TEBUS DANGUS VISIEMS ŠVIESI PASTOGĖ Ii * Prof

Šiame numery: TEBUS DANGUS VISIEMS ŠVIESI PASTOGĖ ii * Prof. Jin Marvan apie lietuvių kalbų. Raudonasis kryžius turėjo pakan . Tebus dangus visiems šviesi pastogė: kamai, bet pinigų nebuvo, o jų rei Dr. Domą Jasaitį prisimenant kėjo, ypač bestudijuojantį jaunimą Jurgis Jankus apie Domų Jasaitį, paremti. Tada Jasaitis, pasitaręs su savo valdyba, nusprendė tą mums šimto metų gyvenimas: dailininkas jokios tikros vertės neturintį kremą JURGIS JANKUS parduoti vokiečiams ir gautomis Adomas Varnas pasakoja. markėmis paremti studijuojantį jau Bernardo Brazdžionio eilėraščiai. nimą. Taip ir padarė. Sako, net Vartau pageltusią 1921 metais jj buvus ne tik veiklų visuomeni kelios vokiečių firmos dėl to pasi Apie Liublino unijų prancūziškai. “Sėjiko” išleistą, Berlyne spausdin ninką, bet ir labai griežtą mokytoją: varžė, ir į Raudonojo kryžiaus kasą tą, dviejų autorių, Juozo Sakalo ir neišmokus (kai mokė į vaikus lietu įplaukė gana apvali sumelė markių. Atviras laiškas Vaclovui Daunorui. Dasaičio, knygutę — “Padangėse”. viškai) pamokos, ne vienam tekda Geriau, rodos, ir nebegalima buvo vo net kryžium asloje pagulėti. Bet Mergaitė ir senasis bokštas. Kapa metų, atrodo, nedidelis tarpas, padaryti, bet mūsų politikie vaikai to visiškai nesidėjo širdin: jie bet lapai jau pageltę, ir vartyti rei riai ėmė kelti triukšmą, sukėlė ant kia labai atsargai, kad nesutrupėtų, ne tik išmoko, ko mokomi, bet ir Knyga apie gyveninio knygų. kojų Vliką, reikalavo, kad tas iš patys sekė kovingo tėvo pėdo kaip Kūčių Pono Dievo pyragas. mestų Jasaitį iš Raudonojo kryžiaus Nauji leidiniai. mis. Dar būdami vaikai, vaizdavosi Vienas iš autorių Dasaltis, Dakta pirmininkų. Net Vliko posėdis tuo esą dideli kovotojai ir pagal savo Kultūrinė kronika. ras Domas Jasaitis, jau antri metai reikalu buvo sušauktas, tik kad tas išmanymą bandė kenkti tusu val išėjo amžinybėn, savo žemiškąją pats Santvaras nepasidavė savo par džiai. Apie to laiko; savo darbus pusę palikęs dūlėti po juodo grani tijos kolegų spaudimui, nuėjo po- Domas pasakoja: “Daužėme telefo to gabalu su prasmingu užrašu, lyg sėdin išdėti reikalą, kaip viskas iš nų stulpų izoliatoriuj, nutraukda ir jo paties svarbiausia testamento tikrųjų buvo ir kaip yra, audra iš vome telefono ir telęgrafo laidus. dalim: "Tebus dangus visiems švie karto atlyžo: Jasaičio nepašalino, Buvome užplanavę sustabdyti į kal si pastogė, o žemė bus visiems lais bet užtat jo adresu purvo banga ną sunkiai kopiantį ir šniokščiantį vi namai”. Tą įrašą lengva apgręžti nusirito per visą Vokietiją ir net traukinį, sutepdami bėgius muilu, ir visam Domo Jasaičio gyvenimui, perlipo jos sienas. Aš pats tuo metu bet šis žygis mums nepavyko”. nes vienas iš jo didžiausių rūpes gyvenau šiaurinėje Vokietijos pusė čių buvo žmogaus pilnutinė laisvė. 1905 metais Garliavoje buvo mitin je ir tą gerai girdėjau su visokiais Laisvė nuo pavergėjų, laisvė nuo gas. Kalboms pasibaigęs, kažin koks priedais ir pagražinimais, kad Jasai skurdo, laisvė nuo ligų, šalia kitų studentas iš vieno namo antro tis prisivogęs tiek gėrybių, jog jau visuomeninių darbų, kuriais visą aukšto pro langą išmetė juodą viš Neškite aukštai iškeitę lietuvių skęsta turtuose, tarnais apsistatęs, gyvenimą buvo apsikrovęs, jis daug tą ir sušuko: “Žiūrėkit, caro dūšia gyvenąs palociuose. O iš tikrųjų dirbo kovai su džiova, rūpinosi pa skrenda.” Buvo juokoj o po to Ja- jis gyveno taip pat skurdžiai, kaip ir gerinti sąlygas kalėjimuose, organi saitukai, kur tik nutverę juodą viš kalbos vėliavą daugumas to meto mūsiškių. Tą zavo šalpą neturtingiems mokslei tą, skraidindavo šaukdami: “Ei, žiū visą gėdingą atsitikimą primenu ne viams, pagaliau žydų naikinimo rėkit, caro dūšia skrenda.” Negel Pokalbis su čekų kalbininku prof. Jiri Marvan dėl to paties atsitikimo, ar mėgin metu ne sykj statė savo gyvybę pa- bėjo nė tėvų drauditnas. Ir pats damas ką suniekinti. Ne. Primenu, Redakcijos pastaba. Pokal —Skiriasi dviem atžvilgiais. vojun, mėgindamas juos gelbėti. draudimas buvo ne dėl caro įžeidi tik norėdamas parodyti Jasaičio drą bis su prof. Jiri Marvan bu Pirmiausia stengiausi parodyti, Tuo atžvilgiu jis tikras savo tėvo nėjimo, bet kam vargšes vištas kan są. Kitas po tokio apšmeižimo būtų vo sumegztas Australijoje Alber kad lietuvių kalba nėra tik viena sūnus, nepasitenkinęs vien savo pro kina. Toji vaikiška tautinio susipra metęs viską ir pasitraukęs nuo vi to Zubro ir radijo bangomis bu tarp kitų, kuriomis remiasi indo fesija, vien tuo, iš ko kasdieninę timo dvasia neišgaravd nė užaugus. Dr. Domas Jasaitis (1898. VIII 18 — 1977. VI. S) Nuotrauka V. Maželio sokio darbo. Kiekvienas esame ma vo perduotas lietuvių radijo prog europiečių kalbininkai, bet kad duoną valgai. Jo tėvui, trisdešim Domo broliai daug paaukojo savo ramoje Melbourne ir “Margučio’* tę labai gerų ir tikrai sąžiningų ji yra ypatingas fenomenas. Lie ties hektarų ūkininkui, rodos, ga kraštui. Viktas išėjo į! Nepriklauso tik kovingumas ir savitarpis solida viršaus, jį pažjstantiems ir tik ži žmonių, kurie dėl menkiausios ap- Chicagoje. Profesoriaus Jiri Mar tuvių kalba yra dabarties gyva lėjo užtekti rūpesčio savo žeme ir mybės kovas savanoriu, pateko į rumas, bet ir stipri krikšioniškoji nantiems, toks teigimas gali atrody šnekos meta gražiai dirbamą visuo van mokslini veikalų "Modem apraiška, kuri, tačiau, gali būti būriu vaikų, kuriuos pats išmokė lenkų nelaisvę, bet vėl pabėgo ir meilė arba, kaip pats Domas Jasai- ti toli nuo teisybės. Jasaitis buvo meninį darbą. Jie labai geri žmo Lithuanian Declension” šiuo tiriama iki giliausių šaknų, tu lietuviškai skaityti ir rašyti, o iš per visokius pavojus sugrįžo į Lietu tais sako, krikščioniškas humaniz linksmas, draugiškas, socialus, bet nės ir puikūs visuomenininkai, bet metu čia Amerikoje leidžia Mi- rint galvoje istorini 4-5 tūkstan viso būrio (net devynių) penkis iš vą. Algirdas žuvo,! vaduodamas mas. Iš jų namų neišeidavo tuš tik iš viršaus. Būti vienam yra dar neturi drąsos ištesėti. Pasitraukimui chigan universiteto leidykla čių metų tarpą. Jokia kita kalba leido j aukštąjį mokslą. Atrodo, tu Klaipėdą. Vytautas žuvo 1944 me čiomis nė vienas elgeta, nė vienas pasiteisinti kartais jie randa visokių mokslinių veikalų serijoje “Eas- negali pasiūlyti tokio fantastinio rėjo užtekti rūpesčio, bet šalia to tais partizanų kovose, ' ir kita prasmė. Tai daryti tą, ką gal vargšas. Ir tai ne tik tas. Ne vieną voji ir jauti, kad reikia daryti, nors priežasčių, bet iš tikrųjų tėra lem European Studies”. Knygos lingvistinio pranašumo. Antra, jis dar platino draudžiamą lietuviš Jeigu tėvas, o paga| jį ir vaikai benamį paliegėlį jie kartais net il drąsos stoka ištverti, kai tau spjau leidėjai prašo ir lietuvių prisidė kalbotyros mokslo pasauliui ką spaudą, dalyvaudavo kovos su ir tavo draugai ir tuolaikinis visuo buvo pilni kovingumo, tai motina gam palaikydavo savo namuose. Tė do į veidą ne tik už tą, ko nepadarei, ti prie šio veikalo išleidimo trūksta teoretinės skaitybos, ir, caro priespauda veikloje. Už tą menės nusiteikimas būtų priešin buvo švelni ir santūri. Kai vyrai j- bet ir už tą, ko net sapne nesapna 3.200 dol. suma. Tam reikalui pradedant su lietuvių kalba, gali bent metus teko pasėdėti Kalvari vų gailestingumas mažam Domu gas. Vėliau gal ir jie pasuks ta kryp sišėldavo, ji prašydavo: “Neikite. vai daryti. O Jasaitis apkalbamas 750 dol. jau paskyrė Australijos būti geras startas. jos kalėjime, ir po to rusų valdžia kui taip giliai įsmigo, kad ir tapęs tim, bet tuo tarpu būsi vienas. Vie Nedarykite. Vis tiek prieš vėją ne- Lietuvių fondas. Fondas ir to daktaru Domu Jasaičiu, Šiauliuose numui, einančiam iš vidinio