Religijosterminif os tvarkyb a Draugiioje nuSnnRrmxurE Lietuui7 kalbos institutas
Draugiios 100-mediui
raugija- Sv. Kazimiero draugijosrKaune leristasliteraturos, moks- 1o,politikos ir religiiosZurnalas, ejgs su pertrukiais- L907-I914 (menesinis,96 numeriai), 1919-1923(menesinis, 60 numeriq) ir 1937-7940(dvisavaitinis, 57 numeriai).I5 viso i5leista213 nurnerir4.Buvo spausdinamassu priedais: Ateitis (1911-I9I2), Mokytojas (1914), Gyoojo Zodiio tarnyboie(lg3g-I940). Sv. Kazimiero draugijEgalima laikyti to meto ,,katalikiSkoskrypties intelektualinio gyvenimo centru" (KLI 2006: 391), o jos leist4 Draugijq - vienintelilr tokio auk5to lvgio kulturos Zurnalu Lietu- voje prie5 Pirm4ji pasaulini kar4 (pladiauZr. KLI 2006: 391-392). Kadangi 5isleidinys yra laikomasvienu reikXmingesniqpo spaudosatgavimo leistrg kultfrros Zurnalq (VLE V 2004: 129), kuriame daug demesio buvo skiria- ma ir religiiosraitq kalbai,ir apskritaikalbai (taip pat ir BaZnydios),Siame apZvalginiamestraipsnyie norima trumpai aptarti, kaip brrvo siuloma tvar- kyti ir norminti religifos terminij4 ir kokie kalbosnorminimo ir tvarkybos klausimai Draugijoje daZniausiaibuvo keliami ir gvildenami2.
I 190-1rn. pavasarlpanrikirrrrs lietr:viikos spaucloslot;niikais rainrcrirris draudim4, jarr 1905 m. Kaunc ktrrrigrlirrr.irlrrr huvo i.r,.igraSr. KrzimieroJrrrrgij.r. krrri I.iJo krrvgarrr Lrikr.ri.irr'.Si Jrrrrgiiartrpin,r'i ne tik spaurlosreikalais, bct ir kulturine veikla (KLI 2006: 391).
I XIX a. galo XX a. pradiios krik\iionybis ternliniia iki iiol yra palyginti ncdaug tyrineta. AtskirV straips rriq. pastabtl apic to meto religijos terminus yra tik vicnas kit.rs.Zurnalc 7"r^;16logija (nr. 12) pLrblikuo tas A. Rirrrkutcs straipsnis Nelietuuiihi XIX u. galo XX u. prudiios kutalikq hutehizmq lertninai, krrrianre nagrinejarna katekizmuosc Mohslas Rirno Kalalthu (1879), Trumpusis Kun. Flktchowskb kqtehizmas (l91l), Kataktzmui katalihiszhi(19{)3) ir Kazimicro Paltaroko Tih.y,hosmohsle(191b) varto!arnq nclietuvi\kos kilnris vienaiodiiq rcligijos terrninq kilnri (ltimkutc 2005: 42 (16).Spaudos drirrrdimo laikotarpiu iilcistuo se katekiznrrrost'garrsu svctinl,biq kiek daugiau nei pusli nelietuviikq vicnaZod)iq religijos terminq (irO.:1'h),o K. Paltarokassvetimybirl nebcvartoja (yra tik r.iena svetimybi potl:iui).Zurnrlrr Druugija pasirinktas ncatsitiktinai jamc jau 1907 metais buvo skelbiarni straipsniiri,kuriuose siulvta maltlaknygesc, giesnryrruosc'.katekiznrtrosc', pamokslq knvgose ir kitoje BaZnydiosliteratrlroj!. nevartoti kalb4 darkaniiq svctimybiq. I'aigi kur kas anksiiatr, nei llrinetamc K. Paltaroko Tikybos nrchsle,r'isuomenei brrvo teikianri graiia tietrrvitl kalha iiversti rnalclLrtckstai. sitrlomr. kq reiki'tq vartoti victo' svctirnvbiq.
