir Lenkiją. mažai. „Fester Platz“ komendantas gen. [...] Jis sakėsi [...] gerai pažinęs lenkus, visada bus G. Poelis paskubomis iš atostogaujančiųjų jų pusėje, padės jiems kuo galėdamas. Aptardamas ir pasveikusių mėgino sulipdyti kažką pa- Salaspilio koncentracijos stovyklos viršininko pranešimas apie 29 lietuvių karininkų priėmimą. lietuvių reikalus, pasakė, kad džiaugiasi, jog vir- Nuotr. iš LCVA, f. R-1399, ap. 1, b. 106, l. 77 šūnės pagaliau suprato tų nenaudėlių politiką ir Nukelta į 11 p. Voruta 2019 m. balandžio 27 d. Nr. 4 (858) 11 Armija Krajova Lietuvoje Svetimi didvyriai Atkelta iš 10 p. našaus į karinį dalinį. Iki 1944 m. liepos 6 d. surinko 1 320 karių176. Nors jėgų katastrofiškai trūko, vokiečiai nepasitikėjo lietuviais – bijojo gauti smūgį į nugarą. Liepos 3 d. iš Vilniaus jie išvedė 1-ąjį lietuvių policijos batalioną. Liepos 6 d. armijų grupės „Centras“ vadas gen. feldmaršalas V. Modelis pareikalavo nuginkluoti lietuvius177. Vilniuje tarp civilių kilo panika, pasitrau- kė viešoji policija, dauguma lietuvių iš miesto pabėgo. Liepos 7 d. pogrindinis Lietuvių fronto biuletenis rašė: [...] Panika prasidėjo tik pirmadienio rytą [liepos 3 d. – aut. pastaba], kai miesto gyventojai pamatė skubiai išvykstančią iš Vilniaus policiją. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį civilfervaltungo ir lietuviškos savivaldos įstaigos gavo pranešimą, kad nuo pirmadienio valdžią Vilniuje perims karinės įstaigos [...]Kilo didžiausias sąmyšis ir pakrikimas. Lietuvių baimę kėlė ne tiek bolševikų artėjimas, kiek visai realus lenkų banditizmo pa- vojus, nes tuoj pat prasidėjo mieste plėšikavimas ir ramių gyventojų puldinėjimai [...].178 Akovcai gerokai išgąsdino ir vokiečius. Liepos 3 d. Vermachto armijų grupės „Cen- tras“ karinių veiksmų žurnale rašoma: [...] Šiandien Vilniaus „Fester Platz“ komen- dantas apie 11.30 val. pranešė armijų grupei, kad aplink Vilnių stovinčios lenkų gaujos (apie 10–12 I. Tkačenkos pranešimas M. Suslovui apie galimybę panaudoti Wilką. 000 vyrų) išreiškė ketinimą kartu su vokiečiais 1944 m. liepos 7 d. operacijos „Ostra Brama“ schema Nuotr. iš LYA, f. 51, ap. 1, b. 12, l. 19, 22 ginti Vilnių nuo bolševikų. Kaip atlygio už ben- dradarbiavimą reikalauja perduoti jiems miestą. paradoksali situacija – vokiečiai gynė miestą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam kąs vykdyti mūsų užduotis. Tikslinga išlaisvinti Armijų grupės štabo viršininkas [pėstininkų tik iš rytų pusės, būtent čia Armija Krajova vadui gen. K. Sosnkovskiui: Kulčickį ir, mūsų prižiūrimam, pavesti jam generolas H. Krebsas – aut. pastaba] tuojau puolimui surinko apie 4 200 partizanų. Galų [...] VII.7-osios naktį stiprūs AK daliniai formuoti lenkų diviziją [...] Po formavimo, kurį pat pabrėžė, jog „Fester Platz“ perdavimas negali gale Vilniui pulti beliko dvi AK grupuotės: (maždaug 1 div[izija]), veikdami išvien su so- galima įvykdyti per trumpiausią laiką, diviziją būti diskutuojamas. Jei lenkai atnaujintų derybas, Pohoreckio 1-oji „Rytai“ ir Jaremos 3-ioji „Pi- vietų kariuomene, savarankiškai atakavo Vilnių. iš Gardino vertėtų perkelti į Lenkiją – į Balstogę jos turi būti vedamos delsiant, kad būtų galima etryčiai“. Vokiečiai iki liepos 7-osios nakties Apygardos komendantas užmezgė ryšį su sovietų neva priklausančios ginkluotės atsiimti. Ir tada sulaukti aukštesniųjų instancijų sprendimo spėjo surinkti apie 3 600 karių185. fronto vadu [...].190 išspręsti klausimą dėl jos perdavimo lenkų ka- [...] Armijų grupės štabo viršininkas 14.20 val. AK puolimo ruože rytuose gynėsi du Jokių bendrų kovos veiksmų AK su riuomenei ar internavimo [...].197 telefonu apie padėtį Vilniuje informavo generolą batalionai (Neuberto ir Bartelso) – apie 1 200 sovietais nevykdė, nors žūtbūt stengėsi tai Vietinė lenkų pogrindžio vadovybė Wilku Heusingerį [gen. leit., einantis OKH gen. šta- karių186. parodyti. Siurrealistinis turėjo būti vaizdas – nebepasitikėjo. Lenkų divizija suformuota bo viršininko pareigas – aut. pastaba]. Be to, AK pajėgos rytuose kelis kartus viršijo vokiškai aprengti akovcai, įsiterpę į Raudono- nebuvo, tūkstančiai akovcų išsigelbėjo nuo GFM [gen. feldmaršalo – aut. pastaba] Modelio vokiečių karių skaičių. Po kelių dešimtmečių sios armijos gretas. Komendantas Wilkas buvo sovietų. paliepimu į Vilnių buvo pasiųstas Vermachto lenkų istorikai sukūrė mitą, kad Vilnių gynė įsitikinęs, kad liepos 14 d. Smurgainyse puo- Mitai apie AK Vilnijoje kuriami iki šiol. Jie vadas Baltarusijoje generolas grafas Rothkirchas, 18 000 karių, 60 tankų ir t. t. Miestą neva tavo su pačiu 3-iojo Baltarusijos fronto vadu giliai įsišaknijo ir įgijo tabu statusą. Atsivėrus jo užduotis – išsiaiškinti padėtį vietoje. Iki vakaro juosė įtvirtinimų linijos su gelžbetoniniais armijos gen. I. Černiachovskiu. Liepos 17 d. archyvams, mitais suabejota, bet dabar, jiems sumaištis nurimo, kai „Fester Platz“ komendanto bunkeriais, todėl AK nepajėgė jo paimti. Iš (parašyta liepos 15 d.) jis siunčia telegramą: įgijus politinę prasmę, yra sunkiai pajudina- štabo viršininkas apie 19.00 val. pranešė, kad, atli- tikrųjų nei vokiečių tankų, nei bunkerių Vil- [...] Kaip AK dalinių vadas buvau pakviestas mi. Šiai straipsnių serijai užbaigti labai tinka kus tyrimą vietoje, lenkų ketinimai nepasitvirtino. niuje nebuvo, nevyko ir jokių aršių mūšių su pas 3-iojo Baltarusijos fronto vadą gen. Černi- Juzefo Mackevičiaus žodžiai: O, 1944 metai... Armijų grupės štabo viršininkas įsakė išsiaiškinti, AK. Operacija įgijo farso elementų. Jos vadas kovskį [Černiachovskis – aut. pastaba]. Pokalbiai Ar gali būti kas nors šūdinesnio. kas paskleidė šiuos gandus, ir kaltininkus patraukti pplk. Poleszukas – naujasis AK Naugarduko vyko draugiškai [...] Be išlygų buvo priimtas atsakomybėn [...].179 apygardos vadas – išjojo gaudyti savo dalinių mūsų siūlymas [...] skirti pėstininkų diviziją ir Iš dokumento dar kartą matyti, kad jokios ir į miesto puolimą pavėlavo. Wilkui teko pa- kavalerijos brigadą, kurios skubiai galėtų išvykti 162 Oskaras Urbonas, Vietinė Rinktinė 1944 m., in: Karys, 1952, 191 karo padėties tarp vokiečių ir akovcų nebuvo. čiam perimti vadovavimą. E. Banasikovskis į frontą [...] Prašau sutikimo [...]. Nr. 2, N. Y., p. 96. Po karo lenkų istorikai veikiančius asmenis prisimena: Wilkas greičiausiai susitiko su „Smeršo“ 163 Lietuvių fronto biuletenis, 1944 m. gegužės 27 d., Nr. 20 (34). 164 Stasys Raštikis, „Kovose dėl Lietuvos“, in: Lietuvių dienos, sukeitė vietomis: pagal juos, ne lenkai kreipėsi [...] Wilkas iki paskutinės akimirkos nežinojo, kontržvalgybininkais. Tiesiogiai Stalinui Los Angeles, 1957, p. 348–349. į vokiečius su siūlymu kartu ginti Vilnių nuo kokiomis pajėgomis disponuoja puldamas miestą. pavaldus „Smeršas“ buvo atsakingas už 165 Arūnas Bubnys, Pasipriešinimo judėjimai Lietuvoje Antrojo 180 Pasaulinio karo metais: lenkų pogrindis 1939–1945 m., Vilnius: Lietuvos sovietų, bet atvirkščiai – vokiečiai į lenkus ?! Ne tik nežinota svarbiausių dalykų apie savo pačių kovą su antisovietiniais elementais užfron- istorijos institutas, 2015, p. 272. Ultimatumą vokiečiams įteikė naujai pa- pajėgas, lenkų [...] štabas neturėjo tikslių žinių ir tėje – taip sovietai traktavo AK. Wilkas arba 166 LYA, f. 3377, ap. 58, b. 265, l. 129. skirtas AK Vilniaus apygardos vadas (buvęs apie priešo pajėgas bei padėtį [...].187 iš naivumo, arba jau vykdydamas svetimą 167 Armia Krajowa w dokumentach 1939–1945, t. 3, London: Studium Polski podziemnej w Londynie, 1976, p. 475. apygardos štabo viršininkas) pplk. L. Kže- Wilkas rengėsi Vilnių atakuoti „aklai“, valią sutiko neva suformuoti AK diviziją, kuri 168 Lietuvių fronto biuletenis, 1944 m. liepos 7 d., Nr. 26/40, p. 7. šovskis (slap. Ludwik). Akovcams pasiekus nežinodamas nei savo, nei priešo pajėgų, kovotų sovietų pusėje. Čekistai jį „išdūrė“ ir 169 LYA, f. 3377, ap. 58, b. 265, l. 147. 