Specialus dienraščio „Respublika” priedas

I.Skokauskaitės-Jancevičienės asmeninio albumo nuotr. Viktoro Purio nuotr. gas. Visi esame iniciatyvūs, veiklūs, visi stengiamės, kad ir pratybos, ir kiti renginiai būtų įdomesni“, - kal- ba Inga. Ji viename renginyje apie partizanų veiklą pateikė ištraukų iš senelio dienoraščio, taip pat skam- bėjo jų sukurti posmai, dainos. Iš ko Inga paveldėjusi kietoko charakterio savybes? „Daug kas sako, kad charakteriu ir veiklumu gal esu panaši į mamą, o iš išvaizdos daugiau į tėtį (statybų inžinierių Norbertą Skokauską, - aut. past.), - šypsosi ka- rininkė, bet panašumo turi ir į sene- lius, kurie abu buvo mokytojai. - Anot kolegų, esu reikli ir gan griež- ta. Gerbiu savo kolegas ir jais pasi- tikiu, stengiuosi juos suprasti, jeigu jiems kas nesiseka. Rezultato ir tiks- lo bandau siekti atkakliai, kruopščiai, atiduoti visas savo jėgas. Nemažai kantrumo ir nuoširdumo pamokų esu gavusi iš savo močiutės politinės kalinės Birutės Ramanauskienės, � Partizanų šeima: Adolfas Ramanauskas-Vanagas su žmona Birute kuri pati patyrė tikrą pragarą ir mo- kėjo sovietmečiu saugoti paslaptis apie savo vyrą, kad nepakenktų nei dukrai, nei mums, anūkams. Aš stu- Partizanų dijuodama Kaune pas ją gyvenau ir jutau jos rūpestį ir gerumą“. Tik bebaigdama vidurinę moky- klą Inga kartą visai atsitiktinai pa- �Inga Skokauskaitė-Jancevičienė matė albume keistas nuotraukas, vado anūkė - kurios buvo iš Sibiro. Tada B.Rama- nauskienė ir papasakojo anūkei apie šeimos tragediją.

Kovų už laisvę estafetė Arnas, kuriam netrukus bus ke-  karo gydytoja turiolika, nuo pat mažumės kartu su seneliais ir mama dalyvauja be- Uniforma, kariški batai, veik visuose patriotiniuose rengi- per Vėlines, bet ir per jų gimtadie- misiją žemėje, kurią atliekant, žmo- moteriškumas niuose, skirtuose laisvės kovų da- Nr. 204 nius. Beje, šiemet kovo 6-ąją bus gus patiria ir džiaugsmą, ir meilę, lyvių žygdarbiams atminti. Patrau- minimas 95-asis tragiško likimo ir ir skausmą, ir didelę kančią. O is- Baigusi studijas Kauno medici- kia tais savo įspūdžiais ir gyvais šviesaus atminimo mokytojo iš di- torija atrenka tuos žmones, kuriuos nos akademijoje, I.Skokauskaitė- pasakojimais apie anų laikų roman- džiosios raidės, Vanago slapyvar- galima pavadinti pranašais, kokie Jancevičienė karo medicinos srity- tiką, nes jis taip suvokia tą nelengvą džiu pasivadinusio partizanų vado buvo ir 1918 metų Vasario 16-osios je dirba jau dešimt metų. patriotinio judėjimo už Lietuvos ne- gimtadienis. Nepriklausomybės Akto signatarai, Jos pareigos dabar skamba taip - priklausomybę metą, ir tuo sudo- Tai, kad kaunietė Inga „Kai pamąstau, laisvės vertės ir net šventaisiais, kokie buvo ma- Medicininės paramos vienetų gru- mina savo bičiulius. Skokauskaitė-Jancevičienė pajautimas yra daugiau širdyje, - kal- no senelio A.Ramanausko-Vanago pės vadė. Tie medicininės paramos „Visa tai tikrai neatsiranda savai- pasirinko retą moteriai karo ba Inga. - Štai Nemenčinėje yra se- bendražygiai“. vienetai yra išdėstyti po visą Lietu- me. Vaikai girdi tėvų, senelių pasa- gydytojos profesiją, tikriausiai nelio vardu pavadintas kovinio ren- Be kariškos uniformos Inga ap- vą prie kiekvieno bataliono, kie- kojimus, kurie yra įtaigesni negu ke- buvo nulemta jos genuose. gimo centras, į kurį dažnai atvažiuo- linkinių dėmesį patraukia nebent kvieno kovinio vieneto. Taikos me- li sakiniai ar pastraipos vadovėliuo- Ji - vieno žymiausių Lietuvos ju. Išeinu iš to centro ir praeinu pro tiesia laikysena ir skvarbiomis tam- tu jie teikia sveikatos ir higienos se, - įsitikinusi partizano anūkė. - partizanų vadų, žiauriai senelio biustą. Ir kiekvieną kartą siomis akimis, o štai kai ji vilki ka- priežiūros paslaugas, rengia kolegas Būtina apie tai šnekėti su jaunimu. nukankinto KGB rūsiuose mane apima nenusakomas pasidi- rišką aprangą, praeivių žvilgsniai ją taikos misijoms bei ruošiasi veikti Juk viskas priklauso nuo tėvų pa- Adolfo Ramanausko-Vanago džiavimo jausmas. Tai verčia mane palydi dažnai. Tiesą sakant, nėra di- karo meto sąlygomis, treniruojasi. vyzdžio“. anūkė. „Man patinka griežta pasitempti, pakelti galvą, nepasiduo- delė naujiena uniformuotos mergi- Pratybos poligone, priartintos kovi- Lietuvos genocido aukų muzie- kariuomenės tvarka, aiškus ti, jeigu kas nors nepasiseka. Tuo- nos ar moterys, bet vis dėlto... nėms sąlygoms, Ingai patinka. Sma- juje Arnas yra buvęs daugybę kartų. mūsų darbo bei gyvenimo met aiškiai suvokiu, kad mano pasi- Kai jis buvo mažas ir pirmą kartą tikslas, prasmė, kuri paženklinta rinkimas tarnauti krašto apsaugoje čia apsilankė dar įsikibęs į močiutės pasiaukojamų pokario kovų už karo medike yra teisingas. Man čia � Tuomet partizanų vadai kovojo ne ranką, jam buvo baisu. Juo labiau laisvę ir mano senelio atminimo įdomu, yra visokių iššūkių. Džiau- dėl pinigų ar postų, kaip dabar, o kad čia buvo rodoma kamera, ku- gijos“, - teigia majorė. giuosi, kad čia tarnaujantys vertina rioje buvo ilgai laikytas ir kankintas pokario kovas, apie jas kalba. Kar- už LIETUVOS laisvę. Į tą karą jie jo prosenelis A.Ramanauskas-Vana- Giedrė MILKEVIČIŪTĖ tais, žinoma, mane žeidžia įvairios ėjo todėl, kad turėjo idėją ir tikslą gas ir kiti čia pakliuvę žmonės. Vai- „Respublikos“ žurnalistė insinuacijos, metami kaltinimai par- kui buvo neaišku, kodėl ir už ką jie tizanams. Tačiau, mano galva, svar- buvo kankinami ir šaudomi, o dar Viskas gerai, Vanage! bu nepamiršti, kad tai buvo nepa- Inga šypsosi ir kalba, kad ji pa- gu jai su