nusi ištesėjo ne tą vieną sykj. Ištesėjo, — Kaip Jūs sakote, studija yra jj laikė tokiu pavojingu, kad septy papūsite”. Tie motinoš prašymai jų liau telkia lėšas ir laukia JAV ir bene pačiu populiariausiu ir mėgia teikimo ar desperacijos, savų pa nes matė, kad darbas reikalingas, teoretinis darbas. Ar tikite, kad ji nerius metus draudė net įvažiuoti j nesulaikė. Kai kurį ištiktidavo nesėk Kanados lietuvių talkos. Au miausiu, to neužmiršo ir didelę sa stangų pridėti nereikia. Esi vienas, kad jis gali jj padaryti. Tokiam iš gali turėti ir praktinės reikšmės? Kauną. Matyti, buvo tiesus ir status mė: kalėjimas ar mirtis, ji tik lin kas siųsti: American Lithuanian vo laiko dalį ir išteklių skyrė varg nes tokia tavo nuotaika, arba, kad tesėjimui be jokios naudos sau rei lietuvis, kad kliuvo ne vien rusams. guodavo galvą ir kartodavo: “Griū — Visai tikra. Jokia rimta kia ne vien pasišventimo, bet ir tik Foundation, Ine., 50 Errol St., Kliuvo jis ir vokiečiams, nes ir tie šams. Jis pats rašo: “...pirmiausia toks jau apsigimei, bet tokiam vie na mano ąžuolynas, griūna.” Pats mokslo šaka, kiek ji bebūtų prak rai didelės drąsos. North Melbourne, Vic., Austra- per Pirmąjį pasaulinį karą ištrėmė ir bandydavau teikti pagalbą jos numui, kuriuo reikia išsiskirti iš tiška, negalima be solidaus teo Domas irgi visiškai sąusai neišėjo. lia, Prašoma čekyje arba pinigi Vokietijon j koncentracijos stovyklą labiausiai reikalingiems: kaliniams, daugumos prieš jos norus ir net in Kiek laiko praėjus, tam pačiam retinio pagrindo. Be kitko, vie 1940 metais bolševikams užgrobus nėje perlaidoje {rašyti “Grama (Lauben bei Gorlitz) ir išlaikė joje džiovininkams, elgetoms, prieglau teresus, nors tie interesai ir kaip bū Jasaičiui buvo siūloma Vilko pir- na reikšmingų priežasčių at Lietuvą, ir jam pačiam teko keletą tika”. net trejus metus. Mūsų politinei ir dose esantiems. Lietuvoje socialinis tų siauri ir savanaudiški, — reikia mininkystė, kurios jis, žinoma, atsi spausti šj mano darbą, yra me mėnesių pasėdėti kalėjime ir para ♦ kultūros istorijai būtų labai nau aprūpinimas tų žmonių buvo nepa drąsos. Tokiose sąlygose būti savim sakė, nes nebuvo linkęs j vadovau todo populiarizavimas, apie ką gauti jų “humaniškų*’ tardymų. dinga, kad kas dar galėtų surinkti kankamas. Juo daugiau dirbau, juo turbūt reikia pačios didžiausios drą jamas politines pareigas, nors politi —- Sveiki, Profesoriau. Malo užsimena “Aidų” žurnale mano Savo paliktuose kelių i puslapių už pakankamai smulkmenų iš jo dar daugiau įsitraukiau. Buvo malonu sos, ypač, jeigu tas buvimas savim niu gyvenimu ir labai domėjosi. Ir nu jus sutikti. Keletas klausimų. rašuose tą įvykį jis tepamini vienu kolega prof. W. R. Schmalstieg. padėti žmogui, bet buvo skaudu, nesutampa su momento dvasia ar pats sakosi: “Aš nesu gryno van Kaip ir kodėl susidomėjote lie bų ir parašytų apsukraus ir kieto sakiniu: “Ir man pačiam teko atlik Viliuosi, kad šis darbas padės su kad ta pagalba niekuomet nebuvo mada. Ir jo paties žmona tvirtina, dens politikas, bet manau, kad poli tuvių kalba? vyro biografiją. Kad buvo apsukrus, ti rekolekcijas raudoriųjų išvaduo bręsti naujai lituanistų genera pakankama. Valstybė buvo netur kad Domas buvo švelnus, užjaučiąs tika, politiniai mokslai, politinių cijai apskritai pasaulyje, o ir pa rodo vaikų išleidimas j mokslus, o tojų kalėjime”. — Gimiau čekų Prahoje ir ten tinga ir Soc. Apsaugos departamen kuo nors nuskriaustus, bet kartu ir problemų dialektika yra svarbu čioje Lietuvoje, namuose. studijavau lingvistiką. Nėra kitos kad kietas, ir pats Domas pasakoja Jasaičių šeimoje, atrbdo, buvo ne tas nesugebėjo išleisti reikalingų labai drąsus. Manau, kad tie, ku kiekvienam piliečiui. Aš vengiau pasaulyje vietos, taip ryškiai pasi- — Turint galvoje moderniąją įstatymų. Tai buvo didelė spraga ir riems artimiau su Domu Jasaičiu te politinių postų, nors visuomet reiškusios kalbotyros moksluose, techniką ir aplamai šių dienų ci dėmė. Socialinei, kultūrinei ir visuo ko dirbti, galėtų labai gerų pa stengiausi būti au courant visų kaip mano gimtasis miestas. Pra vilizacijų, atrodo, kad lingvistika tų kultūrų, nes jos šiandien yra žmonės turi išmokti skirtingus meninei veiklai aš daugiau dėme vyzdžių papasakoti, štai Stasys svarbesnių politinių, socialinių ir hos kalbininkams buvo ir tebėra žmonijos skubioje raidoje tevai- pirmasis puolimui taikinys, ob interesus ir nusiteikimus derinti, sio skyriau ir laiko aukojau, nes čia Santvaras, tremties metais Vokieti mokslinių įvykių. Politinis apsi natūralu domėtis lietuvių kalba. dina tik mažą vaidmenį. Galėtu jektas eksploatacijai ir genocidui. darbus koordinuoti, j Pirmiausia galima buvo greičiau gyvą žmogų joje artimai su juo dirbęs Balto siun švietimas šiais laikais ypačiai yra Tr tai dėl to, kad nėra kitos kal mėt ką nors apie tai pasakyti? Tai dėl to mes turime rinktis atsisakytina tų nusiteikimų, ku pajausti ir jo poreikius bent iš da čiamų gėrybių skirstyme, pasakoja svarbus, nes vis dažniau atsiranda bos, taip būdingos ir reikšmin pirmiausia jas pažinti, pamilti, — Modernioji technologija ir rie išlaiko vien senąsias užtva lies tuoj pat patenkint^”. tokį atsitikimą. Jau nebe atsitikimą, visokių politinių apsišaukėlių, ne gos lingvistinėms studijoms, kaip iškelti pasaulio švieson. Savo pa ciniškas pragmatizriias priveda ras arba vien kuria i naujas. Ne Minėtos knygutės pradžioje užti bet tikrą krizę. Buvo, sako, gauta va skelbiančių naujus kelius žmo lietuvių. Mokymasis šios kalbos stangomis pažinti lietuvių kal žmoniją prie beveik savižudybės turėtų būti didelių ij mažų stabų kau porą eilučių, kurių mintį Do didoka siunta barzdai skusti kremo nijai išgelbėti, bet iš tikrųjų nu yra trumpiausias ir lengviausias bos apraišką mano monografija slenksčio. Katastrofai išvengti y- ir jiems reikalingų aukų. Visi ly mas Jasaitis ištesėjo visą savo gyve tūbelėse. Jų nebuvo tiek daug, kad kreipiančio nekritiško, neprityrusio kelias pasiekti giliausios kalboty- yra tų pastangų vaisius. Aš iš ra, mano įsitikinimu, tik vienas gūs ir visi turi teisę gyventi pa nimą: būtų užtekę visiems po vieną. Juk jaunimo galvojimą infantiliško so rinės jžvalgos, reikšmingos mo mokau pamilti lietuvių kalbą, kelias: užtvarų, barikadų, šališ saulio pluralistinėje ■ bendrybėje. “Neseniai, nakties tamsoje man žinote, kaip buvo anom dienom, jei lipsizmo keliais”. derniajai lingvistikai. tautą ir Lietuvos žemę. Ir man kumo prietarų tarp tautų sunai Tik šis kelias žada' rytojų Jūsų liko gu vienas ką gavo, o kitas nei Ja Žinau, kad jis buvo tolerantas. atrodo, turiu kuo didžiuotis. Jei — Kuo Jūsų “Modern Lithua kinimas. Nėra geresnio vėliavne tautai ir apskritai žiinonijai. Pir suprantama, kad tie galingi, saitis tada buvo Lietuvos Raudono Jis visada skyrė žmogų nuo jo pa kiekvienas įstengtų pamilt savo nian Declension” (Naujovinis lie šio šiai idėjai kaip kalba. Esmiš mų pirmiausia — neškite aukš kurie moka jo kryžiaus pirmininkas, ir tie visi žiūrų. Žmogus jam visada buvo kaimyną, artimą, nemanyčiau, tai iškeltą savo turtingą lietuvių Vieni gyventi”. didesnė vertybė, negu partijos, ide tuvių kalbos linksniavimas) ski kai reikšminga yra pažini padalinimai gulė ant jo galvos. kad modernioji civilizacija bebū kalbos vėliavą. Kiti jums patal Iš tikrųjų, su tuo principu jis Taip pat ir padalinimas to barzda- ologijos, visuomeninės teorijos. Vi- riasi nuo kitų tos rūšies veikalų? mas bei atskleidimas mažųjų tau- tų žmonijos grėsme. To siekiant, kins. Ir aš tarp jų. bus išsilaikęs visą gyvenimą. Iš kremio. Visokių skudurų tada (Nukeit* | 2 pd.) Nr. 288 (45) — psl. 2 DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA šeštadienis, 1978 m. gruodžio mėn. 9 d.

