Susipažinkime! 011 Esi Lietuvoj!

Trakų pilis

Esi Lietuvoj. Pajausk žalumą. Čia, koncertai, festivaliai laukia Tavęs. Čia kiek akys užmato, plyti pievos ir ban- gali klausytis pasaulinio garso klasi- guoja žalios kalvos. Išgirsk, kaip žemė kinės muzikos, trisdešimtyje šalies te- skęsta paukščių čiulbesy. Keliauk per atrų išvysti galybę spektaklių, gėrė- kvepiančius miškus, stabtelėk prie kul- tis aukščiausio lygio šiuolaikinio meno tūros paminklų – pilių, piliakalnių, baž- kūriniais. nyčių, kryžių. Viešbučiai, kempingai, kaimo sody- Lietuva Tau atsimerkia šimtais žydrų bos, svečių ir poilsio namai Tau at- akių. Ji kviečia į žygį upėmis ir ežerais, veria duris. Išsirink. Kurk, ilsėkis, siūlo pasilepinti kurortuose ir SPA cen- atsigauk. truose. Išgirsk, kaip ošia jūra. Pa- Paragauk Lietuvos. Atsikandęs juodos glostyk smiltis. Pasipuošk gintaro karo- duonos pajusk auksinio rugio skonį. liais ir parsivežk namo dalelę Lietuvos. Užsitepk medaus, atsiriek balto sūrio Ar žinai, kad Lietuvos vardui jau tūks- ir padėkok pievoje dūzgiančioms bi- tantis metų? Pažink Lietuvos tėms. Užgerk lietuviškos giros. Šypso- istoriją ir meną. Teatrai, parodos, kis. Esi Lietuvoj. Turinys 2 Vilniaus senamiestis 3

Turinys Vilniaus pilys Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniaus arkikatedra bazilika Vilniaus universiteto ansamblis Pilies ir Didžioji gatvės Lietuvos nacionalinė filharmonija Aušros Vartai Žydų kvartalas Šv. Onos bažnyčia

Vaizdingi maršrutai

Kultūros objektai

Kauno senamiestis

Rotušės aikštė Perkūno namas Vytauto bažnyčia Maironio lietuvių literatūros muziejus Kauno pilis Vilnius Vilnius 404 055

Gedimino bokšto apžvalginė aikštelė Valdovų rūmai Raudonų stogų ir gaudžiančių Kandroto nuotr. iš Kristinos arch. varpų miestas

Vilniaus senamiestis iš Kristinos arch.

Svarbu pamatyti • Gedimino pilies bokštą; • Keltuvą į Gedimino kalną; • Valdovų rūmų fasadą. Keltuvu nusileidęs į kalno papėdę, atsidursi kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris Nacionalinio muziejaus kieme. Užeik į jį! valstybes laisvės vardan“ įtraukta į UNES- Vilnius CO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. 1. Vilniaus pilys Nors Vilnius, kaip ir dera modernios užsukusį, pakeri senąja architektūra – šalies sostinei, yra politinis, ekonominis šiaurietiškai santūria, tačiau nepaprastai Aukštutinė pilis arba Gedimino bokštas Nuo kalno atsiveria nuostabi Vilniaus pa- ir mokslo centras, tačiau kiekvieną, į jį šilta. Čia visi pasijunta tarsi tėviškėje. Šį * Arsenalo g. 5, Vilnius. norama su baltais Lietuvos valdovų rūmais jausmą išgyvensi ir Tu, ypač kai sekma- * Tel.: +370 5 261 7453, +370 5 262 9426 apačioje ir mariomis raudonų Senamiesčio Literatų gatvė dienio rytą užgaus dešimčių Vilniaus * Atidaryta spalį–balandį, kasdien (10–17 val.) stogų, tarp kurių kyšo bažnyčių bokštai. bažnyčių varpai ir Senamiestyje pakvips * Mokama. * www.lnm.lt Į Gedimino kalną galima pakilti keltuvu gardžia kava. Kalnas buvo patogi vieta žmonėms kurtis, (Arsenalo g. 5). Jis gegužę–rugsėjį veikia kas- todėl dar neolite čia buvo gyvenvietė. IX a. dien, 10–19 val., o spalį–balandį veikia antra- Vilnius kalnas su gyvenviete imtas tvirtinti, o XIII–XIV dieniais–sekmadieniais, 10–18 val. a. gyvenvietė virto pilimi. Čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai. Jie plėtė, perstatinėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai rūmus. XV–XVII a. Vilnius tapo vienu iš svar- biausių Europos miestų. * Katedros a. 4, Vilnius * Tel. +370 5 212 7476 * Lankytojai priimami užsisakius ekskursiją Mūrinė Vilniaus pilis susidėjo iš dviejų telefonu +370 5 262 0007 dalių – Aukštutinės ir Žemutinės. Aukštu- * www.valdovurumai.lt tinės pilies, stovėjusios ant Gedimino kal- no, mūro liekanas ir Vakarinį bokštą, dar Žemutinė pilis, stovėjusi Gedimino kalno vadinamą Gedimino pilies bokštu, galime papėdėje, XIX a. pradžioje buvo nugriauta. aplankyti ir šiandien. Čia 1989 m. rugpjū- Išliko tik maža dalis pastatų. Šiuo metu Naci- iš Kristinos arch. čio 23 d. prasidėjo Baltijos kelias. Šį įvykį onalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kuni- liudijančių dokumentų kolekcija „Baltijos gaikštystės Valdovų rūmai baigiami atkurti. Vilnius Vilnius 606 077

Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniaus Arkikatedra bazilika Šv. Jonų bažnyčia iš Kristinos arch. iš Kristinos arch. iš Kristinos arch.

2 . Lietuvos nacionalinis muziejus 57 m aukščio Arkikatedros varpinė sto- * Arsenalo g. 1, 3, Vilnius * Tel.: +370 5 262 9426 vi ant Vilniaus žemutinės pilies gynybinės * Atidaryta gegužę–rugsėjį, II-VI (10–17 val.), VII * Nemokama. * www.katedra.lt sienos bokšto liekanų. XVII a. joje įrengtas (10–15 val.); spalį–balandį, III-VII (10–17 val.). Vilniaus universitetas laikrodis – kurantus iki šiol galime girdėti * Mokama. * www.lnm.lt iš Kristinos arch. Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedra mušant valandas. Tai didžiausia ir seniausia šalyje Lietuvos bazilika stovi buvusios pagonių šventyklos Išėjęs iš Arkikatedros, maždaug pusiauke- istorinio kultūros paveldo saugykla. Mu- vietoje. Manoma, kad ji pastatyta karaliaus lėje iki varpinės, grindinyje, rasi margaspalvę ziejaus ištakos – kultūros istoriko, kolekci- Mindaugo krikštui 1251 m. paminėti. Vėliau plytelę su stiklinėmis raidėmis „Stebuklas“. ninko grafo Eustachijaus Tiškevičiaus XIX a. Katedra buvo daug kartų perstatyta, todėl Tikima, kad ši vieta vis dar turi magiškų galių. viduryje įkurtas Senienų muziejus. 1918 m. iki šių dienų joje yra išlikę įvairių architektū- Atsistok ant „Stebuklo“, sugalvok norą ir apsi- vienas iš nacionalinio išsivadavimo vadovų ros stilių fragmentų. Klasicistiniai bažnyčios suk – Tavo noras būtinai išsipildys. dr. Jonas Basanavičius iš Senienų muzie- bruožai atsirado XVIII a. pabaigoje. Tai garsaus Dabar žvilgtelėk į kairę ir pasveikink jaus ir Lietuvių mokslo draugijos rinkinių architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus pro- Vilniaus įkūrėją kunigaikštį Gediminą. Jis ėmė kurti Istorijos ir etnografijos muziejų. jekto rezultatas. žvelgia į miestą nuo postamento. Dabar muziejuje sukauptos įspūdingos Pastate gausu vertingų freskų, paveikslų, Šauk tiesiai per aikštę į Universiteto Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės skulptūrų, antkapinių paminklų, o jo pože- gatvę­ . Eidamas ja, dešinėje pamatysi Prezi- kultūros kolekcijos. Jame vyksta šviečia- miuose yra Lietuvoje seniausia freska (XIV (1632–1648) širdimi. Šių didikų kapus da- dentūrą, o kairėje – įstabų Vilniaus univer- mieji užsiėmimai, o ketvirtadieniais – kul- a.), vaizduojanti Kristaus nukryžiavimą. Arki- bar galima aplankyti, užsisakius ekskursiją siteto ansamblį. tūros istorijos vakarai. Būtinai į juos ateik. katedros koplyčioje ilsisi Lietuvos ir jaunimo į Arkikatedros požemius. globėjo Šv. Kazimiero palaikai. Katedros aikštėje, šalia pilių, stovi balta 4. Vilniaus universiteto ansamblis 1430 m. Arkikatedroje buvo palaidotas it gulbė Arkikatedra bazilika. Nepraeik pro Svarbu pamatyti ją, nes čia – svarbi Vilniaus istorijos dalis. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Mau- * Universiteto g. 3, Vilnius zoliejuje ilsisi Lietuvos didžiojo kunigaikščio • Šv. Kazimiero koplyčią; * Tel. +370 5 268 7103 • Karalių kriptą; 3. Vilniaus arkikatedra bazilika ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio * Ekskursijos po ansamblį ir biblioteką • Kapitulos kriptą; rengiamos balandžio – gegužės ir rugsėjo (1460–1506) bei abiejų Žygimanto Augusto • Vyskupų kriptą; mėn.: I - VII (10.00–18.30 val.), birželio – * Katedros a. 1, Vilnius žmonų: Elžbietos ir Barboros Radvilaitės, pa- • Vytauto Didžiojo kapo vietą; rugpjūčio mėn.: I- VII (11.00–19.30 val.) * Tel.: +370 5 261 0731, +370 5 261 1127 laikai bei urna su Lietuvos didžiojo kunigaikš- • Mauzoliejų. * Mokama. * www.mb.vu.lt, www.vu.lt * Atidaryta kasdien (7–19 val.). čio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos Vilnius Vilnius 808 099

Visą kvartalą tarp Šv. Jono, Skapo ir Vilniaus universitetas Prezidento rūmai Universiteto gatvių užimantis Vilniaus iš Kristinos arch. Kandroto nuotr. universitetas – tai gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo stilių pastatų ansam- blis. Jis garsėja dvylika uždarų kiemų, Šv. Jonų bažnyčia ir aukščiausia miesto var- pine. Universiteto bibliotekoje, įkurtoje 1570 m., yra ypač turtingos senų ir retų leidinių, pirmųjų spausdintų knygų ir kar- tografijos kolekcijos. Čia saugoma ir pir- moji lietuviška knyga Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Vilniaus universitetas – viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukš- tųjų mokyklų. Jis įkurtas 1579 metais. Ilgą kiemų. Būtinai ir Tu į ją užsuk. Bažnyčia laiką, būdamas vienintelė aukštojo moks- pradėta statyti po Lietuvos krikšto 1387 lo įstaiga Lietuvoje, Universitetas darė metais. Jos interjere akį traukia vienintelė didelę įtaką aplinkinių kraštų kultūriniam Baltijos šalyse dešimties presbiterijos al- gyvenimui. Čia mokėsi ir dirbo Europoje torių kompozicija. išgarsėję žmonės. Nuo Jėzuitų akademijos laikų Šv. Jonų 1753 m. Universitete įkurta Astronomi- bažnyčioje meldėsi profesoriai, studentai, jos observatorija, dabar ji – viena seniau- vykdavo vaidinimai, disputai, buvo gina- sių Europoje ir pati seniausia buvusioje mos disertacijos, iškilmingai sutinkami Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. Būtinai karaliai. Šiandien čia įteikiami diplomai ab- joje apžiūrėk daugybę senovinių astrono- tvelės veda į erdvią, klasicistinių XVIII a. – XIX tuvoje, – pažvelgęs viršun išvysi ant stogo solventams, rengiami koncertai, festivaliai. mų prietaisų. a. didikų namų apsuptą Simono Daukanto plevėsuojančią vėliavą. Prezidentei išvykus Pasigrožėk Vilniaus panorama nuo aikštę. Atsistok jos viduryje ir apsižvalgyk. Ši iš šalies, vėliava nuleidžiama. Nepraleisk progos užsukti į Filologijos Šv. Jonų bažnyčios varpinės – aukš- aikštė pavadinta Vilniaus universiteto auklė- fakultetą. Lituanistikos centro vestibiuly- Prisijungęs prie Prezidentūroje organi- čiausio senamiesčio pastato. Nevar- tinio vardu, kuris XIX amžiuje parašė pirmą- je išvysi įstabias freskas „Metų laikai“, ku- zuojamų nemokamų ekskursijų, pamatysi gindamas kojų moderniu liftu užkilk į ją Lietuvos istoriją lietuvių kalba. rias sukūrė talentingas lietuvių dailininkas istorinį rūmų interjerą ir Prezidentės kabi- 45 m aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę. Petras Repšys. 200 m2 plotą užimančiose Nuo XVI a. rūmuose buvo Vilniaus vys- netą. Į ekskursiją užsiregistruok iš anksto, o Varpinėje veikia Mokslo muziejus. freskose – scenos iš lietuvių mitologijos. kupų rezidencija. Kai XVIII a. okupuota ateidamas turėk asmens dokumentą. Lietuva buvo prijungta prie Rusijos impe- Šalia, Universiteto knygyne „Littera“, yra * Įėjimas iš Šv. Jonų gatvės arba per Didįjį kiemą Kiekvieną sekmadienį 12 val. aikštėje vyks- * Pavasarį, rudenį I – VII (10 – 19 val.); rijos sudėties, rūmai atiteko Vilniaus gene- dar vienas šiuolaikinio meno šedevras ta iškilminga vėliavų pakeitimo ceremonija, vasarą I – VII (11 – 20 val.) * Mokama. ralgubernatoriui. Šiame dailiame pastate – kito lietuvių dailininko Antano Kmie- kurioje dalyvauja paradinėmis uniformomis kadaise lankėsi Rusijos caras Aleksandras I, liausko tapyba al fresco technika. 120 5. Prezidento rūmai ir viduramžių šarvais vilkintys kariai. m2 skliaute vaizduojamos figūros, kurios Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII, impe- simbolizuoja astronomiją, mediciną, bo- ratorius Napoleonas Bonapartas, Lenkijos * S. Daukanto a. 3 * Tel.: +370 5 266 4011, 6. Pilies ir Didžioji gatvės taniką, muziką, dailę ir kitus Universitete (dėl ekskursijų) +370 5 2664073 maršalas Juzefas Pilsudskis. klestėjusius mokslus ir menus. * Ekskursijos V (16.30 val.), VI (9.00 – 14.30 val.) Dabar tarp baltų rūmų sienų dirba Pre- * Nemokama * www.president.lt * Vilniaus TIC, Didžioji g. 31 Universiteto pasididžiavimas – Šv. Jonų zidentė ir jos kanceliarija, priiminėjami * Tel. +370 5 262 9660 bažnyčia, kuri stovi viename gražiausių Prie Prezidento rūmų esančios siauros ga- svečių šalių vadovai. Jei Prezidentė yra Lie- * www.vilnius-tourism.lt Vilnius Vilnius 10 11

Pilies gatvė Didžioji gatvė Lietuvos nacionalinė filharmonija iš Kristinos arch. Kandroto nuotr.