Terminologija12006 113 1-+9 Straipsniq,kuriuose raginama vienodinti poterius,btta ir anksdiau.XIX a., kilus tautinio atgimimo s4jndZiui,prasidejo didysis lietuviq kalbos apsiva- lymas nuo svetimybitl. Apie kalbos gryninimE, kaip Zinoma, imta kalbeti spaudoje- apie tai ra36Auira (1883-1886), Varpas(1889-1906), T,luyn'is scrgcs ( 1396- 1904) , Zinytia ( 1900- 1902), Vilniaus y'inios( 1904- 1909) ir kt. BaZnydiosir religijos ra5tt1kalba netenkino to meto inteligentijos. Gana pladiaiapie religijos terminij4 1905m. birZelio I (14) d. VilniausZiniose(nr. 134) raSefonas Gerutis (fonas Balvodius) straipsnyje Daasi{kosterminologijos klaidoss.Tq padiq metq liepos 23 (rugpindio 5) d. Vilniaus iiniry 778-ame numeryje f onasLaukaitisl straipsnyjeMqsry bainytin,i kalba rale, kad ,,mqsq baZnytinejiterminologija dar menkai i5dirbta",todel reikia ivesti ,,dvasiSkoj terminologiioj reikalingasatmainas arba sutverti visai naujusterminus", mat ,,inteligentui lietuviui Slykitu net melstis" (Laukaitis 1905: 4)5. Draugija - katalikiSkoskrypties Zurnalas,kurio redaktorium iki 1938 m. - buvo kunigas Adomas fakitas-Dambrauskas6,o 1938-1940 m. kunigas Nikodemas RaitutisT.Reikiming4 vaidmeni Draugiia atliko pirmuoju lai- kotarpiu - 1907-1914 m., kai Zurnale bendradarbiavo Zymiausi to meto BaZnydios,visuomenes, kulturos veikejai:fonas Basanavidius,Romanas By- tautas,Pranas Dovydaitis, Mykolas Krupavidius, fonas Madiulis-Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Mykolas Vaitkus, KazimierasBuga, Kazys Pui- da, MedislovasReinys, f uozapasSkvireckas, Iuozas Tumas-VaiZgantas, Vy- dfnas, EduardasVolteris ir kiti. Zrrnale buvo skelbiamifilosofijos, istorijos, teologiios,literaturos, meno teorijos,kalbos straipsniai, groZiniai kuriniai, recenzuojamosknygos. Straipsnyieaptariama tik 5io laikotarpio Draugija, turint omenyje tai, kad pirmaisiaisXX a. de5imtmediaisformavosi dabartind bendrine lietuviq kalba,o religijosterminija, nors buvo jau nusistovdjusi, tadiau dar labai negryna. r Apie kanauninkq f. Balvoiiq (1U42-1915) platiau ir. Gerutis 199'l:49-51; LE VII 1956: i88. r f. Latrkaitis( 1873 1952) kunigas, visuomenes vcikcjas ir spaudos darbuotojas.Vicnas Zymiausiq lietuvitl lSainydios kalbos puoscletojq (plaiiau ir. Zinkcviiius 2000: 178 179). i (litatosc niekas nekeista ir netaisyta.
" A. fakitas-Dambrauskas (1860 1938) lietuviq kulttrros veikejas, kunigas, filosofas,filologas, literaturos kritikas ir poctas. Jis buvo Zymus tautinio atgimino veikejas, labai vciklus Iono fab]onskio amiininkas, - daZniau rrrinimas Adomo fakito vardu, pasiraiinOjo ir kitais slapyvardiJais, Draugijoje daZniausiai I)nrs- kiaus (Salys 193U: 2: LKE 1999; LLE 2001; Keinys 2000: 32; VLE VIII 20t)5: 4tt3).
7 N. Raitutis (1881 1917) kunigas, aktyvus Vilniaus kraito veikijas. Su pertraukomis dirho Sv. Krzimitro draugijojc. Rendrad:rrbiavo su Ryto, lllaiuybe"^ir kitomis organizacijomis, buvo jq narys. Steigd skaityklas, knygyn6lius. organizavo vaikq darielius, mokyklas. krrrsus.Uuvo nuolat valdZios pcrsckioianras(l-E XXIV 1961: 530).
150 Auira Rimkute I Relrgryosterminijos tuarhyba Draugijoie I5 straipsniq antraKdiqmatyti, kad Draugiioie daug raiyta apie BaZny- iios kalb4: kun. f . Krokinikas. Katekizmokalbos grynumas (Drg 1907 12: 105-107) ir Lietuuiikosmaldaknyges ir poteriai (Drg 1908 13: 703-107); (Drg A. Jak5tas.Teisybe ir kalb7 klausimesLietuuos balnydiose 1909 33: -217 25-43); kun. A. Alekna. B ay'nytines kalbos dctlykai (Drg I 909 30 2I4 ); kun. F. Sragyss.Pastabos apie kelismusq kalbosir kateleizminesterminologiios dalykus (Drg 1909 27: 243-249); kun. P. Turauskis. Dilei luentoio ra|to leidimo(Drg 1910 47:319-325) ir kt. Daug d6mesioskirta poteriq refor- mai: kun. f . Laukaitis. Apie poteril uienodumq(Drg 19074: 417-420); kun. P. Siaurtrsaitis. Apie uienodumqpoteriL (Drg 19076: 797-I98); kun. f . Sriuo- ginys. Dilei poteri7neuienodumo (Dtg 1907 7:288-289); kun. M. furgaitis. Apie kalbosgryninimq ir poteriqreforntq (Drg 1907 8: 386-389); M. Pakal- niSkis.Dar prie kalbosgryninimo ir poteriqreformos (Drg 19079: 105-108) ir kt. DaZname numeryje buvo spausdinami skyreliai Laiikai i redakciiq, Atgctrsinimai,Kalbos dalykai'), apra5omas lietr.rviikos spaudos turinys, ap- Zvelgiami .,svetimtauti5kiejilaikraidiai", duodamosnauf q kryg.l recenziios, pateikiami i redakcif4atsiqstq nauiq ktyg.l ir spaudiniq s4raiai.
