Naujumo Beieškant: Netradicinės Teatrinės Erdvės Klaipėdoje Kas Yra

Naujumo beieðkant: netradicinës teatrinës erdvës Klaipëdoje

Kas yra nacionalinis teatras? Nr. 4ñ5 Vilties þenklai lietuviø dramos kontekste 2006

ISSN 1822-4210 - La Boheme. Magiðkas plotas

Lokalumas ir globalumas

Lietuvos lëliø teatrui – 70

Teatrologas Balys Juðkevièius: „Man tragiðka teatre matyti þmoniø menkinimà“

Ðiuolaikinës dramaturgijos tramplinas, arba Naujø ðekspyrø paieðka

Lietuvos scena 2006, nr. 4–5

Baigiasi pirmieji „Lietuvos scenos“ gyvavimo me- VðÁ Lietuvos teatro sàjungos fondas Leidëjas tai. Kokie jie buvo ir ar pateisino skaitytojø viltis ir Teatro g. 8, LT-03107 Vilnius lûkesèius, paliekame teisæ spræsti jiems patiems. Pas- (8 5) 262 3586, faks. (8 5) 261 0814 kutiniame ðiø metø 4–5 numeryje bandysime at- El. p. [email protected] verti naujas teatro erdves. Kartu su straipsniø auto- Rëmëjai riais klajosime ne tik po realias, bet ir po vaizduo- SPAUDOS, RADIJO IR tës, kûrybinio màstymo, originaliø idëjø, istorijos, TELEVIZIJOS RËMIMO edukacijos ar scenos mokslo erdves. Ðiuolaikinis FONDAS teatras nebeiðsitenka tradicinëje scenos dëþutëje ir dràsiai okupuoja nepaþástamas teritorijas, ieðkoda- mas naujø iðraiðkos formø, naujø galimybiø, naujø idëjø, naujø kûrybos ðaltiniø. Ðiandien itin ar nelabai sëkmingà naujø erdviø panaudojimà demonstruoja tarptautiniai teatrø festivaliai: „Plartforma“, „Ðer- mukðnis“ Klaipëdoje, „Sirenos“ Vilniuje, „Our drama“ Tartu mieste. Apie èia ir dabar atsiverianèias teatro erdves skaitykite besibaigianèiø 2006 metø „Lietuvos scenoje“. Aleksandras Guobys (pirmininkas) Redakcijos Teatras – tai erdvë uþ þodþiø... Jûratë Grigaitienë kolegija Jûratë Grigaitienë (redaktorë-sudarytoja) Petras Bielskis „Visuomeniniai ir politiniai ðalies pokyèiai, kultûros globalëjimas, sensacijø ir ðoko stimuliuojama kasdienybës logika, atsinaujinimo poreikis, naujø komunika- Rita Boèiulytë cijos su þiûrovu bûdø paieðkos provokuoja teatrà praplësti teatrines erdves – „uþkariauti“ naujas, netradicines ir naujai paþvelgti á áprastas.“ Jûratë Grigaitienë Gitana Gugevièiûtë. Naujumo beieðkant: netradicinës teatrinës erdvës Klaipëdoje Rûta Maþeikienë

„Gali atsitikti taip, kad vël sakysime, jog ta (nacionalinë) dramaturgija yra Nomeda Ðatkauskienë silpna, neádomi, beprasmë, neatitinka lûkesèiø ir vilèiø. Bet... kà turime, tà ir Jurgita Staniðkytë sëjame. Juk panaðiu keliu eina visos tautos. Pirmuèiausia pasëja, o tik po to atsiranda derlius. Tokiai veiklai mums turëtø uþtekti ir tolerancijos, ir meilës. O dël vietos Janina Stankevièienë ir simboliø ápareigojimo – esu lietuvis. Privalau lietuviðkai ne tik màstyti, bet ir dirbti, jausdamas èia mûsø tëvø ir protëviø dvasià ir ðilumà...“ Bronius Vaðkelis Aleksandras Guobys. “Kas yra nacionalinis teatras?“. Martynas Petrikas Interviu su Nacionalinio dramos teatro vadovu Adolfu Veèerskiu Egidija Lekavièienë Kalbos redaktorë „Teatras – sudëtingas ir prieðtaringas kûrybiniø þmoniø labirintas, asmenybiø Gintarë Stokonytë, Rasa Èernevièiûtë kamuolys, suvytas ið nepakartojamø, ávairiausiø spalvø ir atspalviø, skirtingo pa- Þurnalo dizainerës tvarumo siûlø. Kiekvienas teatro menininkas yra savotiðka problema. Emociona- ir Jurgita Lipnickienë lûs, entuziastingi, kupini sumanymø, energijos, o tuo paèiu ir kaprizingi, subjekty- Indrë Simanavièienë Þurnalo techninë vûs, nepatvarûs, lengvai paþeidþiami.“ redaktorë Jurga Petronytë. „Man tragiðka teatre matyti þmogaus menkinimà“. Interviu su teatrologu, scenos veteranu Baliu Juðkevièiumi

„Nebent tartume, kad intelektualiná tonà konferencijai, kaip tokiais atvejais ir áprasta, suteikia pagrindiniai prelegentai, kuriø praneðimais Universiteto Didþio- joje salëje prasidëdavo kiekviena kongreso diena. Taèiau ir èia atsiskleidë ne kokia nors viena reikiama laikysena (kaip áprasta mûsø posovietinëse platumose), o intelektualinëje perspektyvoje iðsiðakojanèios idëjø gijos ir labai skirtingi tos paèios temos turiniai.“ Edgaras Klivis. Lokalumas ir globalumas „Gintaro Rinkevièiaus ir Juliaus Geniuðo parengtai Puccinio muzikai skambant, anglø scenografui Dick Bird kylant á vaizduotës ir profesiniø iðmoniø aukð- tàjá pilotaþà, jam talkinant ðviesø magui Peteriui Mumfordui <...> reþisierës (Dalia Ibelhauptaitë) vaizduotë, tarsi neregëtas naktinis drugys, iðskleidë fantastinio gro- þio sparnus. Pakilo, skrenda. Þaiste þaidþia teatru, jausdama muzikoje slypinèios poezijos dvelksmà.“ Edmundas Gedgaudas. La Boheme. Magiðkasis plotas Turinys

Scenos fokusas 3–10 p. Gitana Gugevièiûtë. Naujumo beieðkant: netradicinës teatrinës erdvës Klaipëdoje 3 p. Birutë Norvaiðienë. Maratonas po „Sirenø“ erdves... 6 p. Teatro vadovas 11–12 p. Aleksandras Guobys. Kas yra nacionalinis teatras? Lietuvos scena kalbina Nacionalinio dramos teatro vadovà aktoriø ir reþisieriø Adolfà Veèerská 11 p. Scenos veidai 13–19 p. Rita Boèiulytë. „Esu maksimalistas“. Aktorius Vytautas Anuþis 13 p. Jurga Petronytë. Balys Juðkevièius: „Man tragiðka teatre matyti þmoniø menkinimà“ 18 p. Ðokio scena 20–22 p. Violeta Milvydienë. Choreografiniai projektai ,,Plartformoje“ 20 p. Elvyra Markevièiûtë. Vilties þenklai lietuviø dramos kontekste 23 p. Dramos scena 23–36 p. Petras Bielskis. Þalèio vaikø kompleksas 27 p. Skirmantë Èerniauskaitë. Antono Èechovo Gervë, arba Vasarotojø romanas Lietuvos rusø dramos teatre 31 p. Jurga Petronytë. Interviu su Oskaru Korðunovu: „Nenoriu bûti reþisieriumi, kuris visà gyvenimà kuria vienà spektaklá“ 32 p. Gitana Gugevièiûtë. Dvi „Dramos klasës“ pamokos 34 p. Skirmantë Èerniauskaitë. Vieno tëvo vaikai Nacionaliniame dramos teatre 35 p. Operos scena 37–44 p. Edmundas Gedgaudas. La Boheme: magiðkasis plotas 37 p. Danguolë Vilidaitë. Be blizgesio, be ypatingø teatriniø efektø 42 p. Fotoreportaþas 45–51 p. Fotoreportaþai ið festivaliø Sirenos, Ðermukðnis, Vesmë ir operos Bohema 45 p. Lëliø scena 52–57 p. Enrika Striogaitë. Subtili Pinokio kelionë Kauno valstybiniame lëliø teatre 52 p. Salomëja Burneikaitë. Muziejiniø Kauno lëliø vieðnagë Klaipëdoje 54 p. Scenos pedagogika 58–68 p. Rima Èeliauskaitë. Ðiuolaikinës dramaturgijos tramplinas, arba Naujø ðekspyrø paieðka 58 p. Eugenija Jankutë. Trylika pirmøjø 61 p. Gitana Gugevièiûtë. „Aðakos 2006“ – spektakliai, kurie „ástringa“... 64 p. Loreta Vilkytë. Teatrinis ugdymas Anglijos mokyklose 66 p. Scenos mokslas 68–71 p. Edgaras Klivis. Teatras – lokalus ir globalus 68 p. 13 eilë, 13 vieta 72–74 p. Petras Bielskis. Sakmës apie aktorius 72 p. Scenos istorija 75–79 p. Jurga Petronytë. Koká jubiliejø ðvenèia Klaipëdos dramos teatras? 75 p. Eligijus Daugnora. „Vilkolakio“ riteris 77 p. Danutë Samienë. Reþisieriaus Kastanto Glinskio 120-øjø gimimo metiniø paminëjimas Jurbarke 79 p. Sukaktys 80–85 p. Vilma Janeliauskienë. Romualdas Juknevièius 80 p. Romualdas Vikðraitis. Vieniða netikrø rugiø lauke 82 p. Skirmantë Èerniauskaitë. Teatras turi gyventi kartu su visuomene Lietuvos rusø dramos teatrui 60 84 p. Nelda Bagdonavièiûtë. Pirmajai lietuviðkai operai – 100 metø 85 p.

Kronikos 86 p. Virðelio nuotraukoje: scena ið P. Èaikovskio operos „Eugenijus Oneginas“ (pagal A. Puðkino poemà). Scenos knyga 87–88 p. Reþisierius Sigutis Jaèënas. Vaidina Eglë Chisiu (Tatjana) ir Nauris Indzeris (Eugenijus Oneginas). Nuotrauka ið Summaries 89–92 p. Klaipëdos valstybinio muzikinio teatro archyvo. Scenos fokusas Naujumo beieðkant: Gitana netradicinës teatrinës erdvës Klaipëdoje Gugevièiûtë Visuomeniniai ir politiniai ðalies pokyèiai, kultûros globalëjimas, sensacijø ir ðoko sti- kinëmis ir teatrinëmis akcijomis, cir- muliuojama kasdienybës logika, atsinaujinimo poreikis, naujø komunikacijos su þiûro- ko numeriais, natûraliai ásiliejanèiais vu bûdø paieðkos provokuoja teatrà praplësti teatrines erdves – „uþkariauti“ naujas, á þmoniø minià (2002–2005 metø netradicines, ir naujai paþvelgti á áprastas. Skatina ið naujo apmàstyti, kaip teatras sà- festivaliai vyko Jûros ðventës metu. veikauja ne tik su erdve, bet ir su kitais meno þanrais – ðokiu, tekstu, muzika, instalia- Tikimasi, kad nuo 2007 metø festi- cijomis. Stebëti, kaip vyksta menø sintezë, kur meno þanrø ribos ir ar jos egzistuoja. valis taps savarankiðku renginiu, ku- Pastaraisiais metais ðia tema vyko nemaþai diskusijø, parengta straipsniø, analizuo- ris vyks Klaipëdos miesto piliavietës janèiø netradiciniø teatriniø erdviø fenomenà (kaip pavyzdá norëtøsi pateikti bent vienà: teritorijoje), netikëtai pasirodanèiais Ramunë Marcinkevièiûtë, Tranzito energija// Kultûros barai, 2005 10 19), taèiau tema miesto senamiestyje. Ne visada pri- neatrodo iðsemta. statydamas aiðkià meninæ vertæ tu- Teatras naujas erdves apgyvendi- Apie netradiciniø teatriniø erdviø rinèius projektus, pasirodymus, „Ðer- na naudodamas ávairius metodus ir fenomenà Klaipëdoje jau galima ir mukðnis“ vis dëlto atlieka tam tikrà strategijas: organizuojami festivaliai, verta kalbëti atsiremiant bent á dvi edukaciná vaidmená – teatras taip pri- akcijos, specialiai kuriami mobilûs iðeitis: Tarptautiná gatvës teatrø festi- artinamas prie þiûrovo, kad ðis ir labilûs spektakliai, pritaikyti erd- valá „Ðermukðnis“ bei Tarptautiná neiðvengiamai turi su juo susitikti. vinëms metamorfozëms (pvz., Kau- ðiuolaikiniø vaizduojamøjø ir atlikë- „Fiesta“ – tikslus epitetas festiva- ne Ðv. Jurgio baþnyèioje „gimæs“ reþ. jø menø festivalá „Platforma“. Jie ge- liui. Tai iðkilmës. Liaudies ðventë su Rolando Atkoèiûno spektaklis Idio- rokai praplëtë Klaipëdos miesto kul- eitynëmis ir ðokiais, su teatro elemen- to miðios). Sostinëje organizuojama tûriná þemëlapá ir suaktyvino teatriná tais. Tokios teatralizuotos akcijos „Naujosios dramos akcija“ (Teatro ir veiksmà. kaip „Þuvø turgus“ ar Viduramþiø ir kino informacijos ir edukacijos cen- Pilies teatro trupës (vadovas Al- japonø stiliaus kirpyklos „Po tiltø gat- tras), debiutø programa „Ateinantys“ vydas Vizgirda), papildytos Klaipë- vës abaþûrais“ (Pilies teatras) – este- (Menø spaustuvë), Tarptautinis teat- dos dramos teatro aktoriais, organi- tiðkos, bet pragmatizuotos – rodo, ro festivalis „Sirenos“ ir kt. projektai zuojamas Tarptautinis gatvës teatrø kad þmonëms patinka betarpiðkas yra nemaþai nuveikæ skatindami te- ir renginiø festivalis „Ðermukðnis“ ti- kontaktas, patinka apèiuopiamos ak- atriná veiksmà netradicinëse erdvë- tuluojamas viena graþiausiø teatriniø cijos, ir jie visada stabteli pasiþiûrë- se. Klaipëda – ne iðimtis. 2003 m. vasaros fiestø Lietuvoje. Pirmà kartà ti, „kà èia parduoda“. Antra vertus, rudená organizuotas „Rudens sezo- pasirodæs 1985 m., iki 2002 metø þiûrovams patrauklûs ir tokio pobû- nas tabako fabrike“ ne tik árodë ne- „Ðermukðnis“ buvo originali kame- dþio pasirodymai, kaip Pantomimos tradiciniø erdviø poreiká, bet ir pa- riniø spektakliø ðventë. Deðimtasis liudijo, kad netikëtos spektakliø, iki (2002 m.) festivalis iðëjo á Klaipëdos GliukøJuozas teatro Vaièkus tol rodytø áprastose scenose, trans- gatves bei aikðtes. Festivalis siekia ne aktorius(1885–1935) ir reþisierius Benas formacijos naujose erdvëse yra patik plësti ðventëje dalyvaujanèiø ða- Ðarka spektaklyje trauklios, netikëtos, masinanèios. liø geografijà, bet ir pristatyti, popu- „Iki galo kiaurai“. „Egzotiðkos“ dar nesunaikintos in- liarinti nespecifinius teatro þanrus Nerijaus Jankausko nuotraukos dustrinës praeities erdvës – ádomus netradicinëse erdvëse. Anot paèiø iððûkis menininkams, netikëtumas – rengëjø, „pristatomos paèios ávai- þiûrovams. Paaiðkëjo, kad praeities riausios teatro apraiðkos, akcijos, im- fone vykstantys meniniai, teatriniai provizacijos, karnavalinës eitynës. procesai padeda iðplësti dabarties ri- Tai kartais net ne teatras, o tiesiog bas, sukuria tam tikrà prasmingumo fantazija arba vyksmas, turintis teat- áspûdá, ásilieja kaip pozityvûs dari- ro elementø“. Nors nestinga ádomiø niai á masinæ kultûrà ir atvirkðèiai – grynojo teatro þanro (spektakliø) pa- oponuoja jai. vyzdþiø, daugiau þaidþiama muzi-

3 Scenos fokusas

Naujumo beieðkant: netradicinës teatrinës erdvës Klaipëdoje

menininkø grupë „Þuvies akis“, pro- Benas Ðarka su sûnumi spektaklyje jekto partneris – Kultûrø komunika- „Iki galo kiaurai“. cijø centras) pagrindinë misija – „bendrame kûrybiniame vyksme suvienyti ávairiapusá ir daugiaðalá kul- tûriná bendradarbiavimà bei kûrybi- niais projektais apgyvendinti kadai- se buvusias urbanistinës ir pramoni- nës paskirties teritorijas. Pagrindinë festivalá vienijanti koncepcija sieti- na su paribio zonos geografinëmis ir metafizinëmis interpretacijomis, ákû- nijamomis jau paèiame festivalio charakteryje, kur, nepaisydami tradi- ciniø meno ðakø ribø, sàveikauja skirtingi þanrai, raiðkos, galiausiai idëjos. Tokia menø sintezë tapati naujø ribi- niø taðkø paieðkai, iðsiskleidþianèiai á pristatomà ðiuolaikinio teatro, modernaus ðokio, muzikos ir dailës kû- rëjø programà.“ Festivalis stengiasi nesibrauti á masiniø renginiø ðerdá, á minià. Renkasi nuoðalæ (paribá), palieka teisæ þiûrovui ateiti á renginá arba ne, t. y. diferencijuoja publikà pa- teatro „A“ (vadovas Aleksas tûros srautà. Teatras ateina pas ðiuo- gal tam tikrus jos interesus ir poþiûrá. Maþonas) gatvës teatro spektaklis laikiná þmogø, nebemokantá savaran- Ne tik ieðko naujø komunikavimo bû- Iðkasenos (ið minios iðnyrantys keis- kiðkai ðvæsti ir bûti paèiam sau. Dël dø su þiûrovu, bet ir orientuojasi á kiti, deformuoti – kuproti, kreivi, pil- jo teatras atsisako intymios, uþdaros tokio màstymo þiûrovà. voti – personaþai: kaukai, troliai, ma- erdvës. Kalbindamas praeivá ir pro- „Platformos“ atrastose erdvëse lûnininkai, barstantys ant þmoniø vokuodamas jo nuomonæ, sureikðmi- kaità, metamorfozæ 2005 m. patyrë miltus; norintys bendrauti ir fotogra- na ne save, o anonimiðkà já (praei- Cezario Grauþinio Pasikësinimai á jà, fuotis (2005 m.), kaip Pilies teatro vá). „Ðermukðnis“ itin vykusiai liudi- Aido Ginioèio Atviras ratas, Beno Porcelianinës vestuvës (gatvës eise- ja, kad teatras iðeina ne tik þaisti, eks- Ðarkos Iki galo, kiaurai, 2006 m. – na su vestuviø elementais, misterið- perimentuoti ar atrasti, bet ir rizikuo- Ramunës Èekuolytës Bukareðtas. kais personaþais, primenanèiais pil- ti. Rizikuoti atsiduodamas erdvës ir 1968, Dalios Jokubauskaitës Bestu- naties naktá atgijusias skulptûras) ar- masinës linksmybiø psichozës ener- buriada, Rolando Atkoèiûno Idioto ba Sergstinèios dievybës (pagal pie- getikai ir prarasdamas aiðkesnius es- miðios, Rolando Rastausko menø sin- tietiðkus ritmus pristatomos egzo- tetinius kriterijus. tezës projektas Berlynalijos. Spektak- tiðkos Ðri Lankos sergstinèiø dievy- Tarptautinis ðiuolaikiniø vaizduo- liai, projektai, pristatomi festivalyje, biø kaukës (2006 m.). Tai saikingai jamøjø ir atlikëjø menø festivalis tarsi tikisi naujos traktuotës, ieðko in- „apkraunantis“ smegenis, refre- „Platforma“ – bene profesionaliau- teraktyvaus kontakto su realybe ir niðkas, karnavalinis daugiareikðmis sias ir ryðkiausias menø festivalis stiprina savo átakà (átaigà) þiûrovui, su malonumas, ásiliejantis á masinës kul- Klaipëdoje. Festivalio (organizuoja kuriuo tradicinëse teatrinëse erdvëse Naujumo beieðkant: netradicinës teatrinës erdvës Klaipëdoje

santykis kartais atrodo prarastas. saugûs, eksperimentiniai. Jie traukia Ramunës Vieta (laivø remonto ámonës ir ir glumina þiûrovà, skleidþia kito- Èekuolytës spektaklis miesto piliavietës teritorija, jachtø niðkumo idëjà ir, net bûdami festi- „Bukareðtas“. elingai) uþtikrina atraktyvumà, sutei- valio dalimi, ið esmës yra antifesti- Gintarë Latvënaitë (Liuèija) kia kitokio spektaklio (ir festivalio) valiniai. Atrodo, kad jiems negresia statusà, o kûrybinis veiksmas, atlie- monotonija, inercija, kaip paprastai kamas neáprastoje, netradicinëje erd- nutinka nemaþai daliai netradicinio vëje, savaime teatralus. Jame áþvel- meno festivaliø, pamaþu tampanèiø giamas tas pirmykðtis pradas, „stimu- tradiciniais. liavæs“ teatro radimàsi; ritualà, apei- Þinoma, ilgainiui visos kartoja- gas pavertæs spektakliu. Èia, atrodo, mos (pasikartojanèios) meninës stra- tinka B. Ðarkos Gliukø teatro pavyz- tegijos tampa tarsi savaime supran- dys. Jo spektakliai – tikri „alchemi- tamomis. Festivaliø, atskirø meninin- niai traktatai“ – turi gaivaliðkos ener- kø „atrastos“ erdvës áteisinamos kaip gijos, kurià skleidþia ir aplinka, tar- teatro ir apskritai meniniø iniciatyvø naujanti kaip natûrali scenografija, pristatymo vieta, átraukiamos á kul- ir pats organizuojamas veiksmas (ant tûrinæ apyvartà, praranda savo mar- mitinio virsmo ribos). Jo projektai tar- ginalumà ir vël verèia þvalgytis nau- si prieðprieðinami komercinës sëk- joviø. Tiesa, geri ketinimai ir origi- mës garantui, oficialiajai kultûrai, eli- nalios meninës idëjos nebûtinai su- tiniam teatrui. Jie „nepatogûs“, netampa su miesto politika...

Scena ið spektaklio „Bukareðtas“. Reþ. Ramunë Èekuolytë. Dalius Samarakas (Mikajus), Ridas Jasiulionis (Ivanis) Gintarë Latvënaitë (Liuèija).

5 Scenos fokusas Maratonas po „Sirenø“ erdves... Birutë Norvaiðienë Kasmet su jauduliu ir nenusakomu smalsumu laukiu „Sirenø“ festivalio, vildamasi Nacionalinis dramos teatras surink- iðvysti tai, kas suvirpintø ðirdá, nustebintø, o gal – neleistø uþmigti maþiausiai keletà tø rodydamas anðlaginius spektaklius naktø. Tai – unikalus, kitokio formato festivalis. 7 vakarus ið eilës. Dauguma jo lan- kytojø turbût pirmà kartà turëjo gali- Kasmet su jauduliu ir nenusako- Bûtent tokia pasirinkta ðiø metø fes- mybæ tapti pagrindiniais taip Vilniu- mu smalsumu laukiu „Sirenø“ festi- tivalio tema – Teatras ir erdvë. Ka- je reikalingo ir laukiamo festivalio valio, vildamasi iðvysti tai, kas suvir- dangi netradiciniø erdviø, kuriose veikëjais. pintø ðirdá, nustebintø, o gal – ne- tilptø gausiai besirenkanti á spektak- Dar po savaitës prasidëjo tikras leistø uþmigti maþiausiai keletà nak- lius publika, sostinëje nëra daug, ðá- scenos menø maratonas. Maratonas tø. Tai – unikalus, kitokio formato fes- kart veikiau pleèiamos teatrinës kal- dël to, kad rengëjai sudarë iðties be- tivalis. bos, naujø raiðkos priemoniø, publi- veik nevëluojanèià ir átemptà apie 2 Vilniaus Arkikatedros aikðtëje ið- kos tolerancijos erdvës. Liuminariu- savaites trukusià programà. Spëti vi- kilusi ir nemaþo miestelënø dëme- mo erdvinë konstrukcija visas ketu- sur buvo sunku, bet ámanoma. Veik- sio sulaukusi Oro architektø projek- rias dienas buvo ðturmuojama þiû- ti ið tiesø buvo kà. to Lengvumas II pilis (Liuminariumas) rovø, norinèiø iðbandyti save polivi- ne tik skelbë apie esminius paskuti- nilo chlorido medþiagos, ðviesos, op- Edukacinës erdvës ná rugsëjo deðimtadiená prasidedan- tiniø iliuzijø ir meditacinës muzikos Ðiais metais „Sirenø“ festivalis pa- èius „Sirenø“ renginius, bet ir bylojo vibracijos „þarnyne“. Organizatoriø siþymëjo ypaè plaèia edukacine pro- apie naujos teatro erdvës iðplëtimà. teigimu, sulaukta tiek þiûrovø, kiek grama. Besidomintys teatru þmonës

Teatro Victoria (Belgija) ir festivalio „Sirenos“ bendras projektas „Monologai“. Teatro fojë monologà skaito trylikametis neprofesionalus aktorius Augustinas Skirsgilas.

Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos Maratonas po „Sirenø“ erdves...

lengviausiai galëjo patekti á Lietuvos Benas Ðarka Gliukø muzikos ir teatro akademijoje orga- teatro spektaklyje „A Gu Gu“ pagal nizuotas keturiø dienø paskaitas. Lie- Gintaro Grajausko tuvos ir Vokietijos, Kanados, Belgi- poezijà ir prozà. jos lektoriai susirinkusiuosius supa- þindino su jø ðalies teatruose vyks- tanèiais procesais, naujovëmis, pro- blemomis bei paradoksais. Lankantis visuose festivalio renginiuose nesunku bûdavo pastebëti ir deðimties jaunøjø teatro kritikø gru- pelæ. Tai tarptautinës teatro kritikø asociacijos kartu su Scenos meno kû- rëjø asociacija surengtas teatro kriti- kø seminaras tema „Kaip pritaikyti re- cenzijà konkreèiai þiniasklaidos prie- monei“ dalyviai. Monrealio (Kana- da) dienraðèio Le Devoir teatro kritikas ir Monrealio universitetø dësty- tojas Herve Guay ðá kartà vadovavo kitokiai nei áprasta dalyviø sudëèiai: pusë buvo lietuviai, o kita – atvykë- liai ið ávairiø ðaliø: Rumunijos, Veng- rijos, Slovakijos, Portugalijos ir Ser- bijos. Kaip vëliau prisipaþins dësty- tojas – tai leido neretai gana pasy- vokiems Lietuvos atstovams aktyviau ásitraukti á seminaro darbà. Jaunieji teatro kritikai turëjo ne tik atremti sveèiø klaidþiojimus po matytø spek- takliø interpretacijø vingius, bet ir atskleisti savojo teatro pasaulá su juo susipaþástantiems kolegoms. tomo Klaipëdos dramos teatre, eski- visus pristatomus kûrinius. Jø buvo Lietuviðkos erdvës zas (uþ Norvegijoje pastatyto spek- ðeði – 3 belgø ir 3 lietuviø autoriø. Lietuvos vitrinoje galima buvo ið- taklio scenografijà Jûratë Paulëkaitë Belgëms reþisierëms Tanyai Herm- vysti aðtuonetà praëjusá sezonà sëk- pelnë Hedos prizà kaip geriausia sce- sen ir Katrin Verlende pasirodë, kad mingiausiai dirbusiø Lietuvos reþisie- nografë). lietuviø tekstai sunkûs. Taèiau dau- riø – G. Varno, A. Ginioèio, I. Jony- Jungtimi tarp lietuviðkosios ir gumai susirinkusiøjø buvo sunkoka no, O. Korðunovo, J. Vaitkaus, D. Jo- uþsienio programos festivalyje tapo klausytis jauno ne profesionalus ak- kubauskaitës, B. Ðarkos, B. Mar – belgø Victorios teatro ir paèio festi- toriaus, o trylikmeèio Augustino spektakliø. Be to, pristatytas Oskaro valio bendras projektas Monologai. Skirsgilo skaitymo teatro fojë. Sun- Korðunovo naujausio darbo pagal Vienintelë juos jungianti grandis – kus ir svetimas jam atrodë prieð savi- Augusto Strindbergo Á Damaskà, sta- meilës tema – it koks saitas sujungë þudybæ uþraðytas paauglio tekstas, –

7 Scenos fokusas

Maratonas po „Sirenø“ erdves...

nors ir pateiktas bendraamþio vardu. sveèiø, visa tos jaunos moters dra- èios, ten veisiasi...“ Lengvas, þais- Barto Koubaa tekstas pavadini- ma virto „savosios istorijos iðrëkimu“ mingas, taikliomis raiðkos priemonë- mu Zufa ið aktoriaus Dariaus Auþe- ir erzinanèiu aktorës ieðkojimu, kur mis papildytas monologas ir jauno lio lûpø susirinkusiøjø ausis pasiekë jai padëti rankas. studento nuoðirdþiai, atvirai pasako- tik tuomet, kai oficiali valdytojø ta- Kad monologai, it monospektak- jama pirmojo sekso kirpykloje isto- rybos praneðimo analizë, skaitoma liai be reþisûros, sunkiai priimtini, rija virsta tikru monospektakliu. medicinos fakulteto personalo susi- patvirtino antroji dalis. Èia reþisie- Sigito Parulskio Meilës monolo- rinkime, virto paprasta ir nuoðirdþia riaus ranka (o gal aktoriø fantazija go herojaus svajoniø kontingentas – þmogaus asmenine drama. Jis savà- ar tautiðkai artimi tekstai) padirbëjo motinos su vaikais. Juliaus Þalakevi- jà meilæ po dvideðimties bendro gy- maksimaliai taikliai ir itin kruopðèiai. èiaus impotentas kaþkur salës gilu- venimo metø pamatë per TV su kitu Þongliravimo þodþiu meistras M. moje akimirkà pajuto sëdinèià jam vyriðkiu per Europos Sàjungos bûsti- Ivaðkevièius liko iðtikimas sau. Anti- artimà sielà – tà, kuri garsiai sukike- nës sprogimà Briuselyje. kos eilëdaros rimu apdainuota Opel no, kai buvo kalbama apie liftà pa- Treèiajame kûrinyje I love you elektra kalbëjo apie aistringà meilæ, pilvëj, – tà akimirkà monologas ága- krûmuose (autorë belgë Pam Emme- beje, daþnokai pasitaikanèià tarp vy- vo ne tik formà, bet ir þmogiðkumo rik) vaidinusi Edita Stundytë atrodë rø (deja, ne moteriai – maðinai). poþymius. nuoðirdi, bet èia kone labiausiai trû- Ne maþiau ásiminë ir Muzikos ir ko reþisûros. Ant stalo ásitaisiusi ir teatro akademijos antrakursio Vido Uþsienio erdvës bandanti susirinkusiems paaiðkinti Bareikio aðtuoniolikmetis. Kiek fan- Ðeðtadienio vakarà, rugsëjo 23- savo neðvelnumo prieþastá (ið vaikys- tastiðkas, literatûriðkas Lauros Sinti- iàjà sausakimðoje Rusø dramos teat- tës atkeliavusios traumos; ákyrus vy- jos Èerniauskaitës monologas Inicia- ro scenoje „Sirenø“ festivalio estafe- rø dëmesys arba atvirkðèiai – jo sto- cija pasakoja apie jauno vaikino ið- tæ perëmë „Station House Opera“ ak- ka) aktorë vietomis atrodë tarytum gyventas vyriðkumo apeigas. Pro kir- toriai ið Jungtinës Karalystës, prade- uþstrigusi nejudëjimo panèiuose. Ir, pyklà tà vakarà buvo sunku praeiti dami kone labiausiai laukiamà uþ- kaip pastebëjo vienas ið festivalio nenusiðypsojus – „jos, inicijuojan- sienio programà. Þiûrovams prista-

Scena ið spektaklio „Nesu si kalbëjimas“ (Jungtinë Karalystë). Scenoje Matthew Bowyer. Maratonas po „Sirenø“ erdves...

tytas britø spektaklis Nesu si kalbë- spektaklio „idëjos“ labui verèiamas Kristiano Smedso jimas (Roadmetal Sweatbread). Kas- vandens kibiras), nei liûdni spektak- monospektaklis kart adaptuojamas bûtent konkreèiai liui akomponuojantys Georgo Ottso „Liûdnos dainos ið Europos ðirdies“ aplinkai, kurioje rodomas, jis taip lyg ðlageriai. Kaþkas pradþioje traukë, F. Dostojevskio romano „prisijaukina“ þiûrovus jiems atpaþás- kaþkas buvo paþástamai dostojevskið- „Nusikaltimas ir tamais ir artimais tos vietovës vaiz- ka, kol teatraliðkos detalës (spalvoti bausmë“ motyvais. Aldona Bendoriûtë dais (ar tai bûtø Rusø dramos teatro kamuoliukai, ákûnijantys vaikus, ant (Sonia). uþkulisiai, televizijoje reklamuoja- stalo atsiradæs popieriniø namø mies- mos arbatos ÁECEDA ar Dvaro pieno telis) virto iliustratyviomis, o besikei- pakelis), o kartu sumaþina galimà èianèiø aktorës ákûnijamø herojø ið- tarpkultûriná atstumà. Koks tas Nesu paþintys ir istorijos – iðtemptu, vei- si kalbëjimas? Spektaklyje vyras ir kiau þiûrovø kantrybæ bandanèiu, moteris varþosi su savo paèiø natû- kone „estradiniu“ reginiu. ralaus dydþio videoprojekcijomis ant Ðiømetines „Sirenas“ uþbaigë sienos. Nebelieka erdvës tarp èia ir prieð ðeðerius metus Lozanos Vidy te- ten, tada ir dabar, nes nejuèia ekra- atre sukurtas Heinerio Goebbelso ne esantis vaizdas tampa tikru, o sce- Haðirigaki, apkeliavæs ne vienà pa- ninis – dublikatu. Nesusikalbëjimas saulio festivalá. Pilka namo siena, pavyksta ávairiais cikliðkai besikartojan- lei jà ðmëþuojanèios ir ávairius daik- èiais ir vis stiprëjanèiais poros san- tus neðiojanèios aktorës, Gertrude tykiø vingiais, artëdamas prie nere- Stein The Making of Americans Haðirigaki vizualumas atitraukë þiû- tai sutinkamos mûsø santykiø kasdie- (1906–1908) tekstas bei legendinës rovo, pripratusio prie tradicinës teks- nybës. Naujas, gal dël to ávairialy- Beach boys albumo (Pet sounds) me- tinës dramaturgijos, dëmesá nuo jo piø vertinimø sulaukæs spektaklis tik- lodijos atrodytø tëra tik þaismingas esmës ir pavertë já tiesiog graþiu, bet rai gali pasirodyti nuobodus tradici- preliudas. Pakilus sceninei uþdangai nuobodþiai beprasmiðku reginiu. nio teatro mëgëjams, bet kartu bus ðvarioje pusapvalëje erdvëje, nuðvin- Galbût jis sukurtas ne mûsø laikams? ádomus naujoviø teatre iðtroðkusiam tanèioje sintetinëmis spalvomis, at- þiûrovui, dar mokanèiam á teatrà at- spindþiais ir ðviesos blyksniais, ima- O vëlyvais vakarais ... eiti it tabula rasa – be ið anksto su- mos kurti keisèiausiø instrumentø Þinoma, koks festivalis be klubo? formuotos nuomonës. skambesio, atlikëjø balsø, judesiø ir Vakarojimai po spektakliø „Skalvi- Kristiano Smedso monospektak- tylos kompozicijos. Viskas, kas „pa- jos“ kino centre, kur buvo ásikûræs lis Liûdnos dainos ið Europos ðirdies gaminta amerikieèiø“, taikliai kon- „Sirenø klubas / Menø faktûros salo- kaþkuo priminë Priþiûrëtojø galeri- trastuoja su èia pat kantriai ir menas“, ðiemet nesulaukë didelio dë- jà. F. Dostojevskio motyvais sukur- lancholiðkai japonës aktorës Yoko Ki- mesio. Dar patá pirmà vakarà pa- tas Nusikaltimo ir bausmës tæsinys mura ákûnijama „nykstanèio identi- spoksoti á „Brookà ekrane“ èia uþsu- atsirado tik susitikus dviem meninin- teto“ istorija. Ji bando pritapti prie kæ smalsuoliai, atrodo, taip ir pasili- kams – aktorei Aldonai Bendoriûtei siûlomo sintetiðkumo, atkartoti jude- ko, nes, keièiantis dienoms, vakaro- ir suomiø dramaturgui, reþisieriui sius, iðvaizdà, bet galiausiai numo- tojø veidai beveik nesikeitë. Kitø ne- Kristianui Smedsui. Nebegelbëjo nei ja ranka – matyt, ji nesukurta ðiems viliojo nei organizatoriø siûloma ádo- visa pasiaukojamai nuoðirdi aktorës laikams. mi teatro ekrane programa, nei itin vaidyba (iðties ðiurpokai atrodë spek- Po spektaklio girdimi vertinimai retai organizuojami sutikimai su Lie- taklio pabaigoje aktorës kaktoje sty- rodë, kad neretam buvo sunku per- tuvos ir uþsienio spektakliø autoriais rojæs gumbas, Suslavièiaus keèupu skaityti reþisieriaus ir jo kûrybinës ko- ir kûrëjais, nei prancûziðkø pjesiø iðterlioti plaukai ir sau ant galvos mandos transliuojamas mintis. skaitymai. Deja...

9 Scenos fokusas

Maratonas po „Sirenø“ erdves...

Maratonui pasibaigus... Pasirodë nemaþai, ypaè vyresniosios Artimiausioje ateityje norime su- Daugiau nei savaitei praëjus po „Sirenø“ kartos teatro kritikø, vertinimø apie festi- rengti platesná trejø metø „Sirenø“ festivalio kalbëjomës su jo meno vadove valá: neatidþiai atrinktus spektaklius, jø aptarimà (ne tik su komandos na- Elona Bajoriniene. Uþsiëmusi ir nuo susi- kokybës ir kiekybës klausimus, per didelá riais). Jau yra numatyta ketvirtøjø „Si- kaupusiø darbø sunkiai galinti atsitraukti dëmesá edukacinei programai ir pan. Kà á renø“ tema ir keli dalyviai, su kuriais moteris maloniai sutiko atsakyti á elektro- juos atsakytumëte? tariamës nuo praëjusiø metø. Dar niniu paðtu jai pateiktus klausimus. Galiu pakartoti – kiekvienas turi svarstome, ar tikslinga rengti tokios teisæ vertinti, kaip iðmano. Spëju, kad apimties Lietuvos teatro vitrinà, kaip Jûsø þvilgsnis á praëjusá festivalá. Koks uþsienio ðaliø spektakliø programo- iki ðiol. Kai paimi trijø festivaliø buk- jis buvo? Palyginkite já su ankstesniaisiais je ðiemet pasirodë per maþai „tikrø“ letus, gali susidaryti puikø Lietuvos (dabar ir po to pasirodþiusiais vertinimais). spektakliø – ne kaþkokiø koproduk- teatro vaizdà – tai lyg svarbiausiø Lie- Kaip rengëja negaliu sakyti, kad cijø, eksperimentø, ieðkojimø, ávai- tuvos spektakliø antologija. Antra festivalis nepavyko. Visø pirma fes- riø menø sinteziø, o klasikiniø dra- vertus, ði „Sirenø“ dalis iki ðiol pir- tivalis apskritai ávyko. Mums tai në- mos pastatymø pagal uþbaigtas pje- miausia buvo skiriama Lietuvos te- ra savaime suprantamas dalykas – ses. Pageidautina, pastatytø garsiø atrui propaguoti, t. y. kitø ðaliø ren- nemaþai apie tai vieðai kalbëjom (Lietuvoje) reþisieriø, ir pastatytø, þi- giniø organizatoriams, savo srièiø drauge su kolegomis, kitø tarptauti- noma, gerai. Bet ðiemetinë „Sirenø“ profesionalams. Lietuvos teatrai per niø festivaliø rengëjais, kad, nekei- tema – teatras ir erdvë – vertë ieðkoti vienà sezonà nepastato tiek daug èiant finansavimo tvarkos, didesnio kitokios pakraipos spektakliø. Bent puikiø spektakliø, kad galëtume su- formato, tæstiniø, tarptautinio lyg- jau man, kaip festivalio meno vado- daryti intensyvià keliø dienø progra- mens renginiø likimas visada kybos vei, kur kas ádomiau pristatyti ne tai, mà – o tai bûtina sàlyga, norint pri- ore. Galima pasakyti ir kitaip – jis kas legitimuota, áprasta, o tai, kas vilioti sveèius. Tad gal verta tokias atitiko finansinæ realybæ. nauja, neþinoma, yra kitokios kilmës vitrinas rengti kas antrus metus ir pa- Festivalio vertinimus palieku ver- ir tradicijos, nei Lietuvos teatras. sitelkiant daugiau suinteresuotø Lie- tintojams – juos besàlygiðkai pripa- Spektakliø atrankà visada lemia tuvos kultûros sklaida partneriø. þástu, nors tikrai ne su viskuo sutin- kompleksas prieþasèiø. Su ta kokybe Kà gi, festivalis baigësi. Ðiømeti- ku. Po pirmojo festivalio visi buvo ávyksta ávairiø paradoksø – kultûrinis niai „Sirenø“ spektakliai buvo ne to- entuziastingi ir laimingi, kad Lietu- kontekstas, konkreti publika jai gali kie, kuriuose tekstu nukreipiama á tai, voje vël yra tarptautinis teatro festi- turëti labai didelës átakos. Svetur kà þiûrovai turi veikti, kaip màstyti valis. Po antrojo mus uþpuolë, kad „skambantys“ kûriniai kitoje erdvëje spektaklio metu, – èia viskà tenka su- socialiniu teatru „iðdûrinëjame“ pub- staiga nutyla. Negaliu nepaminëti fi- rasti paèiam. Þiûri Nesu si kalbëjimà likà, palinkëjo ateityje nesusitikti su nansavimo, kuris labai didele dalimi ar Haðirigaki, ir jei atëjai á teatrà tie- kai kuriais saviveiklininkais (beje, ki- paveikë treèiøjø „Sirenø“ galutinæ at- siog pasiþiûrëti kaþko naujo ar pra- tose ðalyse ano spektaklio kûrëjai itin rankà. Kai paaiðkëja, kad ið biudþeti- leisti laisvalaiká – arba nuobodþiauji, vertinami kaip naujø teatro keliø ieð- niø ðaltiniø gauni 30 proc. maþesná o gal màstai, o gal blaðkaisi veiksmø kotojai), nors pripaþino, kad bûta ir finansavimà nei prieð metus, tai toly- ir vaizdø kratinyje. Taigi arba vyksta gerø spektakliø. Po treèiøjø „Sirenø“ gu smûgiui per pakinklius. Vëliau, kai totalus nesusikalbëjimas, arba susikal- pirmosios dvi atrodë dieviðkos paly- pradëjome ðaukti SOS, rengti vieðas bëjimas – o gal tiesiog kalbëjimas. ginus su „nusivaþiavusiomis“ treèio- diskusijas, ieðkoti neáprastø iðeièiø, Reikia pripaþinti, kad þadëta teatro sà- siomis. Tenka laukti ketvirtøjø – gal mums iðmetë „gebëjimosi ratø“, ir ga- veika su miesto erdvëmis, su muzi- po jø áspûdis apie treèiàsias pagerës. liausiai mes iðplaukëme. ka, su vaizdu, su tekstu, su judesiu Ir –- psichologiniais sumetimais – au- vis dëlto ávyko. Apmàstymø ir skirtin- gintis dramblio odà. Kur link toliau þengs festivalis? Kas, gø vertinimø lavina netrukus nuslûgs Jûsø nuomone, turëtø keistis? iki kitø „Sirenø“... O tada... Teatro vadovas Kas yra nacionalinis teatras? Aleksandras Lietuvos scena kalbina Nacionalinio dramos teatro vadovà aktoriø ir reþisieriø Adolfà Veèerská. Guobys ADOLFAS VEÈERSKIS gimë 1949 m. rugsëjo 4 d. Kretingoje. Baigë Muzikos ir teatro akademijà, Tarptautiná meno institutà Niujorke, Meno ekonomikos ir vadybos kursus prie Yale universiteto ir teatro, taip pat Baltijos fondo vadybos kursà. Staþavosi Long Whart teatre New Haven. Dirbo Akademiniame dramos ir Vaidilos ainiø teatre (perregistruotas á privatø A. Veèerskio teatrà). 2005 m. spalio 25 d. laimëjo konkursà Nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigoms. Yra suvaidinæs per 100 vaidmenø (Pijus Karnavièius A. Ðkëmos Pabudime, Motiejus Sapiega B. Dauguvieèio Þaldokynëje, Harpagonas Moljero Ðykðtuolyje ir kt.). Reþisavo 14 spektakliø (Nacionaliniame teatre J. Anouilh Bamba, Joe Ortono Grobis, Rai Cooni Meilë pagal grafikà ir kt.).