nimą. Nesunku buvo, nesunku ir te jon atėjo kiti žmonės. Bet ir nebesu- Dr. Domą Jasaitį prisimenant bėra ką tik sutikus, seną ar jauną, grįžęs nuo jų nenusigrįžo. Sekė sa Nauji leidiniai pasveikinti pirmam. Gal dėl to nė vos literatūros raidą, džiaugėsi jos vienoj mokykloje nereikėjo skųstis, laimėjimais. Po pažinties atnaujini • LIETUVIŲ DIENOS, 1978 (Atkelta iš 1 psl.) giausia mano gyvenimo valanda ir kad mokiniai nesisveikina, nors pe mo, iš mano paties ką kur paskai m. spalio mėn. Nr. 8. Žurnalą buvo, kad aną sykį, kitų rūpesčiais sa, kas ėjo iš žmogaus, visi jo išsi dagogų posėdžiuose, besitampant tęs, vis nors po kelis žodžius para leidžia ir administruoja A. Ski galvojimai jam buvo kintą ir praei užgultas, man leido nueiti savo ke dėl tų nesveikinančių mokinukų, šydavo pasidžiaugdavo. O juk ir rtus. Redaguoja Redakcinė kole liu. Gavęs iš ko nors stipendiją, bū ną dalykai, o pastovi ir tikra verty tekdavo išgirsti ir priekaištų, kam pats to laiko per akis neturėjo, bu gija. Redakcijos ir administraci bė tik žmogus, turtingas ar skur čiau jautęsis skolingas, būčiau įsisu aš mokyklos tvarką gadinu. Moki vo ir be to visokiems rašymams įsi jos adresas: 4364 Sunset Blvd., kęs į visuomeninį gyvenimą, gal ja džius, geras ar blogas, doras ar gy niai turį pagarbą mokytojui rodyti, pareigojęs. Hollywood, SA 90029. Metinė me šį tą ir pasiekęs, bet pats savo venimo pamazgose skęstąs — esmėje o ne mokytojas kokiam mokinukui. prenumerata — 15 dol. kaulus tikriausiai padžiovęs kur Nedaug tų mūsų, jau senių, susi jam buvo tas pats žmogus. Todėl jis Per tokias šnekas kartais net nors Rusijos platumuose. Ir Jasaitis tikimų ir tebuvo, bet jie buvo Naujasis žurnalo numeris di neniekino nei nusikaltėlių, nei pagaįlsdavo kolegų, kad jiems be pritarė, kad anuo keliu einant grei turiningi savo krašto praeities, me džiąja savo dalimi yra, galima girtuoklių, nei kitokių nuklydėlių, simokant nepasitaikė mokytojų, pa čiausiai taip ir būtų atsitikę, kaip dicinos, socialinio gyvenimo, ideo sakyti, muzikinis: akcentuojama bet didelę dalj savo gyvenimo jieš- našių j daktarą Domą Jasaitį. kojo kelių, kaip galima būtų jiems atsitiko daugeliui pačių geriausių loginės diferenciacijos, net kraštoty kompozitoriaus K. V. Banaičio Nebepamenu, kuriais metais abu padėti, nors ne vienas iš jo visuo vyrų. ros įvykiais ir tų įvykių centre be kūryba ir Chicagos Lietuvių ope su žmona aplankėm jaunų dienų meniniam lygmeny esančių žmo Daktarą Domą Jasaitį pažinau, at sisukusiais žmonėmis. Dabar pats ros veikla. Apie patį K. V. Ba bičiulį Felicijų Prekerj, tuo metu nių tą laikė kvailio darbu. Kvai vykęs į Šiaulių mokytojų seminari sau papriekaištauju, kad per tuos naiti, o labiausiai apie jo kūry gyvenusį Stamforde, Conn. Tenai lio darbe ištverti irgi reikėjo daug jos trečią kursą. Jis tada buvo semi pasišnekėjimus nepamečiau ant sta bą gana platų ir įžvalgų straips sužinojom, kad ne per toli gyvena ir drąsos. Labai dažnai tikrai reikėjo narijos daktaras ir dar dėstė biolo lo taperekorderio (gal gerai būtų ni parašęs čia Algis Šimkus. daktaras Domas Jasaitis. Susigraibęs mokėti būti vienam. giją ir higieną. Nebeatsimenu, ar garsoraščio) ir nesurašiau tų šne Straipsni paivairina operos “Jū telefono numerį, paskambinau ir Pabaigęs Šiauliuose mokytojų se turėjom vadovėlius ar ne. Bet ir ne kų į juostelę. Šiandien būtų po ratė ir Kastytis” pastatymo Chi paklausiau, ar negalėtumėm jį ap ranka didelis turtas mūsų nepri cagoje nuotraukos. Aplamai apie minariją, geidavau eiti j universitetą, reikėjo. Jis pasakojo iš savęs daug lankyti. Vienu užpuolimu net treje bet, anot mano bičiulio žemaičio ir plačiai. Kiekviena jo pamoka bu klausomojo gyvenimo tyrinėtojams. Chicagos Lietuvių operos veiklą tas jo buvusių mokinių. To labai Edmundo Bortkevičiaus, nebuvo vo panaši į turiningą paskaitą. Ir Nuo Garliavos per Voronežą, Tur ir “Jūratės ir Kastyčio” scenon šviesaus susitikimo metu pirmą kar atvedimo istoriją rašo Vytautas per kur. Kažin kas patarė pasišne atsakinėti buvo lengva. Reikėjo tik kiją, Graikiją, Bulgariją, Jugoslaviją, tą susipažinau su jo žmona, kurią kėti su daktaru Jasaičiu. Sakė, jis tu klausyti, dar šį tą pasiyžmėti. Pa Austriją, Berlyną, Paryžių ligi Šiau Radžius, raštą taipgi paįvairi Šiauliuose matydavau tik iš tolo ir ri ir žino visokių spragų, per kurias berdavo tiek daug žinių, kad buvo lių, o paskum vėl per daugelį vietų nant operos darbų nuotraukomis. apie kurią girdėdavau tik kalbas. O ir įvykių ligi Mt. Vemon didžiojo galima gauti pagalbos. Berods pa iš ko pasirinkti, o be to jis buvo Taigi kone visas žurnalo nume kalbų buvo. Jasaitis buvo katalikas, sakė net keletą pavyzdžių. Esu vie vienas nedaugelio mokytojų, kuris New Yorko pašonėj. Jis visur ką ris Skirtas lyg ir Banaičiui (su Jo ateitininkas, krikščionis demokratas, nas iš tų, kurie linkę kaip nors nereikalavo iš mokinio žinoti tiek nors darė, daug kur paliko pėdsa portretu viršelyje), minint š. m. o ji liberalė ir socialdemokrate. Tais kus, kuriuos laikas palengva užvė- manytis patys, bet pastūmėtas, su pat, kiek jis pats žino. Anuo metu nuo kompozitoriaus mirties. laikais daug kas stebėjosi, kaip juo joja užmaršties dulkėmis. Ir užvė ėmiau drąsą j saują ir nuėjau. Ja tokių mokytojų tikrai buvo ne du gali sutilpti po vienu stogu, kai • VILTIS, September - No- saitis išklausė, ką turėjau pasakyti, daug. Ir kitu bruožu išsiskyrė iš jos, nes tam laikui kiek beišmany vember, 1978, Vol. 87, No. 8. jų partijoms net po visu Lietuvos damas padeda ir okupantas. Jo juk o paskum labai atsargiai užpurškė daugumos: mokinys jam buvo ne A Magazine of Folklore and dangum sunku buvo išsitekti. O ir yra didžiausias užmojis, kad ne šalto vandens. “Nieko negaliu”, pa žemesnis, bet lygiavertis žmogus. Folk Dance. Anglų kalba lei juodu sutilpo, ir labai gražiai, nes priklausomasis Lietuvos laikotarpis sakė. “Mes turime tiek daug gabių Vyresnio amžiaus skaitytojai dar at džiamas žurnalas. Leidžia ir re abu buvo tokie, kuriem žmogus yra taptų tuštuma, šnekėjom su Domu žmonių gimnazijas pabaigusių, ku simena geležinę mūsų mokyklų anapus tikėjimo, organizacijų ir daguoja Vytautas F. Bieliajus, taisyklę, kad mokinys, sutikęs mo Jasaičiu ir apie tai. Jis irgi buvo riems kito kelio kaip atgal prie žag Paminklas ant Domo Jasaičio kapo 325 partijų. Apie sprendimą sujungti plunksnos žmogus ir sakėsi galvojąs E. 18th Avė., Denver, Colo- rės nėra, o tu jau turi profesiją. kytoją, turi visada pirmas pasveikin savo gyvenimą su Sofijos Lu- rado 80203. žurnalo metinė daug ką surašyti. Aprašyti žmones, Eik j mokyklą. Metus kitus padirbė ti. Net Vokietijoje, kur barakuose iš Domužiuk), o jis ją Zule (Zosu- nauja pasirodžius. kauskaitės, tada jau baigusios Ber darbus, pasisekimus ir nesėkmes. prenumerata — 7 dol.. si, geriau pažinsi žmones. Visuome per dienas vienas apie kitą trinda- lės trumpinys). Juk beveik visi jau Niekas negali pasakyti, kas iš lyno aukštąją žemės ūkio mokyklą, Viską, kaip buvo. Kas padaryta ir nininkui tai svarbiau, negu aukšta vomės, kai kurie mokytojai j bai numėje vadinomės tik sau vieniems Domo Jasaičio būtų išėję, jeigu Kiekviename numeryje, lie pats Domas Jasaitis taip pasakoja: kas dar buvo užmesta padaryti. Ap sis mokslas. O ir aukštąjj mokslą, giamuosius trimestrų posėdžius at tesukurtais maloniniais vardais, o plunksnos nebebūtų padėjęs. Tuo čiant viso pasaulio tautų papro Apsisprendęs vesti, pasakiau savo šnekėti sutarimus ir konfliktus, bet jeigu norėsi, galėsi pasiekti. Tik ne- sinešdavo sąrašus mokinių, kada kuriems jie teišliko gyvi ir prasmin metu jis šmėkštelėjo kaip nežino čius, šokius dainas bei tauto nusistatymą motinai. Ji pasakė: kartu ir skundėsi, kad sunku viską dink. Kai būsi Šiauliuose užeik. Ga nors, kur nors, kiek sykių per dieną gi ligi pat' senatvės? Jiems išliko. mų ateities laikų naujovininkas. dailę, kas nors užsimenama ir “Vaikeli, ar tau galvoj negerai? Kur ir beaprėpti. Vos išėjusiam į pensi li kas nors gera visiškai netikėtai jų nepasveikinusius, ir reikalauda Tą patį kartą sužinojom ir kitą, Šmėkštelėjo ir nuėjo gyvais žmonė apie lietuvius, šiame