BANKAI LIETUVOJE XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Projektuose • Fotografijose • Atvirukuose - BANKAI LIETUVOJE XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Projektuose • Fotografijose Atvirukuose
\ UDK 769:336.7(1)74.5X091X0811) Sudarytojas ir teksto autorius Vidmantas LAURINAVIČIUS Bū381 Compiler and author of the text Vidmantas LAURINAVIČIUS
Dizaing sukūrė ir maketavo dizaino studija „DABA" Design and layout by the design studio "DABA"
© Lietuvos bankas, 2003
ISBN 9986-651-34-4 © Vidmantas Laurinavičius, 2003 ISBN 978-609-8204-20-9 (online) BANKAI LIETUVOJE XIX a. pabaiga-XX a. I pusė
Projektuose • Fotografijose • Atvirukuose
BANKS IN LITHUANIA Late 19th—f i rst half of the 20th century Projects • Photographs • Postcards
T u r i n y s
g (VADAS
13 BANKAI LIETUVOJE IK I VALSTYBINGUMO ATKŪRIMO 1918 m. 28 BANKAI LIETUVOJE 1918-1940 m.
46 FOTOGRAFIJOS IR ATVIRUKAI / PHOTOGRAPHS AND POSTCARDS
47 VILNIUS 73 KAUNAS
113 KLAIPĖDA 125 ŠIAULIAI
137 PANEVĖŽYS
145 KITI MIESTAI 146 Alytu s
150 B irža i
154 Eržv ilk a s 155 Jon iškis
157 Jurbarkas 158 Kybartai
159 Kriukai
160 Kretinga
161 Kėdainiai
162 Kudirkos Naunlestls 163 M ažeikiai
164 MariJanpolė 166 Pasvalys 167 Radviliškis
168 Raseiniai 170 Skuodas
172 Š ilu tė
174 Tauragė
178 Telšiai 180 Ukmergė
182 Utena 186 Viekšniai 187 Žagarė 189 SUMARY
192 ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
195 VIETOVARDŽIAI
196 ASMENVARDŽIAI
C o n t e n t s XIX a. pabaiga-XX a. I pusė m * m ■** m m - m t Projektuose • Fotografijose • Atvirukuose
imu • y y f y y j r ■■I jrjr v# ■f1 r ’V > «ĮS-w j. ĮVADAS
Leidinyje bankų istorija pateikiama remiantis istoriniais šaltiniais ir išlikusia ikonografine me džiaga - projektais, fotografijomis ir atvirukais. Nagrinėjama tema suskirstyta į du laikotarpius: bankai iki valstybingumo atkūrimo Lietuvoje 1918 m. ir 1918-1940 m. Trumpai apžvelgiamos bankų ir kitų kredito įstaigų kūrimosi aplinkybės, jų veikla, įsikūrimo vieta, pastatų nuomos, statybos istorija. Bankų atsiradimas ir kūrimasis Lietuvoje siejamas su kapitalistinių santykių plėtra didžiuosiuose miestuose, todėl ir bankų būstinės kūrėsi ten, kur augo pramonė ir telkėsi kapitalas. Daugiausia dėmesio skiriama kredito įstaigų kūrimosi istorijai trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose-Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šie miestai nagrinėjamu laikotarpiu priklausė ir skirtingoms valstybėms, todėl kredito įstaigas kūrė vadovaudamiesi tos valstybės įstatymais, patirtimi ir tradicijomis. Dėl steigiamų stambiausių bankų ir tankiausio kitų kredito įstaigų tinklo čia sutelkiamos ir didžiausios finansų ir kredito atsargos. Kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose veikė tik didžiųjų bankų skyriai arba kūrėsi smulkios vietinės kredito įstaigos.
Skirtingą bankų plėtrą konkrečiuose Lietuvos regionuose nulėmė ir sudėtinga krašto politinė padėtis. XVIII a. pabaigoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija buvo suskaldyta - didžioji dalis atiteko Rusijai, o mažesnė, Užnemunė, pateko į Prūsijos valstybės sudėtį. Tolesnė jų ūkio raida buvo nevienoda, glaudžiai susijusi su politiniais, ekonominiais ir finansiniais pokyčiais abiejose valstybėse.
Didžiojoje Lietuvoje ilgainiui buvo sudarytos Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijos, suskirstytos į apskritis ir valsčius. Šias tris gubernijas, iš pradžių vadintas Lietuvos gubernijomis, vėliau - Šiaurės vakarų kraštu, valdė generalgubernatorius iš Vilniaus.
Lietuviška Užnemunė 1807 m. priskirta Varšuvos kunigaikštystei, kuri sudaryta Prancūzijos imperatoriui Napoleonui I nugalėjus Prūsiją. Napoleono galybei žlugus, Vienos kongrese 1815 m. sudaryta Lenkijos karalystė pateko į Rusijos sudėtį, o Užnemunės miestai ir miesteliai - į Varšuvos generalgubernatoriaus valdomą Suvalkų guberniją.
Klaipėdos kraštas, kaip ir visa Mažoji Lietuva, ir toliau priklausė Prūsijai (nuo 1871 m. - Vokietijai), todėl krašte galiojo vokiški įstatymai. 1919 m. Versalio taikos sutartimi Klaipėdos kraštas atskirtas nuo Vokietijos ir laikinai perduotas Antantės didžiųjų valstybių kontrolei, tačiau iki sutarties įsigaliojimo 1920 m. kraštą administravo Vokietijos paskirtas komisaras. Tik 1923 m. jis vėl tapo Lietuvos dalimi.
Rusijos imperijoje Vilniui ir Kaunui teko gubernijų centrų vaidmuo. Vilniaus įtaka ir reikšmė buvo didesnė, nes jame rezidavo generalgubernatorius. Nepriklausomoje Lietuvoje abu miestai pakaitomis dalijosi sostinės vaidmeniu. Dėl kovų su bolševikais ir Lenkijos intervencijos į Vilniaus kraštą 1919 m. Kaunas tapo Lietuvos laikinąja sostine, o Vilniui atiteko tik Lenkijos provincijos miesto vaidmuo.
Atskiri Lietuvos regionai priklausė kitoms valstybėms, administracinių teritorinių vienetų ekonominė raida buvo nevienoda, nevienodai plėtojosi ir kredito įstaigos. Tačiau iki Lietuvos valstybingumo atkūrimo 1918 m. krašte nebuvo įsteigta lietuviškų bankų, veikė tik kelios smulkios lietuviškos kredito įstaigos, o visa kredito sistema turėjo atstovauti Rusijos ar Vokietijos interesams.
Iki 1918 m. bankų plėtra buvo aktyviausia Vilniuje ir Klaipėdoje. Kai kurie iš jų XIX a. pabaigoje- XX a. pradžioje įsikūrė naujuose, specialiai bankams pritaikytuose pastatuose. Vilniuje iškilo Vilniaus žemės banko (1891 m., architektas V. Gorskis (1848-?), Valstybinio banko skyriaus (1909 m., architektas M. Prozorovas (1860-po 1914), valstybinio Valstiečių žemės banko skyriaus (apie 1912 m., architektas nežinomas) rūmai. Klaipėdoje tuo metu taip pat buvo pastatyti keli pastatai, skirti bankinei veiklai (Valstybinio banko Klaipėdos skyrius, 1858 m., rekonstruotas XX a. pradžioje; Klaipėdos bankas, 1907 m.; miesto taupomoji kasa, 1916 m.), o Kaune - tik vienas specialiai bankui statytas pastatas (Valstybinio banko Kauno skyrius, 1913 m., architektas M. Prozorovas). Reprezentatyvūs ir solidus bankų pastatai iliustruoja istorizmo ir modemo architektūrąLietuvoje, taip pat irto laikotarpio žmonių pasaulėžiūrą, mąstymą, kūrybines kryptis.
Mažesniuose miestuose ir miesteliuose XIX a. pabaigoje statomų kredito įstaigų buvo labai nedaug: apskričių centruose iškildavo mūrinės iždinės, įvairios smulkaus kredito įstaigos dažniausiai įsikurdavo nuomojamose patalpose, centrinėje miesto aikštėje, o patys pastatai mažai išsiskyrė iš aplinkos.
XIX a. pabaigoje statytų kredito įstaigų pastatų ikonografinės medžiagos iki mūsų dienų išliko nedaug. Nors didžiuosiuose miestuose iškilę bankų rūmai išsiskyrė savo monumentalumu, padėjo išryškinti naujus ir rekonstmojamus miestų kvartalus, nedidelį amžininkų domėjimąsi jais galėjo lemti ilgą laiką vyravęs neigiamas požiūris į visą XIX a. antrosios pusės ir amžių sandūros architektūrą kaip neskoningą ir menkavertę. Istorizmo epochos architektūrą su neo- stilių įvairove formavo idealistinė filosofija. Neogotikos, neorenesanso, neobaroko ir kitos architektūrinės formos, dominavusios pastatų fasaduose, buvo nevienodai suprantamos ir vertinamos ne tik tuo metu, bet ir gerokai vėliau. Dažnai architektūra buvo laikoma miesčioniška, neatitinkančia miesto dvasios ir žalojančia jo estetinį veidą. XIX a. pabaigos spaudoje, rašiusioje apie Vilniaus Georgijaus (dabar - Gedimino) prospekto, kuriame iškilo naujų pastatų, rekonstrukciją, buvo ir labai aštrių pasisakymų, abejota dėl statinių vertės ir vykdomų statybos darbų reikalingumo. Statiniai lyginami su kareivinėmis, papuoštomis beprasmiais tinko lipdiniais ir skulptūrinėmis figūrėlėmis. Neigiamą požiūrį skatino ir carinė okupacija, noras priešintis svetimos valdžios siūlomoms vaizdavimo formoms, kryptims, manieroms. Tačiau istorizmas plačiai reiškėsi ir kitose šalyse, taip pat ir Vakarų Europoje, todėl tai nebuvo vien rusiškos kultūros fenomenas.
Daugiau yra išlikę XX a. pradžioje statytų kai kurių bankų pastatų vaizdų. Ekonomikos ir pramonės kilimas, mokslo ir technikos pažanga skatino miestų plėtrą. Plėtojantis bankams, lengviau buvo gauti ir panaudoti paskolas. Amžių sandūroje susipynusios romantinės ir racionalistinės idėjos nulėmė ir architektūros pokyčius. Modemo krypties atstovai mėgino atsiriboti nuo mechaniško istorinių formų naudojimo, perdėto dekoravimo, statyboje paplito natūralios apdailos medžiagos ir naujos konstrukcijos. Miestų pastatų fasadai įgavo naujų formų. Tai ypač ryšku XX a. pirmąjį ir antrąjį dešimtmečiais Vilniuje statytuose kredito įstaigų pastatuose.
Tuo pačiu laikotarpiu Kaune ir Klaipėdoje statytuose bankų pastatuose atsikartojo panašios architektūrinės tendencijos, nors kiekviename iš šių miestų jos buvo kitokios.
XX a. trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių kredito įstaigų ikonografinės medžiagos yra gerokai daugiau. Tai laikotarpis, kai kūrėsi nacionaliniai bankai ir stiprėjo nacionalinė kredito sistema. Yra išlikusių fotografijų, keliomis laidomis leistų atvirukų su įdomiausiais ir reikšmingiausiais to laikotarpio statiniais. Lietuvos banke ir Lietuvos archyvuose saugomi išlikę pastatų projektai.
Trečiajame dešimtmetyje Lietuvos bankas perėmė visos šalies valstybines iždines, kurių pastatuose buvo įsteigti Lietuvos banko skyriai, savo tinklą greitai plėtė pirmieji komerciniai bankai - Prekybos ir pramonės bankas ir Ūkio bankas. Tiesa, naujų pastatų pastatyta nedaug. Išlikę daug architekto V. Dubeneckio (1888-1932) Prekybos ir pramonės banko skyrių pastatų projektų. Dėl iškilusių finansinių problemų ir banko bankroto šie projektai nebuvo įgyvendinti.
Po valstybingumo atkūrimo Lietuvoje 1918 m. sustiprėjo Kauno miesto reikšmė, vėliau jis tapo šalies politinio, ekonominio ir finansinio gyvenimo centru. Statybos iš Vilniaus persikėlė į Kauną. Kaunas ėmė diktuoti nepriklausomos Lietuvos architektūros madas. Intensyviausiu bankų statybos laikotarpiu galima laikyti XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigą-ketvirtąjį dešimtmetį, kai mieste iškilo monumentalūs pastatai. Architektūroje buvo kitaip interpretuojami iš XIX a. pabaigos-XX a. pradžios perimti meniniai principai. Trečiąjį dešimtmetį vyravo akademinio neoklasicizmo kryptis, kurią formavo visa grupė Lietuvos architektų, baigusių mokslus Sankt Peterburge (Lietuvos bankas, 1928 m., architektas M. Songaila (1874-1941), Lenkų smulkaus kredito draugija, 1933 m., architektas E. Frykas (1876-apie 1944)). Ketvirtąj į dešimtmetį pastatų architektūroje ėmė ryškėti racionalizmo ir funkcionalizmo bmožai. Pastatams būdingos apibendrintos, aiškios formos, tobulos proporcijos, darnus ritmas. Žemės bankas (1935 m., architektas K. Reisonas (1894-1981)), Taupomųjų kasų rūmai ------* ------(1940 m., architektas A. Funkas (1898-1957) kartu su A. Lukošaičiu (1906-1993) ir B. Elsbergu Eilės Nr. Paso Pavardė^* A— blanko Nr. (1901-1998)) - geriausi tarpukario laikotarpio funkcionalizmo architektūros pavyzdžiai. V ardas t V- Lenkijos okupuotame Vilniuje trečiąjį dešimtmetį naujų kredito įstaigų nestatoma, tenkinamasi G yvena- smulkiais bankų pastatų rekonstrukcijų darbais. Ketvirtąjį dešimtmetį centrinėje miesto gatvėje moji vieta: Kaimas (miestas) iškilo du reikšmingi funkcionalizmo ir konstruktyvizmo architektūros pastatai (Lenkijos pašto Gimimo diena taupomosios kasos skyrius, 1937 m., numanomi architektai Z. Pugetas ir J. Žuravskis, ir Lenkijos arba amžius krašto ūkio banko skyrius, 1938 m., architektai J. Pankovskis ir S. Golenzovskis). Pagal 1930 m. Gimimo vieta: parengtą projektą buvo pastatytas Vilniaus miesto kredito draugijos dviejų aukštų pastatas (architektas-inžinierius M. Cholem) Jogailos gatvėje, 1939 m. pradžioje buvo išduotas leidimas
K a im a s -* .. statyti irtrečiąjo aukštą (architektas I. Smorgonskis).
Asmens žymės: Ketvirtajame dešimtmetyje suprojektuota ir pastatyta daug reikšmingų kredito įstaigų pastatų ir Ogis: — ...... kituose šalies miestuose. Klaipėdoje iškilo nauja miesto taupomoji kasa, Lietuvos bankas P lau ktfiT ...... modernizavo savo įstaigų tinklą, pastatė daug naujų monumentalių pastatų apskričių centruose
Akys: ir perkėlė savo skyrius iš buvusių valstybės iždinių arba kitų nuomotų patalpų. Išskirtinis šių pastatų bruožas - puošnumas ir reprezentatyvumas, kuris išskirdavo juos iš pilkos ir skurdžios provincijos miestų aplinkos. Siekiant didesnės projektavimo laisvės ir galimybių sklypus banko skyrių statybai buvo stengiamasi pirkti dviejų gatvių sankirtose. Daugelį jų suprojektavo architektai M. Songaila ir A. Funkas, tačiau iki šiol skelbtuose darbuose nėra bendros nuomonės dėl kai kurių pastatų autorystės. Ne visų pastatų projektai išliko, archyvuose saugomi kai kurie iš jų autorių nepasirašyti, o vykdytų projektavimo darbų konkursų dokumentuose esanti informacija dažnai yra labai prieštaringa. (Pa ra 4 4 »*■ Pagal architekto A. Funko projektus 1933 m. pastatyti Lietuvos banko skyrių pastatai Utenoje (kartu su M. Songaila) ir Kėdainiuose. Pagal architekto M. Songailos projektus 1931 m. pastatyti Lietuvos banko rūmai Panevėžyje, 1934 m. - Raseiniuose, 1936 m. - Biržuose ir Tauragėje (kartu Architekto M. Songailos vidaus paso kortelė. su A. Funku), 193 8 m.-Mažeikiuose, 1939 m.-Kretingoje. KAA, F. 66, ap. 1, b. 3350
Architect M. Songaila's domestic passport card. Gerai pažinoję vienas kitą, kartu projektavę Lietuvos banko rūmus Kaune, daug metų dalyvavę KAA, F. 66, ap. 1, b. 3350 banko skelbiamuose konkursuose provincijoje, abu architektai puikiai išmanė tokiems pastatams keliamų reikalavimų savitumą. M. Songaila, kaip oficialus Lietuvos banko architektas, dalyvaudavo svarstant ir derinant kitų autorių konkursinius projektus, todėl galėjo daryti įtaką
Šeim ynos juos taisant. Laimėtas konkursas ne visada garantavo, kad projektas bus įgyvendintas. Dabar padėtis sunku pasakyti, kiek tokie konkursiniai projektai turėjo įtakos galutiniams pastatų projektų variantams. Matyt, kai kurių Lietuvos banko skyrių statybos projektai galėjo būti abiejų autorių K areivia vim o p a bendradarbiavimo rezultatas. reigų atli kim as Po valstybingumo atkūrimo smulkaus kredito įstaigos nuosavų pastatų dažniausiai nestatydavo, paprastai jos įsikurdavo nuomojamose patalpose, tačiau ketvirtajame dešimtmetyje finansiškai D okum en stipriausios iš jų ėmė statyti nuosavus namus Biržuose, Joniškyje, Panevėžyje ir kituose miestuose tai, kuriais bei miesteliuose. rem iantis / y f p f 4 / ^ pasas Leidinyje spausdinami tik dabartinės Lietuvos miestų ir miestelių bankų vaizdai. Tų kredito duotas įstaigų, kurios veikė vietovėse, pagal carinės Rusijos ar Vokietijos administracinius teritorinius padalijimus priskirtose prie lietuviškų gubernijų ar kitokių administracinių vienetų, bet šiuo Šiuo tikrinu pasą gavęs ir kito 'pa$o? gautojo, metu esančios kitų valstybių teritorijose, vaizdai į leidinį neįtraukti. Rašant apie bankų pastatus, leidinyje nurodoma pastato statybos pabaiga, o ne projekto sukūrimo metai, projektų anotacijose (Parašas) sY S zžr pateikiami jų sukūrimo metai. Nekėlėme tikslo parodyti atviruko ar fotografijos raidą, todėl kai Šiuo tikrinama, kad visos aukSčiaus j šį lapeij įrašy kurie skirtingų laidų panašūs atvirukai ir fotografijos su bankų vaizdais nepateko į leidinį. tos žinios yra patikrintos ir jraiytos teisingai, / j Ikonografinė ir rašytinė medžiaga surinkta iš Lietuvos valstybinių ir Lietuvos banko archyvų, muziejų, kolekcininkų rinkinių ir panevėžiečio V. Žigo asmeninio archyvo. Leidinyje pateikti to ' i t f C t t M ' paties pavadinimo parodoje, surengtoje Lietuvos banke, eksponuoti projektai, fotografijos ir Parašai _ " atvirukai iš Lietuvos banko muziejaus, Lietuvos banko Kauno skyriaus, Lietuvos centrinio PSsas duotas 192^/j m. d. valstybės archyvo, Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Kauno apskrities archyvo, Lietuvos N r...... „...... nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų spaudinių skyriaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos paveikslų galerijos, Lietuvos kultūros paveldo centro Architektūros muziejaus, Alytaus kraštotyros muziejaus, Biržų krašto muziejaus Dėkojame minėtų įstaigų vadovams bei darbuotojams, leidusiems susipažinti „Šėla“, Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus, Maironio lietuvių literatūros su dokumentais, padėjusiems atrinkti eksponatus iš savo rinkinių, ir muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Pasvalio krašto muziejaus, kolekcininkams, sutikusiems paskolinti savo kolekcijas parodai. Trakų istorijos muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, A. Antanevičiaus (Alytus), prof. A. Miškinio (Kaunas), A. Kubilo (Vilnius), V. Stanionio (Alytus), A. Žebrausko (Telšiai) ir kitų privačių kolekcininkų rinkinių. Lietuvos Žemlapis ______(Lithiiania) ______
'Goldingen TucKum
Liepojus (LltMU) Jakobstadt
Jlukšfa ©
Klaipėd*(Mtmeoį
Kėdainiai
Y a x t s u i
W 8lUV:8u
Konigsberg
įWehlau Insterburg y Gutnbinne
COMMERCtAL S 1NDUSTR1AL BANK of UTHUANIA K A IM A S , LAISVtS ALĖJA, 66 / TtLEfONO Ho / TZLE8RAMU ADRESAS; KAUKAS - LIETBAHK Suvalkai^f Banko Skyrių Sarašas. Minskas^ List of our Brandi-Officęs.