LIETUVOS SCENA: Kas yra Nacionalinis teat- Nacionalinio ras ðiandien? Kai keitë Akademinio dramos teatro dramos teatro pavadinimà, iniciatoriai buvo sugalvojæ ávairiausiø vadovas aktorius ir reþisierius Adolfas jo veiklos modeliø. Kai kurie akcentavo skëèio api- Veèerskis. brëþimà. Girdi, ðis teatras suteiks savo scenà ávai- Dmitrijaus Matvejevo riø teatrø geriausiems pastatymams. Paskui kaþ- nuotrauka kuris ið tamsios dvasios teatro vadovø nutarë atsikratyti sovietinio ðleifo, paðalindamas ið ðio teatro net 32 artistus – gabiausius þmones, sukûrusius Akademinio dramos teatro garbæ ir istorijà. Kaip jûs manote: ar ðis naujasis lietuviðkas Nacionali- nis teatras jau sukurtas, ar?.. Ir kokie svarbiausi Jûsø vadovaujamo teatro siekiai ir tikslai? ADOLFAS VEÈERSKIS: Klausimas, á kurá iki ðiol dar niekas nesugebëjo atsakyti. Visa, kas paminëta, iðskyrus blogus dalykus, yra pozity- vu, ir galima laikyti Nacionalinio dramos teatro dalimi. Sugriauti teatrà galima greit, bet já atkurti neuþtenka metø ar dvejø. Reikia iðtisø deðimtmeèiø... Skëèio principas, manau, laikui bëgant bus ágyvendintas. Tik metodologija keisis, atsiþvelgiant á realybæ ir nûdiená Lietu- vos ástatymà. Mintá, kad ðis teatras turëtø pristatyti geriausius kûrinius, didþiausius kûrëjus, turbût rasi- me Nacionalinio teatro programoje nuo pat jo ákûrimo datos (1998). Kaip ir tai, kad vienas ið svarbiausiø ðio teatro uþdaviniø yra pristatyti lietuviø nacionalinæ dramaturgijà, klasikà, ðiø laikø autoriø kûrybà. dël að visa tai sakau? Að nenoriu savintis nei teatro kûrybos ver- Analizuojant ðio teatro buvusá repertuarà – tybiø, nei menininkø idëjø, nei þiûrovo meilës ar neapykantos. vertybës maþai prasilenkia su realybe. Tik gal Teatras kaip ir spauda – negali turëti kategoriðkos nuomonës sta- abejoniø kelia menininkø atsakomybë uþ su- tomø ir rodomø kûriniø atþvilgiu. Teatras turi bûti tolerantiðkas kurtus kûrinius. Buvo akcentuojama neteisin- praeièiai ir ateièiai, bet, mano poþiûriu, turi bûti pozityvus. Taip ga administracijos veikla, pamirðtant, kad kû- pat jis privalo tenkinti visuomenës poreikius, poreikius ávairiau- rinius kuria menininkai ir klaidas daro jie. Ko- siø sluoksniø, kurie nusipelno atitinkamo dëmesio, nes jie

11 Teatro vadovas

Kas yra nacionalinis teatras?

apibrëþia teatro tarnystæ visuomenei mûsø tëvø ir protëviø dvasià ir ðilu- rëmuose. Vien tarpusavio susitarimu ir visuomenëje. mà... proceso reguliuoti nebeámanoma, nes ástatymai prieðtarauja administ- L. s.: Kà galite pasakyti apie tai, kad L. s.: Teatro ir valdþios tarpusavio san- racijos geranoriðkumui, o aktoriaus Nacionalinis dramos teatras yra paèio- tykiai. Kokios kûrybinës iniciatyvos, tai- dalyvavimà kitø teatrø spektakliuo- je mûsø sostinës ðirdyje: èia visiðkai ða- sytini reiðkiniai? se riboja darbo kodeksas. Nesuge- lia Katedra, kurios abiejose pusëse – A. V.: Ministerija, Seimas, Vy- bantiems to suderinti atsiranda Lietuvos valdovai Gediminas ir Mindau- riausybë – tai þodþiai, po kuriais sly- didþiuliø problemø, kurias iðspræsti gas. Uþ jø kyla didingieji Valdovø rûmai, pi þmonës. Ar mes vieni kitus suvo- gali tik aktoriaus apsisprendimas dël o ten ðiek tiek aukðèiau – Gedimino pi- kiame ir ar einame viena kryptimi – etatinio ar laisvo darbo. lis su plevësuojanèia trispalve vëliava ðtai klausimas, kurá tenka spræsti ir Trijø kryþiø kalnu... Ar visa tai kaip nors nuolat, turint omenyje valstybës L. s.: Koká vaidmená turëtø atlikti teat- ápareigoja teatro vadovà ir jo bendra- bendruosius kultûros tikslus ir uþda- ro kritika. Praeities patyrimas ir ðios die- darbius – artistus, reþisierius, scenog- vinius. Daug turime problemø – te- nos aktualijos? rafus, dramaturgus?.. atro pastatas neremontuotas nuo jo A. V.: Að niekada neturëjau pro- A. V.: Mûsø valstybei tapus Eu- perstatymo dienos, atlygio koefi- blemø dël teatro kritikos. Kritika tu- ropos Sàjungos nare, kaip ir kiek- cientai nejudinti 15 metø, trupës rëjo problemø dël manæs, nes nie- vienai valstybei tapus kokios nors struktûra... Sprendimø ieðkome ir kaip nerado lentynos ir narvø, á ku- sàjungos nare, iðkyla nacionaliniø ieðkosime drauge su kolektyvu – po- riuos bûtø galima mane ákiðti. Netgi vertybiø klausimas. Að manau, kad zityviausiø sprendimø. ateinant á Nacionalinio teatro vado- ne tik miesto, bet ir sielos geogra- vo këdæ tam tikri raðanèiøjø sluoks- finë padëtis verèia atsigræþti, ið kur L. s.: Ar teatro praktikoje pasitvirti- niai pradëjo ðaukti apie ðou teatrà, ateiname ir kur einame. Tai turi áta- na tas vakarietiðkas modelis – kviesti komercinio teatro kûrimà ir kitokius kos teatro pozicijai ir veiklai. Mes atlikëjus ið ávairiø teatrø ir mokyklø. Ar pragaiðtingus veiksnius. Laikas, po- pradëjome nuo nacionalinës drama- tuo profesionalumas ugdomas, ar griau- nai ir poniutës, keièia padëtá. Apsi- turgijos kûriniø pristatymo: R. Gra- namas? dairykime, kur stovime ir ko laukia- nausko Duburys, H. Kunèiaus Ma- A. V.: Á ðá klausimà noriu atsakyti me. Gal ir jûsø traukinys iðvykæs? tas, J. Glinskio Vieno tëvo vaikai, remdamasis savo aktoriaus ir reþisie- Pradëdamas teatro vadovo parei- V. V. Landsbergio Bunkeris... Taip riaus patirtimi. Jeigu mes sakome, gas sakiau, kad metus nestatysiu spek- pat organizavome nacionalinës dra- kad kalbos mokëjimas iðlavina sme- takliø. Koncentruosiu dëmesá teatro maturgijos festivalá „Versmë“: pir- genis, tai juk ir kultûrinis paþinimas repertuaro ir kolektyvo formavimo, te- maisiais metais – pjesiø skaitymai, juos prisodrina. Nëra tokio þinojimo, atro ir þiûrovø bendravimo proble- antraisiais – festivalis. Gali atsitik- kuris bûtø sinonimas þodþiui blogis, moms ir kt. Savo paþadus vykdau. ti taip, kad vël sakysime, jog ta dra- jeigu kûryba, vienijanti þmoniø gru- maturgija yra silpna, neádomi, be- pes, tautas, turi pozityvø pradà. Tai L. s.: Ko norëtumëte palinkëti Lietu- prasmë, neatitinka lûkesèiø ir vil- tik pagilina svetimos kultûros suvo- vos scenai? èiø. Bet... kà turime, tà ir sëjame. kimà ir leidþia palyginti ir pasverti A. V.: Lietuvos scenai, kaip ir Lie- Juk panaðiu keliu eina visos tautos. savos kultûros reikðmæ. Bet yra tam tuvos teatro meno kûrëjams, noriu Pirmuèiausia pasëja, o tik po to at- tikrø problemø, kvieèiant aktorius tik palinkëti artimo meilës, kurios pra- siranda derlius. Tokiai veiklai mums vienam ar kitam vaidmeniui pagal dþia yra meilë sau. Tegu jus lydës ge- turëtø uþtekti ir tolerancijos, ir mei- sutartá – turiu galvoje laiko suderini- rasis egoizmas bûti pirmiems. lës. O dël vietos ir simboliø – esu mo klausimus. Didþiulë problema lietuvis. Privalau lietuviðkai ne tik yra etatiniam aktoriui tvarkyti savo L.s.: Linkëdami Jums geriausios màstyti, bet ir dirbti, jausdamas èia veiklà teatre ástatymo numatytuose sëkmës, dëkojame uþ pokalbá. Scenos veidai „Esu maksimalistas“. Aktorius Vytautas Anuþis Rita Boèiulytë

„Vasaros kaip ir neturëjau. Visàlaik repetavom. Neþmoniðkai graþi, labai sunki, nes Tai paguodë? intelektualiai be galo dinamiðka pjesë. Að beveik neiðeisiu ið scenos“, – dþiaugsmingai Paguodë truputá (juokiasi). Bet pa- pasakojo Klaipëdos dramos teatro aktorius Vytautas Anuþis apie E. M. Ðmito Iðtvirkëlá, silikau visai ne todël. Kai jau galvo- kurá Klaipëdos dramos teatre stato reþisierius Povilas Gaidys ir kuriame ðis aktorius jau ið tikrøjø iðeiti, mes gastroliavo- vaidins... Didro. „Tai minties ir dvasios chuliganas“, – susiþavëjæs vaidmeniu sakë jis. me Panevëþyje. Ten mûsø spektaklá Ir pridûrë, kad ðis sezonas jam uþderëjo itin ádomiais darbais, nes dar vienà pagrindiná pamatë þurnalo Sovetskaja kultura vaidmená gavo reþisieriaus Oskaro Korðunovo spektaklyje A. Strindbergo Á Damaskà. korespondentë sena teatrologë Ma- Premjera Klaipëdos dramos teatre turëtø ávykti lapkritá ar gruodá... karova. Kai susipaþinome, paaiðkë- jo, kad tai – labai artimas man savo Esate vienas ið pagrindiniø Klaipë- kad nuo mano vaidybos jame visi dvasia þmogus. Ásivaizduojate, po dos dramos teatro aktoriø – nuolat gau- apalps, bet niekas neapalpo. Tiesa, spektaklio, naktá, ji man paskambi- nate vaidmenø, daþnai – pagrindiniø, ap- po tokio mano pasakymo kaþkas re- no. Tiek komplimentø pasakë, kiek skritai daug vaidinate. Ar taip buvo vi- plikavo, kad buvo gana daug „apal- iki ðiol nesu girdëjæs. Ir dar paraðë sada? pusiø“ (juokiasi). labai graþø laiðkà, padovanojo savo Deja, ne visada. Esu klasikinis ir chrestomatinis karjeros „darymo“ prasme aktorius. Labai ilgai stovëjau „Tai, kà að darau, visuomet stengiuosi scenoje ir su alebarda, ir su „kuðatj daryti geriausiai. Kai neiðeina, labai podano“... skaudþiai tai iðgyvenu“, – prisipaþásta aktorius Ar taip reikëjo? Vytautas Anuþis.

Neþinau, ar reikëjo... Taip susi- Nerijaus Jankausko klostë. Turbût taip reikëjo, jei taip su- nuotraukos siklostë. Povilas Gaidys, ðiemet svei- kindamas mane su „apvaliu“ gimta- dieniu, graþiai priminë: „Atsimeni, kai að tau sakiau, kad tavo laikas at- eis, kai tau bus trisdeðimt, keturias- deðimt?..“

Taip ir buvo? Jis atëjo ðiek tiek anksèiau. Man dar nebuvo trisdeðimties.

Ir koks spektaklis pralauþë ledus? Turbût Napoleonas 1985-aisiais. Tuomet man buvo 29-eri, kai gavau pirmà didelá, pagrindiná vaidmená.

Bet ar tai nebuvo tas spektaklis, po kurio norëjote iðeiti ið teatro? Tas pats. Að labai labai daug ti- këjausi ið to spektaklio ir savo vaidmens jame. Jau esu sakæs, galvojau,

13 Scenos veidai

„Esu maksimalistas“. Aktorius Vytautas Anuþis

kà tik iðleistà knygà, paëmë inter- malizmas, dirbant teatre. Idealizmas vietø Sàjungoje ir Lietuvoje teatras viu savo þurnalui... ir tikëjimas aktoriaus profesijos mi- buvo kaþkas tokio!.. Jo autoritetas Taigi kartais reikia visai nedidelio sionieriðkumu. Tø trijø dalykø man buvo labai didelis. Ir socialine pras- patapðnojimo per petá. Laiku. Nes að niekas nepakeitë per visà gyvenimà. me, patriotine – okupuotos Lietuvos jau tada buvau susiruoðæs iðeiti ið te- teatras. Að buvau labai didelis Lie- atro, ruoðiausi vaþiuoti á Maskvà stu- Pats Miltinis, atrodo, nerekomendavo tuvos patriotas. Mano bendrakursiai dijuoti kinematografijos ir reþisûros. Jums toliau studijuoti Maskvoje, Ðèiuki- sakydavo: kai Anuþis iðvaþiuos ið Bet ji man pasakë, kad að ið tie- no teatro institute? Maskvos, jis ims vadovauti Lietu- sø esu aktorius. O að jau galvojau, Niekur stoti jis nerekomendavo. vos nacionalinio iðsivadavimo judë- kad ne. Jos taip nuteiktas ir pasili- Dar pagàsdino: „Tu labai gailësies, jimui (juokiasi). kau teatre. labai gailësies, kad iðeini...“ Didþiuojatës savo profesija? Kodël buvote suabejojæs? Ar buvo, kad gailëtumëtës? Turbût taip. Man tai daug daugiau Að juk pirmûnas. Mokyklà bai- Miltinio studijos – visà laikà. nei darbas. giau tik su vienu ketvertu. Tai, kà að Maskvoje man buvo labai sunku. Ið darau, visuomet stengiuosi daryti ge- pradþiø kvailai jaunatviðkai buvau Ið kur semiatës energijos, optimiz- riausiai. Kai neiðeina, labai skaudþiai ðiek tiek pasipûtæs. Paskui labai ken- mo? iðgyvenu. tëjau, nes man viskas buvo ne taip, Labai daug skaitau. Keturias pen- kaip pas Miltiná. Pas já nejauèiau, la- kias knygas vienu metu. Pagal nuo- Betgi galima kai kà nuraðyti pavy- bai jaunas buvau ir nesugebëjau at- taikà. Man tai labai svarbu. Klausausi dui, konkurencijai... skirti, kur yra profesijos amatas, o kur muzikos, kalbuosi su padange. Pasi- Bet sau nesumeluosi. yra kûryba, menas. Maskvoje tai la- kalbu ir su savim. Bûna, kad ir gar- bai ryðkiai atskirta – amatas ir me- siai. Nuolat su savim kariauju, gin- Nemylite savæs? nas. To dalyko ir mane iðmokë. Da- èijuosi... Suprantu, kad iðliktum, turi Stengiuosi mylëti. Tai labai gerai. bar niekuomet nepainioju ir savo stu- labai aktyviai dirbti su savimi – ir kal- Bet kai neuþsitæsia. dentus to paties mokau – skirti, kur bëtis, ir ginèytis, ir kariauti. Turi ak- yra amatas, o kur menas, kurá amato tyviai dalyvauti tame, kà darai, ir in- Ar visada norëjote bûti aktoriumi? iðmokæs ir juo naudodamasis gali telektualiai visa tai apmàstyti. Visada. Mano mama buvo peda- kurti. Profesionalas tuo ir skiriasi nuo gogë, mane mokë fizikos ir matema- saviveiklininko, kad jis turi iðmanyti Teatras Jus suvedë su reþisieriumi tikos, ir buvo pakvaiðusi dël teatro. amatà, sugebëti já atskirti ir juo nau- Rolandu Atkoèiûnu, kurio spektakliuose O Panevëþio dramos teatre tuo me- dotis. Fotofiniðas, Penktasis Heraklio þygdar- tu buvo Mykolas Karka – mano ma- bis ir Augëjo tvartai, Uþ uþdarø durø, mos pirmasis mokytojas. Ji dainavo Ar kiekvienas gali tapti profesiona- Nebaigtoje pjesëje, Mesjë A. vaidinote jo chore ir Panevëþio operetës liau- lu? Aktoriumi? Nori tai daugelis... pagrindinius vaidmenis. Kaip vertinate dies teatre, vadovaujant Valdui Jatau- Vis dëlto negali. Amato gali ið- ðá savo kûrybos etapà? èiui. Ir að ten buvau – jauniausias Pa- mokti kiekvienas, o kurti ne... Nors Kaip labai svarbø. Gal kad mud- nevëþio operetës dalyvis. Uþsikrë- ir amato neiðmoksi, jei tau neduota. viejø – viena mokykla. Abu studija- èiau teatru nuo pat vaikystës. Nieko vome tame paèiame Ðèiukino teatro kito ir nenorëjau. O kada pats pajutote, kad Jums duo- institute. Tie patys pedagogai, verti- ta? nimo kriterijai. Jo Kaune pastatyta- Kà iðsineðëte ið Juozo Miltinio studi- Að to neanalizavau. Tai buvo di- me spektaklyje Idioto miðios mano jos, kurioje vaidinote bene dvejus metus? dþiulë aistra teatrui. Supraskite, vaidmuo – vienas ið nedaugelio dar- Tai liko visam gyvenimui. Maksi- koks buvo laikas. Tuomet visoje So- bø, kuriuo pats esu patenkintas. „Esu maksimalistas“. Aktorius Vytautas Anuþis

Sakote, viena mokykla? Kaip Jums at- Scena ið spektaklio rodo, kuo maskviðkë skiriasi nuo lietuvið- „Idioto miðios“ kos teatro mokyklos? pagal F.Dostojevská. Reþ. R. Atkoèiûnas. Visø pirma, ten labai ryðkiai at- Rogoþinas – akt. V. Anuþis. skirtas kûrybinis aktas ir labai sàmo- ningai prieinama kuriant. Labai su- prantamai, detaliai teoretizuojama tai, kà darau. Pas mus labai daþnai teatro pe- dagogo pastangos dirbant su jaunu bûsimu aktoriumi yra maksimalizuo- tos, kad tas jaunasis aktorius jokiu bûdu nepaþeistø organikos, kad jis, gink Dieve, neperþengtø kaþkokios ribos, kur já neva galima apkaltinti „pliusavimu“, tam tikros tiesos ne- paisymu. Dël to daþnai paminamas autorius, suprimityvinamas charakteris, iðprievartaujamos duotosios ap- linkybës. Ir gauname iðkreiptà vaiz- dà to vaidmens, kurá jis kuria. Siek- teratûrinë medþiaga ir labai geras re- ir labai trukdyti. Patirtis uþdeda la- dami tos organikos. Ir skalë tuomet þisierius, kuris iðmano ðiuolaikinæ te- bai daug nereikalingo kvestionavi- jo – tokia balzgana. Nuo tamsiai pil- atro kalbà. mo. Ir tai kartais stabdo bandymà. kos iki ðviesiai pilkos. Vardan tos tie- Vis tiek reikia eit, bandyt. sos. Kokius personaþus? Neásivaizduoju, kaip aktorius gali Man tai yra absoliuèiai nepriim- Aistringus. Kad jie bûtø aistringi uþsiiminëti joga. Juk tai slopina emo- tina. Man dirbant labai svarbus au- visur – kanèioje, meilëje ir neapy- cionalumà. O jis turi bûti nuolat kurs- torius, svarbios tos aplinkybës, jø ne- kantoje. Kuo didesnis jausmø diapa- tomas. Aktorius turi labai daþnai galima iðkreipti. Ðá skirtumà jauèiu zonas, kuo iðgyvenimai stipresni – jausti dvasiná diskomfortà. Tai já sti- susidurdamas su kitø reþisieriø ir ak- tuo ádomesnis man tas vaidmuo. Iki muliuoja. Kad iðëjæs á scenà „tran- toriø darbais. Sakyèiau, mano mo- dugno! Kad bûtø maksimalûs iðgy- sliuotø“. Taigi aktoriui labai daþnai kyklos atstovø aktoriniai darbai yra venimai, ekstremalios situacijos. Ne- yra labai blogai (juokiasi). ryðkesni ir ádomesni þiûrovui. Ir daþ- kenèiu balzganumo ir pilkumos. nai tie organiðki, „balzganos skalës“ Kaip jauèiatës prieð eidamas á scenà? aktoriniai darbai ádomûs tik tà akto- Ðiemet Jums sukako penkiasdeðimt. Labai jaudinuosi. Virpa rankos, riø paþástantiems þmonëms, jo kole- Þinau, kad ir savo gimtadienio neken- dþiûsta gomurys... Bet tas jaudulys goms, bet ne þiûrovui. O teatras yra èiat, neðvenèiat. Vis tiek nuo tø metø nie- iðnyksta jau iðëjus á scenà. Scenoje þiûrovui. Þiûrovas, kuris atëjo á teat- kur nepabëgsi... Kaip manote, aktoriui niekuomet jo nëra. O prieð iðeinant... rà, nori pamatyti spektaklá, autoriø amþius – pliusas ar minusas? Kiekvienas vaidmuo turi savà „pri- ir aktorinius darbus. Nëra ko apie tuos metus galvoti. ëjimà“. Vienam reikia prieð tam tik- Aiðku, kad èia nieko gero. rà laikà pavalgyti, kitam – iðgerti „èe- Kà paèiam labiausiai patinka vaidin- fyro“ ar kavos. Jeigu tu rûpiniesi sa- ti? Betgi su metais ateina ir patirtis... vo vaidmeniu, já reikia puoselëti, ki- Bet kà, kad tik bûtø labai gera li- Tai lazda su dviem galais. Ji gali taip – bus lavonas.

15 Scenos veidai

„Esu maksimalistas“. Aktorius Vytautas Anuþis

Ir ilgai taip? padeda dirbant su studentais, jie Jus la- Vilniuje. Mûsø spektaklá aukðtai áver- Kol spektaklio nenuraðo. bai myli... tino þiuri pirmininkas Leisas Olsonas Gerai, jei tai tiesa (ðypsosi). – garsus ðvedø aktorius ir teatro peda- Koká ilgiausiai taip popinote? gogas. Ið festivalio parsiveþëme pa- Turbût Dþo Sarojano Geriausia- Jûsø su þmona Velta vadovaujama grindiná diplomà, esame pakviesti á Ka- me gyvenimo laike. Labai gaila to „Dramos klasë“ ðá rudená pradëjo sep- nadà ir á Marokà. spektaklio. Per anksti „nuëmë“. Ga- tintàjá sezonà. Kuo ypatingas ðis teat- Mûsø teatras priklauso Tarptau- lëjome dar rodyti. ras, kuriame esate reþisierius? tinei universitetiniø teatrø asocia- Jame vaidina mûsø auklëtiniai – cijai. Mus á jà pakvietë po treèio Betgi taip labai sunku?.. studijuojantys arba jau baigæ Klaipë- festivalio, kuriame dalyvavome. Jei rimtai þiûri á savo darbà. O jei dos universitete lietuviø kalbà, litera- Tuomet „Dramos klasei“ buvo treji nerimtai, tuomet neverta jo dirbti. tûrà ir reþisûrà. Daugeliui ið jø ðis te- metukai. Yra kitø – daug pelningesniø. O jei- atras yra svarbiau nei tai, ið ko jie uþ- gu jau atëjai á teatrà, vis dëlto mak- sidirba duonai. Juk mes repetuojame Kà reiðkia Jûsø teatro pavadinimas? simaliai já turi iðgyventi. kasdien, kiekvienà savaitæ vaidiname Dabar po teatro vëliava palenda universiteto Mokomajame teatre. Per labai daug kas – ir ðou, ir cirkas... O Esate atviras þmogus? sezonà iðleidþiame po vienà spektak- „drama“ – tai yra rimta, gilu ir tikrai Galiu bûti neþmoniðkai atviras. lá, bet stengiamës vaidinti visus. Turi- teatras. „Klasë“ – tai yra liuks... ir Iki turbût nepatogumo paðnekovui. me pastatæ penkis, su jais apvaþinë- amþinas studijavimas. Bet galiu bûti ir labai uþdaras. Tiesiog jome daugybæ pasaulio ðaliø, rodëme tai priklauso nuo mano psichinës bûk- universitetiniø, jaunimo teatrø festiva- Kuo „Dramos klasë“ skiriasi nuo ki- lës. Að nesu stabilus (juokiasi). liuose, esame gavæ apdovanojimø. Su tø teatrø? naujausiu spektakliu Ir Bjork, þinoma, Man teatre visuomet svarbiausia Esu girdëjusi, kad Anuþis yra vaikið- kuris publikos vertinamas gana prieð- aktorius. Dabar ne vienas spektaklis kai betarpiðkas, bet tai labai giliai sle- taringai, pavasará buvome 7-ajame bando árodyti, kad galima apsieiti be pia... Sako, kad ta savybë Jums labai tarptautiniame jaunimo teatrø forume aktoriaus. Tik su apðvietimu, scenografija, muzika, kur aktorius – tik vienas ið komponentø. Kaip scenogra- M. von Mayenburgo „Ðaltas vaikas“ fija – ið medþio, ðviesa – ið lempos, Reþ. O. Korðunovas. muzika – ið plokðtelës... Man tai pa- Aktoriai V. Anuþis, N. Savièenko, þeidþia dogmà, kad svarbiausias te- I. Reklaitis. atre yra aktorius. O man tokio teatro nereikia. „Dramos klasëje“ svarbiausias – aktorius. Tai mudu su Velta realizuo- jame per savo mokinius. Ir tai yra tik mûsø. Miltinio teatre irgi buvo svarbiausias aktorius. Ir pas já nedirbo në vienas, nebaigæs jo studijos. Në vieno svetimo. Ir pas mus visi – savi.

Niekada nekilo noras reþisuoti dramos teatre? Ne. Yra reþisierius statytojas ir „Esu maksimalistas“. Aktorius Vytautas Anuþis

reþisierius pedagogas – tas, kuris ið- kimas gali nusigræþti. Að esu prieta- ja nuvertinama, juo manipuliuoja- tirpsta aktoriuje. Man pastarasis daug ringas. ma. Vis dëlto tas laikas, kai prie ádomesnis. tarnybinio áëjimo gerbëjai laukda- Ar yra dalykø, kurie kalbant apie teat- vo autografø ir neðdavo gëles, yra Jeigu dabar reikëtø iðvardinti spek- rà Jums yra skaudûs? praëjæs. Bet jis turi sugráþt. Nes vis- taklius, kuriuose vaidinote pats, paèiø Galvoju, kad labai neprotinga kas eina spirale. Ir teatrui perdaug brangiausiø vaidmenø sàraðas bûtø il- visuomenës, valdþios paþiûra á te- metø, kad atsirastø kaþkas tokio gas? atrà. Paradoksalu, kad per tà nykø naujo, kas galëtø sunaikinti jo pri- Susidarytø eilutë... Vis dëlto apie sovietmetá mes turëjome ir iðsau- gimtá. Ir teatras vis tiek gráð prie ðeðiasdeðimt vaidmenø per 28 me- gojome laisvà ir labai vertingà, ver- aktoriaus. tus Klaipëdoje. Teatras suskaièiavo. tinamà teatrà. Po 1990 metø mes Pats jokios statistikos nevedu. tos vertybës nebepuoselëjame. Da- Paspëliokime, kada tai ávyks? bar daug kalbama apie ávaizdá... Negalvoju, kad teatras greitai su- Publikos, kritikø vertinimai Jums Meskite labai dideles investicijas sigràþins lyderiaujanèio meno pozi- svarbûs? á kultûrà, menà ir mokslà – ir tada cijas. Tas procesas vyksta, bet gana Svarbûs, bet svarbu á save per gi- turësime ávaizdá. Tikrà ir ne viena- lëtai. Susigràþins tik gráþdamas prie liai neásileisti tø vertinimø. Yra spek- diená. Uþgauna tas centø skaièia- aktoriaus meno sureikðminimo, su- takliø, kurie skirti nedidelei publikos vimas, valdþios prievartavimas, gràþindamas aktoriui priklausanèià daliai. Jei þiûrovø tik treèdalis salës, kad teatras pats uþsidirbtø pinigø. vietà teatre. Kai jame bus du lyde- visai nereiðkia, kad tai blogesnis Tai yra toks nemokðiðkumas!.. Kiek riai – autorius ir aktorius. Na, kiek spektaklis uþ tà, kur praëjimuose në- gi tø teatrø tëra?! Kiek gi jiems rei- galima ðifruoti visokius kryþiaþo- ra vietos. kia pinigø?!.. „Glupstva“. Visur pa- dþius teatre?!. saulyje rimtas menas yra dotuoja- Ar yra buvæ, kad atsisakytumëte mas. Tai nekvestionuojami dalykai. Kà norëtumëte, kad þiûrovas iðsineð- vaidmens? Nepatinka man ta paþiûra, kad ak- tø ið Jûsø spektaklio? Ne, taip nëra atsitikæ. Esu matæs toriumi gali bûti kiekvienas, nebai- Ogi tai, kà að jam pasakiau. Kad tokiø dalykø ir þinau, kad tuomet li- gæs mokslø. Kai aktoriaus profesi- nepabëgtø nuo to, kà gavo.

M. von Mayenburgo „Ðaltas vaikas“ Reþ. O. Korðunovas. Aktoriai V. Anuþis, N. Savièenko, I. Reklaitis.

17 Scenos veidai Balys Juðkevièius: Jurga Petronytë „Man tragiðka teatre matyti þmoniø menkinimà“ Klaipëdos dramos teatro veteranas Balys Juðkevièius ðià vasarà buvo tituluotas Klai- Gustaièio, R. Juknevièiaus, P. Gai- pëdos kultûros magistru bei apdovanotas tai liudijanèiu þiedu. Ðis iðskirtinis apdovano- dþio ryðkiausius darbus, þymiausiø jimas per miesto gimtadiená suteikiamas uþ iðskirtinius nuopelnus Klaipëdos kultûrai. artistø kûrybà, apie vadovavimo te- Balys Juðkevièius – buvæs ilgametis uostamiesèio Dramos teatro direktorius (vadova- atrui problemas ir spektaklius. Daug vo teatrui 1954–1982 m.), talentingas aktorius, teatrologas bei publicistas, daugelio ko nëra ðioje knygoje. Pavyzdþiui, straipsniø apie teatrà ir spektaklius autorius, prieð ðeðerius metus iðleidæs prisiminimø beveik visiðkai nepaliesti mano ir vy- knygà Teatro ðviesose ir ðeðëliuose. Pernai 85-eriø metø jubiliejø atðventæs Balys riausiojo reþisieriaus Povilo Gaidþio Juðkevièius prisipaþino, kad tikëjosi sulaukti apdovanojimo, nes ðiemet sukako 60 santykiai. metø, kai gyvena ir dirba Klaipëdoje.

Kodël? Dirbote drauge 20 metø, Jûs Dzûkijoje gimæs ir uþaugæs, pasi- pentinai, Viðtelë I. Koèergos Laiko buvote teatro direktorius, P. Gaidys – vy- mokæs Kauno bei Vilniaus dramos stu- meistruose, Milanas M. Mitrovièiaus riausiasis reþisierius. dijose á pokarinæ Klaipëdà Balys Juð- Apiplëðime vidurnaktá, dramatiðkame Per anksti. Apie tai bus galima kevièius atvaþiavo genamas svajonës Sagadejevo vaidmenyje spektaklyje raðyti tik tada, kai kuris nors ið mûsø tapti aktoriumi. Èia jis ið karto gavo A. Abdulino Tryliktasis pirmininkas. numirsime. Dabar mes gyvi, susitin- vaidmená V. Adomëno vodevilyje Iðëjæs á pensijà B. Juðkevièius ási- kame, vaidiname tolerancijà, netgi Svetimos plunksnos. Istoriniame K. Ju- traukë á Kartenos dramos mëgëjø tam tikrà pagarbà... raðûno muzikinës pjesës Eglë þalèiø veiklà, reþisavo tai, kas brangiau- Mano ir jo tema yra daugelio te- karalienë pastatyme, kuriuo 1946 me- sia – nacionalinës dramaturgijos kû- atrø tema. Teatro direktorius sovieti- tø liepos 27 dienà buvo atidarytas po- rinius, vaidino juose. „Man bûtinai niais laikais buvo tik valdininkas. Vy- karinis Klaipëdos teatras, vaidino Eg- reikia lietuviðko spektaklio, – prasi- riausiasis reþisierius buvo vadovas – lës Tëvà. Muzikalumu ir geru balsu tarë B. Juðkevièius, savo jubiliejui jis formavo repertuarà ir buvo atsa- apdovanotas aktorius netruko suþibëti teatre paminëti iðsirinkæs 12 metø kingas uþ kûrybiná procesà. Nepa- pirmuosiuose Klaipëdos muzikinës uostamiesèio dramos teatro scenoje sakyèiau, kad mums suderinti ðias pa- komedijos teatro spektakliuose, ta- gyvuojanèià Þemaitës komedijà Trys reigas buvo labai sunku. Tragedija èiau 1949 metais Baliui Juðkevièiui mylimos. – Tai gyvas, liaudiðkas, ið to neiðeis, greièiau – komedija. visiðkai netikëtai buvo pasiûlytas te- paprastas, su mûsø buities tradicijo- atro direktoriaus postas. Keturis më- mis suaugæs spektaklis. Visa savo pri- Galbût rengiate atskirà knygà apie tai? nesius direktoriavæs perdavë pareigas gimtimi Trys mylimos yra tikras teat- Að labai abejoju, ar sugebëèiau kitam ir iðëjo ið teatro. Trumpam. Grá- ras“, – argumentuoja teatralas. Tikro paraðyti dar vienà knygà, ar uþtek- þo kur kas tvirtesnis, tuometinio Le- teatro kûrëjams ir þiûrovams Balys tø tam jëgø. Paliksiu medþiagà, ningrado Teatro ir kino institute bai- Juðkevièius padovanojo savo knygà. kiek galima daugiau iððifruotà, nors gæs meno vadovø kursus. Vëliau bai- labai daug kà uþðifravau. Kas domë- gë Maskvos teatro meno institutà (GI- Teatro ðviesose ir ðeðëliuose – vie- sis tuo – galës ðifruoti. TIS‘à), ágijo teatrologo diplomà. An- nintelis iðsamesnis Klaipëdos dramos te- trà kartà ir jau savo noru tapæs teatro atro istorijos leidinys. Kaip Jums atrodo, Dabar kà nors raðote? direktoriumi Balys Juðkevièius tvirtai kodël neatsiranda daugiau tokiø knygø? Stengiuosi. Bet jau labai maþai. laikë teatro laivo vairà kone trisde- Man paèiam keista, kad ligi ðio- Ðtai pasiþiûrëjau O. Korðunovo reþi- ðimt metø. Administracinis darbas ne- lei daugiau niekas neraðo apie Klai- suotà Klaipëdos dramos teatro spek- suþlugdë aktoriaus talento, jis sklei- pëdos dramos teatrà. Tik artistas Pau- taklá Ðaltas vaikas. Paraðyèiau apie dësi daugiausia charakteriniuose liukaitis yra iðleidæs savo memuarus já recenzijà, bet ji tikriausiai bûtø vaidmenyse. Tarp ryðkiausiø buvo Bo- apie savo meiluþes ir teatro gastro- niekam nereikalinga, nes susikirstø nifacas ir Kazimierëlis ið K. Sajos ko- les. Ir ði mano knyga – apie iðkiliau- su teatro politika ir apskritai su ðiuo- medijø Septynios oþkenos ir Gaidþio siø uostamiesèio teatro reþisieriø J. laikinio teatro tendencijomis. Ðalta- „Man tragiðka teatre matyti þmoniø menkinimà“

me vaike labai gera aktoriø vaidyba, gerai, kûrybiðkai ir kultûringai Balys Juðkevièius – ilgametis Klaipëdos pagautas spektaklio klimatas, atmo- dramos teatro sfera. Tai gabaus þmogaus darbas, direktorius, aktorius, reþisierius, bet kam jo reikia... teatrologas.

Sauliaus Stonio Kaipgi? Spektaklis rodomas su didþiu- nuotrauka liu pasisekimu, salë visada pilna þiûrovø. Ðis spektaklis – bjaurus dabartinio miesèioniðkumo demaskavimas. Þmonës tiek áklimpæ ir paskendæ materializme, kad jie – jau ne þmo- nës. Þiûrovai juokësi, o að në karto nenusijuokiau. Man tragiðka teatre matyti ðitoká þmoniø sumenkinimà.

Jus gàsdina tai, kad ðiuolaikinis teatras prarado idealizmà? Taip. Anksèiau teatras ir dramaturgija aukðtino þmogø. Þmogus teatre buvo ið didþiosios raidës. Paskai- tykite Just. Marcinkevièiaus, J. Glins- kio, G. Kanovièiaus pjeses. Gaila, kad jûs nematëte Klaipëdos dramos teatre dirbusio reþisieriaus Karklelio spektakliø. Jis buvo idealistas, ðven- tas þmogus. Taip, að graudinuosi, jaudinuosi, nes prisimenu ðá þmogø su ávairiapusiðkapusiðka pagarba. Jis sta- të ðventus spektaklius apie sudëtingà jûrininkø gyvenimà, apie besikanki- nanèias ir neiðtikimas þmonas...

Nejaugi në vienas dabartinio Klaipë- gas kûrybiniø þmoniø labirintas, as- vybingi ir patvarûs jo menininkai – dos dramos teatro repertuaro spektaklis menybiø kamuolys, suvytas ið nepa- artistai, reþisieriai, dailininkai. Te- Jûsø neþavi? kartojamø, ávairiausiø spalvø ir at- atras vegetuoja, kai jame uþgæsta kû- Þavi ðviesaus atminimo Dalios spalviø, skirtingo patvarumo siûlø. rybinis azartas. Tamulevièiûtës reþisuotas spektaklis Kiekvienas teatro menininkas yra sa- Scenos kûrinys spektaklis reali- Viskas apie moteris. Tai – puikus te- votiðka problema. Emocionalûs, en- zuojasi per ilgà, sudëtingà daugelio atrinis þaidimas, kurá þiûri ir dþiau- tuziastingi, kupini sumanymø, ener- þmoniø kûrybiná sàlytá, kuriame dra- giesi, nes jauti, su kokiu malonumu gijos, o tuo paèiu ir kaprizingi, sub- maturgo, reþisieriaus, dailininko, ak- þaidþia aktorës. Manau, kad be þai- jektyvûs, nepatvarûs, lengvai paþei- toriø idëjos ir sumanymai sprendþiasi dimo – nëra teatro... dþiami. grublëtame, duobëtame ieðkojimø Teatras – sudëtingas ir prieðtarin- Teatras gyvybingas tiek, kiek gy- kelyje...

19 Ðokio scena Choreografiniai projektai ,,Plartformoje“ Violeta Milvydienë

Antrus metus uostamiestyje organizuojamas ðiuolaikinio meno festivalis ,,Plartforma“ sintezæ, trimatëje erdvëje kuriamos tebeieðko palankesnio laiko, netradiciniø erdviø, savito þiûrovo. Pernai liepà, Jûros skirtingos realybës. ðventës metu vykæs Tabako fabriko ir Jûrø terminalo teritorijoje, ðiemet renginys persi- Visas minispektaklis, kurio kon- këlë á rugpjûtá ir romantiðkà jachtø elingø bei laivø remonto ámonës cechø aplinkà. cepcijoje – patirties simboliø, gyve- Negausiai á spektaklius susirenkanti publika savo ruoþtu nusako ðá festivalá esant spe- nimo mozaikos vingiø, palikusiø is- cifiniu, priimtinu ypatingai gerbëjø auditorijai. Ir tai natûralu, net dësninga – modernis- torijos þymiø, kûrybiniø þenklø vaiz- tinës idëjos visais laikais sunkiai skynësi kelià á plaèiosios publikos ðirdis. diniai, sukomponuotas ið soliniø, du- etiniø ir grupiniø epizodø, á kuriuos áterpiama jauno vyriðkio-,,psicholo- go“ skaitoma informacija apie þmo- L. Magnezi (Izraelis – Olandija) gaus sàmonæ, pasàmonæ, atmintá, ðokio projektas psichinæ bûklæ ir t. t. Ðis ,,enciklo- „Muðk“ („Beat up“) provokavo þiûrovus. pedinis“ tekstas, pateikiamas su

Nerijaus Jankausko lengva ironija, papildo choreografijà, nuotraukos suteikia jai daugiau prasmës ir iðraið- kos. Penkiø merginø (choreografijos katedros studenèiø bei studijos ,,E. Zu“ ðokëjø) atliekamas judesys, ypaè ðokant pavieniui ar duetu (bet ne unisonu), regis, kartais improvi- zuotas, taèiau átaigus ir dvasingas, o suëjus á vienà scenà-pakylà vi- soms kartu, atrodë ir techniðkai ,,nuðlifuotas“. Kai kurie kompozicijos fragmentai kartojosi arba panaðëjo savo ið- orine forma, deriniø leksika, taèiau Turint omenyje choreografinius Jaunieji choreografai ieðko naujø sa- kaskart prisipildydavo naujais, dar projektus, galima konstatuoti: domi- viraiðkos formø, savitos tematikos ir gilesniais, emocingesniais bruoþais, nuojanèios ðiuolaikinio ðokio tenden- leksikos. tuo paèiu iðlaikant vienodai ramià cijos – teatraliðkumas, improvizaci- Klaipëdos universiteto choreo- vidinæ bûsenà. ja, eksperimento momentas, glaudus grafijos katedros pedagogës, teatro- Beje, spektaklio premjera, ávyku- ryðys su kitais meno þanrais, ávairus logijos magistrës, pernai baigusios si geguþæ jubiliejinio, 10-ojo ,,Nau- muzikinio akompanimento pasirin- Roterdamo (Olandija) ðokio akade- jojo Baltijos ðokio 2006“ metu Klai- kimas, platus daiktiniø ir vizualiniø mijà (beje, ir ðio festivalio koordi- pëdos Parodø rûmuose (taip pat Vil- priemoniø naudojimas, santykis su natorës) A. Ðeiko-Sarulienës projek- niaus ,,Menø spaustuvëje“), jau ste- publika – labiau iðryðkëjo ðiemeti- tas In Signum (atspaudai) – tai 30 bino neáprasta atmosfera – jautiesi niame festivalyje. minuèiø trukmës spektaklis-instalia- tarsi bûdamas parodoje, vaikðèioda- Ðiuolaikinis ðokis apskritai keièia cija, kurioje subtilios, plastiðkos cho- mas tris scenines erdves skirianèiais paèià ðokio sampratà ir vertinimà, reografijos pagalba, pasitelkiant takeliais ir apþiûrinëdamas judan- neretai atsiribodamas nuo tradicijø olando D. Hamburger muzikà, ðvie- èius ,,eksponatus“. ir vertybiø, vengdamas technikos sos ir video (R. Tarabilda), scenogra- Lieka tik pridurti, jog nauja, kiek kulto bei euforijos demonstravimo. fijos bei kostiumø (J. Malinauskas) sutrumpinta spektaklio versija tapo Choreografiniai projektai ,,Plartformoje“

sodresnë ir þaismingesnë (ypaè im- kûryba ðiek tiek paþástama ið per- dartinis modelis, pirmiausia nustebi- ponuojanti ðokëjø sàsaja su dideliø nykðèio festivalio, kuriame kompo- næs kvietimu þiûrovams neva ,,ið- baltø ,,kompiuteriniø“ meðkinø rie- zicija <…>Ir ji buvo kitø olandiðkø bandyti scenà“. Toliau penki go-go dëjimu). darbø fone iðsiskyrë originalesne kon- ðokëjai (bûtent taip vadinami atlikë- Debiutinæ Lietuvos muzikos ir te- cepcija, stilingumu. Ðákart choreo- jai, uþvedantys publikà naktiniuose atro akademijos studentø P. Lisaus- grafë atveþë net du projektus. Pirma- klubuose) tarp stovinèiøjø judëjo ko ir T. Gurevièiaus kompozicijà jame – Visàlaik ore (All the Time in ávairiai: sulëtintai ir plastiðkai, pas- Sankryþa atlikæs ðokëjas (P. Lisaus- the Air) trys vaikinai demonstravo kui – dinamiðkai, pavieniui, dviese kas) priminë skulptûrose, vazose ar gana stiprø fiziná pasirengimà, gerà ar trise, kol sudarë vientisà grupæ, freskose vaizduojamà raumeningàjá atlikimo technikà, taèiau kûrëjos de- nuolatos keièianèià savo ,,aikðtelæ“. Elados atletà. Pasirodymà ávardin- klaruojamos mintys – choreografiðkai Manyèiau, pagrindinis tokio projek- èiau itin dràsiu ir nusipelniusiu ak- neiðspræstos ir visiðkai neatitiko sce- to tikslas – iðjudinti publikà, ájungti tyvaus þiûrovø palaikymo. Tik… kai nos vyksmo. jà bendram ðokiui. Deja, sumanymà kurie ðio monologo epizodai bei Prisiminus pirmojoje ,,Plartformo- kaþkiek pavyko ágyvendinti tik tre- raiðkos priemonës pasirodë kaþkur je“ parodytus Roterdamo ðokio aka- èiàjá vakarà. Galbût ,,kaltas“ men- (tv kanale „Mezzo“?) jau seniai ma- demijos studentø projektus (tarp jø – talitetas, lietuviams bûdingas santû- tytos. ir dvi solines A. Ðeiko kompozici- rumas, besiverþianèiø emocijø kon- Skelbiamo vienu talentingiausiø jas) ir analizuojant ðiuos, naujai ma- troliavimas? Taigi, dauguma, nepa- ðiandienos jaunøjø Europos kûrëjø tytus, perðasi iðvada: nepaisant im- sidavusi ðokëjø provokacijai, visas olando B. Listopad ðokio trupës pro- ponuojanèios technikos, net virtuo- 15 minuèiø iðstovëjo ðypsodamasi ir jekte merginø duetas þavus trapiu, ziðko kûno ávaldymo, olandø darbuo- plodama. Gimë ir kita mintis: ðiuo estetizuotu bendravimu, subtiliomis se nëra nei problematikos, nei ypa- atveju pasirinktas lengviausias kelias plastinës raiðkos jungtimis. Dëmesá tingos motyvacijos. Kita vertus, – choreografui nebûtina patirti kûry- ypaè traukë stipriø atlikëjø pëdø ið- Olandijoje propaguojamas bûtent biniø kanèiø (idëjos, iðraiðkos prie- gaubtomis keltimis bei lanksèiø ran- abstraktusis ðokis. moniø paieðkos), atlikëjams – ypa- kø rieðø þaismë. Antrasis L. Magnezy projektas pa- tingø pastangø repetuojant, ,,ðlifuo- L. Magnezy (Izraelis–Olandija) vadinimu Muðk (Beat up) – nestan- jant“, sinchronizuojant judesius ir

Olando B. Listopad ðokio trupës projekte merginø duetas þavëjo trapiu bendravimu, subtiliomis plastinës raiðkos jungtimis.

L. Magnezi ðokio projekte „Visàlaik ore“ trys vaikinai demonstravo stiprø fiziná pasirengimà.

21 Ðokio scena

Choreografiniai projektai ,,Plartformoje“

Taip pat maloniai nustebino pas- P. Lisausko ir T. Gurevièiaus kutiná vakarà publikai pristatyta be- debiutinë kompozicija veik savaitæ KU Menø fakulteto „Sankryþa“ choreografijos salëse vykusio seminaro (vadovai – V. Jankauskas ir G. Kirklytë–Jankauskienë) medþiaga. Kontaktais pavadintas kûrybinës dirbtuvës pasirodymas, atliktas de- vyniø merginø, neatrodë visai im- provizuotas ar spontaniðkas. Jame sulëtinti ,,parteriniai“, kontaktinio ðokio ir kiti ðiuolaikinës leksikos elementai natûralia seka, organið- kai ir nuosekliai brandinami iki di- namiðkø, ekspresyviø deriniø. Pa- girtinas ir trumpas, taèiau vaisingas bendradarbiavimas su ávairiø ðaliø t. t. Tad projektà Muðk traktuoèiau Berlynalijos bandyta suvienyti kûrë- muzikantais – pastarieji, mielai su- kaip eksperimentinæ improvizacijà. jo tekstà, perkusinæ muzikà (A. Go- tikæ talkinti choreografijai, itin at- Kita ryðki festivalio tendencija – tesmanas), dizainà, videomenà (A. sakingai, deramai atliko akompa- ávairiø ðiuolaikinio meno þanrø sin- Maknytë, V. Makaura) ir ðoká (G. nimentà. Neáprasti teramino, viet- tezë. Sinkretizmo idëja gyva nuo se- Laurinavièiûtë). Deja, pastarasis èia namieèiø arfos, fleitø garsai tarsi in- no – ðokio judesys, vaidybos elemen- nevykdë jokios iliustratyvios funkci- tuityviai papildë, kartais net iðryð- tai (daþnai – vien deklamacija) ir mu- jos – neáprasminti, neátaigûs frag- kindavo judesá. zikos garsai tampriai siejosi pirmykð- mentiðki judesiai atliko divertismen- Toliau tektø pasitelkti vaizduo- èiame mene, iðpopuliarëjo antiki- tiná vaidmená. tæ – suteikus ðiam sceniniam eks- niuose spektakliuose ir t.t. XX–XXI Tobulesniu sintezës pavyzdþiu, perimentui pavadinimà, tuo paèiu – amþiø sandûroje iðtobulëjusios mo- apjungiant ðiuolaikinio ðokio plasti- gilesnës prasmës, gal jumoro, sar- derniosios technologijos þymia da- kà su akrobatikos bei þongliravimo kazmo ar ironijos dozæ, harmonin- limi átakoja pastatymo raiðkà, taèiau elementais, laikyèiau I. Jantti ið Suo- gas kostiumo, scenografijos detales neretai uþgoþia paèià esmæ, ir kûri- mijos programà (beje, ðiuolaikinæ – ðtai tokiu, atrodytø, elementariu nys rizikuoja prarasti meninæ vertæ. choreografijà primena ir neseniai Lie- bûdu galëtø gimti naujas kûrinys, Ðtai garsaus eseisto R. Ras- tuvoje gastroliavæs naujasis prancû- pretenduojantis á ðiuolaikinio ðokio tausko multimedijiniame projekte zø cirko menas). Ðokëja-akrobatë spektaklio vardà. ávairiausius triukus ant kabanèio lan- Apibendrinant antrojoje ,,Plart- L. Magnezi projektas, ko bei virviø demonstruoja ne tik formoje“ matytus choreografinius eksperimentinë projektus, manyèiau, tiktø minëto- improvizacija lanksèiai, bet ir iðraiðkingai, muzi- „Muðk“ („Beat up“) kaliai. Aiðkiai platesnis kûno kalbos sios A. Ðeiko dar ,,olandiðkøjø“ stu- laviravimo diapazonas patraukliai dijø laikø spektaklio Suðalæs smë- hipnotizuoja, plastiðkas judëjimas lis, pristatyto pernykðèiame festiva- erdvëje nejuèia sukelia vibracijà ore, lyje, anotacija: ,,…kelionë uþda- o nuo stebimo vaizdo artumo þiûro- rame rate, atsiminimai kaip praei- vø tarpe jauèiama teigiama emoci- ties spàstai, ieðkojimas kaþko nau- në átampa. jo kaip iliuzija…“ Dramos scena Vilties þenklai lietuviø dramos kontekste Elvyra Markevièiûtë Lietuviðkosios dramaturgijos ke- uþ jos faktø, kaip ir Justino Marcin- kaip duoklë repertuarinei politikai. lias á scenà visada buvo gana kom- kevièiaus Mindauge, slypi þmogus. Be abejo, buvo ir iðimèiø, patvirti- plikuotas. Kalbant apie konkreèiø Gyèio Padegimo bandymams nusiø ir taisyklæ, ir lietuviðkosios reþisieriø indëlá ðiuo aspektu, gali- puoselëti nacionalinæ dramaturgijà dramaturgijos gyvybingumà. ma minëti daug pavardþiø ir ban- iðties bûdingi misionieriðkumo as- Nepriklausomybës atgavimas, dymø ávairiais Lietuvos gyvavimo pektai. Jis visà laikà agitavo uþ jos atrodë, turëjo atpalaiduoti abejin- laikotarpiais. Stabtelëjus ties Nepri- pastatymus, aiðkino reikalingumà, gumo bei atsargumo varþtus, paska- klausomybës atgavimu ir ypaè reikalavo iðskirtinumo, bandë nuþy- tinti ðio proceso verþlumà. Gytis þvilgtelëjus á jos pradþià, ima do- mëti plëtros ir puoselëjimo gaires. Padegimas pasinërë á já visa galva. minuoti reþisieriaus Gyèio Padegi- Savo teorines áþvalgas straipsniuo- 1988 metais pradëjæs vadovauti mo pavardë. Tiesà sakant, ásigilinus se ir kalbose nuolat paremdavo kon- Ðiauliø dramos teatrui ir ágijæs rea- á ðio reþisieriaus kûrybà minimu pe- kreèiais pastatymais ávairiø teatrø lias galimybes formuoti repertuarà, riodu, galima atsekti ir tam tikrus scenose. Pasekëjø nesulaukë – nie- organizavo lietuviø dramaturgijos lietuviø dramos kelio vingius. O jis kas tarsi neprieðtaravo, bet reþisuoti festivalá „Atgaiva“. Apie ðá festiva- toli graþu nebuvo toks lygus ir tie- lietuviðkø pjesiø nesiverþë. Supran- lá buvo priraðyta kalnai straipsniø sus, kaip gali pasirodyti ið nuolat tama, vienas kitas pastatymas vis (daugelis – abejotinos vertës), ku- didëjanèios pastatymø statistikos – dëlto pasirodydavo – daþniausiai riuos jau galima ir reikia analizuoti

Just. Marcinkevièiaus „Mindaugas“ Trakø pilyje. Reþ. Gytis Padegimas. Vytautas Paukðtë (Mindaugas), Eglë Barauskaitë (Morta), þemaièiø pasiuntiniai: Darius Rabaðauskas, Èeslovas Judeikis, Aleksandras Ðimanskis.

