Lazdijų Rajono Kaimo Plėtros Strategija 2010-2015 Metams

DZ ŪKIJOS KAIMO PL ĖTROS PARTNERI Ų ASOCIACIJA (DZ ŪKIJOS VVG)

LAZDIJ Ų RAJONO KAIMO PLĖTROS STRATEGIJA

2010 - 2015 METAMS

TURINYS

1. DZ ŪKIJOS VVG VEIKLOS ORGANIZAVIMO APRAŠYMAS ...... 5 1.1. MISIJA IR TIKSLAI , TRUMPA K ŪRIMOSI ISTORIJA ...... 5 1.1.1. Misija ir tikslai ...... 5 1.1.2. Trumpa k ūrimosi istorija ...... 5 1.2. ATSTOVAVIMAS KAIMO BENDRUOMEN ĖMS , SOCIALINIAMS PARTNERIAMS , VIETOS VALDŽIAI IR VERSLUI ...... 6 1.3. VVG VALDYMO ORGANAI ...... 7 1.3.1. Visuotinis nari ų susirinkimas: ...... 7 1.3.2. Taryba ...... 7 1.3.3. Asociacijos pirmininkas ...... 8 1.4. SPRENDIM Ų PRI ĖMIMO PROCED ŪROS IR GALIM Ų INTERES Ų KONFLIKT Ų SPRENDIMO BŪDAI ...... 9 1.5. NARI Ų PRI ĖMIMO IR IŠSTOJIMO IŠ VVG PROCED ŪROS ...... 10 1.6. INFORMACIJOS APIE VVG VEIKL Ą SKLAIDA , KONSULTACIJ Ų GALIMIEMS VIETOS PROJEKT Ų PARAIŠK Ų TEIK ĖJAMS TEIKIMO TVARK A ...... 10 1.7. VVG KOMPETENCIJA IR PATIRTIS , BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS VVG ...... 10 1.7.1. Kompetencija ir patirtis projekt ų administravimo, finans ų valdymo srityse ...... 10 1.7.2. Bendradarbiavimas su šalies ir užsienio VVG, nevyriausybin ėmis organizacijomis .. 12 1.8. VVG TARYBOS NARI Ų KOMPETENCIJA , GEB ĖJIMAI IR PATIRTIS PROJEKT Ų ADMINISTRAVIMO , FINANS Ų VALDYMO , APLINKOSAUGOS SRITYSE ...... 13 1.9. VVG NARI Ų DALYVAVIMO STRATEGIJOS RENGIMO PROCESE APRAŠYMAS ...... 17 1.10. KAIMO PL ĖTROS DALYVI Ų DALYVAVIM AS RENGIANT STRATEGIJ Ą ...... 19 1.11. ĮGYVENDINTI IR PLANUOJAMI VEIKSMAI SIEKIANT ĮTRAUKTI SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMUS IR ATSKIRTUS GYVENTOJUS Į KAIMO PL ĖTROS PROCESUS ...... 19 1.12. VEIKLOS VVG TINKLE APRAŠYMAS ...... 20 1.13. KETINIM Ų BENDRADARBIAUTI APRAŠYMAS ...... 20 2. VVG TERITORIJOS SITUACIJOS IR POREIKI Ų ANALIZ ĖS APRAŠYMAS ...... 21 2.1. VVG TERITORIJOS VIENTISUMO EKONOMINE , SOCIALINE IR FIZINE (GEOGRAFINE ) PRASME APRAŠYMAS ...... 21 2.2. VVG TERITORIJOS SOCIALIN ĖS IR EKONOMIN ĖS SITUACIJOS ANALIZ Ė ...... 22 2.2.1. Administracin ė strukt ūra ir demografija ...... 22 2.2.2. Žem ės fondas ...... 24 2.2.3. Gamtiniai - rekreaciniai ištekliai ...... 29 2.2.4. Žem ės ūkis ...... 36 2.2.5. Verslas ...... 40 2.2.6. Darbo j ėga ...... 43 2.2.7. Socialin ės paslaugos ...... 46 2.2.8. Viešosios paslaugos ...... 49 2.2.9. Infrastrukt ūra ...... 57 2.3. VVG TERITORIJOS KAIMO PL ĖTROS DALYVI Ų POREIKIŲ ANALIZ Ė ...... 60 2.4. POREIKI Ų ANALIZ Ė ...... 69 2.5. SSGG ANALIZ Ė ...... 71 3. VVG TERITORIJOS PLĖTROS VIZIJA, PRIORITETAI, PRIEMON ĖS IR VEIKLOS SRITYS ...... 73 3.1. VIZIJA ...... 73 3.2. STRATEGIJOS PRIORITETAI , PRIEMON ĖS IR REMIAMOS VEIKLOS ...... 74

2 3.3. PRIEMONI Ų ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI ...... 78 3.4. VVG TERITORIJOJE REGISTRUOT Ų KAIMO BENDRUOMENI Ų PRITARIMO STRATEGIJAI APRAŠYMAS ...... 79 4. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PLANAS ...... 81 4.1. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO FINANSINIS PLANAS ...... 81 4.2. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI IR J Ų PAGRINDIMAS ...... 82 4.3 STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽI ŪROS BEI VERTINIMO SISTEMA ...... 85 5. KITA SVARBI SU STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMU SUSIJUSI INFORMACIJA ...... 86 5.1. STRATEGIJOS NAUJOVIŠKUMO , DAUGIASEKTORIŠKUMO APRAŠYMAS ...... 86 5.2. STRATEGIJOS ATITIKTIES EB HORIZONTALIOSIOMS SRITIMS ...... 87 5.3. STRATEGIJOS SUDERINAMUMO IR PAPILDOMUMO KPP, KITIEMS NACIONALINIAMS IR REGIONINIAMS STRATEGINIAMS DOKUMENTAMS APRAŠYMAS ...... 88 5.4. PLANUOJAMI STRATEGIJOS VIEŠINIMO VEIKSMAI ...... 88 6. PRIEDAI...... 89

3 NAUDOJAMOS S ĄVOKOS

Dz ūkijos VVG Dz ūkijos kaimo pl ėtros partneri ų asociacija (Dz ūkijos VVG) Lazdij ų rajonas Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorija KPP Lietuvos kaimo pl ėtros 2007-2013 met ų programa LDB Lietuvos darbo birža LRV Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė MP ŪV Mažiau palankios ūkininkauti vietov ės NMA Nacionalin ė mok ėjimo agent ūra StatDep Statistikos departamentas prie LRV VVG Vietos veiklos grup ė ŽŪM Žem ės ūkio ministerija

4 1. DZ ŪKIJOS VVG VEIKLOS ORGANIZAVIMO APRAŠYMAS

1.1. MISIJA IR TIKSLAI, TRUMPA K ŪRIMOSI ISTORIJA

1.1.1. MISIJA IR TIKSLAI

Dz ūkijos kaimo pl ėtros partneri ų asociacija (Dz ūkijos VVG) - tai Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje veikian čių ir kaimo gyventojus atstovaujan čių nevyriausybini ų organizacij ų, verslo sektoriaus organizacij ų ir valdžios institucij ų savanoriškas susivienijimas, atstovaujantis savivaldyb ės kaimo gyventoj ų interesams ir besir ūpinantis kaimo pl ėtra. Dz ūkijos VVG tikslai: 1. Pasiekti, kad savivaldyb ės teritorijos kaimo gyventojai b ūtų s ąmoningi pilie čiai, gal ėtų ir mok ėtų save išreikšti, mok ėtų veikti ir veikt ų savo ir visuomen ės gerovei. 2. Pasiekti, kad savivaldyb ės kaime b ūtų darni, saugi ir ekologiškai švari aplinka, kurioje gal ėtų gyventi ir sveikus vaikus auginti gyventojai. 3. Pasiekti, kad savivaldyb ės kaimo gyventojai tur ėtų m ėgstam ą užsi ėmim ą, sugeb ėtų naudotis moderniomis technologijomis ir puosel ėtų kult ūrines tradicijas. Siekdama išvardint ų tiksl ų, Dz ūkijos VVG kuria, tobulina ir įgyvendina savo teritorijos kaimo pl ėtros planus, numato savo strateginius, taktinius ir operatyvinius veiksmus.

1.1.2. TRUMPA K ŪRIMOSI ISTORIJA

Dz ūkijos VVG įkurta 2004 m. rugpj ūč io 20 d. ir ap ėmė vis ą Alytaus apskrities kaimišk ąją teritorij ą - Alytaus rajono, Druskinink ų, Lazdij ų rajono ir Var ėnos rajono savivaldybes be Druskinink ų ir Var ėnos miest ų. Prieš įregistruojant Dz ūkijos VVG buvo ilgai diskutuojama, ar kurti vien ą bendr ą VVG, kuri apimt ų vis ą Alytaus apskrities kaimišk ąją teritorij ą, ar 4 atskiras VVG kiekviename rajone. Nuspr ęsta apjungti j ėgas, savivaldybi ų finansus, kad b ūtų gautas finansavimas bandomajai integruotai strategijai. Ši sprendimas pasiteisino - bandomajai strategijai buvo gautas 0,5 mln. Lt finansavimas ir per 2006-2008 metus Alytaus apskrityje buvo s ėkmingai įgyvendintas 21 vietos projektas. Įgyvendinus bandom ąją integruot ą strategij ą, dalis savivaldybi ų vadov ų išreišk ė nor ą kurti atskiras VVG savivaldybi ų teritorij ų pagrindu. 2008 m. spalio 28 d. visuotiniame asociacijos nari ų susirinkime buvo priimtas sprendimas d ėl Dz ūkijos VVG veiklos teritorijos sumažinimo iki Lazdijų rajono savivaldyb ės teritorijos rib ų. Šis sprendimas oficialiai įsiteisino 2009 m. kovo 4 d., kai Juridini ų asmen ų registre buvo įregistruoti Dz ūkijos kaimo pl ėtros partneri ų asociacijos (Dz ūkijos VVG) įstat ų pakeitimai. Atstovaujam ų organizacij ų skai čius sumaž ėjo nuo 78 iki 26.

1.2. ATSTOVAVIMAS KAIMO BENDRUOMEN ĖMS, SOCIALINIAMS PARTNERIAMS, VIETOS VALDŽIAI IR VERSLUI

2009 m. gruodžio 31 d. Dz ūkijos VVG nariais buvo 26 juridiniai asmenys: Kaimo bendruomen ės: Adresas 1 Birut ės kaimo bendruomen ė Krosn ėnų k., 67445 Lazdij ų r. sav. Būdvie čio seni ūnijos bendruomen ės 2 Dz ūkų k., B ūdvie čio sen., 67392 Lazdij ų r. sav. komitetas 3 Gegut ės kaimo bendruomen ė Gegut ės k., 67256 Lazdij ų r. sav. Kap čiamies čio seni ūnijos bendruomen ės Vytauto g. 2A, Kap čiamies čio mstl., 67313 4 komitetas Lazdij ų r. sav. Krikštoni ų k., Norag ėlių sen., 67252 Lazdij ų r. 5 Krikštoni ų bendruomen ės komitetas sav. Krosnos miestelio bendruomen ės Alytaus g. 28, Krosnos mstl., 67443 Lazdij ų r. 6 komitetas sav. 7 Ku čiūnų kaimo bendruomen ės komitetas Ku čiūnų k. 67047 Lazdij ų r. sav. 8 Kukli ų kaimo bendruomen ės komitetas Kukli ų k.,67169 Lazdij ų r. sav. Lazdij ų miesto seni ūnijos bendruomen ės 9 Vilniaus g. 1, 67106 Lazdijai, Lazdij ų r. sav. komitetas 10 Mikniški ų kaimo bendruomen ės komitetas Mikniški ų k., Šeštok ų sen., 67400 Lazdij ų r. sav. 11 N.Kirsnos kaimo bendruomen ės komitetas N.Kirsnos k., Šeštok ų sen., 67424 Lazdij ų r. sav. 12 Nerav ų bendruomen ės komitetas Nerav ų k., 67169 Lazdij ų r. sav. 13 Seirij ų bendruomen ės komitetas Vytauto g. 44, Seirijai, 67227 Lazdij ų r. sav. 14 Stebuli ų kaimo bendruomen ė Stebuli ų k., Teiz ų sen., 67471 Lazdij ų r. sav., Šeštok ų seni ūnijos bendruomen ės Dz ūkų 19, Šeštokai, Šeštok ų sen., 67422 Lazdij ų 15 komitetas r. sav. 16 Varn ėnų kaimo bendruomen ė Varn ėnų k., Veisiej ų sen., 67286 Lazdij ų r. sav. 17 Vart ų bendruomen ė Vart ų k., Krosnos sen., 67441 Lazdij ų r. sav. Veisiej ų seni ūnijos bendruomen ės 18 Santarv ės g. 3, 67340 Veisiejai, Lazdij ų r. sav. komitetas 19 Verstamin ų kaimo bendruomen ė Verstamin ų k., 67063 Lazdij ų r. sav. Kiti socialiniai partneriai: 20 Vš Į Lazdij ų kult ūros centras Vilniaus g. 6, LT 67106 Lazdijai 21 Meteli ų regioninio parko direkcija Meteli ų k. 67482 Lazdij ų r. sav. 22 Veisiej ų regioninio parko direkcija Santarv ės g. 9, 67340 Veisiejai, Lazdij ų r. sav. 23 Veisiej ų technologijos ir verslo mokykla Kailini ų k., Veisiej ų sen., 67336 Lazdij ų r. sav. Valdžios atstovai: 24 Lazdij ų rajono savivaldyb ės taryba Vilniaus g. 1, 67106 Lazdijai, Lazdij ų r. sav. Verslo atstovai: Gintauto Ambrazevi čiaus personalin ė 25 Nepriklausomyb ės a. 51, 67107 Lazdijai įmon ė 26 UAB „Dz ūkų žinios” Vilniaus g. 28, 67106 Lazdijai, Lazdij ų r. sav.

2010 metais planuojama į Dz ūkijos VVG priimti daugiau organizacij ų, įstaig ų ir verslo atstov ų.

1.3. VVG VALDYMO ORGANAI

Asociacijos valdymo organai nustatyti įstatuose: 1. Asociacijos aukš čiausias organas yra Visuotinis nari ų susirinkimas . 2. Asociacijos kolegialus valdymo organas yra Asociacijos taryba 3. Asociacijos vienasmenis valdymo organas yra Asociacijos pirmininkas .

1.3.1. VISUOTINIS NARI Ų SUSIRINKIMAS:

Aukš čiausiasis Dz ūkijos VVG valdymo organas - visuotinis nari ų susirinkimas, kuris šaukiamas ne re čiau kaip vien ą kart ą metuose. Susirinkim ą šaukia Asociacijos pirmininkas, taryba arba ne mažiau kaip 1/3 asociacijos nari ų. Susirinkimas turi teis ę priimti sprendimus, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pus ė balso teis ę turin čių asociacijos nari ų. Pagal Dz ūkijos VVG asociacijos įstatus visuotinis nari ų susirinkimas: 1. kei čia asociacijos įstatus; 2. skiria (renka) ir atšaukia valdymo organ ų narius; 3. nustato asociacijos nari ų stojam ųjų įnaš ų dyd į ir nari ų mokes čių dyd į, j ų mok ėjimo tvark ą, 4. tvirtina asociacijos metin ę finansin ę atskaitomyb ę; 5. priima sprendim ą d ėl asociacijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo); 6. priima sprendimus d ėl nauj ų nari ų pri ėmimo į asociacij ą.

1.3.2. TARYBA

Taryba renkama visuotiniame nari ų susirinkime dvejiems metams iš 9 fizini ų asmen ų. Tarybos nariais gali b ūti fiziniai asmenys - asociacijos nariai ir asociacijos nari ų - juridini ų asmen ų pasi ūlyti fiziniai asmenys. Tarybos sprendimai teis ėti, kai jos pos ėdyje dalyvauja daugiau kaip pus ė jos nari ų. Tarybos funkcijos: 1. priima sprendim ą d ėl kit ų juridini ų asmen ų steigimo ar d ėl tapimo kit ų juridini ų asmen ų dalyviu. 2. pasirašo darbo sutartis su Asociacijos pirmininku; 3. laikotarpiu tarp visuotini ų nari ų susirinkim ų priima sprendimus d ėl nauj ų nari ų pri ėmimo į asociacij ą; 4. sprendžia kitus Asociacij ų įstatyme valdymo organo kompetencijai priskirtus klausimus. Taryba taip pat rengia ir tvirtina teritorijos kaimo pl ėtros strategijas, sudaro darbo grupes, priima sprendimus d ėl paramos pagal kaimo pl ėtros strategij ą skyrimo.

2009 m. vasario 25 d. išrinkta nauja taryba iš 9 asmen ų:

Vardas Pavard ė Atstovaujama organizacija Atstovaujamas sektorius Edgaras Lazdij ų miesto seni ūnijos Socialini ų ir ekonomini ų partneri ų 1 Gardziulevi čius bendruomen ės komitetas atstovas, asociacijos pirmininkas Zenonas Veisiej ų seni ūnijos Socialini ų ir ekonomini ų partneri ų 2 Sabaliauskas bendruomen ės komitetas atstovas, pirmininko pavaduotojas Vilma Kap čiamies čio seni ūnijos Socialini ų ir ekonomini ų partneri ų 3 Matulevi čien ė bendruomen ės komitetas atstovas Virginija Krikštoni ų bendruomen ės Socialini ų ir ekonomini ų partneri ų 4 Maz ėtien ė komitetas atstovas Deivydas Lazdij ų rajono Kukli ų kaimo Socialini ų ir ekonomini ų partneri ų 5 Pala čionis bendruomen ės komitetas atstovas Tomas Seirij ų seni ūnijos Socialini ų ir ekonomini ų partneri ų 6 Urbonavi čius bendruomen ės komitetas atstovas Sandra Lazdij ų rajono savivaldyb ės 7 Valdžios atstovas Sinkevi čien ė taryba Daiva Gintauto Ambrazevi čiaus 8 Verslo atstovas Ambrazevi čienė personalin ė įmon ė Martynas 9 UAB „MARTINETAS” Verslo atstovas Kašelionis

Taryb ą sudaro 6 (66,6 proc.) socialini ų ir ekonomini ų partneri ų bei asociacij ų atstovai, 2 (11,1 proc.) verslo atstovai ir 1 (22,2 proc.) vietos valdžios atstovai. Taryboje yra 4 moterys ir 5 vyrai, vienas asmuo (Deivydas Pala čionis) iki 25 met ų amžiaus ir vienas asmuo (Tomas Urbonavi čius) kompetentingas aplinkosaugos klausimais.

1.3.3. ASOCIACIJOS PIRMININKAS

Asociacijos pirmininkas renkamas dvejiems metams iš tarybos nari ų visuotiniame nari ų susirinkime. Asociacijos pirmininko pagrindin ės funkcijos ir įgaliojimai: 1. atstovauja pagal visuotinio nari ų susirinkimo ir tarybos suteiktus įgaliojimus; 2. atstovauja asociacijai; 3. sudaro sandorius; 4. organizuoja tarybos ir administracijos veikl ą; 5. atsako už finansin ės atskaitomyb ės sudarym ą; 6. priima į darb ą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis; 7. atsako už duomen ų ir dokument ų pateikim ą juridini ų asmen ų registrui; 8. atsako už pranešim ą asociacijos nariams apie esminius įvykius, turin čius reikšm ės asociacijos veiklai, asociacijos veiklos organizavim ą;

1.4. SPRENDIM Ų PRI ĖMIMO PROCED ŪROS IR GALIM Ų INTERES Ų KONFLIKT Ų SPRENDIMO BŪDAI

Asociacijos įstatuose yra nustatyti sprendim ų pri ėmimo b ūdai, aiškiai paskirstytos funkcijos ir įgaliojimai tarp valdymo organ ų. Svarbiausius sprendimus priima visuotinis nari ų susirinkimas arba taryba. Visuotiniame susirinkime sprendžiamojo balso teis ę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame susirinkime turi vien ą bals ą. Visuotinis nari ų susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos nari ų. Visuotinio nari ų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už j į gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujan čių nari ų bals ų „už” negu „prieš”. Kei čiant asociacijos įstatus, priimant sprendim ą d ėl asociacijos pertvarkymo ar pabaigos, skiriant (renkant) ir atšaukiant valdymo organ ų narius reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujan čių asociacijos nari ų bals ų. Asociacijos valdymo organ ų ir kit ų kolegiali ų organ ų nariai, jeigu jie n ėra asociacijos nariai, gali dalyvauti visuotiniame nari ų susirinkime be balso teis ės. Taryba gali priimti sprendimus, kai jos pos ėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2 nari ų. Paprastai visi tarybos sprendimai priimami vienbalsiai, t.y. jeigu yra prieštaravim ų, stengiamasi kompromiso būdu surasti visiems priimtin ą sprendim ą. Tiek visuotiniame nari ų susirinkime, tiek taryboje asmuo negali dalyvauti balsavime, jei svarstomas klausimas susijęs su jo atstovaujamos organizacijos ar asmeniniais interesais. Asociacijos l ėšos skirstomos ir naudojamos tarybos sprendimu. Asociacijos turtas ir l ėšos turi būti naudojamos jos įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali b ūti skirstomos Asociacijos nariams. Asociacijos finansin ę veikl ą tikrina revizorius ne re čiau kaip vien ą kart ą metuose. Revizorius renkamas visuotiniame nari ų susirinkime dvej ų met ų laikotarpiui. Reikalui esant, kvie čiamas nepriklausomas auditas. Paprastai kuomet VVG taryboje sprendžiami klausimai, kuriuose gali kilti interes ų konfliktai, tarybos nariai informuoja apie tai VVG taryb ą, savanoriškai nuo šio klausimo sprendimo nusišalina ir kitaip ne įtakoja sprendimo. Siekiant išvengti interes ų konflikto įgyvendinant strategij ą, kiekvienas Dz ūkijos VVG tarybos narys iš anksto deklaruos savo interesus, t.y. pateiks interes ų deklaracij ą, kurioje nurodys organizacijas ir fizinius asmenis, d ėl kuri ų gali kilti vieš ųjų ir priva čių interes ų konfliktai. Vertinant vietos projektus, tarybos nariai, kuri ų interesai galimai susij ę su interesais projekte, privaloma tvarka nusišalins nuo vietos projekto svarstymo. Neišsprendus interes ų konflikt ų šali ų susitarimu, jie bus sprendžiami teis ės akt ų nustatyta tvarka.

1.5. NARI Ų PRI ĖMIMO IR IŠSTOJIMO IŠ VVG PROCED ŪROS

Nor ėdamas tapti Asociacijos nariu, juridinis asmuo pateikia: 1. prašym ą tapti Asociacijos nariu; 2. juridinio nario sprendim ą d ėl stojimo į Asociacij ą ir įgaliojim ą atstovauti. 3. įrodym ą, kad juridinis narys sumok ėjo stojimo mokest į. Spendim ą d ėl nauj ų nari ų pri ėmimo priima Asociacijos visuotinis nari ų susirinkimas, o laikotarpiu tarp visuotini ų nari ų susirinkim ų - Asociacijos taryba. Asociacijos nariu tampama iš karto po teigiamo sprendimo. Narys laikomas išstojęs iš Asociacijos, kai jo prašymas ir juridinio nario sprendimas d ėl išstojimo iš Asociacijos yra įregistruojamas Asociacijoje. Narys iš Asociacijos gali b ūti pašalintas visuotinio nari ų susirinkimo sprendimu už asociacijos įstat ų nesilaikym ą bei kitus pažeidimus. Išstoj ęs ar pašalintas narys turi gražinti asociacijai priklausant į turt ą ar dokumentus.

1.6. INFORMACIJOS APIE VVG VEIKL Ą SKLAIDA, KONSULTACIJ Ų GALIMIEMS VIETOS PROJEKT Ų PARAIŠK Ų TEIK ĖJAMS TEIKIMO TVARKA

Pagrindin ė Dz ūkijos VVG sklaidos priemonė yra internetin ė svetain ė www.dzukijosvvg.lt . Rengiant strategij ą, internetin ėje svetain ėje buvo pateikiama visa informacija apie strategijos rengim ą. Svarbiausios naujienos taip pat buvo siun čiamos elektroninio pašto adresais ne tik VVG nariams, bet ir visiems besidominantiems strategijos rengimu ir jos įgyvendinimu. Dz ūkijos VVG sureng ė 11 informacini ų rengini ų, kuriuose visuomen ė buvo tiesiogiai informuojama apie rengiam ą strategij ą, prašoma pateikti si ūlymus. Apie svarbiausius strategijos rengimo įvykius buvo informuojama vietos spaudoje. Jau rengiant strategij ą buvo prad ėtas asmeninis galim ų vietos projekt ų paraišk ų teik ėjų konsultavimas tiek betarpiškai VVG b ūstin ėje, tiek elektroniniu paštu, telefonu. Įgyvendinant strategij ą visa informacija bus pateikiama internetin ėje svetain ėje, o svarbiausia informacija siun čiama elektoriniais paštais bei skelbiama vietos spaudoje.

1.7. VVG KOMPETENCIJA IR PATIRTIS, BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS VVG

1.7.1. KOMPETENCIJA IR PATIRTIS PROJEKT Ų ADMINISTRAVIMO, FINANS Ų VALDYMO SRITYSE

Dz ūkijos VVG nuo 2004 met ų yra sukaupusi didel ę patirt į projekt ų administravimo ir finans ų valdymo srityse. Dz ūkijos VVG projektai: 1. Dz ūkijos VVG bandomosios strategijos 2006-2008 metams parengimas.

