ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS APLINKOTYROS KATEDRA GAMTOS DIDAKTIKOS KATEDRA

Tarptautinė jaunųjų tyrėjų konferencija

„APLINKA IR PASAULIS“

PRANEŠIMŲ SANTRAUKŲ RINKINYS

Šiauliai, 2006 m. balandžio 7–8 d. UDK

Konferencijos tikslas – suburti skirtingų regionų universitetuose studijuojantį ir aplinką įvairiais aspektais tyrinėjantį jaunimą; suteikti galimybę dalyviams pasidalyti sukauptu patyrimu, naujomis idėjomis, pasikeisti nuomonėmis; skatinti tarptautinį studentų bendradarbiavimą ir žmogiškuosius ryšius.

Organizacinis konferencijos komitetas: Org. komiteto pirmininkas – prof. dr. V. Tričys (ŠU mokslo prorektorius)

Nariai: Doc. dr. A. Gumuliauskienė (ŠU Edukologijos fakulteto dekanė) Doc. dr. A. Lankauskas (ŠU Gamtos mokslų fakulteto dekanas) Doc. dr. I. Šaulienė (ŠU Aplinkotyros katedros vedėja) Doc. dr. H. Volodka (ŠU Gamtos didaktikos katedros vedėjas)

Konferencijos mokslinis komitetas: Prof. habil. dr. R. Klimas (Šiaulių universitetas) Prof. dr. A. Barševskis (Daugpilio universitetas) Prof. dr. V. Menšikov (Daugpilio universitetas) Doc. dr. D. Ambrazaitienė (Klaipėdos universitetas) Doc. dr. L. Balčiauskas (Ekologijos institutas) Doc. dr. O. Belaus (Klaipėdos universitetas) Doc. dr. P. Grecevičius (Klaipėdos universitetas) Doc. dr. L. Kalnina (Latvijos universitetas) Doc. dr. J. Sitonytė (Šiaulių universitetas) Doc. dr. K. Vilkonis (Šiaulių universitetas) Dr. T. Randveer (Tartu universitetas)

Sudarytojas: doc. dr. Ingrida Šaulienė

Adresas: Aplinkotyros katedra Gamtos mokslų fakultetas Višinskio 19/23, LT 78265 Šiauliai Tel. 841 595862 El. paštas: [email protected]

Konferenciją remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

ISBN © Šiaulių universitetas, 2006

2 ŠIAULIAI UNIVERSITY DAPARTMENT OF ENVIRONMENTAL RESEARCH DEPARTMENT OF NATURAL SCIENCES DIDACTICS

International Young Researchers’ Symposium

„ENVIRONMENT AND THE WORLD“

BOOK OF ABSTRACTS

7–8 April, 2006 Šiauliai

3

The aim of the conference is to unite youth, studying environment from various aspects at universities from different regions and to give the participants an opportunity to share accumulated experience, new ideas, exchange opinions, stimulate collaboration among international students and develop human relations.

Organizing committee: Chairman – Prof. Dr. V. Tričys (Vice-Rector for Science, ŠU)

Members: Assoc. Prof. Dr. A. Gumuliauskienė (Dean of the Faculty of Education, ŠU) Assoc. Prof. Dr. A. Lankauskas (Dean of the Faculty of Natural Sciences, ŠU) Assoc. Prof. Dr. I. Šaulienė (Head of Environmental Research Department, ŠU) Assoc. Prof. Dr. H. Volodka (Head of Natural Sciences Didactics Department, ŠU)

Scientific committee: Prof. Dr. Habil. R. Klimas (Šiauliai University) Prof. Dr. A. Barševskis (Daugavpils University) Prof. Dr. V. Menšikov (Daugavpils University) Assoc. Prof. Dr. D. Ambrazaitienė (Klaipėda University) Assoc. Prof. Dr. L. Balčiauskas (Institute of Ecology) Assoc. Prof. Dr. O. Belaus (Klaipėda University) Assoc. Prof. Dr. P. Grecevičius (Klaipėda University) Assoc. Prof. Dr. L. Kalnina (Latvia University) Assoc. Prof. Dr. J. Sitonytė (Šiauliai University) Assoc. Prof. Dr. K. Vilkonis (Šiauliai University) Dr. T. Randveer (Tartu University)

Address Department of Enviromental Research Faculty of Natural Sciences Višinskio 19/23, LT 78265 Šiauliai Tel. +370 1595862 E-mail: [email protected]

Conference is sponsored by Lithuanian State Science and Studies Foundation

4 ARCHITEKTŪRINĖS APLINKOS KAITOS TENDENCIJOS PAJŪRIO REGIONINIAME PARKE

Jonas Abromas, Diana Baravykaitė Klaipėdos universitetas, Rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos katedra

Svarbiausios sąvokos: architektūra, istorinė sodyba, kultūrinis kraštovaizdis, reprezentacinė architektūra, rekreacija, tradicinė regiono architektūra. Pajūrio regioninio parko (PRP) architektūrinio-urbanistinio paveldo savitumas yra viena didžiausių šios vietovės vertybių. PRP architektūros kaitą būtina analizuoti, norint išlaikyti tradicinės regiono architektūros formas, gerinti gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos kokybę. Šio tyrimo objektas – Pajūrio regioninis parkas, jo architektūrinė aplinka, tad ir pagrindinis darbo tikslas – nustatyti architektūrinės aplinkos kaitos tendencijas ir priežastis Pajūrio regioniniame parke. Atliekant parko architektūrinės aplinkos analizę, taikyti šie pagrindiniai tyrimo metodai: 9 Kraštovaizdžio ir architektūrinių erdvių vertinimo metodika; 9 Architektūriniai apmatavimai; 9 Statistiniai metodai; 9 Lyginamoji analizė. Išanalizavus PRP kaitos tendencijas, buvo nustatyta, kad ši vietovė bendrame Lietuvos kontekste išsiskiria unikalumu, vystymosi raida. Architektūrinės formos, istorinė pastatų raida šioje vietoje taip pat reprezentuoja minimos pajūrio zonos vientisumą. Tai lėmė šio krašto istorija bei specifinė gyvensena. Regiono architektūros vystymosi tendencijas lėmė ir germaniškoji kultūra. Specifinės gamtinės sąlygos – jūros pakrantė, pustomas smėlis, kasdienis vėjas nulėmė gyvenimo būdą, savitą kaimų bei sodybų struktūrą, pastatų dydžius bei pavidalą. Atlikus šios vietovės tyrimus, galima teigti, kad būtina išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį, formas bei dydžius ir formuoti rekreacinių bei gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą. Būtina kuo greičiau parengti šios zonos architektūrinį reglamentą, pagal kurį būtų galima išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį, formas ir kurti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą.

TENDENCIES OF ARCHITECTURAL ENVIRONMENT CHANGES IN THE SEASIDE REGIONAL PARK

Jonas Abromas, Diana Baravykaitė Klaipėda University, Department of Recreational and Landscape Architecture

Keywords: architecture, historical homestead, cultural landscape, representative architecture, recreation, traditional regional architecture.

5 The singularity of the Seaside Regional Park (SRP) architectural and urban heritage is one of its greatest values. It is essential to analyze architectural changes of the SRP in order to maintain traditional forms of regional architecture and to improve the quality of residential and recreational environment. The objectives of this research are the Seaside Regional Park and its architectural environment therefore the main aim of this work is to identify the reasons and tendencies of architectural environment change in the Seaside Regional Park. The following basic research methods were applied for the analysis of the SRP architectural environment: 9 Assessment methods of architectural and landscape spaces; 9 Architectural measuring; 9 Statistical methods; 9 Comparative analysis. After the analyzis of the SRP change tendencies it was established that this locality is distinguished for its unique features and developmental process in the general context of Lithuania. Architectural forms, historical development of buildings also represent integrity of this seaside area. It was determined by local history and peculiar lifestyle. The development of architectural trends was also influenced by Germanic culture. Peculiar natural conditions such as the sea shore, drifting sand and daily winds have determined the unique structure of villages and homesteads, their lifestyle and forms as well as building sizes. After the study of this locality, it is possible to state that it is necessary to maintain the nature of traditional regional architecture, building sizes, forms as well as creating aesthetical view of residential and recreational areas. It is essential to prepare architectural regulations for this area; these regulations would help to maintain the nature of traditional regional architecture, building forms as well as to creat aesthetical view of residential and recreational areas.

SAULĖS AKTYVUMAS IR JO ĮTAKA GYVIESIEMS ORGANIZMAMS

Diana Adomaitytė Šiaulių universitetas, Fizikos katedra

Svarbiausios sąvokos: Saulės aktyvumas, Saulės žybsnis, chromosfera, Saulės dėmės, Volfo skaičius. Kas 11 metų Saulės magnetinis laukas keičia kryptį, dėl to Saulės paviršiuje pasirodo aktyvios vietos – dėmės. Be to, sustiprėja Saulės vėjas. Saulės vėjas ir jį sudarančios dalelės pasiekia Žemę. Dėl šios priežasties yra nustatinėjama, kokios įtakos Žemei turi padidėjęs Saulės aktyvumas. Tyrimo objektas – Saulė ir Žemė.

6 Tyrimo tikslas – parodyti, kad cikliškai pasikartojantis Saulės aktyvumas turi įtakos Žemės gyviesiems organizmams. Tyrimo metodai – stebėjimas, statistinė analizė, mokslinės literatūros analizė ir sintezė. Tirdama medienos metinį prieaugį ir atlikusi matavimus išsiaiškinau, kad metinės rievės yra nevienodos. Apskaičiavusi nustačiau rievių storių ir aktyvumo kitimo periodus, kurie lygūs 9–11 metų. Taip pat atlikau tyrimą, kaip priklauso žmonių elgesys nuo Saulės aktyvumo. Gauti rezultatai parodė, kad egzistuoja ryšys tarp aktyvumo ir žmonių elgesio, nes daugiausia sukilimų bei karų įvyko aktyvumo maksimumo metais. Stebėdama Saulę, skaičiavau dėmes jos paviršiuje ir Volfo skaičių. Pagal apskaičiavimus, dabar aktyvumas artėja prie minimumo. Išvados: tyrimų rezultatai patvirtino iškeltas hipotezes ir parodė, kad Žemėje esama reiškinių, susijusių su Saulės aktyvumo kitimu.

ACTIVENESS OF THE SUN AND ITS INFLUENCE ON LIVING ORGANISMS

Diana Adomaitytė Šiauliai University, Department of Physics

Keywords: sun activity, sun flash, chromosphere, sunspots, Wolf figure. Every 11th year the magnetic field of the Sun changes its direction therefore active places-marks appear on the surface of the Sun. Besides, the Sun wind becomes stronger. The Sun wind together with its elements reach the Earth. For this reason it is researched what the influence of the activeness of the Sun on the Earth is. Subject of investigation – the Sun and the Earth. Aim of investigation – to show that cyclically repetitive activeness of the Sun has influence on living organisms on the Earth. Methods of investigation-observation, statistical analysis, analysis and synthesis scientitic literature. When analysing the growth of wood per year and having done measurements I found out that year grooves are different. After calculations, I got periods of changes of the thickness of grooves and activeness, which are equal to 9–11 years. I also analysed how people’s behaviour depends on the activeness of the Sun. The results show that a link between activeness and people’s behaviour exists as most revolts and wars took place in the years of maximum activeness. When observing the Sun, I counted marks on its surface and also Volf a figure. Calculations show that activeness is approaching maximum now. Conclusions: the investigation confirms the aims raised and show that phenomena related with changing activeness of the Sun are detected on the Earth.

7 BIODIVERSITY OF THE VASENIEKI MIRE AND THEIR CHANGES

Aiga Auna1, Agnese Jansone2 1University of Latvia, Department of Environmental Science 2University of Latvia, Department of Geology

Keywords: Vasenieki Mire, mire biotope, vegetation mapping, human impact, pollen analysis, management measures. Mires in Latvia occupy more then 10% of the area. Most of them were formed during last 10 000 to 5 000 years under different conditions. The aim of the study is to investigate Vasenieki Mire, one of the six mires from the Stikli Nature Protected Area, and find out vegetation composition of the present mire and determine changes of vegetation during mire development as well as human impact on mire ecosystem. Field (vegetation mapping, coring) and laboratory (plant macroremain and pollen analyses) works have been carried out. The investigation of the Vasenieki Mire is in progress and the main conclusions from the study at the present stage are: 1. Pollen from the peat section of the Vasenieki Mire reflect vegetation and climate changes during mire development; 2. Peat formation was more intensive during the Subatlantic period (last 2 800 years); 3. Present vegetation in the mire mainly is natural, however some influence of human activities has been observed, which should be prevented in degradated areas by the restoration of the hydrological regime; 4. Mire management plan foresees complex mire ecosystem preservation.

MAKROFITOBENTOSO IŠTEKLIAI LIETUVOS BALTIJOS JŪROS PRIEKRANTĖJE

Martynas Bučas Klaipėdos universitetas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas

Svarbiausios sąvokos: makrofitai, pasiskirstymas, gausumas, biomasės ištekliai, Furcellaria lumbricalis. Lietuvos priekrantėje galimų verslinių makrofitobentoso išteklių tyrimai pradėti nuo 1928 metų. Buvo nustatyta, kad tik raudondumblis šakotasis banguolis (Furcellaria lumbricalis) yra tinkama žaliava farmacijos ir konditerijos pramonėms, todėl vėlesni makrofitobentoso tyrimai buvo skirti banguolio pasiskirstmo, gausumo, biomasės ir išmetimų į krantą nustatymui. Nuo 1992 m. pradėti makrofitobentoso taksonominiai ir bendrijų tyrimai, per kuriuos apibūdintos 37 makrofitų rūšys bei aprašytos 5 epilitinės bendrijos. 2000–2005 metų ekspedicijose ties Rąžės upės žiotimis nebuvo aptikta verslinių rūšių: nei 8 pūslėtojo guveinio (Fucus vesiculosus) bendrijos, nei jūrinio andro (Zostera marina) radimvietės. Manoma, kad šios makrofitų rūšys prie mūsų priekrantės yra išnykusios arba čia jos neaugo dėl per aktyvios hidrodinaminkos. Tikėtina, kad šie į pakrantę išmetami augalai patenka iš tolimesnių Baltijos jūros vietų. Banguolio ištekliai Lietuvos priekrantėje siekia apie 6756±1848 t. Per metus vidutiniškai 22% jo resursų išmetama į krantą štormų metu. Palyginus istorinius banguolio pasiskirstymo duomenis su 1993 m. atliktais dugno biotopų kartografavimo rezultatais, buvo nustatytas banguolio gausumo sumažėjimas šiaurinėje ir pietinėje priekrantės dalyse. Pakartojus tyrimus 2003 m. ir 2005 m., banguolio pasiskirstymas pietinėje dalyje (šiaurinėje tyrimų nebuvo) reikšmingai nesiskyrė nuo seniau atliktų tyrimų duomenų. Tokie įvairias laikotarpiais atliktų tyrimų rezultatų skirtumai labiau tikėtini dėl metodinių paklaidų negu dėl aplinkos poveikio.

RESOURCES OF MACROPHYTOBENTHOS ON THE |BALTIC SEA COAST OF LITHUANIA

Martynas Bučas Klaipėda University, Coastal Research and Planning Institute

Keywords: macrophites, distribution, abundance, biomass resources, Furcellaria lumbricalis. Studies of potentially commercial macrophytobenthos resources have started since 1928. The red alga Furcellaria lumbricalis was recognized as the only species suitable as raw material for pharmacy and confectionary industries. Therefore, later studies focused on the distribution, abundance, biomass and ashore discharges of this species. Since 1992 the study of phytobenthos taxonomy and communities started, and 37 macrophyte species and 5 epilithic communities were defined. Commercial species: bladderwrack (Fucus vesiculosus) and eelgrass (Zostera marina) were not found in the vicinity of the outlet of the river Rąžė in 2000–2005. It can be explained that these species have disappeared in our coast or they did not grow at all because of too intensive hydrodynamics. It is assumed that these species are brought to the coast by currents from other places of the Baltic Sea. The resources of F. lumbricalis are ca. 6756±1848 t. On in storm average 22% of them are cast ashore per year. The decrease of F. lumbricalis abundance on the southern and northern coast parts was determined in 1993 and compared with historical data. The algae distribution on the southern coastal part did not significantly differ compared with the historical data of repeated studies in 2003 and 2005 (no investigations in the northern part). Such differences of the results of these studies most likely were caused more by methodological errors than by environmental changes or impacts.

9

LIETUVOS BRIEDŽIŲ POPULIACIJOS BŪKLĖ IR VALDYMO YPATUMAI

Lina Burbaitė Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Ekologijos ir aplinkotyros centras

Svarbiausios sąvokos: briedis, populiacijos valdymas, Lietuva, populiacijos modeliai, programa „MOOSE“. Briedis (Alces alces) yra vienas svarbesnių medžiojamų mūsų Respublikos žvėrių. Nuo 1957 m. iki dabar Lietuvoje briedžių skaičius stipriai sumažėjo jau trečią kartą, nepaisant to, jog pastaraisiais metais jų sumedžiojimas mūsų šalyje sudarė ne daugiau kaip 10% populiacijos. Manoma, kad tokius staigius šių gyvūnų skaičiaus pokyčius sukelia brakonieriavimas bei neracionalus populiacijos naudojimas. Nuo 2003 m. Lietuvoje briedžius medžioti yra uždrausta, kadangi jų populiacijos būklė tapo kritiška. Padėtį dar labiau apsunkina dažnai netikslūs apskaitų duomenys, trukdantys įvertinti tikrąją populiacijos būklę, prognozuoti bei reguliuoti briedžių gausą. Dėl minėtų priežasčių Lietuvai šių kanopinių gyvūnų populiacijos valdymas bei medžioklės strategijos sukūrimas tampa ypač aktualia ir greito sprendimo reikalaujančia problema. Tyrimo tikslas buvo apžvelgti briedžių skaičiaus dinamiką ir galimas jos priežastis bei briedžio populiacijos valdymo ypatumus Lietuvoje. Tyrimo metu buvo analizuojami oficialiūs šių kanopinių apskaitų duomenys bei atliktas teorinis briedžio populiacijos modeliavimas naudojant programą „MOOSE“. Į šį modelį įvedant skirtingus parametrus galima stebėti, kaip kinta žvėrių skaičius per 25 metus. Modeliuojant buvo atlikti trys skirtingi bandymai – modelio pagalba siekta atsakyti į tris konkrečius klausimus: kaip atskirų populiacijos grupių medžiojimas įtakoja individų gausumą, kip ir kokie konkretūs visų trijų grupių sumedžiojimai veikia populiaciją ir kokią įtaką populiacijai turi apskaitų netikslumas. Matyti, jog 1957–2004 m. Lietuvoje briedžių gausa labai svyravo. Pastaraisiais metais jų skaičius vėl kritiškai mažėja. Modeliavimo metu buvo nustatyta, jog populiacijos dydį labiausiai lemia patelių skaičius ir medžioklės uždraudimas. Populiacija negali augti iki begalybės, nes ją pradeda riboti aplinkos talpa. Maksimalus galimas sumedžiojimas atskirose grupėse, siekiant išlaikyti augančią populiaciją, yra: patelių 5%, patinų 30%, jauniklių 25%. Apskaitų netikslumai apsunkina racionalų briedžių populiacijos naudojimą – modeliavimo metu 7% apskaitos paklaida sąlygojo gyvūnų skaičiaus mažėjimą. Brakonieriavimas turi labai didelę įtaką Lietuvos briedžių skaičiui. Modelis „MOOSE“ puikiai iliustruoja briedžių gausos pokyčius, kai keičiami tam tikri konkretūs parametrai. Programa leistų įvertinti bei padėtų kontroliuoti įvairių faktorių grėsmę ir įtaką reguliuojant individų skaičių realioje populiacijoje. Taip pat būtina tobulinti briedžių apskaitos metodiką bei sukurti gyvūnų skaičiaus valdymo planą. 10 STATE OF MOOSE POPULATION AND PECULIARITIES OF MOOSE MANAGEMENT IN LITHUANIA

Lina Burbaitė Vilniaus University, Faculty of Natural Sciences, Center of Ecology and Environmental Studies

Keywords: moose, population management, Lithuania, model of population. Moose (Alces alces) is one of major game species in our country. Since 1957 to date the number of moose in Lithuania significantly decreased, despite the fact that the hunting bag madeup not more than 10% of moose population in the last years. Supposedly, poach and unreasonable use of moose population caused those sudden variations in the numberof the animals. Since 2003 moose hunting is banned in Lithuania because of a critical status of the population. The situation is complicated by incorrect survey data that aggravate the estimation of real population status, prognosis and regulations of moose numbers. So moose population management and hunting strategy is a very urgent question and needs urgent decisions. The aim of this work was to overview moose number dynamics, their reasons and peculiarities of moose management in Lithuania. Official moose survey data were analyzed and modeling of the population was done with the MOOSE software. We modeled the influence of the bag structure and possible influence of incorrect surveys. In 1957–2004 moose numbers in Lithuania varied to great extent. In the last years moose numbers in the country have decreased significantly again. Modeling of the population proved that numbers are mainly influenced by female hunting (the same is true if females are not hunted at all). Ceiling numbers are limited by the carrying capacity of the environment. The hunting bag maximum varys by sex/age groups, and reaches 5% for females, 30% for juveniles and 25% for males if the growth of the population is to be maintained. Rational management of the population is cardinally influenced by survey errors – survey error of 7% may be a cause for population decrease. Poaching has a crucial influence on moose numbers in Lithuania. Thus, the MOOSE model is a valuable tool calculating the dynamics of moose abundance with a possibility to vary certain parameters of the population. It allows assessing and controlling of the influence of various factors, which change the number of individuals in real populations. Survey methods should be updated and plans for the management of the moose population should be made.

11 METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ ĮTAKA ALNUS, BETULA IR CORYLUS ŽIEDADULKIŲ SKLAIDAI

Viktorija Černiauskaitė Šiaulių universitetas, Vadybos katedra

Svarbiausios sąvokos: aerobiologija, alergija, Alnus, Betula, Corylus žiedadulkė, meteorologija, žiedadulkių sezonas. Gerai išsivysčiusiose šalyse nuo žiedadulkių sukeltos alergijos kenčia apie 20% gyventojų, Lietuvoje šis procentas mažesnis, tačiau pastaruoju metu sergančių žmonių daugėja. Žiedadulkių kiekio ore prognozavimas alergiškiems žmonėms palengvintų ar net padėtų išvengti alergijos simptomų. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių žiedadulkių kiekį ore, yra meteorologinės sąlygos. Dėl šios priežasties 2004 metais Klaipėdoje ir Šiauliuose buvo vykdomas žiedadulkių monitoringas, naudojant Europoje pripažintą ir laikomą pažangiausiu Hirst tūrinį metodą. Naudotas to paties mokslininko sukurtas žiedadulkių gaudimo instrumentas, mažai modifikuotas analogas „Burkard Volumetric Spore Trap“. Tyrimo metu įvertinta alergiją sukialenčių Alnus, Betula ir Corylus žiedadulkių koncentracija ore ir jų kiekio priklausomybė nuo meteorologinių sąlygų: temperatūros, saulėtumo, vėjo krypties, kritulių bei santykinio oro drėgnumo. Klaipėdoje ir Šiauliuose pastebėta teigiama koreliacija tarp žiedadulkių kiekio ir temperatūros bei saulėtumo, neigiamos įtakos turėjo krituliai, santykinis oro drėgnumas. Didžiausi žiedadulkių kiekiai ore fiksuojami esant labai panašioms meteorologinėms sąlykoms. Pastebėtas didelės santykinės oro drėgmės poveikis beržo žiedadulkių sezono pradžiai. Klaipėdoje žiedadulkių koncentracijai ore didelę reikšmę turėjo vėjo kryptis, kadangi vyraujant Rytų vėjui užfiksuota apie 50% visų žiedadulkių. Pirmą kartą buvo įvertintas Klaipėdos ore sklandančių žiedadulkių spektras bei kiekis. Klaipėdoje beržo žiedadulkių per pagrindinį sezoną užfiksuota 3496, Šiauliuose beveik per pus daugiau – 6525 žiedadulkės kubiniame metre. Šiose stotyse užfiksuotų rezultatų palyginimas parodė, kad Klaipėdos oras yra mažiau užterštas augalinės kilmės oro alergenais.

THE EFFECT OF METEOROLOGICAL FACTORS ON ALNUS, BETULA AND CORYLUS AIRBORNE POLLEN DISPERSAL

Viktorija Černiauskaitė Šiauliai University, Department of Management

Keywords: aerobiology, allergy, Alnus, Betula, Corylus pollen, meteorology, pollen season. About 20% of population in well-developed countries suffers from pollen- provoked allergy. This percent is smaller in Lithuania. The number of sick people 12 is growing. Forecasts of pollen abundance in the air would help allergy sufferers mollify or even avoid allergy symptoms. Meteorological conditions are one of the main factors determining pollen amount in the atmosphere. Therefore pollen monitoring was performed in Klaipėda and Šiauliai in 2004. Alnus, Betula and Corylus concentrations in the air were evaluated using volumetric Hirst method. Burkard Volumetric Spore Trap is a slightly modified instrument by the same author, applied. The influence of temperature, sunlit hours per day, wind direction, precipitation and relative humidity on the studied allergic pollen concentrations in the air were evaluated. Pollen quantity in Klaipėda and Šiauliai positively correlated with such meteorological parameters as sunlit hours per day, temperature and negatively – with relative humidity and precipitation. Pollen peaks were recorded on days in similar meteorological conditions. A strong effect of relative humidity was noted its beginning of birch pollen season. Wind direction had the most significant effect in Klaipėda – 50% of all pollen was recorded on days with the Eastern wind. The spectrum and quantity of pollen in the air were evaluated first time in Klaipėda. In the main season birch pollen was counted: 3496 in Klaipėda and almost two times more, 6525, in Šiauliai. Comparison of these two stations shows that the air in Klaipėda is less polluted with vegetative aeroallergens.

MIRE FORMATION IN THE RUJA AND SEDA RIVER VALLEYS

Ilze Gorovneva University of Latvia, Department of Geology

Keywords: mire, paleoenvironment, geology, Burtnieks Lake, Seda, Ruja. The territory of the Burtnieks Lake is interesting both from the aspects of geology and archaeology. The area of the Burtnieks Lake northern part is one of the most important sites of the Stone Age settlements in Latvia. Traces of the Late Palaeolithic culture and records of the Mesolithic and Mesolithic – settlements, burial fields, stray fins of stone and bone tools (Eberhards, u.c.2003) – were found. The paleogeographical researches were carried out with the aim to understand conditions, which cause inhabitancy intensity in the surrounding areas of the Burtnieks Lake. The aim of this researchis to reconstruct the environment in the Early and Middle Holocene and to find out links between the Stone Age settlement location and water level of the Burtnieks Lake as well as human impact on nature. Alongside the archaeological complex “Zvejnieki”, which is a site of European significance, there are interesting areas in the ancient valleys of the Seda and Ruja Rivers, where in the Late Glacial bays of the ancient Burtnieks were. The results of geological boring, levelling and palaeobotanical analysis show that the Burtnieks Lake area has changed since the Late Glacial.