170 „1946 m. buvusio Wehrmachto vyriausiojo Lietuvos karo Katedros aikštę, Ludwikas turėjo perimti va- nei vokiečių gynybos įtvirtinimų išdėstymo. panaudojo, nes tą pačią liepos 14 d. jau buvo komendanto gen. maj. E. Justo parodymai sovietų saugumui“, in: dovavimą operacijai „Ostra Brama“. Gali būti, Dauguma puolančių dalinių net nepasiekė paskelbtas Stalino įsakymas apie Armijos Laisvės kovų archyvas, t. 9, Kaunas, 1993, p. 151. 171 192 KTB Nr. 6, WBW-GKR, 1.1.-30.6.1944, BA-MA, RW 41/58, kad lenkai žaidė dvigubą (o gal ir trigubą?) vokiečių pagrindinės gynybos linijos, subyrė- Krajovos likvidavimą . 26.4.1944, Bl. 104 f., in: Bernhard Chiari, Die polnische Heimatarmee. žaidimą: siekė apgauti vokiečius ir nukreipti jo ir išsibėgiojo Guriuose bei Pavilnio geležin- Wilko įsakymu akovcų brigados ir ba- Geschichte und Mythos der Armia Krajowa seit Zweiten Weltkrieg, į juos jų pačių ginklus. Vilnius jiems atitektų kelio stotyje. Vokiečių apkasų prieigas galėjo talionai tvarkingai atvyko į sutelkimo vietą München: R. Oldenbourg Verlag, 2003, p. 513. 172 LCVA, f. R-601, ap. 1, b. 56, l. 52. be kovos, o sovietų akyse išliktų kaip tikri pasiekti apie 400–500 akovcų. „Fester Platz“ Varkalabiškių apylinkėse. Sovietams beliko 173 Ryszard Kiersnowski, Tam i wtedy, Warszawa: Instytut kovotojai prieš „fašizmą“. Bet greičiausiai čia komendantas gen. mjr. G. Poelis raporte rašo: juos „susemti“. Operacija pavyko be šūvio. Historii PAN, 2007, p. 92. 174 РГВА, ф. 504, оп. 1, д. 14, л. 60. veikė sovietų žvalgyba. L. Kžešovskis – Lu- [...] Švintant [1944 m. liepos 7 d. – aut. Nuo 1944 m. liepos 18 iki 19 d. nuginklavo ir 175 Mieczyslaw Potocki, Między Dzwiną a Wilią, Warszawa: dwikas jau nuo 1940 m. buvo NKVD agentas. pastaba] lenkų gaujos po keletą šimtų vyrų puola suėmė 7 924 akovcus193. Wydawnictwo PROHIBITA, 2008, p. 90–91. 181 176 NARA, T-311, Roll 217, fr. 000826. Sovietų agentų AK netrūko . iš Gurių pusės ir į rytus nuo Belmonto (nuo 116- Wilkas su I. Černiachovskiu greičiausiai 177 NARA, T-313, Roll 318, fr. 8597067. Tikrasis puolimas turėjo prasidėti liepos ojo iki 128-ojo atsparos taško). Jos atremiamos, o taip ir nesusitiko. Liepos 17 d. jį suėmė specia- 178 Lietuvių fronto biuletenis, 1944 m. liepos 7 d., Nr. 26/40, p. 3. 6 d. 23.00 val. Visi AK Naugarduko apygar- tolesnes jų išeities pozicijas sunaikina artilerijos liai Stalino atsiųstas SSRS NKVD liaudies ko- 179 HG Mitte, KTB der Heeresgruppe Mitte, 3.7.1944–9.7.1944, Bundesarchiv–Militärarchiv, RH 19 II/198, l. 35–36. 188 194 dos daliniai tapo pavaldūs Wilkui. „Ostra ir minosvaidžių ugnis [...]. misaro (L. Berijos) pavaduotojas I. Serovas . 180 Roman Korab-Żebryk, Operacja wileńska AK, Warszawa: Brama“ patyrė visišką fiasko. Akovcai neno- Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1985, p. 160–167. Per „Ostra Bramos“ operaciją galėjo žūti Po lenkų I. Serovas ėmėsi lietuvių, bet čia 181 195 Piotr Kołakowski, Pretorianie Stalina: sowieckie służby bez- rėjo dalyvauti Vilniaus puolime. Iš keliolikos maždaug 80–100 akovcų. Iš jų apie 30 žmonių jam sekėsi žymiai sunkiau . pieczeństwa i wywiadu na ziemiach polskich 1939–1945, Warszawa: tūkstančių partizanų galų gale susirinko tik žuvo beprasmiškai puldami traukinį – bėgių Iškart Wilkas ir Ludwikas – AK Vilniaus Bellona, 2010, p. 186. 182 Mieczyslaw Potocki, op. cit., p. 93. trečdalis. Kitų dalinių vadai stengėsi visokiais ardytuvą Pavilnio geležinkelio stotyje. Ne- apygardos aukščiausi pareigūnai – išdavė 183 PzAOK 3 K. T. B Anlagen 15.07–16.07. 1944, NARA, T-313, būdais išvengti Vilniaus puolimo: aiškino, mažai žmonių galėjo žūti paniškai bėgant čekistams artimiausius bendražygius196. Roll 319, fr. 8597961–8597964. kad negavo įsakymo, nespėjo, nes viena diena nuo Liuftvafės apšaudymų. Į Vilnių AK Nemažai akovcų išvengė arešto ir 184 Ibid. 185 NARA, T-313, Roll 317–319. buvo paankstintas puolimas ir t. t. Węgielno daliniai įžengę nebuvo. Wilkas greičiausiai nė išsisklaidė po namus. AK gretose jie tu- 186 PzAOK 3 K.T.B, op. cit. 2-oji grupuotė desperatiškai judėjo tolyn nuo neplanavo užimti miesto. Jo veiksmuose nėra rėjo slapyvardžius, todėl čekistams buvo 187 Edmund Banasikowski, Na zew Ziemi Wileńskiej, Warsza- wa–Paryż: Editions Spotkania, 1990, p. 271. Vilniaus Svyrių apylinkių link Gudijoje, kur nė mažiausios regimybės, kad iš tikrųjų tam sudėtinga visus išgaudyti. Tam jie nu- 188 PzAOK 3 K. T. B, op. cit. neva tik liepos 5-ąją ją pasiekė paskutinis rengtųsi. Į operaciją „Ostra Brama“ liepos 7 d. sprendė dar kartą panaudoti Wilką. 1944 189 Armia Krajowa w dokumentach 1939–1945, t. 6, London: Stu- 182 dium Polski podziemnej w Londynie, 1989, p. 400. puolimo įsakymas . atvyko pavėlavęs ir pasišalino iš mūšio lauko m. gruodžio 24 d. NKVD–NKGB įgaliotinis 190 Ibid., p. 400–401. Węgielno grupuotė – apie 1 900 partizanų – pats pirmasis 5 val. ryto. Rezervai liko savo Lietuvoje I. Tkačenka siunčia pranešimą 191 Armia Krajowa w dokumentach 1939–1945, op. cit., t. 3, p. 560–561. turėjo atakuoti miestą iš šiaurės, kur gynėsi vietose. Įsakymas „užimti Vilnių“ tebuvo CK VKP (b) biuro Lietuvoje pirmininkui 192 183 ЦАМО, ф. 233, оп. 2307, д. 108, л. 1–2 in: Русский архив: dvi Vermachto kuopos – 300 karių . propagandinis bei politinis lozungas. „Ostra M. Suslovui. Informacija persiųsta J. Stali- Великая отечественная, t. 14 (3–1). СССР и Польша, Москва: Bet nepuolė... Dar palankesnės sąlygos Brama“ su neišvengiamomis aukomis turėjo nui ir L. Berijai: ТЕРРА, 1994. 193 ЦАМО, ф. 958, оп. 1, д. 60, л. 66. AK puolimui susiklostė vakarų pusėje, kuri tapti kozirine korta geopolitinėse derybose [...] Lietuvos SSR NKGB laikomas inter- 194 Иван Серов, Записки из чемодана. Тайные дневники первого apskritai nebuvo ginama184. dėl Vilniaus priklausymo po karo. Pasauliui nuotas buvęs Vilniaus apygardos Armijos председателя КГБ, найденные через 25 лет после его смерти, Москва: Просвещение, 2016, p. 221. Vokiečiai kažkodėl nesigynė, o akovcai turėjo būti pasiųsta žinia, kad Armija Krajova Krajovos dalinių vadas generolas Kulčickis 195 Ibid, p. 225. kažkodėl nepuolė. Łupaszkos 5-oji „Vakarų“ žūtbūtinai kovėsi kruviname mūšyje dėl Vil- (slapyvardis Wilk) [Kšyžanovskis – aut. 196 ГАРФ, ф. 9401, оп. 2, д. 66, л. 124–129, in: Из Варшавы. grupuotė, kurią sudarė apie 1 300 akovcų, niaus su gerokai pranašesniu priešu. Liepos pastaba]. Kulčickio autoritetas tarp lenkų – Москва, товарищу Берия... Документы НКВД СССР о польском подполье 1944–1945, Москва–Новосибирск: Сибирский хронограф, galėjo netrukdoma įeiti į miestą. Visą miesto 14 d. Poleszukas siunčia telegramą apie padėtį didžiulis. Tardomas davė atvirus parodymus, 2001, p. 42–45. šturmo laiką Łupaszka slapstėsi Sudervės Vilniuje: [...] Lietuvių nėra [...].189 įvardijo daugybę asmenų, nurodė daug lenkų 197 LYA, f. 51, ap. 1, b. 12, l. 19. apylinkėse. Wartos 4-oji grupuotė „Pietūs“ Liepos 16 d. AK vadas gen. T. Komorovs- nacionalistinio pogrindžio konspiracinių butų Pabaiga taip pat nedalyvavo operacijoje. Susiklostė kis siunčia dezinformuojamąją telegramą adresų. Per pokalbius Kulčickis pareiškė sutin- 12 2019 m. balandžio 27 d. Nr. 4 (858) Voruta