Projekto kodas - BPD2004-EZUOGF-4.6.1-01-04/1/0001. Projekto pradžia - 2005-04-06, pabaiga - 2006-06-30. Projekto vert ė - 26.498 Lt, paramos suma - 11.695 Lt. Projekto vadovas - Edgaras Gardziulevi čius. Dz ūkijos VVG įgyvendino projekt ą “Kaimo vietov ės studija ir integruotos bandomosios strategijos parengimas, siekiant gyvenimo kokyb ės gerinimo Alytaus apskrities kaimo gyvenamojoje vietov ėje”, ir pareng ė bandom ąją integruot ą strategij ą 2006-2008 metams. Dz ūkijos VVG parengta bandomoji strategija buvo įvertinta kaip viena geriausi ų Lietuvoje ir LR žem ės ūkio ministerijos valstyb ės sekretoriaus 2006 m. geguž ės 12 d. potvarkiu Nr. 4D-70 buvo skirta 508.000 Lt parama jos įgyvendinimui. 2. Bandomosios integruotos strategijos 2006-2008 metams įgyvendinimas. Projekto kodas - BPD2004-EZUF-4.6.0-05-06/0003. Projekto pradžia - 2006-08-08, pabaiga - 2008-09-30. Projekto vert ė - 508.000 Lt, paramos suma - 508.000 Lt. Projekto vadovas - Edgaras Gardziulevi čius. Dz ūkijos VVG 2006-2008 metais įgyvendino projekt ą “Kaimo vietov ės studija ir integruotos bandomosios strategijos parengimas, siekiant gyvenimo kokyb ės gerinimo Alytaus apskrities kaimo gyvenamojoje vietov ėje”. Projekto esm ė - Bandomosios integruotos strategijos 2006-2008 metams įgyvendinimas ir Alytaus apskrities organizacij ų vietos projekt ų dalinis finansavimas. Įgyvendinant bandom ąją strategij ą, buvo finansuotas 21 vietos projektas. Be to, projekto l ėšomis Dz ūkijos VVG išleido 1000 leidini ų „Bandomosios strategijos įgyvendinimas”, 100 kompaktini ų disk ų „Bandomosios strategijos įgyvendinimas”, 100 plakat ų, sureng ė 3 mokym ų kursus, 6 informacinius renginius, 1 baigiam ąją konferencij ą. 3. Dz ūkijos VVG patalp ų įrengimas. Projekto kodas - KB/09-69. Projekto pradžia - 2009-07-16, pabaiga - 2009-09-14. Projekto vert ė - 24.970 Lt, paramos suma - 24.970 Lt. Projekto vadovas - Edgaras Gardziulevi čius. Projektas įgyvendintas vos per du m ėnesius - suremontuotos VVG patalpos, esan čios Vilniaus g. 1-427, Lazdijuose, bei nupirkti biurui reikalingi baldai. 4. Dz ūkijos nevyriausybini ų organizacij ų mokymai. Projekto kodas - 2004-LT0008-NVO-1EEE/NOR-02-045. Projekto pradžia - 2009-05-27, pabaiga - 2010-05-26. Projekto vert ė - 162.600 Lt, paramos suma - 146.340 Lt. Projekto vadovas - Edgaras Gardziulevi čius.

2009 m. geguž ės 27 d. Dzūkijos VVG pasiraš ė Europos ekonomin ės erdv ės finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo subsidij ų schemos „Nevyriausybini ų organizacij ų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje” paprojek čio „Dz ūkijos nevyriausybini ų organizacij ų mokymai” įgyvendinimo sutart į. Projektui, kurio bendras biudžetas sudaro 162.600 Lt, skirta 146.340 Lt parama. Pagrindin ės projekto veiklos: • Kaimo bendruomeni ų ir kit ų organizacij ų praktiniai mokymai projekt ų rengimo ir įgyvendinimo, vieš ųjų pirkim ų vykdymo ir nevyriausybinių organizacij ų buhalterin ės apskaitos vedimo temomis. • Personalin ės konsultacijos nevyriausybini ų organizacij ų atstovams projekt ų rengimo ir įgyvendinimo, vieš ųjų pirkim ų vykdymo ir buhalterin ės apskaitos klausimais. • Nevyriausybini ų organizacij ų, verslo ir akademin ės visuomen ės bendradarbiavimo susitikimai. • Gerosios patirties įgijimui skirtos kelion ės į kitas VVG, susipažinimas su vietos projektais. • Dinamin ės interneto svetain ės suk ūrimas. 5. Lazdij ų kaimo pl ėtros strategijos parengimas. Projekto kodas - 4PV-KA-09-2-000666. Projekto pradžia - 2009-05-04, pabaiga - 2009-02-28. Projekto vert ė - 69.052 Lt, paramos suma - 69.052 Lt. Projekto vadovas - Edgaras Gardziulevi čius. 2009 m. rugs ėjo 10 d. Dz ūkijos kaimo pl ėtros partneri ų asociacija (Dz ūkijos VVG) pasirašė paramos sutart į d ėl projekto „Lazdij ų kaimo pl ėtros strategijos parengimas” įgyvendinimo. Pagal Lietuvos kaimo pl ėtros 2007-2013 met ų programos priemon ę „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti” naujos Lazdij ų kaimo pl ėtros strategijos 2010-2015 metams parengimui skirta 69.052 Lt parama.

1.7.2. BENDRADARBIAVIMAS SU ŠALIES IR UŽSIENIO VVG, NEVYRIAUSYBIN ĖMIS ORGANIZACIJOMIS

2005 m. birželio 20 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Kaišiadori ų rajono VVG. Kaišiadori ų VVG ir Dz ūkijos VVG įsipareigojo bendradarbiauti dalyvaujant “Leader +” veikloje; keistis sukaupta informacija ir patirtimi rengiant Integruotas bandom ąsias strategijas; rengti bendrus projektus, kuri ų svarbiausias tikslas - bendradarbiavimo tarp VVG stiprinamas tiek Lietuvos, tiek tarptautiniu mastu. 2008 m. vasario 29 d. pasirašyta bendradarbiavimo deklaracija su Lenkijos Vietos Veiklos Grupe „Seinija” (Lokalna Grupa Działania „Sejne ńszczyzna”), įsik ūrusia Seinuose. Sutarta dalintis

12 darbo patirtimi VVG organizavimo srityje, keistis informacija, rengti bendrus tarptautinius projektus bei kita. 2010 m. vasario 26 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Druskinink ų VVG. Sutarta bendrai siekti ši ų tiksl ų: organizuoti žini ų ir geb ėjim ų mainus vykdant LEADER pob ūdžio veikl ą ir sprendžiant vietos pl ėtros problemas; megzti ryši ų ir kontakt ų tinkl ą vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu bei dalintis partneriams naudinga informacija; vykdyti bendrus projektus siekiant gerinti gyvenimo kokyb ę kaimo vietov ėse. Dz ūkijos VVG aktyviai bendradarbiauja su kitomis Lietuvos ir užsienio VVG be oficiali ų bendradarbiavimo sutar čių ar deklaracij ų pasirašym ų. Su Alytaus apskrityje susik ūrusiomis naujomis VVG buvo ne tik bendradarbiaujama rengiant strategijas 2010-2015 metams, bet ir įgyvendinant Dz ūkijos VVG projekt ą „Dz ūkijos nevyriausybini ų organizacij ų mokymai”. Kadangi projektas buvo rengtas dar tuomet, kai Dz ūkijos VVG už ėmė vis ą Alytaus apskrities kaimišk ąją teritorij ą, į mokymus ir gerosios patirties įgijimo keliones kvie čiami VVG ir NVO nariai iš visos Alytaus apskrities. Kiti bendradarbiavimo ryšiai užsimezg ė per pažintines keliones: 2009 m. liepos 31 – rugpj ūč io 2 dienomis Dz ūkijos VVG darbuotojai ir nevyriausybini ų organizacij ų nariai vyko į pažintin ę kelion ę į Vietos veiklos grupes „Nemunas” ir „Rietavo iniciatyvos”. Kelion ės tikslas - susipažinti su VVG “Nemunas” ir VVG “Rietavo iniciatyvos” veikla bei NVO įgyvendintais projektais Jurbarko rajono ir Rietavo savivaldyb ėse. 2009 m. spalio 8-12 dienomis Dz ūkijos VVG tarybos nariai bei kaimo bendruomeni ų aktyviausi nariai buvo nuvyk ę į Austrij ą susipažinti su Marchfeld regiono VVG, jų strategija ir vietos projektais. Dz ūkijos VVG taryba nusprend ė pasirašyti bendradarbiavimo deklaracij ą su Marchfeld regiono VVG.

1.8. VVG TARYBOS NARI Ų KOMPETENCIJA, GEB ĖJIMAI IR PATIRTIS PROJEKT Ų ADMINISTRAVIMO, FINANS Ų VALDYMO, APLINKOSAUGOS SRITYSE

Edgaras Gardziulevi čius - Dz ūkijos VVG pirmininkas, socialini ų ir ekonomini ų partneri ų atstovas taryboje. Dz ūkijos VVG veikloje dalyvauja nuo jos įkūrimo – nuo 2004 m. iki dabar yra tarybos narys, o nuo 2006 m. balandžio 27 d. yra asociacijos pirmininkas. E. Gardziulevi čius yra vis ų svarbiausi ų Dz ūkijos VVG projekt ų vadovas: 2005-2006 m. projekto „Kaimo vietov ės studija ir integruotos bandomosios strategijos parengimas, siekiant gyvenimo kokyb ės gerinimo Alytaus apskrities kaimo gyvenamojoje vietov ėje” (Bandomosios strategijos parengimas) vadovas;

2006-2008 m. projekto „Kaimo vietov ės studija ir integruotos bandomosios strategijos parengimas, siekiant gyvenimo kokyb ės gerinimo Alytaus apskrities kaimo gyvenamojoje vietov ėje” (Bandomosios strategijos įgyvendinimas) vadovas; 2009 m. projekto „Dz ūkijos VVG patalp ų įrengimas” vadovas; 2009-2010 m. projekto „Dz ūkijos nevyriausybini ų organizacij ų mokymai” vadovas; 2009-2010 m. projekto „Lazdij ų kaimo pl ėtros strategijos parengimas” vadovas. Patirtis projekt ų įgyvendinime dirbant Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracijoje: 2004-2005 m. tarptautinio projekto “Kemping ų pl ėtra Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione” koordinatorius; 2004-2005 m. tarptautinio projekto “Lietuvos ir Lenkijos pasienio infrastrukt ūros pl ėtros galimyb ės” koordinatorius; 2004-2007 m. tarptautinio projekto “Tarptautin ės svarbos paukš čiams vertingos šlapžem ės, saugomos teritorijos ir kult ūrinis kraštovaizdis kaip šaltinis subalansuotai pl ėtrai kaimo vietov ėse” koordinatorius; 2007-2008 m. projekto “Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijos bendrojo plano parengimas” vadovas. 2007-2008 m. tarptautinio projekto “Lietuvos-Lenkijos pasienio saugumo infrastrukt ūros gerinimas vystant reanimacijos paslaugas” koordinatorius (vadovas). 2007-2008 m. pagal administravimo paslaug ų sutart į pad ėjo įgyvendinti tarptautin į projekt ą “Farmacin ės analiz ės laboratorij ų suk ūrimas Lietuvos ir Lenkijos pasienio zonoje”. Zenonas Sabaliauskas - Dz ūkijos VVG pirmininko pavaduotojas, socialini ų ir ekonomini ų partneri ų atstovas taryboje. Nuo 1992 met ų dirbo Veisiej ų seni ūnijos viršai čiu, nuo 1995 met ų - Veisiej ų seni ūnu. Tiesioginiame darbe daug d ėmesio skiria socialinei veiklai, rengia daug kult ūrini ų, sportini ų rengini ų. Nuo 2001 met ų, kai susik ūrė Veisiej ų seni ūnijos bendruomen ės komitetas, išrinktas komiteto pirmininku. Komitetui vadovauja iki šiol. Per šiuos metus kartu su komiteto aktyvu įvykd ė apie 25 projektus, kuri ų vert ė daugiau kaip 500 t ūkst. Lt. 2004 m., įkūrus Dz ūkijos VVG, buvo išrinktas į šios asociacijos taryb ą, aktyviai dalyvavo kuriant ir įgyvendinant Dz ūkijos VVG bandom ąją strategij ą „Kaimo vietov ės studija ir integruotas bandomosios strategijos parengimas, siekiant gyvenimo kokyb ės gerinimo Alytaus apskrities kaimo vietov ėje”. Kartu su Veisiej ų seni ūnijos bendruomene pagal ši ą program ą laim ėjo l ėšas projektui „Spindulys”. Bendruomen ė įsireng ė apšildomas patalpas Bar čių kaime. Patalpose kaimo žmon ės gali rengti įvairius renginius.

2009 metais išrinktas Dz ūkijos VVG pirmininko pavaduotoju. Be pareig ų VVG taryboje dalyvauja kit ų NVO veikloje. Yra Alytaus apskrities futbolo federacijos tarybos narys, Veisiej ų technologijos ir verslo mokyklos tarybos narys, vadovauja Veisiej ų „Dainavos” futbolo komandai. Virginija Maz ėtien ė - Dz ūkijos VVG tarybos nar ė, socialini ų ir ekonomini ų partneri ų atstovas taryboje. Nuo 2005 m. aktyviai įsitrauk ė į Dz ūkijos VVG asociacijos veikl ą, pad ėjo tvarkyti buhalterij ą, ruošti strategijos finansin ę dal į, nemokamai konsultavo Dz ūkijos VVG asociacijos bendruomenes įvairiais klausimais. V.Maz ėtien ė yra VVG buhalter ė, atsakinga už buhalterin ės apskaitos tvarkym ą, finansin ės atskaitomyb ės dokument ų parengim ą, vykdom ų projekt ų mok ėjimo prašymų parengim ą. 2005-2006 m. projekto „Kaimo vietov ės studija ir integruotos bandomosios strategijos parengimas, siekiant gyvenimo kokyb ės gerinimo Alytaus apskrities kaimo gyvenamojoje vietov ėje” (Bandomosios strategijos parengimas) projekto finansinink ė; 2006-2008 m. projekto „Kaimo vietov ės studija ir integruotos bandomosios strategijos parengimas, siekiant gyvenimo kokyb ės gerinimo Alytaus apskrities kaimo gyvenamojoje vietov ėje” (Bandomosios strategijos įgyvendinimas) projekto finansinink ė; 2009 m. projekto „Dz ūkijos VVG patalp ų įrengimas” projekto finansinink ė; 2009-2010 m. projekto „Dz ūkijos nevyriausybini ų organizacij ų mokymai” projekto finansinink ė; 2009-2010 m. projekto „Lazdij ų kaimo pl ėtros strategijos parengimas” projekto finansinink ė. Virginija Maz ėtien ė yra Krikštoni ų kaimo bendruomen ės komiteto nar ė. Lietuvos Respublikos Žem ės ūkio ministerijos konsultavimo įstaig ų ir konsultant ų akreditavimo komisijos 2009 m. vasario 5 d. sprendimu Virginijai Maz ėtienei suteikta akreditacija teikti konsultacijas ūkio veiklos buhalterin ės apskaitos tvarkymo ir „Leader” metodo įgyvendinimo klausimais. Nuo 2002 m. iki 2007 m. dirbo viešosios įstaigos Lazdij ų verslo informacijos centro vyr. finansininke konsultante. Darbo pob ūdis - viešosios įstaigos buhalterin ės apskaitos tvarkymas, smulkaus ir vidutinio verslo įmoni ų atstov ų konsultavimas. Kadangi Lazdij ų rajono savivaldyb ėje nėra didesni ų miest ų, daugiausia tekdavo konsultuoti kaimo gyventojus. Vilma Matulevi čien ė - Dz ūkijos VVG tarybos nar ė, socialini ų ir ekonomini ų partneri ų atstovas taryboje. Į VVG veikl ą įsitrauk ė nuo 2006 m., prad ėjo aktyviai dalyvauti seminaruose, mokymuose, kurie susij ę su kaimo pl ėtra ir bendruomeni ų veikla. Yra parašiusi ir laim ėjusi tiek ŽŪM, tiek ir savivaldyb ės skelbt ų projekt ų. Nuo 2006 m. - Kap čiamies čio seni ūnijos bendruomen ės komiteto pirminink ė. Dirbdama socialin į darb ą daug bendrauja su kaimo žmon ėmis, žino j ų problemas. Gimusi ir augusi kaime, nuo 2007 m. pradėjo dirbti viešojoje įstaigoje Lazdij ų socialini ų

15 paslaug ų centre, Kap čiamies čio seni ūnijos socialine darbuotoja su rizikos šeimomis. Šiuo metu studijuoja VPU socialin ės komunikacijos institute socialin ę pedagogik ą su socialinio darbo šaka. Tomas Urbonavi čius - Dz ūkijos VVG tarybos narys, socialini ų ir ekonomini ų partneri ų atstovas taryboje. Atsakingas už konsultavim ą gamtosauginiais ir aplinkosauginiais klausimais. Gim ė ir augo Lazdij ų rajone. 2000 m. Lietuvos Žem ės Ūkio Universitete, mišk ų fakultete baig ė miškotyros studij ų program ą, suteiktas miškotyros bakalauro kvalifikacinis laipsnis, tais pa čiais metais įgytas Lietuvos Žem ės Ūkio Universiteto profesin ės pedagogikos ir psichologijos katedroje mokytojo speciali ųjų profesini ų studij ų pažym ėjimas. 2002 m. Vilniaus Universitete, gamtos moksl ų fakultete baigta magistrat ūros studij ų botanikos programa, suteiktas biologijos magistro kvalifikacinis laipsnis, o 2006 m. Vytauto Didžiojo Universitete, gamtos moksl ų fakultete, baigta aplinkosaugos organizavimo studij ų programa ir įgytas ekologijos ir aplinkotyros magistro kvalifikacinis laipsnis. Turi didel ę darbin ę patirt į aplinkosaugos srityje, 2008-2009 metais vadovavo Veisiej ų regioninio parko direkcijai. Deivydas Pala čionis - Dz ūkijos VVG tarybos narys, valdžios atstovas taryboje. Gim ęs 1986 m. gruodžio 27 d. Lazdij ų rajone, VVG taryboje atstovauja rajono jaunim ą. T ėvai yra smulk ūs ūkininkai, tad padeda ūkio darbuose, daug žino apie visus ūkio darbus. 2006 m. baig ė Lazdij ų Motiejaus Gustai čio gimnazij ą su pad ėka už dalyvavim ą Lazdij ų rajono jaunimo veikloje. Ved ė nemažai renginių bei vaidino spektakliuose. Prad ėjo dirbti Lazdij ų rajono laikraštyje „Dz ūkų žinios” kompiuterin ės technikos meistru - vadybininku. Nuo 2008 m. iki šiol dirba Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracijoje, Ūkio tarnyboje. 2009 m. tapo Lazdij ų rajono VVG tarybos nariu. Deivydui tai yra naujo pob ūdžio veikla, ta čiau su dideliu entuziazmu bei jaunatvišku užsidegimu siekia perimti žinias bei patirt į iš esan čių nari ų, aktyviai dalyvauja susirinkimuose. Mokymuose įgytas žinias bando pritaikyti VVG veikloje. VVG tarybos narys Deivydas Pala čionis aktyviai dalyvauja Lazdij ų rajone vykstan čiuose renginiuose, o ypa č tuose kurie yra skirti jaunimui bei jaunimo politikai rajone vystyti. Deivydas geranoriškai jungiasi prie rengini ų organizacin ės grup ės, kurioje si ūlo savo id ėjas bei reiškia pastabas. Sandra Sinkevi čien ė - Dz ūkijos VVG tarybos nar ė, valdžios atstov ė taryboje. Dz ūkijos VVG veikloje prad ėjo dalyvauti nuo pat jos įsik ūrimo, dirbdama Veisiej ų technologijos ir verslo mokyklos projekt ų vadove. Prad ėjusi dirbti Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracijos Investicij ų skyriuje vyr. specialiste, savo žiniomis ir patyrimu gal ėjo pla čiau dalintis su įvairiomis biudžetin ėmis įstaigomis, kaimo bendruomen ėmis, rajono gyventojais. Kadangi savivaldyb ė vykdo daug projekt ų, susijusi ų su rajono infrastrukt ūra - žino kaimo problemas, kurias reik ėtų spr ęsti. Dirbdama savivaldyb ės administracijoje vykd ė ir įgyvendino ne vien ą Europos s ąjungos

16 strukt ūrini ų fond ų finansuojam ą projekt ą, mielai konsultuoja kaimo bendruomenes projekt ų rengimo klausimais. Sandra Sinkevi čien ė yra Veisiej ų vidutinio amžiaus šoki ų kolektyvo „Pušynas” nar ė. Su kolektyvu dalyvauja įvairiuose rajono ir šalies renginiuose, tod ėl žino ir kaimo kult ūros problemas, siekia, kad kuo daugiau kaimo gyventoj ų įsijungt ų į kult ūrin į gyvenim ą. Martynas Kašelionis - Dz ūkijos VVG tarybos narys, verslo atstovas taryboje. Nuo 2003 met ų s ėkmingai dirba IT paslaug ų srityje, turi ilgamet ę darbo patirt į įvairiose įstaigose ir įmon ėse. Šiuo metu yra UAB “Dz ūkų žinios“ direktorius, UAB „MARTINETAS“ įmon ės savininkas ir vadovas. M.Kašelionis prisideda prie visuomenini ų IT projekt ų - suk ūrė nauj ą Dz ūkijos VVG internetin ę svetain ę www.dzukijosvvg.lt, kurios pagalba buvo rengiama Lazdij ų rajono kaimo pl ėtros strategija 2010-2015 metams. Daiva Ambrazevi čien ė - Dz ūkijos VVG tarybos nar ė, verslo atstov ė taryboje. Gim ė Žemaitijoje, nuo devyneri ų met ų gyvena Dz ūkijoje. Dz ūkijoje įleido šaknis: įvairiose rajono vietose įkūrė verslo įmones, kartu sukurdama žmon ėms darbo vietas. R ūpindamasi kitų gerove, neskai čiuoja savo laiko - rajono pažangiausieji mokiniai ne kart ą buvo sukviesti į vasaros poilsio stovyklas. Jaunyst ė prab ėgo Verstamin ų kaime, tad jai abejoni ų nekyla, kai prašoma pad ėti, paremti. Ne kart ą paremta mokykla, mokiniai, skatinamos kaimo švent ės. Žino rajono, o tuo labiau šio kaimo problemas. Kaimo trauka ir noras, kad visi aplinkui esantys gyvent ų geriau, paskatino Verstamin ų kaimo žmones įkurti bendruomen ę. Pats gyvenimas suformavo tokias asmenines savybes kaip savarankiškumas, pareigos jausmas, kruopštumas, tvarkingumas, komunikabilumas, reiklumas sau ir kitiems. Darb ų s ūkuryje randa laiko ir lankytis renginiuose, pabendrauti su žmon ėmis. Šoka Lazdij ų kult ūros centro šoki ų kolektyve ,,Lazdija”. Stengiasi atrasti nauj ų id ėjų ir jas įgyvendinti. B ūdama Lazdij ų rajono VVG nare, gali pad ėti įgyvendinti daugel į plan ų.

1.9. VVG NARI Ų DALYVAVIMO STRATEGIJOS RENGIMO PROCESE APRAŠYMAS

Pirminiame strategijos rengimo etape, atliekant socialin ės, ekonomin ės, aplinkosaugos situacijos ir gyventoj ų poreiki ų analiz ę, VVG nariai daug laiko skyr ė statistini ų duomen ų rinkimui ir gyventoj ų nuomoni ų išsiaiškinimui - platino anketas ir jas rinko. Siekiant kuo objektyviau įvertinti esam ą situacij ą, ne visada pakako oficialiai publikuot ų statistikos duomenų, kurie dažnai nėra naujausi, tod ėl kiekvieno VVG partnerio ind ėlis, pateikiant naujausius jo kompetencijos srities duomenis apie rajon ą, buvo labai svarbus strategijos rengimui. VVG nariai aktyviai prisid ėjo rengiant strategijos prioritetus, priemones ir veiklas. VVG nariai reng ė savo nari ų bei kit ų gyventoj ų susirinkimus, diskutavo, ko labiausiai reikia konkre čiame 17 kaime, bendruomen ėje, ir teik ė si ūlymus. Dauguma VVG nari ų pateik ė projektinius pasi ūlymus, pagal kuriuos vėliau buvo sprendžiama, koki ų projekt ų poreikis yra didžiausias - pagal tai buvo rengiamos strategijos remiamos veiklos, priemon ės ir prioritetai. Svarbiausios diskusijos ir sprendimai buvo priimami informacini ų rengini ų metu, tarybos pos ėdži ų ir visuotinio nari ų susirinkimo metu, į kuriuos buvo kvie čiami ne tik VVG nariai, bet ir kiti besidomintys kaimo pl ėtra - buvo pristatomos atskiros strategijos dalys, diskutuojama, renkami si ūlymai, tikslinama pati strategija. Svarbiausias vaidmuo rengiant strategij ą teko Dz ūkijos VVG tarybos nariams, kurie rinko reikaling ą informacij ą, organizavimo gyventoj ų apklausas, prisid ėjo prie vietos problem ų formulavimo ir sprendim ų alternatyv ų atrankos, teik ė pastabas d ėl parengt ų atskir ų dokumento dali ų bei pri ėmė sprendimus d ėl strategijos prioritet ų ir priemoni ų. Dz ūkijos VVG tarybos nari ų funkcij ų pasiskirstymas strategijos rengimo procese: Eil. Vardas Pavard ė Funkcijos Nr. VVG tarybos 2009 m. balandžio 28 d. protokolu Nr. 34 buvo paskirtas Edgaras strategijos reng ėju ir buvo atsakingas už visos strategijos parengimą: 1 Gardziulevi čius planavo, koordinavo strategijos rengimui, skirst ė darbus ir užduotis VVG nariams bei kt. Atsakingas už švietim ą, kult ūra, sport ą, laisvalaik į ir renginius; Zenonas strategijos parengimui reikaling ų statistini ų duomen ų rinkimas; 2 Sabaliauskas gyventoj ų poreiki ų analiz ės anket ų platinimas; visuomen ės informavimas apie rengiam ą strategij ą. Atsakinga už žem ės ūkį; Vilma strategijos parengimui reikaling ų statistini ų duomen ų rinkimas; 3 Matulevi čien ė gyventoj ų poreiki ų analizės anket ų platinimas; visuomen ės informavimas apie rengiam ą strategij ą. Atsakinga už sveikat ą, socialin ę apsaug ą ir lygias teises; Virginija strategijos parengimui reikaling ų statistini ų duomen ų rinkimas; 4 Maz ėtien ė gyventoj ų poreiki ų analiz ės anket ų platinimas; visuomen ės informavimas apie rengiam ą strategij ą. Atsakingas už jaunim ą; Deivydas strategijos parengimui reikaling ų statistini ų duomen ų rinkimas; 5 Pala čionis gyventoj ų poreiki ų analiz ės anket ų platinimas; jaunimo informavimas apie rengiam ą strategij ą. Atsakingas už aplinkosaug ą ir kult ūros paveld ą; Tomas strategijos parengimui reikaling ų statistini ų duomen ų rinkimas; 6 Urbonavi čius gyventoj ų poreiki ų analiz ės anket ų platinimas; visuomen ės informavimas apie rengiam ą strategij ą. Atsakinga už kaimo infrastrukt ūrą; Sandra strategijos parengimui reikaling ų statistini ų duomen ų rinkimas; 7 Sinkevi čien ė gyventoj ų poreiki ų analiz ės anket ų platinimas; visuomen ės informavimas apie rengiam ą strategij ą. Atsakinga už versl ą, kaimo turizm ą; Daiva strategijos parengimui reikaling ų statistini ų duomen ų rinkimas; 8 Ambrazevi čien ė gyventoj ų poreiki ų analiz ės anket ų platinimas; verslo atstov ų informavimas apie rengiam ą strategij ą. 18

Atsakingas už versl ą, informacines technologijas; Martynas strategijos parengimui reikaling ų statistini ų duomen ų rinkimas; 9 Kašelionis gyventoj ų poreiki ų analiz ės anket ų platinimas; verslo atstov ų informavimas apie rengiam ą strategij ą.

