ŠIAULI Ų UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSL Ų FAKULTETAS APLINKOTYROS KATEDRA

Džiuljeta Aleinikova

VILKDALGIO ( IRIS ) GENTIES AUGALAI ŠIAULI Ų UNIVERSITETO BOTANIKOS SODE IR J Ų PRITAIKYMO GALIMYB öS ŽELDYNUOSE

Bakalauro darbas Dekoratyviosios želdininkyst ÷s bakalauro studij ų programa

Vadov ÷: asist. Aurelija Malci ūt÷

Šiauliai, 2010 TURINYS

ĮVADAS...... 3 1. LITERAT ŪROS ANALIZ ö...... 4 1.1. Vilkdalgio genties augal ų biologin ÷ charakteristika ...... 4 1.2. Vilkdalgi ų vidugentin ÷ klasifikacija ...... 6 1.3. Vilkdalgi ų auginimas ir prieži ūra...... 9 1.4. Svarbiausios vilkdalgi ų ligos ir kenk ÷jai...... 14 1.4.1. Vilkdalgi ų ligos...... 14 1.4.2. Vilkdalgi ų kenk ÷jai...... 15 2. DARBO OBJEKTAS IR METODAI ...... 17 2.1. Darbo objektas ...... 17 2.2. Darbo metodai...... 17 3. DARBO REZULTATAI...... 19 3.1. Vilkdalgi ų aukštis...... 19 3.2. Vilkdalgi ų žiedyn ų tipai ...... 20 3.3. Vilkdalgi ų žiedlapi ų pad ÷tis ...... 21 3.4. Vilkdalgi ų žied ų skai čius...... 22 3.5. Vilkdalgi ų žied ų parametrai...... 22 3.6. Vilkdalgi ų žied ų spalvos ...... 23 3.7. Vilkdalgi ų žyd ÷jimo laikas ...... 24 3.8. Šiauli ų universiteto Botanikos sode auginam ų vilkdalgi ų pritaikymo galimyb ÷s želdynuose ...... 26 4. REZULTAT Ų APTARIMAS...... 34 IŠVADOS...... 35 SAMMARY ...... 37 LITERAT ŪRA...... 38 PRIEDAI ...... 40

2 ĮVADAS

Vilkdalgio ( Iris L.) gentis priklauso vilkdalgini ų ( Iridaceae ) šeimai. Žinoma apie 250 rūši ų, paplitusi ų Europoje, Šiaur ÷s Amerikoje, Azijoje, Šiaur ÷s Afrikoje. Lietuvoje savaime auga 2 r ūšys: geltonasis ir sibirinis. Vilkdalgiais šie augalai pavadinti tod ÷l, kad turi į kardus panašius kardus. Lotyniškas pavadinimas Iris jiems duotas pagal senov ÷s graik ų vaivorykšt ÷s deiv ę Irid ą, nes gausi ų žied ų spalvos begalo įvairios. Jie senai auginami Lietuvos darželiuose (Beltien ÷, 2004). Šiuo metu, atsiradus naujoms veisl ÷ms su daugybe nauj ų atspalvi ų ir j ų kombinacij ų, vilkdalgiai tampa vis labiau populiar ūs, nes: • tai (daugiame čiai) sodo augalai, kuri ų nereikia kasmet iškasti ir sand ÷liuoti; jie žiemoja dirvoje; • palyginti lengvai auginami; • žydi „tuš čiu“ metu, kai tulp ÷s ir narcizai jau nužyd ÷ję, o kardeliai ir jurginai dar tik pradeda krauti žiedus; • jų žied ų spalvos ir formos labai įvairios (Beltien ÷, 2004). Vilkdalgiai naudojami liaudies medicinoje, kosmetikos, konditerijos, tekstil ÷s pramon ÷je. Kai kurios r ūšys dekoratyvin ÷s, tinka apželdinimui, skynimui, pražydinimui (Žliobien ÷ ir kt., 1986). Vilkdalgiai, kaip dekoratyviniai augalai, Lietuvoje auginami seniai, ta čiau j ų asortimentas padid ÷jo tik paskutiniaisiais dešimtme čiais. Šiuo metu vilkdalgiai vyrauja tarp daugiame čių g ÷li ų miest ų ir gyvenvie čių želdynuose. Gausios vilkdalgi ų kolekcijos sukauptos Vilniaus universiteto, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto bei Šiauli ų universiteto (toliau – ŠU) botanikos soduose. Darbo tikslas – atlikti ŠU Botanikos sode auginam ų vilkdalgi ų kolekcijos analiz ę ir išsiaiškinti ši ų augal ų pritaikymo galimybes želdynuose. Uždaviniai : 1. Užfiksuoti Botanikos sode auginam ų vilkdalgi ų morfologinius parametrus. 2. Vizualiai įvertinti vilkdalgi ų žyd ÷jimo intensyvum ą. 3. Atsižvelgus į Botanikos sode auginam ų vilkdalgi ų biologines savybes, pateikti rekomenduojam ų auginti želdynuose vilkdalgi ų s ąraš ą.

3 1. LITERAT ŪROS ANALIZ ö

1.1. Vilkdalgio genties augal ų biologin ÷ charakteristika

Vilkdalgis ( Iris L.) – daugiametis augalas, kurio šakniastiebiai (kartais svog ūnai) driekiasi po žeme, ir kasmet išsikeroja po 5–7 cm. Lapai primena kardus. Žiedai vis ų vaivorykšt ÷s spalv ų ir tik jiems b ūdingos formos. 3 viršutiniai apyžiedžio lapai žiūri į virš ų, 3 apatiniai žemyn. Žied ų dydis svyruoja nuo 2,5 cm iki 25 cm. Vienas žiedas žydi 2–3 dienas, o visas keras – apie 3–4 savaites ( Čekelien ÷, 1998). Vilkdalgi ų žiedus sudaro 3 viršutiniai (vidiniai) ir 3 apatiniai (išoriniai) žiedlapiai, 3 purkos, 3 kuokeliai ir 2 požiedžio žiedeliai, kurie dengia purkas (1 pav.) (Bertien ÷, 2004).

1 pav. Vilkdalgio žiedo sandara: a – apatiniai (išoriniai) žiedlapiai, b – viršutiniai (vidiniai) žiedlapiai, c – purkos skiauter ÷s, d – purkos l ūpa, e – kuokeliai, f – barzdel ÷s (Bertien ÷, 2004)

Vilkdalgi ų žied ų dydis grei čiausiai daugiau nebus didinamas (šiuo metu didžiausi 16 – 22 cm). Praktika parod ÷, kad gražiausi yra 15 – 16 cm. Šiuo metu aktualiau stengtis išvesti veisli ų, kuri ų žiedlapiai b ūtų įvairi ų form ų: paprasti (“Rožinis sapnas”), viln ÷ti (“Raudonbarzdis”), raukšl ÷ti, gofruoti (‘Fashion Designer’, ‘Leda´s Lover’), karpyti, arba šerkšnoti (‘Visual Arts’). Žiedo grožiui įtakos turi ir žiedlapi ų pad ÷tis. Sen ų veisli ų augal ų žiedlapiai dažniausiai būna a ir b tipo, naujausi ų veisli ų – c tipo (2 pav.) (Bertien ÷, 2004).

4

2 pav. Žiedlapi ų pad ÷tis: a – viršutiniai išsisk ÷tę, apatiniai nukar ę; b – viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai palink ę; c – viršutiniai suskliausti, apatiniai horizontalūs (Bertien ÷, 2004)

Pagal R. Bertien ę (2004), žiedo dekoratyvumas priklauso ir nuo barzdel ÷s. Tai šepet ÷lio pavidalo darinys ant apatini ų žiedlapi ų. Šiuo metu kai kuri ų vilkdalgi ų barzdel ÷s baigiasi įvairiomis ataugomis. Barzdel ÷s b ūna trumpos ir ilgos, siauros ir pla čios, retos ir purios, neryškios ir ryškios. Vilkdalgi ų aukštis svyruoja nuo 70 iki 120–130 cm. Labiausiai paplitusios 80–100 cm aukš čio veisl ÷s. Svarbu, kad žiedynstiebiai paj ÷gt ų išlaikyti žiedus ir v ÷jui pu čiant ar lietuj lyjant neišgult ų. Kai kuri ų veisli ų augalai išgula, bet d ÷l įdomios oranžin ÷s spalvos lig šiol tebeauginami. Selekcininkai turi stengtis kurti veisles be šio tr ūkumo (Bertien ÷, 2004). Vienas vilkdalgi ų kr ūmelis sukrauna nuo 3–4 iki 12–18 žied ų. Kuo j ų daugiau, tuo ilgesnis žyd ÷jimo laikas. Daugiažiedis kerelis gali žyd ÷ti iki 3 savai čių. Kai kuri ų veisli ų augal ų vienu metu žydi 3–4 žiedai. Svarbu, kad jie neužgožt ų vieni kit ų ir b ūtų gerai išsid ÷st ę. Geriausia, kai žiedko čiai ilgi ir auga į visas keturias puses kandeliabro pavidalu (Bertien÷, 2004). Pasak R. Bertien ÷s (2004), kai kurios veisl ÷s iš vieno šakniastiebio narelio išleidžia po 2– 3 žiedynstiebius. Tai padidina žied ų skai čių, žyd ÷jimo trukm ę ir yra didelis privalumas. Kitos veisl ÷s pakartotinai žydi ruden į. Jos vadinamos remontantin ÷mis. Lietuvos klimato s ąlygomis ši savyb ÷ – joks privalumas, nes paprastai dar nesp ÷jusius prasiskleisti pumpurus pakanda pirmosios rudens šalnos. Kaip teigia J. Marinelli (2004), vilkdalgiai auga labai įvairaus klimato s ąlygomis ir buvein ÷se, bet vis ų j ų žiedai turi bendr ų požymi ų, d ÷l kuri ų vilkdalgio žiedas yra vienas iš lengviausiai atpaž įstam ų pasaulyje. Apyžiedžio lapeliai išsid ÷st ę dviem ratais, vidiniai stat ūs ar pusiau stat ūs, o išoriniai horizontal ūs arba nulink ę; purkos liemen ÷l÷s suskil ę į tris vainiklapi ų

5 pavidalo dalis. Dar viena detal ÷ yra plaukuotos „barzdel ÷s“ ant kai kuri ų r ūši ų išorini ų apyžiedžio lapeli ų. Visi šie saviti požymiai atsirado evoliucijos eigoje, kad b ūtų lengviau privilioti tam tikrus apdulkinan čius vabzdžius. Vilkdalgiai paplito vis ų Šiaur ÷s pusrutulio žemyn ų šilto ir vidutinio klimato juostose.

1.2. Vilkdalgi ų vidugentin ÷ klasifikacija

Vilkdalgis ( Iris L.) priklauso vilkdalgini ų ( Iradaceae ) šeimai. Žinoma apie 250 r ūši ų, paplitusi ų Europoje, Šiaur ÷s Amerikoje, Azijoje, Šiaur ÷s Afrikoje. Lietuvoje laisvai auga 2 rūšys. Pasak D. Žliobien ÷s ir kt., (1986), vieningos botanin ÷s ir sodin ÷s vilkdalgi ų klasifikacijos n ÷ra. Rusijoje priimta vadovautis G. J. Radionenkos klasifikacija (1961), kurioje vilkdalgi ų grupes susiaurinta, jungia tik šakniastiebinius augalus, o svog ūnus ir gumbasvog ūnius turin čios r ūšys išskirtos į kitas grupes ( Juno , Iridodictyum , Hiphium , Gynandriris ) (Žliobien ÷ ir kt., 1986). Sodinink ų tarpe vilkdalgiai dažniausiai b ūna suskirstyti į 10 grupi ų (pagal G. J. Radionenk ą, 1981). Iš j ų, Lietuvoje agrometeorologin ÷mis s ąlygomis auginami bei perspektyv ūs auginti šeši ų grupi ų vilkdalgiai: barzdoti, sibiriniai, šeriuotasis, Spuria , japoniniai ir mažai žinomi (Žliobien ÷ ir kt, 1986). Barzdoti vilkdalgiai . Šios grup ÷s augalai priskiriami Iris sekcijai. Barzdotais pavadinti tod ÷l, kad ant išorini ų apyžiedžio lapeli ų turi tanki ų plaukeli ų išaugas, primenan čias barzdel ę. Šakniastiebiai stori, su ryškiais metiniais sustor ÷jimais – nareliais. S ÷klos be s ÷klag ūbrio. Barzdot ų vilkdalgi ų gamtin ÷s r ūšys, pvz.: belapis ( I. aphylla L.), blyškusis ( I. palaida Lam.), margasis ( I. variegata L.), mažasis ( I. pumila L.), m÷lynžiedis ( I. germanica L.) yra dekoratyvios ir gerai tarp sav ęs kryžminasi. Šiuolaikin ÷s, želdynuose paplitusios, barzdot ų vilkdalgi ų veisl ÷s yra polihibridin ÷s kilm ÷s ir vadinamos hibridiniais arba sodiniais vilkdalgiais (I. hybrida Hort.). Užregistruota apie 35 000 veisli ų. Jos skiriasi stiebo aukš čiu, žied ų spalva bei dydžiu ir žyd ÷jimo laiku. Pagal stiebo aukšt į veisl ÷s skiriamos į 3 grupes: žemos – 25–37 cm, vidutinio aukš čio – 37–70 cm ir aukštos – daugiau kaip 70 cm aukš čio. Žiedai pagal spalv ą grupuojami taip: Vienspalviai ( Self ) – apyžiedžio lapeliai vienos spalvos: balti, geltoni, rožiniai ir oranžiniai, m ÷lyni, raudoni, rausvai violetiniai, juodi: 2. Dvitoniai ( Bitone ) – dominuoja ta pati spalva, ta čiau vidiniai apyžiedžio lapeliai šviesesni už išorinius: 3. Dvispalviai ( Bicolo r) – vidutini ų ir išorini ų apyžiedžio lapeli ų spalva skirtinga: 4. Su pakraš čiai ( Plicata ) – apyžiedžio lapeli ų pakraš čiai kitokios spalvos. 5. Pereinam ų spalv ų (Blend). Žiedai pagal didum ą skiriami į