merginomis, taip pat pasi- močiutė nubraukė ašarą. Dabar Ar- prastai sunkus metas... Tai buvo ka- ti to išskirtinumo nepastebi. „Dirbu rinkusiomis, atrodytų, nemoterišką nas pats čia ateina ir atranda kažką Vasario 16-oji - Lietuvos valsty- ras, buvo sudėtingų situacijų, pro- įdomų darbą, auginu šaunų sūnų ir sukarintą mediko profesiją, pralėk- nauja. Anot Ingos, iš tiesų jaunimui bės atkūrimo diena - Adolfo ir jo žmo- vokacijų ir tik istorija įrodė, kas bu- dar esu Seimo narės Auksutės Ra- ti su šarvuočiu, mėgsta ji ir pami- verta ateiti į Genocido muziejų ir nos bei bendražygės Birutės Rama- vo ir liko teisus. Ir dar norisi primin- manauskaitės-Skokau­kienės du- klinti akies taiklumą šaudydama. pasiklausyti gido pasakojimo. „Kai nauskų palikuonių širdyse ne tik de- ti, kad tuomet partizanų vadai kovo- kra. Štai mano mama tikrai išskir- Ją gali pamatyti ir su uniforma išgirsti kraupius skaičius, kiek žmo- klaratyvi diena. Visada prisimenama jo ne dėl pinigų ar postų, kaip dabar, tinė asmenybė, nes jos ir dar kitų oficialesniuose renginiuose, ir su nių yra padėję galvas už Lietuvos ir jo kartu su bendražygiais partizanų o už LIETUVOS laisvę. Į tą karą jie mūsų krašto pokario istorijai nea- kamufliažiniais drabužiais, kai vyks- nepriklausomybę ir laisvę, kiek jų vadais 1949 metais pasirašyta Lietu- ėjo todėl, kad turėjo idėją ir tikslą. bejingų žmonių pastangomis mano ta pratybos poligonuose, ir su dailia buvo ištremta, nukankinta tuose pa- vos Laisvės Kovos Sąjūdžio Dekla- Tokį turėjome ir mes, kai ėjome į senelio Adolfo ir senelės Birutės, suknele bei aukštakulniais. Mote- čiuose rūsiuose, tik tuomet suvoki racija, atverčiami jo parašytų partiza- Sąjūdžio mitingus su tautinėmis vė- jo bendramintės ir bendražygės, at- riškai pasipuošti ji nevengia. Ir dar tikrąją mūsų šiandieninio gyveni- ninės kovos atsiminimų „Daugel kri- liavomis ir dainomis“. minimas gyvas ne tik mūsų širdy- jai labai smagu vairuoti automobilį, mo, darbo džiaugsmų vertę“. to sūnų“ puslapiai. se“. Majorės laipsnį turinti karo nes dažnai tenka važinėti į Vilnių ar Vanago provaikaitis nori būti Močiutės kapas yra tarsi sim- Aukštai pakelta kartelė medikė sako, kad nenorėtų apie tai kokį kitą Lietuvos miestą, kuriame tvirtas tiek siela, tiek ir kūnu. Ir bolinė ir jos vyro poilsio vieta, nes Kad ir kaip ten bebūtų - vie- kalbėti deklaratyviai, nes jai tie yra karo medicinos padaliniai. O per mamai, ir močiutei, o ypač seneliui iš tiesų iki šiol šeima nežino tikro- niems likimas lėmė daugiau idea- žmonės artimi, savi. Bet kad toji atostogas ar savaitgaliais su drau- Norbertui patinka, kad vaikinas sa- sios vietos, kurioje ilsisi A.Rama- lizmo, pasiaukojimo kitų labui, bet giminystė įpareigoja nenuleisti ver- gais ir sūnumi traukia į gamtą. varankiškas, užsigrūdinęs, maudo- nausko-Vanago palaikai. Ten atne- ir daugiau kančios. „Manau, kad tybių skalės, padorumo ir patriotiz- „Labai džiaugiuosi, kad turiu si kone iki šalnų ir dar lanko plau- šama gėlių ne tik Vasario 16-ąją, Dievas žmogui paskiria tam tikrą mo kartelės žemiau, tai tiesa. nekasdienišką darbą, puikius kole- kimo treniruotes. Eltos nuotr. valstybės: valstybė reikalinga tam, ką bandoma primesti vieną tiesą liu daryti tokią prielaidą, kad tmečio. Paskui 14-ame šimtmetyje galime joms nepasiduoti, galime kad ji užtikrintų nacionalinį tapa- kitai ir kartu susitapatinti kartais elitas visada išduoda tautą, tai visi buvo sunaikinti, nes čia jau bu- tas lėšas, kurias dabar sėkmingai tumą, stiprintų jį. Tad iš čia kyla ir netgi su tiesa. grįžkim prie tų runkelių, kurie vo pagonybės reliktas, tai buvo švaistome, milijardus, panaudoti ideologijų, ir bendrumo tvirtinimo Čia yra iš viso pats pavojingiau- lieka, ir elito, kuris išduoda. šventyklos po atviru dangumi. Yra mūsų kultūrai kaip pagrindiniam programos. sias dalykas, jeigu kažkokia viena R.GRIGAS: Noriu truputėlį mažiukų piliakalnių, kiekvienoje lietuvybės tvirtintojui. visuomenės dalis savo ideologiją išskleisti istorinį momentą. Prieš seniūnijoje galite rasti keletą pilia- Ar mes mąstome šiuo atžvilgiu G.JAKAVONIS: Ši tema bu- primeta kaip tiesą. Demokratija ge- Lietuvos-Lenkijos padalijimą čia kalnių, bet mes jokio dėmesio kaip nacija? Ne. Iš Kultūros minis- vo aktuali ir tarpukario Lietu- ras dalykas, bet su ja taip pat turi- lankėsi aukščiausio lygio žvalgai ir jiems neskiriame. O galėtų būti ir terijos tas veiklas, kurios galėtų voje. Ant tuomečių 10 litų šone me mokėti atsakingai elgtis. Demo- jie nustatė, kad Lietuvos Didžiojo- valstybės politika, kad jie būtų į būti finansuojamos iš europinių pi- buvo labai gražiai užrašyta kratija, neteisingai interpretuoja- je Kunigaikštystėje yra didžiausias UNESCO globą įtraukti kaip mūsų nigų, mes išmetėme, iškėlėme į „Tautos jėga vienybėje“. Bet ma, gali padaryti gana daug proble- skirtumas tarp skurdo ir praban- didžiausias paveldas, protėvių pa- Aplinkos ir Ūkio ministerijas. Jeigu tos vienybės nei tada, nei dabar mų, tą rodo ir pasaulinė patirtis. gos, pamatė, kad prabanga neįtikė- veldas, mūsų valstybės, mūsų tau- mes nemąstome kaip nacija, nors nematau. Kodėl? tos paveldas, būtų galima sugalvo- turime visus nacijos atributus, tai R.PAULAUSKAS: Vienybė ti kokius nors simbolinius rituali- jokios kvotos niekam nepadės, aldas Vytautas yra viena iš tokių sąvokų žmonių � Tikėjimas gali ir nius veiksmus, kur iš tikrųjų būtų mes sunyksime besaugodami vis- Romu US eligijus GRIGAS RUBAVIČI Rolandas pasaulyje, kuri kaip pati tokia nie- galima pajausti dievybę. ką, nes