Didel į technin į darb ą atliko Dz ūkijos VVG administrator ė Indr ė Adomynien ė, kuri suvedin ėdavo surinkt ą statistin ę informacij ą, anketas, raš ė protokolus, kviet ė dalyvius į informacinius renginius ir kt. Strategijos rengimui konsultuoti buvo pasamdytu UAB „Kaimo verslo projektai“. Konsultantai paaiškindavo, k ą reikia atlikti kiekvienu Strategijos rengimo etapu bei pateikdavo įvairi ų dokument ų pavyzdžius: pateik ė patikslint ą detal ų strategijos rengimo plan ą, statistini ų duomen ų analizei reikalingas lenteles, pareng ė poreiki ų tyrimo anketas ir apmok ė VVG atstovus, kaip atlikti anketavim ą ir suvesti anket ų duomenis, pareng ė grafikus, lenteles, SSGG formas, pad ėjo atlikti duomen ų analiz ę bei kt.

1.10. KAIMO PL ĖTROS DALYVI Ų DALYVAVIMAS RENGIANT STRATEGIJ Ą

Tiek kaimo gyventoj ų poreiki ų analiz ė, tiek strategijos prioritetai, priemon ės, remiamos veiklos buvo rengiamos pasitelkus ne tik VVG narius, bet ir kitus kaimo pl ėtros partnerius – seni ūnus, mokykl ų, bibliotek ų, įvairi ų kit ų įstaig ų atstovus, verslininkus, paprastus kaimo gyventojus. Siekiant į strategijos rengim ą įtraukti kuo daugiau kaimo žmoni ų, apie strategijos rengim ą informacija buvo pastoviai pateikiama Dz ūkijos VVG internetiniame puslapyje www.dzukijosvvg.lt , vietos spaudoje ir informaciniuose renginiuose, kuri ų buvo surengta net 11. Per informacinius renginius, elektroniniu paštu ar žodžius kaimo pl ėtros dalyvi ų buvo prašoma pastoviai teikti pastabas ir pasi ūlymas d ėl kiekvienos strategijos dalies. Svarbiausias kaimo pl ėtros dalyvi ų ind ėlis buvo projektini ų pasi ūlym ų, kuriuos gal ėjo teikti visi, pateikimas. Iš viso gauta net 83 projektiniai pasi ūlymai: 72 ne pelno projektiniai pasi ūlymai 15,5 mln. Lt sumai ir 11 pelno projektini ų pasi ūlym ų 4 mln. Lt sumai. Atvir ų susirinkim ų metu, atmetus nerealius ir netinkamus projektinius pasi ūlymus, buvo parengtas strategijos prioritet ų, priemoni ų ir remiam ų veikl ų projektas, kuris faktiškai buvo be didesni ų koregavim ų ir patvirtintas.

1.11. ĮGYVENDINTI IR PLANUOJAMI VEIKSMAI SIEKIANT ĮTRAUKTI SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMUS IR ATSKIRTUS GYVENTOJUS Į KAIMO PL ĖTROS PROCESUS

Strategijos rengimo metu socialiai pažeidžiam ų (jaunimo, moter ų, pensinink ų, kit ų grupi ų) kaimo žmoni ų poreikiams buvo skiriamas didesnis d ėmesys. Siekiant nustatyti šioms grup ėms priskiriam ų asmen ų poreikius ir galimus j ų tenkinimo b ūdus, Dz ūkijos VVG konsultavosi su Lazdij ų socialini ų paslaug ų centru, Veisiej ų seni ūnijos bendruomen ės socialini ų paslaug ų centru, 19

Seirij ų bendruomen ės komiteto Socialini ų paslaug ų centru „Šilas“. Atsižvelgiant į socialini ų paslaug ų centr ų darbuotoj ų nuomon ę, buvo prieita bendros nuomon ės, jog reikia numatyti l ėšų jaunimo ir moter ų aktyvinimui, j ų integruotis į bendruomen ę. Tam tikslui buvo numatyta III prioriteto 3.1. priemon ėje remiama veikla socialiniai pažeidžiam ų žmoni ų problemoms spr ęsti.

1.12. VEIKLOS VVG TINKLE APRAŠYMAS

Dz ūkijos VVG nuo 2005 m. buvo aktyvi neformalaus Vietos veiklos grupi ų tinklo nar ė, pastoviai teik ė si ūlymus LEADER metod ą reglamentuojan čių dokument ų ir jo įgyvendinimo tobulinimui. Tuometinio VVG pirmininko iniciatyva buvo sukurta VVG tinklo elektronin ė konferencija, kurios pagalba iki šiol naudojasi daugelis VVG atstov ų. Dz ūkijos VVG taryba nusprend ė įstoti į Lietuvos VVG tinkl ą, ir 2010 m. vasario 11 d. Dz ūkijos VVG oficialiai pateik ė prašym ą įstoti į Lietuvos VVG tinkl ą. VVG tinklo valdybos pos ėdyje Dz ūkijos VVG buvo priimta į šio tinklo narius.

1.13. KETINIM Ų BENDRADARBIAUTI APRAŠYMAS

Dz ūkijos VVG aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio VVG dažniausiai be oficiali ų bendradarbiavimo sutar čių ar deklaracij ų. Dz ūkijos VVG, įgyvendindama projekt ą „Dz ūkijos nevyriausybini ų organizacij ų mokymai“, 2010 m. pavasar į numa čiusi gerosios patirties kelion ę susipažinti su Lietuvos VVG ir įgyvendintais vietos projektais. Kelion ės metu planuoja užmegzti bendradarbiavim ą su viena ar keliomis Lietuvos VVG. Be to, planuojama pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su Alytaus apskrityje veikian čiomis VVG ir VVG „Nemunas“. Dz ūkijos VVG d ėl l ėšų tr ūkumo neskyr ė didelio d ėmesio tarptautiniam bendradarbiavimui su užsienio VVG, ta čiau 2010 – 2015 m. laikotarpiui bus ieškoma nauj ų užsienio partneri ų Čekijoje, Ispanijoje, Škotijoje. Strategijoje numatytas atskira 3.4. priemon ė „Tarptautinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo skatinimas“, pagal kuri ą kaimo bendruomen ės bei kitos NVO gal ės teikti projektus gerosios patirties įgijimo kelioni ų, konferencij ų, forum ų bei parod ų organizavimui.

2. VVG TERITORIJOS SITUACIJOS IR POREIKI Ų ANALIZ ĖS APRAŠYMAS 2.1. VVG TERITORIJOS VIENTISUMO EKONOMINE, SOCIALINE IR FIZINE (GEOGRAFINE) PRASME APRAŠYMAS

Dz ūkijos VVG LEADER metodo įgyvendinimui pasirinko Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorij ą. Dz ūkijos VVG atstovaujama teritorija yra vientisa geografine, teritorine-administracine, ekonomine, socialine ir kult ūrine prasm ėmis. Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorija įsik ūrusi pietvakarin ėje Lietuvos dalyje, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.

Dz ūkijos VVG nustat ė svarbiausius jos vientisum ą pagrindžian čius bruožus: • VVG teritorija sutampa su Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorija; • VVG atstovauja Lazdij ų rajone registruotas organizacijas; • Lazdij ų rajono kaimo žmoni ų ir bendruomeni ų numatomos kaimo pl ėtros galimyb ės dažniausiai siejamos su savivaldyb ės teritorijos ribomis; • bendra etnokult ūra, papro čiai, tarm ė, tik ėjimas.

2.2. VVG TERITORIJOS SOCIALIN ĖS IR EKONOMIN ĖS SITUACIJOS ANALIZ Ė

2.2.1. ADMINISTRACIN Ė STRUKT ŪRA IR DEMOGRAFIJA

Lazdij ų rajono savivaldyb ė suskirstyta į 14 seni ūnij ų: 2 miesto ir 12 kaimišk ųjų seni ūnij ų. Plotas, Plotas, Seni ūnija Seni ūnija ha ha Būdvie čio 6114 Seirij ų 14546

Kap čiamies čio 22970 Šeštok ų 8900

Krosnos 4214 Šlavant ų 4477

Ku čiūnų 6620 Šventežerio 4641

Lazdij ų 13000 Teiz ų 6550 Lazdij ų 480 Veisiej ų 22638 miesto Veisiej ų Norag ėli ų 6035 300 miesto Lazdij ų rajono seni ūnijos. Šaltinis: StatDep.

Lazdij ų rajono savivaldyb ės administracinis centras - Lazdij ų miestas. Didesn ės rajono gyvenviet ės - Seirijai, Krosna, Kap čiamiestis, Šventežeris, Rudamina, Šeštokai. Gyventoj ų skai čius Lazdij ų rajone kiekvienais metais maž ėja - nuo 2005 iki 2009 m. gyventoj ų skai čius sumaž ėjo 7702. Gyventoj ų maž ėjim ą rajone lemia didelis nedarbo lygis. Nederlingose žem ėse ilgus metus vert ęsi vien žemdirbyste, rajono žmon ės bando ieškoti rentabilesnio verslo. Nors šiuo metu rajone savo ūkius yra užregistrav ę beveik pusantro t ūkstan čio ūkinink ų, ta čiau dauguma j ų dirba tik po 3 - 10 hektar ų žem ės. Kaip alternatyva kasmet ple čiasi kaimo turizmo verslas - šiuo metu rajone yra užregistruota 50 įvairi ų kaimo poilsio sodyb ų, stovyklavie čių.

Gyventoj ų skai čiaus kitimo tendencija Lazdij ų rajone. Šaltinis: StatDep.

Vertinant rajono gyventoj ų pasiskirstym ą pagal amžiaus grupes, galime teigti jog didžiausi ą dal į rajono gyventoj ų sudaro jaunimas (14 - 20 m.), vidutinio amžiaus gyventojai (40-50 m.), bei pensininkai (65-80 m.). Taigi galime daryti išvad ą, jog penkeri ų met ų laikotarpiu gyventoj ų skai čius rajone maž ėja, gyventoj ų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes - nekinta.

Lazdij ų rajono gyventojai pagal amžiaus grupes. Šaltinis: StatDep.

Lazdij ų rajone, lyginant su kaimyniniais rajonais, priklausan čių išlaikom ųjų amžiaus grupei gyventoj ų skai čius lieka didžiausias. Tai reiškia jog, aktyviausiai gyventoj ų daliai tenka didesn ė socialin ė našta nei aplinkiniuose rajonuose. Šia našt ą atspindi „Lazdij ų rajono gyventojai pagal amžiaus grupes” grafike esan čios amžiaus grupi ų „kalvos”. Norint geriau įsivaizduoti demografin ę situacij ą, duomenis apie gyventoj ų pasiskirstym ą pagal amžiaus grupes, paranku sugretinti su išlaikomo amžiaus žmoni ų koeficientu (kuris parodo, kiek šimtui 15-59 met ų amžiaus gyventoj ų tenka tiriamos amžiaus grup ės gyventoj ų bei bendr ąją socialin ę našt ą).

2005 2006 2007 2008 2009 Iki 14 m. (Lietuvos vidurkis - 25) Alytaus r. sav. 30 29 27 26 25 Druskinink ų sav. 26 25 23 22 21 Lazdij ų r. sav. 32 31 29 28 27 Var ėnos r. sav. 31 29 28 26 25 Virš 60 m. (Lietuvos vidurkis - 32) Alytaus r. sav. 52 51 49 48 47 Druskinink ų sav. 36 36 36 36 36 Lazdij ų r. sav. 51 50 49 47 47 Var ėnos r. sav. 48 48 47 46 46 Išlaikomo amžiaus žmoni ų koeficientai. Šaltinis: StatDep.

Lietuvoje pastaraisiais metais buvo fiksuotas nežymus gimstamumo padid ėjimas, tačiau Lazdij ų rajono tendencijos negatyvios - nat ūralus prieaugis neigiamas. Rajone pagyvenusi ų (60 m. ir vyresni ų) gyventoj ų skai čius, tenkantis 100 vaik ų (iki 15 m.), nuolat did ėja. 23

Gyventoj ų tarptautin ė (kair ėje) ir vidaus (dešin ėje) migracija. Šaltinis: StatDep.

2004 2005 2006 2007 2008 Gimusieji 219 252 237 220 214 Mirusieji 461 512 530 471 425 Demografinis senatv ės koeficientas. Šaltinis: StatDep.

Emigruojant ir senstant gyventojams, prasideda sen ėjimo procesas, o tai tiesiogiai įtakoja socialin į ir ekonomin į rajono gyvybingum ą. APIBENDRINIMAS Rajono gyvenamosios vietov ės yra gana smulkios, net dviejuose tre čdaliuose j ų gyvena ne daugiau kaip po 50 gyventoj ų. Tai s ąlygoja gana prast ą toki ų smulki ų gyvenvie čių institucin į apr ūpinim ą. Maž ėjant gyventoj ų skai čiui, kai kuriose seni ūnijose atsiranda kaim ų, kuriuose nebelieka žmoni ų. Ta čiau kai kurias apleistas sodybas, ypa č vaizdingesn ėse vietov ėse, įsigyja miesto gyventojai, jas išnaudodami gyvenimui ar poilsiui.

2.2.2. ŽEM ĖS FONDAS

Rajonas gars ėja gražia, pramon ės nepaliesta gamta, švariais ežerais ir miškais, istorijos, kult ūros ir etnografijos paminklais, nuoširdžiu vietos gyventoj ų dz ūkų svetingumu. Teritorijos rytiniu pakraš čiu teka Nemunas ir jo intakai Baltoji An čia, Seira, yra daugiau nei 150 ežer ų. Rajone yra 2 nedideli miestai - Lazdijai (administracinis rajono centras) ir Veisiejai, bei 6 miesteliai - Kap čiamiestis, Krosna, Rudamina, Seirijai, Šeštokai, Šventežeris. Nors rajono žem ės n ėra derlingos, žemdirbyste lazdijie čiai vert ėsi vis ą laik ą. Lazdij ų rajone yra puiki ų viet ų kaimo turizmui, kuris s ėkmingai pl ėtojamas. Daug gyventoj ų dirba infrastrukt ūroje ir mišk ų ūkyje, ple čiasi ir medienos apdirbimo įmon ės. Lazdij ų rajonas yra vienas miškingiausi ų ir ežeringiausi ų rajon ų Lietuvoje - miškai užima 35 proc., vandenys - 8 proc. teritorijos. Žem ės ūkio naudmenos (Ž ŪN) užima 45 proc. teritorijos.

Dz ūkijos VVG teritorijos strukt ūra. Šaltinis: Statistikos departamentas.

Lazdij ų rajono žem ės naudojimo ypatumus apsprendžia gamtin ės s ąlygos (mišk ų ir pelki ų gausa, mažo našumo dirvožemiai), ribotos žem ės ūkio pl ėtros galimyb ės (mažai palankios ūkininkauti vietov ės, blogesn ės s ąlygos intensyviam ūkininkavimui), gyventoj ų pasiskirstymas kaimo gyvenamosiose vietov ėse. Pagal ilgalaikes žem ės naudojimo tendencijas rajono žem ė skirstoma į penkias žem ės fondo kategorijas, kurioms nustatytos šios pagrindin ės tikslin ės žem ės naudojimo paskirtys: žem ės ūkio, mišk ų ūkio, vandens ūkio, konservacin ė ir kita paskirtis. Žem ės ūkio paskirties žem ės 1. Sodinink ų bendrij ų žem ė - mėgėjišk ų sod ų žemes sklypai ir sodinink ų bendrij ų bendrojo naudojimo žem ė, kuri Lazdij ų rajone užima apie 50 ha. 2. Specializuot ų ūki ų žem ė - specializuot ų sodininkyst ės, gėlininkyst ės, šiltnami ų ir kit ų specializuot ų ūki ų žem ė. Tai žem ės sklypai, kuriuos naudoja ūkiai, specializuoti tam tikros r ūšies augalininkyst ės ar gyvulininkyst ės produkcijos gamybai, iš j ų ne mažiau kaip 50 proc. visos gaminamos prekin ės produkcijos sudaro specializacijos krypties produkcija. Lazdij ų rajone šiam naudojimo b ūdui gali b ūti priskirti daržovi ų ir kiauli ų auginimui specializuoti ūkiai. 3. Rekreacinio naudojimo žem ės sklypai naudojami kaimo turizmo paslaugoms teikti ir rekreacijos (turizmo) statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Lazdij ų rajono teritorijoje šis žem ės naudojimo b ūdas gali b ūti nustatytas kaimo turizmo sodyb ų žem ės sklypams. 4. Kita žemes ūkio paskirties žem ė, kurioje galima žem ės ūkio veikla: žem ės ūkio, maisto produkt ų gamyba ir apdorojimas, savo pagamint ų ir apdorot ų žem ės ūkio, maisto produkt ų perdirbimas ir ši ų produkt ų realizavimas. Šioje žem ėje galima tik ūkinink ų ūki ų sodyb ų bei žem ės ūkio veiklai reikaling ų ūkini ų pastat ų statyba ar rekonstrukcija. Dauguma šios žem ės naudotoj ų sudaro ūkininkai. Pagal 2007 m. duomenis iš apie 38 tūkst. ha deklaruot ų žem ės ūkio naudmen ų Lazdij ų rajone 22,3 t ūkst. ha (58,7 proc.) deklaravo ūkininkai. 2007 m. rajone buvo 1920 ūkinink ų, įregistravusi ų savo ūkius Ūkinink ų ūki ų registre. Vidutinis vienam ūkiui tenkan čių deklaruot ų žem ės ūkio naudmen ų plotas - 11,6 ha, iš j ų 6,2 ha nuosavoje žem ėje (vidutiniai šalies rodikliai -

26 atitinkamai 19,1 ha ir 7,3 ha). Kitus žem ės ūkio veiklos subjektus daugiausia sudaro asmeninio ūkio žem ės naudotojai bei smulk ūs žem ės savininkai. Mišk ų ūkio paskirties žem ės 1. Ekosistem ų apsaugos mišk ų sklypai, kuriems priskiriami IIA grup ės miškai. Ekosistem ų apsaugos miškams priskirta 4996 ha Lazdij ų rajone esan čių mišk ų, kurie dar skirstomi į draustini ų miškus, saugom ų gamtinio kraštovaizdžio objekt ų, buveini ų ir gamtos išteklių sklyp ų miškus ir priešerozinius miškus. 2. Rekreacini ų mišk ų sklypai, kuriems priskiriami IIB grup ės miškai. Rekreaciniams miškams priskirta 1403 ha Lazdij ų rajono mišk ų, kurie dar skirstomi į miško park ų miškus, miest ų miškus ir rekreacinius miško sklypus. 3. Apsaugini ų mišk ų sklypai, kuriems priskiriami III grup ės miškai, užima 9393 ha Lazdij ų rajono mišk ų, kuriuos sudaro draustini ų miškai, valstybini ų park ų apsaugini ų zon ų miškai, keli ų apsaugin ės ir estetin ės reikšm ės miškai, lauk ų apsauginiai miškai, miško s ėkliniai medynai ir vandens telkini ų apsaugos zon ų miškai. 4. Ūkini ų mišk ų sklypai, kuriems priskiriami IV grup ės miškai. Lazdij ų rajone IV mišk ų grupei priskirta 26973 ha, arba 59,1 proc. vis ų mišk ų. Vandens ūkio paskirties žem ės Vandens ūkio paskirties žem ėms priskiriami vandens telkiniai. Lazdij ų rajono teritorijoje vandens ūkio paskirties žemei, nesant suformuot ų ir nekilnojamo turto registre įregistruot ų stambi ų priva čių ežer ų ir tvenkini ų, priskirta tik valstybinio fondo vandens telkiniai. Iš 8834 ha ši ų vandens telkini ų didžiausi ą plot ą užima ežerai; likus į plot ą sudaro up ės, tvenkiniai ir upeliai. Valstybin ės reikšm ės vidaus vandens telkiniams priskirti 52 ežerai (8287 ha) ir 2 tvenkiniai (270 ha). Didžiausi ežerai: Dusia (2334,0 ha), Metelys (1289,5 ha), Veisiejis (765,2 ha), Seirijis (503,4 ha), An čia (490,8 ha), Galstas (385,6 ha), Snaigynas (207,5 ha); didžiausias Baltosios An čios tvenkinys užima 249,5 ha. 1. Ekosistemas saugantys vandens telkiniai, turintys gamtosaugines funkcijas arba reikalingi kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai išlaikyti. Gamtosaugines funkcijas turi ežerai, pasižymintys gera vandens kokybe, retomis ir vertingomis augal ų ir gyv ūnų r ūšimis, savitu vandens režimu ir vaizdingumu. Ekologin ė funkcija b ūdinga mažesniems ežerams, kurie kartu su apyežeri ų pelkait ėmis ir įtekan čiais upeliais turi didel ę reikšm ę ekosistem ų stabilumui. Šiai kategorijai priskirtini 69 ežerai bendro 503 ha ploto. 2. Rekreaciniai vandens telkiniai tinkami pasyviam arba aktyviam poilsiui - vandens turizmui, medžioklei, vandens sportui, meškeriojimui. Šiai kategorijai priskirtini 54 ežerai bendro 8503 ha. Stambiausi rekreacijai naudojami vandens telkiniai Lazdij ų rajone, esantys Meteli ų ir Veisiej ų

27 regionini ų park ų teritorijose: Dusia (2334 ha), Metelys (1298 ha), An čia (491 ha), Snaigynas (209 ha; esantys kitose teritorijose - Veisiejis (776 ha), Seirijis (503 ha). 3. Ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai. Tai vandens telkiniai, naudojami žuvininkystei ir kitiems tikslams. Jiems priskirtina 15 ežer ų bendro 219 ha ploto. 4. Bendrojo naudojimo vandens telkiniai. Jiems priskiriami kiti vandens telkiniai, dažniausiai nedideli tvenkiniai bei nat ūral ūs ar sureguliuoti upeliai. Konservacin ės paskirties žemei priskirta saugomos teritorijos: 1. Regionini ų park ų teritorijose esantys rezervatiniai (I grup ės) miškai - 116 ha, taip pat 34 ha įsiterpusi ų vandens telkini ų ir kitos žem ės; 2. Saugom ų gamtos ir kult ūros paveldo objekt ų žem ė. Iš viso teisiškai įregistruota 47 objektai, jų bendras plotas 84 ha, vyraujan čios žem ės naudmenos - miškai (29 ha), medži ų ir kr ūmų želdiniai (14 ha), vandenys bei kita nenaudojama žem ė (39 ha). Kitos paskirties žem ė pagal naudojimo b ūdą skirstoma į gyvenam ąsias teritorijas, visuomenin ės paskirties teritorijas, pramon ės ir sand ėliavimo objekt ų teritorijas, komercin ės paskirties objekt ų teritorijas, inžinerin ės infrastrukt ūros teritorijas, rekreacines teritorijas, bendrojo naudojimo teritorijas, nauding ųjų iškasen ų teritorijas, teritorijas krašto apsaugos tikslams ir atliek ų saugojimo, r ūšiavimo ir utilizavimo teritorijas. Lazdij ų rajone iš bendro 7096 ha kitos paskirties žem ės ploto nam ų vald ų žem ė (priskirta gyvenamosioms teritorijoms) užima 1512 ha (21 proc.). Pagal žem ės naudmenas kitos paskirties žem ės pasiskirsto taip: užstatytos teritorijos - 1262 ha, keliai (daugiausia tai valstybin ės ir vietin ės reikšm ės keliai, priskirti inžinerin ės infrastrukt ūros teritorijoms) - 2584 ha, pažeista žem ė (eksploatuojant nauding ųjų iškasen ų telkinius) bei kita nenaudojama žem ė -1254 ha, žem ės ūkio naudmenos (daugiausia esan čių nam ų valdose) - 1173 ha, miškai - 219 ha, vandenys - 360 ha, kitos žem ės naudmenos - 244 ha.

2.2.3. GAMTINIAI - REKREACINIAI IŠTEKLIAI

Rekreaciniai ištekliai - gamtin ės ar kult ūrin ės aplinkos savyb ės, tinkamos žmoni ų visaver čiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti, o rekreacin ė teritorija - vietov ė, turinti gamtines ar kult ūrines aplinkos savybes ir s ąlygas žmoni ų visaver čiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti. Įvairi ų r ūši ų turizmui ir rekreacijai tinkan čių gamtini ų ištekli ų Lazdij ų rajone pagrind ą sudaro gamtiniai ir kai kurie antropogenin ės kilm ės elementai: • daugiau kaip 150 ežer ų, tarp j ų didieji Lietuvos ežerai Dusia ir Metelys; • miškai Lazdij ų rajone užima 35% teritorijos (46154 ha). Privat ūs miškai užima apie 37 % vis ų mišk ų teritorijos; • įvairaus stambumo ir statumo kalvos, daubos, sl ėniai, šlaitai ir kiti reljefo komponentai; • estetiškai vertingi kraštovaizdžio kompleksai, kuriuos formuoja skirtingo raiškumo pamin ėtų kraštovaizdžio komponent ų deriniai.