POTERIV REFORMA f arrpirmnosiuose Draugiios numeriuose buvo spausdinamistraipsniai apie btltinybg atnaujinti poteriq ir apskritaiBaznydios kalb? ir terminii4. 1907 m. 4-ame numeryje yra reik(mingaskunigo f . Laukaidiostraipsnis Apie poteriT uienodumq(Drg 1907 4: 415-420), sulaukgsivairiq vertinimq. kurie buvo iSspausdintikituose Draugijos numeriuose arbakatalikq kunigams skirtame zurnale vadouas(1908-1914). Straipsnyiekeliama svarbikatalikq poteriq vienodinimo problema. Anot autoriaus,,,dabar butq patogiausiaslaikas perdirbti poterius radikali3kai,pritaikant vertimE prie lietuvig kalbos dva- sios. Atideliofimas tolimesniam laiktri tiktai trukdo ir kliudo leidim4 gerq katekizrntl, maldq k.ygrl ir kitokiq dvasiSkojoturinio veikaig" (Drg 1907
s F. Sragys (l8tr0-1951) krrnigas, kn;gneiys. Benrlradarbiavo Vienybiie, Vilt)'ie, Draugiioie. Vadout(kai kada pasiraiydamasSkambaliukrr, Skambalirlnu). lltrdamas kalbininkas savirmokslisdatrgiattsia rrrgrineio lietuviq kalbos klausimus. Rinko Zorliius Lietuuitl halbosiodynui (LE XXVIII 1963: 388-389). ', Kalbos klarrsimais l)raupiioje raii kalbininkas K. llrrga, kunigas A. l)ambratrskas-fakitas. f . SpudLrlis, N{. Venc6r'as. mokvtoias f . Brrrba ir kiti visuomc-nts veikelai. Zurnale buvo skelbianrair grvnai kalbiniq K. Bugos straipsniq, taigi kalbos praktikos, bencirosiosleksikos grynininlo ir turtinimo klausimai buvo spre'ndiiani remiantis nroksliniais pagrindais. Ypai daug demesio skirta raiybos dalykams, nes raiyba dar buvo nenusistovejusi irnc.nuosckli, pavyzdZiui: dttrpltus ardarb.(fus, t'iktsot'ijaarphtlosophiju (l)rg 1908 22: .179). (l)rg l9i)8 2l: 59-60) ir pan 178 lpala ar ))pLrto.hn1,ga itr kningu. latiniihus ar /otyniihos. idia ar idiio
T'erminologiia| 2006 | 13 151 4: 4I9). Visuomenes kritikai f . Laukaitis pateike nauj4 maldq Teuemusq ir SueikaMarijn vertim4 (Drg 1907 4: 420)1t'. Poterirl reformos klausimr: Draugiiojebuvo spausdinamiivairus atsiliepi- mai: vieni tam pritare,kiti siule neskubeti.,,Kad vienodumas netik pote- ritrose. bet ir apskritaibaZnytinio mokslo terminologijoje geistinas,apie tai rodos. nieks neabejoja- ir prieiininkq dia nera. Nuomonig skirtumas pasirodo vien tik tame, kaip tas vienodurnas ivykdinti", - raie Draugijos redakcija,praSydama skaitytojus i redakcif4 sigstivisus nelietuviSkusBaZny- dios literatlroje vartojamus ZodZiussu siulymais.kokius lietuviSkusZodZius vietoj iq bntg gaiima vartoti (Drg 1907 9: 105). Ktrn. lono Eidyrnto laiSkeApie draugijelglietuuiileo hatekizmo sutaisymui raginama suburti draugij4, ,,netiktaiiStisus poterius bet ir vis4 nors koki trtlmp4 katekizme! grynai lietuviSkai,vienodai sutaisyti,kad iXsidirbtg grynai lietuviSkaterminologiia" (Drg 1907 5: 87). Kun. P. Siaurusai- tis irgi skatino vienodinti poterius: ,,(...) priderettl kunigarnspulties i5 visq spekq prie iio svarbiausiodarbo" (Drg 1907 6: I97). M. Pakalni5kis straipsnyje Dar prie kalbosgryninimo ir poteriq reformostaip pat ra5e,kad ,,baZnytiniomokslo terminologijoje" vienodumasyra geistinas(Drg 1907 9: 105). O kun. ). Sriuoginys rarginolukteleti, kol ,.kalbaneatsistos ant tikrq pamatq, koliai neiSsilavfstiek, kiek kiekvienagyva kalba" (Drg 1907 7:288). Kacl suterit4 svetimybemiskalb4 reikia gryninti, pritare ir kun. M. f urgaitis(Drg 1907 8:386-389), tadiar-rjis sifle neskubetiir ,,taspen- kis Simtusmetrl vartotasformas nelytetaspalikti" (Drg 1907t3: 388-389). Kun. A. Aleknos nuomone, taisantpoterius, bltina vengti paskr-rbos(Drg 1909 30:217). Pirmiausia buvo si[loma ii maldu tekstu iSrnestisvetimvbes. M. Pakal-
1(' iia pateikiami kun. f . Laukaidio vcrtirnai:
Vieipaties Malda Aniolo Pasveikinimas Tiut lllqsq.lsurisal t'si danguc>se!Kucl butq iuentas Sreika Morijtt, nnlonis pilnoji, Vieipats su T'ot,imi! 'Iaut Vtrclas. kul uteitLl Tatn huralybt. Kad butq Taut Pugirtu tu turp moterry. Ir pagirtus Tawt uiduritL urLi- aolia huip clanguje.toip ir ant iemis. Kusdieninasrnusry .sius /ezu.s. tltrottos rluoh mums iittndientl. Ir utlei;h ntunt\ mi\q iueutoji N\arijtt. Dieuo lvlotina. rnclsAisa.j rnas rru.sr haltes, huip ir mys atlettliiante suuo kultininhams. Ir ne dijelius tJubar tr misq mirties uulantloje. Amen. ueshmisq i pagurrrlg, bet gelbt:k rnus nuo pihto. Amtn.