6 3 grupes: maži - 6–7 cm skersmens, vidutiniai – 8–10 cm ir dideli – 10 cm ir daugiau. Pagal žyd ÷jimo laik ą skiriamos 5–7 ankstyvumo grup ÷s: anksti žydintys, vidutiniškai ankstyvi, vidutiniai, vidutiniškai v ÷lyvi ir v ÷lyvi. Dar gali b ūti papildomos grup ÷s: labai anksti ir labai v÷lai žydintys vilkdalgiai. Hibridiniai vilkdalgiai pradeda žyd ÷ti geguž ÷s m ÷nesio antroje pus ÷je ir žydi vis ą birželio m ÷nes į. Dauguma veisli ų žydi birželio m ÷nesio pirmoje dekadoje. Vienas žiedas žydi 2 dienas, visas augalas 8–16 dien ų (Žliobien ÷ ir kt., 1986). Sibiriniai vilkdalgiai (bebarzdžiai vilkdalgiai). Pasak E. Kontroto (2005), ši ą pla čiausiai paplitusi ų vilkdalgi ų grup ę, pavadint ą tipin ÷s r ūšies I. sibirica vardu, priklausan čią Iris L. genties Limniris pogenties Limniris sekcijos Sibiricae grupei, sudaro giminingos r ūšys, kurias šiuo metu priima skaidyti į du pogrupius, turin čius genetini ų skirtum ų. Pirmajam, vadinamam Sibiricae vardu, dar netolimoje praeityje buvo priskiriamos dvi r ūšys: I. sibirica L. (sibirinis vilkdalgis) ir I. sanguinea Donn. (rytinis vilkdalgis), nors dar 1934 metais japon ų botanikas Kitagava buvo apraš ęs ir tre čiąją r ūšį I. typhifolia (d ÷m÷tasis vilkdalgis). Ši ų r ūši ų genetiniame kode yra 28 chromosomos. Antrame Chrysographes pogrupyje (užsienio literat ūroje dažnai minimas Sino-Siberian species vardu) – aštuonios r ūšys, kuri ų genetiniame kode 40 chromosom ų: I. bulleyana (Bul ÷jo vilkdalgis), I. chrysographes , I. clarkei (Klarko v.), I. delavayi (Delavajo v.), I. dykesii (Daikso v.), I. forestii (Oresto), I. pragmitetorum (nendrinis v.) ir I. wilsonii (Vilsono). Selekcijai ir dekoratyviniai sodininkystei I. dykesni ir I. pragmitetorum praktin ÷s reikšm ÷s neturi. Dr. Kat ÷ Makevenas iš JAV knygoje „Sibiriniai vilkdalgiai“ sibirini ų vilkdalgi ų skirstym ą į du pogrupius grindžia geografini ų, citologini ų ir morfologini ų požymi ų skirtumais. Visos grup ÷s r ūšys, išskyrus I. sibirica L. auga tik Azijoje, beje, Chrysographes pogrupio r ūšys – tik Kinijoje, Junano, Se čuano provincijose, ir Tibete, kai kur Nepale, Butane ir Indijos Sikimo srityje. I. sibirica L. augimo arealas t ęsiasi nuo Baikalo pakran čių iki Alpi ų pašlai čių. Rytinis vilkdalgis paplit ęs Tolimuosiuose Rytuose – Ryt ų Sibire, Pamario krašte, Šiaur ÷s Mongolijoje, šiaurrytin ÷je Kinijoje ir Japonijoje. Vakarin ÷je augimo arealo dalyje ties Baikalo ežeru susisiekia su sibirinio vilkdalgio augimviet ÷mis, kur reprodukuoja daug tarpini ų hibrid ų. Ypa č dekoratyvios pietin ÷s rytinio vilkdalgio formos, kurias panaudojus sukurtos šiuolaikin ÷s hibridini ų sibirini ų vilkdalgi ų veisl ÷s. D ÷m÷tųjų vilkdalgi ų randama vakarin ÷je Šiaur ÷s Kinijos dalyje ir Vidurio Mongolijoje. Anglijoje ir JAV prad ÷tas auginti prieš keliolika met ų labiau prigijo JAV. Nors augalas pakelia didesnius šal čius, bet nem ÷gsta saul ÷tas vasaras. Sibiriniai vilkdalgiai auga dr ÷gnuose pievose ar miško aikšteli ų pakraš čiuose. Šakniastiebiai kieti, lapai 1–1,5 cm plo čio, virš ūn÷je lancetiškai nusmail ÷ję, tamsiai žali, kartais prie pagrindo violetinio atspalvio. B ūdingas bruožas – siauri grakšt ūs lapai susitelk ę spirale. Žiedstiebiai aukštesni už lapus, tuš čiaviduriai (išskyrus I. clarkei ), nešakoti arba su keliom atšakom. D ÷žut ÷s

7 tribriaun ÷s, kartais beveik apvalios, s ÷klos D formos arba briaunotos. Grup ÷s r ūšims b ūdinga trikampio liežuv ÷lio formos žemyn nulinkusi purka. Lapai dekoratyv ūs vis ą vegetacijos period ą, jo pabaigoje paruduoja ir nudži ūsta. Jauni ūgliai žiemoja sen ų lap ų pažastyse (Kontrotas, 2005). Sibirinis vilkdalgis auga ir Lietuvoje, ta čiau yra labai retas, įrašytas į Raudon ąją knyg ą. Rašytini ų šaltini ų duomenimis, aptinkamas ties Darb ÷nais, Palanga, Raseiniais, Jurbarko r., Pamituvio kaime, Šiauli ų r., Kauno r. ties Turž ÷nais. Dar gal ÷tų augti Joniškio r. bei tarp Laukuvos ir Varni ų L ūksto ir Paršežerio ežer ų pakrant ÷se (Rašomavi čius, 2007). Šeriuotasis vilkdalgis (I. setosa Pall.), pasižymi dideliu atsparumu šal čiui, naudojamas rajon ų apželdinimui. Tai šakotais stiebais, nedideliais, rausvai violetin ÷s spalvos žiedais augalas. Trys vidiniai apyžiedžio lapeliai neišsivyst ę, šereli ų pavidalo, tod ÷l augalas pavadintas šeriuotuoju vilkdalgiu. Kai kurios šios grup ÷s r ūšys vertingos selekcijos tikslams, pvz.: tamsiai vyšnine spalva žydintis I. chrysographes Dykes. Gauti poliploidiniai hibridai, kil ę iš geltonai žydin čių I. forrestii Dykes, I. wilsonii C. H. Wright. Šiuolaikin ÷s Sibirini ų grup ÷s veisl ÷s pasižymi spalv ų įvairumu. Pažym ÷tinos m ÷lynos spalvos žiedais veisl ÷s - Iris ‘Cambridge’, Iris ‘Mountain Lake’; tamsiai violetin ÷s - Iris ‘Tycoon’, Iris ‘Royal Ensign’; baltos - Iris ‘Snow Queen’, Iris ‘White Swirl’, Iris ‘Wisley White’; raudonos - Iris ‘Helen Astor’; auksiniai geltonais žiedais - Iris ‘Butter and Sugar’ ir kt. (Žliobien ÷ ir kt., 1986). Spuria grup ÷s vilkdalgiai . Jie priskiriami Xyridion sekcijai. R ūšims charakteringa, kad išoriniai apyžiedžio lapeliai su ilgu, griovelio pavidalo beveik horizontaliu nageliu ir apvalia ar kiek pailga vainiklapio plokštuma. S ÷klos su s ÷klag ūbriu, dažniausiai iš pergamentin ÷s odel ÷s. Tai savidulkiai augalai, tod ÷l gausiai dera. Žydi kiek v ÷liau už barzdotus vilkdalgius (Žliobien ÷ ir kt., 1986). Šios grup ÷s vilkdalgiai Lietuvoje retai auginami, nes reikalauja daug saul ÷s, lengvo, pralaidaus vandeniui dirvožemio ir reguliaraus laistymo ( Čekelien ÷, 1998). Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode auginamos šios r ūšys: ilgalapis ( I. graminea L.), druskinis (I. halophilla Pall.), netikrasis ( I. notha Bieb.) rusvasis ( I. ochroleuca L.), tariamasis ( I. spuria L.) (Žliobien ÷ ir kt., 1986). Pasak D. Žliobien ÷s ir kt. (1986), g ÷lininkyst ÷je Spuria grup ÷s augalais susidom ÷ta neseniai, prieš 40–50 met ų. Šiuo metu kataloguose užregistruota daugiau kaip 200 veisli ų. JAV sukurtos labai įdomios veisl ÷s, kuri ų žiedai primena orchid ÷jas. Yra veisli ų su pla čiais apyžiedžio lapeliais, tamsiai raudonos spalvos – Iris ‘Proverb’, Iris ‘Conquista’; rožiniai violetiniais žiedais – Iris ‘Clarke Cosgrove’; geltonos spalvos Iris ‘Golden Sceptre’, baltos – Iris ‘White Heron’ ir kt. Tai perspektyv ūs, ta čiau Rusijoje dar mažai introdukuoti augalai. Didesn÷s

8 ši ų vilkdalgi ų kolekcijos yra Ašchabago, Erevano, Leningrado, Kišiniovo botanikos soduose (Žliobien ÷ ir kt., 1986). Japoniniai vilkdalgiai . Tai patys gražiausi Limniris sekcijos augalai. Botaninis r ūšies pavadinimas – kardalapis vilkdalgis ( I. enseta Thurb.). Anks čiau ši r ūšis klaidingai buvo pavadinta Kemferio vilkdalgiu ( I. kaempferi Sieb.), tod ÷l kardalapio vilkdalgio veisl ÷s dažniausiai tebevadinamos Kemferio vilkdalgiais. Šie augalai labai populiar ūs Japonijoje (Žliobien ÷ ir kt., 1986). Kaip teigia V. Čekelien ÷ (1998), japonin į vilkdalg į šioje šalyje augina jau 500 met ų ( Čekelien ÷, 1998). Išvesta apie 1000 veisli ų, žydin čių įvairiomis spalvomis, dideliais 14-23 cm skersmens žiedais. Pasižymi ilga žyd ÷jimo trukme. Vienas žiedas žydi 5–7 d. (Žliobien ÷ ir kt., 1986). Mažai žinomi vilkdalgiai . Ši ą grup ę sudaro augalai, re čiau auginami želdynuose. Iš j ų pamin ÷ti: geltonasis vilkdalgis ( I. pseudacorus L.), glotnusis ( I. laevigata Fisch.) ir rusiškas ( I. ruthenica Ker-Gawl.). Geltonasis vilkdalgis . Lapai ilgi, kalavijiški su išryšk ÷jusia vidurine gysla. Žiedai geltoni, bebarzdžiai. G ÷lininkyst ÷je didesn ÷s reikšm ÷s turi geltonojo vilkdalgio margalap ÷ forma. Pavasar į jo lap ų spalva b ūna gelsvai žalia su šviesiais geltonais išilginiais dryžiais. Tuo metu augalai labai dekoratyv ūs, išsiskiria iš aplinkos, sudarydami šviesi ą d ÷mę. V ÷liau lap ų spalva pasikei čia, įgauna žali ą spalv ą. Glotnusis vilkdalgis retas augalas, įtrauktas į Raudon ąją knyg ą (3 grup ÷s). Tai gana dekoratyvus, tamsiai m ÷lynais dideliais bebarzdžiais žiedais augalas. Abi šios r ūšys – geltonasis ir glotnusis vilkdalgiai priskiriami Limniris sekcijai. Rūšiškasis vilkdalgis priskiriamas Joniris sekcijai. Augalai su 30–50 cm aukščio lapais ir trumpais, 12 cm ilgio stiebais. Žiedai šviesiai violetin ÷s spalvos, maloniai kvepia. S ÷klos su nedideliais s ÷klagūbriais. Šakniastiebiai sudaro tanki ą vel ÷ną. Apmir ę šaknys kietos, rudos, laikosi prie šakniastiebi ų.

1.3. Vilkdalgi ų auginimas ir prieži ūra

Ideali vieta vilkdalgiams – saul ÷ta užuov ÷ja, neutralus lengvas priemolis. Ypa č gerai gali augti terasose. Žem ÷ prieš sodinim ą gerai įdirbama, patr ęšiama organin ÷mis ir mineralin ÷mis tr ąšomis. Vilkdalgiai dauginami po žyd ÷jimo, paprastai iki rugs ÷jo m ÷n. Kuo v ÷liau pasodinami, tuo mažesn ÷ tikimyb ÷, kad žyd ÷s kitais metais.

9 Iškas ę ker ą, lapus reikia nukirpti 10 cm aukštyje, šaknis patrumpinti iki 7 – 10 cm. Atskirti naujus ūglius. Visk ą pamerkti į tams ų kalio permanganato tirpal ą (nors 30 min.) ir apdžiovinti saul ÷je. Geriausiai sodinti į 15 cm gylio griovelius, kuri ų dugne padaromas kaubur ÷lis. Ant jo d ÷ti šakniastieb į taip, kad b ūtų arti žem ÷s paviršiaus, o šaknys eit ų gilyn (3 pav.). Apiberti žeme ir palaistyti. Pasodinti per giliai vilkdalgiai sunyksta (Beltien ÷, 2000).

3 pav. Barzdotojo vilkdalgio sodinimas (R. Beltien ÷, 2000).