Pagrindiniai Lazdij ų rajono rekreaciniai ištekliai yra vandens telkiniai, rekreacijai tinkami miškai, vaizdingos vietov ės - raižytas ir raiškus reljefas, piliakalniai, nacionaliniu mastu reikšmingi kult ūros paminklai, kult ūros vertyb ės. Didžioji dalis pa čių vertingiausi ų Lazdij ų rajono gamtini ų ištekli ų koncentruojasi saugomose teritorijose - regioniniuose parkuose. B ūtent su saugomomis teritorijomis yra ir siejami pagrindiniai rekreacini ų ištekli ų arealai.

Meteli ų regioninis parkas įsteigtas 1992 metais siekiant išsaugoti didžiuosius piet ų Lietuvos ežerus (Dusia, Metelys, Obelija), j ų apylinkes, kraštovaizd į, kult ūros paveldo vertybes, savit ą augalij ą ir gyv ūnij ą, svarbias vandens paukš čių per ėjimo ir poilsio migracij ų metu vietas. Parko plotas – 17729 ha, iš j ų didžioji dalis – 15397 ha – Lazdij ų rajono savivaldyb ėje, likusi – Alytaus rajone. Didžiausios parko gamtos vertyb ės – tai vieni švariausi ų ir tinkamiausi ų poilsiui šalyje Dusios, Metelio ir Obelijos ežerai su pla čiais sm ėlio atabradais. Ežerai užima 28% regioninio parko teritorijos ir suteikia ilgalaik į prieglobst į didžiausiam migruojan čių vandens paukš čių b ūriui Dz ūkijoje, išsiskiria gausiomis ežeruose gyvenan čių žuv ų atsargomis. Kult ūrinis šio krašto palikimas stebina piliakalniu gausa – penki j ų yra į vakarus nuo Dusios, dar trys išsim ėtę likusioje teritorijoje. Didžioji j ų dalis – karingos jotvingiu tautos palikimas.

Prelomcišk ės (Eglyn ų) piliakalnis pats didžiausias ir įsp ūdingiausias iš 8 Meteli ų regioninio parko piliakalni ų.

Prelomcišk ės piliakaln į, kaip ir kitus esan čius parke, supyl ė jotvingiai, artima lietuviams balt ų gentis. Piliakalnio pap ėdės archeologiniai radiniai patvirtina, kad čia b ūta gana didel ės jotvingi ų gyvenviet ės, o ant piliakalnio buvusi gerai įtvirtinta medin ė pilis. Piliakalnis žmon ėms tarnavo iki XIII a. Pietiniame Dusios ežero krante, netoli Sutr ės upelio stovi Lietuvos-Lenkijos valdyb ės kar ų su švedais laikus menan čia Kryži ų koply čia - tai viena svarbesni ų katalik ų šventovi ų. 1863 m. sukil ėliu m ūšio vieta, 1863 m. sukil ėliu kapai, Akuo čių kaimo kapin ės, 1945 m. partizanu m ūšio Kalnišk ės miške vieta, daili Meteliu bažny čia – tai bene gausiausiai lankomi šio parko paveldo objektai. Meteliu regioninis parkas, o ypatingai Dusios pakrant ės, vasaros metu sutraukia t ūkstan čius poilsiautoju. Dusia, didžiausias Dz ūkijos ir tre čias Lietuvos ežeras (ilgis 9 km, plotis 4 km, dydis 2334 ha), pasižymi l ėkštu, pla čiu ir sm ėlingu atabradu, siekian čiu iki 200 m plo čio, labai skaidriu ir švariu vandeniu. Dusia – idealiai buriavimo entuziastams tinkantis ežeras. D ėl vandens skaidrumo ji mėgsta ir povandeninio nardymo m ėgėjai. Tinkamiausios poilsiui yra pietin ė ir pietrytin ė ežero pakrant ės, kur įrengta nemažai stovyklavie čių. Čia yra numatytos vietos, kuriose galima statyti palapines ir kurti laužus. Galima aplankyti Meteliu regioninio parko direkcij ą bei įrengt ą modernu lankytoju centr ą Dusios pakrant ėje, į pietus nuo Meteliu miestelio. Čia lankytojai gali supažindinami su krašto vertyb ėmis, išnuomoti inventori ų, per specialu steb ėjimo teleskop ą pasižvalgyti į paukš čius.

Parke galima užsisakyti ekskursijas arba savarankiškai keliauti pažym ėtais pažintiniais takais. Modernios ir jaukios lankytoju centro patalpos tinka ir seminarams, konferencijoms organizuoti. Meteli ų regioninio parko augmenijos ir gyv ūnijos savitumus nul ėmė geografin ė pad ėtis, savitas klimatas ir unikalus reljefas. Parke iki šiol užregistruota 1676 augal ų ir gyv ūnų r ūšys. Čia prieglobst į randa 113 Lietuvos Raudonosios knygos augal ų ir gyv ūnų r ūšys. Trako miške, vienintel ėje vietoje visoje šalyje, auga beko čių ąžuol ų miškas, įrašytas į Lietuvos Raudon ąją knyg ą. Obelyt ės gamtiniame rezervate puikuojasi etaloniniai Lietuvoje liepiniai skroblynai, o Širvinto miške - ąžuolai, perkop ę 300 met ų slenkst į. Mitologinis Laum ės akmuo tai didžiausias Meteli ų regioniniame parke esantis tamsus granito kiaušinio formos riedulys, įstrig ęs žem ėn senovin ėje Metelio ežero terasoje. Jo aukštis iš vakar ų pus ės - 2,1 m, apimtis siekia - 10 m.

Veisiej ų regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Šlavant ų - Veisiej ų - Kap čiamies čio ežeryn ą, t. y. susikertan čių ežering ų dubakloni ų sistem ą, botaniniu poži ūriu verting ą Li ūnelio ir Šlavant ėlio tarpežer į, kult ūros paveldo paminklus bei vertybes.

Didžiausi ą regioninio parko dal į užima Šlavant ų - Veisiej ų - Kap čiamies čio ežerynas. Regioniniame parke iš viso yra 37 ežerai. Svarbiausios Veisiej ų regioninio parko gamtos vertyb ės - didžiausi ežerai - An čia, Snaigynas, Šlavantas, Ilgis, Verniejus. Dauguma ežer ų pratak ūs, turintys sud ėting ą kranto linij ą, raižyt ą dugn ą, vingiuoti kaip up ės. Unikalus gamtos kampelis yra tarp Šlavant ėlio ir Li ūnelio ežer ų. Tokios ret ųjų r ūši ų ir bendrij ų įvairov ės nedideliame plote niekur kitur Lietuvoje n ėra. Nat ūral ūs upeliai - svarbios ūdr ų gyvenamosios ir migracij ų vietos. Viso Veisiej ų regioninio parko teritorijoje yra 31 nekilnojama kult ūros vertyb ė. Svarbiausios parke esan čios kult ūros paveldo vertyb ės - mišku apaugusi M ėč iūnų senov ės gyvenviet ė, lengviausiai pasiekiama An čios ežeru, Šlavant ų piliakalnis ir senov ės gyvenviet ė, su jo šlaituose augan čiu skroblynu bei labai ret ų augal ų - vaistini ų kietagr ūdži ų augaviete ir Vainežerio senov ės gynybiniai įtvirtinimai, vietini ų žmoni ų vadinami „Okopka”. Vainežerio senov ės gynybinis įtvirtinimas įrengtas An čios ežero pusiasalyje. Tai 5 - 6 m aukš čio pylimas, žiedu juosi ąs trapecijos formos aikštel ę. Vainežerio senov ės gynybinis įtvirtinimas grei čiausiai naudotas dvarinink ų XVII- XVIII a. Vandens kelioni ų m ėgėjams tikras malonumas keliauti baidar ėmis ir valtimis protakomis susijungian čiais Veisiej ų ežerais. Snaigyno ežere prasideda 30 km ilgio val čių maršrutas devyniais ežerais ir juos jungian čiais upeliais, teikiantis ne tik poils į, bet ir daug netik ėtų susitikim ų su vertingais gamtos bei kult ūros objektais. Sausumos kelioni ų m ėgėjams rekomenduojama pasivaikš čioti pažintiniais takais, kuri ų bendras ilgis 5,3 km, Veisiej ų istoriniame centre, Vainežerio kult ūriniame - gamtiniame komplekse. Dvira čiais arba automobiliais keliautojus kvie čia dvi maršrutin ės trasos po 40 km (Veisiejai - Vainežeris - Kap čiamiestis - Pin čiaragis - Paveisininkai - Veisiejai ir Veisiejai - Ilgininkai - Kap čiamiestis - Vainežeris - Veisiejai). Veisiejai - tai vienas iš nedaugelio Lietuvos miesteli ų, įsik ūrusi ų ežero pusiasalyje. Veisiej ų istorinis centras, galutinai susiformav ęs XIX a. Pabaigoje, yra urbanistinis draustinis, kuriame saugomas gatvi ų tinklas, XVIII a. II pus ės - XIX a. pradžios aikšt ės planas, užstatymo fragmentai, senosios miesto dalies panorama ir gamtin ė aplinka. Aukš čiausioje miestelio vietoje XIX a. pradžioje užbaigta statyti Veisiej ų šv. Jurgio bažny čia, dar vadinama Dz ūkijos katedra, pereinam ųjų iš baroko į klasicizm ą form ų architekt ūros paminklas. Įgyvendinus ES finansuot ą projekt ą, įrengti pėsčiųjų ir dvira čių takai, o ežere - įsp ūdingas fontanas su šviesos ir muzikos efektais.

Kiti svarbiausi lankytini objektai. Aštriosios Kirsnos Dvaro sodyba. Dvaro sodyba yra viena didžiausi ų Dz ūkijoje -Aštriosios Kirsnos dvaro sodyb ą sudaro 19 pastat ų ir parkas. Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos fizin ė b ūkl ė ir autentiškumas yra gerai išlik ę, ta čiau pastat ų naudojimui reikalinga rekonstrukcija.

Rudaminos piliakalnis su gyvenviete. Rudaminos piliakalnis - tai vienas žymiausi ų Užnemun ėje gyvenusi ų jotvingi ų paminkl ų. Jis yra Lazdij ų rajone, 0,8 km į vakarus nuo Rudaminos miestelio. Piliakalnio plotas 22,8 ha. Piliakalnis įrengtas buvusio ežero krante, ant atskiros, aukštos ir masyvios kalvos virš ūnės. Vos per por ą kilometr ų nuo Rudaminos piliakalnio st ūkso dar du piliakalniai. Į šiaur ės vakarus nuo jo esantis Elverišk ės piliakalnis, dar vadinamas Eglynkalniu. Į šiaur ę nuo Rudaminos piliakalnio nutol ęs Gumbeli ų - Maišym ų piliakalnis. Tiek Elverišk ės, tiek Gumbeli ų - Maišym ų piliakalnis savo dydžiu bei gynybiniais įtvirtinimais gerokai nusileidžia Rudaminos piliakalniui. Lazdij ų rajono gamtinio kraštovaizdžio įvairov ė labai palanki pa čių įvairiausi ų r ūši ų augalams ir gyv ūnams. Ret ų augal ų ir gyv ūnų netr ūksta pelk ėse ir prie vandens telkini ų, miškuose, daug kur išlikusiose nedidel ėse nat ūraliose pievose. Daugelis vertingiausi ų biotop ų ir kraštovaizdžio vertybi ų yra Veisiej ų ir Meteli ų regioniniuose bei Dz ūkijos nacionaliniame parkuose, daugelyje valstybini ų draustini ų. Lazdij ų rajonas - vienas iš nedaugelio viet ų Lietuvoje, kur dar gyvena baliniai v ėžliai. Balini ų vėžliai saugomi Meteli ų ir Veisiej ų regioniniuose parkuose. Lietuvoje taip pat labai ret ų kurtini ų tuokvie čių apsaugai įsteigtas Pertako ornitologinis draustinis. Jame aptinkama ir kit ų ret ų paukš čių: juod ųjų gandr ų, gervi ų, tetervinų, lutu čių. Ornitologiniu poži ūriu labai vertingas Niedaus ežeras - čia įsik ūrusi didel ė rudagalvi ų kir ų ir upini ų žuv ėdr ų kolonija. Ežero nendrynuose peri didieji baubliai, pakran čių pievose - raudonkojai tulikai, švygždos, griežl ės. Nemaža biologine įvairove pasižymi ir kai kurie kiti rajone esantys vandens telkiniai, miškai bei pievos. Iš ret ų rajone aptinkam ų paukš čių galima pamin ėti rudes, maž ąsias žuv ėdras, baltanugarius genius, tulžius, m ėlyngurkles ir kitus. Daugelio vandens telkini ų pakrant ėse gyvena ūdros, senuose park ų medžiuose gyvena k ūdriniai pel ėausiai. Bugiedos apylink ėse esan čiuose vandens telkiniuose gyvena skiauter ėtieji tritonai.

Turizmas ir rekreacija. Vis ų pamin ėtų ištekli ų grupi ų gausa ir įvairov ė Lazdij ų rajone sudaro realias galimybes naudoti juos pažintiniam ar tiesiog rekreaciniam (poilsiniam) turizmui. Svarbiausi rekreacijos aptarnavimo centrai yra Veisiejuose ir Meteliuose, vyrauja pažintinis turizmas ir poilsio gamtoje. Nepakartojamas kraštovaizdis, ekologiniu poži ūriu švar ūs gamtos turtai sudaro visas galimybes turizmui pl ėtoti. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje gana gerai išvystytos kaimo turizmo paslaugos, veikia daugiau kaip 40 kaimo turizmo sodyb ų. Dauguma kaimo turizmo sodyb ų koncentruojasi gražiausiose rajono vietose: Meteli ų ir Veisiej ų regioniniuose parkuose, prie Dusios, Meteli ų, Veisiejo, An čios, Snaigyno ežer ų. Daug ėja ūkinink ų, kurie kaip versl ą pl ėtoja kaimo turizm ą, priima poilsiautojus iš

Lietuvos ir užsienio. Turizmo paslaugos orientuotos į pageidaujan čių aktyvaus ar pasyvaus poilsio vaizdingose apylink ėse, m ėgstan čius civilizacijos nepaliest ą nat ūrali ą gamtin ę aplink ą. Rajone turistams sudarytos s ąlygos pažintiniam bei stacionariam turizmui ir savaitgalio poilsiui. Pagrindin ę dal į vietinio turizmo sudaro neorganizuotas bei savaveiksmis turizmas. Kaimo turizmo sodybos daugiausiai lankytoj ų sulaukia šiltuoju met ų laiku, tod ėl stebimas paslaug ų sezoniškumas. Kita vertus, žiemos turizmo, laisvalaikio praleidimo paslaugos Lazdij ų rajono savivaldyb ėje n ėra pakankamai išpl ėtotos, tod ėl toks sezoniškumas yra nat ūralus. Dauguma kaimo turizmo sodyb ų teikia pirties, kubilo, val čių, žvejybos reikmen ų nuomos paslaugas, organizuojamos išvykos visureigiais ir pan. Si ūlom ų paslaug ų ratas pamažu ple čiasi, o tai didina kaimo sodyb ų užimtum ą ir šaltuoju met ų laiku

APIBENDRINIMAS Didel ė Lazdij ų rajono teritorija tinkama rekreaciniam turizmui: vandenys užima 8% teritorijos, daugiau kaip 150 ežer ų, miškai užima tre čdal į visos teritorijos. Lazdij ų rajone daug vandens telkini ų bei upi ų, kurie tinkami vandens turizmui - žygiams baidar ėmis, buriavimui. Be to, yra maršrutai, kuriais galima keliauti dvira čiais ar p ėsčiomis ir pažinti Lazdij ų rajono apylinkes, saugomas teritorijas.

2.2.4. ŽEM ĖS ŪKIS

Lazdij ų rajone ariama žem ė užima 72601 ha, pievos ir nat ūralios ganyklos - 61401 ha, sodai ir uogynai - 1761 ha. Lazdij ų rajono žem ės n ėra palankios ūkininkauti, to pasekm ė - labai didel ę dal į žem ės ūkio naudmen ų sudaro pievos ir nat ūralios ganyklos.

Žem ės ūkio Iš j ų: Ūki ų žem ės panaudojimas naudmenos, ha Naudojamos Nenaudojamos Lazdij ų miesto 774 587,31 186,4 Veisiej ų miesto 276 174,61 101,82 Būdvie čio 1376 1166 209,68 Kap čiamies čio 676 383,57 292,61 Krosnos 747 686,74 60,61 Ku čiūnų 579 491,65 87,66 Lazdij ų 1838 1418,87 419,56 Teiz ų 1178 983,56 194,18 Veisiej ų 1511 1099,59 411,12 Norag ėli ų 986 734,1 251,47 Seirij ų 1764 1423,88 340,15 Šeštok ų 1044 938,94 104,66 Šlavant ų 662 344,48 317,39 Šventežerio 1184 872,96 311,02 Ūki ų žem ės ūkio naudmen ų panaudojimas Lazdij ų rajone. Šaltinis: Lazdij ų raj. sav.

Lazdij ų rajono savivaldyb ėje pastebimas ūkinink ų ūki ų specializavimosi procesas. Dauguma stambesni ų ūki ų specializuojasi augindami gr ūdines kult ūras, bulves ir kit ą augalininkyst ės produkcij ą. Rajone augalininkyst ės specializacijos ūkiai daugiausiai augina jav ų ir kit ų gr ūdini ų kult ūrų, tai bendrai sudaro beveik 70% visos rajono augalininkyst ės produkcijos. Pas ėli ų strukt ūra, ha 2006 2007 2008 Grudin ės kult ūros 16496 26139 26198 Bulv ės 12020 14155 20091 Javai 16092 25920 25737 Kukur ūzai silosui 11328 2770 8394 Pas ėli ų strukt ūra Lazdij ų rajone. Šaltinis: StatDep.

Lazdij ų rajono savivaldyb ėje gr ūdų derlingumas nors ir labai mažas, ta čiau ūkininkai vis tiek augina didžiulius plotus ši ų kult ūrų. Statistikos departamento duomenimis, bulvi ų derlingumas Lazdij ų rajono savivaldyb ėje pastaraisiais metais susilygino su respublikos vidurkiu. Kadangi žem ės n ėra derlingos, vis daugiau žem ės plot ų lieka neapdirbti ir dirvonuoja. Lazdij ų rajone šiuo metu įregistruoti 1835 ūkinink ų ūkiai. Lyginant ūki ų pasiskirstym ą pagal ūki ų valdos dyd į Lietuvos respublikoje ir Lazdij ų rajone, dideli ų skirtum ų n ėra - dominuoja nedideli iki 5 ha ūkiai. Didelio poky čio tarp 2003 m. ir 2007 m. ūkio surašymo surinkt ų duomen ų n ėra.

Ūki ų skai čius Lietuvoje pagal valdos dyd į. Ūki ų skai čius Lazdij ų rajone pagal valdos dyd į. Šaltinis: StatDep. Šaltinis: StatDep.

Ne visi Lazdij ų rajone žem ės ūkio veikla užsiimantys ūkiai yra registruoti ūkinink ų ūki ų registre, ta čiau registruot ų ūkinink ų skai čius nuolat auga. Registruot ų ūkinink ų ūki ų skai čiaus augimas siejamas su Europos S ąjungos strukt ūrini ų fond ų tiesiogini ų išmok ų mok ėjimu registruotiems ūkininkams.

Ūki ų skai čius pagal seni ūnijas. Šaltinis: Lazdij ų raj. sav.

Didžioji dalis rajono ūki ų yra mišrios specializacijos. Palyginus, galvij ų skai čius ūkiuose pastaraisiais metais buv ęs didesnis negu respublikos vidurkis, ta čiau ženkliai sumaž ėjo. Viena svarbiausi ų priežas čių - mažiau derlingos žem ės. Sumaž ėjęs galvij ų skai čius s ąlygoja ir pagaminamo pieno kiekio kritim ą Lazdij ų rajono savivaldyb ėje. Lazdij ų rajono savivaldyb ės ūkiuose, palyginus tiek su gretimais rajonais, tiek su bendru respublikos vidurkiu, auginama daug kiauli ų, pastebima kiauli ų skai čiaus did ėjimo tendencija. Lazdij ų rajone auginama daugiau nei pus ė Alytaus apskrities avi ų.

Lazdij ų rajono gyvulininkyst ės dalis bendrame Alytaus apskrities gyvulininkyst ės sektoriaus balanse. Šaltinis: StatDep.

Svari ą param ą rajono ūkininkams suteikia Europos S ąjunga remdama juos tiesiogin ėmis išmokomis bei investicin ėmis programomis. Gauta Prašoma Gauta Prašoma Rajonas paraišk ų, paramos suma, Rajonas paraišk ų, paramos suma, vnt. tūkst. Lt vnt. tūkst. Lt Alytaus r. 6.759 17.229 Alytaus r. 1.210 1.722 Druskinink ų 714 1.304 Druskinink ų 698 820 Lazdij ų r. 4.797 10.772 Lazdij ų r. 4.770 7.073 Var ėnos r. 3.262 10.172 Var ėnos r. 3.243 7.850

Tiesiogin ės išmokos Apskrityje. Šaltinis: NMA. Tiesiogin ės išmokos už mažiau palankias ūkininkauti vietoves apskrityje. Šaltinis: NMA.

Vertinant informacij ą susijusi ą su tiesiogin ėmis išmokomis, galime pagr įsti teigin į, jog Lazdij ų rajonas priskiriamas prie mažiau palanki ų vietovi ų ūkininkauti, tai atspindi Mažiau palankias ūkininkauti vietoves paraišk ų skai čius, kuris yra beveik lygus paraišk ų, pateikt ų įprastoms tiesiogin ėms išmokoms gauti. Alytaus apskrityje, 2009 metais, pagal Kaimo pl ėtros programos 2007-2013 met ų investicines priemones buvo pateiktos 102 paraiškos, bendra prašoma paramos suma - 10.779.815 Lt. 2009 pateiktos paraiškos pagal KPP Paraiškos Prašoma suma, Lt Jaun ų ūkinink ų įsik ūrimas 10 1.292.871 Žem ės ūkio vald ų modernizavimas 82 8.750.805 Pusiau nat ūrinis ūkininkavimas 10 258.950 Pelno nesiekian čios investicijos miškuose 3 477.189 2009 metais Alytaus apskrityje surinktos paraiškos pagal KPP investicines priemones. Šaltinis: NMA.

Ekologinis ūkininkavimas rajone keli ą skinasi l ėtai - 2008 metais Lazdij ų rajone sertifikuotas 41 ūkis - 1347 ha ūki ų ploto, tai sudaro 1,5% vis ų Lazdij ų rajono ūki ų. 38

Pagrindimai motyvai, kurie skatina ekologini ų ūki ų pl ėtr ą, - palankus valstyb ės poži ūris į ekologin į ūkininkavim ą, aukštesn ės kainos už ekologiniuose ūkiuose išaugint ą žemes ūkio produkcij ą, pinigin ės išmokos už ekologinius plotus. Didžioji ekologiškai pagamint ų produkt ų dalis realizuojama tais pa čiais kanalais kaip ir įprastiniais b ūdais pagaminta produkcija, tod ėl n ėra kain ų skirtum ų ir papildom ų pajam ų. Ekologinio ūkininkavimo papildomas pajamas sudaro iš valstyb ės gaunamos pinigin ės išmokos pagal sertifikuotus plotus ir nežymios papildomos pajamos už ekologini ų preki ų pardavim ą mug ėse ar parodose. Sertifikuotas plotas, Sertifikuot ų ūki ų Sertifikuot ų ūki ų Rajonas ha skai čius dalis, % Alytaus raj. 1347 42 1,5 Druskinink ų raj. 248 9 0,32 Lazdij ų raj. 1628 41 1,47 Var ėnos raj. 4604 109 3,9 2008 met ų apskrities ūki ų ekologinio sertifikavimo rezultatai. Šaltinis: Vš Į „EkoAgros”

Esmin ė ekologin ės žemdirbyst ės Lazdij ų rajone problema yra ta, kad rajone nedaug derlingos tinkamos ekologiniam ūkininkavimui žem ės, nesukurti ekologin ės produkcijos pardavimo kanalai. Labai aktuali problema - žem ės ūkyje dirban čių žmoni ų demografija - į kaim ą nenoriai ūkininkauti gr įžta jaunimas, tod ėl, dominuoja pensinio amžiaus gyventojai. Viena svarbiausi ų kli ūč ių kaimo pl ėtrai yra labai prasta kaimo infrastrukt ūros būkl ė. Kaimo vietov ėse mažai kur veikia nuot ėkų valymo įrenginiai, žmon ės retai naudojasi vandeniu iš artezini ų gr ęžini ų. Senuose gr ęžiniuose vanduo neatitinka higienos norm ų. APIBENDRINIMAS Lazdij ų rajono savivaldyb ėje žem ės ūkio naudmenos sudaro 45,2% žem ės fondo, o tai yra 8,2% mažiau nei šalies vidurkis. Rajone vyrauja smulk ūs iki 10 ha dydžio ūkiai, kurie n ėra konkurencingi bei perspektyv ūs, tod ėl b ūtinas j ų stamb ėjimas arba kooperacija. Pas ėli ų strukt ūra Lazdij ų rajone šiek tiek skiriasi nuo šalies: vietos ūkininkai dažniau augina javus, bulves, pašarinius šakniavaisius, re čiau - rapsus, cukrinius runkelius, daugiametes žoles. Primelžto pieno, užaugint ų gyvuli ų ir paukš čių apimtys kasmet auga, ta čiau dar nesiekia prieš dešimtmet į buvusi ų skai čių. D ėl ne itin derling ų žemi ų geresnes perspektyvas turi pienininkyst ė. Lazdij ų rajone pamažu daug ėja ekologini ų ūki ų skai čius. Atsižvelgiant į did ėjant į visuomen ės susidom ėjim ą ekologiškai išaugintais produktais, toki ų ūki ų perspektyva teigiama. Rajono ūkininkai tur ėtų aktyviai naudotis Lietuvos kaimo pl ėtros 2007 - 2013 met ų priemoni ų programos l ėšomis, reikiam ą informacij ą d ėl dokumentacijos parengimo jiems tur ėtų teikti atsakingi savivaldyb ės darbuotojai, Dz ūkijos VVG, vietos konsultantai.