1. Alytus (oeu) 12. Rokiškis (RakisAki) Paaiškinimo lenkini 2. Biržai (B*raAt) 13. Raseiniai (Rouieany) 3. Joniškis (joehAkS) 14. Šiauliai (SA*wfi) > betarei Prė*j6os w Meesms Beeninynn 4. Kėdainiai (Kedany) 15. Švėkšna (SAvdaduM) i) Apsintiej Krėstu 5. Kibartai (Ka»rty) 16. Telšiai (TdsAi) Mieste*# ir islryttiiais! 6. Liepojus (Ubu) 17. Taurage (T«urofla«i) 7. Linkuva (Uakovo) 18. Ukmerge (wakomfa) 1PutH-jt gtiitttu! ’ K u z n ic a ------* ' * 8. Mariampolis (Mmmpot) 19. Utena (Uzkay) Jieontjt įt/Heim 9. Mažeikiai (Mopedo) 20. Vilnius (wa»*) ------* ' pręftto 10. Klaipėda (Memtt) 21. Vilkaviškis Lietuvoje iki Pirmojo pasaulinio karo veikė įvairios valstybinės, visuomeninės, akcinės ir privačios kredito įstaigos, jų skaičius nuolat keitėsi. Anksčiausiai kredito įstaigos įsteigtos Klaipėdos krašte, ten buvo gerai organizuota kredito sistema - bankų skyriai, kredito draugijos, kooperatyvai, taupomosios skolinamosios bendrovės ir kitokios kredito organizacijos. 1826 m. Lietuvos žemėlapis su pažymėtais miestais, Klaipėdoje įsteigta miesto taupomoji kasa - viena iš seniausių tokių įstaigų visoje Rytų Europoje. kuriuose Įsikūrę Prekybos ir pramonės banko skyriai. Anksčiausiai - XVIII a. antrojoje pusėje - Klaipėdoje trumpai dirbo ir bankas (veikla atnaujinta Berlynas, 1922 m. LBM 1320 XIX a. pirmojoje pusėje). Šilutės savitarpio kredito draugija, įsteigta 1865 m., taip pat laikoma Map of Lithuania with marked cities, viena iš seniausių kredito įstaigų. Visoje krašto kredito sistemoje vyravo vokiškas kapitalas. in which branches of the Bank of Coirmerce and Industry were located. Berlin, 1922. LBM 1320 1912 m. Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijose veikė 800 finansų ir kredito įstaigų, indėliai jose sudarė 300 mln. rublių, arba 1,5 mlrd. tarpukario litų. Rusijos valstybinis bankas turėjo skyrių Vilniuje (įsteigtas 1865 m. spalio 13 d.) ir Kaune (įsteigtas 1883 m. kovo 22 d.). Bankas priimdavo indėlius, už palūkanas teikdavo trumpalaikes komercines paskolas prekybai, pramonei ir statybai plėtoti. Prie šio banko skyrių, miestų savivaldybės įstaigų, apskričių iždinių ir pašto bei telegrafo įstaigų veikė valstybinės taupomosios kasos, kurios kaupė asmenų pinigus, pardavinėjo valstybės leidžiamus vertybinius popierius. 1915 m. Vilniaus, Kauno, Gardino ir Suvalkų gubernijose veikė 422 valstybinės taupomosios kasos. 1914 m. Lietuvoje (dabartinėje teritorijoje) buvo 15 Rusijos valstybinių iždinių: Vilniaus guber nijoje - Vilniuje, Švenčionyse ir Trakuose; Kauno gubernijoje - Kaune, Ukmergėje, Kėdai niuose, Zarasuose, Panevėžyje, Raseiniuose, Telšiuose ir Šiauliuose; Suvalkų gubernijoje - Naumiestyje, Vilkaviškyje, Kalvarijoje ir Marijampolėje. Padidėjus finansinių išteklių paklausai, XIX a. pabaigoje kuriasi kiti valstybiniai ir akciniai komerciniai bankai. 1872 m. rugpjūčio 17 d. įsteigiamas akcinis Vilniaus žemės bankas. Jo pagrindinį kapitalą (1,2 mln. rublių) sudarė 4 800 akcijųpo 250 rublių. Banko steigėjai - kunigaikštis P. Vitgenšteinas, grafas N. Levaševas, kunigaikštis A. Bariatinskis, Peterburgo I. Gincburgo ir Vilniaus žemės banko projektas L. Rozentalio bankiniai namai, grafai A. Plateris, N. Zubovas ir kiti žymūs žmonės. Bankas (architektas V. Gorskis, statybos vadovas V. Šteineris). Fasadas. 1889 m. LVIA, F. 938, ap. 9, b. 1787, 1. 5 teikdavo ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas Vilniaus, Kauno, Gardino, Mogiliovo ir Pskovo gubernijų dvarininkams už žemės ar kito nekilnojamojo turto (tik miestuose esančių statinių ir Project of the Vilnius Land Bank (architect V. Gorski, construction manager V. Šteineris). Faęade. sklypų su statiniais) įkaitą. Paskola negalėjo būti didesnė kaip 60 procentų įkainoto turto vertės, 1889. LVIA, F. 938, ap. 9, b. 1787, 1. 5 o ilgalaikės paskolos trukmė galėjo būti nuo 10 metų iki 66 metų ir 2 mėnesių. Bankas pats t 'itlipomi h& nocrpciMKy kamcmhot !'* }Taxnarfl m nnflftajifh ,apma kiaunei uty |5tĮ\iUbMtmij Samty iM ’* yBaci’m ropoja PnutBlii np. r«|ipiE»cwanT npoLnsKįm P a s p ln na jtw<žį vertino žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą, aktyviai spekuliavo rinkoje. Ilgalaikės paskolos buvo teikiamos 100,500,1 000, fUAvn, >= įrt'Mtfc ,6vtu:MĮm»iv/w. 6WC0HflŪUl£ 5 000 ir 10 000 rublių nominalo įkaito lakštais. Už komisinį H»r* J» Wf»JH H *1* rt |tmV»- mokestį bankas tarpininkaudavo parduodant juos vertybinių HISJUT. ty.yw A.; 1»«T* W«tTĮOV— popierių biržoje. Dėl didelės paskolų paklausos jos buvo brangios, o įkaito lakštų kursas vertybinių popierių biržoje - žemas. Paėmus lOtūkst. rublių paskolą įkaito lakštais, biržoje už juos buvo galima gauti tik 8 tūkst. rublių, o per 10 metų bankui reikėjo sumokėti apie 13 tūkst. mblių. Iki 1912 m. banko pagrindinis kapitalas buvo didinamas 25 kartus ir sudarė 10 mln. rublių. Pirmojo pasaulinio karo metais bankas evakavosi į Sankt Peterburgą. Už žemės ir kito nekilnojamojo turto įkaitą paskolas suteik davo ir tais pačiais metais įsteigtas akcinis Peterburgo Tūlos □ 'A1 s**?*/,' '• ' a*.j j žemės bankas, turėjęs savo skyrių (agentūrą) Vilniuje. Jo / į { p l t U tr ^ t Vilniaus žemės banko pirmo aukšto projektas (architektas V. Gorskls, statybos vadovas 9 metų ir 10 mėnesių iki 66 metų ir 2 mėnesių, už miesto nekilnojamojo turto įkaitą- nuo 9 metų V. Štelneris). Fasadas. 1889 m. LVIA, F. 938, ap. 4, B, 1787, 1. 9 ir 10 mėnesių iki 38 metų ir 4 mėnesių. Trumpalaikių paskolų trukmė (iki 10 procentų įkainoto Project of the ground floor of the Vilnius Land Bank (archltect V. Gorskl, constructlon turto vertės) buvo nuo I iki 3 metų. manager V. Štelneris). Faęade. 1889. LVIA, F. 938, ap. 4, b. 1787, 1. 9 1885 m. rugsėjo 18 d. įsteigiami Rusijos valstybinio Valstiečių žemės banko, o 1885 m. rugsėjo 25 d. ir valstybinio Bajorų žemės banko Vilniaus skyriai. Šie bankai teikė ilgalaikes lengvatines hipotekos paskolas valstybiniais liudijimais ir įkaito lakštais. Jie ne tik parduodavo įkeistus dvarus, bet ir patys pigiai supirkinėdavo žemes, kurias vėliau pelningai perparduodavo. Tarp bankų klientų daugiausia buvo rusų kolonistų, stambiųjų dvarininkų ir ką tik susikūrusios kaimo buržuazijos - praturtėjusių valstiečių. Valstybinis Valstiečių žemės bankas kredito išteklius kaupė į apyvartą išleisdamas 100, 150, 500, 1 000, 5 000 ir 10 000 rublių vertės valstybinius liudijimus ne ilgiau kaip 55 metams ir 6 mėnesiams. Rusijos valstybinio Bajorų žemės banko įkaito lakštai leidžiami ne ilgiau kaip 36 metams ir 6 mėnesiams. Rusijos imperijoje valstybiniai žemės bankai valdė pagrindinę hipotekos paskolų dalį. Valstybinio Valstiečių žemės banko skyrius iš pradžių buvo jungtinis - jungė Vilniaus ir Kauno skyrius. 1906 m. įsteigti atskiri Vilniaus ir Kauno skyriai, kurie 1917m. pabaigoje likviduoti. Be minėtų kredito įstaigų, Lietuvoje hipotekos paskolas 100, 500 ir 1 000 rublių vertės įkaito lakštais teikė Vilniaus miesto kredito draugija, kurios įstatai patvirtinti 1906 m. rugsėjo 23 d. Trumpalaikes paskolas pramonei ir prekybai plėtoti teikė komerciniai bankai. 1873 m. sausio 8 d. finansų ministras patvirtino Vilniaus privatinio komercijos banko įstatus. Dauguma banko steigėjų buvo tie patys, kaip ir Vilniaus žemės banko, asmenys: kunigaikštis P. Vitgenšteinas, grafai A. Plateris ir N. Zubovas, I. Gincburgas, L. Rozentalis, taip pat dalyvavo E. Mejerio ir Ko bankiniai namai Sankt Peterburge, Mojeso ir Ko ir V. Zaherto bankiniai namai Balstogėje (lenk. Biafystok). Jo pagrindinį kapitalą (1 mln. rublių) sudarė 4 000 akcijų po 250 rublių, vėliau jis buvo keletą kartų didinamas, 1916 m. sausio 1 d. - 3 mln. rublių. Bankas kartu įsteigė savo skyrių Balstogėje, vėliau - skyrius Kaune ir Ukmergėje. Aktyviai veikė ir kiti akciniai komerciniai bankai, turėję savo skyrius Lietuvoje. Skyrių Vilniuje turėjo Peterburgo tarptautinis komercinis bankas, įsteigtas 1869 m. su 5 mln. rublių pagrindiniu kapitalu ir teikęs paskolas prekybai plėtoti. Tarp jo steigėjų buvo Peterburgo, Varšuvos, Odesos, Vilniaus žemės banko vartų projektas (architektas K. Maculevičius). Taganrogo, Hamburgo, Frankfurto, Paryžiaus, Amsterdamo ir Londono bankiniai ir 1891 m. LVIA, F. 938, ap. 4, b. 1787 prekybos namai. XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje bankas patyrė daug nuostolių dėl Rusijos Project of the gates of the Vilnius Land Bank (archltect K. Maculevičius). ekonominės krizės. 1891. LVIA, F. 938, ap. 4, b. 1787 Azovo-Dono komercinis bankas Lietuvoje turėjo du skyrius - Vilniuje ir Kybartuose. Bankas įsteigtas 1871 m. Taganroge užsienio prekybos operacijoms kredituoti ir vykdyti. Jo pagrindinis ns U9K9H ynnm& kapitalas sudarė 3 mln. rublių (1909 m. - 20 mln. rublių). XIX a. pabaigoje tai buvo vienas iš penkių didžiausių Rusijos imperijos komercinių bankų, kontroliavo juodosios ir spalvotosios metalurgijos, akmens anglies gavybos, statybinių medžiagų gamybos įmones. 1903 m. pagrindinė banko būstinė buvo perkelta į Sankt Peterburgą. Skyrių Vilniuje turėjo ir akcinis komercinis Šiaurės bankas, įsteigtas 1901 m. Sankt Peterburge, turėjęs 5 mln. rublių pagrindinį kapitalą(1903 m. jis padidintas iki 12,5, o 1906 m. - iki 25 mln. rublių). Tai buvo užsienio banko filialas - Prancūzijos banko Sociėtė Gėnėrale dukterinė įstaiga. Įsteigtas ekonominės krizės metu jis kreditavo ir kontroliavo Rusijos kasybos pramonės įmones. 1910 m. Šiaurės bankas sujungtas su pusiau valstybiniu Rusijos-Kinijos banku ir pavadintas Rusijos-Azijos banku. Jo pagrindinis kapitalas sudarė 35 mln. rublių (1914 m. - 45 mln. rublių). Jis tapo didžiausiu Rusijos imperijos komerciniu banku. Prancūzijos bankai kontroliavo 3/4 pagrindinio kapitalo. Įsteigtas bankas gerai panaudojo buvusio banko skyrių tinklą visoje imperijoje, todėl Vilniuje nereikėjo kurti naujo skyriaus, iki tol veikęs Šiaurės banko skyrius tapo Rusijos-Azijos banko skyriumi. Šiaulių iždinės projektas (architektas S, Kačkovskis). 1913 m. LCVA Du skyrius Lietuvoje - Vilniuje ir Kaune - turėjo Jungtinis bankas, įsteigtas Maskvoje 1909 m., Project of the Šiauliai Treasury (architect S. Kačkovskis). susijungus bankininko L. Poliakovo kontroliuojamiems Maskvos tarptautiniam prekybos bankui, 1913. LCVA Orlovo komerciniam bankui ir Pietų Rusijos pramonės bankui. Pagrindinis įsteigto banko kapitalas sudarė 7,5 mln. rublių (1916 m. pabaigoje - 40 mln. rublių). Rusijos valstybinis bankas buvo įsigijęs 1/3 naujo banko akcijų. Vėliau banko akcininkais tapo ir Prancūzijos bankai. į flpOE Kfl3MOMCHCTK.fl Jungtinis bankas teikė paskolas pramonės ir prekybos įmonėms visuose regionuose, o Pirmojo r& r. LU r nvntpEMHk'H f'flif-ihbk ns R T pasaulinio karo išvakarėse pagal operacijų mastąjis tapo didžiausiu Maskvos ir vienu iš penkių didžiausių Rusijos imperijos komercinių bankų. Skyrių Šiauliuose turėjo Rygos komercinis bankas, įsteigtas 1871 m. su 3 mln. rublių pagrindiniu kapitalu (1900 m. - 10 mln. rublių). Jo steigėjai buvo vietiniai bankininkai ir prekybininkai; bankas teikė paskolas prekybos operacijoms atlikti. Jis patyrė daug nuostolių dėl klientų bankroto, todėl buvo priverstas sumažinti pagrindinį kapitalą iki 2 mln. rublių, tačiau amžių sandūroje, išplėtęs skyrių tinklą ir ėmęs teikti paskolas pramonei, pagerino savo padėtį. Trumpalaikes paskolas teikė savitarpio kredito draugijos, bankiniai namai, bankinės kontoros ir kitos smulkaus kredito įstaigos. Pirmoji savitarpio kredito draugija 1872 m. įsteigta Vilniuje, 1874 m. įsteigtos dar dvi - Vilniuje ir Kaune. Vilniuje veikusios kredito draugijos buvo likviduotos ir įsteigtos naujos. XIX a. pabaigoje Kauno gubernijoje veikė trys privačios savitarpio kredito draugijos: Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Kauno savitarpio kredito draugijos įstatai finansų ministro patvirtinti 1874 m. vasario 11 d., o veiklapradėta verstis lapkritį. 1875 m. sausio 1 d.jiturėjo 193 narius ir 40,62 tūkst. rublių pagrindinį kapitalą, o 1893 m. atitinkamai - 295 narius ir 81,59 tūkst. rublių. Šiaulių Iždinės projektas (architektas S. Kačkovskis). Pjūvis. 1913 m. LCVA Panevėžio savitarpio kredito draugijos įstatai patvirtinti 1880 m. spalio 8 d., o veikla pradėta verstis 1881 m. balandžio 21 d. Kitų metų sausio 1 d. joje buvo 166 nariai, o jos pagrindinis Project of the Šiauliai Treasury (architect S. Kačkovskis). Cross-section, kapitalas sudarė 17,94 tūkst. rublių, 1893 m. atitinkamai - 425 narius ir 42,17 tūkst. 1913. LCVA rublių. Šiaulių savitarpio kredito draugijos įstatai patvirtinti 1881 m. kovo 12 d., o veiklą j i pradėjo 1881 m. rugsėjo 11 d. Veiklos pradžioje draugija turėjo 165 narius ir 25,12 tūkst. rublių pagrindinį kapitalą, kuris 1893 m. padvigubėjo ir sudarė 52,86 tūkst. rublių, o narių skaičius mažai pakito - draugijai priklausė 196 nariai. 1915 m. Lietuvoje (dabartinėje teritorijoje, be Klaipėdos krašto) veikė 23 savitarpio kredito draugijos: Vilniaus gubernijoje - Vilniaus savitarpio kredito draugija (įsteigta 1908 m.), Vilniaus antroji savitarpio kredito draugija (įsteigta 1912 m.), Vilniaus trečioji savitarpio kredito draugija (įsteigta 1913 m.) ir Švenčionių savitarpio kredito draugija (įsteigta 1914 m.), Kauno gubernijoje - jau anksčiau minėta Kauno savitarpio kredito draugija (įsteigta 1874 m.), Kauno antroji savitarpio kredito draugija (įsteigta 1911 m.), Kauno žemės ūkio savitarpio kredito draugija (įsteigta 1913 m.), Biržų (įsteigta 1913 m.), Ukmergės (įsteigta 1900 m.), Kėdainių (įsteigta 1912 m.), Kelmės (įsteigta 1910 m.), Mažeikių (įsteigta 1913 m.), minėta Panevėžio ( įsteigta 1881 m.), Rokiškio (įsteigta 1911 m.), Raseinių (įsteigta 1901 m.), BANKAI LIETUVOJE, XIX a, pabaiga-XX a. I P Prekybos ir pramonės banko Šiaulių skyriaus eskizinis projektas Sketch project of the Bank of Comnerce and Industry branch in Šiauliai (architektas V. D u b e n e c k i s ) . 1922 m, (architect V. Dubeneckis). 1922. LAM 529/5 LAM 529/5 Prekybos ir pramonės banko Šiaulių skyriaus eskizinis projektas Sketch project of the Bank of Commerce and Industry branch in Šiauliai (architektas V. Dubeneckis). 1922 m. (architect V. Dubeneckis). 1922. LAM 529/3 LAM 529/3 Prekybos ir pramonės banko Šiaulių skyriaus eskizinis projektas Sketch project of the Bank of Commerce and Industry branch in Šiauliai (architektas V. Dubeneckis). 1922 m. (architect V. Dubeneckis). 1922. LAM 529/a LAM 529/4 BANKAI LIETUVOJ^. XIX a, pabaiga-X)( a. I pusė LIETUVOJ PREKYBOS IR PRAMONĖJ BANKAS. iiA i/a ą s k y r i u s . Prekybos ir pramonės banko Šiaulių skyriaus projektas Project of the Bank of Commerce and Industry branch in Šiduliai (architektas V, Dubeneckis). Fasado pjūvis. 1922 m. (architect V. Dubeneckis). Cross-section of the faęade. 1922. LAM 526/7 LAM 526/7 BANKAI LIET U V O JE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė \% w 1 % H . b * ™ * ! * ? / ^ ^ 0 2 , h / M £ 2 » f , y A , . , . / b 1 ' v ''• A 'l "T«vmX^ *yf L*Ji J n ^ f s ko. C A 0- A^-s^.ax*-^. ->M ( ;>,.w vvA-t w^ /-Al.) k /? Sf vę, -5-i» ■ % f ^ . / i i*— T\0 i.vW, ^ ^ tiiv^ ^ |U : ^ v 'Va. > V 'L j ^ -VV-.A? i ' ^ ^ ^ į'vjoo-^ K į fcfe '> o - ^ d į , t V-v^ A- ou-f V ^O | ^ 0 «Aa -| ^ u ^ ( -'■ <- HLr—A. b + -jp tp tv.y«v* J *-vj. ;^A » * -L **»- Lv-*. (Kw«--v^K^A-^t4 (L-qSi eL*" ^K_0-iLy (y? \~ . \ V-o^-«. K^k / ‘-^ fe*v€Aę»-»*A »-f-* ^ vm—ik-v(f K - ^ A ; \TaA-v «■ t x A j ^ y ^ * i r ■y o—I ^ t. .uj^f-Od * T"\L^ A/'L'"»^j *-“**— , ^ L _ į w h .. < ^ k A vJ^I-. 1 >i~-0 l^rT>XL- 'i-'-«.A-0 K^..r u^k-'U_*v-^ S* A-^~* ( Vv^»_^ l^otvA ^ «_^f -$-(yZ^-feįJ**^J vlA'nm—d t«*>-**-«- N^v/ k_'#-OJUS S , ‘ _ » - i t - ' jį s .vtAvvfcį. v-T : \u>u,\y > < V * ^ lvt-r (V.k^ N OVVįTL**^.^ \V^-^-'V^^ ^c* ^ —V ^ fe C 4- ,vsj^v(r'~J^ Tv*U "^MLav^O •'* ^ \>J JwL-vjo* i t V ' J U J ^ <0 J^-8- V —%^y L*^-'V(~ i-**y\ v^-j5I v /A '-V .i* >£— n*-/^~o tyry&Z, J A v-1- ^ !^s*—d"*'- )Uv*-L. v \x_o H ~ -< j»-a X_j >.a . 'į ' ■ > >u Ja -A . j į S» -:*i(-W U)J (A-'C—.jA'Li* V-~l M i U į /t-* iA«> kj£~* ( j- >0 '-i— ^ V c 7 * ^ V a ^ -« mxX j^ '^0»^J£sv^» iTLo-V^. ' ,’-a>-'(',- >»^ | ftv,5_^. r-^Ai/VKją. j a ‘ ■» ^ w*^- «>-*-» S- ’A. '-V L^> a , ‘-'iK- •i^p 'A _oW n U *feA,W -»-- ^-^~L ^ \VA-Aj rV>v ■r r < C ^ y V v A — > K v U tt ' A *n v a ^ ■^'XL^ ^ , ,sy\ ^ ^ 'A-^-C^7 V^^A)Xv,«A*į v'i S I 0 • D- 1 ^ l/ iU - l*Xk*nJ ■ VV*i V^xi, WLv<^ S* v 'L’ $,_ fto v a T V - ^ A - y V- 't ~a ^ . Maironio kalbos^ pasakytos šventinant Lietuvos banko pamatus Kaune, Manuscript of Maironis' speech delivered at the consecration of the foundations rankraštis, 1925 m, kovo 12 d, of the Bank of Lithuania in Kaunas. 12 March 1925. MLLM 20003 MLLM 20003 BANKAI LIE T U V O JE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė f J^ A -* W o o & O ^J ą o .f vuvvVvį^ ,įv>M) į . 8 XI 4 į H ^ t lA/l ^ o y dJ ul į .?& V ^ fl/vo 5 $ u^rvv/a- vvi^ Vv*X/-vVL •fcxj , fvU.il 'te CX^TV^>V" , /fVit-įrv- V\&~AsJ}} 4rj|.(VVA» įvd ftivA4,4 į^ l.',(U 4 '• l LA ^Aį/l>įh dJjh Av-fc^fCoc/t^S ■VUu'frvu^ , • ^ ) X w \t ii td v i tfX/>'VU4Ti , k*»sf\.tox/i 4Į«A\ ą t./t Uy> i/> /^V ^ stdgįajCb*., iii/ J'-v^ /v*u-4^i^ £v\^jx*\^¥ lv^)irWvo /Įist&'&f ^^/>i-v*c~*0H+7 f?4 /CV-0 AO- "~ J U>-4 'CflM<}y, ka% A'i&į/frą^ ^v-v^vv* v**? *-=r /f) ‘l'fcvij •^Vvt^/įr ! Qtp»/> ~ r ’ -ns <^tyr^wfA.dĄ f*i i^xls AiA į^inh^^i •• ^.O-, XX*Ms < A j rtK/tK^AįJ st,'•o J a^/ , h n vivj £t i / a » //> / ^ U vTox/iU; Cc iM.StJ.vtA Su. <\r**d* Ji/t&tsrSiį %* 1/bį yyJ^^Ssvyu* ,' ^ l € .X 1/ ( , j ~ lt . J ^ /kJLfforfb? t t jW S g_*js$4 iTC^/fasti *-± A a i /u VLe/( /Cx>^r/L4 tSĮiĮ^įci 'ib^-4 f •o^ve/^/Tj ^ s^ )X .į lAvA X t S^vxA)iJ '/‘C4»WV , /jUk/įrf+^tJ'f A £? Jįft&9»y A^iAstiits^siiJia--) j<^.fi S /«-»’ c j£ $ ryL£-^-'L # S /i»y tT «A/Wvu^ ^ II C^J /i~^-0 £V7 /'i ... J 'iZ 'AI d '.* V c 'f Maironio kalbos^ pasakytos šventinant Lietuvos banko rūmus Kaune. Manuscript of Maironis' speecb delivered at the consecration of the Bank rankraštis, 1928 m, gruodžio 8 d. of Lithuania palace in Kaunas. 8 December 1928. M U M 20003 MLLM 20003 Tauragės (įsteigta 1909 m.) savitarpio kredito draugijos, Tauragės žemės ūkio (įsteigta 1911 m.), Telšių (įsteigta 1913 m.), minėta Šiaulių (įsteigta 1881 m.), Jurbarko (įsteigta 1913 m.) savitarpio kredito draugijos, Vidžių Dūkšto prekybos ir pramonės savitarpio kredito draugija (įsteigta 1911 m.), Suvalkų gubernijoj e-Virbalio (įsteigta 1911 m.) ir Vilkaviškio (įsteigta 1912 m.) savitarpio kredito draugijos (kitais duomenimis, šioje gubernijoje veikė ir Kybartų savitarpio kredito draugija). Iš jų tik dvi - Vilniuje ir Kaune - buvo lietuviškos. Draugijoms priklausė 6 697 nariai, jų apyvartinis kapitalas sudarė 1,043 mln. rublių. Paskolas draugijos suteikdavo 6-9 mėnesiams, jų skolininkai daugiausia buvo tų pačių draugijų nariai - smulkūs prekybininkai, kuriems trūkdavo apyvartinių lėšų. Miesto visuomeniniai bankai, steigiami miesto ir piliečių lėšomis, Lietuvoje nepaplito. Tokių bankų steigimui turėdavo pritarti miesto dūmą, nes miestas pagrindiniam kapitalui sudaryti turėdavo skirti ne mažiau kaip 10 tūkst. rublių. Jie priklausydavo miesto durnoms ir galėdavo atlikti įvairias bankines operacijas, taip pat ir teikti paskolas, laiduojamas vekseliais, vertybiniais popieriais, brangenybėmis, prekėmis ir kitu kilnojamuoju bei nekilnojamuoju turtu. Tokie bankai teikė tiek trumpalaikes (1—2 metams), tiek ir ilgalaikes (už nekilnojamąjįturtąiki 30 metų) paskolas. Banko pelno dalis buvo skiriama įvairiems miestų švietimo ir labdaros tikslams. 1911 m. vienintelis Valstybinio namo Kybartuose projektas, Fasadas iš Senapllės gatvės. toks bankas, turintis 10 tūkst. rublių pagrindinį kapitalą, įsteigtas Panevėžyje. (iki valstybingumo atkūrimo šiame pastate buvo Jslkūręs Azovo-Dono komercinio banko skyrius, tarpukariu Jame veikė Lietuvos banko skyrius), 1914 m. veikė 25 bankiniai namai, bankinės ir pinigų keitimo kontoros Vilniaus (10), Kauno LCVA, F. 1622, ap. 3, b. 190, 1. 96 (11) ir Suvalkų (4) gubernijose. Tai S. Levino ir sūnaus, M. Feigenbergo, S. Eliasono ir Project of a state-owned house in Kybartai. Faęade from Senapllės Street A. Žuko —Vilniuje; L. Altmano, L. Vitkindo, M. Rabinovičiaus, O. Rosianskio, brolių Urisonų- (before restoration of statehood tbe building housed a brandi of the Azov-Don Kaune; B. Kagano, N. Choronžickio, Š. Nuroko - Šiauliuose; C. Braudo, G. Volfo ir K o- Commercial Bank, and in the inter-war period - a branch of the Bank of Lithuania). Panevėžyje; A. Chrapovickio - Kėdainiuose; S. Berlovičiaus, A. Goldbergo - Kybartuose; LCVA, F. 1622, ap, 3, b. 190, 1. 96 M. ir A. Šatenšteinų-Marijampolėje. Tarp smulkaus kredito įstaigų veikė valstiečių taupomosios skolinamosios draugijos (bendrovės), taupomosios skolinamosios kasos ir kitos smulkaus kredito organizacijos. XIX a. pabaigoje Kauno gubernijoje veikė 39 valstiečių taupomosios skolinamosios draugijos, įsteigtos daugiausia valsčių centruose ir teikusios paskolas valstiečiams. Kauno apskrityje veikė Betygalos ir Žeimių taupomosios skolinamosios draugijos (įstatai patvirtinti atitinkamai 1881 m. lapkričio 7 d. ir 1880 m. vasario 18 d.), Ukmergės apskrityje-Troškūnuose, Raguvoje (atitinkamai 1875 m. birželio 11 d. ir 1875 m. rugsėjo 23 d.), Kupiškyje ir Anykščiuose (įstatai patvirtinti atitinkamai 1875 m. rugsėjo 12 d. ir 1873 m. liepos 7 d.), Panevėžio apskrityje - Ramygalos, Žeimelio ir Pabiržės (atitinkamai 1876 m. balandžio 30 d., 1882 m. lapkričio 11 d. ir 1874 m. sausio 28 d.), Šiaulių apskrityje - Bazilionų (tuo metu - Padubysio) (1873 m. balandžio 14 d.), Kuršėnų (1875 m. birželio 25 d.), Žagarės (1876 m. vasario 28 d.), Gruzdžių (1881 m. liepos 29 d.), Telšių apskrityje - Telšių (1876 m. birželio 26 d.), Plungės (1882 m. liepos 14 d.), Židikų (1879 m. spalio 18 d.), Raseinių apskrityje - Raseinių (1876 m. birželio 12 d.) ir Kelmės (1880 m. lapkričio 11 d.), Zarasų (tuo metu-Novoaleksandrovsko) apskrityje-Zarasų pirmoji (1876 m. liepos 12 d.), Zarasų antroji (1891 m. rugsėjo 16 d.), Rokiškio pirmoji (1876 m. birželio 12 d.), Rokiškio antroji (1877 m. rugpjūčio 24 d.), Obelių (1877 m. kovo 21 d.) ir kitos taupomosios skolinamosios draugijos. Vilniuje nauji bankai pradėti steigti XIX a. septintąjį-aštuntąjį dešimtmečiais, kai tuo metu prasidėjo statybų karštligė, trukusi iki pat šimtmečio pabaigos. Ypač didelis postūmis statyboms buvo 1875 m. patvirtintas trečiasis miesto plėtros planas, pagal kurį miestas tvarkytas iki pat Antrojo pasaulinio karo. Šio plano įgyvendinimo metu buvo suplanuotas ir pastatytas Naujamiesčio rajonas. Vien 1889 m. miesto valdyba išdavė 480 leidimų statyti ir perstatyti įvairius objektus. Nors statybos vyko visame mieste, daugiausia buvo statoma ką tik nutiestame Georgijaus prospekte. Jis sujungė Senamiestį su sparčiai statomu naujuoju rajonu, todėl ir miesto centras nuo Rotušės ėmė slinktis Katedros aikštės link - arčiau naujojo rajono. Naujoje miesto dalyje, kartu su kitais valstybiniais bei visuomeniniais pastatais, iškilo ir bankų rūmai. Prekybos Ir pramonės banko eskizinis projektas (architektas V, Dubeneckis). 