Kaip raio Z. Zinkeviiius. f. Laukaiiio vcrstos gicsrnes,nraldos, litanijos pasiiymi taisyklinga kalba ir iki iiol tcbevrrtoianros (Zinkevitius 2000: 178). l\ patciktrl rnak[1 vertirtrrgmatlti. katl i\ jL7paialin- tos bevcik visos svetimyb€s, likusi tik viena le'nkybe uniuolus.kurios pirminis ialtinis yra graikti kalba (lenk. nnic./< lot. < angelus I gr. artgclo-s).nc'trcvartojamos svetimos lictuviq kalbai sintaksinis konstrukci- jos, tik vicnrrr kitrrr tikslintina Zotliiq tvarka.'I'aip pnt matlti. kad raiyba dar nenrrsistovejrrsi.
152 Atrira Rimkute I Reiigiiosterminijos tuarkyba Draugijoje niSkisll straipsnyje Barbarizmai arba nelietuuiiki lodiiai balnytinije lietu' uiikoje kalboje kuriuos reiket4pakeisti lietuuiikaispateikia svetimybiq ir jq lietuvi5krl atitikmenq s4ra54:Treice - Trejybe;asaba - asmuo;pakuta - ctt- gaila; grieleas- nuodime, lealti; grieininhas- nuosidijdlis;spauiedne - iipa- iintis; spauednytia- klausykla: spauidninkcts- nuodimklausis:ambona - sa- kvkla: neprietelis- prieias, prieiininkas; pekla - progaras; srnerfis- mirtis; neualia- uergiio, nelaisuri; iienauoti - guocloti:dulia (mirusio) - o,!l,i;duiia (gyro) - siela;sudss- teismas:sfidiia - teisdjas,teisdarys; sudyti - teisti:koroti. - leorone- bausti, bausnte:syla - speka,jiega, pajiega,uiekas; ueseliios iungtu- uis, uestuues;almuy'na - iSmelda;ntuha leaniia;paLeajus - ramybi, taika; loska-mylistal2,malone: iiuatas -isiius; cnata- dora, doryb'!;doskonalcts, -aste- tobilas, -yb,!; stalyiia - sostine;tystas (ii morali{ko atiuilgio)- gry- nas;iystata (castitas)- grynybd;iy'stybe (puritas) - skaistybe;tyitius-gryni- ni; panystd- mergyste,nelealtybe; netystata - paleistuayste;pana - mergaite, mergina; uiernas - iitikimas; ubagas- elgeta,pauarg,llis; apieka - globa, prieglaudct;apiekunas - globejas;apiera - aulea,atna\auimas; mislis- min' tis; mislyti - manyti, mqstyti,galuoti: klioitorius - uienuolynas;zoleoninkas, -i - uienuolis,-e; SuentdApiystijimo M. P - Nuuokimo, nuualiiimoMariios; mtte\elninkas- kankintinis, kankinys; Auineli Dieuo, kursai naiLeini griekus soie- to - Auineli Dieao, kurs naikini lmonitl kaltes(Drg 1907 ll: 346-347)tr. Draugijojebuvo spartsdinamasir StasioTijunaidiota svetimybirt ir iU lietu- viSkqatitikmenq s4ra5as.Svetimybes iSrinktos i5 maldaknygesSc/tinis. ila galima rasti svetimybir4,kurir.l nebrtvo M. PakalniSkiostraipsnyie, pavyz- dZiui: slearbas- turtas, lobis;patieka - paguoda;rona, ronyti - laizda, 2eisti: uiera - tikijimas, tikyba; lenciugas- grandine, retey'ius;pagonas - stabmeldis: abrozas- paueikslas;stacija - sfofis,'pakara - nusi/eminimas,nuolankumas; harunka - uainikdlis;paproua - pasitaisymas;nesmertelnas - nemarus,be- mirtis; nodieja- uiltis; broma- uartei: gadnaste- oertybi; cudas- stebuklas,
M. Pakalrriikis tai trrrhut krrnigas,raiytolas KazirnierasP.rkalniikis (1866 1933), pasiraiinejgsDidis Atanazo, furgio Sermuonilio. Pe'troZuikio. Mik€s Katinilio slapyvardiiais (LE XXI 1960:366-367).