2.2.5. VERSLAS

Verslas - pagrindinis valstyb ės gyvenimo gerov ę užtikrinantis veiksnys. Sunkme čio sąlygomis dauguma verslo įmoni ų užsidaro arba sustabdo veikl ą. Lazdij ų rajone 2009 met ų pradžioje buvo registruoti 498 ūkio subjektai, iš j ų veikiantys - 279. Tai reiškia, jog daugiau nei pus ė registruot ų įmoni ų nevykdo veiklos. Registruoti ūkio subjektai Rajonas Skai čius Iš j ų: veikiantys Alytaus r. sav. 715 360 Druskinink ų sav. 1027 560 Lazdij ų r. sav. 498 279 Var ėnos r. sav. 824 403 Registruoti ir veikiantys ūkio subjektai 2009 m. pradžioje.Šaltinis: StatDep.

Panaši verslo pad ėtis ir kaimyniniuose rajonuose - arti 50% vis ų registruot ų ūkio subjekt ų yra sustabd ę veikl ą. Savaime suprantama, jog stabdydamos veikl ą verslo įmon ės mažina darbo vietas - atleidžia darbuotojus. Tai turi skausmingos įtakos vietinei darbo rinkai ir jos strukt ūrai. Konkurencinga ir kvalifikuota darbo j ėga nuteka į didesnius miestus taip tik paskatindama rajono darbo j ėgos sen ėjimo ir jos apetito pašalpoms augimo procesus. Daugiausia Lazdij ų rajone registruot ų ūkio subjekt ų veikia aptarnavimo ir prekybos sektoriuose, mažiausia - finansiniame, komunaliniame bei kasybos sektoriuose.

Ūkio subjektai Lazdij ų r. sav. pagal veiklas2009 m. pradžioje. Šaltinis: StatDep.

Didžioji dalis Lazdij ų rajono įmoni ų orientuojasi į vidaus rinkos vartotojus. Dirbantys vidaus rinkoje Lazdij ų rajono verslininkai susiduria su aršia konkurencija bei žema gyventoj ų perkam ąja

40 galia. Pastarosios aplinkyb ės itin riboja gamybos ir realizavimo apim čių augim ą. Kita didel ė problema - pri ėjimas prie finansini ų ištekli ų. Kredito institucijos itin aukštai vertindamos rizik ą (6 mėnesi ų tarpbankin ė pal ūkan ų norma litais didesn ė nei 8%) mažina finansavimo apimtis, d ėl to maž ėja investicijos ir pl ėtra. Verslas pradeda merd ėti. Pagrindin ė problema su kuria susiduria pradedantieji verslininkai, tai galimybi ų tr ūkumas gauti informacij ą, reikaling ą pirmajam žingsniui žengti . Tr ūksta institucij ų, teikian čių mokymo, konsultavimo ir informacines paslaugas smulkaus ir vidutinio verslo atstovams. Kiti trukdžiai verslui – finansavimo, teisin ės baz ės tr ūkumai. Stambi ų įmoni ų nebuvimas neleidžia susiformuoti verslinink ų mokymo ir konsultavimo paslaug ų rinkai. Statybos įmoni ų Lazdij ų rajone nedaug. Pagrindin ė priežastis - maža paklausa. Aplinkiniuose rajonuose ekonomikos pakilimo laikotarpiu d ėl padid ėjusi ų investicij ų, statybos apimtys buvo smarkiai išaugusios, ta čiau dabar stagnacinis periodas. Smulkusis verslas didži ąją dal į statybos/modernizavimo darb ų atlieka savo j ėgomis, Lazdij ų rajonas pagal š į rodikl į ženkliai atsilieka nuo kaimynini ų rajon ų.

Statybos darb ų atliekam ų savo j ėgomis apimtys lyginant su apskritimi. Šaltinis: StatDep.

Lazdij ų rajone 2008 metais statybos darb ų savo j ėgomis buvo atlikta už 32,3 mln. Lt, vertinant to meto kainomis tai sudar ė tik 7% vis ų apskrities darb ų apimties. Palyginimui, Druskinink ų rajone 2008 metais savo j ėgomis statybos darb ų buvo atlikta už 145,6 mln. Lt, tai sudar ė net 31% apskrities darb ų apimties. Lyginant mokes čių surinkim ą tarp Alytaus apskrities savivaldybi ų, Lazdij ų rajono savivaldyb ėje j ų surenkama mažiausiai.

Mokes čių mok ėjimas Alytaus apskrityje (2009K1 – 2009 m. 1 ketvirčio duomenys). Šaltinis: StatDep

Viena pagrindin ė problema – daugiau nei 90 proc. surenkam ų mokes čių dal į sudaro gyventoj ų pajam ų mokestis. 2007-2008 metais, kai atlyginimai kilo, mokes čių buvo surenkama vis daugiau, ta čiau 2009 metais prasid ėjus krizei mokes čių surinkimas stipriai sumaž ėjo. 2009 Sumok ėti mokes čiai, t ūkst. lt 2007 2008 1 ketv. Gyventoj ų pajamų mokestis 21183 27551 5011 Žem ės mokestis 390 419 16 Paveldimo turto mokestis 14 29 2 Nekilnojamojo turto mokestis 368 307 209 Mokestis už aplinkos teršim ą 39 59 22 Rinkliavos 100 1263 421 Mokes čių mok ėjimas Lazdij ų rajone. Šaltinis: StatDep.

Lazdij ų rajono savivaldyb ės taryba 2008 m. geguž ės 21 d. nusprend ė išnuomoti 397 tūkst. kv. m. žem ės sklyp ą, esant į B ūdvie čio sen. Papart ėli ų k., geležinkelio krovini ų terminalui statyti ir eksploatuoti. Aukciono laim ėtojui UAB koncernui „Achemos grup ė” žem ės sklypas išnuomotas 99 metams. Terminalo įrengimas gali b ūti didel ė galimyb ė vietos verslo pl ėtrai. APIBENDRINIMAS Lazdij ų rajono savivaldyb ėje pramon ės sektorius yra menkai išvystytas. Vyrauja smulkios įmon ės, dirban čios maisto, medienos apdirbimo srityse. Pagal pramon ės pardavimus vienam gyventojui smarkiai atsiliekama nuo šalies vidurkio. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje vyrauja smulkios įmon ės - net 56% vis ų ūkio subjekt ų dirba iki 4 darbuotoj ų. Beveik pus ės veikian čių ūkio subjekt ų metin ės pajamos neviršijo 20 t ūkst. Lt. Siekiant Lazdij ų rajono savivaldyb ės ekonomin ės pl ėtros, gyventoj ų užimtumo ir pajam ų augimo, b ūtina skatinti ir nedideli ų įmoni ų k ūrim ąsi. Nauj ų įmoni ų steigimuisi reikia suformuoti pramoninius sklypus su reikalinga infrastrukt ūra, numatyti galimas mokestines lengvatas ir pan.

2.2.6. DARBO JĖGA

Lazdij ų rajone nedarbo lygis pastaraisiais metais yra vidutiniškai didesnis nei šalies vidurkis.

Lietuvos bedarbyst ės žem ėlapis. Šaltinis: LDB.

Analizuojant seni ūnij ų duomenis matyti, kad didžiausias nedarbo lygis yra Seirij ų, Ku čiūnų ir Teiz ų, mažiausias - Šlavant ų ir B ūdvie čio seni ūnijose.

Bedarbyst ė Lazdij ų r. sav. seni ūnijose. Šaltinis: LDB. Realus nedarbo lygis, ypa č kaimiškose seni ūnijose, gali b ūti šiek tiek didesnis, nes dalis neturin čių darbo žmoni ų nesiregistruoja darbo biržoje arba nesinaudoja jos paslaugomis, o ieško 43 darbo kitais b ūdais - per paž įstamus ir giminai čius, per priva čias įdarbinimo agent ūras, skelbimus laikraš čiuose, tiesiogiai kreipdamiesi į darbdavius ir pan.

Bedarbi ų skai čius Lazdij ų r. Šaltinis: LDB.

Nedarbo lygis Lazdij ų r. , %. Šaltinis: LDB. Ieškantis darbo jaunimas (iki 25m.). Šaltinis: LDB.

Ieškan čiųjų darbo įdarbinimas. Šaltinis: LDB.

Vertinant pateiktus duomenis, b ūtina tur ėti omenyje tai, jog tai yra oficialioji statistika. Ji dažniausiai neatspindi tikslios situacijos.

Darbo viet ų steigimas ir likvidavimas pagal sritis Darbo viet ų steigimas pagal kvalifikacij ą. 2009 metais: Šaltinis: LDB. Šaltinis: LDB.

Lazdij ų rajone numatomas nekvalifikuotų darbuotoj ų paklausos did ėjimas paslaug ų sektoriuje. To priežastis atsisakymas gerai apmokamos kvalifikuotos darbo j ėgos, kei čiant j ą mažiau apmokama nekvalifikuota darbo j ėga, taip siekiant s ąnaud ų mažinimo efekto.

Darbo viet ų paklausa pagal ekonomines sritis. Darbo j ėgos paklausa pagal kvalifikacij ą. Šaltinis: LDB. Šaltinis: LDB.

APIBENDRINIMAS 71% registruot ų bedarbi ų - kaimo gyventojai, tre čdalis - vyresni nei 50 met ų. Vyresni ų asmen ų įdarbinimas ar perkvalifikavimas dažnai yra sud ėtingesnis. Rajone neišnaudojamos smulkaus ir vidutinio verslo galimyb ės, pagal 1000-čiui gyventoj ų tenkan čių įmoni ų skai čių nuo šalies rodiklio yra atsiliekama 2 kartus, nuo ES vidurkio - 5 kartus. Nemaža savivaldyb ės gyventoj ų dalis vis dar dirba su žem ės ūkiu susijusiose srityse. Nemaža Lazdij ų rajono gyventoj ų dalis priklausomi nuo pensij ų ar pašalp ų, bei nuo ne itin perspektyvaus žem ės ūkio, j ų ekonominis savarankiškumas ir aktyvumas nesiekia šalies lygio.

Kaime net 65% gyventoj ų kaip pagrindin į pragyvenimo šaltin į nurodo pensij ą arba kit ų šeimos nari ų išlaikym ą - tai yra asmenys, kuriuos kylan čios kainos paveikia smarkiausiai. Augantis vidutinis darbo užmokestis Lazdij ų rajono savivaldyb ėje didino ir vidutines disponuojamas nam ų ūkio pajamas vienam nam ų ūkio nariui per m ėnes į, jos 2008 m. siek ė 601 Lt, ta čiau vietos gyventoj ų perkamoji galia sudaro maždaug 88% šalies vidurkio. Žemesn ės Lazdij ų rajono savivaldyb ės gyventoj ų pajamos įtakoja tai, kad statistiškai didesn ė j ų dalis išleidžiama būstui bei maitinimuisi, mažesn ė - laisvalaikiui, kult ūrai, kelion ėms ir pan.

2.2.7. SOCIALIN ĖS PASLAUGOS

Socialin ės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), d ėl amžiaus, ne įgalumo, socialini ų problem ų iš dalies ar visiškai neturin čiam, ne įgijusiam arba praradusiam geb ėjimus ar galimybes savarankiškai r ūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomen ės gyvenime. Socialini ų paslaug ų tikslas - sudaryti s ąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti geb ėjimus ir galimybes spr ęsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat pad ėti įveikti socialin ę atskirt į. Socialin ės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti keli ą asmens, šeimos, bendruomen ės socialin ėms problemoms kilti, taip pat visuomen ės saugumui užtikrinti. Prast ėjanti Lietuvos bei Lazdij ų rajono savivaldyb ės ekonomin ė pad ėtis, ženkliai padid ėjęs nedarbo lygis didina ir socialini ų pašalp ų gav ėjų skai čių. Nemenka dalis socialin ės paramos gav ėjų yra neseniai prarad ę darb ą. Lietuvai įstojus į Europos S ąjung ą, atsivėrė kai kuri ų šali ų darbo rinkos, tod ėl nemaža dalis išvyko dirbti į užsien į. Socialini ų pašalp ų gav ėjų skai čių sumažino ir įvairi ų įstatym ų, reglamentuojan čių socialini ų pašalp ų mok ėjim ą, pasikeitimai.

Socialini ų pašalp ų gav ėjų skai čius Lazdij ų r. Išlaidos socialin ėms išmokoms Lazdij ų r. (t ūkst. Šaltinis: StatDep. Lt.)Šaltinis: StatDep.

Socialin ės rizikos šeim ų skai čius Lazdij ų rajono savivaldyb ėje pastaruosius 3 metus išlieka daugmaž stabilus, truput į padid ėjo tik jose augan čių vaik ų skai čius. 46

Socialin ės rizikos šeimos apib ūdinamos kaip šeimos, kuriose vyrauja kriz ė d ėl to, kad vienas ar keli šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotin ėmis, psichotropin ėmis medžiagomis arba dėl turimos negalios, skurdo, socialini ų įgūdži ų stokos negali ar nesugeba priži ūrėti vaik ų, taip pat kai vienas arba keli šeimos nariai naudoja psichologin ę, fizin ę ar socialin ę prievart ą prieš savo vaikus arba gaunam ą valstyb ės param ą naudoja ne šeimos interesams. Socialin ės rizikos šeim ų skai čius yra didesnis mieste, ta čiau vaik ų, augan čių socialin ės rizikos šeimose, skai čius yra didesnis kaimo vietov ėse. Taip yra d ėl to, kad miesto socialin ės rizikos šeimos paprastai augina vien ą - du vaikus, o kaimo socialin ės rizikos šeimos dažniausiai yra daugiavaik ės.

Socialin ės rizikos šeimos Lazdij ų r. Vaik ų augan čių socialin ės rizikos šeimose Šaltinis: StatDep. skai čius. Šaltinis: StatDep.

Jei vaikas savo aplinkoje, šeimoje mato alkoholio vartojim ą, yra rizika, kad ir jis prad ės vartoti alkohol į arba kitas toksines, narkotizuojan čias medžiagas. Kaip rodo tyrimai, alkohol į arba kitas toksines medžiagas vartojantys vaikai turi polink į daryti nusižengimus, kurie sunk ėja jiems augant ir v ėliau gali peraugti į kriminalinius nusikaltimus. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes yra būtina mažinti socialin ės rizikos šeim ų skai čių, skirti didel į d ėmes į tokiose šeimose augantiems vaikams, j ų prieži ūrai. Socialini ų paslaug ų teik ėjai. Vš Į Lazdij ų socialini ų paslaug ų centras teikia socialines Lazdij ų rajono visuomenei, vykdo socialinio darbo veikl ą, susijusi ą su ilgalaikiu ar trumpalaikiu apgyvendinimu, skirtą pagyvenusiems žmon ėms, ne įgaliesiems bei vyresniems nei 16 met ų asmenims ilgesniam ar nuolatiniam j ų apgyvendinimui, kai min ėti asmenys patys negali savimi pasir ūpinti ir jiems reikalinga nuolatin ė globa, slauga ar palaikomasis gydymas. Esant laisvų viet ų, gali b ūti apgyvendinti ir kit ų savivaldybi ų pagyven ę žmon ės ir ne įgalieji. Vš Į Lazdij ų socialini ų paslaug ų centras organizuoja ir teikia socialines paslaugas gyventoj ų namuose, ne įgali ųjų, socialiai remtin ų asmen ų apr ūpinim ą technin ės pagalbos priemon ėmis ir b ūtiniausiais daiktais ir kt.

Lazdij ų rajono savivaldyb ės socialin ės globos centras „Židinys” (Kap čiamiestis) teikia socialines paslaugas įvairi ų amžiaus grupi ų proto ir psichin ę negali ą turintiems asmenims. Įstaiga gali apgyvendinti iki 15 asmen ų. Socialin ės globos centras „Židinys” atlieka šias funkcijas: • teikia socialines paslaugas įvairi ų amžiaus grupi ų proto ir psichin ę negali ą turintiems asmenims; • tarpininkauja centre laikinai gyvenantiems asmenims sprendžiant materialines, socialines, medicinines, psichologines, teisines problemas; • įtraukia centre laikinai gyvenan čius asmenis į darbin ę, kult ūrin ę veikl ą ir kt. Seirij ų socialini ų paslaug ų centras „Šilas” (steig ėjas Seirij ų bendruomen ės komitetas) ir Krosnos socialini ų paslaug ų centras (steig ėjas Krosnos bendruomen ės komitetas) teikia socialines ir dienos užimtumo paslaugas vietos gyventojams. Dal į paslaug ų iš j ų perka Lazdij ų rajono savivaldyb ė. Nuo 2008 m. veikl ą prad ėjo ir analogiškas Veisiej ų socialini ų paslaug ų centras. Veisiej ų pensionatas įsteigtas 1998 m. Tai valstybin ė socialin ės globos įstaiga, skirta gyventi asmenims, kuriems reikalinga globa ir slauga bei kurie d ėl negalios negali gyventi savarankiškai. Pensionato veiklos pagrindinis uždavinys - teikti gyventojams socialines, psichologines, kult ūrines, dvasines, buitines - materialines paslaugas ir sudaryti tinkamas s ąlygas socialinei ir medicininei reabilitacijai. Socialini ų paslaug ų kokyb ę rajono gyventojams mažina kvalifikuot ų specialist ų bei transporto tr ūkumas. Socialiniai darbuotojai, teikiantys socialinės prieži ūros paslaugas socialin ės rizikos šeimoms ir j ų vaikams, bei socialiniai darbuotojai, teikiantys pagalbos į namus paslaugas, turi b ūti mobil ūs. Tinkamai išsprendus socialini ų darbuotoj ų mobilumo arba klient ų pav ėžėjimo klausim ą, ši ų paslaug ų prieinamumas pager ėtų. Socialini ų paslaug ų teik ėjams tr ūksta ir kvalifikuot ų darbuotoj ų - toki ą situacij ą s ąlygoja labai maži socialini ų darbuotoj ų atlyginimai, kai tuo tarpu kvalifikaciniai reikalavimai - dideli (pvz. reikalaujama, kad socialinis darbuotojas darbui su socialin ės rizikos šeimomis tur ėtų aukšt ąjį socialinio darbo išsilavinim ą). Įstaig ų pastatams reikalingas remontas, tr ūksta rekonstruot ų patalp ų, kad b ūtų galima teikti socialines paslaugas smurt ą patyrusioms moterims ir vaikams. APIBENDRINIMAS Socialines paslaugas savivaldyb ės gyventojams teikia Lazdij ų rajono savivaldyb ės tarybos ir rajono bendruomeni ų komitet ų įkurtos įstaigos. Siekiant pagerinti socialini ų paslaug ų kokyb ę ir prieinamum ą, nepakanka kvalifikuot ų darbuotoj ų, tr ūksta transporto. Tai ypa č atsiliepia ši ų paslaug ų teikimui rajono gyventojams. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje tr ūksta ne įgaliesiems teikiam ų paslaug ų, j ų užimtumo, integravimo į visuomen ę program ų.

2.2.8. VIEŠOSIOS PASLAUGOS

Kult ūros centrai ir laisvalaikio sal ės Pagrindin ė Vš Į Lazdij ų kult ūros centro veikla - Lazdijų rajono gyventoj ų laisvalaikio užimtumo organizavimas. Kitos veiklos kryptys: tenkinti visuomen ės kult ūros poreikius, puosel ėti ir išsaugoti etnin ę kult ūrą ir men ą, skatinti jaunimo iniciatyvas ir k ūrybinius ieškojimus, r ūpintis etnokult ūriniu palikimu, užtikrinti profesionalaus meno praeinamum ą gyventojams. Lazdij ų kult ūros centr ą sudaro 20 padalini ų, iš j ų 16 laisvalaikio sali ų ir 4 kult ūros namai. Kult ūros namai yra miesteli ų ar didesni ų gyvenvie čių centruose. Rajone esan čių laisvalaikio sali ų infrastrukt ūra dažnai neprilygsta mieste esantiems kult ūros centrams, patalpos dažnai prastos būkl ės, seniai neremontuotos, tr ūksta bald ų, įrangos. Gana platus kult ūros įstaig ų tinklas s ąlygoja ir tai, kad savivaldyb ės gyventojai aktyviai dalyvauja meno kolektyv ų veikloje, šis rodiklis gerokai viršija šalies vidurk į. Pastaraisiais metais m ėgėjų meno kolektyv ų bei j ų dalyvi ų skai čius šiek tiek sumaž ėjo. Kult ūros centrai ir laisvalaikio sal ės

Bibliotekos Lazdij ų rajono savivaldyb ėje yra viešoji biblioteka bei 27 jos filialai. Visos bibliotekos įsik ūrusios gyvenvie čių centre, netoli nuo skaitytoj ų, dalis filial ų yra įsik ūrę mokyklose. Kaimo filial ų informacinis fondas pasen ęs ir l ėtai atsinaujinantis, labai tr ūksta žodyn ų, naujausios literat ūros filosofijos, teis ės ir kitomis temomis. Lazdij ų rajono savivaldyb ės bibliotek ų knyg ų fondas sudaro apie 285 t ūkst. knyg ų ir leidini ų.

Bibliotekos ne tik išduoda knygas, suteikia galimybę naudotis internetu, bet ir organizuoja eil ę rengini ų. Pagrindin ės rengini ų formos: renginiai valstybin ėms švent ėms pažym ėti, literat ūriniai-jubiliejiniai vakarai, poezijos švent ės, susitikimai su žymiais žmon ėmis, kraštie čiais, knyg ų pristatymai, literat ūrin ės, muzikin ės popiet ės, viktorinos, konkursai vaikams ir jaunimui, literat ūrin ės, meno parodos ir kt. Renginiais bibliotekos supažindina visuomen ę su laikme čio aktualijomis, rašytoj ų ir kraštie čių k ūryba ir veikla, glaudžiai bendrauja su kaimo bendruomen ėmis, mokyklomis, kult ūros darbuotojais, dalyvauja Užgav ėni ų, adventin ėse vakaron ėse. Viešoji biblioteka organizuoja tradicinius renginius „Poezijos pavasaris” ir literat ūrin ė švent ė „Prozos ruduo”. Kaimo bibliotekose rengiamos parodos, knyg ų aptarimai, pristatymai, literat ūros popiet ės ir kt. Rajono bibliotekos aktyviai įsijungia į Bibliotekos Lazdij ų r. sav. kalendorini ų šven čių organizavim ą kartu su vietos bendruomen ėmis, kult ūros, švietimo įstaigomis, kitomis organizacijomis. Prie viešosios bibliotekos įsik ūręs literat ų klubas „Jotvingis”. Šio klubo nariai leidžia savo kūrybos knygas, jas pristato visuomenei, dalyvauja bibliotekos ir kit ų rajon ų literat ūriniuose renginiuose knyg ų pristatymuose.

Muziejai Lazdij ų krašto muziejus yra biudžetin ė kult ūros įstaiga, išlaikoma iš Lazdij ų rajono savivaldyb ės biudžeto. Lazdij ų krašto muziejus įsik ūręs 1995 m. atrestauruotose senosiose „Žiburio” gimnazijos patalpose. Muziejus pristato visuomenei muziejines vertybes bei j ų rinkinius, rengia nuolatines ir laikinas ekspozicijas, parodas, koncertus, muziej ų ir Lazdij ų rajono savivaldyb ę populiarinan čius leidinius, seminarus

50 ir konferencijas, kaupia muziejines vertybes, papildo jomis jau esan čius ir formuoja naujus muziejaus rinkinius, ruošia edukacines programas, organizuoja kult ūrinius renginius, tyrin ėja Lazdij ų krašto istorij ą, pristato visuomenei žymius kraštie čius, bendrauja su panašaus profilio muziejais Lietuvoje ir užsienyje. Svarbiausias muziejaus uždavinys - kompleksiškas Lazdij ų krašto kult ūros, švietimo ir istorijos raidos tyrin ėjimas, fiksavimas ir atspind ėjimas, rajono etnokult ūros kaupimas ir apibendrinimas, Lietuvos žmoni ų genocido ir kov ų už laisv ę istorijos tyrin ėjimas ir pateikimas. Įdomiausios muziejaus ekspozicijos: Lazdij ų miesto istorijos ekspozicija, kuri supažindina su Lazdij ų miesto istorija nuo 1597 m. (Magdeburgo teisi ų suteikimo) iki ši ų dien ų, bei „Senoji gimnazijos klas ė“, kurioje lankytojams pristatoma krašto švietimo istorija, galima susipažinti su senosiomis mokymo priemon ėmis, pas ėdėti senuosiuose suoluose, rašyti ž ąsies plunksna ir kt. Etnografin ė Prano Dz ūko sodyba . Šiuo metu sodyboje sukaupta daugiau kaip 550 etnografini ų eksponat ų - padarg ų, bald ų, nam ų apyvokos daikt ų ekspozicijas, išsaugojant autentišk ą dz ūkų buit į.. Vasaros metu sodyboje vyksta etnografin ės švent ės. Prie muziejaus veikia teatras „Sodžius”. Laisv ės kov ų muziejus. Laisv ės kov ų muziejus įkurtas 1992 m. Lazdij ų rajono tremtini ų, partizan ų, politini ų kalini ų ir j ų artim ųjų iniciatyva. Ekspozicija įrengta name, kuriame pokario metais buvo įsik ūrusi Valstybinio saugumo Lazdij ų b ūstin ė (KGB). Joje buvo tardomi Lietuvos žmon ės, iš čia buvo išvežami į kal ėjimus, čia buvo sudarin ėjami tremiam ų į Sibir ą lietuvi ų ir kit ų Lietuvos pilie čių s ąrašai. Apie rezistencin ę kov ą, tr ėmimus ir įkalinimus ekspozicijoje pasakoja to laikotarpio dokumentai, tremtini ų, partizan ų ir politini ų kalini ų nuotraukos, atsiminimai, naudoti daiktai, garso ir vaizdo medžiaga. Veisiej ų krašto muziejus. Muziejus įkurtas 1998 m. vasario 16 d. Veisiej ų vidurin ės mokyklos mokytoj ų pastangomis. Muziejuje supažindinama su iškiliais Veisiej ų krašto žmon ėmis (didel ė ekspozicijos dalis skirta gydytojui okulistui, esperantininkui Liudvikui Lazeriui Zamenhofui. Kita ekspozicijos dalis pasakoja apie Veisiej ų vargoninink ą, kompozitori ų Juoz ą Neimont ą), politiniais kaliniais, tremtiniais, „miško broliais”, šio krašto senoli ų buitimi, Veisiej ų mokyklos istorija. Kap čiamies čio Emilijos Pliateryt ės muziejus. Muziejuje įrengtos ekspozicijos, skirtos sukilimo vadei Emilijai Pliaterytei, Kap čiamies čio apylink ės šviesuoliams, apylinki ų istorijai nuo senov ės iki ši ų dien ų. Dviejuose kambariuose eksponuojami senoviniai buities daiktai. Muziejuje vedamos etnokult ūros, darb ų, istorijos, lietuvi ų literat ūros ir kit ų dalyk ų pamokos. Prie muziejaus veikia folklorinis ansamblis.