1922 m, KAA, F.156, ap. 1, b. 6, 1. 51 XIX a. pabaigoje Vilniuje pastatyti du specialiai bankams pritaikyti pastatai: dvarininko Sketch project of the Bank of Commerce ana Inaustry (architect V, Dubeneckis), A. Sniadeckio rūmai, skirti nuomai, ir Vilniaus žemės bankas. 1922. KAA, F. 156, ap. 1, b. 6, 1. 51 1886 m. pastatyti dvarininko A. Sniadeckio rūmai (dabar - Centrinis paštas, Gedimino pr. 7), specialiai pritaikyti bankams. Juos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje nuomojo du bankai - Rusijos valstybinio Valstiečių žemės banko ir valstybinio Bajorų žemės banko skyriai. Šiuos rūmus projektavo architektas J. Januševskis(1857-po 1914), 1884 m. baigęs Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institutą. Neorenesanso formų trijų aukštų rūmai užima visą mažomis gatvelėmis atskirtą kvartalą, jų architektūra išsiskiria solidumu, masyvumu, pabrėžiančiu įstaigos turtingumą. Pastato planas - netaisyklingos formos, pagrindinis fasadas simetriškas, jo centre - nišoje įterptos kolonos. Fasado antro aukšto centre ir šonuose buvę balkonai neišliko. Banko viduje buvo ovalaus plano laiptinė. A. Sniadeckio rūmai - vieni iš įspūdin giausių istorizmo laikotarpio statinių. Šiame pastate XX a. pradžioje trumpai veikė Šiaurės banko skyrius [p. 49], Pirmojo pasaulinio karo metais buvo įsikūrę Vokiečių karių namai (Deutsches Soldatenheim) [p. 62-63]. 1889-1891 m. pastatyti neorenesanso ir neoklasicizmo formų Vilniaus žemės banko rūmai (dabar - Lietuvos bankas, Gedimino pr. 6) [p. 60-61], Tai Vilniuje pirmas pastatas, statytas bankui, su moderniomis pinigų saugyklomis ir specialia įranga. Prekybos ir pramonės banko Kybartų skyriaus projektas (architektas H. Pulsas), 1889 m. skelbtame rūmų projekto konkurse, kuriame dalyvavo 17 architektų, pirmąją vietą ir 300 1922 m. KAA, F. 156, ap. 1, b. 6, 1. 5 rublių premiją laimėjo architekto V. Gorskio, antrąją- J. Januševskio projektai. Rūmų statybos Project of the Bank of Commerce and Industry brancb in Kybartdi (architect H. Pulsas). projektą 1889 m. balandžio 3 d. pasirašė miesto inžinierius V. Šteineris, todėl kyla klausimų dėl 1922. KAA, F. 156, ap. 1, b. 6, 1. 5 pastato autorystės. Pastaruoju metu vyrauja nuomonė, kad V. Šteineris greičiausiai naudojosi V. Gorskio projektu ir prižiūrėjo statybą. Vilniaus žemės banko rūmų pastatas yra stačia kampis, dviejų aukštų, su rūsiu, erdvia laiptine ir holais. Pagrindinis pastato fasadas - simetriškas, su iškištu cokoliu. Fasado vidurį pabrėžia plati išky ša, kurios antrame aukšte - balkonas su baliust rada. Iš vestibiulio dvipusiai marmuro laiptai (rekonstruoti XX a. trečiajame dešimtmetyje) veda į pirmą aukštą. Pagrindinė laiptinė yra vidurinėje rūmų dalyje - kiemo pusėje, į ją patenkama per rūsį. Pastato rūsyje išlikusioje senojoje pinigų saugykloje su 36 centimetrų storio originaliomis šelfinėmis durimis, pagamintomis Berlyne, šiuo metu saugomi Lietuvos banko muziejaus rinkiniai. Patalpos pastato aukštuose išdėstytos abipus koridoriaus, antro aukšto koridorius apšviestas per stoglangius, jo šonuose - buvusios banko opera cijų salės. Tame pačiame pastate buvo įsikūręs ir Vilniaus privatinis komercijos bankas. Miesto teritorija, kurioje pastatytas Vilniaus žemės Prekybos ir pramonės banko eskizinis projektas (architektas V. Dubeneckis). bankas, buvo urbanizuota tik XIX a. antrojoje pusėje. XIX a. pradžioje čia stovėjo pavieniai 1922 m, KAA, F.156, ap. 1, b. 6, 1. 96 namai, apsupti daržų ir ganyklų. 1808 m. Vilniaus miesto plane parodyta, kad pro dabartinę Sketch project of the Bank of Commerce and Industry (architect V. Dubeneckis). Lietuvos banko teritoriją esamų vartų į prospektą vietoje, ėjo Trečioji Totorių gatvelė, kurioje 1922. KAA, F. 156, ap. 1, b. 6, 1, 96 pastatų nebuvo. Užstatyta buvo Antroji Totorių gatvelė ir sandūra su Trečiąja Totorių gatvele. Pagal 1834 m. Vilniaus miesto išklotinę rytinė gatvės pusė iki dabartinės Odminių gatvės buvo užstatyta vieno aukšto nameliais su tvoromis. Pagal 1875 m. miesto plėtros planą šioje miesto dalyje, be Georgijaus prospekto, buvo numatyta nauja Totorių gatvė, panaikinant keturias senas Totorių gatveles. Taip Trečioji Totorių gatvelė (jos atkarpa, išlikusi kitoje prospekto pusėje, dabar vadinama K. Sirvydo gatve) atsidūrė banko teritorijoje. 1887 m. bankas šalia prospekto įsigijo žemės valdą kuri tuo metu priklausė E. Koranovskai. 1889 m. Vilniaus miesto Statybos skyrius patvirtino ir V. Šteinerio pasirašytą Vilniaus žemės banko rūmų statybos projektą o Vilniaus miesto dūmą išdavė leidimą statyti mūrinį dviejų aukštų su rūsiu pastatą [p. 13-14], Statybos darbai baigti 1891 m. Pagal projektą iš abiejų pastato pusių turėjo būti metaliniai vartai. Šalia šoniniu fasadu įprospektą(dabar-Gedimino pr. 4), buvo pastatytas Vilniaus žemės banko direktoriui J. Montvilai priklausantis dviaukštis pastatas (architektas K. Maculevičius (1830-?). Šiam pastatui 1897 m. užstatytas trečias aukštas (architektas V. Stipulkovskis (1866-1927). Jame įsikūrė „Liutnės“ draugija ir kitos organizacijos, globojamos kultūros mecenato J. Montvilos. 1910 m. prie pagrindinio banko pastato, kiemo pusėje, architektas V. Michnevičius (1862-1947) suprojektavo du dviaukščius priestatus, pakeitusius pirminę centrinio pastato kompoziciją. Viename iš jų įsikūrė teatras „Liutnia“ (pastatas neišlikęs, rekonstruotas į Akademinį dramos teatrą). Sklypo, kuriame buvo pastatytas Vilniaus Žemės banko rūmų pastatas, ribos XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje kelis kartus keitėsi. Gedimino prospekto ir Totorių gatvės sankirtoje esantis (šiuo metu priklausantis Lietuvos bankui) pastatas, statytas XIX a. aštuntąjį dešimtmetį, dar prieš Vilniaus Žemės banko rūmų statybą, kaip gyvenamasis namas, turėjo keletą savininkų (Vilniaus Žemės bankui šis pastatas nepriklausė). XIX a. pabaigoje banko direktoriaus J. Montvilos (vienas iš Labdarybės draugijos vadovų) iniciatyva pastatytas pigių butų namas Labdarių gatvėje, o Lukiškių aikštės prieigose iškilo Prekybos ir pramonės banko Šiaulių skyriaus pertvarkymo projektas pirmosios kooperatinių namų grupės. Čia namus statėsi to paties banko tarnautojai. Vilniaus (architektas V, Dubeneckis), KAA, F . 156, ap. 1, b. 6, 1. 56 žemės bankas suteikdavo paskolas statyboms, o projektai buvo pasirenkami iš specialaus Reconstruction project of the Šiauliai branch of the Bank of Commerce and Industry katalogo. XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje pastatytos kelios gyvenamosios kolonijos, (archltect v, Dubeneckis). KAA, F. 156, ap. 1, b. 6, 1. 56 vadinamos Montvilos kolonijomis. Kiti specialiai bankams pritaikyti pastatai Vilniuje pastatyti XX a. pradžioje. Tai Rusijos valstybinio banko skyrius ir valstybinio Valstiečių žemės banko skyrius. Pagal vilniečio inžinieriaus architekto M. Prozorovo projektą 1906-1909 m. pastatyti modemo stiliaus Rusijos valstybinio banko Vilniaus skyriaus rūmai (dabar - Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos mokslo taryba, Gedimino pr. 3) [p. 50-55], kainavę 370 tūkst. rublių. Pastato išorė-modifikuoto klasicizmo formos. Rūmus sudaro dviaukštis pagrindinis korpusas ir jam statmenas T raidės plano dviaukštis salės korpusas. Pagrindinis korpusas - stačiakampio plano, su cokoliu. Pagrindinio korpuso reprezentatyvus fasadas yra prospekto pusėje. Šis korpusas atitrauktas nuo gatvės, išsikišusi jo centrinė dalis, puošta kolonomis, - rizalitas, kuriame yra vestibiulis. Vestibiulio ir buvusios banko operacijų salės interjeras prabangus. Plačių balto marmuro laiptų turėklai su kalto metalo grotelėmis, dekoruotomis augalų lapais, rozetėmis. Banko operacijų salės perdangai architektas pasirinko iki tol Vilniuje netaikytąelipsinio skersmens gelžbetoninį skliautą, kuriuo be papildomų atramų perdengė 440 kv. m erdvę (salės plotis - 16,5 m, aukštis - 7,5 m). Salė apšviesta pro didelius arkinius šoninius langus. Laikoma, kad tai ištaigingiausi iki Prekybas Ir pramonės banko projektas (architektas V. Dubeneckis). Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje statyti banko rūmai. 1922 m. KAA, F.156, ap, 1, b. 6, 1, M Rusijos valstybinio banko Vilniaus skyrius įsteigtas dar 1865 m. (1883 m. įsteigtas šio banko Project of the Bank of Commerce and Industry (archltect V. Dubeneckis). Kauno skyrius). Kurį laiką, prieš įsikurdamas šiuose rūmuose, jis nuomojo patalpas Aušros 1922. KAA, F. 156, ap. 1, b. 6, 1. 19 Vartų gatvėje (dabar - viešbutis „Europa“, Aušros Vartų g. 6). Bankas priimdavo indėlius, teikdavo paskolas prekybai, pramonei ir statybai plėtoti. Pirmojo pasaulinio karo metais šio banko skyriaus rūmuose buvo įsikūrusi vokiečių karo ligoninė (Lazarett) [p. 64-65]. Apie 1910-1912 m. pastatyti Rusijos valstybinio Valstiečių žemės banko skyriaus rūmai Didžiosios Pohuliankos gatvėje (dabar - Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakultetas, J. Basanavičiaus g. 28). Neaišku, kas šių modernizuoto neoklasicizmo rūmų projekto autorius. Pastatas - dviaukštis, su pusrūsiu ir antresole virš centrinės dalies, asimetrinės konfigūracijos su trimis iškyšomis gatvės fasade. Pagrindiniame korpuse buvo įrengtos banko operacijų salės, o tarnybinės patalpos - statmenai priėjo prijungtame kiemo rizalite. Įėjimas ir laiptinė suprojektuoti ne centre, o kraštinėje dešinėje iškyšoje; portalas puoštas dorėninėmis kolonomis. Į šiuos naujus rūmus kartu su Rusijos valstybinio Valstiečių banko skyriumi persikėlė ir valstybinio Bajorų žemės banko skyrius. Moderniuose, tačiau ne specialiai bankams statytuose pastatuose įsikūrė Azovo-Dono komercinio banko ir Rusijos-Azijos banko skyriai. Azovo-Dono komercinis bankas įsikūrė Lietuvos banko Kaune projektas (nežinomas architektas). L. ir R. Zalkindų prekybos namų antrame aukšte Didžiojoje gatvėje (dabar - viešbučio Pjūvis. Konkursinis darbas. 1929 m. LB KS „Radisson SAS“ antras korpusas, Didžiosios ir Rūdininkų gatvių sankirta) [p. 56-57], 1910 m. Project of the Bank of Llthuania in Kaunas (by an unknown archltect). M. Prozorovo suprojektuota banko operacijų salė iki šių dienų neišliko. Cross-sectlon. Tender offer. 1929. LB KS M. Prozorovas projektavo ir Rusijos-Azijos banko patalpas. Nuosavi banko prekybos namai Didžiosios ir Andrejevskaja gatvių sankirtoje (dabar — Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, Didžiosios ir Savičiaus gatvių sankirta) [p. 58], kadaise priklausę karmelitų vienuolynui, 1913 m. perstatyti į trijų aukštų modemo formų pastatą. Elipsės skerspjūvio skliautą, pritaikytą statant Rusijos valstybinio banko skyrių, architektas pritaikė ir Rusijos-Azijos banko dviaukštei operacijų salei. Pirmojo pasaulinio karo metais pastate veikė Vokietijos Rytų banko (Ostbank) skyrius [p. 59]. Įvairiems bankams skirtingu metu buvo nuomojamas Šv. Dvasios vienuolynui priklausęs pastatas Aušros Vartų gatvėje (dabar - viešbutis „Europa“, Aušros Vartų g. 6). 1834 m. darytuose Vilniaus miesto gatvių išklotinių brėžiniuose pavaizduotas kuklaus fasado pastatas po 1864 m. rekonstrukcijos įgijo pompastišką neobizantinę formą. XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje jame glaudėsi Orlovo komercinio banko skyrius, trumpai veikė Rusijos valstybinio banko skyrius, prieš Pirmąjį pasaulinį karą-Jungtinio banko skyrius [p. 58]. 1915 m. Vilniuje veikė Rusijos valstybinio Bajorų žemės banko ir valstybinio Valstiečių žemės banko skyriai, Rusijos-Azijos banko skyrius, Jungtinio banko skyrius anksčiau minėtose gatvėse, Peterburgo tarptautinio komercinio banko skyrius Vokiečių gatvėje, Peterburgo-Tulos Lietuvos banko Kaune projektas (nežinomas architektas). žemės banko agentūra Vilniaus ir Priobraženskaja (dabar - Liejyklos) gatvių sankirtoje (XIX a. Fasadas iš K. Donelaičio gatvės pusės. Konkursinis darbas. 192h m. LB KS pabaigoje-XX a. pradžioje agentūra nuomojo patalpas V. Chondzinskio name Georgijaus pr. 4), Project of the Bank of Llthuania in Kaunas (by an unknovm architect). Azovo-Dono komercinio banko skyrius ir Antroji savitarpio kredito draugija Didžiojoje gatvėje, Faęade from K. Donelaičio Street. Tender offer. 192h. LB KS Rusijos valstybinio banko skyrius, Vilniaus žemės bankas ir Vilniaus privatinis komercijos bankas Georgijaus prospekte. Prospektas buvo ir kitų kredito įstaigų centrinių būstinių vieta - 5 numeriu pažymėtame name įsikūrė ■ ■ ■ ■ B Vilniaus miesto kredito ir savitarpio kre dito draugijos, 19 numeriu (dabartiniame Žemės ūkio ministerijos pastate) - Trečioji savitarpio kredito draugija (Lie tuvių bankas). Kitame name, pažymė tame 21 numeriu (dabar - kazino „Olim- pic“, Gedimino prospekto ir A. Vienuolio gatvių sankirtoje), 1918 m. patalpas nuomojo Brolių Vailokaičių ir bendrovės bankas, įsteigtas 1912 m. 1898 m. bankinius namus, bankines ir pini gų keitimo kontoras turėjo S. Levinas — vaikų prieglaudos namuose Didžiojoje gatvėje, M. Feigenbergas - Menakerio name Šopeno gatvėje, I. Bunimovičius - Poznanskio name Vokiečių gatvėje, Ch. Solcas - nuosavame name Vokiečių gatvėje, S. Eliasonas - nuosavame name Trakų gatvėje, p. Aranovskis-p. Bunimo- vičiaus name Vokiečių gatvėje, I. Gleze- ris - nuosavame name Didžiojoje gatvėje, DVOKEiAIc iOSTHASSdEF ■ fon Geimanas - nuosavame name Didžio- joje gatvėje, p. Baltermancas ir sūnus - Šv. Dvasios vienuolynui priklausančia- ■ ■ ■ mc name Didžiojoje gatvėje. 1914 m. bankinius namus, bankines ir Lietuvos banko Kaune projektas (nežinomas architektas). pinigų keitimo kontoras Vilniaus gatvėje turėjo S. Levinas, Trakų gatvėje - A. Žukas ir Fasadas iš K. Donelaičio gatvės pusės. Konkursinis darbas. 192h m. LB KS S. Eliasonas, Bokšto gatvėje - I. Glezeris, Šopeno gatvėje - M. Feigenbergas. Taip pat Project of the Bank of Llthuania in Kaunas (by an unknovm architect). veikė ir keletas kitų smulkių kredito įstaigų. Centrinė taupomoji kasa buvo įsikūrusi Rusijos Faęade from K. Donelaičio Street. Tender offer. 192h. LB KS valstybinio banko skyriaus patalpose Georgijaus prospekte. Mažesnės skolinamosios taupomosios kasos veikė prie Lukiškių aikštės, Arzamazkaja (dabar - J. Tumo-Vaižganto) gatvėje, Aleksandrovskij bulvare (dabar-Algirdo gatvė), Dvorianskij skersgatvyje (dabar - Karmelitų gatvė) ir Polesės geležinkelių valdybos name Didžiosios Pohuliankos gatvėje. Kaune XIX a. antrojoje pusėje postūmį statyboms davė 1871 m. patvirtintas naujas miesto plano projektas ir 1879 m. suteiktas Rusijos pasienio tvirtovės statusas. Nors daugiausia dėmesio buvo skiriama gynybos objektams ir infrastruktūrai kurti, susidarė geresnės ekonominės ir finansinės sąlygos miestui plėstis. Kūrėsi miesto centras, susidaręs iš turgaus aikščių ir jas jungusių gatvių tinklo. Ėmė ryškėti Laisvės alėja, kuri dar 1847 m. Kauno naujosios dalies suplanavimo projekte buvo numatyta kaip pagrindinė miesto gatvė. Visuomeninės paskirties objektų statoma nedaug, todėl kartu su miesto ekonomine raida atsiradusios pirmosios kredito įstaigos glaudėsi nuomojamose patalpose. Viena iš pirmųjų finansų įstaigų mieste - gubernijos iždinė, įkurta valdiškame vieno aukšto name (dabar - Rotušės a. 11), apie 1865 m. iš B. Klionskio išsinuomojo patalpas dviejų aukštų name Nikolajaus prospekte (dabar - Laisvės alėja). Pastatas anksčiau priklausė I. Godlevskiui. Leidimas jį statyti gautas 1858 m. Statyboms vadovavo architektas V. Kulikovskis (1835-1910), manoma, kad jis parengė ir pastato projektą. Žemutiniame namo aukšte buvo įrengtos iždinės saugyklos, viršutiniame aukšte įsikūrė mokesčių rūmai. 1878 m. namąnupirko N. ir R. Natansonai. Iždinę jie padidino pastatui užstatydami trečią aukštą. Pastate veikė ir valstybinė taupomoji kasa [p. 75]. Pirmojo pasaulinio karo metais ten buvo karo komendantūra. Lietuvos banko Kaune projektas (nežinomas architektas). Kauno mieste prie vyriausybinių įstaigų veikė taupomosios skolinamosios kasos, kurios teikė Fasadas iš Maironio gatvės pusės. Konkursinis darbas. kredito ir taupymo paslaugas valdininkams ir tarnautojams: prie Kauno gubernijos valdybos 1924 m, LB KS (reorganizuota 1891 m.), prie Akcizų žinybos (įsteigta 1871 m.), prie Berniukų gimnazijos (įsteigta Project of the Bank of Lithuania in Kaunas (by an unknown architect). 1877 m.), prie Mergaičių gimnazijos (įsteigta 1884 m.) irkt. Faęade frau Maironio Street. Tender offer. 1924. LB KS 1875 m. Kaune jau veikė trys bankinės kontoros ir Kauno savitarpio kredito draugija (įsteigta 1874 m.). 1883 m. kovo 22 d. mieste atidarytas Rusijos valstybinio banko skyrius, tačiau pirmasis jo veiklos dešimtmetis buvo nesėkmingas - tik vienerius metus (1889 m.) gautas šioks toks pelnas. 1910-1914 m. buvo kur kas sėkmingesni - tik 1914 m. bankas patyrė nuostolių. Bankas nuomojo patalpas vadinamajame M. Hausmano (Gausman) name, pastatytame XIX a. viduryje Nikolajaus prospekte. 1914 m. pastatas atnaujintas suteikiant jam moderno stiliaus bruožų (architektas J. Ušakovas). Tarpukariu pastato antrame aukšte veikė Komercijos bankas [p. 109]. 1912-1913 m. pastatyti nauji Rusijos valstybinio banko Kauno skyriaus rūmai K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje (dabar- Kauno aukštesnioji policijos mokykla, K. Donelaičio g. 68) [p. 76]. Pastatą projektavo architektas M. Prozorovas, kuris buvo ir Vilniaus skyriaus rūmų projekto autorius (pirminį projektą, kuriame rasta daug trūkumų, rengė karo inžinieriai I. Blavdzevičius ir P. Fiodorovas). Sklypas 1912 m. įsigytas iš A. Milerio, jame stovėjo du mūriniai ir du mediniai vieno aukšto namai, statyti XIX a. pabaigoje. Nors Kaune, kaip Rusijos pasienio tvirtovėje, buvo draudžiama statyti aukštesnius kaip dviejų aukštų pastatus, tačiau, nepaisant apriboj imu, pastatytas trijų aukštų šio banko Kauno skyrius. Banko rūmų architektūrai būdingos modernizuoto klasicizmo formos. Pastatas kampinis, iš K. Donelaičio gatvės pusės portalas puoštas trimis pusapskritėmis arkomis. Dėl nelygaus reljefo cokolinis aukštas pritaikytas tarnybinėms patalpoms, o didžioji banko operacijų salė įrengta antrame ir trečiame aukštuose Maironio gatvės pusėje. XIX a. pabaigoje Kaune įsteigtas Vilniaus privatinio komercijos banko skyrius, nuomojęs Lietuvos banko Kaune projektas (nežinomas architektas). patalpas Nikolajaus prospekte [p. 74], Tarpukario metais šiame pastate veikė Kredito bankas. Fasadas iš Maironio gatvės pusės. Konkursinis darbas. 1924 m. LB KS 1906 m. įsteigtas atskiras Rusijos valstybinio Valstiečių žemės banko Kauno skyrius, kuris teikdavo paskolas, sudarinėdavo sutartis su dvarų ir žemės nuomininkais, įvertindavo Project of the Bank of Lithuania in Kaunas (by an unknown architect). Faęade from Maironio Street, Tender offer. nekilnojamąjį turtą Kauno gubernijoje. XX a. antrąjį dešimtmetį Kaune veikė ir Jungtinio banko 1924. LB KS skyrius. Klaipėdos krašte, kitaip negu visoje Lietuvoje, krašto kredito įstaigose vyravo vokiškas kapitalas. Pirmasis bankas Klaipėdoje įsteigtas dar XVIII a. antrojoje pusėje, jis veikė Daržų gatvėje, vadinamojo postmeisterio Vitės name. Tačiau dėl menko pelningumo 1796 m. jis uždarytas. XIX a. pirmojoje pusėje bankas veikė dabartinėje Tiltų gatvėje. Per 1854 m. gaisrą pastatui sudegus, Prūsijos (nuo 1870 m. - Vokietijos) valstybinio banko skyrius 1858 m. pastatytas nupirktame naujame sklype Turgaus gatvės ir Teatro aikštės sankirtoje. Pastatas neorene sansinių formų, dviejų aukštų, šiek tiek atitrauktas nuo gatvės. Jo fasade daug pasikartojančių elementų, pagrindinis įėjimas buvo iš Turgaus gatvės pusės. Centrinis banko korpusas su pagalbiniais pastatais užėmė visą nedidelį kvartalą. XX a. pradžioje po dalinės rekonstrukcijos pagrindinės durys perkeltos į Teatro aikštės pusę, buvusių durų vietoje įrengtas langas, o antrame aukšte - balkonas, puoštas jugendo stiliaus metaline tvorele. Iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 1923 m. šiame pastate veikė Vokietijos valstybinio banko skyrius. 1826 m. Klaipėdoje įsteigta viena iš pirmųjų Rytų Europoje taupomoji kasa, tačiau nėra duomenų apie jos įsikūrimo vietą. 1915-1916 m. Frydricho Vilhelmo (dabar-Tiltų) gatvėje, šalia Biržos tilto, pastatytas naujas jugendo stiliaus taupomosios kasos pastatas [p. 123]. Dviaukščio su mansardomis pastato pirmame aukšte buvo operacijų salė ir pinigų saugykla, antrame aukšte - tarnybinės patalpos, mansardose - butai tarnautojams. Į gatvę atsuktas pastato galinis fasadas, su ornamentais ir dekoratyvinėmis kaukėmis puoštu erkeriu. Kasa priklausė Vokietijos taupomųjų kasų susivienijimui ir buvo pavaldi Klaipėdos miesto magistratui. Įvairių finansų įstaigų Klaipėdoje pagausėjo XX a. pirmojoje pusėje. Dauguma jų glaudėsi Lietuvos banko Kaune projektas (nežinomas lietuvių architektas). gyvenamuosiuose namuose. Tačiau pastatytas ir vienas kitas specialus pastatas. 