Barzdotiems vilkdalgiams tinka saul ÷ta, apsaugota nuo v ÷jų vieta. Tai saus ų viet ų augalai. Jie gerai auga vidutinio derlingumo, neutralios reakcijos, lengvesn ÷je, gerai vanden į praleidžian čioje dirvoje. Vienoje vietoje auginami 4–5 metus. Naudinga kasmet mul čiuoti pūdiniu, tinka apie kerus pabarstyti pelenais, kaulamil čiais. Svarbu nepertr ęšti azotin ÷mis tr ąšomis. Nuo j ų augalai pasidaro labai vešl ūs, ta čiau neatspar ūs ligoms. Lengv ą dirvožem į reikia dažniau tr ęšti kaip sunki ą. Jei dirvožemis nederlingas, vegetacijos pradžioje rekomenduojama tr ęšti NP (3:1), ebutonizacijos metu – NPK (3:1:3) ir ruden į – PK (1:1). Intensyvaus augimo ir žyd ÷jimo laikotarpiu, vilkdalgiams reikia daugiau dr ÷gm ÷s, ypa č sm ÷lio dirvožemiuose. Antroje vasaros pus ÷je dr ÷gm ÷s perteklius kenksmingas – dr ÷gm ÷ sudaro s ąlygas išplisti bakteriniam puviniui, augal ų vegetacija užtrunka, jie nepasiruošia žiemojimui. Pagrindiniai prieži ūros darbai yra piktžoli ų rav ÷jimas, dirvožemio purenimas. Veisl ÷s su aukštais stiebais bei dideliais žiedais pririšamos prie atram ų. Žiedai skinami ryt ą, išsiskleidus pirmam žiedui. Likusieji žiedpumpuriai pražysta vandenyje. Jei tenka g ÷les transportuoti, skinama nusispalvinusi ų žiedpumpuri ų stadijoje. Peržyd ÷jusi ų vilkdalgi ų stiebai išplaunami. Nuolat šalinami ligoti bei apdži ūvę lapai. Vegetacijai pasibaigus, visi lapai nupjaunami maždaug 10 cm aukštyje nuo dirvos paviršiaus. Patirtis parod ÷, kad Lietuvoje barzdotus vilkdalgius žiemai reikia dengti. Ideali dengimo priemon ÷ – eglišak ÷s. Galima dengti ir medži ų lapais, ta čiau, kad augalai

10 neiššust ų, prieš tai klojamos šakos, o nedideliuose plotuose galima panaudoti avie čių stiebus. Tinka pridengti durp ÷mis, tik pavasar į jas reikia išsklaidyti (Žliobien ÷ ir kt., 1986). Barzdoti vilkdalgiai auginami skveruose, landšaftiniuose parkuose, sodyb ų darželiuose. Jie tinka sodinti laisvomis grup ÷mis gazone, arba mišriose rabat ÷se greta kit ų daugiame čių augal ų augimai bordi ūruose. Žemesn ÷s veisl ÷s tinka alpinariumams (D. Žliobien ÷ ir kt., 1986). Vilkdalgiai nepamainoma skinta g ÷l÷, nes žydi tokiu laiku, kai kit ų g ÷li ų tr ūksta (tulp ÷s, narcizai jau peržyd ÷ję, o rož ÷s dar nežydi). Skinti vilkdalgiai vandenyje išsilaiko 4–5 dienas. Sibiriniai vilkdalgiai – nereikl ūs mechaninei dirvožemio sud ÷č iai augalai. Jie auga bet kokiame gerai įdirbtame, vandeniui laidžiame, puriame dirvožemyje. Sunkiausia šias savybes suteikti molio dirvožemiui. Jas reikia gerinti sm ÷liu ir durp ÷mis. Ideali yra ne šlapia, bet maždaug iki 30–40 cm gylio nuolat dr ÷gna, neutralaus r ūgštumo dirvožemis, nedideli svyravimai lemiamos įtakos neturi. Jei dirvožemis per daug r ūgštus, reikia r ūgštingum ą pamažinti kalkinant ar įterpiant daugiau dolomitmil čių, jei per daug šarmin ÷ – galima į grunt ą įmaišyti r ūgš čių durpi ų arba padidinti r ūgštingum ą chemin ÷mis priemon ÷mis. Sibiriniai vilkdalgiai ypa č m ÷gsta ger ą viršutinio dirvožemio sluoksnio (15–20 cm) aeracij ą, kuri ą augimo sezono metu galima pagerinti, purenant dirvožem į apie ker ą kastuvu arba sodo šak ÷m. Purenant kastuvu nereikia bijoti, kad bus nukirstos šaknys. Aukš čiau kir čio vietos jos greit atauga, šakojasi gausindamos šakn ų sistem ą ir augalo maitinim ą. Viršutinio dirvožemio sluoksnio purenimas leidžia išvengti vienos iš dviej ų pagrindini ų molingo dirvožemio lig ų – kekerinio puvinio ( Botrytis convoluta ). Naujai pasodint ų sibirini ų vilkdalgi ų kelet ą met ų visai nereikia tr ęšti – jiems pakanka maisto medžiag ų, kurias randa dirvožemyje. V ÷liau, po 3–4 met ų galima šiek tiek patr ęšti mul čiuojant iš sodo atliek ų paruoštu kompostu ar nedideliu kiekiu perpuvusio m÷šlo. Didesnis tr ąšų kiekis skatina lap ų mas ÷s augim ą, ta čiau mažina žyd ÷jim ą. Auginan čiam sibirinius vilkdalgius verta žinoti, kad šie augalai, tur ÷dami smulkius šakniastiebius, maisto medžiagas, ypač azot ą, vegetacijos metu kaupia dirvožemyje, o anksti pavasar į ima jas iš dirvožemio ir maitina augal ą, kol šis pakankamai išsivyst ęs pats pradeda sintetinti maisto medžiagas. D ÷l šios priežasties labai svarbu palaikyti pastovi ą dirvožemio dr ÷gm ę. Kartais, esant sausam pavasariui, dar prieš vegetacijos pradži ą svarbu gerai perlieti dirvožem į anks čiau nurodytu gyliu (Kontrotas, 2005). Veisl ÷s sodinimui ar persodinimui paruošiamos dalijant ker ą. Ker ą galima dalinti j į iškasus arba, jei nereikia dalinti viso kero, galima atskirti tam tikr ą dalel ę. Pagrindinis sodinimasis vienetas yra šakniastiebis su lap ų v ÷duokle, ta čiau sibiriniai geriau auga ir įsitvirtina, jei atskirtoje dalyje yra 3–4 lap ų v ÷duokl ÷s. Vis d ÷lto kai kuri ų veisli ų šakniastiebiai dalijami subyra, tod ÷l, norint grei čiau tur ÷ti dekoratyvin į efekt ą, į vien ą lizd ą galima sodinti po kelet ą pavieni ų šakniastiebi ų. Sodinama ir persodinama gali b ūti pavasar į, tik prasid ÷jus vegetacijai,

11 arba rugpj ūtį, kai ant šakniastiebio susiformuoja naujos šaknys. Galima sodinti ir anks čiau, bet reikia ži ūr÷ti, kad nauj ų šakn ų užuomazgos b ūtų matomos ar šiek tiek paaugusios. Ilgos šaknys patrumpinamos, o augalas sodinamas ant duobut ÷je supilto kalniuko paskleidžiant šaknis į visas puses. Sodinti tokiame gylyje, kad po keliolikos dien ų, dirvožemiui susigul ÷jus, šakniastiebis likt ų maždaug 5–7 cm gylyje. V÷liau, augalui augant, kai šakniastiebiai iškyla į dirvožemio pavirši ų, reikia juos apžerti žem ÷mis. Sodinimo atstumai priklauso nuo g ÷lyno paskirties ir pob ūdžio. Auginant m ÷g÷jiškai, augal ą nuo augalo eil ÷je reikt ų sodinti 40–50 cm atstumu, tarp eili ų paliekant taip pat 50 cm. Kolekcijose, kur prieži ūra vykdoma technin ÷mis priemon ÷mis, atstumus tarp eili ų padiktuoja naudojama technika, jie b ūna platesni. Eil ÷se augalus tuomet galima sutankinti iki 25–30 cm. Dekoratyviniuose želdiniuose augantiems kerams reik ÷tų skirti 0,25–0,3 m 2 ploto. Sibiriniai vilkdalgiai vienoje vietoje gali augti 5–6 metus ir ilgiau. Spar čiai augan čias veisles verta persodinti dažniau, silpniau augan čios toje pa čioje vietoje gali b ūti auginamos ilgiau. Persodinti reikia tada, kai žyd÷jimas pasidaro mažiau gausus, o – keras per daug sutank ÷jęs su išret ÷jusiu viduriu. Persodintus augalus pirmaisiais metais reikia gausiai lieti, neleisti išdži ūti žem ÷s paviršiui. Patartina 6–7cm durpi ų sluoksniu mul čiuoti ne tik jaunus augalus, bet ir suaugusius. Taip lengviau kovoti su piktžol ÷mis ir apsaugoti dirvožemio pavirši ų nuo greito išdži ūvimo. Po žyd ÷jimo žiedstiebius, jei nenorima surinkti s ÷kl ų, reikia nupjauti, kad subrendusios s ÷klos neišbyr ÷tų ir kit ąmet nesudygt ų tarp esam ų augal ų. Tokie s ÷jinukai kartais įsitvirtina ir nustelbia pagrindin ę veisl ę, o g ÷l÷s auginantis žmogus galvoja, kad veisl ÷s išsigim ÷. Ruden į po pirm ųjų šaln ų lapai nupjaunami beveik iki žem ÷s ar mul čio paviršiaus ir sukompostuojami (Kontrotas, 2005). Atskirai reikia pamin ÷ti sibirini ų vilkdalgi ų siuntimo paštu ypatumus. Svarbiausia – sodinamosios dalies šaknys vis ą laik ą turi b ūti dr ÷gm ÷je. Gerai sudr ÷kintu, bet ne šlapiu higroskopiniu popieriumi apvyniojamos šaknys ir dalis šakniastiebio juos gerai apspaudžiant. Negalima vynioti lap ų, nes siuntinyje gali prad ÷ti šusti. Ant apvyniotos dalies užmaunamas polietileninis maišelis ir viršuje per šakniastieb į surišamas vielute, si ūlu ar gumute. Taip paruoštas sodinamasis vienetas gali išlaikyti kelion ę, trunkan čią 15, o kartais ir daugiau dien ų. Po ilgesn ÷s kelion ÷s, ypa č jei higroskopinis popierius b ūna apdži ūvęs, sodinuk ų šaknis su šakniastiebiu reikia parai pamerkti į vanden į. Tai stimuliuoja šakn ų augim ą. Vasaros pabaigoje pasodinti sodinukui gerai įsišaknyja ir žiemoja. Žyd ÷ti pradeda antrais metais po pasodinimo (Kontrotas, 2005). Šeriuotasis vilkdalgis . Sibirini ų vilkdalgi ų grup ÷s augalams tinka pakankamai dr ÷gnas, turtingas maisto medžiagomis, neutralios reakcijos ar silpnai r ūgštus dirvožemis. Gerai auga saul ÷toje vietoje ir pusiau pav ÷syje. Augalai v ÷jui atspar ūs, atram ų nereikia. Vienoje vietoje auga

12 8–10 met ų. Dauginami s ÷klomis ir vegetatyviškai. S ÷klos s ÷jamos ruden į, kereliai dalijami pavasar į arba ruden į. Persodinant svarbu neperdžiovinti šakn ų. Kereliai sodinami 4–5 cm gilumoje ir gerai paliejami. Vegetacijai pasibaigus lapus reikia nupjauti. Augalai atspar ūs šal čiui, dengti žiemai nereikia (Žliobien ÷ ir kt., 1986). Tinka auginti landšaftiniuose parkuose, taikomi basein ų ir kit ų vandens telkini ų apželdinimui. Nesodinti labai arti medži ų, nes ten tr ūksta dr ÷gm ÷s. Žiedai tinka skynimui. Spuria grup ÷s vilkdalgiai . Spuria grup ÷s augalams tinka neutralios reakcijos ar silpnai šarminis dirvožemis. Kai kurios r ūšys m ÷gsta saus ą dirvožem į (netikrasis), auga net druskožemiuose (druskinis). M ÷gsta saul ÷tą viet ą. Augalai atspar ūs karš čiui ir v ÷jui. Gamtin ÷s rūšys žiemai ištvermingos. Vienoje vietoje gali augti 10–15 met ų. Jautriai reaguoja į persodinim ą ir tik po kurio laiko normaliai pradeda augti. Augalai dauginami s ÷klomis ir vegetatyviškai. S÷klos s ÷jamos ruden į, sudygsta gerai. Kereliai dalijami pavasar į ir anksti ruden į (Žliobien ÷ ir kt., 1986). Ilgapalis ir kiti žemesni vilkdalgiai tinka alpinariumams. Kitos r ūšys auginamos grup ÷mis ir pavieniui park ų ir skver ų želdynuose. Original ūs žiedai tinka puokšt ÷ms bei kompozicijoms. Japoniniai vilkdalgiai . Japoniniams vilkdalgiams tinka dr ÷gna, r ūgštus (pH 4,5), kiek sunkesnis priemolio dirvožemis. Šie augalai daug dr÷gm ÷s reikalauja vegetacijos, o ypa č žyd ÷jimo metu. Žiem ą dr ÷gm ÷s perteklius jiems kenkia. Japonijoje Kemferio vilkdalgiai auginami vandens telkini ų bei kanal ų su pratekan čiu vandeniu pakrant ÷se. Vegetacijai pasibaigus, vanduo iš kanal ų nuleidžiamas ir vilkdalgiai žiemoja sausi. Literat ūroje skelbiama apie nauj ą selekcin ę Kemferio vilkdalgi ų ras ę, kurios atstovai gali augti neutralios bei šarmin ÷s reakcijos sausoje sm ÷lio dirvožemyje. Japoniniai (Kemferio) vilkdalgiai vienoje vietoje gali augti 8 ir daugiau met ų. S ÷klos, pas ÷tos pavasar į arba ruden į, gerai sudygsta. Augalai lengvai dauginami Kereli ų dalijimu. Japonin ÷s veisl ÷s jautrios šal čiui, žiemai reikia dengti. M ūsų sąlygomis ištvermingas žiemai Leningrado botanikos sode išaugintas s ÷jinukas ‘Vasilij Alferov’ gautas kryžminant japonines veisles su gamtine kardalapio vilkdalgio r ūšimi (Žliobien ÷ ir kt., 1986). Lietuvoje Kemberio vilkdalgius augina tik pavieniai g ÷lininkai. Specialist ų teigimu, mūsų respublikos agrometeorologin ÷s s ąlygos jiems tikt ų ir šiuos augalus reik ÷tų bandyti auginti platesniu mastu. Mažai žinomi vilkdalgiai . Ši ą grup ę sudaro augalai, re čiau auginami želdynuose. Iš j ų pamin ÷ti: geltonasis vilkdalgis ( I. pseudacorus L.), glotnusis ( I. laevigata Fisch.) ir rusiškas ( I. ruthenica Ker-Gawl.).