Sportas Lazdij ų rajono savivaldyb ėje sportuojan čių asmen ų skai čius vidutiniškai siekia apie 600. Pastaraisiais metais sportuojan čių asmen ų skai čius maž ėja - tai iš dalies galima sieti su esama sporto infrastrukt ūra, kuri išvystyta tik didesniuose miesteliuose (Lazdijuose, Veisiejuose, Seirijuose, Šeštokuose, Šventežeryje). Mažesn ėse gyvenviet ėse pad ėtis yra prasta: tr ūksta sporto aikštyn ų arba j ų b ūkl ė yra labai bloga, n ėra specialist ų arba visuomeninink ų, galin čių vykdyti sportin ę veikl ą. Sportuojan čių asmen ų skai čių įtakoja ir neigiami demografiniai rodikliai: maž ėjant gyventoj ų, mokini ų, analogiškai maž ėja ir sportu užsiiman čių asmen ų skai čius. Savivaldyb ėje yra 3 stadionai, 9 futbolo aikšt ės, 28 krepšinio, 30 tinklinio aikšteli ų, 16 nedideli ų sporto sali ų. Sporto aikštyn ų, stadion ų b ūkl ė yra gana prasta, tr ūksta lėšų j ų modernizavimui. Nesutvarkyta infrastrukt ūra nesudaro tinkam ų s ąlyg ų ir neskatina vietos gyventoj ų aktyviai užsiimti sporto veiklomis. Ypa č prastas s ąlygas savarankiškai sportuoti turi kaimo gyventojai. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje registruoti keli sporto klubai: Veisiej ų futbolo klubas „Dainava“, „Sakalas” - tradicinis aikido ir kult ūrizmas, ir „Vytautas” - stalo tenisas. 2009 m. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje surengta 200 varžyb ų. Didžiausi sporto renginiai: rajono krepšinio pirmenyb ės, rajono seni ūnij ų žaidyn ės, rajono moksleivi ų sporto žaidyn ės, Lietuvos pietvakari ų tinklinio asociacijos tinklinio pirmenyb ės. Organizuojamos rajonin ės krepšinio, tinklinio, futbolo, stalo teniso, šachmat ų pirmenyb ės. Moksleivi ų komandos dalyvauja ši ų sporto šak ų Lietuvos moksleivi ų čempionatuose ar pirmenyb ėse: krepšinio, dziudo, j ėgos trikov ės, laisv ųjų imtynių, krepšinio, žirginio sporto, tinklinio, aerobikos, lengvosios atletikos, futbolo, stalo teniso. Suaugusi ųjų komandos dalyvauja tinklinio, futbolo, šachmat ų, krepšinio, stalo teniso respublikin ėse pirmenyb ėse, tauri ų varžybose ar žaidyn ėse.

Sveikatos apsauga Rajone pirmin ės asmens sveikatos prieži ūros paslaugas teikia Vš Į Lazdij ų pirmin ės sveikatos prieži ūras centras, UAB „Lazdij ų sveikatos centras”, prie j ų veikian čios ambulatorijos, medicinos punktai ir bendrosios praktikos gydytojo kabinetai, privati klinika „Gilona”, I Į Ar ūno Vaišnoro bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. Vš Į Lazdij ų PSPC teikia tik pirminio lygio asmens sveikatos prieži ūros paslaugas, įstaigoje iš viso dirba 65 darbuotojai, tame tarpe 3 bendrosios praktikos gydytojai, 2 chirurgai, 2 terapeutas, 2 pediatrai, 2 odontologai. UAB Lazdij ų sveikatos centras teikia pirminio lygio asmens sveikatos prieži ūros paslaugas, tame tarpe ir psichikos sveikatos paslaug ą. Įstaigoje dirba 91 darbuotojas.

A. Vaišnoro individualioje įmon ėje darbuojasi šeimos gydytojas, vidaus lig ų gydytojas, gydytojas ginekologas, chirurgas, slaugytoja. Šeimos klinika „Gilona” teikia pirminio lygio, odontologijos ir antrinio lygio konsultacines paslaugas. Kaimo medicinos punktuose dirbantys medicinos fel čeriai savo aptarnaujamose apylink ėse atlieka moksleivi ų ir prisirašiusi ų gyventoj ų sveikatos prieži ūrą, slaug ą namuose, teikia skubi ą medicinin ę pagalb ą, atlieka gydytoj ų paskyrimus, skiepijimus, prekiauja b ūtinojo asortimento vaistais bei medicinos pagalbos ir slaugos priemon ėmis. Iš Pasaulio banko l ėšų buvo įrengti 9 šeimos gydytoj ų kabinetai, renovuotas dabartinis UAB „Lazdij ų sveikatos centras” pastatas. Patalp ų renovacija ypa č reikalinga Lazdij ų PSPC Veisiej ų ambulatorijai. Įstaigoms tr ūksta šiuolaikiškos medicinin ės aparat ūros.

Vš Į Lazdij ų ligonin ėje teikia antrinio Sveikatos prieži ūros įstaigos lygio asmens sveikatos prieži ūros paslaugas. Ligonin ėje yra 129 lovos, iš j ų 25 slaugos. Palyginimui 2000 m. ligonin ėje buvo 279 lovos. Pagal 10000 gyventoj ų tenkant į lovų skai čių Lazdij ų rajonas atsilieka nuo šalies vidurkio. Per pastaruosius metus įvairi ų projekt ų d ėka ligonin ė buvo sutvarkyta, įsigyta daug modernios medicinin ės įrangos. APIBENDRINIMAS Asmens sveikatos prieži ūros įstaig ų skai čius Lazdij ų rajono savivaldyb ėje yra pakankamas, tačiau rajone veikiantys medicinos punktai teikia tik ribotas paslaugas. Nemažai daliai asmens sveikatos prieži ūros įstaig ų yra reikalingas remontas, tr ūksta šiuolaikiškos medicinin ės įrangos. Susir ūpinim ą kelia gyventoj ų sergamumas psichikos ir priklausomyb ės ligomis, kurios yra sunkiai pagydomos. Ši ų lig ų prevencijai reik ėtų skirti didel į d ėmes į. Teigiamai vertintinos Lazdij ų rajone vykdomos sveikatinimo programos, nukreiptos į lig ų prevencij ą, sveikos gyvensenos formavim ą. Jos tur ėtų b ūti t ęsiamos ir ateityje.

Švietimas 2009 met ų pabaigoje Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje veik ė 20 švietimo įstaig ų. Darželiai – mokyklos: Lopšelis - darželis “Žibut ė” Lopšelis - darželis “ Ąžuoliukas” Darželis - mokykla “Kregždut ė” Darželis - mokykla “ Vytur ėlis” Pagrindin ės mokyklos: Ku čiūnų Verstamin ų Krosnos Kap čiamies čio E.Pliateryt ės Būdvie čio A.Kirsnos Stebuli ų Krikštoni ų Vidurin ės mokyklos: Veisiej ų Šventežerio Šeštok ų Gimnazijos Lazdij ų Motiejaus Gustai čio Seirij ų A. Žmuidzinavi čiaus Kitos mokyklos ir centrai: Lazdij ų meno mokykla Lazdij ų sporto centras ų Veisiej technologijos ir verslo mokykla

Švietimo įstaigos Lazdij ų rajone

Dėl neužpildyt ų klasi ų komplekt ų susidarantis mokinio krepšelio ir mokyklos aplinkai išlaikyti skiriam ų l ėšų tr ūkumas, maž ėjantis gimstamumas, emigracija bei mokini ų skai čius kai kuriose rajono mokyklose įtakojo ir Lazdij ų rajono bendrojo lavinimo mokykl ų tinklo pertvark ą. Tai ypa č paliet ė kaimo mokyklas - dalis rajono pagrindini ų mokyklų (pvz. Viktarinos, Rudaminos, Seili ūnų) buvo reorganizuotos į pradinio ugdymo skyrius, kai kurios pradin ės mokyklos buvo uždarytos.

Ikimokyklini ų įstaig ų užimtumas Lazdij ų rajone. Šaltinis: StatDep.

Mokini ų skai čiaus maž ėjimas Lazdij ų rajono savivaldybėje yra nat ūrali maž ėjan čio gimstamumo bei emigracijos pasekm ė. Gimstamumas nustojo maž ėti apie 2003 - 2004 metus, 2005 m. buvo užfiksuotas rodiklio augimas, kuris 2006 m. v ėl įgavo neigiam ą tendencij ą. Prognozuoti gimstamumo rodikl į bent keleriems artimiausiems metams yra gana sud ėtinga, ta čiau remiantis esamais duomenimis, galima daryti prielaid ą, kad mokini ų skai čius Lazdij ų rajono savivaldyb ės bendrojo lavinimo mokyklose gali dar nežymiai maž ėti iki 2010 - 2011 met ų.

Mokini ų skai čius bendrojo lavinimo mokyklose Lazdij ų raj. Šaltinis: StatDep.

Pagal mokykl ų apr ūpinimo standartus, daugeliui Lazdij ų rajono savivaldyb ės ugdymo įstaig ų tr ūksta mokymo priemoni ų. Labiausiai jau čiamas yra gamtos moksl ų bei technologij ų mokymo priemoni ų tr ūkumas, nes esan čios priemon ės yra pasenusios ir neatitinka dabartini ų reikalavim ų, o nauj ų įsigijimas reikalauja nemažai l ėšų. Pagrindin ės mokymo priemoni ų atnaujinimo l ėšos yra gaunamos iš mokinio krepšelio, taip pat kai kurias mokymo priemones nuperka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Mokini ų pav ėžėjimas organizuojamas įvairiais b ūdais: mokiniai pavežami „geltonaisiais” mokykliniais autobusais, maršrutiniais autobusais, taip pat dal į mokini ų paveža t ėvai priva čiu transportu. Jiems Lazdij ų rajono savivaldyb ės tarybos sprendimu yra numatytas pav ėžėjimo išlaid ų kompensavimas. Kadangi pavežama gana daug mokini ų, įvairiomis kryptimis, kartais sunkiai pravažiuojamais keliais, ypa č žiem ą, tod ėl susidaro problem ų d ėl pavežimo laiko, t.y., kai kurie maršrutai pradedami labai anksti. Siekiant optimizuoti mokini ų pav ėžėjim ą, rajono savivaldyb ės mokykloms reik ėtų dar bent 6-8 mokyklini ų autobus ų. Taip pat dalis autobus ų gal ėtų b ūti 30 ar daugiau s ėdim ų viet ų.

APIBENDRINIMAS Maž ėjantis moksleivi ų skai čius bei siekis efektyviai panaudoti mokinio krepšelio ir mokyklos aplinkai išlaikyti skiriamas l ėšas įtakojo Lazdij ų rajono savivaldyb ės bendrojo lavinimo įstaig ų pertvark ą, ji labiausiai paliet ė kaimo mokyklas: dalis j ų buvo reorganizuotos, tapo mokykl ų skyriais ar buvo iš viso uždarytos. Uždarytas mokyklas lank ę mokiniai buvo nukreipti į artimiausias

55 mokyklas, jiems yra organizuojamas pavežimas. Tinkamai organizuoti mokini ų pavežim ą tr ūksta „gelton ųjų” autobusiuk ų. Nors kai kurios Lazdij ų rajono savivaldyb ės mokyklos ir buvo renovuotos, ta čiau didesnei daliai mokykl ų pastat ų reikalingas dalinis ar kapitalinis remontas. Tai ne tik pagerint ų mokini ų ir pedagog ų darbo s ąlygas, užtikrint ų higienos norm ų keliamus reikalavimus, bet ir taupyt ų mokykl ų išlaikymui skiriamas l ėšas. Siekiant gerinti švietimo paslaug ų kokyb ę, b ūtina atnaujinti ir mokymo priemones mokyklose, nes turimos yra pasenusios ir nebeatitinka šiuolaikiniam ugdymo procesui keliam ų reikalavim ų. Labiausiai jau čiamas gamtos moksl ų bei technologij ų mokymo priemoni ų tr ūkumas. Taip pat b ūtina skatinti informacini ų technologij ų diegim ą ugdymo procese, kurti kompiuterizuotas mokytoj ų darbo vietas, pl ėsti moderni ų kompiuterini ų mokymo priemoni ų panaudojim ą įvairi ų dalyk ų pamokose. Mokytojai skatinami įgyti antrojo dalyko pedagogin ę kvalifikacij ą arba persikvalifikuoti iš nepaklausios specialyb ės į paklaus ą turin čias pedagogines specialybes. Pažym ėtina, kad esam ų mokytoj ų išsilavinimo rodikliai ger ėja, daug ėja pedagog ų su aukštuoju išsilavinimu skai čius.

2.2.9. INFRASTRUKTŪRA

Keliai ir transportas Per rajon ą eina respublikos mastu svarbus kelias į Vakar ų Europ ą: Alytus – Lazdijai – Lenkija. Nepriklausomyb ės pirmaisiais metais Lazdijai buvo vieninteliai vartai į Vakar ų Europ ą, ta čiau pastaraisiais metais didesnis transporto srautas eina per Kalvarij ą. Šeštok ų miestelyje yra svarbi tarptautin ė geležinkelio stotis, kurioje kertasi rusiškojo pločio geležinkelio b ėgiai su europinio standarto geležinkelio linija. Buv ęs nuošalus rajonas tapo svarbus ir žinomas Lietuvai atk ūrus nepriklausomyb ę, kai ties Akmeni ų kaimu buvo atidarytas valstybinis sienos praleidimo punktas, kuris tapo pirmaisiais Lietuvos vartais į Europ ą. Vandentiekis ir vandenvala. Lazdij ų rajonas geriam ąjį vanden į gauna iš požemini ų vandens šaltini ų. Centralizuotomis vandens tiekimo paslaugomis ir nuotek ų šalinimo paslaugomis naudojasi tik 14 % gyventoj ų. Šis rodiklis lyginant su kitais Lietuvos rajonais yra labai žemas. Kitiems gyventojams vanduo tiekiamas iš priva čių gr ęžini ų, kurie priklaus ė kol ūkiams. Kai kuri ų vandentiekio objekt ų (gr ęžini ų, bokšt ų, vandentiekio tras ų) b ūkl ė yra bloga ir neatitinka sanitarini ų ir higienos norm ų reikalavim ų. Neprisijung ę prie centralizuoto vandentiekio gyventojai naudoja vanden į iš išsikast ų šulini ų, iš kuri ų vanduo dažnai neatitinka higienos reikalavim ų. Lazdij ų rajone daugiausia vandens yra suvartojama ūkio ir buities reikm ėms. Buitini ų nuotek ų surinkimo ir valymo sistemos kaimo vietov ėse yra prastos b ūkl ės. Nuotek ų tinkl ų ilgis yra 13,95 km, iš j ų magistralini ų ir spaudimini ų linij ų yra 5,4 km. Nuotek ų surinkimo vamzdynai yra keramikiniai, asbocementiniai, gelžbetoniniai. Lazdij ų rajone veikia 5 nuotek ų valymo įrenginiai: vienas - mechaninio valymo įrenginys (Lazdij ų m.), keturi - biologinio valymo įrenginiai (Lazdijai, Veisiejai, Meteliai, N. Kirsna). Veisiej ų nuotek ų valymo įrenginiai yra blogos būkl ės, reikalinga atlikti piln ą renovavim ą ar įrengti naujus nuotek ų valymo įrenginius. Atliek ų tvarkymas Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama regionin ė atliek ų tvarkymo sistema, tod ėl rajono sąvartynai yra uždarin ėjami. Lazdij ų rajone surenkamos mišrios komunalin ės atliekos šalinamos nepavojing ų atliek ų regioniniame s ąvartyne, esan čiame Takniški ų kaime, Alytaus rajono savivaldyb ėje. Š į s ąvartyn ą eksploatuoja regioninio s ąvartyno operatorius. Patvirtintose Lazdij ų rajono atliek ų tvarkymo taisykl ėse, atliek ų tur ėtojai, gyvenantys daugiabu čiuose namuose, naudojasi konteineriais. Lazdij ų ir Veisiej ų miestuose atliekos išvežamos kas antr ą dien ą, kitose savivaldyb ės vietov ėse - 3 kartus per savait ę, iš individuali ų nam ų miestuose atliekos surenkamos 1 kart ą per savait ę, kitose gyvenviet ėse - 1 kart ą per dvi savaites.

Telekomunikacijos ir ryšiai Pagrindinis viešojo fiksuotojo telefoninio ryšio operatorius Lazdij ų rajone yra AB TEO LT. Šiuo metu Lazdij ų rajone yra pasiektas pakankamai aukštas telefono linij ų skaitmenizavimo (telefono ryšio linij ų prijungt ų prie skaitmenini ų automatini ų telefono sto čių) lygis, kuris siekia per 90 proc., o tai s ąlygoja geresn ę ryšio kokyb ę bei ateityje užtikrins greitaeigio interneto pl ėtr ą Lazdij ų rajone. Šiuo metu Lazdij ų rajone n ėra problem ų pl ėsti ir įrengin ėti telekomunikacij ų tinklus, ta čiau tam turi b ūti aiškiai apibr ėžtas poreikis. Šiuo metu Lazdij ų rajone galima naudotis keleto mobiliojo ryšio operatori ų paslaugomis. Ateityje numatoma statyti dar daugiau bazini ų mobiliojo ryšio sto čių, kad b ūtų pagerintos ryšio sąlygos bei pasi ūlytos naujos technologijos (3G ir kitos). Internetas Lazdij ų rajone jau kelerius metus spar čiai yra diegiami viešieji interneto prieigos taškai kaimo vietov ėse, ugdoma žini ų visuomen ė. Lazdij ų rajono viešose bibliotekose, seni ūnijose, kaimo bendruomeni ų centruose sudaromos galimyb ės gyventojams nemokamai naudotis internetu. Įgyvendinus kelet ą ES remiam ų projekt ų, Lazdij ų rajono kaimo gyventojai vieni pirm ųjų gavo galimyb ę jungtis prie spar čiojo bevielio interneto linij ų.

APIBENDRINIMAS Miestuose ir kaimuose prie centralizuoto vandentiekio bei nuotek ų surinkimo paslaugomis apr ūpinama tik 14 % gyventoj ų. Vandens tiekimo infrastrukt ūra (gr ęžiniai, vandens bokštai, rezervuarai) susid ėvėjusi ir prastos b ūkl ės. Vandens gerinimo įrenginiai įrengti tik Lazdij ų miesto vandenviet ėje, kitos gyvenviet ėse vanduo tiekiamas į tinkl ą neapvalytas. Lazdij ų rajono apr ūpinimo elektra sistema yra gerai išpl ėtota ir gali patikimai apr ūpinti tiek esam ų vartotoj ų elektros poreikius, tiek prie sistemos gali b ūti prijungta nauj ų vartotoj ų, nediegiant nauj ų paj ėgum ų transformatori ų pastot ėse. Šiuo metu silpnai vykdomas atliek ų surinko sistemos antrini ų žaliav ų (stiklo, plastmas ės, popieriaus ir kt.) r ūšiavimas, ner ūšiuotos atliekos šalinamos s ąvartynuose.

2.3. VVG TERITORIJOS KAIMO PL ĖTROS DALYVI Ų POREIKI Ų ANALIZ Ė

Socialin ė-ekonomin ė kaimo pl ėtros dalyvi ų poreiki ų analiz ė buvo atlikta anketinio tyrimo metodu. Buvo išplatinta 500 anket ų, sugr įžo ir buvo tinkamos apdorojimui 360 anket ų. Tyrimo procesas buvo organizuojamas keliais etapais. Svarbiausias ir sud ėtingiausias etapas buvo anketos formulavimas ir tyrimo metod ų nustatymas. Šiame etape buvo diskutuojama, kokio pob ūdžio klausimai tur ėtų b ūti pateikti anketoje, kokia tur ėtų b ūti anketos strukt ūra, kokiais metodais bus suvedami ir apdorojami duomenys, kokie tyrimo pj ūviai reikalingi siekiant išryškinti aktualiausias problemas. Buvo nuspr ęsta anket ą formuoti remiantis ankstesne VVG patirtimi, t.y. 2005 m. baland į atlikta panašia gyventoj ų apklausa. Tokio sprendimo tikslas - galimyb ė palyginti skirting ų laikotarpi ų tyrimo duomenis ir padaryti prasmingesnes išvadas apie esam ą socialin ę- ekonomin ę situacij ą ir jos kitimo tendencijas. Sekantis žingsnis - anketavimo organizavimas. Šiam uždaviniui įgyvendinti buvo pasitelktos kaimo bendruomen ės ir j ų lyderiai, seni ūnijos, verslininkai, ūkininkai, savivaldos atstovai. Buvo siekiama prieiti prie paprasto kaimo žmogaus, sužinoti jo nuomon ę, jo aplinkos suvokim ą ir situacijos vertinim ą. Siekiant kuo tikslesnio tyrimo rezultat ų, anketos buvo dalinamos visose seni ūnijose, todėl respondent ų pasiskirstymas pagal gyvenam ąją vietov ę buvo tolygus. Be to, buvo siekiama tolygiai apklausti įvairaus amžiaus grupes, moteris ir vyrus.

Respondent ų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes. Respondent ų pasiskirstymas pagal lyt į. Šaltinis: Apklausos duomenys. Šaltinis: Apklausos duomenys.

Suvedus anket ų duomenis paaišk ėjo, kad apklaustos visos gyventoj ų amži ų grup ės. Kiek daugiau buvo apklausta moter ų nei vyr ų – turb ūt viena iš priežas čių gali b ūti ta, kad dalis vyr ų negražino dalies anket ų.

Respondent ų pasiskirstymas pagal išsilavinim ą. Šaltinis: Apklausos duomenys.

Vertinant respondent ų išsilavinim ą, galima teigti, jog reikšmingo skirtumo tarp respondent ų vyr ų ir moter ų n ėra.

Respondent ų pasiskirstymas pagal pajamas. Šaltinis: Apklausos duomenys.

Kaip matome didžiausia respondent ų dalis gauna minimal ų arba artim ą jam atlyginim ą. Ši problema tampa ypatingai aktuali ekonomikos sunkme čio s ąlygomis, ypa č turint omenyje negatyvi ą rajono darbo j ėgos rinkos perspektyv ą.

Ar pirmenyb ę teikiate savo verslui ar norite b ūti samdomu darbuotoju? Šaltinis: Apklausos duomenys.

Respondentai pirmenyb ę teikia samdomam darbui, nors nustebino didelis atsakym ų skai čius dėl noro tur ėti savo versl ą. Problema slypi mažame rajono žmoni ų aktyvume. Dz ūkijos VVG numat ė atskir ą prioritet ą verslo k ūrimui ir pl ėtrai kaimiškoje rajono teritorijoje.

Kaip pasikeit ė gyvenimo kokyb ė nuo 2005 m. Šaltinis: Apklausos duomenys.

Respondent ų pasiskirstymas pagal tai kaip jie mano ar gyvenimas pager ėjo ar pablog ėjo nuo 2005 met ų (2005 metais buvo atliekamas analogiškas tyrimas) išlieka tolygus. Daugiausiai apklaust ų moter ų mano, jog gyvenimas pager ėjo. Vyrai šiuo aspektu išlieka pesimistai teigdami, jog gyvenimas pablog ėjo.

Ar turite namuose kompiuter į? Šaltinis: Apklausos duomenys.

Šio tyrimo atsakymus palyginus su 2005 metais atlikto tyrimo rezultatais, kompiuteri ų savinink ų skai čius Lazdij ų rajone išaugo net kelis kartus.

Ar turite namuose galimyb ę naudotis internetu? Šaltinis: Apklausos duomenys.

Didžioji dauguma respondent ų teigia, jog turi galimyb ę namuose naudotis internetu. Mažesn ės naudojimosi internetu galimybes deklaravo 36-65 met ų amžiaus grup ėms priklausantys gyventojai. Ši ą tendencij ą galima paaiškinti tuo, jog vyresniosios kartos poreikis interneto komunikacijos priemon ėms yra ženkliai mažesnis.

Kaip vertinate gatvi ų apšvietim ą? Šaltinis: Apklausos duomenys.

Atsakymai d ėl gatvi ų apšvietimo rajono kaimiškosiose vietov ėse buvo įvair ūs – tai tiesiog priklaus ė nuo gyvenamosios vietov ės. Tose gyvenviet ėse, kur apšvietimas įrengtas, atsakymai buvo teigiami, o kur ne – neigiami. Ši ų apklaus ų duomenis buvo galima analizuoti pagal atskiras seni ūnijas, tod ėl detaliau paanalizavus galima išsiaiškinti, kuriose teritorijoje reikia spr ęsti gatvi ų apšvietimo problem ą.

Kaip vertinate gyvenam ų patalp ų šiltinim ą, lang ų sandarinim ą? Šaltinis: Apklausos duomenys.

Pras čiausiai situacij ą vertinama gyvenam ų patalp ų šiltinimo srityje. Ši problema išlieka opi, ypa č turint omenyje šildymo kain ų kontekst ą. Dauguma pastat ų yra prastos b ūkl ės, šilumin ė varža nedidel ė, taigi ir išlaidos šildymui sunkme čiu sudaro didži ąją dalį bendro šeimos biudžeto.

Kaip vertinate geriamojo vandens kokyb ę? Šaltinis: Apklausos duomenys.

Geriamojo vandens kokyb ės klausimas aktualus visoje Lietuvoje, ypatingai kaimiškuose kraštuose. Kadangi dauguma vandentiekos sistem ų yra nerenovuota nuo sovietme čio laik ų, daugumos kaimeli ų pagrindin ė problema yra geležingas bei kietas vanduo. Ten, kur vandeningasis horizontas yra aukštesniame lygyje ir turimi negil ūs šuliniai, problem ą kelia nitratai.

Kaip vertinate buitini ų atliek ų tvarkym ą? Šaltinis: Apklausos duomenys.