13 ŽIEMĄ SUGAUTŲ KIRSTUKŲ, PELIŲ IR PELĖNŲ KRANIOMETRINIAI MATMENYS

Aušra Gudaitė, Laima Balčiauskienė Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centras, Vilniaus universiteto Ekologijos institutas

Svarbiausios sąvokos: kirstukai, pelės, pelėnai, kraniometrija, žiemos periodas. Smulkieji žinduoliai buvo gaudomi 2004–2005 metų žiemą (nuo spalio pradžios iki balandžio pabaigos) Rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, aplink tris apleistas sodybas, netoli Ilgelio ežero. Nuo spalio iki sausio dominavo rudieji pelėnai (Clethrionomys glareolus) – 55,8% visų sugautų individų. Nuo vasario iki balandžio gausiausi buvo paprastieji pelėnai (Microtus arvalis). Sugauti gyvūnai buvo pasverti, išmatuoti, o kaukolės nuvalytos naudojant Dermestes genties vabalus. Kaukolės išmatuotos binokuliariniu mikroskopu 0,1 mm tikslumu. Kraniometriniai matmenys (8 apatinio ir 9 viršutinio žandikaulio) parinkti pagal literatūroje nurodytus ir tinkamiausius svorio/amžiaus nustatymui. Darbo tikslas: patikrinti, ar žiemą sugautų kirstukų, pelių ir pelėnų viršutinio ir apatinio žandikaulio matmenų vidurkiai skiriasi nuo sugautų rudenį. Duomenys galėtų būti naudojami tiriant plėšriųjų paukščių ir pelėdų mitybą įvairiu metų laiku, nustatant grobio svorį ir amžių iš liekanų atrajose. Nors rudųjų pelėnų svorio vidurkis žiemą buvo mažesnis visose amžiaus grupėse, kaukolės augimas tęsėsi; žiemą patikimai didesni suaugėlių trys, lytiškai nesubrendusių – 7, o jauniklių – 10 matmenų. Šeši kaukolės matmenys patikimai koreliuoja su kūno svoriu, tačiau koreliacijos koeficientai yra 0,3–0,4 ribose, t. y. mažesni negu rudens laikotarpiu. Lytiškai nesubrendusių paprastųjų pelėnų kaukolės matmenų vidurkiai žiemą nesiskyrė nuo rudeninių, o suaugėlių dauguma šių požymių buvo patikimai mažesni. Tai reiškia, kad šios rūšies individų augimas žiemą sustoja. Visi kaukolės matmenys, išskyrus apatinio žandikaulio diastemos ilgį ir pirmojo viršutinio krūminio danties M1 ilgį, su kūno svoriu koreliavo stipriai ir patikimai (skruostų pločiui r = 0,91). Iš dešimties žiemą sugautų geltonkaklių pelių dydžio galima teigti, kad šios rūšies individai tebeauga žiemą; ypač lytiškai nesubrendę, kurių dauguma kaukolės matmenų vidurkių buvo didesni negu rudenį. Keli viršutinio ir apatinio žandikaulio matmenys labai stipriai – kaip ir rudenį – koreliavo su kūno svoriu. Iš keleto žiemą sugautų paprastojo kirstuko ir kirstuko nykštuko individų dydžio kaukolės augimo tendencijos yra neaiškios. Šio tyrimo rezultatai papildo negausias žinias apie Lietuvos smulkiųjų žinduolių kraniometriją, nes iki šiol skelbti duomenys apima tik kelis kirstukų, pelių ir pelėnų suaugėlių kaukolės matmenis neatsižvelgiant į koreliaciją su kūno svoriu ir augimo skirtumus įvairiais metų periodais.

14 CRANIOMETRY OF SHREWS, MICE AND VOLES CAUGHT IN WINTER PERIOD

Aušra Gudaitė, Laima Balčiauskienė Vilnius University, Centre of Ecology and Enviromental, Institute of Ecology of

Keywords: shrews, mice, voles, craniometry, winter period. Small mammals were snap-trapped in the winter season (from October to the end of April) of 2004–2005 in Eastearn Lithuania, Zarasai district, near lake Ilgelis, in the territories of former farmstead. The bank vole (Clethrionomys glareolus) was dominant from November 2004 to January 2005 (55.8% of the total catch), from February to April – the common vole (Microtus arvalis). After weighing and measuring the skulls of trapped small mammals they were cleaned with the Dermestes beetle larvae. For measurements a binocular with accuracy of 0.1 mm was used. Craniometrical measurements (8 mandibular and 9 maxillary) were chosen as suggested in literature and considering them to be the most suitabil for weight/age prediction. The aim of the study was to test whether mandibular and maxillary measurements of shrews, mice and voles differ between winter and non-winter periods. Such data can be used in diet investigations of owls and myophagous birds of prey when prey body weight or age is estimated from prey remains and pellets. Despite the fact that the average body weight of bank voles in winter decreased in all age groups, the growth of the skull continued: three characters were bigger in the adult group, seven – in sub-adults and ten characters – in the group of young voles. The values of six characters were correlated with the body weight though the correlation coefficient is in the range 0.3–0.4, i. e., less than in autumn period. In sub-adults of common voles cranial measurements in winter do not differ from those in autumn. In adult common voles most of cranial measurements in winter were significantly shorter, thus, the growth in this species is inhibited. All skull measurements, except for mandibular diastema and the length of upper molar M1 significantly and strongly correlated with the body weight (r up to 0.91 for zygomatic skull width). The data for 10 winter-caught yellow-necked mice show uninterrupted growth, especially of sub-adults, in which most of cranial measurements were longer than in autumn. Some mandibular and maxillary measurements strongly correlated with body weight, as it was observed in autumn period. A few individuals of common and pygmy shrew do not allow to make conclusions about growth peculiarities in winter period. Our results contribute to insufficient data on craniometry of small mammals in Lithuania as current publications involve a few cranial measurements of adult shrews, mice and voles without paying attention to correlation with body weight and seasonal peculiarities of growth.

15 VIETINIŲ (GAMMARUS LACUSTRIS SARS, 1863) IR INVAZINIŲ (PONTOGAMMARUS ROBUSTOIDES (SARS, 1894)) ŠONIPLAUKŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA

Simona Gumuliauskaitė Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Ekologijos ir aplinkotyros centras

Svarbiausios sąvokos: šoniplaukos, Gammarus lacustris, Pontogammarus robustoide, introdukcija, sąveika, pakeitimo mechanizmai, plėšrumas. Siekiant praturtinti žuvų mitybos resursus Lietuvos vidaus vandenyse, 1960– 1961 metais į Kauno marias buvo introdukuota po 3 Ponto-Kaspijos regiono šoniplaukų ir mizidžių rūšis. Iš Kauno marių introdukuoti vėžiagyviai Nemunu nuplito į Kuršių marias. Vėžiagyvius taip pat mėginta introdukuoti ir į daugelį Lietuvos ežerų, bet tvarios populiacijos susiformavo tik keliuose ežeruose. Iš šoniplaukų Pontogammarus robustoides rūšis yra geriausiai adaptuota vidaus vandenų sąlygoms ir dažnai suformuoja pastovias bei gausias populiacijas. Todėl ši rūšis (dėl gausumo, panašaus kūno dydžio ir mitybos savybių) tapo konkurente vietinei ežerinei šoniplaukai Gammarus lacustris. Dar 1975 m. I. Gasiūnas pastebėjo, kad po Ponto-Kaspijos šoniplaukų aklimatizacijos autochtoninių ežerinių šoniplaukų gausumas Dusios ežere sumažėjo, tačiau introdukuotų ir vietinių šoniplaukų tarpusavio sąveikos iki šiol netirtos. Šio darbo tikslas – nustatyti vietinių ir introdukuotų šoniplaukų tarpusavio sąveiką. Iškėlėme hipotezę, kad G. lacustris nyksta dėl tiesioginio P. robustoides plėšrumo. Šiai hipotezei patikrinti atlikome eksperimentą. Kontrolinėmis sąlygomis visos šoniplaukos (20 individų) buvo vienos rūšies, o eksperimentinėmis sąlygomis vietinių ir Ponto-Kaspijos šoniplaukų santykiai buvo 10:10, 14:6 ir 6:14. Atlikti trys kiekvieno varianto pakartojimai. Eksperimentas truko 35 dienas. Šoniplaukos maitintos siūliniais dumbliais. Duomenų analizei panaudota pakartotinių matavimų dispersinė analizė. Gauti rezultatai patvirtino mūsų hipotezę. P. robustoides išgyvenimas buvo reikšmingai (p = 0,003) didesnis nei G. lacustris išgyvenimas visomis eksperimentinėmis sąlygomis (net ir tada, kai vietinių šoniplaukų buvo 2,3 karto daugiau nei invazinių). Tik kontrolinėmis sąlygomis vietinių šoniplaukų išgyvenimas buvo didesnis nei invazinių (p = 0,013). Gauti rezultatai leidžia daryti išvadą, kad P. robustoides šoniplaukos yra agresyvesni plėšūnai nei G. lacustris šoniplaukos ne tik kitos rūšies, bet ir savo gentainių atžvilgiu. Taigi tiesioginis plėšrumas gali būti pagrindinė vietinių šoniplaukų nykimo ežeruose, kuriuose gausu P. robustoides rūšies šoniplaukų, priežastis.

16 INTERACTION BETWEEN THE NATIVE (GAMMARUS LACUSTRIS SARS, 1863) AND ALIEN (PONTOGAMMARUS ROBUSTOIDES (SARS, 1894)) AMPHIPODS

Simona Gumuliauskaitė Vilnius University, Faculty of Natural Sciences, Center of Ecology and Environmental Studies

Keywords: amphipoda, Gammarus lacustris, Pontogammarus robustoide, introduction, interaction, replacement mechanisms, predation. In 1960–1961 three species of amphipods and three species of mysids of Ponto-Caspian region were introduced into the Kaunas Water Reservoir with intention to improve feeding conditions for fish in inland waters of Lithuania. These non-native species dispersed naturally via the River Nemunas to the Curonian Lagoon. Also these amphipods were transferred into a large number of Lithuanian lakes, however, sustainable populations were established only in a few lakes. It has appeared that among introduced amphipods Pontogammarus robustoides is the best adapted to the environment of inland waters, and frequently establishes sustainable and abundant populations. This species because of its abundance, body size and feeding ecology became a competitor for the native amphipod Gammarus lacustris. In 1975 I. Gasiūnas noted that after the introduction of alien amphipods the abundance of native species G. lacustris decreased. However, our findings about the interaction between non-native and native amphipods is still poor. The aim of this research was to study the interaction between the native and alien amphipods under experimental conditions. We hypothesized that G.lacustris is out-competed due to P robustoides intraguild predation. In control all amphipods (20 specimens) were of the same species. Under experimental conditions the ratios of the native and alien species were 14:6; 10:10 and 6:14). Each treatment was performed in 3 replicates. The experiment lasted 35 days. Animals were fed with filamentary algae. Repeated measures ANOVA were applied for data analysis. The results confirmed our hypothesis. The survival of P. robustoides under experimental conditions was significantly (p = 0,003) higher than the survival of G. lacustris (even when Gammarus dominated in numbers). Only in control the survival of G. lacustris was significantly (p = 0,013) higher. The obtained results suggest that P. robustoides is more aggressive predators with respect not only to other species, but also to congenerics. Hence, the intraguild predation may be the main reason of G. lacustris disappearance from the lakes where P. robustoides is abundant.

17 DEVELOPMENT OF THE LAKES ON THE SOUTH-WESTERN COAST OF THE GULF OF RIGA

Arnis Jakubovskis, Dace Zica University of Latvia, Department of Geology

Keywords: Gulf of Riga, Babite, Kanieris, Sloka Lake, Littorina Sea Lagoon. The aim of the study is to find out geological history of the lakes located in the southern-western part of the Gulf of Riga and changes of paleogeographical conditions during their development. Sediments of the Babite, Kanieris and Sloka Lakes have been investigated by coring, lithological and paleobotanical analysis. Data of the lithological, diatom and pollen analysis allow to conclude: 1. Quaternary sediment layers in the bottom of the lakes are thin (about 2 to 10 m); 2. Lake sediments rich in organic matter has been sedimented since the Atlantic Time; 3. Changes in the lithological composition of sediments (layer of gyttja has been replaced by sandy gyttja or sand indicate changes of sedimentation conditions; 4. Pollen diagram from lake sediments reflects vegetation development since the Boreal Time, through the Atlantic Time until nowadays; 5. Diatom analysis indicates sedimentation of organic sediments in both marine and lake conditions; 6. Babite, Kanieris and Sloka lakes were lagoons in the Littering Sea stage.

RADIOAKTYVIŲJŲ IŠKRITŲ KRITINIŲ TANKIŲ ĮVERTINIMAS

Zina Jurgaitytė Šiaulių universitetas, Aplinkotyros katedra

Svarbiausios sąvokos: radionuklidai, radioaktyviosios iškritos, intercepcija (radio- nuklidų išlika), resuspensija (antrinis radionuklidų pakėlimas), monitoringas (stebėjimas). Patekusios į atmosferą radioaktyviosios medžiagos dalyvauja bendroje oro masių cirkuliacijoje. Ant žemės paviršiaus nusėdusios radioaktyviosios medžiagos gali būti pakeliamos vėjų, tačiau didesnė dalis skverbiasi gilyn į dirvožemį. Iš dirvožemio radioaktyviosios medžiagos per šaknis patenka į augalus, po to į jais mintančių gyvūnų organizmą ir taip tęsiasi minėtųjų medžiagų kelias biologine grandine, kol galiausiai patenka ir į žmogaus organizmą. Susisteminti atliktų monitoringų rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojo apšvitos metinė dozė tiek maistui, tiek vandeniui yra leistina ir nepavojinga. Be to, pastebėta, kad maisto ruošimas radionuklidų kiekį sumažina vidutiniškai apie 40%. Tirtų radionuklidų aktyvumas yra pastovus. Nenustatyta skirtumų tarp tirtų radionuklidų aktyvumo ėminiuose iš Ignalinos atominės elektrinės galimos įtakos zonos ir ėminiuose, imtuose iš kitų respublikos vietų. Įvertintos vidinės apšvitos 18 dozės nuo maiste esančių radionuklidų 90Sr, 137Cs, 40K yra artimos ankstesniais metais nustatytoms dozėms. Šios dozės yra nedidelė visos vidutiniškai gyventojo gaunamos iš visų šaltinių dozės dalis. Lietuvoje galioja norminiai dokumentai, reglamentuojantys atskirų radionuklidų ar jų grupių aktyvumą maisto produktuose ir geriamajame vandenyje. Šie dokumentai – higienos normos, kuriose nustatyti leistinieji radionuklidų lygiai atskirose maisto produktų grupėse ir geriamajame bei mineraliniame vandenyje. Reglamentavimas atitinka ES reikalavimus.

CRITICAL DENSITY OF RADIOACTIVE RAINFALL

Zina Jurgaitytė Šiauliai University, Department of Environmental Science

Keywords: radionuclides, radioactive set, interception, resuspence, monitoring (observation). Having got into the atmosphere radioactive substances participate in common circulation of air masses. Settled on the surface they can be heaved by the wind but a bigger part penetrates deeper into the soil. Out of the soil radioactive substances get into plants through roots, and then to animals using plants as food in this way continuing their biological chain until finally get into a man’s organism. Systematic research results show that Lithuanian’s a year by dose of radiation of food and water is allowed and not dangerous. Also it has been noticed that cooking food reduces the quantity of radionuclide by about 40%. Activeness of researched radionuclides is constant. No differences were found in the activeness of radionuclides from Ignalina nuclear power plant possible influence zone and in other places of the republic. Evaluated inner radiation doses of radionuclide 90 Sr, 137 Cs, 40 K in food are close to doses of previous years. This dose is not a big part man gets from all the sources. Laws passed in Lithuania regulate activity of distinct radionuclides or their groups in food and drinking water. These documents are norms of hygiene, which standardise levels of allowed radionuclide in separate foodstuff groups and drinking water and also in mineral water. Regulations meet EU standards.

VASARINIS FITOPLANKTONAS DIDŽIUOSIUOSE LIETUVOS EŽERUOSE

Daiva Kalytytė Vilniaus universitetas, Ekologijos institutas

Svarbiausios sąvokos: fitoplanktono struktūra, gausumas, didieji ežerai, Lietuva, dumbliai. 19 Fitoplanktonas, būdamas pirmąja grandimi mitybinių santykių grandinėje, greičiausiai reaguoja į aplinkos sąlygų pakitimus – biogeninių medžiagų koncentracijas, toksines medžiagas, terminį režimą ir kt., todėl vienos ar kitos dumblių taksonominės grupės ar net atskiros rūšies gausumas planktone rodo tam tikrą vandens baseine susidariusių sąlygų kompleksą, vandens užterštumo laipsnį, antropogeninį poveikį. Didžiųjų ežerų fitoplanktono tyrimai pastaruoju metu nevykdomi, ir kokie procesai vyksta juose šiuo metu, detaliai nėra tiriama. Šio darbo tikslas – ištirti pasirinktų vandens telkinių fitoplanktono rūšinę sudėtį ir gausumą. Medžiaga tyrimams buvo paimta 2004 ir 2005 metų liepos mėnesiais Daugų, Dusios, Asvejos, Baluošo ir Platelių ežeruose. Integraliniai vandens mėginiai fitoplanktono struktūros ir gausumo tyrimams buvo imami 1 litro batometru giluminėje ežero dalyje. Kartu buvo matuojama vandens temperatūra, pH ir deguonies kiekis, vandens skaidrumas. Fitoplanktono mėginiai fiksuojami 40% formaldehido tirpalu, laboratorijoje analizuojami šviesiniu mikroskopu. Dumblių gausumui nustatyti buvo naudojama Fuks – Rozentalio kamera. Mažiausias (382,2 tūkst. ląst./l) fitoplanktono gausumas 2004 metų liepą buvo Daugų ežere, didžiausias (1,84 mln. ląst./l) – Asvejos ežere. 2005 metų liepos mėnesį mažiausias (252,1 tūkst. ląst./l) fitoplanktono gausumas buvo Platelių ežere, didžiausias (885,4 tūkst. ląst./l) – Dusios ežere. Baluošo ežere 2004 m. dominavo cianobakterijos Oscillatoria sp. (44,9% bendro fitoplanktono gausumo), 2005 m. – žaliadumbliai Oocystis cf. rhomboides (26,1%). Platelių ežere Oocystis sp. 2004 m. sudarė 23,5%, o 2005 m. – 21,3%. Dusios ežere 2004 m. vyravo titnagdumbliai Asterionella formosa (24,2%), 2005 m. žaliadumbliai Oocystis sp. (26%) ir kriptofitiniai dumbliai Rhodomonas sp. (20,9%). Asvejos ežere Oocystis cf. rhomboides 2004 m. sudarė 23,5%, o 2005 m. – 21,7%. Daugų ežere 2004 m. dominavo titnagdumbliai Cyclotella sp. (36,2%), 2005 m. žaliadumbliai Phacotus lendneri (27,5%) ir smulkūs neapibūdinti auksadumbliai (29%).

SUMMER PHYTOPLANKTON IN SOME OF THE BIGGEST LITHUANIAN LAKES

Daiva Kalytytė Vilnius University, Institute of Ecology

Keywords: phytoplankton structure, abundance, large lakes, Lithuania, algae. The last research of large Lithuanian lakes were performed more than a decade ago. Thus, their recent ecological state was unclear. The aim of the present study was to research phytoplankton communities in some of the biggest Lithuanian lakes. Phytoplankton samples were collected in July of 2004 and 2005 from five lakęs: Daugai, Dusia, Asveja, Baluošas, Plateliai. Integrated samples were taken from the deepest parts of the lakes with 1-liter water sampler and preserved in 40% 20 formaldehyde solution. A quantitative study was performed under a light microscope, the algae were counted in the Fuchs-Rosenthal chamber. The smallest amount of phytoplankton (382,2 thousand cells/l) was registered in the lake of Daugai in July 2004, the largest (1,84 million cells/l) – in the lake of Asveja. In July 2005 the smallest amount of phytoplankton (252,1 thousand cells/l) was in the lake of Plateliai, the greatest (885,4 thousand cells/l) – in the lake of Dusia. In the lake of Baluošas cyanobacteria Oscillatoria sp. dominated (44,9% of the total phytoplankton abundance) in 2004, green algae Oocystis cf. rhomboides (26,1%) – in 2005. In the lake of Plateliai Oocystis sp. were the most plentiful: 23,5% in 2004 and 21,3% in 2005. In the lake of Dusia diatoms Asterionella formosa (24,2%) in 2004 and Oocystis sp. (26%) as well as cryptomonads Rhodomonas sp. (20,9%) prevailed in phytoplankton structure. In Asveja lake Oocystis cf. rhomboides dominated: 23,5% in 2004 and 21,7% in 2005. In the lake of Daugai diatoms Cyclotella sp. (36,2%) dominated in 2004, in 2005 the complex of dominating species consisted of green algae Phacotus lendneri (27,5%) and Chrysophyceae undet (29%).

TOKSIŠKŲ MIKROGRYBŲ VARIAVIMAS 2005 M. DERLIAUS GRŪDUOSE

Lina Karalytė Lietuvos žemės ūkio universitetas, Ekologijos katedra

Svabiausios sąvokos: mikrogrybai, grūdai, vaškinė branda, kietoji branda, toksinai. Varpinių augalų užsikrėtimas mikroskopiniais grybais sumažina jų derlingumą 40–50%. Lauke augančių varpinių augalų grūdai dažniausiai būna užteršti Fusarium, Alternaria, Cladosporium, Drechslera spp. grybais. Į sandėlius supylus nukultus grūdus, juose parazituoja Aspergillus, Penicillium, Mucor ir kt. genčių mikromicetai. Susidarius optimalioms sąlygoms (didesnei substrato drėgmei ir temperatūrai), minėti mikroskopiniai grybai gali produkuoti toksiškas žmonėms ir gyvuliams medžiagas – mikrotoksinus. Tyrimų tikslas – ištirti toksiškų mikroskopinių grybų plitimą ant žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) grūdų vaškinės ir kietosios brandos metu. 2005 m. derliaus žieminių kviečių Zentos užterštumo mikroskopiniais grybais laboratorinės analizės darytos Lietuvos žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus laboratorijoje. Grūdų mikrobiologiniai tyrimai vaškinės ir kietosios brandos metu atlikti vadovaujantis Mathuro ir Kongsdalo (2003) metodikomis. Mikromicetai identifi- kuoti naudojant Satono ir kt. (2002), Malone’o ir Musketto (1997), Nelsono ir kt. (1983), Lugausko ir kt. (2002) apibūdinimus. Tyrimų rezultatai parodė, kad vaškinės ir kietosios brandos derliaus grūduose labiausiai buvo išplitę Alternaria genties mikromicetai, kurie pažeidė beveik 99% grūdų. Toksinus (deoksinivalenolį, zearalenoną, T-2 toksiną ir kt.) galintys 21 produkuoti Fusarium genties mikromicetai vaškinės brandos metu buvo užteršę 25% grūdų, tačiau grūdams labiau subrendus mikromicetų kiekis sumažėjo daugiau nei dvigubai (10,8%). Aspergillus mikrogrybai 2005 metų derliaus grūdų ėminiuose nebuvo gausiai išplitę, tačiau užteršimas Penicillium grybais buvo didelis tiek vaškinės (37,0%), tiek kietosios brandos metu (58,0%). Paprastai grūdų užteršimas Penicillium spp. grybais brendino ar derliaus nuėmimo metu nebūna didelis (lyginant su kitų metų tyrimų duomenimis), tačiau liepos mėnesį ir rūgpjūčio pradžioje vyravę gana šilti orai, o rugpjūčio pradžioje gausūs lietūs lėmė spartų šių mikromicetų išplitimą ant grūdų. Derliaus nuėmimas dėl užsitęsusio lietingo periodo suvėlavo. Vėliau nukultuose grūduose Fusarium, Aspergillus, Penicillium genties grybų didėjimo tendencijos gali turėti neprognozuojamos įtakos jų produkuojamų mikrotoksinų kiekiui sandėliavimo metu. Vienerių metų duomenų nepakanka, kad būtų galima daryti išsamias išvadas, tačiau matomos tendencijos ir kasmetiniai stebėjimai padėtų išspręsti nemažai aktualių klausimų.

TOXIC FUNGI VARIABILITY IN GRAIN CROPS OF 2005

Lina Karalytė Lithuanian University of Agriculture, Department of Ecology

Keywords: fungi, grain crops, dough ripe, hard dough ripe, toxins. Grain crops contamination with fungi reduces the yield by 40–50%. Fusarium, Alternaria, Cladosporium, Drechslera are the most common fungi genus causing diseases to many field grown grains. After harvesting grain crops are parasitized by Aspergillus, Penicillium, Mucor and some other fungi genus. Under favourable conditions (high humidity and temperatures) the above mentioned fungi can extract poisonous for people and livestock – fungi toxins. The aim of the research ir to investigate the diffusion of toxic fungi in winter wheat (Triticum aestivum L.) in the dough and hard dough growth phase. 2005 winter wheat “Zentos” crop was researched for contamination with fungi. A laboratory analysis was conducted at Lithuanian Institute of Agriculture, Department of Plant Pathology and Protection laboratory. The results of field research showed that in dough and hard dough maturity stages the grain was parasitized mostly with Alternaria genus fungi, they infected almost 99% of grain yield. Fusarium genus fungi, which can extract toxins, during dough ripe infected 25% of grain yield but with grain ripen the amount of Fusarium fungi reduced significantly – more than two times (10,8). Aspergillus fungi infection level was not very high but contamination with Penicillium genus was noticable, in dough riped – 37%, in hard dough riped – 58%. Usually contamination with Penicillium spp. fungi is considerably smaller. Warm weather in July and the first

22 part of August, also heavy rain in August allowed Penicillium spp. fungi spread on grains. Harvesting time extended because of heavy rains in August. Later harvested grain yields have much bigger concentrations of Fusarium, Aspergillus, Penicillium genus fungi, and their toxins imapact on stored grain crops cannot be predicted. One year is not enough to make comprehensive conclusions about fungi spread scope and annual researches would help to solve many questions.