Irenos Jaruðevièiûtës nuotraukos

23 Dramos scena

Vilties þenklai lietuviø dramos kontekste

Spektaklio scena. Vytautas Paukðtë (Mindaugas) ir Eglë Barauskaitë (Karalienë Morta)

dabarties kontekste. Akivaizdu, kad „atðilimas“ ir jaunos dramaturgø daugiausia lietuviðkø pjesiø (24) pa- „Atgaiva“ lig ðiol neturi analogø sa- kartos atsiradimas pasidarë ámano- statæs reþisierius. Sumokëjæs ir, at- vo dvasine energija, uþmojo mas- mas tik pasikeitus politikai lietuviø rodo, vis dar tebemokantis uþ tai tu, organizaciniu aspektu. Vis dël- dramos atþvilgiu, nustojus neigti jos savo kainà. Kaip ir uþ dalyvavimà to savo misijos, vardan kurios buvo reikalingumà ir svarbumà. Tiesa, Sàjûdyje ar vidinæ nepriklausomy- organizuojamas, festivalis neatliko. pastaruoju metu suveðëjæs jos fes- bæ. Ir vis dar ieðkantis bei atrandan- Atvirkðèiai, atkaklus puolimas, nu- tivaliø ir skaitymø „triukðmas“ kar- tis tiek naujus lietuviø autorius, tiek kreiptas nacionalinës dramaturgijos tais atrodo sàlygotas paprasèiausio scenos aikðteles jø kûriniams. Tie- reikalingumui nuneigti, pasipylæ pragmatiðkumo – tai neabejotinai sa, pastaruoju metu veikalai ir siû- sukti samprotavimai apie spektak- palanki niða repertuariniams „pliu- lymai reþisuoti, atrodo, susiranda já lio „lietuviðkumà“ be lietuviðkos siukams“ uþsidëti ir projektø rëmi- patys. Tarp jø – kvietimai pastatyti dramos (Lietuva be lietuviø?) ilgam mams gauti. Vis dëlto, net ir vado- Justino Marcinkevièiaus Mindaugà suparalyþiavo jos kelià á scenà ir vaujantis merkantilinëmis paskato- Trakø pilyje ir Juozo Glinskio Vie- kartu vystymosi procesà. Lietuviø mis, þengiama pirmyn, jos yra ska- no tëvo vaikus didþiojoje Naciona- dramaturgija ið tikrøjø patyrë kri- tintinos. Tai patvirtina ir atsirandan- linio dramos teatro scenoje. zæ, bet klaidinga teigti, jog dël to èios naujos dramaturgø pavardës, ir Pagiriamasis þodis Padegimui nu- kalti praradæ ryðá su teatru vyres- jø kûriniø pastatymai. skamba retai – net ir tarp jaunosios niosios kartos raðytojai. Dabartinis Ðiuo metu Gytis Padegimas – kartos kritikø jo spektakliø neigimas Vilties þenklai lietuviø dramos kontekste

vis dar laikomas geru tonu. Supran- raliø Mindaugà. Aktorë Eglë Ba- pjesës. „Mindaugas yra labai kon- tama, galimas ir nuoðirdus jo darbø rauskaitë, praëjusiais metais apdo- troversiðka asmenybë, – sakë jis. – nepriëmimas, kaip kad kraujo gru- vanota Auksiniu scenos kryþiumi, Nors mes jau esame sukûræ jo, kaip pës nesuderinamumas. Gyèio Pade- atliko karalienës Mortos vaidmená, krikðèionybës ávedëjo, pirmojo ka- gimo spektakliai apeliuoja á tam tik- kurá anuomet vaidino jos mama – raliaus ir Lietuvos sujungëjo mità, rus dvasinius klodus, kurie gali bû- aktorë Marija Èerniauskaitë-Baraus- istorikai iðsako apie tai nemaþa pati ir nepasiekiami, ir uþterðti, ir sà- kienë. Tiesà sakant, tokiø sàðaukø, èiø ávairiausiø nuomoniø. Pjesës moningai uþblokuoti. Jie reikalau- kuriø dëka galime stebëti tokià di- tekstai yra nepaprastai ðiuolaikið- ja savotiðko dvasios tyrumo, bent nastijø kaità, gali pavydëti bet ku- ki, ir norëjosi, kad jie be prikiðamo jau noro tà tyrumà susigràþinti. Gy- ris Lietuvos teatras. politinio aktualinimo bylotø þiûro- tis Padegimas nuoðirdþiai bando „at- Reþisieriaus sprendimu kara- vams svarbius dalykus. Atrodo, vi- ðildyti uþledëjusias ðirdis“. Deja, ðis liaus Mindaugo vaidmená kûrë du si mes norime pilietinës visuome- dvasinis procesas neabejotinai aktoriai: Einaras Jokubauskas (bu- nës... Ko trûksta, kad niekaip ne- skausmingas ir jau vien dël ðios væs Povilo Gaidþio studentas) ir Vy- galime jos suformuoti?.. Skaitant prieþasties gali bûti nepriimtinas. tautas Paukðtë. Mindaugo sieká ir Justino Marcinkevièiaus Mindaugà Vis dëlto tik ðitaip spektaklis gali ryþtà suvienyti Lietuvà vidine jëga atrodo, kad jo tekstai raðyti vakar, giliai ásirëþti á emocinæ þiûrovo at- tiksliai atkartojo jaunosios kartos ak- ðiandien, dar nebaigti. Jo pjesëje, mintá. toriaus energija bei dinamiðkumas kaip ir nûdienoje, Lietuva dar te- Gyèio Padegimo spektakliuose – atrodë, kad stebime mûsø dienø besiformuoja...“ visada dominuoja noras pakylëti karðtakoðá politikà, aistringai dekla- Spektaklio reþisavimas Trakø pi- þmogø. Jis nëra prikiðamai dekla- ruojantá savo programà ir beatodai- lies erdvëje leido panaudoti nemen- ruojamas, nieko bendra neturi su riðkai siekiantá valdþios. Jam bûtø kà reþisieriaus ir dailininkës Biru- sentimentalumu, bet visada junta- puikiai tikæs ir ðiuolaikinis kostiu- tës Ukrinaitës aplinkos spektakliø mas. Jo negalima imituoti, ir jis ge- mas, ir mobilusis telefonas. Vytau- kûrimo patirtá. Dar 1989 metais Kau- riausiai suskamba, kai tokia pat dva- to Paukðtës sukurtas vyresnysis Min- no akademinio dramos teatro Ma- sinë gaida bûdinga ir autoriui. Ðiuo daugas – tikra aktorinio meistriðku- þøjø scenø kieme realizavæ Lesios atþvilgiu abu paskutinieji reþisie- mo puota, perteikusi subtiliausius riaus pastatymai – laimingas atitik- kanèios, atgailos, sutrikimo, abejo- J. Marcinkevièiaus muo. niø niuansus, leidusi màstyti kartu „Mindaugas“ Trakø pilyje. Justino Marcinkevièiaus drama- su atlikëju. Taip pat vaidino akto- Einaras Jokubauskas poema Mindaugas, skirta paminëti riai: Edvardas Brazys, Bronius Gra- (Mindaugas) 2006 metø Valstybës dienai, liepos þys, Èeslovas Judeikis, Eglë Kiðky- 7-àjà buvo suvaidinta Trakø pilyje. të, Valentinas Klimas, Kæstutis Ma- Ðiam veikalui realizuoti reþisierius cijauskas, Rimantas Pelakauskas, subûrë vienà pajëgiausiø Lietuvos Igoris Reklaitis, Kazys Þvinklys ir aktoriø kolektyvø – Klaipëdos dra- kiti. mos teatro trupæ. Teatras jau buvo Paradoksalu, bet spektaklio susidûræs su ðia drama 1969 metais reþisierius Gytis Padegimas, atve- (reþisavo Povilas Gaidys, vaidino dæs á scenà daugiausia lietuviðkø aktoriai Vytautas Paukðtë, Gedimi- veikalø, kûræs lietuviø teatro isto- nas Pranckûnas (dabartinis teatro rijai skirtà televizijos laidø ciklà vadovas). Jie abu dalyvavo ir nau- „Teatro instinktas“, dël savo domë- jajame spektaklyje, kur teatro gran- jimosi istorija daþnai pavadinamas das Vytautas Paukðtë vël ákûnijo ka- istoriku, dar nebuvo statæs istorinës

25 Dramos scena

Vilties þenklai lietuviø dramos kontekste

Svariu spektaklio akcentu tapo klaipëdieèio kom- Scena ið spektaklio. Einaras pozitoriaus multiinstrumentalisto Gintaro Kizevièiaus, Jokubauskas (Mindaugas) ir su kuriuo Gytis Padegimas taip pat nuolat sëkmingai Eglë Barauskaitë bendradarbiauja, muzika. Pasitelkæs perkusininkà-tim- (Karalienë Morta) panistà Juliø Þilinskà ir solistæ (sopranas) Gintaræ Skë- rytæ jis pasiekë áspûdingos gyvos muzikos atlikimo dermës. Kulminacinëse Mindaugo ir Mortos scenose kompozitorius ávedë solistës atliekamus tekstus, kuriuos po to girdëjome tariant aktoræ. Ðis dvigubas – dainuojamo ir kalbamo teksto – gretinimas áneðë ypa- tingo lyrizmo ir dramatiðkumo, vykusiai praplëtë ak- torinës raiðkos ir emocijø skalæ. Dþiugu, kad ðis pasi- aukojamas klaipëdieèiø darbas nebus vienkartinis, kaip daþnai atsitinka su proginiais aplinkos spektak- liais – filmuotà variantà bus galima pamatyti per Lie- tuvos televizijà, taip pat planuojama spektaklá rodyti pakartotinai. Juozo Glinskio Vieno tëvo vaikai (premjera – 2006 09 15), reþisuoti didþiojoje Nacionalinio dramos teatro scenoje – neabejotinai dràsus bandymas priminti dalykus, kuriuos daugelis jau spëjo ar norëtø uþ- mirðti. Tai ir vël nuoseklus Gyèio Padegimo bandymas tiesti atminties ir emocinius tiltus á Lietuvos istorijos labirintus. Vël ganëtinai skausmingas ir ne visiems priimtinas. Vieno tëvo vaikai pasakoja Þem- girdø ðeimos keturiø kartø sagà – nuo iðveþimo á Si- birà iki palaikø perlaidojimo Lietuvoje. Reþisierius Ukrainkos fejerijà Giriø giesmë, jie nuo to laiko dirba siekë parodyti ðios ðeimos iðgyvenamus vidinius po- kartu. Dràsiai ir iðradingai pritaikydami scenos veiks- kyèius nuo idealizmo iki kolaboravimo, ieðkojo ge- mui paèias netikëèiausias ir ávairiausias erdves, jie netinio jos stiprybës kodo. Jam ir vël sëkmingai tal- sugebëjo paversti scenos aikðtele ir Uoðvës kalnà Ni- kino dailininkë Birutë Ukrinaitë, puikiai supratusi ir doje (Didysis pokðtas pagal Thomà Mannà, Nidos Tho- ágyvendinusi reþisieriaus siekius. Spektaklio logotipas mo Manno festivalis), ir buvusá „Pergalës“ kino teatrà yra korys – bendro darbo, rinkimosi á spieèiø þenklas. Vilniuje (G. Kuprevièiaus, L. Jacinevièiaus, Ðiuo aspektu simboliðkas ir keliø aktoriø kartø – nuo S. Ðaltenio Ugnies medþioklë su varovais). Birutës Uk- pirmosios laidos Muzikos akademijos auklëtiniø (akt. rinaitës patirtis apima ir spektaklius, rengtus prie Kauno Algimantas Bruþas) iki dabartiniø treèiakursiø – su- pilies su reþisieriais Irena Buèiene bei Vytautu Grigo- bûrimas. Kaip ir „archajiðkos“ kompozitoriaus Bro- liu. Ji neabejotinai pravertë ágyvendinant reþisieriaus niaus Kutavièiaus muzikos dermë su videoreþisieriaus sieká ájungti á Mindaugo spektaklá patá eþerà, visà gam- Simono Glinskio projekcijomis. Sau iðtikimas Gytis tinæ aplinkà, simbolizuojanèià Lietuvà ir þmogø for- Padegimas negali neiðtiesti rankos, nepateikti viltin- muojanèias þemës, ugnies ir vandens stichijas. Toks go þenklo. Netgi ðiø abiejø spektakliø atsiradimas sprendimas pareikalavo fantazijos ir iðradingumo, ne- jo kûrybinëje biografijoje – tam tikras simbolis, sa- tikëtø scenografijos rakursø, tapo nemenku kûrybiniu kytum, dieviðkosios reþisûros, jei ne iðganymo, tai iðbandymu. bent nuorodos á jo galimybæ, þenklas. Þalèio vaikø kompleksas Petras Bielskis

Adomas Mickevièius aiðkino, kad sudaro prielaidø pasvarstymams, nuo- ágimtas dvasingumas, apeigiðkumas drama savo jëgà turi kildinti ið liau- moniø integracijai á kultûros vyksmà. ir teatralumas: „Skirstantis buvo pa- dies dainos, privalo imtis reikðmingos Pirmiausia apie „Lietuvos vizitinæ dainuota „ðirdies daina“. Visi atsisvei- nacionalinës problematikos, dramo- kortelæ“. Teatrologijos magistrë Gita- kino su nuoðirdþiais jaudinanèiais bi- je turi bûti pranaðavimo elementø ir na Gugevièiûtë savo straipsnyje (Eg- èiulystës pareiðkimais, glëbesèiavi- protëviø kulto atðvaitø (B. Rostockis, lë þalèiø karalienë: sugráþimo mito- mais ir atsibuèiavimais. Merginos su- A. Mickevièiaus teatras. Maskva, logija // Lietuvos scena, 2006, Nr. 3, siëmë uþ parankiø á ilgà eilæ ir, abie- 1976, p. 342). Tai laiko iðbandyti pos- p.12) iðkelia mintá, kad Klaipëdos dra- jø ðaliø lydimos vaikinø, patraukë eiti, tulatai, kuriø nesilaikydama kultûra mos teatras „tokià labai lietuviðkà vi- imdamos drauge ir mane. Þengiant ne- nyksta, jà apstoja visokios vienadie- zitinæ kortelæ dabar galës pateikti“. skubiu þingsniu gûdþiai naktyje skam- nës susnos ir dvasios parazitai. Jokiø abejoniø. Tik norisi pasi- bëjo uþvedamos be perstojo vis kitos Reþisierius Vytautas V. Landsbergis vi- aiðkinti – kas sudaro tà lietuviðkumà. dainos ir tarsi dvasios atliepdavo jø ai- sà savo jaunà kûrybiná gyvenimà Þinoma, tai kurianèiojo þmogaus pa- dà atgal ið tamsaus miðko; dunksantis sàmoningai kreipia pavymui tø am- saulëjauta. Retai, labai retai á spek- kalnas su ðviesiais smëlynø lopais ir þinøjø orientyrø. Mitologinës sakmës, taklá beateina liaudies daina. Tuo la- kintamoje mënulio ðviesoje jo alka- velenai, vëlës, velniai ir pasakos ro- biau gyvas dainavimas. Bûtent liau- vietës link ðmëkðuojantys tolëliau priedo, kad jo teatrinis pasaulis ilgisi gam- dinis dainavimas spektakliui suteikia kyje einanèiø moterø balzgani pavi- tameldþiø pasaulëjautos, Rytø iðmin- tà ypatingà nusiteikimà, susiklausy- dalai magiðka metamorfoze teikë iliu- ties, metafizinës erdvës. Daugelis þy- mà, dermës pasiilgimà. Sugrubo mû- zijà, tarytum tai þengia þyniai at- miø teatro teoretikø (B. Sruoga, A. Ar- sø ðirdys nuo modernaus muzikavi- naðauti aukos; viskas susiliejo á nuo- taud) visada aukðèiau vertino Rytø te- mo per riksmà, per trenksmà, per bai- stabø nakties vaizdà, pripildþiusio ma- atrà ir bodëjosi perdëm pramoginiu ir sø tempà. Tai irgi gerai, yra toks mu- ne maldingo ðiurpulio“ (E. Gizevijus. priþemintu Vakarø teatru. Dabar te- zikavimas. Bet kalbant ðia tema, Lietuvininkai /Vilnius. – 1970, p.139). atrà stipriai uþvaldë fiziologinis, o ne- mums ypatingai svarbus kitatauèiø Daina kaip maldingas ðiurpulys jau retai gal net zoologinis þmogaus nu- paliudytas senosios lietuviø dainos yra meninë spektaklio dalis, meninës vertinimas. Pasirinkdamas ir atkurdamas Jono Jono ir Daivos ir Daivos Vaiðkûnø Eglæ þalèiø kara- Vaiðkûnø „Eglë lienæ Klaipëdos dramos teatre V. V. þalèiø karalienë“. Reþ. Vytautas Landsbergis kartu atkuria ir mûsø V. Landsbergis. Vaikø scena. transcendentinæ nuojautà. Visada ne- Kairëje Jolanta apsakomai malonu, kai kurianèio Puodënaitë (Eglë) su savo vaikais. þmogaus darbuose atpaþástame savo Vaikø vaidmenis sukûrë Klaipëdos dvasià, tam tikrus amþinus ir bendrus universiteto þenklus. Menininkas turi þinoti, kad Reþisûros katedros aktoriaus jo pastangos pastebimos, besàly- specialybës studentai (kurso giðkai remiamos, pritariama jo pasi- vadovas P. Gaidys). rinkimui. Nors reþisieriui nereikalin- Valentino Klimo gos iðlygos ir prielaidos. Jis þino, kà nuotraukos daro, kà nori pasakyti, ir turi pakan- kamai priemoniø arba þino bûdø, yra gabus, kad tai atliktø. Taèiau kiekvienas didelis ir graþus darbas, neprarasdamas savo vertës,

27 Dramos scena

Þalèio vaikø kompleksas

kalbos forma ir, þinoma, lietuviðku- – Sakyk, nes gausi pagaliu per artëjanèius veidus – nedraugø veidus. mo tam tikras etalonas arba vizitinë strënas! Kryþiø ðventina monsinjoras kunigas kortelë. – Ásidëmëk, kad nieko nematei nei A. Svarinskas, Laukuvos ir aplinkiniø Kita vizitinës kortelës funkcija – girdëjai – niekam në þodþio! baþnyèiø kunigai, o prie kryþiaus vie- esminës informacijos pateikimas. Stu- Gal Þalèio pusë turi kokiø nors sà- noje griovio pusëje stovi þmonës, ku- dijuodamas anais laikais Maskvoje skaitø su Þemës þmonëmis? Kaip abi rie globojo, slëpë, maitino, gynë par- draugavau su grynakrauju rusu, daili- pusës elgiasi pirmø susidûrimø metu? tizanus, kitoje – karta tø, kurie padë- ninku. Kartà, geriant alø, jis taip bi- Þalèio elgesys susidûrus su Egle pir- jo, ir noriai padëjo, èekistams juos èiuliðkai klausia: mà kartà yra agresyvus, apsimestinis, medþioti, tàsë iðniekintus miestelio – Jeigu að atvaþiuoèiau á Lietuvà, tai net galima pavadinti tam tikru prie- aikðtëje. Èia pat yra Onos Racevi- ar mane uþmuðtø? vartos aktu. Atvykæ Eglës tëvø sody- èienës, Kentrø, Algio Liatuko ir jø vai- Að netekau þado. bon Þalèio pasiuntiniai irgi elgiasi gru- kaièiø pasiprieðinimas, baimë, skriau- – Þinoma, – susitvardæs atsakiau, – biai. Grasinimas juk irgi yra smurto da, bet yra ir agento Oriolo, arba Bro- jeigu tau kyla tokia baisi mintis, kaip forma. niaus Grakalskio, ir jo þmonos ðnipi- galima tavæs neuþmuðti. – Pulsim ir iðpjausim visus jûsø nëjimo, skundimo, pardavimo pur- Normalaus þmogaus galvoje ne- galvijus, sudraskysim naujus tinklus. vas. Gerai bûtø, kad tas purvas bûtø gali kilti mintis, kad visa tauta yra – Net ir visà sodþiø galim iðvaikyt. suvoktas, tada galëtume apsikabinti galvaþudþiai. Ðiurpi stribyno leksika. Betrûksta visi ir kartu melstis uþ þuvusius. Kodël spektaklis taip aðtriai pri- tik, kad imtø proþektoriais spiginti á Deja, mes stovime skirtingose minë tà jaunà dailininkà? Ogi todël, akis. Norom nenorom primenama ne- griovio pusëse, ir jei reikës, jie vël kad jis apie Lietuvà nuolat gaudavo sena Vetrovo divizijos smurto patir- medþios mus. Jie vis dar ilgisi stribø Þalèio informacijà. Kà gi spektakly- tis. Tuo tarpu Þemës þmonës uþima galios. Va èia ir slypi baisioji mûsø je Þaltys teigia apie mûsø ðalá, apie nesmurtinio nepaklusnumo taktikà. lemtis, arba Þalèio vaikø tema. þemæ, kurioje gyvena jo vaikø sene- Þalèio tekstai, kurie kalba apie þmo- Teatras aiðkiai stovi Þalèio pusë- liai? Jeigu gali nesakyti – nieko ne- niø pyktá ar ðirdies kietumà, niekuo je. Gal tai yra laikmeèio idëja ar ma- sako, o kai sako, tai þodþiai tiesiog nepagrásti. Net buitinio konflikto plot- da. Galima daug kalbëti apie Atlan- prilimpa: mëje akivaizdþiai trûksta motyvaci- tidà ar kità pasaulá, kurio mes nemo- – Tavo þemëj puèia ðaltas vëjas. jos, pasekmë neturi prieþasties. Tei- kame suprasti. Bet mûsø likimo ar lem- – Þmoniø ðirdys persipildë neapy- gimas yra, bet kas teigiama, kokia ties kryþiai irgi nesuprasti dar tebes- kanta ir ðalèiu. tai informacija? tovi visose pakelëse, kalvose, pelkë- – Þmonës ten neramûs ir labai Istorinë patirtis yra èia pat, ir þmo- se ir sibiruose. pikti. gui reikia toje patirtyje susivokti ir gy- Dviejø skirtingø kultûrø sandûra Gali bûti, kad tai oponento teks- venti. Prie Laukuvos ir Ðilalës kelio yra sunkiausia ir dabartinio pasaulio tas pagrindinës minties atþvilgiu, bet ties Dvarvyèiø kaimu pastatytas kry- dilema – Tibetas, kurdai, èeèënai, panaðu, kad teatras tai idëjai prita- þius (2006 m. spalio 22 d.) Þemaiti- èiukèiai, riauðës Paryþiuje ir t. t., ir t. ria ir net átvirtina jà. Prisiminkime jos Ðalnos partizanø ðtabo vadui Jo- t. Kokia tada mûsø vizitinë kortelë? vaikø tardymo scenas seneliø þemë- nui Kentrai-Ruteniui. Laukai, netoli Tokius prieðtaravimus, matyt, su- je. Broliø tekstai ne tik pratæsia Þal- blizga Dyvyèio eþeras, èia pat gra- kelia tam tikri struktûriniai dramos alo- èio idëjà, bet dar atrodo kaþkur gir- þios rudenëjanèios kalvos, per kurias gizmai. Aiðkiai matomi bent trys skir- dëti: stribø apsuptas dar bandë iðbëgti, ið- tingi Þalèio paveikslai, kurie ne pa- – Sakyk, o tai pririðime prie sigelbëti Rutenis ir jo vyrai. Að kaip pildo vienas kità, bet prieðtarauja vie- medþio! dabar matau jø baisø bëgimà, nas kitam. Ne tik stiliumi, bet ir filo- – Gausi á kaulus taip, kad namo ðvokðèiant perðautiems plauèiams, jø sofine temos interpretacija V. Myko- savo kojom nepareisi! gæstanti sàmonë dar jauèia ir mato laièio-Putino tekstai labai skiriasi nuo Þalèio vaikø kompleksas

S. Nëries, o tuo labiau nuo buitiniø J. Vaikø scena ið ir D. Vaiðkûnø tekstø. Vienà kartà Þal- spektaklio „Eglë þalèiø karalienë“. tys guodþiasi esàs uþburtas, kaþkas já skriaudþia, o greta jau aiðkina, kad pats pasitraukæs á vandenis dël nesu- tarimø su þmonëmis. Perðasi mintis, kad pirmieji jo tekstai apie „nuolati- næ gëlà“ arba „sielvartingas mintis“ yra ne turinys, o forma. Taip siekiama pa- lenkti mergaitës valià, suþadinti uþuo- jautà. Tam tikras savanaudiðkumo sin- dromas prasimuða pro nesusikalbëji- mà, neásiklausymà. Eglë ðaukia: Reikia man dabar jau þemës. Vël aitriais gimtinës dûmais, Atsikvëpt ðirdis panoro. Ir koks gi atsakas? Trys kieti, klas- ta uþkoduoti, þmogui neáveikiami mazgai. Ðaltakraujiðkas racionalumas pasitikëjimà, surengia vaidinimà apie ðalies konfliktai ir ávykiai privalëtø labai jau tolimas V. Mykolaièio-Puti- Don Kichotà. Susidûrimas vyksta tarp tarnauti Þiniuonës idëjai átvirtinti. Tie- no pasaulëjautai. Ið scenarijaus struk- Servanteso, kaliniø vado ir inkvizici- sa, Eþerinis bando paveikti ávykius, tûros susidaro áspûdis, kad pagrindiná jos kapitono. Don Kichoto istorija yra auklëdamas Þalèio vaikus. Bet ir ten pjesës audiná sudaro Þiniuonës ir Eþe- tik priemonë, ir pagrindiniai ávykiai nëra galutinai apibrëþtos krypties. rinio drama, siekiant atkerëti vaikus. stumia ne Don Kichoto likimà, bet Kablys, kaip Þemës þmoniø klastos Eþerinis spektaklio finale nusako svar- paties inkvizicijos kalinio Servante- þenklas, kartu naikina ir Eþerinio for- biausià pjesës ávyká: „Þmoniø ðirdys so likimà. Ne Don Kichotas kaunasi, muojamà „toli uþ neaprëpiamø ma- dar per kietos, kad Eglë ir jos uþburti bet Servantesas. Deja, tada teatras riø esanèio pasaulio“, tiksliau – vai- vaikai vël þmonëmis atvirstø...“ nesugebëjo suderinti tø dviejø klodø. kø seneliø ðalies, ávaizdá. Iðeitø, kad Tà paèià mintá patvirtina ir Þiniuo- Kaliniai, kaip masinis personaþas, bu- ir Eþerinis pila á tà patá malûnà. Su- në: „Mums pavyks... Mes turime tol vo eliminuoti, Servantesas neteko praskite, vaikai, kokie sukèiai ten gy- sukti pasakø ratà, kol visi burtai pasi- oponento, ir scenoje vyko tik Don Ki- vena. Jie nori mums blogo, bet mes baigs.“ choto drama. Taip keièiasi visi kom- uþ juos gudresni, iðmintingesni, ge- Iðeitø, kad pagrindinæ problemà ponentai, susiformuoja visai kitas kû- resni. Kurstomas antagonizmas. sprendþia bûtent jiedu, o Eglës ir Þal- rinys, iðkyla kita idëja, kitas drama- Dar – apie stiliø. B. Sruoga yra èio linija yra tik priemonë þmoniø kie- tizmas. daug raðæs apie dainingàjá stiliø (Ða- taðirdiðkumui pagrásti. Pjesës pjesëje Ir ðiame spektaklyje, kad Þiniuo- rûnas Valstybës teatre // Apie tiesà ir formà jau ne kartà mûsø teatre buvo nës iðkelta „þmogaus ðirdies kietumo“ scenà,. Vilnius, 1994, p. 123).Tai kal- bandyta áveikti. 1970 m. reþisierius tema iðsispræstø, jai paèiai turëtø bû- ba apie meniná màstymà strofomis, Algis Lapënas Akademiniame dramos ti suteikta daugiau teisiø, ji privalëtø panaðiai kaip dainose: teatre pastatë D. Vasermano ir D. De- diktuoti poelgiø sprendimus, kovoti riono miuziklà Þmogus ið Lamanðo. uþ juos. Sekdama pasakà ji privalëtø Nusipirksiu sau bërà þirgelá Draminis konfliktas èia sukasi vidu- iðsikovoti aktyvià pozicijà savo idë- Ir bajoro dukrelæ vesiu. ramþiø inkvizicijos kalëjime. Servan- jos atþvilgiu. Tuo tarpu dabar ji yra Þvengia þirgas þaliø aviþëliø, tesas, norëdamas ágyti galvaþudþiø pasyvi stebëtoja. Visi Þalèio ir Eglës Verk mergelë jaunø dieneliø.

29 Dramos scena

Þalèio vaikø kompleksas

Vaizdas montuojamas ið prieðin- dø klaida, buvo ðaudomi. Taip visi namos humanitarinës programos, li- gybiø arba prieðprieðomis statoma tei- mirë tylëdami. S. Nëries karo metø tuanistikai jau siûloma pasirenkamo gimo ir neigimo idëja. Spektaklyje lyrikoje dël to irgi sustiprëjo ideolo- dalyko pozicija studijø plane, mo- ðis principas labai ryðkus, bet Eglës ginës nuostatos. Þmogus neteko ver- kytojø trûksta, bet universitetus bai- pastangos gráþti á þemæ labai supap- tës. Gal bûtent tada susiformavo mo- gæ bakalaurai negauna teisës dirbti rastintos. Dabar susidaro áspûdis, kad ralinë norma, kad silpniausioji viso- mokykloje, þudyti ir smurtauti pra- Eglë vykdo Þalèio ánorius, o faktiðkai je Þalèio grandinëje turëjo prisiimti dëjo vaikai, paveldo apsaugos lëðos per jos pastangas vyksta vertybiø per- suaugusiøjø kaltæ. Juk pirmoji kaltë plaunamos uþ stogo perdengimà mo- kainojimas arba jø poelgiø ir pasi- buvo paèios Eglës. Ji lengvabûdiðkai kant ðimtatûkstantines sumas, kas tik rinkimo þûtbûtinumas. pasiþadëjo, pasielgë neatsakingai sa- nori, gali skurstanèius þmones ap- Taigi – pasaka ar mitas. Mes esa- vo genties, savo vaikø atþvilgiu – krauti juokingiausiais mokesèiais, li- me pasiilgæ mito, kuris ávardytø mus kita religija, kita kalba, kita kultû- goniai, seneliai neprisiðaukia pagal- kaip pasaulio þmones per tautos sa- ra. Þaltys irgi galëjo parengti vaikø bos mënesiø mënesiais... Gali rëkti, vastá. Panaðiai mûsø ðirdis drebino dvasià dviejø pasauliø sandûrai, bet ðaukti, o naujieji „bajorai“ tyli, ðyp- anuomet reikiamu laiku pasirodæs jis to sàmoningai nedarë, o dar la- sosi ir daro kaip daræ. Nedorumas pa- Just. Marcinkevièiaus Mindaugas. biau kurstë prieðprieðà. Pagaliau, þi- keitë atsakomybæ, garbæ sunaikino Tada mûsø þmogus stovëjo tarp þmo- nodamas situacijà ir áduodamas li- akiplëðiðkumas. Kaþkas svetimas niø, vienodai suprantanèiø pasaulá. kiminá slaptaþodá á vaiko rankas, pats planingai ir atkakliai, pagal gerai pa- Istorija, likimas ar mitas mus vieni- nulëmë tragiðkà pabaigà. Kaþkas yra rengtà metodikà, tvarko mûsø gyve- ja kaip tautà. Galëtø dar koks nors negerai, kai visi suaugusieji ramiu nimà. Tai ir yra Þalèio vaikø kom- didelis reþisierius paþadinti Mairo- veidu uþkeikia maþo vaiko galvelæ: pleksas realybëje. Tai ne pasaka vai- nio epà apie Vytautà. Ne kaip didy- kams pagàsdinti, o likiminis konflik- bës þenklà (nuo jûros iki jûros), bet drebëk dienà naktelæ, tas. Að suprantu, kad mûsø ir mano kaip þmogaus dramatiðkà atsakomy- kad tau nupraustø lietus burnelæ, vaikaièiai elgiasi blogai, nes nebe- bæ uþ savo gentá, savo kraðtà, savo kad suðukuotø vëjas galvelæ! moka ar nebenori dainuoti visame likimà, uþ bendraþmogiðkà individu- pasaulyje graþiausiø dainø, neuþjau- alios dvasios vertybæ. Gaila, kad Mitas yra apibendrintas tautos ke- èia seno þmogaus, skriaudþia uþ sa- spektaklyje mitinës charakteristikos lias arba bent esminiø likiminiø maz- ve silpnesná, kad sëdi su L. Donskiu silpninamos. Juk ne ðiaip sau pasa- gø raizginys. Mums Þalèio vaikø televizijoje (TV laida „Be pykèio“. kyta, kad Eglë turi dvylika broliø. kompleksas yra esminis. Tik ásiklau- Lietuviø kalba kryþkelëje, 2005 11 Skaièiai arba periodai turi jëgà. sykime: ateina kaþin kokia jëga, pri- 23) ir, atrodo, noriai pritaria, kad lie- Spektaklyje veikia tik du broliai. meta mums savo valià, pasiima mû- tuviø kalbos vartosena átvirtina mû- Didþiulë mito jëga palikta uþ borto. sø moteris, uþaugina kartà, neger- sø atsilikimà Europoje, yra ribotumo Kas ir kaip gali kompensuoti deðim- bianèià seneliø dvasios. Taip suku- þenklas. ties mitiniø vyrø ánaðà á mûsø liki- riamas svetimos kultûros kordonas. Mûsø dvasià pardavë valstybæ mus? Ar gali teatras taupymo sume- Koks yra spektaklio, dabartinës mû- valdantys prekijai, fariziejai, arba timais siaurinti mitologinius þenklus? sø dvasios kontekstas? Eini per mies- dabartiniai Þalèio vaikai. Jie nemyli Gal èia irgi nepakankamas savo at- tà ir neberandi beveik në vieno lie- mûsø mylimøjø, nekenèia mûsø kul- sakomybës suvokimas, arba tai tik tuviðko uþraðo, mûsø laikraðèiø ne- tûros. Bet að þinau, kad ir parduoti pasaka? begali perskaityti be specialiø iðplës- dar galime sakyti savo vaikams, kad Ir dar apie kaltës sindromà. Buvo tiniø þodynø, beveik visos moksli- ten yra graþi ðalis, mûsø tëvø ðalis. laikai, kai milijoninis Petrogrado nës konferencijos atvirai ir ciniðkai Jei to nedarome diena ið dienos, jau miestas buvo iðmarintas badu. Þmo- ignoruoja valstybinës kalbos ástaty- patys esame beviltiðki Þalèio vai- nës, pripaþinæ miesto apsiaustá va- mà, atvirai siaurinamos arba naiki- kai. Antono Èechovo Gervë, arba Vasarotojø romanas Lietuvos rusø dramos teatre Skirmantë Èerniauskaitë Piotro Ðereðnevskio pjesë Vasarotojø romanas pagal ankstyvuosius Antono Èechovo Sergej Zinovjev apsakymus. Premjera – 2006 m. rugsëjo 8 d. Reþisierius – Georgy Tskhvirava (Sankt (Gervë, Ognev) Peterburgas), dailininkë – Irena Jarutis (Sankt Peterburgas), kompozitorius – Algirdas Martinaitis. Vaidina: Sergej Zinovjev, Anþela Bizunoviè, Aleksandr Agarkov, Viaèeslav Lukjanov, Eduard Muraðov, Valentin Krulikovskij, Valentin Novopolskij, Artur Aleksejev, Olga Pasternak.

Ðis A. Èechovo kûrinys gali pasi- ti ðá vakarà. Aktorius á scenà „áve- rodyti kiek netikëtas Lietuvos þiûro- da“ visus veikëjus, pateikdamas apie vams, nes yra ið ankstyvojo raðytojo juos trumpuèius dosjë. Tai – lyg pats vo personaþas gimnazistas Volodia. kûrybos laikotarpio ir maþai þinomas. raðytojas Antonas Èechovas, su Gal kiek silpniau atrodo pagrindinio Taèiau jame jau galima apèiuopti hu- uþuojauta stebintis savo sukurtus per- vaidmens atlikëjas Ognev – Gervë manistinæ autoriaus pasaulëþiûrà, sonaþus ir jø dûþtanèius likimus: ne- (Sergej Zinovjev). Jo sakomi mono- þmoniø tarpusavio santykiø, gyveni- laimingà meilæ, idealø atsiþadëjimà, logai kartais pakimba ore taip ir nemo prasmës ieðkojimo momentø li- neiðtikimybæ, susvetimëjimà, abejin- pasiekæ þiûrovø salës, veikëjo sie- nijas, nusidriekianèias á Tris seseris ar gumà, kerðtà, nusivylimà ir susitai- los skausmas neátikina sëdinèiøjø Vyðniø sodà. Gervëje þmonës lygiai kymà. anapus rampos. Taèiau atskirais mo- taip pat savaip nelaimingi ir kenèian- Rusø dramos teatro aktoriai nuo- mentais abipusis aktoriaus ir þiûro- tys. Tai istorija apie vyro ir moters san- ðirdþiai atlieka savo vaidmenis, su- vø ryðys ávyksta ir suteikia spektak- tykius ir jø nuolatinæ kaità. Spektak- teikia atgaivos þiûrovams ir palieka liui pilnatvës pojûtá. lio veikëjai atrodo tarsi áþengæ ið gat- ðiltus prisiminimus. Ryðkûs ir ðmaikð- Negalima nepaminëti ir átaigios, vës, tikri, nuoðirdûs, jø vietoje gali tûs Aleksandro Agarkovo personaþas taiklios kompozitoriaus Algirdo Mar- atsidurti kiekvienas ið mûsø su savo meiluþis Iljin ir Valentino Krulikov- tinaièio muzikos, puikiai ásiliejan- silpnybëmis, trûkumais ir keistenybë- skio ginklø pardavëjas, dramatiðka èios á bendrà spektaklio atmosferà. mis. Visas pastatymas perteiktas su Anþelos Bizunoviè kuriama neiðtiki- Taigi A. Èechovo Gervë – dar vie- ðypsena, kartu ir liûdesiu dël prarastø ma, nusivylusi þmona Vera Gavrilov- nas ðiltas, nuoðirdus rusø klasiko kû- svajoniø, idëjø ir gyvenimo. na ir Olgos Pasternak vaistininkë, rinys, papuoðæs rusø dramos teatro re- Á spektaklá atëjusius þiûrovus pa- naivus ir nuoðirdus Artûro Alekseje- pertuarà jubiliejaus iðvakarëse. sitinka minimalistinë Irenos Jarutis se- nografija, nekintanti viso veiksmo Scenos ið spektaklio metu. Tai bëgiai, kuriais kartkartëmis „Gervë, arba Vasarotojø árieda veþimëliai, pristatydami vis ki- romanas“ pagal tà herojø, ir scenos gale per visà aukðtá ankstyvuosius A. Èechovo tekstus. kabantys ràstai, virstantys miðku ar Reþ. Georgy Tskhvirava. stulpais. Toks scenografijos sprendimas pakylëja spektaklá ið realistinio Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos á abstraktesná lygmená: kabantys ràs- tai – tarsi þmoniø svajonës, kurios taip ir nesugebëjo atsiplëðti nuo þemës ir áveikti jos traukos. Spektaklá Gervë pradeda senas þvëriø tramdytojas (akt. Eduard Mu- raðov). Jis „leidþia“ þiûrovams pasi- rinkti, kokià istorijà jie norëtø iðgirs-

31 Dramos scena Interviu su Oskaru Korðunovu Jurga Petronytë „Nenoriu bûti reþisieriumi, kuris visà gyvenimà kuria vienà spektaklá“

„Mano pirmojo spektaklio pava- Klaipëdos dramos teatre reþisie- bergo pjesës labirintais. Spektaklio dinimas Ten bûti èia – tarsi mano rius pradëjo naujà kelionæ. Su de- premjera numatoma lapkrièio pa- gyvenimo kodas. Nuolat esu kelio- vyniais uostamiesèio aktoriais, sce- baigoje. nëje, treèdalá laiko praleidþiu Lie- nografe Jûrate Paulëkaite, kostiumø tuvoje, du treèdalius – ten, uþsie- dailininke Agne Kuzmickaite bei Sausio mënesá A. Strindbergo Á Da- nyje“, – sako reþisierius Oskaras kompozitoriumi Gintaru Sodeika jis maskà premjerà iðleidote á Norvegijos Korðunovas. leidosi „Á Damaskà“ Augusto Strind- nacionalinio teatro scenà. To paties kû- rinio pastatymas Klaipëdoje – norvegið- ko spektaklio perkëlimas á lietuviðkà sce- „Mano pirmojo nà ar nauja interpretacija? spektaklio pavadinimas „Ten Nauja interpretacija. Statant bûti èia“ – tarsi mano gyvenimo kûriná Osle atsirado daug minèiø, kodas“, – sako kuriø neágyvendinau. Norvegijoje reþisierius Oskaras daugiausia rëmiausi pirmàja dali- Korðunovas. mi, bet buvo medþiagos ir ið ant- Dmitrijaus ros bei treèios dalies. Siekiau ap- Matvejevo nuotraukos rëpti pagrindinius viso kûrinio pra- sminius akcentus. Dabar ketinu daugiau remtis antràja ir treèiàja kûrinio dalimi. O apskritai di- dþiausia mano svajonë bûtø pastatyti visà trilogijà. Á Damaskà – viena sudëtingiau- siø ir erdviausiø A. Strindbergo pje- siø. Bet man ji pasirodë ne tiek su- dëtinga, kiek suteikianti galimybæ turtingai teatrinei kalbai. Tai trilo- gija, kurios medþiagos uþtektø de- ðimèiai spektakliø. Niekas, iðsky- rus Bergmanà, nëra pastatæs viso ðio Strindbergo kûrinio.

Kodël ðá spektaklá statote Klaipëdos dramos teatre, o ne su savo trupe? Klaipëdos dramos teatro kolektyvas yra aktoriø komanda, kuri gali suvaidinti ðià pjesæ. Veiksniø yra daug. Tai, kad èia yra vyresniø ir jau- nesniø aktoriø, kad yra aktoriai as- menybës... Pagrindinius nepaþásta- mojo ir damos vaidmenis kuria Vy- tautas Anuþis ir Eglë Barauskaitë. La- bai ádomø, stiprø motinos persona- þà – Nelë Savièenko-Klimienë. Yra „Nenoriu bûti reþisieriumi, kuris visà gyvenimà kuria vienà spektaklá“

toks personaþas sielos ligonis ir kartu pagrindinio per- „Nuolat keliu sau sonaþo alter ego Cezaris. Já vaidins Darius Meðkaus- iððûkius, ieðkau naujos raiðkos“, – kas. Labai efektingas elgetos personaþas, kurá kurs Vy- teigia Oskaras tautas Paukðtë. Ádomus daktaro charakteris, kurá vaidi- Korðunovas. na Igoris Reklaitis.

Kokie buvo jûsø áspûdþiai, pastebëjimai po pirmøjø repeti- cijø su Klaipëdos dramos teatro aktoriais? Geri. Aktoriai labai pasiruoðæ, o tai nëra toks jau elementarus ir daþnas dalykas teatre ðiais laikais. Jie ásigilinæ á pjesæ, paskaitæ paraleliai su ðia Strindbergo pjese egzistuojanèià literatûrà.

Norvegiðkàjá Á Damaskà pastatymà esate pavadinæs vienu geriausiø savo spektakliø. Kas jums yra geras spektaklis? Geras spektaklis – kai teatras tampa daugiau negu þodis. Kai spektaklyje atsiranda daugiau prasmiø ir emo- trapià, kupinà iðgyvenimø, nuojautø. Joje yra siurre- cijø nei tekste. Kai esminës, egzistencinës patirtys tam- alistinio, dadaistinio, absurdo teatro elementø, sap- pa sceniðkai átaigios, kai tau svarbûs dalykai scenoje no atmosfera. artikuliuojami taip, kad tampa svarbûs ir kitiems þmo- nëms. Susidaro áspûdis, kad Á Damaskà bus sudëtingas spek- Strindbergas ðià pjesæ raðë, kai já buvo iðtikusi gy- taklis, skirtas intelektualiam þiûrovui? venimo krizë. Tai labai autobiografiðka pjesë, savotið- Ne. Tai bus sudëtingas spektaklis aktoriams. Jei ka autoriaus savirefleksija. Joje jis permàsto vidutinio pavyks já tinkamai ágyvendinti – jis nebus sudëtin- amþiaus vyro gyvenimà, kalba apie meilæ, apie skyry- gas þiûrovams, nes jame yra daug atpaþástamø gy- bas, dievoieðkà, tikëjimà, netikëjimà, savo gyvenimo venimiðkø, kartais net komiðkø situacijø. tikslo paieðkas. Tai temos, kurios man svarbios ðiuo gyvenimo lai- Ádomu, kada ir kaip prasideda spektaklis? Nuo pjesës kotarpiu. Ðia medþiaga Norvegijoje að sugebëjau pra- analizës? bilti apie tai scenoje ir rasti atgarsá þiûrovø protuose, Spektaklis prasideda nuo abipusio pasitikëjimo ðirdyse. Tai – svarbiausia. Þinoma, buvo ir stiprûs akto- tarp jo kûrëjø. Kai prasideda konstruktyvus darbas. riniai darbai, ir tiksli vizualinë raiðka, muzika. Kai visi Pasitikëjimas tarp manæs ir klaipëdieèiø aktoriø jau ðie komponentai susilieja – tai geras spektaklis. yra. Jis atsirado kuriant M. von Mayenburgo Ðaltà vaikà. Reþisuojant po kelis kartus tà paèià dramaturgijà, gvilde- Po to analizuojama pjesë, nubrëþiami spektaklio nant tas paèias temas kyla kartojimosi rizika. Kaip jos ven- tikslai, prasideda repeticijos scenoje. Netikëtumai, giate? kurie atsiranda aktoriams improvizuojant repeticijø Sàmoningai ilgà laikà rinkausi skirtingà dramatur- metu – man pats ádomiausias dalykas. gijà. Nuolat keliu sau iððûkius, ieðkau naujos raiðkos. Nenoriu bûti reþisieriumi, kuris visà gyvenimà stato vie- Kokie jûsø tikslai kuriant spektaklá? nà spektaklá. Kuo labiau praplësti aktoriø asociacijø laukà. Te- atrinë scena – tai ne kvadratiniai scenos metrai, te- Kokià teatrinæ raiðkà diktuoja A. Strindbergo Á Damaskà? atrinë erdvë – kolektyvinë aktoriø ir þiûrovø vaiz- Teatrinæ simfonijà – labai polifoniðkà, atmosferinæ, duotë.