Vietoi lenkybcs /osAa(lenk. lcsFc) siulorna vartoti ne tik lietuviik4 iodi muloni, bet ir slavybg rn.y/ista (le nk. milo(i, brus. xi;rcc40).
KatrlikLl karekizmuosc &Iofts1c"^tl.imo Kqtaliku(1879). fruntpt:ir dirr. l:ilctlrourkio frctel S. TijLrnaitis (18ult 1966) tai, kaip rrioma Lirtuuiihojoje tarS,fi;1,"1,encihlopetlijoje, licttrviq ivietinro darbtrotojas.iurnalistas. Redagavo klerikalilirrs laikraiiius ? t;rynesscrgas, Lietuuos mohyhlu ir kt. (LTE XI 1983:303). Tcrminologija| 2006 | 13 r53 stebalas;koznadieja - pamokslininkas;pauinastis - priederme,pareiga; bliuz- nierstrsa- piktiodliauimas, bleuizgoiimas;grabas - karstast5;kielikqs - taure ir kt. (Drg 1908 13: 108-111). Kaip matyti i( lietuviXkrlatitikmentl, ne visi jie yra vykg ar prigijg, pavyzdLiui,cudq siulyta keisti stebuklu,arba stebalu, lenciugq- grandine, arba reteliumi. ldomu, kad S. Tijfnaitis barbarizmais laiko ZodZiusgrofi, grajiti ir keiiia juos lietuvi5kais ZodZiais/oitr, grielti, uaidinti(dar Lr. Drg 1908 13: 110).Be to, svetimybernisjis laiko ir i5 kla- sikiniq (graikq ar lotynrl) kalbq kilrrsius,bet ne tiesiogiai, o per lenktl kalb4 gautus ZodZiusaltorius, ceremonija.parapija. pagonis. stacija ir siulo iuos keisti taip: aukkuras,apeigos, apkaimiia, stabmeldis, sfoffs. Kun. Danieliausfaiinsko nuomone, ,,grynailietuviSki ir vienodi poteriai yra daiktasneatiddtinas" (Drg 7907 Il 319). Tokius poterius, pasakf o, gali parengtitik teologasfilologas K. faunius.,,Apart to begalobutq linketina, idant profesoriskun. faunius paraiyttl trump4 lietuviSk4katekizm4, kuriame i5dirbtq teologiSkusterminns grynai lietuviSkus,vietoje vartojamq praia- liediq kalbos termintl, gerai parengti galetq tik Zmogus, gerai iSmanantissavo dalyk4 ir turintis filologini iSsilavinim4. Kun. |. Krokinikas ragino sukttrti tam tikr4 komisij4, ktrri'"1,'kdytqpoteriq reform4, nurodydamas,kad poterig kalbostaisymas yra ne vieno darbas.Be to, kunigas atkreiped6mesi, kad kalba ,,privalobhti kuotyriausia,bet valant barbarizmus ir svetimus ZodZiusreikia gerai apsiZiureti,kad draugiai ir savqftl ne iSgydyti"(Drg iOB 13: i06). Maia to, io sillyta,,painesniuoseklausimuo- se kreipties i visuomeng per laikra5dius,nes patyrimasmokina, fog kai-kada ir nyk5tukasdaug gelbsti.arba tiesiog sakant, net pra5diokelisuZveda ant gero kelio galvodiq,skrajojanti mindiq labirynte" (Drg 108 13: 107). Taigi Zurnalebuvo keliarnosivairios BaZnyiios kalbos negeroves,nepri- tariama svetimybiq vartojimui, skelbiami jrl s4raiaisu lietuvi5kaisatitikme- nimis. f . Laukaitis pra5e,kad bntq skiriami puslapiai,kuriuose butq galima vieiaiskelbtisi[1ymusirmintisdelpoteriqtaisynro:''<...> meldZiu ,,Draugijos" redakcijos,kad teiktqsi atverti savo laikraliio skiltis iSriSirntriSito taip svarbauspoteriq klausimo" (Drg 1907 4: 419). f . Larrkaitis,regis, tuo metu buvo vienas svarbiausiqBaZnydios lietuvitl - kalbos puoseletojq.fis pirmasisrimtai susirupinopoteriq reforma 1909 metais Seinuosesubhre vadinarn4j4Poteriq komisif4, kuri4 sudarekunigai r5 [i slavq kalbq gautas senasis skolinys grcbas (brtrs. zpo6, lenk. grrib) taisonras kitrr scnuoju skoliniu hars tr.s.gautu i\ baltarusiq kalbos (bnrs. xopcmu).Matvt. svc'timunro nejarriianra(Rinrkutc' 2005: 51, 55). 