Lietuvos pasipriešinimo istorija Brolių Arlauskių žūtis Albertas RUGINIS, Mažeikiai

Paieškos Bobulinos ir Degimų kaimai buvo „išvalyti“. Keletas vietinių gyventojų nušauta, dalis Buvome šiek tiek girdėję apie žuvusius išvežta darbams į Vokietiją. Gaujų dalyviai pievėniškius brolius Arlauskius. 2009 m. spėjo pabėgti į Balėnų mišką, ten pasivadino rudenį Mažeikių muziejaus darbuotojas Al- „Raudonaisiais Žemaitijos partizanais“. Prie gimantas Muturas, Mažeikių rajono savival- jų prisijungė dar keliolika belaisvių, pabėgu- dybės vyriausioji specialistė Rūta Končiutė ir sių iš Mažeikių. Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus 1944 m. gegužę Telšių komendantūra pirmininkas Albertas Ruginis nuvykome organizavo Balėnų miško valymą, keletas į Pievėnų miestelį (Mažeikių r.). Pievėnų gaujos dalyvių buvo nušauta, keletas sužeis- Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios klebonas tų suimta. Apie tai žurnale ,,Policija“ rašė Saulius Styra maloniai leido pažvelgti į baž- tuometinis Nevarėnų policijos viršininkas nytinę laidojimų įrašų knygą. Joje radome Brencius. Dalis gaujos dalyvių bandė nusi- 1944 m. gruodžio 15 d. tuometinio bažnyčios gauti fronto link, bet pakeliui buvo vokiečių klebono J. Šlevo įrašą: apsupti ir sunaikinti. 1944 m. spalio 9 d. Žemalėje nušauti Pievėnų 1944 m. rudenį, artėjant frontui, Myko- gyventojai broliai Arlauskiai: Antanas, 28 metų las Sagaidakas ir Aleksandras Pozdniakas amžiaus, šaltkalvis, liko žmona Zuzana ir sūnus Plėnakių kaime nušovė Tryškių viršaitį Antanas. Feliksą Misiulį. Jonas, 27 metų amžiaus, vedęs, krautuvi- Gauja, vedama M. Sagaidako, iš Tučių ninkas. kaimo išsivedė į Birbiliškės mišką mokytoją, Petras, 24 metų amžiaus, vedęs, ūkininkas. buvusį šaulį Praną Kučinską. Vėliau rastas Jų tėvai yra Anastazija ir Povilas Arlauskiai. subadytas jo lavonas. Prano Kučinsko šeima Pašarvoti ir palaidoti tą pačią dieną Pievėnų 1941 m. buvo ištremta į Sibirą, o jam tada Antanas Arlauskis, 1939 m. Kitoje nuotraukos pusėje Antano Arlauskio įrašas: „Atminčiai! Nors kapinėse. pavyko pabėgti. Arlauskių kapą pavyko surasti tik kada nors mano kaulai supus, bet šitas paveikslėlis tau atminčiai bus. A. Arlauskis. 1939 X 22.“ padedant kapinių prižiūrėtojai Sofijai kymuose Platelių miškuose. Jie priklausė klose. Vėliau dalis belaisvių buvo išskirstyti Lemtingas susitikimas Butkuvienei, nes žuvusieji buvo palaidoti Pievėnų savigynos būriui. po ūkius, kad padėtų ūkininkams dirbti sename giminės kape, antkapyje jų vardai Sudomino jų žūties data – 1944 m. spalio žemės ūkio darbus. Galop belaisviai buvo 1944 m. spalio 7 d., sovietams puolant neįrašyti. 9 d. Kaipgi žuvo broliai Arlauskiai? surenkami atgal į belaisvių stovyklas, bet jie Sedą, Pievėnus užplūdo rusų kareiviai. Kaune gyvenantis pievėniškis, Lietuvos nenorėjo ten grįžti. Dalis pabėgo, susibūrė į Broliai Arlauskiai iš Pievėnų ir Pievėnų vietinės rinktinės karių sąjungos vadas Gauja gaujas ir bastėsi po miškus, apiplėšinėdami bažnyčios patarnautojas, ištremtos moky- Bronius Girdvainis prisimena, kad broliai gyventojus. tojos Kučinskienės brolis iš Tučių kaimo Antanas ir Jonas buvo tarnavę Lietuvos Vytautas Šakys skubiai traukėsi į vakarus, 1941 m. prasidėjus Vokietijos ir SSRS Viekšnių valsčiaus Savarinos, Bobuli- kariuomenėje ir dalyvavę Lietuvos laisvės matyt, tikėdamiesi pasiekti Liepoją, tačiau karui į vokiečių nelaisvę pateko daug rusų nos ir Degimų kaimuose nuo seno gyveno armijos Žemaičių legiono kariniuose mo- kelyje iš Tirkšlių į Žemalę sutiko sovietinius kareivių. Jie buvo uždaryti belaisvių stovy- sentikiai rusai. 1940 m. atėjus sovietams, dalis jų tapo naujosios valdžios aktyvistais. kareivius. Juos į Tirkšlius vedė Balėnų gaujos Prasidėjus karui ne visi suspėjo pasitraukti nariai Aleksandras Pozdniakovas, Aleksan- į Rusiją. Pasilikusieji ėmė slapstytis ir susi- dras Bružas ir Miša Mažasis. Susitikimas tiko su valkataujančiais belaisviais, o netru- buvo lemtingas. Broliai Arlauskiai buvo kus ir susivienijo. Stalinui paskelbus, kad nušauti, Antaną Arlauskį kulka pasivijo jau visi pasidavusieji į nelaisvę bus teisiami, toli nubėgusį, o Vytautą Šakį paleido gyvą. belaisviai nutarė prisidėti prie kovos prieš Vėliau A. Bružas, jau būdamas sovietiniu vokiečius. 1942 m. spalį prie Laižuvos jie valdininku Tirkšliuose, kalbėjo, esą, Arlaus- išardė geležinkelio ruožo dalį ir, kaip pa- kius nušovę kareiviai. tys vėliau skelbė, sutrikdė traukinių eismą Kitą dieną, kaip mena Bronius Gir- visai dienai. dvainis, Geidžių kaimo gyventojas Tenys Pranas Gaudiešius iš Miciškių kaimo už žuvusiųjų kūnus užkasė Lėlaičių koplyčios kriminalinius nusikaltimus policijos buvo šventoriaus kapeliuose. Gavę žinią, vėliau ieškomas, tad ir jis prisidėjo prie belaisvių. juos parsivežė giminės ir slapta palaidojo Gaujos vadas Ivanas Nesterovas paliepė Pievėnų kapinėse. Mykolui Sagaidakui išbandyti naujoką. Vilniuje gyvenantis žuvusiojo Antano M. Sagaidakas ir P. Gaudiešius pasaloje vaikaitis – irgi Antanas Arlauskis, jis prisi- patykojo iš Tryškių į Papilę dviračiais mena močiutės pasakojimą, kad koplyčios važiuojančių Tryškių policininkų Antano šventoriuje žuvusiųjų kapas buvęs apkrau- Meinoriaus ir Antano Dargio, juos nušovę tas žolėmis ir šakomis. Močiutė klausinėjusi paėmė jų ginklus. gyvą išlikusį Vytautą Šakį apie žudynes, bet Policininkai buvo iškilmingai Tryškiuose jis bijojęs net kalbėti. palaidoti, o vokiečių valdžia ėmėsi atsa- 2017 m. pastatytame naujame šeimos komųjų priemonių. 1943 m. gegužės 19 d. kapo antkapyje įrašytos ir žuvusių brolių sutelktomis vokiečių, Lietuvos policijos ir Arlauskių pavardės. vlasovininkų (Vlasovas sovietų generolas, Arlauskių šeimos kapas Mažeikių r. Pievėnų kapinėse perėjęs vokiečių pusėn) jėgomis Savarinos, Nuotr. iš Arlauskių šeimos asmeninio archyvo Lietuvos istorijos knygos ir kultūrinių reiškinių fotografijomis. Skau- Visoje knygoje kur tik įmanoma autorius džiausia šių laikų Lietuvos istorijos dalis – tai sukonkretina skaičiais, faktine informacija tai, Lietuvos istorija angliškai 50 metų trukusi valstybės okupacija. Visi lem- ką aprašo žodžiais. Pvz., baudžiavai įsigalėjus, tingi įvykiai – trėmimai į Sibirą, holokaustas, XVIII a. pabaigoje, Vilniaus vyskupui priklau- Atkelta iš 5 p. didikų ir svetimtaučių valdovų pražūtingas partizaninis karas – knygoje išsamiai aprašyti. sė 600 kaimų – vadinasi, 600 kaimų su žeme, čių iki šiandienės atkurtos Nepriklausomos viešpatavimas, karai ir okupacijos, o vėliau Paskutiniame skyriuje rašoma apie 1990 m. trobesiais, gyvuliais ir žmonėmis priklausė Lietuvos. Antra dalis, beveik 200 puslapių, pa- rusinimas, valdant carui, buvo ne vienintelės Nepriklausomybės paskelbimą ir politinius, vyskupui, buvo jo nuosavybė (1859 m. Lietu- vadinta „Witnesses to History“ (liet. „Istorijos nelaimės, kurias patyrė Lietuva. Iškęstas dar ir kultūrinius, ekonominius pasikeitimus atkur- voje buvo maždaug 600 spirito varyklų ir alaus liudininkai“), yra redaktorių papildomai įdėti maras, badmečiai, pvz., 1710–1711 m. kaimai ir toje Nepriklausomoje Lietuvoje. bravorų). Remiantis 1897 m. gyventojų surašy- priedai, didelė jų dalis – atsiminimai žmonių, miesteliai ištuštėjo, laukai, ūkiai, net bažnyčios Sekant knygoje aprašytus Lietuvos politi- mu, žmonių tautybės Lietuvoje buvo: 58,3 % kurie išgyveno vokiečių ir sovietų okupacijas. liko apleista ir Lietuva prarado trečdalį savo nius įvykius, pastebėtinas išskirtinis autoriaus lietuviai, 13,3 % žydai, 10,3 % lenkai ir 14,6 % Knyga pradedama pasakojimu apie Baltų gyventojų... Visa tai knygoje aprašyta. dėmesys besikeičiančiai Lietuvos krašto eko- rytiniai slavai. Uždraudus lietuvišką spaudą, genčių formavimąsi, jų papročius, kasdienį Nepaisant tokių nelaimių ir sunkumų, XIX a. nomikai – pradedant Baltijos genčių gintaro Prūsijoje buvo išspausdinta 5 543 000 egzem- gyvenimą ir greit pereina į laikus, kuomet pabaigoje, nors Lietuvoje inteligentų nebuvo prekyba, toliau seka ryšiai su vokiečių pirklių – pliorių lietuviškų knygų, o 1891–1903 m. susikuria Lietuvos valstybė. Nuopelną, kad daug, jie pajėgė prikelti tautinę sąmonę. Vinco Hanzos – sąjunga, pasikeitimai žemės ūkyje, Rusijos caro policija konfiskavo 196 259 lietuviai, vieninteliai tarp baltų genčių, ne tik Kudirkos, dr. Jono Basanavičiaus ir kitų pra- baudžiavos struktūra ir jos palyginimas su knygas. išliko, bet ir iškilo Vakarų ir Rytų pasaulyje, dėtas Lietuvių tautinis atgimimas buvo stipri kapitalizmu, Lietuvos pramonės pradžia, Knygoje verti dėmesio ir atskiri, trumpi, autorius priskiria Mindaugui, sukūrusiam atrama lietuviams, kurie stojo su ginklu prieš prekyba Pirmosios Respublikos laikotarpiu, vieno ar dviejų puslapių, skyreliai, pavadinti valstybės branduolį. Visi Lietuvos Didžiosios bolševikų, lenkų ir bermontininkų karius. Taip sovietinimo pasekmės ir kapitalizmo grįžimas „History Alive“ (liet. „Gyva istorija“), kuriais Kunigaikštystės (LDK) valdovai išsamiai ap- 1918–1920 m. lietuviai, daugiausiai valstiečių, po 1990 m. Taip pat daug dėmesio skiriama redaktoriai parinktose vietose papildė dr. B. rašyti. Autorius pastebi, kad Vytautas daug ūkininkų sūnūs, iškovojo sau laisvę ir nepri- kultūrai, menui ir mokslui. Ypač įdomiai apra- Makausko tekstą, tuo pabrėždami, pailius- nuveikė, daug pasiekė, bet tai buvo padaryta klausomybę. šyta baroko stiliaus pradžia Lietuvoje, minint truodami ar praplėsdami vieną ar kitą tekste valstiečių sąskaita, juk juos Vytautas atidavė Įdomi autoriaus pastaba, kad per Pirmojo didikų šeimų – Pacų, Radvilų, Sapiegų ir kitų – paminėtą temą. Ypač anglakalbiams, kurie bajorams. Pririštų prie žemės įvairių rūšių pasaulinio karo vokiečių okupaciją vokiečių mokslo ir meno įnašą. Paminėtinas Seinų galbūt Lietuvos istoriją išmano gana siaurai, valstiečių Lietuvoje buvo ir anksčiau, bet uždėti dideli mokesčiai, prievolės ir brutalūs krašto ir Seinų kunigų seminarijos vaidmens neišsamiai, tie skyreliai padeda labiau įsigilinti pamatai baudžiavos, kuri pavertė lietuvius gyvenimo suvaržymai lietuvius kaimiečius lietuvių tautiniame atgimime aprašymas. Įdo- į kai kuriuos įvykius. valstiečius vergais baudžiauninkais, padėti palenkė Rusijos pusėn – tai vyko per vėlesnes mus kontrastas – dr. B. Makauskas teigiamai Net ir trumpuose „History Alive“ Vytauto valdymo laikotarpiu, tuo pat metu, vokiečių ir Sovietų Rusijos okupacijas. 1918– pristato istoriko Adolfo Šapokos Lietuvos istori- skyreliuose pateikiama daug informacijos, kai kitose Europos valstybėse baudžiava jau 1939 m. pergales, džiaugsmus ir nuostolius au- ją, kai istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas, daug faktų – nurodomos konkrečios datos, pradėta naikinti. Po Vytauto mirties krašto torius pristato ne tik žodžiais, bet ir kruopščiai regis, ne vieną kartą yra viešai pareiškęs, kad vietovės ir dalyviai. Štai viename skyrelyje aukštuomenės ir dvasininkijos sulenkėjimas, atrinktomis to meto žmonių, vietovių, įvykių jis „atsisako šapokinės istorijos“. Nukelta į 14 p. Voruta 2019 m. balandžio 27 d. Nr. 4 (858) 13 2019-ieji – Prezidento Antano Smetonos metai Prezidentas A. Smetona partinės „demokratijos“ metais