ARTEMISIA ŽIEDADULKĖS ŠIAULIŲ MIESTO ORE 2003–2005 METAIS, RYŠYS SU METEOROLOGINIAIS FAKTORIAIS

Martynas Kazlauskas Šiaulių universitetas, Aplinkotyros katedra

Svarbiausios sąvokos: Artemisia, kietis, žiedadulkė, faktoriai, meteorologija, Lietuva, Hirst, aerobiologija, monitoringas. 2003–2005 metų laikotarpiu matuota ir charakterizuota Artemisia genties augalų žiedadulkių koncentracija ir jos kaitos priklausomybė nuo meteorologinių faktorių Šiaulių miesto ore. Tirti šios genties žiedadulkės pasirinktos dėl jų gausumo, sklaidos sezono trumpumo bei žymaus poveikio alerginiams miesto gyventojų susirgimams. Koncentracijoms matuoti naudota Hirst tipo žiedadulkių gaudyklė. Remtasi Šiaulių meteorologinės stoties, nuo gaudyklės nutolusios 3 km atstumu, duomenimis. Statistiniai tyrimai atlikti remiantis aunksčiau minėtais meteorologiniais duomenimis bei žiedadulkių kiekiais, nustatytais tiriant mėginį mikroskopu, 12 skersinių juostų metodu. Pagrindiniu dydžiu priimtas žiedadulkių skaičius, rastas viename laukelyje, atitinkantis dviejų valandų laiko tarpsnį. Ryšiai tarp meteorologinių faktorių ir žiedadulkių gausos išreikšti Spearman testo koeficientais. Visais stebėjimo metais žiedadulkių sklaidos sezonas prasidėdavo saulėtą dieną po lietingų laikotarpių, labai skirtingomis dienomis, bet baigdavosi rugpjūčio trečią savaitę. Žiedadulkių koncentracijos svyravimo pobūdis dienos metu buvo vienodas visomis dienomis be kritulių. Dienos pikai nustatyti 8–14 valandomis. Šiuo laikotarpiu aptikta apie 60% visų per parą atpažintų žiedadulkių. Statistinis testas tarp meteorologinių faktorių ir vidutinės žiedadulkių koncentracijos per parą, kaip ir žiedadulkių koncentracijos 2 valandų laikotarpiu, reikšmingų ryšių neparodė. Sudarius duomenų seką tik iš parametrų, fiksuotų žiedadulkių koncentracijos didėjimo momentais, nustatyta statistiškai reikšminga meteorologinių veiksnių įtaka: oro drėgmė, saulėtumas, vidutinė oro temperatūra lėmė žiedadulkių koncentraciją dvi valandas prieš augalams jas paskleidžiant, o sklaidos metu – vėjo greitis, oro drėgmė ir vidutinė temperatūra. Pastebėta žiedadulkių sezono produktyvumo priklausomybė nuo jo pradžios. Krituliai visada lemia žiedadulkių gausumą ore, kiti meteorologiniai veiksniai tik žiedadulkių emisijos intensyvėjimo metu ir 2 valandas prieš ją. Silpnas vėjas 23 yra palankus faktorius žiedadulkių koncentracijai ore didėti. Vėjas su didele kiečio žiedadulkių koncentracija iš miesto pusės rodo šio alergeniško, ruderalinio augalo šaltinius Šiauliuose.

ARTEMISIA POLLEN CONTENT IN THE ATMOSPHERE OF ŠIAULIAI FROM 2003 TO 2005 WITH REFERENCE TO METEOROLOGICAL FACTORS

Martynas Kazlauskas Šiauliai University, Department of Environmental Research

Keywords: Artemisia, mugwort, pollen, factors, meteorology, Lithuania, Hirst, aerobiology, monitoring. Dynamics of Artemisia pollen concentrations in the air with respect to meteorological factors during 2003–2005 vegetation seasons in Šiauliai were observed and described. The choice of pollen type for investigation was based on pollen abundance, briefness of pollination season and significant impact of polinosis occurrences on the population of Šiauliai. The Hirst-type 7-day spore trap was used. Meteorological data was taken from Šiauliai meteorological station 3 km away. Statistical analysis performed with the above mentioned data and data gathered scanning slides areas under microscope according to 12 transverse bands method. The number of pollen grains found in one band, representing two-hour time period were taken as a primary unit. Correlation between pollen abundance during the main pollen season and the meteorological factors was expressed by coefficients of Spearman’s test. The main pollination seasons in all observed years began on a sunny day after a rainy period in various and distant dates, but was over in the same, third week of August. Intradiurnal variation of Artemisia pollen coincided in all days without precipitation. Daily peaks of pollen occurred between 8 am to 2 pm. The total pollen sum in this period makes 60% of all pollen identified. Daily average of pollen grains per m3 of air was weakly related to meteorological parameters. The analysis of season hourly (1/12 of day) data sequence did not give any significant correlations either. The analysis of data sequence composed of pollen concentration increase intervals, indicated pollen concentration dependence of factors: in case of factors operating 2 hours before and simultaneously. Seasonal pollen productivity dependence on season start was found. The amount of pollen counted per season depended on its duration. Precipitation always determines abundance of pollen in the air; other factors are significant at stage of daily increase of pollen concentration. Mean temperature and humidity play the main role a few hours before pollen dispersion. Speed of mild wind is a more auspicious factor for Artemisia pollen emission. The wind with mugwort pollen from the city indicates the sources of this allergenic ruderal plant in Šiauliai. 24 SROVIŲ DINAMIKOS BALTIJOS JŪROJE TIES LIETUVOS PAKRANTE SKAITINIS MODELIAVIMAS

Loreta Kelpšaitė Klaipėdos universitetas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas

Svarbiausios sąvokos: srovių susidarymas, hidrodinaminiai procesai, Baltijos jūra, Lietuva, vanduo. Hidrodinaminiai procesai Baltijoje yra svarbūs teršalų, patekusių į jūrą, pernašai. Norint nustatyti galimas teršalų plitimo trajektorijas, svarbu žinoti susidarančias srovių kryptis, esant skirtingoms vėjo kryptims ir stiprumui. Baltijoje srovių kryptys ir greičiai dažnai nesutampa įvairiuose vandens stulpo gyliuose. Šis darbas ir skirtas Lietuvos pakrančių srovių detalesnei analizei, apimančiai sezonines ir vėjų kaitas bei srovių sluoksniavimąsi. Srovių susidarymo Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrante tyrimui buvo naudojamas Lietuvos jūriniams vandenims pritaikytas skaitinis cirkuliacinis modelis, sukurtas Vokietijos valstybinėje jūrų ir hidrografijos agentūroje Hamburge (BSH). Pagal šį modelį sudarytos dėl šešių vyraujančių vėjo krypčių susiformuojančių srovių schemos bei pasyvios priemaišos sklidimo iš D6 naftos telkinio ir Būtingės terminalo trajektorijos. Susiformuojančių srovių schemos taip pat buvo sudarytos ir esant realioms vėjo sąlygoms. Išanalizavus skaitinio modeliavimo rezultatus, nustatyta, kad stipriausios srovės, tiek paviršinės, tiek gilesnių sluoksnių, susidaro pučiant rytų ir šiaurės krypties vėjams. Galima išskirti sroves išilgai kranto ir sūkurines. Stipriausios sūkurinės srovės formuojasi ties Nemuno senvage išilgai barimetrijos izolinijų; pučiant šiaurės vakarų vėjui, gilesnių sluoksnių srovės išilgai Kuršių nerijos yra priešingos krypties nei paviršinės srovės. Per metus paviršinių srovių stabilumo pasiskirstymas priklauso nuo vyraujančių vėjų bei jų kintamumo. Srovių stabilumas gilesniuose vandens sluoksniuose išilgai tankėjančių ties Nemuno senvage batimetrijos izolinijų yra didžiausias.

MODELING CURRENTS DYNAMICS IN THE BALTIC SEA NEAR THE LITHUANIAN COAST

Loreta Kelpšaitė Klaipėda University, Coastal Research and Planning Institute

Keywords: currents formation, hydrodynamic processes, Baltic Sea, Lithuania, water. The major objective of the thesis is to analyze water currents dynamics in the Baltic Sea near Lithuanian coast and to asses its influence on passive tracer dispersion from the D6 and Būtingė terminal. Hydrodynamic processes of the Baltic Sea near the Lithuanian coast were simulated using the numerical circulation model created by German National 25 Marine and Hydrographic Agency (BSH) in Hamburg and adapted to the Lithuanian sea waters. Current simulations in case of the steady wind and in case of the real meteorological conditions were carried out. The current patterns and the dispersion of the passive tracer were analyzed for the six prevailing wind directions on the Lithuanian coast. Current patterns simulated under real meteorological conditions were characterized by stability distribution. It was determined that in the Baltic Sea near the Lithuanian coast the strongest currents both parallel to the coast and cyclic ones are formed at the eastern, northern and south-eastern wind directions. The strongest cyclic currents are formed at the Nemunas old bed along the bathymetry isolines.

AR AMALĖ – UPELIS?

Simona Leikutė Kauno technologijos universitetas, Inžinerinės ekologijos katedra

Svarbiausios sąvokos: nuotekos, prevencija, fiziniai vandens rodikliai, biogeninės ir organinės medžiagos, aplinkosaugos institucijos, bandiniai, Nemunas, bendruomenė, mikrobiologiniai tyrimai. Amalės upelis – vienas iš kelių mažųjų Kauno upelių, kurių būklė yra labai prasta, o užterštumas gan didelis. Dažnai aplinkosauginėms institucijoms „nebelieka“ laiko spręsti mažųjų upelių problemas, atlikti reikiamus tyrimus, Amalės upelis nėra išimtis. Būtent dėl aplinkosauginių institucijų ir bendruomenės abejingumo labiausiai ir nukenčia aplinka. Amalės upelis tapo labai svarbus, kai aplink esantys sodai pamažu pradėjo virsti gyvenamaisiais rajonais, o upelis – „nuotekų grioviu“ (upelyje jau seniai nebėra jokios gyvos būtybės). Amalės upeliui būtina skirti dėmesio dar ir dėl to, kad jis įteka į Nemuną, didindamas jau ir taip didelę jo tarą. Pagrindinis tyrimo objektas – Amalės upelis. Šio darbo tikslas – identifikuoti pagrindinius Amalės upelio taršos šaltinius, įvertinti upelio vandens kokybę, taip prisidedant prie prevencinės programos ir prie Petrašiūnų bendruomenės centro vykdomo projekto „Bendruomenės G.A.L.I.A“. Šiam tikslui pasiekti iškelti pagrindiniai uždaviniai: detali Amalės upelio apžiūra, vandens kokybės tyrimai, Amalės upelio teršimo priežasčių ir galimybių šiai taršai sumažinti paieška. Tyrimai buvo atliekami skirtingais sezonais (žiemą, pavasarį, vasarą bei rudenį). Bandiniai buvo imami iš skirtingų vietų: upelio pradžios, prieš sodus bei pratekėjus per sodų teritorijas. Visų atliktų tyrimų rezultatai viršija leistinąsias normas. Amalės upelis skirtinas smarkiai užterštų paviršinių vandens telkinių grupei, kadangi teritorijoje prieš sodus į upelį patenka smarkiai užteršta buitinė kanalizacija (tą rodo ChDS ir amonio azoto tyrimai). Upelio mikrobiologinei taršai nustatyti buvo atlikti ir mikrobiologiniai tyrimai (koliforminės bakterijos, žarninės lazdelės, žarniniai enterokokai). Visų šių mikroorganizmų buvimas vandenyje rodo, kad aplinka užteršta žmogaus organizmo išskyromis. Ir žarninės lazdelės, ir koliforminės bakterijos rodo šviežią fekalinį užterštumą. Mikrobiologinis užterštumas yra labai didelis, kadangi gautos reikšmės 26 viršija ne tik paviršinių telkinių normas, bet ir išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotekų normas. Dėl didelės upelio taršos ilgą laiką buvo kaltinami sodininkai, tačiau atlikus pradinius fizinius tyrimus bei biogeninių medžiagų, pagrindinių jonų (chloridų), organinių medžiagų (cheminis ir biocheminis deguonies suvartojimas) tyrimus paaiškėjo, kad pagrindiniai teršėjai yra prieš sodus esančios pramonės įmonės. Jos į upelį išleidžia stipriai užterštas buitines ir pramonines nuotekas. Projekto narių dėka buvo pasiektas bendruomenės ir aplinkosaugos institucijų bendradarbiavimas, pakeistas bendruomenės požiūris į aplinkosaugos problemas. Susikūrusi iniciatyvinė sodų bendrijų grupė padės atlikti tolesnę Amalės upelio vandens kokybės kontrolę, apie pastebėtus nesklandumus informuos aplinkosaugos institucijas.

IS AMALĖ A STREAM?

Simona Leikutė Kaunas University of Technology, Department of Engineering Ecology

Keywords: wastewater, prevention, physical measurements of water, biogenic and organic materials, the environmental institutions, the samples, Nemunas, the community, the microbiological analyses. Amalė stream is one of several small streams in Kaunas, the condition of which is very poor and its pollution is quite big. Usually environmental institutions “have no time” to solve problems of these small streams, to make proper analysis and Amalė stream is not an exception. Due to indifference of the environmental institutions and the community the environment is suffering mostly. Amalė stream became very important when the surrounding gardens became residential districts, and the stream became “the trench of wastewater” (there has been no any living organism in the stream for a long time). The main purpose of this research is to identify the main sources of Amalė stream pollution, to estimate water quality of the small stream, in this way joining the prevention program and project “Community P.O.W.E.R” implemented by Petrašiūnai Community Centre. Some goals in order to reach this purpose: a detailed inspection of Amalė stream, water quality analysis, and search for reasons of Amalė stream pollution and possibilities to reduce it. The analysis was made during different seasons (winter, spring and summer). The samples were taken from different places: the beginning of the stream, prior to the gardens and behind the territories of the gardens. The results of all analysis made exceeded permissible standards. Amalė stream is referred to the group of very heavily polluted surface waters because polluted domestic wastewaters get into the territory prior to the gardens. A microbiological analysis to estimate microbiological pollution was made. The presence of these microorganisms in the water shows fresh faecal pollution. Microbiological pollution is very heavy as the results exceed not only standards for surface waters but also for wastewaters.

27 Because of heavy pollution of the stream the gardeners were blamed for a long time but after making a physical analysis and the analysis of biogenic matters, the main ions, organic matter (COD, BOD) it was clear that the main polluters are industrial companies located prior to the gardens. They discharg very heavily polluted domestic and industrial wastewater. The flowing stream purifies, but pollution still remains. Through the initiative of the project group, collaboration of the community and the environmental institutions was reached and attitudes to the environmental problems changed. The formed initiative group in the gardens will help to control water quality of Amalė stream, and inform the appropriate environmental institutions about the problems observed.

VIJOLĖS UPĖS TARŠOS TYRIMAS

Jūratė Sitonytė1, Rita Linkutė1, Vaclovas Tričys2 1Šiaulių universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, 2Šiaulių universitetas, Energetikos ir ekologiškai švarių technologijų mokslinis centras

Svarbiausios sąvokos: upės vanduo, tarša, nuotėkos, organinės medžiagos, biogeninės medžiagos, fenoliai. Iš visų vandens telkinių Šiaulių miesto apylinkėse labiausiai užteršta yra Vijolės upė. Per miestą tekanti upė yra intensyviai teršiama municipalinėmis, lietaus vandens ir gyvenamųjų namų buitinėmis nuotekomis. Straipsnyje įvertinti Vijolės taršos organinėmis ir biogeninėmis medžiagomis šaltiniai, taršos apimtys ir tendencijos, lyginant su ankstesnių metų tarša, nustatyta Šiaulių municipalinėje aplinkos tyrimų laboratorijoje. Pateikti upės vandens ir į ją patenkančių nuotekų taršos organinėmis ir biogeninėmis medžiagomis tyrimų rezultatai. Nustatyta, kad Vijolės tarša žymiai viršija DLK normas daugeliui komponentų ir kad pagrindinis taršos šaltinis – į Vijolę išleidžiamos gyvenamųjų namų buitinės nuotekos. Kad Vijolės upė taptų miesto gyventojų rekreacijos zona, prieš išleidžiant į upę nutekamuosius vandenis būtina išvalyti.

RESEARCH OF POLLUTION IN THE VIJOLĖ RIVER

1Jūratė Sitonytė, 1Rita Linkutė, 2Vaclovas Tričys 1Šiauliai University, Faculty of Natural Sciences, 2Šiauliai University, Research Centre of Energetics and Ecologically Clean Technologies

Keywords: river water, pollution, sewage, organic substances, biogenic substances, phenols. 28 Of all water bodies in the surrounding area of Šiauliai city, the Vijolė River is polluted the most. The river, which flows through the city is being polluted by municipal, rainwater and dwelling building household sewage. The sources of pollution in the Vijolė River with organic and biogenic substances as well as volumes and tendencies of pollution in comparison with pollution of the previous years established by the Šiauliai Municipal Environmental Research Laboratory were assessed in the article. The results of the research on the river and sewage water pollution by organic and biogenic substances are provided. It was established that pollution of the Vijolė River considerably exceeds the HPC norms for many components and the main source of pollution is the dwelling building household sewage released into the Vijolė River. In order to make the Vijolė River a recreational zone for the city residents, it is necessary to clean sewage before it is released into the river.

LIETUVOS KELIŲ APTARNAVIMO OBJEKTŲ ARCHITEKTŪROS IR KRAŠTOVAIZDŽIO, KAIP VIENINGOS KELIO APLINKOS, KOKYBĖ VILNIAUS–KAUNO AUTOMAGISTRALĖS PAVYZDŽIU

Irina Matijošaitienė Kauno technologijos universitetas, Kraštotvarkos katedra

Svarbiausios sąvokos: kelias, autostrada, aptarnavimo objektas, paslaugų objektas, pakelės objektas, kraštovaizdis. Vilniaus–Kauno automagistralės, kaip besiformuojančio dvimiesčio jungtis, vystymasis yra svarbus šio dešimtmečio klausimas, o šalia magistralės esantys ir būsiantys aptarnavimo objektai bus aktualūs ne tik Respublikoje, bet ir Europos kontekste. Straipsnyje nagrinėjamos autostrados Vilnius–Kaunas aptarnavimo objektų architektūros tendencijos ir santykis su kraštovaizdžiui. Tikslas – panaudojus teorines žinias ir gautus tyrimų rezultatus bei įvertinus supančio kraštovaizdžio ypatumus parengti Vilniaus–Kauno automagistralės aptarnavimo objektų architektūros koncepcinius siūlymus. Straipsnyje pateikiami ir lyginami įvairių mokslininkų samprotavimai apie kelių aptarnavimo objektų architektūros ir supančio kraštovaizdžio dermės principus. Aptariami aptarnavimo objektų architektūros raiškos ypatumai Lietuvos kraštovaizdyje, liaudies motyvų stilizacija. Pateikiami atliktų sociologinių tyrimų bei tyrimų vietoje rezultatai. Išsiaiškinta respondentų nuomonė apie aptarnavimo objektų architektūros ir supančios aplinkos kokybę. Tyrimais vietoje nustatyta, kad automagistralės aptarnavimo objektų architektūrinės raiškos skalė labai skirtinga. Išanalizavus automagistralės Vilnius–Kaunas kraštovaizdžio ypatumus bei remiantis literatūra, siūloma automagistralę suskirstyti zonomis: padidėjusio judėjimo intensyvumo zonos, „sensorinio alkio“ zonos bei neutralios zonos. Buvo rasti kai kurie

29 bendri esamų objektų architektūros bruožai, kuriuos naudojant buvo sukurta automagistralės Vilnius–Kaunas aptarnavimo objektų architektūros koncepcija.

ARCHITECTURAL AND LANDSCAPE QUALITY OF LITHUANIAN ROAD SERVICE OBJECTS, AS UNANIMOUS ENVIRONMENT OF THE ROAD, ON THE EXAMPLE OF VILNIUS-KAUNAS HIGHWAY

Irina Matijošaitienė Kaunas University of Technology, Department of Land Management

Keywords: road, highway, service object, wayside object, landscape. The development of Vilnius-Kaunas highway, as dipolis, is an important matter of this decade. Service objects functioning now and in the future will be not only for the Republic but also for Europe. Tendencies of the architecture service objects and their link with the landscape of Vilnius-Kaunas highway are analysed in the article. The aim is using theoretical knowledge, research results and appreciating specific features of the surrounding landscape to develop a conceptual suggestions for the architecture of service objects‘ on the Vilnius-Kaunas highway. Variuos reasonings by scientists on the harmony between the architecture of road service objects and the landscape are presented in the article. Features of service objects architecture in the Lithuanian lanscape, stylization of national motives are provided. Research results are presented. The opinion of visitors about service objects architecture and its link with the surrounding landscape. Research results show, that the level of service objects architecture is very different. As a conclusion of the analysis of variuos literature and features of Vilnius- Kaunas highway landscape it is suggested to devide the highway into three functional zones: the zone of increased moving intensity, the zone of „sensor hunger“ and the neutral zone. The architecture of service objects is regulated depending on the zone the object is located.

ORIBATIDINIŲ ERKIŲ KOMPLEKSŲ KAITA REKULTIVUOTO NUOTEKŲ DUMBLU KARJERO DIRVOŽEMYJE

Audronė Matusevičiūtė Vilniaus universitetas, Ekologijos institutas

Svarbiausios sąvokos: dirvožemis, nuotekų dumblas, oribatidinės erkės, sunkieji metalai, žvyro karjeras. Viena iš priemonių sunaikintiems dirvožemiams rekultivuoti yra miestų nuotekų dumblo panaudojimas. Rekultivuojant dirvožemius nuotekų dumblu, 30 svarbu išaiškinti dirvožemio formavimosi proceso intensyvumą, sunkiųjų metalų akumuliaciją organinėse medžiagose ir dirvožemio ekologinę būklę. Mikroartropodai yra vieni patikimiausių bioindikatorių dirvožemio kokybei įvertinti. Darbo tikslas – ištirti rekultivuoto nuotekų dumblu žvyro karjero besiformuojančio dirvožemio biologinių procesų kryptingumą, ir stebint oribatidinių erkių kompleksų struktūros pokyčius, išaiškinti dirvožemio formavimosi ypatumus ir jo ekologinę būklę. Verkšionių žvyro karjeras (Trakų r.) buvo rekultivuotas 1989 m., užvežus 250 t/ha sausos Vilniaus miesto nuotekų dumblo medžiagos. Tirti dumblu tręštos karjero dalies (I var. – dumblas paskleistas ant smėlio paviršiaus, II var. – dumblas sulėkščiuotas ir įterptas į smėlį), karjero šlaito (kontrolinis variantas) ir greta esančio miško dirvožemiai. Nustatyta oribatidinių erkių rūšinė sudėtis ir gausumas bei sunkiųjų metalų pasiskirstymas besiformuojančiame dirvožemyje. Tyrimo rezultatai parodė, kad nuotekų dumblas skatina greitesnę atskirų mikroartropodų grupių sukcesiją ir didina jų gausumą. Mikroartropodų bendrijoje po trejų metų nuo eksperimento pradžios dominuoja oribatidinės erkės. Pradžioje oribatidų kompleksui būdingas nedidelis rūšių skaičius ir individų kiekis, vėliau šie rodikliai ryškiai padidėja. Tręštuose dumblu variantuose oribatidinių erkių gausumas buvo didesnis nei netręštame. Rūšinio spektro sudėtis per 13 metų tik kontroliniame variante (netręštame dumblu) priartėjo prie miško oribatidinių erkių bendrijų, kurioms būdinga polidominantinė struktūra su dominuojančia euribiontine rūšimi Tectocepheus velatus. Didžiausias sunkiųjų metalų kiekis per visą tyrimų laiką buvo II variante, kur dumblas įterptas į dirvą sulėkščiuojant. Tačiau neigiamas sunkiųjų metalų koncentracijų poveikis oribatidinių erkių kompleksų formavimuisi ir jų veiklai rekultivuojamame dirvožemyje nebuvo pastebėtas.

CHANGES WITHIN ORIBATID COMPLEXES IN THE QUARRY SOIL AMENDED WITH SEWAGE SLUDGE

Audronė Matusevičiūtė Vilnius University, Institute of Ecology of

Keywords: heavy metals, gravel quarry, oribatid mites, soil, sewage sludge. One of possible methods of soil reclamation is use of municipal sewage sludge. Doing this it is important to determine intensity of soil formation processes, the level of heavy metal accumulation in organic matter and the ecological status of the soil. Microarthropods have proven to be the most reliable bioindicators of soil quality. The aim of this study was to investigate tendencies of biological processes of the developing quarry soil amended with sewage sludge, observing changes within

31 the structure of oribatid complexes, and to determine peculiarities of soil formation, as well as the ecological status of the soil. Investigations were carried out in the Verkšionys gravel quarry (Trakai district) amended with sewage sludge from Vilnius city. The quarry soil was treated with 250 t/ha of biosolids in 1989. Alternatives considered during the investigation were sludge-fertilised plots (variant 1 – sludge – spread over the sand surface, variant 2 – compressed sludge incorporated into sand) and the soil from the quarry slope (control variant) and the neighbouring forest area. The abundance and species composition of oribatid mites and distribution of heavy metals in the developing soil were determined. Investigation results indicated that sewage sludge enhances succession and abundance of separate microarthropod groups. Three years after the beginning of the investigation oribatid mites dominated in microarthropod communities. Initially, small numbers of species and individuals were characteristic for the oribatid complex, later the given indicators increased significantly. In amended soils the abundance of oribatid mites was higher than in unamended plots. Over 13 years oribatid species composition in the untreated control was close to that of forest communities that have a polydominant structure with the eudominant euribiontic species Tectocepheus velatus. The highest heavy metal content was found in variant 2 with incorporated sludge. However, no negative impact of heavy metals concentration on the formation and activity of oribatid complexes in the treated soil was observed.