151 AtLira Rimkute I Re/rgilosterminijos tuarhyba Dratrgiioje A. Dambrauskas-fak5tas,A. Petrulisir kalbininkai |. |ablonskis,K. B[ga, f . Raldikonis ir |. Slapelisr6.Strsirinkusi Komisija 6mesi tvarkyti svarbes- nitl maldtl, taigi ir poteriq, kalbE, nustate butiniausi4 religijos terminii4. Visuomenes Ziniai devintame Vadouonumeryje buvo paskelbti du poteriq variantai. Vien4 poteriU taisymo variantEsi[le kalbininkai. Sis variantasi( esmesbuvo beveik naujasmaldq vertimas.Antras variantaskompromisinis. fis buvo siulomassiekiant, kad konservatyviqpaZitlrq dvasininkai, prie5ingsi bet kokioms naujovems,neiSsig4stg. Nors Komisiios pataisytipoteriai Draugiiojenebuvo iKspausdinti,Zurnale buvo skelbiami suplikacijq tekstai, kuriq kalba sulauke nemaZai gindq ir kritikos (Drg 190822:205-206). f q vertimEkritikavo kun. F. Sragysir kiti (Drg 1908 23 275-276). Zumalo redakcifa taip pat paskelbesavo rruomong apie suplikacifg tekstus- Naufas suplikacijtltekstas ir uisuomeneshulsai apie it (Dtg 1908 24: 414-418). Be to, buvo iSspausdintasKazimiero |auniaus taisytaslitanijos vertimas (Drg 1908 16: 397*406). - Taigi poteriq reforma Poteriq komisijos ikurimas, poterill pertvarky- mas ir keitimas buvo svarbus Zingsnisgryninant religifos ra5ttl kalb4, nes ne tik poteriai tada buvo pataisyti * buvo pataisytavisa religijos, taigi ir BaZnydioskalba. TERMINIJOS DAT,YKAI Draugijoie,kaip ir kitoie to meto spaudoie,beveik nebuvo straipsniqapie terminq taisymus. Tik retais atvejaispasirodydavo vienas kitas straipsnelis (daZniausiaiiame koks skyrelis),kuriame buvo aptariamaskoks nors aktu- alesnistaisymas, ypad jeigu del io buvo nesutariama. R. Bytautas raie, kad ralto kalboje galima pastebetistengim4si gryninti kalb4: ,,Ra5tininkairtpestingai vengia svetimybiq (barbarizmq),isibrovusirl i lietuvitpka1b4, atgaivina senoves ZodZius, kala naujus" (D.g I90B 17:62). Draugijoje daugiausia ir randama svetimybitl taisymg, pavyzdliui: lyuatas. grieinas,grieleas, anot f . Laukaidio,yra tokios pat verteskaip ir abliubenytia, tajemnyiia,bliuznierstua,loska(Drg1907 4:4IB), todel kei-stinilietuviSkais i,odilais uiduriai (arbal5iia), nuodemitas,nusidejimas, nuodeme. Antat Kal- bosdalykry skyrelyje, kuri dainiausiai renge K. Bnga ir Druskius, aptariama terminq duiia ir siela,udle, uelionis ir nabaininAcs(Drg 1907 5:61-68), griekasir nuodemi,pakuta, atgaila ir apgaila(Drg 190823:277-278), pana 1'' Druugijos Zurnah: kalbininkU straipsrrjUapie potr'riV refornrE ir apie Pott'riq kornisijos veikl4 nera. Leicliny je. kaip jatr mineta. spausdinti straipsniaitik atskirtriskalhos klilrsirnais (daugiausia K. Rrlgos). f erminologija| 20()bI l3 155 ir mergeli(Drg 191046:190-191) ir kitq kilme ir vartosena.Ktrn. F. Sragys straipsnyjegilinasi, kuri termin4 - pirmapradenuodeme ar kiltini nuodemi, daromoji nuodemear ueiktini nuodemi. miritamoji nuodime ar marioji nuo- ddmi, atleistinoji nuodemi ar atlaidiioji nuodemi, pa{uentiamoji malone ar paiuentianiioji malone- reiketq vartoti (Drg 1909 27: 244-248). Kokius terminus reiketq vartoti, pataria ir kun. SnapStis.Anot jo, ,,reikia sakyti suprantamai ir lietuvi5kat": prigimtine ir papildytoji nuodeme,o ne oeihtine nuodime; mirtis, o ne smerfis;mirtiniai rubai. marlkiniai, mirtinis kambarys, mirtine nuodimd,mirtine liga, o ne mir{tamiejirubai, mar{leinict|miritamasis leambarys,marioji nuodimd,smertine (Drg 1909 29:37-38). Kiltine nuodemi, kaip raio kun. Snapitis, netinka, o pirmctprcrde- tikrai neiogiSkasterrninas, ,,norsgyvoioje kalbojelig kad del tvirtesnioiSrei5kimo yra vartoiarna,,pir- moji praclZia"(ukininkavimo, gyvenimo, rnokslo; ieigu laikytieslogikos, tai nuo ,,pradZios"reikia atmestiir kitus panaiiusepit6tus, kaip -,,pati17pra- di,ia"). Labai geraiaptaria 5i4 nuodemg epitetai:pirmgimtine (atsiradusi - pirm gimimo) ir igimtine (latviikai ecdsimtsgrehks). Kiltines vietoje tai iau geriausbutq ,,prigimtine"(neatskiriama nuo musq prigimimo). Turint gerusterminus. jau visq priimtus,kam dia naujuskalti!" (Drg 1909 29: 37). Taigi, taisantterrninus, remtasi ir logika. Straipsniuoseapie religijos kalb4 galima rasti uZuominq, kokie turetll buti terminai. Pirmiausia,tiek religijosterminai, tiek apskritaimokslo ter- minai ttrri b[ti lietuvi5ki ir aiSkus.Kaip ra5eR. Bytautas, reikia ,,sutverti lietuviqtautiikEi8 moksloterminij4. O tai geistina<...