šis pasaulis yra raidos pa- masiulis PAULAUSKAS vienyti, ir jungti, būti ta ko nereiškia, tas žodis yra tuščias. Antra, mane labai liūdina, kad saulis, ir lietuvybė taip pat nėra diminas Ge nis Tik atsakius, dėl ko ta vienybė, valstybė dorai neremia tų meninin- bantustanas, o yra nepaliaujamai Jakavo jungiamąja medžiaga, apskritai galima apie ją kalbėti. bet gali ir skirti kų ir tų intelektualinių jėgų, kurios kuriama. O pas mus daug kas šneka apie iš tikrųjų deklaruoja lietuviškumą, R.PAULAUSKAS: Mes į vienybę apskritai. Tai yra visiška fan- lietuvybę. Pavyzdžiui, nuostabaus Konstituciją galime rašyti ką tik tasmagorija. Pasižiūrėkim patys į sa- Vytautas RUBAVIČIUS talento tapytojas Giedrius Kazi- norit, bet gyvenimas yra ne teo- ve, pradėkim nuo tų pačių 1918 m. Filosofas mierėnas tapo istorine tematika, riškas, o praktiškas ir, kalbant Broliai Naruševičiai, vienas - 1918 nuostabaus talento fotomenininkas apie tas pačias kvotas, aš net ne- Ar gali lietuvių tauta būti vieninga? m. signataras, kitas - pirmas Len- Bet dabar aptardamas tai, kas tinai aukšta ir neįtikėtinai baisus Rimantas Dichavičius yra sudaręs galiu suvokti jūsų logikos - juk kijos prezidentas. Du broliai visiš- čia buvo kalbėta, vėlgi dar vieną skurdas. Jie suprato ir davė signa- didžiulį albumą. Nė vienas iš jų visa tai, ką jūs vadinate globaliza- Paklausius politikų pasidaro visiškai aišku, kad buvęs Seimas G.JAKAVONIS: Čia turbūt Norėčiau dar priminti vieną giamąja medžiaga, bet gali ir skirti. kai skirtingai matė reikalus. dalyką norėčiau paminėti. Tai yra lą, kad pasipriešinimo iš liaudies valstybės paramos negauna, nors cija, tai nėra kažkoks savaiminis darė ne tai, ko Lietuvai reikia. O kad dabartinis irgi daro ne kalba krypsta link to, kad iki įdomų faktą, kurį esu girdėjęs iš Mes žinome, kad kai žmonės ski- Toliau - Baltijos kelias: toli gra- demografinis momentas, kurio dar nebus, kad bus padalinta ir liaudis atlieka didžiulį darbą. procesas. tai - paaiškės kitą kadenciją. Kaip taip gali būti? Gali. Pozicija šiol valstybė neturi savo ilga- vieno labai seno, dar Smetonos lai- riasi, tai vieni yra tikresni tikintys, žu ne visa Lietuva tame Baltijos neaptarėm. Siekdami pagrindinio nedalyvaus pasipriešinime. Tai štai, kalbu apie tai, kad mes Pavyzdžiui, Skandinavijoje, ir opozicija neturi bendrų tikslų, nemato tokios Lietuvos, laikės vystymo strategijos. kų diplomato. Prancūzijoje irgi tar- o kiti tuoj pat tampa tų anų akyse kelyje stovėjo ir toli gražu ne visa tikslo, kuris mus turi vienyti, kad Tai aš noriu akcentuoti būtent neturime jokios ideologijos. Todėl Osle, tie svetimkūniai intruzai at- R.GRIGAS: Estai, jau įstoję į pusavyje pjaudavosi partijos, ko- jau netikresni ir t.t. Lietuva balsavo už Sąjūdį. Ir, tarp mūsų valstybė klestėtų per amžius tą genetinį paveldą, kuris šiandien ir pradėjau nuo estų Konstitucijos, sirado Norvegijos liberalų dėka, kurioje būtų gera ir gyventi norėtųsi saviems piliečiams. Europos Sąjungą, kaip žinome, munistai ir konservatoriai, bet ste- Tas skaidymasis ir istoriškai, ir kitko, jeigu žiūrėtume objektyviai, ir ji būtų pamatas, ir būtų lietuvy- savotiškai persiduoda valdžiai. Mes mat reikėtų pradėti būtent nuo tų jie tiesiog pakvietė tuos žmones 2005 metais priėmė naują savo bėjosi mūsų diplomatas, kad jie po sociologiškai yra ir paaiškinamas, tai tas balsavimas buvo maždaug bė, mes jo ignoruoti negalime. iš istorijos paveldėjome tai, kad pamatinių dalykų, kad valstybė pri- atvažiuoti čia, tie žmonės neįsi- Apie tai prie ŽALGIRIO NACIO­ biausias dalykas, dėl kurio mes tu- Konstituciją, kurios preambulėje pokalbių, po diskusijų pobūvio me- ir vienaip ar kitaip pateisinamas, 50x50, apie 50 procentų tada gavo Šiandien esame išvažiuojanti, iš- valstybė yra kažkas atskira, kad valo užtikrinti tautos klestėjimą ir veržė, jokia globalizacijos banga jų NALINIO PASIPRIEŠINIMO JU­ rėtume siekti vienybės ir sutarti, buvo parašyta, kad valstybė priva- tu vienas prie kito prieina, susidau- nes tikėjimas taip pat gula ant kaž- Komunistų partija. mirštanti tauta, tai šiuo atveju čia tauta yra atskiras vienetas, o vals- išlikimą. neatnešė. Tai buvo tiesiog tuome- DĖJIMO apskritojo stalo diskutavo tai, kad mūsų valstybė Lietuva iš- lo užtikrinti estų tautos klestėjimą žia taurėmis, apsikabinę pasišneka. kokios didesnės bendrystės, jis tu- Ir dar šiek tiek istorijos. 1940 pirmiausia reikia padaryti aiškius tybė yra kažkoks antstatas, ir mes, V.RUBAVIČIUS: Problema čio politinio elito sprendimas įsi- Seimo narys Eligijus MASIULIS, liktų amžiams, kad mes tikrai tu- ir išlikimą amžiams. Štai jums ir Mūsiškis klausia, kaip šitaip jūs el- ri turėti tam tikrus klijus. metai, ateina Maskva pas mus, sprendimus ir veiksmus, ir aiškiai galima sakyti, tik tarpukariu turė- yra lietuvybės suvokimas ir įsisą- vežti, ir tai buvo padaryta prieš akademikas Romualdas GRIGAS, rėtume labai aiškų tikslą ir visi su- lozungas vienybės, pagal kurią tu- giatės - ką tik pjovėtės, pykotės... Kas tie klijai? vieni - į Sibirą, kiti - į Vakarus, o susitarti su politinėm jėgom, kaip jome tokią situaciją, kada valdžia moninimas, kas yra ta lietuvybė, daug metų. filosofas Vytautas RUBAVIČIUS ir Ne­ sitarę veiktume vieningai dėl to, ri visos partijos sekti. Mes, atsako, visi prancūzai, ir tas Akivaizdus įrodomas dalykas treti kur? Į valdžiukę. 