Gatvių sandūroje, kur anksčiau veikė žuvų turgus, dabar šurmuliuoja jauki prekybos aikštė. Joje – didžiulis akmuo, vadinamas alaus dievo Ragučio vardu. Legenda pasako- Kitoje gatvės pusėje (Didžioji g. 4) – buvę Miesto Rotušė (Didžioji g. 31) įkurta ka- ja, kad tas, kuris jį pajudinsiąs, nemirsiąs sava Lietuvos didikų Chodkevičių rūmai, kuriuose raliaus Jogailos privilegija XIV a. pabaigoje. mirtimi. Akmuo buvo rastas netoliese, Latako veikia Vilniaus paveikslų galerija su įspūdinga Iš pradžių ji buvo gotikinė, vėliau perstaty- Tai seniausios ir puošniausios gatvės g., ir atitemptas į dabartinę vietą. Deja, tokį Vakarų dailės kolekcija. Muziejuje rengiami ta klasicistiniu stiliumi pagal garsiausio to Vilniaus senamiestyje, pagrindinis kelias į nurodymą davęs archeologas buvo nušautas klasikinės muzikos vakarai, kurie vasarą per- meto architekto Lauryno Stuokos-Gucevi- Kunigaikščių pilį. Čia namus statėsi didi- viename vakarėlyje, Užupyje. sikelia į uždarą kiemą. 1940–1950 m. šiame čiaus projektą. Joje laikyti ginklai, o rūsiuose kai ir turtingi miestiečiai. Šalia stovi stačiatikių Šv. Praskevijos name gyveno filosofas Vosylius Sezemanas, buvo kalėjimas. Šiuo metu Rotušėje vyksta Pilies gatvė žavi architektūros įvairove: go- cerkvė (Didžioji g. 2). Pasak legendos, joje kurio knygos „Logika“ (1928 m.) ir „Estetika“ reprezentaciniai renginiai, koncertai, par- tikiniai gyvenamieji namai (Pilies g. 12 ir 14), buvęs pakrikštytas rusų poeto Aleksandro (1970 m.) pripažintos kaip vieni svarbiausių odos. Nuo Rotušės portiko į vilniečius yra renesansinis kapitulos namas (Pilies g. 4), o Puškino prosenelis juodaodis Hanibalas. Lietuvos filosofijos veikalų. kreipęsi Lietuvoje viešėję garbingi svečiai – Šv. Jonų bažnyčios frontonas – barokinis. Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir Namas, pažymėtas numeriu Didžioji g. 1, Šioje vietoje prasideda svarbiausia miesto JAV prezidentas Džordžas Bušas. Pilies g. 22-ojo namo kieme paminklinis ilgą laiką buvo vadinamas Franko namu, aikštė – Rotušės aikštė. Ji atsirado svarbių lenkų poeto romantiko Juliuszo Slowackio nes jame XIX a. pradžioje kartu su kitais kelių sandūroje. Iš pradžių čia šurmuliavo tur- Didžioji g. 34 – pirmoji barokinė Vilniaus Šv. biustas žymi vietą, kur jis gyveno su patė- Universiteto profesoriais gyveno Terapijos gus. XIV a. pabaigoje, kai Vilnius gavo Magde- Kazimiero bažnyčia. Ją jėzuitai pastatė pagerb- viu profesoriumi Augustu Becu, pirmuoju klinikos vadovas Jozephas Frankas. Jo pa- burgo teises, pastatyta Rotušė su magistratu dami karalaitį Lietuvos patroną Šv. Kazimierą. Lietuvos epidemiologu, pradėjusiu skiepy- stangomis Universiteto medicina pasiekė ir teismu, kurių nuosprendžius aikštėje skelbė Joje sumontuoti firmos „Oberlinger“ 3 manualų ti žmones nuo raupų. Pilies gatvės dešinėje tokį lygį, kad Napoleono kariuomenės vy- šauklys. Čia stovėjo ir stulpas, prie kurio buvo ir 45 balsų mechaniniai vargonai. Čia rengiami visą kvartalą užima Vilniaus universitetas. riausiasis gydytojas raporte imperatoriui rišami nusikaltėliai. Vykdyti mirties bausmes nemokami vargonų muzikos koncertai. Kitoje pusėje, šiek tiek aukštėliau (Pilies g. 1812 m. rašė, jog tokia medicina galėtų su- buvo statomas ešafotas. 1794 m. čia nukirs- 7. Vilniaus Kongresų rūmai 24), – „Naručio“ viešbutis. XIX a. pradžioje blizgėti ir Paryžiuje. 1812 m. vasarą šiame dintas net LDK etmonas Simonas Kosakovs- jame gyveno kitas lenkų rašytojas ir istori- kis. XVI a. aikštėje degintos protestantiškos name buvo apsistojęs Prancūzijos kariuo- * Vilniaus g. 6/16 kas Ignacas Kraszewskis. Šalia, Pilies g. 26, menės intendantas Marie Henris Beyle, da- knygos. Vykdavo ir pramoginiai renginiai: * Tel.: +370 5 262 95 42, +370 5 261 87 07 – Signatarų namai. Būtent čia 1918 metų bar žinomas kaip rašytojas Stendhalis. Šiuo pasirodydavo keliaujantys akrobatai, kome- * www.lvso.lt vasario 16 dieną Valstybės Taryba pasira- metu čia Prancūzijos ambasada su jaukia diantai, būdavo vaidinamos misterijos. Ren- šė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo prancūziško stiliaus kavinuke. giniai čia vyksta iki šiol. Viešėdamas sostinėje, vieną vakarą skirk Aktą. Dabar čia veikia muziejus. Vilnius Vilnius 12 13 apsilankyti Vilniaus Kongresų rūmuose, ku- 8. Aušros vartai Nacionalinis operos ir baleto teatras rie nuo 1999 m. tapo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro namais. Šio orkestro * Aušros Vartų g. 12, Vilnius. vyr. dirigentas ir meno vadovas – Gintaras * Tel. +370 5 212 3513 Rinkevičius. * Atidaryta kasdien (6–19 val.). * Nemokama. * www.ausrosvartai.lt Koncertų salėje vyksta simfoninės ir kame- rinės muzikos koncertai, operos spektakliai, Kaip Romoje visi piligrimai traukia į Šv. svečiuojasi ne tik žymiausi Lietuvos, bet ir Petro baziliką, taip Vilniuje – į Aušros vartus. pasaulio džiazo bei populiariosios muzikos Pasakojama, kad 1492–1506 m. miesto sie- atlikėjai. Kongresų rūmuose savo pasirody- nos kertinis akmuo buvo padėtas ten, kur mus rengė Violeta Urmana, Sergejus Larinas, kelias vedęs pro Medininkus, Maskvos link. Sergejus Leiferkusas. Virš Medininkų vartų 1514 m. gynybinia- me bokšte įrengta Dievo Motinos koply- Kongresų rūmuose 2006 – 2007 m. rody- čia. Joje pagal katalikiškų Europos miestų ta opera ,,Bohema” apie jaunus menininkus paprotį pakabintas Švč. Mergelės Marijos pelnė stulbinantį populiarumą ir pranoko jos paveikslas. Nuo XVII a. vidurio Aušros vartų sumanytojų – režisierės D. Ibelhauptaitės, di- paveikslas imtas laikyti stebuklingu. Apie rigento G. Rinkevičiaus ir kostiumų dailininko jo stebuklus sklinda daugybė legendų. J. Statkevičius lūkesčius. Šis spektaklis buvo Viena iš jų skelbia, kad 1671 m., kai Marijos 9. Nacionalinis operos no kūrinius skambino garsiausias pasaulio tarsi pradas galingam ,,bohemiečių” operos atvaizdas buvęs įneštas į koplyčią, dvejų ir baleto teatras pianistas Evgenijus Kissinas, o pernai viešėjo sąjūdžiui. „Bohemiečių“ kuriami spektakliai metukų vaikelis iškritęs iš antrojo aukšto ir vienas geriausių pasaulyje Niujorko filharmo- tapo išskirtiniu Lietuvos kultūros reiškiniu. trenkęsis negyvas į grindinį. Sielvartaujan- * A. Vienuolio g. 1, Vilnius. * Tel. +370 5 262 nijos orkestras. tys tėvai vaikelį palikę prie paveikslo, o ryte 0727, bilietų užsakymas tel. +370 615 51 000 Ne kartą Nacionaliniame operos ir baleto radę sveikut sveikutėlį. Patyrę stebuklą arba * Atidaryta I–IV (8–17 val.), V (8–16 val.), ir spektaklių metu. * www.opera.lt teatre šoko Sankt Peterburgo Marijos tea- prašydami sveikatos žmonės pritvirtindavo tro baleto solistai, o Maskvos didysis teatras Vilniaus Kongresų rūmai (įdėti prie paveikslo votus. Šitaip paveikslas įgijo Prieš įspūdingus 1974 metais statytus Lie- buvo atvežęs „Korsarą“, kuriame pagrindinius foto kaip Mildažytės knygoje iš sidabrinį apsodą. 1927 m. paveikslas buvo spektaklio Svynis Todas) tuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vaidmenis atliko baleto perlais vadinami Niko- karūnuotas popiežiškąja karūna. rūmus stovi kuklus skulptoriaus Gedimino lajus Tsiskaridzė, Marija Aleksandrova, Natali- Jokūbonio paminklas Kiprui Petrauskui. Tai ja Osipova ir Ivanas Vasiljevas. Ypatingi ryšiai nuo šio žmogaus prasidėjo šlovinga lietuvių šį teatrą sieja ir su Maja Pliseckaja. Aušros vartai operos istorija. Operos ir baleto teatro repertuare yra daug Dabar salėje, kurioje telpa beveik tūks- klasikinių baletų – ne kiekvienas Europos tantis žiūrovų, statomi įstabūs spektakliai, teatras gali tuo pasigirti. Todėl daugeliui kla- dainuoja pasaulio operos žvaigždės, šoka sikinio baleto artistų dirbti Lietuvoje – didžiu- garsiausi baleto solistai. Dažnos viešnios – lė svajonė. Teatre per spektaklių pertraukas pasaulio scenose garsėjančios solistės Viole- įprasta pasimėgauti šampano taure arba ta Urmana ir Nomeda Kazlaus. Dainavo čia karšto šokolado puodeliu. Nepraleisk to- ir Montserrat Caballe bei Ramonas Vargasas. kios progos ir Tu. „Skrajojantį olandą“ pastatė pasaulinio garso režisierė iš JAV Francesca Zambello, „Madam Baterflai“ – britų režisierius Anthony Minghel- la, o avangardistas iš JAV Davidas Aldenas sukūrė „Salomėją“. F. Chopino ir R. Schuman- Vilnius Vilnius 14 15

10. Užupio respublika Kandroto nuotr. Užupis Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

* Prie Senamiesčio, Vilnelės dešiniajame krante * Nemokama

Atėjusį į centrinę Užupio aikštę tave pa- sitiks bronzinė Angelo globėjo skulptūra. Šis menininkų pamėgtas rajonas, kurio pavadinimas reiškia „vieta už upės“, daž- nai lyginamas su Paryžiaus Monmartru arba Kopenhagos Kristianija. Pasukęs nuo Angelo Paupio gatve, per- skaityk ant tvoros įvairiomis kalbomis su- rašytą Užupio respublikos konstituciją. Be jos, Užupis turi savo himną, šerifą, vysku- pą, dvi bažnyčias ir septynis tiltus. Žvirgž- dyno gatvėje aplankyk vienas seniausių Vilniuje Bernardinų kapines su apsama- nojusiais paminklais – jose ilsisi daug žy- skaitoma poezija. Užupio ,,Galeroje” vei- mių Lietuvos žmonių. kia alternatyvaus meno parodos. Sovietmečiu Užupis buvo apleistas, ta- Vilnios krantinės nišoje sėdi kitas Užu- čiau dėl rajone esančios Dailės akademi- pio simbolis – bronzinė undinėlė, dar va- jos, ėmė kurtis menininkai. Užupyje vyksta dinama Užupio mergele. Ji vilioja į Užupį alternatyvios mados festivaliai, rengiami žmones iš viso pasaulio, o neatsispiriantys monas Mykolas Kazimieras Pacas (1624– koncertai, vaidinimai, originalios šventės, jos kerams čia pasilieka ilgam. 11. Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia 1682) ėmė statyti 1668 metais, norėda- mas paminėti pergalę kare su Maskva. Užupis Italai meistrai Pietras Pertis ir Giovannis Kandroto nuotr. * Antakalnio g. 1, Vilnius * Tel. +370 5 234 0229 * Nemokama. * Atidaryta kasdien (6–18.30 val.). Maria Gallis išpuošė bažnyčią įspūdin- gais balto stiuko lipdiniais, kurie sklei- Lankytojus traukia itin puošnus šios dė bažnyčios galios, gyvybingumo ir di- šventovės interjeras, o piligrimai pirmiau- dybės idėją. Mirus fundatoriui, šventovė siai suklumpa prie malonėmis garsėjančio tapo jo kapu – kaip ir norėjo, Mykolas Švč. Mergelės Marijos Maloningosios Kazimieras Pacas buvo palaidotas rūsyje paveikslo ir prie stebuklingo paveikslo, po bažnyčios slenksčiu. kuris vaizduoja, kaip Mergelė Marija gina Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Vilniaus gyventojus nuo 1710 metų maro. į Lietuvą ir Vilnių 1993 metais atminti Pasak legendos, pirmoji bažnyčia Vil- aikštė priešais bažnyčią pavadinta po- niaus priemiestyje Antakalnyje pasta- piežiaus vardu. tyta XIV a. baltų meilės deivės Mildos Tavęs laukia dar vienas šedevras, kuris šventyklos vietoje. Dabartinę bažnyčią pakerėjo net patį Prancūzijos imperato- Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis et- rių Napoleoną. Teks grįžti į Senamiestį. Vilnius Vilnius 16 17

nyčia buvo pastatyta apie 1495–1501 12. Šv. Onos ir Šv. Pranciškaus iš Kristinos arch. metus. Vėliau ji daug kartų remontuota, Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčių tačiau išorė beveik nepakito. ansamblis XV a. pabaigoje šalia Šv. Onos bažny- * Maironio g. 8–1, 10, Vilnius. čios pastatyta Šv. Pranciškaus Asyžie- * Tel. +370 616 01 159 čio (Bernardinų) bažnyčia, kuri buvo ir * Šv. Onos bažnyčia atidaryta miesto gynybinės sistemos dalis. Nors I, II, IV, V ( 7–19 val.); III, VI (10 -19 val.); VII (8:30- 19 val.) Šv. Pranciškaus Asyžiečio po XVI–XVII a. perstatymų bažnyčia įgavo (Bernardinų) bažnyčia atidaryta renesanso ir baroko bruožų, tačiau iki šiol I–V – 7–19 val., VI–VII – 8–19 val. * išlieka kaip vienas didžiausių gotikinių Nemokama. sakralinių pastatų Lietuvoje. http://parapija.bernardinai.lt Svarbu pamatyti Šv. Onos bažnyčia – vienas gražiausių ir garsiausių Vilniaus statinių, vėlyvosios • Karalienės koplyčią; gotikos šedevras. Ją gaubia daug legen- • Šv. Augustino koplyčią; dų. Žinomiausia pasakoja, kad Napoleo- • Šv. Uršulės koplyčią; • Karžygių koplyčią; nas, pamatęs šią bažnyčią, panoręs ant • Vargonus. delno nusinešti į Paryžių. Šv. Onos baž-

Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia. Kandroto nuotr.

Turistams siūlomas maršrutas po Svarbu pamatyti Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčią. Jis veda į Šv. Florijono (Trijų • Šv. Florijono koplyčią; Karalių) koplyčią: naujai atidengtomis • Freskas; • Vilniaus panoramą iš Šv. Pranciškaus freskomis išpuoštu vienuolyno korido- Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčios palėpės. riumi pateksi į gotikinį kiemelį, toliau eisi į presbiteriją – vienuolių chorą, po- žemio kriptą, gotikinės varpinės bokštą ir sraigtiniais laiptais įkopsi į bažnyčios palėpę, iš kurios apžvelgsi nuostabią Vilniaus panoramą. Čia maršrutas po Vilnių baigiasi, ta- čiau tai patogi vieta pradėti kelionę po www.vilniusautomobiliu.lt Vilniaus apylinkes. Vilniaus apylinkės Vilniaus apylinkės 18 19 Trys Lietuvos sostinės

Laimonas Ciūnys Kristinos arch.

Kristinos arch.

kad Salos pilį XIV a. pradėjo statyti Lietu- Gegužės 20 d. – reta proga aplankyti vos didysis kunigaikštis Kęstutis, o XV a. Trakų istorijos muziejų naktį, kai vyksta baigė jo sūnus Vytautas. Tai buvo tvirtovė, pasaulinė akcija „Muziejų naktis“. Galėsi kurios priešai niekada neįveikė. pramokti senųjų amatų, pamiklinti ranką šaudydamas iš lanko. Sutemus prasidės Po Žalgirio mūšio (1410 m.), sutriuš- nakties renginys su viduramžių muzika, irstyk valtele, mink vandens dviratį, o gal kinus Kryžiuočių ordiną, pilis tapo Lie- šokiais, riterių kovomis ir fakyrais. Vilniaus apylinkės pagauk vėją burlente... tuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija. Keliaudamas ratu aplink Vilnių ir nenu- Kelionę po Vilniaus apylinkes pradėk nuo Suklestėjo ir miestelis – jame lankėsi pir- toldamas nuo jo daugiau kaip per 50 kilo- Trakų. Nuo dabartinės sostinės Vilniaus iki klių, garbingų svečių, užsienio pasiun- Sigitos nuotr. metrų, aplankysi dar dvi Lietuvos sostines senosios sostinės – 28 kilometrai. tinių, kurie buvo priimami Salos rūmų – Kernavę ir Trakus. Pirmojoje, menančio- reprezentacinėje menėje. 1987 m., po je XIII amžių, dabar gali pasigėrėti unikalia 13. Trakų salos pilis restauravimo, pilis atgavo XV amžiaus penkių piliakalnių panorama. Antrojoje, išvaizdą. Dabar čia veikia įspūdingas primenančioje, kad XV amžiuje Lietuvos * Kęstučio g. 4, Trakai. muziejus, kuriame eksponuojami išli- Didžioji Kunigaikštystė driekėsi nuo Bal- * Tel.: +370 5 285 3940, +370 5 285 3946 kę baldai, pypkės, spaudai, laikrodžiai, * Atidaryta gegužę–rugsėjį, kasdien (10–18 val.); tijos jūros iki Juodosios jūros, aplankyk kovą, balandį ir spalį, II–VII – 10–19 val., porceliano ir stiklo dirbiniai, medžioklės įspūdingą muziejų viduramžių pilyje, lapkritį–vasarį, II–VII – 10–17 val. trofėjai, o Dominikonų koplyčioje – sa- kuri stovi Galvės ežero saloje. Ten pateksi * Mokama. * www.trakaimuziejus.lt kralinio meno ekspozicija. ilgais mediniais tiltais. Vėliau, klausyda- Vasarą apsilankyk pilies kieme rengia- masis ežero bangų pliuškenimo, apžvelk Trakų salos pilis, esanti vienoje iš Galvės muose koncertuose ir operos festivalyje. didingus pilies kuorus nuo vandens: pasi- ežero salų, – Lietuvos simbolis. Manoma, Vilniaus apylinkės Vilniaus apylinkės 20 21