Atkelta iš 1 p. „tobulintas“ ir, pavyzdžiui, 1920 m. spalio datūron pristatyti kaip „tikrus redaktorius“ Prezidento baudos padengimo ir jį paleistų 20 d. jo „papildyme“ jau nurodyta: „Karo ir vietoje pabaudų mokėjimo atsėdėti arešti- iš kalėjimo. O Kauno teatre spektaklio metu ninkais ir imperialistinių Vakarų valstybių komendantai gali perkelti kiton vieton ar nėje nurodytą laiką. Bet taip žaisti su valdžia atsistojęs kun. rašytojas J. Tumas-Vaižgantas sąmokslininkais, planavusiais prijungti uždaryti į koncentracijos stovyklas asmenis, jau negalėjo prezidentūrą palikęs pirmasis tiesiai kreipėsi į Prezidentą A. Stulginskį ir Lietuvą prie Lenkijos, o, jei pasisektų įveikti kurių palikimas vietoje yra pavojingas vi- Prezidentas Antanas Smetona bei jo ben- kitus kartu buvusius valstybės vadovus, ko- Rusijos bolševikus – „sugrąžinti“ Lietuvą, suomenės tvarkai arba kariuomenei...“ Jau dražygis, buvęs pirmasis Ministrų Tarybos dėl jie laiko uždarę kalėjime nepriklausomos kaip ir Latviją, Estiją Rusijos kapitalistams, net tik kilus įtarimui vienu ar kitu asmeniu, Pirmininkas prof. Augustinas Voldemaras ir Lietuvos kūrėją, pirmąjį Prezidentą Antaną imperia­listams ir t. t. Bet ir tame pradiniame komendantai juos galėjo areštuoti net iki kai kurie kiti, kuriuos žinojo ir pažinojo visi. Smetoną? Prezidentas A. Stulginskis nieko Neprik­lausomybės kūrimo ir gynimo periode trijų mėnesių, nenurodžius komendantų ir Kai nuo 1920 m. gegužės pabaigos A. Sme- neatsakęs ir labai įsižeidęs su palydovais A. Smetona stengėsi, kad ir spauda, ir nuo- jų tarnybų atsakomybės dėl galimo savaval- tona paliko Prezidento postą iki sugrįžimo skubiai išėjo iš teatro. Bet dėl baudų pirmajam monės valstybėje būtų kuo mažiau varžomos. džiavimo ar pan. į jį 1926 m. pabaigoje, „seiminės Lietuvos“ Prezidentui ir įkalinimo pritariamai atsiliepė Jis labai vertino lietuviškos spaudos reikšmę Bet minėtame pradiniame Nepriklau- metų valdžia už neįtikusius jai straipsnius ar ir tokie mūsų Tautos, valstybės veikėjai, kaip Tautos prisikėlimui, brendimui, pasirenkant somybės kūrimo ir gynimo periode A. Sme- redaguojamus laikraščius ir žurnalus apie 36 M. Sleževičius, M. Krupavičius, E. Galva- jai nepriklausomą valstybingumą, tad ir tona stengėsi, kad ir spauda, ir nuomonės kartus A. Smetonai buvo paskyrusi baudas, nauskas ir daugelis kitų . O buvęs Premjeras kartojo, kad ir Nepriklausomybės gynimo joje būtų kuo mažiau varžomos. Jis labai o jei jų būtų nesumokėjęs – tai tiek pat kar- ir būsimas Prezidentas dr. K. Grinius, pavyz- karuose spauda gali ir turi atlikti savo kaip vertino lietuviškos spaudos reikšmę Tautos tų būtų buvęs pasodintas į „cypę“, o prof. džiui, „Lietuvos žinių“ 1923 m. lapkričio 13 d. „Tautos balso“ paskirtį. Bet stiprėjant Lietu- prisikėlimui, brendimui, pasirenkant jai A. Voldemaras, už „demokratiškiausiai“ numeryje savo straipsnyje „Voldemaro – vai, sprendžiamą daugumą Steigiamajame nepriklausomą valstybingumą, tad ir kartojo, valdžiai nepatikusius straipsnius A. Sme- Smetonos – Tumo pučas“ kaltina pirmiausia ir po jo I ir II Seimuose turintys krikščionys kad ir Nepriklausomybės gynimo karuose tonos „Vairo“ žurnale – beveik visus 1923 A. Smetoną, kad jis apgarsinęs visai Lietuvai demokratai buvo vis labiau kritikuojami ir spauda gali ir turi atlikti savo paskirtį, kaip m. išbuvo tremtyje Žemaitijoje. Beje, beveik apie sau paskirtą baudą ar kalėjimą, paaiš- dėl to, kad nepanaikina nuo karo metų įvestos ir ankstesniais amžiais. 1919 m. spalio 17 d. tariamai „nepažeisdavo“ įstatymų valdžią kindamas, kad „iki šiol dar niekam neatėjo į karinės padėties, kad vis tebeveikia Ypatinga- Prezidento A. Smetonos Spaudos įstatyme turėjusieji krikščionys demokratai ir jų spau- galvą dėl komendanto nutarimo kelti pučą [...]. sis Valstybės apsaugos įstatymas. Dėl to karo buvo numatytas tik vienas suvaržymas: prieš da. „Pažeisdavo“ tik tautininkai, taip pat kai Tik paskaitykime Pažangos [Tautos pažangos komendantai galėjo elgtis lyg kokie karaliukai pradedant leisti naują laikraštį ar žurnalą, kurių „kairiųjų“ partijų redaktoriai, autoriai; partijos – aut. pastaba] vyrų nuodėmes prieš – uždrausti ar leisti bet kurį laikraštį ar kitą steigiant leidyklą, spaustuvę, reikėjo parašyti tik valdantiesiems opozicijos leidiniai ir mūsų valstybę ir paregėsime, kaip teisingai leidinį, susirinkimus, bet ką suimti ar paleisti. pareiškimą apskrities, miesto viršininkui straipsniai atrodė labai pavojingi „valstybės ir likimas yra nubaudęs tą partiją [...].“ Panašiai Dėl to ypač burnojo buvęs Prezidentas A. Sme- jo sutikimui. Tik leidiniai ir jų redaktoriai, Tautos vienybei“. Net dvidešimt kartų mokėjo tada spaudoje vertino „nusikaltėlį“ A. Sme- tona, kuriam, kaip minėta, teko organizuoti ir neparašę tokio pareiškimo, galėjo būti baudas už savo straipsnius ir redaktoriavimą toną ir kiti tuo metu valdžioje buvę veikėjai, vadovauti Lietuvai pačiu sunkiausiu jai laiku: baudžiami, o taip pat už skelbimą rašinių, „seiminės Lietuvos“ valdžiai ir kairiosios pa- net neužsimindami, kad gal pirmojo Prezi- ginantis nuo besiveržiančios Raudonosios įžeidžiančių „dorą ir gerus įpročius...“. kraipos veikėja, lietuvių demokratų partijos dento mintys ir teisingos, vertos pasvarstyti armijos, lenkų, bermontininkų, dėti pamatus O apie ką esant „karo stoviui draudžiama kūrėja Felicija Bortkevičienė. „Demokratin- ir įgyvendinti. Bet kur tau, daugelis jų, kaip ūkiui, kultūrai, švietimui, studijoms, ieškant spaudoje kalbėti, nurodoma tam tikrais giesiems valdantiesiams“ tautininkai buvo sakyta, jautėsi neklystamais, o sutikimą su valstybės pripažinimo tarptautinėje arenoje. įstatymais“. Tačiau pagal tą įstatymą leidi- vieni pagrindinių konkurentų. Tuo labiau, kad kritika ar pasiūlymų priėmimą laikė kaip savo Bet Prezidentas A. Smetona (išrinktas pagal nio spausdinimas ar platinimas galėjo būti vis labiau keltas klausimas, kodėl valdžioje genialumo nepripažinimą. Tuo laiku Maironis Laikinąją Konstituciją 1919 m. balandžio 4 sustabdytas tik Apygardos Teismo, o „kvotos nebėra A. Smetonos? Seimuose vykstantan- savo satyroje „Lietuva – didvyrių žemė“, rašė: d.) negalvojo, kaip toliau likti valdžioje. Jo ir žinios tardymo surinktos nusikalstamam čios ir dėl mažmožių didžiausios diskusijos Bočių laurais pasipuošę, pastangomis 1919 m. rudenį buvo priimtas darbui išaiškinti, negalėjo būti spaudoje žadino mintis, kad ta valdžia labai jau trapi ir Vien temokame svajot, demokratinis Steigiamojo Seimo rinkimų skelbiamos, kol byla teismo neišrišta arba vis dažniau buvo prisimenami A. Smetonos Ar, didžius planus paruošę, įstatymas. Jame pirmą kartą Lietuvos istorijo- nepatenkinta“. Tačiau Seimų metais ir tą metai, kuomet beveik nebuvę ir biurokratinių Sau rimtai ant jų miegot [...]. je buvo nurodyta, kad rinkimuose dalyvauja įstatymą valdantieji krikščionys demokratai, barjerų, ir viskas spręsta labai operatyviai Mums platybių reikalauja be jokių apribojimų visi Lietuvos piliečiai, Prezidentas A. Stulginskis griežtino, kad ir teisingai. Tad ir spaudoje pasirodydavo Bočių sienos, jų vardai, sulaukę 21 m. amžiaus, o atstovais į Seimą jau vieni karo komendantai galėtų spręsti, klausimų: kada sugrįš mūsų Prezidentas Bet viduj šeiminkauja gali siūlyti tuos, kuriems sukakę 24 m., irgi kokį autorių ir kiek nubausti, dažniausiai „Smetonėlė“? Visa tai ir turėjo įtakos, kad vos Lenkai, žydai ir gudai [...] be jokių turto, religijos, tautybės apribojimų. be jokių paaiškinimų, tik kad esanti „karo ne kiekvienas A. Smetonos straipsnis, pasakyta O tų partijų tarp mūsų, Savo siūlomų kandidatų sąrašus į seimūnus stovio padėtis“. O tuo tada buvo patogu kalba susirinkimuose, valdžiai – komendan- Jų programų ir barnių!.. taip pat galėjo pateikti visos be jokių apribo- prisidengti ne vien tik vadovaujantis Tautos tams ir jų bernams saugumiečiams neretai Tiek vargiai pas vargžą bl[usų – aut. pastaba] jimų partijos. Tačiau kad pirmasis Preziden- ir Nepriklausomybės gynimo, bet ir savais, atrodė jau ir „keliančios valstybėje nerimstį“, Atsiras už marškinių [...] tas, vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas, išlikimo valdžioje interesais. Nuo tų interesų „menkinančios esamos valdžios autoritetą“ Už ką seiminės Lietuvos vadai baudė buvęs Valstybės Tarybos Pirmininkas ir vie- nebuvo laisvi ir daugelis Tautos ir jos vals- ar „kurstančios nesantaiką tarp tautų“ ir pan. nepriklausomos Lietuvos kūrėją