33 Dramos scena Dvi „Dramos klasës“ pamokos Gitana Gugevièiûtë Nusakyti Veltos ir Vytauto Anuþiø tinai moteriðka. „Antiantikinë“. Fe- Spektaklis Ir Bjork, þinoma... , ku- vadovaujamos teatro trupës „Dramos ministinë. Kartais atrodo, kad lytis èia riame vaidina didþiausià sceninæ pa- klasë“, baigianèios ðeðtàjá sezonà, suvokiama tik kaip rûbas, kurá nusi- tirtá „Dramos klasëje“ turinèios akto- statusà vis dar nëra paprasta. Kuo ji vilkus (arba apsivilkus) lengvai tam- rës (Valdonë Ðaulienë, Rita Pociutë, ádomi? Dël ko daþniausiai kritikuo- pi kitu (-a). Vaidmenys dràsiai perra- Auksë Boguþaitë, Akvilë Eglinskaitë jama? Ar verta „sureikðminti“ kolek- ðomi, adaptuojami savotiðkiems eu- ir kt.), – malonus netikëtumas ðio ko- tyvà, stovintá po Klaipëdos universi- nuchams. Tai þavi ir trikdo, verèia po- lektyvo repertuare. Greità, triukðmin- teto vëliava? V. Anuþis trupës pava- lemizuoti, nes toks vaidmenø pergru- gà veiksmà pakeitë gana santûrus, dinimà ragina suprasti ne kaip mo- pavimas vienaip ar kitaip átakoja tikslus mizanscenavimas, bufonadà ar kyklinës organizacijos vienetà, o kaip spektaklio kokybæ arba þiûrovà ver- stilizuotà animacinæ vaidybos manie- profesionalumo sertifikatà. Anot èia jaustis savotiðku vujaristu. rà – intravertiðkas gilinimasis á vaid- reþisieriaus, þodis drama nurodo á tai, Ðiemet „Dramos klasës“ repertu- mens turiná. Veiksmas vyksta psicho- kas rimta, gilu ir „tikrai teatras“, o arà papildë Moljero Tariamas ligonis terapijos seanse, kuriame savo nega- klasë – þodþio „liuks“ sinonimas, ir spektaklis Torvalduro Torsteinsono tyviø emocijø, patirèiø, vidinio pur- „amþinas studijavimas“. Ðis apibrë- pjesës motyvais Ir Bjork, þinoma... vo stengiasi atsikratyti penkios mo- þimas ir matyti spektakliai vilioja Tariamas ligonis – dviejø daliø terys, atstovaujanèios skirtingiems so- bent panoramiðkai pasiþvalgyti po sa- komedija su muzika, dainomis ir ðo- cialiniams sluoksniams. Aplinkybës votiðko rezervato teritorijà. Vartoda- kiais. Tai energingas ketvirtakursiø privertë spektaklio kûrëjus pakoreguo- ma þodá „rezervatas“ turiu omenyje þaidimas (spektaklis buvo sumany- ti pjesæ, autoriaus vadinamà „þodi- kolektyvo uþdarumà. „Nëra në vie- tas kaip kursinis darbas), spalvingas niu hepeningu“: ið veiksmo buvo eli- no svetimo“, – viename interviu yra postmodernistinis konfeti, stilingas minuoti visi vyriðki vaidmenys ir sce- sakæs V. Anuþis. balaganas, suponuojantis aktyvios, noje liko tik vyriðkas ðvarkas bei „vy- Kolektyvas – tai teatru „uþkrëstos“ verþlios, kiek agresyvios trupës áspû- riðko sukirpimo“ Tora (akt. Rita Po- V. ir V. Anuþiø studentës, studijuojan- dá. Èia veikia personaþai-kaukës, ku- ciutë). Todël spektaklyje jauèiamas èios (studijavusios) lietuviø kalbà, li- rios nëra psichologiðkai detalizuotos, lengvas blefas, pritrûksta gyvo skaus- teratûrà ir reþisûrà. Vyriðkoji lytis ðio bet labai gyvos, keliais ðtrichais, mo, atviro nervo. Todël ir kulimina- teatro uþkratui yra keistai atspari, to- greitais brûkðtelëjimais perteikian- cija – ugnikalnio iðsiverþimas, sunai- dël nemaþai gastroliuojanti, kasmet èios svarbiausias personaþo savybes, kinæs dar vienà mûsø dienø Sodomà po premjerà parengianti trupë – iðim- reikðmingiausius charakterio bruo- ir Gomorà – yra nuoseklus, logiðkas þus. Tai ekstravertai ir optimistai, ko- pjesës (ne spektaklio) finalas.

Scena ið spektaklio munikabilûs, emocionalûs veikëjai, Apskritai, kiekvienas „Dramos „Ir Bjork, þinoma“ susiliejantys á vieningà visumà, klasës“ spektaklis demonstruoja ne- (T. Torsteinsono pjesës motyvais). „neiðsiðokantys“, neiðsiskiriantys ið paprastà susiklausymà, gerà koman- Auksë Boguþaitë (Marta). bendro konteksto, nors paraiðkas ádo- diná darbà, taèiau jau regimas tam miems vaidmenims pateikusiø vis tikras tendencingumas (ypaè reþisû- dëlto yra: tai Toma Arciðauskaitë (Ar- riniuose sprendimuose), pavojø siga- ganas, tariamas ligonis), Vilma Pta- nalizuoja màstymo vienakryptiðku- ðinskaitë (tarnaitë Tuanetë), Vilija mas. Kolektyvas gerai treniruotas, kû- Petrikaitë (Beraldas, Argano brolis). rybine prasme – ambicingas, bet Ið esmës tvarkingoje spektaklio vi- azarto ir entuziazmo nebepakanka. sumoje pasigendama aiðkesniø pra- Reikalingas atsinaujinimas, kuris leis- sminiø kirèiø, natûraliø, spontanið- tø ásitikinti ne kolektyvo, o atskirø kø reakcijø, intonacijø ávairovës, im- personalijø talentu. Lieka tikëtis, kad provizacijos ir ðiek tiek... tylos. anksèiau ar vëliau tai ávyks. Vieno tëvo vaikai Nacionaliniame dramos teatre Skirmantë Èerniauskaitë Juozas Glinskis Vieno tëvo vaikai (trijø veiksmø tragikomedija). Premjera – 2006 m. Scena ið J. Glinskio rugsëjo 15 d. Reþisierius – Gytis Padegimas, dailininkë – Birutë Ukrinaitë, muzika – spektaklio „Vieno Broniaus Kutavièiaus. Vaidina: Regimantas Adomaitis, Vaiva Mainelytë, Paulius Ignata- tëvo vaikai“. Reþ. Gytis vièius, Evaldas Jaras, Judita Zareckaitë, Vitalija Mockevièiûtë, Ðarûnas Puidokas, Dþiu- Padegimas. Jûratë Vilûnaitë gas Siaurusaitis, Jûratë Vilûnaitë, Vesta Rasa Grabðtaitë, Algimantas Bruþas, Remigi- (Kristina), Vaiva jus Buèius, Arûnas Smailys, Jonas Korenka, Vaidotas Martinaitis, Marius Jampolskis, Mainelytë (Felimonija Arûnas Vozbutas, Monika Bièiûnaitë, Rasa Rapalytë, Ramunë Skardþiûnaitë, Diana Þemgirdienë). Anevièiûtë, Neringa Bulotaitë, Adrija Èepaitë, Regina Garuolytë. Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos

Nacionalinë dramaturgija vis dar kaità bëgant laikui. Ði pjesë yra su- tebëra retas paukðtis Lietuvos dramos dëtingas epinis kûrinys, perkeliantis teatruose. Nors jauniesiems drama- á scenà ne vienos kartos gyvenimà, turgams jau skiriamas ðioks toks dë- tampantis tikru iðbandymu reþisieriui. mesys, taèiau jis toli graþu neatitin- Tik bëda, kad mes gyvename suka pageidaujamø rezultatø. Gaila, svetimëjusioje, sumaterialëjusioje vi- kad daþnai Lietuvoje net ir stipri na- suomenëje, ðeriami popkultûra, pi- cionalinë dramaturgija yra nustumia- giais, kraupiais televizijø vaizdais, ma á antrà planà, ji statoma atsainia esame pripratæ prie smurto, kraujo, ranka, neskiriant tiek dëmesio, kiek prievartos, melo, o J. Glinskio pjesë listikos: èia pinama psichologinë dra- kitø ðaliø kûriniams, neretai tai bû- Vieno tëvo vaikai – bûtent apie tai. ma su absurdo, parodijos, simbolikos na tiesiog paèiø reþisieriø paraðytos Todël kyla nemenkas pavojus, kad ðis ir fantastikos elementais. Pjesëje vy- inscenizacijos. Reþisieriai skundþia- kûrinys nepasieks þiûrovø sielø, ne- rauja ne vienas laikotarpis: nuo pir- si, jog nëra dramaturgø, bet ar yra paþadins jø ið patogaus snaudulio. møjø tremèiø á Sibirà iki ðiø dienø, kas nors daroma, kad jø bûtø (be ma- Reþisieriui iðkyla dilema, kaip rasti taip pat ne viena erdvë: kaimas ir dan- þø iðimèiø)? Europoje seniai papli- raktà, kuriuo bûtø galima atrakinti su- gus. Gyvieji bendrauja su mirusiais, o tusi ir populiari dramaturgo specia- dëtingos tematikos ir þanro kûriná. G. spektaklio pabaigoje visi susirenka á lybë, dramaturgai rengiami, kaip ir Padegimas griebiasi daugialypës sti- laidotuves, mirus Boleslovui Þebrokui aktoriai, reþisieriai, scenografai. Èia dramaturgas – lygiavertis teatro ele- Spektaklio scena. mentas. Lietuvoje ði profesija priski- Marius Jampolskis (Mudakas), riama literatams, nors kitatauèiai Vaidotas Martinaitis dramaturgai su tuo nesutiktø. Mes tu- (Èiudakas). rime ne vienà pavyzdá literatûroje, kai raðytojas, bandydamas jëgas dramaturgijoje, patyrë visiðkà fiasko. Nacionalinis dramos teatras nau- jà sezonà pasitiko lietuviðka premjera – Juozo Glinskio pjese Vieno tëvo vaikai. Gyèio Padegimo reþisuota pjesë – tai trijø veiksmø tragikomedija Lietuvai skaudþiomis temomis – apie gyvenimà po karo ir dabartá, apie tremtá ir iðdavystæ, apie þmoniø su- svetimëjimà ir ðeimos vertybes bei jø

35 Dramos scena

Vieno tëvo vaikai Nacionaliniame dramos teatre

kartà vaidinimo metu ir vaizdo pro- nusileidþianti projekcija, kuri pa- Scena ið spektaklio J. Glinskio „Vieno jekcijoje valgo aktoriai (scenografi- brëþtinai aiðkina esamà situacijà, tëvo vaikai“. Vitalija ja – Birutës Ukrinaitës). Spektaklio veiksmo vietà ar tiesiog veikëjø san- Mockevièiûtë pradþia siejasi su pabaiga. Pats pir- tykius. Scenos gale upe plaukiantys (Rozalija Þebriukë), Regimantas mas scenoje pasirodantis personaþas ledai nusako laikà ir vietovæ, susi- Adomaitis (Telesforas – nesveikas Boleslovo Þebroko sûnus rinkus ðeimynai, atsiranda ropinëjan- Þemgirdas), Bubulis (akt. Dþiugas Siaurusaitis), èios koryje bitës, pasirodþius rusø ka- Ðarûnas Puidokas (Boleslovas dar tik gimsiantis treèioje dalyje. Jis reiviams, ekrane galima iðvysti Þebrokas). pasirodo tik akimirkà, kaip áþanga á þygiuojanèiø kareiviø batus ir kt. tolesná veiksmà, kaip perspëjamasis Neaiðkios ar nepateisintos ir kai ku- þenklas. rios scenos, pavyzdþiui, netikëtai at- Nors reþisierius tikina radæs rak- siradæs senas þmogus danguje taip tà á J. Glinskio pjesæ, þiûrint spek- ir lieka nepristatytas. Þiûrovui sutei- taklá, deja, susidaro kitokia nuomo- kiama galimybë paþaisti detektyvà në. Atrodo, kad scenoje pateikiamas ir surasti patiems veikëjà spektaklio iliustratyvus tekstas, net nesisten- programëlëje. Kitas pavyzdys: sce- giant ásigilinti á potekstes. Padrika- noje pasirodo trys rusaitës, kurios ima me spektaklyje prapuola ir pagrin- kaþkà neriðliai dainuoti ir ðokti. Joms (akt. Ðarûnas Puidokas), kampininkës dinë ðeimos vertybiø tema. Vaizdai besiblaðkant scenoje, þiûrovams da- sûnui. Reþisierius ðeimà interpretuo- ir aktoriai keièia vienas kità, kaip rosi nejauku ir visiðkai nesupranta- ja kaip darnià bièiø ðeimynà, todël holivudinio veiksmo filme, sudary- ma, kam reikëjo ðá parodijø koncer- viena ið pagrindiniø scenografijos de- dami savarankiðkus, atskirus epizo- to intarpà áausti á, atrodo, skaudaus taliø tampa bièiø koriai, kuriuos ne dus. Áspûdá sustiprina kartkartëmis siuþeto spektaklá. Pasidaro gaila tris valandas kankinamø tikrai stipriø ak- toriø (akt. R. Adomaitis, V. Mocke- Scena ið spektaklio vièiûtë, Ð. Puidokas, J. Vilûnaitë ir J. Glinskio „Vieno tëvo vaikai“. kt.), þiûrovø ir, þinoma, savæs. Reþ. Gytis Ðákart nacionalinio dramos teat- Padegimas ro premjerà lydi dvi susikertanèios problemos – per daug griozdiðka epi- në dramaturgija ir nesugebëjimas jos interpretuoti iki galo. Skaudø Lietu- vai okupacijos laikotarpá dramaturgas J. Glinskis jungia su ðiomis dienomis, keisdamas vienà po kito veikëjus ir net kartas, o sovietinius karininkus, rusaites ar stribus vaizduo- ja primityviai ðarþuodamas. Graþi re- þisieriaus G. Padegimo idëja: „kad ðis spektaklis taptø viltingu þenklu – jeigu ne iðganymo, tai bent to, kas ateina prieð iðganytojus, kaip nuoro- da á tai, kad bus ir iðganymas.“ 1 lieka neágyvendinta.

1 http://www.teatras.lt/news.php?strid=15705&id=27690 OperosFotoreportaþas scena

La Boheme- : magiðkasis plotas Edmundas Gedgaudas Vilniaus ir Tilto gatviø kampas. Pirmame plane: Jautri senamiesèio prieiga. Architek- dirigentas Gintaras Rinkevièius, tams, regis, buvo puiki proga èia plë- reþisierë Dalia toti keliø senø Tilto gatvës namø dva- Ibelhauptaitë, solistas Edgaras sià. Tûriais, formomis. Perkelti jà ir Montvidas.

á kità Vilniaus gatvës pusæ. Deja, mi- Dmitrijaus Matvejevo nëtose vietose atsirado pastatai, aro- nuotraukos gantiðkai skelbiantys vilnietiðkumo prieðybæ. Tûriais, formomis. Nemu- zikalumu, su kuriuo vilnieèiui susi- gyventi nelengva. Sako – priprasi, nebepastebësi. Gal. Bet Tilto gatve stengiuosi nebevaikðèioti. Opera, ar- tëjanèiam jos link Kalvarijø gatve – nelyginant miesto „vizitinë korte- lë“, tik kad mûsø sostinës vardo vie- toj skaitai pseudonimà. Taip atsitinka, kai pristingama meilës. Tiek sta- teatro poþiûriu. Taigi. O ið tiesø ji nuvysti ámantrioje, naujausia tech- tant miestà, tiek kuriant spektaklá. reikli. Ir gal ne menkiau, negu ðimt- nika besididþiuojanèioje scenoje. Taigi ir operà. Ar tai ne prieðta- meèius kurtas senasis Vilnius. Kaip, beje, ir kiti teatro þanrai. Tad ringiausias muzikos ir teatro þan- Abiem gyvybiðkai reikia meilës. retsykiais matome, kaip operos ir dra- ras? Paþástu nemaþai muzikø, jos Tik, Dieve sergëk, ne ðiandien pa- mos, tarsi romantinës ásimylëjëlës, nuoðirdþiai nemëgstanèiø. Jau ne- plitusiø jos pakaitalø. sprunka su tais, kam jos brangios. kalbu apie teatralus, kurie bemaþ Kaip ir Giacomo Puccinio Bohe- Atranda rojø palëpëje. unisonu operos teatru nelaiko. Gal mos herojai, opera gali apsigyventi Kà Bohema atrado nykokoje Kon- ji ir tarsi ne itin reikli, ir paðëlusiai vos ne mansardoje, iðsaugodama sa- gresø rûmø koncertinëje estradoje? paþeidþiama? Tiek muzikos, tiek vo prigimties pilnatvæ. Ji taip pat gali Plotà? Tokia mintis iðnyksta vos á jai

Mimi – Joana Gedmintaitë, Rudolfas – Edgaras Montvidas.

Miuzetë – Asmik Grigorian, Marèelas – Dainius Stumbras.

37 Operos scena Virðuje Miuzetë – Asmik Grigorian

39 Operos scena

La Boheme: magiðkasis plotas

liaus Geniuðo parengtai Puccinio Ið kairës á deðinæ: Rudolfas - Edgaras muzikai skambant, anglø scenogra- Montvidas, Ðonaras - Laimonas fui Dick Bird kylant á vaizduotës ir Pautienius, profesiniø iðmoniø aukðtàjá pilotaþà, Marèelas – Dainius Stumbras, jam talkinant ðviesø magui Peteriui Kolenas – Egidijus Dauskurdis. Mumfordui, reþisierës vaizdiniai èia tampa kûryba, jauèianèia darnos ir ansamblio svarbà. Kaip ir Juozo Stat- kevièiaus tapybiðkai „bet kokia“ arba ðalimais – aukðèiausios prabos ðeðtojo (?) deðimtmeèio elegancija. Vientisas sceninis akordas, o po- draug – aibë neávardintø, bet puikiai suasmenintø veikëjø. Reþisie-

Ið kairës á deðinæ: rës vaizduotë, tarsi neregëtas nakti- Marèelas – Dainius nis drugys, iðskleidë fantastinio gro- Stumbras, Rudolfas – Edgaras þio sparnus. Pakilo, skrenda. Þaiste Montvidas, Ðonaras – þaidþia teatru, jausdama muzikoje Laimonas slypinèios poezijos dvelksmà. Pautienius, Kolenas - Egidijus Netikëtumai. Kitokie, negu anks- Dauskurdis. tesniuose Ibelhauptaitës spektakliuose. Kito rango, nepalygint tvir- èiau motyvuoti. Ðtai Miuzetë (As- mik Grigorian) sugráþta pas dailinin- kà ið mansardos Marèelà (Dainius Stumbras) nepamirðtamu skrydþiu. Jaunos moters groþio, meilës trium- fo trapi akimirka. Ar tokià kur bepa- matysi? Valso kulminacijoje ásijun- parengtà salæ áþengus. Garsioji leng- tys tekstai teikia ðilumos akimirkà. Ji giantis galingas Marèelo balsas ðià vabûdë èia atrado Paryþiaus orà. Juk gali transformuotis ávairiausiais pavi- situacijà tobulai atliepia, iðsako tik jame ji ið tiesø gyva. Jà èion ási- dalais. Tviskanèiø kaviniø ir nuðiuru- abiejø dþiaugsmà. Kitame veiksme viliojæ ir Paryþiaus dvasia apsupæ siø meilës lindyniø trauka Miuzetei – Miuzetës atatranka krentant (jau þmonës padarë stebuklà. Tiek jai, panaði. Jusliø gyvenimas, miglotai nu- be sparnø?) dugnà pasiekus. Elegan- tiek visiems spalio dvideðimt penk- jauèiant, kad esama ir „kaþko kito“. cijos þavesys virsta jos karikatûra, tosios vakarà á Kongresus atëjusiems. Miglos prasisklaido paskutinëmis Mi- meilës puotà pakeièia þeminantis Mansarda. Þvaigþdës. Erdvë. Gy- mi gyvenimo akimirkomis. Jai. Ir Miu- (ar atklydusi iki „meilës bûdeliø“ ji venimà deginte deginanèiø jaunø zetei? Ir kitiems? Ar ilgam? Tai – sen- taip galvoja?) „greito pasimaitini- þmoniø naktys. Ilgëdamiesi ðviesos, sualus spektaklis, kurio teikiami po- mo“ atitikmuo. jaunuoliai neria á tamsà. Visi jie vie- jûèiai „prasiskverbia po oda“. Netikëtumai, kai þiûrovams naip ar kitaip nujauèia laikà esant Reþisierës Dalios Ibelhauptaitës matant plëtojama, kinta sudëtinga itin trapø. Svaigiø iliuzijø þavesys ir pasirinkta stilistika, anksèiau ðlitinë- scenografija. Ðeðetas vyrukø per baigties kartëlis – ðalia vienas kito. jusi, këlusi abejoniø, akivaizdþiai kelias sekundes mansarda buvusá Þaiþaruoja, traukiasi, dûþta. Degan- subrendo. Gintaro Rinkevièiaus ir Ju- „plotà“ paverèia dviem pakopom La Boheme: magiðkasis plotas

besidriekianèia Lotynø kvartalo at- Miuzetë – Asmik karpa. Þiûrovai jiems (ir, aiðku, sce- Grigorian, Marèelas – Dainius nografui) ploja, nes èia tai – irgi te- Stumbras. atrinio vyksmo dalis. Netikëtai aðtrus kontrastas tarp praðmatnaus Kalëdø iðvakariø blizgesio ir ðalto vasario ryto miesto pa- kraðtyje, kur glaudþiasi preke (irgi savaip elegantiðka) pavirtusi meilë. Tarsi naujas, bet juk ðioje operoje „tarp eiluèiø“ slypëjæs motyvas. Ir kaip paprastai, lyg kino kad- rams keièiantis, mes vël patenkame á ðaltàjà mansardà. Keturiø draugø dþiaugsmo siautulys akimirksniu tampa akistata su mirtim. Laikas stabteli, jis tæsia pirmojo Rudolfo (Edgaras Montvidas) ir Mimi (Joana Gedmin- taitë) susitikimo gijà. Viskas gali tapti pigoka melodrama, bet netampa. Maþumëlæ netikëta ir tai, kad spektaklyje, kaip minëjau, gërimës nedirbtinai savitais personaþais. Na, galëèiau vienà kità aukðtëliau kils- telti, bet ar verta? Puikus mansardos gyventojø ketvertas (dar nepaminë- jau filosofo Koleno ir muzikanto Ðo- naro – Egidijus Dauskurdis ir Laimo- nas Pautienius), kaip visada net ir maþais vaidmenimis reikðmingu tampantis Arûnas Malikënas (mansardos savininkas Benua, turtingas Miuzetës meiluþis Alèindoras). Visi èia sutelkti tauraus tikslo – gyventi operos tikrovëje. Visi. Lietuvos valstybinis orkestras, Nacionalinës operos ir M. K. Èiurlio- simindamas, kaip viskas visiems bu- ákyri prielaida ásimetë á prisimini- nio menø mokyklos chorai. Dirigen- vo lengva – dainuoti, gyventi per- mus, á laikui veikiant subjektyves- tai. Jie visi jauèia savo svarbà bei sonaþø gyvenimus, jungtis á juos psi- niais tampanèius pamàstymus. Jei realià (o gal kartais ir maþumëlæ iliu- chologiðkai niuansuotais orkestro gar- spektaklio kûrëjø komercinës aspira- zinæ) vertæ. Taèiau juk tikras teatras sais. cijos nemenkina kûrybos polëkio – yra vieta, kur kartais iliuzijos pri- Prisipaþinsiu, kad þiûrëdamas ne- tebûnie. Ir dëkokime rëmëjams. lygsta scenos realybei ar netgi jà pra- galvojau apie tai, jog ðis bei tas èia Dþiaukimës, kad pagaliau ir tokia noksta. Negaliu nesidþiaugti vis pri- yra ir ðiek tiek komerciðka. Tokia ne- proga galime jiems padëkoti.

41 Operos scena Be blizgesio, be ypatingø teatriniø efektø Danguolë Vilidaitë

Spalio 19-àjà Klaipëdos valstybinio muzikinio teatro scenoje ávyko þymaus XIX am- sunku iðvengti subjektyvumo, dël tos þiaus rusø klasiko Piotro Èaikovskio operos Eugenijus Oneginas (pagal Aleksandro paèios prieþasties, greièiausiai, du Puðkino poemà) premjera. Reþisierius – Sigutis Jaèënas (asistentë Rima Sasnauskai- mano matyti Klaipëdos pastatymo të, padëjëja Valentina Þukova), dirigentas – Ilmaras Lapinis (Ilmars Lapinð) (asistentas spektakliai buvo skirtingi. Dmitrijus Zlotnikas), scenografijos ir kostiumø dailininkas – Arvydas Nekroðius, cho- Kûrinio pagrindiniams vaidme- reografë – Inga Briazkalovaitë, chormeisteris – Vladimiras Konstantinovas. Spektaklis nims atlikti ið ávairiø Lietuvos ir Lat- skirtas Klaipëdos liaudies operos 50-meèiui bei Klaipëdos valstybinio muzikinio teatro vijos miestø konkurso bûdu buvo at- 20-meèiui paminëti. rinktos dvi solistø sudëtys: aukðtuo- menës gyvenimu persisotinusá dabi- P. Èaikovskio Eugenijus Onegi- daugeliui mûsø gerai þinomas dar ið tà Eugenijø Oneginà sukûrë Nauris nas yra viena populiariausiø ir daþ- mokyklos laikø. Kai kurie net ir da- Indzeris ir Mindaugas Rojus, lyrið- niausiai statomø operø visame pa- bar laisvai galëtume pacituoti atski- kà jo draugà Vladimirà Lenská – saulyje – nors pats kompozitorius ras ðio kûrinio iðtraukas, atmintyje Mantas Karpovièius ir Þorþas Siks- manë, jog ji yra per daug neáprasta, giliai ásirëþë Tatjanos laiðko scena, na, romantiðkà ásimylëjëlæ Tatjanà kad galëtø bûti profesionaliai pasta- turime susikûræ visø pagrindiniø ðios Larinà – Eglë Chisiu, Þivilë Lamaus- tyta uþ Rusijos ribø. Poemos siuþe- dramos dalyviø portretus. Dël tos pa- kienë (ðios interpretacijos pamatyti tas – nelaimingos meilës istorija – èios prieþasties vertinant spektaklá nepavyko) ir Loreta Ramelienë, jos

P. Èaikovskio opera „Eugenijus Oneginas“. Reþ. Sigutis Jaèënas, dir. Ilmaras Lapinis. Eglë Chisiu (Tatjana), Jadvyga Grikðienë (dvarininkë Larina), Aurelija Dovydaitienë (auklë).

Nuotraukos ið Klaipëdos valstybinio muzikinio teatro archyvø Be blizgesio, be ypatingø teatriniø efektø

seserá, vaikiðkai þaismingà Olgà – terpretacija. Tik èia prieðingai – pra- ir kupina tragiðkos nuojautos prieð- Raimonda Janutënaitë ir Lina Urnie- dþioje pritrûko subtilesnës lyrinës ið- mirtinë arija „Kodël, kodël, kodël þiûtë. raiðkos, paprastumo. mane apleidot, pavasario sapnai jau- Toks vos tik solinæ karjerà prade- Eugenijus Oneginas, nuobodþiau- ni?“ ið penkto paveikslo – du nuo- danèiø muzikø pasirinkimas atitin- jantis aukðtuomenës jaunuolis, á pro- stabiausi ir lyriðkiausi ðios operos nu- ka kompozitoriaus pradiná nusistaty- vincijos gyvenimà þiûri kiek ið ðono meriai. Ðio atlikëjo Lenskis turbût la- mà ðiai operai ieðkoti jaunø ir nuo- ir ið aukðto – abejingai. „Gero tono“ biausiai priartëjo prie kompozitoriaus ðirdþiø, kad ir vidutiniø gabumø, bet taisyklës yra jo gyvenimo arkliukas. idealo: „...jaunuolio su veðliomis gar- „neapaugusiø“ tuðèiais ðtampais, dai- nininkø. P.Èaikovskiui nereikëjo pro- P. Èaikovskio opera „Eugenijus fesionalaus manipuliavimo publika, Oneginas“. nereikëjo efektø, galinèiø patraukti Laiðko raðymo scena. þiûrovo dëmesá, jam reikëjo tikro Loreta Ramelienë (Tatjana). jausmo atskleidimo. Kompozicijos centre – nelaiminga meilë: Lenskio ir Olgos ateitá greièiausiai praþudo merginos lengvapëdiðkumas, paties herojaus charakterio ûmumas ir to meto visuomenës garbës nuostatos, Tatjanos ir Onegino netikëtai stiprûs jausmai, rodos, gimsta ne toje vietoje ir ne tuo laiku – ir vieno, ir kito tikrumu patikëti sunku. Meilæ nuga- li lemtis. Operoje, kad ir kaip bûtø keista, svarbesniu ir ávairiapusiðkiau atsklei- dþiamu personaþu tampa Tatjana. Pamokslauja Tatjanai – nes taip pri- banomis, su jauno poeto a la Ðileris Paprasta Rusijos provincijos mergi- valu, klausdamas: „Kodël neðokat, ûmiom ir originaliom manierom“. na, veiksmo pradþioje stebinanti sa- Lenski?“ nejauèia, kas vyksta bièiu- Þorþui Siksnai mano matytame spek- vo sielos kilnumu ir naivumu, neti- lio ðirdyje – jis paprasèiausiai kultû- taklyje pritrûko vaidybos, bet perso- këtai virsta aistringai mylinèia mo- ringas. Tik dvikova, draugo mirtis ir naþà iðgelbëjo graþus balsas (tai jau terimi, o dar vëliau – stipria valinga netikëta nelaiminga meilë tai paèiai daug) ir jausminga P. Èaikovskio mu- asmenybe, sugebanèia ðá gilø jaus- Tatjanai iðjudina ðià sustingusià sie- zika. mà paaukoti vardan iðtikimybës ir là. Nauris Indzeris ir Mindaugas Ro- Þaisminga ir gyvai á operos veiks- pareigos. Buvau suþavëta Eglës jus ðá personaþà kuria ðilèiau, þmo- mà reaguojanti yra Raimondos Janu- Chisiu nepaprasto groþio lyriniu sop- giðkiau. Graþûs ir iðraiðkingi abiejø tënaitës Olga. Solistei pavyko surasti ranu, taèiau jos Tatjana gan nejudri, atlikëjø balsai, átikinamai suvaidin- ir atskleisti subtiliausius charakterio poetiðkai melancholiðka charakterio tos kulminacinës operos vietos (dvi- niuansus. Ðá vaidmená, jei ne aki- spalva iðlieka iki pat spektaklio pa- kovos scena antrame paveiksle, Tat- vaizdþios vokalo problemos, laiky- baigos. Ypaè monotoniðkai suskam- janos ir Onegino duetas finale). èiau vienu ið geriausiø. bo laiðko raðymo scena – vienas su- Nepriekaiðtingai Manto Karpovi- Nepaprastai spalvingai perteikti dëtingiausiø ir dinamiðkiausiø ðios èiaus interpretacijoje suskambo po- charakteringi antraeiliai operos vei- operos puslapiø. Daug sëkmingesnë etiðkai ðviesus Lenskio ariozo ið pir- këjai: Aurelijos Dovydaitienës auk- ir ádomesnë Loretos Ramelienës in- mo paveikslo „Að myliu jus, Olga“ lë, Jadvygos Grikðienës dvarininkë

43 Operos scena

Be blizgesio, be ypatingø teatriniø efektø

Larina, Viaèeslavo Tarasovo ir Artû- teksto, mano nuomone, iðkrenta pas- ja ávairios pastatymo spragos. Daug ro Ramelio prancûzas Trikë, orusis kutinë niûri ðios spintos-lentynos prieðtaringø minèiø sukëlë ðeðto pa- Igorio Bakano kunigaikðtis Greminas transformacija finale, kai tamsoje, veikslo pradþios fragmento perkëli-

Scena ið spektaklio. Eglë Chisiu (Tatjana), Nauris Indzelis (Eugenijus Oneginas).

(Artûro Kozlovskio atlikimo iðgirsti ðvieèiant þvakëms, iðryðkëja grieþ- mas á paèià operos pradþià prieð nepavyko). Nustebino choro grupës tos ir skurdþios jos karkaso formos. áþangà. Toks montaþo principas, profesionalumas ir dinamiðkumas ne Vaizdas labiau tinka mirties, o ne daþnas kine ir teatre, yra vengtinas tik dainuojant, bet ir vaidinant, ðo- prarastos meilës idëjai atskleisti. Juk statant operà, nes pagrindinis „lyri- kant – pagirtinas choreografës Ingos atstumdama Onegino meilæ Tatjana niø scenø“ herojus, kompozitoriaus Briazkalovaitës (debiutas) ir chor- pasirenka ne maþiau svarbias tos sumanymu, yra Tatjana. Meilës sva- meisterioVladimiro Konstantinovo epochos vertybes – garbæ ir iðtikimy- joniø ir ilgesio tema, pirmà kartà su- darbas. Orkestro ávaizdþiui paken- bæ. Oneginui skaudu, jis jauèia tuð- skambanti áþangoje, akcentuoja kë puèiamøjø klaidos. tumà ir gëdà, bet tragedijos nëra, tik svarbiausià ðios operos mintá. O da- Scenos apipavidalinimas mini- drama. bar – ðventinis polonezas ir Onegi- malus. XIX amþiaus Eugenijaus One- Nors pastebëjau daug graþiø ir no solo... gino erdvæ kuria kelios iðdidintos to subtiliø Siguèio Jaèëno sprendimø Taèiau, nepaisant nedideliø ne- meto dailininkø paveikslø reproduk- (ypaè sklandûs perëjimai ið vieno sklandumø, sveikinu Klaipëdos vals- cijos ir Sankt-Peterburgo kolonø ei- paveikslo á kità), bet reþisûros trû- tybiná muzikiná teatrà su sëkminga lë, dar yra kelios këdës, staliukas, ko. Reikia prisiminti, kad, kai dai- P. Èaikovskio operos Eugenijus One- lova ir spinta-lentyna. Ið bendro kon- nininkai pamirðta vaidybà, iðryðkë- ginas premjera. Fotoreportaþas

Sirenos

Prieð ðeðerius metus Lausanne (Ðveicarija) Vidy teatre sukurtas spektaklis „Haðirigaki“ (reþ. Heiner Goebbels) apkeliavo ne vienà pasaulio festivalá. Pagrindinius vaidmenis spektaklyje atlieka trys visiðkai skirtingos aktorës ir muzikantës: Ch. Engelkes, M. Goyette, Y. Kimura.

Julijos Goyd nuotraukos

Teatro LOD ið Belgijos spektaklio „Priþiûrëtojø galerija – Europos istorijos“ (reþ. Koen De Sutter) veiksmas vyksta scenoje ákurdintoje galerijoje, po kurià vedami þiûrovai klausosi penkiø aktoriø ið Slovënijos, Laplandijos, Portugalijos, Rumunijos ir Airijos pasakojamø istorijø.

45 Fotoreportaþas

„Ðermukðnis“

Klaipëdos Pilies teatro ákûrëjas ir reþisierius Alvydas Vizgirda yra ir tarptautinio teatrø festivalio „Ðermukð- nis“ sumanytojas ir organizatorius. „Ðermukðnis“ – graþiausia uostamiesèio teatrinë vasaros fiesta. Fes- tivalis yra pristatæs teatrus ið Latvijos, Estijos, Rusi- jos, Baltarusijos, Èekijos, Vokietijos, Gruzijos, Armë- nijos, Kanados, Suomijos, Japonijos , Vengrijos, Mol- dovos, Prancûzijos ir Lietuvos. Gatvës teatrø festivalyje „Ðermukðnis“ gausu muzikiniø akcijø, atrakcijø, instaliacijø, cirko. Grynasis teatro þanras uþima tik nedidelæ programos dalá. Tai tikrai ádomûs ir dëmesio verti meniniai projektai, vykstantys tiesiog gatvëse ar kitose netradicinëse Klaipëdos miesto erdvëse.

1. Pantomimos teatro „A“ (vadovas Aleksas Maþonas) gatvës teatro spektaklis „Iðkasenos“.

2. Ið minios iðnyrantys keisti, deformuoti – kuproti, kreivi, pilvoti personaþai: kaukai, troliai, malûnininkai, barstantys ant þmoniø miltus (kostiumø dailininkë Aina Zinèiukaitë).

3. Gatvës teatro spektaklis „Iðkasenos“, rodytas tarptautiniame gatvës teatrø festivalyje „Ðermukðnis“ Klaipëdoje 2005 1 2 metais. Mimas Aleksas Maþonas ir Vilma Ptaðinskaitë.

Nerijaus Jankausko nuotraukos 3 Videoprojektai

4 Eseisto, dramaturgo, poeto Rolando Ras- tausko menø sintezës projektas „Berlyna- lijos“, demonstruotas ðiuolaikinio meno festivalyje „Plartforma“ Klaipëdoje. „Ber- lynalijos“ – tai balsu skaitomo teksto, garso, muzikos, ðiuolaikinio ðokio, plastikos ir videomeno spektaklis, kurá sukûrë R. Rastauskas (centre), videomenininkë A. Maknytë, perkusininkas A. Gotesmanas ir ðokëja G. Laurinavièiûtë.

4, 5, 7, 8 - Eseistas R. Rastauskas (centre), perkusininkas A. Gotesmanas ir ðokëja G. Laurinavièiûtë.

6 - Perkusininkas A. Gotesmanas

Nerijaus Jankausko nuotraukos

47 Fotoreportaþas Festivalis VERSMË

1. Scena ið spektaklio „Po ûkanotu neþinios dangum“. Lapkrièio 9–14 dienomis ávyko pirmasis nacionali- Ramunë Kudzmanaitë). Uþ spektaklio Po ûkanotu Reþ. Arnoldas Jalianiauskas. Alytaus miesto teatras. nës dramaturgijos festivalis Versmë 2006, kurá or- neþinios dangum muzikalumà (Alytaus miesto te- ganizavo Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Ver- atras) apdovanotas Arnoldas Jalianiauskas. Akto- 2 . Scena ið Kauno dramos teatro spektaklio M. Macevièiaus rius Ramûnas Cicënas apdovanotas uþ Gauèio vaid- „Antoðkos kartoðkos“. Reþ. Ramunë Kudzmanaitë. Vaidina smës sumanytojas ir vienas ið organizatoriø – Lie- mená spektaklyje Duburys (Lietuvos nacionalinis dra- Jûratë Onaitytë (Birutë, Antano mama), Ugnë Rukðaitë tuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direk- (Irena, „Nerena“). toriaus pavaduotojas Jonas Korenka, festivalio pro- mos teatras, inscenizacijos pagal Romualdo Gra- gramà koordinavo Daiva Ðabasevièienë. nausko romanà autorë Ingrida Daunoravièiûtë, reþi- 3. Aktorë Jûratë Onaitytë (Birutë) M. Macevièiaus Festivalyje dalyvavo 11 Lietuvos teatrø, buvo paro- sierius Sigitas Raèkys). spektaklyje „Antoðkos kartoðkos“. dyta 12 spektakliø. Aktorë Vitalija Mockevièiûtë prizà pelnë uþ Rozalijos 4. Kultûros ministras Jonas Juèas ir ministro pirmininko Prizus, kuriuos sukûrë Lietuvos nacionalinës pre- Þebriukës vaidmená spektaklyje Vieno tëvo vaikai G. Kirkilo patarëjas Faustas Latënas. mijos laureatas Stanislovas Kuzma, pelnë ðeði te- (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, pjesës au- atro menininkai. torius Juozas Glinskis, reþisierius Gytis Padegimas) 5. Alytaus teatro spektaklis „Po ûkanotu neþinios dangum“ – ir Maðos vaidmená spektaklyje Duburys. Dailininkë apie iðkilø lietuviø poetà Vytautà Maèerná. Paulius Tamolë (Maèernis). Birutë Ukrinaitë apdovanota uþ scenovaizdá spek- 2 takliui Vieno tëvo vaikai (Lietuvos nacionalinis dra- 6. Reþisierius, raðytojas Vytautas V. Landsbergis. mos teatras, pjesës autorius Juozas Glinskis, reþi- sierius Gytis Padegimas). 7. Jonas Gaiþauskas. Valstybinës Lietuviø kalbos komisijos sprendimu uþ 8. Dramaturgas Saulius Ðaltenis. taisyklingiausià sceninæ kalbà apdovanotas Ðiauliø dramos teatro aktorius Povilas Liubinas, suvaidinæs 9. Seimo narys, reþisierius Julius Dautartas ir Lietuvos nacionalinio teatro vadovas Adolfas Veèerskis. Jasonà spektaklyje Kaip uþmuðt Jasonà? pagal Sau- liaus Ðaltenio dramà (reþisierë Regina Steponavièiû- 10. Scena ið Panevëþio J. Miltinio teatro spektaklio të), o uþ þemaièiø tarmës profesionalø puoselëjimà – „Tamarisko þydëjimas“ R. Ðavelio noveliø motyvais. Vilniaus „Lëlës“ teatro aktorius Vilnius Kirkilionis, Reþ. R. Rimeikis. vaidinæs V. V. Landsbergio spektaklyje Vilis. 11. Jûratë Onaitytë (Birutë) ir Eimutis Kvosèiauskas Reþisierius ir dramaturgas Vytautas V. Landsber- Festivalio Versmë 2006 metu uþ labiausiai patikusá (Antoðka). gis apdovanotas uþ spektaklá vaikams Pelytë Zita spektaklá galëjo balsuoti ir þiûrovai. Daugiausia þiû- rovø simpatijø pelnë Teatro laboratorija Atviras ra- 12 . Centre – aktorius Albinas Keleris, sukûræs raðytojà (Keistuoliø teatras). Uþ dramaturginá debiutà – pje- tas uþ to paties pavadinimo autobiografiniø impro- Klemensà spektaklyje „Tamarisko þydëjimas“. sæ Antoðkos kartoðkos prizà pelnë Marius Macevi- èius (Kauno valstybinis dramos teatras, reþisierë vizacijø spektaklá. 3 5

6 7 10

8 9 12

49 Fotoreportaþas

Opera Bohema

Scenos ið operos „Bohema“

Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos 51 Lëliø scena Subtili Pinokio kelionë Enrika Striogaitë Kauno valstybiniame lëliø teatre

Carlo Collodi. Pinokis. Premjera – 2006 m. spalio 21 d. Scenarijaus autorius ir reþisie- telë spektaklio lëlë, nes visi kiti per- rius – Olegas Þiugþda, dailininkas – Valerijus Raèkovskis, kompozitorius – Andrius sonaþai vaidinami „gyvu“ planu? Epi- Kulikauskas, scenos judesio konsultantas – Viaèeslavas Èistovas, pjesæ vertë ir teks- zoduose dar atsiranda balagano lëlës tus dainelëms kûrë Daiva Èepauskaitë. (triuðiai, viðèiukas, apuokas, balandis, varnas), bet ið esmës spektaklyje vei- Medinio þmogeliuko vienas ið pa- sá svirplá, kuris kalba apie tikràsias ver- kia vienintelë Pinokio lëlë, kuri su ki- klydimø buvo tada, kai tëvo Dþepe- tybes. Á pasaulá Pinokis þengia taip pat tais „gyvo“ plano personaþais (akto- to nupirktà elementoriø jis iðmainë á agresyviai (nesimokysiu, darysiu vien riai Jolita Jakuèionienë, Laima Rupðy- teatro bilietà. Siaubas, kurá patyrë Pi- tai, kas man patinka), taèiau susijaudi- të, Andrius Þiurauskas, S. Bagaliûnas, nokis tame teatre, yra ryðkiausias ið na supratæs, kad tëvas Dþepetas par- R. Endriukaitis) kuria autentiðkà pasa- vaikiðkø mano prisiminimø, skaitant davë vienintelá savo ðvarkà, nes tik taip kos atmosferà. O pasakoj, kaip þinia, Carlo Collodi pasakà Pinokis. Kaip gi galëjo Pinokiui nupirkti elementoriø. galioja kiti dësniai. Joje visada lieka kitaip, juk per ðià aistrà Pinokis vos Deja, elementoriø medinis þmogeliu- iðsigelbëjimo galimybë, kuri realiame nesudegë tikràjà to þodþio prasme, o kas gan greitai „prastumia“, norëdamas gyvenime tarsi neegzistuoja. Pasako- tos makabriðkos lëlës... – kaþkodël patekti á teatrà. Tai kodël vaikai visà je iðaukðtinamos tos asmenybës, ku- mano vaizduotëje jos buvo baisios, spektaklá taip atvirai „serga“ uþ Pino- rios tikrovëje yra kvaileliai, pastum- greièiausiai dël siaubingojo lëliø te- ká, kai aiðkiai kondensuojami Pinokio dëliai, paklydëliai ir t. t. Pasakos ste- atro direktoriaus. paklydimai? Regis, juos reþisierius pa- buklà, stebuklà turëti dar vienà gali- Na, o Kauno valstybinio lëliø te- sirinko kaip spektaklá jungianèià vien- mybæ dovanoja ir religija – tokie su- atro direktorius Sigitas Klibavièius në tisà linijà, ant kurios veria Pinokio dra- gretinimai atsiranda ásiklausius á reþi- kiek nepanaðus á C. Collodi pasakos mà, iðryðkinamà pakylëtø, sudvasintø sieriaus O. Þiugþdos Pinokio insceni- personaþà, kitaip – turëtø suktis her- Svirplio mizanscenø. Svirplys – tai tik zacijà. Vaikams kalbama, kad ne su- metiðkame kolektyvo rate ir stengtis, aktoriaus Remigijaus Endriukaièio bal- klydimas yra blogis, bet baimë jam kad joks gaivesnis gûsis neiðjudintø sas ir aukðtai iðkilæs grakðtus vabzdþio pasiprieðinti, ir kad niekada nevëlu pa- aktoriø kûrybiðkumo dvasios. ðeðëlis, áprasminantis metafiziná, ne þe- sitaisyti. Na, o suaugusiuosius reþisie- Ið Gardino reþisieriø Olegà Þiugþ- mës (vabalo), simbolá. Regimas, bet ne- rius kvieèia apmàstyti kaltës ir atlei- dà direktorius pakvietë, matyt, ne to- santis Svirplys galëtø bûti ávardytas sà- dimo, sûnaus palaidûno temà. Taigi Pi- dël, kad bûtø sukurtas jo antipodas. þine, kilnumu, balta spalva arba... nokis teigiamo herojaus kontûrus ágau- Po Pinokio premjeros Kauno valsty- spektaklio ritmu, akcentuojanèiu ne na dël savo nors ir medinës, bet atvi- biniame lëliø teatre kilo kitokiø klau- pramogà, lengvà reginá, bet krikðèio- ros ðirdies, o svarbiausia, – dël savo simø ir pamàstymø. niðkàsias vertybes. Taèiau kodël spek- þmogiðkos, klystanèios prigimties. Lietuviø kilmës baltarusiø reþisie- taklyje pasitelkiama senosios italø kau- Kiekvienas salëje sëdintis þiûrovas per rius O. Þiugþda su Kauno lëlininkais kiø komedijos dell arte stilistika, taip Pinoká gali atpaþinti save (pavyzdþiui, dirba jau ketvirtà kartà, taigi aktorius ir lieka neaiðku, ypaè kai pristatyda- átikinama ir linksma mizanscena vai- paþásta, þino jø potencialà. Aktoriai, mos bûsimà vaidinimà apie Pinoká tos kams, kai Pinokis iðsisukinëja gerti kaip supratau ið jø paèiø, taip pat pa- kaukës patvirtina, kad kurs komedijà. vaistus), savotiðkai save pateisinti (ne tenkinti ne tik dël kûrybinës ávairo- Graþiø, iðraiðkingø kaukiø aiðki tik edu- að vienas toks) ir iðteisinti, – o kas gali vës, bet dar ir todël, kad bendrauti su kacinë prasmë, jos puoðia ir patá spek- bûti maloniau, kai savæs vertinimo kar- dvasios aristokratu visada miela. taklá, deja, ir lieka tik kaip pavirðinis telë pakyla! Beje, susitapatinimà su Gráþkime prie Pinokio nuopuoliø. puoðybinis aþûras. scenos herojumi lengvina ðiuolaikiðka Sukurtas geraðirdþio tëtuðio Dþepeto Gráþkime prie dar neatsakyto klau- pasakos interpretacija: tarkim, pasida- (aktorius Saulius Bagaliûnas), dar bû- simo: kodël spektaklyje netikëlis, bas- væs repo ritmams, Pinokis ir vël iðsuka damas namuose Pinokis (aktorius Da- tûnas, melagis Pinokis vaikams yra ið kelio. Kita vertus, tai savotiðka reþi- rius Krapikas) uþtvatina jam nepatiku- „gerietis“? Ar dël to, kad jis – vienin- sieriaus áþvalga: pradþioje Pinokis nu- Subtili Pinokio kelionë Kauno valstybiniame lëliø teatre

sideda dël troðkimo patekti á teatrà, Spektaklis trunka ilgiau nei valan- dacija, kad tai spektaklis vaikams, ku- vëliau nebe teatras tampa traukos cen- dà, jo pasakojimas neskubrus, remia- riems jau sukakæ penkeri metai, deja, tru, o masinë kultûra. Tarsi uþbëgama si klasikiniais reþisûriniais sprendi- didesnioji publikos dalis buvo trejø ir uþ akiø ir subtiliai moralizuojama: gat- mais, tik spektaklio pabaiga ágyja netgi maþiau, todël natûralu, kad zir- vës kultûrà, á kurià neriama staèia gal- kaþkoká pagreitá. Galbût reþisierius zë, ðurmuliavo, pradëdavo verkðlenti va, anksèiau atstojo teatro paslaptis. baiminosi, kad vaikai neiðlaikys dë- (ðalia manæs mamai ant keliø sëdëjo Apskritai, ðio spektaklio iðskirtinumas mesio, tad viskas pradeda vykti lyg dar sunkiai vaikðtantis maþulëlis, ku- ir vertybë – itin subtilus (todël neat- finiðo tiesiojoje – vaizdas keièia vaiz- ris nuolat tai baksnojo koja, tai èiup- metamas) moralas. Beje, C. Collodi dà, tamsa – ðviesà ir t. t., o pripratus davo man uþ plaukø). Kai kada buvo savo kûrinyje moralizuoja atvirai ir prie neskubaus þiûrëjimo ir mintiji- nesuprantamas ir tëvø elgesys leisti sa- tiesmukai: Jûs tik pagalvokit – varg- mo darosi nelabai aiðku, ið kur kas vo atþaloms, atsistojus tarp sëdinèiø ðas Dþepetas liko namie ir ðalo su vie- iððoko ir kodël. Apskritai, dinamika þiûrovø, fotografuoti ar net filmuoti mona liemene tik dël to, kad galëtø sû- ne tik pop, TV kultûroje, bet ir mene biliuoju telefonu. Dar sunkiau ásivaiz- nui nupirkti elementoriø!1 Reþisieriaus tampa neginèijamu prioritetu ir baci- duoti aktoriø darbà, þinant, kad, tar- O. Þiugþdos spektaklyje sudvasintas, la, nuodijanèia ne europiná, o tradi- kim, dramos teatre spektaklio metu nu- prabylantis kaip sàþinë moralas dar la- ciná mûsø menà, todël gera, kad O. kritæs drabuþinës numerëlis iðblaðko biau pabrëþia Pinokio nuopuolius, ta- Þiugþdos spektaklio natûrali pasako- aktorius. Taigi galima sakyti, kad lëli- èiau drauge moralines vertybes átvir- jimo tëkmë leidþia ne tik regëti, bet ninkai kartais dirba tiesiog ekstrema- tina kaip aukðèiausià, tikriausià þmo- ir màstyti. liomis sàlygomis, todël visi nusipelno giðkumà. Todël dësninga ir spektaklio Spektaklio pabaigoje atsiradusi ypatingos pagarbos, bet greièiausiai sa- pabaiga – Pinokis tampa berniuku, ku- skuba suprantama nebent þvelgiant á tisfakcijà jiems teikia nuoðirdus gërë- ris sëdi... ðtai ten, galbût penktoje, o þiûrovø salæ (premjeros dienà – pilnu- jimasis Pinokiu bei neapykanta Kati- gal septintoje eilëje. tëlæ). Nors afiðose nurodoma rekomen- nui ir Lapei.