1941-ieji, susitarėm dėl NATO, dėl Europos bandė suaugti su tauta. Čia yra mū- ką ji mums reiškia ir kaip valstybė Kiekvienas prancūzų preziden- priklausomybės Atkūrimo Akto signata­ kokia ta valstybė turėtų būti, kaip Vadinasi, pirmiausia reikia pra- žodis „Prancūzija“ - tai yra idealas, yra lietuvybė ir į tą lietuvybę įlei- ateina vokiečiai; tie, kurie buvo Sąjungos. sų didžiausia nelaimė. yra įjungiama įtvirtinti lietuvybę. tas, pradedant nuo 1975 metų, pa- ras Rolandas PAULAUSKAS. Disku­ jinai turi atrodyti po dešimt, dvide- dėti nuo ideologijos. siekiamybė, kad Prancūzija klestė- dęs šaknis tikėjimas, taip pat jis valdžioje, eina į mišką, tie, kurie R.PAULAUSKAS: O jeigu at- Pažvelkime į norvegus. Ten yra Yra dvi tautų rūšys - tai tautos su tvirtina imigrantų kvotą. Jeigu jie siją vedė Gediminas JAKAVONIS. šimt, trisdešimt ar net po penkias- Kas dėl mūsų valstybės, tai tų ir kad iš tikrųjų rodytų pasauliui teikia lietuvybei dar daugiau jėgos, buvo miške, eina į valdžiukę pas eis Briuselio reikalavimas balsuoti viena pagrindinė valstybės šventė valstybėmis, su valstybine savior- to nedarytų, šiandien Prancūzijoje dešimt metų. mes neturime ideologijos, yra tik- savo kultūrinę išmintį. jungiančios jėgos, klijų galios. Taip vokiečius, vėl ateina Maskva, vėl už emigranto kvotas, kaip tada bal- ir visi išeina su tautiniais kostiu- ganizacijos forma ir tautos be vals- nebūtų galybės problemų, kurios G.JAKAVONIS: Pakalbėki- Ir kalbėdamas apie tai manau, pat tikėjimas yra įleidęs šaknis į tie, kur buvo valdžioje, eina į miš- suosite? mais, net ir vyrai, ir jie visi jaučia, tybių. yra. me apie vienybę Vasario 16- kad vienas iš tokių vienijančių da- lenkybę, lenkams tai tampa esmi- ką ir t.t. E.MASIULIS: Būdamas Eu- kad valstybė ir tauta vienas ir tas Tai tautos su valstybėmis ski- Tai nereikia kalbėti, kad čia yra osios proga. Ar gali lietuvių lykų yra žmogus, išsilavinęs, sa- � Nuo pat Mindaugo niu lenkybės tvirtinimu ir skleidi- Išaušta Kovo 11-oji, ir kas da- ropos Sąjungoje aš pripažįstu tas pats, o pas mus to vienio nėra. riasi nuo tautų be valstybių, todėl kažkokie nevaldomi procesai, ku- tauta būti vieninga? varankiškas, pasitikintis savimi, laikų mes galime aptikti mu, ir mes galime stebėtis, kodėl rosi? Tie, kurie buvo ateistai, stovi taisykles ir balsuosiu „už“. Žinoma, mes niekada nebūsime tautos su valstybe, su valstybine riems mes turime neišvengiamai E.MASIULIS: Ne tik gali, bet bet sykiu gebantis ir atjausti, tikėjimas tarsi tas pats, bet mus vis prie bažnyčios durų ir pradeda mus R.PAULAUSKAS: Štai jums vieni, čia išplaukia iš mūsų prigim- saviorganizacija arba pretenduojan- pasiduoti. Jie yra labai valdomi, la-  ir privalo mus jungti tam tikri orientuotis dideliame pasaulio daug labai tragiškų tiek skiria ir ateityje neišvengiamai mokyti religijos, planinės ekono- ir atsakymas. Kaip aš galiu su ju- ties, bet mes turime turėti ideolo- čios į valstybinę saviorganizaciją bai kontroliuojami ir kreipiami tam  tikslai ir vertybės. Kalbėdami apie vandenyne, žmogus, kuris yra tvir- momentų, kai lietuvis skirs dar labiau, nors eisime į tas mikos. Profesorius stoja ant bačkos mis būti vieningas, jūs kalbate apie giją, kad yra skirtingi socialinės laikomos nacijomis, iš čia kyla ir tikra linkme. vienybę, matyt, turime suprasti, tas Lietuvos pilietis ir didžiuojasi pačias bažnyčias. Klausimas yra ir pradeda kalbėti apie laisvą rinką, lietuvybę ir čia pat balsuosite už organizacijos lygiai ir kad tas san- skirtumai, ir įsipareigojimai, ir savo V.RUBAVIČIUS: Kodėl tada kad vienybė turi būti dėl kažko, ir savo valstybe. prieš lietuvį kovojo lietuvybė, tas bendrumas, bendru- o tie, kurie veždavo instrukcijas iš kvotą. tykis tų lygių turi būti taip pat pui- vaidmens pasaulyje suvokimas. Prancūzijos Vyriausybė tvirtina tas šiuo atveju lietuvių tauta iš tiesų Tai yra toks bendras tikslas, o mo klijai, kurie šiuolaikiniame pa- Maskvos ir tiesiog reikalavo būti E.MASIULIS: Aš išgirdau ke- kiai suvokiamas. Yra pasaulinis ly- Valstybinė saviorganizacijos for- kvotas? yra ne kartą pademonstravusi šitą priemonės, kaip to pasiekti, poli- Romualdas GRIGAS saulyje vis labiau tarsi ir netenka vieningus tada su Maskva, dabar letą tokių, mano galva, stereotipų, gmuo, yra Europos lygmuo, yra ma apima ir pilietinę organizaciją, ir R.PAULAUSKAS: Todėl, kad vienybę. tikų akimis, skiriasi, ir čia politikai, Akademikas galios. tie patys žmonės šiandien vado- kuriais galbūt vadovaujasi kai kurie Baltijos šalių lygmuo, yra Lietuvos tą visų piliečių lygybės principą, ku- 1975 metais prancūzai, išvaryti iš Praėjus daugiau kaip 20 metų kaip dažnai sakoma, sutaria dėl pa- Kodėl? Nes yra labai daug ide- vauja mūsų valstybei ir reikalauja kolegos ir visą gyvenimą mato ar- Šiaurės Afrikos, iš Alžyro, iškėlė po Nepriklausomybės Atkūrimo, čių bendriausių tikslų, bet kada ologijų, ir pats ekonomikos mecha- vienybės su Briuseliu. ba baltą, arba juodą ir visą laiką tu- sau tam tikrą idėją sukurti prancū- po Sausio 13-osios įvykių aš saky- pradeda siekti tų tikslų, tada iš tai atskiri gabalai. O kalbant apie Noriu taip pat ir japonus pri- nizmas veikia prieš įvairias ben- ri būti priešpriešoj. Man atrodo, tas � Svarbiausias dalykas, zų kontroliuojamą Viduržemio jū- čiau taip, kad visuomenės priori- karto susikerta nuomonės dėl vienybę, tai yra mums be galo sun- minti, kurie, mes žinome, savo ša- drybes, veikia kurdamas individu- G.JAKAVONIS: Kiek iš viso priešybių priešpastatymas, kad li- dėl kurio mes turėtume ros civilizaciją. tetai, bendri tikslai yra kažkiek priemonių. ki, skaudi problema, mat aš čia lyje taip pat išlaiko didelę konku- alius vartotojus. Kuo vartotojas