numeryje tu žmoną apgyvendinsi ir kaip ją ją krikščionys demokratai tuo uždė pasitaikyti”. Nebeužėjau. Ne todėl, vo mažinti elgesį. Jasaitis buvo ki ligi šiol mūsų trejeto nežinotą nau mis rūpintis, o dabar daugumas po informuojama apie praėjusios visa kuo aprūpinsi? Kol vienas, tai jo redaguoti Tėvynės Sargą. “Kai pri kad būčiau supykęs ar nusivylęs, toks — jis pats sveikindavosi. Atsi jieną. Kai įsišnekom apie literatūrą, etų jau rašo, kaip tada aštuoniolik vasaros lietuvių dainų, šventę kaip paukštelis, kur nutupi, ten liz kalbinėjo, atrodė, kad jiems reikia bet taip sau. Niekada* neturėjau vi menu su ilgamečiu klasės draugu Domas Jasaitis vienu metu staiga metis Dasaitis (Domas Jasaitis) Toronte ir kt. delis”. Kuomet man pavyko įti tik mano vardo ir priežiūros, o tech- dinio skatinimo bendrauti su aukš Edmundu Bortkevičiu ėjom Vil pakilo, nuėjo į kitą kambarėlį, iš bandė rašyti. Štai pora posmelių, kinti, kad aš gydytojas ir sugebė • niškus darbus bus kam dirbti. Da čiau stovinčiais. Tai gal buvo įgim niaus gatve į mokyklą. Aš užsižiū ten atsinešė laiko jau parudintą siu duoną žmonai ir sau užsidirbti, kurie tiktų ir j šiandieninius rin ateina, viską tą, ko niekas kitas ne rėjau j kažin kokios krautuvės lan bar turiu viską pasidaryti pats. Jie ta, o gal ir įsigyta, nes motina, pa knygutę ir ėmė skaityti. Tada tai beparašys, bet paėmęs, kad ir pa tuomet ji paklausė: “Ar ji graži?”. kinius: mano, kad, išėjęs į pensiją, jau ir stebėjusi, kad kuris iš vaikų mėgin- gą, o Edmundas tik dunkst alkūne ir tesužinojau, kad jaunystėje ir jį Atsakiau: “Man labai graži. Mamu drikus atsiminimus, galės daug pa man į pašonę, net pašokau. **Tai nebeturi ko veikti, lyg ir skundėsi, davom su vyresniaisiais elgtis kaip neramino poetiniai užmojai. Kai Aš skubu, nes saulei tekant turiu te”. “Ar ji gera?” “Man atrodo, kad daryti. Jis su kiekviena mintim su kad tave šimts perkūnėlių: akis nors būti įprasta šypsena palydėdamas žo lygus su lygiu, visiškai ne juokais prieš keletą dienų pro šalį prava tiko, sakėsi pats tą planavęs, bet labai gera”. “Na, tai veskis, vaike džius. Paskum Vilkas dar įkalbėjo subardavo. Girdi, vaike, tu ne jo j užpakalį (jis pasakė kiek splavin- žiuodamas Stasys Santvaras sustojo tolimo ežero krantuose. li... Grožis, kaip stiklelis, greitai su kai atėjo kiti su savo bėdom, suti giau) kišk”. “Kas atsitiko?” nuste Baltosios gulbės laukia manęs. parašyti veikalą žydų klausimu nosiai. Ir taip daktarą Domą Jasaitį pasišnekučiuoti, rodydamas jam kęs ir jiems padėti. Bet tik laikinai. dūžta. Gerumas yra amžinas. Nebi Lietuvoje. Atsimenu, mano mintis po to pamačiau beveik po dvidešim bau. “Taigi ar nematei? Daktaras vieną kitą pas mane užkliuvusią Sapnuose man pasakė, kad jos jo nei rūdžių, nei audrų, nei nelai Kai anie suras kitus žmones, jis Jasaitis pasisveikino, o aš nespėjau nė išrovė buvo kitokia. Sakiau, mesk viską, ties metų, kai nuvykau atsiimti knygų senieną, sumečiau nustebin rimtai atsidėsiąs tik savo atsimini mių”. Tuo neįprastu būdu gavau nes čia jaunų žmonių darbas. Te švietimo vadybos premijos už Naktį rankos pakelti. Dabar, eidamas į pa ti ir pakišau “Padangėse”. “Tos tai po vieną plunksną. motinos leidimą vesti. Jos prognozė, mams. Ir nebeatsidėjo. Nebeturėjo moką, nors kūlę ant akių maukis”. Nupynė sparnus. gu redaguoja, tegu studijuoja ir ra ant morų. Tada jis pasakė: “Tai ži tikrai nebūsi matęs”, pasakiau, bet kada. Vienas labai gyvo mūsų vi amžių patirtimi pagrįsta, pasirodė šo. Tokiu žydų klausimu tegu bent nai, Jurgi, mane apgavai. Aš gi gal Iš mokytojų Jasaitis vienintelis tu jis tik smagiai nusišypsojo. “O, Ir mes kartu lėksime į ežero vidurį. teisinga. suomeninio gyvenimo aspektas guli rėjo automobilį. Tą rytą pravažiuo Arba: keli disertacijas paruošia, o tokiems, vojau, kad su savo organizaciniais tą! Taigi ji tada mūsų Kaune buvo prislėgtas juodo granito gabalu, ir damas pasveikino ir nulėkė savo ke- Ir mums prašalaičiams ta prog Paskendo krantai. kurie stovėjo viso judėjimo vidu gabumais nueisi j politiką, kad būsi nemaža sensacija. Tas kitoks rašy jo niekas nebeprikels. Gal kada kas lip, porą mokinukų palikęs raus nozė atrodė teisinga. Vos įėjus į Bangos žaidžia ir žaidžia. ry, reikia tik savo patirtį atskleisti, koks ministeris ar gal net preziden mo būdas, nauja forma. Aš pats ir mėgins, bet bus nebe tas, nebe tančiais žandais. Ne tik raustančius, kuklų, pastogėje prisiglaudusį jų Dangus skęsta jūroje. kad toliau nuo jos stovėję, ar net tas, bet tada iš Šiaulių dingai ir iš bent dešimt jų nupirkau ir išdova butelį, iš karto dvelktelėjo neforma visiškai to laikotarpio nepatyrę, ga tikras, nebe autentiškas anų aud augai į rašytojus. Nemanyk, paties bet ir nustebusius: buvo pati moks Nebylys laivas neria ir neria... li jaunatviška šiluma, lyg visas gy nojau mergaitėms ir draugams”. lėtų ją savo darbams naudoti. Ra ringų dienų liudininkas, bet tik nebuvau užmiršęs, nors išėjai ir nu- lo metų pradžia, ir jis mus buvo Ei pasauli! venimas būtų pasisukęs keletu de Nebuvau nė pagalvojęs, kad ir Sant skendai. Net pagailėdavo, kad tada matęs turbūt tik vieną kartą. Po to Koks gi tikslas mano kelio ginau, kad viską mestų ir atsidėtų spėjimas, tik bandymas nujautimu šimtmečių atgal. Juodu net išlaikė taip lengvai paleidau iš rankų. O sykio, pamatę atlekiančią jo maši varas tuo metu jau rodėsi spaudoje vinginėlio? surašyti, ką pats per ilgą gyvenimą užlopyti tuščias vietas. Kodėl mes jis, mat, kur patyliukais atsidūrė”. nėlę, visada būdavom pasiruošę gyvus jaunystėje susikurtus vardus. su pirmaisiais savo eilėraščiais ir iš- J dirvonuojančius mūsų grožinės yra patyręs. Kad ir be ypatingo pla taip menkai tesirūpinam savo tau Tada pasijuokiau, kad gal laimin sveikintis. Ir ne tik tada. Visą gyve Ji j Domą kreipėsi Žiuk (trumpinys alkusiomis akimis grobstė ką kur literatūros laukus jis nebesugrįžo. no, kad ir tik tą, kas kada į atmintį tos gyvenimo raida?

čią — jam Varnas padėdavo vasaros metu. kun. Šiaučiūno gauti užmokestį, kurio jam tiek užsidirbdavo ir gindavosi nuo bado. Vė Deja, Varšuvos adresų biure dail. Voicechovs- nesumokėjo girtuoklis Varšuvos dailininkas, liau gavo iš “Aušros” draugijos Amerikoje kis nebuvo registruotas. parašė laišką savo giminaičiui J. Leparskiui, pašalpą 100 dol. metams, viso - dvejiems me Nusiminęs Varnas bentgi pavalgė gerus kad šis kreiptųsi į kun. Šiaučiūną ir dar pa tams. Rudenį pradėjo studijas, apsigyvenęs pusryčius, dar ir stikliuką išlenkė. prašytų paramos iš tolimo giminaičio Goso. pas skulptorių Ulianskį, lietuvį, studijavusį — Tai man padėjo, — pasakoja dabar, toj pat akademijoj. Vėliau į tą pačią akade Į Krokuvą miją studijuoti atvažiavo ir Petras Rimša. —atsiminti kitą Varšuvos dailininką, kuris kartu su Voicechovskiu dirbo Joniškyje. Su Už savaitės atėjo 75 rubliai. Pats klebo Atvažiavo iš Paryžiaus, kuris jam nepatiko Šimto mėty todėl, kad ten per daug laisvės studijose ir siradau jį, papasakojau savo rūpesčius ir nas davė 25 rublius, o 50 rublių parūpino paprašiau darbo, kad susitaupęs galėčiau studentų šelpėjas Gosas, konspiracijos rėmė gyvenime. Rimša labiau norėjo studijuoti, vykti į Krokuvą tęsti mokslo. jas. griežčiau vadovaujamas. Akademijoje Rimša netrukus susikirto Dailininkas Varną priėmė, pavedė nutapy — Su tais pinigais išvykau į Krokuvą, — ti keturias kryžiaus kelių stotis, pažadėjęs kalbėjo dail. A. Varnas. Krokuvoje buvo im su prof. Laščka — dėl lietuvybės. Profesorius gyvenimas mokėti po 10 rublių už vieną. peratoriaus Juozapo vardo dailės akademija. Rimšai priekaištavo, kodėl jis rašosi Rimša, Tuo metu Krokuva buvo Austrijos valdžioje. o ne Rymsza, kaip lenkai rašytų. Rimša pa — Dirbau visą mėnesį nuo ryto iki vaka sakė, kad jis yra lietuvis ir taip lietuviai jo Nuotrauka Vytauto Maželio ro. Kebliausia buvo su dažų maišymu, dar Sieną pereiti buvo lengva, gavus vietinių gy ventojų nurodymus, kaip per mišką pasiekti pavardę rašo. Profesorius tyčiodamasis pra neturėjau reikiamo išsimokslinimo. Laimei — sitarė: "Tu esi toks lietuvis, koks aš kinas”. gyvenau pas vaistininką, kuris buvo chemi Austrijos pakraštį. Dailininkas