Atliek ų tvarkymo problemos, kylan čios įgyvendinant ES normas, sukelia nepatogum ų rajono gyventojams. Neigiamas poveikis - aplinkos teršimas ir šiukšlinimas tam neskirtose vietose. Rajono gyventojai turi b ūti švie čiami ir mokomi kaip tausoti ir saugoti aplink ą, kaip tvarkyti ir r ūšiuoti atliekas.

Kaip vertinate jaunimo užimtum ą? Šaltinis: Apklausos duomenys.

Jaunimo užimtumo problema pati aktualiausia Lazdij ų rajone. Tai pripažino ir bendruomen ės bei j ų primininkai bendruose susitikimuose rengiant kaimo pl ėtros strategija, t ą buvo galima pasteb ėti ir iš statistini ų-demografini ų rodikli ų. Ši problema atsispindi ir apklausos rezultatuose. Dz ūkijos VVG strategijoje numat ė priemones kaimo žmoni ų aktyvinimui ir j ų verslumo skatinimui, didesn į d ėmes į skirdama jaunimo problemos spr ęsti.

Kaip vertinate kaimo bendruomeni ų veikl ą? Šaltinis: Apklausos duomenys.

Dauguma respondent ų kaimo bendruomeni ų veikl ą įvertino gerai. Ta čiau išlieka nemenkas dalis apklaust ųjų, kurie bendruomenin ę veikl ą vertino neigiamai. Dz ūkijos VVG kaimo pl ėtros strategijoje yra numa čiusi priemones bendruomenin ės veiklos skatinimui, tad bus siekiama kuo daugiau kaimo gyventoj ų įtraukti į visuomenin ę veikl ą bei skatinti j ų aktyvum ą.

Kaip vertinate žmoni ų iniciatyvum ą, verslum ą, aktyvum ą? Šaltinis: Apklausos duomenys.

Labai prastai visose amžiaus grup ėse įvertintas žmoni ų ekonominis aktyvumas. Pastaroji problema yra aktuali ne tik Lazdij ų rajone, bet ir visoje Respublikoje. Šios problemos atsiradimo priežastis yra ekonominis sunkmetis - dauguma ekonomiškai aktyvi ų gyventoj ų pasirenk ą gyvenim ą sve čiose šalyse, taip palikdami mažiau aktyvius gyventojus rajone. Dz ūkijos VVG turi parengusi priemoni ų šiai tendencijai amortizuoti, ta čiau ženkli ų poky čių tik ėtis sunku.

Kaip vertinate žem ės ūkio produkcijos pardavimo s ąlygas? Šaltinis: Apklausos duomenys.

Lazdij ų rajonas priskiriamas prie mažiau palanki ų ūkininkauti vietovi ų. Nepaisant to, jog žem ės ūkio produkcijos derlingumai yra menki, rajone yra gana prastai išvystyta produkcijos realizavimo infrastrukt ūra. Galimas šios problemos sprendimas - vieš ųjų prekyvie čių, turgeli ų steigimas ir/ar atnaujinimas.

Kaip vertinate s ąlygas kaimo turizmo ir vystymui? Šaltinis: Apklausos duomenys.

Gamtin ės s ąlygos kaimo turizmo verslui Lazdij ų rajone išties puikios - daug ežer ų, puiki miškinga vietov ė. Problema tame, jog mažas turistinis informacijos srautas ir sklaida. Dz ūkijos VVG numa čiusi leidybini ų - informacini ų priemoni ų šio sektoriaus paslaug ų viešinimui. Tokiu būdu bus siekiama paskatinti poilsiauti Lazdij ų rajone.

Kaip vertinate pramog ų, sporto, kult ūros paslaugas? Šaltinis: Apklausos duomenys.

Kult ūrini ų rengini ų stokos problema glaudžiai susijusi su anks čiau aptart ąja - mažu aktyvumu. Tiek jaunimas tiek suaugusieji tampa pasyv ūs d ėl objektyvi ų išorini ų priežas čių - prast ėjan čios finansin ės pad ėties, migracijos ir t.t. Rengdama strategij ą Dz ūkijos VVG numat ė priemones ir veiklos sritis skirtas pasyvi ų kaimo gyventoj ų aktyvumo didinimui.

APIBENDRINIMAS Šioje apžvalgoje pateikti aktualiausi apklausos rezultatai. Likusi apklausos grafin ė informacija pateikta prieduose. Nesunku pasteb ėti, jog aktualiausios Lazdij ų rajono kaimui problemos yra grynai socialin ės ir infrastrukt ūrin ės. Jos tarpusavyje betarpiškai susijusios, tod ėl, kad palanki veiklai aplinka, tiek ekonomine tiek socialine prasme, yra kuriama ant atitinkamos infrastrukt ūros pamato. Žinant dabartin ę valstyb ės finans ų pad ėti, skurd ų biudžet ą, valstyb ės investicij ų program ą ir jos prioritetus bei turint mintyje valstyb ės asignavim ų maž ėjimo kontekst ą, parama Lazdij ų rajono kaimui yra gyvybiškai svarbi. Strategijos apibendrintas siekis - kiek įmanoma amortizuoti socialinio sektoriaus problemas ir pad ėti infrastrukt ūrin į pamat ą viešojo ir privataus sektori ų pl ėtrai Lazdij ų rajono kaime.

2.4. POREIKI Ų ANALIZ Ė

2009 m. spalio m ėn. Dz ūkijos VVG pakviet ė VVG narius, įvairias organizacijas, įstaigas, verslininkus, kaimo gyventojus teikti si ūlymus, id ėjas ir projektinius pasi ūlymus, pagal kuriuos b ūtų formuluojamos strategijos remiamos veiklos, priemonės ir prioritetai. Buvo prašoma pateikti situacijos ir problemos aprašym ą, projekto tikslus, kas b ūtų padaryta įgyvendinus projekt ą, apytikslis l ėšų poreikis ir projekto trukm ė. Iki 2009 m. lapkri čio m ėn. pabaigos buvo gauti 83 projektiniai pasi ūlymai: 72 ne pelno pasi ūlymai 14.382.240 Lt sumai ir 11 pelno pasi ūlym ų 3.923.000 Lt sumai. Atlikus projektini ų pasi ūlym ų analiz ę ir juos sugrupavus, buvo parengtos projektini ų pasi ūlym ų suvestin ės.

I. KAIM Ų ATNAUJINIMAS IR PL ĖTRA Skai čius Suma 1. Viešosios infrastrukt ūros sutvarkymas 25 6.722.370 2. Patalp ų rekonstrukcija ir remontas 18 3.613.560 3. Religini ų objekt ų ir priklausini ų kapitalinis remontas 1 300.000 4. Tradicini ų amat ų puosel ėjimas 1 26.000 VISO: 45 10.661.930

II. VERSLO PROJEKTAI Skai čius Suma 1. Verslo įkūrimas ir pl ėtra 5 1.860.000 2. Tradiciniai amatai, tautinio paveldo produktai 3 763.000 3. Kaimo turizmas 3 1.300.000 VISO: 11 3.923.000

III. KITI PROJEKTAI Skai čius Suma 1. Vėjo j ėgain ės 2 2.190.560 2. Nekomercin ė leidyba 9 681.000 3. Renginiai, švent ės 3 355.000 4. Įrangos, bald ų įsigijimas 3 118.750 5. Verslo mug ės, parodos 3 115.000 6. Vandens transporto priemon ės įsigijimas 1 95.000 7. Jaunimo užimtumas 2 80.000 8. Gerosios patirties įgijimas 1 60.000 9. Internetin ės svetain ės, interneto prieiga 2 15.000 10. Liaudies amat ų mokymai 1 10.000 VISO: 27 3.720.310

VVG susirinkim ų metu buvo pristatomos projektini ų pasi ūlym ų suvestin ės ir diskutuojama, kurias id ėjas reik ėtų įtraukti į strategij ą, o kuri ų atsisakyti. Buvo sutarta, kad daugum ą id ėjų iš projektini ų pasi ūlym ų reikia įtraukti į strategij ą, išskyrus vėjo jėgaini ų statybos rėmim ą, kadangi 69 tokiems projektams įgyvendinti reikia ypa č daug l ėšų, o visuomenin ė nauda abejotina. Nors kult ūros paveldo objektams tvarkyti projektini ų pasi ūlym ų raštu nebuvo gauta, ta čiau atsižvelgiant į susirinkimuose išsakytus pageidavimus ši remiama veikla buvo įtraukta į strategij ą bei numatytas nedidelis finansavimas. Šiuo metodu konstruojant strategijos kryptis ir atrenkant id ėjas yra kuo puikiausiai įprasminamas „iš apa čios į virš ų“ principas, kadangi dalyvavo visos suinteresuotos grup ės Kaimo organizacijos ar pavieniai asmenys geriausiai žino, ko jiems reikia, pateikia konkre čias projektines id ėjas, ir viešai bendru vis ų dalyvaujan čių VVG nari ų bei kit ų organizacij ų sprendimu sutariama d ėl strategijos remiam ų veikl ų, priemoni ų ir prioritet ų.

2.5. SSGG ANALIZ Ė

Dz ūkijos VVG, surinkusi išsami ą medžiag ą apie rajono socialin ę, ekonomin ę ir aplinkosaugin ę situacij ą bei išsiaiškinusi savo atstovaujamos teritorijos kaimo gyventoj ų poreikius, susistemino ir apibendrino turim ą informacij ą. Buvo parengtas SSGG projektas ir viešame Dz ūkijos VVG susirinkime buvo vertinamos rajono stipryb ės, silpnyb ės, galimyb ės. Atsižvelgiant į visus si ūlymus ir keitimus, buvo parengta galutin ė SSGG lentel ė.

STIPRYB ĖS SILPNYB ĖS Gera geografin ė pad ėtis: pasienis su Lenkija ir Baltarusija, pro Šeštokus eina geležinkelis į Gyventoj ų verslumo ir iniciatyvos stoka. vakar ų Europ ą. Ne visose gyvenviet ėse gera infrastrukt ūros VVG teritorija turtinga gamtos ištekliais: būkl ė: nepatenkinamas vietos keli ų, gatvi ų ir daugiau nei 150 ežer ų, 35 proc. teritorijos užima šaligatvi ų stovis, ne įrengtas apšvietimas, miškai. nesutvarkyta kaim ų ir miesteli ų gyvenamoji aplinka. Gera ekologin ė situacija: n ėra aplink ą teršian čių pramon ės įmoni ų, miškai užima tre čdal į Dalis vandens telkini ų bei poilsio zon ų teritorijos, dominuoja žem ės ūkio veikla, kuri, nepritaikytos žmoni ų poilsiui: neišvalyti ežerai ir įsigalint taisyklingam ūkininkavimui ir pakrant ės, nesutvarkyti privažiavimo keliai, populiar ėjant ekologiniams ūkiams, taip pat vis automobili ų stov ėjimo aikštel ės. mažiau teršia gamt ą. Teritorijoje įgyvendinta bandomoji vietos Susid ėvėję vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, pl ėtros strategija: Dz ūkijos VVG įgijo strategij ų tr ūksta vandens gerinimo įrengini ų, užterštas rengimo ir įgyvendinimo patirties; vietos šachtini ų šulini ų vanduo ir ne visose organizacijos susipažino su partneryst ės principo gyvenviet ėse tvarkomos nuotekos ne tik kenkia įgyvendinimu, suaktyv ėjo kaimo bendruomeni ų žmoni ų sveikatai, bet ir teršia krašto gamt ą steigimasis ir veikla. Aktyvus Lazdij ų rajono savivaldyb ės bei įvairi ų Nepalankios sąlygos pl ėtoti tradiciniam žem ės organizacij ų bendradarbiavimas su Lenkija bei ūkiui (nederlinga sm ėlėta žem ė) Baltarusija Rajone yra Veisiej ų ir Meteli ų regioniniai Ūkininkai neturi kur parduoti žem ės ūkio parkai, Žuvinto rezervatas, kurie r ūpinasi gamtos produkcijos: arti n ėra didži ųjų miest ų, apsauga, kraštovaizdžiu, augmenijos ir neišpl ėtotas turgavie čių tinklas, beveik nebeliko gyv ūnijos išsaugojimu vietos verslinink ų parduotuvi ų Nesutvarkyta pastat ų ir žem ės nuosavyb ės Mažas nusikalstamumo lygis teisin ė registracija Visose 28 viešosiose bibliotekose yra viešojo interneto prieigos taškai, rajone įrengtas Mažai laisvalaikio praleidimo form ų (n ėra kino pla čiajuostis interneto tinklas, yra galimyb ė teatro, kavini ų, sporto aikšteli ų ir kit ų pramog ų) jungtis prie interneto bet kurioje rajono vietoje Veikia Veisiej ų technologijos ir verslo mokykla, Žemas gyventoj ų išsilavinimo lygis specialyb ės pritaikomos pagal esamus poreikius Daug ėja kaimo žmoni ų, užsiiman čių alternatyvia tradiciniam žem ės ūkiui veikla (kaimo turizmas, Nėra kooperavimosi, jungimosi į asociacijas, avininkyst ė, raps ų, uog ų, kit ų netradicini ų sąjungas tradicij ų ir patirties kult ūrų auginimas) Mockavoje planuojamas intermodalinis Santykinai didesn ė vyresnio amžiaus žmoni ų 71 terminalas, kai perkraunami konteineriai ar dalis (didel ę dal į gyventoj ų sudaro pensininkai) vilkik ų priekabos ant geležinkelio platform ų, neperkraunant pa čių krovinių Jaunimas įgij ęs įsilavinim ą negr įžta į Lazdij ų Intensyvi vietos valdžios parama turizmo sferai rajon ą GALIMYB ĖS GR ĖSM ĖS Parama vietos projektams pagal nauj ą Lazdij ų Užsienio šali ų ir vietin ės konkurencijos kaimo pl ėtros strategij ą 2010-2015 metams padid ėjimas Europos S ąjungos bei kit ų įvairi ų paramos fond ų Gyventojų sen ėjimas, jaunimo išvykimas parama Tiesiogin ė Europos S ąjungos ir valstyb ės Kvalifikuot ų žmoni ų išvykimas iš rajono, parama žem ės ūkiui gimstamumo maž ėjimas Auganti ekologiškos produkcijos paklausa Žem ės ūkio produkcijos supirkimo nestabilumas Europos S ąjungoje Kult ūrinio paveldo panaudojimas turizmo Nepatraukli aplinka užsienio investicijoms vystymui Istorini ų objekt ų (“geležin ės uždangos laik ų” Staig ūs ekonomikos poky čiai tvor ų, rus ų statyt ų dzot ų) pritaikymas turizmui Valstyb ės politika orientuota į didžiuosius Dalyvavimas aplinkin ėse rinkose miestus Bendradarbiavimas su ES partneriais Projekt ų bendrojo finansavimo tr ūkumas

Gamtos ištekli ų pritaikymas turizmui Socialin ės atskirties did ėjimas

Atsinaujinan čių energijos ištekli ų panaudojimas

Tradicini ų amat ų puosel ėjimas

3. VVG TERITORIJOS PLĖTROS VIZIJA, PRIORITETAI, PRIEMON ĖS IR VEIKLOS SRITYS

Strategijos vizija, prioritetai, priemon ės buvo rengiamos laikantis principo „iš apa čios iš virš ų“. Socialin ės ekonomin ės situacijos ir kaimo gyventoj ų poreiki ų apibendrinimas bei analiz ė pad ėjo Dz ūkijos VVG įvertinti pad ėtį Lazdij ų rajone. Informacija apie situacij ą buvo pristatoma tiek per informacinius renginius, tiek ir www.dzukijosvvg.lt internetin ėje svetain ėje. Po to buvo prašoma vis ų (ko toki ų) teikti projektinius pasi ūlymus. Pagal situacijos analiz ę ir projektini ų pasi ūlym ų suvestines buvo rengiamos remiamos veiklos, o pagal jas – strategijos prioritetai ir priemon ės, vizija.

Vizija

Prioritetai ir priemon ės

Remiamos veiklos

Situacijos analiz ė Projektiniai pasi ūlymai

3.1. VIZIJA

Lazdij ų rajonas – aktyvi ą pl ėtr ą vykdantis kraštas, turtingas rekreaciniais ištekliais bei išvystyta turizmo infrastrukt ūra. Rajone sukurta palanki verslui aplinka ir kokybiška viešoji infrastrukt ūra. Lazdij ų krašto žmon ės - energingi, ple čiantys akirat į, aktyviai dalyvaujantys bendruomenin ėje veikloje.

3.2. STRATEGIJOS PRIORITETAI, PRIEMON ĖS IR REMIAMOS VEIKLOS

I PRIORITETAS. KAIMO ATNAUJINIMAS IR INFRASTRUKT ŪROS GERINIMAS

Prioriteto tikslas : kurti patraukli ą aplink ą gyventi ir dirbti kaimo vietov ėse

1.1. priemon ė. Kaimo atnaujinimas ir pl ėtra

Priemon ės tikslas: kurti patraukli ą aplink ą gyventi ir dirbti kaimo vietov ėse

Priemon ė atitinka: KPP priemon ę „Kaimo atnaujinimas ir pl ėtra“ (LEADER metodu)

Priemonei skiriama paramos l ėšų suma: 5.840.000 Lt

Paramos intensyvumas: 90 proc. Numatyta Didžiausia Paramos Remiamos veiklos Projekt ų id ėjos Paramos gav ėjai finansuoti paramos suma projekt ų suma (Lt) (Lt) 1. Vieš ųjų erdvi ų sutvarkymas, suk ūrimas, kult ūrinio kraštovaizdžio komponent ų išsaugojimas ir atnaujinimas, privažiuojam ųjų keli ų, gyvenviet ės ribose esan čių vietin ės reikšm ės vieš ųjų gatvi ų ar j ų atkarp ų, priklausan čių savivaldybei, ir (arba) prie viešosios paskirties ar kit ų kaimo vietovei svarbi ų pastat ų ir (arba) Dz ūkijos VVG statini ų, rekreacini ų zon ų – transporto priemon ėms 1.1.1. Viešosios infrastrukt ūros teritorijoje registruoti privažiuoti ir (ar) pastatyti skirtos infrastrukt ūros, 15 200.000 3.000.000 sutvarkymas, suk ūrimas pelno nesiekiantys nepatenkan čios į kelio s ąvok ą sutvarkymas, suk ūrimas. juridiniai asmenys 2. Vaik ų žaidimo aikšteli ų, sporto aikštyn ų įrengimas. 3. Drenažo sistem ų įrengimas, atnaujinimas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo sistem ų įrengimas, atnaujinimas. 4. Vandens gerinimo, geležies šalinimo sistem ų įrengimas, atnaujinimas.

1.1.2. Kaimo vietovei svarbi ų Dz ūkijos VVG 1. Bendruomen ės nam ų įrengimas. statini ų statyba, rekonstrukcija, teritorijoje registruoti 2. Laisvalaikio centr ų, pir čių, sporto sali ų įrengimas. 8 250.000 2.000.000 remontas ir pritaikymas pelno nesiekiantys 3. Bendruomenei reikaling ų paslaug ų centr ų steigimas. visuomen ės poreikiams juridiniai asmenys 1.1.3. Istorin ę, etnokult ūrin ę, architekt ūrin ę ar kitoki ą Dz ūkijos VVG Kult ūros paveldo objekt ų tvarkymas (kapitalinis kult ūrin ę vert ę turin čių teritorijoje registruoti remontas, avarijos gr ėsm ės pašalinimas, konservavimas, 1 400.000 400.000 nekilnojam ųjų kult ūros paveldo pelno nesiekiantys restauravimas, atk ūrimas). objekt ų bei vietovi ų pritaikymas juridiniai asmenys ir tvarkybos darbai 1.1.4. Religini ų objekt ų, j ų statini ų kompleks ų ir Dz ūkijos VVG priklausini ų kapitalinis Religini ų objekt ų, j ų statini ų kompleks ų ir priklausini ų teritorijoje registruoti remontas, rekonstrukcija, 1 300.000 300.000 sutvarkymas. pelno nesiekiantys avarijos gr ėsm ės pašalinimas, juridiniai asmenys konservavimas, restauravimas, atk ūrimas 1. Tradicini ų amat ų centr ų k ūrimas ir pl ėtra. Dz ūkijos VVG 1.1.5. Tradicini ų amat ų 2. S ąlyg ų tradiciniams amatams pristatyti ir prekiauti teritorijoje registruoti 1 140.000 140.000 puosel ėjimas amatinink ų gaminiais sudarymas, įskaitant tradicini ų pelno nesiekiantys amat ų prekyvie čių įrengim ą. juridiniai asmenys Tinkamos finansuoti išlaidos nurodytos Lietuvos kaimo pl ėtros 2007–2013 met ų programos priemon ės „Kaimo atnaujinimas ir pl ėtra“ įgyvendinimo (Leader metodu) taisykl ėse Paramos gav ėjų tinkamumo kriterijai ir reikalavimai paramai gauti nurodyti: 1. Vietos pl ėtros strategij ų, įgyvendinam ų pagal Lietuvos kaimo pl ėtros 2007–2013 met ų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemon ę „Vietos pl ėtros strategij ų įgyvendinimas“, administravimo taisykl ėse; 2. Lietuvos kaimo pl ėtros 2007–2013 met ų programos priemon ės „Kaimo atnaujinimas ir pl ėtra“ įgyvendinimo (Leader metodu) taisykl ėse Vietos projekt ų pirmumo kriterijai: 1. projektas apima nekilnojam ųjų kult ūros paveldo vertybi ų, pripažint ų saugomomis, tvarkyb ą; 2. pareišk ėjas – kaimo bendruomen ė; 3. prašoma paramos tradicini ų amat ų centrui kurti; 4. naryst ės Dz ūkijos VVG laikotarpis; 5. projektui pritarian čių kaimo gyventoj ų skai čius; 75

II PRIORITETAS. KAIMO VERSL Ų SKATINIMAS Prioriteto tikslas: atsižvelgiant į vietos gamtin į - rekreacin į bei kult ūrin į potencial ą, pl ėtoti ir įvairinti kaimo verslus siekiant didinti kaimo gyventoj ų užimtum ą. 2.1. priemon ė. Parama verslo k ūrimui ir pl ėtrai Priemon ės tikslas: remti labai maž ų įmoni ų ir kit ų smulkiojo verslo iniciatyv ų k ūrim ąsi ir pl ėtr ą kaime, skatinant ne žem ės ūkio srities veikl ą, sukurian čią nauj ų darbo viet ų bei papildom ų pajam ų šaltini ų, ir tokiu b ūdu gerinti gyvenimo kokyb ę kaime Priemonei skiriama paramos l ėšų suma: 1.600.000 Lt

Paramos intensyvumas: 70 proc. Numatyta Didžiausia Paramos Remiamos veiklos Projekt ų id ėjos Paramos gav ėjai finansuoti paramos suma projekt ų suma (Lt) (Lt) 1. Smulkaus verslo (mikro įmon ės) kaimo vietov ėse kūrimas. Dz ūkijos VVG 2.1.1. Alternatyvi ų žem ės ūkiui 2. Smulkaus verslo kaimo vietov ėse pl ėtra. teritorijoje registruoti 4 200.000 800.000 versl ų k ūrimas ir pl ėtra 3. Ne žem ės ūkio veikla, įskaitant paslaugas ir produkt ų, juridiniai ir fiziniai nepatenkan čių į Europos Bendrijos steigimo sutarties I asmenys pried ą, nedidel ės apimties gamyba. Dz ūkijos VVG 1. Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amat ų pl ėtr ą kaimo 2.1.2. Kaimo turizmo teritorijoje registruoti turizmo sodybose. 4 200.000 800.000 skatinimas juridiniai ir fiziniai 2. Stovyklavie čių kaimo vietov ėse įkūrimas ir pl ėtra. asmenys Tinkamos finansuoti išlaidos nurodytos Vietos pl ėtros strategij ų, įgyvendinam ų pagal Lietuvos kaimo pl ėtros 2007–2013 met ų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemon ę „Vietos pl ėtros strategij ų įgyvendinimas“, administravimo taisykl ėse Paramos gav ėjų tinkamumo kriterijai ir reikalavimai paramai gauti nurodyti Vietos pl ėtros strategij ų, įgyvendinam ų pagal Lietuvos kaimo pl ėtros 2007–2013 met ų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemon ę „Vietos pl ėtros strategij ų įgyvendinimas“, administravimo taisykl ėse Vietos projekt ų pirmumo kriterijai: 1. sukuriam ų darbo viet ų skai čius; 2. prašoma paramos amat ų pl ėtrai; 3. naryst ės Dz ūkijos VVG laikotarpis.

III PRIORITETAS. KAIMO GYVENTOJ Ų AKTYVINIMAS IR INTEGRAVIMAS Į BENDRUOMENIN Ę VEIKL Ą Prioriteto tikslas: ugdyti kaimo žmoni ų bendruomeniškum ą, stiprinti nevyriausybini ų organizacij ų intelektin ę ir materialin ę baz ę, sudaryti s ąlygas savarankiškai bendruomeni ų veiklai 3.1. priemon ė. Parama kaimo gyventoj ų aktyvinimui ir integravimui į bendruomenin ę veikl ą Priemon ės tikslas: ugdyti kaimo žmoni ų bendruomeniškum ą, stiprinti nevyriausybini ų organizacij ų intelektin ę ir materialin ę baz ę, sudaryti s ąlygas savarankiškai bendruomeni ų veiklai Priemonei skiriama paramos l ėšų suma: 560.000 Lt Paramos intensyvumas: 80 proc. Numatyta Didžiausia Paramos Remiamos veiklos Projekt ų id ėjos Paramos gav ėjai finansuoti paramos suma projekt ų suma (Lt) (Lt) 1. Bendruomeni ų patalp ų pritaikymas gyventoj ų poreikiams. 2. Įvairi ų gyventoj ų grupi ų (jaunimo, moter ų, pagyvenusi ų žmoni ų) arba interes ų grupi ų klub ų ir centr ų k ūrimas bei veikla. 3. Bendruomenini ų rengini ų, tradicini ų šven čių organizavimas. Dz ūkijos VVG 3.1.1. Laisvalaikio, kult ūros, 4. Jaunimui patraukli ų laisvalaikio, kult ūros veikl ų teritorijoje sporto veiklos, kaimo organizavimas, vaik ų ir jaunimo stovyklos. registruoti pelno 23 25.000 560.000 tradicij ų, m ėgėjų meno 5. Bendradarbiavimo tarp bendruomeni ų skatinimas, gerosios nesiekiantys puosel ėjimas patirties įgijimo kelion ės. juridiniai asmenys 6. Leidyba ir internetini ų svetaini ų k ūrimas. 7. Kitos bendruomenin ės iniciatyvos atitinkan čios priemon ės tiksl ą. Tinkamos finansuoti išlaidos nurodytos Vietos pl ėtros strategij ų, įgyvendinam ų pagal Lietuvos kaimo pl ėtros 2007–2013 met ų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemon ę „Vietos pl ėtros strategij ų įgyvendinimas“, administravimo taisykl ėse Paramos gav ėjų tinkamumo kriterijai ir reikalavimai paramai gauti nurodyti Vietos pl ėtros strategij ų, įgyvendinam ų pagal Lietuvos kaimo pl ėtros 2007–2013 met ų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemon ę „Vietos pl ėtros strategij ų įgyvendinimas“, administravimo taisykl ėse. Vietos projekt ų pirmumo kriterijai: 1. pareišk ėjas - kaimo bendruomen ė; 2. naryst ės Dz ūkijos VVG laikotarpis; 3. projektui pritarian čių kaimo gyventoj ų skai čius.