yra lietuvų yra Lietuvoje? Sutikit, beralas nieko negali turėti bendro Jeigu mes taip žiūrėsime į lietu- pasikeitę, galbūt žmonės iš tikrų- Tai čia aš matau tą didžiąją įžvelgiu socialinės genetikos ša- renciją ir negaili vieni kitiems gal- tarsi individualesnis, tuo lengviau kad tos frazės, kitados paleis- su tautininku ir t.t. tikrai niekur siekti vienybės ir sutarti, vybę, jeigu po 50 metų Kovo jų labiau susikoncentravo į ben- problemą, kad mes (kalbu apie po- knis. būt ir šiurkštesnio epiteto, bet kai su juo yra dirbti, nes bendrybės yra tos viešoje erdvėje apie elito ir neveda ir, kita vertus, tampa dės- tai, kad mūsų valstybė 11-ąją švęs susėdę kinai ir dar kaž- druomeniškumą, ar tai būtų kaimo litikus) nesugebame susirasti aiš- Nuo pat Mindaugo laikų mes jie išeina į užsienio rinką, tai išlai- sunkiau pasiduodantys valdymui ir runkelių Lietuvą, nėra tušti žo- niu. kas, tada nieko nesakykim apie tau- bendruomenės, ar kažkokios orga- kių veiklos algoritmų, ir paradok- galime aptikti daug labai tragiškų ko absoliučią vienybę ir vienas ki- manipuliavimui socialiniai dariniai. džiai. Taip, estai įsirašė į Konstitu- Lietuva išliktų amžiams tą ir lietuvybę, tada bus visiškai ki- nizacijos, kurios siekia tų tikslų. salu, kad gyvename tokiame pa- momentų, kai lietuvis prieš lietuvį tam akies niekada nekirs. Tai šeima, kaip vartotojas, yra blo- E.MASIULIS: Čia daugiau re- ciją labai aiškų teiginį, bet pažiū- tas sąvokos „lietuvybė“ turinys. Ir Bet čia, aišku, reikia daugiau saulyje, kur, atrodo, siekti vieny- kovojo, ir tas taip yra įsišakniję, Aš manyčiau, kad vienybė tu- gesnis vartotojas nei pavieniai šei- torinis klausimas, kiek Lietuvoje rėkim, kiek Estija yra atvira nau- Eligijus MASIULIS Kovo 11-ąją Vilniuje sėdės visai ki- kalbėti apie bendrus tikslus kaip bės leidžia visos priemonės. Juk kad tiesiog kartais nejauku. Juk rėtų prasidėti nuo mokyklos. Bet mos individai, kurių tarsi jau nie- yra lietuvų. Ir čia kiekvienas gali- jovėms, kiek ji dalyvauja tuose Seimo narys tų spalvų, kitų rasių žmonės, gal net visuomenės, kaip valstybės. Mes to nebuvo nei XX, nei XIX amžiu- mes matome, kaip Seime pasikei- man labai skaudu, kad mokyklos kas nebesieja. me savo mintis išdėstyti, kad šiuo pačiuose globalizacijos procesuo- lietuviškai kalbės, dainuos „Pabu- šiandien turime tą pačią bendrą je, patobulėjusi komunikacija ir čia replikomis iškilūs politikai, kaip yra stambinamos. Kiek man žino- Tų ideologijų yra daug. Saky- metu nėra vienos Lietuvos. Su tuo se, ir tas visiškai netrukdo, visi lygmuo, yra Vilniaus apskrities ly- rio negali išmesti iš valstybinės sa- dom ir kelkimės“. Tai čia ir yra po- kalbą, kurią visi mylim ir gerbiam, internetas, ir mobilizacija visuo- jie demonstruoja tą žemą etikos ma, pačioje Anglijoje normali mo- čiau, esminis jų dalykas yra tas, kad turbūt sutikčiau. tikslai yra suderinami. Mes netu- gmuo, yra Klaipėdos apskrities ly- viorganizacijos. Tai yra XIX amžiaus žiūris. ir tikrai yra labai rimtas uždavinys tinė, ir telefoninė, ir t.t., bet pa- kultūrą visai visuomenei, jaunimui. kykla yra 250-350 mokinių, kad jos žmogų įsivaizduoja kaip pavienį Bet kalbant apie skirstymąsi, rėtume būti naivūs ir jeigu XXI gmuo ir tie lygmenys taip pat turi kapitalizmo raidos produktas, ir kodėl Užtat aš ir sakau: mes nesusi- tą kalbą išsaugoti; mes turime radoksalu, kad tos vienybės šian- Tai, žinoma, yra labai nejauku. būtų kompaktiškas mokytojų ir individą, kurio veikla yra nulemta jis visada egzistavo. Tai šiuo atve- amžiuje mes svarstysime tokio- būti akcentuojami. Vienu metu bu- mums yra šventa Vasario 16-oji? Va- tarsime niekada, jokios vienybės bendrą teritoriją, turime bendrą dien yra kur kas mažiau, negu bu- Dar dėl vienybės, manyčiau, mokinių kolektyvas. O mes daro- vien asmeninės naudos ir naudin- ju klausimas tik politiniam elitui mis kategorijomis, kad galima ap- vo padaryta klaida, kai buvo su- sario 16-oji yra diena, kuri labai aiškiu iš principo būti negali, tik žmonės, valstybės sandarą, Konstituciją. vo prieš 20 metų. yra ir toks dalykas - dabar tarp po- me kombinatus, suvežame iš visų gumo skaičiavimas tarsi yra esmi- adresuotas, tam tikra prasme ir simūryti tvora sienas, teritorijas skirstyta apskritimis, reikėjo skirs- pavidalu pažymi mūsų tapimo ta lie- kurie mus dabar žiūrės, klausys, Šie dalykai šiandien egzistuoja, pašalių mokinius. nis jo sąmonės bruožas. Toks su- man, kiek politinis elitas savyje tu- ir mes tokiu būdu išlaikysime lie- tyti ne apskritimis, o etnografinė- tuvių nacija, perėjimo į kitą saviorga- skaitys, turi apsispręsti, su kuo jie: bet, be jokios abejonės, jie turbūt Aš turėjau daug magistro ir dak- konstruotas individas yra patogus ri vidinės kultūros ir kiek turi ge- tuvybę, mano galva, tai bus požiū- mis sritimis, tai tada būtų buvusi nizacijos principą ir kitą atsakomybės ar su tokiais kaip jūs suprantat lie- nėra kertiniai, kurie įkvėptų vie- � Vienybė yra viena iš taro darbų, kuriuose iš tikrųjų rodo- ir politikams, patogus ir ekonomi- bėjimo jungti žmones, o ne dirbti- ris, kuris kaip tik ir diskredituos galimybė įdiegti į apyvartą etno- ir savęs suvokimo lygmenį. tuvybę, ar su tais, kurie supranta nytis ir jungtis, todėl čia, matyt, ma, koks vyksta susipriešinimas mo- kai, ir žmonėms, nes labai lengvai nai juos kaltinti. lietuvybę, kuris nepadės atsispir- grafinius elementus. Tai todėl mes turime suvokti kitaip, ar su tais, kurie uždarė Igna- reikėtų kelis dalykus pasakyti, tokių sąvokų žmonių kyklose, nes