iš Kristinos arch. Užutrakio rūmai

Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia

sukurtas 1897–1902 metais grafo Juoza- po Tiškevičiaus iniciatyva. Tiškevičiai Užu- trakio dvarą valdė iki Antrojo pasaulinio karo. Istorizmo stiliaus Užutrakio dvaro rūmai pastatyti pagal žymaus Varšuvos architekto Jozefo Husso projektą. Šalia rūmų Edouardas Francoise André supro- jektavo taisyklingus parterius su gėlynais, pasivaikščiojimo takais, marmurinėmis 14. Karaimų etnografinė je veikiančioje kenesoje. Daugiau apie skulptūromis, biustais ir vazomis. Grafai ekspozicija karaimus gali sužinoti muziejuje. Tiškevičiai į pusiasalį keldavosi plaustu per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką. Atvykęs į Trakus, būtinai paragauk Sudervės parapiją XVIII a. pabaigo- * Karaimų g. 22, Trakai. * Tel. +370 5 285 5286 Vasarą dvare vyksta klasikinės muzi- karaimų nacionalinio patiekalo kibinų. je įkūrė Vilniaus vyskupas Ignotas Ma- * Atidaryta III–VII (10–18 val.). Skanaudamas juos pažvelk į kitą Galvės kos koncertų ciklas „Užutrakio vakarai“. * Mokama. * www.trakaimuziejus.lt salskis. 1803–1822 m. dominikonų Tradiciškai jie prasideda liepos pabaigo- ežero pusę – ten boluoja klasicistiniai rū- vienuolis Valentinas Volčackis fundavo je ir tęsiasi visą mėnesį. Karaimai – mažiausia Lietuvoje gyve- mai. Iki jų aplink ežerą vos 10 kilometrų. bažnyčią. Ją suprojektavo architektas nanti tiurkų kilmės tauta. XIV a. pabaigo- 15. Užutrakio dvaro sodyba Pasivaikščiojus po įspūdingą parką ir pa- Laurynas Bartkevičius pagal Romos je Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, sigėrėjus įstabia ežero panorama, laikas į Panteono pavyzdį. Sudervės bažnyčia tęsdamas žemių užkariavimo politiką, * Užtrakio g. 5, Trakai. * Tel.: +370 528 21 707, kelionę. Už 40 kilometrų – Sudervė, o joje apskrita, uždengta kupolu, fasadinėje pasiekė Krymo pusiasalį. Po pergalės +370 528 55 006 – vienintelė Lietuvoje apskrita bažnyčia. pusėje apjuosta šešių kolonų eile ir pa- mūšyje su Aukso Orda jis į Lietuvą atkėlė * Atidaryta IV–VII (11–19 val.). puošta nišose pastatytomis didžiulėmis 383 karaimų šeimas ir apgyvendino Tra- * Mokama. * www.trakai-visit.lt 16. Sudervės Švč. Trejybės keturių evangelistų bei apaštalų Petro ir kuose. Dalis karaimų ėjo pilių sargybą, bažnyčia Pauliaus skulptūromis. kita dalis vertėsi žemdirbyste, prekyba ir Iš dvaro, rymančio ant Galvės ežero kranto, atsiveria nuostabi panorama į * Kernavės g. 1, Sudervė, Vilniaus r. Na, laikas aplankyti ir pirmąją Lietuvos amatais. Iki šiol ši tauta išsaugojo savi- Trakų pilį ir miestelį. * Tel. + 370 5 249 0287 sostinę. Iki Kernavės – 20 kilometrų. Pa- tumą ir kalba gimtąja kalba. Karaimai ir * Atidaryta: prieš pamaldas, šiokiadieniais keliui dar užsuk į skulptūrų parką ant šiandien meldžiasi vienintelėje Europo- Užutrakio dvaro sodybos ansamblis – 16.30 val., VII – 11 val., 13 val. ir 15 val. * Nemokama. * http://vilnius.lcn.lt/ Vilnojos ežero kranto. Vilniaus apylinkės Vilniaus apylinkės 22 23

Kernavės piliakalniai Dubingių piliakalnis

miesto liekanas ilgainiui nuo žmonių akių pa- paminėtas 1334 m. aprašant Livonijos slėpė storas žemių sluoksnis, jis užkonserva- ordino puolimą. Žinoma, kad čia po Žal- vo lietuviškosios Trojos gyventojų pėdsakus. girio mūšio Lietuvos didysis kunigaikštis Dabar kultūrinio rezervato teritorija apima Vytautas pastatė pilį. Vėliau dvaras atite- 194,4 ha plotą. Joje yra net 18 archeologijos, ko kunigaikščiams Radviloms. XVI a. pa- 17. Kernavės piliakalniai penkių piliakalnių komplekso. Ši unikali vieto- istorijos ir kultūros vertybių. statyta renesansinė mūrinė bažnyčia ir įrengtas Radvilų mauzoliejus. Rūmuose vė įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Iš Kernavės suk pro Širvintas. Už 55 kilo- gyveno Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir * Kerniaus g. 4 a., Kernavė, Širvintų r. metrų rasi dar vieną įspūdingą legendomis Jų teritorija – vienas iš Lietuvos valstybės Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto * Tel.: +370 382 47 385, +370 382 47 371 apipintą piliakalnį. * Ekskursijos po rezervatą vyksta balandį– susidarymo centrų, didžiausias Pabaltijyje žmona Barbora Radvilaitė. spalį, II–VI (10–17.30 val.) gynybinis piliakalnių kompleksas ir viduram- 18. Dubingių piliakalnis * Mokama. * www.kernave.org žių miesto vieta. Šis kompleksas įrašytas į XVII a. antrojoje pusėje, kai pagrindine Radvilų pilimi tapo Biržų pilis, prasidėjo UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. * Dubingiai, Molėtų r. * Tel. +370 383 54 761 Penki piliakalniai Neries slėnio dešiniajame Dubingių nuosmukio laikas. Dabar nuo Pirmieji gyventojai Kernavėje įsikūrė 9–8 * Atidaryta kasdien. šlaite kuria įspūdingą kraštovaizdį. Tai vienas * Nemokama. piliakalnio atsiveria pasakiškai gražus didžiausių Baltijos šalyse išlikusių gynybinių tūkst. prieš Kristų. Nuo tų laikų iki pat anks- * www. lietuvospilys.lt, www. musupaveldas.lt vaizdas į Asvejos ežerą. tyvųjų viduramžių čia be pertrūkio gyveno piliakalnių kompleksų, atskleidžiantis Lietu- 26 kilometrai plentu į Vilniaus pusę, ir vos proistorę ir ankstyvąjį Lietuvos valstybės žmonės, palikdami savo pėdsakų. Tai unikali Dubingių piliavietė rymo įspūdingo kelio ženklas Tave pakvies sustoti Euro- formavimosi periodą. vietovė – visame Baltijos jūros regione nerasi- me kito penkių piliakalnių komplekso. Asvejos ežero krante. Tai maždaug 500 m pos geografiniame centre, kurį puošia Šioje teritorijoje pirmieji gyventojai įsikū- ilgio ir 200 m pločio pusiasalis – kalva, se- memorialinis akmuo ir skulptoriaus prof. rė dar 8-9 tūkst. prieš Kristų, senojo akmens Rašytiniuose šaltiniuose Kernavė pirmą niau buvusi sala. Šioje piliavietėje tebėra Gedimino Jokūbonio sukurta kompo- amžiaus pabaigoje. Nuo tų laikų iki vėlyvųjų kartą paminėta 1279 m. kaip Lietuvos di- išlikę XVI–XVII a. Radvilų rūmų ir Evangeli- zicija, skirta paminėti Lietuvos stojimą viduramžių čia be pertrūkio gyveno žmonės džiojo kunigaikščio Traidenio valda – pirmoji kų reformatų bažnyčios griuvėsiai. į Europos Sąjungą. Laikas aplankyti ir palikdami buvusios kultūros pėdsakų. Visa- Lietuvos sostinė. 1390 m., per kryžiuočių už 20 kilometrų nuo jo Europos centro Dubingių žemės vardas pirmą kartą me Baltijos jūros regione nerasime kito tokio antpuolį, Kernavė buvo sudeginta. Senojo esantį Europos parką. Vilniaus apylinkės Kaunas 24 25 19. Europos parkas 20. Liubavo malūnas Žalių kalvų ir viduramžių * Joneikiškių k., Vilniaus r. * Tel. +370 5 237 7077 * Liubavo k., Vilniaus raj. * Atidaryta kasdien, nuo 10 val. iki saulėlydžio. * Tel.: +370 5 2377 077 * Mokama. * www.europosparkas.lt * Nuo balandžio 15 d. iki spalio 31 d. III-V (10.00 – bažnyčių miestas 18.00 val., dėl apsilankymo tartis telefonu), VI-VII 55 ha ploto įspūdingą muziejų po atviru (10.00 – 18.00 val.) * Mokama * www.liubavas.lt Kaunas dangumi 1991 m. įkūrė skulptorius Ginta- ras Karosas. Išraiškingas parko reljefas: kal- Iš Europos parko keliauk į Liubavą – vieną seniau- velės ir lomos, nedideli tvenkiniai, kartu su sių Lietuvos dvarų, įsikūrusį prie Gerėjos (Žalesos) meno kūriniais sudaro nedalomą visumą. upės. Skulptoriaus G. Karoso iniciatyva įrengtame akmeniniame dvaro malūne–muziejuje susipažin- Europos parke eksponuojama daugiau si su kupinu atradimų dvaro gyvenimu. kaip 100 meno kūrinių, kurių autoriai – 34 pasaulio šalių menininkai. Muziejaus Meilės vardu pavadintą dvarą praėjusiais kolekcijoje žymiausių šiuolaikinio meno amžiais valdė kunigaikštis Mikalojus Radvila kūrėjų Magdalenos Abakanowicz, Solo Rudasis, grafai Tiškevičiai ir kiti didikai. Liubavo LeWitto, Denniso Oppenheimo, Beverly tvenkiniai aprašyti Lietuvos valdovo Žygiman- Pepper darbai. Čia galima išvysti ir skulptū- to Augusto dvaro iždo knygoje dar 1546 m. rą iš televizorių, agentūros „Guinness World Patalpoje, kurioje kadaise gyveno malū- Records“ pripažintą pasaulio rekordu. nininkas, veikia lankytojų centras. Kitose er- Už muziejaus po atviru dangumi sukū- dvėse išdėstyti grūdų malimo, miltų sijojimo rimą Gintarui Karosui 2006 metais įteikta ir kruopų gaminimo įrenginiai, autentiška Nacionalinė pažangos premija. Parką vandens turbina, maišų pakėlimo prietaisas galima apžiūrėti važiuojant išsinuomotu mena apie tuomet malūne vykusius darbus. Kaunas ir jo Kauno rotušė – viena iš trijų rotušių, išli- kusių Lietuvoje, ir pati gražiausia. Dabar joje dviračiu. Lankytojų centre veikia kavinė, Įtakingiausia Europos paveldo organizacija – Keramikos muziejus. Kiekvieną savaitgalį kurioje mielai užkandžiauja gamtoje pra- „Europa Nostra“ Liubavo dvaro malūną–mu- apylinkės čia galima išvysti įspūdingą reginį – baltomis alkę svečiai. ziejų pripažino vienu iš geriausių Europos suknelėmis pasipuošusias nuotakas, mat Ro- kultūrinio paveldo išsaugojimo pavyzdžių ir Kaunas dažnai vadinamas Laikinąja sos- tušėje veikia ir Santuokų rūmai. suteikė jam Europos Sąjungos ir „Europa Nos- tine, mat čia 1920 m., kai Lenkija okupavo Vilniaus kraštą, buvo perkeltos valstybės ins- tra“ kultūros paveldo apdovanojimą. Į dešinę nuo Rotušės stovi Šv. Petro ir titucijos. Sostinė šis miestas buvo tik iki 1939 Povilo arkikatedra bazilika (Vilniaus g. 1) – m., tačiau, kaip ir dera oriai Europos sostinei, Europos parkas Trūksta didžiausias neogotikos pastatas Lietuvoje. aktyviai puošėsi. Dabar šis miestas garsėja ne Liubavo Katedroje palaidotas Lietuvos moralinis au- malūno tik XX a. pirmosios pusės išpuoselėta kultūra, foto toritetas kardinolas Vincentas Sladkevičius, o bet ir daug senesne architektūra bei nepa- lauke prie sienos glaudžiasi poeto ir kunigo kartojamu kraštovaizdžiu. Neįtikėtinai žalias Maironio mauzoliejus. miestas tyso dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries, santakoje. Kelionę po jį Šalia Arkikatedros – vėlyvojo baroko Šv. pradėk nuo Rotušės aikštės. Pranciškaus Ksavero jėzuitų bažnyčia (Rotušės a. 8). Prie jos – buvę vienuolyno 21. Rotušės aikštė pastatai, kuriuose dabar veikia gimnazija. XIX a. vienuolyne veikusioje kolegijoje * Tel. +370 373 23 436 dėstė vienas garsiausių Lietuvos ir Lenki- * http://visit.kaunas.lt jos poetų Adomas Mickevičius. Kaunas Kaunas 26 27

Perkūno namas 23. Vytauto bažnyčia

* Aleksoto g. 3, Kaunas. * Tel. +370 372 03 854 iš Kristinos arch. * Atidaryta per mišias: II–V – 18 val., VI – 10 val. ir 18 val., VII – 10 val., 12 val. ir 18 val. * http://vytautine.lcn.lt

Ši bažnyčia turi ir kitą vardą – Švč. Mer- gelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, tačiau visi ją vadina Vytauto Didžiojo var- du, mat ją fundavo pats Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Tai viena seniausių Kauno ir Lietuvos bažnyčių. Bažnyčia su 28 metrų aukščio bokštu pastatyta XV a. pradžioje ir yra anksty- vosios gotikos pavyzdys. 1920–1933 m. bažnyčios rektoriumi buvo lietuvių litera- tūros klasikas, garsėjęs turtingu žodynu, Pažintį su kiekvienam lietuviui bran- 22. Perkūno namas kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Jis ir giu poetu Maironiu galima tęsti name su palaidotas koplyčios sienoje. puošniu barokiniu frontonu (Rotušės a. * Aleksoto g. 6, Kaunas. 13). Šiame name poetas gyveno eidamas * Tel. +370 620 30 881 Vytauto bažnyčia Kunigų seminarijos rektoriaus pareigas. *Atidaryta I–V – 9–17 val., VI–VII – 10–14 val. Dabar čia – Lietuvių literatūros muzie- * Nemokama. * www.perkunonamas.lt jus, o priešais gatvėje – Gedimino Jokū- bonio sukurtas paminklas Maironiui. Perkūnas buvo vyriausias iš lietuvių pa- goniškųjų dievų – dangaus ir griaustinio Aikštės šiaurės vakariniame kampe valdovas. Jo namai stovi Kauno senamies- rymo vėlyvojo renesanso Švč. Trejybės tyje. Tai XV amžiuje statytas mūrinis dviejų bažnyčia (A. Jakšto g. 1) ir Kunigų se- aukštų gyvenamasis namas – vienas to- minarija. Joje 1864 m. gyveno Žemaičių buliausių ir originaliausių vėlyvosios go- vyskupas rašytojas Motiejus Valančius. tikos paminklų Lietuvoje. Ypač originalus Prie Seminarijos sienos prigludęs 4 me- jo fasadas, kuriam statyti panaudotos net trų aukščio M. Valančiaus paminklas 16 skirtingų profilių plytos. Pastatas pava- (aut. Leonas Žuklys). dintas Perkūno namu XIX a. pradžioje, pa- 28-asis Rotušės aikštės namas ypač trau- skelbus, kad jame rasta Perkūno statulėlė. kia lankytojus. Čia – unikalus Medicinos ir farmacijos istorijos muziejus su XIX a. ofi- Namas ilgą laiką priklausė privatiems šei- cina ir daugybe senovinių rakandų bei tea- mininkams, tačiau jį atstačius po 1655–1661 tralizuotomis ekspozicijomis. Beje, čia gali m. karo, atiteko jėzuitams. Ir dabar namas sutikti ne tik turistų, bet ir atėjusių mokytis priklauso jėzuitams – čia veikia jų gimnazi- medicinos studentų. ja. Rengiamos ir spalvingos teatralizuotos ekskursijos. Nepraleisk progos į jas patekti. Dabar suk į Aleksoto gatvę. O kai pasismaginsi iki valios, skubėk tolyn gatve – ten dar vienas Kauno šedevras. Kaunas Kaunas 28 29 pasipuošę darbuotojai. Keltuvo viršutinė- Nacionalinis M. K. Čiurlionio Žaliakalnio funikulierius Kauno pilis dailės muziejus je stotelėje veikia kas mėnesį keičiamos fotografijos parodos. Žaliakalnio funikulierius – vienas se- niausių veikiančių keltuvų Europoje. Iš jo patogu apžvelgti žalią miesto panoramą. Jei po Kauną keliavai pėsčiomis, pats lai- kas šokti į automobilį ir pasidairyti po šio įs- tabaus miesto apylinkes. Vos už 10 kilometrų rasi neįtikėtino grožio Pažaislio architektūros ansamblį, rymantį ant Kauno marių kranto. 27. Pažaislio vienuolynas

* T. Masiulio g. 31, Kaunas. * Tel. +370 374 58 868 25. Nacionalinis M. K. Čiurlionio * Atidaryta II–V – 10–17 val., VI – 10–16 val. dailės muziejus * Mokama. * www.pazaislis.org