Scena ið Carlo Collodi spektaklio „Pinokis“ Kauno valstybiniame lëliø teatre. Spektaklio reþisierius Olegas Þiugþda, dailininkas Valerijus Raèkovskis.

53 1 Collodis Pinokis. Vilnius, 1994, p. 23. Lëliø scena Muziejiniø Kauno lëliø vieðnagë Klaipëdoje Salomëja Burneikaitë Profesionaliajam Lietuvos lëliø Lëlës ið spektaklio „Juodoji viðta arba teatrui ðie metai buvo jubiliejiniai. poþemio gyventojai“. Minëjome 70 metø nuo to laiko, kai Dail. N. Poliakova, 1936 m. dailininkas Stasys Uðinskas reþ. L. Lankauskaitë, 1980. Kaune ásteigë pirmàjá profesionalø marioneèiø teatrà. Prisiminëme, kaip sunkiai dirbo menininkas, kad jo iðsvajotas teatras pradëtø gyvuoti. Dailininkas savo dirbtuvëje dvejus metus kruopðèiai gamino lëles, de- koracijas, rûpinosi pjesës paraðymu, surinko aktorius, kvietë reþisierius ir geguþës 6 d. parodë spektaklá A. Gustaièio Silvestras Dûdelë. Tru- pë net buvo iðvykusi gastroliø po Lie- tuvà, pasiekë Klaipëdà, taèiau, ne- gavusi tolimesnës valstybës paramos, savo veiklà po metø turëjo nu- traukti. Kokia paþástama istorija tiems, kurie ðiandien kuria savo te- atrà vedami idëjos! Gràþinus Vilniui Lietuvos sostinës vardà, 1941 m., vykstant antrajam pasauliniam karui, veiklà buvo pra- dëjæs Mykolës Krinickaitës lëliø teatras, ypatingà dëmesá skyræs nacio- nalinei tematikai. Jam 1944 m. bu- Þilvinas ir Eglë ið spektaklio „Eglë vo lemta tapti pirmuoju valstybiniu þalèiø karalienë“. Dail. V. Mazûras, lëliø teatru Lietuvoje, taèiau, kaip reþ. S. Ratkevièius, nepateisinæs tuometinës meno reika- 1968. lø valdybos lûkesèiø, 1949 m. jis bu-

Lëlës ið spektaklio vo likviduotas. Uþtat 1958 m. ásteigti „Stebuklingasis net du valstybiniai lëliø teatrai. Ba- Aladino þibintas“. Dail. I. Mdivani, lio Lukoðiaus rûpesèiu ákurtas teat- reþ. S. Ratkevièius, 1958. ras Vilniuje, kuris vëliau pavadintas „Lëlës“ vardu, o Stasiui Ratkevièiui prie Marijampolës (tuometinio Kap- suko) dramos teatro pavyko suburti lëliø trupæ, kuri po dviejø metø per- kelta á Kaunà tapo Kauno valstybiniu lëliø teatru. Ið sovietinio laikotarpio ir pavel- dëjome du lëliø teatrus, taèiau per Nepriklausomybës metus situacija Lietuvos lëliø teatrui – 70

pasikeitë. Valstybiniai teatrai iðliko, kës, butaforijos ir dekoracijø deta- èiui. Ið gausybës muziejaus ekspo- bet visoje Lietuvoje susibûrë apie de- lës. Ið viso fonduose sukaupta per natø á Klaipëdà atsiveþta 70 lëliø. ðimt naujø, maþesniø, nuolat dirban- 800 eksponatø. Tarp jø yra ir pirmø- Atidarant parodà dalyvavo sveèiai èiø lëliø teatro trupiø, kurios savo jø teatro spektakliø lazdeliniø (ga- ið Kauno valstybinio lëliø teatro, veiklà sieja su profesionaliuoju lë- pitiniø) lëliø, primenanèiø grynojo Tarptautinës lëlininkø asociacijos liø teatru. Verta priminti, kad prieð realizmo estetikà, ir vëlesniø bei ðiø UNIMA Lietuvos nacionalinio cen- 70 metø parodæs pirmàjá marioneèiø dienø dailininkø stilizuotø charak- tro, Lietuvos teatro istorijos ir tradi- spektaklá Stasio Uðinsko teatras taip teriniø personaþø. Muziejuje ekspo- cijø draugijos, Klaipëdos dramos te- pat nebuvo valstybinis! nuojami dailininkø D. Barausko, J. atro, Klaipëdos universiteto ir tiek 2006 m. dauguma ðalies lëlinin- Stauskaitës, J. Raèinskaitës, N. Po- klaipëdieèiø, kiek tuo metu galëjo kø kolektyvø stengësi ávairiais ren- liakovos, I. Mdivani, G. Þalalio, tilpti nedidelëje ir jaukioje fachver- giniais paminëti ðià neeilinæ Lietu- V. Mazûro, R. Drieþio, J. Januðke- kinëje ðio centro parodø salëje. Dël vos lëliø teatrui datà. Klaipëdos lë- vièiûtës, R. Raud, V. Raèkovskio garbaus amþiaus ðventëje negalëjæs liø teatras – Nepriklausomybës lai- ir kt. darbai. Buvæs ilgametis Vil- dalyvauti maestro Stasys Ratkevi- kø kûdikis, nors ir neturintis savo na- niaus „Lëlës“ teatro dailininkas ir èius savo kalboje, perduotoje garso mø, ðià iðkilià datà nutarë paminëti vyr. reþisierius V. Mazûras su Kau- áraðo bûdu, padëkojo renginio suma- surengdamas lëliø parodà ið Kauno no lëliø teatru bendradarbiauja dau- nytojams ir iðreiðkë viltá þodþiais „Te- valstybinio lëliø teatro muziejaus giau kaip 30 metø. gul ði diena tampa brandþia tàsa fondø. Ðiam muziejui ðiemet, kovo Lëliø muziejumi iðmoningai rû- veiklos, kuri giliai ir prasmingai mënesá, buvo suteiktas Stasio ir Va- pinasi, jo veiklà tæsia ir dabartinë skamba viso pasaulio lëliø teatrus lerijos Ratkevièiø vardas. Kaunieèiai lëliø muziejaus vedëja, ðio teatro sujungianèios organizacijos UNIMA ðiai idëjai pritarë ir, gavus Kultûros aktorë veteranë Elena Þekienë, tal- lozunge: „Per vaikø ðirdis – á tautø ministerijos, bei Klaipëdos miesto sa- kinant kolegei Ramutei Kabelkaitei. ðirdis!“ bei palinkëjo Klaipëdos lëli- vivaldybës paramà, muziejiniø Kau- 2005 m. muziejus átrauktas á Lietu- ninkams turëti savo namus ir gali- no lëliø „delegacija“ pirmà kartà vi- vos muziejø registrà. Per metus ja- mybæ kuo daugiau kalbëti á vaikø sam mënesiui iðkeliavo á Klaipëdà. me apsilanko per 10 tûkstanèiø vai- ðirdis! kø, vyksta teatralizuotos valandëlës Visà spalio mënesá veikusioje pa- Kauno valstybinio lëliø vaikams ir tëveliams. Sveèiai susi- rodoje „Lëlës kaip þmonës“ apsilan- teatro Stasio ir Valerijos paþásta su ávairia lëliø valdymo kë per 1000 þmoniø, sulaukta ir sve- Ratkevièiø muziejus technika, suþino, kaip gimsta ir at- èiø ið uþsienio. Vien edukaciniuose Jis árengtas 1994 m. teatro ákûrë- gyja lëlës, susitinka su teatro akto- uþsiëmimuose dalyvavo per 30 gru- jø Valerijos ir Stasio Ratkevièiø ini- riais, turi galimybæ paimti á rankas piø. Klaipëdos kraðto þmonëms bu- ciatyva, taèiau eksponatai buvo kau- teatrinæ lëlæ. vo pristatyta keliø kartø lëlininkø piami nuo pat teatro ásikûrimo. Il- praktikø veikla. Parodos „Lëlës kaip gametës teatro pedagoginës dalies Meninis edukacinis projektas þmonës“ renginiai pasakojo Lietu- vedëjos, ðio teatro aktorës ðviesios „Lëlës kaip þmonës“ vos lëliø teatro istorijà, priminë ir atminties Valerijos Ratkevièienës rû- Taip buvo pavadintas renginiø su Klaipëda susijusius faktus. Vyko pesèiu lëlës daugelá metø buvo pri- ciklas, prasidëjæs lëliø parodos ati- susitikimai su vaikais, tëveliais, pe- þiûrimos, saugomos, kaupiamos te- darymu 2006 m. spalio 5 d. Klaipë- dagogais, paþintinës popietës, kurias atro uþkaboriuose, tyliai pritariant dos kultûrø komunikacijø centre. Ðá vedë lëliø muziejaus vedëja aktorë teatro meno vadovui ir gyvenimo meniná edukaciná projektà inicija- Elena Þekienë, teatrologë Salomë- bendraþygiui Stasiui Ratkevièiui. vo Klaipëdos lëliø teatras ir taip pri- ja Burneikaitë ir Klaipëdos lëliø te- Muziejaus ekspozicijos pagrindà su- sidëjo prie renginiø, skirtø profesio- atro dailininkë Viktorija Dambraus- daro vaidintø spektakliø lëlës, kau- naliojo Lietuvos lëliø teatro 70-me- kaitë. Projektas priminë, kad Lëliø

55 Lëliø scena

Lietuvos lëliø teatrui – 70

Jis ne tik lëles gamino ir taisë, dau- Kauno valstybinio lëliø teatro ákûrëjas gelá metø net lydëjo á tolimas kelio- Stasys Ratkevièius, 2006. nes, bet ir kûrybiðkai bendradarbia- vo su visais Kauno lëliø teatre dir- busiais dailininkais, reþisieriais, aktoriais. O teatras pagrástai didþiuo- jasi, kad daugumà muziejuje eks- ponuojamø lëliø gamino talentingas lëliø meistras Algimantas Kumpikas. Jis yra lëliø konstruktorius, ir jo darbas tarsi iðtirpsta spektaklyje. Jam teko restauruoti ir iðruoðti lëles á pa- rodà. A. Kumpikas daugelá metø to- bulino sovietiniais laikais daugely- je lëliø teatrø vyravusià lazdeliniø (gapitiniø) lëliø konstrukcijà, o ðio tipo lëlës ir sudarë pagrindinæ Klai- teatro idëjà Klaipëdoje dar ðeðtaja- resniøjø lankytojø grupës parodos pëdà aplankiusiø lëliø ekspozicijos me XX a. deðimtmetyje „pasëjo“ Sta- ekspozicijoje klausësi „Istorijø apie dalá. sys Ratkevièius, kai su þmona Vale- lëles“ ir mokësi pasigaminti papras- 2006-ieji metai lëliø meistrui Al- rija Gruodyte, dirbdami aktoriais èiausià lazdelinæ lëlæ. Klaipëdos uni- giui Kumpikui Kauno lëliø teatre jau Klaipëdos dramos teatre, vakarais sa- versiteto docentas dr. Marius Ðid- yra 36-ieji. Tik atëjusá á teatrà jau- vo bute (Þaliojoje gatvëje) pradëjo lauskas á lëliø parodà perkëlë lite- nuolá, pradëjusá dirbti scenos maði- meistrauti lëles bûsimam lëliø spek- ratûros seminarà studentams litera- nistu, maþdaug po metø S. Ratke- takliui. Bet profesionalø lëliø teatrà tams ir paskatino prisiminti lëlës mi- vièius prikalbino keisti darbà, paste- pavyko ákurti ne Klaipëdoje, o Kap- tologijà bei pavyzdþius, siejamus su bëjæs jo gebëjimà tobulinti lëliø me- suke, kuris 1960 m. buvo perkeltas literatûra. Klaipëdos pedagogø ðvie- chanizmus. Ne kiekvienas, net ir tu- á Kaunà. Klaipëdos ir Kauno lëlinin- timo ir kultûros centras iðnaudojo rintis inþineriná iðsilavinimà, gali kai kûrybiðkai bendradarbiauja ir unikalià progà ekspozicijoje surengti tapti lëliø konstruktoriumi. A. Kum- ðiandien, todël parodos lankytojai at- seminarà mokytojams „Lazdelinës pikas greitai suvokë lëliø gamybos rado ir keletà klaipëdietës Jûratës Ja- lëlës ir jø galimybës“. Turëjo apie principà. Jis sako, kad kiekviena lë- nuðkevièiûtës lëliø, kurtø spektak- kà pamàstyti Klaipëdos „Aþuolyno“, lë yra kitokia, nors dauguma jø pra- liams Kauno lëliø teatre. Ðilutës Vydûno, Klaipëdos Eduardo eityje buvo lazdelinës (gapitinës). Nenuostabu, kad maþuosius pa- Balsio menø gimnazijø, Adomo Bra- Tai yra jau teatro istorija, o ðiandien rodos lankytojus domino „Skuduri- ko dailës mokyklos bei Jaunimo cen- lëliø teatro kûrëjai eina á prieká, gal- nës Onutës svetainë“. Ðio renginio tro dailës studijos „Varsa“ jaunimas voja ir kuria naujai. sumanytoja Elena Þekienë Klaipë- ir mokytojai, kurie ruoðdamiesi bû- Visas sovietinis lëliø teatro lai- doje, kaip ir Kaune – tikruosiuose simai parodai „Kauno lëliø portre- kotarpis buvo lazdeliniø lëliø tech- ðiø lëliø namuose, bendravo su vai- tai“ paskyrë ne vienà popietæ lëliø nologijø iðtobulinimo laikotarpis – kais ir padëjo jiems prisiminti Sku- studijoms. ir lëliø konstrukcijos, ir jø meninës durinës Onutës istorijà. Ji vedë ir at- iðraiðkos galimybiø. S. Ratkevièius virà pamokà Klaipëdos universiteto Kauno lëliø meistras pamëgo lazdeliniø lëliø plastikà. Tik studentëms lëlininkëms apie lazde- Tai þmogus, kurio rankose dau- meno vadovo pareigas perëmæs re- liniø lëliø valdymo ypatumus. Vy- guma Kauno lëliø teatro lëliø gimë. þisierius Algimantas Stankevièius Lietuvos lëliø teatrui – 70

pabandë á lëliø scenà ávesti vadina- la, Eglë þalèiø karalienë, Linksmie- niø apie lëliø teatro menà, jo istori- màjá „gyvàjá planà“, kai aktorius ji gaidþiukai, Gandriukas ir kaliau- jà ir priminë neátikëtinai ádomius da- iðeina ið uþ ðirmos ir matomas ðalia së ir kt. lykus apie þmones, paskyrusius joms lëlës. Bûtent lazdelinæ lëlæ ir jos ga- Klaipëdos lëliø teatro sumanytas gyvenimà. Belieka Kauno lëliø te- limybes puikiai jautë ir aktoriai, ku- meninis edukacinis projektas „Lëlës atre sulaukti jaunøjø Klaipëdos dai- riems daþniausiai ir teko dirbti su ðio kaip þmonës“ suteikë galimybæ lininkø parodos „Kauno lëliø portre- tipo lëlëmis. Elena Þekienë studen- Klaipëdos kraðto þmonëms gauti þi- tai“. tams Klaipëdoje kalbëjo, kad jokia kita lëlë nëra jai taip miela ir arti- Klaipëdos dramos teatro aktoriai Nijolë ma, kaip lazdelinë, su kuria buvo Narijauskaitë ir lengviausia susitapatinti, perteikiant Bronius Graþys, buvæ prie Kauno veikëjo charakterá ir jausmus. Da- lëliø teatro kûrimo iðtakø, parodos bar jø maþai besulaukiame lëliø sce- Klaipëdoje metu. noje. 2006. A. Kumpikas taip pat yra savo srities profesionalas ir neslepia, kad lëlës geriau pavyksta, kai dailininkas jas kurdamas bendradarbiauja su konstruktoriumi. Meistras pagarbiai kalba apie S. Ratkevièiø, vadina já tikru menininku, nes su juo dirbti buvo lengva. „Jis manimi pasitikëda- vo, o kai atlikdavau darbà, þinojo, kad geriau padaryti nebegalima. Bent taip jis yra man sakæs“, – ðyp- sodamasis „liudija“ A. Kumpikas. Jam ne kartà teko gaminti lëles ir didþiausiam lëliø teatro srities au- toritetui dailininkui Vitalijui Mazû- rui, kuris taip pat pasitikëdavo meistru, juokaudamas, kad eskizai skirti ne darbui, bet meno tarybai. Todël lëlës buvo kuriamos ir gaminamos taip, kad aktoriui jas bûtø patogu valdyti, kad jos bûtø iðraiðkingos, lengvos ir galëtø veikti. Parodoje eksponuota nemaþai Vitaliaus Ma- zûro lëliø, kurios priminë geriausius reþisieriaus S. Ratkevièiaus bei vë- liau teatro vairà perëmusio jo moki- nio A. Stankevièiaus spektaklius. Jø aplankyti atëjæ klaipëdieèiai atpa- þino dar vaikystëje matytus perso- naþus ið spektakliø Zuikiø mokyk-

57 Scenos pedagogika Ðiuolaikinës dramaturgijos tramplinas, Rima Èeliauskaitë arba Naujø ðekspyrø paieðka

Nors deklaruojame esanti laisva turgø kûrybinius ieðkojimus. Jau kal- gas pjeses vienijo bendra tema Mies- ðalis, suteikianti savo gyventojams bama apie ðio projekto tæstinumà. tas prie jûros. Kûriniai buvo pateikti visiðkà kûrybinæ laisvæ, taèiau ðiuo- Á seminarà buvo pakviesti klai- lektoriams, sulaukë pastabø, vertini- laikinës dramaturgijos variklis Lie- pëdieèiai Mindaugas Valiukas, Gi- mø, provokavo diskusijas, o seminaro tuvoje dirba daug lëèiau nei, pavyz- tana Gugevièiûtë, vilnietë Gabrielë pabaigoje pakviestiems aktoriams dþiui, kaimyninëse valstybëse – ab- Labanauskaitë, Jurijus Klavdijevas ið bei reþisieriams Daliai Jokubauskai- soliuèios diktatûros ðalyse. Ðiuolai- Rusijos bei Konstantinas Steðikas ir tei (Vilnius) ir Vladimirui Ðèerbanui kinës dramaturgijos revoliucijos dar Pavelas Priaþko ið Baltarusijos. Jie (Baltarusija) padedant ið ðeðiø pje- nesukëlëme, mus pralenkë Rusija, patirties sëmësi ið lektoriø N. Cha- siø buvo suregztas spektaklis. Baltarusija ir kitos ðalys. lezino, teatro kritiko, ðiuolaikinës „Nors mes gyvename ðalyje, kur dramaturgijos teoretiko Pavelo Rud- Paskui kintanèià aplinkà… viskas uþdusinta diktatûros, savo ke- nevo (Rusija) bei dramaturgo, festi- Seminaro dalyviai taip pat ið- lyje praëjome tam tikrà etapà, kurio valio „Majskije ètenija“ meno va- klausë praneðimus apie kaimyniniø nepraëjo Lietuvos teatras. Gal skam- dovo Vladimiro Levanovo (Rusija). ðaliø bei Europos dramaturgijos pro- ba ðiek tiek snobiðkai, bet taip yra. Tiesa, jëgos buvo nelygios – lie- blemas ir tendencijas. Diskusijose Rusijoje ðis etapas praeitas dar anks- tuviø dramaturgai, raðantys vos pir- Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos teat- èiau“, – sakë Minsko (Baltarusija) màsias savo pjeses, susitiko su ne vie- ralai bandë aptarti ðiuolaikinës dra- Laisvojo teatro meno vadovas dra- nà dramaturgijos konkursà laimëju- maturgijos bruoþus: dokumentiðku- maturgas Nikolajus Chalezinas, rug- siais, pripaþinimo sulaukusiais rusø mà, realizmà, prievartos, sadizmo, pjûèio pabaigoje Palangoje sureng- ir baltarusiø dramaturgais. Taèiau sa- netradicinio sekso temas. Pasak te- tø tarptautiniø dramaturgijos ir teat- vaitæ trukusio seminaro tikslas buvo atralø, dramaturgai negali nekreipti ro kûrybiniø edukaciniø dirbtuviø ne kovoti, o dalintis patirtimi, gilin- dëmesio á besikeièianèià aplinkà – „Drama jam session“ dalyvis. ti savo þinias, tobulinti ágûdþius. nauji socialinio gyvenimo aspektai Susitikimas, paþintis su kolegomis Jaunieji dramaturgai turëjo para- daro átakà ir teatrui. Dramaturgija tu- bei tarptautinæ patirtá turinèiais dra- ðyti po trumpà 5–8 puslapiø 1–6 per- ri keistis kartu su aplinka, kad kin- maturgijos tyrinëtojais, reþisieriais, or- sonaþø pjesæ. Pjesëse atsispindëjo tanti visuomenës sàmonë jà priimtø ganizatoriø sumanymu, turëtø paska- ávairios temos: religija, ekologija, kaip savà. „Teatrinis lûþis ávyksta so- tinti pradedanèiøjø Lietuvos drama- santykiai tarp lyèiø, kultûra. Skirtin- cialiniø konfliktø ir sukrëtimø kontekste. Rusijos visuomenë per pen- Á kûrybines dramaturgø kiolika metø po Sovietø Sàjungos dirbtuves buvo þlugimo lûþius iðgyveno ne vienà ir sukviesti dramaturgai ir ne du kartus, o kasmet. Kasmet gy- lektoriai ið Lietuvos, Baltarusijos bei vendavome naujoje valstybëje su Rusijos. naujais ástatymais ir socialiniais san- tykiais. Kûryba tapo tos visuomenës atvaizdu, – pasakojo teatro kritikas P. Rudnevas. – Rusijos ðiuolaikinë drama uþsiima XIX a. rusø literatû- ros tradicijø sekimu: þodþiø virtuo- ziðkumu, gërio paieðka, poþiûriu á maþà þmogø. Dramaturgija þlugdo Rusijos kultûrinius mitus: natûralios sultys ir marihuana geriau uþ degti- næ ir koldûnus. Taèiau yra tam tikri Ðiuolaikinës dramaturgijos tramplinas, arba Naujø ðekspyrø paieðka

tabu: cerkvë, nacionalinis klausimas gijà, ne tik pavienius autorius“, – sa- Minsko Laisvojo ir Didysis Tëvynës karas.“ kë I. Daunoravièiûtë. teatro vadovas Nikolajus Rusijoje 40 procentø visø prem- Pavyzdþiui, N. Chalezinas paste- Chalezinas. jerø per metus (ið maþdaug 200 spek- bëjo, kad Lietuvoje kol kas tëra tik takliø) sudaro ðiuolaikinë nacionali- pora dëmesio vertø ðiuolaikinës dra- në ir uþsienio dramaturgija. Taèiau maturgijos atstovø: Marius Ivaðkevi- ir ðioje ðalyje kelià á scenà ðiuolai- èius bei Laura Sintija Èerniauskai- kinës pjesës skinasi sunkiai. „Ðiuo- të. Naujø pavardþiø buvo atrasta me- laikinë dramaturgija negali iðsivers- tø pradþioje Kaune vykusio projekto ti be valstybës paramos“, – pabrëþë „Ðiuolaikinës lietuviø dramaturgijos P. Rudnevas. Su ðalies atsinaujinimu panorama“ metu. Tuomet buvo at- atëjo nauja dramaturgø ir reþisieriø rasti ir seminare dalyvavæ dramatur- karta. O kas toliau? „Reikia naujo gai – M. Valiukas, G. Gugevièiûtë Ostrovskio, naujo Ðekspyro“, – sakë bei G. Labanauskaitë. Pasak I. Dau- kritikas. noravièiûtës, bûtent ðie kûrëjai ga- lëtø tapti naujojo teatro pagrindu. mums á nugarà“, – tikino meno vady- Kas sukels naujosios „Jau septynerius metus dirbu ðio- bininkë. dramaturgijos bangà? je srityje. Teko vykdyti keletà projek- Pasak „Menø spaustuvës“ projek- tø, su naujais tekstais kreipiasi þmo- Teatras-fenomenas tø vadybininkës Ingridos Daunoravi- nës. Patys Lietuvos teatrai ieðko dra- Pasak N. Chalezino, dramaturgø èiûtës, kûrybines dramaturgø dirbtu- maturgø. Jau kelintus metus tos pa- kûrybinës dirbtuvës – Minsko Lais- ves surengusi „Menø spaustuvë“ pri- ieðkos gana sëkmingos – vienas kitas vojo teatro ir „Menø spaustuvës“ il- oritetà ruoðiasi teikti teatrui. „Supra- dramaturgas iðkiða galvà. Graþiø idë- gos paþinties, bendrø idëjø ir disku- tome, kad kol neiðsiugdysime jauno- jø ir naujø veidø pasirodë „Ðiuolaiki- sijø rezultatas. „Baltarusijos drama- sios dramaturgø kartos, turësime daug nës lietuviø dramaturgijos panora- turgijos fenomenas jau pasirodë. Man problemø, ágyvendindami naujas pro- mos“ metu. Man teko dalyvauti jos atrodo, kad panaðaus fenomeno ne- gramas. Dramaturgas Europoje, taip komisijoje. Perskaitëme 120 ðiuolai- buvimas Lietuvoje yra nonsensas. pat ir kaimyninëse ðalyse, teatrinia- kiniø lietuviðkø pjesiø, ið jø labai sun- Lietuvoje visada buvo stiprus teat- me procese yra pats svarbiausias. kiai iðrinkome keturiolika kûriniø, ku- ras, geri dramaturgai, taèiau jie ne- Naujos kartos tekstas gimdo didþiau- riø autoriai tapo nugalëtojais“, – pa- perþengë barjero, kurá seniai perþen- sias novacijas ðiuolaikiniame teatre. sakojo I. Daunoravièiûtë. gë atvira Europos teatro visuomenë. Kaip sakë P. Rudnevas, didieji lûþiai Ji dþiaugësi, kad tiek Palangos se- Jei mes padësime Lietuvos dramatur- kaimyninëse ðalyse prasideda bûtent minare dalyvavæ Lietuvos dramatur- gams paeiti ðiek tiek toliau, manysi- nuo to, kad ateina nauja dramaturgø gai, tiek kiti jauni jø kolegos nebando me, kad mûsø misija ávykdyta“, – karta, kuri ir sukelia revoliucijà. Jø susitapatinti su Europoje sklandanèio- tvirtino N. Chalezinas. kûrybinës pastangos, intelektas, susi- mis dramaturgijos srovëmis, pavyz- Dramaturgo manymu, ðis semina- vienijimas provokuoja ir pagimdo ðá dþiui, brutalistais, o yra suradæ savo ras Lietuvoje turëtø bûti rengiamas ir tà ekstraordinaraus, kas vëliau patrau- stiliø. „Ðià kartà galima apibûdinti tik ateityje, þlugdant sostinës mità, – ne kia viso pasaulio dëmesá. Tokia ban- paèiais geriausiais þodþiais. Tai þmo- tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose, ga kilo Rusijoje, Baltarusijoje. Norë- nës, kurie yra atsikratæ kliðiø, pasiren- provincijoje. Pasak N. Chalezino, jo tume árodyti pasauliui, kad ir Lietuvo- gæ ieðkojimams, atradimams. Manau, gimtinëje, diktatûros reþimo ðalyje, toje tokia banga gali kilti. Reikia surinkti kad tai bus srovë, kuriai mums visiems kie seminarai sunkiai ámanomi, net jo gabius þmones, juos suvienyti ir paro- kartu reikës sugalvoti vardà. Taèiau jos vadovaujamas Minsko Laisvasis teat- dyti, kad turime ðiuolaikinæ dramatur- atëjimas jauèiamas – ji kvëpuoja ras egzistuoja nelegaliai. Baltarusijos

59 Scenos pedagogika

Ðiuolaikinës dramaturgijos tramplinas, arba Naujø ðekspyrø paieðka

Seminare „Drama jam session“ dalyvavæ lietuviø dramaturgai: Gitana Gugevièiûtë, Mindaugas Valiukas, Gabrielë Labanauskaitë.

kultûros ministerijoje interesantams ma – á spektaklius reikia ið anksto jieji dramaturgai: Andrejus Kureièi- teigiama, kad tokio teatro jø ðalyje uþsiregistruoti telefonu, þiûrovø yra kas, Pavelas Priaþko, Konstantinas nëra, nors apie Laisvàjá teatrà yra su- uþregistruota deðimèiai spektakliø.“ Steðikas ir kiti. Anksèiau Baltarusi- kurta keletas dokumentiniø filmø, Pogrindþio sàlygomis veikiantis joje bûdavo vienas valstybës palai- apie já yra raðæ tokie þiniasklaidos teatras savo ðalyje taip pat veda se- komas dramaturgas. Oficiali kultû- banginiai, kaip New York Times, The minarus. Meistriðkumo klases yra ve- ros politika tokia ir tebëra. Net eg- Guardian, ir kiti. dæs P. Rudnevas, þinomas Ukrainos zistuoja Kultûros ministerijos patvir- Laisvasis teatras – unikalus reið- dramaturgas Maksimas Kuroèkinas, tintas draudþiamø pjesiø sàraðas, á kinys. Tai naujosios kartos teatras, britø reþisierius Tomas Stopardas, kurá átraukti ir mano kûriniai. Ið es- protestuojantis prieð diktatûrà ir cen- ëmæs globoti Minsko Laisvàjá teat- mës tik vienas Laisvasis teatras sta- zûrà, sugebantis iðsiversti be valsty- rà. Naujosios dramaturgijos gimimas to naujàjà dramaturgijà. Neoficialiai bës paramos ðalyje, kurioje oficia- Baltarusijoje buvo netiesiogiai inici- dabar Baltarusijoje raðo apie aðtuo- liai ðiuolaikinis menas neegzistuo- juotas bûtent diktatûros. „Kûrybin- ni panaðaus lygio ðiuolaikiniai dra- ja. „“Á uþsiená mes vaþiuojame ne gam jaunam þmogui mûsø ðalyje në- maturgai. Jie medþiojami – kvieèia- kaip teatras, o kaip turistai. Mûsø ra kur dirbti – uþdarytos radijo sto- mi kurti scenarijus filmams ir seria- gastroliø sàraðe yra tokie miestai, tys, televizijos, kino studijos. Taèiau lams Rusijoje ir kitur. Ðiek tiek gai- kaip Berlynas, Helsinkis, Paryþius, bûtent ðis vakuumas ir darbo trûku- la, nes taip prarandame gabius dra- Vilnius. Mes þinomi uþsienyje, ta- mas paskatino jaunus þmones kurti – maturgus. Todël nenustojame orga- èiau nepripaþinti savo ðalyje, – pa- jie namie raðo pjeses ir siunèia jas á nizuoti dramaturgijos konkursø. sakojo N. Chalezinas. – Taèiau kai konkursus Rusijoje ar á Laisvojo te- Kiekvienas konkursas turi duoti nau- Minske vyksta mûsø teatro premje- atro organizuojamus konkursus, – tei- jø vardø, kad bûtø konkurencija, kad ros, á salæ patekti beveik neámano- gë N. Chalezinas. – Taip iðkilo nau- nejaustume stygiaus.“ Trylika pirmøjø Prieð penkiasdeðimt metø Eugenija Jankutë

1952 metø rugsëjis. Vilniuje, Lie- ko Viliaus Ulozo ir nepamirðtamos Ma- siimti aukðtojo mokslo diplomo – Al- tuvos valstybinëje konservatorijoje, rianos Malcienës paskaitose. Fechta- gimantas Buþas, Leonas Ciunis, Bro- pirmà kartà aukðtojoje mokykloje, vomës su sporto meistru Juozu Udra, nius Graþys, Juozas Jaruðevièius, Eu- vyksta atranka á dramos teatro akto- ðokome su baleto teatro primadono- genija Jankutë, Algirdas Kubilius, Van- riaus specialybæ. Egzaminø komisija mis Genovaite Sabaliauskaite, Alio- da Marèinskaitë, Algis Maþuolis, Ni- tikrina stojanèiøjø artistiðkumà bei fi- dija Ruzgaite, Marija Kevalaitiene. Jau jolë Narijauskaitë, Arnas Rosenas, Ire- ziná tinkamumà pasirinktai specialy- pirmame kurse tarties technikos prana Stravinskienë, Elvyra Þebertavi- bei: raiðkià tartá, skambø balsà, lanks- tybas vedë ið GITIS‘o (tuometinio Vals- èiûtë. Tik Janina Mozuriûnaitë nebu- tø kûnà, ritmo pajautimà. tybinio teatro meno instituto) su Kau- vo baigusi vidurinës. Po dviejø turø ið didþiulio bûrio no aktoriais parvaþiavusi Danutë Grin- Ásteigus naujà teatrà, diplomuotieji panorëjusiø studijuoti aktoriná meist- kevièiûtë, o scenos judesio pratybas – aktoriai, prijungus treèiàjá kursà bai- riðkumà komisija atrinko septynias jos bendrakursë Aldona Krivickienë. gusius studentus, buvo ákurdinti Kap- merginas ir devynis vaikinus. Akademinio dramos teatro aktorius Va- suke (Marijampolë). Ten teatras iðsi- Pirmieji kurso vadovai buvo Rusø lys Derkintis mus mokë grimuotis, na, laikë iki 1963 metø. dramos teatro vyr. reþisierë Elena Mar- o groþinës literatûros interpretacijø pa- Pirmasis Kapsukà paliko Arnas Ro- kova ir Akademinio dramos teatro ak- ieðkose, vadinamuosiuose sceninës kal- senas. Parvaþiavo á Vilniø, á Akade- torius ir reþisierius Aleksandras Ker- bos uþsiëmimuose, su mumis plûkësi miná dramos teatrà, suvaidino daug ási- nagis. Nuo antrojo kurso iki diplomi- aktoriai Juozas Siparis, Juozas Stanu- mintinø vaidmenø, skaitë radijuje ir niø spektakliø aktoriaus meistriðku- lis, o paskutiniame kurse – aktorë Ste- estradoje. Á Maþojo teatro Vyðniø so- mà dëstë Akademinio teatro aktorius fa Nosevièiûtë. Dainavimà dëstë Juo- dà kvieèia jau kitas Firsas, Arno Rose- ir reþisierius Jonas Kavaliauskas ir Ru- zas Babravièius, Petras Oleka, Anta- no nebëra, bet jo graþaus tembro bal- sø dramos teatro vyr. reþisierius An- nas Karosas, Irena Þukaitë, prof. Nina sas radijo bangomis vis dar skamba. drejus Polekovas. Naujajai aktoriaus Karpavièienë. Muzikos pagrindus – do- Netrukus Kapsukà paliko Vanda meistriðkumo katedrai vadovavo ið centas Jonas Motiekaitis. Marèinskaitë. Drauge su vyru aktoriu- Maskvos á Lietuvà atvykæs teatrolo- Ketveri metai skriste praskrido. Iki mi Rolandu Butkevièiumi apsistojo gas Nikiforas Syèkinas. Jis mus mokë diplominiø spektakliø iðkopëme try- Kauno teatre, o po penkeriø metø per- rusø kalbos, dëstë estetikà, supaþin- lika. Karðtà 1956 metø birþelio 24- ëjo dirbti á Vilniuje naujai sukurtà Jau- dino su rusø teatro istorija. Jo paskai- àjà vienas po kito lipome á Lietuvos nimo teatrà. Èia Vanda kûrë naujus tas vëliau perëmë Irina Jukoka-Lozo- valstybinës konservatorijos scenà pa- vaidmenis, kuriø ryðkiausia – Medëja raitienë. Naujai ákurta aktoriaus meistriðku- Ostrovskio spektaklis „Talentai mo katedra neturëjo mokymo progra- ir garbintojai“. mø. Ið universiteto pakviesti dëstyto- Vaidina: Br. Graþys, E. Jankutë, jai skaitë plaèiausius literatûros ir me- A. Kubilius, A. Maþuolis. no kursus. Kas tik mums nedëstë: pro- 1955–1956 m. fesorë Vanda Zaborskaitë atskleidë lie- diplominis spektaklis. tuviø literatûros groþá, menotyrininkas Nuotraukos ið Jonas Umbrasas supaþindino su Lietu- E. Jankutës vos dramaturgais, jø kûryba, docen- asmeninio archyvo tas Petras Uþkalnis perskaitë platø ru- sø literatûros kursà, Dovydas Judele- vièius ir Irena Veisaitë supaþindino su Europos literatûros lobynais. Apie pasaulio dailæ suþinojome menotyrinin-

61 Scenos pedagogika

Trylika pirmøjø

Jean Anouilh Medëjoje. Dabar Van- dijo laidø, filmø dubliaþø. Dabar ret- meno srièiø þinovu, nenuilstamu kû- da Marèinskaitë pagal sutartis vis dar karèiais ji dalyvauja anksèiau staty- rëju. Po dvimetës reþisieriaus staþuo- vaidina keliuose Jaunimo teatro spek- tuose Jaunimo teatro spektakliuose, tës Maskvos maþajame teatre, á Klai- takliuose, retsykiais ðmëkðteli televi- jos balsas kartais suskamba ir per ra- pëdà jis sugráþo naujàjá diplomà ap- zijos reklamose. dijà. gynæs Eugeno Raneto Kriminalinio 1960 metais ið Kapsuko iðvyko Al- 1961 metais á gimtàjá Vilniø su- tango pastatymu. Bronius Graþys regimantas Bruþas su þmona Elvyra Þe- gráþo Leonas Ciunis. Skulptûrinë ið- þisavo per dvideðimt spektakliø, ta- bertavièiûte. Graþuolá Mantà (Bruþà) orë, puiki tartis, skardus balsas, aris- èiau iðskirtiniu, brangiausiu vadina ásileido Akademinis. Ten jis iðsilaikë tokratiðka laikysena leido jam Kap- buvusá R. Samulevièiaus (pagal Vaiþ- iki didþiøjø teatro „reformø“. Ið Kap- suke suvaidinti deðimtá vaidmenø. Ke- gantà) Nebylá. Aktorius Graþys suvai- suko atsiveþæs svarø vaidmenø krai- lerius metus padirbëjæs Vilniaus kul- dino apie 150 vaidmenø – kokiø tik tá, jis Akademiniame nesitrynë „ma- tûros ðvietimo technikume Leonas, gyvenimø nekûrë! Pedagoginio dar- suotëse“. O kiek bûta literatûriniø va- atidarius Jaunimo teatrà, kuria vienà bo irgi neaplenkë – daugelá metø karø, kiek vaidmenø radijo vaidini- po kito ávairius vaidmenis jame. To- choreografams dëstë aktoriaus meist- muose! kiø retø duomenø aktoriaus nepraþiû- riðkumà. Miesto proginiams rengi- Elvyra Þebertavièiûtë, mûsø kur- rëjo ir kinas. Leonas suvaidino dau- niams raðydamas ðmaikðèius kuple- so primadona, savo gyvenimà ir dar- gybæ uniformuotø veikëjø tiek Lietu- tus Bronius ásëlino á tikrosios poezi- bà teatro ir kino mene paþymëjo voje, tiek Baltarusijos telefilme. Ma- jos valdas, o rinkdamas dailës darbø ypaè raiðkiai. Atvaþiavusi á Vilniø, siniuose lauko renginiuose Leonas reprodukcijas, gilindamasis á vaiz- bandë ásidarbinti vieninteliame tuo Ciunis ilgai buvo nepakeièiamas ku- duojamojo meno istorijà, ëmë kolek- metu Akademiniame teatre, bet... nigaikðtis ant þirgo, daþnai já kvies- cionuoti paveikslus ir pats ëmësi tep- tarp senstanèiø ministerieniø ir jø gi- davo Senamiesèio teatras. tuko – yra nutapæs graþiausiø natiur- minaièiø jaunai gabiai aktorei vietos 1963 metø sausio 5 dienà iðtver- mortø, ávairiausiø peizaþø, abstrak- neatsirado. Ji ëmë dëstyti Kultûros mingieji kapsukieèiai, uþdarius teat- cijø. Á Klaipëdos senamiesèio centre ðvietimo technikume, kartkartëmis rà, permetami á sunkiai tuomet be- ásikûrusiø Nijolës ir Broniaus Graþiø dalyvaudavo radijo laidose. Tik susi- kvëpavusá Klaipëdos teatrà. Tai buvo namus – daugelio meno mylëtojø ke- kûrus Jaunimo teatrui, Elvyra visa sa- solidi injekcija. lio galas. vo esybe, visu talentu kibo á kûrybà. Ilgam ten ásitvirtino pastovioji mû- Algirdas Kubilius pirmasis ið mû- Ji vaidino veik visuose ðio teatro pa- sø kurso pora Nijolë Narijauskaitë ir sø trylikos paliko ðià þemæ. Per tris- statymuose, bet didþiausià pasitenki- Bronius Graþys. Lyriðkoji Nijolë ke- deðimt penkerius savo kûrybinio gy- nimà ir kûrybinæ sëkmæ patyrë, sukû- liavo ið spektaklio á spektaklá. Jos kû- venimo metø yra suvaidinæs per ðim- rusi ið Jean Anouilh Vyturys, Moterá rybiná kelià lydëjo puikiø autoriø: tà vaidmenø. Nusifilmavo Indënu, ið Jean Cocteau Þmogaus balsas ir t. Gruðo, Moljero, Þemaitës, Gorkio, ðmaikðèiai kûrë agitbrigadas, ne kar- t. Vytauto Þalakevièiaus filme Vie- Hikmeno personaþai: Barbora, Elvy- tà uþ jas skynë laurus. Gyvenimo ne- nos dienos kronika Elvyra áëjo á kino ra, Katrë, Vasilisa, Machmenë Banu... gandos – sunki þmonos liga, vienin- pasaulá. Po to buvo Laima R. Vabalo Daugelá metø ji dëstë scenos kalbà telës jaunos dukters tragiðka þûtis, sû- filme Birþelis vasaros pradþia, Dei- Valstybinës konservatorijos Klaipëdos naus Rimo liga – pakirto já. Liko vie- mantës motina M. Giedrio filme Ne- fakultetuose, literatûriniuose vakaruo- na atþala tarnauti mûzoms – sûnus sëtø rugiø þydëjimas, Lomonosovo se puikiai interpretavo poezijos ir pro- Virgilijus Kubilius, aktorius ir televi- uoðvë „Mosfilmo“ kino juostoje Lo- zos kûrinius. Bronius Graþys nuo di- zijos reþisierius. monosovas. Su Eimunto Nekroðiaus plomo áteikimo dienos pranoko mo- Ið Kapsuko á Klaipëdà pervaþiavo spektakliu Dëdë Vania aplankë kelis kytojø lûkesèius. Baigæs Konservato- Juozas Jaruðevièius ir Algis Maþuo- þemynus, be jos neapsiëjo daugelis rijà dirbo su tokia energija, kad ið pro- lis, bet ten trejetà metø pavaidinæ, telespektakliø. O kur dar gausybë ra- vincijos bernuþëlio virto vos ne visø ásikûrus Jaunimo teatrui, parguþëjo á Trylika pirmøjø

Vilniø. Juozas Jaruðevièius iki pat mir- dirbo radijo ir televizijos vaikø ir jau- sugebëdama, su bûsimaisiais aktoriais ties vaidino teatre, filmavosi televi- nimo redakcijose, dëstë Kultûros ðvie- Vilniaus valstybinës konservatorijos zijos seriale Giminës. Kai stodamas á timo technikume, Mokytojø namuo- Klaipëdos fakultetuose, o paskutiniu Konservatorijà þemu sodriu balsu pa- se, o vëliau Universitete vadovavo metu Muzikos akademijoje ir Ðiau- deklamavo Nikolajaus Nekrasovo ei- „agitbrigadoms“, kurios nuskynë ne liø universitete dësèiau scenos kal- lëraðtá apie Volgà, net uþdainavo: vienà respublikinæ premijà. bà, ieðkojau ðnekos raiðkos priemo- „Volga, Volga, mat rodnaja...“, – taip Að buvau ta tryliktoji. Uþuot va- niø ávairovës, siekiau, kad aktoriaus ir pasikrikðtijo Volga. Jis buvo vienas þiavusi á Kapsukà, dël „ðeimyniniø kalbëjimas scenoje bûtø skambus, aið- ið nedaugelio Lietuvos teatro aktoriø, nepriekaiðtingai ávaldæs bendrinës lie- Po diplominio tuviø kalbos normas, mokykloms ið- spektaklio A. Vienuolio leistoje plokðtelëje áskaitæs literatû- „Prieblandoje“, rinius pavyzdþius. Tai nepakartojamø 1956 m. Viduryje – kurso vadovas duomenø aktorius, vaidmenis kûræs Jonas Kavaliauskas. visa savo emocionalia prigimtimi. Algis Maþuolis jau nuo pirmojo kurso vis kam nors vadovaudavo: tai profsàjungai, tai dar kam. Nenuosta- bu, kad Kapsuke prasimuðë iki teatro direktoriaus ir... padëjo já likviduoti. Bet tai nesukliudë vaidinti beveik visuose Kapsuko teatro spektakliuose. 1976 metais, tapæs Lietuvos kinema- tografininkø sàjungos atsakinguoju aplinkybiø“ diplomo nuoraðà pasiun- kus ir paveikus. Kartais pavykdavo. sekretoriumi, nedideliais vaidmeni- èiau á Klaipëdos dramos teatrà. Bu- Visus tuos metus nesiskyriau su mis ásisuko á filmø verpetà: dalyvavo vau priimta, bet... neturëdama bûs- scena, mane kviesdavo Filharmoni- TV bei radijo vaidinimuose, filmø to, su serganèia motina nesiryþau ten ja, drauge su puikiais muzikantais esu dubliaþuose. Nenumaldomà teatro keltis. Kelis mënesius vaþinëjau á paruoðusi kelias literatûrines progra- troðkulá pasotindavo reþisieriaus Pet- Kauno dramos teatrà, kur suvaidinau mas, rengiau teatralizuotus koncertus ro Bielskio vadovaujamame Novelës Pilkàjà damà Alfred Jarry Ðeðtame maþiesiems, daþnai dalyvaudavau teatre ar kitose studijose. aukðte, vienà sezonà bendradarbia- radijo ir TV laidose vaikams, su de- Kaþkoks teatro pedagogikos ið- vau Akademiniame ir spëjau suvai- ðimtimis programø teko apkeliauti vi- minèius yra pasakæs: „jeigu ið kurso dinti kelis vaidmenis. Atsisveikinusi sà Lietuvà. iðeina nors vienas geras aktorius, dirb- su teatru, dësèiau Kultûros ðvietimo Dabar gyvenu Ðiauliuose, raðau ta ne veltui“. Ið pirmos aktoriø lai- technikume, o supratusi, kad dar rei- knygas, ásteigiau Vieðàjà ástaigà „Sau- dos, ið trylikos, Lietuvos teatruose dir- këtø pasimokyti, iðvaþiavau á Mask- lës uþeiga“. Pasitelkusi meno priemo- bo visa deðimtis. vos GITIS‘à, á trejø metø scenos kal- nes, bandau organizuoti renginius ðei- Na, o trys moterys laviravo tarp bos asistentûrà aspirantûros teisëmis. moms, siekiu lavinti kiekvieno raið- kûrybinio ir ðeimyninio darbo. „Dël Treèiaisiais studijø metais á Lietuvà kà, praplësti interesø ratà, papuoðti ðeimyniniø aplinkybiø“ Vilniuje pa- parveþiau literatûrinæ muzikinæ kom- mûsø pasaulá. Kai mano uþmaèios silikusi Janina Mozuriûnaitë ilgà lai- pozicijà, kurià su Juozo Tiðkaus va- nors kiek pavyksta, dëkoju likimui, kà dirbo televizijos reþisiere. dovaujamu estradiniu orkestru paro- kad dar ðá tà galiu, kad 1956 metais Vilniuje pasiliko ir Irena Stravins- dþiau Filharmonijos koncertuose Vil- gautas diplomas dar nekvepia pelë- kienë. Bûdama gabi literatë, puikiai niuje ir Kaune. Iki 2002 metø, kaip siais.