13 Geltonasis vilkdalgis Lietuvoje laisvai auga šlapiuose miškuose, balose, durpynuose. Augalai su storais rausvo atspalvio šakniastiebiais. Glotnusis vilkdalgis retas augalas. Gali augti dr ÷gnose, šlapiose ir net vandeniu apsemtose vietose. Tinka vandens telkini ų apželdinimui. Rūšiškasis vilkdalgis. Vienoje vietoje auginamas 3–5 metus. Šal čiams atsparus. Dauginamas s ÷klomis ir dalijant kerelius. Tinka alpinariumams ir bordi ūriniams želdiniams.

1.4. Svarbiausios vilkdalgi ų ligos ir kenk ÷jai

1.4.1. Vilkdalgi ų ligos

Lietuvoje auginamus vilkdalgius dažniausiai pažeidžia bakterinis puvinys, kekerinis puvinys, lap ų d ÷m÷tlig ÷ ir vadinamoji scorch (Beltien ÷, 2004). Bakterin į puvin į sukelia dirvožemio bakterijos Erwinia carotovora (Jones) Hall., Erwinia aroidea (Tonn.) Holl., Pseudomonas iridis van Hall. Ir kt. Pažeisti lapai gelsta, p ūva prie pat pagrindo. Šakniastiebiai ima minkšt ÷ti ir ilgainiui virsta koše, skleidžian čia nemalon ų kvap ą. Pasak R. Beltien ÷s (2004), jeigu su šia liga nekovojama, gali ž ūti visas kr ūmelis. Ji plinta šiltu ir dr ÷gnu oru, paprastai birželio m ÷nes į, ypa č jei šakniastiebiai pažeidžiami purenant žem ę ar sužaloti kenk ÷jų. Jei ji pastebima laiku, užtenka puvinio apimtas šakniastiebi ų audinius nugramdyti iki sveikos vietos, užpilti kelet ą kart ų stipriu rožiniu kalio permanganato tirpalu ir palikti atvirus saul ÷s spinduliams. Jei liga ap ÷m÷ kelis kr ūmo narelius, reikia j į iškasti ir išpjauti apipuvusias dalis. Žaizdoms apdži ūvus pamirkoma tamsiame rožiniame kalio permanganato tirpale apie 30 min. Po to jau galima sodinti į nauj ą viet ą. Augal ų nepatartina pertr ęšti azotin ÷mis tr ąšomis, ypa č perpuvusiu m ÷šlu ar kompostu, nes gali imti p ūti. Kekerin į puvin į sukelia Botrytis convaluta Whe et Dray. Pavasar į vilkdalgi ų lapai skurdžiai auga ir dži ūva. Šakniastiebius ir šaknis pažeidžia sausas rudasis puvinys. Atsiranda pel ÷sio apnaš ų ir juod ų kiet ų netaisyklingai išsid ÷sčiusi ų sklero čių. Ši liga retesn ÷, bet gali pridaryti daug nuostoli ų (Beltien ÷, 2004). Segan čius augalus b ūtina šalinti ir deginti. Reikia nukasti ir juos supan čią žem ę. Prieš sodinim ą augalus patartina pamirkyti kalio permanganato tirpale. Per vegetacij ą galima naudoti fungicidus, pavyzdžiui, Previcur 607 SL, laistoma 0,15–0,3 % tirpalu. Lap ų d ÷m÷tlig ę, arba heterosporioz ę, sukelia Heterosporium gracile Wallr. Ši liga paplitusi visoje Lietuvoje. Lapus nuo vasaros vidurio išmargina gelsvos d ÷mel ÷s, kurios v ÷liau ple čiasi, ruduoja ir dži ūva (Beltien ÷, 2004).

14 Ši liga n ÷ra mirtinai pavojinga, bet silpnina augalus, kurie gadina g ÷lyno vaizd ą. Ruden į lapus reikia nupjauti ir sudeginti. Pavasar į, nuo geguž ÷s m ÷nesio, pradedama purkšti 1% Bordo mišinio tirpalu (kas 10 dien ų ar kas 2 savaites). Fungicidai naudojami re čiau. Tinka Effector 70 WG. Lap ų d ÷m÷tlig ÷ gali sukelti ir r ūdys ( Puccinia iridis (DC.) Wallr.). Vasar ą ant lap ų susidaro pailgos rudos d ÷m÷s, pilnos dulkan čių rusv ų spor ų. Su šia liga kovojama taip pat, kaip ir su heterosporioze. Pastaruoju metu Amerikoje pasteb ÷ta dar viena labai pavojinga liga, kuri ą amerikie čiai pavadino scorch. Vilkdalgi ų šaknys apmiršta, pasidaro panašios į juodas virveles, o šakniastiebiai atrodo sveiki. Nepaisant vis ų pastang ų, iki šiol nepavyko rasti nei šios ligos priežas čių, nei priemoni ų jau gydyti (pagal The World of Irises, Kansas: The American Iris Society, 1995). Belieka sergan čius augalus išmesti. Ji jau pasirod ÷ ir Lietuvoje (Beltien ÷, 2004).

1.4.2. Vilkdalgi ų kenk ÷jai

Kenk ÷jai vilkdalgius puola labai retai. Tinkamai laikantis prieži ūros taisykli ų, j ų beveik nerandama net didel ÷se kolekcijose. Amarai ( Aphis newtoni Theob., Sitobion avenae Fanb. ir kt) – 1–3 mm ilgio gležni žali su pilkšvu atspalviu vabzdeliai, gyvenantys kolonijomis ant lap ų ir žiedko čių. Suaug ÷liai ir lervos čiulpia lap ų, stieb ų ir žied ų sultis. Per metus išauga keletas generacij ų (Beltien ÷, 2004). Pasteb ÷jus pirmuosius amarus, augalus b ūtina nupurkšti insekticidais, pavyzdžiui, Fastac, Decis 2,5 EC, arba augaliniais preparatais, pavyzdžiui, tabako, asi ūkli ų nuovirais. Vilkdalgin ÷s sprag ÷s ( Aphtona coerulea Four.) – 2,5–3 mm ilgio šokin ÷jantys juodi vabaliukai. Jie pasirodo ankstyv ą pavasarį. Išgraužia lap ų minkštim ą ir palieka pailgas išgraužas. Lervos gyvena žem ÷je, ant šakn ų. Spragi ų apipultus augalus reikia purkšti ir laistyti insekticidais. Kardeliniai tripsai ( Taeniothrips simplex Moris) – apie 1 mm ilgio tams ūs rudi vabzdžiai su dviem poromis sparneli ų, kuri ų pakraš čiai apaug ę blakstien ÷l÷mis. Sparneliai susiglaudžia išilgai nugaros. Lervos balkšvos, gelsvos, nimfos oranžin ÷s. Per vegetacij ą čiulpia lapus, kurie pasidaro sidabriškos spalvos, pašvies ÷ja, v ÷liau paruduoja. Ant žied ų, pažeistose vietose, atsiranda šviesi ų d ÷mi ų. Per metus išsirita kelios generacijos (Beltien ÷, 2004). Pasteb ÷jus vabzdžius, augalus reikia nupurkšti insekticidais.

15 Nematodai – tai mikroskopin ÷s kirm ÷lait ÷s. Gyvena augal ų stiebuose, lapuose, žieduose. Minta sultimis. Pažeisti vilkdalgiai b ūna žemi, išsikraipo, susiraukšl ÷ja, žiedai deformuojasi. Juos b ūtina sunaikinti. Dauginti galima tik sveikus augalus (Beltien ÷, 2004). Pel ÷dgalviai ( Macronoctua onusta Grote) – tai naktiniai drugiai, vasaros pabaigoje ant apatini ų lap ų ir įvairi ų šiukšli ų padedantys kiaušin ÷lius, iš kuri ų pavasar į išsirita vikšrai. Geguž ÷s-birželio m ÷nesiais jie lapuose išgriaužia mažas skylutes. Augdami pel ÷dgalviai leidžiasi žemyn ir liepos-rugpj ūč io m ÷nesiais pasiekia lap ų skroteli ų vidur į, kur į gali visiškai sunaikinti, kartais net įsigraužia į šakniastiebius. Tada šie kenk ÷jai jau b ūna 2,5 – 4 cm ilgio, rusvi su pilku atspalviu, rudomis galvomis. Jie pažeidžia ir barzdotuosius, ir sibirinius vilkdalgius. Ypa č daug žalos pridaro saus ą pavasar į ir vasar ą. Anksti pavasar į augalus patartina nupurkšti insekticidais, o vasar ą reikia pašalinti pažeistus, vystan čius stiebus, kol ir j ų neišlindo vikšrai (Beltien ÷, 2004).

16 2. DARBO OBJEKTAS IR METODAI

2.1. Darbo objektas

Darbo objektu pasirinkta Šiauli ų universiteto Botanikos sode esanti vilkdalgi ų kolekcija (4 pav.).

4 pav. Vilkdalgi ų kolekcija

Vilkdalgi ų kolekcij ą Botanikos sode sudaro 56 r ūši ų bei 84 veisli ų augalai. Ši ų augal ų kolekcija pasirinkta kaip tyrimo objektas, siekiant pla čiau panagrin ÷ti j ų pritaikymo ir auginimo galimybes įvairaus pob ūdžio želdynuose.

2.2. Darbo metodai

Tyrimas atliktas 2009 metais, vilkdalgi ų žyd ÷jimo metu. Tyrim ų metu buvo vertinami sekantys parametrai pagal D. Žigarien ÷s (2004) parengt ą metodik ą: a) žiedlapi ų pad ÷tis; b) žiedyn ų tipai (5 pav.);

5 pav. Žiedyn ų tipai: a – nešakotas, b – trumpašakis, c – kandeliabrinis, d – ilgašakis (Bertien ÷, 2004)

17 c) žiedo matavimai (6 pav.);

6 pav. Žiedo matavimas: a – aukštis, b – plotis (skersmuo) (Bertien ÷, 2004)

d) žyd ÷jimo intensyvumas; e) žiedo spalva; f) žied ų skai čius; g) augalo aukštis. Tyrim ų metu buvo fiksuojama: augalo vardas; nustatoma spalva; suskai čiuojama kiek viena vilkdalgio šakel ÷ turi žied ų; koks žiedyno tipas; žiedlapi ų pad ÷tis; buvo matuojami žiedo aukštis, skersmuo ir išlyginus viršutinius žiedlapius, taip pat buvo matuojamas ir viso vilkdalgio aukštis. Visi šie parametrai buvo matuojami rulete. Tyrim ų duomenys buvo užrašomi į iš anksto paruošt ą lentel ę (2 priedas), ir pagal tai atlikta rezultatų analiz ÷. Pagal gautus rezultatus ir juos išanalizavus bus galima padaryti vilkdalgi ų s ąrašus, kuriuos bus galima sodinti želdynuose, atsižvelgiant į visus šiuos parametrus.

18 3. DARBO REZULTATAI

Vilkdalgi ų kolekcij ą Botanikos sode sudaro 56 r ūši ų bei 84 veisli ų augalai. Vilkdalgiai suskirstyti į: r ūšinius; sibirinius ir hibridinius vilkdalgius 1 priede pateikta platesn ÷ informacija apie vilkdalgi ų kolekcij ą sudaran čius augalus. Tyrimo metu žyd ÷jo 27 r ūši ų ir 45 veisli ų augalai, kurie buvo stebimi, fiksuojami j ų duomenys, fotografuojami ir viskas užrašoma į lenteles.

3.1. Vilkdalgi ų aukštis

Vilkdalgius pagal aukšt į si ūloma skirstyti į tris grupes: 1. žema ūgius, iki 69 cm aukš čio; 2. vidutinio ūgio, nuo 70 iki 89 cm aukš čio; 3. aukšta ūgius, 90 cm ir aukštesnius (Bertien ÷, 2004). Pagal šias grupes tyrimo metu buvo nustatin ÷jamas žydin čių vilkdalgi ų aukštis. Pagal turimus rezultatus, galima nustatyti kokio aukš čio vilkdalgi ų daugiausia užaugo (7 pav.).

26% 39% žema ūgiai, < 69 cm vidutinio ūgio, nuo 70 - 89 cm aukšta ūgius, > 90 cm

35%

7 pav. Vilkdalgi ų aukštis

Pasteb ÷ta, kad Botanikos sode daugiausia auginama žema ūgi ų vilkdalgi ų ( Iris ‘Margarita’, Iris ‘Golden Alps’, Iris ‘Kvin Elizabet’, Iris ‘Honey Glazed’). Vidutinio aukš čio vilkdalgi ų, kaip Iris ‘Melyn’, Iris ‘50 Let VLKSM’, Iris ‘Grand Canyon’ yra taip pat pasodinta didžioji dalis, beveik tre čdal į sudaro vis ų tiriam ųjų vilkdalgi ų. Aukšta ūgi ų vilkdalgi ų pasteb ÷ta mažiausiai galb ūt tai l ÷m÷, kad juos reikia labiau priži ūr÷ti, padaryti atram ą, nes pu čiant dideliam v ÷jui jie gali nul ūžti. Taip pat pasteb ÷ta, kad kai kurie aukšta ūgiai vilkdalgiai, kaip Iris ‘Stepping Out’ ir Iris ‘Wabash’ (2 priedas) buvo paremti, šie augalai pagal žiedyno tip ą yra

19 trumpašakiai. Nors jiems ir reikia didesn ÷s prieži ūros, bet jie nuo žema ūgi ų ir vidutinio ūgio vilkdalgi ų neatsilieka savo dekoratyvumu.

3.2. Vilkdalgi ų žiedyn ų tipai

Kai kuri ų veisli ų vilkdalgiai iš vieno šakniastiebio narelio išleidžia po 2–3 žiedynstiebius. Tikimasi, kad, greitu metu, selekcininkai padidins žied ų skai čių, žyd ÷jimo trukm ę ir yra didelis privalumas vilkdalgi ų dekoratyvumui. Kitos veisl ÷s pakartotinai žydi ruden į. Jos vadinamos remontantin ÷mis. M ūsų klimato s ąlygomis ši savyb ÷ – joks privalumas, nes paprastai dar nesp ÷jusius prasiskleisti pumpurus pakanda pirmosios rudens šalnos (Bertien ÷, 2004).