1907 m. netoli Fasadas iš Maironio gatvės pusės. Konkursinis darbas. stovėjusio Vokietijos valstybinio banko skyriaus, privačiame name Turgaus g., pradėjo veikti 1924 m. LB KS Rytų banko skyrius, vėliau pavadintas Klaipėdos banku (Memeler Bank). Trečiajame Project of the Bank of Llthuania in Kaunas (by an unknown Lithuanian archltect). dešimtmetyje šis nupirktas namas perstatytas, fasadui suteikta vadinamojo tėvynės stiliaus Faęade from Maironio Street, Tender offer. bruožų (dabar čia veikia AB „Hansabankas“ skyrius, Turgaus g. 9). Pastatas dviaukštis, iškiliu 1924. LB KS frontonu ir išsikišusiu erkeriu, puoštas reljefais, portalas įrėmintas dorėninėmis kolonomis. Pastate buvo įrengta dviaukštė banko operacijų salė su kesoninėmis lubomis. BANKAI LIETUVOJE 1918-1940 m. Aattcn JiaAiasrnyj)i, Pirmojo pasaulinio karo metais daugelis kredito įstaigų evakavosi į Rusijos gilumą, kitos nutraukė savo veiklą, kredito poreikius iš esmės tenkino tik vokiečių įsteigta Rytų skolinamoji kasa (Darlehenskasse Ost). Jos būstinė perkelta iš Poznanės į Kauną. Ji turėjo savo skyrius Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. Rytų skolinamoji kasa atliko valstybės, kredito ir emisijos banko funkcijas Ostlando teritorijoje. Tuo sudėtingu laikotarpiu aktyvūs lietuvių visuomenės veikėjai ėmė rūpintis ir lietuviškos kredito įstaigos steigimu. Pirmąja tokia įstaiga turėjo tapti Žemės bankas. M. Yčo ir J. Žibaus iniciatyva šiuo tikslu iš JAV lietuvių pradėtos rinkti lėšos. Įsteigtas Lietuvos žemės banko komitetas, kuris koordinavo šį darbą. Buvo parengti banko įstatai, kurie rusų valdžios 1917 m. net buvo patvirtinti. Steigėjais įrašyti J. Yčas, J. Žilius, P. Leonas, K. Šalkauskas, A. Prūsas ir A. Dubinskas. Buvo nustatytas 2 mln. rublių dydžio akcinis kapitalas. Tačiau nepalankiomis politinėmis sąlygomis organizacinis darbas užtruko keletą metų. Žemės bankui steigti JAV surinktos lėšos doleriais 1920 m. pervestos į Lietuvą. Iškeltus dolerius į auksinus, dėl didelės infliacijos jie greitai nuvertėjo, todėl teko atsisakyti steigti banką. Taip žlugo mėginimas Lietuvoje įsteigti pirmą lietuvišką banką. Po Lietuvos valstybingumo atkūrimo 1918 m. susidarė palankesnės sąlygos sukurti nacionalinę kredito sistemą. Pirmieji akciniai komerciniai bankai pradėjo steigtis 1918 m. pabaigoje-1919 m. Pagal Lietuvos valstybės 1919 m. gruodžio 19 d. priimtą Įstatymą apie kredito įstaigas (paskelbtas Lietuvos Banko Kaune projektas (nežinomas architektas). 1920 m. gegužės 25 d.) visos be išimties bankų ir kredito įstaigos, iki tol veikusios pagal Rusijoje Fasadas iš Maironio gatvės pusės. Konkursinis darbas. galiojusius įstatymus ir norinčios tęsti arba atnaujinti savo veiklą, privalėjo per pusę metų iš 1924 m. LB KS naujo patvirtinti savo įstatus ir gauti sutikimą iš Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos Project of the Bank of Lithuania in Kaunas (by an unknown architect). (toliau - Finansų ministerija). Daugelis anksčiau veikusių bankų ir kitų kredito įstaigų buvo Faęade from Maironio Street. Tender offer. likviduotos, kartu ėmė kurtis naujos. 1924. LB KS Tačiau, esant sudėtingai finansinei situacijai, pirmųjų bankų kapitalas didėjo labai lėtai. 1919 m. pirmojoje pusėje Lietuvoje buvo 1 akcinis komercinis bankas, kurio pagrindinis kapitalas - 2 mln. auksinų, arba tik 150 tūkst. prieškarinių rusiškų rublių, o 1920 m. veikusių 3 akcinių komercinių bankų pagrindinis kapitalas nors jau sudarė 6,5 mln. auksinų, tačiau dėl nuvertėjusių pinigų buvo lygus tik 210 tūkst. rublių. 1921 m. 7 komercinių bankų pagrindinis kapitalas buvo 37 mln. auksinų, arba 800 tūkst. prieškarinių rublių. Prieš karą Lietuvoje veikusių Vilniaus žemės banko, Vilniaus privatinio komercijos banko ir kitų bankų pagrindiniai kapitalai siekė milijonus rublių, todėl pirmųjų nepriklausomos Lietuvos komercinių bankų galimybės kredituoti ūkį buvo nedidelės, o ir patys bankai nenoriai ėmėsi šalies ūkio kreditavimo; kasdienės infliacijos ir ostmarkių nuvertėjimo sąlygomis jie vertėsi spekuliacija, o gautą pelną sėkmingai investavo į tvirtą užsienio valiutą ir nekilnojamąj į turtą. Iki 1928 m. Lietuvoje įsteigti 2 akciniai mišraus kapitalo bankai (Lietuvos bankas ir Žemės bankas), kuriuose valstybė turėjo kontrolinį akcijų paketą, 6 privatūs akciniai komerciniai bankai (Prekybos ir pramonės bankas, Ūkio bankas, Komercijos bankas, Centralinis žydų bankas, Kredito bankas, Tarptautinis bankas), 2 kredito kooperatyvų sąjungų bankai (Kooperacijos bankas, Centralinis ūkininkų bankas). Įregistruotos ir 42 savitarpio kredito draugijos (iš jų veikiančių - 25), 624 kredito kooperatyvai (iš jų veikiantys - 431) ir 29 bankiniai namai ir kontoros (iš jų veikiantys - 2). Šio laikotarpio bankų steigimosi ypatybė yra ta, kad dėl Lenkijos intervencijos į Lietuvą dauguma jų centrinių būstinių kūrėsi ir ilgą laiką veikė ne sostinėje Vilniuje, bet Kaune, gavusiame laikinosios sostinės vardą. Čia kartu su kitais visuomeniniais pastatais atsiradę nauji bankų rūmai padėjo išryškinti naują - administracinę - Kauno centro paskirtį. Mėgstamiausia ir prestižine bankų gatve tapo Laisvės alėja. Joje tarpukario laikotarpiu buvo įsikūrę dauguma bankų ir kitų kredito įstaigų. Gerindami darbo sąlygas, bankai kartais pakeisdavo savo įsikūrimo vietą iš vieno kvartalo, iš vienos gatvės pusės į kitą ir atvirkščiai, tačiau beveik visada likdavo ištikimi Laisvės alėjai. Joje savo būstines turėjo Prekybos ir pramonės bankas, Ūkio bankas. Komercijos bankas. Kredito bankas, Kooperacijos bankas. Tarptautinis bankas, Centralinis žydų bankas, Centralinis ūkininkų bankas, K. Brauno, V. Frenkelio bankiniai namai, Kauno namų savininkų kredito draugija, Kauno savitarpio kredito prekybos draugija ir kitos kredito ttDffU(yV©8 ĮBAIMtKAC M S-1]U@SM^[R0AM įstaigos. Pirmuoju nepriklausomos Lietuvos banku tapo Lietuvos prekybos ir pramonės bankas. Organizacinis darbas pradėtas dar 1918 m. pavasarį. Nuspręsta, kad kuriamas bankas bus pusiau valstybinis, nes tuomet, kai dar nebuvo nei iždo, nei valstybės banko, reikėjo panaudoti kuriamo banko galimybes. Vilniuje esant vokiečių kariuomenei, reikėjo prašyti okupacinės valdžios patvirtinti parengtus banko įstatus ir leisti jam veikti. Sutvarkius formalumus, bankas savo veiklą pradėjo 1918 m. spalį, nors Lietuvos Respublikos Ministrų Kabinetas įstatus patvirtino vėliau - 1918 m. gruodžio 19 d. Banko steigėjais tapo M. Yčas, J. Yčas, J. Alekna, A. Prūsas, S. Banaitis. Tai buvo akcinis komercinis bankas su 2 mln. auksinų pagrindiniu kapitalu. Lietuvos vyriausybė buvo suinteresuota banko sėkme, ji nupirko pusę banko akcijų. Tai kėlė gyventojų pasitikėjimą. Banko būstinė įkurta buvusio Rusijos valstybinio banko rūmuose Vilniuje. Artėjant bolševikų armijai prie Vilniaus, 1919 m. sausį centrinė banko būstinė persikėlė į Kauną ir iki 1919 m. vidurio glaudėsi buvusio Rusijos valstybinio banko Kauno skyriaus patalpose. Lietuvos banko Kaune projektas (nežinomas architektas), Vilniuje liko banko skyrius. 1919 m. jau veikė banko skyrius ir Šiauliuose. Prekybos ir pramonės Fasadas iš Maironio gatvės pusės. Konkursinis darbas. banko žemėlapyje, išleistame Berlyne 1922 m., pateiktas 22 skyrių sąrašas: Alytaus, Biržų, 192d m. LB KS Joniškio, Kėdainių, Kybartų, Liepojos (po Klaipėdos krašto atgavimo skyrius uždarytas), Project of the Bank of Lithuania in Kaunas (by an unknown architect). Linkuvos, Marijampolės [p. 165], Mažeikių, Klaipėdos, Panevėžio, Rokiškio, Raseinių, Šiaulių Faęade from Maironio Street. Tender offer. 192d. LB KS [p. 129,132], Švėkšnos, Telšių, Tauragės, Ukmergės, Utenos [p. 183-184], Vilkaviškio, Vilniaus ir Anykščių. Žemėlapyje pažymėti ir Obeliai, kaip turintys banko skyrių, tačiau į sąrašą neįtraukti. Banko veikla pirmuosius keletą metų buvo sėkminga. Būdamas pusiau valstybiniu banku ir dėl to turėdamas lengvatų verstis ūkine komercine veikla, aktyviai veikdamas pokario infliacijos sąlygomis valiutų rinkoje, investuodamas į vertybinius popierius, platindamas valstybės paskolų lakštus, bankas gaudavo didžiulį pelną. Daugėjo indėlių, bankas įgijo gyventojų pasitikėjimą. 1921 m. banko pagrindinis kapitalas buvo padidintas iki 3 mln., o 1922 m .-iki 12mln. auksinų (po lito įvedimo 400 auksinų vertės akcijos perkainotos po 200 litų už 1 akciją). Vyriausybė 1922 m. daugumą savo akcijų pardavė. Matyt, stiprėjant ir plečiantis bankui, norėta svarbesnius ir stipresnius banko skyrius įkurdinti nuosavuose pastatuose. Buvo parengta j i n daug Prekybos ir pramonės banko skyrių pastatų projektų. Išlikę vokiečių architekto H. Pulso Kybartų skyriaus projektai [p. 23], daug įdomių rūmų projektų, rengtų architekto V. Dubeneckio * > r a iii iii (1888-1932) [p. 22-24]. Jis suprojektavo įspūdingą banko Šiaulių skyriaus pastatąBažnyčios ir 14 Į ■ B -» ■ E-L -- ' Kalėjimo gatvių sankirtoje. Pastatas su istorizmo laikotarpiui būdingu fasado dekoru įterptas į stačiakampio plano sklypą. Suapvalintoje kampinėje dalyje per du aukštus buvo numatyta erdvi, skliautuota, 13,6 m skersmens banko operacijų salė, ji turėjo užimti apskritos dalies antrą K ir trečią aukštus. Prie banko operacijų salės, virš vestibiulio, numatyta vieta direktoriaus kabinetui. Ilgojo korpuso antrame aukšte, abipus koridoriaus, numatyti tarnautojų kabinetai, Lietuvos Lanko Kaune projektas (nežinomas architektas), Fasadas iš K, Donelaičio gatvės pusės. Konkursinis aarbas. direktoriaus ir jo pavaduotojo butai - ketvirtame aukšte, į kurį numatytas atskiras įėjimas. 192d m. LB KS Centrinis įėjimas į banką planuotas iš Bažnyčios gatvės pusės; korpuso iš Kalėjimo gatvės Project of the Bank of Lithuania in Kaunas (by an unknonn architect). pusės pirmame aukšte numatyti prekybos plotai. Deja, šis projektas, kaip ir kiti projektai, liko Faęaae from K. Donelaičio Street. Tender offer. neįgyvendintas [p. 16-19]. 192d. LB KS Netekus valstybės paramos, dėl suteiktų blogų paskolų ir smarkiai pervertinto banko turto, 1925 m. gegužės 28 d. įvykusiame akcininkų susirinkime nutarta, atlyginant patirtus nuostolius, akcij ų kainą sumažinti perpus - iki 100 litų, o pagrindinį kapitalą - iki 3 mln. litų. Tačiau tai nedavė apčiuopiamos naudos ir metų pabaigoje banko veikla tapo dar problemiškesnė. Buvo mėginta dar kartą banką atgaivinti, tačiau negauta teigiamų rezultatų. 1927 m. gegužės 28 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime banko valdyba informavo, kad jis yra nemokus. Prasidėjo banko likvidavimo procesas, trukęs keletą metų. 1919 m. vasario 16 d. patvirtinti Ūkio banko įstatai. Įstatuose numatyta, kad banko būstinė bus Vilniuje, tačiau dėl bolševikų ir Lenkijos intervencijos į Vilnių ir Vilniaus kraštąjame dirbtas organizacinis darbas nutrūko; pats bankas įsikūrė Kaune, Laisvės alėjoje. Banko steigėjais įrašyti J. Vailokaitis, A. Dubinskas, A. Stulginskas (Stulginskis), K. Bizauskas, P. Grajauskas, tačiau pagrindinis vaidmuo jį steigiant teko broliams Jonui ir Juozui Vailokaičiams, turėjusiems patirties finansų srityje, nes jau 1912 m. Vilniuje jie buvo įsteigę smulkaus kredito draugiją- Brolių Vailokaičių ir bendrovės banką. Pirmoji Lietuvos ūkio banko akcijų emisija buvo 4 000 akcijųpo 500 auksinų, pagrindinis kapitalas sudarė 2 mln. auksinų. Steigėjai nupirko 98 procentus akcijų. 1923 m. gruodžio 31 d. Lietuvos ūkio banko balanso duomenimis, pagrindinis kapitalas sudarė 15 mln. litų (15 tūkst. akcijųpo 1 000 litų) ir nesikeitė per visus veiklos metus. Pataisius įstatus (įsigaliojo 1928 m.), bankas pavadintas Ūkio banku. 1922 m. Ūkio bankas iš Ritenbergų šeimos nupirko namą (statytą apie 1860 m.) Laisvės alėjos ir S. Daukanto gatvės sankirtoje, kur įsikūrė jo centrinė būstinė [p. 108], Pastatas stačiakampis, fasado vidurinė dalis pabrėžta piliastrais ir lenktu parapetu virš karnizo, centre - įgilintas portalas. Antrame aukšte kaitaliojosi arkiniai ir stačiakampiai langai. Pirmame aukšte 1925 m. gyveno L. Bistras (1890-1971). 1934-1936 m. pagal architekto A. Funko projektus dalimis pertvarkytos pastato vitrinos [p. 31], o 1937 m. po gaisro atnaujintas ir pastato vidus, visiems antro aukšto langams suteikta pusapskričių arkų forma. Bankas nuo pat pirmųjų dienų plėtė savo skyrių tinklą visoje Lietuvoje. 1925 m. duomenimis, visame krašte jis turėjo 24 skyrius: Alytuje [p. 146,148], Joniškyje, Jonavoje, Jurbarke, Kalvarijoje, Kėdainiuose, Klaipėdoje [p. 117], Kretingoje, Kybartuose, Lazdijuose, Mažeikiuose, Marijampolėje [p. 164—165], Naumiestyje [p. 162], Panevėžyje [p. 143], Prienuose, Raseiniuose, Rokiškyje, Šiauliuose [p. 126-128], Šakiuose, Tauragėje, Telšiuose, Ukmergėje [p. 181], Utenoje [p. 184-185] ir Vilkaviškyje. Banko saugyklos grotuotų vartelių projektas. Berlyno S. J. Arnheim firma. 1910 m. LB KS Lietuvos prekybai ir pramonei finansuoti 1920 m. rugpjūčio 3 d. įsteigtas Lietuvos komercijos bankas (įstatai patvirtinti 1919 m. gruodžio 10 d., o paskelbti 1920 m. gegužės 16 d.). Jo pagrindinis Project of the grille gate of a bank vault. Berilo S. J. Arnheim company. 1910. LB KS kapitalas sudarė 1 mln. auksinų (4 000 akcijųpo 250 auksinų), vėliau kelis kartus buvo didinamas. 1936 m. birželio 25 d. perregistruotuose naujuose banko įstatuose įrašyta 2 mln. litų (20 000 MILtNERS' S A FU COMPANY LIMITED. akcijųpo 100 litų). Banko steigėjai - R. Tilmansas, L. Soloveičikas, O. Finkelšteinas, P. Olšauskas, M. Soloveičikas ir P. Modemas. Steigiant banką aktyviai dalyvavo ir Vokietijos bankai, iki 1926 m. jiems priklausė 33 procentai banko akcijų. Centrinė banko būstinė buvo įsikūrusi to paties anksčiau aprašyto namo Laisvės alėjos ir Maironio gatvių sankirtoje antrame aukšte. Jame XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje veikė Rusijos valstybinio banko skyrius [p. 109]. Komercijos banko skyrių tinklas nebuvo platus. 1921 m. sausio26 d. atidarytas skyrius Kybartuose, 1923 m. birželio 25 d.-Šiauliuose [p. 133], 1924 m. liepos4 d.-Panevėžyje ir 1940 m. pradžioje-Vilniuje. Buvo ketinama įsteigti Lietuvoje emisijos banką ir įvesti nacionalinius pinigus nuo pat valstybingumo atkūrimo, tačiau tik 1922 m. spalio 2 d. savo veiklą pradėjo Lietuvos bankas, kartu pradėdamas keisti iki tol kursavusius auksinus (ostmarkes) į litus ir centus. Lietuvos banko steigiamasis akcininkų susirinkimas įvyko 1922 m. rugsėjo 27 d., jo metu išrinkta banko valdyba. [ banko valdybą išrinkti P. Grajauskas, J. Kaupas, J. Paknys, A. Prūsas. Rugsėjo 28 d. Lietuvos Prezidento įsakymais banko valdytoju nuo tos pačios dienos buvo paskirtas profesorius V. Jurgutis, jo pavaduotoju-A. Prūsas. Banko steigėjas buvo Vyriausybė. Jo pagrindinį kapitalą sudarė 12 mln. litų. Apie 80 procentų banko akcijų valdė valstybė, kitų akcijų savininkas pagal Lietuvos banko įstatymą, Steigiamojo Seimo priimtą 1922 m. rugpjūčio 11 d., įsigaliojusį pasirašius Prezidentui ir paskelbus „Vyriausybės žiniose“ 1922 m. rugpjūčio 29 d., galėjo būti savivaldybės, draugijos ir pavieniai asmenys. Nacionalinio emisijos banko pagrindinis uždavinys buvo reguliuoti pinigų apyvartą, lengvinti pinigų išmokėjimą, įgyvendinti pastovią ir patvarią pinigų sistemą Lietuvoje ir skatinti žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrą. Tiems tikslams įgyvendinti bankui dvidešimčiai metų buvo suteikta išimtinė teisė leisti banknotus, jis galėjo atlikti valstybės STEEL GRILLE GATE iždinės ir taupomųjų kasų operacijas, platinti ir išpirkti valstybės paskolų lakštus, teikti komercines paskolas ir pan. Banko saugyklos grotuotų vartelių projektas. Anglijos firma „Mllners". Centrinė Lietuvos banko būstinė įsikūrė buvusio Rusijos valstybinio banko Kauno skyriaus XX a. trečiasis dešimtmetis. LB KS rūmų K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje pirmame aukšte [p. 77-79]. Tai vieni iš Project of the grille gate of a bank vault. Engllsh company Milners. modernesnių to meto Kauno pastatų, kuriuos buvo galima pritaikyti valstybės institucijoms, 1920S. LB KS todėl po Nepriklausomybės atkūrimo šiame pastate skirtingu arba vienu metu veikė įvairios institucijos: Lietuvos Valstybės Taryba, Ministrų Kabinetas, Centrinė valstybės iždinė, vadinta Valstybės banku, Užsienio reikalų ministerija, Finansų ministerija. Vidaus reikalų ministerija (VRM). Lietuvos banko generalinės tarybos 1923 m. balandžio 23 d. posėdyje banko valdyba buvo įgaliota tartis su Finansų ministerija dėl šio pastato pirkimo. Vyriausybė nesutiko jo perleisti nuolatinėms Lietuvos banko reikmėms, todėl šiame pastate jis veikė tik iki 1929 m., kol persikėlė įkitoje gatvės pusėje pastatytus naujus Lietuvos banko rūmus [p. 80], 1924 m. gegužės 3 d. Lietuvos dienraštyje „Lietuva“ ir Vokietijos dienraštyje „Bauzeitung“ paskelbtas tarptautinis naujų Lietuvos banko rūmų projekto konkursas. Konkurso sąlygose nurodoma, kad pastatas turi iškilti 2 762,5 kv. m ploto sklype K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje, pagrindinis banko rūmų fasadas turi būti iš Maironio gatvės pusės. Buvo nurodyti ir pagrindiniai orientaciniai techniniai parametrai: banko ir iždo operacijų salės plotas - 730 kv. m, banko posėdžių salės plotas - 90 kv. m, banko valdytojo kabinetas - 60 kv. m, saugyklos patalpos (jose turėjo tilpti 1 000-1 500 vnt. seifų dėžučių). Buvo numatyti ir butai banko vadovybei: banko valdytojo butas - 400 kv. m ploto, 4 direktorių butai - po 300-400 kv. m; kitiems banko tarnautojams - 2 butai po 2 kambarius ir virtuvę kurjeriams, 2 butai po 2 kambarius ir virtuvę vairuotojams, 6 butai, susidedantys iš erdvaus kambario ir virtuvės, vienišiems banko tarnautojams irkt. Matyt, informacija apie rengiamą konkursą nebuvo paslaptis, nes jau balandžio pradžioje, likus mėnesiui iki oficialaus konkurso paskelbimo, į Lietuvos banką su pasiūlymais kreipėsi architektų firmos ir privatūs Lietuvos banko Kaune projektas (nežinomas architektas), Fasadas. Konkursinis darbas. architektai, siūlydami savo paslaugas ir prašydami pateikti daugiau duomenų. Didžiausią 1921) m , LB KS susidomėjimą konkursu parodė architektai iš Vokietijos. Į Lietuvos banką dėl informacijos Project of the Bank of Llthuanla In Kaunas (by an unknown archltect), Faęade, Tender offer, kreipėsi architektų biurai ir firmos: „Heinrich Reuters & Co“, „Alfred Nixdorf Architekt B. D. A.“, 1929. LB KS „Flans und Oskar Gerson Architekten B. D. A.“, architektai Paul Fischer, Flugo Steinbach, Max Heil irkt. Tris geriausius darbus buvo numatyta premijuoti - už pirmąją vietą numatyta 10 000 litų, už antrąją — 7 000 litų, o už trečiąją - 5 000 litų premijos. Premijuoti darbai turėjo tapti banko nuosavybe. Nepremijuoti projektai, kuriuos norėtų įsigyti Lietuvos bankas, turėjo būti nuperkami už pirmosios premijos kainą. Projektai turėjo būti pažymėti devizais (mottoj, kartu pridėtas ir užklijuotas vokas su devizu ir autoriaus rekvizitais. Projektų pateikimo terminas buvo nustatytas iki birželio 10d., konkursas numatytas birželio 20 d. Lietuvos banko valdyba patvirtino konkurso žiuri, susidedančią iš trijų asmenų: profesoriaus M. Songailos (1874-1941), inžinieriaus J. Šimoliūno (1878-1965) ir profesoriaus V. Jurgučio (1885-1966). Konkurse dalyvavo architektai iš Lietuvos, Vokietijos, Prancūzijos, jie pateikė daug įdomių Lietuvos banko rūmų projektų [p. 24-29, 31], Tarp saugomų konkursinių projektų nepavyko aptikti duomenų apie konkrečių projektų autorius, nes patys projektai yra be jų parašų, tik pažymėti įvairiais devizais. Pirmąjąpremijąlaimėjo architektas iš Paryžiaus (pavardė nežinoma). Jo suprojektuotas pastatas buvo labai modemus, sudėtingas ir brangus, todėl nuspręsta jį iš dalies pataisyti ir papildyti. Šįdarbąatliko M. Songaila [p. 11 ], talkinant A. Funkui, F. Vizbarui ir kt. Banko rūmuose buvo numatytos papildomos patalpos Žemės bankui. 1925 m. kovo 12 d. padėtas kertinis pastato akmuo, šventinimo apeigas atliko prelatas Jonas Mačiulis (Maironis) (1862-1932) [p. 20]. UKlo banko Kaune pirmo aukšto vitrinų Įrengimo projektas (architektas A. Funkas). 1935 m. KAA, F. 218, ap. 2, b, 3935, 1, 32 Statant Lietuvos banko rūmus Kaune, dalyvavo Lietuvos ir užsienio firmos, buvo naudojamos Project of the ground floor wlndow dresslng In the Economy Bank ln Kaunas vietinės ir atvežtinės statybinės medžiagos. Banko rūmų ir tuo pačiu metu statomo banko (archltect A. Funkas). 1935. KAA, F. 218, ap. 2, b. 3935, 1. 32 tarnautojų namo statybai buvo naudojamos plytos, degtos Gelgaudiškio plytinėje. Banko rūmų techninę statybos priežiūrą vykdė inžinierius F. Vizbaras (1880-apie 1970), kuris kartu buvo ir darbų vykdytojas. Rūmai buvo statomi ilgiau kaip trejus metus, statybos metu iškilo daug techninių problemų. Tam tikrais projekto įgyvendinimo klausimais architekto M. Songailos ir inžinieriaus F. Vizbaro nuomonės skyrėsi, tačiau, nepaisant visų nesklandumų, 1928 m. gruodžio 8 d. Maironis jau šventino baigtus statyti Lietuvos banko rūmus [p. 21, 81-89], Rūmus sudarė beveik kvadratinis su apskritu kampu į gatvių sandūrą pagrindinis korpusas (jame buvo įrengtos banko operacijų salės), kieme lygiagrečiai stovintis garažų ir gyvenamųjų patalpų korpusas bei juos jungiančios tarnybinės patalpos prie K. Donelaičio gatvės. Pagrindinis tūris ir jungiamoji dalis - dviaukščiai, korpusai prie gatvių su trečiuoju atikiniu aukštu. Rūmų fasado cokolis dengtas natūraliu granitu, kitos sienų dalys - dirbtiniu granitu. Visi langai ąžuoliniai, apkaustyti bronza, pirmo aukšto stiklai veidrodiniai, stogo danga iš vario skardos. Rūmų frontonas virš atiko iš Maironio gatvės pusės papuoštas K. Sklėriaus (1876-1932) alegorine kompozicija. Skulptūrinė grupė vaizduoja žemės ūkio, pramonės ir karybos alegorijas. Jas perteikia vyrų ir moterų figūros su atitinkamais darbo įrankiais bei gaminiais [p. 8], Vidaus apdailai panaudotas natūralus ir dirbtinis granitas, marmuras, grindys išklotos metlacho plytelėmis ir parketu. Interjere-plastinis ir tapybinis dekoras (dailininkai P. Kalpokas (1880-1945), V. Didžiokas (1889-1942), O. Dubeneckienė-Kalpokienė (1891-1967), puošnūs šviestuvai ir sietynai, įvairių stilių baldai, kurių daugelis šiuo metu pripažinti kultūros paminklais. Banke iki šiol saugomi įvairių Lietuvos ir užsienio autorių paveikslai (A. Žmuidzinavičiaus „Šienpjovys“ (1926 m.), „Linų rovėjos“ (1927 m.), „Dvi pušys“ (1931 m.), J. Mackevičiaus ,Alėja“ (1924 m.), J. Grothe „Moteris, renkanti šakas“ (1898 m.)), skulptūros (J. Mikėno „Berniukas su balandžiu“ (1935 m.), P. Rimšos „Lietuvos mokykla 1864—1904 m.“ (1921 m.), K. Sklėriaus „Darbininkas, dvi valstietės ir karys“ (1926 m.)) ir kiti meno kūriniai. Per erdvų vestibiulį patenkama į dviaukštę banko operacijų salę, kurios šonuose - tarnybinės patalpos. Centrinė banko operacijų salė apšviesta iš viršaus, ji užima 700 kv. m plotą, iš jo 370 kv. m skirta lankytojams aptarnauti. Lankytojams prie langelių buvo skirtos 48 priėmimo vietos. T rims šarvuotoms banko saugykloms skirta 280 kv. m ploto, seifams su 3 000 vnt. dėžučių - 90 kv. m, įrengta moderni signalizacija, centrinis šildymas, sudėtinga ventiliacijos sistema. Trečio atikinio aukšto kampinėje dalyje ir Maironio gatvės pusėje buvo visiškai įrengtas Ministro Pirmininko A. Voldemaro (1883-1942) 8 kambarių butas su prieškambariu, virtuve, Lietuvos banko Panevėžio skyriaus eskizinis projektas vonios kambariu, 2 sanitariniais mazgais, pagalbinėmis patalpomis, atskiru paradiniu įėjimu (architektas M. Songaila). 1930 m. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 368 su liftu ir atskirais atsarginiais laiptais. K. Donelaičio gatvės pusėje įrengtas banko valdytojo Sketch project of the Bank of Llthuanla branch ln Panevėžys butas. Rūmuose įrengta ir 11 butų bei 4 atskiri kambariai žemesnio rango tarnautojams, 6 (archltect M. Songaila). 1930. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 368 garažai, skalbyklos ir vonios patalpos. Naujų Lietuvos banko rūmų statybos išlaidos sudarė 6,4 mln. litų. Kartu su banko rūmais buvo statomas ir banko tarnautojų namas V. Putvinskio gatvėje (architektas-inžinierius A. Gordevičius (1891-1940). Jame įrengti 25 kelių kambarių šeimyniniai butai ir 17 vieno kambario butų vienišiems banko tarnautojams, butai kiemsargiui ir kūrikui. Name įrengta bendra didelė salė, sujungta su 3 svečių kambariais, bendra skalbykla ir vonios. r Prie namų buvo didelis sodas ir didelė terasa ant stogo. Trys skirtingo dydžio namo korpusai - du penkiaaukščiai ir vienas keturių aukštų-priderinti prie sklypo parametrų. Du įėjimai į korpusus iš kiemo, vienas - iš V. Putvinskio gatvės. Namo fasaduose ryškiai akcentuotas cokolinis aukštas: rustuotas, su langais arkinėse nišose. Po antro aukšto langais nusitęsia baliustrada. Siena padalyta korintiniais piliastrais, tarp jų įterpti langai. Namą vainikuoja platus dantytas karnizas ir parapeto baliustrada. Pagrindinis fasado akcentas - simetriškai įkomponuotas portalas. 1923 m. vasario 23 d. įsteigtas Lietuvos banko skyrius Klaipėdoje, o 1923 m. kovo 28 d. - *7'Vr._£. n ė r* * Kybartuose. Pagal 1922 m. gruodžio 20 d. sutartį, pasirašytą finansų, prekybos ir pramonės rf **.*> 47*0 ministro ir Lietuvos banko valdytojo, Lietuvos bankas buvo įpareigotas iki 1923 m. birželio 30 d. J r*V/3+SAtS S. --- * t "1 //f " T A fc AJ A t- T. „ . /'JJ, 1/1 ~ perimti iš Finansų ministerijos visas valstybės iždinių ir valstybinių taupomųjų kasų operacijas, I/ASTj E . J į , ie/AA/ „ j/a todėl visas valstybės iždinių tinklas buvo perduotas bankui; jų pastatuose įsteigti Lietuvos £ ‘ltlK-T. KAO/H - J Z . banko skyriai. Pirmoji valstybės iždinė 1923 m. kovo 1 d. (kitais duomenimis, kovo 3 d.) perimta D'KcfiT ar-r: . /fs~ Kaune, o paskutinė - 1923 m. birželio 27 d. Kaišiadoryse. 1923 m. pabaigoje veikė 22 Lietuvos Lietuvos banko Panevėžio skyriaus eskizinis projektas banko skyriai - Kaune, Alytuje, Kaišiadoryse, Kėdainiuse, Klaipėdoje, Kretingoje, Kybartuose, (architektas M. Songaila), 1930 m. LCVA, F, 755, ap. 2, b. 368 Lazdijuose, Marijampolėje, Mažeikiuose, Panevėžyje, Pasvalyje, Raseiniuose, Rokiškyje, Sketch project of the Bank of Llthuanla branch ln Panevėžys Šakiuose, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Ukmergėje, Utenoje, Vilkaviškyje, Zarasuose, dirbo (architect M. Songaila). 1930. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 368 228 tarnautojai (įskaitant centrinę banko būstinę). 1925 m. atidaryti nauji Lietuvos banko skyriai Biržuose ir Šilutėje, 1930 m. - Jurbarke, 1931 m .—Joniškyje. 1932 m. Lietuvos bankas LI£rnyr..'j BANKO , J turėjo 26 skyrius. Iš viso juose dirbo 489 tarnautojai. rA r - 7 T.7.!0 5 K y F U J 5 V ROjr.KTAS. M . 4 :4 0 0 . Banko skyriai buvo įkurdinami senuose iždinių pastatuose, išpirkus juos iš ankstesnių savininkų **"* "Ks ™ U l $ J . J— ***4* arba valstybės, ir nupirktuose naujuose pastatuose. Šiaulių skyrius įsikūrė buvusios iždinės taMbiMnklaMiu -A fSZZ/ pastate, Aušros alėjoje [p. 15,134-135], Klaipėdos skyrius -u ž 33 tūkst. JAV dolerių iš Vokietijos Reichsbanko nupirktame buvusiame jo skyriaus pastate Klaipėdoje [p. 114], Marijampolės L m skyrius - už 80 tūkst. litų nupirktame buvusiame iždinės pastate Marijampolėje. Geruose į r a š a i ! pastatuose įsikūrė banko skyriai Šakiuose ir Šilutėje [p. 172-173]. Kybartų skyriui už 24 tūkst. litų mokestį per metus išnuomotas buvęs Azovo-Dono komercinio banko pastatas Senapilės ir M. Valančiaus gatvių sankirtoje [p. 22, 158]. Brangi šio pastato nuoma Lietuvos bankui ilgai kėlė rūpesčių. Nuomodamas per didelįplotą, rinkoje kritus nuomos kainoms ir sumažėjus banko operacijų skaičiui, bankas kasmet patirdavo nuostolių, todėl 1930 m. liepos 12 d. banko valdytojas V. Stašinskas raštu kreipėsi į vidaus reikalų ministrą prašydamas peržiūrėti sutartį. Po ilgų susirašinėjimų, atrodo, vis dėlto pavyko nuomos mokestį sumažinti iki 18 tūkst. litų per metus, o dalį nenaudojamų patalpų perleisti Vidaus reikalų ministerijai. Lietuvos bankui priklausančio nekilnojamojo turto vertė sparčiai didėjo. 1923 m. ji sudarė 0,46, o 1929 m. - 7,8 mln. litų. Lietuvos Banko Panevėžio skyriaus projektas (architektas M. Songaila). Fasadas iš Respublikos gatvės. Tačiau ne visi didesniuose miestuose įsikūrę Lietuvos banko skyriai turėjo tinkamas patalpas, 1930 m. LCVA, F. 1622, ap. A, b. 88, 1. 8 o darbuotojai - geras darbo sąlygas. Ketvirtajame dešimtmetyje bankas ėmė iš esmės gerinti Project of the Bank of Lithuanla branch in Panevėžys ir stiprinti skyrių materialinę bazę. 1931 m. pabaigoje baigti Panevėžio skyriaus naujo pastato (architect M. Songaila). Faęade from Respublikos Street. statybos darbai, 1933 m. baigta Kėdainių ir Utenos skyrių statyba, 1934 m .-Raseinių, 1936 m .- 1930. LCVA, F. 1622, ap. R, b. 88, 1. 8 Biržų ir Tauragės, 1938 m .-M ažeikių, 1939 m .-K retingos. 1938 m. pabaigoje numatytos Šiaulių skyriaus rūmų projekto konkurso sąlygos. į šio konkurso sąlygas įtraukti panašūs, kaip ir Tauragės skyriaus, techniniai reikalavimai. Buvo ieškoma pirkti žemės sklypą Klaipėdos skyriaus statybai (apie tai rašoma toliau). 1930 m. pradžioje imta rūpintis Panevėžio skyriui tinkamo sklypo paieška ir domėtis parduodamais namais. Norėta iki rudens pradėti statybos arba remonto darbus, nes buvusios carinės iždinės patalpos Laisvės aikštėje, kur buvo įsikūręs banko skyrius [p. 138], jau tapo per ankštos. Buvo svarstoma galimybė įsigyti Panevėžio savitarpio paskolos draugijos pastatą, kurį nuomojo ir Kooperacijos banko skyrius, tačiau nutarta pirkti sklypą Respublikos bei P. Puzino gatvių sankirtoje ir jame statyti pastatą. Įsigytas sklypas buvo netaisyklingos formos, todėl, norint jį labiau pritaikyti pastato statybai, už 5 000 litų padaryti mainai su kaimyninio sklypo savininku daktaru Didžiuliu, abi pusės viena kitai perleido po 237 kv. m ploto sklypus. Dėl to bankui priklausantis sklypas iš P. Puzino gatvės pusės tapo 9 metrais ilgesnis, o pats sklypas - beveik keturkampis. Buvo svarstomi keli architekto M. Songailos parengti projektai [p. 32], kol buvo priimtas galutinis Panevėžio skyriaus rūmų projekto variantas [p. 33], Prašymas leisti statyti banko skyriaus rūmus Panevėžio miesto valdybai pateiktas 1930 m. rugsėjo 23 d. Rugsėjo 25 d. Panevėžio miesto statybos komisija, dalyvaujant miesto burmistrui T. Chodakauskui, miesto gydytojui daktarui Didžiuliui ir inžinieriui K. Germanui, pritarė statybai. Statybos darbų konkursą, paskelbtą „Lietuvos aide“, laimėjo statybos darbų rangovas iš Kauno L. Markovičius, su kuriuo ir buvo pasirašyta statybos darbų sutartis. Lietuvos banko Panevėžio skyriaus projektas (architektas M, Songaila). Pjūvis. Pagal sutartį pastato statyba buvo suskirstyta į du etapus. Iki 1930 m. gruodžio 1 d. reikėjo 1930 m. LCVA, F. 1622, ap. A, b. 88, 1. 8 baigti žemės darbus, padėti pamatus, sumūryti lauko sienas, pastatyti geležines stulpų Project of the Bank of Lithuanla branch in Panevėžys konstrukcijas banko operacijų salėje, atlikti dalį gelžbetonio perdengimo darbų ir skarda uždengti (architect M. Songaila). Cross-sectlon. 1930, LCVA, F. 1622, ap. A, b. 88, 1. 8 stogą. Visi kiti banko statybos ir aplinkos tvarkymo darbai turėjo būti baigti iki 1931 m. spalio 1 d. Į sutartį buvo įtrauktas punktas, kuriame nustatyta, kad Panevėžio skyriaus statybos „darbai kokybės atžvilgiu neturi būti blogesni už Lietuvos banko rūmų Kaune pastatymo darbus“. Statybos darbai kainavo 415 tūkst. litų. Į šią sumą nebuvo įskaičiuoti šildymo, ventiliacijos, kanalizacijos, vandentiekio, elektros bei signalizacijos įrengimo ir skulptūros darbai, cokolio padengimas granitu ir kt. Panevėžio skyriaus rūmams statyti buvo sunaudota 330,4 tūkst. vienetų plytų, apie 120 bėginių metrų tašyto granito akmenų cokoliui; pinigų saugykloms ir seifams įrengti - 1,6 km, arba 17,6 tonos, siaurojo geležinkelio bėgių. Lietuvos bankas atliko techninę rūmų statybos priežiūrą. Prof. M. Songailos siūlymu buvo 5. UETOYOS BANKO KĖ DAINEI SK3EIA0S BUMU PROJEKTAS pildomas specialus Panevėžio skyriaus rūmų statybos dienynas, kuriame aprašoma statybos darbų eiga ir architekto pastabos. Statyboje nuolat dirbo iki 60 žmonių. Statybos dienyne rašoma, kad 1931 m. gegužės 6 d. montuojami stelažai fasadui tinkuoti. Pastato kompozicija panaši į anksčiau statytų Kauno rūmų - du stačiakampius banko tūrius, pastatytus skirtingose gatvėse, jungia kampinė pusapskritė dalis [p. 139-141], Pastato fasade vengta dekoro, interjere dominuoja iš išorės nematomas banko operacijų salę dengiantis skliautuotas kupolas, kurį laiko 12 skulptoriaus J. Zikaro (1881-1944) sukurtų atlantų (tonuotas gipsas, aukštis - 220 cm). J. Zikaras atliko ir kitus skulptūros darbus banko viduje. Po kupolu kabėjęs originalus šviestuvas, puošęs banko operacijų salę, dingo pokario metais (šiuo metu pastato, kuriame įsikūręs AB banko „NORD/LB Lietuva“ skyrius, salėje kabo panevėžiečio dailininko V. Žigo sukurtas 24 šakų 2 aukštų augalinės formos šviestuvas). Originalius banko JLWwt, seifus sumontavo vokiečių firma „Berlin U i / u S / i / Reinkendorf“. 1932 m. sausio 18 d. VRM Statybos inspekcija Lietuvos banko Kėdainių skyriaus projektas (architektas A, Funkas). patvirtino Lietuvos banko Kėdainių skyriaus projektą. Dviejų aukštų su rūsiu pastatas, pagal Fasadas iš Stoties gatvės. 1932 m. LB KS architekto A. Funko projektą [p. 34] pastatytas Gedimino ir Stoties gatvių sankirtoje [p. 161], iš Project of the Bank of Lithuania branch in Kėdainiai (archltect A. Funkas). pietryčių pusės ribojosi su p. Neimontienei priklausančia žeme. Pirmame aukšte, prie pagrindinių Faęade from Stoties Street. 1932, LB KS durų, suprojektuota drabužinė, sargybos patalpa, sanitariniai mazgai, už jų - 22,5 kv. m vestibiulis, šalia kurio įrengta 6 kv. m seifo patalpa. Iš vestibiulio patenkama į banko operacijų salę, įrengtą per du aukštus kiemo pusėje esančiame rizalite. Visos banko operacijų salės su 20 darbo vietų plotas sudarė 202,5 kv. m, iš jų lankytojams skirta 87,5 kv. m. Pirmame aukšte įrengtas sargo butas su atskiru įėjimu, o antrame - 5 kambarių direktoriaus butas su virtuve, tarnaitės kambariu, prieškambariu ir atsarginiu išėjimu. Kėdainių skyriaus rūmai iki mūsų dienų neišliko, sugriauti Antrojo pasaulinio karo metais. 1932 m. gegužės 21 d. Utenos apskrities statybos komisija pritarė architekto A. Funko parengtam Lietuvos banko Utenos skyriaus rūmų projektui [p. 34]. Projektas parengtas kartu su architektu M. Songaila. Tais pačiais metais pradėtas statyti dviejų aukštų pastatas stačiakampiame sklype, Aušros ir J. Basanavičiaus gatvių sankirtoje. Statybos darbai baigti 1933 m. Pastatas paprastų formų, su įprastomis nedideliems bankams patalpomis: vestibiuliu, banko operacijų sale, pinigų saugykla, direktoriaus kabinetu, butu ir kitomis. Dabar šiame pastate įsikūręs AB banko „NORD/LB Lietuva“ skyrius [p. 182], Pagal architekto M. Songailos projektą, 1933 m. gegužės 8 d. patvirtintą VRM Statybos inspekcijos, buvo statomi Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmai [p. 35]. Dviejų aukštų pastatas suprojektuotas sklype, esančiame Vytauto Didžiojo ir Ančakių gatvės sankirtoje, tarp p. Kaplanui priklausančio sklypo iš pietvakarių ir p. Kavaliausko sklypo šiaurės vakaruose. Pastatas baigtas Lietuvos banko Utenos skyriaus projektas statyti 1934 m. Jis buvo dengtas lietuviškų čerpių stogu, nes tokį reikalavimą Statybos inspekcija (architektas A. Funkas, kartu su M. Songaila). Fasadas iš Aušros gatvės. kėlė visiems provincijoje statomiems visuomeniniams pastatams. Fasado kompozicijoje vėl 1932 m. LCVA, F. 1622, ap. 9, b. 197, 1. 5 atsirado klasikinės architektūros elementų. Centrinėje jo dalyje prie stačiakampio tūrio pristatytas Project of the Bank of Lithuania branch in Utena rizalitas, pabrėžtas stambiu portiku. Per abu aukštus kylantys stačiakampiai piliastrai baigti (archltect A. Funkas, in cooperation with M. Songaila). Faęade from Aušros Street. stilizuotais kapiteliais [p. 168-169]. 1932. LCVA, F. 1622, ap. A, b, 197, 1. 5 1935 m. vasario 11 d. patvirtintas architekto M. Songailos parengtas Lietuvos banko Biržų "V skyriaus projektas. Pastatas baigtas statyti kitais metais sklype, esančiame Kęstučio gatvėje, pagrindinis fasadas atgręžtas į Agluonos upės pusę. Pastatas stačiakampis, vienalyčio tūrio. Pagrindinio fasado šonuose pristatyti du rizalitai, papuošti stilizuotų portikų motyvu, rustuoti negiliais įbrėžimais tinke [p. 153]. Pastatas išliko iki mūsų dienų, dabar čia įsikūręs AB banko „NORD/LB Lietuva“ skyrius. 1934 m. pabaigoje paskelbtas Lietuvos banko Tauragės skyriaus rūmų eskizinio projekto konkursas. S. Dariaus ir S. Girėno alėjos ir Vytauto gatvės sankirtoje parinktas rūmų statybai sklypas, iš pietvakarių besiribojantis su G. Giršo žemės valda. Konkurso sąlygose numatyta, kad pastatas turi būti toliau nuo S. Dariaus ir S. Girėno alėjos, kad būtų galima įrengti skverą prieš banko pastatą. Pateiktos ir pageidaujamos pagrindinės techninės patalpų charakteristikos: 40 kv. m vestibiulis, banko operacijų salėje 18-20 vietų tarnautojams, Lietuvos banko Raseinių skyriaus eskizinis projektas (architektas M, Songaila). 100 kv. m plotas lankytojams, 25-30 kv. m direktoriaus kabinetas, vieta archyvui, pinigų 1933 m. LCVA, F, 755, ap, 2, b. 999, 1. 15 saugyklai, seifų patalpa, kambarys sargybai ir kitos patalpos. Direktoriaus butą turėjo Skėteli project of the Bank of Lithuania branch in Raseiniai (architect M. Songaila), sudaryti 5 kambariai, virtuvė, tarnaitės kambarys, prieškambaris, du atskiri įėjimai ir kitos 1933. LCVA, F. 755, ap. 2, b, 991), 1, 15 sanitarinės bei pagalbinės patalpos. Parengtus projektus reikėjo pristatyti į Lietuvos banką Kaune iki 1935 m. sausio 2 d. Konkursas numatytas 1935 m. sausio 16 d. ir sudaryta tokios sudėties vertinimo komisija: valdytojo pavaduotojas J. Paknys, direktorius I. Musteikis, Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto profesorius M. Songaila, Lietuvos inžinierių sąjungos atstovas inžinierius A. Novickis bei Inžinierių ir architektų draugijos atstovas architektas V. Landsbergis-Žemkalnis. Konkursui pateikta 20 projektų, 3 iš jų - iš provincijos. Komisijos darbe dėl ligos negalėjusį dalyvauti A. Novickį pavadavo inžinierius Jasiukaitis, o dėl tos pačios priežasties neatvykęs V. Landsbergis-Žemkalnis savo nuomonę pareiškė raštu. Pirmoji vieta ir 1 000 litų premija atiteko A. Funkui, antroji vieta ir 700 litų premija - N. Mačiulskiui (g. 1903 m.), trečioji vieta ir 500 premija - S. Kudokui (1898-1988). Pastarojo autoriaus projekte banko fasadas pripažintas geriausiu. To meto spaudoje konkursas buvo „laikomas visiškai nusisekusiu“. A. Funko projektas, matyt, buvo taisomas kartu su architektu M. Songaila, nes pastato architektūrinė stilistika artimesnė šio autoriaus projektuotiems pastatams. Ant archyvuose saugomų projektų nėra autoriaus parašų, todėl kyla abejonių dėl autorystės. 1935 m. kovo 12 d. projektas patvirtintas [p. 36-37]. Rūmai pastatyti 1936 m. [p. 174-175], Statyba kainavo apie 400 tūkst. litų, rūmai atrodė labai prabangiai [p. 177], 1935 m. lapkričio 10 d. vyriausiasis statybos ir sauskelių inspektorius, apžiūrėjęs statomus Tauragės skyriaus rūmus, parengė raportą vidaus reikalų ministrui. Jis rašė: „rūmai savo brangumu ir puošnumu nesiderina su Tauragės miesto bendru vaizdu. Visuomenė aiškiai Lietuvos Banko Raseinių skyriaus projektas (architektas M. Songaila). neigiamai nusistačiusi dėl tokios brangios ir puošnios statybos. Ūkininkai drovėsis įžengti į Fasadas iš Ančaklų gatvės. 1933 m, LCVA, F. 1622, ap. a, b. 256, 1, 9 baltus marmuro imitacija papuoštus rūmus <.. .>“. Dar svarstydama šių rūmų projektą, Statybos Project of the Bank of Lithuania branch in Raseiniai (architect M. Songaila). taryba siūlė profesoriui M. Songailai pataisyti projektą, suteikti rūmams kuklesnę išvaizdą, Faęade from Ančaklų Street, 1933. LCVA, F, 1622, ap. 9, b, 256, 1. 9 tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, todėl statybos inspektorius skundėsi, jog „<.. .> jau keletą metų keliamas klausimas, kad Lietuvos banko namai provincijoje statomi per daug prabangiai. Bet lig šiol banko statybos politika nesikeičia. Šis Tauragės bankas bus bene puošniausias už visus kitus provincijos bankus <.. .>“. Pagrindinis pastato fasadas simetriškas, puoštas stambaus portiko motyvu iš pusapskričių per du aukštus kylančių piliastrų- tarplangių ir aukštu parapetu, dengiančiu stogo dalį. Pusapskritė banko operacijų salė, apsupta kolonados, įrengta į kiemo pusę. Pastatas atitrauktas nuo alėjos, prieš pagrindinį fasadą yra skverelis, į kurį patenkama pro iškilmingus vartus su užrašu „Lietuvos bankas“ [p. 176], Pagal architekto M. Songailos projektus buvo pastatyti ir Mažeikių [p. 163] bei Kretingos banko skyriai. Mažeikių skyriaus statybos darbai baigti šiek tiek vėluojant, 1938 m. pabaigoje, nes iš užsienio nebuvo laiku gautos statybinės medžiagos ir užtruko miesto savivaldybės vykdomi kanalizacijos darbai, dėl to namo nebuvo galima prijungti prie miesto tinklų ir naudoti. Pastatas pastatytas kampiniame sklype, tarp Laisvės ir P. Vileišio gatvių. Du stačiakampius flygelius jungė kampinė pusapskritė dalis, kurioje įrengta banko operacijų salė ir centrinis įėjimas. Pastatas savo dekoratyvinių detalių gausa, prabanga, kokybiškomis apdailos medžiagomis priminė vyriausiojo statybos ir sauskelių inspektoriaus jau kritikuotus Tauragės rūmus, tačiau Lietuvos banko valdyba ir toliau laikėsi monumentalių pastatų statybos politikos. Sutartis dėl Lietuvos banko Kretingos skyriaus statybos su rangovu kauniečiu J. Udalovu buvo pasirašyta 1938 m. liepos 7 d. Priėmimo komisija pastatą, pastatytą bankui priklausančiame Lietuvos banko Tauragės skyriaus projektas sklype, Vilniaus ir Akmenės gatvių sankirtoje, priėmė 1939 m. liepos 28 d. Kretingos skyriaus (architektas M. Songaila, kartu su A. Funku). rūmams, kaip ir ankstesniems M. Songailos projektuotiems pastatams, netrūko prabangos ir Fasadas iš kiemo pusės. 1935 m. LCVA, F. 1622, ap. A, b. 509, 1. 6 puošnumo, tačiau dėl greito statybų tempo pasitaikydavo ir statybos broko. Po metų apsilankiusi Project of the Bank of Lithuania branch in Tauragė komisija rado daug priėmimo akte nurodytų nepašalintų trūkumų, o kartu ir per garantinį laikotarpį (arcbitect M. Songaila, in cooperation with A. Funkas). išryškėjusių naujų skirtingų rangovų darbų defektų. Faęade frau the yard side. 1935. LCVA, F. 1622, op. A, b. 509, 1. 6 Alytaus skyrius trečiajame dešimtmetyje ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje nuomojo patalpas iš p. Bergmano ir p. Krečmarienės. Čia darbo sąlygos buvo blogos. Todėl 1931 m. pradžioje Lietuvos banko valdyba kreipėsi į Alytaus miesto burmistrą prašydama parduoti miestui priklausantį 500 kv. m sklypą naujo banko pastato statybai Pulko gatvėje, greta daktarui p. Stepanovui priklausančio sklypo. Dėl per didelės sklypo kainos (Alytaus miesto valdyba už sklypą prašė 15 tūkst. litų) sandoris neįvyko. 1931 m. birželio 24 d. pasirašyta Lietuvos banko ir Alytaus apskrities valdybos sutartis dėl patalpų nuomos. Alytaus apskrities valdyba įsipareigojo 10 metų, nuo 1931 m. gruodžio 31d. iki 1941 m. gruodžio 31 d., išnuomoti savo statomo mūrinio namo Pulko gatvėje antrą aukštą ir pritaikyti j į banko skyriaus reikmėms. Pagal nuomos sutartį nuomos mokestis sudarė 12 tūkst. litų per metus. Architektas A. Funkas suprojektavo 170 kv. m ploto banko operacijų salę su kasomis, 17, 2 kv. m pinigų saugyklą, 42,7 kv. m direktoriaus kabinetą, 18,8 kv. m archyvą ir pagalbines patalpas. Kartu antrame aukšte buvo numatytas ir 4 kambarių 95, 2 kv. m bendro ploto direktoriaus butas. Pastato rūsyje, į parko pusę, turėjo būti įrengtas 40 kv. m bendro ploto 1 kambario ir virtuvės butas banko sargui. Statybos darbus vykdė rangovas J. Kaplanas. 1931 m. lapkričio 20 d. darbų priėmimo komisija priėmė Alytaus apskrities valdybos pastatą kartu su jo antrame aukšte įrengtomis Lietuvos banko skyriaus patalpomis [p. 149], Nors atliktų darbų priėmimo komisijoje dalyvavo ir architektas profesorius M. Songaila, Alytaus skyriaus direktorius K. Čepas, Alytaus apskrities valdybos pirmininkas A. Kondratskis, o patalpų Lietuvos banko Tauragės skyriaus projektas įrengimas kainavo bankui daugiau kaip 11 tūkst. litų, tačiau vėliau išryškėję darbo trūkumai kėlė (architektas M. Songaila, kartu su A. Funku). Fasadas iš S. Dariaus ir S, Girėno alėjos. daug nepatogumų: pastato durys ir langai buvo nesandarūs, lyjant į vidų patekdavo vanduo, 1935 m. LCVA, F. 1622, OP. A, b. 509, 1. 9 banko operacijų salės temperatūra žiemos metu buvo tik + 10-12° C. Project of the Bank of Lithuania branch in Tauragė (architect M. Songaila, in cooperation with A. Funkas). Faęade from S. Dariaus ir S. Girėno Alley. Ilgą laiką prastomis sąlygomis dirbo Lietuvos banko Zarasų skyrius. Archyvinių dokumentų 1935. LCVA, F. 1622, ap. A, b. 509, 1. 9 duomenimis, jis nuomojo miestui priklausančio namo antrą aukštą, į kurį vedė statūs laiptai. Namas, stovėjęs šalia bažnyčios, statytas apie 1840 m. Namo sienose žiojėjo dideli plyšiai, medinės aukštų perdangos vaikštant linguodavo ir net miesto burmistras bijojo, kad banko tarnautojai neįkristų į pirmą aukštą. Namo pirmame aukšte buvo vaistinė ir kooperatyvas. Gerindamas skyriaus materialinę būklę, 1935 m. bankas už 13,31 tūkst. litų nupirko savininkams p. Bendetams priklausiusį sklypą su trimis jame buvusiais trobesiais. 1938 m. planuota įsteigti Lietuvos banko skyrių Pagėgiuose (apie tai rašoma toliau), bet greitai besikeičianti politinė padėtis sužlugdė šiuos sumanymus. Dėl Vokietijos ekspansijos į Klaipėdos kraštą teko likviduoti Klaipėdos ir Šilutės skyrius bei Panemunės keitimo kasą. Klaipėdos skyriaus pastatas vėl buvo parduotas ankstesniems šeimininkams - Vokietijos Reichsbankui, o Lietuvos banko skyrius persikėlė į Žemės banko Klaipėdos skyriaus pastatą. Atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą, reikėjo rūpintis naujų skyrių steigimu. 