24. Kauno pilis * V. Putvinskio g. 55, Kaunas. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas * Tel. +370 372 29 475 Atėjo laikas pasivažinėti. Tave kviečia Elžbietą bažnyčios ir Kamaldulių vienuo- * Atidaryta II–VII, 11–17 val. vienas seniausių funikulierių Europoje! lyno ansamblis išsiskiria puošnumu ir * Pilies g. 17, Kaunas. * Tel. +370 37 300 672 * Mokama. * www.ciurlionis.lt * Atidaryta III-VI (10.00 – 18.00), VII (10.00 - 26. Žaliakalnio funikulierius prabanga. Apie vienuolyno grožį gandas 16.00) * Mokama. * www.kaunomuziejus.lt Šis muziejus turtingas ir senosios Euro- sklido per visą Europą, todėl jo pasižiūrėti buvo atvykę švedų karalius Karolis I, carai pos dailės kūrinių, ir lietuvių liaudies meno. * Aušros g. 6, Kaunas. * Tel. +370 374 25 882 Tai seniausia mūrinė gotikinė pilis Lie- Tačiau labiausiai jis garsus tuo, kad čia su- * Atidaryta kasdien, 7–19 val. * Mokama. * http://visit.kaunas.lt tuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1362 kauptas ir kruopščiai saugomas beveik Pažaislio vienuolynas m. statyta pilis buvo su vidaus ir išorės visas genialaus lietuvių menininko Mika- Jau 80 metų kauniečiai iš Senamiesčio į sienomis, o jų kampuose – du bokštai. Pilį lojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) aukštą Žaliakalnio kalvą keliasi funikulieriu- juosė gynybinis griovys. Kai 1362 m. pilį kūrybinis palikimas. Šis žmogus pirmasis mi. Jis buvo pastatytas 3-ajame praėjusio užėmė kryžiuočiai, savo dokumentuose iš lietuvių pasinėrė į abstraktųjį meną ir amžiaus dešimtmetyje, o statyba rūpinosi įrašė šią džiaugsmingą datą. 1362m. sta- beieškodamas unikalaus lietuviško stiliaus pats prezidentas Antanas Smetona. tyta pilis buvo atstatyta. Vis dėlto iki mūsų sujungė muziką ir tapybą – muzikoje at- dienų išliko tik šios pilies dalis, mat XVII– spindėjo tapybą ir tapė muziką. 1937 m. keltuvu pasinaudojo net 1,4 XVIII a. ją smarkiai apgriovė Neries potvy- Muziejus saugo 220 M. K. Čiurlionio tapy- mln. keleivių. Ne mažiau jis populiarus ir niai. Dabar apskritame pilies bokšte veikia bos darbų, 52 grafikos kūrinius, 10 piešinių dabar – per dieną juo važiuoja 400–600 Kauno miesto muziejaus filialas su nuolati- albumų, fotografijų bei gausią archyvinę me- žmonių. Vagonai juda 2 m/s greičiu, o ke- ne ekspozicija ir parodomis. Pilies kieme po džiagą. Muzikos salėje nuolatos skamba M. lionė trunka 1 min. 38 s. 1992 metais fu- atviru dangumi rengiami įspūdingi koncer- K. Čiurlionio kūrinių įrašai. Čia rengiami for- nikulierius buvo suremontuotas ir dabar tai ir spektakliai. tepijono muzikos koncertai. Tavęs čia laukia atrodo taip pat kaip 1931 metais. Vago- nėliuose skamba specialiai keltuvui su- Pilyje pasiklausęs puikios muzikos, bū- ir įvairios edukacinės programos, kurios leis kurta kauniečio kompozitoriaus Giedriaus tinai aplankyk genialaus lietuvių kompo- pasinerti į mistišką Čiurlionio tapybos pasaulį, Kuprevičiaus muzika, o keleivius pasitinka zitoriaus ir dailininko muziejų. išgirsti jį muzikoje ir net pamatyti animacijoje. tarpukario laikų Lietuvos uniformomis Kauno apylinkės 30 31

Pažaislio vienuolynas Rumšiškių liaudies buities muziejus

Renginiai Rumšiškėse Būtinai dalyvauk edukacinėje tautinių Aleksandras I ir Nikolajus I, (pastarasis nukankinamas. Aprašydami Šv. Brunono papročių arba rankdarbių programoje, sužavėtas bažnyčia net skyrė 130 tūkst. žūtį, vokiečių metraštininkai pirmąkart dar geriau – tradiciniame renginyje. Lie- rublių, kad ji būtų perkurta į cerkvę.). paminėjo Lietuvos vardą. tuviai iki šiol pagal senovinius papročius Rumšiškių liaudies švenčia kalendorines ir religines šventes. Kertinis bažnyčios akmuo buvo pa- Tačiau ne vien grožis išgarsino šį vie- buities muziejus Vasarį – Užgavėnės: tada kepami blynai, šventintas 1667 metais, o konsekruota ji nuolyną – kasmet, liepos 2-ąją, į atlaidus pasislėpę po kaukėmis žmonės keliauja tik 1712 metais. Ansamblis suprojektuo- gausios minios piligrimų suplaukdavo per kiemus reikalaudami dovanų, o ga- tas italų architekto Giovannio Battistos dėl ypatingomis malonėmis garsėjusio 28. Rumšiškių liaudies buities liausiai sudeginamas žiemos simbolis Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulp- paveikslo „Marija su kūdikiu“. muziejus Morė. Balandį švenčiamos Velykos. Lie- tūros meistrų lipdiniais ir florentiečio Jau penkiolika metų vasarą vienuo- tuvoje tai ypatinga šventė: ir didelis, ir tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio * J. Aisčio g. 2, Rumšiškės, Kaišiadorių r. lyne vyksta tarptautinis prestižinis „Pa- mažas margina kiaušinius – tokių dažytų freskomis. Barokinės bažnyčios, kuri yra * Tel. +370 346 47 233 žaislio muzikos festivalis“. Šiemet jis ir skutinėtų raštų neišvysi niekur kitur pa- ir jos fundatoriaus Lietuvos Didžiosios * Atidaryta: gegužę–rugsėjį, III–VII – 10–18 saulyje. Gegužę vyksta festivaliai „Čia visa prasidės gegužę. Dabar laikas pasinerti val.; spalį–balandį, I ir II – 10–20 val., III–VII – Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Paco į liaudišką architektūrą – už 12 km, Vil- 18–20 val. * Mokama. * www.llbm.lt Lietuva“ ir „Šokim, trypkim, sveiki būkim“. mauzoliejus, interjeras išpuoštas kelių niaus link, rasi Rumšiškių miestelį. Birželį, trumpiausią metų naktį, – Joninės: spalvų marmuru, įspūdingais medžio Muziejaus šeimininkai Tau pasiūlys per- deginami laužai ir šokama trypiama iki raižiniais, vertingais paveikslais ir 140 sikelti į netolimą, bet jau užmirštą krašto ryto. Liepos mėnesį – Oninės ir Rugiapjū- freskų, iš kurių vienuolikoje įamžinta Šv. Svarbu pamatyti praeitį – susipažinti su XVIII a. antrosios tės šventė. Rugpjūčio mėnesį – Žolinė, kai Brunono krikšto misija Lietuvoje prieš 1 pusės–XX a. pradžios žmonių buitimi. šventinamos nukirstos naujo derliaus javų 000 metų. varpos. Rugsėjį – Amatų diena. • Paveikslą „Marija su kūdikiu“; Kauno marių krante 1974 m. atidarytas Į zakristiją vedančiame koridoriuje • Zakristijos medžio raižinius; • Kristupo Paco mauzoliejų. muziejus užima 175 ha plotą. Čia yra apie freskas XVII a. pabaigoje nutapė italas 100 pastatų – liaudies architektūros pa- Rumšiškėse baigiasi maršrutas po ža- Mykolas Arkangelas Palonis. Jis pavaiz- minklų. Ekspozicija suskirstyta į etnogra- lių kalvų ir viduramžių bažnyčių Kauną davo, kaip vienuolis atvyksta į mūsų finius regionus – juose stovi konkrečiam ir jo apylinkes, tačiau iš čia labai patogu šalį 1009-aisiais, kaip krikštijamas kuni- regionui būdingi trobesiai su interjeru, keliauti Panemune ir susipažinti su daug gaikštis Netimeras ir kaip Šv. Brunonas buities daiktais, drabužiais. senesne Lietuvos istorija. Vidurio Lietuva Vidurio Lietuva 32 33 Nemuno pilių kelias

Seredžiaus piliakalnis

Raudonės pilis Vidurio Lietuva Svarbu pamatyti 30. Raudonės pilis Šis kelias vinguriuoja dešiniuoju Lietu- • Vytauto Didžiojo paminklą Veliuonoje; vos upių tėvo Nemuno krantu. Jis Tave • Veliuonos 700 metų jubiliejaus paminklą; nustebins daugybe pilių, piliakalnių ir ne- jie aprimo. Tada Lietuvos didysis kunigaikštis * Raudonė, Jurbarko r. Vytautas čia pastatė naują mūrinę pilį, kuri, • Akmenį su įspausta pėda; * Tel.: +370 345 51 262, +370 447 70 15 įtikėtinomis nuo jų atsiveriančiomis pano- * Atidaryta balandžio 15 d.–spalio 15 d., deja, neišliko. • Nemuno slėnio apžvalgos aikštelę; ramomis. Jas paskanins šiame krašte gyvos I–VI (10–16 val.). legendos. O kai pasieksi Kėdainius, žinok Už 17 m gylio griovio stovi Gedimino kapo • Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į * www.jurbarkas.lt, http://tic.sesupe.lt – lyg burtų lazdele pamojus katalikiškas kalnas. Ant jo esantis aukuras primena pago- dangų bažnyčią (1644 m.) ir sakralinę eks- kraštas čia virsta reformacijos lopšiu. nybės laikus (iki krikšto 1387 metais). Pagonys poziciją; Pilis pastatyta XVI amžiuje. Ėjo iš rankų į rankas, ją niokojo gaisrai, bet būdavo Taigi kelionę pradėk nuo Veliuonos pi- tikėjo, kad požemiuose gyvenančios vėlės ir • Veliuonos dvaro rūmus ir Krašto istorijos jų deivė Veliona saugojusios žemės derlin- muziejų; vis atstatoma, kol 1944 m. besitraukdami liakalnio. vokiečiai susprogdino didįjį pilies bokštą, gumą ir gyvulių vaisingumą. Per pavasario ir • Veliuonos užeigos namus. 29. Veliuonos piliakalnis rudens lygiadienius buvo keliamos vaišės vė- o šis virsdamas sugriovė dalį pietinio kor- lėms ir jų deivei, užžiebiamas aukuras. puso. Pokario metais bokštas ir sugriautas korpusas atstatyti, pilyje įsikūrė mokykla. * Veliuona, Jurbarko r. * Tel. +370 447 70 153 Jei pavažiuosi palei Nemuną dar 11 ki- * http://tic.sesupe.lt, www.jurbarkas.lt Anot kitos legendos, gindamas Veliuonos pilį žuvęs Lietuvos didysis kunigaikštis Ge- lometrų, Tave pasitiks Raudonės miestelis. Raudoni pilies kuorai ypač įspūdingi va- karėjant, o nuo 33,5 m aukščio pilies bokš- Nemuno ir Veliuonėlės santakoje, apie 30 diminas. Tas pats, kuris susapnavęs staugian- Jis išsidėstęs lyg „dviem aukštais“ – žemu- to atsiveria įstabi panemunių panorama. m aukščio kalvoje, vienas šalia kito dunkso du čius geležinius vilkus, ir tai buvęs ženklas įkur- tinėje ir viršutinėje Nemuno terasoje. Per Pilies parke auga maždaug 200 metų kaš- piliakalniai – Gedimino kapo kalnas ir Pilies ti Vilnių. Žūties vietoje jis buvęs palaidotas, o miestelį teka Raudonės upelis, nuo kurio tonas, kurio skersmuo siekia 1,4 metro. kalnas. Ant 32 m aukščio Pilies kalno stovė- veliuoniečiai jo garbei supylę kapą, todėl pi- gyvenvietė ir gavo vardą. Stačiai kylančiu jo Junigedos pilis, kurią nuolatos puldinėjo liakalnis ir pavadintas Gedimino kapo kalnu. keliu užvažiavęs į „antrąjį aukštą“, pamaty- Vėl 14 kilometrų palei Nemuną ir šalia kryžiuočiai. Tik po Žalgirio mūšio (1410 m.) Dabar ant jo stovi obeliskas kunigaikščiui. si įspūdingą reprezentacinę pilį. plento išvysi dar vieną pilį. Vidurio Lietuva Vidurio Lietuva 34 35 32. Evangelikų reformatų pamažu ši miesto dalis perėjo į jų rankas. bendruomenė buvo sunaikinta, žydų sta- bažnyčia XVII a. pabaigoje čia pastatyta sinagoga, tiniai nugriauti. 1941 m. vasarą Senosios dar vadinama Didžiąja. Dabar ji – viena iš rinkos aikštė paversta geto dalimi, o Di- * Senoji g. 1, Kėdainiai. dviejų išlikusių barokinių sinagogų Lietu- džiojoje sinagogoje įrengtos arklidės. voje. Joje XVIII amžiuje studijavo žymus * Tel.: +370 347 53 685, +370 347 51 330 Kėdainiuose maršrutas po Vidurio Lie- * Atidaryta gegužę–rugsėjį, VI – 11–17 val., žydų mąstytojas Gaonas Elijahu. Dabar tuvą baigiasi. Toliau – Aukštaitija. spalį–balandį susitarus. Didžiojoje sinagogoje veikia Vaikų dailės * Mokama. *www.kedainiumuziejus.lt mokykla.

Kėdainių senamiestį puošia didinga lyg XIX a. pradžioje pastatyta ir kita – Mažoji si- tvirtovė Evangelikų reformatų bažnyčia, nagoga. Viename iš šio pastato korpusų buvo kuri buvo pastatyta 1631–1652 metais di- įrengta net areštinė prasikaltusiems žydams. dikų Kristupo II Radvilos ir jo sūnaus Jonu- Dabar klasicistinio stiliaus pastate ekspozicija šo XI Radvilos iniciatyva. Anuomet ji buvo pasakoja apie Kėdainių žydų bendruomenę ir didžiausia Vidurio Lietuvoje ir Žemaiti- holokaustą, veikia daugiakultūris centras. Čia joje. Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių rengiamos parodos, klasikinės muzikos kon- Radvilų šeimos mauzoliejus – vienintelė certai, džiazo vakarai, mokslinės konferenci- Panemunės pilis atkurta XVII amžiaus Lietuvos Didžiosios jos, susitikimai su menininkais, naujų knygų Kunigaikštystės didikų kapavietė Lietuvo- pristatymai. je. Kriptoje, puošniuose renesanso ir baro- 31. Panemunės pilis Per Antrąjį pasaulinį karą Kėdainių žydų ko sarkofaguose, ilsisi Vilniaus vaivados ir Lietuvos didieji etmonai Kristupas Radvila * Pilies 1-asis kaimas, Jurbarko r. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia * Tel. +370 689 93 185 Perkūnas (1547–1603) ir Jonušas Radvila * Lankytojams uždaryta. * www.vda.lt (1612–1655). Ten stovi ir restauruoti alavi- niai trijų mažamečių Jonušo Radvilos bro- Manoma, kad pilis vardą gavo nuo Pane- lių bei sesers sarkofagai. munės dvaro, kurį XVI a. viduryje įsigijo ven- Užsuk į Senamiesčio Didžiojoje gatvėje grų didikas Janušas Eperješas ir 1610 m. čia esantį restoraną „Grėjaus namas“, kuria- pastatė rezidenciją. Panemunės pilis atspin- me vaišinama škotiškais patiekalais. Ten dėjo renesanso epochos bruožus, kai kur dar eidamas turi žinoti, kad į Lietuvos pro- atkartodama jau praeitin nutolstančius goti- testantizmo centrą Kėdainius pirmuosius kos elementus. škotus priviliojo didikas Kristupas Radvila. XVIII a. pilies savininkais tapo Gelgaudų šei- Jis kvietė pirklius bei amatininkus ir ga- ma. Naujieji šeimininkai rekonstravo pastatą rantavo jiems puikias verslo sąlygas. klasicistine maniera. Tačiau 1831 m. savinin- kas Antanas Gelgaudas žuvo mūšyje, todėl 33. Kėdainių sinagogos pilis buvo apleista, jos vertinga biblioteka ir * Senosios rinkos a. 12, Kėdainiai. paveikslų galerija išvežtos į Rusiją. Vis dėlto * Tel. +370 347 51 778 penki parko kaskadiniai tvenkiniai, kalvotas * Atidaryta II–VI, 10–17 val. * Mokama. reljefas ir įspūdingos pilies sienos palieka ne- * www.kedainiumuziejus.lt, išdildomą įspūdį. www.visitkedainiai.lt

Nuo Panemunės teks sukti pro Raseinius. Kėdainių aikštėje, vadinamoje Senąja Iki Kėdainių – 100 kilometrų. rinka, žydai kūrėsi nuo XVI amžiaus, kol Aukštaitija Aukštaitija 36 37 Tūkstančio ežerų kraštas

Palūšės bažnyčia

Senovinės bitininkystės muziejus

Tave pas bitininkus. Iki jų – 19 kilometrų. Pakeliui stabtelėk prie kalvos, vadinamos Ladakalniu, ir nuo jos viršūnės pasidairyk po įstabų ežerų kraštą. 35. Senovinės bitininkystės muziejus

Palūšės – vos 6 kilometrai. * Stripeikiai, Ignalinos r. * Tel.: +370 686 12105 34. Palūšės bažnyčia * Atidaryta gegužę–rugsėjį, II–VII (10–19 val.). tuvių bičių deivės Austėjos klėtelė-šven- Aukštaitija * Mokama. * www.ignalinatic.lt. tykla ir šventas akmuo su dubeniu. Čia * Palūšė, Ignalinos r. pat aukuras, ant kurio uždegama šventoji Jei keliausi po Aukštaitiją, Tave pakerės * Tel.: +370 386 47 430, +370 615 21 401 Tarp miškų, ant dviejų vaizdingų kalvų, ugnis namų židinio deivės ir moterų glo- ežerų akys – didelės ir mažos, gilios ir se- * Atidaryta VII, 12 val. * www.paluse.lt kurių papėdėje teka Tauragnos upelis, bėjos Gabijos garbei. klios, žydros ir tamsmėlynės. Tarpu ežerų plukdantis vandenis iš giliausio Lietuvos ūksmingi miškai, seni mediniai kaimeliai, Viename gražiausių šalies kampelių, ežero Tauragno, drybso sodyba. Atvažiuo- Muziejuje veikia baras. Be to, čia gali įsi- o toliau į šiaurę – turtingi dvarai ir pilys. ant Lūšių ežero kranto, rąstinė bažnytė- jant Tave pasitiks didinga ąžuolinė seno- gyti medaus ir stipraus senovinio gėrimo Čia iki šiol veikia siaurasis geležinkelis, lė su varpine pastatyta XVIII a. antrojoje vės lietuvių bičių dievo Babilo skulptūra. midaus, kurį moka gaminti tik lietuviai. o astronomai siūlo pasidairyti ne tik į pusėje. Pasakojama, kad statybai buvęs Iš Babilo nuolat į darbą išskrenda ir grįžta Dabar laikas sukti Zarasų link – 83 kilo- žvaigždes, bet ir į žmogaus sielą. Bepenė- naudotas tik kirvis – jokių vinių! su nektaru bitės, nes skulptūros burna – metrai iki Stelmužės kaimelio. damas akis neužmiršk pilvo – aukštaičiai XIX amžiuje bažnyčia atnaujinta. Joje avilys. Kalvos šlaite – senoviniai aviliai, ku- svetingi ir ypač mėgsta vaišinti naminiu vargonininkavo garsių XX a. pradžios mu- riuos bitininkai naudojo nuo XV a. iki XX a. 36. Stelmužės ąžuolas alumi. Tik būk atsargus – jis ne tik neišpa- zikų Kipro ir Miko Petrauskų tėvas Jonas pradžios. Netoli muziejaus, girios pakraš- sakytai gardus, bet ir labai stiprus! Petrauskas. Palūšės bažnyčia yra Lietuvos tyje, bitės apgyvendintos eglės kamiene. * Stelmužė, Zarasų r. Senoviškoje troboje pamatysi bitininkavi- * Atidaryta kasdien. * Nemokama. Kelionę pradėk nuo Aukštaitijos naciona- garsenybė – ji buvo pavaizduota ant vie- * www.zarasai.lt/tic/ linio parko. Maudydamasis ežeruose aplan- no lito banknoto! mo įrankių ir vaškinių žvakių. kyk daug įdomių vietų. Nuo Ignalinos iki Tikrojo Stelmužės ąžuolo amžiaus nie- Toliau smėlėti miškų keliukai nuves Kitame upelio krante – pagoniškos lie- Aukštaitija Aukštaitija 38 39