4% 24%

nešakotas trumpašakis kandeliabrinis 46% ilgašakis

26%

8 pav. Žiedyn ų tipai

Tyrimo metu pasteb ÷ta, kad ŠU Botanikos sode auginami kandeliabrinio (Iris ‘Maise Love’, Iris pseudacorus L., Iris ‘Variegata’, Iris sibirica ‘Contrast In Style’) tipo vilkdalgiai. Šio žiedyno tipo vilkdalgiai gausiau žyd ÷jo, už nešakot ą, trumpašak į (Iris hexagona Walter, Iris japonica Thumb., Iris ‘Vigilante’) ir ilgašakio žiedyno tip ą. Tai gal ÷jo lemti ir tai, kad kandeliabrinio žiedyno tipo vilkdalgio žiedko čiai auga į visas keturias puses. Vienodai auginam ų yra trumpašaki ų ir nešakot ų (8 pav.). Ilgašaki ų ( Iris ‘Caroband’, Iris ‘Black Tie Affair’, Iris ‘Kytice’) vilkdalgi ų pasteb ÷ta mažiausiai, jie – dekoratyv ūs, bet tuo pa čiu – trap ūs, lietui lyjant ar v ÷jui pu čiant jie patys pirmi gali išgulti, palyginus su kitų augal ų žiedyn ų tipais.

20 3.3. Vilkdalgi ų žiedlapi ų pad ÷tis

Žiedo grožiui įtakos turi ir žiedlapi ų pad ÷tis. Sen ų veisli ų augal ų žiedlapiai dažniausiai būna: a – viršutiniai išsisk ÷tę, apatiniai nukar ę; b – viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai palink ę, naujausi ų veisli ų – c – viršutiniai suskliausti, apatiniai horizontal ūs tipo (2 pav.). Žiedlapiai turi b ūti nesugleb ę, o tvirti, lyg padaryti iš vaško. J ų paviršius gali b ūti lygus, lyg šilkinis, grubl ÷tas, aksominis arba žibantis, lyg apibertas kristalais. Dalis vilkdalgi ų žiedlapi ų l ąsteli ų ypatingos, nes atspindi švies ą, tod ÷l žiedai gražiausiai atrodo ne saul ÷s spinduliams krentant sta čiu kampu, t.y. vidurdien į, o įstrižai, t.y. ryt ą ir po piet ų. Pagal turimus rezultatus, galima nustatyti kokio vilkdalgių žiedlapi ų tipas dominavo, tyrimo metu (9 pav.).

7 viršutiniai išsisk ÷tę, apatiniai 33 nukar ę viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai palink ę

32 viršutiniai suskliausti, apatiniai horizontal ūs

9 pav. Žiedlapi ų pad ÷tis

Remiantis tyrimo duomenimis (9 pav.) viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai palink ę ( Iris ‘Sunset Serenade’, Iris VT – 269, Iris ‘Margarita’, Iris ‘Golden Alps’) sudar ÷ 44% ir viršutiniai suskliausti, apatiniai horizontalūs ( Iris ‘Winter Carnival’, Iris ‘Kvin Elizabet’, Iris ‘Harvest Memorex’, Iris ‘Black Tie Affair’, Iris ‘Honey Glazed’) – 46%, Botanikos sode yra auginami vienodu santykiu. Pasak R. Bertien ÷s (2004), tai yra nauj ų ir sen ų veisli ų auginama vilkdalgiai. Pasteb ÷ta, kad mažiausiai – 10% sudar ÷ viršutiniai išsisk ÷tę, apatiniai nukar ę, kaip ŠU Botanikos sode auginami: Iris VT – 84, Iris ‘Wabash’, Iris ‘Danlia variabilis’, Iris ‘Portwein’, Iris ‘South Pacific’, Iris missouriensis Nutt..

21 3.4. Vilkdalgi ų žied ų skai čius

Vienas vilkdalgi ų krūmelis sukrauna nuo 3–4 iki 12–18 žied ų. Kuo daugiau, tuo ilgesnis žyd ÷jimo laikas. Daugiažiedis kerelis gali žyd ÷ti iki 3 savai čių. Kai kuri ų veisli ų augal ų ( Iris ‘Sunset Serenade’; Iris ‘Portwein’ (2 priedas)) 3 – 4 žiedai. Svarbu, kad jie neužstot ų vieni kitiems ir kad b ūtų gerai išsid ÷st ę. Geriausia, kad žiedko čiai ilgi ir auga į visas keturias puses kandeliabro pavidalu (5 pav).

25 22 20

15 13 12

10 9 kiekis kiekis (vnt.) 6 5 5

1 1 1 1 1 0 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 101112 žied ų skai čius

10 pav. Žied ų skai čius

Pagal 10 pav. galima nustatyti, kad daugiausiai vilkdalgiai žied ų sukrauna – 4, pavyzdžiui.: Iris crocea Jacquem. ex R.Foster, Iris versicolor L., Iris lutescens Lam., Iris pseudocorus ‘South Pacific’. Po 3 ir 5 žiedus sukrov ę vilkdalgiai: Iris sibirica ‘Contrast In Style’, Iris ‘Lilli Pink Put’ (3 žiedus), Iris ‘Portwein’, Iris ‘Danlia variabilis’(5 žiedus). Tyrimo metu nustatyta, kad po 1, 8, 9, 10 žiedus sukrov ę vilkdalgiai – vienetiniai augalai: Iris chrysographes Dykes (1 žied ą), Iris ‘Winter Carnival’ (8 žiedus), Iris ‘Black Tie Affair’ (9 žiedus), Iris ‘Coraband’ (10 žied ų). Daugiausiai žied ų sukrov ÷ Iris ‘Mystic’ (12 žied ų) šis vilkdalgis žyd ÷jo ilgiausiai.

3.5. Vilkdalgi ų žied ų parametrai

Šiuo metu didžiausi vilkdalgi ų žiedai yra 16–22 cm plo čio ir ilgio. Pasak R. Bertien ÷s (2004), vilkdalgi ų žied ų dydis grei čiausiai nebebus didinamas. Šiuo metu aktualu stengtis išvesti veisli ų, kuri ų žiedlapiai b ūtų įvairi ų form ų: paprasti, viln ÷ti, raukšl ÷ti, gofruoti, karpyti, arba šerkšnoti.

22 Kaip yra žinoma, kad vilkdalgi ų žiedai didžiausi 16–22 cm, tai vidurk į išsivedus buvo padarytos dar dvi matavimo skiltys. Viena – smulk ūs žiedai, tai nuo 1–8 cm plo čio ir ilgio. Antra – vidutinio žiedo dydžio augalai nuo 8–16 cm plo čio ir ilgio (11 pav.).

18% 11%

1-8 cm 8-16 cm 16-22 cm

71%

11 pav. Žied ų parametrai

Botanikos sode auginami vilkdalgiai vidutinio dydžio žiedais, tai net 51 augalas nustatytas tokiais žiedais, pavyzdžiui: Iris ruthenica Kr.-Gawl., Iris pseudocorus ‘South Pacific’, Iris ‘Tamsein’, Iris ‘Honey Glazed’ (priedai, 2 lentel ÷). Pasak R. Bertien ÷s (2004), gražiausi žiedai yra 15–16 cm dydžio, pvz.: Iris ‘Golden Alps’, Iris ‘Grand Canyon’ (2 priedas).

3.6. Vilkdalgi ų žied ų spalvos

Pagal žied ų spalvas ir j ų išsid ÷stym ą vilkdalgiai dalijami į kelias grupes: Self – vienspalviai. J ų labai daug. Bitone – dviej ų vienos spalvos atspalvi ų. Paprastai viršutiniai žiedlapiai b ūna šviesesni, o apatiniai – tamsesni (Bertien ÷, 2004). Pagal turimus rezultatus, galima nustatyti kokios spalvos vilkdalgi ų daugiausia žyd ÷jo, tyrimo metu (12 pav.).

23 violetin ÷, geltona m÷lyna violetin ÷ balta, geltona geltona balta balta, violetin ÷

1 1 1 1 1 2 5 m÷lyna, balta 1 1 1 7 2 1 m÷lyna, violetin ÷ 11 3 rusva (sm ÷lio spalvos) ruda ruda, violetin ÷ 13 3 geltona, ruda 5 rausva, ruda 6 6 9 gelsva juoda, violetin ÷ oranžin ÷, geltona rausva oranžin ÷ juoda, violetin ÷, ruda violetin ÷, rausva žydra

12 pav. Žied ų spalvos

Pagal šiuos duomenis (12 pav.) matyti, kad Botanikos sode gausiausiai žyd ÷jo violetin ÷ (Iris ‘Tamsein’), geltona ( Iris ‘Moonlight Madonna’), m ÷lyna (Iris ‘Amethyst Flame’), balta (Iris VT – 259), oranžin ÷ ( Iris ‘Lilli Pink Put’) spalvų vilkdalgiai. Taip pat žyd ÷jo dvispalvi ų spalv ų vilkdalgiai, kaip: ruda - violetin ÷ ( Iris ‘Brasiere’); balta – geltona ( Iris ‘Winter Carnival’); balta – violetin ÷ ( Iris ‘Wabash’); m ÷lyna – balta (3vnt.); m ÷lyna – violetin ÷ ( Iris ‘Melyn’); rausva – ruda ( Iris ‘Sunset Serenade’), juoda – violetin÷ ( Iris ‘Black Tie Affair’), oranžin ÷ – geltona ( Iris ‘Honey Glazed’), juoda – violetin ÷ – ruda ( Iris ‘Vigilante’) ir violetin ÷ – rausva (Iris ‘Latin Lover’). Botanikos sode, dauguma žydin čių vilkdalgi ų yra vienspalv ÷s spalvos augal ų. Šio tyrimo metu buvo užfiksuoti 42 augalai vienos spalvos ir 30 augal ų dviej ų spalv ų atspalvi ų. Augalai, kuri ų žiedai buvo margi, dryžuoti sudaro 42% vis ų auginam ų vilkdalgi ų. Pasteb ÷ta, kad ŠU Botanikos sode vilkdalgiai žydi vis ų spalv ų ir atspalvi ų žiedais, išskyrus ryškius raudonus ir žalius. Ateityje galb ūt išvysime ir toki ų spalv ų vilkdalgi ų.

3.7. Vilkdalgi ų žyd ÷jimo laikas

Žyd ÷jimo laikas, nenurodant konkre čios datos, žymimas didžiosiomis raid ÷mis: VE – labai ankstyvas; E – ankstyvas; EM – vidutinio ankstyvumo; La – v ÷lyvas; VL ar Vla – labai v÷lyvas. Pagal žyd ÷jimo laik ą, vilkdalgius si ūloma skirstyti taip:

24 • labai ankstyvi, praž įsta iki geguž ÷s 20d.; • ankstyvi, praž įsta iki birželio 1d.; • vidutinio ankstyvumo, praž įsta iki birželio 10d.; • v÷lyvi, praž įsta iki birželio 20d.; • labai v ÷lyvi, praž įsta po birželio 20d. Pagal tai buvo nustatin ÷jama ŠU Botanikos sode auginam ų vilkdalgi ų žyd ÷jimo laikas. Gauti tyrim ų rezultatai pateikti 3 priede.

33 35

30

25 labai ankstyvi 18 ankstyvi 20 17 vidutinio ankstyvumo 15 v÷lyvi kiekis, vnt. labai v ÷lyvi 10 3 5 1

0 žyd ÷jimo laikas

13 pav. Žyd ÷jimo laikas

Pagal šiuos duomenis (13 pav.) nustatyta, kad tyrimo metu žyd ÷jusi ų vilkdalgi ų, kaip Iris carthaliniae Fomin; Iris spuria L.; Iris sibirica L. ‘Caesar Brother’; Iris sibirica ‘Dance And Sing’ buvo vidutinio ankstyvumo. Iš tirt ų 72 vilkdalgi ų 33 sudar ÷ vidutinio ankstyvumo dal į, tai beveik pus ę augal ų. Ankstyv ųjų (Iris ‘Coraband’; Iris ‘Golden Alps’; Iris pseudacorus L. ‘Variegata’; Iris japonica Thumb.) ir v ÷lyv ųjų ( Iris tenax Douglas ex Lindl.; Iris crocea Jacquem. ex R.Foster; Iris ‘Melyn’; Iris ‘Wabash’) vilkdalgi ų žyd ÷jo po vienodai. Taip pat tyrimo metu buvo pasteb ÷ta labai v ÷lyvai žydin čių vilkdalgi ų: Iris sangvinea Hornem. Ex; Iris sibirica ‘Contrast In Style’; Iris chrysographes Dykes, tik šie trys vilkdalgiai žyd ÷jo tokiu metu. Vienas vilkdalgis Iris hexagona Walter buvo pastab ÷tas, kaip labai anksti žydintis.

Atsižvelgiant į visus šiuos žiedų morfologinius parametrus sudarytas: rekomenduojam ų auginti želdynuose vilkdalgi ų s ąrašas.

25 3.8. Šiauli ų universiteto Botanikos sode auginam ų vilkdalgi ų pritaikymo galimyb ÷s želdynuose

26 3.8. Šiauli ų universiteto Botanikos sode auginam ų vilkdalgi ų pritaikymo galimyb ÷s želdynuose

Pagal atlikt ų tyrim ų rezultatus suprojektuoti trys g ÷lynai, kuriuose si ūloma sodinti Šiauli ų universiteto Botanikos sode augan čius vilkdalgius. Visus si ūlomus g ÷lynus galima įrengti sodyb ų, miest ų želdynuose. Šiuos g ÷lynus reik ÷tų įrengti saul ÷toje vietoje. Pirmas si ūlomas g ÷lynas žiedo formos. Žiedas sudarytas iš keturi ų žiedlapi ų, kuriuose pasodinta 4 veisli ų ir vienos r ūšies vilkdalgiai. Si ūlomi vilkdalgiai: Iris ‘Maise Love’, Iris ‘Kytice’, Iris ‘Melyn’, ir Iris prismatica (14 pav.) , Iris ‘Lotin Lover’ (15 pav.) bei daugiamet ÷ g÷l÷: Stachys bizantica ‘Lamb‘s Ears’.

A B C D

14 pav. Iris ‘Maise Love’ (A), Iris ‘Kytice’ (B), Iris ‘Melyn’ (C), Iris prismatica (D).

E

15 pav. Iris ‘Lotin Lover’ (E).