Adomas Varnas pasakoja kas. Jis papasakojo, ką su kuo galima maišy Rimša nuo tos dienos nebeatėjo tęsti stu — Krokuvą pasiekiau 1903 m. birželio dijų toje akademijoje. ti, ir taip pavyko darbą atlikti, — pasakoja mėnesį, baigiantis mokslo metams. Tegalėjau Varnas. tik įstojamuosius egzaminus laikyti ir išlai Krokuvos akademijoje studijavo ir dail. Adalbertas Staneika. Įstojo tais pat metais JUOZAS PRUNSKIS Dailininkas kryžiaus stotis priėmė, davė kiau. Buvau nutapęs Skirgailos portretą, pa daugiau darbo tapyti daugiau kryžiaus ke rodžiau profesoriams. Tai padėjo įstoti. kaip ir Varnas. Buvo abudu toje pačioje stu lių stočių, bet teduodavo pinigų tik pragyve dijoje, pas prof. Cinką, kuris buvo Mateikos Pirmučiausia susijieškojau iš Tilžės atsi mokinys, o Mateika, kaip matyt iš pavardės, (Tęsinys iš praėjusio šeštadienio) šeštadienį draugas padarė pas save vaka- nimui, neišmokėdamas viso sutarto uždarbio. krausčiusi į Krokuvą Angrabaitį. Atsikėlė jis, Varšuvos dailininkas prasitarė, kad kryžiaus irgi buvo lietuvių kilmės, — tvirtina Varnas. rušką. Rusaitės ėmė vesti Varną šokti. Var nes Tilžėje jį žandarai persekiojo. Angra- Krokuvoje tuo metu konservatorijoj stu Sekliams teiraujantis, Varnui atėjo mintis nas, skvemuB paraitęs, su viena kiek pašoko, kelių stotys bus Joniškio parapijai, kur kle baitis Krokuvoje leido šventus paveikslėlius, griebtis gudrumo: pasiskolinęs 5 rublius, pa bonavo kun. Šiaučiūnas. Varnas apstulbo dijavo muzikas Zigmas Skirgaila. Atvažiavo o toliau atsisakinėjo. maldaknyges, gamino škaplierius, kitas de- be cento. Angrabaitis jam patarė, ginantis sisamdęs geriausią vežiką, pradėjo vizituo dėl tokio sutapimo ir tarė tam varšaviečiui: Už kelių dienų draugo brolis gavo pinigų, vocionalijas. Pas jį gavau darbą — taisyti nuo alkio, stoti į vienuolyną. Jis įstojo, buvo ti miesto diduomenę: archiriejų, apskrities įdavė Varnui 25 rublius, ir šisai išvyko į Var — Juk tai mano parapija. Jei būčiau ži maldaknygių korektūras. Galbūt ten Angra- vienerius metus, o paskiau gavo stipendijėlę viršininką, gimnazijos direktorių, mokytojų šuvą, kur išbuvo daugiau kaip tris mėnesius, nojęs, jokiu būdu nebūčiau ėmęsis ruošti baitis todėl apsigyveno, kad Krokuvoje buvo iš vieno sulenkėjusio bajoro lietuvio ir tęsė seminarijos direktorių, popą. Visus lankė, čia jau be sutanos, kaip civilis. kryžiaus kelių stočių, nes tapyti dar reikia įsikūręs jo jaunesnysis brolis, vedęs lenkaitę. muzikos studijas, iš vienuolyno jau išėjęs. vilkėdamas sutaną. Visa tai kaip ranka nu Varšuvoje turėjo gyventi menininkas Voi- mai nemoku. Dirbadamas pas Angrabaitį ir piešdamas Dar tuo metu universitete mediciną studi ėmė bet kokius įtarimus. cechovskis, kuris dekoravo Joniškio bažny Dabar dail. Varnas, norėdamas iš paties paveikslus ir juos parduodamas, Varnas šiek javo Mažylis, techniką - Didžiulis, humani- Šeštadienis, 1978 m. gruodžio mėn. 9 d. DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Nr. 288 (45) — psl. S Apie Liublino uniją prancūziškai Bernardas Brazdžionis TRYS ĮRAŠAI RUDENS ALBUMAN Jenas Žmuidzinas, OOMMON- žurnale “Przegląd Historyczny” Pirmas VVEALTH POLONO - UTHUA- VINCAS TRUMPA (1976, sąs.4,p. 575-590). NLEN: OU, L’UNION DE LUB Meta medis rudenio drabužį UN (1589), 1978, p. 268. Kas liečia patį Liublino seimą, Tau po kojų, ir tu juo eini J. Žmuidzinas daugiausia atsirė * imkime kad ir patį pirmąjį jo tei Į seniai nutolusį gegužį, mė į garsųjį to seimo dienyną, Kur Saukia polėkiai jauni, 1569 m. Liublino unija buvo ginį apie tai, “kaip begalinių sa vo tautos nuostolių kaina per kuris A. Dzialynskio buvo pa labai svarbus įvykis ne tik Lietu skelbtas lenkiškai (Poznanėje, Nė sapne kur nepasivaideno tris šimtmečius Lietuva gynė vos ir Lenkijos, bet kartu ir vi 1856 m.) ir M. Kojalovičiaus ru Kad ir saulėčiausia rudenio diena... maskvėnus nuo teutonų agresi sos Rytų Europos tolimesnei is siškai (Petrapilyje, 1869 m.). J. Tų sapnų, tų atminimų, Dieve mano, jos iš Vakarų ir totorių prover- torinei raidai. Kai kuriems Len Žmuidzinas, man atrodo, visiš Ak, kokia didinga eisena!.. žų iš pietų”. Istoriškai tai vi kijos ir Lietuvos politikams ir is kai teisingai atmeta kai kurių siškai nepagrįstas teigimas. Lie Highlando alėjoj Šventąjį Pranciškų torikams ji buvo lyg savotiškas dar ir dabar kartojamą teiginį, tuva ne tik negynė maskvėnų, Kalbina paukštelių nekaltų būrys...------istorinis testamentas, kurio neva kad Liublino unija buvo Lietuvai bet pasinaudojus anais antpuo ------Viešpaties atodūsis sutvisko lia buvo nevykdyti. Juozapo Pil prievarta primesta. Jis rašo, kad liais plėtė savo valdas į slaviš Palaima nežemiška tau žemėje žėrįs. sudskio federalinės Lenkijos ma ir Lietuvos didikai ir bajorai no kąsias žemes, kurias “išlaisvinti” ketas buvo padarytas pagal len rėjo unijos (p.232). Žinoma, jų Maskvai reikės daugiau negu tri Antras kišką tos unijos sampratą. Kartu unijos samprata labai skyrėsi jų šimtmečių sunkių ir kruvinų atsirado nemaža ir tos unijos kri nuo kai kurių ekstremistų lenkų “Apgailime tuos, kurie neturi ko atsiminti”. karų su D. Lietuvos kunigaikš tikų, ypač ant jos pastatytam sampratos. Tie reikalavo, kad ir • N. M. tija, o vėliau, po Liublino uni pastatui taip gėdingai sugriuvus Lietuvos Didžiosios Kunigaikšti Apgaūim tuos, kurie neturi ko atminti, jos, ir su Lenkijos-Lietuvos res XVIII a. antroje pusėje. Kritikų jos vardas būtų panaikintas ir Apgailim tuos, kurie liūdnai sustoję ties publika. ne tik iš lietuvių, bet ir iš len kad Lietuva būtų toliau vadina Kitų laiminga pėda, žemėje įminta, kų pusės. Tautinių valstybių am Aplamai, pirmoji dalis, už ma “naująja Lenkija”. Galbūt Neranda praeities, nemato dabarties, nejieško ateities. žiuje Liublino unijos modelis imanti beveik pusę knygos (p. teisingiausiai apibrėžė Lietuvos Paliekam tuos, kurie pro metų maratoną vargu ar buvo galimas pritaikyti. 1-117 ), mažiausiai nusisekusi ir ir Lenkijos unijos sampratos skir Žingsniu prakiūtma, it vabalo, mažu, Nenuostabu užtat, kad apie greičiau pačiam Liublino unijos tumą įžvalgusis popiežiaus lega Kurie gyvenimą kaip sunkią Švino toną Liublino uniją yra susikūrusi ga tyrinėjimui kenkia negu jam pa tas Commendoni, sakydamas, Pridengia sapno apgaulingu miražu. na gausi istorinė literatūra, ypač deda. Jau praėjo tie laikai, kada, kad Lietuva į uniją žiūrėjo, kaip lenkų, rusų ir lietuvių kalba. Kol bent ką apie Lietuvą svetimiesiems į vedybas dviejų asmenų, kurie Apverktam tuos, kurie praeina nepravirkę kas pasigedome platesnio veikalo rašant, reikėjo pradėti nuo sans ir po vedybų nepraranda savo Pro liūdno rudenio nukritusius lapus, kuria nors Vakarų kalba. Dabar krito ir gintaro. Jeigu nuo tų individualybių, tuo tarpu kaip Apverktam tuos, kurie užmiršę gimtą pirkią šią spragą užtaisė dr. Jonas “nenaudingų dalykų” mūsų au lenkai norėjo sulieti visas Lietu Ir žemėj nieko nepalikę mina j kapus. Žmuidzinas, savo disertaciją apie torius būtų atsisakęs, būtų at- vos ir Lenkijos provincijas į vie Prarandam tuos, kurie visas aušras prarado Liublino uniją išspausdinęs gra kritęs ir geras gabalas jo biblio ną kūną. grafijos, kurią sudaro net 364 po Suklupę pirmo netekimo vakare, žia prancūzų kalba. Kaip paprastai tokiose tarp zicijos. Reikia laikyti stambiu Ir neprakalbinam nakty netekusiųjų žado valstybinėse derybose laimėjo Liublino unija yra dėkinga te bibliografiniu neapsižiūrėjimu Bemardas Brazdžionis Nuotrauka Vytauto Maželio Ties laimės ežeru, ties paslapčių giria. kompromisinis požiūris, kuriuo ma ir istorikui, ir teisininkui. J. dviejų profesorių (tėvo filologo buvo daugiau ar mažiau paten Sj savaitgalį poetas Bernardas Brazdžionis, gyvenantis netoli Los Ange Užmirštam tuos, kurie neatmena gimimo Žmuidzinas ją gvaldo daugiau ir sūnaus istoriko) Sennų supla kinta ir viena ir kita pusė. Kun. les, Vištoje, Kalifornijoj, lankosi Chicagoje. Rytoj (sekmadienį, gruodžio 10 Linksmos pavasario žolelės ar gėlės, sia iš teisininko pozicijos. Todėl kimą į vieną asmenį. Kažkodėl Mikalojus Daukša savo garsioje Kurie įklimpę į nebylią pantomimą, tie skyriai, kuriuose jis nagrinė pakartotinai ir