atstovaujamos skirtin- paaiškina pasaulį, ir leidžia jau ne- Visa Lietuvos politikų konku- ti kai kuriems neigiamiems globa- visus jau kaip lietuviai, kaip nacija, liną dėl kažkokio mitinio buvimo kas galėtų tą vienybę stiprinti ir pasaulyje, kuri kaip pati gos grupelės. Ir mokytojai tarpusa- paisyti platesnių didesnių dalykų, rencija per pastaruosius 20 metų lizacijos reiškiniams. Pasaulyje G.JAKAVONIS: Jūs turite mes turime suvokti įvairius pasau- Europos Sąjungoje ir šiandieną dėl kokių tikslų mes galėtume su- tokia nieko nereiškia vyje susipriešinę, nesisveikina vieni tų jungiančių dalykų, kurie yra vi- yra paremta priešprieša ir vyrauja žaidimo taisyklės seniai pasikeitė omenyje Dzūkiją, Suvalkiją, lio žaidimo dalykus ir grėsmes bei verkia statydami naują. Ar su tais, tarti. su kitais, ir mokiniai. Tai būtent tas sada ir įpareigojantys. Už lietuvybę tokia tendencija, kad kuo tu labiau ir reikia ieškoti būdų, kaip pagal Žemaitiją, Aukštaitiją? teikiamas galimybes. Karas taip kurie eina į euro zoną, nors euras Be jokios abejonės, tikėjimas suvežimas, kombinatų kūrimas taip reikia ir atsakyti. skatinsi tą priešpriešą, susirasi tas pasikeitusias žaidimo taisykles R.GRIGAS: Taip, žinoma, ir pat yra ir galimybės, ir grėsmės. skęsta, bet jie vis tiek eina į euro yra vienas iš dalykų, kurie vienija Rolandas PAULAUSKAS pat prisideda prie to, kad jau iš ten Tačiau klausimas vėlgi - kas priešą, tuo priešu gąsdinsi, tuo la- žaisti. ribos labai neaiškios, tačiau vis tiek Visur kariaujama ir šiuo metu, ir zoną, nes besąlygiškai tiki šita Va- didžiąją dalį Lietuvoje gyvenančių Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras išplaukia tas susipriešinimas. mus vienytų ir kaip mes galėtume biau tave pamatys, tuo labiau su- tai būtų buvę natūraliau. vieniems tai yra baisūs dalykai, o karų Europos idėja. žmonių. vienytis? mobilizuosi kitą dalį visuomenės, G.JAKAVONIS: Kaip tik Vis dėlto kada mes taip susi- kitiems tai galimybės. Šitame di- Patys Vakarų europiečiai nebe- Antras dalykas, man atrodo, Mus vienija, aišku, krepšinio per- litikų ypač praktikuojama nuo pre- G.JAKAVONIS: Taigi mus Mes galėtume vienytis tik vi- kuri to priešo išsigąs ir balsuos už skaičiau šviesaus atminimo va- skaldę, tada ta globalizmo ideolo- džiajame politiniame žaidime mes tiki, pilna žmonių, kurie nežino, ką mes šiandien truputį esame pasi- galės, mūsų menininkų, iškilių moks- zidento Valdo Adamkaus laikų var- jungia tikėjimas, bet jeigu eili- suotinai pripažindami lietuvybės tave. rėniškio istoriko Vido Abromai- gija, einanti per rinkos ekonomiką, taip pat turime dalyvauti, bet jau daryti su tuo, kas darosi Europos metę tarp tokių individualistinių lininkų, kultūros veikėjų pripažinti toti kreipinį „Lietuvos žmonės“. nio lietuvio paklaustum, kiek svarbą, kad tai mums yra svarbu, Tai čia mes, politikai, esame čio ciklą „Ūlos kraštas senovė- skleidžiasi neįtikėtinai galingai ir turime dalyvauti su visu savo na- Sąjungoje, o mes ir toliau brendam prioritetų ir žmonės rūpinasi savo pasauliniai pasiekimai. Ir tikrai ne Tas kreipinys, aš nežinau, jis tos Lietuvoje turėjom šventųjų, tai, nepaisant visokių ideologijų. pakliuvę į aklavietę ir tą reikia je“. Man užkliuvo tai, kad pa- užkabina mūsų jaunuomenę, kuri cionaliniu susipratimu ir naciona- brendam, nes mus vilioja susikur- materialinėmis sąlygomis, važiuo- kartą didžiuojamės, žiūrėdami tele- vienybės likučius irgi savaip iš- be šv.Kazimiero, niekas nieko Jeigu mes teikiame svarbą lie- sau labai aiškiai įsivardyti kaip vardės, kurios ten egzistavo nebesupranta, kur ta Lietuva, kas linių interesų gynimu bei formula- tas mitas apie tuos Vakarus. ja uždarbiauti, vieni studijuoja, kiti vizijos reportažus apie mūsų žmonių puoštų, juk yra puikiausių kreipi- daugiau nepasakys. Ir aš labai tuvybei, tai mes labai lengvai atsa- didžiausią šiandien sisteminę XVII amžiuje, egzistuoja ten ir ta tėviškė apskritai. vimu. mokosi, treti ieško geresnio darbo. įvertinimą visame pasaulyje, bet, aiš- nių, tarkim, „tėvynainiai“. Juk tė- nustebau, kad, pasirodo, krikš- kome į kitą nepaprastai svarbų Lietuvos politinės sistemos pro- dabar, vadinasi, žmonės gyveno Kaip vieną iš rezervų paminė- Jeigu mes dalyvaujame Euro- Parengė Živilė KVARACIEJIENĖ Tad žmonių gyvenime tų bendrų ku, to nepakanka norint turėti tikrai vynainis gali būti ir žydas, ir balta- čionys, stačiatikiai turi bent 12 klausimą, kam mums reikalinga blemą. Nė vienas partijos, nė vie- ten visą laiką. Ir pabandžiau at- čiau piliakalnius. Dėl piliakalnių, pos Sąjungos lygmens politiniame vertybių sąlyčio taškų yra šiek tiek bendrą vienybės jausmą. Pirmiausia rusis, gali būti ir rusas. Bendrapi- šventųjų, kurie yra kilę iš Lie- valstybė. Į šitą klausimą pavyzdys nas politinis judėjimas šiandien sekti to amžiaus didikus - Sa- mano įsitikinimu, susiformavo lie- žaidime, mes labai aiškiai matome Visa filmuota mažiau. reikia aiškiai susitarti dėl visuome- liečiais galime vadinti, jeigu jau tuvos. jau buvo pateiktas - estai labai pa- nesugeba iš tokio uždaro rato iš- piegas, Radvilas, Oginskius. Jų tuvių tauta, nes piliakalniai buvo tam tikras politinių nuostatų, vals- medžiaga tinklalapyje Bet dėl to aš tragedijos neda- nės ir valstybės tolesnių tikslų, kuria liežuvis neapsiverčia lietuviais va- V.RUBAVIČIUS: Tikėjimas prastai atsakė. Ir į šį klausimą taip eiti, ir tai irgi prisideda prie tos Lietuvoje neliko, jie kažkur Va- masiškai pradėti pilti nuo 7-ojo tybių išnacionalinimo, mažųjų vals- ryčiau, manau, kad vis tiek svar- kryptimi mes turime eiti. dinti. gali ir vienyti, ir jungti, būti ta jun- pat paprastai atsako visos stiprios vienybės nebuvimo, nes visą lai- karuose ištirpo, pradingo... Ga- šimtmečio ir pilami iki 11-ojo šim- tybių grėsmes, bet taip pat mes RAŠYKITE MUMS: NACIONALINIŲ VERTYBIŲ RINKIMAI 2013, A.Smetonos g. 2, LT-01115, arba el.paštu [email protected]. Tel. (8-5) 212-35-25 Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas - svarbiausias XX amžiaus Lietuvos valstybės dokumentas