ir pirmąjį nas pagrindinių Vasario 16-osios akto autorių tybingumo atkūrėjų ir gynėjų, tarp jų ir Pre- Taip krikščionys demokratai, vyravę valdžioje, jos Prezidentą Antaną Smetoną? Kokios jo ir jo įgyvendintojų Prezidentas A. Smetona, zidentas A. Stulginskis, o po jo K. Grinius, uždraudė ar buvo sustabdę A. Smetonos leis- mintys „menkino valdžios autoritetą“, „kurstė kaip ir jo bendražygiai tautininkai, nebuvo premjerai M. Sleževičius, E. Galvanauskas tus laikraščius „Lietuvos balsą“, po to – „Lie- nesantaiką valstybėje“? Tai dažniausiai buvo išrinkti į savo kurtąjį Steigiamąjį Seimą, lėmė ir kiti dideli Lietuvos patriotai, bet neretai tuvių balsą“, „Tautos balsą“, „Tėvynės balsą“, paprasčiausi Prezidento pasvarstymai dėl pri- pačių klaidingas įsitikinimas, kad Tauta dėl savo patriotizmo suvokimo, neįvertinę „Krašto balsą“, „Lietuvį“, nuolat jam teko imamų įstatymų, vykdomos vidaus ir užsienio juos, kaip labiausiai nusipelniusius kuriant net bendraminčių ir kolegų geriausių siekių, mokėti baudas ir už „demokratinei valdžiai“ politikos, pasiūlymai, kaip sustiprinti Tautą ir ir ginant nepriklausomą Lietuvą, išrinks ir kartais net įžiūrėję juose pastangas sumen- nepatikusius straipsnius „Vairo“ žurnale ir t. t. Lietuvą kad nepapuolus naujon užsienio valsty- be rinkiminės agitacijos. Tuo metu visos kinti jų, esančiųjų valdžioje, „autoritetą“. Tai Ir tai tęsėsi, kada jau buvo aptilęs patrankų bių, pirmiausia Lenkijos vergijon. Tarp pirmųjų partijos net žadėjo mokėti savo rinkėjams, puikiai iliustruoja ir spaudos persekiojimai gausmas frontuose ir prieš besiveržiančias A. Smetonos straipsnių ir kalbų, sukėlusių val- o iš bažnyčių sakyklų grasino „amžinomis tais, kaip daug kas teigia, „demokratiškiau- Lietuvon lenkų J. Pilsudskio ordas, kada jau džios nepasitenkinimą, buvo jo kalbos ir straips- pragaro kančiomis“ tiems, kurie nebalsuos siais“ Lietuvos laikais – Seimų, 1920–1926 m. veikė ir Steigiamojo Seimo priimtoji pirmoji niai, kuriuose kritikavo valdžią, kad lietuviams už „krikdemų“ – kunigų – atstovus. Ir „krik- Archyvuose yra bene 400 karo komendantų demokratinė Lietuvos Respublikos Konstituci- savanoriams prie Širvintų ir Giedraičių atrėmus demai“, kaip sakyta, laimėjo daugumą vietų keltų autoriams ir laikraščių bei žurnalų ja (nuo 1922 08 01). Jos, pavyzdžiui, 11 str. buvo lenkų ordas, vadovaujamas jų viršininko į Steigiamąjį bei į I ir II Seimus. redakcijoms, jų leidimo sustabdymo ar nurodyta: „Piliečio asmuo neliečiamas. Pilietis J. Pilsudskio, neišvijo tų atėjūnų lenkų iš Lie- Pirmasis Prezidentas A. Smetona sten- uždraudimo bylų, t. y. vidutiniškai bene gali būti suimtas arba jo laisvė suvaržyta tik tuvos žemių, o pasidavė Prancūzijos, Anglijos gėsi išsaugoti atsikuriančioje Lietuvos vals- po 80 kasmet. O štai vadinamuoju antruoju užtikus jį nusikalstamą darbą bedarant, arba reikalavimams, kad reikia nutraukti mūšius ir tybėje demokratinius valdymo principus ir Nepriklausomybės – „smetoniniu“, periodu teismo organo nutarimu. Suimtajam piliečiui geruoju susitarti su Lenkija, kad ji paliktų Vilnių minėtais pačiais sunkiaisiais 1919–1920 m., (1927–1940) iš viso tebuvo bene tik 52 redak- turi būti ne ilgiau kaip per 48 valandas įteiktas ir jo kraštą. Mat, Antantės planuose tebuvo tik išsivaduojant nuo bolševikų, ginantis nuo cijų ar jų autorių baudimo atvejai. Žinoma, nutarimas dėl jo suėmimo pagrindo.“ O 15 stipri Lenkija, geriausiai su Lietuva jos sudėty, Lenkijos viršininko J. Pilsudskio ordų, galima pasakyti, kad sovietinės okupacijos str.: „Piliečiams laidojama žodžio ir spaudos kaip užtvara Vakarams nuo bolševikinės Rusi- besiveržiančių pirmiausia į Rytų Lietuvą, metais formaliai dar mažiau jų buvo, bet laisvė. Ši laisvė gali būti suvaržyta tik įstatyme jos. Kadangi tuo metu daugumą ir Steigiama- į Vilnių. Tiesa, kai kuriuos laisvių apribo- tada veikė išankstinė cenzūra, vykdyta SSKP, nurodytais atsitikimais, kada tai yra reikalinga jame Seime turėjo krikščionys demokratai, tai jimus buvo tekę tada įvesti, kad sutram- KGB griežčiausia kontrolė ne tik kas rašoma, dorai ar valstybės tvarkai apsaugoti.“ Bet štai nemaža jų dalis ir skelbė: kadangi lenkai tokie džius krašte siaučiančius lenkų banditus – bet ir kas rašo ir žiniasklaida tegalėjo būti tik ir 1923 m. gruodžio 1 d. buvęs Prezidentas A. patys katalikai kaip ir lietuviai, tai ir reikia su jais teroristus, patvirtino Ypatingąjį Valstybės „SSKP – LKP organu“; buvo instrukcijos, Smetona rašo: „Kariuomenės Teismo Pirmos eiti drauge, nes iš praeities klaidų – lietuvybės apsaugos įstatymą, kuriame buvo nurodyta, kaip ir apie ką galima skelbti visuomenei, ir nuovados Tardytojui: „Kauno m. ir apskri- smaugimo, jie jau pasimokė. Bet A. Smetona kad Ministrų Tarybai nutarus, rajonuose t. t. Tik iš pogrindinės spaudos – partizanų ties Karo komendantas mane, kaip „Vairo“ savo raštuose ir kalbose aiškino, kad lietuvių arti fronto ar ten, kur ypač didelės priešo ir disidentų, žmonės galėdavo sužinoti tiesą. redaktorių, savo nutarimu š. m. lapkričio 3 Tauta ir jos nepriklausoma valstybė gali su- veiklai galimybės, gali būti skelbiama karo Bet susekti tos spaudos leidėjai ir rašytojai d. nubaudė tariamai „už melagingų ir visuo- stiprėti ir nesusisiedama jokiomis sąjungomis, padėtis, Krašto apsaugos ministrui paski- buvo suimami ir teisiami ilgiems metams menę erzinančių žinių platinimą“ 2 000 litų federacijomis su kitomis valstybėmis ar tauto- riant visateisiu karo komendantą. Jis, esant kalėjimo, lagerio ar tremties „pas baltąsias arba dviem mėnesiams arešto. Tą neteisėtą mis. Tuomet buvusieji Lietuvos valdžioje buvo būtinumui, „karo stovio“ laikui galėjo pa- meškas“. Tad, žinoma, Vasario 16-osios Lie- ir neteisingą elgesį su manimi lapkričio 10 d. pradėję užkibti ir ant kitos lenkų meškerės – keisti nepatikimus darbuotojus, uždrausti tuvoje tokios, kaip carinių, vokiečių, lenkų apskundžiau Krašto apsaugos ministerui, bet J. Pilsudskio iniciatyva parengto vadinamojo susirinkimus, organizuoti gynybai reika- okupacinių metų cenzūros, o ypač sovietme- iš jo negavau jokio atsakymo. Man neįmokėjus P. Himanso (JT Tarybos pirmininko, buvusio lingas rekvizicijas, sustabdyti kenksmingų čio nebuvo. Net ir minėti karo komendatai 2 000 litų pabaudos, tą pačią dieną (10 lapkri- Anglijos diplomato) „brolybės tarp Lenkijos ir valstybei leidinių spausdinimą ir pan. Apie palyginus gan lengvai išduodavo leidimus čio) tarp 10–11 val. vakaro buvau suimtas po- Lietuvos atkūrimo plano“: Lietuvos padalinimo visus savo nutarimus komendantai privalė- naujiems laikraščiams ir žurnalams. Bet gavę licijos atstovo ir pasodintas Kauno kalėjiman. Šveicarijos pavyzdžiu į kantonus – Vidurinės jo pranešti Krašto apsaugos ministrui, bet nurodymą „iš viršaus“ ar ir patys aptikę ką Ir tik lapkričio 14 d. apie 10 val. vakare, buvau Lietuvos (Vilniaus) ir Kauno, o ateityje, kai Len- nesutinkantieji su komendanto nutarimais jiems atrodančio „įtartino“ spausdiniuose, iš ten išleistas, tai už mane tą pačią dieną buvo kija užims ir buvusią LDK provinciją – Gudiją, galėjo kreiptis į teismus. „Karo komendan- be jokių skrupulų ir tyrimų bausdavo pini- visuomenės surinktų 2 000 litų įneštų iždinėn tai ir Rytų Lietuvos kantoną. Vilniaus kantonui tai atsako už savo nusikaltimus, kaip ir kiti ginėmis baudomis ar net areštais redaktorius, ir jos kvitas tarp 2–3 val. įteiktas Kauno ko- valdžią turėjo tvirtinti Lenkija. Tik drauge su ja valdininkai...“ – buvo nurodyta Prezidento autorius ar net uždrausdavo iš viso toliau mendantui“. turėjo spręsti ir visus klausimus – pirmiausia A. Smetonos „Karo padėties“ įstatyme. Bet leisti „įtartinus“ laikraščius, žurnalus. Kai Beje, kai tik apie pirmojo Prezidento užsienio politikos ir „Kauno Lietuvos“. vėliau, savo darbą pradėjus demokratiška- kuriuos redakcijos specialiai priimdavo A. Smetonos baudą ir areštą paskelbė spauda, jam Steigiamajam Seimui, jam laikinuoju „atsakomaisiais redaktoriais“ net po keletą tada iš visos Lietuvos, daugiausia bernai, Prof. dr. Algimantas LIEKIS, Prezidentu išsirinkus „krikdemą“ Alek- kokių bedarbių, valkatėlių, kad gresiant valstiečiai, gimnazistai ir mokytojai, ėmė siųsti Vilnius sandrą Stulginskį, ne kartą tas įstatymas areštui ar baudai, juos būtų galima komen- po litą ar kiek daugiau, kad prisidėtų prie Tęsinys kitame numeryje 14 2019 m. balandžio 27 d. Nr. 4 (858) Voruta Pro memoria Netekome Lietuvos sūnaus ir draugo…