Simonas Daukan d.) 3 vaL popiet Jaunimo centro didžiojoj salėj įvyks Jo kūrybos popietė- įžangoje lenkų kalba į savo Pos Kurių buvimą žemės metraščiai tylės. ja teisinius Liublino unijos pa tas perkrikštijamas į J. Daukan koncertas. Bernardo Brazdžionio eilėraščius, dr. Juozo Briedžio paverstus tilės vertimą kalbėjo apie Liub grindus, yra patys įdomiausi ir tą. dainomis, perteiks solistai Dana Stankaitytė, Roma Mastienč, Algirdas Bra Trečias originaliausi. Deja, mūsų teisi lino uniją kaip apie “mielą są zis ir pats dr. Juozas Briedis. Savo poeziją skaitys ir svečias poetas Ber Tokių ir panašių klaidų J. jungą” (“mile zjednoczenie”). “Jau viskas, rodos, negerai, » ninkas panoro savo knygoje duo nardas Brazdžionis. ti ir tos unijos istorinį podirvį ir Žmuidzinas būtų išvengęs, jeigu Užtat ji ir išsilaikė daugiau kaip Ir noris užsiklot žeme...” K. G. jos istorinę seką. Ir čia gerokai jis būtų apsiribojęs tik pačios du šimtus metų. Retai kuri kita susipainiojo. Jis pats įžangoje pri Liublino unijos geneze ir jos ak tarpvalstybinė sutartis taip ilgai "Dar visko bus, dar visko bus” — sipažįsta, kad “ši studija galbūt tų interpretacija. Dėl tos unijos patveria. Kad ji pakrypo dau Ruduo tau sako įstabus. pasirodys per daug prikrauta ne genezės (2-joje to veikalo daly giau Lenkijos naudai, buvo kalta nibalas prie vartų”. Polockas iš Žmuidzino Liublino unijos aktų Ir tolimuosiuos vakaruos naudingų dalykų” (p.9). Šventa je) ir dėl jos sukurtos tarpvals ne pati Liublino unija, bet dides tikrųjų buvo tie vartai į D. Lie interpretacija, kuri, beje, nėra la Dar žemė ugnimi žėruos. teisybė, nors J. Žmuidzinas ban tybinės sistemos interpretacijos nis lenkų politinis ir ypač kultū tuvos Kunigaikštiją ir į jos sosti bai originali. Panašią interpreta do teisintis, kodėl jis tuos “ne ir jos įgyvendinimo poliublini- rinis veržlumas. Jau tos unijos nę — Vilnių. ciją bene pirmasis sistemingai iš O ne, ne viskas negerai — niais laikais su mūsų autoriumi sudarymo metu, kaip rašo tas dėstė Adolfas Šapoka savo studi Dar saulė šypsosi tyrai, naudingus dalykus” savo studi Naują, bent man negirdėtą, beveik visur galima sutikti. Tarp pats kun. Daukša, lenkų kalba joje paliko. Šių eilučių autorius mintį J. Žmuidzinas pareiškia, joje “Lietuva ir Lenkija po 1569 Dar žydrio kupinas dangus, kita ko, panašiai galvoja ir da jau buvo “beveik kaip gimtoji m. Liublino unijos”. Kaip toji uni ir, berods, leidėjai patarė jam ap sakydamas, kad 1410 m. Žalgirio Dar žemės džiaugsmas tau brangus. kalba” Lietuvoje. ja buvo vykdoma gyvenime, ypač sivalyti nuo tų “nenaudingų da bartiniai lenkų istorikai. Turime mūšio laimėjimas kartu su len atsižvelgiant į lietuvių-lenkų ne Ir sudaužytam veidrody lykų”. Ką bendro, pavyzdžiui, su galvoje prof. Juliaus Bardacho Reikia taip pat sutikti su mū kais palaikė Lietuvoje unijos su sutarimus, nemaža naujos me Liublino unija turi tariamas lie straipsnį “Krewo i Lublin”, til Nesudaužyta, išdidi sų autoriumi, kad labiausiai len Lenkija dvasią. Lietuvos bajori džiagos pateikia prof. H. Wisne- tuvių ir sanskrito kalbų panašu pusi “Kwartalnik Historyczny” kė lietuvius į uniją vis di ją be to viliojo ir vis dar dides ris aukščiau minėtame straipsny Dar spindi veido šypsena, Kaip šito rudenio diena, mas, arba Romo Kalantos istori *žumale (1969, Nr. 3, p. 583- dėjantis pavojus iš Maskvos pu nės lenkų šlėktos teisės. Lietuvoje je. ja. -619. Be reikalo mūsų autorius sės. Žinia, kokia panika kilo Vil vis dar tebedominavo kelios di Rusų priežodis sako, kad su Pilna šilkinės žydrumos, Kuri virš rūpesčių rymos... Nebūdamas istorikas, autorius juo nepasinaudojo) ir prof. Hen niuje, kai 1563 m. Maskvos ka dikų šeimos (ypač Radvilai), iš šaukštu deguto galima pagadin žengia į labai slidžią istorinio riko Wisnerio studiją “Wielkie riuomenė užėmė Polocką. Rodos kurių ir tryško didžiausias pasi ti visą statinę medaus. Gaila, Ir balsas toks dar įstabus: žaidimo aikštę ir, žinoma, ne Księstwo Litewskie - Korona Pals- visi, kaip senovės romėnai po priešinimas unijai. kad J. Žmuidzinas to deguto pa "Dar visko bus, dar visko bus!” išvengia stambių suklupimų. Pa- ka - Rzeczpospolita”, kuris tilpo Kanų kautynių, ėmė šaukti “Ha- Galima sutikti ir su pačia J. liko daugiau negu šaukštą. New York, 1978.10. 22

tarinius mokslus Kymantaitė, vėliau atva sirinkimo būdavo įprasta arbatėlė. Iš poli Kitų lietuvių draugijų Krokuvoje tuo me pradinėse pratybose ir techniškoje tapyboje, Paskutiniuosius metus teko gyventi vieno žiavo dail Vienožinskis. cijos — jokių sunkumų. Visa Galicija turėjo tu nebuvo. Studentai gaudavo knygų iš An- pritaikomajam menui skirtoje Stieglico mo je palėpėje su A. Staneika, Z. Skirgaila. Mai — Jis man parašė iš Panevėžio kalėjimo, autonomiją Austrijos valstybėje. grabaičio, Herbačiausko, leisdavo jas per kykloje, tai Krokuvos Imperatorinė akade tinosi daugiausia vyšnių, slyvų uogiene ir klausdamas apie studijų sąlygas Krokuvoje, rankas. Draugija neturėjo pastovaus buto, mija buvo grynojo meno mokykla. Akade kiaušiniene. Pastogės langas Varnui buvo sa — pasakoja Varnas. — Vienožinskį informa ...... 1 neturėjo gerų sąlygų plėstis. mijoje laimėjo bronzos ir sidabro medalius. votiška atelje. • vau, kad Krokuvos akademija duoda dau Rūtos draugija įsisteigė, jau Varnui at “Krokuvoje išmokau piešti," — pasakoja Šveicarijoje giau laisvės, žiūri esmės, ne raidės, padeda vykus. Anksčiau jos nebuvo. Dail. Varnas bu dail. Varnas. Piešimas būdavo tiesiai iš gam Krokuvoje profesoriai daugiau favori- išvystyti iniciatyvą, ne taip kaip Petrapily. vo šios draugijos sekretoriumi. tos, stebint modelį. Jau pirmuoju darbu jo zavo impresionistinę tapybos kryptį. Varnui — Mano rašymas buvo blogas, — pasako profesorius buvo patenkintas, kad taip skru labiau prie širdies buvo realistinė. Norėjosi Rūtos draugija ĮSTATAIc. ja Varnas, — bet neatsisakiau, norėdamas pulingai atlikta, ir kitiems studentams rodė. ir daugiau pasaulio pamatyti, todėl, užbai Studentai lietuviai Krokuvoje buvo susi priversti save išmokti rašyti, o iš prigimties Vėliau buvo pereita į kompozicijas. Pir gęs paišybos kursą Krokuvos akademijo būrę į Rūtos draugiją. Jos oficialus vardas - i neturiu tam jokios Dievo dovanos. moji dail Varno kompozicija buvo Rugiapjū je, 1906 m. išvyko į Šveicariją, į Genevą. čia “’Bendroviškai - moksliška lietuvių draugo Pasiteiravau, kodėl į Krokuvą vykdavo tės užbaigtuvės, už kurią laimėjo bronzos daug lėmė noras pramokti prancūzų kalbą. vė”. Draugijai priklausė ir profesoriai Jan- „RŪTA“ Krokuvoje. lietuviai studijuoti, prof. Varnas pasakojo, medalį. Krokuvos akademijoje buvo gausu Vokiečių ir anglų kalbų nemėgo. čevskis, Razvadovskis, Los ir keli kiti. Drau girdi, gal todėl, kad iš visų užsienio kraštų kūrybinės laisvės, bet stropi priežiūra, kad Genevoje įstojo į Aukšt. dailės mokyklą, gijai priklausė ir net buvo pirmininku čia li čia buvo prieinamiausią kalba studijoms — studentai dirbtų. kur ryžosi gilintis laisvojoje kūryboje, ypač teratūrą studijavęs Herbačiauskas. Jis buvo lenkų. Vienas pirmųjų ten pateko Ulianskis, portretų ir kompozicijų, o taip pat ir deko gyvas, daug galėdavo kalbėti, tikėdavo viso gavęs Žiburėlio (G. Petkevičaitės) stipendiją. ratyvinėje tapyboje. kiom dvasiom, taipgi turėjo ryšius su profe STATUT Gal nuvyko Krokuvon net patartas Vileišio, Apsigyvenęs pensione, piešdavo mažo soriais. Rūtos draugijoj apie 1905 m. pabai kurio dvarą jis puošė įvairiom skulptūrom. formato piešnėlius ir juos labai pigiai parda gą buvo gal netoli 60 narių, draugijai pri STOWARZYSZENIA LITEWSKIEGO Krokuvoje lietuviai mėgdavo lankyti Jo vinėdavo. Tai buvo pagrindinis pragyvenimo klausė ir pašaliečiai — miestiečiai lietuviai. spoleczno - naukowego gailos ir kitų jogailaičių karstus Vavelyje. šaltinis. Būdavo ir portretukų užsakymų. Rūtos draugijos nariu buvo ir istoriko Ten buvo ir Šv. Kazimiero koplytėlė. Lietu Gavo paramos po 100 dol. metams iš Ameri Narbuto dukraitė, jau našlė, gyvenusi prie „Rūta“ w Krak6wiė. viai daugiau eidavo į Krokuvos centre, di kos lietuvių šalpos organizacijos. Genevos, vienuolyno, kur turėjo savo atskirą