TECHNINIO LIGNINO PANAUDOJIMAS ŽOLINĖS DANGOS FORMAVIMUI

Laura Mazelskytė Klaipėdos universitetas, Ekologijos katedra

Svarbiausios sąvokos: ligninas, polimeras, erozija, žolinė danga, technologija. Per pastaruosius 30 metų vyksta aktyvus krantų ardymas, paplūdimių ir apsauginio kopagūbrio bei kranto kopų degradacija. Iki šiol Lietuvoje vėjo eroziją stabdančios technologijos buvo grindžiamos medžių ir gyvatvorių sodinimu. Naujų dirvožemio erozijos stabdymo technologijų kūrimui buvo pasirinkta gamtinės kilmės atlieka – techninis ligninas, ir jo paviršius sutvirtintas polimeru. Vertinant techninio lignino panaudojimą žolinei dangai formuoti, buvo naudojamos trijų rušių augalų sėklos, techninis ligninas, kuris yra medžio pramonės atlieka, ir polimerai, pagaminti Latvijos valstybiniame medienos chemijos institute. Laboratorinis eksperimentas buvo atliktas 2003 metų liepos mėnesį Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos Klaipėdos poskyrio laboratorijoje, kur buvo nustatytas sėklų daigumas ir dygimo energija. Lauko bandymas buvo atliekamas 2004 metų liepos mėnesį Klaipėdos universiteto botanikos sode lauko sąlygomis. 32 Praėjus dviem mėnesiams po sėjos buvo įvertintas žolinės dangos formavimasis šlaite. Laboratorinio eksperimento metu buvo nustatyta polimerais modifikuoto lignino įvairių koncentracijų įtaka sėklų daigumui. Išanalizavus duomenis galima teigti, kad polimerai augalams nekenkia – svarbu pasirinkti tinkamas koncentracijas. Esant didelėms polimerų koncentracijoms, didžioji dalis sėklų nesudygo. Gauti rezultatai parodė, kad vaistinio čiobrelio (Thymus vulgaris), muilinės gubojos (Gypsophila paniculata) ir raudonojo eraičino (Festuca rubra) sėklų daigumui tinkamiausios buvo polimerų LSTM2 50 g/l ir LSTM1 + promotorius 100 + 10 g/l tirpalų koncentracijos. Lauko tyrimui ir buvo pasirinkti šie polimerai ir jų koncentracijos. Pakankamai vientisa žolinė danga dirvožemio šlaite susiformavo pasėjus eraičino mišinio sėklų. Tankiausia buvo techniniu ligninu padengtame dirvožemio šlaite (80%), nenaudojant polimerų, tačiau ir be techninio lignino dirvožemio šlaite eraičinas įsišaknijo gana gerai (70%). Gauti rezultatai parodė, kad dirvožemio padengimas polimerais sumažino šlaito padengimo procentą. Muilinės gubojos daugiausia išdygo techniniu ligninu nepadengtame dirvožemio šlaite, naudojant polimerą LSTM2. Vaistinio čiobrelio tik keli augalai rasti techniniu ligninu padengtame šlaite. Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad priešerozinėje smėlio ar kito lengvai eroduojamo dirvožemio technologijoje labiausiai tinka raudonojo eraičino (Festuca rubra) sėklos.

THE USE OF TECHNICAL LIGNIN FOR FORMATION OF GRASS COVER

Laura Mazelskytė Klaipeda University, Department of Ecology

Keywords: lignin, polymer, erosion, grass cover, technology. During the last 30 years an active destruction of the coast, beaches and protective sand – hill as well degradation of a coastal sand dunes has been going on. Up to now technologies which stop wind erosion, based on planting trees and bush – fences have been used in Lithuania. For creation of technology, which protects soil erosion a waste of natural origin: technical lignin and its surface strengthened by polymer was chosen. Evaluating the use of technical lignin for the formation of grass cover three kinds of plant’ seeds, technical lignin, which is the waste of wood industry and polymers made in Latvia National Wood Chemical Institute were used. The laboratory experiment was made in 2003 June at the Public Seeds and Grain Klaipeda counsel subdivision laboratories where seed viability and germination energy were set. An outside experiment was made in July 2004 in the Botanical Garden of Klaipeda University in outside conditions. Two months later sowing grass cover formation on the was slope evaluated.

33 In laboratorial research the influence of modified lignin by polymer upon seed germination was identified. Having researched the sources I can state that polymers do not harm plants, it is important to choose the right concentration. Having big polymer concentrations most of the seeds did not sprout. The results showed that liquid concentrations of polymers 50 g/l and LSTM1 + promoter 100 + 10 g/l were the most appropriate for seed germination of Thymus vulgaris, Gypsophila paniculata and Festuca rubra. For the field research the mentioned polymers and their concentrations were chosen. Solid enough grass cover on the hillside was formed having planted the seeds of Festuca rubra mix. The thickest coat was in the soil hillside which was covered by technical lignin (80%); however, Festuca rubra rooted without it well enough (70%) as well. The received results showed that covering soil with polymers decreased percent age of hillside coverage. Gypsophila paniculata mainly grew in the soil not covered by technical lignin, having used polymer LSTM2.. Only a few plants of Thymus vulgaris were found on the hillside covered by technical lignin. While performing the research it became clear that in the technology of anti – erosion sand or other easily weather – beaten soil Festuca rubra seeds are the most appropriate ones.

MELSVABAKTERIŲ FUNKCINIS VAIDMUO HIDROEKOSISTEMOSE: APŽVALGA

Aistė Miltenytė Klaipėdos universitetas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas

Svarbiausios sąvokos: melsvabakterės, melsvadumbliai, anoksinės sąlygos, toksinai. Melsvabakterės tampa dominuojančia kultūra eutrofikuotuose vandens telkiniuose: ežeruose, upėse, estuarijose, kur pagausėja vandens telkinio biologinis produktyvumas dėl biogeninių ir organinių medžiagų gausumo vandenyje. Vienuose vandens telkiniuose stebimi nuolatiniai melsvabakterių žydėjimai, o kituose vandens telkiniuose jie vyksta periodiškai. Melsvabakterės vasarą esant N limitavimui sugeba fiksuoti N2 ir tampa dominuojančia kultūra. Jų žydėjimo metu išsiskiria toksinai, kurie toksiškai veikia kitas dumblių rūšis, bestuburius, žuvis. Esant intensyviam melsvabakterių žydėjimui, sumažėja vandens skaidrumas ir šviesos prasiskverbimas, priedugniniame sluoksnyje gausiai kaupiasi organinės medžiagos, kurių skaidymui sunaudojama daug deguonies, atsiranda anoksinės zonos, o tai betarpiškai veikia hidroekosistemos mitybos tinklą. Ežeruose, kur melsvabakterių žydėjimai intensyvūs, sedimentuose akumuliuojama daug organinės medžiagos, tai suaktyvina bakterijų veiklą, todėl yra sunaudojamas deguonis bei susidaro anoksinės sąlygos, keičiančios ežero bentosinių organizmų bendrijos struktūrą, sukeliančias masinius žuvų dusimus. Ši ekologinė problema labai aktuali pietinėje Baltijos dalyje esančiai estuarijai – Kuršių marioms. Tai trikampio formos sekliavandenis tranzitinis gėlo vandens baseinas, sujungtas su pietrytine Baltijos jūros dalimi siauru Klaipėdos sąsiauriu. Į Kuršių marias dėl intensyvios agrokultūros kartu su nuotekomis patenka didelis kiekis biogenų, o tai 34 stimuliuoja intensyvų dumblių augimą. Vasarą esant aukštai temperatūrai, žemam N:P santykiui fitoplanktono bendrijoje Kuršių mariose dominuoja melsvabakterės. Pastaraisiais metais esant aukštoms temperatūroms Kuršių mariose stebimi masiniai Aphanizomenon flos-aquae žydėjimai, tačiau dominuojant stipriems vakarų rumbų vėjams ir ilgalaikiui jūrinio vandens įsiveržimui į Kuršių marias, užfiksuotas melsvabakterių Limnothrix redekei ir Planktothrix agardhii dominavimas vietoj A. flos- aquae. Melsvabakterių žydėjimo įtaka Kuršių marių ekosistemai yra vienas iš svarbiausių mano tyrimo uždavinių.

CYANOBACTERIAL BLOOMS: EFFECTS ON AQUATIC ECOSYSTEMS: REVIEW

Aistė Miltenytė Klaipėda University, Coastal Research and Planning Institute

Keywords: Cyanobacteria, blue-green algae, anoxic conditions, toxins. Cyanobacteria (blue-green algae) has become increasingly dominant as cultural eutrophication result in increased concentrations of nutrients in the water body of lakes, rivers, and estuaries. Temporaty dynamics of cyanobacteria blooms are quite variable – in some systems persistent blooms occur from summer to fall, whereas in other systems blooms are more sporadic. Cyanobacteria are an able nitrogen-fixer and because of this in summer nitrogen is limited blue-green algae dominated. Their blooms have a wide range of biological impacts including potential toxic effects on other algae, invertebrates and fish, impacts on plants and benthic algae due to shading, and impacts on food web function as large inedible algae produce a bottleneck to carbon and energy flow in the food web. In lakes with dense blooms of cyanobacteria accumulation of organic materials in lake sediments and an increased bacterial activity lead to anoxic conditions that alter the structure of benthic macro-invertebrates. Diffusive internal nutrient loading may increase, and bottom water anoxia may lead to a loss of fish that require summer deep cold water refuge in temperate lakes. Ecosystem changes associated with frequent blooms may result in a delayed response of lakes, rivers and estuaries to external nutrient load reduction. This ecological problem is very important in the southern part of the Baltic Sea estuary, Curonian Lagoon, a shallow transitory freshwater basin, connected to the narrow Klaipėda strait. A lot of nutrients (mainly nitrogen and phosphorus) from sewage outfalls and fertilized farmland inflow accelerate the growth of algae in the Curonian Lagoon. In summer when temperature is high, N:P ratios low, cyanobacteria start dominating. In the past years when temperature was high we could see massive blooming Aphanizomenon flos-aquae in the Curonian Lagoon but when strong west winds or sea water inflows dominated the domination of Limnothrix redekei and Planktothrix agardhii started. Currently I am focusing on the studies of cyanobacterial blooms effects on the Curonian Lagoon ecosystem. 35 ŽINIŲ VISUOMENĖS PROBLEMOS LIETUVOJE

Renatas Morkvėnas Kauno technologijos universitetas, Tarptautinės ekonomikos ir prekybos katedra

Svarbiausios sąvokos: žinių ekonomika, besimokanti visuomenė, informacinė visuomenė, protų nutekėjimas, problemos. Šiame straipsnyje pristatoma šiuolaikinė žinių visuomenė ir žinių ekonomika Lietuvoje. Lietuva įžengė į žinių visuomenės vystymosi stadiją, ir tyrimas parodė, kad yra poreikis mokytis visą gyvenimą. Toks didelis poreikis mokytis visą gyvenimą gali būti paaiškinamas tuo, kad profesinis atsilikimas sumažina darbuotojo ir įmonės konkurencingumą. Dėl tos priežasties darbuotojai yra priversti ieškoti naujų mokymosi būdų, kad galėtų išlaikyti savo vertę ir gautų atlyginimą. Statistinė analizė įrodė, kad Lietuva susiduria su protų nutekėjimo ir interneto sklaidos problemomis. Remiantis 2005 metų spalio mėnesio duomenimis, Lietuvos populiacija buvo 3408,4 tūkstančiai, t. y. 16,9 tūkstančiais mažesnė negu praėjusių metų to paties periodo pradžioje. Technologijų sklaida nėra pakankamai sparti Lietuvos žinių visuomenėje. Statistinis tyrimas rodo, kad tik 14,4% namų ūkių turi internetą namuose ir tik 29% personalinius kompiuterius. Žinių pritaikymas yra svarbus tokiose srityse kaip verslininkystė ir inovacijos, tyrimai ir vystymas, programinė įranga ir projektavimas, žmonių išsilavinimas ir įgūdžių lygis – dabar pripažįstamas kaip pagrindinis šaltinis, padedantis augti Lietuvos ekonomikai. Lietuvos žinių ekonomikos indeksas yra per žemas, nes žinių pritaikymo sistema veikia neefektyviai. Tyrimas parodė, kad koreliacija tarp metinio vidutinio darbo užmokesčio ir žinių indekso yra labais stiprus.

KNOWLEDGE-BASED SOCIETY PROBLEMS IN LITHUANIA

Renatas Morkvėnas Kaunas University of Technology, Department of Economics and International Trade

Keywords: knowledge economy, learning society, information society, brain drain, problems. The article presents the latest situation of knowledge society and knowledge economy in Lithuania. It is proved that Lithuania has entered the stage of knowledge society because the research has established a demand for lifelong learning. Such importance of lifelong study can be explained by the fact that professional backwardness reduces competitive ability of employees and enterprises and consequently employees are constrained to seek for the ways of learning so that they could keep their value and get a salary. Statistical analysis proves that Lithuania has brain drain and the Internet spread problems. According to provisional data, at the beginning of October 2005 the population of Lithuania 36 totaled 3408.4 thousand, i. e. decease by 16.9 thousand compared to the beginning of the year. Also dissensation of technologies is not rapid in our knowledge-based society. Statistical research shows that only 14,4% of households have access to the Internet at home and only 29% have personal computers. The application of knowledge, as manifested in such areas as entrepreneurship and innovation, research and development, software and design, and in people’s education and skill levels, is now recognized to be one of key sources of Lithuania’s economic growth. The Lithuanian knowledge economy index is too low because the system of knowledge application does not work effectively. The research shows that correlation between annual average wage and knowledge indexes is very strong.

NAMINIŲ PELĖDŲ (STRIX ALUCO) ATRAJŲ, SURINKTŲ KĖDAINIŲ IR JONAVOS RAJONUOSE, SUDĖTIS

Vladas Naruševičius1, Laima Balčiauskienė2, Antanas Petraška3 1Lietuvos ornitologų draugija, 2Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, 3Lietuvos žemės ūkio universitetas

Svarbiausios sąvokos: naminė pelėda, atrajos, mityba. Pelėdų ir plėšriųjų paukščių mityba tiriama keliais metodais: analizuojant skrandžio turinį, apibūdinant iš lizdų ir inkilų po perėjimo išimtas grobio liekanas, stebint jauniklius maitinančius suaugusius paukščius ir tiriant atrajų sudėtį. Nežiūrint to, kad įvairių grobio rūšių kaulai nevienodai suvirškinami, pelėdų atrajos tinkamai parodo mitybos sudėtį (Lowe 1980). Naminių pelėdų atrajos surinktos vidurio Lietuvoje – Kėdainių ir Jonavos rajonuose 1999–2005 m. Kėdainių rajone atrajos kartą per metus, balandžio– birželio mėnesį, buvo išimamos iš tų pelėdinių inkilų, kuriuose pelėdos neperėjo, bet lankydavosi. Jonavos rajone atrajos surinktos nuo žemės gegužės mėnesį dienojimo vietose. Išanalizuota 109 pilnos ir 50 aptrupėjusių atrajų. Atrajose rasta 4 rūšių vabzdžiaėdžių, 8 rūšių graužikų, 2 rūšių paukščių, 2 rūšių varliagyvių ir 1 vabalų rūšies, iš viso 585 sumedžiotų individų, liekanos. Aptikimo dažnis buvo skaičiuojamas kaip atrajų, kuriose rastas bent vienas tam tikros grobio rūšies individas, procentas nuo visų atrajų. Rudųjų pelėnų aptikimo dažnis buvo 60,4%, paprastųjų pelėnų – 30,8%, geltonkaklių pelių – 27,0%, pievinių pelėnų – 21,4%, paprastųjų kirstukų – 17,0%, rusvųjų varlių – 8,8%, kirstukų nykštukų – 8,2%, dirvinių pelių – 5,0%. Pagal sulestų individų skaičių pelėdų mityboje dominavo rudieji pelėnai – 34,4% bei geltonkaklės pelės ir paprastieji pelėnai – po 13,0%. Gana dažnai pelėdos maitinosi paprastaisiais kirstukais – 10,9%, kirstukais nykštukais – 7,4%, pieviniais pelėnais – 7,7% ir rusvosiomis varlėmis – 4,6%. Pagal skaičių mityboje graužikai sudarė 73,8%, vabzdžiaėdžiai – 18,8%, varliagyviai – 6,0%, paukščiai – 1,2%, o vabalai tik 0,2%. Dėl kaukolės suirimo virškinant rūšis nenustatyta 2,2% grobio, daugiausia Microtus genties pelėnams. 37 Pagal sulesto grobio biomasę dominavo tos pačios rūšys, tačiau jų dalis skyrėsi: rudieji pelėnai sudarė 33,6%, geltonkaklės pelės – 22,6%, paprastieji pelėnai – 13,3%, pieviniai pelėnai – 10,8%. Paprastieji kirstukai pagal biomasę sudarė 4,3%, rusvosios varlės – 3,7%. Kirstukų nykštukų dalis pagal biomasę buvo mažesnė (1,1%) nei pagal skaičių, o kurmių dalis (1,6%) – didesnė. Graužikų biomasė naminių pelėdų maiste buvo didžiausia – 86,2%, vabzdžiaėdžių – 7,1%, varliagyvių – 4,8%, o paukščių – tik 1,9%.

ANALYSIS OF THE TAWNY OWL STRIX ALUCO PELLETS, COLLECTED IN KĖDAINIAI AND JONAVA DISTRICTS (CENTRAL LITHUANIA)

Vladas Naruševičius1, Laima Balčiauskienė2, Antanas Petraška3 1Lithuanian Ornithological Society, 2 Vilnius University, Institute of Ecology, 3Lithuanian University of Agriculture

Keywords: Tawny Owl, pellets, diet composition. Several methods are employed for the analysis of the diet of owls and birds of prey: stomach content analysis, identifying remains of the food found in the nests and nest-boxes after breeding, direct observation of young birds fed by parents and the analysis of regurgitated pellets. Pellet content gives a reasonably true picture of the Tawny Owl’s diet, in spite of bias due to differential digestibility of skulls, according to the species of prey (Lowe 1980). Pellets of the Tawny Owl were collected in 1999–2005 in two districts of Central Lithuania. In Kėdainiai district pellets were found in April–June in nest- boxes not used by owls for breeding, while in Jonava district pellets were collected in roosting sites from the ground in May. From 9 samples 109 full and 50 partially destroyed pellets were analysed. The remains of 585 preyed individuals belonging to 4 species of insectivores, 8 species of rodents, 2 unidentified bird species, 2 species of amphibians and 1 species of beetles were found in the pellets. Percentage of occurrence was calculated as ratio of pellets containing an item to the total pellet number irrespective of whether one or several specimens were recovered per pellet. For bank voles it was 60.4%, common voles – 30.8%, yellow- necked mice – 27.0%, short-tailed voles – 21.4%, common shrews – 17.0%, common frogs – 8.8%, pygmy shrews – 8.2% and striped field mice – 5.0%. By the numbers preyed dominating in the diet were bank voles – 34.4%, yellow-necked mice and common voles – 13.0% each. Owls often preyed on common shrews – 10.9%, pygmy shrews – 7.4%, short-tailed voles – 7.7% and common frogs – 4.6%. By the numbers all rodents comprised 73.8%, insectivores – 18.8%, amphibians – 6.0%, birds – 1.2% and beetles – 0.2%. Out of rodents 2.2% were individuals not identified to a species due to skull destructions, mainly voles of g. Microtus. By the biomass consumed the dominating prey species remain the same but their importance changed: bank voles comprised 33.6%, yellow-necked mice – 38 22.6%, common voles – 13.3%, short-tailed voles – 10.8%. The share of the common shrews was 4.3%, common frogs – 3.7%. The importance of pygmy shrews (1.1%) decreased, while that of moles (1.6%) – increased. By biomass all rodents comprised 86.2%, insectivores – 7.1%, amphibians – 4.8%, birds – 1.9%. The amount of beetles was negligible.

LAŠIŠINIŲ ŽUVŲ POPULIACIJŲ BŪKLĖ IR DINAMIKA LIETUVOS PAJŪRIO REGIONO UPĖSE

Nerijus Nika1, Antanas Kontautas2 1 Klaipėdos universitetas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas 2 Klaipėdos universitetas, Biologijos katedra

Svarbiausios sąvokos: šlakiai, margieji upėtakiai, Salmo trutta L., tankumas, biomasė, amžiaus struktūra, šiųmetukai, nerštas. Darbe nagrinėjami 1999–2005 metų lašišinių žuvų populiacijų monitoringo Minijos, Jūros, Šventosios (Pajūrio), Bartuvos ir Akmenos–Danės upių baseinuose rezultatai. Lietuvos Pajūrio regiono upėse labiausiai paplitusios ir gausiausios šlakio ir margojo upėtakio populiacijos. Pastaraisiais metais Pajūrio regiono upėse pasirodė ir lašišų (Salmo salar L.) jaunikliai, kurių ištekliai bandomi atkurti žuvivaisos darbais. Didžiausias lašišinių žuvų populiacijos gausumas ir biomasė stebima Akmenos–Danės baseine, daugiametis baseino vidutinis gausumas – 2715,8 ind/ha, biomasė – 76,43 kg/ha. Upėtakių ištekliai dideli ir šlakių indeksinės upės – Minijos – baseine. Čia vidutiniai daugiamečiai populiaciniai parametrai siekia 787,3 ind/ha ir 21,37 kg/ha. Mažiausias vidutinis daugiametis lašišinių žuvų gausumas stebimas Bartuvos baseine – 259,3 ind/ha. Mažiausias lašišinių žuvų gausumas stebėtas 2001 ir 2004 metais. Tai susiję su šiltu rudeniu ir žemu vandens lygiu upėse 2000 ir 2003 metų neršto sezono metu. Neršto sėkmingumas priklauso nuo gausumo reproduktorių bandos, pasiekiančios nerštavietes, bei upės vandens lygio ir debito upėse neršto sezono metu. Neršto intensyvumo rodikliai (nerštaviečių tankis ir plotas) gali gana gerai prognozuoti kitų metų 0+ jauniklių gausumą. Nustatyta vidutinė lizdų tankio ir jauniklių gausumo priklausomybė Minijos baseine (r = 0,65, p < 0,05). Upėtakių populiacijų pagrindą tirtuose baseinuose sudaro 0+ ir 1+ amžiaus individai, o 3+ ir vyresni upėtakiai populiacijose sudaro tik labai nedidelę dalį, kas rodo, kad upėse vyrauja šlakių jaunikliai, kurie, sulaukę dvejų metų amžiaus, migruoja į jūrą.

39 STATE AND DYNAMICS OF SALMONID POPULATIONS IN COASTAL REGION RIVERS, LITHUANIA

Nerijus Nika1, Antanas Kontautas2 1 Klaipėda University, Coastal Research and Planning Institute 2 Klaipėda University, Department of Biology

Keywords: sea trout, brown trout, Salmo trutta L., density, biomass, age structure, parr, spawning. The results of salmonid population monitoring, that was carried out in Minija, Jūra, Šventoji (Pajūrio), Bartuva, Akmena – Danė basins in the years 1999– 2005 were studied. Populations of the sea trout and brown trout are the most common and abundant in the coastal region of Lithuania. In last years in Minija and Šventoji (Pajūrio) basins salmon (Salmo salar L.) juveniles were also recorded. The stock of these species is tried to be recovered by artificial stocking. The highest density and biomass of salmonids were observed in Akmena – Danė basin, an average density is 2715,8 fish/ha, biomass – 76,43 kg/ha. Good stock of trouts was also observed in Minija basin, which is considered as the sea trout index river. An average density (1999–2004) and biomass were 787,3 fish/ha and 21,37 kg/ha respectively. The lowest density of salmonids was observed in Bartuva basin – 259,3 fish/ha. The lowest density of salmonid populations was noted in 2001 and 2004. It was related with warm autumn and low water level in the rivers in spawning season in the years 2000 and 2003. The efficiency of spawning depends on the stock of spawners that reach spawning grounds and water level in rivers during spawning migration and spawning. The density of spawning redds and its area could quiete well forecast the density of 0+ year old juveniles in the same stream stretch in the following years. A significant correlation between spawning redds density and 1st year parr density in that same stream stretches of Minija basin was found (r = 0,65, p < 0,05). The biggest part of salmonid populations is composed of 0+ and 1+ year old individuals, while the group of 3+ year old trouts and older in the population is very small, which means that basins freshwater sea trout juveniles which migrate to the sea when they reach a smolt stage (mostly two years old) dominate in the investigated.

HIDROLIZINIO LIGNINO PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ TYRIMAS

Julija Nikitina, Violeta Zubaitė Klaipėdos universitetas, Ekologijos katedra

Svarbiausios sąvokos: hidrolizinis ligninas, mulčias, mikromicetai, smėlžemis, biodegradacija. Techninio lignino, kaip pašarinių mielių gamybos atliekos, dideli kiekiai kelia daug problemų: jam tvarkyti reikia daug lėšų, didelių plotų sandėliuoti, jis teršia 40 aplinką kietosiomis dalelėmis ir sukelia gaisro pavojų. Nežiūrint į tai, kad lignino biodegradacijoje dalyvauja mikroorganizmai, jo irimas – lėtas procesas, todėl svarbi šios medžiagos utilizavimo problema. Viena iš galimybių – naudoti hidrolizinį ligniną kaip mulčią, padedantį apsaugoti dirvožemio paviršių ir sudarantį geresnes sąlygas augalams augti. Auginant kininį ratilį (Callistephus chinensis) dirvožemyje, padengtame hidroliziniu ligninu, nustatyta, kad sausa augalų biomasė 2,5 karto didesnė esant 2 cm ir 2,6 karto didesnė esant 5 cm lignino sluoksniui, lyginant su smėlžemiu, kuriame mulčio nebuvo. Nustatyta, kad hidrolizinio lignino biodegradacijai svarbiausią reikšmę turi mikromicetai.

RESEARCH OF POSSIBILITIES USING HYDROLIZING LIGNIN

Julija Nikitina, Violeta Zubaitė Klaipėda University, Department of Ecology

Keywords: hydrolyzing lignin, mulch, micromycetes, sandy soil, biodegradation. Big amount of lignin, as feeding leaven production waste, cause many problems: they not only pollutes the environment with hard fractions and evokes fire danger, but also require a lot funds for its management and big areas for its storing. On the one hand micromycetes take a part of lignin biodegradation, on the other it is still a slow process so it is very important to solve the problem of lignin utilization. One of opportunities is to use lignin as mulch, which helps to protect the top of the soil and makes better conditions for plant growth. In this experiment Callistephus chinensis were grown in the sandy soil without lignin. After three months, it was noticed that dry plant biomass is 2.5 times bigger at 2 cm lignin lay and 2.6 times bigger at 5 cm lignin lay as compared with the soil without lignin. It was noticed that micromycetes are very important in biodegradation of lignin.

MIZIDŽIŲ PARAMYSIS LACUSTRIS (CZERN.) IR LIMNOMYSIS BENEDENI (CZERN.) TOLERANCIJA STAIGIEMS DRUSKINGUMO POKYČIAMS

Irina Ovčarenko1, Asta Audzijonytė2, Zita Rasuolė Gasiūnaitė1 1Klaipėdos universitetas, Ekologijos katedra 2 Suomijos gamtos istorijos muziejus, Helsinkio universitetas

Svarbiausios sąvokos: eksperimentas, Kuršių marios, invazinės rūšys, Ponto-Kaspijos, druskingumo tolerancija.