Pristatant pakartotinai išleistą Jono Vanagaičio redaguotą knygą „Kovos keliais“. Iš kairės: Šležų šeima per Kūčias Marytė Kavaliauskaitė-Murphy, Romas Šležas, dr. Jonas Genys

Balandžio 16-osios rytą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Bostono miesto, atskriejo liūdna žinia: ankstų rytą užgeso Pa- gėgių krašto garbės piliečio Romo Šležo gy- vybė. Aktyvi Romo Šležo veikla, pozityvus mąstymas ir kilnūs darbai nepadėjo įveikti keletą metų kankinusios sunkios ligos.

Romas Šležas – Mažosios Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjo, spaudos darbuotojo, lietuvybės puoselėtojo bei sklei- dėjo, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio vaikaitis. Bibliofilas, filmų lietuviškomis temomis kūrėjas išeivijoje, lietuvybės puose- lėtojas, daugelį metų uoliai besirūpinęs savo senelio Jono Vanagaičio garbaus ir šviesaus atminimo įamžinimu Klaipėdos krašte bei Pagėgiuose. Romas Šležas gimė 1938 m. Klaipėdoje. Perleistos Jono Vanagaičio redaguotos knygos „Kovos keliais“ pristatymo Hitlerinei Vokietijai aneksavus Klaipėdos dalyviai (iš kairės): Liudvika Burzdžiuvienė, Svetlana Jašinskienė, prof. dr. Atidengiant Jono Vanagaičio atminimo lentą Klaipėdoje. Iš kairės: kraštą, šeima apsigyveno Kaune, o 1944 m. `Vygantas Vareikis, Romas Šležas, Marytė Kavaliauskaitė-Murphy (Ievos Adomas Skiesgilas (atminimo lentos autorius), Rimantas Taraške- jis su tėvais atsidūrė DP stovykloje Vokie- Vanagaitytės dukra), doc. dr. Silva Pocytė vičius, Romas Šležas tijoje. 1949 m. Šležų šeima gavo leidimą apsigyventi JAV, Bostono mieste. Ten Romas Birutę Vaičjurgytę. Romas Šležas užaugino palaikai buvo perlaidoti Bitėnuose, o 2011 šokių kolektyvas „Marguva“ 2012 m. lankėsi mokėsi Technical vidurinėje mokykloje, vė- tris vaikus. m. čia buvo palaidota ir Romo teta, Jono Amerikoje bei dalyvavo keturioliktoje Pasau- liau studijavo Tufts universitete, kur baigė 2007 metų Romo Šležo, žmonos Birutės, Vanagaičio ir Marijos Brožaitytės dukra lio lietuvių išeivijos tautinių šokių šventėje. istorijos studijas. Studijuodamas Bostono sūnaus Sauliaus ir pusseserės Marytės Ka- Ieva Vanagaitytė-Janukėnienė. R. Šležo 2017 m., pasitinkant Nepriklausomos universitete, įgijo filmų meno srities magis- valiauskaitės-Murphy vizitas Lietuvoje davė šeimos lėšomis 2012 m. pakartotinai išleista Lietuvos valstybės ir Tilžės akto 100-mečio tro mokslo laipsnį. Po studijų dirbo WGBH pradžią bendradarbiavimui su Pagėgių sa- Mažosios Lietuvos enciklopedijos pamatu sukaktis, Romas ir Birutė Šležai padovanojo televizijos stotyje Bostone, montavo ir kūrė vivaldybės kultūros įstaigomis. Bendradar- laikoma 1938 m. Jono Vanagaičio redaguota Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai filmus, programas. 1977 m. vedė lietuvių biavimas nešė gražiausius vaisius. 2009 m. knyga „Kovos keliais“. Ši knyga sėkmingai savo ir savo tėvų asmenines bibliotekas. bendruomenės Bostone veikėją, teatro aktorę R. Šležo senelių Jono ir Marijos Vanagaičių paplito po Lietuvos bibliotekas bei akade- Šis archyvas eksponuojamas specialiai tam minę bendruomenę. Pagėgių savivaldybės įrengtoje patalpoje Pagėgių Vydūno viešo- M. Jankaus muziejui buvo perduotas Jono joje bibliotekoje. Sunkią liūdesio ir netekties valandą mintimis ir širdimi Vanagaičio asmeninis archyvas ir įrengta J. „... Jaučiuosi, kad visi esame tos pačios esame kartu su Romo ŠLEŽO šeima ir artimaisiais. Vanagaičiui skirta ekspozicija. lietuviškos šeimos nariai ir dirbame mūsų Su Pagėgių krašto kultūros darbuotojais brangios Tėvynės Lietuvos labui. Ačiū [...]“, – Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė. R. Šležas daug metų palaikė glaudžius kultū- savo paskutiniame laiške Pagėgių krašto rinio bendradarbiavimo ryšius. Įgyvendinant žmonėms rašė R. Šležas. Nuoširdžiai kultūrinius mainus tarp Lietuvoje gyvenan- Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius čių tautiečių bei lietuvių išeivių JAV, Romo Pagėgių krašto žmonės gedi savo sūnaus ir Birutės Šležų globojamas Pagėgių savival- Romo Šležo ir reiškia gilią užuojautą artimie- dybės vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų siems.

„Karališka senoji kibininė“ – Sausių k. , Dėl Baltosios Alovės dvaro savininkės kunigaikštytės LT-21401 Trakų r. Halinos GEDIMINAITĖS-ŽILINSKOS mirties (Vilnius–Kaunas automagistralė, 23 km), nuoširdžiai užjaučiame jos šeimą ir artimuosius. tel./faks. +370 5 243 2444, mob. tel. +370 65908454, +370 659 08452, Jadvyga ir Tadas Stommos, Žiedūna ir Viktoras Jenciai el. p. [email protected] Lietuvos istorijos knygos Mūsų paslaugų spektrą sudaro: • Kompleksiniai ir verslo pietūs kiekvieną darbo dieną; • Specialūs pasiūlymai turistinėms grupėms ir jų Lietuvos istorija angliškai gidams; • Edukacinė kibinų gaminimo pamokėlė „Paragauk Atkelta iš 12 p. vykusią pamoką gimnazijoje – lyg tai būtų istorijos“; aprašoma 13-ika mūšių, kuriuose lietuviai iš Džordžo Orvelo (George Orwell) knygos • Parodomoji (degustacinė) „Šimtalapio“ gaminimo ir kitos baltų gentys nugalėjo kryžiuočius, „1984-ieji“. pamokėlė; kitame apibūdinama lietuvių tolerancija Dabar jau išleistos dvi geros, šiuolaikinės • Autoparduotuvių „Senoji kibininė“ tinklas Vilniuje; „Senoji kibininė“ – įvairioms tikyboms, nurodant, kad kai Lietuvos istorijos knygos anglų kalba. 2016 m. • Išskirtiniai pasiūlymai Jūsų šventėms ir pobūviams; Karaimų g. 65, LT-21104 Vilnius dar buvo pagoniškosios Lietuvos pasirodė istorikų Skirmos ir dr. Ramūno Kon- • Kibinų pristatymas į namus; Trakai, tel./faks. +370 5 sostinė, jame jau buvo 18-ika krikščionių dratų perredaguota The History of Lithuania, 285 5865, mob. tel. +370 659 bažnyčių, o žydai tuomet sudarė gausiausią kurioje informatyviai, bet glaustai pasakojama miesto mažumą. Dar kitame „History Ali- Tad linkime akimis pamatyti, 72132, +370 659 08452, Lietuvos istorija, o štai 2018 m. anglų kalba ve“ skyrelyje buvęs Lietuvos Respublikos gomuriu pajusti, širdimi įsimylėti… el. p. [email protected] išleista dr. B. Makausko History of Lithuania Prezidentas Valdas Adamkus atpasakoja sklandžiai ir įdomiai atskleidžia visą Lietuvos savo pirmą politizuotą po sovietų okupacijos istorijos panoramą. Voruta 2019 m. balandžio 27 d. Nr. 4 (858) 15 Pro memoria Alovės dvaro savininkę, tremtinę, kunigaikštytę Haliną GEDIMINAITĘ-ŽILINSKĄ prisimenant...