kambarį. džiulėje aikštėje esančią Šv. Marijos bažny Zuericho, Romos, Paryžiaus lietuviai studen Lietuviai studentai ją ten nueidavo aplankyti. čią, kur visas altorius buvo sukurtas skulp tai turėjo tarpusavį ryšį, organizaciją - siun Ji apie Lietuvą kalbėdavo labai gražiai. toriaus Stwoszo iš XVI šimt. skulptūrų - fi tinėdavo vieni kitiems lietuviškus leidinius. Rūtos susirinkimai būdavo kas mėnesį, gūrėlių. Krokuva tada buvo žymus Kultūros Plito Prūsuose leidžiami raštai. dažniausiai pas kurį nors profesorių, turintį KRAK6 W. centras, ramus gyvenimas kultūrininkams, Nei baigęs Krokuvos, nei Genevos meno Nakladem 8towarzyaiMla lltewaklego. didesnį butą. Susirinkimuose vis kas nors Druk W. Korneckiego. jauki atmosfera, ne taipp kaip Varšuvoje. mokyklas Varnas diplomo neėmė, sakydamas: skaitydavo paskaitą apie lenkų - lietuvių, gu 1904. Krokuvos miesto pobūdis buvo kažkaip la “Mano rankos mano diplomas”. dų - lietuvių santykius. Apie gudų tautinį bai šiltas. Matyt, kad čia amžiais gyventa Genevoje susipažino su viena prancūze sąjūdį kalbėdavo draugijos narys gudas ------r žmonių, kurie mėgo grožį ir norėjo patį meno studente. Su ja ruošėsi tuoktis, buvo Hrynevičius. Herbačiauskas dažniausiai Ktokuvos lietuvių draugijos “Rūtos" 1904 m. įstatų miestą gražinti. Ypač barokinis laikotarpis parsivežęs ją ir į Vilnių, vėliau Voronežą. Ji kalbėdavo apie lietuvių literatūrą. Jau ir Ky vii■Sėlis su Adomo Varno autografu. Leidinys 16 psl. Krokuvoje spindėte spindi. daug padėjo finansiškai, bet buvo marksisti mantaitė bandydavo šį bei tą pratarti. Po su 110tuvių ir lenkų kalba, (IS Br. Kviklio archyvo) Jeigu Petrapily Varnas lavinosi dailės Adomas Varnas Bangose (aliejus, 1912) nių pažiūrų, ir santuokos planai iširo. (B.d.) Nr. 288 (45) - psL 4 DRAUGAS — MOKSLAS. MENAS, LITERATORA šeštadienis, 1978 m. gruodžio mėn. 9 d. Knyga apie gyvenimo knygą Nauji leidiniai Atviras laiškas A. SAULAITIS, SJ • THE VIOLATIONS OF HU- dokumentinė septintojo tomo da MAN RIGHTS IN SOVIET OC lis. 'Ji suskirstyta į šiuos skyrius: CUPIED LITHUANIA. A. Re- II. Documents on National Kun. dr. Feliksas Gureckaa, ESA Skerspjūvis kelių sluoksnių: port for 1977. Edited by Dr. Tho- Rights, III. Documents on Reli- ME NEMARŪS. Pomirtiniai raštai. Į autobiografiniai rašiniai, kelias mas Remeikis. The Lithuanian gious Rights, IV. Documents on Vaclovui Redagavo Vladas Būtėnas. Išleido dešimt proginių pamokslėlių ar American Community, 708 Cus- the Right of Emigration and Fa kun. dr. F. Gurecko Fondas. Viršelis straipsnių, kitų atsiliepimai apie tis Road, Glenside, Pa. 19038, mily Reunification, V. Docu Daunorui ir meninė priežiūra Kazio Veselkos. Lietuvos Dukterų draugijos stei U.S.A. ments on the Suppression of Mielas Vaclovai, Sielovadinius rašinius atrinko ir rank gėją, pačios draugijos 20 m. veik Leidinys didesnio formato, 196 Dissenters. rašti peržiūrėjo kun. Anicetas Tamo los apžvalga, redaktoriaus pa psl., iliustruotas dokumentinė Neseniai išgirdome apie Ta šaitis, SJ. Spaudė Draugo spaustuvė ruošta biografijėlė. Knyga —gy mis nuotraukomis, kaina — 4 vo sprendimą palikti Tarybų Są 1977 m. 311 pal., iliustruota nuotrau venimo kelių mozaika, be preten dol., gaunamas ir “Drauge”. jungą, o tuo pačiu, deja, ir mū komis. Tiražas 1000 egz. Kaina 6 dol. zijų, bet su visa jungiančia ramia sų visų tėvynę Lietuvą. Patys esą Tai jau septintasis, kasmetinis • šilima, kuri gal vienam kitam me šį sprendimą padarę, lodė? raportas apie žmogaus teisių pa skaitytojui parodys, kaip giliai sa turbūt kaip niekas suprantam*" žeidimus okupuotoje Lietuvoje "Gyveni — ir mokais”, sako vo veikliu tikėjimu gyvenąs krikš Tavo dabartinę būklę. Tavo parankia anglų kalba pateikia liaudies priežodis. Visi gyvena čionis iš paties gyvenimo pasi žingsnis yra lemtingas, ir jo pa mas visam pasauliui. Tokie lei me, dauguma mokėmės, mažuma moko. sekmių niekas negali numatyti. diniai Lietuvių Bendruomenės bent protarpiais dar pasimoko Krašte, kuriame Tu gyveni, o Tokią gyvenimo pamokėlę sa pradėti leisti nuo 1971 metų. Vi me, o tik vienas kitas sugeba sa mes prieš kurį laiką gyvenome, vo eilėse satyra keliskart už sus juos suredagavo dr. Tomas vo gyvenimo knygą išreikšti žo šitoks žingsnis kartais tampa vie kabina Antanas Gustaitis, kurį Remeikis. Tai vieno žmogaus džiu, nukreiptu asmeniškai į ki nintele priemone išsaugoti žmopj autorius cituoja kita proga. Kur milžiniškas darbas, neįkainoja tus žmones tomis progomis, ku giškąjį orumą. Neverta jo lary yty humoristas mena dvi lietuvaites, mas indėlis į lietuvių tautos lais rias pats gyvenimas lyg tuščius ti vardan karjeros, bet yra danoua —kurios kartu kiaules ganė, o vės kovą tarptautinėje arenoje. puslapius atverčia. Skaityti kun. lykų, daug svarbesnių už kareg — dabar per deimantus viena ne Leidinio naujausiam tome pir dr. F. Gurecko raštų rinkinėlį rą. Linkime nesustoti pusią uKe, ov turtingesnės nebepažįsta, — ten miausia duodami du geri įvadi “Esame nemarūs” yra kaip pasi Įėję, nes patirtis rodo, kad tai yįy kun. Gureckas be satyros sako: niai straipsniai. Pirmasis straips vaikščioti popietės švelniam vė labiausiai pražūtinga. jeliui pučiant įvairiaspalvėje “Kad visi buvome lygūs vargšai nis paties redaktoriaus dr. Tomo Vakaruose Tavęs irgi laukM gamtoje (tą valandėlę, kada Ado Vokietijoje (po II-ojo pasaulinio Remeikio. Jis pavadintas “Dissi- problemos, bet jų sprendimas vhrnrjj mas sutikdavo rojaus sodelyje pa karo) —užmiršome” (252 psl.). dent Activity in Lithuania Du- sada priklausys nuo Tavęs pat.eL — tį Viešpatį ir kada Elijas, pra Kitur jau daug stipriau išsireiš- ring 1977”. Straipsnis nužymi • AUŠRA, 1977. V. 12 - 1978 kia: “Jei kas sako mylįs Lietu vą, O tai yra svarbiausia. Mes niesnO laukęs didingą žemės drebėjimą, pagrindinius akcentus, paruoš kovas. [Nr. 6(46) — 10(40)}. kada nesigailėjome ir nesigailime Cl stebuklingus žaibus ir įspūdin kurios dabar nemato, o užmiršta damas skaitytoją dokumentinei Lietuva. Redagavo ir vardų savo pasirinkimo. Tikimės, kadsblz gas audras, sulaukdavo Viešpa čia pat gyvenantį savo brolį... tomo medžiagai. Antrasis įvadi rodyklę sudarė Jonas Damaus Tu irgi jo nesigailėsi. shiA ties ramiam šlamesy). tas yra melagis”, pritaikydamas nis straipsnis dr. D. Krivicko. Jis kas. Išleido Akademinės skauti- Sniego pūga įslsb Knyga — nuoširdus skerspjū Jono pirmojo laiško mintį (I Jo Nuotrauka Visvaldo J. Grabausko pavadintas “Legal Aspects of the jos leidykla Chicagoje 1978 m. Jonas Jurašas no 4.20) lietuviškos visuomenės VAJ vis, o ne išsami nublizgintų min Treatment of Human Rights in Tiražas 750 egz. Spausdino V. Tomas Venclova kasdienybei. Soviet Occupied Lithuania”. Tai Vijeikio spaustuvė Chicagoje. rteij čių puošni lentyna. Visa auto čiau autorė mokėjo tuos slap gos iliustracijos pieštos pačios Aušra-Marija Jurašienė tingus bokštus vaikams gerai pri panagrinėjimas sukauptos leidi Leidinys 222 psl., kaina — 5 liniš riau rašinėlių šviesa priklauso Mozaikos knygoje nuolatinis knygos autorės. Jos taipgi su šio M įžvalgoms, sklandžiai ir lietuviš takelis (ar raštas) yra rūpestis statyti. Dvi sesutės stebi greti kiu tokiu humoristiniu atspalviu. nyje medžiagos tarptautinės tei dol., gaunamas ir “Drauge”. New York, >1978. XI. 19 sės žvilgsniu. Visas abiejų straips tznn ku stiliumi supintoms, kilusioms artimu, nuoširdi pagalba kitam, mame sename name bokštus, kol Piešimo specialistas piešiniuose Prasmingą darbą atlieka iš iš kasdienių, pergyvenimų. Tos į kaimynystę atsikelia dar vie rastų ir šiokių tokių trūkumų. Ta nių Skyrius pavadintas: I. Hu kurią autorius įžiūrėjo dar savo eivijoje Akademinė skautija, i cm šviesios įžvalgos nėra tiek pamo šeimoje, tremtyje karo metu ir na lietuvių šeima. Ir taip trys čiau vaikams visa tai nerūpės, jie man Rights and Dissent in 1977: leisdama sutelktiniuose tomuo sinis žurnalas. Vyr redaktoriuj kymai skaitytojui, kiek autoriaus Chicagos didmiesčio lietuviškos mergaitės ir vienas berniukas pra žiūrės į iliustracijas kaip į vaiz An Overview. deda tirti, kas viename tų bolčš- se pogrindinius “Aušros” nu kun. dr. Kęstutis Trimakas^oią pasisavintos gyvenimo knygos