41 Esant aktualiai invazinių rūšių plitimo bei balastinio vandens tvarkymo problemai, mes įvertinome dviejų introdukuotų Ponto-Kaspijos mizidžių Limnomysis benedeni ir Paramysis lacustris toleranciją staigiems vandens druskingumo pokyčiams. Natūraliai stenohalininė P. lacustris buvo ne tokia atspari staigiems druskingumo pokyčiams; jos 60% mirtingumas buvo stebimas esant 19‰, tuo tarpu 23‰ buvo 100% letalios. Eurihalininė L. benedeni gerai išgyveno druskingume iki 19‰, bet 100% mirtingumas buvo stebimas esant 34‰. Abiejų rūšių grąžinimas į gėlą vandenį po 24 h išgyvenimo aukštesniame druskingume nesumažino mirtingumo. Esant tokiai gan aukštai abiejų rūšių trumpalaikio druskingumo tolerancijai, kaip tinkamas biocidas turėtų būti naudojamas mažiausiai 30‰ druskingumas.

TOLERANCE OF MYSID PARAMYSIS LACUSTRIS (CZERN.) IR LIMNOMYSIS BENEDENI (CZERN.) TO ACUTE CHANGES OF SALINITY

Irina Ovčarenko1, Asta Audzijonytė2, Zita Rasuolė Gasiūnaitė1 1Klaipėda University, Department of Ecology 2 University of Helsinki, Finnish Museum of Natural History (Finland)

Keywords: experiment, Curonian Lagoon, invasive species, Ponto-Caspian, salinity tolerance. In order to draw implications for ballast water management we tested tolerance of the two introduced Ponto-Caspian mysid species Paramysis lacustris and Limnomysis benedeni to sudden salinity changes. Laboratory experiments on salinity tolerance confirmed a higher tolerance of L. benedeni compared to P. lacustris. A naturally stenohaline P. lacustris was more susceptible to higher salinity; its 60% mortality was observed at 19 PSU, whereas exposure to 23 PSU was 100% lethal. The euryhaline L. benedeni survived in salinity of up to 19 PSU but experienced 100% mortality at 34 PSU. Return of both mysid species to fresh water after a 24 h exposure to higher salinity did not prevent further mortality. Considering a rather high short term salinity tolerance of the both species salinity of at least 30 PSU should be used as an appropriate biocide.

GYVŪNŲ ŽUVIMAS KELYJE VILNIUS–DŪKŠTOS

Vaiva Papečkienė Vilniaus universitetas, Ekologijos ir aplinkotyros centras

Svarbiausios sąvokos: gyvūnų žuvimas keliuose, sezoniškumas, biotopo įtaka.

42 Gyvūnai šioje kelio atkarpoje žūsta dėl didelio greičio (nesilaikoma kelių eismo taisyklių reikalavimų) ir įspėjamųjų kelio ženklų stokos. Gauti rezultatai rodo, kad tokioje trumpoje kelio atkarpoje žūva gana daug gyvūnų. Užsienyje į gyvūnų žuvimo problemas kreipiama daug daugiau dėmesio, nes, be žalos gyvajai gamtai, tai susiję su vairuotojų ir keleivių saugumu, turto gadinimu ir kelininkų turtine atsakomybe, jei vairuotojai nebuvo įspėti reikiamais ženklais. Tyrimo objektas – kelyje Vilnius–Dūkštos (26 km) žuvę gyvūnai. Tikslas – įvertinti žuvusių gyvūnų rūšinę sudėtį, įvykių sezoniškumą, aplinkinių biotopų įtaką ir kitas aplinkybes. Tyrimo metodas: kasdien du kartus važiuojant kelio atkarpa, užregistruojami visi numušti gyvūnai. Pagal galimybes (nestojant draudžiamose vietose ir kitaip netrikdant eismo) numušti gyvūnai surenkami apibūdinimui ir/arba fotografuojami. Žuvimo vietos žymimos kelio ir apylinkių schemoje. Tyrimas buvo vykdomas 2004-11-01–2005-12-30. Per šį laiką užregistruoti 297 numušti gyvūnai: 33 žinduolių, 1 paukštis (naminės pelėdos jauniklis), 271 varliagyvių (smailiasnukių/pievinių varlių) individaa. Iš žinduolių rasta 16 ežių, 4 akmeninės kiaunės, 2 geltonkaklės pelės, 1 rudoji žiurkė, 1 lapė, 1 pilkasis kiškis, 7 katės ir 4 šunys. Žinduoliai dažniausiai numušami tamsiuoju paros metu, rugpjūčio–rugsėjo, o varliagyviai – balandžio mėnesį; sausio–vasario mėnesiais tokių įvykių nebuvo. Remiantis tyrimo rezultatais ir literatūros analize galima teigti, kad gyvūnų žuvimo tikimybę, o daugeliu atvejų – ir vairuotojų nuostolius, galima sumažinti (1) laikantis saugaus greičio, (2) derinant vairavimo pobūdį prie paros laiko, oro sąlygų ir naudojant automobilio žibintus, (3) intensyviausio gyvūnų perėjimo vietose ribojant važiavimo greitį. Brangios, tačiau efektyvios priemonės yra kelių apsauginiai aptvarai bei vienpusės pralaidos (vartai) ir požeminės prakasos.

ANIMAL ROADKILLS ON THE ROAD VILNIUS–DŪKŠTOS

Vaiva Papečkienė Vilnius University, Ecology and Enviromental Centre

Keywords: animal roadkills, seasonality, habitat influence. Animal roadkills on this road were partly conditioned by overspeeding and insufficient number of road signs. Our results show that animal roadkills are quite high compared to a short road segment. In foreign countries problems of animal roadkills receive more attention as, except damage done to the nature, they are problem of safety, material loss and possible charges to road service if warning road signs were absent. The object of this investigation was animals killed on the road Vilnius– Dūkštos (segment length – 26 km). The aim of this work was to evaluate species composition of the killed animals, seasonality and influence of the surrounding habitats. The investigation was done inspectins this segment twice per day and 43 registering killed animals. Road rules were obeyed – no stops under the sign or interruption of other vehicles, thus, not all of the killed animals were collected or pictures taken. Places of roadkills were mapped. In the period of 2004.11.01–2005.12.30 the number of killed animals was 297: 33 mammals, 1 bird (young Tawny Owl) and 271 amphibian (common/moor frogs). Biggest number of mammal roadkills was in the dark period of the day and in August–September, while that of amphibians – in April. No kills were registered in January and February. Species composition of mammals: 16 hedgehogs, 4 stone martens, 2 yellow-necked mice, 1 brown rat, 1 fox, 1 brown hare, 7 cats and 4 dogs. According our results and literature analysis possibility of accidents can be reduced by (1) observing speed limit, (2) choosing driving style for the time of the day and weather, using car lights and (3) imposing speed limit in the places with the most intensive animal crossing. The most expensive and efficient means are proof fences or exclusion fences with one-way gates and wildlife underpasses.

AB „JONIŠKIO GRŪDAI“ POVEIKIS APLINKAI

Violeta Petraškienė Šiaulių universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, Vadybos katedra

Svarbiausios sąvokos: poveikis, aplinka, monitoringas, tarša, atmosfera. Darbe analizuojama įmonės ūkinė veikla bei jos įtaka aplinkai. Aplinkos apsauga tampa visų politikos ir ekonomikos sričių, įgyvendinančių darnios plėtros nuostatas, sudėtine dalimi. Aplinkos apsaugos valdymo tikslas – aplinkos kokybės išsaugojimas ir gerinimas. Šio darbo tikslas – išanalizuoti įmonėje AB „Joniškio grūdai“ esamą aplinkosauginę padėtį. Tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai: 1. Atlikus 4 metų (2001–2004) duomenų analizę įvertinti oro, vandenų, dirvožemio, fizinę technologinę taršą bei atliekų tvarkymą. 2. Išskirti technologinius procesus, darančius didžiausią neigiamą poveikį aplinkai. 3. Įvertinti gautus rezultatus, pateikti išvadas ir rekomendacijas aplinkosauginei būklei gerinti ir taršai mažinti. Tyrimų objektas – AB „Joniškio grūdai“ ūkinė veikla. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminimas ir apibendrinimas; 2001–2004 metų įmonės ūkinės veiklos ataskaitų, monitoringo tyrimų, kurie apibendrinami grafikuose ir lentelėse, analizė. Rezultatų analizė: 1. AB „Joniškio grūdai“ yra gaminami miltai, kombinuotieji pašarai ir baltyminiai-vitamininiai-mineraliniai papildai. Gaminamos produkcijos kiekiai kasmet sparčiai auga, nes didėja gaminamos produkcijos paklausa vidaus ir užsienio rinkose. Iš viso per 2001–2004 m. pagaminta 208950 t produkcijos, iš kurios miltų 25%, kombinuotų pašarų 65%, baltyminių-vitamininių-mineralinių papildų 10%. Per 2001–2004 m. laikotarpį pagaminamos produkcijos kiekis išaugo 54%. 44 2. Nustatyta, kad aplinkos orą ūkinės veiklos metu teršia stacionarūs ir mobilūs įmonės atmosferos taršos šaltiniai. Iš stacionarių atmosferos taršos šaltinių įmonės teršalai išmetami organizuotai ir neorganizuotai. Įvertinus išanalizuotus 2001–2004 m. duomenis nustatyta, kad atmosferos tarša iš stacionarių taršos šaltinių 2001 m. sudarė 55%, 2002 m. – 54%, 2003 m. – 67% ir 2004 m. – 62%, o iš mobilių taršos šaltinių 2001 m. – 45%, 2002 m. – 46%, 2003 m. – 33% ir 2004 m. – 38%. Iš viso per analizuojamą laikotarpį tarša iš stacionarių taršos šaltinių sudarė 59% o iš mobilių – 41%. Didžiausia atmosferos tarša nustatyta iš stacionarių taršos šaltinių, nes didėjant gamybai neišvengiamai išmetama ir daugiau teršalų. Išvada: Įvertinus aplinkosauginę situaciją AB „Joniškio grūdai“ nustatyta, kad atmosferos teršimas yra intensyviausias įmonės poveikis aplinkai.

THE IMPACT OF THE STOCK COMPANY 'GRAINS OF JONIŠKIS' ON THE ENVIRONMENT

Violeta Petraškienė Šiauliai University, Faculty of Social Sciences, Department of Management

Keywords: impact, environment, monitoring, pollution, atmosphere. The stock company's economic activities and their impact environment are analysed in this work. Urgency of topic: environment protection has become a constituent of political and economicl spheres that implement harmonious development. The goal of environmental control is protection and development of environmental quality. The aim of this work is to analyze the present environmental situation in the stock company ‘Grains of Joniškis’ (Joniškio grūdai).The tasks of the work: 1. To evaluate physical and technological air, water and soil pollution analysing the data of a 4 years research (2001–2004), and waste imanagement. 2. To single out technological processes which have a negatyve impact on environment. 3. To evaluate the results, make conclusions and provide recommendations for the improvement of environmental situation and pollution reduction. The object of the research: activities of the stock company ’Grains of Joniškis’ (Joniškio grūdai) The methods of the research: study and summary of the scientific literature, reports on the company’s economic activities in 2001–20049 (summarised in tables and graphs). The Analysis of the results: 1. Flour, provender and albuminous-vitamin enriched supplementary are produced there. The volume of production has been growing annually because of the demand in local and foreign regione. The volume of production increased in 2001–2004. It was produced 208950 t of products: flour – 25%, provender – 65%, albuminous-vitamin enriched supplements – 10%. 45 2. It has been proved that air is polluted by stationary and mobile equipment in a process of production. Pollution appears in organized and none organized way. The data of 2001–2004 proves that atmosphere pollution by stationary equipment was 55% in 2001, 54% – in 2002, 67% – in 2003, and 62% – in 2004. In this period pollution by stationary equipment was 59%, and by mobile equipment – 41%. The largest pollution was fixed by stationary equipment because of increased production also increases pollution. Conclusions: 1. Evaluating environmental situation in the stock company ‘Grains of Joniskis’ it has been proved that atmosphere pollution has the most intensive impact on the environment.

VĖGĖLIŲ (LOTA LOTA (LINEUS)) JAUNIKLIŲ MITYBA IR JOS POKYČIAI SKIRTINGOMIS APLINKOS SĄLYGOMIS

Evelina Pilajevaitė, Rita Jankauskienė Klaipėdos universitetas, Ekologijos katedra

Svarbiausios sąvokos: vėgėlės, mitybos spektras, dietos komponentų sutinkamumo dažnis, dietos panašumas, paros racionas, momentinis augimas. Darbe išnagrinėta ir aprašyta vėgėlių mityba lauko ir laboratorinių eksperimentų metu. Darbo tikslas – nustatyti vėgėlių jauniklių trofologiją Kuršių marių pietinės dalies litoralėje bei įvertinti mitybos pokyčius skirtingos vandens temperatūros sąlygomis. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: nustatyti tiriamų žuvų mitybos spektrą; apskaičiuoti dietos komponentų sutinkamumo dažnį; palyginti skirtingų ilgio grupių vėgėlių dietos panašumą, eksperimentais nustatyti paros mitybos racioną ir įvertinti momentinį augimą esant skirtingai vandens temperatūrai. Tyrimo objektas – vėgėlių (Lota lota L.) jaunikliai, kurių trofologija tirta 2003–2005 metais. Mityba buvo tiriama atlikus žarnyne rastų maisto komponentų dietos analizę. Atlikus vėgėlių dietos analizę ir įvertinus mitybos pokyčius esant skirtingai vandens temperatūrai, gautos tokios išvados: vėgėlių vartojamo maisto komponentai yra priskiriami penkioms gentims ir aukštesnio rango taksonams; dažniausiai vėgėlių žarnyne buvo rastos šoniplaukos ir mizidės; vėgėlių mityba mažiausiai panaši yra tarp I ir II ilgio grupių, čia nišų persidengimo koeficientas yra 14,8%. Panašiausia mityba yra tarp III ir IV grupių, čia nišų persidengimo koeficientas yra 54,8%; didžiausias vidutinis momentinis augimas 0,021 ± 0,002 cm¯¹/dieną¯¹ nustatytas antroje ilgių grupėje esant 14,5 ± 0,21ºC temperatūrai; optimali temperatūra vėgėlėms suvartoti maistą yra 14,5 ± 0,21ºC.

46 DIET OF THE BURBOT (LOTA LOTA LINEUS) AND ITS CHANGES UNDER DIFFERENT ENVIRONMENTAL CONDITIONS

Evelina Pilajevaitė, Rita Jankauskienė Klaipėda University, Department of Ecology

Keywords: burbot, diet spectrum, frequency occurrence, diet overlap, daily ration, growth rate. The diet of the burbot is analysed and described in this study. The aim of the study is to evaluate changes of burbot diet under different water temperature conditions. Those tasks were set: to determine diet spectrum of the studied fish; to fix the detection rate of diet components; to compare diet similarity of different length burbot groups; to determine experimentally the ration of a daily diet and to evaluate instantaneous growth of the burbot. The object of this study is the burbot (Lota lota). The diet of the burbot was studied in 2003–2005. The diet was studied having made the analysis of food components found in intestines. The ration of a daily diet and growth under different water temperature conditions were tested experimentally. Our results showed that food components found in a burbot diet belong to five genera and higher taxa; amphipods and mysids were most commonly found in burbot intestines, their diet is least similar in groups I and II of the burbot – over covering coefficient of niches is 14,8%. The most similar diet is in groups III and IV – over covering coefficient of niches is 54,8%; the highest instantaneous growth of 0,021 ± 0,002 cm¯¹/day¯¹ was determined in the second group length under water temperature of 14,5 ± 0,21ºC.

BURBIŠKIO DVARO SODAI – VERTINGAS KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAS

Olegas Poletajevas Šiaulių universitetas, Aplinkotyros katedra

Svarbiausios sąvokos: sodai, agrarinės kultūros paveldas, Lietuvos dvarai, sodininkystės istorija. Radviliškio rajone Daugyvenės kultūros-istorijos muziejaus-draustinio teritorijoje yra vienas iš pagrindinių šio draustinio objektų – Burbiškio dvaras, apie kurį rašyta dar 1686 metais. Dvaro parkas, statiniai, kiti objektai tyrinėti ir aprašyti spaudoje. Dvaro sodai iki šiol netyrinėti. Išlikę trys XX amžiaus pradžioje sodinti sodai, o juose dar auga per 200 vaismedžių. Mes tyrėme šių sodų įveisimo aplinkybes, jų konstrukciją, išlikusių vaismedžių ypatumus, surinkome morfometrinius ir kitus duomenis, bandėme įvertinti sodininkavimo lygį.

47 2004–2005 metais vykdyti sodų tyrimai duoda pagrindą teigti, kad Burbiškio sodai buvo įveisti ir juose sodininkaujama atsižvelgiant į to meto sodininkystės pasiekimus, panaudojant tiek Lietuvos, tiek kaimyninių šalių sodininkų patirtį.

GARDENS OF BURBIŠKIS MANOR – THE OBJECT OF VALUABLE CULTURAL HERITAGE

Olegas Poletajevas Šiauliai University, Department of Environmental Science

Keywords: gardens, agrarian culture heritage, Lithuanian manors, the history of gardening. Burbiškis estate is one of the main objects in Daugyvenė cultural-historical museum in the park territory of Radviliškis district. It was described in 1686. The manor park, buildings and other objects were studied and described in the press. The gardens have not been studied yet. Three gardens planted at the beginning of the 20th century with over 200 fruit trees have survived. We researched planting conditions of these trees, their structure and peculiarities of the remaining fruit trees; collected morfometric and other data and tried to estimate the level of gardening. The research of the gardens was carried out in 2004–2005 shows that Burbiškis gardens were planted and gardened following achievements of that time and using of Lithuanian and neighbouring countries gardeners’ experience.

UNDERSTANDING THE STATUS OF ALIEN PLANT SPECIES IN LATVIA

Agnese Priede University of Latvia, Faculty of Geography and Earth Sciences

Keywords: alien plant species, non-native plant species, invasiveness, risk assessment, status of alien species, Latvia. Alien species and particularly invasive species are defined as one of important threads to the biological diversity of genome, species, population and ecosystem level. Most of researchers define invasive species as species that invade natural habitats and endanger local ecosystems, populations and species diversity and behave aggressively towards native species. Thus, understanding the status of alien species as well as predicting and assessing the invasiveness of species are new challenges both for theoretical and particularly for practical ecosystem management reasons, which are important both of national and global levels. There is a need for a detailed assessment within each country. It is necessary to be aware

48 and to take control over the invasion of the established alien species as well as to predict potential invasiveness among the newcomers. The assessment of species status in Latvia was based on A questionnaire-type risk assessment system used in Central Europe. This scheme was complemented by several biological, ecological and geographical attributes for better understanding the status of species in Latvia. An experimental list of 67 alien plant species (approximately 10% of the total number of alien plant species in Latvia) was compiled and examined. Results showed some differences in comparison to expert- based assessments. This approach offers new opportunities and more objective methodS to find out the invasiveness of species and can be used in assessing noxious weeds in biological monitoring. Considering similarities in geographical conditions this approach could be used not only in Latvia but also in other Baltic and North European countries.

KARTONO PRAMONĖS NUOTEKŲ BIOLOGINIS VALYMAS

Jurgita Rakauskaitė Kauno technologijos universitetas, Inžinerinės ekologijos katedra

Svarbiausios sąvokos: kartono pramonė, nuotekų valymas, siūlinės bakterijos. Kartono gamyboje naudojama daug vandens, todėl susidaro dideli nuotekų kiekiai. Kartono pramonės nuotekos valomos biologinio valymo įrenginiuose, kurių veikimas pagrįstas mikroorganizmų gyvybinės veiklos panaudojimu užteršto vandens valymui. Kartono pramonės nuotekos yra sunkiai skaidomos, kadangi jose yra daug celiuliozės likučių, popieriaus atplaišų, susidarančių gamybos eigoje. Gana dažnai trukdantis veiksnys efektyviam kartono pramonės nuotekų valymui yra siūlinių bakterijų susidarymas. Tyrimo tikslas – siūlinių bakterijų neigiamos įtakos biologinio valymo procesui mažinimas. Pradedant spręsti šią problemą, buvo atlikti valymo įrenginių aktyviojo dumblo tyrimai: mikroskopavimas, dumblo indekso ir dehidrogenazinio aktyvumo nustatymas, kvėpavimo inhibavimas. Mikroskopuojant rasti dideli kiekiai siūlinių bakterijų. Siūlinių bakterijų gausos mažinimui pasirinktos dvi skirtingos medžiagos. Viena iš jų (natrio permanganatas) pasižyminti oksidacinėmis savybėmis, kita (polialiuminio chloridas) – kombinuotu veikimu. Tirtas kiekvienos jų poveikis siūlinėms bakterijoms bei aktyviajam dumblui. Bandyta nustatyti optimalią šių medžiagų koncentraciją, kuriai esant sumažėtų siūlinių bakterijų kiekis, bet nesumažėtų veikliojo dumblo aktyvumas. Atlikus tyrimus nustatyta, kad natrio permanganatas gerai slopina siūlines bakterijas, tačiau pasižymi ryškiu inhibiciniu poveikiu veikliajam dumblui. Polialiuminio chloridas slopina siūlinių bakterijų medžiagų apykaitą ir mažina jų dauginimąsi. Jo įtaka aktyviajame dumble esantiems organizmams nežymi, dėl to veiklusis dumblas išlieka aktyvus. Be to, ši medžiaga veikia kaip koaguliantas. 49 BIOLOGICAL TREATMENT OF CARDBOARD INDUSTRY WASTE WATER

Jurgita Rakauskaitė Kaunas University of Technology, Department of Environmental Engineering

Keywords: cardboard industry, waste water treatment, filamentous bacteria. All products or services have some impact on the environment. Cardboard industry consumes large amounts of water and it is followed generating big waste water amounts. Waste water treatment is usually carried out in a biological treatment plant. The treatment process includes biological digestion with micro- organisms breaking down the organic matter to produce a stable sludge that settles to the bottom of the pond. It is difficult to break down organic matter due to cellulose residues and paper chips present in waste water. These materials are generated in the industrial process. Quite often a limiting factor of effective waste water treatment in cardboard industry is generation of filamentous bacterium. The aim of this study was to find ways of diminishing negative influence of filamentous bacterium on the treatment process. At the beginning investigations of active sludge from waste water treatment plant were carried out. It included microscopy, sludge index and dehydrogenize activity determination as well as respiratory inhibition measurements. Microscopy showed a large number of filamentous bacteria. For bacteria number reduction two different materials were selected. One of them (sodium permanganate) acted as oxidizer and another one (polialuminum chloride) had a combined effect. Their influence on filamentous bacterium population and sludge micro-organisms activity was investigated. It was tried to determine optimal concentration of those materials that would reduce the number of bacteria but will not make significant influence on sludge micro- organisms activity. Investigations showed that sodium permanganate represses filamentous bacteria very well but at the same time even small amounts of it strongly inhibit active sludge. Polialuminum chloride slows down bacteria nutrition process and reduces their reproduction. Its influence on micro-organisms is tenuous and allows keeping up sludge activity in the treatment process. In addition polialuminum chloride serves as coagulant as well.

INTRODUKUOTŲ PONTO-KASPIJOS ŠONIPLAUKŲ IR MIZIDŽIŲ POVEIKIS EŽERŲ BENDRIJOMS

Vytautas Rakauskas Vilniaus universitetas, Zoologijos katedra

Svarbiausios sąvokos: Perca fluviatilis, Ponto-Kaspijos vėžiagyviai, mityba, introdukcija.

50 Siekiant praturtinti žuvų mitybinius išteklius, kai kuriuose Lietuvos ežeruose buvo introdukuotos naujos šoniplaukų ir mizidžių rūšys. Dalyje ežerų šie gyvūnai prigijo. Šio tyrimo tikslas – įvertinti, ar Ponto-Kaspijos vėžiagyvių introdukcija reikšmingai pagerino žuvų mitybos išteklius kai kuriuose, invazinėmis rūšimis praturtintuose, Lietuvos ežeruose. Tyrimai parodė, kad Ponto-Kaspijos vėžiagyvių buvimas ežere stipriai nekeičia ešerių mitybinės nišos įvairovės. Ešerių jauniklių augimo rodikliai, t. y. kūno masė, ilgis ir įmitimas, skirtinguose ežeruose reikšmingai skyrėsi. Koreliacijos tarp ešerių jauniklių augimo rodiklių ir šoniplaukų ar zoobentoso biomasės ežeruose nebuvo rasta. Tai rodo, kad šie potencialių maisto išteklių rodikliai yra nepakankami ešerių jauniklių augimo prognozei, nes jų maisto racione didelę dalį sudaro planktono gyvūnai. Patikimų įrodymų, kad introdukuoti Ponto-Kaspijos vėžiagyviai teigiamai veikia ešerių jauniklių augimą, nerasta. Antra vertus, atlikti tyrimai neleidžia paneigti introdukuotų vėžiagyvių poveikio ešerių augimui, todėl reikalingi tolesni šio klausimo tyrimai. Introdukcijos teigiamo efekto ešerių produkcijai buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo individualių ežero ypatybių.

THE INFLUENCE OF INTRODUCED PONTO-CASPIAN AMPHIPODS AND MYSID SHRIMPS ON LAKE COMMUNITIES

Vytautas Rakauskas Vilnius University, Department of Zoology

Keywords: Perca fluviatilis, Ponto-Caspian crustaceans, diet, introduction. The purpose of this study was to examine if the introduction of the Ponto- Caspian crustaceans really improves fish food resources in certain Lithuanian lakes. The growth of the perch (Perca fluviatilis) was performed in order to answer the question whether introduced crustaceans really improve fish food basis in lakes. We failed to find any significant correlations between perch growth rate and biomass of amphipods or other zoo benthos in lakes. We found a significant difference in first year perch (0+) growth between two groups of lakes: those having abundant populations of introduced Ponto-Caspian crustaceans and lacking them. A better growth was in lakes with those introduced crustaceans. Yet there was no significant difference between these groups of lakes for the second year perch (1+) growth. We also failed to find any differences in perch growth rate between two pairs of lakes (Daugai – Baluošai and Dusia – Lavysas). These lakes are similar by their abiotic condition but differ in having and lacking abundant populations of introduced Ponto-Caspian crustaceans. However, there is a significant positive difference in perch growth in the gulf of Plateliai compared with Beržoras Lake. These water reservoirs are also similar by their abiotic condition but different in having and lacking introduced amphipods.