Vilkdalgiai buvo parinkti dvispalviai ir trij ų spalv ų, kad želdynas b ūtų spalvingesnis. Š į spalvingum ą suteiks violetin ÷, m ÷lyna, rausva, balta spalvos, o šias visas spalvas sujungs Stachys bizantica ‘Lamb‘s Ears’, pilka spalva. G ÷lyno žiedlapiai iš dvispalvi ų spalv ų derini ų: violtin ÷ – m÷lyna ir balta – m ÷lyna spalv ų, tai simbolizuot ų vilkdalgi ų spalvas dominavusias tyrimo metu. G÷lyno vidurys taip pat iš dvispalvi ų, rausva – violetin ÷ ( Iris ‘Lotin Lover’), spalv ų, šis vilkdalgis iš vis ų išsiskiria savo spalv ų deriniu. Stachys bizantica ‘Lamb‘s Ears’ – ši g ÷l÷ visus g÷lyno žiedlapius sujungs į visum ą. Stachys bizantica ‘Lamb‘s Ears’ parinkta 20 cm aukš čio,

27 žyd ÷s liepos – rugpj ūč io m ÷n., kai jau bus nužyd ÷ję vilkdalgiai. Stachys bizantica ‘Lamb‘s Ears’ sodinama d ÷l savo dekoratyvi ų lap ų ir j ų pilkos spalvos, nes ji yra neutrali, parinkta ir neužgoš parinkt ų vilkdalgi ų. Vilkdalgiai: Iris ‘Kytice’, Iris ‘Maise Love’, Iris ‘Melyn’ parinkti vidutio ūgio, o Iris prismatica, Iris ‘Latin Lover’ aukšta ūgiai. Nevienodas vilkdalgi ų aukštis suteiks g÷lynui žaismingumo.

28 29 Kitas si ūlomas g÷lynas – rabat ÷. Rabãt ÷ [vok. Rabatte — lysv ÷], ilga siaura lysv ÷, apsodinta dekoratyviniais augalais, pagal sienas, takelius. G÷lynas tink ų oficialiai aplinkai, nes šis g ÷lynas yra griežt ų form ų. G ÷lynas sudarytas vien tik iš vilkdalgi ų. Rabat ÷ primint ų bangas, nes ji b ūtų pasodinta iš nevienodo aukš čio vilkdalgi ų, tai yra nuo žema ūgio link aukš čiausi ų vilkdalgi ų, po to v ÷l kartot ųsi ta pa čia tvarka. Siūlomi žema ūgiai vilkdalgiai: Iris ‘Brasiere’, Iris ‘Kvin Elizabet’, Iris ‘Sunset Serenade’ (16 pav.); vidutinio ūgio: Iris ‘Elior Pride’, Iris ‘Grand Canyon’, Iris ‘Vigilante’, Iris ‘Pink Chimes’ (17 pav.); aukšta ūgiai: Iris VT – 84, Iris ‘Wabash’ (18 pav.).

A B C

16 pav. Iris ‘Brasiere’ (A), Iris ‘Kvin Elizabet’ (B), Iris ‘Sunset Serenade’ (C).

D E F G

17 pav. Iris ‘Elior Pride’ (D), Iris ‘Grand Canyon’ (E), Iris ‘Vigilante’ (F), Iris ‘Pink Chimes’ (G).

H J

18 pav. Iris VT – 84 (H), Iris ‘Wabash’ (I).

30

Visa rabat ÷ padalinta į 9 eiles. Visos eil ÷s iš skirting ų spalv ų ir aukš čių vilkdalgi ų. Vilkdalgi ų rabat ÷je b ūdingas spalv ų per ÷jimas iš tamsesn ÷s link šviesesn ÷s ir iš šviesesn ÷s link tamsesn ÷s, tai primins banguojan čią j ūrą. Bangos virš ūn÷je pasodinti Iris VT – 84, Iris ‘Wabash’ vilkdalgiai, o leidžiantis bangai pasodinti tamsesn÷s spalvos vilkdalgiai. Visi vilkdalgiai parinkti dideliais žiedais, kad labiau atsispind ÷tų ši ų augal ų dekoratyvumas. Aukš čiausi vilkdalgiai (18 pav.) parinkti balta ir violetine – balta spalvomis žydintys augalai, tai bus rabat ÷s akcentas, nes tik šie vilkdalgiai yra šviesiausi ir aukš čiausi. Nužyd ÷jus vilkdalgi ų žiedams, rabat ę puoš dekoratyv ūs vilkdalgi ų lapai.

31 32 Šiauli ų universiteto Botanikos sode vilkdalgi ų kolekcijoje augan čius vilkdalgius galima pritaikyti želdinant vandens telkin į. Vandens telkinio želdinimui si ūloma sodinti melsves – Hosta fortunei ir vilkdalgius: Iris ‘Honey Glazed’, Iris ‘Lilli Pink Put’ (19 pav.), Iris ‘Black Tie Affair’, Iris ‘Moonlight Madonna’ (20 pav.) .

A B

19 pav. Iris ‘Honey Glazed’ (A), Iris ‘Lilli Pink Put’(B).

C D

20 pav. Iris ‘Moonlight Madonna’ (C), Iris ‘Black Tie Affair’ (D).

Aplink vandens telkin į si ūloma pastatyti kelis akmenis, kurie simbolizuot ų gyv ąją gamt ą, o pasodinti augalai gamt ą j ą pagyvint ų. Akmenis reik ÷tų sugrupuoti po kelis, kad akmenys neatrodyt ų vieniši. Tarp sugrupuot ų akmen ų pasodinti Iris ‘Black Tie Affair’, šios veisl ÷s vilkdalgi ų kerai sudaryt ų kontrast ą su akmenimis. Vilkdalgiai parinkti įvairi ų spalv ų: geltona, oranžin ÷, geltona – oranžin ÷ ir violetin ÷ – juoda (19, 20 pav.). Augal ų spalvos parinktos švelnios, išskyrus Iris ‘Black Tie Affair’, kad b ūtų sudarytas kontrastas tarp vandens telkinio ir augal ų. Vilkdalgius skirs Hosta fortunei augalai. Hosta fortunei parinkta d ÷l savo lap ų, kuri ų dekoratyvumas išlieka iki pat šaln ų. Visi augalai bus sodinami šalia vandens telkinio, o ne jame, nes jie n ÷ra augantys vandenyje. Vis ą apželdint ą tvenkin į apjuos išbarstyta dekoratyvin ÷ skaldel ÷, kuri išryškins apželdinto vandens telkinio form ą.

33 4. REZULTAT Ų APTARIMAS

Tyrimas buvo atliktas Šiauli ų universiteto Botanikos sode. Vilkdalgi ų kolekcij ą Botanikos sode sudaro 56 r ūši ų bei 84 veisli ų augalai. Tyrimo metu žyd ÷jo 27 r ūši ų bei 45 veisli ų augalai. Žydintys vilkdalgiai buvo vertinami pagal D. Žigarien ÷s (2004) parengt ą metodik ą: žiedlapi ų pad ÷tis; žiedyn ų tipai; žiedo parametrai; žyd ÷jimo intensyvumas; žiedo spalva; žied ų skai čius, augalo aukštis. Tyrimo duomenimis remiantis ŠU Botanikos sode auginami žema ūgiai vilkdalgiai ( Iris ‘Margarita’, Iris ‘Golden Alps’, Iris ‘Kvin Elizabet’). Pagal žiedyno tip ą: daugiausiai augo kandeliabrinio ( Iris ‘Maise Love’, Iris pseudacorus L. ‘Variegata’, Iris sibirica ‘Contrast In Style’) tipo vilkdalgiai. Tyrimo metu viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai palink ę ( Iris ‘Sunset Serenade’, Iris VT – 269, Iris ‘Margarita’) sudar ÷ 44% ir viršutiniai suskliausti, apatiniai horizontal ūs ( Iris ‘Winter Carnival’, Iris ‘Harvest Memorex’, Iris ‘Black Tie Affair’, Iris ‘Honey Glazed’) – 46%, Botanikos sode yra auginami vienodu santykiu. Skai čiuojant žied ų skai čių ir visus duomenis surašius pasteb ÷ta, kad daugiausiai vilkdalgiai žied ų sukrauna – 4, pvz.: Iris crocea Jacquem. ex R.Foster, Iris versicolor L., Iris lutescens Lam. Nustatin ÷jant žied ų parametrus, daugiausiai vilkdalgi ų vidutinio dydžio žiedais, tai net 51 augalas nustatytas tokiais žiedais, pvz.: Iris ruthenica Kr.-Gawl., Iris pseudocorus ‘South Pacific’, Iris ‘Tamsein’ (2 priedas). Botanikos sode gausiausiai žyd ÷jo violetin ÷s (13vnt.), geltonos (9vnt.), m ÷lynos (7vnt.), baltos (6vnt.) spalvos vilkdalgi ų. Tyrimo metu žyd ÷jusi ų vilkdalgi ų, kaip Iris carthaliniae Fomin; Iris spuria L.; Iris sibirica L. ‘Caesar Brother’; Iris sibirica ‘Dance And Sing’ buvo vidutinio ankstyvumo. Iš tirt ų 72 vilkdalgi ų 33 sudar ÷ vidutinio ankstyvumo žydintys vilkalgiai, tai beveik pus ę augal ų. Pagal atlikt ų tyrim ų rezultatus, suprojektuoti trys g ÷lynai, kuriuose si ūloma sodinti, Šiauli ų universiteto Botanikos sode augan čius, vilkdalgius. Visus si ūlomus g ÷lynus galima įrengti sodyb ų želdynuose. Šiuos g ÷lynus reik ÷tų įrengti saul ÷toje užuov ÷toje vietoje.

34 IŠVADOS

1. Vilkdalgi ų kolekcij ą Botanikos sode sudaro 56 r ūši ų bei 84 veisli ų augalai. 2. Tyrimo metu, ŠU Botanikos sode, žyd ÷jo 27 r ūši ų bei 45 veisli ų augalai. 3. Atsižvelgiant į vilkdalgi ų aukš čių rodiklius Botanikos sode daugiausia auga žema ūgiai vilkdalgiai. 4. Pagal vilkdalgio žiedo morfologinius parametrus – žiedlapi ų tip ą bei žiedlapi ų pad ÷tį – daugiausia augo kandeliabrinio tipo, viršutiniai suskliausti, apatiniai horizontal ūs ir viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai palink ę – auginami vienodu santykiu. 5. Vilkdalgi ų krūmeliai daugiausiai sukrov ÷ po 4 žiedus, kolekcijoje užfiksuoti vidutinio dydžio žiedai (8 – 16 cm plo čio ir ilgio žiedai) bei vilkdalgi ų kolekcijoje dominavo violetin ÷s spalvos žiedai. 6. Tyrimo metu Botanikos sode daugiausia nustatyta vidutinio ankstyvumo vilkdalgi ų, kurie pražydo iki birželio 10 d.

35 Džiuljeta Aleinikova

Vilkdalgio ( Iris ) genties augalai Šiauli ų universiteto Botanikos sode ir j ų pritaikymo galimyb ÷s želdynuose

SANTRAUKA

Vilkdalgio ( Iris L.) gentis priklauso vilkdalgini ų ( Iridaceae ) šeimai. Žinoma apie 250 rūši ų, paplitusi ų Europoje, Šiaur ÷s Amerikoje, Azijoje, Šiaur ÷s Afrikoje. Lietuvoje savaime auga 2 r ūšys: geltonasis ir sibirinis. Šiuo metu, atsiradus naujoms veisl ÷ms su daugybe nauj ų atspalvi ų vilkdalgiai tampa vis labiau populiar ūs. Darbo objektu pasirinkta Šiauli ų universiteto Botanikos sode esanti vilkdalgi ų kolekcija, kuri ą sudaro 56 r ūši ų bei 84 veisli ų augalai. Ši ų augal ų kolekcija pasirinkta kaip tyrimo objektas, siekiant pla čiau panagrin ÷ti j ų pritaikymo galimybes įvairaus pob ūdžio želdynuose. Darbo tikslas – atlikti ŠU Botanikos sode auginam ų vilkdalgi ų kolekcijos analiz ę ir išsiaiškinti ši ų augal ų pritaikymo galimybes želdynuose. Darbo uždaviniai : užfiksuoti Botanikos sode auginam ų vilkdalgi ų morfologinius parametrus, vizualiai įvertinti vilkdalgi ų žyd ÷jimo intensyvum ą, atsižvelgus į Botanikos sode auginam ų vilkdalgi ų biologines savybes, pateikti rekomenduojam ų auginti želdynuose vilkdalgi ų sąraš ą. Tyrimas atliktas 2009 metais, geguž ÷s – birželio m ÷nesiais, vilkdalgi ų žyd ÷jimo metu. Tyrimo metu buvo vertinami vilkdalgi ų parametrai pagal D. Žigarien ÷s (2004) parengt ą metodik ą: žiedlapi ų pad ÷tis; žiedynų tipai; žiedo matavimai; žyd ÷jimo intensyvumas; žiedo spalva; žied ų skai čius; augalo aukštis. Tyrimo metu, Šiauli ų universiteto Botanikos sode, žyd ÷jo 27 r ūši ų bei 45 veisli ų augalai. Tyrimo metu Botanikos sode daugiausia priskai čiuota vidutinio ankstyvumo vilkdalgi ų, kurie pražydo iki birželio 10 d., daugiausia augo žema ūgi ų vilkdalgi ų. Vilkdalgi ų kr ūmeliai daugiausiai sukrov ÷ po 4 žiedus, bei vilkdalgi ų kolekcijoje dominavo violetin ÷s spalvos žiedai. Atsižvelgiant į visus šiuos parametrus padaryti trys si ūlomi vilkdalgi ų s ąrašai su sodinimo id ÷jomis, kuriuos bus galima sodinti įvairaus pob ūdžio želdynuose.