Halinos mama persikėlė gyventi į uošvio Jono Žilinsko dvarą Nedzingėje, ten sovietai iš 81 ha savininkui paliko naudoti 10 ha. Iš Vilniaus į Nedzingę atostogų grįžusi Halina, 16-ikos metų amžiaus, kartu su mama 1941 m. birželio 14 d. buvo išvežta į Slavgorodą (Al- Kunigaikščių tajaus kraštas). Naujojoje Vilnioje vyrai buvo Kęstučių-Gedimi- atskirti nuo moterų, tarp jų pateko ir Halinos nų herbas (Vytis), būsimo vyro tėvas Jonas Žilinskas (Jan Ży- XVIII a. antra liński) bei jo pusbrolis Aleksandras Žilinskas pusė. Šalia – (Aleksandr Żyliński). Jie buvo nužudyti 1941 m. herbo eskizas Archangelsko krašte. (dail. Kostantas Markevičius) Jaunystė tremtyje

Gražiausi Halinos jaunystės metai prabė- go tremtyje. 1946 m. lapkričio 28 d. Halina Gediminaitė ir Jurgis Žilinskas (Jerzy Ży- liński) iš Nedzingės Slavgorode įregistravo civilinę santuoką. Su Jurgiu ji buvo kartu ištremta, tremtyje baigė medicinos seserų mokyklą. Po 10 metų, 1950 m. lapkritį, pade- dant Halinos vyro Jurgio broliui profesoriui Tadui Žilinskui, šeima su dviem vaikais Česlovu (Czesław) ir Andriumi (Andrzej), Halina Gediminaitė-Žilinska mama ir uošve atvyko į Lodzę. Ten gimė dar (1925 11 17–2019 03 21) du vaikai – Tadeušas (Tadeusz) ir Kristina (Krystyna). 2019 m. kovo 21 d. Lodzėje mirė Balto- sios Alovės (dab. Alovė, Alytaus r.) dvaro Atmintis, kurios niekam nereikėjo... savininkė kunigaikštytė Halina Gediminaitė- Žilinska (Halina Giedymin-Żylińska), Lietuvos Halina turėjo neišsemiamų žinių apie didžiojo kunigaikščio Kęstučio ainė, tremti- senosios Lietuvos gimines, papasakotų nė. Ne savo valia apleidusi Lietuvą 1941 m. senelės kunigaikštytės Jadvygos Kęstuty- birželio 14 d., gyvendama toli nuo gimtinės, tės-Gediminaitės-Skaržinskos, gyvenant iki paskutiniųjų savo dienų kalbėjo gražia Alovės dvare. Ypač daug ji žinojo apie dzūkiška tarme. Baltosios Alovės dvaro Trakų, Merkinės, Alytaus kraštus, ne kartą pastatas su daugiau nei metro storio sieno- pasakojo savo vaikams apie kilmingųjų gi- mis, stovėjęs nuo Tyzenhauzų laikų, XX a. mines: Skaržinskus, Kęstučius-Gediminus, devintame dešimtmetyje kolūkio pirmininko Žilinskus, Šabunevičius, Šukštus, Geištorus, pavedimu buvo sulygintas su žeme. Alovės Tžankovskius, Talko-Grinevičius, Tanskius, dvaro žemės valdos išsidalytos svetimųjų ir Rosochackius, Rimkevičius, Gromadzkius, namų nebeliko. Turėdama ar neturėdama Burbus, Lapus, Žubrus, Mušinskius, Hope- nuoskaudų, kunigaikštytė Halina Gedimi- nus, Mongirdus, Aukštuolius, Narutavičius, Halina Gediminaitė su broliu Vytautu Ignotu, Halinos tėvai Jadvyga Marija Skaržinskaitė- naitė kasmet atvykdavo į Lietuvą, apsistoda- Pac-Pomarnackius, Urbanavičius, Huščius, 1928 m. Gediminienė ir Jonas Gediminas su sūnumi vo viename iš Alytaus viešbučių ir iš jo lan- Haciskius, Kareivus, Dombrovskius, Jaksus- Vytautu Ignotu, 1924 m. kydavo tremties brolius ir seseris bei vaikys- Kviatkovskius, Šetkevičius, Garbačiauskus, tės vietas Alovėje, Nedzingėje (Varėnos r.), Malinauskus, Gavianovskius, Stravinskius, Seredžiuje (Jurbarko r.), Aukštadvaryje (Tra- Mujželius, Parčevskius, Murzus, Murzicus, kų r.), Onuškyje (Trakų r.) ir t. t. Ugianskius, Laškevičius, Švidus, Mlinars- Halina Gediminaitė-Žilinska gimė 1925 m. kius, Grincevičius, Glatmanus, Stomas, lapkričio 17 d. Alovės dvare. Halinos tėvai Romerius, Pavlovičius, Basinskius, Gadonus, susituokė Alovės Švč. Trejybės bažnyčioje Grohmanus, Sariušus-Volskius, Kšyštofus, 1921 m. rugpjūčio 23 d. Tėvas Jonas Gedi- Stefanovskius-Šviatkovskius, Višnevskius, minas (1883–1932) iš Pašilės dvaro, mama Graževičius, Puciatickius, Kochanskius, Ro- Jadvyga Marija Skaržinskaitė1 (1894–1995). senus, Bystramus, Stiepanovus, Vitkovskius, Senelis Vitoldas Skaržinskas (Boncza Skar- Parisotovskius2. Daug jos pasakojimų yra zyński) dalyvavo 1863 m. sukilime, jo žmona užrašyta, taip pat ir apie Alovės dvarą. Dėl kunigaikštytė Jadvyga Kęstutytė-Gediminai- jų pavyko surasti ir identifikuoti kunigaikš- tė (1860–1944 01 25) rėmė būsimąjį Vasario čio Bernardo Kęstučio-Gedimino, garsaus 16-osios akto signatarą Donatą Malinauską dailininko Jono Rustemo mokinio, tapybos rinkimuose į I Rusijos dūmą. Halinos senelis darbus, saugomus Alytaus krašto muziejuje. iš tėvo pusės kunigaikštis Julijus Gediminas, Halina prieš mirtį dar kartą patvirtino, kad jo žmona Aleksandra iš Ščerbo giminės. Ar kunigaikščių portretai, paimti iš Alovės tai buvo tos pačios Gediminų giminės atski- dvaro, yra nutapyti kunigaikščio Bernar- ros šakos, tiksliai nėra žinoma. Vitoldas Skar- do Kęstučio-Gedimino. Būdama kukli, žinskas, Ferdinando ir Teklės Šabunevičiūtės pretenzijų į juos nepareiškė, o Alytaus Kęstučių-Gediminų dvaras Baltojoje Alovėje, apie 1977 m. (nugriautas apie 1980 m.) sūnus, būdamas 48-erių metų amžiaus, muziejininkai ja nesusidomėjo... Su Halina susituokė su Jadvyga, 29-erių metų amžiaus, Gediminaite-Žilinska iškeliavo į nebūtį ir 1890 m. lapkričio 8 (20) d. Seirijų Švč. Merge- dalis mūsų praeities, kurios mums, matyt, lės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. nelabai reikėjo, bet prireikė svetimų paeže- rių, miškų ir žemės... Niekas neskaičiavo, Vaikystė ir kunigaikščių Kęstučių- kiek kruvinomis ašaromis permirkusios že- Gediminų genealoginis medis mės atiteko komunos aktyvui, kurių valdos dešimt, dvidešimt ir daugiau kartų viršijo Halina Gediminaitė-Žilinska mokėsi Baltosios Alovės valdas. namuose, egzaminus laikė lenkų gimna- Kunigaikštytė Halina Gediminaitė-Ži- zijoje Kaune, kalbėti lietuviškai išmoko linska palaidota senosiose Lodzės kapinėse, Alovės dvare, žaisdama su kaimo vaikais, jų evangelinėje dalyje, 2019 m. kovo 27 d., ir gimnazijoje. Keistai atrodo tvirtinimai, dalyvaujant senųjų Lietuvos giminių kad dvarininkai nemokėjo kalbėti lietuviš- atstovams. kai. Sovietams okupavus Lietuvą, mokėsi Vilniuje, gyveno pas Marijų ir Janiną Bar- Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis barą Hopenus (Hoppen). Jų namuose buvo saugomas ant odos tapytas kunigaikščių Kęstučių-Gediminų genealoginis medis. 1 Vysomiro dvaras, Veisėjai (dab. Lazdijų r.). Vienos kratos metu kagėbistai jį konfiskavo, 2 Skarzyńskich, Kiejstut-Gedyminów, Żylińskich, Szabuniewiczów, o pėdsakai veda į vieno miestelio muziejų... Szuksztów, Gieysztorów, Trzankowskich, Talko-Hryncewiczów, Tań- Kur jis dabar? skich, Rymkiewczów, Gromadzkich, Rossochackich, Burbów, Łappów, Żubrów, Muszyńskich, Hoppenów, Mongirdów, Auksztolisów, Naru- towiczów, Pac Pomarnackich, Urbanowiczów, Huszczów, Haciskich, Korewów, Dąbrowskich, Jaxa Kwiatkowskich, Szetkiewiczów, Horba- Sovietų okupacija czewskich, Malinowskich, Gawianowskich, Strawińskich, Mujżelów, Parczewskich, Murza Murziczów, Ugiańskich, Łaszkiewiczów, Świ- 1940 m. konfiskuota visa žemė, priklau- dów, Młynarskich, Hryncewiczów, Glatmanów, Stommów, Romerów, Pawłowiczów, Basińskich, Gadonów, Grohmanów, Saryusz Wolskich, siusi Baltosios Alovės dvaro savininkams Krysztofów, Stefanowskich Świątkowskich, Wiszniewskich, Grażewi- Jad­vygai Gediminienei-Žilinskienei ir Zig­ czów, Puciatyckich, Kochańskich, Rosenów, Bystramów, Stiepanowów, Halina su vyru Jurgiu Žilinsku ir sūnumi Čes- Halinos seneliai Jadvyga Kęstutytė-Gediminai- mui Žilinskui, iš viso 80 ha. Po konfiskacijos Witkowskich, Parisotowców. lovu Slavgorode (Altajaus krašte) tė-Skaržinska ir Vitoldas Skaržinskas 16 2019 m. balandžio 27 d. Nr. 4 (858) Voruta

Mažoji Lietuva Sveikiname

Sveikiname Lietuvos žurnalistų draugijos narį, Gervėčių Pasaulinę kultūros dieną Pagėgių klubo pirmininką, nenuilstamą visuomenininką Alfonsą AUGULĮ garbingo jubiliejaus – 75-mečio – proga. Dėko- jame už nuveiktus darbus ir linkime dar ilgų neblėstančios savivaldybės meras V. Komskis energijos metų. dėkojo krašto bičiuliams Lietuvos žurnalistų draugijos centro valdyba Rita VIDRAITĖ, Pagėgiai Sveikiname Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkę Gražiną Viktoriją PETROŠIENĘ