1939 m. lapkričio 2 d. įsteigti Vilniaus, Trakų ir Švenčionėlių skyriai. Pajinis Lietuvos kooperatyvų bankas (įsteigtas 1920 m. rugpjūčio 16d.)pagal 1923 m. rugsėjo 10d. įregistruotus pakeistus įstatus pavadintas Lietuvos kooperacijos banku ir veikė iki 1933 m. reorganizacijos, po kurios jis tapo akciniu banku. 1933 m. birželio 17 d. įsigaliojus naujiems banko įstatams, jis pavadintas Kooperacijos banku. Reorganizuoto banko steigėjais tapo anksčiau veikęs Lietuvos kooperacijos bankas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga „Lietūkis“, Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“, akcinė bendrovė „Maistas“ ir draudimo sąjunga „Kooperacija“. Steigėjas Lietuvos kooperacijos bankas perdavė steigiamam Kooperacijos bankui savo turtą su visais įsipareigojimais, prievolėmis ir teisėmis; jo nariai už įmokėtą į anksčiau veikusį banką pajų gavo atitinkamą skaičių naujo banko akcijų. Pagrindinis įsteigto banko tikslas - kredituoti kooperatyvus, jų sąjungas, ūkininkus, visapusiškai remti ir plėtoti kooperatinį judėjimą Lietuvoje. Banko pagrindinį kapitalą (3 mln. litų) sudarė 6 000 akcijų po 500 litų, iš jų 2,5 mln. litų vertės akcijų įsigijo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kitos akcijos atiteko steigėjams, jų pakviestiems kooperatyvams, organizacijoms ir pavieniams Lietuvos banko Tauragės skyriaus projektas asmenims. Bankas visoje šalyje kūrė smulkaus kredito kooperatyvus - liaudies bankus, (architektas M. Songaila, kartu su A. Funku). Fasadas Iš Vytauto gatvės, taupomąsias - skolinamąsias bendroves, žemės ūkio kredito draugijas ir kt., buvo atidaręs ir 1935 m. LCVA, F. 1522, ap. 9, b. 509, 1, 8 keletą skyrių- Šiauliuose, Panevėžyje, Vilkaviškyje bei Viekšniuose. Jie veikė trumpai. Project of the Bank of Llthuanla branch in Tauragė (archltect M. Songaila, in cooperation with A, Funkas). Faęade from Vytauto Street. Nuo 1921 m. gruodžio bankas glaudėsi Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungai 1935, LCVA, F. 1622, ap. 9, b. 509, 1. 8 priklausančiame bute. Laisvės alėjoje (iki tol savo nuolatinės vietos neturėjo). 1923 m. kovo 15 d. bankas Laisvės alėjoje nupirko dviejų aukštų pastatą statytą XIX a. pabaigoje. Jame anksčiau veikė p. Levinsonų viešbutis. Paskelbtame pastato rekonstrukcijos projektų konkurse geriausiu buvo pripažintas architekto-inžinieriaus A. Gordevičius( 1891-1940) projektas [p. 38]. 1923 m. birželio 4 d. sudaryta komisija, dalyvaujant Miesto statybos skyriaus atstovui inžinieriui F. Vizbarui, vietoje apžiūrėjo numatomą rekonstruoti pastatą ypač perdangas ir pamatus. 1923 m. rugpjūčio 29 d. Kauno miesto valdyba išdavė leidimą statybos darbams, kurie pradėti 1923 m. rugsėjo 11 d. Kaip vykdomi darbai, prižiūrėjo specialiai valdybos paskirta Statybos komisija, vadovaujama pirmininko - banko valdytojo V. Zakarevičiaus. Rekonstrukcijos metu buvo nugriautos ir naujai atstatytos kampinės pastato sienos, į gelžbe tonines pakeistos pirmo ir antro aukšto medinės perdangos, užstatytas trečias pastato aukštas, įrengtas vandentiekis, kanalizacija ir centrinis šildymas. Rekonstrukcija truko penkis mėnesius ir jau 1924 m. vasario 11 d. pastate įsikūrė Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga [p. 97], Rūmų šeimininkas Kooperacijos bankas kovo 6 d. persikėlė į j am pritaikytą pastato antrą aukštą. Įėjimą į banką puošė dvi rustuotos kolonos su kapiteliais-J. Zikaro sukurtomis berniuko ir mergaitės skulptūromis [p. 96]. Pastate buvo įsikūrę ir daugiau kooperacinių organizacijų - bendrovė „Parama“, Kooperacijos banko Kaune langų praplatinimo projektas Spaudos fondas su knygynu ir kitos organizacijos, todėl jam prigijo Lietuvos kooperacijos (architektas-inžinierlus A. Gordevičlus). rūmų vardas. Trečias aukštas buvo nuomojamas Kauno lombardui ir kitoms įstaigoms. 1933 (H. KAA, F. 218, ap. 2, b. 9033, 1. 13 Project for window extension in the Cooperation Bank in Kaunas 1922 m. ir 1923 m. balansų duomenimis, Kooperacijos bankas nekilnojamojo turto dar neturėjo, (archltect engineer A. Gordevičlus). o pagal 1924 m. sausio 1 d. balansą nekilnojamojo turto vertė sudarė 482,8 tūkst. litų. Matyt, tiek 1933. KAA, F. 218, ap. 2, b. 9033, 1. 13 kainavo rūmų statyba. Architektas-inžinierius A. Gordevičius beveik nepakeitė p. Levinsonų viešbučio fasado. Užstatyto trečio aukšto architektūra neutrali, priderinta prie viso pastato, j į paryškina. 1933 m. padidintos pirmo aukšto vitrinų angos [p. 37], Kieme 1934 m. vietoj savininkų namo pastatytas trijų aukštų korpusas (architektas B. Elsbergas) [p. 38]. Lietuvos kooperatyvų banko Kaune projektas Vienas iš didesnių bankų, turėjusių išplėtotą savo įstaigų tinklą visoje šalyje, buvo Centralinis (archlteKtas-lnžlrilerlus A. Gordevičlus). Fasadas, Lietuvos žydų bankas kooperacijai remti. Jo įstatai patvirtinti 1920 m. kovo 15 d., o kovo 26 d. 1923 m, KAA, F. 218, ap. 1, b. 74, 1, 82 paskelbti „Laikinosios vyriausybės žiniose“. Bankas įsteigtas su 3,01 mln. auksinų pagrindiniu Project of the Lithuanlan Cooperative Bank ir Kaunas kapitalu, kurį sudarė 3 000 paprastųjų ir 10 privilegijuotųjų akcijų po 1 000 auksinų (architect engineerA, Gordevičlus), Faęade. (perskaičiuojant auksinus į litus, 1 akcija buvo prilyginta 50 litų). Vėlesniais metais banko 1923 m. KAA, F. 218, ap, 1, b, 74, 1, 82 pagrindinis kapitalas padidintas iki 3 mln. litų (30 000 akcijų po 100 litų). 1927 m. gegužės 17 d. įsigaliojus naujiems banko įstatams, jis pavadintas Centraliniu žydų banku kooperacijai remti Lietuvoje (toliau - Centralinis žydų bankas). Bankas jau 1925 m. turėjo savo skyrius Kybartuose ir Panevėžyje, vėliau įsteigė skyrius Vilniuje ir Šiauliuose. Jis aktyviai propagavo kooperacijos judėjimą, rėmė ir finansavo smulkiojo kredito bendroves (kooperatyvus), vadinamuosius žydų liaudies bankus. Šie teikė paskolas miesto smulkaus verslo reikmėms. Jų tinklas buvo labai išplėtotas, žydų liaudies bankai buvo įsikūrę beveik visuose miesteliuose (dar 1921 m. Centralinis žydų bankas skelbė, kad visoje Lietuvoje veikia 80 žydų liaudies bankų) [p. 45,151,156,179], 1937 m. Lietuvoje buvo 86 žydų liaudies bankai, jų kapitalas buvo per 3 mln. litų, indėliai sudarė beveik 12 mln. litų. Centralinis žydų bankas Kaune 1923 m. iš D. Bociarskio įsigijo Laisvės alėjoje sklypą, kuriame XX a. pradžioje stovėjo pailgas medinis namas. 1924 m. G. Maželio ir M. Grodzenskio suprojektuoti įspūdingi rūmai buvo išradingai įterpti į siaurą sklypo erdvę ir sudarė savitą pasažą [p. 92-94], Pagrindinis pastatas stovėjo sklypo gilumoje, o šoniniai priestatai buvo galais atgręžti į Laisvės alėją. Pasaže veikė kino teatras, biblioteka ir kavinė. Pasažas sunaikintas Kooperacijos banko Kaune gyvenamojo namo projektas (architektas B. Elsbergas). tarybiniais metais, čia pastatytas T. Ivanausko zoologijos muziejus. 1934 m. KAA, F. 218, ap. 2, b. 4033 1921 m. sausio 15 d. Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos kredito banko įstatus, kurie, pasirašyti Project of a resldential bullding of the Cooperatlon Bank ln Kaunas (architect B, Elsbergas), 1934 m. KAA, F. 218, ap. 2, b. 4033 Prezidento ir Ministro Pirmininko, paskelbti balandžio 8 d. Pagrindinis naujo banko tikslas - steigti ir kredituoti pramonės ir prekybos įstaigas. Banko įkūrėjai-J. Smilgevičius, A. Vosylius ir R. Karuža. Pagrindinis banko kapitalas sudarė 3 mln. auksinų (3 000 akcijų po 1 000 auksinų). Centrinė banko būstinė buvo įsikūrusi Laisvės alėjoje, šalia viešbučio „Versalis“ stovėjusiame name, kuriame XX a. pradžioje veikė Vilniaus privatinio prekybos banko skyrius [p. 90-91]. Iki 1927 m. Lietuvos kredito bankas vienintelį skyrių, kuris dėl menkos apyvartos tais metais likviduotas, turėjo Panevėžyje. Nuo tada tai buvo vienintelis bankas, neturėjęs skyrių. Vadovaujantis 1927 m. sausio 12 d. įsigaliojusiais naujais banko įstatais, jis pavadintas Kredito banku. Jo akcinis kapitalas sudarė 2 mln. litų (20 000 vardinių akcijų po 100 litų). Tokio paties dydžio pagrindinis kapitalas išliko ir vėlesniais banko veiklos metais. 1921 m. Amerikos lietuvių prekybos bendrovė (Lithuanian Sales Corporation) Bostone per savo įgaliotinį Joną J. Romaną ir privatūs asmenys J. Šimkus ir J. Cunys įsteigė Lietuvos tarptautinį banką. Steigiamasis Seimas sausio 15 d. patvirtino jo įstatus, „Vyriausybės žinios“ juos išspausdino balandžio 28 d. Šis bankas turėjo paskatinti Amerikoje gyve nančius tautiečius investuoti Lietuvoje. 1922 m. sausio 1 d. banko balanso duomenimis, pagrindinis kapitalas sudarė 5 mln. auksinų (5 000 akcijų po 1 000 auksinų). Amerikos lietuvių prekybos bendrovė įsigijo 4 600 akcijų. Be steigėjų, tarp banko akcininkų buvo J. Kaupas, J. Zubrickas, J. Gediminas Beržanskis, L. Žukauskas, A. Blekaitis. Banko centrinė būstinė nuomojo patalpas Laisvės alėjoje Žemės bonko rūmų Kaune projektas (archltektas-inžlnierius K. Reisanas). esančio namo antrame aukšte. Tame pačiame name patalpas nuomojo ir Centralinis 1933 m. LCVA, F, 1622, ap. A, b. 306, 1. 7 ūkininkų bankas. Pastatas statytas apie 1864 m. ir priklausė p. Ritenbergų šeimai. Pastatas Project of the Land Bank palace In Kaunas (architect englneer K. Reisonas). stačiakampis, prigludęs prie kito Ritenbergų giminei priklausiusio namo, kuriame buvo 1933. LCVA, F. 1622, ap. A, b. 306, 1. 7 įsikūrusi Ūkio banko būstinė. 1935 m. pirmas aukštas pritaikytas krautuvei „Drobė“. Architektas V. Landsbergis-Žemkalnis buvo parengęs projektą prie pastato pristatyti mūro sandėlius ir archyvą. 1926 m. pakeistuose įstatuose jis vadinamas Tarptautiniu banku, o pagrindinis kapitalas nurodomas 1 mln. litų (10 000 akcijų po 100 litų), vėliau ' t s,f / f-v * t ti.v t, lai,t r p c t t t ta/ , jo pagrindinis kapitalas nesikeitė. Dėl rizikingų investicijų ir paskolų banko padėtis išliko sudėtinga iki pat banko gyvavimo pabaigos. Tarptautinio banko Skuodo skyrius [p. 170-171] išliko per visą banko veiklos laikotarpį, tuo tarpu veiklos pradžioje įsteigti skyriai Anykščiuose, Biržuose ir Šiauliuose veikė labai trumpai - buvo uždaryti dėl finansinių sunkumų. 1924 m. gegužės 17 d. įsigaliojo Seimo priimtas Žemės banko įstatymas. Jame numatyta įsteigti Žemės banką. Pagrindinis šio banko tikslas - kredituoti Lietuvos žemės ūkį, paskolas suteikiant ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Banko steigėjas ir pagrindinis akcininkas buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, (vairiu metu jai priklausė nuo 96 procentų iki 98,6 procento akcinio kapitalo, tačiau akcijų įsigyti galėjo ir savivaldybės, bendrovės, kredito įstaigos bei pavieniai asmenys. Pagrindinį banko kapitalą(50 mln. litų) sudarė 50 000 nevardinių akcijų po 1 000 litų. Pagal 1930 m. liepos 18 d. įsigaliojusį naują įstatymą ir 1932 m. liepos 3 d. įsigaliojusį statutą. Žemės bankui suteikta teisė teikti ilgalaikes paskolas ir miesto reikmėms, leisti įkaito paskolos lakštus ir savivaldybių obligacijas. Daugiausia banko paskolų buvo suteikiama įvairaus nominalo terminuo Žemės banko rūmų Kaune projektas (archltektas-inžlnierius K, Kaušinis). taisiais įkaito paskolos lakštais. Paskolos suma atitiko išduotų lakštų nominalų sumą. Paskolos 1933 m, LCVA, F, 631, ap. 19, b, 111, 1. 2 gavėjas juos parduodavo biržoje pagal rinkos kainą, [kaito paskolos lakštai buvo leidžiami Project of the Land Bank palace ln Kaunas (architect engineer K. Kaušinis). serijomis (iš viso išleistos 8 serijos). 1933. LCVA, F. 631, ap. 19, b. 111, 1. 2 Žemės bankas kurį laiką glaudėsi nuomojamose patalpose Laisvės alėjoje, nuo 1929 m. iki Žemės banko rūmų statybos pabaigos 1935 m. nuomojo patalpas Lietuvos banko naujame pastate K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje. 1933 m. rugsėjo 25 d. Kauno miesto statybos komisijos nutarimu leista statyti Žemės banko rūmus K. Donelaičio gatvės ir Vienybės aikštės sankirtoje pagal architekto-inžinieriaus K. Reisono (1894-1981) projektą [p. 39], Statybos rangovai - inžinierius P. Markūnas ir technikas L. Markovičius. Keturių aukštų banko rūmų statyba kainavo 1,6 mln. litų. Trijų korpusų pastatas suprojektuotas Vienybės aikštės kampiniame sklype, prie K. Donelaičio gatvės, pagrindinis įėjimas - iš šiaurės rytų kampo. Centrinė pastato dalis buvo skirta lankytojams. Banko operacijų salė antrame aukšte užėmė dviaukštę erdvę, buvo sujungta su vestibiuliu, kurį dalijo kolonų eilė. Šoniniuose korpusuose suprojektuoti tarnautojų kabinetai. Rytinio korpuso antrame aukšte įrengta saugykla, ketvirto aukšto rytinėje dalyje įsikūrė Užsienio reikalų ministerija, korpusų galuose - butai. Rūmų planas simetriškas, pusiau uždaras. Kieme išsikiša pusapskričiai rizalitai - didžiosios salės ir laiptinės. Pastato išorėje vertikalios tarplangių juostos skiria siaurus aukštus langus. Vienybės aikštės ir K. Donelaičio gatvės pusės fasadus pagyvina šiek tiek aukštesnės iškyšos su siauromis langų vertikalėmis. Iškyšų viršuje - skulptoriaus B. Bučo (1903-1979) sukurti bareljefai. Pastato cokolinis aukštas dengtas granito plokštėmis. Fasadų viršųjuosia aukštas lygus parapetas su stilizuotomis rozetėmis. Pagrindinis kompozicijos akcentas-kampinis įėjimas [p. 98-107]. Žemės banko rūmų projektą 1933 m. parengė ir Vytauto Didžiojo universiteto absolventas architektas-inžinierius K. Kaušinis (1906-1995). Jo projektuotus rūmus sudaro trys dalys: centrinėje dalyje, iš K. Donelaičio gatvės pusės, įrengtos banko operacijų ir kitos patalpos su trimis įėjimais, butai direktoriams suprojektuoti iš A. Mickevičiaus gatvės pusės, o butai sargams bei pagalbinės patalpos - kieme. Pirmame aukšte suplanuota patalpa operacijų salei, budinčio Kauno lenkų smulkaus kredito draugijos pastato projektas (architektas-lnžinlerlus F, Frykas). direktoriaus kabinetas, mašinisčių kambarys, laukiamasis ir kitos patalpos, antrame aukšte - 1932 m. KAA, F. 218, ap. 2, d. 1157, 1. 7 tarnautojų kabinetai, archyvas, trečiame - patalpos banko valdybai [p. 39], Project of the Kaunas Pollsh Small Credlt Soclety bulldlng (archltect englneer F. Frykas). 1932. KAA, F. 218, ap. 2, b. 1157, 1. 7 Kauno lenkų smulkaus kredito draugija (Lenkų bankas) buvo viena iš nedaugelio smulkaus kredito įstaigų, sugebėjusių įsikurti nuosavame pastate. Iki tol ji nuomojo patalpas Žemės ūkio draugijos name S. Daukanto gatvėje. 1932 m. balandžio 14 d. Statybos inspekcija patvirtino jos mūrinio namo K. Donelaičio gatvėje planą [p. 40]. Modernizuoto neoklasicizmo ir neobaroko UEUMJS BAFKO ROMU PRCOEKTAS architektūros rūmai pastatyti tarp K. Donelaičio ir E. Ožeškienės gatvių pagal architekto- FASADAS Ė MALKU S-VE5 M 1100 inžinieriaus E. Fryko (1876-apie 1944) projektą 1933 m. [p. 110]. Tai stačiakampis dviejų aukštų pastatas su pusrūsiu. Reprezentatyvaus pagrindinio fasado centrą akcentuoja rizalitas, kurio šonuose - pakeltos virš cokolio korintinio orderio kolonų poros. Kolonomis puoštas portalas, virš jo-pusapskritis langas. Pagrindinį fasadą vainikuoja parapetas. Centrinėje pastato dalyje - vestibiulis su paradiniais laiptais ir dviaukštė banko operacijų salė. Valstybės taupomosios kasos po Lietuvos valstybingumo atkūrimo buvo steigiamos prie iždinių, vėliau - prie Lietuvos banko ir pašto įstaigų, todėl, galima sakyti, atkartojo iki 1918 m. veikusią sistemą. Jų įstatai priimti 1919 m. rugpjūčio 4 d. Pirmoj i taupomoj i kasa atidaryta Kaune 1919 m. rugpjūčio 10 d. 1920 m. įsteigta 18 kasų, tačiau realiai veikė tik 6 (Kaune - 2, Panevėžyje, Raseiniuose, Rokiškyje, Ukmergėje - po 1). Indėlininkų skaičius ir indėlių suma ėmė sparčiai didėti 1932 m. birželio 18 d. priėmus naujus įstatus. Taupomųjų kasų rūmai Laisvės alėjos ir L. Sapiegos gatvės sankirtoje buvo vieni iš paskutinių kredito įstaigų pastatų, statytų tarpukario Lietuvoje. Jie iškilo 1938-1940 m. pagal architekto A. Funko projektą, dalyvaujant architektams A. Lukošaičiui (1906-1993) ir B. Elsbergui (1901-1998). Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus projektas (architektas J. Dubauskas). Statybos darbus vykdė rangovai K. Brunius ir P. Dėdelė. Fasadas iš Malkų gatvės. 1938 m. LNMB RS, F. 130, Nr. 1982 Project of the Bank of Lithuania branch in Klaipėda (archltect J. Dubauskas). Pagrindinis įėjimas suplanuotas iš Laisvės alėjos pusės, priešais įrengtą skverelį. Iš L. Sapiegos Faęade from Malkų Street. 1938. LNMB RS, F. 130, No. 1482 gatvės pusės yra antras įėjimas, šalia kurio - įvažiavimas į nedidelį uždarą kiemelį. Pagrindinio rūmų tūrio planas - pusiau uždaras. Centrinis korpusas prie Laisvės alėjos šešiaaukštis, kiti du - penkiaaukščiai. Kieme prie pietinio ir vakarinio korpusų prijungtas dviaukštis salės tūris. Pastatas suplanuotas koridoriais. Pastato išorė - lakoniška, fasadus skaido vertikalios siaurų langų ir tarplangių su įdubomis juostos. Cokolinis aukštas dengtas šlifuoto granito plokštėmis. Daugelio patalpų interjerai iki mūsų dienų neišliko, išliko česoninės, rūtų šakelėmis ir gėlėmis puoštos koridorių lubos, sukamosios pagrindinio įėjimo durys, posėdžių salė su stiklo lubomis. Taupomųjų kasų rūmų konkursinį projektą 1938 m. parengė ir architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Klaipėdoje reikšmingesnės lietuviškos kredito įstaigos ėmė kurtis tik po 1923 m., kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Iš iki tol veikusių lietuviškojo kapitalo kredito įstaigų galima paminėti tik akcinę bendrovę Tautinį lietuvių banką, kuris susikūrė 1919 m. iš įsteigto kooperatinio Lietuvių banko. Pradėjęs savo veiklą 1919 m. rudenį, LIETUVOS BANKO ROMU PROJEKTUS Lietuvių bankas glaudėsi dailininko ir lietuvių kultūros veikėjo A. Brako KLAIPĖDOJE fASAM S IS LOCU C-I*S "1 1 0 0 (1886-1952) namuose, o vėliau - J. Peteraičiui priklausiusiame name Liepojos (dabar - H. Manto) gatvėje; pastarąjį netrukus bankas ir įsigijo [p. 118-121 ]. 1923 m. Klaipėdoje atidarius Lietuvos banko skyrių, siekiant išvengti painiavos. Lietuvių bankas buvo pavadintas Tautiniu lietuvių banku. Jis turėjo savo skyrius Šilutėje ir Pagėgiuose, agentūras Vilkyškiuose, Katyčiuose ir Priekulėje, keitimo kasas Pagėgių geležinkelio stotyje ir Panemunėje. Įsitvirtinti Šiauliuose, kur buvo įsteigęs savo skyrių, nepavyko. Klaipėdoje, Šilutėje ir Pagėgiuose bankas buvo įsikūręs nuosavuose pastatuose. Tai buvo palyginti smulkus bankas, 1925 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, turėjęs 300tūkst. litų pagrindinį kapitalą. Atlikdamas bankines operacijas, jis daug lėšų skyrė Lietuvos verslui remti, pats buvo stambus spaustuvės „Rytas“ savininkas, tačiau per beveik visą savo veiklos laikotarpį išliko probleminis bankas, prašantis paramos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko. 1938 m. kovo 17 d. Lietuvos bankas perėmė Tautinio lietuvių banko Šilutės skyriui pavaldžią Panemunės keitimo kasą. 1938 m. gegužės 14 d. Tautinis lietuvių bankas, norėdamas sustiprinti savo Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus projektas (architektas J. Dubauskas), finansinę padėtį ir atsikratyti netaupiai naudojamo nekilnojamojo turto, kreipėsi į Lietuvos Fasadas iš Locų gatvės, 1938 m. LNMB RS, F. 130, Nr. 1982 banko valdybą su pasiūlymu už balansinę kainą - 195 tūkst. litų - pirkti jo Pagėgių skyriaus Project of the Bank of Lithuania branch in Klaipėda (architect J, Dubauskas), pastatą. Šiame pastate, statytame pagal minėto A. Brako projektus, bankas savo lėšomis buvo Faęade from Locg Street, 1938. LNMB RS, F. 130, No. 1982 įrengęs patalpas ir lietuviškai mokyklai (ji išsikėlė tik K. Donelaičio progimnazijai pastačius naują pastatą). Lietuvos banko valdyba, apsvarsčiusi minėtą pasiūlymą ir pritarus banko tarybai, sutiko už siūlomą pastatą, kartu su 4 783 kv. m žemės sklypu, sumokėti 160 tūkst. litų. Pirkimo sutartį buvo įgaliotas pasirašyti Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus direktorius V. Statkus. Lietuvos bankui šis sandoris nebuvo naudingas. Nors buvo galvojama Pagėgiuose įsteigti TV f '.. skyrių, tačiau netrukus prasidėjusi Vokietijos ekspansija ir Klaipėdos krašto aneksija sutrukdė įgyvendinti šiuos planus. Daugkartiniais pasiūlymais Vokietijos spaudoje pirkti prieš pusmetį t /V U - l Visgi daugelyje Klaipėdos krašte veikusių kredito įstaigų dominavo vokiškas kapitalas. 1923 m. Klaipėdos mieste veikė Klaipėdos prekybos ir pramonės bankas (Memeler Bank fūr Handel und Gewerbe, Turgaus g.), susikūręs iš analogiško pavadinimo Karaliaučiaus banko Klaipėdos skyriaus (kraštui tapus Lietuvos dalimi, skyrius buvo pertvarkytas į savarankišką banką); Klaipėdos kredito bankas (Memeler Kredit Bank. Stadtbank A. G., Frydricho Vilhelmo g.), įsteigtas 1922 m.; Rytų Prūsijos žemės ūkio banko Karaliaučiaus skyrius (Bank der Ostpreussischen Landwirtschaft A. G., Biržos g.), tais pačiais metais pertvarkytas į savarankišką Vilniaus kredito banko nuomojamų patalpų Rotušės pastate remonto projektas. Žemės ūkio banką.(LandschąftsbankA. G ); Raifeiseno bankas (Reiffeisenbank A. G., Biržos g.), 1923 m, LCVA, F, 69, ap, 9, b. 2230, 1, 9 įsteigtas tais pačiais metais (to paties pavadinimo Vokietijos banko skyrius dar XIX a. pabaigoje Project of the repair of the premises rented by the Vilnius Credit Bank mieste turėjo nuosavą pastatą); Tarptautinis bankas (Internationale Bank Memel A. G., Be Klaipėdos miesto krašte veikė Šilutės Vereinsbankas, įsteigtas 1865 m., Pagėgių apskrities bankas - 1922 m., F. Tregerio ir A. Papendiko bankinis namas Šilutėje, keletas kredito draugijų (vadinamųjų vereinų). 1924 m. Klaipėdos krašte veikė 16 akcinių bankų bei jų skyrių ir 54 neribotos atsakomybės kredito bendrovės. 1923 m. vasario 23 d. Klaipėdoje įsteigtas Lietuvos banko skyrius, sustiprinęs kredito rinką ir padėjęs sukurti prielaidas tvirtinant silpnas nacionalines pozicijas krašto ūkyje. Lito įvedimas krašte apsaugojo gyventojus nuo markės infliacijos kelto pavojaus. Bankas įsikūrė minėtame buvusio Vokietijos valstybinio banko skyriaus pastate Turgaus gatvės ir Teatro aikštės sankirtoje [p. 114-115]. Lietuvos banko generalinės tarybos 1923 m. balandžio 23 d. posėdyje už pastatą kartu su baldais Reichsbankui buvo nutarta sumokėti 33 tūkst. JAV dolerių. Ketvirtajame dešimtmetyje, stiprinant Lietuvos banko materialinę bazę ir siekiant savo tikslams geriau panaudoti uosto galimybes, imta galvoti apie savų sandėlių statybą. 