Šventoriuje stovi XVII a. medinė varpinė. Rokiškio dvaras Iki šiol joje kabo prieš 400 metų išlieti var- pai. Pastate yra Bažnytinio meno muziejus. Tačiau dabar dėl prastos bažnyčios būklės vidun galėsi žvilgterėti tik pro lauko duris. Toliau suk į Rokiškį, įspūdingo dvaro link. Iki jo – 66 kilometrai. Čia prasideda kelias per didingus dvarus. 38. Rokiškio dvaro sodyba

* Tyzenhauzų al. 5, Rokiškis. * Tel.: +370 458 52 261, +370 615 44 586, +370 458 31 512 * Atidaryta II–VII, 10–18 val. * Mokama. * www.muziejusrokiskyje.lt

Šie dvaro rūmai išsaugojo grafų Tyzen- hauzų dvasią. Kaip ir anksčiau, čia rengia- Stelmužės ąžuolas Dabar suk į Biržus. Teks nuvažiuoti 65 mi kamerinės muzikos koncertai, vyksta kilometrus. Ten apžiūrėsi pilį. kas nežino. Manoma, kad jam 1 500 metų! įvairūs susitikimai. Dvare netgi eksponuo- Tai seniausias ir storiausias šalies ąžuolas jami autentiški grafų drabužiai, tarp kurių 39. Biržų pilis ir vienas seniausių ąžuolų Europoje. Jis ir garsiosios Coco Chanel suknelės. Lietuvos gamtos paminklas. Ąžuolo skers- * Radvilos g. 3, Biržai Rūmai statyti XIX a. pradžioje grafo * Tel.: +370 450 33 390, +370 450 31 883 muo – 3,5 m, aukštis – 23 m, o apimti jį Ignoto Tyzenhauzo užsakymu. Tuomet * Atidaryta žiemą: III–VI – 9–17.30 val., gali tik 8–9 vyrai. Padavimai pasakoja, kad užveistas įspūdingas parkas su didžiu- VII – 9–16.30 val., vasarą: III–VI – 10–18.30 val., šalia šio Lietuvos senolio buvęs pagonių liais tvenkiniais. Dvarą paveldėjęs Kons- VII – 10–17.30 val. * Mokama. | * www.birzumuziejus.lt aukuras. Dabar mokslininkai bando klo- tantinas Tyzenhauzas, pasaulinio garso nuoti ąžuolą, tikėtina, kad jau šiemet tu- mokslininkas ornitologas, parke įrengė ir rėsime jo sodinuką. Ši pilis mena du svarbiausius karus gamtos mokslų laboratoriją. Lietuvos istorijoje: XVII amžiaus karą su lios ekspozicijos „Senoji aludarystė“ ir Netoli ąžuolo rymo labai sena bažnytėlė. švedais ir XVIII amžiaus Šiaurės karą. 1586 Dabar rūmuose ir oficinose įsikūręs būtinai dalyvauk edukacinėje programo- m. pilis pradėta statyti etmono Kristupo 37. Stelmužės bažnyčia Rokiškio krašto muziejus. Jo fonduose je tik suaugusiems „Žaldoko alus“: susipa- Mikalojaus Radvilos Perkūno iniciatyva. – daugiau kaip 80 tūkst. eksponatų. Tai žinsi su senosios aludarystės reikmenimis, archeologiniai radiniai, senos knygos, do- * Stelmužė, Zarasų r. * Tel. +370 385 52 456 Iki mūsų dienų išliko pylimų ir vandens išmėginsi aukštaičių vaišingumą ir pasi- * Galima apžiūrėti tik iš išorės. kumentai ir spaudiniai, monetų kolekcijos, griovių gynybinė sistema, o tvirtovė atsta- mokysi užstalės dainų. Tik atsargiai – bir- * Nemokama. * http://panevezys.lcn.lt vaizduojamoji bei taikomoji dailė, dvaro tyta XX a. pabaigoje. Dabar joje veikia Biržų žiečių alus garsėja stiprumu! Lietuvoje archyvinė medžiaga. Į Rokiškio dvarą verta krašto muziejus „Sėla“. Čia saugomi tvirto- išgėrus vairuoti draudžiama, taigi pasirū- Stelmužės bažnyčia yra viena seniausių atvykti ir dėl vienintelio šalyje Prakartėlių vės ir Biržų senamiesčio archeologiniai ra- pink, kad kas Tave nuvežtų 67 kilometrus medinių bažnyčių Lietuvoje. Ji 1650 m. su- ekspozicija bei unikalių garsiausio šalies diniai, gausi XVI–XIX a. raštija, Biržų krašto iki Pakruojo, nes ten – įspūdingas dvaras. nerta iš tašytų rąstų, jai nereikėjo vinių. Vie- dievdirbio Liongino Šepkos drožinių. religinių konfesijų raštija, menas ir istorija. nos navos bažnyčios prieangį iš trijų pusių Jei alutis vis dėlto smarkiai trenkė į galvą, Galima pamatyti vienintelę Lietuvoje atsta- supa 12 medinių kolonų. Altoriuje ir saky- Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje netoli pilies yra 525 metrų ilgio tiltas – vienas tytą autentišką XVII a. koklinę krosnį. kloje yra vertingų barokinių puošmenų, įrašyta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos ilgiausių Lietuvoje. Jis per ežerą veda į puikų kurias, manoma, sukūrė liaudies meistrai. nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Muziejuje neužmiršk aplankyti unika- grafų Tiškevičių Astravo dvarą – pasivaikščiok. Aukštaitija Aukštaitija 40 41

40. Panevėžio miesto dailės Pakruojo dvaras galerija

* Respublikos g. 3, Panevėžys * Tel.: +370 45 584802 * III – VII (11.00 – 18.00) * Mokama * www.arspanevezys.lt Panevėžio dailės galerijoje apžvelk ne tik Aukštaitijos, bet ir visos Lietuvos bei užsienio menininkų kūrinius. 1990 m. įkurtoje galeri- joje kasmet surengiama per 20 įvairių žanrų asmeninių ir grupinių parodų. Galerijoje sukaupta daugiau kaip 600 ša- motinės keramikos kūrinių, sukurtų 143 me- nininkų iš 32 pasaulio valstybių. Greta šios unikalios kolekcijos, kasmet pasipildančios naujais eksponatais, surinkta daugiau kaip 3000 knygų, leidinių bei vizualinės medžia- gos apie pasaulio keramiką. sia saugoma dvaro sodyba. Ji pastatyta 1817– pasivažinėti traukinuku. Tik teks pasiekti * Gegužės- spalio mėn. nuo pirmadienio iki Galerija organizuoja tarptautinius ke- 1840 metais. Šalia – didelis angliškojo stiliaus Panevėžį – iki jo 50 kilometrų. sekmadienio nuo 10 iki 17 val.; ramikos simpoziumus, kurių metu vyksta parkas. Greta rūmų daugybė ūkinių pastatų ir Lapkričio- balandžio mėn. nuo trečiadienio iki 42. Aukštaitijos siaurasis sekmadienio 9 iki 13 val. ir 14 iki 17 val. tarptautinės teorinės konferencijos. Užda- Pakruojo simboliu tapęs arkinis tiltas – Kruo- * Mokama. * www.siaurukas.eu rymo parodoje galima pamatyti visus per jos užtvanka su vandens malūnu. Įspūdingo geležinkelis simpoziumą sukurtus darbus. Čia nuolat ansamblio akcentas – puošnūs dviaukščiai Šis 75 cm pločio geležinkelis veikia dau- rengiami kamerinės muzikos koncertai. rūmai. Jų interjero puošybai panaudota gau- * Vilties g. 2, Anykščiai. * Užsakymai priimami tel.: +370 381 5597; +370 620 18243 giau kaip šimtą metų. Siaurasis geležinkelis sybė aksesuarų – nuo medžioklės trofėjų iki labai svarbus buvo ir per Pirmąjį pasaulinį krištolinių sietynų. 41. Pakruojo dvaras Aukštaitijos siaurasis Dabar gali ne tik apžiūrėti Pakruojo dva- geležinkelis K. Stalnionytės nuotr. * Parko g. 5, Pakruojo k., Pakruojo r. rą, bet ir apsigyventi jame, pasivaišinti XIX * Tel.: +370 612 615 84, +370 421 61 584 a. dvasia alsuojančioje smuklėje. Savaitga- * Atidaryta I-V (9 – 18 val.) VI-VII (10 - 18 val.) liais ir per šventes dvaro malūnininkas čia * Nemokama. * www.pakruojistic.lt. rengia smagias popietes, vaišina Šiaurės Lietuvos regiono kulinarijos paveldo pa- Baronų Ropų rezidencija stovi vos 2 km tiekalais, siūlo paragauti vietinio alaus. Čia nuo Pakruojo. Dvaro pastatų kompleksas įra- sutiksi ir legendinį šunį Alšį. Jis Baltarusi- šytas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiau- joje prisijungė prie lietuvių, kurie praėjusį rudenį pakartojo kunigaikščio Vytauto žygį Svarbu pamatyti – iš Lietuvos 2 000 km žirgais jojo iki Juodo- • Rūmus; sios jūros. Antrajame smuklės aukšte veikia • Parką; garsiausio Lietuvos legendinio kovotojo su • Vėjo ir vandens malūnus; ponais Tado Blindos muziejus. • Arkinį tiltą. Jei naminis alus neišvertė iš kojų, verta Aukštaitija Aukštaitija 42 43 karą, ir tarpukariu. Sovietmečiu per parą Arklio muziejus „siauruku“ pravažiuodavo iki 24 traukinių. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę siau- rasis geležinkelis tapo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ dalimi. Dabar „siaurukas“ 68,4 km ilgio ruožu Panevėžys–Anykščiai–Rubi- kiai vežioja turistus. Gali pasivažinėti regu- liariaisiais reisais ar net užsisakyti smagią teatralizuotą iškylą su plėšikais. Kasmet, trečiąjį lapkričio ketvirtadienį, kai visame pasaulyje švenčiama Božolė (pranc. Beau- jolais) šventė, „siaurukas“ turistus šių metų derliaus jauno vyno veža ragauti į Troškūnų vienuolyną. Galima užsisakyti ir jungtines keliones – „siauruku“ ir dviračiais. Išriedėjęs iš Panevė- žio, traukinukas sustoja Bajoriškių stotelėje. Iš ten dviračiu gali nuvažiuoti iki Raguvėlės dvaro, esančio už 7 kilometrų. Atgal į Pane- vėžį vėl parveža „siaurukas“. Prisikvatojęs ir prisiragavęs iki valei, turi atsipūsti ramiame ir pasakiškai gražiame Lietuvos miestelyje Anykščiuose, tysan- jus. Jame gausu nuotraukų, kurios pasakoja čiuose ant Šventosios kranto. * Atidaryta liepą–rugpjūtį, 9–18 val., rugsėjį− birželį, 8–17 val. * Mokama. apie A. Vienuolio keliones, susitikimus, pomė- 43. A. Baranausko klėtelė ir A. * www.baranauskas.lt gius, artimus žmones. Vienuolio memorialinis muziejus Jei apžiūrėjai abu šiuos muziejus, prie 1839 m., kai vienam garsiausių Lietuvos Anykščių, vos už 7 kilometrų, verta užsuk- poetų Antanui Baranauskui ėjo penkti metai, * A. Vienuolio g. 4, Anykščiai. ti į dar vieną nepaprastą muziejų. * Tel.: +370 381 58015, +370 381 52922, jo tėvas nusipirko žemės ir persikėlė į Ažupie- +370 381 52912, čių kaimą. Iš senosios sodybos jis atsigabeno 44. Arklio muziejus ir klėtelę. Šioje klėtelėje 1858–1859 metų A. Baranausko klėtelė vasaromis poetas parašė savo svarbiausią ei- * Niūronių k., Anykščių r. * Tel.: +370 381 51 722, K. Stalnionytės nuotr. Dėl edukacinių pamokų tartis: liuotą kūrinį „Anykščių šilelis“. Nijolė Kačkuvienė , tel. 8 616 25 124, V. Judicko nuotr. 1921 m. sklypas testamentu atiteko Anta- Rita Vasiliauskienė, tel. 8 612 69 545 * Atidaryta gegužę–rugpjūtį – 9–18 val., no Baranausko giminaičiui garsiam rašytojui rugsėjį–balandį – 8–17 val. * Mokama. Arkliai Niūronyse gyvena nuo 1980 metų. klasikui Antanui Žukauskui-Vienuoliui. Jis čia * www.arkliomuziejus.lt Jais rūpinasi Anykščių žemės ūkio mokyklos pasistatė namus ir gyveno juose iki mirties. auklėtiniai. Jie leidžia svečiams pajodinėti Laisvu laiku Vienuolis klėtelėje kūrė savo gar- Nedaug Europoje yra muziejų, turinčių po muziejaus teritoriją. Jei nenori joti arba saus giminaičio muziejų. Mirus A. Vienuoliui, gyvų eksponatų, o šiame muziejuje jie – vadelioti pats, gali sėsti į arklio traukiamą 1957 m. skrupulingai išsaugotuose namuose labai dideli. bričkelę arba lineiką ir apsukti 12 km ratą taip pat įkurtas rašytojo memorialinis muzie- Aukštaitija Pietų Lietuva 44 45 vaizdingomis Šventosios pakrantėmis. 45. Etnokosmologijos muziejus Vienintelį Lietuvoje Arklio muziejų Legendų ir didvyrių keliais įkūrė agronomas prof. Petras Vasinaus- * Kulionių k., Molėtų r. * Tel. +370 383 45 424 * Atidaryta visą parą, žiemą – I–VI; vasarą – II–VI. kas (1906–1995). Šiame muziejuje apie Birštono piliakalnis, * Mokama, priimami tik iš anksto užsiregistravę arba Vytauto kalnas arklius galima sužinoti viską: nuo to, lankytojai. * www.cosmos.lt kada jie atsirado, iki jų kūno sandaros. Ar žinai, kaip nustatyti arklio amžių? Ogi iš Niekur pasaulyje nepamatysi nieko dantų. Apie tai ir dar daugiau papasakos panašaus. Šiame unikaliame muziejuje muziejaus gidas. tiriami žmogaus ryšiai su kosminiu pa- Kiekvieną birželį Niūronyse vyksta sauliu. Čia gimė etnokosmologijos idėja, tradicinė žirgų sporto šventė „Bėk, bėk, mat daugelis lankytojų ne tik klausė, ką žirgeli“. Jei į šventę nespėjai, nenusimink mato astronomai pro teleskopus, bet ir – darbuotojai kviečia aukštaitiškoje tro- domėjosi, kodėl žmogus egzistuoja tokio- boje pasimokyti kepti duoną, lieti žva- je beprotiškai didelėje Visatoje ir kokia yra kes, marginti kiaušinius ir visuomet pa- egzistencijos prasmė. Dabar atsakymus į vaišina kaimiškais skanėstais – pyragais, šiuos klausimus galima gauti įspūdinga- medumi, sūriu ir lašiniais. me muziejuje, į kurį buvo investuota per 22 mln. litų. Čia yra vienas didžiausių Eu- Dabar suk Utenos link. Nuo jos pava- ropoje visuomenei skirtų teleskopų su 80 žiavęs 28 kilometrus, pamatysi rodyklę cm skersmens pagrindiniu veidrodžiu. į Etnokosmologijos muziejų. Iš viso nuo Niūronių – 72 kilometrai. Muziejuje galima stebėti ne tik žvaigž- 46. Birštono piliakalnis, arba des, bet ir Saulę. Tam naudojami teles- Pietų Lietuva – Vytauto kalnas kopai su filtrais. Ekskursijos rengiamos ir dieną, ir naktį, žinoma, tik geru oru. Dzūkija ir Suvalkija * Birštonas. * Tel. + 370 319 65 74 * Atidaryta kasdien. * www.visitbirstonas.lt Čia ir baigiasi maršrutas po Aukštaiti- Niekur daugiau neišgirsi tiek daug legen- Etnokosmologijos muziejus ją. Iki Vilniaus – 76 kilometrai. dų, pasakojimų ir padavimų apie narsią lietu- Nuo Vytauto kalno patogu žvelgti į di- vių praeitį kaip tik Dzūkijoje. Ir ne veltui – šios delę kilpą darantį Nemuną ir aplinkinius žemės sūnūs pirmieji pastodavo kelią užpuo- miškus, mat jis yra vienas aukščiausių pi- likams. Legendas vertėtų išklausyti įkopus į Etnokosmologijos muziejus liakalnių šalyje – siekia net 40 metrų. įspūdingus piliakalnius, o beklaidžiodamas vingiuotais girių takeliais, neužmiršk užsukti į ypatingą kaimą, kur žmonės gyvena taip, lyg XXI amžius jiems būtų nė motais. Tik būtinai pasiimk krepšį baravykams dėti. Jei nuo Vilniaus šausi Marijampolės plen- tu, už 90 kilometrų rodyklė pakvies į vieną gražiausių Lietuvos kurortų Birštoną. Čia ypač malonu rudenį, kai po kojomis šnara nukritę geltoni klevų lapai. Miestelio pakrašty, šalia puikaus parko, pamiklinti kojas gali kopda- mas į dar vieną didžiulį piliakalnį, kurį mieste- lėnai vadina Vytauto kalnu. Pietų Lietuva Pietų Lietuva 46 47