> iSatZvilgioima- nymo aiSkumo reikalingum4. Latinq ir graikqLodi,iai, marginantieji kalb4, visadosyra tamsqs, nesuprantami,lyg kokiu uku apkloti Zmonems, neZinantiemsklasiSkg kalbt1" (Drg i908 17: 65-66). Straipsnio autoriaus nuomone, norint sukurti tauti5k4 lietuvitl mokslo terminii4, butina dirbti kartu: ,,tegtrkiekvienas raStininkas verdia i lietuviq kalb4terminus, jo ra5te pasitaikandius,ir gretasu lietuviiku i.odLiuteparaSo verdiam4ji.klasiXk4. f ei vertimasi5eitr-1 ir neteisingasvis-gi raltininko mintis pasiliksaiSki ir kitierns bus meclZiagadalykui apgalvoti.Tokitr bfdu palengvelgales iIsidirbti tau- tiSkalic'tuvig mokslo terminija.Lietuvitl raitakalbebus tikrai lietuviSka" (Drg 1908 17: 66). Kaip jau mineta, Zurnale buvo spausdinamosivairitl leidiniq recenzijos. Maldaknygiq, katekizmq, giesmynq ir kitq religiios raitq recenzijosegausu Iirctinta autoriaus kun. Snapitio. Visi retinirr)aiiutoriaus R. [:]vtattto. i56 Atrira Rinikute I Itelrgilos terminijos tt,ark)'ba Drilrgijojr. pastabrlapie kalbq. Galirna rasti pastabqir del recenzuoiamuoseleidiniuo- se pavartotq terminq. Antai Rymo Katalik4 Mokslo recenzijoie StriuopiSkis raSo,kad knygelesautoriui rupeio, iog kalbabuttl gryna,tadiau ,,ar tai iam pasiseke,reikia abejoti.Autorius kornisiiospataisytuosius poterius ideio, kad dia jarr gryna kalba, bet kituose dalykuose jau tos kalbos nesilaiko. Ir taip pav. pataisytuosepoteriuose yra ,,Trejybe",,,isakymas", ,,Sutvereias", o au- torius vartoja ,,Trejyba".,,prisakymas", ,,sutvertoias" (Drg 1913 73:79). Recenziioseyra ne tik religijos terminq taisymq. Pa-vryzdi'itt|A. Dam- brauskas-Jakitas.recenznodamas leidini Sueikato arba tiesusir trumpaslee- y'inios Iiasi sueikatq.Pamatines ii anatomiios,fiziiologiios ir hygiiienos.Ran- kuedispradinems mokykloms ir platiajai liaudiiai linynas (SutaiseDr. A. L. Graiiunas.Chicagofe IIL 1911,in - 8.339 psl. Spauda,,Kataliko").raio: ,,Vartojamiejimoksliiki termiuai irgi ne visadageri. Pav. autoriuskalba apie dirksniq, smagenU,inkstq bei odos ISVADA 1907-I9I4 m. leistasZurnalas Draugiia - universalusXX a. pradZios kultarrosleidinys, skirtasinteligentijai, ypad kunigams. fame buvo skelbia- mi straipsniaiBaZnydios kalbos ir terminijos atnaujinirnoklarrsimais. Ypad daug demesio sulauke religiios tekstq kalba - nepritarta svetimybiq varto- jimui, skelbtiiq s4raXaisu lietrrviXkaispakaitais, ji sutvarkytair sunorminta. 1909 m. lkurta vadinamoji Poteriq komisija dmrisitvarkyti svarbesnitlmal- dq, taigi ir poterir.l,kalb4. nrtstate brltiniatrsi4 religiios terminiiE. Taigi pirmaisiais XX a. de5imtmediais,nuosekliai ir kryptingai dirbant kunigams ir kalbininkarms.buvo strtvarkytair sunorminta BaZnydioskalba. I5 aptartqjq straipsniqDraugijoje matyti, kad tai buvo nelengvas,daug iegq reikalauiantisir ne.vienodaivertinatnas darbas. Terminologija | 2006 | 13 157 SALTINIAI Drg - l)raugtic. Litcratrrros,nrokslo ir politikos minesinis laikraitis. 1-96, 1907-1914, Kaunas. ttTERAIURA - Gerrrtis f. 1994: Dvasiikos terminologijos klajdos. Terminologijos i,ogos. 49-51. (ludaitis L. 1977: Plotijantys ahiraiiai, Vilnius. Keirrys St. 1000: li A. l)ambrarrsko kalbos ir te'rrninologijos vciklos. - l'erminologija 7, 32-47. KEZ 1997: Kryrgotyrs. Encihlopedinis iodyncs, Vilnius. KLI 2006: Baronas A., Ccrnirrs R., fovaiia L., Paknys Nl., Raila E.. Streikus A., Subaiius P. Krihiiiony'bis L ietuuoj a islorgc. Vilrrius. - Laukaitis f . 