63 Scenos pedagogika „Aðakos 2006“ – Gitana spektakliai, kurie „ástringa“... Gugevièiûtë Vaikø ir jaunimo teatrø veikla daþ- kurá tarptautiniu galime pavadinti to- „visas pasaulis vaidina“, sakë Ðeks- niausia nuraðoma á teatrinio gyveni- dël, kad jame sutiko dalyvauti jau- pyras). Scenoje savo galimybes de- mo ir jo refleksijø paraðtes. Tiesa, nimo teatras ið Rygos „Saulvedis“. monstravo pantomima, multimedija, þinant, kad jaunoji karta kaþkaip te- „Þanrinë, formø ir raiðkos ávairo- folkloro teatras; dainuojamàja poezi- atriðkai ugdoma, miegoti ramiau, ta- vë,“ „tæsia dviejø <...> reþisieriø – ja ir betarpiðku bendravimu „ginkluo- èiau atidþiau jaunøjø teatralø veiklà Editos Prakuliauskaitës ir Gedimino ti“ bardai. Festivalio reþisierë E. Pra- kuliauskaitë pasirûpino renginio es- tetiniu iðbaigtumu ir vienove, nors Ðiemetinis festivalis nesivaikë þanrinë, raiðkos, stiliø ávairovë ið pir- abstrakèios mo þvilgsnio atrodë sunkiai suderi- postmodernizmo ðmëklos – nama. paprasèiausiai pasinërë á spalvingà Á dviejø dienø festivalio progra- neklasikinio teatro mà buvo átraukti aðtuoni „oficialûs“ pasaulá. pasirodymai (o bûta ir dramaturgijos Nuotraukos ið G. Gugevièiûtës skaitymø, ir ðiaip kûrybiniø eksprom- asmeninio archyvo tø). Du – Miegok ramiai (reþ. Anta- nas Milinis) ir Vaidinimas apie Ro- benà ir Marijonà (reþ. E. Prakuliaus- kaitë) – pristatë „Auðros“ teatras. Festivalio „netikëtumu“ tapo KLVTK folkloro teatro „Aitvaras“ spektaklis Kario daina (pagal Pau- liaus Ðirvio tekstus ir lietuviø liaudies tautosakà). Nors spektaklio ga- baritai „Auðros“ teatro scenai buvo tyrinëti imasi nebent magistro ar dak- Milinio – sumanytà paþintá su post- kiek per dideli, vis dëlto jis suskam- taro vardo siekiantys pedagoginës pa- moderniu maþøjø formø teatru, ta- bëjo. Jauna publika, nors ir neperpra- kraipos specialistai, á popamokinæ te- èiau tai, kas ðiemet pristatoma sce- to kai kuriø liaudies poetikos subti- atrinæ veiklà þvelgdami neformalio- noje, – lengva, ðmaikðtu, be abejo, lybiø, pasirodë turinti ganëtinai rafi- jo ugdymo aspektu. Vis dëlto bent ret- originalu ir ásimintina (aðakos – spek- nuotà teatriná skoná. Po pasirodymø karèiais uþmesti aká á juos bûtø labai takliai, kurie syká pamatyti, ilgam vykusiuose neformaliuose aptari- sveika. Ir ne tik smalsaujant, kokia ástringa atmintyje). Tai rafinuotas, ið- muose beveik vienbalsiai nutarta, ateitis auga. Ne paslaptis, kad reþisie- radingas klasikinio, standartinio, ties- kad Kario daina – ádomus, vizualus riai, dirbantys su jaunu nepatyrusiu mukiðko poþiûrio á teatrà „þudymas“. spektaklis, taèiau jo kokybei kenkia þmogumi, sàmoningai ar nesàmonin- Bet nepiktybiðkas, linksmas – neat- á veiksmà gana tiesmukiðkai integ- gai aptinka netikëtø ir originaliø sce- sitiktinai ðalia festivalio pavadinimo ruotos dainos (pagal P. Ðirvio eiles), niniø prisitaikymø. Antra vertus, jau- atsirado prieraðas „Su muzika ir be akompanuojamos akordeonu. ni þmonës, nespëjæ ásitverti kliðiø, ne- skausmo“ (Citata ið „Auðros“ teatro Vienintelis respublikoje vaikø norintys paklusti taisyklëms, patys pa- informacinio teksto). pantomimos teatras „Homo“ ið siûlo ádomiø dalykø. Ðiemetinis festivalis nesivaikë Anykðèiø, vadovaujamas Rûtos Spalio 20–21 d. Klaipëdos vaikø abstrakèios postmodernizmo ðmëk- Smalskienës, festivalyje pristatë to ir jaunimo teatre „Auðra“ vyko II los – paprasèiausiai pasinërë á spal- paties pavadinimo spektaklá Homo. tarptautinis teatrø festivalis „Aðakos vingà neklasikinio teatro pasaulá. Á Kûnø raðmenimis fiksuojanti áþval- 2006“. Maþutis, jaukus festivaliukas, teatro pasaulá plaèiàja prasme (juk gas apie þmogaus buvimà (bûtá) re- „Aðakos 2006“ – spektakliai, kurie „ástringa“...

þisierë aptinka paprastos kûno plas- jesës Kreatyvo mirtis ir Kreatyvo gi- jas – KU HMF Teatro pedagogikos tikos groþá, ádarbina já (kûnà) visà – mimas. Pirmosios originali sceninë katedros dëstytojas A. Milinis) yra nuo galvos iki pirðtø galiukø. Viena, versija „Aðakas“ oficialiai pradëjo, nemaþai nusipelnæs jaunimo teatri- ko pritrûko spektakliui – ilgesniø pau- antroji – uþbaigë. Jas abi vienijo tas nei kultûrai. Be festivalio „Aðakos“, ziø, erdvës ir laiko uþfiksuoti tam, pats autorius, reþisierë, „nemato- jo iniciatyva dar yra organizuojamas kas pamatoma. mas“ veikëjas (kuris pirmuoju atve- Tarptautinis Baltijos ðaliø vaikø ir Jaunimo teatro „Saulvedis“ (Ry- ju jau miræs, antruoju – dar negimæs) jaunimo teatrø festivalis „Vëjo ma- ga) spektaklis Kaèiø koncertas ant ir... akvariumas. Keturiasdeðimties lûnëlis“, Klaipëdos apskrities mokyk- stogo (reþ. Dzintars Briedis) perdëm litrø talpos indas – talpi festivalio liniø teatrø festivalis „Pavasario ram- elementarus, kad sukeltø minèiø metafora. pa“. Pats teatras irgi yra daugelio fes- audrà, taèiau paprastumu bûtent ir Tikriausiai nusikalsèiau, jei nuty- tivaliø dalyvis ir partneris. Apie tai patrauklus. Elementariausiai „sukal- lëèiau D. Poezijos koncertà. Bardai uþsimenu sàmoningai, tarsi teisinda- tà“ siuþetà – meilës trikampio dra- Darius Þvirblis, Linas Ðvirinas, Jonas masi, kad taip punktyriðkai apþvel- mà – jaunos aktorës ákûnijo iðraið- Baltokas ir Magdelena Baltokaitë tie- giau festivalá „Aðakos“. Ðis tekstas – kingais judesiø ðtrichais ir tiksliomis siog pakerëjo publikà ir papuoðë fes- tik pagarbos reveransas vaikø ir jau- intonacijomis. Në vieno nereikalin- tivalá. Taip, kaip dideles ðventes nimo teatrø kolektyvams, o ne më- go krustelëjimo. Minimalios sànau- uþbaigia fejerverkai, taip „Aðakas“ ginimas vienu ypu ávertinti daug me- dos – geras efektas. vainikavo muzika... tø trunkantá darbà. Beje, „Aðakos“ Savotiðkomis festivalio atramo- Nuo 1991 metø gyvuojantis vai- pavasará þada jaunimà supaþindinti mis tapo Mindaugo Valiuko minip- kø ir jaunimo teatras „Auðra“ (ákûrë- su ðiuolaikine dramaturgija...

Festivalio „netikëtumu“ tapo folkloro teatro „Aitvaras“ spektaklis „Kario daina“ pagal P. Ðirvio tekstus. Reþ. J. Kavaliauskas.

65 Scenos pedagogika Teatrinis ugdymas Anglijos mokyklose Loreta Vilkytë

Ðvietëjiðkoji teatro svarba jau mokanèiam moksleiviui. Lanksti kompetentingø pedagogø dëka mo- daugelá metø yra plaèiai pripaþás- mokymosi programa sudaro sàlygas kykloje atsiranda geresni mokiniø tama visoje Didþiojoje Britanijoje. kviestis profesionalius teatrus, uni- tarpusavio santykiai, pagarba, tole- Vyriausybë suvokia kûrybiðkumo versitetø teatro departamentus su rancija, situacijø vertinimo kokybë, svarbà ir tai aiðkiai parodo per ávai- ðvietëjiðkomis programomis, semi- problemø sprendimo bûdai. rius politinius sprendimus bei ini- narais. Privaloma savaitinë dramos Dramos pamoka Anglijos mokyk- ciatyvas. Daugumoje viduriniø mo- pamoka yra lygiavertë kitø dalykø lose yra svarbiausia individualiø ir kyklø yra árengti dramos kabinetai- pamokoms ir uþima gerbtinà vietà kolektyviniø socialiniø ágûdþiø la- teatro salës su reikalinga áranga, ne tik mokykloje, bet ir visoje mo- vinimo priemonë ir yra prieinama apðvietimu, rekvizitu, mobilia þiû- kyklos bendruomenëje. Tad neatsi- bei suprantama visiems. Ji plëtoja rovø sale, metodiniai kabinetai su tiktinai ði mokymo sritis yra iðplë- mokiniø pasaulëþiûrà ið ávairiø po- mokomàja medþiaga pedagogams. tota ir pagal pradinës ir vidurinës zicijø: laiko, istorijos, kultûros ir t. Moksleiviai Anglijos mokyklose pri- mokyklos mokymosi programas in- t., sudarydama saugias galimybes valo mokytis dramos per visà edu- tegruota á kitus mokomuosius daly- praktiðkai, per vaidybines situacijas, kaciná laikotarpá, kad ágytø drami- kus, tokius kaip literatûra, uþsienio paþinti ir iðgyventi ávairias dramati- nës patirties, socialinës kompeten- kalbos, religija, istorija, nes situacijas, rasti jø suvokimo bei cijos, bendravimo ágûdþiø ir kt. Dra- Dramos departamentas mokyklos sprendimo bûdus. Drama remiasi ma, kaip mokomasis dalykas, ap- bendruomenëje vaidina ypaè svar- bendravimu, praktiniu veiksmu ir in- rëpia didþiulá gebëjimø, apibûdina- bø vaidmená. Jame ne tik planuoja- telektualia disciplina, tad toleranci- mø valstybinëje mokymo programos pamokos ir renginiai, bet ir ku- ja, tarpusavio santykiø lankstumas, moje, srautà: informacijos apdoro- riami vaidinimai, miuziklai, organi- veiksmø kontrolë, iðgyvenimas, da- jimo, pvz., gretinimo, lyginimo, ið- zuojamos ávairios teatrinës akcijos, lijimasis bendravimo supratimu nau- vadø darymo, klausimø pateikimo, praktiniai uþsiëmimai. Viduriniø dojant ávairias teatrines formas yra savo minèiø apsvarstymo, atsako- mokyklø vadovai ir pedagogai pri- pripaþástami kaip gyvybiðkai svar- mybës, kûrybinio màstymo, iðvadø paþásta, kad bendravimo, pasitikë- bûs ágûdþiai jauno þmogaus kelio- tikrinimo ir begalæ kitø. Ðvietëjið- jimo savimi ir socialinës kompeten- nei á suaugusiøjø pasaulá. Dramos kasis teatras Anglijoje yra prieina- cijos ágûdþiø dauguma moksleiviø pamokos mokyklose yra mokiniø mas kiekvienam mokykloje besi- ágyja tik dramos pamokose. Tad mëgstamos, o dramos egzaminas, kaip pasirenkamas dalykas vyresnë- Dramos pamokos se egzaminø klasëse, yra labai po- Anglijos mokyklose yra mokiniø puliarus. mëgstamos, o Visos dramos mokymosi progra- dramos egzaminas vyresnëse klasëse mø pakopos Anglijos ðvietimo de- yra labai populiarus. partamento yra aiðkiai apibrëþtos ir turi savo specifinius tikslus, garan- tuojanèius dramos tæstinumà vyres- nëse egzaminø klasëse bei ágytos patirties pritaikymà gyvenime. Pra- dinëse klasëse, priklausomai nuo mokytojo kvalifikacijos, drama yra integruota á daugybæ mokomøjø da- lykø, siekiant vesti pamokas kuo pa- traukliau, ádomiau, kûrybiðkiau. Vidurinëje mokykloje drama, Teatrinis ugdymas Anglijos mokyklose

kaip privaloma pamoka, suteikia reþisuoja spektaklius, pjesiø iðtrau- Pasak anglø kalbos mokytojø, galimybæ iðplësti paþinimo ribas kas, susipaþásta su teatro meno ypaè gerbtina Ðvietimo departa- pagal socialinës dramos (tarpusavio meistrais K. Stanislavskiu, A. Ar- mento pozicija, aiðkiai nurodanti santykiø tyrinëjimas, elgesio verti- taud, B. Brechtu, J. Grotowski, P. Bro- sàsajas su teatru mokant anglø kal- nimas ir pan.) bei teatrinio kûrybi- ok, mokosi teatro istorijos, analizuo- bos ir nacionalinës literatûros, á mo- nio proceso (charakteriø analizavi- ja klasikinæ ir moderniàjà dramatur- kymo programas átraukiant privalomas, vaidmenø kûrimas ir pan.) ga- gijà. mà literatûros paþinimà per teatri- limybes. Pasirenkamasis vidurinës mokyklos (16–17m.) baigiamasis Dramos pamokose moksleiviai vaidina, dramos egzaminas (GSCE) yra su- reþisuoja spektaklius, pjesiø darytas ið trijø teoriniø ir praktiniø iðtraukas, mokosi pakopø: teatro istorijos, analizuoja klasikinæ 1. Raðomas kursinis darbas, ku- ir moderniàjà riame turi bûti apraðytas ir iðanali- dramaturgijà. zuotas praktinis pasirinktos sociali- nës temos kûrybinis procesas, nufil- muota pamoka. 2. Pagal konkreèius ðvietimo pro- gramø egzaminø departamento nu- matytus standartus nagrinëjama pasirinkta pjesë arba stebëtas vaidinimas. 3. Kuriamas vaidinimas pagal pasirinktà pjesæ arba improvizacija Pasak Anglijos menø tarybos næ kalbà. Tad dauguma anglø kal- pasirinkta tema, atitinkanti moko- (Arts Cauncil) ðvietimo ir mokslo bos ir literatûros mokytojø turi ir an- mosios programos reikalavimus. skyriaus vyriausiojo konsultanto trà, dramos mokytojo, kvalifikaci- Dramos egzaminas yra vertina- Lesley King, per pastaruosius 10 jà arba specialiø kursø sertifikatus. mas 100 balø sistema. 60% vertini- metø daugiau nei padvigubëjo mo- Skamba graþiai, bet ne kiekvienas mo gaunama uþ pirmà ir antrà pa- kiniø, pasirenkanèiø dramos egza- pedagogas gali aprëpti tiek daug ið kopas – dramos tyrinëjimà, sociali- minà vienu ið pagrindiniø egzami- dramos mokytojo reikalaujamø da- niø temø nagrinëjimà, 40% – uþ tre- nø bendram vidurinio mokslo bai- lykø. Tad mokytojo kompetencija èiàjà pakopà – vaidinimo kûrimà. gimo paþymëjimui gauti. Drama, ðiuo atveju yra ypaè svarbus daly- Ðvietimo programø egzaminø depar- kaip mokslo ðaka, pleèia savo ri- kas. Jis (mokytojas) turi sugebëti bû- tamentas yra iðleidæs visà informa- bas profesionalaus teatro terpëje, ti ávykiø centre, nebijoti reikalui cinæ egzaminø vertinimo medþiagà, siekia televizijà, kinà, radijà ir nau- esant keistis ir prisitaikyti, valdyti su kuria gali susipaþinti ir patys jàjà media. Menø Taryba, atsi- didelæ moksleiviø auditorijà, da- moksleiviai. þvelgdama á ðias naujoves, atnau- lyvauti bendrame kûrimo procese, Vyresnëse klasëse (17–18 m.) jino itin populiarià metodinæ me- vesti dramos bûrelá. Jis turi gebëti moksleiviams sudarytos visos sàly- dþiagà mokytojams „Drama mo- diferencijuoti darbà, pritaikyti ir gos studijuoti dramà, kaip teatro me- kykloje“. Joje labai aiðkiai suformu- nubrëþti kryptingo teatrinio ugdy- no rûðá aukðèiausiu A lygiu, dar va- luoti visø lygiø ir pakopø dramos mo gaires ið ávairiø socialiniø dinamu dramos ir teatro meno stu- mokymosi bei pasiekimø standar- sluoksniø atëjusiems mokslei- dijomis. Jose moksleiviai mokosi ak- tai, padedantys mokytojui siekti viams. Mokytojas turi þinoti, kad torinio meistriðkumo, vaidina, kryptingo teatrinio ugdymo. vaikas, turintis privalomà dramos

67 Scenos pedagogika

pamokà vidurinëje mokykloje, tik- toju, gydytoju, politiku, surepetuoti gauti lëðø ðiø mokyklø patirèiai rai nerodo noro eiti á scenà ir vai- pirmàjá savo susitikimà su darbda- uþraðyti, iðspausdinti atskiru leidiniu dinti auditorijai, tad dramos pamo- viu ir pan. Tad jie yra reiklûs savo ir pristatyti kaip metodinæ medþia- kos, kol jø mokiniai nepasirenka vy- mokytojams ir tikisi ið jø to paties. gà bûsimiems dramos mokytojams, resnëse klasëse, nëra skirtos þiûro- Lietuvoje paèiø sukurtomis kryp- bûreliø vadovams. vui. Moksleiviai savo improvizaci- tingo teatrinio ugdymo programomis Minëtose Lietuvos mokyklose jas pristato vieni kitiems, paskui jas jau daugiau nei deðimtmetá vado- kryptingo teatrinio ugdymo progra- aptaria, analizuoja, daro iðvadas. vaujasi S. Dacho vidurinë mokykla mos sujungia dramà, kalbos ir jude- Norintys vaidinti visos mokyklos ar Klaipëdoje, S. Stanevièiaus – Vilniu- sio raiðkà, muzikà, choreografijà, li- miesto auditorijai vaikai mielai ren- je, J. Miltinio – Panevëþyje, gal yra teratûrà, dailæ. Teatrinës pamokos kasi uþklasinæ veiklà ir dalyvauja ir dar daugiau. Taèiau unikali ðiø yra dëstomos kaip privalomas daly- ávairiuose renginiuose. Anglø moks- mokyklø patirtis vis dar nesulaukia kas tris kartus per savaitæ pradinëse leiviai suvokia, kad tik dramos pa- deramo Ðvietimo ministerijos bei te- ir pagrindinës mokyklos klasëse. mokose jie iðmoks kalbëti raiðkiai, atriniø institucijø dëmesio. Turi bûti Ðie iðties unikalûs reiðkiniai Lie- aiðkiai ir átikinamai, reikalui esant rastas bûdas (ilgalaikiai projektai ar tuvos mokyklose turëtø bûti dar kar- sugebës iðsivaduoti ið daugybës pan.), kaip mokykloms bendradar- tà apþvelgti, deramai ávertinti ir nuo- kompleksø ir pagaliau tik jose jie biauti su profesionaliais teatrais, re- ðirdþiai globojami ávairiø teatriniø galës patirti, kà reiðkia bûti moky- þisûros katedromis. Kaip ir ið kur institucijø.

Teatras – lokalus ir globalus Edgaras Klivis

Rugpjûèio 7–12 dienomis Helsinkyje vyko penkioliktasis pasaulinis Tarptautinës teat- ir egzotikà, kaskart bûna ir loka- ro tyrimø federacijos (FIRT / IFRT) kongresas, kurio tema ðiemet buvo apibrëþta kaip lus, susijæs su konkreèiu miestu, gat- globalumo ir lokalumo prieðprieða. Ðioje kasmetinëje teatro tyrëjø ir kritikø konferenci- vëmis, þmoniø veidais, maistu, orø joje praneðimus skaitë apie 500 dalyviø, suvaþiavusiø ið ávariø pasaulio universitetø – prognozëmis ir architektûra. Ðtai ir nuo Bergeno iki Melburno ir nuo Tokijo iki San Francisko. Konferencijoje dalyvavo trys Helsinkis prisiminimuose yra ne tik praneðëjai ið Lietuvos, Vytauto Didþiojo universiteto: Rûta Maþeikienë, Edgaras Klivis ir akademinis diskursas, argumentaci- Martynas Petrikas1 . jø statiniai, iðradingi teoriniø áþval- gø ir istoriniø faktø deriniai, saki- Pats kongresas, sukvieèiantis bosch universitetà Pietø Afrikos Res- niø srautas, bet ir dantyta jûros pa- praneðëjus ið visø þemynø, yra glo- publikoje, po to – á Seulà, o 2009 krantë, turgaus aikðtëje keptuvëse balus reiðkinys: kiekvienais metais m. sugráð á Europà, já organizuos èirðkanti suomiðka paelja su raus- ðis milþiniðkas renginys vyksta vis Miuncheno universitetas. Taèiau savos laðiðos gabalais, pilnatis, atsi- kitame pasaulio taðke – kitais me- vaitæ trunkantis renginys, net turint spindinti lygiame álankos pavirðiu- tais kongresas iðkeliaus á Stellen- galvoje visà tarptautiná jo klegesá je. Pastangas formuoti transnacio-

1 Rûtos Maþeikienës ir Edgaro Klivio kelionæ finansavo Ðiaurës Ministrø Taryba. Scenos mokslas

Teatras – lokalus ir globalus

nalinæ màstymo apie teatrà erdvæ lydi lokaliø gestø, Pasaulinio áproèiø, aprangos detaliø mirgesys. Tarptautinës teatro tyrimø federacijos Kaip áprasta tokio masto akademiniuose renginiuo- kongreso Helsinkyje se, pamatyti ir iðgirsti buvo lemta tik maþà (beveik akimirkos. magiðkà 1/7-àjà) dalá to, kas buvo pasakyta ir parodyta Nuotraukos ið E. Klivio asmeninio Helsinkio universiteto auditorijose ir aulose. Paraleli- archyvo nes sesijas teko rinktis pagal programoje nurodytas temas (pvz. Ðokis Rytuose ir Vakaruose; Liudijimas visada lokalus: globalumas vs. lokalumas teatro istoriogra- fijoje; Scena ir technologija: gyvas atlikimas, virtua- lios aplinkos ir skaitmeniniai burtai; Lokalus identitetas pokolonijiniame pasaulyje ir t. t.) arba praneðëjø pavardes, sutikrinus jas su santraukø knygoje pateik- tais trumpais praneðimø apraðais. Ðiaip ar taip, bandyti nubrëþti svarbiausias diskusijø aðis, dominuojantá te- mø ratà ar madingiausias tyrimø sritis remiantis savo itin asmeniðka konferencijos patirtimi ir pasirinkimais bûtø nesàþininga. Nebent tartume, kad intelektualiná tonà konferencijai, kaip tokiais atvejais ir áprasta, suteikia pagrindiniai prelegentai, kuriø praneðimais universiteto didþio- joje salëje prasidëdavo kiekviena kongreso diena. Ta- èiau ir èia atsiskleidë ne (kaip áprasta mûsø posovieti- rinis ávykis (theatre event), taigi „Tarptautinë teatrinio nëse platumose) kokia nors viena reikiama laikysena, ávykio tyrimø federacija“(?); performatyvios praktikos o intelektualinëje perspektyvoje iðsiðakojanèios idëjø (performance) – ko gero, logiðkiausia alternatyvos ga- gijos ir labai skirtingi tos paèios temos turiniai. Pa- limybë, jau áteisinta universitetuose ir patraukli savo vyzdþiui, Janelle Reinelt, dabartinë Tarptautinës teat- energija, kaip viskas, kas nauja ir neiðbandyta; pasku- ro tyrimø federacijos prezidentë (pakeitusi prancûzæ tinis konceptualus bandymas rasti naujà sàvokinæ per- Josette Féral), dirbanti Voriko (Warwick) universitete spektyvà, tegul ir ne itin patogus, – vis dar karðtai dis- Didþiojoje Britanijoje, savo praneðimo temà siejo pir- kutuojama postdraminio teatro sàvoka. Ðiaip ar taip, miausia su paèios federacijos globalia plëtra ir priva- kol kas likta prie graikiðkojo teatro, nepamirðtant, kad lomu atidumu lokalioms praktikoms. Savo konceptua- ði sàvoka þymi tik abipusá kompromisà tarp moksliniø liuose prezidentiniuose kreipimuose Reinelt kasmet ið- pretenzijø á globalø sistemingumà ir lokalios, hetero- analizuoja vis kità organizacijos pavadinimo þodá: pra- geniðkos, neaprëpiamos teatrinës realybës. ëjusiais metais buvo aptarti „internacionalizmas“ ir „fe- Nacionalinis teatras, suvokiamas ideologiðkai ir ins- deracija“. Ðiemet prezidentë pasirinko „teatrà“ – ne- tituciðkai, jo samprata, istorija, reikðmë buvo viena svar- abejotinai globalizuojanèià ir uniformuojanèià sàvo- biausiø ðio kongreso temø; iðties, jei suvoksime nacio- kà, á kurios aristoteliðkà turiná netelpa didelë dalis eu- naliná teatrà kaip „tautos dvasios“ iðraiðkà, toká teatrà ropietiðko teatro praktikø ir istoriniø fenomenø, nekal- galima laikyti beveik rezistencijos globalizacijai ir tran- bant jau apie lokalias Afrikos ar Indijos tradicijas. Ta- snacionalizmui vieta; antra vertus, nacionalinis teat- èiau ar ið viso ámanoma rasti tokià atvirà semantinæ ras, kaip geopolitinës nacionalizmo legitimacijos vie- konstrukcijà, kuri leistø matyti apibrëþiamà konceptu- ta, akivaizdþiai tampa perdëm vienplanis, statiðkas ir alø kontûrà, kartu neprimesdama kurios nors vienos tra- hierarchiðkas ðiandieniniams kultûros ritmams. Ðiaip dicijos ar ideologijos? Buvo aptartos alternatyvos: teat- ar taip, toks teatras, sukurtas XIX amþiaus pradþioje,

69 Scenos mokslas

Teatras – lokalus ir globalus

nebeatitinka ðiø laikø socialiniø pro- dialektika, socialinë maiðatis, neþa- kada niekas ir negrësë) ir prancû- cesø ir yra pasmerktas keistis. Ko- boti urbanistinio planavimo projek- ziðkojo poststruktûralizmo identite- kius pokyèius patiria suomiø nacio- tai daþnai buvo suvokiami ir apra- to, subjekto, etnocentrizmo kritikos. nalinis teatras, pristatë Maria-Liisa ðomi pasitelkiant teatrines metafor- Pavyzdþiui, estai, Helsinkio konfe- Nevala, ðio teatro direktorë. Kai ne- mas: pvz., migracijos srautai ir eko- rencijoje dalyvavæ darniu bûriu, bereikia kovoti dël nacionalinio ið- nominiai mainai vertë miestus mëg- nuosekliai gvildeno savàsias teat- likimo ir identiteto iðsaugojimo, re- dþioti vienas kità, it kokiame glo- ro lokalumo ir estiðkumo proble- alia perspektyva nacionaliniam te- baliame maskarade, o urbanistinës mas. Monika Läänesaar pristatë atrui yra ryþtas mesti iððûká kitiems miesto struktûros kaita buvo suvo- Briano Frielio Aristokratø pastaty- teatrams, statyti spektaklius, ver- kiama kaip Inszenierung der Stadt, mà, rodytà sename vokieèiø kilmës èianèius suabejoti nusistovëjusiomis arba miesto mizanscenavimas. Tuo- bajorø dvare, klausdama, kà ði he- tiesomis ir vaidybos bûdais, taip pa- metinë dramaturgija ir teatras, savo terotopiðka erdvë (vokieèiai vieti- ruoþtu, atspindëjo ir formavo ðias niams estams buvo svetimi, kiti) Kongreso dalyviai metaforines sàsajas, tad galø gale gali reikðti ðiandien ir kiek ji loka- atokvëpio valandëlæ. buvo pasiûlytas riðlus ir originalus XX li? Anneli Saro ir Ester Vosu tuo tar- amþiaus teatro istorijos kontekstas, pu aptarë alternatyvø europietiðkie- akcentuojantis komplikuotus globa- siems modeliams paieðkas ðiandie- lumo ir lokalumo santykius teatre. niniame estø teatre: tokia alterna- Daktaras Shams Eldin Younis ið tyva spektaklyje Estiðkosios baladës Sudano universiteto savo pagrindiná tapo „borealinis“ identitetas, kurá praneðimà pradëjo águdusia ranka iðkëlë tarpukario estø filosofas Uku susiriðdamas ant galvos turbanà (tuo Masingas. Taèiau jei ir prijauèia- metu ðalia manæs sëdëjusi jauna af- me nacionalizmui, kaip pasiprieði- rikieèiø ðeimyna þadà atimanèiø nimo imperialistinei politikai ir spalvø nacionaliniais kostiumais transnacionalinei ekonomikai fron- maldë ant motinos nugaros pariðtà tui, privalome gerai paþinti ðios ide- nebenurimstantá kûdiká, ðiugþdëjo ologijos veikimo principus, jos ho- Preeti S. Kurup saris, o japonai pla- mogenizuojamàjà galià ir polinká kë orà Tokugavos laikø vëduoklë- iðstumti ir marginalizuoti kitas ta- mis), ðiuo lokalios atminties gestu patybës perspektyvas. Ðtai Pentti tarsi patvirtindamas Sudano teatro ir Paavolainenas ið Suomijos Teatro teisinant savo egzistavimà ir vardà. dramaturgijos teisæ prieðintis Vaka- akademijos organiðkos nacionalisti- Tuo tarpu Loren Kruger, ðiuo me- rø teatro modeliui, kurá primetë nës bendruomenës ilgesá, kurá Suo- tu dirbanti Èikagos universitete – Egipto kolonizatoriai, ir ieðkoti sa- mijoje ákûnija Kalevalos pastaty- viena ið garsiausiø ir átakingiausiø vito balso. mai, susiejo su nekaltybës ilgesiu – nacionalinio teatro fenomeno tyri- Savitumo ir nacionalinës tapa- globalia XX amþiaus tendencija, nëtojø – pasuko kita kryptimi ir sa- tybës iðsaugojimo (arba jos iðradi- kurià taip pat atspindi Peterio Bro- vo praneðimo objektu pasirinko tri- mo) tema tebëra aktuali pokoloni- oko „tuðèios erdvës“ samprata, hi- jø miestø – Berlyno, Èikagos ir Jo- jinëse geopolitinëse platumose ir il- piø judëjimas ir nûdienës Þiedø val- hanesburgo – urbanistinæ plëtrà XIX gumose, neþiûrint akademijoje ási- dovo ekranizacijos. O Holly Map- amþiaus pabaigoje, XX pradþioje. tvirtinusio skeptiðko anglosaksø po- les ið Trinity koledþo Dubline, tyri- Pasak praneðëjos, staigus ir chaotið- þiûrio á nacionalistiná diskursà (betgi nëdama Abbey teatro gastroles JAV, kas ðiø miestø vystymasis (barbarið- didþiøjø imperiniø valstybiø pilie- aiðkinosi, kaip sukurti atvirà ir pri- ka modernybë), tvarkos ir griovimo tybei, kalbai ir etninei raiðkai nie- imanèià (inclusive), o ne uþdarà ir Teatras – lokalus ir globalus

atmetanèià (exclusive) airiðko iden- druomenæ. Kosmopolitizmas, savo savo mokslinius projektus, neturëjo titeto sampratà. ruoþtu, kaip atsakomybës uþ tai, jokiø ribojamøjø kriterijø, jame de- Lietuviai konferencijoje savojo kas vyksta pasaulyje, pripaþinimas, rëjo fragmentiðkumas ir radikalu- teatro lietuviðkumà vertino ðaltai: ið yra pavojingesnis globalizmui, nei mas. Antai Anja Kanngieser pristatë Rûtos Maþeikienës praneðimo „Glo- paties globalizmo daþnai skatina- performatyvias politiniø radikalø balios tendencijos / lokalios prakti- mas ir palaikomas lokalizmas. Pati praktikas gatvëje ir virtualioje erd- kos: Lietuvos teatras pokyèiø laikais“ teatro estetika ðiuo atveju yra poli- vëje, nors prisipaþino neþinanti, kas, buvo aiðku, kad „lokalumas“ Lietu- tiðka. kokie þmonës slepiasi uþ ðiø prakti- vos teatre reiðkia ðiuolaikinës Vakarø Erika Fischer-Lichte savo prane- kø, ar bent jau negalinti to pasaky- teatro kalbos interpretacijas ir nau- ðime siekë patikrinti Heinerio Mülle- ti, nes pasiprieðinimas vardams ir pa- jø galimybiø paieðkas, o ne praei- rio teiginá, esà tik ið tiesø lokalus vadinimams yra ðios disidentiðkos te- ties ir tariamo „savitumo“ fetiðiza- teatro vaidinimas gali bûti globalus, atrinës politikos dalis. Gillian Arrig- cijà. Edgaras Klivis, analizuodamas kai yra priimamas ir suprantamas hi ið Jungtinës Karalystës pristatë XIX nacionalistinius ávaizdþius ir jø de- skirtingose pasaulio kultûrose. Ana- amþiaus pabaigos Australijoje rody- konstravimà Mariaus Ivaðkevièiaus lizuodama tarptautiniø festivaliø tus cirko vaidinimus, kaip patriotiz- pjesëje Madagaskaras bei Nomedos publikà ir kaip ji supranta skirtingus mo ir britiðkojo nacionalizmo for- ir Gedimino Urbonø projekte Ruta spektaklius, praneðëja priëjo iðvadà, mas, kur paþaboti gyvûnai (dram- Remake, teigë, kad ðiuose kûriniuo- kad þiûrovas festivalyje, priverstas bliai, vaþinëjantys triraèiais) simbo- se aukðtinama ne autentika, bet ið- sieti skirtingas kultûrines tradicijas lizavo gamtos karalystës groþá ir pro- radimas ir kad abiejuose prieinama ir lokalius ávaizdþius, atsiduria tar- to pergalæ prieð instinktø pasaulá. prie tos paèios iðvados: bûti èia (ir pinëje, liminalinëje ar hibridinëje, Suomë Minna Torniainen teatriniu dabar) nereiðkia bûti determinuotam erdvëje, kuri nëra nei lokali, nei glo- poþiûriu analizavo „minkðtus, bet vy- kokiø nors metafiziniø vietos galiø, bali, bet griauna ðià trapià binarinæ riðkus“ sumo kovotojaus ir aiðkino- bet reiðkia kaskart naujai atrasti vie- struktûrà. si, kaip ðià unikalià sporto, ritualo tà, peizaþà, identitetà. Iðeiti ið globalumo–lokalumo ir teatro þanrà paveikë globalizaci- Perdëm paprastiems naratyvams prieðprieðos ir rasti alternatyvias erd- ja. Martynas Petrikas labai rimtai ir binarizmams, perdëm naiviam lo- vës ir savirefleksijos formas siûlë siûlë keisti poþiûrá á teatro kritikà ir kalumo ðlovinimui prieðinosi Danas taip pat Sue-Ellen Case ið Kaliforni- matyti jà ne tiek kaip ðalutiná teatro Rebellato ið Londono universiteto: jos universiteto, pristatydama dþia- praktikos produktà, bet kaip sava- pasak ðio praneðëjo, politinë teatro zo muzikanto Sun Ra „Afrodiaspori- rankiðkà ir unikalià laikmeèio visuo- vertë globalizuotame pasaulyje sly- ná futurizmà“ ir sintezuotos rasës menës saviraiðkos formà. Tomi Hu- pi ne jo „lokalume“ (t. y. aktoriaus (synth-race) idëjà, per elektronines molisto aptarë savo paties bûsimà fiziðkume, nepaslankioje scenos sintezavimo galimybes iðsiverþian- scenografijos ir apðvietimo projek- materijoje ir t. t.), bet, atvirkðèiai, èià á intergalaktinæ erdvæ; bei Shaw- tà, kuris bus pristatomas „Kiasma“ galimybëje tapti globalesniu uþ glo- na Dempsey ir Lorri Milan projektà ðiuolaikinio meno centre, pagrástà balizacijà. Teatrinës praktikos nëra „Lesbieèiø nacionalinis parkas“, kur tamsos studijomis remiantis Dereko lokalios, greièiau parodo sutartiná ir socialinës struktûros (kaip naciona- Jarmano filmu Mëlyna ir Taharo Ben nestabilø „èia ir dabar“ pobûdá. Te- linis–transnacionalinis) yra pakeièia- Jellouno knyga Akinanti ðviesos sto- atro estetika, kai, pavyzdþiui, Kau- mos natûralia gamtine aplinka. ka apie Maroko kareivius, 18 metø no dramos teatro salëje þiûrëdami Jei visa pagrindinës programos praleidusius visiðkoje tamsoje. Makbetà matome viduramþiø Ðko- praneðimø ávairovë vis dëlto buvo Èia baigsiu. Nors á diskurso ðvie- tijos pilis, kaip tik panaikina vietos árëminta konferencijos temos, tai va- sà tepavyko iðtraukti nedidelæ ir frag- ir erdvës tikslumà ir grieþtumà ir dinamasis jaunøjø tyrinëtojø foru- mentiðkà dalá to, kas vyko Helsin- átraukia mus á kosmopolitiðkà ben- mas, skirtas doktorantams pristatyti kyje rugpjûèio pradþioje.

71 13 eilë, 13 vieta Sakmës apie aktorius Petras Bielskis

Ðvento Jono vabalëlis gráþo atgal. Kaþin, ar juos iðbarstë á þo- kyti: „Kaip seniai besimatëme“, bet se- læ, ar vis dëlto parodë Kazimierai. Tuos natvë ne taip sujungë þodþius. Ir visai Kartà naktá kaþkas paskambino prie ðvento Jono vabalëlius. nejuokinga, o dramatiðka. Ta karta tu- varteliø á Juozo Banaièio ir Kazimieros **** rëjo daug atjautos. Kymantaitës vilà Berþyno gatvëje nu- Daug vëliau, Banaitis jau buvo mi- **** meris penki. Ðiaip ar taip, kultûros mi- ræs, o Kanopka sirgdamas senatvëje gu- Dar vëliau Gedimino aikðtëje suti- nistro butas, naktis. Banaitis uþsimeta lëjo „ponø“ ligoninëje Antakalnyje (bi- kau Juozà. Jis paþino mane ir praðo: chalatà – matyt, kaþkoks neatidëlioti- èiuliai jam buvo iðrûpinæ tà privilegi- – Ásodink mane á taksi, noriu namo. nai svarbus reikalas. Atidaro verandos jà). Èia já aplankë Kymantaitë. Didelis – Ar skauda kà? – sutrikau, nes tak- duris ir ðaukia á sodà: laukiamojo fojë pilnas ministerieniø ir si buvo greta ir nereikëjo jokiø pastan- – Kas ten? cëkapistø, kurie lanko savo pavargu- gø. – Tai að, Kanopka, atneðiau Kazi- sius tëvus. Iðeina Kanopka ir, pamatæs – Ne, að nemoku pasakyti, kur gy- mierai ðvento Jono vabalëliø. Kymantaitæ, garsiai sako: „O, Kazimie- venu. – Tai gal palaukim ryto? ra, kaip seniai mudu bemiegojo- Metafizika paëmë virðø, ir Juozas – Taigi kad jie ðvieèia tik naktá. Ka- me“...Visi paðiurpo, o Kymantaitë ap- palengva iðëjo á vësumas. Að vis gal- zimiera nëra maèiusi... sikabino Juozà per peèius ir kalba: „Gra- voju, kokiu bûdu Juozas Kanopka da- Banaitis nemëgo jødviejø bièiulys- þiai atrodai, Juozuli. Sekmadiená rei- bar globoja Lietuvos teatrà. Jis negalë- tës, bet inkðdamas nusileido laipteliais, kia Sidabrà vaidinti“. Vëliau Kyman- tø mûsø palikti likimo valiai. Bet èia susipylë vabalëlius á chalato skvernà ir taitë aiðkino, kad Juozas norëjæs pasa- jau irgi metafizika.

Slapukas me taksi, paèiupome Valelá ir paso- bijom, kad ið mûsø jo neatimtø milicija. dinome á galinæ sëdynæ. Já visi va- – Nasakyso, – su ryðkiu þemai- Tik kà buvo áteisinti iðblaivinimo dindavo malonybiniu Valelio vardu. tiðku akcentu atkerta Derkintis ir namai. Vilniuje buvusiu Stalino pros- Ið anksto sumokëjome vairuotojui, gudriai ðypsosi. Ið jo veido negalë- pektu labai pavargæs, pasiramstyda- bet kur já veþti – niekas neþino. Klau- davai suprasti, kada jis pyksta, kamas á parduotuviø palanges, Þvëry- siame Derkinèio: da dþiaugiasi. Tik ûmai sujudo ir ëmë no link slenka garsus to meto artis- – Draugas Derkinti, kur jus nu- mus grûsti lauk ið maðinos. Pagaliau tas Valys Derkintis. O ið tolo prie jo veþti? – tada visi draugais buvo ðau- susivokë pats vairuotojas: jau taikosi milicijos maðina – pava- kiami. Derkintis buvo trumparegis. – Þinau að já, þinau. Nuveðiu. þiuoja, stabteli, palaukia, vël pava- Storais stiklais ásistebeilija á vienà, Þvëryne jo namai, Vebrø ar Bebrø þiuoja. Mes, studentai, sumojome, á kità – ir tyli. gatvëje. Nuveðiu. kad reikia gelbëti þmogø. Pagavo- – Kur jûs gyvenat? – skubinam, nes Ir nuvaþiavo.

Dingæs antradienis Visi susirinko pirmadienio vakarà. Kaip minas Pauliukaitis. Tas pats, kurá prof. dera atsakanèiai pagaudë ir pusiau- V. Zaborskaitë gyrë uþ Ciolnerio vaid- Teatralai ðventë kaþkoká jubiliejø. naktá visi iðsiðmirinëjo kas sau. Antra- mená Maironio dramoje Vytautas pas Klaipëdos studentø miestelyje, rusams dienio rytà dar kliuksëjo pora nebaig- kryþiuoèius: „Man labai patiko Ma- pasitraukus, buvo galybë laisvø patal- tø pilstyti alaus statinaièiø ir ant èiu- gistras (aktorius G. Pauliukaitis). Bui- pø. Vienoje salëje gurkðnojo alø, kito- þiniø rangësi keletas pavargusiø ar pa- tiðkai komiðki momentai, man atrodo, je ðoko, o treèioje paklojo èiuþinius keleivingø. Apsiþergæs këdæ ir galvà puikiai atsveria, neleidþia spektakliui pailsëti ið toliau atvykusiems sveèiams. árëmæs á sienà bûdravo aktorius Gedi- peraugti á patetikà, negriauna stilisti- Sakmës apie aktorius

nës vienovës. Staèiai jis prikausto þiû- Vëliau jis pasakojo: po to dar viena naktis. Treèiadienio rovo dëmesá, áneða druskos, yra gyvas – Pabundu ir matau – aplinkui èiu- rytà, atidarius duris, pakilo þvalus Ge- savo svyravimais, abejonëmis. Tai la- þiniai. Ë, galvoju, ko gero, trëzvilka diminas: bai átaigus personaþas“. (Tautos teat- (blaivykla – P. B.). Bet guoliai ðvarûs, – Kaþkaip greitai alus baigësi. ras, Klaipëda, 2005, t. 4). Ir ne tik tai. baltai pakloti – lyg ir ne trëzvilka Kaþ- Antradiená ið ryto tiktø atsigaivinti. Koks áspûdingas buvo jo Vysuomis ið kas miega. Paþiûriu ið arèiau – Ðilans- – Ðiandien jau treèiadienis. Vydûno Ne sau þmonës. Gabus ir ádo- kas! O, Vieðpatie, tai jau trëzvilka Bet – Treèiadienis? – sukluso Gedi- mus artistas. Gaila, bet daug jø tolsta toliau ásisupæs miega Daugnora ið minas. – Mes susirinkome pirmadie- mûsø atmintyje. Miesèioniø serialo. Jeigu Daugnora, ná? Taip? Paûþëm, nubudom, o tu sa- – Yra maðina, Gediminai, gal pa- tai jokiu bûdu negali bûti trëzvilka. kai – treèiadienis? vëþinti iki nameliø? Atsuku kranà – bëga. Ragauju – alus, – O ðiandien jau treèiadienis. – Naktá að niekur neinu ir dar la- grynas alus. Tai kokia èia trëzvilka? – Susirinkome pirmadiená, jei da- biau niekur nevaþiuoju, – atsakë ne- Baika, galvoju... bar, sakai, treèiadienis, tai kur tada pakeldamas galvos. Taip abejonëse praëjo antradienis, dingo antradienis?!