Merkinės piliakalnis mus išsidėsto sodybų pastatai. Visi namai Zervynose mediniai. Kaime rymo penki kryžiai, o Zervynų ąžuolas ir drevėtosios pušys paskelbti gamtos ir senovinės dre- vinės bitininkystės paminklais. Kai iki valei prisivaikščiosi smėlėtais Zervynų keliukais, prisibraidysi Ūloje ir prisigrybausi, pro Marcinkonis keliauk į Druskininkus. Tik neužmiršk prieš tai už- sukti į Grūtą. Čia irgi veikia laiko mašina, bet nuneša ne 200 metų atgal, o tik 50. Nuo Zervynų iki Grūto – 45 kilometrai. 49. Grūto parkas

Stangės slėniai, o iš šiaurės pusės nuo greti- * Grūtas, Druskininkai. mų aukštumų skiria gili dauba. Ant piliakalnio * Tel.: +370 313 55 511, +370 682 42 320 Grūto parkas būta pilies, kuri kartu su Vilniumi ir Kaunu * Atidarytas kasdien, nuo 9 val. iki sutemų. * Mokama. * www.grutoparkas.lt XIV–XV amžiuje sudarė pagrindinę krašto XIV a. pabaigoje čia stovėjo medinė pilis, kuri gynybos sistemą. Merkinė buvo svarbiausias ninkų, 20 ha ploto pelkynuose, riogso 86 so- Pelkėtame Dzūkijos miške, šalia Druski- buvo Trakų kunigaikštystės gynybinės siste- panemunės karinis ir strateginis punktas ko- vietiniai stabai – skulptūros, kurios kadaise mos dalis ir vienas iš Lietuvos didžiojo kuni- vose su Livonijos ordinu. Deja, 1391 m. kry- gaikščio Vytauto medžioklės dvarų. Giliomis žiuočiai pilį paėmė. raguvomis, klampia pelke, pylimu ir įtvirtintu Pasidžiaugęs gamtos vaizdais pro grybų papiliu apjuosta pilis buvo ne kartą kryžiuo- sostinę Varėną suk į Zervynas. Nuvairavęs čių pulta, tačiau niekada neužimta. Deja, ši is- 45 kilometrus, pasijusi, tarsi būtum iš XXI torija šiandien yra tik dar viena graži legenda amžiaus persikėlęs į Lietuvos kaimą prieš 200 apie narsią lietuvių praeitį. metų. Lietuvos kurortai garsėja gydymu natūra- liais gamtos ištekliais ir išsaugotomis gy- 48. Zervynos dymo tradicijomis. * Zervynų k., Varėnos r. * Tel. +370 310 57 245 Iš Birštono suk pro Alytų į Merkinę. Kai * www.dzukijosparkas.lt nuvažiuosi 65 kilometrus, Tave pakerės įspūdingas kraštovaizdis. 48 sodybų kaimas – unikali miškų gy- venvietė, išlaikiusi XVIII–XIX a. liaudies 47. Merkinės piliakalnis architektūros savitumą. Čia gyvenantys žmonės išsaugojo ne tik unikalius pasta- * Merkinė, Varėnos r. tus, bet ir senovinius papročius – per Vė- * www.dzukijosparkas.lt , lines kapinėse jie uždega laužus. Reformų www.musupaveldas.lt nepaliestas kaimo planas yra vertingiau- sia šio architektūros paminklo dalis. Siau- Grūto parkas Ties Merkio ir Nemuno santaka stūkso rame žemės ruože tarp Ūlos upės šlaitų piliakalnis. Jį iš trijų pusių juosia Nemuno ir NAUJA FOTO! ir klonių eina gatvė, o nuo jos gilyn į kie- Pietų Lietuva Pietų Lietuva 48 49 stovėjo šalies miestuose. Čia išvysi Leniną, šnarėjimą. Dabar šis kurortas garsus ne tik Liškiavos bažnyčia Josifą Staliną, Lietuvos sovietinį veikėją Vin- Lietuvoje. Jo gydyklas, SPA centrus, pui- cą Kapsuką bei daugelį kitų žinomų istorijos kius viešbučius ir aukšto lygio paslaugas veidų. Sargybos bokšteliai, lagerių fragmen- ypač mėgsta aplinkinių šalių turistai. tai tokie pat kaip Sibire, kur buvo ištremta Druskininkus garsina ne tik unikalios 130 tūkst. Lietuvos gyventojų. Čia pat kavinė, gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę kurioje galima paragauti sovietinių patie- pelnę menininkai. Čia gimė žymus skulp- kalų, žinoma, iš sovietinių indų. Patikėk, tai torius modernistas Jacquesas Lipchitzas, Tave nustebins. Tiems, kurie nedrįsta ragauti kūrė dailininkas ir kompozitorius Mikalo- sovietinio valgio, siūloma pasistiprinti pa- jus Konstantinas Čiurlionis. tiekalais su Dzūkijos gėrybėmis – grybais. Klube-skaitykloje atkurtas nuošalaus kaimo 50. M. K. Čiurlionio memorialinis rinkimų agitpunktas, primenantis pokario muziejus metų sovietines kultūros įstaigas su tada pri- rašė vienuoliams dominikonams su sąlyga, valoma interjero atributika: Stalino ir Lenino * M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai portretais, komunistiniais šūkiais ir literatūra. * Tel. +370 313 52 755 kad jie, atvykę iš Seinų, pastatys Švenčiausia- Ekspozicijos pabaiga salėje, panašioje į tas, * Atidaryta II–VII (11–17 val.). * Mokama. jai Trejybei skirtą bažnyčią bei vienuolyną ir kuriose būdavo rodomi filmai arba vykdavo * www.muziejai.mch.mii.lt, www.druskininkai.lt jame apsigyvens. Dominikonai fundatoriaus susirinkimai, glausdavosi sovietinių knygų valią įgyvendino, ir dabar mūsų akis džiugina Mikalojus Konstantinas Čiurlionis muose, kuriuose menininkas gyveno biblioteka. puikus vėlyvojo baroko ansamblis. Statinius (1875–1911) – pirmasis muzikas ir pirmasis 1896–1910 metais. Dviejuose nameliuose puošia italų meistrų tapytos freskos, 7 altoriai, Grūto parke veikia ir nedidelis zoologi- dailininkas, ieškojęs lietuviškojo stiliaus ir su- atkurta autentiška buitis, kituose dviejuose autentiški suolai su dominikonų intarsijomis jos sodas. Jame gyvena vietinių ir egzotiš- gebėjęs įsiskverbti į tautos gilumines dvasios pastatuose – menininko kūrybos, biografijos bei XVIII–XIX a. paveikslai. Dabar ansamblis kų paukščių, keletas stirnų, šernų. erdves. Žmogus, sujungęs muziką ir tapybą, ir šeimos istorijos ekspozicijos. restauruotas, jame galima apsinakvoti, laiką Nuraminti pašiurpusią odą važiuok į simbolistas, pirmasis iš lietuvių atskleidęs Jei čia apsilankysi vasarą, nepraleisk progos leisti čia vykstančiuose įvairiuose renginiuose. abstrakčiojo meno žavesį. nuostabų kurortą Druskininkus už 4 kilo- pabuvoti koncertuose „Druskininkų vasara su Beje, miestelyje yra keturi archeologi- metrų.Pasinerk į muziką, tapybą ir lapijos Muziejus įkurtas 1963 metais tėvų na- M. K. Čiurlioniu“, liepą dar šurmuliuoja leidy- jos paminklai: piliakalnis, Bažnyčios kal- klos „Baltos lankos“ studijų savaitė, o rugpjūtį nas, akmuo su jaučio pėda ir vadinamasis M. K. Čiurlionio PAVEIKSLO – tarptautinis festivalis „Muzika be sienų“. FOTO Raganų akmuo bei XIV–XV a. pilies bokšto Mieste būtinai sustok prie skulptoriaus- liekanos. Būtinai apžiūrėk šiuos paminklus. Vlado Vildžiūno paminklo „M. K. Čiurlionis“. Vasaros atrakcija – kelionė laivu išDrus- Už jį menininkas buvo apdovanotasValsty- kininkų. bine premija. O dabar jau galima traukti toliau. Kita vieta, pakerėsianti Tavo akis ir Iš Liškiavos vertėtų traukti pro Leipalingį, širdį, – vos už 12 kilometrų. iki Kapčiamiesčio – iš viso 35 kilometrus. Ten išgirsi neįtikėtiną, sukrečiančią istoriją. 51. Liškiava

* Varėnos r. * Tel.: +370 616 75 517, Svarbu pamatyti +370 614 67 478 * Atidaryta II–VII, 10–12 val. ir • Bažnyčios rūsius su vienuolių palaikais; 14–16 val. * www.liskiava.lt • Liturginio paveldo ekspoziciją; Prieš 314 metų Liškiavoje gyvenęs Jurgis • Miestelį; Kosyla su žmona Kristina visus savoturtus už- • Piliakalnį. Pietų Lietuva Pietų Lietuva 50 51

Zyplių dvaro sodyba

ras priklausė turtuoliams Raudondvario – keramikos dirbtuvės. Dvare rengiami

Paminklas Emilijai Pliaterytei Zabieloms. Sodybos ansamblį suprojek- kasmetiniai tautodailininkų, puodžių tavo ankstyvojo ir brandaus klasicizmo plenerai, katalikiškojo jaunimo stovyklos, atstovas, kūrybingas architektas Marty- Pažaislio muzikos festivalio renginiai. nas Knakfusas (1740-1821), čia gyvenęs Dar ne taip seniai dvaro parke augo 52. Emilijos Pliaterytės muziejus derlingiausios Lietuvos žemės. Šios žemės po 1794 m. sukilimo. išaugino ir daug tvirtų žmonių. Keliauda- įspūdingas, apie 360 metų senumo * Taikos g. 11, Kapčiamiestis, Lazdijų r. mas per šį kraštą apie juos daug sužinosi Nuo 1998 m. Paežerių dvaro rūmų ąžuolas. Seni žmonės esą iš dar se- * Tel. +370 612 67 491 ir skaniai užkąsi. pirmojo aukšto salėse veikia Vilkaviškio nesnių girdėję, kad ant ąžuolo šakos * Atidaryta II–IV – 9–17 val.; V–VI – 9–16 val. krašto muziejaus gamtos, proistorės, ponas kardavęs nepaklusnius bau- * Mokama. * www.lazdijumuziejus.lt 53. Paežerių dvaras ir Vilkaviškio krašto ir išeivijos istorijos, žymesnių vi- džiauninkus. Senolis ąžuolas nuvirto krašto muziejus suomenės veikėjų ekspozicijos. Roton- 2008 metų vasarą, minint parapijos Lietuviškoji Jeanne d’Arc – taip istorikai dinėje biliardo salėje rengiamos paro- 200-ąsias metines. Ten ir paliktas gulėti. vadina grafaitę Emiliją Pliaterytę, kuri * Paežerių km., Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav. dos, skirtos paminėti svarbias Lietuvos per 1831 m. sukilimą prieš Rusijos caro * Tel. +370 342 46399, +370 342 46375 ir krašto istorijos datas bei žymių krašto valdžią vadovavo sukilėlių pulkui. Nors Kasmet Zyplių dvare rengiami tau- * www.vkmuziejus.lt * www.paezeriai.info žmonių sukaktis. sukilimas žiauriai numalšintas, o Emili- todailininkų plenerai. Tautodailininkai ja mirė nuo išsekimo, jos vardą lietuviai Kaštonų alėja veda į Paežerių dvaro 54. Zyplių dvaro sodyba savo kūrinius palieka dvare. Kauno fil- didžiuodamiesi mini ir šiandien. Didvy- sodybą – čia gali puikiai pailsėti keletą harmonija čia rengia koncertus, o Kauno rė palaidota Kapčiamiesčio kapinėse, jai valandų… Šis unikalus dvaro ansamblis * Tubelių k., Šakių r. * Tel. +370 345 44 123 dailininkų sąjunga – dailės parodas. Pro pastatytas paminklas. Muziejuje galima 1992 m. įtrauktas į respublikinės reikš- * Atidaryta vasarą, kasdien (9–17 val.), dvarą eina Tarptautinis dviračių turizmo daugiau sužinoti apie šią įstabią ir ryžtin- mės saugomų objektų sąrašą. Dvarų žiemą, I–V (9–17 val.). takas. Šeimininkai maloniai kviečia sve- * Nemokamai. * www.zypliudvaras.lt gą jauną moterį. sodybiniuose ansambliuose ryškikai ma- čius apsistoti oficinoje ir vaišina Suvalki- tomas perėjimas iš baroko į klasicizmo jos kulinarinio paveldo patiekalais. Čia baigiasi maršrutas po kalvotąją Dzū- Tai vienas jauniausių dvarų Lietuvoje, laikotarpį. Prie oficinos prisišliejęs nego- kiją. Gali traukti atgal į sostinę, pro Biršto- ir vienas gražiausių. Kuklų klasicistinio Pavalgęs ir pailsėjęs gali traukti arba at- tikinis Belvederio bokštas. ną iki jos 144 km, bet verčiau pasidairyk stiliaus dvarą pastatė dvarininkas Janas gal į sostinę Vilnių, arba prie Baltijos jūros. Suvalkijoje, kuri padovanojo Lietuvai Viešėdamas Paežerių dvare sužinosi, Bartkovskis XIX a. viduryje. Dabar buvu- Tik prieš tai teks persikelti per Nemuną. garbingiausius sūnus. Suvalkija garsėja kad Sūduvoje dvarai pradėti stayti išties siose arklidėse įrengta dvaro galerija, gardžia gira ir skalsia duona, mat čia – seniai – XVI-XVII a. Nuo XVII a. vid. dva- viename iš ūkio pastatų – kalvė, kitame Žemaitija Žemaitija 52 53 Ramybės ir tikėjimo žemė 56. Šiaulių Chaimo Frenkelio vila lankyk vieną svarbiausių vietų tikintiesiems. 57. Telšių Šv. Antano Paduviečio * Vilniaus g. 74, Šiauliai. * Tel. +370 415 24 389 katedra Kryžių kalnas * Atidaryta II–V – 10–18 val., VI–VII – 11–17 val. * Mokama. * www.siauliumuziejus.lt * Katedros g. 2, Telšiai. * Tel. +370 444 60 605 Chaimas Frenkelis buvo žymus XIX–XX a. * Atidaryta kasdien, 9–18 val. * www.telsiaitic.lt, http://telsiai.lcn.lt sandūros Lietuvos fabrikantas, sukūręs garsų tuometinėje Rusijos imperijoje odų išdirbi- Telšių miesto panoramos dominantė – mo fabriką. Tačiau fabrikantas garsėjo ne tik Šv. Antano Paduviečio katedra. Ją pastatė gerai organizuotu verslu, bet ir labdara mies- vienuoliai bernardinai. Populiari Lietuvo- tui bei vietinei žydų bendruomenei. je vienuolija Telšiuose įsikūrė XVII a. pra- Ch. Frenkelis su šeima gyveno moderno džioje, pakvietus Telšių žemių valdytojui stiliaus rūmuose, kurie buvo pastatyti 1908 pakancleriui Povilui Sapiegai, kurio por- metais. 1920–1940 m. viloje veikė privati žydų tretas iki šiol saugomas bažnyčioje. gimnazija. Per Antrąjį pasaulinį karą čia buvo 1624 m. vienuoliai ėmė statyti pirmą- vokiečių karo ligoninė, vėliau – sovietų karo ją laikiną medinę bažnyčią ir mūrinius sus juos sunešė ir sustatė Lietuvos žmonės. ligoninė. 1994 m. pastatas perduotas Šiaulių vienuolyno pastatus. Tačiau po didžiulių Kryžius čia imta statyti XIX amžiuje. Vie- „Aušros“ muziejui. Dabar čia įrengtos dvi eks- gaisrų XVIII a. viduryje nuspręsta statyti tiniai žmonės pasakoja, kad pirmieji kryžiai pozicijos. Pirmoji pasakoja apie žydų kultūros mūrinę šventovę. Naujoji bažnyčia gavo pastatyti meldžiant Dievą sveikatos. Anot paveldą Šiauliuose ir Frenkelių šeimą, antroji dvejopą – Loreto Dievo Motinos ir Šv. An- Žemaitija kitų pasakojimų, kalne kryžius imta statyti – apie XIX–XX a. provincijos dvarą ir miestą. tano Paduviečio – vardą. 1863 m. sukilime žuvusiems atminti. Mat Čia rasi stilizuotą dvaro aplinką. „Provincijos Šiek tiek atsipūsti nuo maldų vertėtų Jei pasiilgai ramybės, tai kalvomis pasi- numalšinusi sukilimą caro valdžia žmones, miesto“ ekspozicijoje galima pamatyti prieš- už 30 km į vakarus, Plungėje. dabinusi Žemaitija kaip tik Tau. Čia pary- kurių sodybose stovėdavo kryžius, ėmė kario gatvės ir parduotuvės rekonstrukcijas, mosi vienuolynų bažnyčių bokštų šešė- bausti, o kryžius griauti. Todėl pamaldūs o naujai įrengtoje retrokino salėje „Kapitol“ – lyje, pasigrožėsi liaudies menininkų rankų net pasižiūrėti filmą. žmonės kryžiams pasirinko Kryžių kalną ir Šv. Antano Paduviečio katedra miklumu ir nusistebėsi tikėjimo stiprybe. statė juos naktimis, kad niekas nepamatytų. Nuo Šiaulių iki Telšių – 75 km. Telšiuose ap- O gal ryšiesi eiti pėsčiomis piligrimų keliu? Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, į Pažintį su Dievotąja Žemaitija vertėtų Kryžių kalną nenutrūkstamu srautu ėmė pradėti visai ne Žemaitijoje, o netoliese – plaukti piligrimai. Kryžius imta statyti ir Aukštaitijos pakraštyje, kur vidury laukų kalno papėdėje. 1993 m. rugsėjo 7 d. po- tyliai kryželius žvangina vėjas. piežius Jonas Paulius II kalne aukojo Šv. 55. Kryžių kalnas Mišias. 2000 m. šalia kalno pastatytas Pran- ciškonų vienuolynas. * Jurgaičių k., Šiaulių r. * Tel. +370 413 70 860 Dabar Tavo kelias veda pro Šiau- * Atidaryta kasdien; Kryžių kalno vienuolyno lius. Sustok trumpam ir ten pasidairyti. koplyčia atidaryta kasdien, 8–21 val. Visų pirma aplankyk Ch. Frenkelio vilą. * Nemokama. * www.kryziukalnas.lt

Maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, lau- Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje kuose, yra nedidelis pailgas kalnas, ant ku- įrašyta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos rio stovi daugiau kaip 200 tūkst. kryžių. Vi- nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Chaimo Frenkelio vila Žemaitija Žemaitija 54 55

Medvėgalio piliakalnis

Plungės dvaras

57. Plungės dvaras Oginskio klasikinės muzikos festivalis. Šaltojo karo Nors Švėkšnos dvaras minimas nuo XV Jei jau pradėjome kalbėti apie dvarus, * Parko g. 1, Plungė. * Tel. +370 448 52 492 a. vidurio, galima teigti, kad jį sukūrė gra- muziejus vertėtų nuvairuoti dar 69 kilometrus ir * Atidaryta III–VII, 10–17 val. * Mokama. fai Pliateriai. XIX a. pabaigoje grafas Alek- * www.oginski.lt apžiūrėti Švėkšną. sandras Pliateris įrengė angliškojo sti- Nors Plungės dvaras, kaip ir pats mies- 58. Švėkšnos dvaras ir Šv. liaus parką ir pastatė neorenesansinius telis, pradedamas minėti XVI a. antrojoje Apaštalo Jokūbo bažnyčia rūmus su bokštu, vadinamus vila „Geno- pusėje, tačiau jis išgarsėjo tik XIX amžiuje, vaitė“. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomy- kai Carlo Lorenzo suprojektuotą ansamblį Parkas: * Parko g. 1, Švėkšna, Šilutės r. bę, dvaras grąžintas paveldėtojai Laimei jau sudarė daugybė naujų neorenesanso * Nemokama. Bažnyčia: * Bažnyčios g. 1, Felicijai Pliaterienei, kuri maloniai leidžia Švėkšna, Šilutės r. * Tel. +370 441 56 546 lankyti parką. ir neogotikos stiliaus pastatų. Architektūri- * Atidaryta prieš pamaldas: I–VI – 18 val., niam kompleksui savitą charakterį suteikė VIII – 9.30 val. ir 12 val. * Nemokama. Gėlynus puošia statulos, dekoratyvinės pagal italų architektūros stilių suprojektuo- * www.samogit.lt, www.heritage.lt vazos, yra ir saulės laikrodis. Švėkšnos Plokštinės miške nepraleisk progos pasi- ti pastatai, o išskirtinumo – turtingas 60 ha parką kerta upelis, yra ir keletas dirbtinių vaikščioti požeminiais buvusios sovietų kari- ploto mišriojo stiliaus parkas, suformuotas tvenkinių. Unikalus tiltelis jungia parką su nės raketinės bazės koridoriais. Šaltojo karo vaizdingame Babrungo slėnyje su dviem Švėkšnos dvaras neogotikine Švėkšnos bažnyčia. Muziejus Lietuvoje – vienas iš trijų pasaulyje tvenkinių grandinėmis ir senu pagonybės egzistuojančių unikalių raketinių bazių, atvirų laikų legendomis apipintu medynu. Bažnyčioje yra ir XX a. pradžios var- gonai, Kryžiaus kelio stotys, 10 altorių, 4 lankytojams. Nuo 1963 iki 1978 m. veikusioje Dabar dvaro rūmuose veikia Žemaičių klausyklos, sakykla. bazėje buvo dislokuotos keturios vidutinio dailės muziejus, kurio rinkiniuose su- nuotolio balistinės raketos SS-4, nutaikytos į kaupta įspūdinga užsienyje gyvenančių 59. Šaltojo karo muziejus Vakarų Europos šalis. žemaičių dailininkų tapybos ir grafikos Naujai įrengta muziejaus ekspozicija darbų kolekcija. Plungės rūmuose ren- * Plokštinės miškas, Plungės raj. mena apie penkis dešimtmečius trukusį giamos tradicinės Pasaulio žemaičių dai- * Tel.: +370 448 49 231, +370 677 86 574 * Mokama * Apsilankymas tik su gidu. Šaltąjį karą. Iš unikalios vaizdinės ir grafinės lės parodos, o rugsėjį čia skamba Mykolo * www.saltojokaromuziejus.lt medžiagos sužinosi apie buvusios slaptos Žemaitija Žemaitija 56 57 sovietinės imperijos branduolinės ginkluo- kai pagoniškomis apeigomis žemdirbiai 61. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Centriniame Švč. Mergelės Marijos Gi- tės organizavimo bei veikimo principus, varydavo žiemos demonus ir žadindavo Gimimo bazilika ir koplyčia mimo bazilikos altoriuje saugomas ste- išvysi kovinių raketų ir kitų Šaltojo karo gin- šalčio sukaustytą žemę iš miego. buklais išgarsėjęs Švč. Mergelės Marijos kluotės maketų. Vaikščiodamas požeminiais su Kūdikiu paveikslas. Užgavėnių šventės dalyviai persiren- * M. Jurgaičio g. 2, Šiluva, Raseinių r. koridoriais girdėsi radiodažnio pypsėjimus, gia keistais rūbais, veidus išsitepa suo- * Tel. +370 428 79 200 Bažnyčios koplytėlėje stovi Dievo Moti- motorų ūžesį ir karininkų balsus. * Atidaryta gegužę–spalį, 8–20 val., džiais, užsideda medines barzdotas kau- lapkritį–balandį, 8–15 val. nos skulptūra, nukaldinta Anglijoje XVIII Bazę statė 10 tūkstančių kareivių, o 27 m. kes ir virsta pabaisomis su raukšlėtomis * Nemokamai. * www.siluva.lt amžiuje. Čia saugomas ir senasis (1663 gylio šachtas iškasė kastuvais. Raketų palei- kaktomis, didelėmis kreivomis nosimis, m.) per kalvinų bei katalikų kivirčus per- dimo aikštelę juosė 6 apsauginių linijų tvo- nevienodomis akimis, išsiviepusiomis Kažin ar daug žinotume apie šį miestelį, šautas ant lentų tapytas kryžius. ra – spygliuotų vielų, signalizacijos, aukštos burnomis ir aptrupėjusiais dantimis. Mu- jei ne 1608 m. piemenėliams apsireiškusi Šiluvoje jau beveik 500 metų rugsėjo elektros įtampos. ziejuje per 250 išradingų kaukių mena Švč. Mergelė Marija? Tai pirmasis Marijos viduryje vyksta Švč. Mergelės Marijos gi- skirtingas Užgavėnių istorijas. Tai vienin- pasirodymas Europoje ir vienas iš penkių mimo atlaidai. Tada miestelį užplūsta pi- 60. Platelių dvaro svirnas ir telis toks kaukių muziejus Europoje. Bažnyčios pripažįstamų apsireiškimų. užgavėnių muziejus ligrimai kone iš visos Europos. Čia veikia Apžiūrėjęs kaukes, apsilankyk ir Plate- Dabar apsireiškimo vietoje stovi koply- ir jų centras. 1993 m. rugsėjo 7 d. šventą * Didžioji g. 22, Plateliai lių dvaro svirno muziejuje. Jame ekspo- čia. Didingą 40 m aukščio pastatą XX a. vietą aplankė popiežius Jonas Paulius II. nuojami archeologiniai radiniai iš Šven- pradžioje suprojektavo architektas Anta- * Tel.: +370 686 09 874, +370 677 86 518 Šiluvoje baigiasi maršrutas po pamal- * II-V (10 – 17 val.) VI (10 –16:45 val.) VII (10 –17 val.) torkalnio ir Pilies salos, senosios liaudies nas Vivulskis. Į koplyčios altoriaus pama- džiąją Žemaitiją. Gali grįžti atgal į Šiaulius * Mokama skulptūros rinkinys, senoviniai įrankiai tus įmūrytas akmuo, ant kurio, manoma, arba sukti į greitkelį Vilnius-Klaipėda. bei namų apyvokos reikmenys. ir apsireiškusi Švč. Mergelė Marija. Keliaudamas po Žemaitiją, užsuk į Platelius – čia senovinio dvaro arklidėse Užgavėnių muziejus pripažintas viena įkurtas Užgavėnių muziejus. Per Užga- iš patraukliausių Europos turizmo vieto- vėnių šventę, likus septynioms savai- vių (EDEN). tėms iki Velykų, iš Lietuvos triukšmingai išvaroma žiema. Užgavėnių tradicijos siekia pirmykštės žemdirbystės laikus,

Platelių dvaro svirnas ir užgavėnių muziejus

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika ir koplyčia Pajūris Pajūris 58 59 Gintarinio kranto takas

Palangos gintaro muziejus

Dvarui buvo pasamdyti du garsūs to meto Grindenko ir Vilhelmas Čepinskis, violonče- architektai: rūmus kūrė vokietis Franzas Hein- lininkai Natalija Gutman, Karina Georgian, richas Schwechtenas, o parką – prancūzas Markas Drobinskis, Vytautas Sondeckis bei Baltijos jūra Kristinos arch. daugelio įspūdingų parkų autorius Édouar- klarnetininkas Eddis Vanoosthuyse. das François André. Dabar tai 100 ha ploto Jei aplankei rūmus ir Botanikos sodą, laikas Palangos botanikos sodas. Čia išvysi meistriš- kopti ant Birutės kalno, kuris yra arčiau jūros kai sukurtą vaizdų ir nuotaikų teatrą, o išve- kranto, ir pasiklausyti įstabios meilės istorijos. Pajūris džioti takeliai leidžia gėrėtis augalų ir erdvių Baltijos bangos per audrą į krantą išme- įvairove, tvenkiniais bei skulptūromis. 63. Birutės kalnas ta gintarų. Tai jūros karalienės Jūratės rūmų Grafas Feliksas Tiškevičius rūmuose buvo * Vytauto g. 15, Palanga likučiai. Legendą apie nelaimingą jos meilę sukaupęs vertingą gintaro kolekciją – 153 neabejotinai išgirsi ir Tu. O jei atidžiai dairy- * Tel.: +370 460 49 270, +370 460 49 271 neolito ir žalvario amžiaus pradžios dirbinius, * Atidaryta kasdien. sies, gali ir pats rasti gintarinių rūmų likučių. kuriuos 1905–1907 m. jis surinko pajūrio pel- * Nemokamai. * www.pgm.lt Baltijos pajūris vilioja ne tik gintarais, bet ir kėse. Dabar rinkinį galima pamatyti Gintaro turtinga istorija, nuostabiais parkais, įspūdin- muziejuje, nuo 1963 m. veikiančiame šiuose Parko pakraštyje rymo kalnas, nuo seno va- ga gamta. Kelionę po pajūrį pradėk nuo Pa- rūmuose. dinamas Birutės vardu. Legenda primena: kai langos gintaro muziejaus, kur gamta susilieja lietuviai buvę pagonys, doros mergelės pasi- su istorija ir architektūra. Židinio menėje rengiami susitikimai su me- nininkais, o vasarą muziejaus terasoje skam- Lurdas Birutės 62. Palangos gintaro muziejus ba populiarūs „Nakties serenadų“ koncertai. kalno papėdėje Nuo 1971 m. Lietuvos kamerinis orkestras * Vytauto g. 17, Palanga. * Tel. +370 460 51 319 kviečia į unikalų koncertų ciklą po žvaigždė- * Atidaryta rugsėjį–gegužę, II–VI – 11–17 val., tu dangumi. Atvirame ore virtuoziškai atlie- VII – 11–16 val.; birželį–rugpjūtį, II–VI – 10–20 val., VII – 10–19 val. kami klasikos kūriniai vilioja ne vien pajūrio * Mokama. * www.pgm.lt poilsiautojus, bet ir žymius muzikos atlikėjus. ros. Grafai Tiškevičiai, Palangoje turėję keletą „Nakties serenadų“ scenoje su Lietuvos ka- Šie neoklasicistiniai rūmai – Palangos sim- pastatų, 1897 m. čia įkūrė savo rezidenciją. Tai meriniu orkestru koncertavo daugybė iškilių bolis. Jie stovi vietinių gyventojų šventu laiky- jie davė impulsą, kad miestelis ilgainiui taptų Lietuvos ir užsienio menininkų: smuikininkai tame vaidilutės Birutės miške, šalia Baltijos jū- įstabiu kurortu. Gidonas Kremeris, Olegas Kaganas, Tatjana Pajūris Pajūris 60 61

Kretingos dvaras Kretingos dvaras prasidėjo nuo vaismedžių sodo, kuris buvo pasodintas XVIII a. pabaigo- je. Po bemaž 100 metų dvarą įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Dabar dvaras priklauso Kretingos muziejui. Rūmai renovuojami, ta- čiau svečiai kviečiami apžiūrėti dvarų istorijos ekspoziciją ir aplankyti įspūdingą Tiškevičių atogrąžinių augalų žiemos sodą bei puikų parką. Muziejuje rengiamos dailės, tautodai- lės ir floristikos parodos, klasikinės muzikos ir pučiamųjų orkestrų koncertai. Oranžerijoje švęsdavusios tarnauti dievams. Jos kurstyda- pristatomos įsigytos gėlių kolekcijos, o parke Klaipėdos senamiestis vusios amžinąją ugnį, darydavusios gailestin- švenčiamos kalendorinės šventės: Užgavė- gus darbus ir skaisčiai gyvendavusios. Tokios nės, Rasos, Jurginės, Sekminės, rudenį mi- mergaitės buvo vadinamos vaidilutėmis. nima „Medžio šventė“, pavasarį pasitinkami Miesto širdis yra Teatro aikštė. 1912 m. joje pastatytas fontanas, skirtas Klaipėdoje gimu- Tarp jų buvusi ir Birutė. Tačiau įstabus Birutės grįžtantys paukščiai. Klaipėdos pilies muziejus grožis pakerėjęs Lietuvos kunigaikštį Kęs- siam poetui Karaliaučiaus universiteto pro- Atsipūtęs ūksmingų medžių pavėsyje, tutį ir jis vedęs vaidilutę. Birutė pagimdžiusi fesoriui Simonui Dachui atminti. Skulptūra mink į Klaipėdą. Kelio viso labo – 22 kilome- Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. Kai Birutė vaizduoja jaunutę basą mergaitę – jo apdai- trai. O ten tiesiai į Senamiestį, šurmuliuojantį prieš įsikuriant Ordinui, Klaipėdos apylinkės mirusi, palaidota ant kalno, kur degusi am- nuotą heroję. Šios mergaitės meilės melodiją ant jūros kranto. priklausė šiai genčiai. Būtinai pereik seniausiu žinoji ugnis dievams. Šią legendą svečiams ir šiandien skambina Miuncheno rotušės var- Klaipėdoje XVI amžiaus grindiniu ir užlipęs primena skulptūra, pastatyta 1965 metais 65. Klaipėdos senamiestis pai. Klaipėdiečiai šią skulptūrą vadina Taravos ant Frydricho bastiono pasigrožėk miesto simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžino Anike. panorama. poilsio vietoje. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras: Jei vaikščiosi po Senamiestį, būtinai užeik į Toliau kelias veda į vakarus. Jū- * Turgaus g. 7, Klaipėda. požeminį muziejų Klaipėdos pilyje. Iš tiesų ant Birutės kalno pagonybės laikais * Tel.: +370 464 12 186, +370 687 52 051 ros keltu persikelk į Kuršių neriją. buvo paleoastronominė observatorija ir pa- * www.klaipedainfo.lt 66. Klaipėdos pilies muziejus goniška žvejų bei žemdirbių šventykla. Klaipėdos senamiestis padvelks senųjų Vo- 67. Lietuvos jūrų muziejus Kalno papėdėje – Lurdas. Jį įrengė Palan- * Pilies g. 4, Klaipėda. * Tel. +370 464 10 527 kietijos miestų dvasia – tai kryžiuočių staty- * Smiltynės g. 3, Klaipėda * Tel.: +370 46 49 22 50; gos parko įkūrėjas Feliksas Tiškevičius apie * Atidaryta II–IV – 10–17 val., V – 10–16 val. tas miestas. Jis pirmąkart paminėtas 1252 m. * Mokama. * www.mlimuziejus.lt +370 49 07 51; +370 69837299 * vasarą II-VII (10.30 1900 metus. Visi Lurdo statybai naudoti Memelburgo vardu. Tada Danės upės žiotyse – 18.30 val.), rugsėjį III-VII (10.30 – 18.00 val.), spalį akmenys yra natūralūs. Toliau kelias pajūriu kryžiuočiai pasistatė tvirtovę. Šiandieninis Kalavijuočių pastatyta mūrinė pilis, kurią – balandį VI-VII (10.30 –17.00 val.) veda į uostamiestį. Tačiau pakeliui būtina už- * www.muziejus.lt Senamiestis susiformavo XVII amžiuje, susi- ne kartą puolė žemaičiai ir kuri po įnirtingų sukti į Kretingą – iki jos vos 12 kilometrų. jungus piliai ir rajonui, vadinamam Frydricho mūšių vis būdavo atstatoma, turėjo įspū- Iš Klaipėdos keltu persikelk į Smiltynę. 64. Kretingos dvaras miestu. dingus gynybinius įtvirtinimus – vandens Kopgaliu vadinamame šiauriausiame Kur- griovius su pakeliamaisiais tiltais, kazematus. Ypatingas Klaipėdos bruožas – fachver- šių nerijos taške, kur baigiasi Kuršių neri- Dabar čia veikia Pilies muziejus. * Vilniaus g. 20, Kretinga. * Tel. +370 445 77 612 kiniai namai. Tokia statyba čia buvo ypač jos pusiasalis ir atsiveria Klaipėdos uosto * Atidaryta birželį–rugsėjį: muziejus – III–VII populiari XIX a. pirmojoje pusėje. Gražiau- Po žemės pylimu esančioje Princo Frydri- vartai, pajūrio gynybinės tvirtovės pastate (10–18 val.); žiemos sodas – I – 10–18 val., II–VII įsikūręs labiausiai lankomas Lietuvoje jūrų – 10–20.30 val.; rugsėjį–gegužę: muziejus – III– si šio laikotarpio namai yra tarp Didžiosios cho poternoje ir kazematuose, kur buvo VII (10–17 val.); žiemos sodas – II–VII – 10–18 Vandens gatvės ir Turgaus aikštės. Čia galima laikoma artilerija, įrengta ekspozicija Tave muziejus, per metus sulaukiantis apie 400 val., VI – 10–19 val. pamatyti ir įspūdingą fachverkinį sandėlį, sta- supažindins su Klaipėdos pilies ir miesto rai- tūkstančių svečių. * Mokama. * www.kretingosmuziejus.lt tytą dar XVIII amžiuje. da. Pamatysi kuršių ginklų ir papuošalų, mat Rekonstruotame forte 1979 m. įrengti Pajūris Pajūris 62 63