3.3. PRIEMONI Ų ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI

Po vietos pl ėtros Rodikliai strategijos įgyvendini mo 1. Įgyvendint ų vietos projekt ų skai čius pagal priemones (vnt.): 53 1.1. 1.1. priemon ė. Vietos projektai pagal priemon ę „Kaimo atnaujinimas ir pl ėtra“ 26 1.2. 2.1. priemon ė. Parama verslo k ūrimui ir pl ėtrai 8 3.1. priemon ė. Parama kaimo gyventoj ų aktyvinimui ir integravimui į 1.3. 19 bendruomenin ę veikl ą 2. Paramos gav ėjų skai čius (vnt.) 34 3. Bendra investicij ų suma priemonei „Kaimo atnaujinimas ir pl ėtra“ (Lt): 5.840.000 3.1. Bendra investicij ų suma vietos projektams, susijusiems su kaimo atnaujinimu 5.440.000 3.2. Bendra investicij ų suma vietos projektams, susijusiems su kaimo paveldu 400.000 Kaim ų (kaimo vietovi ų), kuriuose vykdomi kaimo atnaujinimo vietos 4. 15 projektai, skai čius (vnt.) 5. Rekonstruot ų visuomenin ės paskirties pastat ų skai čius (vnt.) 8 6. Atnaujint ų ir išsaugot ų kaimo paveldo objekt ų skai čius (vnt.) 1 Atnaujint ų ir išsaugot ų kaimo kraštovaizdžio komponent ų ir 7. 15 visuomenin ės paskirties erdvi ų skai čius (vnt.) 8. Sukurt ų darbo viet ų skai čius (vnt.): 51 8.1. Sukurt ų darbo viet ų vyrams skai čius 2 8.2. Sukurt ų darbo viet ų moterims skai čius 3 8.3. Sukurt ų darbo viet ų jauniems (iki 30 met ų) asmenims skai čius 1 Vietos projekt ų pob ūdis (proc.): 9. – pelno 15 – ne pelno 85 Kaimo gyventoj ų, kurie naudojasi projekt ų rezultatais, skai čius (procentais 10. (40 proc.) nuo vis ų VVG teritorijos gyventoj ų) 11. Įsteigt ų tradicini ų amat ų centr ų skai čius (vnt.) 1

1 Dz ūkijos VVG administracijoje bus sukurtos 4 darbo vietos, o įgyvendinant vietos projektus bus sukurta 1 darbo vieta. .

3.4. VVG TERITORIJOJE REGISTRUOT Ų KAIMO BENDRUOMENI Ų PRITARIMO STRATEGIJAI APRAŠYMAS

Kaimo bendruomen ės buvo įtrauktos į strategijos rengim ą, pastoviai kvie čiamos pareikšti savo nuomon ę tiek per VVG susitikimus, tiek elektroniniu paštu. Parengus strategijos projekt ą, buvo surengta daug informacini ų rengini ų, kuri ų metu strategijai pritar ė dauguma Lazdij ų rajono savivaldyb ės teritorijoje kaimo bendruomenių, kiti socialiniai partneriai, verslo atstovai ir valdžios atstovai. Galutinis pritarimas strategijai buvo priimtas 2010 m. vasario 25 d. atviro VVG visuotinio nari ų susirinkimo metu, kuriame dauguma nari ų sudar ė kaimo bendruomen ės. VĮ Registr ų centro duomenimis, 2010 m. vasario 25 d. Lazdij ų rajono savivaldyb ėje buvo registruota 30 bendruomeni ų. Strategijai pritar ė 19 Lazdij ų rajono bendruomeni ų: 12 bendruomeni ų strategijai pritar ė visuotinio nari ų susirinkimo metu, 7 bendruomen ės atsiunt ė pritarimo raštus.

Lazdij ų rajono bendruomenių sąrašas ir pritarimai strategijai: Eil. Bendruomen ės Adresas Pirmininkas Pritarimas nr. pavadinimas Asociacija "Rudaminos Lazdij ų r. sav. Rudaminos Rūta 1 bendruomen ė" mstl. Cimakauskien ė Antanas 2 Avižieni ų bendruomen ė Lazdij ų r. sav. Avižieni ų k. Pritar ė Šeštokas Bar čių kaimo Jacinta 3 Lazdij ų r. sav. Bar čių k. bendruomen ė Goberien ė Birut ės kaimo Krosn ėnų k., 67445 Lazdij ų r. Lina 4 Pritar ė bendruomen ė sav. Bekampien ė Būdvie čio kaimo Teres ė 5 Lazdij ų r. sav. B ūdvie čio k. bendruomen ė Jotautien ė Būdvie čio seni ūnijos Dz ūkų k., B ūdvie čio sen., Beata 6 Pritar ė bendruomen ės komitetas 67392 Lazdij ų r. sav. Navickien ė Gegut ės kaimo Gegut ės k., 67256 Lazdij ų r. Vidas 7 Pritar ė bendruomen ė sav. Tomkevi čius Jan ėnų bendruomen ės Danguol ė 8 Lazdij ų r. sav. Jan ėnų k. Pritar ė komitetas Jan čiūnien ė Juknelišk ės kaimo Juknelišk ės k., LT-67421 9 Irma Svipien ė bendruomen ės komitetas Lazdij ų r. Kap čiamies čio seni ūnijos Vytauto g. 2A, Kap čiamies čio Vilma 10 Pritar ė bendruomen ės komitetas mstl., 67313 Lazdij ų r. sav. Matulevi čien ė Krosnos miestelio Alytaus g. 28, Krosnos mstl., Sigina 11 Pritar ė bendruomen ės komitetas 67443 Lazdij ų r. sav. Basevi čien ė Lazdij ų miesto seni ūnijos Vilniaus g. 1, 67106 Lazdijai, Vaida 12 Pritar ė bendruomen ės komitetas Lazdij ų r. sav. Gazdziauskien ė Lazdij ų rajono Krikštoni ų Krikštoni ų k., Norag ėli ų sen., 13 kaimo bendruomen ės Pranas Kiziela Pritar ė 67252 Lazdij ų r. sav. komitetas Lazdij ų rajono Ku čiūnų Ku čiūnų k. 67047 Lazdij ų r. Pranciškus 14 kaimo bendruomen ės Pritar ė sav. Kudrotas komitetas 79

Lazdij ų rajono Kukli ų Astut ė 15 kaimo bendruomen ės Kukli ų k. 67169 Lazdij ų r. sav. Pritar ė Ravinskien ė komitetas Lazdij ų rajono Sal ų kaimo Jonas 16 Lazdij ų r. sav. Sal ų k. bendruomen ės komitetas Tamošaitis Lazdij ų rajono Seili ūnų 17 krašto bendruomen ės Lazdij ų r. sav. Seili ūnų k. Rasa Jasionien ė komitetas Lazdij ų rajono Statišk ės Lazdij ų r. sav. Seirij ų mstl. A. Irmantas 18 krašto bendruomen ės Žmuidzinavi čiaus g. 41 Šlapauskas komitetas Lazdij ų rajono Verstamin ų k., 67063 Lazdij ų 19 Verstamin ų kaimo Kęstutis Šukys Pritar ė r. sav. bendruomen ė Mikniški ų kaimo Mikniški ų k., Šeštok ų sen., Liana 20 Pritar ė bendruomen ės komitetas 67400 Lazdij ų r. sav. Audzevi čien ė N.Kirsnos kaimo N.Kirsnos k., Šeštok ų sen., Irena 21 Pritar ė bendruomen ės komitetas 67424 Lazdij ų r. sav. Babarskien ė Nerav ų bendruomen ės Nerav ų k., 67169 Lazdij ų r. Birut ė 22 komitetas sav. Čebatorien ė Seirij ų bendruomen ės Vytauto g. 44, Seirijai, 67227 Česlova 23 Pritar ė komitetas Lazdij ų r. sav. Šmulkštien ė Staidar ų kaimo Saulius 24 Lazdij ų r. sav. Staidar ų k. bendruomen ės komitetas Petrauskas Stebuli ų kaimo Stebuli ų k., Teiz ų sen., 67471 Laima 25 bendruomen ė Lazdij ų r. sav. Adomaitiene Šeštok ų seni ūnijos Dz ūkų 19, Šeštokai, Šeštok ų Aldona 26 Pritar ė bendruomen ės komitetas sen., 67422 Lazdij ų r. sav. Surdokien ė Šventežerio Lazdij ų r. sav. Šventežerio Aldona 27 Pritar ė bendruomen ės komitetas mstl. Burbien ė Varn ėnų kaimo Varn ėnų k., Leipalingio pšt., Zydrunas 28 Pritar ė bendruomen ė 67286 Druskinink ų sav. Rutkauskas Vart ų k., Krosnos sen., 67441 Lina 29 Vart ų bendruomen ė Lazdij ų r. sav. Margelien ė Veisiej ų seni ūnijos Santarv ės g. 3, 67340 Zenonas 30 Pritar ė bendruomen ės komitetas Veisiejai, Lazdij ų r. sav. Sabaliauskas

4. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PLANAS

4.1. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO FINANSINIS PLANAS

Bendra prašoma suma strategijai įgyvendinti – 9.200.000 Lt. Vietos projektams įgyvendinti numatyta 8.000.000 Lt, strategijos įgyvendinimo administravimui numatyta 1.200.000 Lt.

Eil. Paramos Paramos Tinkam ų finansuoti išlaid ų kategorijos pavadinimas Nr. sumos dalis proc. Išlaidos vietos pl ėtros strategij ą atitinkantiems vietos 1. 8.000.000 86,96% projektams finansuoti: 1.1. 1.1. priemon ė. Kaimo atnaujinimas ir pl ėtra 5.840.000 63,48%

1.2. 2.1. priemon ė. Parama verslo k ūrimui ir pl ėtrai 1.600.000 17,39% 3.1. priemon ė. Parama kaimo gyventoj ų aktyvinimui ir 1.3. 560.000 6,09% integravimui į bendruomenin ę veikl ą Išlaidos, susijusios su vietos pl ėtros strategijos 2. 1.200.000 13,04% įgyvendinimo administravimu Iš viso: 9.200.000 100,00%

4.2. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI IR J Ų PAGRINDIMAS

Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 Ketvirtis 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 4 1 2 3 Strategijos įgyvendinimo dokumentacijos parengimas 1 etapo kvietimai teikti vietos projektus 1 etapo kvietim ų vietos projekt ų vertinimas 1 etapo kvietim ų vietos projekt ų įgyvendinimas 2 etapo kvietimai teikti vietos projektus 2 etapo kvietim ų vietos projektų vertinimas 2 etapo kvietim ų vietos projekt ų įgyvendinimas 3 etapo kvietimai teikti vietos projektus 3 etapo kvietim ų vietos projekt ų vertinimas 3 etapo kvietim ų vietos projekt ų įgyvendinimas Strategijos administravimas

Strategijos įgyvendinimo dokumentacijos parengimas, kvietimai teikti vietos projektus, vietos projekt ų vertinimas ir vietos projekt ų įgyvendinimas reglamentuojamas Vietos pl ėtros strategij ų, įgyvendinam ų pagal Lietuvos kaimo pl ėtros 2007–2013 met ų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemon ės „Vietos pl ėtros strategij ų įgyvendinimas“ administravimo taisykl ėse bei kituose su šia priemone susijusiuose dokumentuose. Kvietimai teikti vietos projektus bus skelbiami pagal priemones. Pagal 1.1. priemon ę gauti vietos projektai bus vertinami pagal vietos projektų pirmumo kriterijus. 2.1. ir 3.1. priemon ėms vertinimo būdą (pirmumo arba naudos ir privalum ų vertinimo) nustatys Dz ūkijos VVG taryba iki kvietim ų teikti vietos projektus paskelbimo.

PLANUOJAMI VIETOS PROJEKT Ų NAUDOS IR PRIVALUM Ų VERTINIMO KRITERIJAI

Didžiausia Projekto Ne pelno vietos projekt ų naudos ir privalum ų vertinimo kriterijai bal ų suma balai 1. Vietos bendruomen ės įtraukimas į projekto rengim ą 30 Projekto id ėja parengta ir išvystyta pa čios bendruomen ės, pagr įsta, kad vietos bendruomenei projektas yra reikšmingas. Vietos projektas pagr įstas gyventoj ų poreikiais - išanalizuoti bendruomen ės poreikiai, parodyta, kad jie atitinka projektu sprendžiam ą problem ą. Vietos bendruomen ės nari ų, dalyvavusi ų rengiant projekto id ėją (dalyvausian čių įgyvendinant projekt ą), skai čius ir š į skai čių įrodantys dokumentai (vieš ų susirinkim ų, vietos iniciatyvin ės grup ės susitikim ų protokolai, kiti dokumentai). Bendruomen ės poreikiai išsiaiškinti, taikant įvairius tyrimo metodus (pateikiama akivaizdi faktin ė medžiaga). Projekto įgyvendinime numatytas savanoriškas darbas, pateikiamas detalus savanoriško darbo aprašymas. 2. Vietos projekto parengimo kokyb ė 20 Aišk ūs projekto tikslai ir uždaviniai. Projekto veiksm ų planas realistiškas ir įgyvendinamas Projekto biudžetas aiškus, pagr įstas ir

realistiškas (aukš čiausias balas skiriamas, jei prie paraiškos pateikiamos paslaug ų teik ėjų apklausos, detali išlaid ų apskaita). 3. Partneryst ė ir bendradarbiavimas 20 Projektas rengiamas / įgyvendinamas bendradarbiaujant (finansiškai ar kitais b ūdais) su kitomis kaimo organizacijomis,

įnešan čiomis reikšming ą ind ėlį į projekto s ėkm ę. Projektas skatina bendradarbiavim ą tarp kaimo bendruomeni ų organizacij ų. 4. Vietos projekto t ęstinumas 10 Projektas yra ilgalaikis ir turi t ęstinum ą. Pagr įsta, kad projekto rezultatai tur ės ilgalaik į poveik į ir numatyta, kaip jais bus naudojamasi pasibaigus projektui. 5. Vietos projekto naujoviškumas 10 Projektas taiko naujoviškus metodus (vietov ėje naujus arba dar

niekur nevykdytus veiksmus). 6. Vietos projekto pareišk ėjo dalyvavimas VVG veikloje 10 Už priklausym ą Dz ūkijos VVG asociacijai daugiau kaip 1 metus – 2 balai, daugiau kaip 2 metus – 4 balai, daugiau kaip 3 metus – 6

balai, daugiau kaip 4 metus – 8 balai, daugiau kaip 5 metus – 10 bal ų.

Didžiausia Projekto Pelno vietos projekt ų naudos ir privalum ų vertinimo kriterijai bal ų suma balai 1. Vietos projekto sukuriamos naujos darbo vietos 30 Aukš čiausias balas skiriamas, jeigu projektu sukuriama 4 ir

daugiau nauj ų darbo viet ų 2. Vietos projekto ekonominis gyvybingumas 20 Vertinami tokie vietos pelno projekto ekonominio gyvybingumo rodikliai kaip grynasis pelningumas, vidutinio turto pelningumas, skolos rodiklis, paskol ų padengimo rodiklis, bendrojo likvidumo rodiklis, vidin ė gr ąžos norma, taip pat įvertinama verslo rizika, jos veiksniai ir šaltiniai. 3. Vietos projekto, verslo plano parengimo kokyb ė 20 Aišk ūs projekto tikslai ir uždaviniai. Projekto veiksm ų planas realistiškas ir įgyvendinamas Išsamus ir pagr įstas verslo planas: aprašytas sukuriamas produktas, paslauga, technologija, išanalizuota rinkos situacija, parengtas išsamus finans ų planas, marketingo planas ir t.t. 4. Vietos projekto nauda vietos bendruomenei 20 Projektas turi matom ą poveik į kaimo gyventoj ų gyvenimo kokyb ės

pager ėjimui, skatina kaimo gyventoj ų ekonomin į aktyvum ą. 5. Vietos projekto naujoviškumas 10 Projektas numato konkre čiai vietovei ar apskritai arba dar niekur netaikyt ų nauj ų produkt ų, paslaug ų ar technologij ų suk ūrim ą ar įdiegim ą.

4.3 STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽI ŪROS BEI VERTINIMO SISTEMA

Strategijos įgyvendinimo prieži ūros ir vertinimo tikslas – reguliariai tikrinti ar strategija įgyvendinama pagal plan ą, ar pasiekiami planuoti rezultatai, ir k ą daryti, jeigu įgyvendinimas vyksta ne pagal plan ą. Dz ūkijos VVG vietos pl ėtros strategijos įgyvendinimo prieži ūrą ir vertinim ą atliks tam tikslui paskirtas atsakingas VVG narys arba darbuotojas. Jis reguliariai vertins ar pagal plan ą įgyvendinama strategija, ar pasiekiami numatyti rodikliai. Atsakingas už strategijos įgyvendinimo prieži ūrą asmuo kontroliuos strategijos įgyvendinimo eig ą, vykdys strategijos įgyvendinimo patikr ą, vertinti pasiekt ą pažang ą ir rezultatus. Duomenys apie rodikli ų pasiekimus bus renkami iš Dz ūkijos VVG mok ėjim ų prašym ų ir ataskait ų, vietos projekt ų mok ėjim ų prašym ų ir įgyvendinimo ataskait ų, vizit ų į projekt ų įgyvendinim ų vietas ir kit ų šaltini ų. Strategijos įgyvendinimo vertinimai bus pristatomi Dz ūkijos VVG tarybos pos ėdžiuose, kur bus sprendžiama dėl galimo strategijos koregavimo, strategijos plano tikslinimo bei kita.

5. KITA SVARBI SU STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMU SUSIJUSI INFORMACIJA 5.1. STRATEGIJOS NAUJOVIŠKUMO, DAUGIASEKTORIŠKUMO APRAŠYMAS

Dz ūkijos VVG parengtos vietos pl ėtros strategijos naujoviškumas grindžiamas „iš apa čios į virš ų” principu, kurio esm ė - siekis į sprendim ų pri ėmim ą įtraukti kuo daugiau kaimo gyventoj ų. Strategijos naujoviškumas - Dz ūkijos VVG pakviet ė tiek VVG narius, tiek kitas organizacijas, įstaigas, verslininkus, kaimo gyventojus teikti konkre čius projektinius pasi ūlymus, pagal kuriuos būtų formuluojamos strategijos remiamos veiklos, priemon ės ir prioritetai. Atlikus projektini ų pasi ūlym ų analiz ę ir juos sugrupavus pagal remiamas veiklas, buvo parengtos projektini ų pasi ūlym ų suvestin ės. Strategijos daugiasektoriškmas gali užtikrinti VVG veiklos veiksmingum ą. Diegdami naujoviškus principus ir pl ėsdami juos sektoriuose, kuriuose iki šiol nebuvo vykdoma analogiška veikla, sieksime maksimaliai racionaliai panaudoti vietos išteklius ir užtikrinti strategijoje keliam ų tiksl ų įgyvendinim ą.VVG didel į d ėmes į skyr ė tam, kad strategijos įgyvendinimas užtikrint ų nevienakrypt ę, daugiasektorišk ą kaimo vietov ės pl ėtr ą. Tam prielaidas sudar ė pati VVG sud ėtis, kurioje proporcingai atstovaujami pagrindiniai vietos pl ėtr ą įtakojantys sektoriai: verslo, vietos valdžios ir kaimo bendruomeni ų bei kit ų socialini ų, ekonomini ų partneri ų. Rengiant strategij ą buvo derinami vis ų sektori ų poreikiai ir interesai, taigi pa čioje strategijoje numatytas platus įgyvendinam ų priemoni ų spektras apr ėpiantis įvairi ų sektori ų (kult ūros, švietimo, verslo ir pan.) interes ų sferas.

5.2. STRATEGIJOS ATITIKTIES EB HORIZONTALIOSIOMS SRITIMS

VVG parengta vietos pl ėtros strategija atitinka Europos S ąjungos numatytus strukt ūrin ės paramos panaudojimo horizontali ąsias sritis: darnaus vystymo, lygi ų galimybių, regionin ės pl ėtros bei informacin ės visuomen ės pl ėtros. ES horizontaliosios Strategijos atitikimo pagrindimas sritys Strategija įgalins kult ūrin į, socialin į ir ekonomin į rajono augim ą, ir tuo pa čiu prisid ės prie aplinkosaugos ir gamtos ištekli ų prieinamumo. VVG strategija tenkina dabartinius pl ėtrios poreikius, kartu nepažeisdama ateities kart ų Darnus vystymasis poreiki ų įgyvendinimo galimybi ų. Strategijoje didelis d ėmesys skiriamas subalansuotai gamtini ų ištekli ų, kraštovaizdžio išsaugojimui ir pl ėtrai. Strategija skatina diegti aplink ą tausojan čias priemones. Strategija parengta atsižvelgiant į lygias galimybes – jos rengime gal ėjo dalyvauti visi norintys ir įvairias sritis atstovaujantys vietos gyventojai. Lygi ų galimybi ų principo įgyvendinim ą užtikrino ir VVG sud ėtis, kurioje subalansuotas vyr ų-moter ų, pagrindini ų sektori ų ir įvairi ų amžiaus žmoni ų Lygios galimyb ės atstovavimas. Strategijoje numatyt ų priemoni ų ir veiksm ų įgyvendinimui parama bus teikiama taip pat nepažeidžiant vyr ų ir moter ų, jaunimo, pagyvenusi ųjų ir kit ų socialini ų demografini ų grupi ų žmoni ų lygi ų galimybi ų principo. VVG strategija tur ės teigiam ą poveik į Lazdij ų rajonui, kuriame žem ės ūkio veikla mažai efektyvi ir kur parama bendruomeni ų, ūkinink ų, kaimo žmoni ų iniciatyvoms sukurs prielaidas pl ėtotis alternatyvioms žem ės ūkiui veikloms, Regionin ė pl ėtra tokiu b ūdu užtikrinant papildomas pajamas rajono gyventojams. Strategijos įgyvendinimas reikšmingai prisid ės prie gyvenimo kokyb ės kaime gerinimo ir subalansuotos pl ėtros. Strategijoje numatytos priemon ės mažina miesto ir kaimo atotr ūkį. VVG, rengdama vietos pl ėtros strategij ą, naudojosi informacines technologijas. Be to, strategijoje numatoma remti bendruomeni ų ir kit ų kaimo organizacij ų veiklai reikalingos įrangos įgijim ą, kas sudaro s ąlygas informacini ų technologij ų infrastrukt ūros tobulinimui. Remiamos Informacin ė šviet ėjiškos ir mokomosios kaimo gyventoj ų veiklos, įgalinan čios gyventojus visuomen ė išnaudoti informacin ės visuomen ės teikiamas galimybes. Informacin ės visuomen ės pl ėtra leis sukurti pažangi ą informacin ę visuomen ę, t.y. išsilavinusi ą ir nuolat besimokan čią visuomen ę, kurios nariai savo veikl ą grindžia informacija, žinojimu ir naujausi ų technologij ų teikiamomis galimyb ėmis.

5.3. STRATEGIJOS SUDERINAMUMO IR PAPILDOMUMO KPP, KITIEMS NACIONALINIAMS IR REGIONINIAMS STRATEGINIAMS DOKUMENTAMS APRAŠYMAS

Strategijos I prioriteto „Kaimo atnaujinimas ir infrastrukt ūros gerinimas“ 1.1. priemon ė „Kaimo atnaujinimas ir pl ėtra“ atitinka KPP priemon ę „Kaimo atnaujinimas ir pl ėtra“ (LEADER metodu). Strategijos II prioriteto „Kaimo versl ų skatinimas“ 2.1. priemon ė „Parama verslo k ūrimui ir pl ėtrai“ iš dalies atitinka KPP III krypties 2 priemonę „Parama verslo k ūrimui ir pl ėtrai“ ir 3 priemon ę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ Strategijos prioritetai ir priemon ės bus įtraukti į šiuo metu rengiam ą Lazdij ų rajono savivaldyb ės strategin į pl ėtros plan ą 2011-2020 metams.

5.4. PLANUOJAMI STRATEGIJOS VIEŠINIMO VEIKSMAI

Pagrindin ė Dz ūkijos VVG sklaidos priemon ė yra internetin ė svetain ė www.dzukijosvvg.lt . Be to, informacija apie strategijos įgyvendinim ą bus pateikiama Lazdij ų rajono savivaldyb ės tinklapyje www.lazdijai.lt , Ž ŪM, NMA, LEADER programos tinklapiuose, regionin ėje spaudoje. Pagrindin ė informacij ą bus siun čiama el.pašto adresais, skelbiama Dz ūkijos VVG informaciniame stende bei viešinama susirinkim ų ir kit ų rengini ų metu.

6. PRIEDAI

6.1. VVG atstovaujamos teritorijos žem ėlapiai. 6.2. Informacija, atspindinti VVG teritorijos demografin ę, socialin ę, ekonomin ę situacij ą. 6.3. Konsultavimosi su socialiniais-ekonominiais partneriais ir VVG nari ų dalyvavim ą strategijos rengimo procese pagrindžiantys dokumentai. 6.4. VVG tarybos nari ų s ąrašas. 6.5. VVG tarybos protokolai d ėl strategijos rengimo ir patvirtinimo. 6.6. VVG visuotinio nari ų susirinkimo pritarimas strategijai.