36 Džiuljeta Aleinikova

Iris ( Iris ) Genus Plants in the Botanical Garden of Siauliai University and Possibility of their Cultivation in Green Plantations

SAMMARY

Iris ( Iris L.) belongs to a genus of Iridaceae family. There are about 250 species, widespread in Europe, North America, Asia and North Africa. Lithuania itself is growing two types of them: the Yellow and the Siberian ones. Currently, the emergence of new varieties with many new shades of iris are becoming increasingly popular. The object is chosen in Šiauliai University Botanic Garden located in a collection of irises, which consists of 56 species and 84 species of vegetation. These plants have a collection of choice as a research subject in order to further explore their potential application range of Green Plantations. The aim - to perform the analysis of botanical gardens cultivated iris collection and to clarify the potential applications of these plants in landscaping. The tasks : to capture the morphological parameters of iris grown in the Botanical Garden, to assess the visual intensity of the iris bloom in the light of the Botanical garden of irises grown in the biological properties of the recommended growing list of Green Plantations Irises. The study was conducted in 2009, May - June, the irises bloom. The study was evaluated according to the parameters of iris D. Žigarien ÷ (2004) developed a methodology: the situation of petals; types of inflorescences; ring measurements of the intensity of blooms; colour ring; ring number; plant height. The study of Siauliai University Botanic Garden, blossomed 27 species and 45 other varieties of plants. The study largely credited Botanic Garden of medium early irises, which flourished until June 10, there grew up mostly dwarf irises. Iris cluster raise up to a maximum of four flowers, and iris collection is dominated by the purple – coloured flowers. According to these settings, three lists were made of proposed iris planting ideas that will allow the planting of various types of landscaping.

37 LITERAT ŪRA

1. Barter, G., (2006). Sodininkavimo menas. Karališkoji sodininko draugija. Vilnius: Alma litera. 2. Beltien ÷, R., (2000). Spalv ų ir atspalvi ų jūra. Sodo spalvos . Nr. 6, p 4–8. 3. Beltien ÷, R., (2004). Barzdotieji vilkdalgiai. Serija „G ÷li ų spalvos“. Sodo spalvos . Nr. 23. 4. Čekelien ÷, V., (1998). Žiedai nušvinta vaivorykšte. Sodo spalvos . Nr. 6, p 4–8. 5. Heic, H., (1996). Tarp g ÷li ų. UAB „Gamta“. 6. Hertl ÷ B., Kyrmejeris P., Nikig M. (1996). Sodo g ÷l÷s. UAB „Gamta“. 7. Hessayon, D. G., (2003). Visžaliai ir kiti dekoratyviniai augalai. Vilnius: Akt ÷ja. 8. Jankevi čien ÷, R., (1987). Vasar ą žydintys augalai. Vilnius: Mokslas. 9. Kisielien ÷ D., Griegien ÷ I., Grigas A., (2007). Dekoratyvini ų augal ų vardynas. Vilnius: moksl ų ir enciklopedijos leidybos institutas. 10. Kondrotas, E., (2005). Sibiriniai vilkdalgiai. Sodo krait ÷. Nr. 18, p 27–31. 11. Lietuvos TSR moksl ų akademija, (1971). G÷li ų auginimo vadovas. Vilnius: Botanikos institutas. 12. Maldutien ÷, J., (2005). Vilkdalgi ų vilion ÷s. Rasos . Nr. 8 (184), p 8–9. 13. Noordhuis, K. T., (2001). Sodo augal ų enciklopedija. Vilnius: Alma littera. 14. Rašomavi čius, V., (2007). Lietuvos Raudonoji knyga. Vilnius: Lutut ÷. 15. Petrauskait ÷, E., Vangeliauskait ÷, A. (1978). Dekoratyvini ų augal ų ligos ir kenk ÷jai. Vilnius: Mokslas. 16. Puipien ÷, I., (1987). Bakterin ÷s ligos. LTSR MA Botanikos institutas. 17. Skeivien ÷, O., (1978). G ÷li ų auginimas. Vilnius: Mokslas. 18. Vilkonis, K. K., (). Lietuvos žaliasis r ūbas. Vilnius: Lutut ÷. 19. Žliobien ÷ E., Rudžionien ÷ A., Juronis V. (1986). Vilkdalgiai. Kaunas. 20. Harlow, Nora, Jakob, Kristin, (2003). Wild lilies, irises, and grasses: gardening with California monocots. Berkeley: University of California Press. 21. Marinelli, J., (2004). Botanica the illiustrated A-Z of over 10,000 garden plants and how to cultivate them. Könemann. 22. King C., Killens W. R., (1997). A guide to species irises their identification and cultivation. Cambridge University Press. 23. Комарова В. Л. (2007). Биологическое разнообразие . Интродукция растений . Санк – Ретербург .

38 24. Родионенко Г. И. (1981). Ирисы . Мослва .

39

PRIEDAI

40 1 priedas: ŠIAULI Ų UNIVERSITETO BOTANIKOS SODE AUGANČIŲ VILKDALGI Ų R ŪŠYS IR VEISL öS 1 lentel ÷ Vilkdalgi ų r ūšys ir veisl ÷s Eil. Veisl ÷s Gavimo vieta Gavimo metai Nr. RŪŠINIAI VILKDALGIAI 1 Iris acutiloba C. A. Mey. Vokietija, Bayreuthas 2004 2 Iris bracteata S. Watson Vokietija, Bayreuthas 2004 3 Iris caroliniana S. Wats. Italija, Trentas 2003 4 Iris chrysographes Dykes Italija, Trentas 2003 5 Iris crocea Jacq. ex Baker Vokietija, Bayreuthas 2004 6 Iris graminea I. Kauno botanikos sodas 2000 7 Iris hookeriana Wall. Vokietija, Bayreuthas 2004 8 Iris japonica Thunb. Vokietija, Bayreuthas 2004 9 Iris missouriensis Nutt. Italija, Trentas 2003 10 Iris prismatica Pursh Vokietija, Bayreuthas 2004 11 Iris versicolor L. Vokietija, Bayreuthas 2004 12 Iris aurea Lindl. Pranc ūzija, Rennes 2005 13 Iris bucharica Estija, Tartu 2005 14 Iris bulleyana Dykes Islandija, Reikjavikas 2005 15 Iris carthaliniae Fomin Gruzija, Tbilisis 2005 16 Iris kretensis (Janka) A.P.Davis Vokietija, Kylis 2005 et Jury 17 Iris crocea Jacquem. ex Norvegija, Oslas 2005 R.Foster 18 Iris florentina L. Kinija, Siena 2005 19 Iris halophila Pall. Vokietija, Bochumas 2005 20 Iris hexagona Walter Islandija, Reikjavikas 2005 21 Iris lactea Pall. Japonija, Kyotas 2005 22 Iris lutescens Lam. Vokietija, Duisburgas 2005 23 Iris Montana Vokietija, Duisburgas 2005 24 Iris oxypetala Bunge Rusija, Vladivostokas 2005 25 Iris ruthenica Kr.-Gawl. Vokietija, Duisburgas 2005 26 Iris sangvinea Hornem. Ex Vokietija, Duisburgas 2005 Donn

41 27 Iris sintenisii Lenkija, Bona 2005 28 Iris sintenisii Janka Italija, Trieste 2004 29 Iris spuria L. Šveicarija, Bernas 2005 30 Iris spuria L. Lenkija, Bona 2005 31 Iris spuria L. ssp. musulmanica Norvegija, Oslas 2005 (Fomin.) Takht. 32 Iris tenax Douglas ex Lindl. Vokietija, Regensburgas 2004 33 Iris versicolor L. Vokietija, Bochumas 2005 34 Iris versicolor L. Rusija, Vladivostokas 2005 35 Iris versicolor L. ‘Lavander’ Lenkija, Bolestraszyce 2005 36 Iris attica Boiss.& Heldr. Berlynas-Dahl. 2007 37 Iris pumila cf. L. Vokietija, Giotingenas 2007 38 Iris japonica Thumb. Kinija, Siena 2007 39 Iris darwasica Reg. Estija, Tartu 2007 40 Iris pseudacorus L. ‘Alba’ Lenkija, Bolestraszyce 2008 41 Iris pseudacorus L. ‘Beuron’ Lenkija, Bolestraszyce 2008 42 Iris pseudacorus L. ‘Golden Lenkija, Bolestraszyce 2008 Queen’ 43 Iris pseudacorus L. ‘Variegata’ Lenkija, Bolestraszyce 2008 44 Iris pseudacorus L. var. 2008 bastardii (Spach.) Dykes.

2 lentel ÷ Sibiriniai vilkdalgiai 1 Iris sibirica L. ‘Alba’ Liublinas 2005 2 Iris sibirica L. ‘Iceberg’ Liublinas 2005 3 Iris sibirica ‘Lausning Lionas’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2007 4 Iris sibirica ‘My Love’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2007 5 Iris sibirica ‘Violet Storm’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2007 6 Iris sibirica ‘White Waves’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2007 7 Iris sibirica ‘Contrast In Style’ A. Čepule 2007 8 Iris sibirica ‘Dance And Sing’ A. Čepule 2007 9 Iris sibirica ‘Dance Balerina A. Čepule 2007 Dance’ 10 Iris sibirica ‘Drops Of Brandy’ A. Čepule 2007 11 Iris sibirica L. ‘Caesar Brother’ Vokietija, Esenas 2005

42 12 Iris sibirica L. ‘Cambridge’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2005

3 lentel ÷ Hibridiniai vilkdalgiai Iris hybrida Hort. 1 Iris ‘Amethyst Flame’ Vilniaus g ÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2001 2 Iris ‘Dream Sky’ Vilniaus g ÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2001 3 Iris ‘Kytice’ Vilniaus g ÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2001 4 Iris ‘Middow Sun’ Vilniaus g ÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2001 5 Iris ‘Mystic’ Vilniaus g ÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2001 6 Iris ‘Pacific Panorama’ Vilniaus g ÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2001 7 Iris ‘Royal Touch’ Vilniaus g ÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2001 8 Iris ‘Stepping Out’ Vilniaus g ÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2001 9 Iris ‘Tamino’ Vilniaus g ÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2001 10 Iris VT – 259 Vilniaus g ÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2001 11 Iris VT – 84 Vilniaus g ÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2001 12 Iris VT – 91 Vilniaus g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2001 13 Iris ‘Winner ´s Circle’ Vilniaus g ÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2001 14 Iris ‘Stepping Out’ Estija, Tartu 2004 15 Iris ‘Marriot’ Estija, Tartu 2004 16 Iris ‘Sable Night’ Estija, Tartu 2004 17 Iris ‘Lilli Pink Put’ Estija, Tartu 2004 18 Iris ‘Maise Love’ Vilniaus g ÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2003 19 Iris ‘Grand Canyon’ Estija, Tartu 2004 20 Iris ‘Grand Canyon’ Vilniaus g ÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2001 44 Iris ‘American Classic’ Marcinkevi čien ÷ 2006 45 Iris ‘Latin Lover’ Vyšniauskas 2006 46 Iris V – 20-A Vyšniauskas 2006 47 Iris ‘Žiemos rytas’ Penkauskai 2007 48 Iris ‘Margarita’ Penkauskai 2007 49 Iris ‘Onut ÷ms’ Penkauskai 2007 50 Iris ‘Brodway Star’ Penkauskai 2007 51 Iris ‘Victoria Falls’ Penkauskai 2007 52 Iris ‘Caroband’ Penkauskai 2007 53 Iris ‘Tangerine Sky’ Penkauskai 2007 54 Iris ‘Siva Siva’ Penkauskai 2007

43 55 Iris ‘Superstition’ Penkauskai 2007 56 Iris ‘Helicat’ Marcinkevi čien ÷ 2007 57 Iris ‘Rhona Flaming’ Marcinkevi čien ÷ 2007 58 Iris ‘ Jumping’ Marcinkevi čien ÷ 2007 59 Iris ‘Flaming Day’ Marcinkevi čien ÷ 2008 60 Iris ‘Whait Christmas’ Marcinkevi čien ÷ 2007 61 Iris ‘Atlanta Belle’ Marcinkevi čien ÷ 2007 62 Iris ‘Titans Glory’ Marcinkevi čien ÷ 2007 63 Iris ‘Žydroji Dalia’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2007 64 Iris ‘Christmas angel’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2007 65 Iris ‘Patrician’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2007 66 Iris ‘Abkhazia’ Lietuvos g÷lininkyst÷s bandym ų stotis 2007 67 Iris ‘ Depute Nomblot’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2007 68 Iris ‘ Moonlight Madonna’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2007 69 Iris japonica sp. Marcinkevi čien ÷ 2006 70 Iris ‘ Orange Special’ Marcinkevi čien ÷ 2008 71 Iris ‘ Sultans Palace’ Marcinkevi čien ÷ 2008 72 Iris ‘ Desert Exo’ Marcinkevi čien ÷ 2008 73 Iris ‘ Lemon Pop’ Marcinkevi čien ÷ 2008 74 Iris ‘ Lumalite’ Marcinkevi čien ÷ 2008 75 Iris ‘ Batik’ Marcinkevi čien ÷ 2008 76 Iris ‘Precius’ Marcinkevi čien ÷ 2008 77 Iris ‘ Low Ho Silver’ Marcinkevi čien ÷ 2008 78 Iris ‘ Mrs. Nate Rudolph’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2008 79 Iris ‘ Trusty Rusty’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2008 80 Iris ‘ Rain Dance’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2008 81 Iris ‘ Dixie Pixie’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2008 82 Iris ‘ Michael Paul’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2008 83 Iris ‘ Maroon Cooper’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2008 84 Iris ‘ Great Day’ Lietuvos g÷lininkyst ÷s bandym ų stotis 2008

44 2 priedas: TYRIMO METU UŽFIKSUOTI VILKDALGI Ų ŽIED Ų MORFOLOGINIAI PARAMETRAI 4 lentel ÷ Vilkdalgi ų žied ų morfologiniai parametrai Eil. Augalo vardas Žiedo Žied ų Žiedyno Žiedo parametrai, cm Augalo Žiedlapių pad ÷tis Nr. spalva skai čius tipas Aukštis Plotis Išlyginus aukštis plot į (cm) 1. Iris tenax violetin ÷ - 5 kandeliabrinis 5 7 10 53 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai Douglas ex geltona palink ę Lindl. 2. Iris ruthenica m÷lyna 3 nešakotas 8 9 11 98 viršutiniai prasiskleidę, apatiniai Kr.-Gawl. palink ę 3. Iris prismatica m÷lyna 3 nešakotas 4 7 8 69 viršutiniai suskliausti, apatiniai Pursh horizontal ūs 4. Iris crocea balta su 4 nešakotas 6,5 10 11 67 viršutiniai suskliausti, apatiniai Jacquem. ex geltonais horizontal ūs R.Foster dryžiais 5. Iris versicolor violetin ÷ 4 kandeliabrinis 5 9 11,5 70,5 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai L. palink ę 6. Iris lutescens balta - 4 kandeliabrinis 5,5 8 9 69 viršutiniai suskliausti, apatiniai Lam. geltona horizontal ūs 7. Iris geltona 4 trumpašakis 9 8 12 90 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai pseudocorus palink ę ‘South Pacific’ 8. Iris VT – 84 balta 5 kandeliabrinis 15 17 20,5 98 viršutiniai išsisk ÷tę, apatiniai nukar ę 9. Iris ‘Wabash’ balta, o 4 trumpašakis 14 13 16 101 viršutiniai išsisk ÷tę, apatiniai apatiniai nukar ę žiedlapiai- violetin ÷ 10. Iris spp. m÷lyna - 4 kandeliabrinis 13 15 19 89 viršutiniai išsisk ÷tę, apatiniai balta nukar ę