Pigi kelionë Gal kas ir paslydo ar rankele atsirë- siminiau. Ten tokia sena k... gyve- më á patiþusià þemæ. na, – ir kikena. – Oi, kartà ðtabe- Artistai moka pasijuokti ir ið sa- Paryèiui skambina Banaitis, gir- liais, ðtabeliais (rietuvëm – P. B.) ið væs. Kartà Kazimiera Kymantaitë pa- di, gráþta ir nori, kad já pasitiktø oro ten veþiau. Ko tik ten nebuvo, cir- sakojo, kaip taksistas pabëgo. uoste. Reikia vaþiuoti. Iðeinu, o laukas. Þinau tà gatvæ... – Þinai, Kazimierinës. Banaitis ke jau ðaltukas. Vieðpatie mano, ða- Banaitis tik susigûþë ir pasislin- (buvæs LTSR kultûros ministras, Ka- lia tako ðvieþiai áspaustos ir áðalu- ko sëdynëje þemyn. Pasukome á Ber- zimieros vyras) iðvaþiavo á Maskvà. sios ne tik pëdos, bet ir rankø atspau- þyno gatvæ. Taksistas buvo beprale- O èia visi seni draugai – ir Nakas, ir dai. Daug atspaudø. Uþkasiau per- kiàs penktà namà. Sabalys, ir Kanopka, ir Kernagis, ir nykðèiais lapais. – Va, þiûrëkit, þiûrëkit, èia tame Èepaitis, ir Derkintis, ir visi, kam ger- Vëliau, po kiek laiko, ið Gedimino name ji gyvena. Cirkas... klë neuþkutusi, subëgo sveikinti. Su- aikðtës abudu vaþiuojam taksi namo. – Èia ir sustokime, – ramiai pasa- sëdom, pasiþmonëjom, palieþuva- – Á Berþyno gatvæ, – sako Banaitis. kë Banaitis ir iðlipæs po stulpo lempa vom ir linksmi iðsivaikðèiojom. Ið- – O kur ta Berþyno gatvë? ieðkojo pinigø uþsimokëti uþ kelià. kvieèiau taksi, ir visi iðvaþiavo, ur- – Á kalnà, greta Èiurlionio, Skori- Taksistas, nieko nelaukdamas, tren- mu. Bet þinai, buvo pavasariop, kie- nos, Donelaièio... Lenkta tokia. kë durelëmis, ir maðina cypdama nu- me atlydys, ðioks toks purvynëlis. – Oi, þinau! Cha cha! Dabar at- rûko ir dingo Noèios posûkyje.

Pasakë ir prilipo kastiðki – pasakë ir prilipo. Pavyz- rektorius ir vyriausiasis reþisierius. dþiui, apie vienà aktoræ, kurios ne- Kaþkà apie reikalus kuþdasi, taria- K. Kymantaitë savo oponentams mëgo, lyg tarp kitko tarstelëjo: si. Abu nedidukai. O su jais Kazi- bûdavo aðtri, o gal ir kandi. Ji nieka- – Ko norëti, jos gi abi kojos de- miera visada turëjo nesuvestø sà- da nesibardavo, neðaukdavo, bet be- ðinës. skaitø. veik visada pritrenkdavo, tiesiog Po to – nei atsikirsi, nei apsigin- – Va, eina, – burba Kazimiera, – uþmuðdavo þodþiu. Jos pasakymai si, nei atsitiesi. eina, eina Troðka ir Proðka, Kæstuèio bûdavo tikslûs, taiklûs ir gana sar- Arba: eina teatro koridoriumi di- þudikai.

73 13 eilë, 13 vieta

Sakmës apie aktorius

Kipðiukas Vienàkart, po atostogø, uþsileidæs ká krikðèioná demokratà, tai að pir- barzdà einu per Vilniø. Prie centri- mas nubëgu á kapines ir visiems an- Yra þmoniø, kuriø gyvenimas nio gastronomo tik ðast – priðoka prie geliukams raudonu pieðtuku „pizu- taip ryðkiai ásirëþia atmintin, kad, manæs Lukoðius ir sako: „Tai kà taip tes“ nubraiþau, nubraiþau... Ot, tau net jiems iðkeliavus Anapilin, ne- gero esi padaræs, kad barzdà neðio- ir Lukoðius!“, – suprask, koks Lu- galime atsiplëðti. Tokia ryðki asme- ji?“ Ir nuëjo man nespëjus net iðsi- koðius tada buvæs revoliucingas. At- nybë menine ir pilietine prasme bu- þioti. eina gedulingi ponai ir apstulbæ ma- vo Balys Lukoðius. Ið ðono þiûrint Kità kartà vël Basanavièiaus gat- to – visi angeliukai raudonomis „pi- atrodë, kad Lukoðius – labai prieð- vëje. Uþ senojo Operos teatro, ties zutëmis“. Ir kaip visada – nei sveiks, taringas þmogus. Apie já raizgyte cerkvele, girdþiu kaþkas ðaukia. Ki- nei sudiev, – pasisuko ir gudriai ki- raizgësi daugybë paskalø, anekdo- toje gatvës pusëje stovi Lukoðius ir kendamas nuëjo. Að stoviu vienas tø, visokiø istorijø istorijëliø. Viso- moja... Perbëgau gatvæ, o jis, paë- gatvëje ir kaip kvailys kvatoju visa kiø – ir linksmø, ir piktokø. Jis bu- mæs mane uþ atlapo, ir sako: „Klau- gerkle. vo panaðus á mûsø gudrø, ðmaikðtø, syk, visi kalba – Lukoðius, Lu- Lukoðius buvo to laikmeèio su- bet iðmintingà kipðiukà, o gal ir vi- koðius… O að anais laikais Kurðënuo- formuotas þmogus – niekada nega- sà kipðà. se– klausyk tik! Bûdavo, laidoja ko- lëjai suprasti, kà jis galvoja.

Kamunistas jas, iðvestas naujas formas, spalvas. kà vingravoja, snausdami narna, Þinoma, ir deramai pasivaiðino. trumpindami laikà laukia ryto. Va- Aktorius Valys Derkintis garsëjo Apie vidurnaktá Valelis pamaþu- lelis, kaip visada, – nei tai ðypso, ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietu- èiu gráþo á nedidukà vieðbutëlá ant- nei tai vypso, tik, stebëdamas ið vir- voje kaip gëlininkas. Po karo Aka- rame medinio namo aukðte. Pirma- ðaus, niekaip nesuvokia, kas èia de- deminis dramos teatras gastroliavo jame glaudësi rûgðtimi atsiduodan- dasi. Akmenëje. Vietos klebonas irgi bu- ti vargana duonos parduotuvëlë. – Bobos, – riktelëjo, – ko èia nar- vo þinomas gëlininkas. Bendri po- Rusø okupacijos metais nuolat trû- nat! mëgiai þmones suartina. Nors Vale- ko duonos. O ko tada netrûko? Vis- Narnëjimas akimirksniu pritilo. lis buvo vienas pirmøjø ástojusiø á ko, visko trûko. Þmonës prie duo- Balsas ið dangaus visus pribloðkë. Pa- SSKP teatre, bet labai reakcingas ne- nos kepalëlio eilën stodavo ið va- galiau, iðtiesinæ sustingusius sàna- buvo. Slapta gavæs ið administrato- karo, ðaltyje kæsdavo per naktá ir rius, þmonës pasitraukë nuo sienos riaus kontramarkes, patyliukais nu- ryte grumdydamiesi kamðèiuose ir, uþvertæ galvas, þiûrëjo á virðø. neðë á Akmenës klebonijà ir savo prie parduotuvës durø ðiaip taip ið- – Natrukdykit kamunistui mie- „brolá gëlininkystëje“ pakvietë á plëðdavo puskepalá pavandenijusios got! – ar tai rimtai, ar tik juokais rik- spektaklá. Vëliau kaþkas iððniukðti- duonelës. telëjo Valelis. nëjo, paskundë, ir spaudoje kilo Taigi Valelis sëdi savo kambarë- Þmonës iðgirdo ir suprato, kad skandalas, kad bolðevikai draugau- lyje ir girdi, kad vidurnaktá vieðbu- „kamunistas“ yra valdþia, o jie al- ja su juodaskverniais, SSKP sekreto- tëlio palangëje kaþkas burbuliuoja. kani ir suðalæ. riai negauna kvietimø á spektaklius, Priëjo prie lango – nieko. Atidarë – Ak, tu, varpa, – kaþkas ëmë o kunigai gauna... Bet tà vakarà vis- langelá ir, atsirëmæs palangën, þiûri ðaukti, – meiga mata anam douk, kas buvo ramu. Po spektaklio kle- þemyn – pulkas bobø, vaikø ir se- vo ðouda a nanori? – ir maþi akme- bonas pasikvietë Valelá klebonijon niø susigûþæ driekiasi palei parduo- nukai vienas po kito iðskambino vi- vakarienës. Abu turëjo graþios ðne- tuvës sienà, kiti tupi ant cementi- sus vieðbutëlio langus. Sako, teat- kos apie gëliø veisles, jø kolekci- niø purvinø laiptø ir mieguistai kaþ- ras turëjæs ástiklinti ið naujo. Scenos istorija Koká jubiliejø ðvenèia Klaipëdos dramos teatras? Jurga Petronytë

Klaipëdos dramos teatras ðiuos metus vadina jubiliejiniais. Spektaklio Eglë þalèiø kara- Klaipëdos dramos lienë premjera (reþisierius Vytautas V. Landsbergis) skirta Klaipëdos dramos teatro teatras ðiandien. 60-meèiui, taèiau lietuviðkas teatras uostamiestyje veikë jau deðimtmeèiu anksèiau, o, istoriko manymu, Klaipëdos dramos teatras praþiopsojo savo 220 metø jubiliejø, kuris buvo praëjusiais metais.

„Nedera savintis Ðiauliø“ nevièius, reþisuojantis artistas Ipoli- Klaipëdos dramos teatro vadovas tas Tvirbutas. Ðiauliø teatro trupë per Gediminas Pranckûnas sako, kad mi- keturis sezonus Klaipëdoje pastatë nint Klaipëdos dramos teatro jubilie- beveik 50 originaliø veikalø“. nø. Ðtai vilnieèiai savo teatro istorijà jø iðkilo klausimas, koká jubiliejø mi- 1939 m. vokieèiams uþëmus Klai- skaièiuoja nuo Lietuvos Didþiosios nëti: 60 metø – nuo tada, kai po Ant- pëdos kraðtà, ðiaulieèiai buvo iðvary- Kunigaikðtystës dvarø teatrø, kurie, rojo pasaulinio karo, 1946 m. liepos ti ið teatro ir gráþo atgal á savo mies- suprantama, nebuvo lietuviðki. Man 27 d., ávyko spektaklio Eglë þalèiø tà. „Klaipëdos laikotarpá á savo istori- keista, kad Klaipëdos dramos teatras karalienë premjera (reþ. J. Gustaitis), jà áraðo Ðiauliø dramos teatras. Todël skaièiuoja savo istorijà nuo pokario ar 70 metø – nuo tada, kai á Klaipëdà mums nedera já savintis“, – kalbëjo ir eliminuoja vokiðkàjá teatro istori- atkelta Ðiauliø dramos trupë 1935 m. S. Galkauskaitë. jos laikotarpá bei prieðkariná lietuviðkà periodà. Manau, kad kalbant apie rugsëjo 20 d. pristatë spektaklio Vin- Ieðko gilesniø ðaknø cas Kudirka premjerà. Klaipëdos teatrà negalima atskirti vo- Teatro literatûrinës dalies vedëja Teatrologas Raimondas Kanèas kiðko teatro nuo lietuviðko, nes ðia- Stefanija Galkauskaitë pasakojo, nepritaria ðiai pozicijai. „Jeigu kal- me kraðte ðios kultûros ir kalbos buvo kad ði diskusija tæsiasi nuo soviet- bame apie lietuviðko profesionalaus persipynusios, o klaipëdieèiai þiûrë- meèio, ir teatro istorikai nesiryþta jo- teatro pradþià Klaipëdoje, jokiu bû- davo ir vokiðkus, ir lietuviðkus spek- je padëti taðko. Paðnekovë atveria du negalime iðmesti ið istorijos taklius. Mano tëvai, gyvenæ Klaipë- V. Maknio knygà Lietuviø teatro rai- prieðkario laikotarpio. Man atrodo, doje nuo 1933 m., man tai pasako- dos bruoþai. „Ðiauliø teatras Klaipë- kad klaipëdieèiai apskritai turëtø dijo“, – sakë D. Kðanienë. doje“ – taip pavadintas 1935–1939 dþiuotis ir akcentuoti tai, jog teatras Muzikologë Klaipëdos dramos te- m. laikotarpis, kai profesionalaus lie- Klaipëdoje buvo jau prieð kelis ðimt- atro istorijoje iðskiria dvi reikðmingas tuviðko Ðiauliø dramos teatro trupë meèius“, – sakë R. Kanèas. datas: 1785 m., kai buvo pastatytas dirbo uostamiestyje. Klaipëdos dramos teatro istorijà, teatras Klaipëdoje, ir 1935 m., kai bu- Teatrologë G. Mareckaitë straips- glaudþiai susijusià su muzika, nagri- vo atkelta profesionali Ðiauliø teatro nyje „Teatras ir jo laikmetis“ raðo: „Is- nëjusiai muzikologei prof. Daivai trupë. torijos tëkmë „iðmetë“ ðiaulieèius á Kðanienei atrodo keista, kad teatra- Paðnekovë pridûrë, kad ne ðiau- prieðakines pozicijas ginti vakarines lai savo istorijà skirsto tautiniu aspek- lieèiai á Klaipëdà atveþë lietuviðkà te- Lietuvos prieigas, bûti lietuvybës for- tu. „Visi ieðko kuo gilesniø savo ðak- atrà, nes jau 1919 m. uostamiestyje postu prie Baltijos. Vargu ar teatras ti- Dramos teatras këjosi tokio posûkio savo kûrybinia- Klaipëdoje XIX a. me kelyje, bet jis buvo itin vaisingas. antra pusë.

A. Sutkaus reþisuota pjesë Vincas Valdhauerio Kudirka buvo garsiai iðtartas þodis: litografija mes, lietuviai, esame èia, mes kal- bame, kuriame, kvëpuojame. Vëliau ðioje scenoje ryðkiais pastatymais pa- siþymëjo reþisieriai Romualdas Juk-

75 Scenos istorija

Koká jubiliejø ðvenèia Klaipëdos dramos teatras?

ákurta draugija „Aida“ turëjo vaidin- jame ne nuo 1945-øjø“, – kalbëjo K. vo statomos dramos ir operos, buvo tojø ratelá, kuris kurdavo lietuviðkus Demereckas. organizuojamos gastrolës á kitus pa- vaidinimus. Juos reþisuodavo dau- mario miestus ir net tris kartus – á Vil- giausia Adomas Brakas. Teatrà ákûrë pirkliai niø: 1820 m. rugpjûèio–1821 m. ge- Tiksli pirmojo Klaipëdos teatro ákû- guþës mën., 1823 m. nuo pavasario Neatsieja nuo miesto istorijos rimo data neþinoma. Taèiau Johanas iki rudens, 1824 m. pabaigoje–1925 Istorikai Zita Genienë ir Kæstutis Zembrickis Klaipëdos karaliðkojo Prû- m. kovo mën. (Vilniaus teatro trupë Demereckas sutinka, kad po Antrojo sijos jûrø ir prekybos miesto istorijoje tuo metu buvo iðirusi). pasaulinio karo ákurtas Klaipëdos dra- (I tomas) raðo, kad teatro pastatas, ar- XIX a. Klaipëdos teatre kiekvienà mos teatras neperëmë senøjø èia vei- ba „Komedijø namas“, stovëjo jau vasarà gastroliuodavo Karaliauèiaus kusio teatro tradicijø, taèiau istorinë 1785 m. gubernatûros þemëje, skly- opera, o vienà sezonà (1836 m.) ja- tiesa yra tai, kad Klaipëdoje teatras pe Nr. 450, uþ tai miestas mokëjo 2 me dirigavo garsusis vokieèiø kom- atsirado ne 1945 m. taleriø þemës mokestá. Pirklys Vach- pozitorius Richardas Vagneris. Maþosios Lietuvos istorijos muzie- senas senà prekiø sandëlá pertvarkë á 1854 m. mieste kilus gaisrui, te- jaus Istorijos skyriaus vedëja Z. Ge- „Vaidinimø namà“, kuris buvo 65 pë- atras sudegë. Teatro griuvësius nupir- nienë stebëjosi, kad teatro istorikai, te- dø ilgio ir 30 pëdø ploèio. Jame buvo ko pirklys Masonas ir savo lëðomis atrologai nenagrinëja Klaipëdos teat- 2 kambariai, 2 prieðkambariai, teat- ant senøjø pamatø 1857 m. pastatë ro istorijos. Ji pati, skaitydama XIX a. ras ir parteris. Vienas ið pirmøjø nau- naujà pastatà, kurio bent jau trys fa- pabaigoje–XX a. pradþioje uostamies- jojo teatro spektakliø buvo Augusto sadai tebestovi ir dabar. tyje leistà spaudà, beveik kiekviena- von Kotzebue pjesë Kryþiuotis, paro- Þinoma, kad 1884–1885 m. mies- me numeryje aptinkanti straipsniø apie dyta 1805 m. sausio 25 d. Spektak- te veikë net du tarpusavyje konkura- teatrà. „Ten yra labai daug ádomiø dalius pirmajame amþiaus deðimtmety- væ teatrai. 1893 m. teatras, iki tol bu- lykø, neþinau, kodël niekas jø nenag- je teatre rengë direktoriai Koppë, væs privaèiose rankose, tapo miesto rinëja ir nepristato plaèiajai visuome- Heckertas. Po Vachseno mirties, 1814 nuosavybe. Prasidëjus Pirmam pasau- nei“, – sakë paðnekovë. m. pastatas buvo parduotas ir jame liniam karui teatras greièiausiai bu- Istoriko, leidëjo K. Demerecko árengtas gyvenamasis namas. Klaipë- vo uþdarytas. manymu, ðiais laikais, kai esame Eu- da iki 1818 m. liko be teatro. ropos Sàjungos dalis, juokinga Klai- 1818 m. ið Jelgavos atvykæs pir- Vokiðkas teatras Lietuvoje pëdos teatro istorijà skirstyti á vokiðkà klys Ulbrichas netoli Danës upës pa- Ádomu, kad 1923 m., kai Klaipëda ir lietuviðkà periodus. „Nematau èia statë privatø mediná (laikinà) teatrà, prisijungë prie Didþiosios Lietuvos, te- jokios prieðprieðos. Kultûrinë praeitis árengë jame 200 vietø salæ. Tø paèiø atre ir toliau ðeimininkavo vokieèiai. neatsiejama nuo miesto praeities. O metø balandþio 19 d. ávyko pirmasis Klaipëdos teatro darbo sistema ir me- juk Klaipëdos miesto istorijà skaièiuo- spektaklis – parodytos dvi A. von Kot- ninis lygis beveik nesiskyrë nuo dau- zebue pjesës. gelio Vokietijoje paplitusiø nedideliø Klaipëdos dramos provincijos teatrø. Meniniu poþiûriu sil- teatro rûmai, 1819 metai, Dirigavo R. Vagneris pnoka trupë statë operetes ir operas. (sudegë 1854 m. gaisro metu). 1819 m. pabaigoje dabartinio te- Nuolatinis Klaipëdos lietuviø dra- atro vietoje jau buvo baigtas statyti mos teatras pradëtas organizuoti 1925 Valdhauerio litografija naujasis mûrinis teatras. Tai buvo dvie- m. draugijos „Aukuras“ iniciatyva. jø aukðtø klasicizmo stiliaus pastatas 1935 m. á uostamiestá atkeliama Ðiau- su mansarda. liø teatro trupë. XIX a. pirmoje pusëje teatras vei- Teatras Klaipëdoje, tiesa, vo- kë aktyviai. Jame kûrë nemaþai gar- kiðkas, veikë net Antrojo pasaulinio siø to meto Vokietijos menininkø, bu- karo metu. „Vilkolakio“ riteris Eligijus Daugnora

Beskaitydamas XX a. pirmos pusës tiko valstybininko darbas, kaip matë- liaudies tradicijø ir paproèiø ðioje ko- dramaturgijà, ëmiau ir uþkliuvau uþ me, kuriam laikui atitraukë Bièiûnà medijoje panaudota tikrai labai daug: Vytauto Bièiûno pjesiø. Taip uþkliuvau, nuo teatro. Didþiausias stimulas atsi- èia rasi ir vestuviø rëdos veikëjø – pir- kad tiesiog buvau priverstas pasidomëti, skleisti, matyt, uþkrëtæs „teatro viru- ðliø, svoèiø, jaunimo – charakteriø ir kas gi jis, net daugeliui teatro þmoniø su“ visam gyvenimui, buvo dalyvavi- oracijø, ir uþgavëniø persirengëliø pokð- menkai þinomas ar ir visai nebeþino- mas „Vilkolakio“ veikloje: á ðià veik- tø, ir kaimo subuvimuose þaidþiamø mas, nors minimas ar tik ne visose lie- là jis ið pradþiø ásijungë tik kaip daili- þaidimø – visko gal net per daug, nes tuviðkose enciklopedijose. ninkas, bet vëliau ji uþslopino politi- veiksmas apima tik Vytautas Bièiûnas – Jau ðykðèios enciklopedinës þinios ko ambicijas. Vienas „Vilkolakio“ idë- pirðlybas, tad etno- aktorius, dramaturgas, atskleidþia ðios asmenybës, stovëju- jiniø vadø reþisierius Antanas Sutkus grafinis tikslumas dailininkas, sios prie mûsø valstybës, XX a. lietu- prisimena anekdotiná atvejá, kai uþsi- nukenèia. Pats siu- literatûros kritikas. viø dailës, teatro iðtakø, mastà: 1917 buvæs „Vilkolakyje“ ir nenuëjæs á kaþ- þetas gana ápras- Nuotrauka ið LTMKM archyvø m. kartu su Vaiþgantu Petrapilyje re- koká svarbø balsavimà, raginamas tas: kaimo merge- daguotas Lietuviø balsas, vëliau Kau- frakcijos kolegø paskubëti á Seimà Bi- lei perðasi plikba- ne su M. Krupavièiumi Tiesos kardas, èiûnas atsisakë eiti, pareikðdamas: „Jei joris Chvalidubs- savarankiðkai Laisvë, dirbta Kraðto ap- jums patinka juos gelbëti, eikite vie- kis, uþ kurio jà norëtø iðleisti tëvas, bet saugos komisijoje Vilniuje, pirmuoju toj manæs ir pabalsuokite. O að ið prin- ji myli paprastà bernelá Jonà. Bandy- Tikybø departamento direktoriumi, or- cipo neisiu!“1 „Vilkolakis“ nulëmë visà mai atsikratyti negeidþiamu jaunikiu ganizuoti Valstybës kontrolës apygar- tolesná Bièiûno gyvenimà, ir já iki am- ir sudaro didþiàjà dalá pjesës veiksmo dø revizijos punktai; 1920–1923 m. þiaus galo kaip joká kità galima lai- – liaudiðkai gyvo, temperamentingo, Vytautas Bièiûnas buvo Steigiamojo ir kyti „Vilkolakio“ þmogumi, jo riteriu. su ryðkiais charakteriais. Galima saky- pirmojo Seimo krikðèioniø demokratø Labiausiai patá raðytojà, matyt, at- ti, kad Varnalëðos – viena talentingiau- frakcijos narys, tuo pat metu „Vilkola- skleidþia vienas ið antraeiliø jo paties siai paraðytø lietuviø komedijø. kio“, Tautos teatro aktorius, dramatur- skandalingai pagarsëjusios dramos Paskutiniuoju „Vilkolakio“ gyvavi- gas, scenografas. Pasitraukæs ið didþio- Þalgiris veikëjø – Juokdarys. Susiþa- mo laikotarpiu (1924–1925), kai nuo sios politikos Bièiûnas atsidëjo kûry- vëjæs Vytautu jis atseka paskui Lietu- grynai improvizaciniø spektakliø ir ka- binei veiklai: buvo Kauno meno mo- vos valdovà ið Vokietijos, bet èia juo bareto tipo koncertø buvo pereita prie kyklos dëstytojas, reiðkësi kaip daili- bando pasinaudoti ir Vytautas, ir kry- originalios dramaturgijos (nors daþniau ninkas, raðytojas, dramaturgas, litera- þiuoèiai. Mëgindamas iðgelbëti Vytau- tai ir buvo jau þinomø siuþetø naujos tûros kritikas. Ir visuomet buvo iðtiki- tà nuo pasikësinimo Juokdarys tampa interpretacijos), Bièiûnas tapo bene mas teatro menui – ásteigë „Vyties“ Goðtauto mirties kaltininku, ir Vytau- pagrindiniu ðio teatro autoriumi. Jo pa- (1927–1928), „Þvaigþdikio“ (1931– tas iðtikimàjá Juokdará pasmerkia my- raðyta Velniava liaudies pasakø ir pa- 1932) teatrus ir jiems vadovavo. Ðio riop – menininkas, ásipainiojæs á didþi- proèiø motyvais, Chlestakovas Lietu- raðytojo, dailininko, teatralo svarbà àjà politikà, pasmerktas. voje, naudojantis N. Gogolio Revizo- Lietuvos gyvenime rodo ir tai, kad jis „Vilkolakiui“ buvo skirtas pirmasis riumi, ið naujo inscenizuoti V. Ireckio buvo tarp pirmøjø 1941 m. tremtiniø. spausdintas didesnës apimties draminis Slàstai, paraðytos originalesnës kome- Bûtent apie V. Bièiûno teatrinæ veikalas – 3 veiksmø pirðlybos Varna- dijos Milijonai ir Muðkietieriai. Ðiø visø veiklà, ir ypaè apie jo dramaturgijà, lëðos (iðsp. 1931 m.). „Vilkolakyje“ ði pjesiø tekstai iki ðiol neþinomi, nors èia ir norëtume pakalbëti. Kaip dra- komedija buvo pastatyta 1924 m. Sut- gal kur archyvuose jie ir guli, juk maturgas Bièiûnas pradëjo reikðtis dar kaus, o 1928 m. jau pats autorius savo A. Sutkus minëtoje knygoje cituoja il- prieð Pirmàjá pasauliná karà. 1913 m. veikalà statë „Vyties“ teatre. Varnalë- giausias, kartais po pora puslapiø, tø uþ vaizdelá Tëve mûsø jis gavo Blai- ðos gimë nusiþiûrëjus á italø comme- pjesiø iðtraukas – negi ið atminties? vybës dramos konkurso I premijà. Be- dia dell’ arte, tik naudojant grynai lie- Labai juntama „Vilkolakio“ átaka ir sikurianèios valstybës rûpesèiai, poli- tuviðkà medþiagà. Ir tos medþiagos ið dar vienoje Bièiûno komedijoje – 3

77 1 Antanas Sutkus. Vilkolakio teatras. V. ,1969, p. 264 Scenos istorija

„Vilkolakio“ riteris

veiksmø 4 paveikslø satyrinëje opere- rinëmis savybëmis artimesnë vodevi- vesti paskui save girtuoklius, prosti- tëje-mozaikoje Ponia Barbë. Ðios pje- liui – turi nemaþa dainø ir ðokiø, raðytø tutes, proletarus, bet visur tarsi atsimuða sës temai greièiausiai pasitarnavo „Vil- parodijuojant anuometinës Kauno est- á sienà. Ásipainiojæs á tëvo ir sûnaus mei- kolakio“ ðûkis „Neduok, Dieve, ið mu- rados ðlagerius. lës istorijà, Vitalis tampa tëvaþudys- þiko ponà!“ Pagrindinë veikëja, nie- Ið jau nebekomedijinës Bièiûno tës liudininku ir uþ þudikà eina á kalë- kam tikusi tinginë kaimo merga, nu- kûrybos, kaip artimiausià „Vilkolakio“ jimà ir kartuves, o þudikas uþ já gráþta sprendþia tapti ponia ir iðvaþiuoja á meniniams principams galima pami- á vienuolynà. miestà. Situacija su ávairiomis variaci- nëti pjesæ Brolio Vitalio naktys. Rei- Pjesë nëra tobula – daug veiksmo jomis, kaip ir Varnalëðø atveju, paþás- kia prisiminti, kad ir „Vilkolakis“ ne- vietø (vienuolynas, taverna, lindynë, tama mûsø tarpukario dramaturgijoje buvo tik satyros ir komedijos teatras. gatvë, kalëjimas), daug smulkiø epi- ir apskritai literatûroje. Bet autorius èia Veiklà jis pradëjo kaip gana dideliø zodiniø veikëjø, bet natûralus nepri- iðvengia tiesmukos kaimo ir miesto intelektualiniø ambicijø turintis me- mygtinis krikðèioniðkasis humanizmas, prieðprieðos ir kaimo idealizavimo. Tin- nininkø klubas, kuriame vyko paskai- bûdingas visai Bièiûno kûrybai, priver- ginys visur lieka tinginiu, kvailys kvai- tos, diskusijos meno klausimais. O ir èia patikëti aistromis, kurios verda ðia- liu. Tik miestas, laikinoji sostinë, dar vëliau buvo statomi ir tokie nieko ben- me gyvenimo teatre, tad pjesës nega- labiau apnuogina þmogiðkàsias ydas. dro su komedija neturintys veikalai lima pavadinti nei verksminga, nei pa- Bièiûnas gal net pernelyg uþsiþaidþia kaip A. Kriðèiukaièio-Aiðbës misterija tetiðka – tai tiesiog gera melodrama. veikëjø kvailumu, nesupratingumu, Laisvë (ir „Vilkolakio“ reþisierius A. Galbût – gerai padaryta pjesë, kaip ávairiais jø atspalviais. Tiek nuolat be- Sutkus ðá teatrà vertino kaip aktoriø galima pasakyti ir apie visus èia mi- sivaidijantys ûkininkai, bûsimosios po- mokyklà savo vadovaujamam Tautos nëtus kûrinius. Bièiûnas iðleido jø, þi- nios ðeimininkai, tiek pati Barbë ir jos teatrui, kuriame laikësi labiau roman- noma, ir silpnesniø (pradþioje minë- draugas Motiejus, tiek daug miesto tinës simbolistinës krypties). tasis Þalgiris, raðytas vytautiniam kon- þmoniø (darbo birþos valdininkas, be- 10 paveikslø vaidinimas Brolio Vi- kursui ir komisijos sprendimu vertes- siblaðkantis tarp nemëgstamo darbo ir talio naktys (1928) paraðytas pagal vo- nis uþ B. Sruogos Milþino paunksnæ, poezijos, ponia rusë, nenorinti ðnekëti kieèiø raðytojo ir dramaturgo Antono Savanoriai), bet juk ne pagal juos lietuviðkai, senbernis ponas, darbo bir- Franzo Dietzenschmidto (1893–1955) sprendþiame apie kûrëjo mastà. þoje ieðkantis þmonos ir stebuklingai to paties pavadinimo pjesæ. Dietzens- Tad kuo gi Bièiûno dramos iðsiski- jà randantis (þinoma, „ponià“ Barbæ – chmidtas buvo vienas þymiausiø XX ria anuometinës dramaturgijos kon- nesëkmingas alfonsas Frantas), nëra nei a. pradþios vokieèiø dramaturgø, lai- tekste? Visø pirma tuo, kad orientuo- protingi, nei teigiami tipai. Visi su ky- kæsis liaudinës dramos, religinio teat- tos ne á aktoriø mëgëjà, kaip didþioji ðanèiomis þagrës rankenomis, bet kar- ro principø. Bièiûnas, kaip jau buvo dalis pjesiø, o skirtos profesiniam te- tu su didelëmis ambicijomis bûti po- sakyta, daþnai rëmësi skolintais siu- atrui, netgi, galima sakyti, konkreèiam nais. Gal ir keista, bet matyti, kad au- þetais, bet sugebëjo pranokti to meto teatrui ir konkretiems atlikëjams. An- torius juos visus, tokius netobulus, nuo- dramaturgijoje gausius sekimus ir su- tra, charakteriø ryðkumu ir jø psicho- ðirdþiai myli, gal net þavisi jais. Vis dël- lietuvinimus. Taip atsitiko ir su Brolio loginiu pagrástumu, daþnai atsi- to, nors charakteriø spalvingumu arti- Vitalio naktimis. Raðytojas iðlaikë skleidþianèiu ribinëse situacijose. ma Varnalëðoms, Ponia Barbë nepri- Dietzenschmidto pjesës iðeities tað- Po poros metø sukaks 115 metø nuo lygsta pirmajai pjesei savo þaismingu- kus, jos formà, bet gerokai pakeitë fa- Vytauto Bièiûno gimimo ir 65 metai mu, subtiliu komizmo ir satyros derini- bulà. To rezultatas – mano nuomone, nuo jo mirties tremtyje. Minëti ðias su- mu, pagaliau, energijos uþtaisu. Bent viena ryðkiausiø lietuviø melodramø. kaktis galëtø ir raðytojai, ir teatralai, jau ðiais laikais ji labiau galëtø bûti ad- Pjesës veiksmo uþuomazga – Vie- ir dailininkai. Bet ar minës? Pagaliau, resuota mëgëjø teatrui, nors tuomet, kai nuolis brolis Vitalis trims dienoms pa- ar reikia laukti kaþkokiø jubiliejø, no- buvo raðoma, þinoma, buvo taikoma siunèiamas apaðtalauti tarp pasaulie- rint prisiminti ir priminti gerus, bet pri- gerokai pralavintam aktoriui, nes þan- èiø. Jis su begaliniu naivumu bando mirðtus kûrinius ir jø kûrëjà... Reþisieriaus Kastanto Glinskio 120-øjø gimimo metiniø paminëjimas Jurbarke Danutë Samienë

Jurbarke – nedideliame mieste- ákûrëja Ona Lukoðevièiûte, buvo gy- vienas kità. Vertingiausia tai, kad te- lyje prie Nemuno, turinèiame savo vas teatro tæstinumo pavyzdys. Bet atras þmones vienija ir tuo yra gy- teatrà – spalio 13 d. ávyko kraðtie- dar áspûdingiau buvo jas iðvysti po vas. èio Valstybës teatro ákûrëjo Kastan- minëjimo parodytame spektaklyje Antroji diena buvo skirta sveèiø to Glinskio 120-øjø gimimo metiniø pagal B. Maèionio legendà Biðpilis. teatrø pasirodymams. Jau ketvirtà kar- paminëjimas. Jame dalyvavo teatro- Piliakalnio raganos numeta joms nuo tà vykstantis tarptautinis teatrø fes- logas dr. Aleksandras Guobys, Lie- peèiø paslëptus metus. Virtusios lau- tivalis „Senjorai“ pakeitë pavadini- tuvos liaudies kultûros centro Teatro mëmis jos negailestingai baudþia su- skyriaus vedëja Irena Maciulevièie- viliotus vyrus, plaka juos spragilais Valstybës teatro ákûrëjas reþisierius në, Jurbarko kultûros skyriaus vedë- ir skraido ant ðluotø. Spektaklis ro- Kastantas Glinskis. ja Radeta Savickienë. Kolektyvo is- domas jau ðeðti metai, ir Jurbarko te- Nuotrauka ið torijos albumuose sukaupta nemaþai atro moterys turi galimybæ improvi- LTMKM archyvø medþiagos apie ðio regiono teatriná zuoti. Spektaklis nuo pirmojo varian- kultûriná gyvenimà, taèiau reikðmin- to labai pakito: uþaugo ir á statinæ giausias ir svarbiausias reiðkinys – nebetelpa velniukai, á tolimus uþsie- iðsaugota gyva tradicija ir gyvas te- nio kraðtus iðvyko aktoriai vyrai. Ta- atro instinktas. „Teatro instinktas“ – èiau provincijos miestelyje likusios tokiu pavadinimu reþisierius Gytis moterys, kaip ir tais 1911 metais K. Padegimas Lietuvos televizijoje su- Glinskiui besimokant Peterburge, pa- kûrë teatriniø laidø ciklà, ið kuriø sak V. Dulaièio prisiminimø, jau ne- viena skirta Jurbarko mëgëjø teatrui, begalëjo gyventi Jurbarke be teatro. o dviejø daliø filmas – reþisieriui K. Sugráþo á scenà teatro veteranai, vie- Glinskiui. nas kitas nepasitraukæs á Vakarus vy- Apie XX a. pradþios kultûrinæ ir ras, paûgëjo jaunø mamø vaikai ir… etninæ padëtá Jurbarke, pirmuosius pa- teatro gyvenimas tæsiasi! 1995 m. Jur- statymus, Kastanto vaikystæ, pasau- barko rajono savivaldybës sprendi- lëþiûros formavimosi veiksnius, kumu ir LLKC direktoriaus rekomenda- rie vëliau turëjo átakos reþisieriui tiek cija iki tol buvusiam Liaudies teat- Peterburge, tiek Kaune, kalbëjo K. rui suteiktas Konstantino Glinskio var- Glinskio teatro reþisierë D. Budrytë. das. Tada po teatro aktoriø rankomis Dr. A. Guobys pristatë K. Glins- iðsiuvinëta vëliava stovëjo reþisie- mà ir, tapæs „Senjorai ir jaunystë“, kio Peterburgo laikotarpá, darbà su lie- riai A. Pauliukaitis ir A. Ðvedas, pe- tæsë programà. Pasirodë Jonavos sa- tuviø aktoriø kuopa, repertuarà ir jo rëmæ teatro vairà ið O. Lukoðevièiû- vivaldybës teatras, Tauragës Pilies te- indëlá Valstybës teatro formavimuisi. tës, ir D. Budrytë, dirbanti ir ðian- atro jaunimas, Pasvalio kraðto mu- LLKC Teatro skyriaus vedëja I. dien. ziejaus teatras, Valkos teatras ið Lat- Maciulevièienë apþvelgë ðiandienæ Po minëjimo buvo parodytas ir vijos, ir „Dacii“ teatras ið Moldovos. Jurbarko teatro reikðmæ respublikos jaunimo teatro „Vaivorykðtë“ spek- Antrosios dienos renginá vedë Lietu- mëgëjø teatrø kontekste. K. Glins- taklis V. Klemkaitës Þaidimas be tai- vos anekdotø karalius Raimondas Ði- kio mintys apie teatrà ðiandien la- sykliø (reþ. Birutë Ðneiderienë). Ste- lanskas. Spektakliø þanrø ávairovë, bai reikalingos siekiant suvokti te- bëdamas du Jurbarko teatrus, matai kûrybinis bendradarbiavimas leidþia atrinæ kultûrà. natûralià tradicijø tàsà. Du labai skir- kolektyvams pamatyti vieni kitus, su- Garbios teatro veteranës, kartu tingos stilistikos, skirtingø reþisieriø, daro galimybæ pabendrauti ir kartu scenoje vaidinusios su K. Glinskio skirtingo repertuaro teatrai maþame paminëti teatro istorijai svarbiø þmo- mokine ir Jurbarko dramos bûrelio mieste pagarbiai vertina ir supranta niø atminimà.

79 Sukaktys Romualdas Juknevièius Vilma (1906 10 18 – 1963 04 13) Janeliauskienë Ðiø metø spalio 18 dienà sukanka ðimtas metø, kai Baigæs mokyklà, 1927 metais R. Juknevièius iðvyko gimë Romualdas Juknevièius. Vienas þymiausiø Lietu- á Amerikà studijuoti ekonomikos mokslø. Taèiau pla- vos aktoriø ir reþisieriø Romualdas Juknevièius teatro nai mokytis suþlugo, kai jis Èikagoje atsitiktinai suti- kelià pasirinko ne ið karto. Tëvas Mykolas Juknevièius ko Stasá Pilkà, kuris su grupe Valstybës teatro artistø savo sûnø rengë prekybininko ar finansininko karjerai. gastroliavo lietuviø kolonijose. R. Juknevièius apsigy- 1921 metais Romualdas ástojo á vakarinæ aðtuonmetæ veno su aktoriais, o netrukus buvo átrauktas ir á jø kon- Kauno aukðtesniàjà komercijos mokyklà, bet likimas certinæ programà, kurioje pasiþymëjo kaip puikiai im- taip lëmë, kad bûtent ðioje mokykloje jis ir susidomëjo provizuojantis konferansjë. teatru, ástojo á mokykloje veikusià mokiniø Lavinimosi Gráþæs á Lietuvà 1928 metais R. Juknevièius tæsë kuopelës dramos sekcijà. 1924 metais sekcijos vadovu mokslus Kauno universitete, toliau domëjosi Balio Sruo- atëjo dirbti tuo metu populiarus Valstybës teatro akto- gos teatro seminaru. Drauge su kitais seminaro klausy- rius Stasys Pilka. Jis áþvelgë iðskirtinius R. Juknevièiaus tojais, tarp kuriø buvo Algirdas Jakðevièius, Juozas Gry- aktorinius gabumus, tapo pirmuoju R. Juknevièiaus te- bauskas, Henrikas Blazas ir keletas kitø jaunuoliø, vë- atro meno mokytoju. 1924 metais mokyklos dramos më- liau tapusiø þymiais teatro þmonëmis, jis klausë pa- gëjai pastatë du spektaklius. Juose R. Juknevièius su- skaitø teatro istorijos ir teorijos klausimais, kartu lankë vaidino pagrindinius vaidmenis: senà kinø bogdichanà ir aptarinëjo Valstybës teatro spektaklius. Seminare stu- Altonà (K. Gocis Princesë Turandot) ir daktaru apsime- dentai buvo supaþindinti su Konstantino Stanislavskio tinëjantá ðelmá tarnà Sganarelá (Þ. B. Moljeras Gydyto- sistema, tuometiniu Maskvos teatriniu gyvenimu, ir tuo jas per prievartà). susiþavëjo. Todël, kai 1929 metais Kauno Vaidybos mokykloje buvo paskelbta, kad aktoriø kursà renka K. Sta-

Vienas þymiausiø nislavskio mokinys aktorius ir reþisierius Andrius Ole- Lietuvos aktoriø ir ka-Þilinskas, aktyviausi seminaro dalyviai, tarp jø ir reþisieriø – Romualdas dvideðimt trejø metø R. Juknevièius, panoro tapti akto- Juknevièius. riais ir stojo ten mokytis. Nuotrauka ið Nuo pat pradþios R. Juknevièiui puikiai sekësi. Dar LTMKM archyvø nebaigæs mokslø jis jau vaidino Valstybës teatre; á savo spektaklius já kvietë geriausi to meto teatro reþisie- riai: Borisas Dauguvietis, Andrius Oleka-Þilinskas, Mi- chailas Èechovas. Jaunasis aktorius suvaidino Krivá (V. Krëvë-Mickevièius Ðarûnas, 1929 12 17), Kiðkutá (V. Krëvë-Mickevièius Þentas, 1931 10 31), Gildenster- nà (V. Shakespeare Hamletas, 1932 10 11) ir kt. 1931 metais R. Juknevièius iðbandë jëgas reþisûro- je. Su Kauno universiteto studentais jø ákurtame teatre ,,Stedra“ pastatë Þ. B. Moljero Skrajojantá gydytojà. Pamatæs ðá spektaklá Balys Sruoga pasidþiaugë studen- tiðko teatro ,,graþia pradþia“, o R. Juknevièiø pavadino ,,talentu ið pono Dievo lockos“. 1933–1934 metais R. Juknevièius dirbo Jaunøjø teatre. Èia jis vaidino ir toliau gilinosi á reþisûrà, buvo pagrindinis teatro vadovo ir reþisieriaus A. Olekos-Þi- linsko padëjëjas statant garsiuosius spektaklius – H. Bi- èer Stou Dëdës Tomo Lûðnelë (1933 11 14) ir Balio Sruo- gos Milþino paunksnë (1934 05 03). Pastarajame R. Juk- nevièius suvaidino legenda tapusi rinio bendraautorius, be kuriø reþi- ðiuose. Vëliau kurá laikà jis dirbo vaidmená – senà, vieniðà Lenkijos sierius bejëgis. Toks poþiûris suda- Klaipëdos ir Kauno dramos teatruo- karaliø Jogailà. rë prielaidas aktoriams atskleisti sa- se. Á sostinæ gráþo tik 1953 metais ir 1934 metais, iðirus Jaunøjø te- vo talentus, iðryðkinti savo menines liko èia iki pat savo ankstyvos mir- atrui, R. Juknevièius nusprendë stu- individualybes. Abipusë reþisieriaus ties 1963 metais. dijuoti reþisûrà ir iðvyko á Maskvà. ir aktoriø pagarba bei pasitikëjimas Paskutiná savo gyvenimo deðimt- Ten 1934–1936 metais mokësi gar- davë puikø meniná rezultatà. 1936 metá R. Juknevièius reþisavo Lietu- saus reþisieriaus Vsevolodo Mejer- 12 19 Klaipëdos dramos teatre pa- vos valstybiniame dramos teatre, choldo kursuose, lankë spektaklius, rodytas Vilties spektaklis, kaip tei- dëstë aktoriaus meistriðkumà ðio te- susipaþino su geriausiais Rusijos re- gia ðaltiniai, ,,maiðtinga dvasia, atro dramos studijoje, Vilniaus uni- þisieriø pastatymais. Gabø savo mo- dràsiu reþisieriaus sprendimu, idë- versitete, Lietuvos valstybinëje kon- kiná V. Mejercholdas pavadino jiniu bei meniniu aktoriø brandu- servatorijoje. Lietuvos teatro scenai ,,taiklia akimi“ – tai trumpai ir tiks- mu... – iki tolei – lietuviø scenoje jis paruoðë daug gabiø aktoriø. So- liai iðreiðkë R. Juknevièiaus reþisû- sau lygiø neturëjo“. vietinë valdþia akylai stebëjo ,,poros savitumà. Neeiliniu Vilties pastatymu 1940 litiðkai nepatikimo“ menininko Á Lietuvà R. Juknevièius gráþo metø spalio 6 dienà R. Juknevièius veiklà. Valdþios tarnø kiðimasis á kûrybiðkai praturtëjæs, subrendæs atidarë ir teatrà Vilniuje, kurio di- kûrybiná procesà ribojo genialaus re- menininkas, puikiai ásisavinæs rea- rektoriumi ir meno vadovu buvo pa- þisieriaus galimybes. Taèiau ir to- listinio teatro principus. Pradëjæs skirtas. Vilniaus dramos teatre reþi- kiomis sàlygomis dirbdamas R. Juk- dirbti Klaipëdos dramos teatre jis sierius ákûnijo savo svajonæ – subû- nevièius statë puikius ávairiø þanrø pastatë vienà ryðkiausiø savo spek- rë stiprø aktoriø kolektyvà, pajëgø spektaklius. Tarp þymiausiø jo pa- takliø H. Hejermanso Viltá ágyvendinti jo reþisûrinius sumany- statymø LVDT buvo: A. Èechovo (1936 12 19). Pasirinkæs ðià dramà mus. Ðiame teatre buvo pastatyti to- Dëdë Vania (1954 09 11), L. Tolsto- jaunasis reþisierius pirmos kûrybi- kie spektakliai, kaip G. Hauptmann jaus Ðvietimo vaisiai (1955 02 26), nës paþinties proga kolektyvà su- Prieð saulëlydá (1940 11 30), H. Ib- B. Sruogos Apyauðrio dalia (1956 11 paþindino su idealaus reþisieriaus seno Nora (1942 10 31) ir kt. Atro- 03), M. Lermontovo Maskaradas ir idealaus aktoriaus sàvokomis, ku- dë, belieka tik dirbti. (1960 03 12), T. Viljamso Orfëjas rios tapo R. Juknevièiaus reþisûri- Taèiau kûrybiná procesà kompli- nusileidþia á pragarà (1962 04 20) nio darbo pagrindu, jo kûrybiniu kavo nestabili ðalies politinë situa- ir kt. credo – ne tik ðiame, bet ir kituose cija. Karas, besikeièianèios sovieti- R. Juknevièiaus reþisûra iðsisky- spektakliuose. Jis teigë, kad ,,ide- në ir vokieèiø okupacijos ið pagrin- rë ansambliðkumo siekiu, átaigiu alus reþisierius – tas, kurio nepa- dø keitë nusistovëjusias gyvenimo nuotaikos perteikimu, meistriðku stebi þiûrovas“, t. y. toks reþisie- ir kûrybos nuostatas. Ávykiø sûkury- masiniø scenø kûrimu, vidinio per- rius, kuris á pirmà planà ,,iðstumia je norëdami iðlikti neutralûs þmonës sonaþø monologo, potekstës iðryðki- ne savo, kad ir kûrybinæ individua- buvo verèiami demonstruoti lojalu- nimu. Kûrëjas pasiþymëjo kaip sub- lybæ, bet pagrindinæ spektaklio min- mà esamai valdþiai. Vokieèiø oku- tilus rusø klasikos þinovas, pats ið tá. O idealus aktorius – tas, kurio pacijos metais R. Juknevièius kartu rusø kalbos á lietuviø kalbà iðvertë vaidybos þmogus nepastebi, o be- su kitais þymiais Lietuvos veikëjais septynias pjeses. R. Juknevièius su- tarpiðkai pergyvena su juo visa tai, pasiraðë politiná atsiðaukimà apie vaidino per 30 vaidmenø, reþisavo kà jauèia scenoje vaizduojamas as- ,,inscenizuotus“ sovietø rinkimus á 68 spektaklius. Á Lietuvos teatro is- muo“. Kitas svarbus reþisieriaus Aukðèiausiàjà tarybà. Po karo uþ ðá torijà jis áëjo kaip viena ryðkiausiø R. Juknevièiaus darbo bruoþas bu- poelgá R. Juknevièius buvo paðalin- meniniø individualybiø. 1956 metais vo pagarbus elgesys su artistais. tas ið Vilniaus teatro vadovo posto ir jam buvo suteiktas LTSR nusipelniu- Juos jis traktavo kaip ,,sceninio kû- iðsiøstas dirbti á Þemaièiø teatrà Tel- sio meno veikëjo vardas.