1918 m. vasario 16 d. 11 val. ryto, Lietuvos Tarybos nariams susirinkus Lietuvos draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti komiteto patalpose, Didžiojoje g.30 (dabar Pilies g.26, Signatarų namai), pirmininkaujant J.Basanavičiui, visiems Tarybos nariams atsistojus, perskaitomas tokio turinio Lietuvos Tarybos nutarimas:

„Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu: Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo tei­ se ir lietuvių Vilniaus konferencijos Vilniuje namų iš Signatarų Venckaus reprodukcija Sauliaus nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 , Stanislovas Naruta- grindiniai tikslai - burti visus lietu- tuviška švietimo sistema, įvestas jam gyvenimui istorijos užmarštin metais, skelbia atstatanti nepriklau­ vičius, , Jokūbas vius į vieną valstybinį vienetą, var- privalomas pradinis mokslas, įkur- grimztančią ir, kaip daugeliui atrodė, somą, demokratiniais pamatais su­ Šernas, Jonas Vileišis), 4 kunigai toti lietuvių kalbą kaip vienintelę tos aukštosios mokyklos - Vytauto negrįžtamai mirti pasmerktą tautą. tvarkytą Lietuvos valstybę su sostine (, , oficialią valstybės kalbą, intensyviai Didžiojo universitetas, Žemės Ūkio Per nepaprastai trumpą laiką atgau- Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo , Kazimieras Šau- kurti vertybes, siekiant išugdyti lie- akademija, Veterinarijos akademija, tas laisvės jausmas leido daugybei visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę lys), 3 agronomai (Donatas Mali- tuvišką kultūrą, ir sudaryti pilie- vėliau Vilniaus universitetas ir kt. žmonių įveikti didžiausią priešą - su kitomis tautomis. nauskas, Jonas Smilgevičius, Alek- čiams sąlygas save geriau realizuo- Lietuvoje išaugo daugiaspektrė in- juose pačiuose slypintį vergą. Toji Drauge Lietuvos Taryba pareiš­ sandras Stulginskis), 2 finansininkai ti. Nepriklausomybės Akte, kaip teligentija, kuri plėtojo įvairias kul- laisvės dvasia beveik akimirksniu kia, kad Lietuvos valstybės pamatus (Jurgis Šaulys, Jonas Vailokaitis), po konstitucinės reikšmės dokumente, tūrinio gyvenimo sritis. išsklaidė tvirtai įsišaknijusius prie- ir jos santykius su kitomis valstybė­ vieną gydytoją (Jonas Basanavičius), ryškus pagrindinis tikslas - sukurti Vasario 16-osios Aktu sukurto- tarus apie lietuvių tautos mažumą mis privalo galutinai nustatyti kiek spaustuvininką (Saliamonas Banai- Lietuvos valstybę, tobulinti jos vei- ji Lietuvos valstybė buvo mūsų tei- ir silpnumą. Kartu su ja grįžo tautos galima greičiau sušauktas Steigia­ tis), inžinierių (). kimą ir užtikrinti jos tęstinumą bei sinis, politinis ir moralinis argu- savigarbos bei orumo supratimas, masis Seimas, demokratiniu būdu Išrinkimo metu vyriausias amžiumi ateitį...“ mentas 1990 m. kovo 11-osios ak- įkvėpęs jos savanorius žūtbūtinei  visų jos gyventojų išrinktas. buvo Jonas Basanavičius - 66-erių, tui. Šiame akte akcentuojama, kad kovai už krašto nepriklausomybę.  Lietuvos Taryba, pranešdama jauniausias - Kazys Bizauskas - 25- Pirmosios Lietuvos „Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario Kartą atbudusios šios dvasios jau apie tai...... vyriausybei, prašo pri­ erių. Bendras signatarų amžiaus vi- tarybos nariai, 1917 m. 16 d. Nepriklausomybės Aktas ir nepajėgė sunaikinti niekas“. pažinti nepriklausomą Lietuvos vals­ durkis - 39 metai. Aštuoni Tarybos 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo * * * 5 tybę“. nariai išrinkimo momentu priklausė Seimo rezoliucija dėl atstatytos Istorikas Juozas Tumelis „Vasa- Už nutarimą, nuo to laiko va- Krikščionių demokratų partijai, du Mykolas Biržiška Lietuvos demokratinės valstybės rio 16-oji: aštuoni dešimtmečiai“ dintą Lietuvos Nepriklausomybės buvo tautininkai, du - socialdemo- Jonas Basanavičius niekada nebuvo nustoję teisinės („Savanoris“, 1998 02 12, Nr.3(180), Aktu, 1918 m. vasario 16 d. 12 val. kratai ir vienas iš liaudininkų parti- Kazys Bizauskas galios ir yra Lietuvos valstybės p.1) rašo: „1918 m. vasario 16-ąją 30 min. balsuoja visi 20 Lietuvos jos. Kiti septyni buvo nepartiniai. konstitucinis pamatas“. Vasario 16- Lietuvos Taryba, skelbdama Vals- Tarybos narių. Tokia Lietuvos Tarybos sudėtis bu- Steponas Kairys osios Akto įgyvendinimas ir jo tybės Nepriklausomybės Aktą, ne- Pirmasis po nutarimo tekstu vo iki 1918 m. liepos 13 d. Petras Klimas nuostatų atkūrimas pareikalavo iš davė jokių įsipareigojimų kitoms pasirašyti paprašomas J.Basanavi- * * * mūsų tautos nepaprastai daug jėgų valstybėms, žadėdama demokratiš- čius. Visi kiti Lietuvos Tarybos na- , Lie- Vladas Mironas ir aukų. Todėl dabar kiekvieno pi- kai tvarkytis pati viena. Šis iškal- riai nutarimą pasirašo alfabetine tuvos Respublikos prezidentas Stanislovas Narutavičius liečio pareiga saugoti, kad valstybė bingas dokumentas tapo vienu pa- pirmosios pavardžių raidės tvarka. (1922; 1923-1926) savo kalboje Alfonsas Petrulis būtų tomis nuostatomis ištikimų ir čių ryškiausių mūsų naujųjų laikų Lietuvos valstybingumo atkūrimas Šiauliuose 1940 m. vasario 16 d. Antanas Smetona atsidavusių žmonių rankose, o kie- istorijos simbolių. Pirmojo pasaulinio karo nuniokoto- sakė: „Nepriklausomybės Aktas - Jonas Smilgevičius kvienas pilietis sąžiningai atliktų Likimas tąkart mums atrėžė, je šalyje buvo tikras tautos žygdar- tai ryškiausias tautos vieningumo Justinas Staugaitis savo kasdienes pareigas“. deja, tik 22 laisvės metus. Ką per bis, o Nepriklausomybės Aktas - simbolis <...