pa visuomenės veikloje. “Esame ne dinę priemonę, o ne meno kūri Po šių įvadu jau eina didžioji, merius. “Lietuvos Katalikų tų yra. Po daugelio įvairių nuo 850 Dės Plaines Avė., Apt. 409, mokėlės, kurias rūpestingas re marūs” nelaimės teologinių praš nį. Knyga yra pusantro šimto Bažnyčios Kronika” ir “Aušra" daktorius (VI. Būtėnas) ir sielo tykių, jie ten atranda paslėptus Forest Park, IL 60130. Admi--r matnybių konkurso, bet ne vie puslapių apimties, padalinta į šiuo metu yra svarbiausi du vadinių rašinių atrinkėjas (kun. name anksčiau gyvenusio daili atskirai užvardintų dešimt sky nistruoja J. Polikaitis, 7235301 nai Lietuvos Dukterų draugijos pogrindžio leidiniai okupuotoje A. Tamošaitis, SJ) pateikia ra narei ar kitam krikščioniui su ninko paveikslus. rių. Taip, be abejo, patogiau S. Sacramento Avė., Chicago, ir.I Lietuvoje. Išeivijos rūpesčiu jie miai pasiskaityti ir pasvarstyti. teiks paguodos, kad artimo ne Kai kurios situacijos atrodo ne skaityti, nes vaikui iš karto vi IL 60629. Metinė prenumerata dabar sutelkiami į atskirus to Iš tikrųjų, knyga lengvo pobū apskaičiuota, o nuoširdi ir spon beįtikintos, tačiau autorė moka są knygą perskaityti gal ir būtų JAV ir Kanadoje — 9 doln o ag mus po keletą numerių iš kar džio ir prieinama kiekvienam — taniška pagalba yra evangeliška jas taip užbaigti, kad jos tampa sunkoka. kitur — 7 dol., Pietų Ameri THE VIOLATIONS to. Tai skaitytojui gera proga įsivaizduoju, nuo jauno žmogaus ir vertinga, kad tai artimo mei ir paprastos, ir suprantamos. koje — 5 dol., garbės prenume Knygutėje jaunasis skaitytojas 0F HUMAN RIGHTS IN susipažinti ne tik su atsitikti iki jo įsteigtos Lietuvos Dukterų lė, apie kurią Jėzus mokė ir sa Knygelėje apstu ir humoristinių ras savo pasaulį su vaikiškais rata — 15 dol. - i draugijos lankomo senelio ar ligo vo darbais rodė. Kun. Gurecko nuotaikų, kas, be abejo, vaikams SOVIET OCCUPIED LITHUANIA nai pakliuvusiu į rankas pavie pokštais, siekimais, išdykavi niu numeriu ar su jų ištrauko Puslapiai ideologinio, kultū nio. Tokių teologiniai sveikų ir raštų rinkinys parodo, kiek vien taip pat patiks. Vietomis, kur mais, norais ką nors padaryti ge rinio, kūrybinio pobūdžio, savo gyyenimiškai įdomių žiupsnelių tisa yra Dievo meilė su artimo mergaitės ką nors svajoja, tos A HIP0BI Kin 1077 mis periodinėje spaudoje, bet ir ro ir iš to išplaukusiais nepasi su autentiška leidinių visuma. aktualumu toli prašoką ateiti.^ nedaug turime —išskyrus tokius meile, ypač straipsniuose “Dievo svajonės pavaizduotos piešiniais. sekimais. Tai vaikiškas miesto Anksčiau Akademinės skau- ninkiškos veiklos ribas, tampą.,. rinkinius, kaip kun. Augustino šviesa”, “Gyvybė”, “Teisybė”, Taip pat piešiniais pavaizduoti lietuviuko pasaulis, vaikui žino tijos buvo pateiktas “Aušros" įdolmūs ir patrauklūs visiems.,^ Steigvilos ar kun. J. Prunskio. “Viltis”, “Šventoji Dvasia”. ir kai kurie vaikiški susižinojimo mas, patrauklus, ir tai, be abejo, numerių pluošto pirmasis to ženklai. Knygoje apstu vaikiškų prisidės prie knygutės pasisekimo. • LAIVAS, 1978 m. lapkričio,'^ žaidimų, norų ką nors padaryti mas, dabar atspausdintas ir Esame matę autorės Gimiuvie Religinio ir tautk^ gero ir iš tų gerų norų iškylantys antrasis tomas, kuriame sudė mėn., Nr. 11. nės vaikams skirtų eilėraščių pe nio gyvenimo mėnesinis žurna-y Mergaitės ir senasis bokštas įvairūs nesusipratimai tarp sa riodikoje, ir tenka pasakyti, kad ti tolimesni penki (nuo 6-to vęs, kaimynų ir tėvų. Visa tai pa iki 10-to) numeriai. las. Leidžia Marijonų vienuoli autore visa galva stovi vaikams ja. Redaguoja kun. J. Vaikau/ vaizduota vaikiškai, paprastai, skirtoje literatūroje aukščiau Jeigu “Kronika” labiau ribo visa skirta vaikų pasauliui, o ne MIC. Redakcijos ir adminlstra- LEONAS GALINIS kaip beletriste, o ne kaip poetė. jasi religijos persekiojimo fak didiesiems, kaip dažnokai vai cijos adresas: 4545 W. 63rd St.,,9£ Suprantama, tobulumui niekas tais, tai “Aušra” apima kur kams skirtoje mūsų literatūroje Chicago, IL 60629. Metinė pre-, f sienų neužtvėrė, kai kurie sa Muzikinio gyvenimo kas platesnius sektorius. Nors Mirga Gtanfavienė, SENOJO pasitaiko. numerata JAV ir Kanadoje pliusas, nes, kaip rodo praktika, kiniai vaiko lūpose nuskamba irgi dokumentuodama okupan 4 dol., kitur — 5 dol. BOKŠTO PASLAPTIS. Iliustravo Nors ir taip tie visi knygutės kaip suaugusių, kai kur jų gal 'U- autorė. Išleido JAV Lietuvių Ben mergaitės ir prie lietuviškų kny to ir jo talkininkų nusikalsta veikėjai gana ryškūs, bet pačio druomenės Švietimo taryba 1978 gų skaitymo daug paslankesnės. vosena gal kiek per sudėtinga, bet muosius veiksmus, “Aušra” Apie naują popiežių Jonąl tr m. Chicagoje. Tiražas 1000 egz. Knygos turinys pradžioje atrodo je leidinio pradžioje dar įdėti šiaip knyga skirta vaikams, ir vai spausdina savo puslapiuose Paulių n rašo V. Rimšelis, apie-’1-' Spaudė M. Morkūno spaustuvė labai komplikuotas, nes kokie trijų mergaičių ir vieno berniuko kai ją priims kaip jų pasaulį pa „Prarastasis rojus" taipgi situaciją svarstančių Kristų Valdovą — sės. Marija — Chicagoje. Knyga didesnio forma “portretai”, kad, knygą pradėjęs čia gali būti vaiduokliai did žįstančio autoriaus kūrinį. Tai kultūrinių bei politinių straips Palmira, temą “Gyventi ne-;‘- to, 150 psl., kaina — 4 dol., gauna skaityti vaikas galėtų jau iš kar vertinga šventinė dovanėlė vai- Lenkų pasaulinio garso kom sau” nagrinėja kun. Stasys-'11 ma ir “Drauge”. miestyje, kur namas prie namo nių. Pateikia nemažai pogrin ir žmogus prie žmogaus. O ta- to susipažinti su veikėjais. Kny- i kams. pozitoriaus Krzysztofo Pen- Yla. Prie Nekaltai Pradėtosiom“** • dinės bei tautosakinės poezijos. derecki’o operos "Prarastasis Taigi “Aušra” jau yra rimtas Svč. Mergelės Marijos seserų Nedaug pasirodo lietuvių kal rojus” premjera Chicagos Ly- pogrindžio žurnalas visame pa vienuolijos 60 metų jubilie-,n'į ric operos scenoje lapkričio 29 vergtojo krašto problemų kon ba, leidinių, skirtų mūsų mažie jaus stabtelėja kun. Pr. Gan*-'" siems, o jei pasirodo, tai dažnai d. buvo tikrai neeilinis muziki tekste. tenka į rankas imti su baime, nio gyvenimo užmojis. Chica va. O kun. Juozas Prunskls ra-,rk neš tiek periodikoj, tiek paski gos Lyric operos prestižas, už • ATEITIS, 1978 m. spalio gina nebijoti senatvės. Plati re-fi„ sakant ir įkūnijant K. Pende- ruose leidiniuose dažnai tie vai mėn., Nr. 8. Ateitininkų Fede Ilginio gyvenimo apžvalga. £uimH kams skirti kūriniai būna ne vai recki’o operą,, dabar tikrai pa racijos leidžiamas katalikiškos- nalas iliustruotas nuotraukoj kiški, daugiausia jau senstelėju siekė pasaulini dėmesį. lietuviškoe orientacijos mėne- mis ir piešiniais. sių žmonių parašyti per savo Premjera buvo transliouojama kažkada buvusios vaikystės priz į 14 pasaulio kraštų, šimtai ra \ v- mę, nebepa liečiantys dabartinio dijo stočių pateikė ją ameri išeivijos vaiko pasaulio. Todėl kiečiams. Premjeron sugužėjo • i baimindamies ėmėm ir Mirgos vietiniai' ir užsieniečiai muzikos Gimiuvienės naujai išleistą kny kritikai. Spektaklis ir grynai gutę vaikams “Senojo bokšto pa į < ’ ,«»•' muzikine prasme, ir balsine, y- * 3: slaptis”. Ir labai gera, kad teko pač chorine prasme, aplamai nenusivilti. Tai leidinys, skirtas ■ m/ , i » rf4' • . scenine ir baletine prasme pra M* šio krašto vaikams, su visu juos ėjo puikiai. Kritikų ir šiaip žiū A supančiu nelietuvišku ir lietuviš rovų atsiliepimai geri. Kalba ku pasauliu ir jų problemomis. •yv • ’ .'•i i- Jeigu jauniausiems skaityto ma ir rašoma, jog Penderecki’o r "Prarastojo rojaus" (libretas ■; t*y • jams skirtoj literatūroj daugiau % . * -J pagal Miltoną) sukūrimas ir rvft • sia veikėjai buvo berniukai, nes y • Į- pastatymas yra toks įvykis, .i-v-.tr i knygos nuotykinės, o nuotykius £ j ▼ •• kaip kadaise buvo Verdžio“Ai * i daugiau mėgsta berniukai, tai dos” pastatymas, atidarant iš t’- ______—a______.___... šioje Gimiuvienės knygoje be kilmingai Suezo kanalą. Tačiau veik išimtinai veikėjos mergai “Time” ir “Newsweek” pusla tės. Tai dar vienas, malonus piai pateikia ir kritiškų pastabų. GLnkel (Šėtonas) ir Joy Davidson (Nuodėmė).