1905: Mqsq bainytini kalba. Vilniaus itntos 178, 1. LE Iil 1954: Ltetuuiq encihloperlifa 3, Bostonas. I-E VII 1956: Lietuoiq cncihktpedifa 7, Ilost,rnas. LE XXI 1960: Lietuuiq cnciklopedija 2l, Bostonas. Lll XXIV 796I: Littuuil encihlopedija 24, Bostonas. LE XXVIII 79(t3: Lietuuil encihlopedija 28. l3ostonas. Lebedys f., l'jalionis |. 196.1: Seniausias lictuvi\kas rankra\tinis tekstas. Bibltotehintnhystis ir bibliografios hluusimai 3, Vilnius, 109-135. L,KD 1()99: Lietuuiry halbos cncihlopedija, Yt)nius. LLE 2001: Ltetuuitl literatiros cncilr/opedila, Vilnius. LTE III l97U: Lietuuiihoji toryhini encihlopedifc 3, Vilnius. I-TE Xl 19u3: Lietuuithoittarybini enttkbpediln 11, Vilnius. iVILTE I l9{t6: Nluioji lietuuiihoii tarybine encikktpediTnl. Vilnius. Rinrkuti A.2005: Ne.lietuviiki XIX a. galo '- XX a. pradiios katalikq katekizmq terminai. Terminologija12, 42 66. Salys P. 1938: A. IJambrarrskas-|akitas. Gimtoit holba 2 (52), i7-ltJ. 'It-E I 1985: Tarybq Lietuuos enctlelopediiu I, Vilnius. VLL V 200-1: Visuotintt liduoitl encihlopediju 5, Vilnius. VLE VIll 2005: Vrsuotind lietupiq encihlopedila 8, Vilnius. Zinkcviiius Z. Z00O: Lietuuitl poteriui, Vilnns. ORDTRIN6OT RETIGION TIRMINOTOGY IN DNAUGIJA For 100'r'anrliversary of Draugija Draugija was a literary, scientific, politicirl and religious magazine.published by the St. Casimir socrietvin Kaunas with breaks during 1907-1914,1919-1923 and 1937- 1940. In total there were 213 issuespublislied. Until 1938 the editor of the magazine was priest Adomas Jakitas-Darnbrauskasand between 1938 1940 it was edited by another pricst, Nikodemas Raitutis. Draugija was one of the most important cultural magazinesafter the abolition of the ban on Lithuanian pressin Latin script, in which much of attention was given to the languageof religious writings in particular and to language matters in general. Thus this paper gives a brief overview of attempts to order and normalize religiorls terminology and issuesof languagestanrlartlization and order- ing, which were rnost frequently discussedin this Catholic magazine. In 1907-1914 Draugija was the universal cultural magazine.aimed at intellectu* als and priests in partictrlar.It published articles on the languageof Church and up- dates of terminology. Much attention was paid to the languageof religious texts - the magazine disapproverdof the usageof barbarisrnsand published lists of barbarisms 158 Auira Rinrkute I Ite/1qryosterminijos tuarhvba Draugijoje and their Lithuanian equivalents,for instance,asaba csmuo(persor'); pakuta - at- gaila (perranca);griehas - nuodemi, kalte (sin, fault); grieininkas- nuosidelelis(sinner); spauiednd iipalintis (confession); spauednyiia - klausykla (confessional); spauedninkas nuodemklausis(confessor); ambona- sahyhla (pulpit); neprietelis- prie{as, prieiininkas (enemy); pekla - pregaras (he1l); smertis mirlis (death); neualia- uergija,nelaisui (slavery, captivity); iienauoti guodoti (to respect,to esteem);duiia (mirusio) - utulr:(soul); du!'ia (gyuo) - siela (spirit); srldcs- teismas(judgement); sndiia- teisejas,teisdarys (iudge); - sudyti teisli(to iudge); koroti, horone- bausti,bausme (to punish, punishment), et al. (Drg 1907 I1 346-347). In 1909 so callcd (lommission of Prayerswas cstablished.It started to regulate the language of prayers and establishedbasic religious terminology. During the first decades of the 20th century with the consistentand purposeful work of priests and linguists, the langtrageof the Church was regularized and normalized. Articles in Draugija show that it was difficult, demanding and differently valued work. Gauta 2006-11-20 Aulra Rimkute Lietuviq kalbos institutas P. VileiSiog. 5, LT-10308 Vilnius E. paitas [email protected] Terminologija12006 113 159