11. Iris ‘Danlia geltona 5 trumpašakis 13 15 16 94 viršutiniai išsisk ÷tę, apatiniai variabilis’ nukar ę

45 12. Iris ‘Portwein’ violetin ÷ 5 kandeliabrinis 16 17 19 108 viršutiniai išsisk ÷tę, apatiniai (vidurys- nukar ę geltona) 13. Iris spp. geltona, 3 nešakotas 11,5 11 13 56 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai violetin ÷ palink ę 14. Iris ‘Melyn’ margas 6 kandeliabrinis 15 17 20 89 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai (m ÷lyna, palink ę violetin ÷) 15. Iris spp. balta 4 nešakotas 11 12 14 74 viršutiniai suskliausti, apatiniai horizontal ūs 16. Iris ‘Tamsein’ violetin ÷ 3 nešakotas 14 13 17 66 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai palink ę 17. Iris ’50 Let rusva (sm ÷lio 4 trumpašakis 13 10 14,5 82 viršutiniai prasiskleidę, apatiniai VLKSM’ spalvos) palink ę 18. Iris ‘Grand ruda 4 trumpašakis 15 16 19 77 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai Canyon’ palink ę 19. Iris ‘Brasiere’ ruda- 4 nešakotas 13 13 16 67 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai violetin ÷ palink ę 20. Iris spp. margi 7 kandeliabrinis 10 8 12 65 viršutiniai prasiskleidę, apatiniai (geltona - palink ę ruda) 21. Iris ‘Portwein’ margas 4 kandeliabrinis 15 14 18 89 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai (violetin ÷ - palink ę geltona)

22. Iris ‘South violetin ÷ 6 trumpašakis 14 12 20 92 viršutiniai išsisk ÷tę, apatiniai Pacific’ nukar ę 23. Iris ‘Wild geltona 5 trumpašakis 15 15,5 18 71,5 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai Ginger’ palink ę 24. Iris ‘Sunset rausva- ruda 4 trumpašakis 15 15 18,5 69 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai Serenade’ palink ę 25. Iris VT - 269 balta - 5 trumpašakis 14,5 12 17,5 89 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai geltona palink ę 26. Iris ‘Coraband’ gelsva 10 ilgašakis 14,5 14,5 17 79 viršutiniai suskliausti, apatiniai horizontal ūs

46

27. Iris ‘Margarita’ balta - 7 trumpašakis 12,5 13 17 66 viršutiniai prasiskleidę, apatiniai violetin ÷ palink ę 28. Iris ‘Winter balta su 8 kandeliabrinis 14 13 19 80 viršutiniai suskliausti, apatiniai Carnival’ viduriu horizontal ūs geltona 29. Iris ‘Golden išoriniai – 4 kandeliabrinis 15 16 19 65,5 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai Alps’ geltona, palink ę vidiniai - balta 30. Iris ‘Kvin violetin ÷ 6 trumpašakis 15 15 17 47 viršutiniai suskliausti, apatiniai Elizabet’ horizontal ūs 31. Iris ‘Harvest geltona 6 kandeliabrinis 16 18 19 93 viršutiniai suskliausti, apatiniai Memorex’ horizontal ūs 32. Iris ‘Black Tie juoda – 9 ilgašakis 15 18 19,5 96 viršutiniai suskliausti, apatiniai Affair’ violetin ÷ horizontal ūs 33. Iris ‘Honey oranžin ÷ 2 nešakotas 13,5 13,5 14 63 viršutiniai suskliausti, apatiniai Glazed’ (vidiniai - horizontal ūs geltona) 34. Iris ‘Pretender’ violetin ÷ 5 kandeliabrinis 11,5 12 17 90 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai (vidiniai palink ę lapai - geltona) 35. Iris ‘Pink rausva 4 trumpašakis 13 13 14 96 viršutiniai suskliausti, apatiniai Talcum’ horizontal ūs 36. Iris ‘Lilli Pink oranžin ÷ 3 trumpašakis 11 10 10 39,5 viršutiniai suskliausti, apatiniai Put’ horizontal ūs 37. Iris ‘Vigilante’ juoda- 4 trumpašakis 14 17 17 79 viršutiniai suskliausti, apatiniai violetin ÷ horizontal ūs (vidiniai lapai - ruda) 38. Iris ‘Latin violetin ÷ 5 kandeliabrinis 15 17,5 19 93 viršutiniai suskliausti, apatiniai Lover’ (vidiniai horizontal ūs lapai - rausva)

47

39. Iris ‘Pink violetin ÷ 5 kandeliabrinis 15 15 17 83,5 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai Chimes’ palink ę 40. Iris ‘Whait balta 5 kandeliabrinis 13 14 16 93 viršutiniai suskliausti, apatiniai Christmas’ horizontal ūs 41. Iris ‘Moonlight geltona 6 kandeliabrinis 14 12 16 81 viršutiniai suskliausti, apatiniai Madonna’ horizontal ūs 42. Iris ‘Abkhazia’ ruda- 6 kandeliabrinis 13 15 18 74 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai violetin ÷ palink ę 43. Iris ‘Elior žydra 6 kandeliabrinis 14 18 20 83 viršutiniai suskliausti, apatiniai Pride’ horizontal ūs 44. Iris VT – 91 violetin ÷ 7 kandeliabrinis 17 16 19 97 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai palink ę 45. Iris prismatica margas 4 kandeliabrinis 17 16 21 93 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai (m ÷lyna- palink ę balta) 46. Iris ‘Stepping margas 5 trumpašakis 16 18 19 113 viršutiniai suskliausti, apatiniai Out’ (violetin ÷- horizontal ūs balta)

47. Iris ‘Amethyst m÷lyna 3 nešakotas 10 7 12 55 viršutiniai prasiskleidę, apatiniai Flame’ palink ę

48. Iris VT – 259 balta 7 kandeliabrinis 13 14 17 92 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai palink ę 49. Iris ‘Maise violetin ÷- 5 kandeliabrinis 14 14 16 83 viršutiniai suskliausti, apatiniai Love’ m÷lyna horizontal ūs 50. Iris ‘Kytice’ margas 6 ilgašakis 14 13 15 87 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai (m ÷lyna- palink ę balta) 51. Iris ‘Mystic’ balta 12 nešakotas 12 11 15 67 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai (vidiniai palink ę lapai - violetin ÷)

48

52. Iris ‘Tamino’ violetin ÷ 4 kandeliabrinis 14 12 17 92 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai palink ę 53. Iris geltona 3 kandeliabrinis 9 8 10 78 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai pseudacorus L. palink ę ‘Variegata’ 54. Iris geltona 4 kandeliabrinis 9 8 11 82 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai pseudacorus L. palink ę ‘Golden Queen’ 55. Iris geltona 4 kandeliabrinis 7 5 7 65 viršutiniai suskliausti, apatiniai pseudacorus L. horizontal ūs ‘Alba’ 56. Iris darwasica balta su 3 nešakotas 9 8 9 64 viršutiniai suskliausti, apatiniai Reg. geltonais horizontal ūs dryžiais 57. Iris japonica m÷lyna 4 trumpašakis 11 9 9 79,5 viršutiniai suskliausti, apatiniai Thumb. horizontal ūs

58. Iris versicolor dryžuotas 7 kandeliabrinis 9,5 7 9 60 viršutiniai prasiskleidę, apatiniai L. (violetin ÷- palink ę balta) 59. Iris sibirica L. violetin ÷ 2 nešakotas 9 6 9 48 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai ‘Holmes palink ę Marilyn’ 60. Iris spp. m÷lyna 3 kandeliabrinis 6 9 10 72 viršutiniai suskliausti, apatiniai horizontal ūs 61. Iris sibirica L. m÷lyna 2 nešakotas 9 11 12 72 viršutiniai suskliausti, apatiniai ‘Cambridge’ horizontal ūs 62. Iris sangvinea violetin ÷ 2 nešakotas 10 8 10 27,5 viršutiniai suskliausti, apatiniai Hornem. Ex horizontal ūs 63. Iris hexagona m÷lyna- 3 trumpašakis 5 7 7 42 viršutiniai suskliausti, apatiniai Walter violetin ÷ horizontal ūs 64. Iris balta 6 kandeliabrinis 12 9 10 82 viršutiniai suskliausti, apatiniai carthaliniae horizontal ūs

49 Fomin 65. Iris spuria L. m÷lyna 4 trumpašakis 9 8 11 89 viršutiniai suskliausti, apatiniai horizontal ūs 66. Iris spuria L. balta 4 trumpašakis 14 10 12 100 viršutiniai suskliausti, apatiniai horizontal ūs 67. Iris montana violetin ÷ 5 kandeliabrinis 10 9 10 65 viršutiniai suskliausti, apatiniai horizontal ūs 68. Iris sibirica L. violetin ÷ 2 nešakotas 10 9 10 46 viršutiniai suskliausti, apatiniai ‘Caesar horizontal ūs Brother’ 69. Iris sibirica geltona 3 kandeliabrinis 14 8 10 61 viršutiniai suskliausti, apatiniai ‘Dance And horizontal ūs Sing’

70. Iris sibirica violetin ÷ 3 kandeliabrinis 13 13 12 58 viršutiniai suskliausti, apatiniai ‘Contrast In horizontal ūs Style’ 71. Iris žydra 2 nešakotas 8 5 10 66 viršutiniai išsisk ÷tę, apatiniai missouriensis nukar ę Nutt.

72. Iris violetin ÷ 1 nešakotas 9,5 9 13 51 viršutiniai prasiskleid ę, apatiniai chrysographes palink ę Dykes

50 3 priedas: VILKDALGI Ų ŽYD öJIMO LAIKAS TYRIMO METU 5 lentel ÷ Vilkdalgi ų žyd ÷jimo laikas Eil. Labai Ankstyvi, Vidutinio V÷lyvi, Labai Nr. ankstyvi, praž įsta iki ankstyvumo, praž įsta iki v÷lyvi, Augalo vardas praž įsta iki birželio 1d. praž įsta iki birželio praž įsta po geguž ÷s birželio 10d. 20d. birželio 20d. 20d. 1. Iris tenax Douglas ex + Lindl. 2. Iris ruthenica Kr.- + Gawl. 3. Iris prismatica Pursh + 4. Iris crocea Jacquem. + ex R.Foster 5. Iris versicolor L. + 6. Iris lutescens Lam. + 7. Iris pseudacorus + ‘South Pacific’ 8. Iris VT – 84 + 9. Iris ‘Wabash’ + 10. Iris spp. + 11. Iris ‘Danlia + variabilis’ 12. Iris ‘Portwein’ + 13. Iris spp. + 14. Iris ‘Melyn’ + 15. Iris spp. + 16. Iris ‘Tamsein’ + 17. Iris ‘50 Let VLKSM’ + 18. Iris ‘Grand Canyon’ + 19. Iris ‘Brasiere’ + 20. Iris spp. + 21. Iris ‘Portwein’ + 22. Iris ‘South Pacific’ + 23. Iris ‘Wild Ginger’ + 24. Iris ‘Sunset + Serenade’

51

25. Iris VT - 269 + 26. Iris ‘Coraband’ + 27. Iris ‘Margarita’ + 28. Iris ‘Winter + Carnival’ 29. Iris ‘Golden Alps’ + 30. Iris ‘Kvin Elizabet’ + 31. Iris ‘Harvest + Memorex’ 32. Iris ‘Black Tie + Affair’ 33. Iris ‘Honey Glazed’ + 34. Iris ‘Pretender’ + 35. Iris ‘Pink Talcum’ + 36. Iris ‘Lilli Pink Put’ + 37. Iris ‘Vigilante’ + 38. Iris ‘Lotin Lover’ + 39. Iris ‘Pink Chimes’ + 40. Iris ‘Whait + Christmas’ 41. Iris ‘Moonlight + Madonna’ 42. Iris ‘Abkhazia’ + 43. Iris ‘Elior Pride’ + 44. Iris VT – 91 + 45. Iris prismatica + 46. Iris ‘Stepping Out’ + 47. Iris ‘Amethyst + Flame’ 48. Iris VT – 259 + 49. Iris ‘Maise Love’ + 50. Iris ‘Kytice’ + 51. Iris ‘Mystic’ + 52. Iris ‘Tamino’ +

52 53. Iris pseudacorus L. + ‘Variegata’ 54. Iris pseudacorus L. + ‘Golden Queen’ 55. Iris pseudacorus L. + ‘Alba’ 56. Iris darwasica Reg. + 57. Iris japonica + Thumb. 58. Iris versicolor L. + 59. Iris sibirica L. + ‘Holmes Marilyn’ 60. Iris spp. + 61. Iris sibirica L. + ‘Cambridge’ 62. Iris sangvinea + Hornem. Ex 63. Iris hexagona Walter + 64. Iris carthaliniae + Fomin 65. Iris spuria L. + 66. Iris spuria L. + 67. Iris montana + 68. Iris sibirica L. + ‘Caesar Brother’ 69. Iris sibirica ‘Dance + And Sing’ 70. Iris sibirica + ‘Contrast In Style’ 71. Iris missouriensis + Nutt. 72. Iris chrysographes + Dykes

53 Darbo autorius – Džiuljeta Aleinikova

Mokslinis vadovas – asist. Aurelija Malci ūt÷

Recenzentas –

Katedra, atsakinga už studento parengim ą – Aplinkotyros katedra

Katedros ved ÷ja – doc. dr. Ingrida Šaulien ÷

Kvalifikacini ų egzamin ų komisija:

Protokolo numeris

Darbo gynimo data – 2010 m. birželio m ÷n. 14 d.

54