Rezervate auga reti augalai ir gyvena reti Kuršių nerija Žvejo sodyba NAUJA FOTO gyvūnai. Atmink, kad neatsargus elgesys gali sunaikinti jautrią ekosistemą. 70. Thomo Manno memorialinis muziejus

* Skruzdynės g. 17, Nida, Neringa * Tel. +370 469 52 260 * Atidaryta: birželį–rugsėjo 15 d., kasdien (10–18 val.); rugsėjo 16 d.–gegužę, II–VI (10–17 val.). * Mokama * www.mann.lt

Žvejo etnografinė sodyba „Juozapas ir jo broliai“, eseistika „Mano vasarnamis“, straipsniai „Ko mes turime reikalauti“, „Kalba jaunuomenei“, „Velzungų Kuršių Nerijoje tave įsups magiška gam- kraujas“, laiškai redakcijoms, leidykloms, tos stichija. Pasiduok jausmui – žingsniuo- vertėjams, bičiuliams – visa gimė po ra- damas per įkaitusį smėlį, mėgaukis iš pu- akvariumai su Lietuvos gėlavandenėmis, šytojo, Nobelio premijos laureato, vieno jai įsikūrė 1732 metais, senesnius jų kaimus šynų sklindančiu sakų aromatu, leisk vėjui Baltijos ir tropinių jūrų žuvimis bei jūrų žymiausių XX a. pirmosios pusės literatų užpusčius smėliui. Nida žavi ypatinga me- glostyt skruostus, atgręžęs veidą į saulę faunos ekspozicija. Lauko baseinuose prie Thomo Manno plunksna Nidoje. Rašytojas dine architektūra ir po kojomis girgždan- įkvėpk kaitros. akvariumo apgyvendinti pingvinai, Baltijos su šeima 1930–1932 metų vasaras praleido čiu smėliu. Verta užsukti į senas kapines, ant Uošvės kalno, name, pastatytame pa- ruoniai, Šiaurės jūrų liūtai. Naglių gamtos rezervatas tęsiasi nuo kuriose išlikę unikalių medinių antkapinių gal architekto H. Reissmanno projektą. Juodkrantės iki Pervalkos devynis kilome- Kazematuose po tvirtovės pylimais, paminklų – krikštų. Priešingai nei visiems trus. Čia įrengtas pažintinis 1100 m. ilgio buvusiose parako saugyklose, įrengta lai- krikščionims, jie buvo statomi mirusiojo 1975 m., minint rašytojo 100-ąsias gi- takas, kuriuo vaikščiodamas išvysi įman- vybos istorijos ekspozicija, o ant pylimų, kojūgalyje, kad „paskutiniojo teismo dieną mimo metines, ekspozicija atnaujinta iš triais raštais vėjų supustytas griovas ir po buvusiose pabūklų aikštelėse, išdėstyta se- keldamasis turėtų už ko nusitverti“. tuometinės Vokietijos Demokratinės Res- žole pasislėpusias smėlio kalvas. Stiprūs novinių ir šiuolaikinių inkarų kolekcija. publikos gautais eksponatais. Dabar čia Šalia Nidos – įspūdingos kopos, kurio- vėjai kopose išgraužia daubas, kai kur ati- atkurta autentiška svetainės aplinka, ve- 68. Nida mis susižavėjo ir 1965 m. kurorte lankęsis dengdami senųjų dirvožemių fragmentus. randa, rašytojo darbo kambarys. prancūzų rašytojas, publicistas Jeanas Pau- Dėl neįprastos spalvos šias kopas vadina * Neringos miestas, Klaipėdos apskritis Nuo 1997 m. Thomo Manno namelyje las Sartre. Tai aukščiausia Parnidžio kopa su Pilkosiomis arba Mirusiomis. Nuo 1675 iki * www.visitneringa.com kasmet, liepos mėnesį, vyksta tarptautinis saulės laikrodžiu. Jo dalį 1999 m. gruodžio 1854 m. po jomis vėjas palaidojo keturis Thomo Manno festivalis: svetainėje rengia- Pusiasalis, skiriantis Kuršių marias nuo 4 d. suniokojo uraganas Anatolijus. Iki ko- kaimus, kurių gyventojai vėliau įkūrė Preilą mi kamerinės muzikos koncertai, literatūri- Baltijos jūros, vadinamas Kuršių nerija. Tai pos galima nueiti 1 800 m ilgio pažintiniu ir Pervalką. niai susitikimai, konferencijos, seminarai. 98 km ilgio ir plačiausioje vietoje vos 3, km taku, pakeliui apžiūrint įvairiausių augalų, Naglių gamtos rezervatą kerta ir puikus pločio miškais apaugusi smėlio juosta, kur kerpių, grybų, vabzdžių ir paukščių. Prie T. Manno namelio baigiasi maršru- dviračių takas, kurio maršrutą žymi medi- rymo kelios žvejų gyvenvietės, dabar ta- tas po gintarinį Baltijos krantą. 69. Naglių gamtos rezervato niai stulpeliai su informaciniais stendais. pusios poilsiniais miesteliais. 52 km nerijos pažintinis takas Pagrindiniai saugotini objektai šiame take priklauso Lietuvai, kita dalis – Rusijai. yra Mirusios kopos, pajūrio ir pamario pal- Ši unikali vieta įrašyta į UNESCO pa- * Prie Pervalkos, 31-ajame km. vės, retųjų augalų augimvietės, keturių saulio paveldo sąrašą dėl gamtos ir kul- * Iš automobilių stovėjimo aikštelės veda užpustytų kaimų ir dvejų senų kapinaičių pėsčiųjų takas * Kitose rezervato vietose tūros vertybių. vietos, senieji atpustomi dirvožemiai ir se- lankytis draudžiama * www.nerija.lt nųjų kopų liekanos. Dabartinė Nida – kaimelis, kuriame žve- Turizmo informacijos centrai Lietuvoje 64 65

Palangos TIC El. p.: [email protected] Turizmo informacijos centrai Vytauto g. 94, LT-00132 Palanga www.svencionys.lt Lietuvos turizmo atstovybės užsienyje Lietuvoje Tel. +370 460 48811 El. p.: [email protected] Tauragės TIC www.palangatic.lt Vytauto g. 60, LT-72248 Tauragė Alytaus TIC Kauno regiono TIC JUNGTINĖ KARALYSTĖ PRANCŪZIJA ITALIJA RUSIJA Rotušės a. 14A, LT-62141 Alytus Laisvės al. 36, LT-44240 Kaunas Tel. +370 446 61404 Tel. +370 315 52010 Tel. +370 37 323436 Panevėžio apsk. TIC El. p.: [email protected] LITHUANIAN NATIONAL OFFICE DU TOURISME DE ENTE NAZIONALE LITUANO PER IL ИНФОРМАЦИОННЫЙ ЦЕНТР ПО Laisvės a. 11, LT-35200 Panevėžys TOURISM BOARD LITUANIE TURISMO ТУРИЗМУ ЛИТВЫ В РОССИИ El. p.: [email protected] El. p.: [email protected] www.taurage.lt www.alytus-tourism.lt www.kaunastic.lt Tel. +370 45 508 081 Tel. +44 02 070 341 222 Tel. +33 146 225 384 Tel. +39 06 326 00 310 Тel. +7 49 569 70 814 El. p.: [email protected] El. p.: [email protected] El. p.: [email protected] El. p.: [email protected] El. p.: [email protected] www.panevezystic.lt Žemaitijos TIC Anykščių TIC TIC prie UAB „Mūsų odisėja“ Turgaus a. 21/Sinagogos 2A www.lithuaniatourism.co.uk www.InfoTourLituanie.fr www.turismolituano.it www.litinfo.ru Gegužės g. 1, LT-29106 Anykščiai M. K. Čiurlionio g. 15, Kaunas LT-87122 Telšiai Tel. +370 381 59177 Tel. +370 37 408410 Pasvalio TIC SUOMIJA VOKIETIJA LENKIJA ISPANIJA P. Avižonio g. 6, LT-39149 Pasvalys Tel. +370 444 53010 El. p.: [email protected] El. p. [email protected] El. p.: [email protected] LIETTUAN MATKAILUNEUVONTA BALTIKUM TOURIZMUS ZENTRALE CENTRUM INFORMACJI CENTRO DE INFORMACIÓN www.antour.lt www.musuodiseja.lt Tel.: +370 451 34096 El. p.: [email protected] www.telsiaitic.lt Tel. +358 504 087 825 Tel. +49 30 890 09 180 TURYSTYCZNEJ REPUBLIKI TURÍSTICA DE LITUANIA www.pasvaliomuziejus.lt El. p.: [email protected] El. p.: [email protected] LITEWSKIEJ Tel. +34 667 693 931 Birštono TIC Kauno rajono TIC Tytuvėnų piligrimų TIC Jaunimo g. 3, LT-59206 Birštonas Akacijų al. 29, Kulautuvos m., Kauno r. www.liettua.fi / www.litauen.se www.baltikuminfo.de Tel. +48 226 969 815 El. p.: [email protected] Raseinių TVIC Maironio g. 1, Tytuvėnai, Kelmės r. El. p.: [email protected] www.lituaniatur.com Tel. +370 319 65740 Tel. +370 37 543318 Tel.: +370 674 97392 El. p.: [email protected] El. p. [email protected] Muziejaus g. 5, LT-60122 Raseiniai www.litwatravel.com Tel. +370 428 70 723 El. p.: [email protected] www.visitbirstonas.lt www.tytuvenai.eu Kėdainių TIC El. p.: [email protected] www.rvic.lt Biržų TIC Didžioji g. 1, LT-57248 Kėdainiai Trakų TIC J. Janonio g. 2, LT-41148 Biržai Tel. +370 347 60363, Rokiškio TVIC Vytauto g. 69, LT- 21001 Trakai Tel. +370 450 33496 El. p.: [email protected] Tel. +370 528 51934 El. p.: [email protected] www.kedainiai.lt Viešoji įstaiga Rokiškio TIC Nepriklausomybės a. 8, LT-42115 El. p.: [email protected] www.birzai.lt www.trakai.lt Klaipėdos TKIC Rokiškis Tel.:+370 458 51044 Druskininkų TVIC Turgaus g. 7, LT-91247 Klaipėda Ukmergės TVIC Gardino g. 3, Druskininkai Tel. +370 46 412 186 El.p.: [email protected] www.tic.rokiskyje.lt Kęstučio a. 2-2/Vienuolyno g. 14-2, Tel. +370 313 60803 El. p.: [email protected] LT-20130 Ukmergė El. p.: [email protected] www.klaipedainfo.lt Tel. +370 340 63551 Leidinį parengė UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“. www.info.druskininkai.lt Skuodo TIC Gedimino g. 1, LT-98124 Skuodas El. p.: [email protected] Viršelių nuotraukų autorius – P. Gasiūnas. Leidinyje panaudotos R. Anusausko, K. Kantauto, M. Kaminsko, Kražių TIC www.ukminfo.lt Gargždų TIC Kolegijos g. 5, Kražiai, Kelmės r. Tel.: +370 440 73935 N. Skrudupaitės, K. Stalnionytės, K. Driskiaus, V. Kirilovo, D. Vitkauskaitės, V. Aukštaičio, A. Žygavičiaus, L. Ciūnio, Kvietinių g. 5, LT-96122 Gargždai Tel. +370 614 33660 El. p.: [email protected] www.skuodas.lt Utenos TIC L. Medelio, A. Žebrausko, R. Eitkevičiaus, L. Druknerytės, Ž. Biržietytės, G. Lukoševičiaus nuotraukos. Tel. +370 464 73416 El. p.: [email protected] Stoties g. 39, LT-28134 Utena El. p. [email protected] www.kraziai.lt Tel. +370 389 54346 Spausdino UAB „Arx Baltica“ 2011 m. www.klaipedadistrict.lt Suvalkijos TVIC Laisvės g. 2, Kalvarijos m., Kalvarijos sav. El. p.: [email protected] Lazdijų TIC www.utenainfo.lt Ignalinos TIC Vilniaus g. 1, LT-67106 Lazdijai Tel. +370 670 93708 Ateities g. 23, LT-30121 Ignalina Tel. +370 318 51160 El. p.: [email protected] www.suvalkijos.info Veisiejų TIC Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos Tel. +370 386 52597 El. p.: [email protected] Vytauto g. 47, Veisiejų m., Lazdijų r. El. p.: [email protected] www.lazdijai-turizmas.lt Švitrigailos g. 11M, LT-03228 Vilnius, Lietuva Šešupės euroregiono TIC Tel. +370 318 56535 www.ignalinatic.lt El. p.: [email protected] Tel. +370 521 087 96, faks. +370 521 087 53 Mažeikių TVIC V.Kudirkos g. 61/1, LT-71126 Šakiai Tel. +370 345 51262 El. paštas [email protected] Jurbarko TIC Ventos g. 8A, LT-89103 Mažeikiai Vilkaviškio TVIC Vydūno g. 19, LT-74118 Jurbarkas Tel. +370 443 67177 El. p.: [email protected] www. tourism.lt www.sesupe.lt J. Basanavičiaus a. 7, LT-70101 Vilkaviškis Tel. +370 447 51485 El. p.: [email protected] Tel. +370 342 20525 El. p.: [email protected] www.infocentras.mazeikiai.lt Šiaulių TIC El. p.: [email protected] www.jurbarkas.lt www.vilkaviskisinfo.lt www.Lithuania.travel Molėtų TVIC Vilniaus g. 213, LT-76348 Šiauliai Tel. +370 41 523 110 Joniškio TVIC Inturkės g. 4, LT-33141 Molėtai Vilniaus TIC Žemaičių g. 9, Joniškis Tel. +370 383 51187 El. p.: [email protected] http://tic.siauliai.lt Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius Tel. +370 426 52388 El. p.: [email protected] Tel. +370 5 262 9660 El. p.: [email protected] www.infomoletai.lt Šiaulių rajono TVIC El. p.: [email protected] www.jvic.lt www.vilnius-tourism.lt Nidos KTIC „Agila“ J. Basanavičiaus g. 7, Kuršėnai, Jonavos TIC Taikos g. 4, LT-93121, Neringa LT-81156 Šiaulių r. Tel. +370 41 58 44 86 Zarasų TIC J. Basanavičiaus g. 3, LT-55171 Jonava Tel. +370 469 52345 Sėlių a. 22, LT-32110 Zarasai Tel. +370 349 52335 El. p.: [email protected] El. p.: [email protected] www.siauliair-vic.lt Tel. +370 385 37171 El. p.: [email protected] www.visitneringa.lt El. p.: [email protected] www.jonturizmas.lt www.zarasai.lt VšĮ Pakruojo poilsio ir turizmo TIC Šilutės muziejaus TIC Kaišiadorių TVIC Parko g. 5, LT 83166, Lietuvininkų g. 4, LT-99179 Šilutė Tel. +370 441 77785 Žydų kultūros ir informacijos Gedimino g. 48, LT-56121 Kaišiadorys Pakruojo kaimas, Pakruojo raj. centras Tel. +370 346 60 466 Tel. +370 421 61584 El. p.: [email protected] www.siluteinfo.lt Mėsinių g.3A/5,LT-01133 Vilnius El. p.: [email protected] El.p.: [email protected] Tel. +370 52 616422 www.verslas.kaisiadorys.lt www.pakruojistic.lt Švenčionių TIC El. p.: [email protected] Laisvės a. 3, LT-18116 Švenčionys www.jewishcenter.lt Tel. +370 387 51047 Žemaičių vyskupystės muziejaus TIC S.Daukanto g. 6, Varniai, Telšių r. Tel. +370 444 47455 El. p.: [email protected] www.varniai-museum.lt