51 In conclusion, our analysis shows there are not enough evidence to confirm that introduced crustaceans have positive effect on juvenile perch growth rate. On the other hand we can not deny such a hypothesis, though further research is necessary to be carried out.

UPĖTAKIŲ (SALMO TRUTTA L.) JAUNIKLIŲ AUGIMO PRIKLAUSOMYBĖ NUO INDIVIDŲ TANKIO MINIJOS UPĖS BASEINE

Nijolė Remeikaitė, Antanas Kontautas Klaipėdos universitetas, Ekologijos katedra Klaipėdos universitetas, Biologijos katedra

Svarbiausios sąvokos: Salmo trutta, skirtingos amžiaus grupės, jaunikliai, augimas, tankis. Upėtakių (Salmo trutta L.) reproduktorių ir jauniklių tyrimai yra svarbūs žuvininkystėje, vertinant žuvų išteklius. Individų augimas, priklausomai nuo abiotinių ir biotinių faktorių, skiriasi tiek laiko, tiek erdvės skalėje. Šio darbo tikslas – įvertinti svarbaus biotinio veiksnio – populiacijos tankio – įtaką 0+ amžiaus upėtakių augimui. Duomenys Minijos baseine buvo rinkti 1999–2001, 2003, 2004 metais, tyrimų taškus apgaudant elektrožūklės aparatu. Buvo matuotas žuvų ilgis, svoris, amžiui nustatyti paimta žvynų. Suskaičiuotas bendras upėtakių tankis, taip pat skirtingų amžiaus grupių individų tankis. Baseino populiacijos tankis skirtingais metais statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Didžiausią populiacijos tankio dalį tyrimų metais sudarė 0+ ir 1+ amžiaus individai (vidutiniškai 53,2% ir 38,7% atitinkamai). Jauniklių augimas buvo įvertintas dienos ilgio prieaugiu (cm/dieną). Statistiškai reikšmingi 0+ amžiaus individų vidutinių prieaugių skirtumai nustatyti 2001 ir 2003 metais bei 2000 ir 2003 metais (0,040 ir 0,030 bei 0,039 ir 0,030 cm/dieną atitinkamai) (p < 0,05). Darbe gauti rezultatai rodo jauniklių augimo priklausomybę nuo upėtakių populiacijos tankio (r = –0,52; p < 0.05).

DENSITY-DEPENDENT GROWTH OF SALMO TRUTTA L. JUVENILES IN MINIJA BASIN RIVERS

Nijolė Remeikaitė, Antanas Kontautas Klaipėda University, Department of Ecology Klaipėda University, Department of Biology

Keywords: Salmo trutta, age groups, parr, growth, density. Researches of Salmo trutta adults and juveniles are important for the estimation of these fish stocks. The growth of individuals varies temporarily and

52 spatially, demanding on abiotic and biotic factors. The aim of this work is to estimate density-dependent growth of brown trout juveniles in Minija basin rivers. The investigations were carried out in different Minija basin rivers sampling stations in 1999–2001, 2003, 2004 by electrofishing. The length and weight of caught fish were examined, scale samples were taken for age determination. Total density of brown trout as well as density of different age groups. No significant difference between densities of the population in different years were observed (p > 0,05). 0+ and 1+ age individuals constitute a major part of the population (an average 53,2% and 38,7% respectively). The growth of individuals was expressed by daily increase in length (cm/day). Significantly different daily increase in the length of the trout parrs (0+) was determined for years 2001 and 2003 (0,040 and 0,030 cm/day respectively) and for 2000 and 2003 (0,039 and 0,030 cm/day respectively) (p < 0,05). The results show a significant dependence of individual growth of parrs on total density of Salmo trutta population (r = –0,52; p < 0,05).

UPĖTAKIŲ (SALMO TRUTTA L.) MITYBINĖS BAZĖS IR IŠRANKUMO TYRIMAI VAKARŲ LIETUVOS UPELIUOSE

Tomas Ruginis, Antanas Kontautas Klaipėdos universitetas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, Biologijos katedra

Svarbiausios sąvokos: upėtakis, upeliai, trofiniai ryšiai, bestuburiai, išrankumas. Upėtakis yra dominuojanti žuvis mažuose šaltavandeniuose upeliuose. Ši žuvis yra plėšri, minta bestuburiais ir žuvimis. Būdamos aktyvios ir upeliuose dominuojančios žuvys, jos daro poveikį mažų upelių ekosistemai tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Šio darbo tikslas – nustatyti vyraujančios 0+ amžiaus grupės upėtakių mitybą Vakarų Lietuvos upeliuose. Tyrimai buvo atliekami 2004 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Iš viso buvo tiriami 9 upeliai, kurie tarpusavyje skiriasi tiek fiziniais, tiek hidrologiniais parametrais. Iš kiekvienos tyrimų vietos buvo paimama po 10 žuvų individų mitybai tirti. Taip pat buvo imami vandens bestuburių mėginiai. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad pagrindinis upėtakių maisto objektas yra lašalų (Baetis) lervos, kurios buvo aptiktos beveik 70% tirtų žuvų skrandžiuose. Kiti mitybos komponentai randami žymiai rečiau: uodo trūklio lervos (Chironomidae) – 43%, apsiuvų lervos (Trichoptera, išskyrus Hydropsyche gentį, kurios sudarė 26%) – 33%, vabalai (Elmidae) – 30%. Be vandens bestuburių, žuvys mito ir sausumos bestuburiais, tačiau šie komponentai buvo randami rečiau. Žuvų skrandžiuose randami sausumos bestuburiai dominuodavo pagal biomasę skrandyje. Apskaičiavus Ivlevo mitybos objektų išrankumo koeficientą, paaiškėjo, kad šis koeficientas didžiausias buvo Baetis genties lašalams (skirtingose upėse svyravo nuo +0,8 iki +1) ir Elmidae šeimos vabalams (+0,6 – +1). Apibendrinant galima teigti, kad upėtakiai minta vandens storymėje aktyviai judančiais bestuburiais. 53 THE FEEDING RESOURCE AND SELECTIVITY OF BROWN TROUT (SALMO TRUTTA L.) IN WESTERN PART OF LITHUANIA

Tomas Ruginis, Antanas Kontautas Klaipeda University, Coastal Research and Planning Institute, Department of Biology

Keywords: brown trout, streams, trophic relationships, invertebrates, selectivity. In Lithuania the brown trout (Salmo trutta L.) are a dominant fish in fish community of cold-water streams. Its largest biomass is found in cold water natural streams. As trout predation may have profound ecosystem level effects, it is only few studies have investigated the community-level effect of trout predation in this area. In particular little is known about ecological consequences of temporal and spatial changes in trout foraging behaviour. We documented diel variation in food consumption and prey selection by age-0 brown trout Salmo trutta L. in different streams in The western part of Lithuania. The research was done in 9 streams in August-September 2004. At least 10 specimens of brown trout were randomly selected from each site. The diet of 90 brown trout was described with the purpose of registration the number of prey per fish, frequency and selection of invertebrate fauna. Samples of the invertebrate fauna were also collected. Diets of the brown trout were dominated by mayflies Baetis ((Ephemeroptera) frequency 70%). Secondary dietary items comprise midges larvae (Chironomidae) – 43%, caddis fly larvae (Trichoptera, except Hydropsyche genus) – 33%, bugs (Elmidae) – 30%. The contribution of terrestrial invertebrates to the diet of the fish was not considerable. It occasionally comprises 10–15% of the fish diet. Therefore these terrestrial preys were dominated in fish stomach by biomass. Data analysis using a selectivity index revealed that brown trout fed discriminately, eating mayflies (Baetis) larvae and bugs (Elmidae) (Ivlev’s selectivity index (SI) respectively +0,8 – +1 and +0,6 – +1). In conclusion the brown trout were foraging the preys, which actively moved through water column.

KALOTĖS EŽERO VARLIAGYVIŲ HELMINTAI

Airina Salytė Klaipėdos universitetas, Ekologijos katedra

Svarbiausios sąvokos: varliagyviai, Rana temporaria, Bufo bufo, helmintai, Nematoda, Trematoda, Monogenoidea, Acanthocephala. Varliagyviai – viena iš helmintų cirkuliacijos gamtoje grandžių. Svarbus yra jų, kaip definityvinių, tarpinių ir parateninių šeimininkų, vaidmuo parazitų vystymuisi. Lietuvoje varliagyvių parazitofauna tyrinėta tik keliuose regionuose, be to, paskutinieji duomenys yra gana seni, t. y. 1994 metų. Šis darbas pateiks naujų duomenų apie dar netyrinėto regiono varliagyvių parazitofauną. Šio darbo tikslas – ištirti Kalotės ežero varliagyvių helmintų bendrijų struktūrą. 54 Medžiaga tyrimams rinkta 2004 m. rugsėjo, spalio bei 2005 m. rugsėjo mėnesiais prie Kalotės ežero, esančio Pajūrio regioniniame parke. Helmintai tirti išsamiu atskirų organų helmintologinio skrodimo metodu, šlapiuoju būdu. Helmintologiškai ištyrus 49 Kalotės ežero varliagyvius, aptiktos 7 helmintų rūšys, priklausančios 4 klasėms, 7 šeimoms ir 7 gentims. Pievinėje varlėje (Rana temporaria) parazituoja 7 rūšių helmintai: Rhabdias bufonis, Oswaldocruzia filiformis, Cosmocerca ornata, Opisthioglyphe ranae, Gorgodera cygnoides, Polystoma integerrimum, Acanthocephalus ranae. Pilkojoje rupūžėje (Bufo bufo) aptiktos 3 helmintų rūšys: Rhabdias bufonis, Oswaldocruzia filiformis, Cosmocerca ornata. Tirtų varliagyvių helmintų bendrijose nustatytos retos, antraeilės ir dominuojančios rūšys. Tarp pievinės varlės ir pilkosios rupūžės helmintų bendrijų yra 42,86% bendrų rūšių. Pievinės varlės helmintų rūšinė įvairovė yra didesnė (H = 0,68) nei pilkosios rupūžės (H = 0,44).

AMPHIBIAN HELMINTHS FROM KALOTE LAKE

Airina Salyte Klaipeda University, Department of Ecology

Keywords: amphibia, Rana temoporaria, Bufo bufo, helminths, Nematoda, Trematoda, Monogenoidea, Acanthocephala. Amphibia is an important animal group of amphibia – parasite systems in the nature. These animals can be definitive, intermediate or paratenic hosts of parasites. Only several researchers have studied the parasites of amphibia in Lithuania and the latest data in this investigation field are 11 years old. This research will present new data about amphibian parasites from Kalote lake. The purpose of this research is to explore the structure of helminth communities in amphibia from Kalote lake. The research material was collected near Kalote lake, which belongs to the Seaside Regional Park, in September, October 2004 and September 2005. Amphibia were dissected and examined for their helminth parasites. 34 specimens of Rana temporaria and 15 specimens of Bufo bufo were examined for helminths. As a result of this helminthological study, a total of 7 species of helminths, belonging to 4 classes, 7 families and 7 genera were determined. R. temporaria is the host of 7 helminth species: Rhabdias bufonis, Oswaldocruzia filiformis, Cosmocerca ornata, Opisthioglyphe ranae, Gorgodera cygnoides, Polystoma integerrimum, Acanthocephalus ranae. B. bufo is the host of 3 helminth species: Rhabdias bufonis, Oswaldocruzia filiformis, Cosmocerca ornata. Rare, accidental and dominated species for helminth communities in amphibia were determine. There are 42,86 % of helminth species generic to both species of hosts. The helminth species of R. temporaria are more diverse (H = 0,68) than those of B. bufo (H = 0,44).

55 POLLEN AND SPORES MIGRATION IN THE RAISED BOG PEAT

Kristine Skutele University of Latvia, Department of Environmental Science

Keywords: raised bog, spores and pollen analysis, migration. The aim of this investigation is to study migration of spores and pollen in raised bog peat and find out the factors influencing this phenomenon. Spores and pollen migration in the Sphagnum peat can be influenced by a number of factors: peat decomposition degree, density, porosity, permeability and natural moisture. The Investigation includes routine laboratory analysis and experiments as well as the description of the method used in the study of spores migration in peat under laboratory conditions, procedure of sampling, sample preparation for pollen analysis and other field and laboratory work methodology. The obtained data of the investigation allow: ¾ to reconstruct conditions of peat formation; ¾ to reveal peculiarities of spores and pollen accumulation in peat; ¾ to open a discussion about intensity of spores and pollen vertical migration in peat as well as their shape and size. The results obtained indicate that pollen and spores migration mainly depend on water flows and peat characteristics.

SANTYKINAI KINTANTI SPYGLIŲ ASIMETRIJA PUŠYNUOSE, AUGANČIUOSE PRIE SKIRTINGA TARŠA PASIŽYMINČIŲ GAMYKLŲ

Aida Stiklienė Lietuvos žemės ūkio universitetas, Ekologijos katedra

Svarbiausios sąvokos: Pinus sylvestris, spyglių ilgio asimetrija, spyglių masės asimetrija, pramoninė tarša, fitoindikacija. Medžiai į aplinkos pokyčius reaguoja labai lėtai, dažnai sunkiai pastebimais pokyčiais, todėl norint įvertinti nematomus medžių pažeidimus yra ieškoma vis naujesnių rodiklių, atspindinčių latentinius medžių pokyčius. Pastaruoju metu užsienyje plačiai pradėti tirti simetrijos augaluose pažeidimai . 2003–2004 m. prie stambiausių Lietuvos technogeninės taršos šaltinių (AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Mažeikių nafta“) buvo tirti paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) spyglių vystymosi stabilumą apibūdinantys kintančiosios asimetrijos rodikliai: spyglių ilgio asimetrija (SIA) ir spyglių masės asimetrija (SMA). Buvo tirti pirmamečiai ir antramečiai spygliai. Tyrimai atlikti skirtingais spyglių vystymosi tarpsniais: ramybės periodo metu (2003 m. lapkričio mėn.) ir tik ką ištįsus pirmamečiams spygliams (2004 m. liepos mėn.). Kiekviename medyne pasirinktos aštuonios dominuojančios pušys. Iš 56 kiekvienos pušies vidurinės lajos dalies nupjautų šakų buvo nuskinta po 10 pirmamečių ir 10 antramečių mažųjų ūglių (spyglių porų). Kiekvienos poros skirtumas tarp spyglių ilgio nustatytas paviršiniu mikroskopu (binokuliaru), naudojant 100 µm padalomis pažymėtą skalę. Spygliai buvo džiovinami iki pastovios masės ir sveriami 0,1 mg tikslumu. Spyglių asimetrijos rodikliai buvo apskaičiuoti pagal formules: SIA = (I1 – I2) / ((I1 + I2) / 2), kur SIA – spyglių ilgio asimetrijos rodiklis; I1 – pirmojo spyglio ilgis, I2 – antrojo spyglio ilgis (mm); SIA = (M1 – M2) / ((M1 + M2) / 2), kur SMA – spyglių masės asimetrijos rodiklis; M1 – pirmojo spyglio masė (mg); M2 – antrojo spyglio masė (mg), (Kozlov et al., 2002). Ištirtuose pušynuose SIA svyravo 0,003–0,025, o SMA – 0,033–0,114 intervale. Daugiausia reikšmingų spyglių SIA bei SMA skirtumų nustatyta tarp pušynų, augančių 10 km ruože nuo AB „Akmenės cementas“. Didžiausia ilgio asimetrija buvo būdinga spygliams tų pušynų, kur gamyklos teršalų iškritos didžiausios, tačiau didžiausia masės asimetrija pasižymėjo mažiausioje teršalų koncentracijoje augantys pušynai. Tarp skirtingais mėnesiais (2003 m. lapkričio mėn., 2004 m. liepos mėn.) tirtų spyglių mažiausia (p < 0,01) asimetrija pasižymėjo ramybės būklėje esantys spygliai. Pirmamečiai spygliai pasižymėjo didesne asimetrija pagal SIA rodiklį, bet mažesne asimetrija pagal SMA nei antramečiai spygliai. Spyglių masės asimetrija visuose tirtuose pušynuose nustatyta didesnė nei ilgio asimetrija. Gauti duomenys rodo, kad kintanti spyglių asimetrija yra pakankamai jautrus metodas įvertinti aplinkos poveikį, ypač cemento dulkių įtaką, pušynams.

FLUCTUATING NEEDLE ASYMMETRY IN PINE STANDS GROWING NEAR FACTORIES WITH DIFFERENT POLLUTION

Aida Stiklienė Lithuanian University of Agriculture, Department of Ecology

Keywords: Pinus sylvestris, needle length asymmetry, needle mmass asymmetry industrial pollution, phytoindication. Since trees react very slowly to environmental changes, often in ways that are difficult to discern and evaluate invisible tree damage, freshest indicators for latent tree changes must be found. Recently the researchers have started to widely study damage to plant symmetry. In 2003–2004 Scots pine stand was examined near the biggest Lithuanian technogenic polluters. Two developmental stability indicating parameters of Pinus sylvestris L. needles: fluctuating length asymmetry and fluctuating mass asymmetry were measured. Sampling of trees was made in eigth dominant Scots pine trees in different needle development periods: November 2003, the rest period, and July 2004 when

57 needles have just splinded. Current-year-old needles and one-year-old needles were sampled. The material was collected from the middle part of crowns of each tree. We collected 10 current-year-old needle pairs and 10 one-year-old needle pairs from each branch. The difference between needle length of each branch was measured using surface mycroscopy with 100 µm step scale. Needles were overdried and weighed. Needle assymetry indicators were calculated using formulas: FAL = (L1 – L2) / ((L1+L2) / 2), here FAL – fluctuating lenght assymetry indicator; L1 – length of the first needle; L2 – length of the second needle (mm); FAM = (M1 – M2) / ((M1+M2) / 2), here FAW fluctuating mass assymetry indicator; W1 – mass of the first needle; W2 – mass of the second needle (mg); Significant differences (p < 0.01) were determined between pine stands growing along 10 km transect from the cement factory with the highest asymmetry in needles growing in the vicinity of the factory. Comparison of the needles sampled in November 2003 and the needles of July 2004 revealed significantly lower asymmetry in November when compared to July. Our studies showed that fluctuating length and mass asymmetries of needles were not significantly affected by emissions from an oil refinery and a nitrogen fertilizer factory. Fluctuating length asymmetry was lower compared to fluctuating mass asymmetry. The data obtained show that fluctuating needle asymmetry migth be used for the evaluation of the present lowered level cement dust impact on pine stands.

DEVELOPMENT OF THE PINKU LAKE

Normunds Stivriņš, Jānis Klimovičs, Māris Krievāns University of Latvia, Department of Geology

Keywords: Pinku Lake, fill in, subglacial lake, pollen analysis. The aim of the study is to find out geological history of the Pinki Subglacial Lake located in the central-western part of the Kurzeme (Western Latvia) and change of paleogeographical conditions during its development. Sediments of the Pinki Lake have been and will be investigated by mapping, coring as well as by determination of the sediment lithological composition and paleobotanical analysis. The data of the lithological and pollen analysis indicate: 1. Sediments from the shores of the Pinku Lake indicate some fill in and accumulation of sediments rich in organic matter during the second part of the Holocene, when in the surroundings of the lake pine forests were distributed but alder grew on the lake shores; 2. Survey and mapping of the lake shores indicate more intense fill in of the southern shore bays which are shallower than the northern ones;

58 The Pinku Lake is the largest lake in the subglacial depression but other lakes are smaller and shallower however, they are not influenced by antropogenic pressure, they are fill in more intensive.

VIETINIŲ IR INVAZINIŲ DAUGIAŠERIŲ KIRMĖLIŲ ĮTAKA MEIOBENTOSUI OLIGOHALININĖJE LAGŪNOJE

Andrius Šiaulys, S. Oleninas, D. Daunys Klaipėdos universitetas, Ekologijos katedra

Svarbiausios sąvokos: meiofauna, giliai besirausiančios daugiašerės kirmėlės, invazinės rūšys, oligohalininė lagūna. Dvi daugiašerės kirmėlės, vietinė Nereis diversicolor (Müller) ir invazinė Marenzelleria neglecta (Verrill), yra vienintelės giliai besirausiančios makrofaunos rūšys nuolat besikeičiančio druskingumo lagūnoje – Kuršių mariose. Rezultatai parodė, jog tiek taksonominė meiofaunos įvairovė, tiek jos gausumas yra reikšmingai didesni nuosėdose aplink daugiašerių kirmėlių urvus. Vietinė rūšis N. diversicolor beveik dvigubai padidina meiofaunos vertikalų prasiskverbimą nuosėdose (daugiau nei iki 20 cm), tuo tarpu invazinė rūšis tam reikšmingos įtakos neturi. Tačiau M. neglecta įtaka meiofaunai bendrame Kuršių marių kontekste yra žymiai didesnė nei vietinės rūšies dėl didesnių išplitimo ribų ir bendro gausumo. Tyrimai taip pat parodė, kad giliai besirausianti invazinė rūšis gali reikšmingai pakeisti meiofaunos paplitimo nuosėdose modelį, ypač tokiose skurdžios rūšinės įvairovės sistemose kaip borealinės oligohalininės lagūnos. Tai, savo ruožtu, gali iš esmės lemti biogeocheminius ir mikrobiologinius procesus.

THE INFLUENCE OF INVASIVE AND NATIVE BENTHIC POLYCHAETES ON MEIOBENTHOS IN THE OLIGOHALINE COASTAL LAGOON

Andrius Šiaulys, S. Olenin, D. Daunys Klaipėda University, Department of Ecology

Keywords: meiofauna, deep burrowing polychaetes, invasive species, oligohaline lagoon. The influence of burrowing activity of two polychaetes, the native Nereis diversicolor (Müller) and the invasive Marenzelleria neglecta (Verrill), was studied in the Curonian Lagoon, an oligohaline coastal water body exposed to irregular Baltic Sea inflows. The results showed that both taxonomic diversity and abundance of meiofauna considerably increased in the sediments around the polychaete burrows. The native polychaete N. diversicolor nearly doubled (from 12 to more than 20 cm) the depth of meiofauna penetration into the sediments, while 59 the impact of the invasive M. neglecta was less pronounced (up to 12 cm). However the zone N. diversicolor influence on meiofauna was limited only to the northernmost part of the Lagoon where salinity is higher due to sea water inflows, while the M. neglecta impact zone was larger in terms of the area occupied. Also due to a greater abundance of the invasive polychaete its overall impact on meiofauna diversity and abundance was larger. Our study shows that deep burrowing invasive species may significantly change the pattern of meiofauna distribution in such species poor systems like boreal oligohaline lagoons. That, in turn, may influence intrinsic biogeochemical and microbiological processes.

EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO ĮTAKA DIRVOŽEMIO SAVYBIŲ KITIMUI

Daiva Šileikienė, Juozas Pekarskas Lietuvos žemės ūkio universitetas, Aplinkos institutas

Svarbiausios sąvokos: ekologinės gamybos ūkis, mineralinis azotas, priešsėliai, elektrocheminiai parametrai. Dirvožemis – vienas iš pagrindinių ekologinio ūkininkavimo komponentų. Kadangi pagal nustatytus reikalavimus sintetinių mineralinių trąšų naudojimas ekologinės gamybos ūkiuose neleistinas, – organinių ir kitų natūralių trąšų, sėjomainų bei skirtingų priešsėlių taikymas leidžia tikėtis sėkmingo ekologinės gamybos ūkio vystymo ir gero dirvožemio derlingumo. Tyrimai vykdyti 2003– 2004 m. LŽŪU Aplinkos instituto Agroekologijos centro ekologinės gamybos ūkyje. Darbo tikslas – nustatyti skirtingų priešsėlių įtaką mineralinio azoto kaupimuisi dirvožemyje ir dirvožemio elektrocheminių savybių kaitai. Tyrimų rezultatai rodo, kad rudenį didžiausi mineralinio azoto kiekiai nustatyti po juodojo pūdymo, avižų ir avižų-žirnių mišinio. Pavasarį didžiausias mineralinio azoto kiekis nustatytas po juodojo pūdymo. Nustatyta, kad mineralinis azotas didėja, mažėjant redokso potencialui.

INFLUENCE OF ECOLOGICAL FARMING ON THE CHANGE OF SOIL PROPERTIES

Daiva Šileikiene, Juozas Pekarskas Lithuanian University of Agriculture, Environment Institute

Keywords: farm of ecological production, mineral nitrogen, forecrops, electrochemical parameters. Soil is one of principal components of ecological farming. As according to the established requirements the employment of mineral fertilizers in the farms of ecological production is impermissible employment of organic and other natural 60 fertilizers, rotations and different forecrops enable to expect successful development of the farms of ecological production and sufficient soil fertility. The research was performed in 2003–2004 at Lithuanian University of Agriculture Environment Institute Agro-ecological Centre Ecological Production Farm. The aim of the paper was to establish the influence of different forecrops on accumulation of mineral nitrogen in soil and changes of soil electrochemical properties. The results of the research indicate that in autumn biggest amounts of mineral nitrogen have been established after black fallow, oat and oat-pea mixture. In spring biggest amounts of mineral nitrogen have been established after black fallow. It was established that mineral nitrogen is increasing if redox potential decreases.

SMULKIŲJŲ ŽINDUOLIŲ BENDRIJOS GAUSUMO TYRIMAI ANTALIEPTĖS MARIŲ SALOJE

Rimvydas Šinkūnas1, Linas Balčiauskas2 1Vilnius universitetas, Ekologijos ir aplinkotyros centras 2Vilniaus universitetas, Ekologijos institutas

Svarbiausios sąvokos: smulkieji žinduoliai, salos, absoliutus gausumas, erdvinis pasiskirstymas. Antalieptės marių saloje, susiformavusioje prieš 50 m. patvenkus Šventosios upę, buvo tyrinėta smulkiųjų žinduolių bendrija. Tyrimai atlikti 2005 m. rugsėjo mėn. Smulkiųjų žinduolių bendrijos absoliučiam gausumui nutatyti buvo naudotas sugavimo-pažymėjimo-sugavimo metodas. Iš viso sugautas 61 individas (34 individai buvo skirtingi), priklausantys dviem smulkiųjų žinduolių rūšims. Rudasis pelėnas (Clethrionomys glareolus) buvo sugautas 37 kartus (61% bendro sugautų individų skaičiaus). 21 iš jų buvo sugautas vieną kartą (individai yra skirtingi), 12 – du kartus, 4 – tris kartus. Pievinis pelėnas (Microtus agrestis) buvo sugautas 24 kartus, 13 iš jų sugauti vieną kartą, 7 – du kartus, 3 – tris kartus, 1 – keturis kartus. Absoliutus smulkiųjų žinduolių gausumas saloje, nustatytas naudojantis Šnabel metodu, buvo 38,07 individo. Labai panašus dydis gaunamas ir naudojantis Šumacherio ir Ešmejer metodu – 38,53 individo. Tuo tarpu santykinis smulkiųjų žinduolių bendrijos gausumas saloje buvo 23,2 individo 100 spąstų per parą. Smulkiųjų žinduolių rūšių išsidėstymas saloje nebuvo tolygus. Centrinėje salos dalyje dominavo rudasis pelėnas (C. glareolus), o pakraščiuose – pievinis pelėnas (M. agrestis). Pievinis pelėnas rinkosi drėgnesnes vietas, apaugusias retomis nendrėmis.