>. To Akto sudarymo Aleksandras Stulginskis * * * juos nuveikė Lietuva? Labai daug. ilgamečio Lietuvos žmonių siekio savybės - tai savotiška tautos evan- Jurgis Šaulys Vytautas Radžvilas straipsnyje Ir būtent: gyventi nepriklausomoje ir demo- gelija, kuri nesensta ir visuomet Kazimieras Steponas Šaulys „Tylioji tautos šventė“ („Mūsų žo- po ryžtingos ir politiškai bei kratinėje valstybėje išraiška. yra aktuali, nes mūsų tautai, uži- Jokūbas Šernas dis“, 1991, Nr.2, p.2-3) rašo: „1918 ekonomiškai pamatuotos žemės * * * mančiai ypatingą geografinę padė- Jonas Vailokaitis m. vasario 16-oji yra viena iš tų Lie- reformos atgijo kraštutinai nualin- Vasario 16-osios Akto signata- tį, visuomet teko ir teks kovoti, Jonas Vileišis tuvos istorijos datų, kurias dar taip tas Lietuvos kaimas, netrukus jis ras Steponas Kairys savo straips- budėti dėl savo gyvybės išlaikymo, neseniai stengėsi ištrinti iš mūsų tapo pagrindiniu nacionalinio pro- nyje „Nepriklausomybės Akto iš- dėl savo nepriklausomybės saugu- atminties. Tačiau visi Tėvynės liki- dukto gamintoju; vakarėse“ (Kultūra, 1938 Nr.2 mo. Tų kovų pasisekimą gali lai- * * * mui neabejingi žmonės niekada ne- po dešimtmečio atsistatė ir p.88) rašė: „Vienas iš vokiečių oku- duoti tik visos tautos vieningumas, Istorikas Antanas Tyla („Voru- pamiršo, jog tą dieną Lietuvos Ta- išsiplėtė sugriauti mūsų miestai ir pacinės valdžios atstovų Lietuvoje, koksai jis buvo pasireiškęs paskel- ta“, 1997, 03, Nr.9) rašė: „Šis 20 ryba paskelbė atkurianti nepriklau- miesteliai, dabar jau nebe mediniai, sužinojęs apie priimtą Lietuvos biant Vasario 16-osios Aktą“. Tarybos narių pasirašytas aktas vi- somą demokratinę valstybę. Karš- o mūriniai; Nepriklausomybės paskelbimo ak- * * * sam laikui tapo tautos ir valstybės tligiškos pastangos aptaškyti šią litas netrukus tapo viena iš tą, piktai ir su apmaudu Lietuvos Istorikas Antanas Šenavičius manifestu... Politinė ir moralinė dieną melo ir nepelnytos paniekos stabiliausių valiutų Europoje, o Tarybos adresu ištarė: „Freche savo straipsnyje „Lietuvos Nepri- Vasario 16-osios Akto prasmė yra purvu nieko nedavė. Net ir sun- valstybė savo nepriklausomybės Bande“ („akiplėšų gauja“, vok.)“. klausomybės Akto teisinė prigimtis mums skirta pareiga ir prievolė kiausiais metais ji buvo ir liko ty- saulėlydyje jau buvo beveik išsimo- Taip, anų dienų sąlygomis šis ir konstitucinė reikšmė“ (Istorija, saugoti valstybę ir jos nepriklau- lioji tautos šventė, grąžinanti lietu- kėjusi visas savo gausias skolas; Tarybos žengtas žingsnis kaizeri- t.40, Vilnius, 1999) rašė: „Vasario somybę. Ji yra vienintelis garantas vį prie jo istorijos ir tikrumo šalti- Lietuva sukūrė tokią veiklią nės valdžios atstovams iš tikrųjų 16-osios Aktas yra pats svarbiausias išsaugoti mūsų tautinį identitetą, nių... Okupacijos ir vergovės naktį švietimo sistemą, kuri gebėjo dar taip buvo nelauktas ir atrodė akiplėšiš- Lietuvos nepriklausomos valstybės kalbą, apginti lietuvių tautą nuo fi- ji simbolizavo prarastos laisvės il- neseniai buvusią mažaraštę visuo- kas. Iš kurgi atsirado toji „akiplė- konstitucinio steigimo dokumentas. zinio ir dvasinio naikinimo, išsau- gesį ir žmoniškesnio gyvenimo vil- menę paversti apsišvietusia tauta; šų“ Taryba, kas buvo jos nariai ir Jis tapo kelių lietuvių kartų kovos goti jos genofondą ir intelektualinį tį... Nebūdama laisva, tauta gali tu- tuščioje vietoje per kelerius kaip veikė ši institucija? dėl nepriklausomybės ir savo vals- potencialą. rėti daug ką, bet ji neturi svarbiau- metus sukūrė aukštojo mokslo sis- Lietuvos Taryba buvo išrinkta tybės sukūrimo simboliu... Vasario Istorikas Antanas Tyla („Voru- sio dalyko - ateities. Todėl kad ir temą, kuri išugdė naujos orienta- 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje 16-oji - tai ne vien mitingų ir gėlių ta“, 1994, 03, Nr.9) rašė: „Prasmin- kokia reikšminga yra Kovo 11-oji, cijos inteligentiją; vykusioje lietuvių konferencijoje. Ją padėjimo diena. Tai - paminklas, ro- ga ir kultūrinė Vasario 16-osios ak- Vasario 16-oji vis vien liks lietuvių išaugus naujai inteligentų sudarė 20 įvairaus amžiaus sociali- dantis mūsų tautos praeitį ir ateitį, to reikšmė. Pirmą kartą po 600 me- tautos gyvenimo kelrodė žvaigždė. kartai, pirmąsyk taip kiekybiškai nės padėties, skirtingų profesijų bei rezultatus, kurių buvo pasiekta su tų lietuvių kalba tapo valstybine, o Kovo 11-oji tik pakeitė ankstesnią- ūgtelėjo mūsų kultūra, kad tapo ži- politinių pažiūrų žmonės. Tarp jų dideliu pasiaukojimu ir atsidavimu. lietuvių tauta atgavo galimybę ir ją Vasario 16-osios prasmę... noma beveik visai Europai, ir t.t.“ buvo 8 teisininkai (Mykolas Biržiš- Vasario 16-ajai tenka visų Lietuvos teisę laisvai plėtoti jai priimtiną Daugiau nei po šimto niūrios ka, Kazys Bizauskas, tuomet dar valstybingumo datų viršūnės vai- kultūrą visomis šios gyvenimo sri- vergovės metų 1918 m. vasario 16- Petras RAČIŪNAS teisės studentas, Pranas Dovydaitis, dmuo. Atkurtosios valstybės pa- ties kryptimis... Buvo sukurta lie- oji padarė stebuklą. Ji prikėlė nau- Vasario 16-osios klubo narys