81 Sukaktys Vieniða netikrø rugiø lauke Romualdas Vikðraitis Irena Vaiðytë gimë 1926 metais lapkrièio 13 d. Kelmës rajono Ðaukënø miestelyje jos pedagogikos credo. Ir negaliu að vargonininko ir muzikos mokytojo ðeimoje. Profesinëmis studijomis I. Vaiðytë pasirin- atskirti jos, kaip pedagogës, nuo jos, ko pedagogikà, psichologijà ir vaidybà. Ðiø srièiø derinys yra jos specialybë. Ji pirmoji kaip þmogaus. Ji vientisa. Vientisa sa- Lietuvoje profesionali aktoriø rengimo specialistë, reþisierë ir pedagogë. Profesorë vo nepaliaujamu kûrybinës laisvës, iðleido devynias aktoriø laidas – 97 absolventus. Nuo 1956 iki 1989 metø vadovavo asmenybës laisvës, tiesos siekimu. Aktoriaus meistriðkumo (dabar Vaidybos) katedrai Lietuvos valstybinëje konservatori- Tuomet aplinkui ne tik rugiai buvo joje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Buvo Konservatorijos prorektorë netikri. Visuomenë gyveno „tikrà“ ne- mokslo reikalams, nusipelniusi kultûros veikëja (1975), profesorë (1979), aktyviai tikrà gyvenimà. Visi sakë „tikrà“ ne- dalyvavo Lietuvos kultûriniame gyvenime ir tvirtai áaugo á Lietuvos istorijà. tikrà tiesà, iðgyveno „tikrus“ netikrus (Ðaltinis: Lietuvos vaidybos mokykla. Teatro edukologija. – V, 2004, p. 214) jausmus, deklaravo „tikras“ netikras idëjas. O ji, sekdama savo didþiai- „Scenos gale kabojo pieðtas hori- á patyrimà, slypintá praeityje, bendra- siais mokytojais K. Stanislavskiu, A. zontas, kuriame buvo nutapytas ru- me buvime, diskusijose, kûrybiniame D. Popovu, M. O. Knebel, kankina- giø laukas. Reþisierius man ir sako: darbe. Mano atmintyje ji – gyva part- mai ieðkojo mumyse kûrybiniø tiesos praeik pro tuos rugius, perbrauk per nerë. Kartais, netgi dabar, tenka ir pa- atspindþiø: TIKRO tikëjimo, TIKROS juos ranka... Negalëjau, viskas ma- siginèyti, ir pasiprieðinti ið praeities laisvës, TIKRO gyvenimo. nyje prieðinosi... Juk tie rugiai... Ne- siekianèiai átakai, ir pasitarti – lyg bû- Tuometinëmis sàlygomis vadovau- tikri man buvo tie rugiai...“ tume kartu. dama katedrai profesorë nuolat ieðko- Ðis mano mokytojos ir kolegës Ire- Pirmiausia, ji – mokytoja. Ðian- jo, kaip palaikyti kûrybinæ atmosferà, nos Vaiðytës pasakojimas visada pir- dien galiu pasakyti, kad tai, kas da- kaip suðildyti ir sujungti ávairiø peda- miausia iðplaukia atmintyje, kiekvie- bar iðkeliama pagrindiniu mûsø nau- gogø mokiniø, bûsimø aktoriø brolijà nà kartà, kai apie jà pagalvoju. O josios ðvietimo reformos tikslu, – as- kûrybiniais saitais. Kursø krikðtynos, pagalvoju gana daþnai, tiesà sakant, menybës ugdymas, tiksliau kûrybin- vieði pirmakursiø prisistatymai, kursø ne tik pagalvoju. Kasdien tenka nerti gos asmenybës ugdymas, – ir buvo kûrybiniai vakarai, vadinamieji „ko-

Aktorë Regina Ðaltenytë, reþisierë- pedagogë prof. Irena Vaiðytë ir aktorë Rimantë Krilavièiûtë.

Nuotrauka ið R. Vikðraièio asmeninio archyvo pustnikai“, jungtinis visos katedros stu- „Elfø“ teatro dentø ir dëstytojø Tarptautinës teatro vadovas reþisierius Romualdas dienos paminëjimas, susitikimai su te- Vikðraitis su savo mokytoja, vëliau atro veteranais, ekskursijos á Maskvos kolege prof. Irena teatrus (gal ko ir nebepamenu) – tai Vaiðyte. vis tuometinës katedros gyvenimas: kaip bendrijos, kaip brolijos, nors gal kam atrodë kitaip. Suprantama, kad galëjo atrodyti, nes tada retai kur kitur vieðame gyvenime buvo deklaruo- jama vidinë, dvasinë gildijos vieny- bë. Suprantama, kad ir dalis studentø, apimti tokiø dviprasmiðkø nuotaikø, vangiai, tik formaliai dalyvaudavo tuose renginiuose, niurnëjo: kam to reikia? Kam èia tie sentimentai, saviveik- bà, suprantama, jog tai siekimas, kad gyvenimà. O tai tebuvo metodinis la, „chaltûra“? sëjama profesinë sëkla sudygtø. Tai mokyklos pagrindas: kûryba – neat- Be abejo, ir tarp pedagogø atsi- didelës atsakomybës pavyzdys. Jokio siejama nuo asmenybës. Visa kûry- rasdavo destrukciniø nuotaikø (pavy- asmeniðko gyvenimo? Kai kas sako, bai reikalinga medþiaga slypi kûrëjo das, smulkmeniðkumas, karjeriz- kad ji alindavo studentus! O ji tik pra- vidiniame tiesos pajautime. Visa kû- mas???). Niekas kitas nesugebëjo taip tino mus prie ilgo ir sudëtingo kûry- rybinë ugnis – ne ið „mandrumo“, pro- átaigiai ir apgaulingai pritaikyti va- binio proceso. Kiekvienas ieðkojome jektiniø uþsakymø ar programiniø dybos principo skaldyk ir valdyk, kaip savo kelio, savo kûrybinio braiþo. Gal nuostatø. Visa ugnis – ið vidinës tie- sovietinë komunistinë sistema. Ar ne kam tuo kankinamai ilgu periodu ir sos susidûrimo su realybe. O kiek ne- keista, kad ðiandien tokie renginiai atrodë kitaip. kenèiama toji sovietinë realybë bu- (tradicijos) – tik nereikðmingi mûsø Taip pamaþu, pravërus prisimini- vo, parodë laikas ir ne tokie jau toli- kasdienybës epizodai. Gal to jau ne- mø skrynià, iðkyla I. Vaiðytës kova mi ávykiai. bereikia, gal geriau, kad mes dabar uþ teatrinës aktoriø mokyklos iðsau- Viskas, tyliu. Nejauku. visi – kiekvienas sau. Ádomu bûtø ið- gojimà. O kad mokykla buvo puola- Mes – kaip tie aklieji ið A. Krylo- provokuoti (o tai ir buvo viena ið daþ- ma ir tiesiogiai, ir ne, jautë tiek dës- vo pasakëèios: kiekvienas palietëme niausiai vartojamø profesorës peda- tytojai, tiek studentai. Atakos prieð jà „dramblá“ ið sau prieinamos pusës. Tai goginiø priemoniø – provokacija lais- paèià, konfliktai. Ieðkantis, kûrybin- mums paliko áspûdá, nulëmë mûsø li- vai kûrybai) diskusijà tarp studijavu- gas þmogus visada sukelia konfliktus kimus, audrina prisiminimus. Viskas, siøjø teatro menà mano studijø lai- su viskà jau mokanèiais ir þinanèiais. kà bandome iðsakyti, atrodo skirtin- kais (ástojau 1973 m.) apie kûrybinës Netikri rugiai, melaginga aplinka, ga, kitaip, áspûdþiai nepanaðûs vieni brolijos konsolidavimo priemones. niekam nepakantûs ir daþnai prieðið- á kitus. Gal mes dar per arti? Gal dar Kaip niekam nereikalingas „don- ki kûrybos „broliai“ kritikai, kurie ir dar kartà reikia paþvelgti ið toliau, kichotizmas“ atrodo ðiandien I. Vai- naujoje Respublikoje be gëdos nieko aprëpti visumà, kad galëtume suvok- ðytës savæs alinimas. Visi jos moki- nebeprisimena – lyg nuo þàsies van- ti ir pasidþiaugti, gyvenæ ðalia ir kû- niai, ir ne tik jie, prisimena kankina- duo. O gal jie dar laukia antro pato- ræ kartu? mai ilgus jos specialybës uþsiëmimus. gaus momento?.. Toks studentø uþëmimas – tai ne ðiaip Daugelis labai átartinai þiûrëjo á Mokinys ir kolega, studentas ir koks neturëjimas kà veikti. Tik tam, pokalbius, asmeninius susitikimus, dëstytojas, bendramintis Romualdas kas nuoðirdþiai dirba pedagoginá dar- kurie atrodë kaip lindimas á privatø Vikðraitis

83 Sukaktys Teatras turi gyventi kartu su visuomene Skirmantë Lietuvos rusø dramos teatrui 60 Èerniauskaitë „Pirmàjà pastovià rusø teatro trupæ 1864 metø gruodþio mënesá Vilniuje ákûrë áþymus Novosibirsko Aleksejaus Kriklivij Sankt Peterburgo Imperatoriðkojo Aleksandrijos teatro artistas Pavelas Vasiljevas. Re- premjera. Jis statys Nuostabøjá ra- pertuarà sudarë ávairaus þanro spektakliai, sukurti pagal rusø ir uþsienio autoriø dra- ganosá – pjesæ apie þmonos apgau- maturgø kûrinius. Teatras ypaè klestëjo XIX amþiaus pabaigoje, kai susibûrë stipri tà vyrà. Naujiesiems metams, kaip nuolat vaidinanti antreprizë, kuriai vadovavo Konstantinas Nezlobinas. <...> Pirmojo visada, ruoðiame komedijà, kurià pasaulinio karo metais trupë iðiro, ir nuo 1946 metø rugsëjo 21 dienos stacionarus stato reþisierius Aleksej Girba. Vai- teatras vël pradëjo veikti, pasirodþius spektaklio Aleksandro Ostrovskio Be kaltës kalti kams numatoma naujametinë pa- premjerai. Teatre kûrë áþymûs reþisieriai: Romanas Viktiukas, Jonas Juraðas, Vitalij saka Raudonkepuraitë. Mûsø dra- Lanskoj, kompozitorius ir muzikantas Viaèeslav Ganelin, aktorës Monika Mironaitë, mos teatre dominuoja rusø nacio- Elina Bistrickaja ir daug kitø pasaulinio garso menininkø.“ 1 nalinës dramaturgijos pastatymai: M. Bulgakovo Ðuns ðirdis, N. Go- Kaip 60 metø jubiliejø ðventë lis spektaklis prie teatro – ir ga- golio Vedybos, L. Tolstojaus Gyva- Rusø dramos teatras? Pasakoja te- liausiai uþsibaigë paèiame teatre. sis lavonas ir Ana Karenina, A. Èe- atro vadovë Tatjana Rinkevièienë. Èia þiûrovø laukë trijø daliø pro- chovo Gervë. O komedijas stato- Tikroji teatro jubiliejaus diena grama; viena jø – poetinë, antroji me retai. Norint pastatyti gerà ko- yra rugsëjo 21-oji. Ta diena skirta ið sveikinimø, susitikimø su èia dir- medijà, reikia stipraus reþisieriaus, tik teatralams, o 60-meèio ðventë busiais þmonëmis, joje dalyvavo o tokiø daþnai nerandame. Savø þiûrovams, visuomenei ir mums ir kitø teatrø atstovai. O pabaigo- nëra, o save gerbiantys kviestiniai patiems buvo spalio 27 dienà. Ren- je – mûsø teatrui bûdingas „ko- reþisieriai nori kurti rimtà reþisû- ginio reþisierius Jurijus Popovas pustnikas“, ruoðiamas paèiø akto- rà. Tuomet tenka nuleisti kartelæ puikiai paþásta teatrà, jis jau se- riø. Taip pat sukurtas filmas apie ir statyti silpnesnæ komedijà. niai dirba su mumis, yra pastatæs Rusø dramos teatrà, kuris aprëpia Mûsø teatras atlieka ypatingà nemaþai spektakliø, jam padëjo visà 60 metø laikotarpá, buvo pa- funkcijà Lietuvoje. Pirmiausia, mes Jurijus Ðèiutskij. Ðventinis vakaras rodytos spektakliø iðtraukos, dirbu- turime savo repertuarà, baigusius buvo keliø daliø – teatralø progra- siø reþisieriø ir aktoriø nuotraukos. rusø teatrinæ mokyklà aktorius. ma, pasirodymas mieste, nedide- Pakvietëme á sveèius daugelá Ru- Stengiamës iðsaugoti visus þiûro- sø dramos teatre dirbusiø aktoriø. vus: ir tuos, kurie laukia rusø kla- Iðleidome ðventiná bukletà, kuria- sikos, ir tuos, kurie nori ðiuolaiki- Lietuvos rusø dramos teatras, me – visa teatro istorija, aktoriø nio teatro, ir publikà, ateinanèià ðvenèiantis savo 60 metø jubiliejø. nuotraukos, jø darbai ir mûsø visø tiesiog pailsëti, kuriai reikia kome- teatro gyvenimas. Renginá vainika- dijos, melodramos ar lengvesnio vo ðventiniai fejerverkai ir links- þanro spektakliø. mybës. Tai buvo ilga, bet vienos Tad teatras eina kartu su visuo- dienos ðventë. Siekëme sukaupti mene, nuolat ieðkome dialogo su kuo ávairesnës medþiagos, kad þiû- þiûrovu, bet jam nepataikaujame rovas teatrà galëtø pamatyti visa- ir neiname lengvesniu, pigios pro- pusiðkai. dukcijos keliu. Svarbiausia – geri Ðiemet planuojame pastatyti spektakliai, stipri ir aktuali drama- ðeðis spektaklius, kvieèiame þino- turgija. Santykiai tarp þmoniø, mei- mus reþisierius. Þada atvykti Dmit- lë tarp vyro ir moters, santykiø psi- rijus Èernekovas, Michailas Bièko- chologija, kartø skirtumai... Teat- vas, kà tik premjeriná spektaklá pa- ras turi gyventi kartu su visuome- rodë Georgy Tskhvirava, taip pat ne – tai yra mûsø pagrindinis uþda- numatoma jauno reþisieriaus ið vinys.

1 http://www.rusdrama.lt/Default.asp?DL=L&TopicID=6 Pirmajai lietuviðkai operai – 100 metø Nelda Bagdonavièiûtë XIX–XX amþiø sandûra – lietuvy- meliodramà „Birutà“ papuoðtà jau- rutës meilæ. Tikriausia geresnio siu- bës atgaivinimo laikotarpis. Meninin- no mûsø artisto-kompozitoriaus p. þeto sceniniam veikalui atitinkan- kai, inteligentijos atstovai, miestø ir M. Petrauskio muzika. („Vilniaus èiam to laikotarpio realijas neáma- kaimø ðviesuoliai susibûræ á slaptas þinios“ 1906 m. spalio 28 d.). noma bûtø ásivaizduoti – graþi lie- draugijas skleidë lietuviðkà dvasià Spektaklio muzikinæ dalá paren- tuviðka legenda apie meilæ, taurius organizuodami vakarus, susirinki- gë ir dirigavo pats kompozitorius, jausmus ir patriotizmà. Kitas daly- mus, statydami vaidinimus ir spek- reþisavo Gabrielius Landsbergis– kas – muzika, kuri ðiandien verti- taklius. Bûtent scenos menas buvo Þemkalnis. Kadangi operos muzikos nama, keliant klausimus dël þanro, vienas ið veiksmingiausiø tautinës autoriaus uþ nelegalios literatûros sukûrimo aplinkybiø ar paties kûri- kultûros ugdymo srièiø. slëpimà ir platinimà ieðkojo carinë nio profesionalumo. XX a. pradþioje Vilniuje telkësi policija, saugumo sumetimais jo pa- „Birutë“ – dviejø daliø opera, sa- lietuviø inteligentø branduolys, pra- vardë nebuvo áraðyta á programà, o vo struktûra ir sandara artima zingð- dëjæs formuoti lietuvybës ir tautinës operos atlikëjai po spektaklio nesi- pyliui. Kûriná sudaro 12 muzikos nu- savimonës pamatus. 1905 m. buvo fotografavo. meriø, jungiamø proziniu tekstu (dia- ásteigta kultûros draugija „Vilniaus „…Spektaklis praëjo sëkmingai ir logais). Ávairios aplinkybës nulëmë, kanklës“, veikusi iki 1908 m. Þymiø pakiliai – pilna þiûrovø salë plojo, kad Petrauskas savajam sceniniam kultûros ir visuomenës veikëjø – metë gëles. Mikas laimingas dëko- kûriniui pasirinko toká operos tipà. Gabrieliaus Landsbergio–Þemkalnio, jo mums, atlikëjams, o mes dþiaugs- Lietuviø muzika neturëjo ðio þanro Jono Vileiðio, Marijos Piaseckaitës mingai sveikinome autoriø su dide- pavyzdþiø, o lietuviðkuose vakaruo- Ðlapelienës iniciatyva buvo rengia- le sëkme. Dël atsargumo nenusifo- se kuriami muzikiniai spektakliai- mi spektakliai, minëjimai, koncer- tografavome. Gaila, bûtø graþus pri- operetës irgi buvo su kalbamais in- tai. Draugija turëjo vaidintojø bûre- siminimas…“ – prisiminë Marija Pia- tarpais. Be to opera buvo raðoma lá, chorà, orkestrà. Vaidintojø bûre- seckaitë–Ðlapelienë. (O. Narbutie- vienkartiniam mëgëjø spektakliui, lis daugiausia vaidindavo lietuviø në „Susitikimas su pirmàja Birute“, neturint nei nuolatinës solistø trupës, autoriø veikalus, choras dainuodavo „Literatûra ir menas“ 1973 lapkrièio nei orkestro, nei teatro patalpø ar sva- harmonizuotas lietuviø liaudies dai- 3 d.) resniø rëmëjø. Pasikliauti galima bu- nas, atlikdavo vienà kità uþsienio Vaidino ir dainavo Vilniaus lie- vo tik choru, jau dainavusiu lietu- klasikø kûriná. 1906 m. spalio 24 d. tuviai, teatro mëgëjai: knygyno ve- viðkø kûriniø. Todël operos muzika Vilniaus miesto salëje (dabartinëje dëja Marija Piaseckaitë–Ðlapelienë negalëjo bûti sudëtinga ir ilga. O ir filharmonijoje) bendromis vaidinto- (Birutë), literatas Kazys Puida (Kæs- pats muzikos autorius nebuvo baigæs jø bûrelio ir choro pastangomis bu- tutis), pats reþisierius Landsbergis– kompozicijos mokslø. Tad kûrinyje vo pastatyta Miko Petrausko opera Þemkalnis (senas vaidila), ir jos trys pastebima ir skubos, ir mëgëjiðkumo „Birutë“, kaip skelbë programa vaikai, dailininkas Antanas Þmui- poþymiø“. (Lietuvos muzikos istori- „Þemkalnio 2 veiksmø melodrama, dzinavièius (kriviø krivaitis Lizdei- ja I knyga, Vilnius 2002) artisto K.Petrauskio kompozicija“. ka), bûsimieji profesionalai daininin- Pirmoji lietuviðka opera turi ne „Utarninke, spaliø 24 d. prisipildë vël kai: Stasys Audëjus, Kipras Petraus- tik istorinæ vertæ, nuðviestà tautinio Vilniaus miesto salë þmonëmis ávai- kas (Birutës broliai) ir kiti. iðsivadavimo ir demokratinio sàjû- riø tautø, ávairaus luomo ir ávairiø pa- Operos pagrindas – Þemkalnio dþio spinduliais. Ðiandien, XXI a., rëdø: marguliavo juodi ðvarkai, pil- dviejø veiksmø to paties pavadini- minint Petrausko–Þemkalnio operos kos sermëgos, salionø tualetai ir tau- mo melodrama, sukurta galvojant 100 metø jubiliejø, „Birutë“ iðlieka tiðki rûbai; maigësi aidos lietuviø, ru- apie jos muzikiná sprendimà. Me- taip pat svarbiu kultûriniu reiðkiniu, sø, lenkø kalbø. „Vilniaus kanklës“ lodramos siuþetu dramaturgas pasi- kurá sàlygojo kilnumas, pasiaukoji- sukvietë èia ðá kartà þmones á nepa- rinko istorinæ legendà apie Kuni- mas ir patriotizmas – amþinos ir ak- prastà reginá – þadëjo Þemkalnio gaikðèio Kæstuèio ir vaidilutës Bi- tualios vertybës.

85 Kronikos

2006 metø rugsëjo 13 d. ávyko Teatro sàjungos, Lietuvos meno kûrëjø asociacijos teatrologø ir muzikologø skyriaus bei þurnalo Lietuvos scena redkolegijos susirinkimas. Aptarta numatomø renginiø, konferencijø, proginiø sukakèiø datos, teatriniai ávykiai, þurnalo Lietuvos scena 4 ir 5 numeriø temos, apimtis, realizacija ir kt. Teatrologø skyrius patvirtino atskirø sekcijø atsakinguosius asmenis:

Teatrø veikla (premjeros, gastrolës, Spauda, radijas, televizija – festivaliai) – A. Kapoèiûtë, E. Klivis, R. Boèiulytë, S. Èerniauskaitë, N. Ðatkauskienë, P. Bielskis, R. Kanèas, R. Maþeikienë. S. Burneikaitë, J. Stankevièienë. Ryðiai su vyriausybinëmis organizacijomis, Teatro teorija – B. Vaðkelis, J. Staniðkytë. fondais, kûrybinëmis sàjungomis – Teatro istorija – A. Guobys, P. Bielskis, A. Guobys, B. Vaðkelis. B. Vaðkelis, R. Kanèas M. Petrikas. Nacionalinës dramaturgijos klausimai – Kalbos klausimai – V. Vitkauskas. A. Gudelis, G. Gugevièiûtë. Netradiciniø formø teatrai – Balio Sruogos diplomu ir pini- Lëliø teatrai – S. Burneikaitë. B. Norvaiðienë, gine premija apdovanota Muzikiniai teatrai – J. Stankevièienë. G. Gugevièiûtë, S. Èerniauskaitë. doc. dr. Aldona Adomaitytë uþ Archyvø ir muziejø klausimai – 2004 metais iðleistà knygà A. Kapoèiûtë, E. Kiaulakytë. „Lietuvos scenos“ Nr. 4–5 sudarytoja ir re- „Lietuvos vaidybos mokykla. daktore patvirtinta menotyros magistrë, teat- Teatro edukologija“. Mokyklinis ir Klojimo teatrai – P. Bielskis, J. Grigaitienë. rologë Jûratë Grigaitienë.

Teatro istoriko Vytauto Maknio 100-meèio jubiliejaus organizavimas 2007 metø birþelio mën., raðtø leidyba, liaudies te- atrø festivalio organizavimas jo gimtinëje Balkûnø Klojimo teatre, konferencijos parengimas Vilniuje – A. Guobys, A. Matu- lionis, P. Bielskis, B. Vaðkelis, V. Janeliauskienë, E. Klivis, E. Kaulakytë, V. Vitkauskas. Scenos knygos

Gitana Gugevièiûtë Aktorë Regina Paliukaitytë: gyvenimo ir kûrybos fragmentai, sudarë Eglë Buèienë, Vilnius: Artaviva, 2005. Gausiai iliustruotame sukaktuviniame leidinyje, remiantis ávairiuose archyvuose, teatrø bei kitø organizacijø fonduose, privaèiose kolekcijose sukaupta medþiaga, aktoræ supusiø þmoniø pastebëjimais, paèios aktorës mintimis ir pamàstymais dienoraðèiuose bei spaudos leidiniuose, mëginama bendrais ðtrichais nurodyti Reginos Paliukaitytës veiklos barus, jos vietà Lietuviø kultûroje. Ðioje knygoje ji pristatoma kaip plataus diapazono aktorë, sëkmingai vaidinusi ne tik dramos teatro scenoje, bet ir kine, radijo teatre; kaip inscenizacijø autorë, talentinga skaitovë, ávairiø ðvenèiø ir koncertø dalyvë bei vedëja. Margarita, Ona Duonutë, Regana, karalienë Bona – tai tik keletas vaidmenø ið gausybës jos sukurtø ir paminëtø knygos skyrelyje „Aktorës R. Paliukaitytës kûrybinio darbo repertuaras“. Knygoje pateikta pavardþiø rodyklë.

... po dvideðimties metø viskà pradedame ið pradþiø... Klaipëdos Pilies teatras: publicistika, sudarë Alvydas Vizgirda, Vytas Aleknavièius, Klaipëda: S. Jokuþio l-kla-sp., 2006. 1985 metais ákurtas Klaipëdos Pilies teatras per dvideðimtá darbo metø paruoðë 38 prem- jeras, aplankë dvideðimt uþsienio ðaliø. Teatro vadovas ir aktoriai yra tradicinio Tarptautinio teatrø festivalio „Ðermukðnis“ organizatoriai. Alvydas Vizgirda – teatrinio apdovanojimo „Pa- dëkos kaukë“ – idëjos autorius. Ðiuo metu Klaipëdos Þvejø rûmuose prisiglaudusio teatro ákûrëjas ir reþisierius A. Vizgir- da sako: „Teatras – ne grybas. Sunku prigyti. Ásivaizdavau, kad turësiu maþà, jaukø teatriukà. O dabar visi uostamieèio teatralai suvaryti á pereinamàjá kiemà. Pilies teatrui – dvideðimt metø. O viskà pradedame ið pradþiø“ (P.90). Vis dëlto knygoje fiksuojamos anaiptol ne liûdnos akimirkos. Tai ðventinis leidinys, kuriame savo pavardæ atras visi aktoriai, Pilies teatre vaidinæ bent tris teatro sezonus. Ras ir betarpiðkus kolegø pasisakymus skyrelyje „Vieni apie kitus“. Knygoje panaudota Pilies teatro archyvo medþiaga, magistrës Editos Uþkuraitës diplominis darbas „Klaipëdos pilies teatras“, cituojami Nijolës Puzanauskienës, Balio Juðkevièiaus, Rolandos Lukoðevièienës, Ovidijaus Petkevièiaus, Jurgos Petronytës, Ritos Boèiulytës, Rido Viskausko ir kt. autoriø straipsniai bei publikuojamos Vyto Karaciejaus, Sauliaus Stonio, Artûro Matelio, Algirdo Darongausko, Anatolijaus Klemencovo ir kt. fotografijos.

Salomëja Burneikaitë, Ðeðëliø teatras. Gyveno senelis ir senelë (serija „Prieðmokyklinis ugdymas“), Kaunas: Ðviesa, 2006. Salomëja Burneikaitë, Ðeðëliø teatras. Guþutis ir gervë (serija „Prieðmokyklinis ugdymas“), Kaunas: Ðviesa, 2006. Ðie leidiniai skiriami prieðmokyklinio amþiaus vaikø meninei, komunikavimo ir sociali- nei kompetencijoms ugdyti, taèiau gali pasirodyti vertingi ir tiems, kurie apskritai neturi jokio supratimo (bet norëtø já turëti) apie lëliø teatrà. Aplankuose skaitytojas ras metodinius pata- rimus, kaip kuriamas ðeðëliø teatras, kokiø medþiagø ir árangos jam reikia, susipaþins su nespalvoto ir spalvoto ðeðëliø teatro specifika, ras pasakø tekstus bei kartoninius personaþø ir dekoracijø siluetus (juos sukûrë dailininkë, lëliø teatro reþisierë Jûratë Januðkevièiûtë). „Kurdami ÐEÐËLIØ TEATRÀ, vaikai mokosi bendrauti, kalbëti dialogais, pasakoti istorijà ir perteikti jà vaizdais. Ði teatrinë veikla þadina maþøjø emocijas, padeda nagrinëti jiems iðky- lanèias moralines, etines problemas, skatina kurti, improvizuoti, lavina vaizduotæ. Iðskirtinis ðio lëliø teatro bruoþas – galimybë pajausti siuþeto linijà, suvokti, kas yra ðeðëlis, koks jo judëjimo áspûdis“, – teigia leidiniø rengëjos.

87 Lietuvos vaidybos mokykla. Teatro edukologija, sudarë Aldona Adomaitytë, Vilnius, 2004. Neseniai Lietuvos teatrinë mokykla (kurios pagrindu tapo buvusi Aktoriaus meistriðkumo, dabar Vaidybos ir reþisûros katedra) atðventë savo penkiasdeðimtmetá. Apie já buvo ðiek tiek kalbëta, dar maþiau raðyta. Turint omenyje iðaugusià Lietuvos teatrinæ kultûrà, pripaþintà ne tik mûsø ðalyje, bet ir pasaulyje, bûtø neteisinga nutylëti ðios mokyklos vaidmená, nes ant jos pagrindo iðaugo visas Teatro ir kino fakultetas, kuriame mokosi per 300 studentø, sukurtos 25 studijø programos, ásteigtos keturios – vaidybos ir reþisûros, kino ir televizijos, ðokio ir judesio bei meno istorijos ir teorijos – katedros. Norint ágyti vaidybos, klasikinio ðokio, teatro reþisûros, Parengë televizijos reþisûros, kino reþisûros, garso reþisûros, operatoriaus meno, teatrologijos, meno doc. O. Pakënienë vadybos bei kitas specialybes, nebereikia vykti á Maskvà, Sankt Peterburgà ir kitas Rusijos (kaip iki Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo – sovietines) mokyklas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Aktoriaus meistriðkumo katedros auklëtinë, ilgametë jos docentë Aldona Adomaitytë ëmësi labai reikalingo, sudëtingo, daug energijos, atsakomy- bës ir supratimo reikalaujanèio darbo – parengë labai reikalingà vadovëlá Lietuvos vaidybos mokykla – já sudarë, o daug kà paraðë ir pati. Ypaè reikðmingi II ir III knygos skyriai, kuriuose pateikiamos skirtingø studijø programos, analizuojama atskirø meno meistrø dëstymo metodika ir kt. Ne maþiau ádomûs ir kiti skyriai: doc. A. Guobio – apie mokyklos iðtakas, prof. V. Navickaitës – vaidybos ir reþisûros katedros veiklos apþvalga, doc. E. Jankutës-Ðniukienës Trylika pirmøjø, absolventø sàraðai ir kt. Doc. A. Adomaitytës atliktas darbas labai reikalingas mûsø kultûrai, teatrui, mokyklai, ypaè dabar, kada ávedami teatro meno dëstymo dalykai. Vadovëlis paraðytas su meile teatrui, aktoriui, mokytojui ir studentui, didþiuojantis talentinga tauta ir Alma Mater.

Jonas Bruveris, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatra, Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 2006. Ði knyga – gausiai iliustruotas albumas apie lietuviø tautinio operos ir baleto meno bei nacionalinio Operos ir baleto teatro kûrimàsi, jo veiklà nuo ásteigimo iki ðiø dienø. Pro skaity- tojø akis praplauks gausybës aktoriø – operos dainininkø bei ðokëjø – gyvenimai ir nuostabios kûrybinës veiklos akimirkos. Ðios knygos atsiradimà ir pobûdá padiktavo istorija. 1986 m. gruodá Operos ir baleto teatras surengë didelá koncertà, skirtà operos meno Lietu- voje 350-meèiui. Prie sumanymo bei jo ágyvendinimo prisidëjo ir knygos autorius, tuomet teatro ir Literatûros skyriaus redaktorius. Prasidëjus Atgimimui, teatras iðkart atsigræþë á praeitá: ëmë minëti 1944 m. emigravusiø ir okupacijos metais uþmarðtin gramzdintø savo nariø gyvenimo bei veiklos sukaktis – ðitaip atgaivino jø atminimà ir savo istorijos tikràjà savivokà. Kai teatro direktoriui ir meno vadovui Virgilijui Noreikai kilo mintis parengti leidiná apie teatrà, buvo aiðku, koks jis turëtø – ir jau galëtø – bûti: aprëpiantis visà operos ir baleto meno mûsø kraðte raidà nuo tos lemtingos 1636 m. rugsëjo 4 d. Elenos pagrobimo premjeros Valdovø rûmø teatre iki Nacionalinio operos ir baleto teatro veiklos ðiandien. Stage of Lithuania. 2006, No. 4–5 Translated by Edgaras Klivis Gitana Gugevièiûtë. In the Search of Novelty:Non-Traditional Perform- ance Spaces in Klaipëda. “Social and political changes in the country, the globalization of culture, the logics of the everyday, stimulated by sensations and shock, the need for renovation, the search for new ways of communicating with the public provokes theatre to extend performance spaces, to “occupy” new ones and to reconsider the traditional ones” – claims Gitana Gugevièiûtë. In her review of the International Festival of Street Theatre “Ðermukðnis“ (The Rowan) and the International Festival of Contemporary Visual and Performative Arts “Platforma” which took place in Klaipëda the author discusses the phenomena of non-traditional theatrical spaces in the seaport town of Lithuania.

Birute Norvaiðiene. Round the Spaces of Sirens. The Festival of Sirens that took place in Vilnius at the end of September and lasted for almost two weeks sustained one obvious rule – if the regulation of sponsorship is not going to be changed, the fate of suchlike contemporary theatre events of international dimen- sions will be in the air. It is true to say that the program of the festival was similar to that of the last year and yet different. The educational program of this year was significant and purposeful, the showcase of Lithuanian theatre is appearently getting more impoverished every year while the foreign performances of the festival seemed somehow different from those of the previous years. Perhaps the time has come to reconsider the selection of the national performances of the festival? Poor response of the public concerning the foreign productions and a rather passive attendance of meetings with the authors of the performances has not only spotlighted the problems of contemporary theatre but also forewarns about changes to come both in the mind of the public and in the world of art.

Aleksandras Guobys. What Is National Theatre? Theatre critic Aleksandras Guobys interviews the manager of the National theatre, actor and stage director Adolfas Veèerskis. The article discusses what is particular about national theatre, its repertoire, principal aims and tasks, the problems it faces and other relevant issues.

Rita Boèiulytë. Interviews V. Anuþis: “I Am a Maximalist”. Theatre critic Rita Boèiulytë talks to the actor of the Klaipëda Drama Theatre V. Anuþis about the profesion and vocation of an actor, the backstage of performing art, the roles, the dreams and hesitations, the mission and responsibilities of theatre and the artists working there, Juozas Miltinis and his workshop, discusses the merits and demerits of the different theatre schools, the present situation of theatre in Lithua- nia and its future.

Jurga Petronytë. Its Tragic to See How People Are Being Disparaged in Theatre. The article by theatre critic Jurga Petronytë presents the reflections by Balys Juðkevièius, the veteran of the Klaipëda Drama Theatre, the former director of the theatre, an actor and a theatre critic, master of culture of Klaipëda on the contemporary theatre, the state of theatre research etc.

Violeta Milvydienë. Choreography Projects in “The Platform”. The Festival of Contemporary Art “The Platform” organized for the second year in Klaipëda performs an important educational mission and also renders freedom of expres- sion and non-traditional space for the participants. In the choreography projects of this year dominant tendencies of contemporary dance became evident once more: theatricality, improvisation, experiment, close interrelation with other genres of art, diverse choice of accomponiment, extensive forms of using visual means and communicating with the public. The dance critic Violeta Milvydienë focuses upon these issues of contemporary theatre in her article.

Elvyra Markevièiûtë. Signs of Hope in the Context of Lithuanian Drama. The article reflects once more upon the complications the Lithuanian drama meets on its way to the stage. The author goes back to the Festival of Lithuanian

89 Summaries

Stage of Lithuania. 2006, No. 4–5

Drama “Atgaiva” (Animation) that took place in Ðiauliai in 1988, describes the response it had and spotlights stage director Gytis Padegimas – the organizer of the festival and former head of Ðiauliai Drama Theatre. Gytis Padegimas is a director focused on Lithuanian dramaturgy more than any other (24 performances based on texts of Lithuanian playwrites), thus his creative career is vitally linked to the crossroads of Lithuanian drama, he is so fond of. The article reviews his production of “Mindaugas” (by Justinas Marcinkevièius) staged in the castle of Trakai and more general experiences in staging environmental performances. Finally the recent production by Gytis Padegimas, Juozas Glinskis‘s “Same Father‘s Children“ staged in the Lithuanian National Drama Theatre is presented.

Petras Bielskis. The Complex of Serpent‘s Child. Theatre productions by Vytautas V. Landsbergis are significant and exciting. Close contact of his his world outlook with the Lithaunian ethnic culture makes his ideas of stage directing authentic and original. The myth about the Serpent reveals ambivalent attitudes towards our spiritual culture. All the more that the script includes matterials of very different authors (Mykolaitis-Putinas, Nëris and Vaiðkûnai) and it ends in structural contradictions. Our times and the situation of Lithuania in the world of today decisively raises the problem of „Serpent‘s children“ or the collision of cultures. The article looks for reasons to motivate this conception.

Skirmantë Èerniauskaitë. The Crane of Anton Chekhov or Summer Affair at the Russian Drama Theatre of Lithuania. The article of theatre critic Skirmantë Èerniauskaitë presents the première of Piotr Shereshnevsky‘s “Summer Affair”, based on the early short stories by Anton Chekhov. The performance is called “The Crane” and it takes place in the Russian Drama Theatre of Lithuania. It is another staging of the famous Russian classic characterized by warm and sin- cere atmosphere and it will enrich the repertoire of the theatre on the occasion of its 60th anniversary.

Jurga Petronytë. I Don‘t Want to Be a Director Who All His Life Is Staging One Production. “I don‘t want to be a director who all his life is staging one production” – this is the motto of stage director Oskaras Korðunovas. Theatre critic Jurga Petronytë interviews the director who is currently staging August Strindberg‘s “Road To Damascus” in Klaipëda Drama Theatre.

Gitana Gugevièiûtë. Two Lessons of “The Drama Class”. Theatre critic Gitana Gugevièiûtë presents the theatre “The Drama Class”, founded by Vytautas and Velta Anuþis, where graduates of Klaipëda University, the Department of Lithuanian Philology and Stage Directing are performing. The author analyses two recent productions of this theatre: Torsteinson’s “Bjork Too Naturally” and Molière’s “The Imaginary Invalid”.

Skirmantë Èerniauskaitë. “Same Father’s Children” in the Lithuanian Na- tional Drama Theatre. Theatre critic Skirmantë Èerniauskaitë presents a short analysis of the first-night performance of Juozas Glinskis‘s “Same Father‘s Chil- dren” staged in the Lithuanian National Drama Theatre, directed by Gytis Padegimas. The problems of national dramaturgy in Lithuanian drama theatres are brought up.

Edmundas Gedgaudas. La Boheme. It is quite difficult to imagine what kind of substratum of Paris has the famous Giacomo Puccini’s “La Boheme” found in a rather gaunt Vilnius Congress Concert Hall, especially if you haven’t seen the production. As the music arranged by Gintaras Rinkevièius and Julius Geniuðas starts and British scenographer Dick Bird and the magus of light design Peter Mumford introduce their artistry, the stage director Dalia Ibelhauptaitë spreads her moth-like wings of fantastic beauty. The Parisians who had no part neverthe- Stage of Lithuania. 2006, No. 4–5

less became characters of the opera, glowing with the elegance of the mid 20th century (with the help of the costume designer Juozas Statkevièius the elegance was preserved even in the most zestful situations) or represented the other side, that of a garrateer. It is not an easy task to single out the superior roles (or the inferior) as what the spectator sees and hears is a solid tune integrating different arts. To create this kind of total theatre (furthermore, the opera performance!) in the infavourable space vivid imagination and like-mindedness of the whole company was needed.

Danguolë Vilidaitë. Without Shine, Without Any Special Theatrical Effects. In her article musicologist Danguolë Vilidaitë reviews new production of Klaipëda State Musical Theatre – Piotr Tchaikovsky‘s opera “Eugenen Onegin“ with young students of the Lithuanian Music Academy featuring.

Enrika Striogaitë. The Delicate Journey of Pinochio in the Kaunas State Puppet Theatre. The performance of Carlo Collodi‘s “Pinocchio”, directed by the Belorussian stage director of the Lithuanian descent Olegas Þiugþda has been recently staged in the Kaunas State Puppet Theatre. By the delicate and subtile stage narrative made of the Italian author‘s masterpiece, the director suggests children that the real evil is not an error but fear to confront it and that it is never too late to correct a mistake. The adult spectators in the meantime are invited to reflect upon the issue of guilt and forgiveness and of the prodigal son, the author of the article Enrika Striogaitë claims.

Salomëja Burneikaitë. A Visit of Museum Puppets from Kaunas in Klaipëda. Salomëja Burneikaitë presents the project of Klaipëda Puppet Theatre “Puppets like Humans”, dedicated to the 70th anniversary of the Lithuanian profesional puppet theatre. For the occasion puppets from the museum named under Stasys and Valerija Ratkevièius of Kaunas State Puppet Theatre were exhibited in Klaipëda. The exhibition presented persons who have devoted their life to pup- petry, the history of the museum, instituted in 1994 and the puppets made by D. Barauskas, J. Stauskaitë, J. Raèinskaitë, N. Poliakova, I. Mdivani, G. Þalalis, V. Mazûras, R. Drieþis, J. Januðkevièiûtë, R. Raud, V. Raèkovskisn and others. The article discusses the contribution of the puppet master and designer from Kaunas – A. Kumpikas in developing the contruction of puppets.

Rima Èeliauskaitë. The Showcase for Contemporary Playwritting or the Search for the New Shakespeares. The international workshop for playwrights organized by Menø spaustuvë (The Arts Printing House) took place this August in Palanga. During the week-long seminar called “Drama jam session” the begin- ners in playwriting from Lithuania had an opportunity to meet their coleques from the neighbouring countries as well as with internationally known lectors from Russia and Belarus, to deepen their knowledge and to perfect their skill.

Eugenija Jankutë. The First Thirteen. In her article Eugenija Jankutë presents the first group of students of performing art, graduates from the Lithuanian State Conservatoire (now the Music Academy) from 1956 and views the destinies and artistic careers of the first thirteen actors educated in Lithuania.

Gitana Gugevièiûtë. Aðakos / Firshbones – 2006: Performances That Stick in One‘s Mind. Theatre citic Gitana Gugevièiûtë presents the 2nd International Fes- tival of Youth Theatres “Aðakos” ( Fishbones) which took place in the youth theatre “Auðra” in Klaipëda. The festival of this year was not in chase of the abstract phantom of postmodernism, but rather plunged itself into the colourful world of non-classical theatre. The stage and the audience was occupied by bards, “armed” with pantomime, multimedia, folklore, poetry and open-hearted appeal.

91 Stage of Lithuania. 2006, No. 4–5

Loreta Vilkytë. Education Through Theatre in English Schools. Loreta Vilkytë, a theatre pedagogue, working recenly in the schools of England, presents the policy of theatre education in the country. The educative significance of theatre has been widely accepted for many years now in Great Britain. The government of the country aknowledges the importance of creativity and supports it through various political decisions and initiatives. Schoolchildren have to study drama throughout their educational process in English schools in order to acquire experiences in drama, social competences and communicational abilities.

Edgaras Klivis. Theatre Global and Local. The article presents the 15th World Congress of the International Federation of Theatre Research (FIRT / IFRT) which took place in Helsinki in August 7-12, 2006. The theme of the conference was Local vs. Global. More than 500 participants, comming from the different corners of the earth, from Bergen to Melbourne and from Tokio to San Francisco have presented their recent resarch works in this yearly congress of theatre critics and researchers.

Jurga Petronytë. The Anniversary of the Klaipëda Drama Theatre. The Klaipëda Drama Theatre holds a jubilee: the opening performance of Eglë, the Queen of Serpents, played this autumn started the celebrities of the 60th anniversary of the theatre. However, the theatre of the seaport of Lithuania has started its activities a decade before the named date, while certain historians claim that the real anniversary of the theatre had to be celebrated last year and it was a 220th anniversary – says theatre critic Jurga Petronytë, in her article, refering to the research work done by art researchers and historians.

Eligijus Daugnora. The Knight of “Vilkolakis” Theatre. The article discusses dramas by Vytautas Bièiûnas, an artist, a writer, a playwrite and a public figure of the interwar Lithuania. Bièiûnas‘s understanding of theatre was influenced by the satiric theatre “Vilkolakis”. This theatre determined the main principles of his dramaturgy, like improvisation, lively characters, comicality, the use of unorigi- nal plots and motifs in the play. The most interesting comic productions of Bièiûnas are “Burdocks” and “Missis Barbie”. It is also worth noticing his more solid play “The Nights of Brother Vital”, based on the play by German playwrite Anton Dietzenschmidt.

Danutë Samienë. The Commemoration of 120th anniversary of Kastantas Glinskis in Jurbarkas. The author presents the celebration of 120th anniversary of Kastantas Glinskis, the founder of the Lithuanian State Theatre of the interwar period, that took place in Jurbarkas.

Skirmantë Èerniauskaitë. Theatre Has to Live Together with Society: 60th Anniversary of the Russian Drama Theatre of Lithuania. The Russian Drama Theatre of Lithuania celebrates its 60th anniversary this year. In the article Tatjana Rinkevièienë, the director of the theatre presents the anniversary program and claims that “theatre has to live together with society“. The celebration will continue for more than one day and will send ripples all through the year.

Straipsniø autoriai

1. Enrika Striogaitë, raðytoja

2. Rita Boèiulytë, teatrologë, dienraðèio „Klaipëda“ meno leidinio redaktorë

3. Danguolë Vilidaitë, muzikologë 1 2 3 4. Jurga Petronytë, dienraðèio „Vakarø ekspresas“ kultûros ir meno priedo „Kultûros uostas“ sudarytoja

5. Loreta Vilkytë, teatro ugdymo srities ekspertë, dramos mokytoja (Didþioji Britanija)

6. Elvyra Markevièiûtë, teatrologë

7. Rima Èeliauskaitë, menotyros magistrë 4 5 6 (Klaipëdos universitetas) 8. Edmundas Gedgaudas, muzikologas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

9. Violeta Milvydienë, baletmeisterë-pedagogë, Klaipëdos universiteto lektorë

10. Salomëja Burneikaitë, teatrologë, lëlininkë

11. Aleksandras Guobys, teatrologas (Vytauto Didþiojo ir Klaipëdos universitetai) 7 8 9 12. Petras Bielskis, teatrologas (Klaipëdos universitetas)

10 11 12