61 RESEARCH OF SMALL MAMMALS COMMUNITY DENSITY IN ANTALIEPTĖ SEA ISLAND

Rimvydas Šinkūnas1, Linas Balčiauskas12 1Vilnius University, Centre of Ecology and Enviroment 2Vilnius University, Institute of Ecology

Keywords: small mammals, island, total abundance, spatial distribution. The results of the survey of small mammals in Antalieptė lake island are reported. The island was formed 50 years ago, by damming of Šventoji river. The capture-mark-recapture method was used to determine abundance of small mammals community in September 2005. A total of 61 captures of 34 individuals of two small rodents species was recorded. 37 individuals of Clethrionomys glareolus were captured (61% of the total number of individuals). 21 of them were captured once, 12 – twice, 4 – three times. 24 individuals of Microtus agrestis were captured, 13 of them once, 7 – twice, 3 – three times, 1 – four times. Total abundance of small mammals community, according to Schnabel method, was 38,07 ind. Almost the same number was according to Schumacher and Eshmeyer method – 38,53 ind. Relative abundance of small mammals on the island was 23,2 individuals per 100 trap/days. A more open grassland area in the center of the island was dominated by C. glareolus, the periphery by M. agrestis. M. agrestis usually select wet places overgrown with reeds.

POTENCIALIAI TOKSINIŲ DUMBLIŲ IR CIANOBAKTERIJŲ VYSTYMOSI YPATUMAI ŠIAURINĖS KURŠIŲ MARIŲ DALIES PLANKTONE 2004 METŲ VASARĄ

Diana Vaičiūtė Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas

Svarbiausios sąvokos: dumbliai, melsvadumbliai, fitoplanktonas, potencialiai toksiniai dumbliai, toksinės medžiagos, vandens „žydėjimas“, eutrofikacija. Dumbliai, kaip pirminiai organinės medžiagos producentai, atlieka išskirtinį vaidmenį gėluose vandenyse, jūrose ir vandenynuose. Pastarąjį šimtmetį spartūs vandens telkinių eutrofikacijos tempai, klimato atšilimo sukelti procesai nulėmė dumblių kaitos ypatumus vandens ekosistemose. Vandenyse sumažėjo rūšių įvairovė, dažniausiai vyrauja tik kelios dumblių rūšys, kurios sukelia vandens „žydėjimą“. Pasauliniais tyrimais parodyta, kad pusė iš visų dumblių sukeltų vandens „žydėjimų“ yra toksiški, tačiau Lietuvoje šiuo metu trūksta duomenų apie toksinius dumblius, jų produkuojamus toksinus. Darbo tikslas – ištirti potencialiai toksinių dumblių ir cianobakterijų vystymosi ypatumus šiaurinės Kuršių marių dalies planktone 2004 m. vasarą. 62 Šiam tikslui pasiekti buvo sprendžiami tokie uždaviniai: 1. Nustatyti šiaurinės Kuršių marių dalies fitoplanktono rūšinę sudėtį, išskirti potencialiai toksines dumblių rūšis. 2. Išanalizuoti toksinių dumblių ir cianobakterijų gausumo, biomasės, fotosintetinančių pigmentų kiekio planktone pasiskirstymą. 3. Išanalizuoti potencialiai toksinių fitoplanktono dumblių struktūrą veikiant abiotiniams veiksniams. 4. Įvertinti šiaurinės Kuršių marių dalies trofinę būklę 2004 m. vasarą pagal fitoplanktono ir potencialiai toksinių dumblių struktūros tyrimų rezultatus. Šiaurinės Kuršių marių dalies vasariniame 2004 m. planktone aptiktos 140 dumblių rūšys, iš kurių 16 žinomos kaip potencialiai toksinės. Didžiausia rūšių įvairove pasižymėjo cianobakterijos (Cyanophyceae) – 13 rūšių. Žaliadumblių (Chlorophyceae) rastos 3 rūšys. Vyraujančių rūšių grupę sudarė cianobakterijos Aphanizomenon flos-aquae, Microcystis aeruginosa, M. viridis, M. wesenbergii, Planktothrix agardhii, Woronichinia compacta. Pirmą kartą šiaurinėje Kuršių marių dalyje, vakariniame pakraštyje iki pat Nidos buvo rasta jūrinė toksinė cianobakterijų Nodularia spumigena rūšis. Nustatytas netolygus potencialiai toksinių dumblių gausumo ir biomasės pasiskirstymas. Jų struktūrą veikia abiotiniai faktoriai. Suminio azoto kiekiai buvo limituojantis potencialiai toksinių dumblių vystymąsi veiksnys. Šiaurinė Kuršių marių dalis 2004 m. vasarą atitiko hipertrofinį-eutrofinį vandens telkinį.

THE DEVELOPMENT OF POTENTIAL TOXIC ALGAE IN PLANKTON IN THE NORTHERN PART OF THE CURONIAN LAGOON IN SUMMER 2004

Diana Vaičiūtė Vilnius University, Faculty of Natural Sciences

Keywords: blue-green algae, cianobacteria, toxic algae, harmful algae, water bloom, algal toxins, eutrophication. Nowadays freshwater algal blooms become one of the most important ecological problems. Surveys have show that approximately half of blooms are toxic. It is caused by intensive development of potential toxic algae species. Water eutrophication and global warming processes influence intensive development of potential toxic algae and cyanobacteria species which produce hepatotoxins, saxitoxins, dermatotoxins and neurotoxins harmful to humans as well as hydrobionts, birds and animals. There is not enough information about potential toxic algae species composition, their development patterns in Lithuania water basins. Mostly water blooms in Lithuanian fresh waters, the Curonian Lagoon, are caused by cyanobacteria in summer-early autumn seasons. Unfortunately, there are only some research data about potential toxic algae species in Lithuania (Olenina, 1996). 63 The aim of this research was to study potential toxic algae and cyanobacteria species composition, development peculiarities in the northern part of the Curonian Lagoon in 2004 summer time. Results 16 algae species from 2 algae classes (Cyanophyceae, Chlorophyceae) were identified as potential toxical species in the northern part of the Curonian Lagoon during 2004 summer time. The researches show that dominatn potential toxic species are Ahpanizomenon flos-aquae, Microcystis aeruginosa, M. viridis, M. wesenbergii, Planktothrix agardhii, Woronichinia compacta. The developmet of phytoplankton and potential toxic algae are influenced by hydrophysical- hydrochemical situation. The algae species composition state their abundance and biomass data in summer indicate the northern part of the Curonian Lagoon as a hypretrophic-eutrophic water basin.

TELŠIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS SAUGOMOS ZONOS „ŽVĖRINČIUS“ GAMTAMOKSLINIO UGDYMO ERDVĖ

Vilma Vaitkutė, Rasa Misiutė Šiaulių universitetas, Gamtos didaktikos katedra

Svarbiausios sąvokos: urėdija, „Žvėrinčius“, laukiniai gyvūnai, gamtamokslinis ugdymas, edukacinės programos. Telšių miškų urėdijos saugoma zona „Žvėrinčius“ įkurta 1996 m. dabartinėje Ubiškės girininkijoje Laukstėnų km., Telšių raj., siekianat supažindinti visuomenę su laukinių gyvūnų gyvenimu. Zonoje yra įrengtas 14,7 ha ploto miško aptvaras šernams, danieliams ir muflonams bei aptvertas 2,4 ha ploto miško sklypas vilkams. 2005 m. kovo 17 d. iš Estijos buvo parvežtos 4 lūšys, kurioms įrengtas 0,18 ha ploto aptvaras. Šiuo metu kartu auga ir trys lūšiukai. Šiemet „Žvėrinčiaus“ gyventojų pagausėjo – įkurdintas ir Kamčiatkos meškinas Timofėjus bei rudoji meškutė Laimutė. Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad „Žvėrinčius“ yra labai populiarus tarp vaikų ir suaugusių žmonių. Net 96% lankytojų teigia, kad ši saugoma zona padeda jiems geriau suvokti žmogaus ir gyvūnijos pasaulio sambūvį, skatina labiau vertinti ir globoti plėšrūnus ir ypač keičia vaikų požiūrį į vilkus. „Žvėrinčiaus“ gamtinė aplinka skatina ir teikia galimybę kurti įvairias gamtamokslines-edukacines programas mokyklinio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems. Geriausiai būtų galima realizuoti gamtamokslinio ugdymo programas, skirtas plėšriųjų žinduolių išsaugojimui. Tam būtina panaudoti vietines ir Europos Sąjungos teikiamas galimybes.

64 THE PROTECTED AREA OF TELŠIAI FORESTRY „ŽVĖRINČIUS“ THE EXPANSE OF NATURAL SCIENCE EDUCATION

Vilma Vaitkutė, Rasa Misiutė Šiauliai University, Department of Natural Sciences Didactics

Keywords: forestry, „Žvėrinčius“, wild animals, natural science education, educational programs. The protected area of Telšiai forestry „Žvėrinčius“ was founded in 1996 in Ubiškės forestry, Laukstėnai village, Telšiai district with the aim of introducing society with wild animal life. A 14,7 ha forest paddock is fitted for wild boars, fallow-deers and moufflons. There is also a 2,4 ha forest paddock made for wolves and a 0,18 ha forest paddock for 4 lynx which were brought to „Žvėrinčius“ on 17 March 2005 from Estonia. At this moment there are 3 more youngster lynx. This year the number of animals in „Žvėrinčiaus“ has risen because Kamčiatka bear Timofėjus and brown female bear Laimutė were brought. Our researches show that „Žvėrinčius“ is very popular among children and adults. Even 96% of visitors say that the protected area helps them to realise better coexistence of human beings and animal world. Moreover, „Žvėrinčius“ motivates us to value and take better care of predators and especially helps to change children‘s attitude towards wolves. The natural environment of „Žvėrinčiaus“ motivates people and gives an opportunity to develop various natural science educational – educational programs for school age children and for adults. The best idea would be to run natural science educational programs aimed at predator mammal protection. For this purpose it is necessary to use local opportunities and support by the European Union.

THE REWIEV OF CLICK – BEETLES (COLEOPTERA, ELATERIDAE) FAUNA IN LATVIA

Uldis Valainis, Arvīds Barševskis Daugavpils University, Institute of Sistematic Biology

Keywords: click beetles, species, Latvia, coleoptera, elateridae. The fauna of click – beetles (Coleoptera: Elateridae) has been investigated in Latvia since the middle of 18th century when J. B. Fischer (1778) published first information about Elater pectinicornis L. Later almoust 50 works in which information about click – beetles of Latvia can be found, were published. The most significant of them is Z. Spuris “The catalogue of click – beetles of Latvia” published in 1981, where information about 70 species of click – beetles published in literature is provided. The history of research of click – beetles of Latvia is

65 pressented in Z. Spuris’ catalogue. After the publication of the catalogue several articles with some information about click – beetles of Latvia were published. At present 79 species of click – beetles are found in the fauna of Latvia. 3 species are known only from one field – Zorochros minimus (Lacordaire, 1835) known only from one findingin Vitrupe (Riga Gulf dunes); Procraerus tibialis (Lacordaire, 1835) known only from Moricsala Nature Reserve in NW Latvia; Ampedus suecicus Palm, 1976 known only from Ilgas (Silene Nature Park) in SE Latvia. 26 species are rare and insufficiently known in Latvia; 3 species are included into the list of indicator species of natural forest habitats – Diacanthous undulatus (De Geer, 1774), Denticollis borealis (Paykull, 1800), Ampedus (s. str.) erythrogonus (Müller, 1821); and 4 species are officially protected in Latvia – Stenagostus rufus (De Geer, 1774), Denticollis rubens Piller & Mitterpacher, 1783, Denticollis borealis (Paykull, 1800). While analyzing dissemination of the species of the family Elateridae Leach, 1815 in the fauna of Latvia it can be concluded that the range of the chorotypes is rather wide. Classification of chorotypes is made according to A. Vigna Taglianti.

VARTOJIMO KULTŪROS ĮTAKA APLINKOS IR GYVENIMO KOKYBEI

Ilona Valantinaitė Vilniaus pedagoginis universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Technologinio ugdymo katedra

Svarbiausios sąvokos: vartotojas, marketingas, gyvenimo kokybė, vartojimo kultūra, subalansuota plėtra. Paskutiniuoju metu auga produktų įvairovė, intensyvėja rinkodara, nuolat didėja informacijos ir reklamos kiekis – tai sąlygoja vartotojų poreikius sugebėti įvertinti ir susidaryti nuomonę apie produktus, įskaitant aplinkosauginius ir etinius aspektus. Vartotojo mokymas yra svarbus stiprinant vaikų ir jaunų žmonių gebėjimą veikti visuomenėje šiandieninėmis sąlygomis. Vartotojo ugdymas skatina racionaliai rinktis ir konstruktyviai panaudoti įgytas žinias bei įgūdžius. Taip pat daug kalbama apie gyvenimo kokybę, apie gyvenimo kokybės gerinimą. Moksliniu požiūriu gyvenimo kokybė daugiausia nagrinėjama medicininiu aspektu. Tačiau ją galima nagrinėti daugeliu aspektų (fiziniu, psichologiniu, socialiniu ir kt.). Netirta ir vartojimo kultūros įtaka gyvenimo kokybei. Visuomenė yra apkrauta didžiuliu informacijos kiekiu, nuolatine kaita. Sumanus, išprusęs vartotojas – šiandienos būtinybė. Labai svarbu suvokti, kiek pats žmogus savo elgesiu daro įtaką savo ir aplinkinių gyvenimo kokybei. Tyrimo tikslas – ištirti paauglių suvokimą, ar vartojimo kultūra veikia jų gyvenimo kokybę. Kiekybiniam tyrimui atsitiktinai pasirinktos trys ugdymo įstaigos: gimnazija Vilniuje ir gimnazija bei vidurinė mokykla Tauragės mieste. Apklausti 544 respondentai. Tyrimo rezultatai rodo, kad paaugliai nesusieja gyvenimo kokybės ir vartojimo kultūros.

66 INFLUENCE OF CONSUMPTION CULTURE ON THE ENVIRONMENT AND THE QUALITY OF LIFE

Ilona Valantinaitė Vilnius Pedagogical University, Faculty of Natural Sciences, Department of Technological Training

Keywords and phrases: consumer, marketing, quality of life, consumption culture, balanced development. Recently a variety of products has rapidly increased, marketing has been intensifying dayly, and the amount of information and advertising has been still growing. Such are conditions for consumers to to evaluate and form a certain opinion about products considering environmental and ethical aspects. Consumer training is important while enhancing children and young people to function in society nowadays. Consumer training encourages to choose rationally and to use constructively one’s knowledge and skills. Also the quality of life and its improvement is well disclosed. In science the quality of life is discussed from medical aspect, nevertheless, it could be viewed from physiological, psychological, sociology etc aspects. No research has been on how consumption culture influences the quality of life. Society is overloaded with the amount of information and constant changes, so, a smart and sophisticated consumer is a necessity of today. It is very important to understand how a person himself/herself influences his/her and others’ quality of life. The aim of the research is to investigate teenagers’ perceptions whether they think that consumption culture influences the quality of their life or not. Three schools (one gymnasium from Vilnius, one gymnasium and one secondary school from Tauragė) were randomly chosen for the quantitative investigation. 544 respondents answered the questions. The results of the research show that teenagers do not relate the quality of life to the culture of consumption.

OZONO KONCENTRACIJOS PASISKIRSTYMAS ŠIAULIŲ APYLINKIŲ ORE

Robertas Klimas, Laura Veriankaitė Šiaulių universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Aplinkotyros katedra

Svarbiausios sąvokos: pažemio ozonas, azoto oksidai, miesto tarša, trajektorijos analizė, tolimosios pernašos. Kasmet Lietuvoje ir visame pasaulyje vis aktualesne tampa priežemio ozono problema, kuri iškyla kaip vienas iš padarinių, sukeltų atmosferos taršos. Ozonas dėl savo ypatingo aktyvumo sukelia nepageidaujamus biologinius efektus tiek žmogui, tiek augalams. Priežemio ozonas, priklausomai nuo jo kiekio ore, gali sudirginti kvėpavimo sistemą, susilpninti plaučių funkcionavimą, stipriai 67 pabloginti chroniškomis plaučių ligomis sergančių žmonių savijautą, išdeginti ar neatstatomai pažeisti plaučių sieneles, sukelti galvos skausmą, akių perštėjimą, sumažinti atsparumą infekcinėms ligoms. Didelis ozono kiekis, skverbdamasis į augalus, sulėtina augalų, trikdydo medžiagų apykaitą, fotosintezės intensyvumą, spartina lapų senėjimą, keičia augalų cheminę sudėtį, sukelia medžių lapų nekrozes ir defoliaciją. Tyrimo tikslas – išanalizuoti priežemio ozono koncentracijos kaitą Šiaulių mieste. Mobilia oro tyrimų laboratorija bei ozono analizatoriumi atlikti priežemio ozono koncentracijos bei jo pirmtakų matavimai. Atlikta priežemio ozono koncentracijos kitimo analizė per parą, per metus; ozono koncentracijos priklausomybė nuo saulės aktyvumo bei ozono pirmtakų emisijos analizė Šiaulių mieste; įvertinta galima ozono tolimoji pernaša. Išanalizavus saulės aktyvumo bei ozono koncentracijos ryšį, įsitikinta, kad ozono formavimuisi didelę įtaką turi UV spinduliai. Pagal NOAA HYSPLIT modelį išanalizuotos atgalinės oro masių trajektorijos. Tiriamuoju laikotarpiu oro masės į Šiaulių miestą atslinko iš skirtingų Europos regionų. Įvertinus erdvinį ozono pasiskirstymą Šiaulių mieste, gauta, kad ozono koncentracijos sklaida didžiausia užmiestyje. Matavimų rezultatai patvirtina teiginį, jog aukštos ozono koncentracijos pasiskirsto kaimo teritorijose dėl natūralių biogeninių procesų (terpenų emisijos). Žinoma, kad ozonas yra tik vienas iš urbanizuotų teritorijų teršalų, todėl jis veikia organizmą kartu su kitomis miestui būdingomis išmetamosiomis dujomis.

DISTRIBUTION OF OZONE CONCENTRATION IN ŠIAULIAI CITY ENVIRONMENT AIR

Robertas Klimas, Laura Veriankaitė Šiauliai University, Faculty of Natural Sciences, Department of Environmental Research

Keywords: ground-level ozone, nitrogen oxides, urban pollution, trajectory analysis, long-range transport. Annually ozone problem as atmospheric pollution has been more relevant in Lithuania and the whole world. Ozone causes undesirable biological effects on human and plant wellbeing because of its extreme activity. Tropospheric ozone can irritate the respiratory system, reduce lung function, and strongly aggravate people’s, with chronic lung diseases, situation inflame and damage the lining of lungs, cause headaches, eye itches, reduce immunity. High ozone concentration, when it penetrates plants, slows plant growth, disturbs their metabolism, slows intensity of photosynthesis, changes chemical components of leaves, influences leaves necrosis and defoliation of trees. The research objective is to analyze ground-level ozone concentration changes in Šiauliai city. Measurements of ozone concentration and its precursors using a mobile air research laboratory and ozone analyzer were made. 68 Tropospheric ozone concentration changes during the day, year analysis well as the analysis of ozone concentration dependence on ultraviolet sun rays and ozone predecessors emission in Šiauliai city, also long-range transport of ozone were made. After the analysis of sun activeness and ozone layer concentration link it was proved that UV rays influence ozone formation greatly. A backward air masses movement trajectories analysis by NOAA HYSPLIT model was made. During research period air masses moved from different European regions to Šiauliai. When the dimensional ozone concentration in Šiauliai city was summed up, high amounts of ozone concentration in our city were observed. Measurement results confirm the proposition that higher ozone concentration is in outskirts because of a natural biogenical process (emission of terpenes) but it is also known that ozone is only one pollutant of urbanized territories pollution and together with other city pollutants it can harm organisms.

COMPOSITION AND ABUNDANCE OF GROUND-DWELLING PREDATORY ARTHROPODS IN DIFFERENT PLANT COMMUNITIES

Võõbus, H., Jõgar, K., Metspalu, L. Estonian University of Life Sciences, Institute of Plant Protection

Keywords: predatory arthropods, carabids, spiders, pest control, rape, clover, wheat. All parasites in agricultural landscapes have their natural enemies. In order to preserve these arthropods as very useful biological control agents in agricultural fields, chemical pest control and cultivation must be considered very carefully. Spiders (Araneae) and carabid beetles (Carabidae) are a vital component of natural and agricultural ecosystems, their prey include a variety of invertebrate animals, many of whom are pests. The goal of the experiment was to examine whether chemical pest control, fertilization and cultivation have effect on the density and diversity of ground-dwelling predatory arthropods. The research was carried out in summer 2004. During the vegetation period the arthropods moving on the ground were caught with pitfall traps in all test variants. The variants of the experiment were: 1) rape1: the insecticide Fastac was applied once, 2) wheat: the herbicide was used once, 3) rape2 (high input level): the insecticide Fastac and fertilizer were applied twice, the herbicide was used before sowing the rape, 4) clover: no cultivation. The number of predatory arthropods was highest in the clover variant. Our experimental conditions for the habitation and overwintering of predatory arthropods were probably better in the clover field than in the cultivated variants. Predatory arthropods preferred the clover variant where no fertilizer nor chemical pest control were not used. Treatment with insecticide Fastac had its affect on carabids and spiders but it was temporary.

69 OZONO IR UV-B SPINDULIŲ KOMPLEKSINIO POVEIKIO RAUDONIESIEMS DOBILAMS IR PAŠARINIAMS MOTIEJUKAMS TYRIMAS

Lina Žalytė¹, Jonas Šlepetys² ¹Šiaulių universitetas, Gamtos mokslų fakultetas ²Lietuvos žemdirbystės institutas, Augalų mitybos ir agroekologijos skyrius

Svarbiausios sąvkos: ozonas, UV-B spinduliai, kompleksinis poveikis, raudonasis dobilas, pašarinis motiejukas. Augalų prisitaikymo prie besikeičiančių aplinkos sąlygų pajėgumas tampa vienu iš aktualiausių mokslinių klausimų ir turi neabejotiną praktinę reikšmę. Ozono sluoksnio nykimas ir su tuo susijęs ultravioletinės spinduliuotės intensyvumo augimas, pažemio ozono koncentracijos didėjimas pastaruoju metu traktuojami kaip vieni svarbiausių antropogeninių procesų, sąlygojančių neigiamus augmenijos būklės, produktyvumo pokyčius. Kadangi pažemio ozono formavimosi intensyvumas labai priklauso nuo UV spinduliuotės intensyvumo, labai aktualiais tampa kompleksiniai UV-B spindulių ir pažemio ozono poveikio augmenijai tyrimai. Straipsnyje analizuojamas kompleksinis ozono ir UV-B spindulių poveikis raudoniesiems dobilams (Trifolium pratense) ir pašariniams motiejukams (Phleum pratense). Atliekant bandymus, buvo tiriamas minėtųjų veiksnių poveikis augimui bei vystymuisi, augalų atsparumas ir adaptacijos. Tyrimai vykdyti 2 etapais: adaptaciniame etape augalai veikti silpnomis ozono ir UV-B spindulių dozėmis; pagrindiniame etape – padidintomis dozėmis. Adaptaciniu periodu dobilai sparčiau augo, veikiami ozonu ar UV-B spinduliais, o motiejukų aukštis beveik nekito. Raudonųjų dobilų aukščio prieaugis pagrindiniame etape didžiausias ten, kur augalai adaptaciniu periodu niekuo neveikti arba veikti UV-B spinduliais, o antrame veikti UV-B. Daugiau nei kontroliniai augalai priaugo ir pirmame etape veikti ozonu, o antrame UV-B spinduliais. Motiejukai sparčiausiai augo ten, kur antrame etape buvo veikti stipresne UV-B doze. Dvigubas poveikis ozonu tiek pirmame, tiek antrame etape motiejukų aukštį patikimai sumažino. Dobilų fitomasė didžiausia buvo ten, kur abiejuose etapuose buvo veikiama UV-B; motiejukų – ten, kur adaptaciniame etape augalai buvo niekuo neveikti, o pagrindiniame etape paveikti UV-B, arba abiejuose etapuose veikti UV-B. Atlikus tyrimus, galima daryti išvadą, jog: raudonieji dobilai geba adaptuotis ir prisitaikyti prie aplinkoje susikaupusios padidėjusios UV-B spindulių ir ozono koncentracijos; pašariniai motiejukai yra vieni iš atspariausių padidėjusioms UV-B spindulių dozėms augalų.

70 RESEARCH INTO COMPLEX INFLUENCES OF OZONE AND UV–B RAYS ON RED CLOVER AND TIMOTHY

Lina Žalytė¹, Jonas Šlepetys² ¹Šiauliai University, Faculty of Natural Sciences ²Lithuanian Institute of Agriculture, Department of Plants Nutrition and Agroecology

Keywords: ozone, UV–B rays, complex influence, red clover, timothy. The adaptability of plants in volatile environments is an important scientific question and also has practical consequences. The disappearance of the ozone layer and increased ultraviolet rays, growing in concentration at the surface, have been recently acknowledged as one of the most important antropogenic processes which can adversely affect plants. The development of high levels of surface ozone depends on the intensity of ultraviolet rays. The article analyses complex influence of ozone and ultraviolet rays on red clover (Trifolium pretense) and timothy (Phleum pretense). Aforementioned analysed factors in this research influence growth, development and plant resistance as well as adaptation. This research was conducted in two ways: in their adoption stage plants were affected by weak ozone and doses of ultraviolet rays; and during their main stage – with bigger doses. In the adaptation period clover grew more rapidly under the influence of ozone and ultraviolet rays, but the growth of timothy was unchanged. Red clover height growth in the main stage was largest if during the adoption period it was not subjected to abnormal levels of ultraviolet rays, and in the second period it was affected by UV–B. In the first stage the plants were affected by ozone and in the second stage – by UV–B rays. Timothy grew most during the second stage under the influence of UV–B. The growth of timothy was seen to be reduced when under the influence of twice the usual amount of ozone during the first and second stages. Clover phytomass was largest in both stages when it was affected by UV–B; Timothy growth was maximised when they were subjected to UV-B in either the main stage, or both stages. In conclusion we can say that red clover can adapt to the environment where there is a higher concentration of UV–B and ozone. Feeding timothy are multiresistant plants because they can be affected by big doses of UV–B rays.