Šių metų balandžio 1-ąją Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) pirmininkė, renginių žinovė, skatintoja, propaguotoja ir populiarintoja, lietuvių kultūros švietėja, žurnalo „Rasos“ vyriausioji redak- torė Gražina Viktorija Petrošienė švenčia garbingą jubiliejų. Gražina jau 50 metų sėkmingai darbuojasi žurnalistikoje. Jos ištikimybė savo pašaukimui, puikios profesinės žinios, sugebėjimas bendrauti su kolegomis ir skaitytojais, profesionalus požiūris į atliekamą darbą pelnė visų ją supusių ir supančiųjų meilę ir pagarbą. Jausdama didelę atsakomybę, bū- dama jautri ir sąžininga ji visada buvo tiesos pusėje, tiek gūdžiais sovietmečio metais, tiek Atgimimo laikotarpiu, tiek dabar kuriant ir saugant mūsų valstybę. Ji buvo viena iš 1991 metais atkuriamos Meras Virginijus Komskis (dešinėje) suvenyri- Meras Virginijus Komskis (dešinėje) suvenyri- Lietuvos žurnalistų draugijos atkūrėjų. Buvo išrinkta nę knygą įteikė Sigitui Šamborskiu nę knygą įteikė dr. Algirdui Matulevičiui LŽD Kauno skyriaus pirmininke, vėliau ir Centro Balandžio 15 d., Pasaulio kultūros dieną, Simbolinę padėką už nuoširdų ilgametį valdybos pirmininke (ja yra ir dabar). Ji yra Vilties kuri skirta paskatinti saugoti visos žmonijos bendradarbiavimą ir dalyvavimą Joninių Prezidento Stasio Lozoraičio premijos iniciatorė. kultūrines vertybes, savivaldybės meras šventėje ant Rambyno kalno, už chorinės Lietuvos skaitytojams ir kultūros žmonėms taiklaus žurnalistinio žodžio meistrė ilgus Virginijus Komskis dėkojo Pagėgių krašto muzikos skatinimą ir puoselėjimą apdova- metus buvo pažįstama kaip kultūros ir meno savaitraščio „Nemunas“ vyriausiojo redakto- bičiuliams, kurie savo veikla prisideda prie notas Klaipėdos miesto chorinės bendrijos riaus pavaduotoja. Greta kasdienių darbų redakcijose – straipsnių rašymo, fotoreportažų Mažosios Lietuvos kultūros ir tradicijų sau- „Aukuras“ vadovas Algirdas Šumskis. rengimo, renginių, konferencijų, literatūrinių skaitymų, susitikimų su skaitytojais orga- gojimo ir puoselėjimo. Taip pat simboline padėka apdovanotas nizavimo – daug dėmesio skiria Lietuvos kultūrinei šviečiamajai veiklai. Ji – nuostabių Aukščiausias savivaldybės mero įverti- nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio meno ir literatūros kūrėjų, įdomių knygų, parodų pristatymų organizatorė ir vedėja. Ji nimas, suvenyrinė „Amžinosios Rambyno „Voruta“ redakcijos kolektyvas už nuošir- laukiama viešnia ne tik Kauno, bet ir kitų šalies miestų ir miestelių kultūriniuose rengi- kalno knygos“ kopija (miniatiūra), įteikta dų ilgametį bendradarbiavimą, dėmesį bei niuose, susitikimuose, parodose, knygų pristatymuose. asmenims, kurie savo asmeniniu indėliu meilę Mažajai Lietuvai ir Pagėgių kraštui. Mes, Lietuvos žurnalistų draugijos nariai, sveikiname Gražiną Petrošienę garbingo prisideda prie savito šio krašto kultūros bei Šio laikraščio redaktoriui Juozui Vercinkevi- jubiliejaus – 70-mečio – proga ir linkime ilgų kūrybingų metų ir didelio įkvėpimo esa- istorijos puoselėjimo. čiui „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ miems ir būsimiems darbams. Kraštietei Birutei Servienei, Salos etno- kopija įteikta 2018 m. „Sueigos pas Martyną kultūros ir informacijos centro Rusnėje Jankų“ metu. Sofi ja DAUBARAITĖ, Lietuvos žurnalistų draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkė direktorei, šis apdovanojimas įteiktas už VšĮ „Vorutos“ fondo leidžiamuose Mažosios Lietuvos istorijos puoselėjimą, nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraš- Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Gražina Viktorija PETROŠIE- saugant ir perduodant gyvąsias tradicijas tyje „Voruta“ ir internetiniame laikraštyje NĖ švenčia gražų jubiliejų. Jos draugai ir gerbėjai – „Vorutos“ ir „Trakų bei nuoširdžią nenutrūkusią draugystę su www.voruta.lt beveik tris dešimtmečius žemės“ laikraščių redakcijos – siunčia į Kauną gražiausius sveikinimus ir kūry- Pagėgių kraštu. viešinamos publikacijos, skirtos Pagėgių binius linkėjimus kaip ir anksčiau telkti žurnalistų draugijos narius naujiems Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės kraštui (Pagėgiai yra Mažosios Lietuvos kūrybiniams polėkiams. Linkime Trakų Dievo Motinos globos ir palaimos. pirmininkui Sigitui Šamborskiui suvenyrinė (Skalvių) centras) ir Mažajai Lietuvai. Taip knyga įteikta už nuoširdų ilgametį rūpini- pat „Voruta“ įsteigė ir internetinę svetainę – „Trakų žemės“ ir „Vorutos“ redakcijų darbuotojai ir bendradarbiai mąsi Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruo- laikraštį www.mazoji-lietuva.lt. VšĮ „Voru- mene, už lietuvybės puoselėjimą ir krašto tos“ fondas išleido tris Valstybinės Jono istorijos, kultūros ir tradicijų saugojimą, už Basanavičiaus premijos laureato dr. Mar- draugystės tiltus šiapus ir anapus Nemuno. tyno Purvino knygas apie Mažąją Lietuvą: Istorikui, enciklopedininkui, Mažosios „Mažosios Lietuvos etnografi niai kaimai“ Išleista nauja Vydo Asto knyga Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgi- (2011), „Mažosios Lietuvos panemuniais ir mimo spaudos tyrinėtojui dr. Algirdui Ma- pamariais“ (kn. I – 2015; kn. II – 2017). Šiuo Šmaikštus, puikiai iliustruotas pasakojimas apie Salaspilio tulevičiui knyga įteikta už iki šiol skiriamą metu rengiama ketvirta knyga. mūšį, vieną žymiausių Lietuvos istorijoje, kai lietuviai sutriuš- dėmesį Mažajai Lietuvai, už viso gyvenimo kino beveik keturis kartus gausesnius švedus. Skirta jaunesniojo indėlį, skirtą istorijos ir kultūros tyrinėjimui. Autorės nuotr. mokyklinio amžiaus vaikams. Knygą galima įsigyti leidykloje „Homo liber“ adresu: J. Baltrušaičio g. 11-126, Vilnius, tel. 8 5 279 3976, arba užsisakyti paštu – žr. www.homoliber.lt.

Vydas Astas, Salaspilis: Sakmė, [dail. Rimantas Tumasonis], Vilnius: Homo liber, 2018, 40 p. Iliustr. ISBN 978-609-446-162-0

Rambyno regioninio parko direkcija ir Lankytojų centras Nemuno g. 4, Bitėnai, LT-99265, Pagėgių sav.

Rambyno regioninio parko Lankytojų centras Parko direkcija dirba I–IV Gegužės–rugsėjo mėn. dirba II–VI 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 val. val., kitais mėn. – įprastą darbo savaitę. Tel. +370 441 40640, Tel. +370 441 42778, mob. tel. +370 614 10285, el. paštas [email protected] el. paštas [email protected]

Martyno Jankaus muziejus Martyno Jankaus g. 5, Bitėnai, Lumpėnų sen., LT-99265 Pagėgių sav. Kadenciją baigęs Pagėgių meras Virginijus Komskis (pirmas iš dešinės) ir jo patarėja Rita Muziejaus darbo laikas: Vidraitė (trečia iš dešinės) įteikė padėką laikraščio „Voruta“ kolektyvui: vyr. redaktoriui Juozui antradienis–penktadienis 8.30–17.00 val., šeštadienis 8.30–16.00 val. Vercinkevičiui, redaktorėms (iš kairės) Irmai Stadalnykaitei, Jolantai Zakarevičiūtei ir buhalterei El. paštas [email protected] Stanislavai Žuravskai (antra iš dešinės) Tel. +370 441 42736. Mob. tel. +370 656 15021 Kitas numeris išeis gegužės 25 d. Redakcinė kolegija: Prenumeratos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektą Voruta Dr. Arū nas Bub nys, prof. habil. dr. Alvydas Butkus, habil. dr. Ka zi mie ras Garšva, Vy tau tas Go cen tas, Pirmosios Lietuvos Respublikos palikimas šiandien. Visos prekių ženklo teisės indeksai ar chit. Dai no ra Juch nevi čiūtė-Vai va die nė, Vik to ras Jen cius, dr. Na po le o nas Kit kaus kas, doc. dr. Vladas Terleckas, Laiškams: „Voruta“, Naujoji g. 16, LT-21111 Trakai, LIETUVA. Tel./faks. (8 528) 51 266, saugomos 0135, 0136 dr. Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, doc. dr. Dalia Urbanavičienė, dr. Aldona Vasiliauskienė, Algirdas Žemaitaitis, El. paštas: [email protected], [email protected], [email protected] Juozas Vercinkevičius (vyr. redaktorius). Interneto svetainė www.voruta.lt. © Voruta, 2019. Vi sa me džia ga (ra ši- © Voruta, 2019. Leidžiamas nuo 1989 m. spalio 24 d. Trisdešimtieji leidimo metai. Redakcija: Vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius (el. p. [email protected], niai), pa teik ta laik rašty je „Voruta“, yra Rengėjas (leidėjas) – VšĮ „Vorutos“ fondas, įmo nės ko das 181392738, a.s. LT025015100014000155, [email protected], tel. 8 670 08 901), Irma Stadalnykaitė (redaktorė, 8 603 11117), Jolanta VšĮ „Vorutos“ fondas (įmo nės ko das Trakų kredito unija, kodas 50151. Direktorė Aušra Virvičienė, „Tele2“ mob. 8 605 11117. Zakarevičiūtė (istorija, publicistika), Jurgita Jakienė (dizainerė, el. p. [email protected], 8 603 11 181392738, PVM mokėtojo kodas Adresas: Naujoji g. 16, Trakai. Laikraštis išeina kartą per mėn. Apimtis – 4 sp. l. Redakcijos adresas: 117), Stanislava Žuravska (buhalterė, tel. 8 603 11 117, tel. / faks. (8 528) 51 266, el. p. buhalterija@voruta. LT813927314) nuo sa vy bė. Laikraščio Naujoji g. 16, Trakai, tel./ faks.: (8 528) 51 266. lt), Aleksandras Adamkavičius (etninės žemės), Aušra Virvičienė (publicistika, el. p. avirviciene@voruta. straipsnius ko pi juo jant ar pla tin ant Vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius, tel. 8 670 08 901. lt), Jonas Česnavičius (fotografi ja), Evelina Kislych-Šochienė (publicistika). būtina nuoroda. Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“, Vasario 16-osios g. 52, Šiauliai. Tiražas 1000 egz.