PIEVOS FITOCENOZIŲ STRUKTŪRA IR PRODUKTYVUMAS VEIVIRŽO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINYJE

Aušra Žemgulytė Klaipėdos Universitetas, Ekologijos katedra

Svarbiausios sąvokos: fitocenozė, fitomasė, ekotopologinis aktyvumas, struktūra, augavietė, Veiviržo draustinis. 71 Pievos, priklausančios upių slėniams, mažai tyrinėtos, nedaug turima duomenų apie jų florą, augalų bendrijas, kitus biocenozių komponentus. Šios pievos savitos dėl keleto priežasčių: jų florai įtakos turi įvairūs ekologiniai veiksniai (trumpalaikiai ar sezoniniai potvyniai ir kt.), vyrauja saviti dirvožemiai, įvairių rūšių augalai ir bendrijos. Tikslas – įvertinti tiriamos pievos fitocenozių struktūrą, raidą bei jų produktyvumo kaitą, priklausomai nuo augavietės ekologinių sąlygų. Tyrimai buvo atlikti 2003–2004 metais Veiviržo kraštovaizdžio draustinio dalyje, ties Veiviržėnais, Klaipėdos rajone. Augmenijos analizei pasirinktos trys apskaitos aikštelės. Tyrimų metu atlikta 190 (95 × 2, t. y. I ir II tyrimų metais) fitocenozių aprašymų, nustatyta antžeminė fitomasė; paimti 3 dirvožemio bandiniai. Pievos fitocenotiniai aprašymai ir fitocenozių klasifikacija atlikta taikant J. Braun- Blanquet skalę. Atliekant fitocenotinius aprašymus, rūšių gausumas ir projekcinis padengimas įvertintas 1 × 1 m2 ploto tyrimų aikštelėse. Fitocenozių rūšinė sudėtis ir antžeminė fitomasė nustatyti jų produktyviausio vešėjimo metu. Išskirtos Dactylium glomeratum fac. Galium rivale, Poa pratensis ir Brachypodium sylvaticum fac. Cirsium arvense fitocenozės. Augalų pasiskirstymą ir gausumą skirtingose augavietėse nulėmė skirtingas maisto medžiagų kiekis dirvožemyje, jo pH, medžių ir krūmų ardo buvimas bei biotiniai faktoriai. Pagal ekologines formas, vyrauja mezofitai, kurie dominuoja sausoje ir pavėsingoje augavietėje, bet randama kserofitų ir higrofitų. Veiviržo kraštovaizdžio draustinio pievoje inventorizuotos viso 59 augalų rūšys, priklausančios 29 šeimoms. Gausiausios rūšių yra varpinių (Gramineae), astrinių (Asteraceae), erškėtinių (Rosaceae) šeimos. Nustatyta augalijos vertikalinė struktūra: 86% žoliniai augalai, 9% medžiai, 5% krūmai. Dactylium glomeratum fac. Galium rivale fitocenozėje dominuoja aukštos žolės (I, II aukšto). Poa pratensis fitocenozėje dominuoja žemų ir labai žemų (III, IV aukšto) augalų rūšys. Brachypodium sylvaticus fac. Cirsium arvense fitocenozei būdingi įvairaus aukštumo žoliniai augalai. Fitocenotinius pokyčius lėmė meteorologinės sąlygos, vykstanti natūralizacija. Antžeminė fitomasė skirtingo tipo augavietėse kito: 100–130 g m-2 (pavėsingoje drėgnoje augavietėje), 180–600 g m-2 (sausoje saulėtoje augavietėje) ir 350–900g m-2 (labai drėgnoje augavietėje). Kaip rodo variacijos koeficientas, tolygiausiai antžeminė fitomasė pasiskirsčiusi labai drėgnoje augavietėje (V = 0,29). Didžiausias ekotopologinis aktyvumas būdingas Dactylis glomerata rūšiai (Ā = 20). Mažesniu aktyvumu pasižymėjo šios rūšys: Vicia cracca (Ā = 12), Galium rivale (Ā = 9), Poa pratensis (Ā = 6). Daugelio rūšių ekotopologinis aktyvumas žemas (Ā = 1 – 6).

STRUCTURE AND PRODUCTIVITY OF PHYTOCENOZES OF MEADOW IN VEIVIRŽAS LANDSCAPE RESERVE

Aušra Žemgulytė Klaipėda University, Department of Ecology

Keywords: phytocenoze, ecotopological activity, structure, habitat, Veiviržas reserve. 72 Riverine meadows are little reserarched. There are not many facts about flora, communities and others components of communities in such meadows. Riverine meadows are distinctive for a variety of reasons: their flora depends on various ecological factors (fugitive or seasonal floods and others), prevalence of distinctive soils, various species of plants and communities. The aim: to define the structure of phytocenozes, development and variation of productivity, respectively ecological conditions of the habitat. The research was carried out in the meadow of Veiviržas landscape reserve in Veiviržėnai, Klaipėda region. Three trial plots were chosen. 190 (95 × 2, it is the first and the second years of the research) records of phytocenozes, observed phytomass of the aboveground were made, three samples of soil were taken. The description of phytocenozes and classification was made as per Braun – Blanquet scale. The diversity of species and projector offset was inventoried in 1 × 1 m2 trial plots. The Composition of phytocenozes and phytomass of the aboveground was accomplished during the most productive prosperity. Dactylis glomerata fac. Galium rivale. Poa pratensis Brachypodium sylvaticum fac. Cirsium arvense phytocenozes were separated. Repartition of plants and richness of different habitats were determinated alimentary matter in soil, acidity of soil, trees and brush being and biotic factors. Mesophytes dominated by ecological groups, they were in sunny and dry habitat. But there were xerophytes and higrophytes too. 59 species of plants in this meadow belonging to 26 families were investigated. Most aplenty were: Gramineae, Asteraceae, Rosaceae. The vertical structure of flora was: 86% grassies, 9% trees, 5% brush. High grassies dominated in phytocenoze of Dactylium glomeratum fac. Galium rivale. Low and very low grassies dominated in phytocenoze of Poa pratensis. Different height plants dominated in phytocenoze of Brachypodium sylvaticum fac, Cirsium arvense. Changes of phytocenozes were influenced by meteorology and toward naturalization. Phytomass of the aboveground varied: 100–130 g m-2 (shady damp habitat), 180–600 g m-2 (sunny dry habitat), 350–900 g m-2 (very damp habitat). Dactylis glomerata had maximum of ecotopological activity (Ā = 20). Ecological activity was smaller for these species: Vicia cracca (Ā = 12), Galium rivale (Ā = 9), Poa pratensis (Ā = 6). Many plants had low ecotopological activity (Ā=1 – 6).

APLINKOS FAKTORIŲ ĮTAKA MIDIJŲ (MYTILUS EDULIS) BUVEINIŲ PASISKIRSTYMUI BALTIJOS JŪROS SUBLITORALĖJE

Mindaugas Žilius Klaipėdos universitetas, Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas, Ekologijos katedra

Svarbiausios sąvokos: akmenuotas dugnas, aplinkos faktoriai, filtratoriai, midija, midijų kolonijos-apaugos, sublitoralė. Baltijos jūros akmenuoto dugno biotope dominuojantys dvigeldžiai moliuskai – midijos (Mytilus edulis) – su kitomis dugno gyvūnų rūšimis formuoja gana galingą gamtinį biofiltrą, kurio funkcija ekosistemoje – mineralinių bei 73 organinių dalelyčių perskirstymas tarp vandens storymės ir dugno. Šis darbas yra pagrindas faktinės medžiagos analizei, kurios tikslas – nustatyti aplinkos faktorius ir įvertinant jų įtaką midijų kolonijų-apaugų gausumui ir paplitimui Baltijos jūros sublitoralėje Lietuvos priekrantėje. Tyrimo medžiaga gauta 2003 metais BPATPI (Baltijos pajūrio aplinkos ir planavimo institutas) darbuotojų vykdyto projekto „Bioįvairovės tyrimai ir povandeninių biotopų kartografavimas Būtingės naftos terminalo zonoje“ metu. Vaizdų analizė buvo vykdoma laboratorijoje sulėtintu vaizdo peržiūros režimu. Atrinkti kadrai buvo naudojami vizualiam vertinimui. Atliekant statistinį duomenų įvertinimą nustatyta, kad didėjant gyliui ir atstumui nuo kranto, midijų kolonijų-apaugų dydis ir gausumas didėja. Didžiausią gausumą pasiekia 22 m gylyje. Dugno nuosėdų granulometrinė sudėtis taip pat veikia midijų paplitimą ir gausumą Lietuvos priekrantėje: vyraujant akmenų ir akmenų-gargždo substratui, midijų gausumas yra didžiausias. Atlikus darbą gautos tokios išvados: 1. Litodinaminiai ir litologiniai procesai yra pagrindiniai abiotiniai aplinkos veiksniai, veikiantys midijų pasiskirstymą Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje. Šie procesai sąlygoja dugno eroziją, midijų padengimą nešmenimis ir abraziją. 2. Biologiniai veiksniai lemia midijų kolonijų gausumą. Vienas iš biologinių veiksnių – tarprūšinė konkurencija, pasireiškianti tarp midijų ir makrodumblių. Tai mažai tyrinėta sritis, todėl samprotavimai šia linkme yra hipotetiniai. 3. Gylis ir atstumas nuo kranto veikia midijų gausumą ir pasiskirstymą atviroje Lietuvos priekrantėje, Palangos–Ražės ruože.

ENVIRONMENTAL FACTORS INFLUECING THE DISTRIBUTION OF BLUE MUSSELS (MYTILUS EDULIS) HABITATS IN THE SUBTIDAL OF THE BALTIC SEA

Mindaugas Žilius Klaipėda University, Faculty of Natural Sciences and Mathematics, Department of Ecology

Keywords: blue mussel, blue mussel bed, environment factors, filter – feeder, hardbottom, sublitoral. The blue mussels (Mytilus edulis) dominate the animal biomass of the Baltic Sea hardbottom. Being sessile filter feeders together with other species of the zoobenthos they form biofilter, the functions in the ecosystem is repartition of mineral and organic particles between water volumes and bottom. Thus the goal of this study is to describe environmental factors and values influencing the abundance and distribution of blue mussel beds in the subtidal zone. The study is based on the research „Study of biodiversity and cartographing of underwater habitat in the zone of Butingė oil terminal“ by Coastal Research and Planning Institute in 2003. The research contains video material collected by a remote underwater video system. The analysis of video material was done in the lab using

74 slow speed function. The selected video frames were evaluated visually. It was based on the analysis of video material of the Palanga-Butingė stretch. Statistical analysis of the data showed that blue mussel bed size increases depending on the distance from the shore line and depth. It reaches its greatest abundance in the depth of 22 m. The abundance and distribution of the blue mussel bed also is influenced by a granulometric composition of sediments of the bottom. Dominating stony and stony-pebble composition of the Lithuanian coast determines the size of blue mussel beds. Conclusions of the analysis are the following: 1. Litodynamical and litological processes are primary abiotical environmental factors wich influence the abundance and distribution of blue mussel beds on the Lithuanian coast of the Baltic Sea. Also these processes determine erosion of the bottom, transit of sediments, abrazion and dislodgment by waves. 2. Biological environmental factors have influence on the abundance of Mytilus edulis too. One of the factors is interspecific competition between mussels and benthic macroalgae. It is just a hypothetical reasoning as more detailed research has not been carried out yet. 3. Abundance and distribution of blue mussel beds are infuenced by depth and distance from the shore in Palanga – Ražė stretch.

75

KURTUVĖNŲ REGIONINIS PARKAS

Kurtuvėnų kraštas įsikūręs tarp Dubysos ir Ventos upių, išsipuošęs neaprėpiamų miškų masyvais, išraižytais banguojančių Žemaitijos kalvų bei mirguliuojančių vandenų akimis. Šis įvairiaspalvis kraštovaizdis slepia unikalius gamtos ir kultūros paveldo turtus. Lankytojus traukia didžiausi Lietuvoje „verdantys“ Svilės šaltiniai, „milžinų keliai“ – Targių ozai, Pustlaukio duobė. Jau šeštąjį šimtmetį skaičiuoja Kurtuvėnų dvaro sodyba, miltus tebemala senas Mirskiškės vandens malūnas, žmogaus rankų darbų apimtimi stebina XIX a. I pusėje kastas Ventos kanalas. Kurtuvėnų kraštovaizdžio, jo vertybių apsaugai įsteigtas Kurtuvėnų regioninis parkas. Regioninio parko direkcija rūpinasi ir tradicijų atkūrimu. Atkuriama Kurtuvėnų dvaro sodyba vystoma kaip vientisas kultūrinis-turistinis centras. Kurtuvėnų regioniniame parke propaguojamas dviračių, pėsčiųjų, žirgų turizmas. Organizuojami kelių valandų ar kelių dienų žygiai, savaitgaliai ar visos atostogos su žirgais, dviračiais. Norinčių tapti tikrais jojikais laukia jojimo mokykla. Jautmalkės kaimo sodyboje, kuri rekonstruojama pagal XIX a. pab. žemaičių architektūros tradicijas, kuriamas edukacinis centras. Didžiosios trobos seklyčioje vyksta įvairūs užsiėmimai, perstatytame svirne planuojama įrengti patalpas nakvynei. Kaimo apylinkes juosia pažintinis gamtos takas. Jautmalkės edukaciniame centre veikia Kurtuvos žalioji mokykla, organizuojamos etnokultūrinės jaunimo, šeimų stovyklos. Šiuo metu centre rengiamos edukacinės programos moksleiviams, kuriose per žaidimus, meninę raišką, tiriamąją veiklą gamtoje kartu bus perteikiamas ir etninės kultūros paveldas.

Direktorius: Rimvydas Tamulaitis Parko g. 2, Kurtuvėnai, Bubių seniūnija LT-5443 Šiaulių raj. Tel.: 8-21 370333 Faks.: 8-21 370336, El. paštas: [email protected] www.kurtuva.lt 76

VĮ PANEVĖŽIO MIŠKŲ URĖDIJA

VĮ Panevėžio miškų urėdija yra viena iš didžiausių urėdijų Šiaurės Lietuvoje. Bendras urėdijos plotas – 79,3 tūkst. ha. Urėdija administruoja 39,2 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų ir 26,4 tūkst. ha privačių miškų. Urėdijos teritorijos miškingumas – 33,4 procento. Miškuose gausu unikalių gamtos paminklų ir saugomų teritorijų. Tarp jų – Žaliosios, Gringalių ir Pašilės botaniniai zoologiniai, Naudvario ir Viržonių botaniniai, Juostos ir Upytės hidrografiniai, Sanžilės kraštovaizdžio, Ramygalos telmologinis draustiniai, Žaliosios girios ir Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligoniai, III–IV amžiaus pilkapiai, Drulupio ir Tauginaičių senkapiai ir kiti. Daugiau nei 4,5 tūkst. hektarų miškų priklauso Krekenavos regioniniam parkui, kuris įsteigtas, siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Krekenavos girininkijos Pašilių miške 1969 m. įkurtas stumbrynas. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima pamatyti šiuos įspūdingo dydžio žvėris – stumbrus. Stumbrų aptvaruose ganosi 18 žvėrių, o dar 34 gyvena miške. Urėdijoje yra apie 45,2 hektarų medelynų-daigynų, kuriuose yra apie 5 milijonai eglių, pušų, alksnių ir kitų medžių sodinukų, o kasmet išauginama apytikriai 1,2 milijonai įvairių medžių rūšių sodinukų. Kiekvienas sodinukas išauginamas tik iš sėklų, kruopščiai atrinkus produktyvius medžius. Dalis tokių medelių parduodami kitoms įmonėms, be to, įvairūs sodinukai yra auginami ir miestui apželdinti. Urėdija turtinga ne tik saugomomis miškų teritorijomis, našiais medynais, aukštapelkėmis, bet ir išlikusiais unikaliais miškų sklypais, kurie dar nepažeisti žmogaus veiklos ir juose išsaugotos pirmykščio miško savybės ir bioįvairovė.

PANEVĖŽYS FOREST STEWARDSHIP PUBLIC ENTERPRISE

Panevėžys forest stewardship is one of the biggest stewardships in Northern Lithuania. Total area of the stewardship – 79,3 thousand hectares. State forests make up 39,9 thousand hectares and private forests – 26,4 thousand hectares. Woodedness of the territory – 33,4%.

77 There are many unique nature monuments and protected areas in the forests. Among them – Žalioji, Gringaliai and Pašilė botanic-zoological, Naudvaris and Viržoniai botanic, Juosta and Upytė hydrographic, Sanžilė landscape, Ramygala telmologic reserves, burial mounds of 3rd – 4th age, Drulupis and Tuginaičiai ancient burial grounds. More than 4,5 thousand hectares of forests are a part of Krekenava Regional Park that preserves the Middle Nevėžis River, its ecosystem and valuables of cultural heritage. In 1969 an aurochs-breeding station was founded in Krekenava forestry Pašiliai forest. It is the only forest in Lithuania where these giant animals can be seen. 18 aurochs pastures in the aurochs-breeding station, other 34 aurochs live free in the forest. There is an arboretum-seed plot of 45,2 hectares in the stewardship, where approximately 5 million seedlings of fir, pine, alder, and other trees, approximately 1,2 million saplings of various sorts of trees are grown each year. All saplings are grown only from seeds of high selective origin trees. A part of saplings is sold to other enterprises. moreover, various saplings are grown for urban planting too. The stewardship is rich not only in protected forest areas, productive arboretum, upland bogs but also survived unique forest plots, which are not affected by human activities. In such forest plots primary forest features and biodiversity are preserved.

Miškų urėdas: Daugirdas Lukoševičius Savitiškio g. 13 LT-37188, Panevėžys Tel.: 8-45 448 711 Faks.: 8-45 445 961 El. paštas: [email protected] http://www.panmu.lt

78

VĮ ŠIAULIŲ MIŠKŲ URĖDIJA

Šiaulių miškų urėdijos plotas – 45,4 tūkst.ha. Iš jų 27,8 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų ir 11,9 tūkst. ha. privačių. Urėdijos saugomų teritorijų plotas – 1814,81 ha. Urėdijos teritorijoje įsteigti 4 valstybiniai draustiniai: Rėkyvos botaninis-zoologinis (794 ha), Švendrės botaninis (258 ha), Vijolių entomologinis (70 ha), Tyrulių botaninis-zoologinis (93684 ha) ir Kurtuvėnų regioninis parkas (12484 ha). Valstybinių miškų rūšinė sudėtis: pušynai – 19,1%, eglynai – 41,2%, beržynai – 31,8%, juodalksnynai – 2,8%, drebulynai – 2,6%, baltalksnynai – 1,4%, ąžuolynai – 0,1%, uosynai – 1,0% Iškirstų biržių, netinkamų žemės ūkiui vystyti žemių apsodinimui, 31 ha ploto medelyne-daigyne urėdija augina sodinukus. Be tradicinių eglės ir pušies sodinukų, auginama guobos, vinkšnos, drebulės, juodalksnio, beržo, miškinės obels, šermukšnio sodinukai. Išauginamų sodinukų skaičius ir asortimentas leis patenkinti ir privačių miškų savininkų poreikius. Medelynas-daigynas aprūpintas modernia technika, įrengta laistymo sistema. Sanitarinė medelių apsauga nuo gaisrų ir žvėrių niokojimo yra viena pačių svarbiausių miškininkų užduočių. Siekiant išvengti medelių nugraužimų, naudojami repelentai ir specialūs dangalai. Urėdijos miškininkai kviečia kaimų ir miestų gyventojus į susibūrimus įvairiomis progomis, tokiomis kaip medžių sodinimas ar darbas miške kartu. Yra 19 vaikų grupių, priklausančių jaunimo organizacijai „Miško draugai“. Miškininkai rengia susitikimus su vaikais ir padeda jų mokytojams organizuoti išvykas į mišką. Miškininkai stengiasi platinti savo žinias apie miškus ir jų svarbą laikraščiais ir per radiją.

PUBLIC ENTERPRISE ŠIAULIAI FOREST STEWARDSHIP

Total area of Šiauliai stewardship – 45,4 thousand hectares. State forests make up 27,8 thousand hectares and private forests – 11,9 thousand hectares. Protected areas make up 1814,81 hectares of the stewardship. 4 state reserves are established there: Rėkyva botanic-zoological (794 hectare), Švendrė botanic (258 hectare), Vijoliai entomological (70 hectare), Tyruliai botanic-zoological (93684 hectare) 79 reserves and Kurtuvėnai Regional Park (12484 hectare). The composition of species in state forests: 19,1% pine forests, 41,2% fir forests, 31,8% birch forests, 2,8% common alder forests, 2,6% asp forests, 1,4% gray alder forests, 0,1% oak forests, 1,0%, ash forests. There is an arboretum-seed plot of 31 hectare, where the stewardship grows seedlings because of deforestation reconstruction, planting of areas unsutable for the development of agriculture. Except traditional fir and pine saplings, the seedlings of wych-elm, elm, asp, common alder, birch, crab apple, sorb are grown. The quantity and assortment of grown seedlings will enable to meet the needs of private forest owners. Arboretum-seeds are equiped with modern technique, irrigation system is installed. Sanitary protection, protection against fire and animal harm are among the most important tasks for foresters. In order to avoid browsing repellents and special covers are used. The foresters from the enterprise organise gatherings of people from the countryside and towns on various occasions: for planting trees, working in the forest. There are 19 groups of children from to the youth organization Forest Friends, the foresters meet with children and help teachers to organize trips to the forest. Foresters disseminate information about forests and their importance in press and radio.

Miškų urėdas: Stasys Pališkis Žalioji g. 2, Toločiai, LT-76319 Šiaulių r., Tel. 8-41 547094 Faks. 8-41 547068 El. paštas: [email protected] http://www.uredija.lt

80

VĮ TELŠIŲ MIŠKŲ URĖDIJA

VĮ Telšių miškų urėdija administruoja per 33 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų. Be to, tenka prižiūrėti dar per 10 tūkst. ha rezervuotų – skirtų privatizacijai miškų. Miškų urėdijos ūkinė veikla apima labai platų spektrą darbų, susijusių su miškų priežiūra, apsauga, atkūrimu, įveisimu bei naudojimu. Darbai atliekami naujais, šiuolaikiškais mechanizmais, taikomos pažangios technologijos. Didžiulis dėmesys skiriamas miškų rekreacijai, darbui su jaunaisiais miško bičiuliais, visuomene. Daugiau nei 40 proc. VĮ Telšių miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškų turi saugomų teritorijų statusą. Alsėdžių, Beržoro ir Platelių girininkijų miškai patenka į Žemaitijos nacionalinio parko, o Varnių girininkijos – į Varnių regioninio parko teritoriją. Telšių miškų urėdija skiria didelį dėmesį gerinti rekreacinės infrastruktūros plėtrą, tvarkymą ir priežiūrą, atsižvelgia į visuomenės rekreacinius poreikius ir pažintines reikmes. Ko gero, didžiausio visuomenės dėmesio susilaukiantis Telšių miškų urėdijos rekreacijos objektas yra „Žvėrinčius“. Čia yra įrengtas 14,7 ha ploto miško aptvaras šernams, danieliams ir muflonams bei aptvertas 2,4 ha ploto miško sklypas vilkams. Iš Estijos buvo parvežtos 4 lūšys, kurioms bus įrengtas 0,18 ha ploto aptvaras. Miškas – turtas. Naudokimės juo. Tik saikingai, protingai. Sukurkime palankias sąlygas augmenijai ir gyvūnijai, tada ir žmogus galės gėrėtis gražiais reginiais, kvėpuoti grynu oru ir naudotis įvairiomis miško gėrybėmis. Toks Telšių miškų urėdijos miškininkų tikslas ir siekiamybė.

PUBLIC ENTERPRISE TELŠIAI FOREST STEWARDSHIP

Telšiai forest stewardship administers up to 33 thousand hectares of state forests. There are about 10 thousand hectares of reserved forest, for privatisation. The stewardship organises a broad spectrum of activities, such as forest management, protection, renewal, planting and usage. 81 Works are performed using modern equipment applying and modern technology. Such attention is paid to forest recreation, work with young forest fiends, society. About 40% of Telšiai stewardship has the states of protected area. Alsėdžiai, Beržoras and Plateliai forestries are located in Žemaitija National Park. Varniai forestry is in Varniai Regional Park. The forestry foccuses on the improvement and development of recreation infrastructure, its management also takes into consideration recreation needs of society. Abstracts attention of society “Žvėrinčius” in Telšiai stewardship, it is an object of recreation. An unclosed plot of 14,7 hectares is given for wild boars, fallow-deers, moufflons and 2,4 hectares – for wolfs. 4 lynxes from Estonia were transport, they will live in 0,18 hectares. Forest is an assel to be used moderately and reasonably. We invite to Create favourable conditions for vegetation and animals then people will be able to enjoy beautiful views, breath clean air and use various benefits is provided by forests. Such is the task for Telšiai stewardship.

Miškų urėdas: Bronislovas Banys Berkinėnų k., Ryškėnų sen. LT-87151Telšių raj. Tel. 8-444 70544 Faks. 8-444 70502 El. paštas: [email protected] http://www.telsiuuredija.lt

82

Tarptautinė jaunųjų tyrėjų konferencija

„APLINKA IR PASAULIS“

Pranešimų santraukų rinkinys

______

International Young Researchers’ Symposium

„ENVIRONMENT AND THE WORLD“

Book of Abstracts

Sudarė Ingrida Šaulienė Redagavo Jurgita Macienė, Regina Jocaitė Maketavo Rasa Gadiškytė

SL 843. 2006-03-31. 5 leidyb. apsk. l. Tiražas 90. Užsakymas 26. Išleido VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, Vilniaus g. 88, LT-76285 Šiauliai. El. p. [email protected], tel. (8 ~ 41) 59 57 90, faks. (8 ~ 41) 52 09 80. Interneto svetainė http://leidykla.su.lt/ Spausdino UAB „Šiaulių knygrišykla“, P. Lukšio g. 9a, LT-76207 Šiauliai.

83