1936 m. Klaipėdoje, šalia Žiemos uosto, pagal architekto M. Songailos projektą baigtas statyti Lietuvos banko sandėlis. Derindamas skirtingus, kontrastingus tūrius, architektas sukūrė lengvą, dinamišką ir reprezentatyvų statinį su funkcionaliosios ir konstruktyviosios architektūros bruožais. Smarkiai padidėjus eksporto srautui per Klaipėdą, kylant pramonei ir prekybai, padaugėjo ir banko operacijų. Turimas banko pastatas pasirodė per ankštas, todėl pradėta diskutuoti ir apie naujų Klaipėdos skyriaus rūmų statybą. 1937 m. pabaigoje prasidėjo intensyvi sklypo statybai paieška. Siūlytas įsigyti sklypas netoli esančio pastato Turgaus aikštės ir Perkasų gatvės sankirtoje, Vilniaus žemės banko laiptinės rekonstrukcijos projektas magistratui priklausančioje žemėje Luizės ir Locų gatvių sankirtoje. 1938 m. pradžioje buvo (archltektas-inžlnlerlus S. Slestrencevlčlus). nagrinėjamas pasiūlymas už 220 tūkst. litų įsigyti 1 855 kv. m ploto (53 x 35) sklypą su 1928 m. LCVA, F. 154, ap. 3, b. 451 pastatais A. Smetonos alėjos ir Žardžių gatvės sankirtoje, tačiau Lietuvos banko valdyba Project for the reconstruction of the Vilnius Land Bank stairway pasiūlymui nepritarė dėl per siauro sklypo ir nepatogios sklypo vietos - toli nuo miesto (architect englneer S. Slestrencevlčlus). taupomosios kasos. 1928. LCVA, F. 154, ap. 3, b. 451 1938 m. Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakulteto absolventas J. Dubauskas parengė diplominį darbą - suprojektavo naują Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus pastatą viename iš siūlytų įsigyti sklypų. Tai buvo vieta dabartinių Danės ir Uosto gatvių sankirtoje [p. 40-41]. Du stačiakampius pastatus prie gatviųturėjo jungti kvartalo kampe suprojektuota L J rotonda, kurioje numatyta vieta operacijų salei. Banko fasadai - naujos, konstruktyviosios architektūros, be lipdinių. Pastate buvo numatytos patalpos archyvui, bibliotekai su skaitykla, valgykla tarnautojams, butai administracijai ir kita. Pastatas turi daug bendrų bruožų su profesoriaus M. Songailos projektuotais Lietuvos banko skyriais kituose šalies miestuose. Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, parengiamieji sklypo paieškos ir naujo Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus pastato projektavimo darbai nutrūko. Banko vadovybė buvo priversta parduoti skyriaus pastatą Reichsbankui. Iš kitų Klaipėdos krašte veikusių didesnių lietuviškų kredito įstaigų, be Lietuvos banko skyriaus, buvo įsteigti Prekybos ir pramonės banko, Ūkio banko [p. 117] ir Žemės banko skyriai [p. 117]. Pastarasis bankas kreditavo krašto žemės ūkį, nuo 1930 m. teikė paskolas ir fvzekrcj Jvo A - B miestų gyventojams, padėjo lietuviams įsitvirtinti pajūrio krašte. Tokiu tikslu 1936-1939 m. f . o •« * HE* i—l---1—I—!■ veikė Žemės banko „Statybos“ bendrovė, kuri mieste ir priemiesčiuose statė daug Vilniaus žemės banka laiptinės rekonstrukcijas projektas gyvenamųjų namų ir parduodavo juos už paskolas. Centrinė banko būstinė buvo įsikūrusi (archltektas-inžlnlerlus S. Siestrencevičius). XIX a. rekonstruotuose neoklasicizmo stiliaus rūmuose Aleksandro (dabar - Liepų) gatvėje, 1928 m. LCVA, F. 154, ap. 3, b. 451 į šį pastatą 1939 m. laikinai buvo persikėlęs ir Lietuvos bankas, priverstas išsikraustyti iš Project for the reconstruction of the Vilnius Land Bank stalrway parduoto buvusio savo skyriaus pastato. Šiuo metu minėtame pastate veikia Laikrodžių (architect englneer S. Slestrencevlčlus). muziejus. 1928. LCVA, F. 154, ap. 3, b. 451 1938 m. miesto lėšomis H. Manto ir Liepų gatvių sankryžoje iškilo nauja miesto taupomoji kasa [p. 122], Pastatas trijų aukštų, stačiakampio formos, su plytiniais laiptuotais frontonais. Taupomosios kasos mansardos buvo pritaikytos gyvenamosioms patalpoms, o pusrūsiuose įrengtos pinigų ir kitų vertybių saugyklos. Dalis pastato pirmo aukšto buvo pakelta ant išmūrytų stulpų. Be Klaipėdos, krašte veikė dar dvi taupomosios kasos - Šilutėje ir Pagėgiuose. Vilniuje po valstybingumo atkūrimo pradėjusios kurtis lietuviškos kredito įmonės glaudėsi buvusiame Rusijos valstybinio banko skyriaus pastate, tačiau dėl Lenkijos intervencijos į Vilniaus kraštą greitai buvo priverstos nutraukti savo veiklą. Lenkijos okupacijos metais (1920-1939) Vilnius buvo provincijos miestas su merdinčia vietine pramone. Ekonomikos stagnacija paveikė ir miesto plėtrą. Galima sakyti, kad mieste steigėsi tik lenkų ir žydų kapitalo kredito įstaigos, dauguma iš jų buvo smulkios ir pirmaisiais pokario metais daugiausia spekuliavo valiuta. Nuo 1919 m. birželio 20 d. iki 1920 m. sausio 31 d. Vilniaus valstybinėje iždinėje buvo išduoti 33 leidimai laikyti bankinius namus, bankines ir pinigų keitimo kontoras. Matyt, toks verslas buvo pelningas, nes prašančiųjų išduoti leidimus buvo labai daug ir valdžia ėmė riboti jų išdavimą. Archyvinėje byloje yra žydo Lenkijos pašto taupomosios kasos Vilniaus skyriaus projektas R. Jospės 1920 m. balandžio 20 d. rašytas prašymas išduoti leidimą laikyti pinigų keitimo (numanomi architektai Z. Pugetas Ir J. Žuravskls, statybos vadovas Inžinierius kontorą Vilniuje, už kurįjis pasiruošęs Raudonajam kryžiui paaukoti 10 tūkst. markių. Rašte J. Borovskis), Fasadas Iš A. Mickevičiaus gatvės (dabar - Gedimino prospekto) pusės. taip pat priekaištaujama, kad jo anksčiau veikusi kontora buvo uždaryta, nors ir sąžiningai 1936 m. LB KS mokėjo mokesčius, o kiti asmenys, prisidengę krikščioniškomis pavardėmis, sėkmingai jas atidarė. Project of the Pollsh Post Savings Bank branch ln Vilnius (presumable architects Z. Pugetas and J. Z6rawski, constructlon manager englneer Trečiąjį dešimtmetį mieste statyta nedaug. Veikusios kredito įstaigos iš esmės tenkinosi tik J. Borowski). Faęaūe fromA. Mickevičiaus Street (now Geaimlno Avenue), smulkios pastatų rekonstrukcijos ir remonto darbais. Daugelis kredito įstaigų, iš naujo 1936. LB KS perregistravusios savo įstaigas, tęsė veiklą. Vilniaus žemės bankas (Wilenski Bank Ziemski Sp. Akc.) tęsė 1872 m. rusų įkurto Vilniaus žemės banko veiklą ir tradicijas tuose pačiuose rūmuose A. Mickevičiaus gatvėje (buvusiame Georgijaus, dabar - Gedimino prospekte) [p. 65-67]. Po 1931 m. Žemės banko įstatų pakeitimo jo pagrindinis kapitalas buvo 6,3 mln. Lenkijos zlotų. Jį sudarė 42 000 akcijų po 150 zlotų. Dalį pastato, kaip ir ankstesniais metais, buvo užėmęs Vilniaus privatinis prekybos bankas (IVileriski Privatny Bank Handlowy). 1928 m. gegužės 16 d. Apskrities viešųjų darbų direkcija išdavė leidimą pagal patvir tintą projektą atlikti Žemės banko centrinio įėjimo ir laiptinės rekonstrukciją (archi tektas-inžinierius S. Siestrencevičius) [p. 42], o 1933 m. spalio 4 d. bankui priklausančiame sklype prie Totorių gatvės pastatyti garažą Žemės banko ir priešgaisrinės tarnybos automobiliams (architektas-inžinierius I. Smorgonskis). Vilniaus rotušėje trečiąjį dešimtmetį patalpas nuomojo Vilniaus kredito bankas (Wilenski Bank Kredytowy). 1923 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto magistratas išdavė leidimą patalpas remontuoti. Atsakingu už darbų priežiūrą paskirtas architektas-inžinierius L Smorgonskis. Darbai atlikti vasario 12 dieną. 1923 m. balandžio 28 d. Vyriausybės atstovo rašte Vilniaus miesto magistratui rašoma, kad remonto darbai Vilniaus rotušėje buvo atlikti be konservatoriaus leidimo, ir nurodoma, kad visi darbai minėtame pastate turi būti atliekami atsižvelgiant į senąjį architekto L. Gucevičiaus planą. Lenkijos pašto taupomosios kasos Vilniaus skyriaus projektas (numanomi architektai Z. Pugetas ir J. Žuravskls, statybos vaaovas inžinierius Ketvirtąjį dešimtmetį mieste statybos suintensyvėjo, naujuose pastatuose įsikūrė ir keletas J. Borovskis). Fasadas iš šono. kredito įstaigų. Pagal 1930 m. parengtą projektą Jogailos gatvėje buvo pastatytas Vilniaus 1936 m. LB KS miesto kredito draugijos pastatas (architektas-inžinierius M. Cholem). Pastatas buvo Project of the Polish Post Savings Bank branch in Vilnius stačiakampio plano, dviejų aukštų su granito plokštėmis dengta cokoline dalimi [p. 44]. (presumable architects Z, Pugetas ana J. Ž6rawskl, constructlon manager englneer 1939 m. pradžioje Vilniaus miesto magistrato Techninis poskyris leido atlikti pastato J, Borowski). Siae view of the faęade. rekonstrukciją ir užstatyti pastatui trečią aukštą. Darbai buvo atlikti tais pačiais metais 1936, LB KS pagal architekto-inžinieriaus I. Smorgonskio projektą, iš dalies pakeičiant ir pastato fasadą [p. 44]. Šiuo metu jame įsikūręs Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentas. ZA K tĄ O T-»*» K IK O Y T . m . VVU.NA Dešimtmečio pabaigoje centrinėje miesto gatvėje iškilo du reikšmingi funkcionaliosios ir Prozos konstruktyviosios architektūros pastatai. 1936-1937 m. pastatyti Lenkijos pašto taupomosios kasos (P. K. O.) skyriaus rūmai A. Mickevičiaus gatvėje (dabar - Vilniaus bankas, Gedimino pr. 12) [p. 43]. Pastatas stovi galiniu šiauriniu fasadu į prospekto pusę [p. 71], šalia kartu statyto gyvenamojo pastato (dabar - viešbutis „Ambassador“). Manoma, kad rūmus projektavo Varšuvos architektai Z. Pugetas ir J. Žuravskis. Statybai vadovavo ir techninę priežiūrą vykdė inžinierius J. Borovskis, kuris pasirašė projektus. I I I Penkių aukštų rūmai neturi akcentuoto pagrindinio fasado. Visuose fasaduose kartojasi tos pačios išraiškos priemonės. Iš prospekto yra pagrindinis įėjimas. Vakarų fasadą I I I pagyvina per du aukštus įrengti banko operacijų salės langai. Vakarų ir šiaurės fasadai padengti lenkišku smiltainiu, cokolis - granito plokštėmis. Pastato kompozicija labai paprasta, tačiau juntama klasicizmo įtaka. 1937-1938 m. šalia Pašto taupomosios kasos, pastatyti Lenkijos krašto ūkio banko (Bank Gospodarstwa Krajowego) skyriaus rūmai [p. 70], Tai du kampu sujungti stačiakampiai korpusai. Keturių aukštų korpuso šiaurės fasadas atsuktas į prospektą, o dviaukštis korpusas driekiasi į sklypo gilumą. Pastatas yra toliau nuo gatvės, priešais jį įrengta Vilniaus miesto kredito draugijos pastato Jogailos gatvėje projektas (archltektas-lnžlnlerlus M. Cholem), aikštelė. Banko projektą 1936 m. parengė Varšuvos architektai J. Pankovskis ir 1930 m. LCVA, F. 64, ap. 9, b. 453, 1. 7-8 S. Golenzovskis, darbams vadovavo minėtas inžinierius J. Borovskis. 1938 m. pagal tų Project of the Vilnius City Credlt Soclety bulldlng on Jogailos Street pačių architektų projektą kieme pastatytas garažas. Iki įsikūrimo naujuose rūmuose bankas (archltect englneer M. Cholem), nuomojo patalpas buvusiuose A. Sniadeckio rūmuose. 1930. LCVA, F. 64, ap. 9, b. 453, 1. 7-8 Banko operacijų salė buvo įrengta kiemo korpuse, laiptai į gatvės korpuso viršutinius aukštus - erdviame vestibiulyje, sujungtame su operacijų sale. Patalpos išdėstytos abipus koridoriaus. Akcentuotas tik pastato gatvės fasadas, kiti r fasadai neišraiškūs. Pagrindinis fasadas simetriškas, padengtas lenkiško smiltainio plokštėmis. Konstruktyvią, asketišką fasado kompoziciją suminkština bareljefas virš portalo: priklupusios moters figūra simbolizuoja darbą ir gerovę. Dabar pastate įsikūrusi Vilniaus apskrities admi nistracija. Tarpukariu daug smulkesnių kredito įstaigų savo kontoras turėjo senamiestyje, Didžiojoje gatvėje. Čia veikė ir vienintelė lietuviška kredito įstaiga - 1929 m. įsteigta Lietuvių kredito draugija, vadinta Lietuvių kreditiniu kooperatyvu arba Lietuvių banku. Ji buvo įsikūrusi Lietuvių labdarybės draugijai priklausančiame name Didžiosios ir -Ui4.i.dh Literatų gatvių sankirtoje. Šiame pastate veikė ir kitos lietuviškos draugijos: Ūkio draugija, Šv. Kazimiero draugija, ri .....r .T ti;i ...V :;i ii Mokytojų sąjunga ir kt. Kitame name, šalia Lietuvių kredito "I draugijos pastato, tarpukariu veikė N. Klecko ir J. Levino bankiniai namai. Toje pačioje gatvės pusėje, einant link Vilniaus rotušės, už Savičiaus gatvės stovėjusiame XIX a. rekonstruotame istorizmo laikotarpio architektūros trijų Vilniaus miesto kredito draugijos pastato Jogailos gatvėje aukštų pastate (prieš rekonstrukciją pastatas buvo dviejų aukštų) veikė T. Bunimovičiaus rekonstrukcijos projektas (archltektas-lnžlnlerlus I. Smorgonskls). bankiniai namai [p. 70]. Bankininkui priklausė ir gretimas pastatas, kuriame buvo 1938 m. LCVA, F. 64, ap. 9, b, 453, 1. 5 įsikūrusios parduotuvės ir kino teatras. Abu pastatai neišlikę - 1944 m. sudegė ir po karo Reconstructlon project of the Vilnius City Credlt Soclety bulldlng buvo nugriauti. Dabar jų vietoje - gyvenamasis namas su prekybos patalpomis pirmame on Jogailos Street (archltect englneer I. Smorgonski). aukšte (Didžioji g. 20). 1938. LCVA, F. 64, ap. 9, b. 453, 1. 5 1939 m., be jau minėtų bankų, Vilniuje veikė Lenkijos banko (Bank Polski) skyrius (buvusiame Rusijos valstybinio banko skyriaus pastate; jame kurį laiką veikė ir Lenkijos iždinės skyrius), Kooperatinių draugijų banko (Bank Towarzystw Spoldziolczyc S. A.), Varšuvos prekybos banko (Bank Handlowy w Warszawie S. A), Verslo bendrovių sąjungos Į) a \ G 7VDI! LIAUDIE1: b A TK O M M ^TAIYTI banko (Bank Związku Spolek Zarobkowych S. A.) skyriai A. Mickevičiaus gatvėje, U14 061. GlinW UOTĄ*: tO O valstybinio Žemės ūkio banko skyrius Didžiosios Pohuliankos gatvėje (buvusiame Rusijos valstybinio Valstiečių banko pastate) ir kitokios smulkesnės kredito įstaigos. Bendras Vilniuje veikusių bankų (be bankų skyrių) akcinis kapitalas 1929 m. sudarė 148,139 mln. zlotų, o 1937 m. jis sumažėjo iki 134,662 mln. zlotų. Bankų skyrių akcinis kapitalas atitinkamai buvo 8,66 ir 9,68 mln. zlotų. r ~ r z / t . i f Kituose Lietuvos miestuose 1918-1940 m. veikusių didžiausių šalies bankų skyrių tinklas © % nagrinėtas aprašant šių bankų veiklą Vilniuj e, Kaune ir Klaipėdoje. Mažesniuose miestuose l - i ir miesteliuose daugiausia veikė smulkaus kredito draugijos, kurios trečiajame dešimtmetyje nuosavų pastatų turėjo nedaug ir dažniausiai savo veiklai patalpas nuomojo. I Ketvirtąjį dešimtmetį sustiprėjusios smulkaus kredito draugijos taip pat pradėjo statyti nuosavus namus. 1932 m. rugpjūčio 29 d. Panevėžio miesto Statybos komisija pritarė *. • 4 Žydų liaudies banko prašymui statytis banko rūmus Respublikos g. 6 (VRM Statybos ar d inspekcija projektą patvirtino rugsėjo 12 d.) [p. 45]. 1935 m. kovo 29 d. Biržų miesto Panevėžio žydų liaudies banko projektas. Statybos komisija svarstė Žemės ūkio smulkaus kredito banko prašymą leisti pastatyti 1932 m. LCVA, F. 1622, ap. 9, b. 205, 1. 9 nuosavą namą Kęstučio ir Rotušės gatvių sankirtoje pagal architekto-inžinieriaus K. Reisono Project of the Panevėžys Jewish Peoples' Bank. parengtą projektą [p. 150]. 1935 m. liepos 12 d. Šiaulių apskrities Statybos komisija svarstė 1932. LCVA, F. 1622, ap. 9, b. 205, 1. 9 Joniškio liaudies banko valdybos prašymą leisti statyti Joniškio mieste, Vilniaus g. 1, mūrinį dviejų aukštų namą (architektas-inžinierius V. Peldavičius) [p. 45,156]. 1938 m. baigti Ūkininkų smulkaus kredito banko (architektas-inžinierius A. Gargasas) statybos darbai Panevėžyje Laisvės aikštės ir Fromo Gužučio (dabar - Savanorių) gatvės sankirtoje. Nors miesto savivaldybė pageidavo trijų aukštų pastato ir toks projektas buvo parengtas, banko vadovybė nusprendė statyti dviejų aukštų pastatą. Pirmame aukšte buvo įrengtos patalpos 3 parduotuvėms ir sandėliams, o antrame aukšte - banko operacijų salė, direktoriaus kabinetas, archyvas ir kitos patalpos [p. 142]. 1939 m. sklypą, kuriame ruošėsi statyti naują pastatą, prie Juozapavičiaus prospekto buvo įsigijęs Šančių smulkaus kredito bankas. Nuosavus namus turėjo smulkaus kredito įstaigos Kupiškyje, Raseiniuose ir kituose miestuose. Joniškio liaudies banko projektas (architektas-inžinierius V. Peldavičius). 1935 m. LCVA, F. 1622, ap. 9, b. 159, 1. 15 Project of the Joniškis Peoples' Bank (architect engineer V. Peldavičius). 1935. LCVA, F. 1622, ap. 9, b. 159, 1. 15 Fotografijos Atvirukai / Photographs Postcards BANKAI LIETUVOJE. XIX a. p a b a ig o j a, I pusė Vilnius. Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektas. XIX a. pa baigoje-XX a. pirmojoje pusėje Vilnius, Georgyevsky (now Gedimino) Avenue Here, the largest credit institutions of čia buvo Įsikūrusios didžiausios miesto kredito Įstaigos. XX a. pradžia, the city were based in the late 19th—f i rst half of the 20th century. Early 20“ century. Atvirukas, išleido u Mamontovo draugija Maskvoje. LBM 2442 Postcard issued by A. Mamontov Society in Moscow, LBM 2442 Vilnius, Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektas, XIX a. pabaigoje-XX a. pirmojoje pusėje Vilnius. Georgyevsky (now Gedimino) Avenue, Here, the largest credit institutions of čia buvo Įsikūrusios didžiausios miesto kredito Įstaigos, XX a. pradžia, the City were based in the late 19tn—f i rst half of the 20“ century. Early 20“ century. Atvirukas, išleido D. Visun Vilniuje. AK Postcard issued by D. Visun in Vilnius. AK 48 BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Vilnius. Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektas. XIX a. pabaigoje-XX a. pirmojoje Vilnius. Georgyevsky (now Gedimino) Avenue. Here, the largest credit institutions of pusėje čia buvo jsikūrusios didžiausios miesto kredito įstaigos. XX a. pradžia. the City were based in the late 19‘"-first half of the 20,h century. Early 20tn century. Atvirukas, išleido D, Visun Vilniuje. AK Postcard issued by D. Visun in Vilnius. AK Vilnius. Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektas. Pirmas pastatas kairėje - Vilnius. Georgyevsky (now Gedimino) Avenue, The first building on the left is A. Sniadeckio rūmai (1886 m., architektas J. Januševskis (1857-po 1919 m.)). A. Sniadeckis palace (1886, architect J. Januszewski (1857-after 1919)). Juose buvo Įsikūręs Šiaurės banko skyrius. XX a. pradžia. It housed a branch of the Russian Northern Bank. Early 20'" century. Atvirukas, išleido A. Fialko Vilniuje. AK Postcard issued by A. Fialko in Vilnius. AK 49 BANKAI LIETUVOJE, XIX a, pabaiga-XX o. I pusė r y - BILILHA.. -TeoprieBcidft npocnem- WJLNOrJ , Prosockt šw. Jerski Vilnius. Rusijos valstybinio banko skyrius Vilnius. A branch of the State Bank of Russia (1909 m., architektas M. Prozorovos (1860-po 1914)) Georgijaus (1909, architect M. Prozorov (1860-after 1914)) (dabar - Gedimino) prospekte. XX a. antrojo dešimtmečio pradžia. on Georgyevsky (now Gedimino) Avenue. Early 1910s. Atvirukas, išleido A. Fialko Vilniuje. LBM 1303 Postcard issued by A, Fialko in Vilnius. LBM 1303 50 BANKAI LIETUVOJE, XIX a. pabaiga-XX a, I pusė Vilnius, Rusijos valstybinio banko skyrius (1909 m., architektas Vilnius, A branch of the State Bank of Russia (1909, architect Ii, Prozorovas (1860-po 1919)) Georgijaus (dabar - Gedimino) prospekte. M. Prozorov (1860-after 1919)) on Georgyevsky (now Gedimino) Avenue. XX a. antrojo dešimtmečio pradžia. Early 1910s. Atvirukas, išleido R. Golike ir A. Vilborg draugija Sankt Peterburge, LBM 1961 Postcard issued by R, Golike and A. Vilborg Society in St. Petersburg. LBM 1961 Vilnius, Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektas, Vilnius, Georgyevsky (now Gedimino) Avenue. Pirmas pastatas kairėje - Rusijos valstybinio banko skyrius The first building on the left is a branch of the State Bank (1909 m,, architektas M, Prozorovas (1860-po 1919)). of Russia (1909, architect M, Prozorov (1860-after 1919)). XX a, antrojo dešimtmečio pradžia. Early 1910s. Atvirukas, išleido D, Visun Vilniuje. AK Postcard issued by D. Visun in Vilnius. AK BANKAI LIETUVOJE, XIX a, pabaiga-XX a, I pusė Vilnius. Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektos. Vilnius. Georgyevsky (now Gedimino) Avenue. Pirmas pastatas kairėje - Rusijos valstybinio banko skyrius (1909 m ., architektas The first building on the left is a branch of the State Bank of Russia M. Prozorovas (1860-po 1914)). XX a. antrojo dešimtmečio pradžia. (1909, architect M. Prozorov (1860-after 1914)). Early 1910s. Atvirukas, išleido D. Visun Vilniuje. AK Postcard issued by D. Visun in Vilnius. AK Vilnius. Rusijos valstybinio banko skyrius Vilnius. A branch of the State Bank of Russia (1909 m., architektas M. Prozorovas (1860-po 1914)) Georgijaus (1909, architect M, Prozorov (1860-after 1914)) (dabar - Gedimino) prospekte. XX a. antrojo dešimtmečio pradžia. on Georgyevsky (now Gedimino) Avenue. Early 1910s. Atvirukas, išleido A. Fialko Vilniuje. LBM 1303 Postcard issued by A. Fialko in Vilnius. LBM 1303 52 BANKAI LIETUVOJE. XIXa, pabaiga-XX a. I pusė Vilnius. Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektas. Vilnius. Georgyevsky (now Gedimino) Avenue. Pirmas pastatas kairėje - Rusijos valstybinio banko skyrius (1909 m., architektas The first building on the left is a branch of the State Bank of Russia M. Prozorovas (1860-po 1914)). XX a. antrojo dešimtmečio pradžia. (1909, architect M. Prozorov (1860-after 1914)). Early 1910s. Atvirukas, išleido D. Visun Vilniuje. AK Postcard issued by D. Visun in Vilnius. AK Vilnius. Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektas. Vilnius. Georgyevsky (now Gedimino) Avenue, Pirmas pastatas kairėje - Rusijos valstybinio banko skyrius (1909 m., architektas The first building on the left is a branch of the State Bank of Russia M. Prozorovas (1860-po 1914)). XX a. antrojo dešimtmečio pradžia. (1909, architect M, Prozorov (1860-after 1914)). Early 1910s. Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti. PK Postcard, photographer and issuer not indicated, PK 53 BANKAI LIETUVOJE. XIX o. pabaiga-XX a. I pusė Vilnius. Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektas iš Katedros aikštės pusės. Vilnius. View of Georgyevsky (now Gedimino) Avenue from the Cathedral Square. Trečias pastatas dešinėje - Valstybinio banko skyrius (1909 m,, architektas The third building on the right is a branch of the State Bank M. Prozorovas (1860-po 1914)). XX a. antrojo dešimtmečio pradžia. (1909, architect M. Prozorov (1860-after 1914)). Early I910s, Atvirukas, išleido D. Visun Vilniuje, LBM 3942 Postcard issued by D. Visun in Vilnius. LBM 3942 54 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Vilnius. Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektas iš Katedros aikštės pusėss. Vilnius. View of Georgyevsky (now Gedimino) Avenue from the Cathedral Square. Trečias pastatas dešinėje - Valstybinio banko skyrius. The third building on the right is a branch of the State Bank. XX a. antrojo dešimtmečio pradžia. Early 1910s. Atvirukas, išleido A. Fialko Vilniuje. AK Postcard issued by A. Fialko in Vilnius. AK 55 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. Dabaiga-XX a. I pusė Vilnius. Vokiečių ir Didžiosios gatvių sankirta Rotušės aikštėje. Vilnius. Intersection of Vokiečių and Didžioji streets at Rotušės (Town Hali) Antras pastatas kairėje - L. ir R. Zalkindų prekybos namai, Square. The second building on the left is L. and R. Zalkind House of Commerce čia antrame aukšte buvo Įsikūręs Azovo-Dono komercinio banko skyrius it housed a branch of the Azov-Don Commercial Bank on the first floor (1910 m., arcbitektas M. Prozorovas (1860-po 1914)), (1910, architect M, Prozorov (1860-after 1914)). Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti. AK Postcard, photographer and issuer not indicated. AK Vilnius. Vokiečių ir Didžiosios gatvių sankirta Rotušės aikštėje. Vilnius. Intersection of Vokiečių and Didžioji streets at Rotušės (Town Hali) Antras pastatas kairėje - L. ir R. Zalkindų prekybos namai, Square. The second building on the left is L. and R. Zalkind House of Commerce čia antrame aukšte buvo įsikūręs Azovo-Dono komercinio banko skyrius it housed a branch of the Azov-Don Commercial Bank on the first floor (1910 m., architektas M, Prozorovas (1860-po 1914)). (1910, architect M. Prozorov (1860-after 1914)). Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti. AK Postcard, photographer and issuer not indicated. AK I pusė Vilnius, Vokiečių ir Didžiosios gatvių sankirta Rotušės aikštėje, Vilnius. Intersection of Vokiečių and Didžioji streets at Rotušės (Town Hali) Antras pastatas kairėje - L. ir R. Zalkindų prekybos namai, Square. The second building on the left is L. and R. Zalkind House of Commercej čia antrame aukšte buvo Įsikūręs Azovo-Dono komercinio banko skyrius it haused a branch of the Azov-Don Commercial Bank on the first floor (1910 m., architektas M. Prozorovas (1860-po 1914)), (1910, architect n, Prozorov (1860-after 1914)), Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti, išleista apie 1915-1917 m. AK Postcard, photographer and issuer not indicated. Issued c. 1915-1917. AK Vilnius. Vokiečių ir Didžiosios gatvių sankirta Rotušės aikštėje, Vilnius, Intersection of Vokiečių and Didžioji streets at Rotušės (Town Hali) Antras pastatas kairėje - L, ir R. Zalkindų prekybos namai, Square, The second building on the left is L. and R. Zalkind House of Commercej čia antrame aukšte buvo Įsikūręs Azovo-Dono komercinio banko skyrius it housed a branch of the Azov-Don Commercial Bank on the first floor (1910 m., architektas M. Prozorovas (1860-po 1914)), (1910, architect M. Prozorov (1860-after 1914)). Atvirukas, išleido J. Ch. apie 19 15-1917 m. AK Postcard issued by J. Ch. c. 1915-1917, AK BANKAI LIETUVOJE. XIX a. paboiga-XX a. I pusė BiMibHa — W ilno CoihRiur valiu — Dlica Wlclk* Ko . 1«» B. W*d. H. Wi*un«, Wiln». Vilnius. Didžioji gatvė. Pastatas priekyje prieš Šv. Nikolajaus cerkvę - Rusijos-Azijos Vilnius. Didžioji Street. The building in front of the Church of St, Nicholas bankui priklausantys prekybos namai, juose po rekonstrukcijos 1913 m. is the House of Commerce owned by the Russian-Asian Bank. After reconstruction (architektas M. Prozorovas (1860-po 1914)) įsikūrė šio banko skyrius (dabar pastate in 1913 (architect M. Prozorov (1860-after 1914)) it housed a branch of this bank Didžiosios ir Savičiaus gatvių sankirtoje - Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius). (now the building at the intersection of Didžioji and Savičiaus streets houses Antrame pastate dešinėje tarpukaryje veikė T. Bunimovičiaus bankiniai namai the Lithuania branch of Nordea Bank Finland Plc). The second building on the right (šis ir kiti toliau esantys pastatai iki Savičiaus gatvės neišlikę). XX a. pradžia. housed T. Bunimowicz banking Office in the inter-war period (this and other Atvirukas, išleido D. Visun Vilniuje, AK buildings further up to Savičiaus Street have not survived), Early 20'" century. Postcard issued by D. Visun in Vilnius. AK Vilnius. Aušros Vartų gatvė. Vilnius. Aušros Vartų (Gatės of Dawn) Street. Pirmas pastatas kairėje - Jungtinio banko skyrius The first building on the left is a branch of the United Bank (dabar - viešbutis „Europa"). Apie 1915 m, (now hotel Europa). C. 1915. Atvirukas, išleido F. Krauskopf Karaliaučiuje. AK Postcard issued by F. Krauskopf in Konigsberg. AK 58 BANKAI LIETUVOJE. XIXa, pabaiga-XX a. I pusė Vilnius. Didžioji gatvė. Pirmas pastatas dešinėje - Vokietijos Rytų banko skyrius, Vilnius. Didžioji Street. The first building on the right is a branch įsikūręs buvusiame Rusijos-Azijos banko skyriaus pastate (pastatas of the Germdn Eastern Bank based in the former building of the Russien-Asinn Benk rekonstruotas 1913 m., architektas N. Prozorovas (1860-po 1919)). (the building was reconstructed in 1913, architect M. Prozorov (1860-after 1919)). Dabar šiame pastate Didžiosios ir Savičiaus gatvių sankirtoje - Now this building at the intersection of Didžioji and Sevičiaus streets houses Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius. Apie 1916 m. the Lithuania branch of the Nordea Bank Finland Plc. C. 1916. Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti. Ak Postcard, photographer and issuer not indicated. Ak Vilnius. Didžioji gatvė. Pirmas pastatas dešinėje - Vokietijos Rytų banko skyrius, Vilnius, Didžioji Street. The first building on the right is a branch of the German įsikūręs buvusiame Rusijos-Azijos banko skyriaus pastate (pastatas Eastern Bank based in the former building of the Russian-Asian Bank rekonstruotas 1913 m., architektas M. Prozorovas (1860-po 1919)). (the building was reconstructed in 1913, architect M. Prozorov (1860-after 1919)). Dabar šiame pastate Didžiosios ir Savičiaus gatvių sankirtoje - Now this building at the intersection of Didžioji and Savičiaus streets houses Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius. Apie 1916 m, the Lithuania bronch of the Nordea Bank Finland Plc. C. 1916. Atvirukas, išleido F, Musko. AK Postcard issued by F. Musko. AK 59 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė M>Hna, Jjltck in die ęecrgstrajie prospekt Sw. JersJįt/. Vilnius. Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektas kaizerinės okupacijos metais. Vilnius. Georgyevsky (now Gedimino) Avenue in the yeors of Kaiser occupation. Trečias pastatas kairėje - Vilniaus žemės bankas ir Privatinis prekybos bankas The third building on the left is the Vilnius Land Bank and the Private Bank (dabar - Lietuvos bankas) (1891 m., architektas V, Gorskis), of Commerce (now the Bank of Lithuania)(1891, architect V. Gorski). Atvirukas, išleido GKW, apie 1916-1917 m. LBM 2193 Postcard issued by GKW c. 1916-1917. LBM 2193 Vilnius. Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektas kaizerinės okupacijos metais. Vilnius. Georgyevsky (now Gedimino) Avenue in the years of Kaiser occupation. Trečias pastatas dešinėje - buvęs Rusijos valstybinio banko skyrius, The third building on the right is a former branch of the State Bank of Russia. Pirmojo pasaulinio karo metais čia veikė vokiečių karo ligoninė, During the years of World War I it housed a German war hospital. Atvirukas, fotografas A. Kūhlewindt, Postcard, photographer A. Kūhlewindt. išleido Gebrūder Hochland Karaliaučiuje, apie 1916 m. PK Issued by Gebrūder Hochland in Konigsberg c. 1916. PK BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Vilnius. Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektas kaizerinės okupacijos metais. Vilnius. Georgyevsky (now Gedimino) Avenue during the years of Kaiser occupation. Trečias pastatas dešinėje - Vilniaus žemės bankas ir Privatinis prekybos bankas The third building on the right is the Vilnius Land Bank and the Private Bank (dabar - Lietuvos bankas) (1891 m., architektas V. Gorskis). 1916-1917 m. of Commerce (now the Bank of Lithuania)(1891, architect V. Gorski). 1916-1917. Atvirukas, išleido G. Preuss Berlyne. AK Postcard issued by G. Preuss in Berlin. AK BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Vilnius. Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektas kaizerinės okupacijos metais. Vilnius. Georgyevsky (now Gedimino) Avenue in the years of Kaiser occupation. Priekyje A. Sniadeckio rūmai (1886 m,, architektas J, Januševskis In the front is A. Sniadeckis palace (1886, architect J, Januszewski (1857-po 1914 m.)), XIX a. pabaigoJe-XX a. pradžioje nuomoti bankams. (1857-after 1914)), which in the late 19“-early 20“ century was rented to banks, Pirmojo pasaulinio karo metais čia buvo vokiečių karių namai. During the years of World War I it served an accommodation for German soldiers. Karo lauko pašto atvirukas, fotografas nenurodytas, 1915-1916 m. AK War-field postcard. Photographer not indicated, 1915-1916. AK 62 BANKAI LIETUVOJE. XIXa, pabaiga-XX a. I pusė Vilnius. Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektas kaizerinės okupacijos metais. Vilnius. Georgyevsky (now Gedimino) Avenue during the years of Kaiser occupation. Priekyje - A, Sniadeckio rūmai (1886 m., architektas J, Januševskis In the front is A. Sniadeckis palace (1886, architect J. Januszewski (1857-po 1914 m.)), XIX a. pabaigoJe-XX a. pradžioje nuomoti bankams. (1857-after 1914)), which in the late 19th-early 20th century was rented to banks. Pirmojo pasaulinio karo metais čia buvo vokiečių karių namai. During the years of World War I it served an accommodation for German soldiers. Atvirukas, išleido F. Krauskopf Karaliaučiuje 1915-1916 m. AK Postcard issued by F. Krauskopf in Koningsberg in 1915-1916. AK Vilnius, Georgijaus (dabar - Gedimino) prospektas kaizerinės okupacijos metais. Vilnius. Georgyevsky (now Gedimino) Avenue in the years of Kaiser occupation. Priekyje - A. Sniadeckio rūmai (1886 m., architektas J. Januševskis In the front is A. Sniadeckis palace (1886, architect J. Januszewski (1857-po 1914 m.)), XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje nuomoti bankams. (1857-after 1914)), which in the late M ^ - e o n y 20tB century was rented to banks. Pirmojo pasaulinio karo metais čia buvo vokiečių karių namai. During the years of World War I it served an accommodation for German soldiers. Atvirukas, išleido G, Preuss Berlyne 1915-1917 m. AK Postcard issued by G. Preuss in Berlin in 1915-1917. AK BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX o. I pusė Vilnius. Rusijos valstybinio banko skyrius Georgijaus (dabar - Gedimino) prospekte Vilnius. A branch of the State Bank of Russia on Georgyevsky (now Gedimino) Avenue (1909 m., orchitektas M. Prozorovas (1860-po 1914)). (1909, arcbitect M, Prozorov (1860-after 1914)). Pirmojo pasaulinio karo metais čia veikė vokiečių karo ligoninė. During the years of World War I it housed a German war hospital. Karo lauko pašto atvirukas, apie 1916 m. AK War-field postcard, c, 1916, AK 64 BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Vilnius. Rusijos valstybinio banko skyriaus Georgijaus Vilnius. The interior of a branch of the State Bank of Russia (dabar - Gedimino) prospekte interjeras. Pirmojo pasaulinio on Georgyevsky (now Gedimino) Avenue. During the years karo metais čia veikė vokiečių karo ligoninė. of World War I it housed a German war hospital. Atvirukas, išleido G. Preuss Berlyne, apie 1916 m. LNM ATV 12569 Postcard issued by G. Preuss in Berlin, c. 1916. LNM ATV 12569 Vilnius. A. Mickevičiaus gatvė (dabar - Gedimino prospektas). Vilnius. A. Mickevičiaus Street (now Gedimino Avenue). Antras pastatas dešinėje - Vilniaus žemės bankas ir Privatinis prekybos The second building on the right is the Vilnius Land Bank and bankas (1891 m., architektas V. Gorskis, dabar - Lietuvos bankas). the Private Bank of Commerce (1891, architect V. Gorski, XX a, trečiasis dešimtmetis. Now the Bank of Lithuania), I920s. Atvirukas, išleido Krokuvos dailininkų meno salonas, AK. Postcard issued by the Cracow painters' art showroom, AK. 65 BANKAI LIETUVOJE, XIX a. Dūbaiga-XX a. I pusė i Vilniaus žemės bankas ir Privatinis prekybos bankas The Vilnius Land Bank and the Private Bank of Commerce (1891 m,, architektas V, Gorskis, dabar - Lietuvos bankas) A. Mickevičiaus gatvėje (1891, architect V. Gorski, now the Bank of Lithuania) (dabar - Gediminą prospektas). XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. on A. Mickevičiaus Street (now Gedimino Avenue). 1920s-1930s. Fotografija, fotografas nenurodytas. LBM 625/1 Photograph, photographer not indicated. LBM 625/1 66 j BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Vilniaus žemės banko operacijų salė. Operations hall of the Vilnius Land Bank. XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. 1920S-193ŪS. Fotografija, fotografas nenurodytas, LBM 625/2 Photograph, photographer not indicated. LBM 625/2 67 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Vilnius, A. Mickevičiaus gatvė (dabar - Gedimino prospektas). Vilnius. A. Mickevičiaus Street (now Gedimino Avenue). Dešinėje - buvusio Rusijos valstybinio banko skyriaus pastatas On the right is the building of a branch of the former State Bank of Russia (1909 ., architektas M. Prozorovas (1860-po 1914)), čia trečiajame-ketvirtajame (1909, architect M. Prozorov (1860 - after 1914)), dešimtmetyje veikė Lenkijos banko skyrius. XX a. trečiasis dešimtmetis. which in the 1920s-1930s housed a branch of the Bank of Poland. 1920s. Atvirukas, fotografas L. Visockis, išleido A. Fialko Vilniuje. AK Postcard, photographer L. Wysocki. Issued by A. Fialko in Vilnius. AK 68 BANKAI LIETUVOJE, XIX a, pabūiga-XX a, I pusė Vilnius. A. Mickevičiaus gatvė (dabar - Gedimino prospektas). Vilnius. A. Mickevičiaus Street (now Gedimino Avenue). Dešinėje - buvusio Rusijos valstybinio banko skyriaus pastatas (1909 m., architektas On the right is the building of a branch of the former State Bank of Russia M. Prozorovas (1860-po 1914)), čia trečiajame-ketvirtajame dešimtmetyje (1909, architect M. Prozorov (1860-after 1914)), which in the 1920s-1930s veikė Lenkijos banko skyrius. XX a. trečiasis dešimtmetis. housed a branch of the Bank of Poland. I920s. Atvirukas, fotografas L. Visockis, išleido A. Fialko Vilniuje. AK Postcard, photographer L. Wysacki. Issued by A. Fialko in Vilnius. AK Vilnius. Gedimino gatvė. Vilnius. Gedimino gatvė (dabar - Gedimino prospektas). Vilnius. Gedimino Street (now Gedimino Avenue). Kairėje - buvusio Rusijos valstybinio banko skyriaus pastatas On the left is the building of a branch of the former State Bank of Russia (1909 m., architektas M. Prozorovas (1860-po 1914)), (1909, architect M. Prozorov (1860-after 1914)), čia XX a. trečiajame-ketvirtajame dešimtmetyje veikė Lenkijos banko skyrius. which in the 1920s-1930s housed a branch of the Bank of Poland. Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodytas, LNM ATV 1/071 Postcard, photographer and issuer not indicated. LNM ATV 17071 69 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Vilnius. T. Bunimovičiaus bankiniai namai Vilnius. T. Bunimowicz Banking House Didžiojoje gatvėje (pastatas neišlikęs). XX a. ketvirtasis dešimtmetis. on Didžioji Street (the building has not survived). The 1930s. Fotografija, fotografas nenurodytas. LCVA F. 64, ap. 9, b. 4809, 1. 18 Photograph, photographer not indicated. LCVA F. 64, ap. 9, b. 4809, 1. 18 Vilnius. Dešinėje - Lenkijos krašto ūkio banko skyrius (1938 m., architektai Vilnius. On the right is a branch of the Polish Regionai Economy Bank J. Pankovskis ir S. Golenzovskis, statybos vadovas inžinierius J. Borovskis) (1938, architects J. Pankowski and S. Golenzowski, constructian manager A. Mickevičiaus gatvėje (dabar - Gedimino prospektas). engineer J. Borowski) on A. Mickevičiaus Street (now Gedimino Avenue). Šiuo metu pastate įsikūrusi Vilniaus apskrities administracija. Currently, the building houses Vilnius caunty administration. Fotografija, fotografas J. Bulhakas, LCVA 1087542 Photograph, photographer J. Bulhak. LCVA 1087542 70 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Vilnius. Lenkijos pašto taupomosios kasos skyrius Vilnius. A branch of the Polish Post Savings Bank (1937 m., numanomi architektai Z. Pugetas ir J. Žuravskis, (1937, presumable architects Z. Puget and Žorawski, statybos vadovas inžinierius J. Borovskis) construction manager engineer J. Borowski) A, Mickevičiaus gatvėje (dabar - Gedimino prospektas). on A. Mickevičiaus Street (now Gedimino Avenue). Apie 1938 m. Šiuo metu pastate veikia AB Vilniaus bankas. C. 1938. Now the building houses the JSC Vilniaus Bank. Fotografija, fotografas J. Bulhakas. LCVA 1087552 Photograph, photographer J. Bulhak, LCVA 1087552 Fotografijos Atvirukai / Photographs • Postcards BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė f Kaunas. Nikolajaus prospektas (dabar - Laisvės alėja). Kaunas. Nikolayevsky Avenue (now Laisvės Alley). Pirmas pastatas - Vilniaus privatinio komercijos banko skyrius The first building is a branch of the Vilnius Private Commercial Bank (tarpukaryje šiame pastate veikė Lietuvos kredito bankas). (in the inter-war period the building housed the Lithuanian Credit Bank). Antras pastatas - „Versalio" viešbutis, JI 1900 m. iš varžytinių The second building is hotel Versnlis. In 1900 it was acquired buvo nupirkęs Vilniaus žemės bankas, XX a. pradžia. by ouction by the Vilnius Lond Bonk. Early 20tB century, Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti. LNM F 1210 Postcard, photographer and issuer not indicated. LNM F 1210 7 4 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Buvę I. Godlevskio namai (1858 m., numanomas architektas Kaunas. Former I. Godlevski house (1858, presumable architect V, Kulikovski V. Kulikovskis (1836-1910)), Nikolajaus prospekte (dabar - Laisvės alėja). (1836-1910)) on Nikolayevsky Avenue (now Laisvės Alley). In the second half XIX a. antrojoje pusėJe-XX a. pradžioje šiuos namus nuomojo Gubernijos iždinė. of the M^-early 20t" century the house was rented by the Governorate Treasury. Pastate veikė ir Valstybinė taupomoji kasa. XX a. pradžia. The building also housed a State Savings Bank. Early 20tn century. Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti. AK Postcard, photographer and issuer not indicated, AK BANKAI LIETUVOJE. XIX o. pabaiga-XX a. I pusė KOHHO. rocyiapcTBcnBufi 6»hki». Kaunas. Rusijos valstybinio banko skyrius Kaunas. A branch of the State Bank of Russia (1913 m, , architektas M. Prozorovas (1860-po 1919)) K. Donelaičio gatvėje. (1913. architect M. Prozorov (1860-after 1919)) on K. Donelaičio Street. Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti. AM Postcard. photographer and issuer not indicated. AM Kaunas, Rusijos valstybinio banko skyrius Kaunas. A branch of the State Bank af Russia (1913 m .. architektas M. Prozorovas (1860-po 1919)) K. Donelaičio gatvėje. (1913. architect M. Prozorov (1860-after 1919)) on K. Donelaičio Street. Atvirukas, išleido A. Ratz Kaune, apie 1916 m. LBM 2199 Postcard issued by A. Ratz in Kaunas, c. 1916. LBM 2199 76 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Rusijos valstybinio banko skyrius (1913 m,, architektas M. Prozorovas Kaunas, A branch of the State Bank of Russia (1913, architect M. Prozorov (1860-po 1914)) K. Donelaičio gatvėje. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, (1860-after 1914)) on K. Donelaičio Street. After the restoration šiame pastate iki Lietuvos banko jsteigimo 1922 m. veikė Valstybės iždinė of Lithuania's statehood, the building, prior to the establishment (vadinta Valstybės banku), o 1922-1928 m. - Lietuvos bankas. of the Bank of Lithuania in 1922, housed the State Treasury Atvirukas, išleido 0. Vitkauskytės knygynas Kaune apie 1919 m. PK (then called the State Bank) and in 1922-1928 the Bank of Lithuania. Postcard issued by 0. Vitkauskytė bookstore c. 1919. PK Kaunas. Valstybės banko (Valstybės iždinės) operacijų salėje Kaunas. The first litas and centas coins cheked in the operations hall tikrinami pirmieji litų ir centų banknotai. 1922 m. rugsėjo 22 d. of the State Bank (State Treasury). 22 September 1922. Fotografija, fotografas nenurodytas. LNM F 5902/2 Photograph, photographer not indicated. LNM F 5902/2 77 BANKAI LIETUVOJE, XIX a. pabaiga-XX a. I pusė i m Kaunas. Valstybės bankas (Valstybės iždinė) K, Donelaičio gatvėje, Kaunas. The State Bank (State Treasury) on K. Donelaičio Street housed įsikūręs buvusio Rusijos valstybinio banko skyriaus pastate (1913 m., architektas in the building of a former branch of the State Bank of Russia (1913, architect M. Prozorovas (1860-po 1914)). 1922-1928 m, čia veikė Lietuvos bankas, M, Prozorov (1860-after 1914)). Here, the Bank of Lithuania operated in 1922-1928. Atvirukas, išleido J. Šeškevičius Kaune, apie 1920-1921 m. LBM 3943 Postcard issued by J. Šeškevičius in Kaunas c. 1920-1921. LBM 3943, Kaunas. Valstybės bankas (Valstybės iždinė) K, Donelaičio gatvėje, Kaunas, The State Bank (State Treasury) on K. Donelaičio Street housed Įsikūręs buvusio Rusijos valstybinio banko skyriaus pastate (1913 m., architektas in the building of a former branch of the State Bank of Russia (1913, architect M. Prozorovas (1860-po 1914)). 1922-1928 m. čia veikė Lietuvos bankos, M. Prozorov (1860-after 1914)). Here, the Bank of Lithuania operated in 1922-1928. Fotoatvirukos, fotogrofas nenurodytas, apie 1920-1921 m. AM Photo card, photographer not indicated, C. 1920-1921. AM i BANKAI LIETUVOJE. XIXa. pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Lietuvos banko operacijų salė (buvęs Rusijos valstybinio banko skyrius Kaunas. The operations hall of the Bank of Lithuania (former branch K. Donelaičio gatvėje). XX a. trečiasis dešimtmetis. of the State Bank of Russia on K, Donelaičio Street). The 1920s. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. AM Photo card, photographer not indicated. AM Kaunas, Finansų ministerijos tarnautojai Lietuvos banko operacijų salėje Kaunas. Employees of the Ministry of Finance in the operations hall (buvusio Rusijos valstybinio banko skyriaus pastate K. Donelaičio gatvėje) of the Bank of Lithuania (in the building of a former branch minint Nepriklausomybės dešimtmeti, 1928 m. vasario 16 d. of the State Bank of Russia on K. Donelaičio Street) Fotografija, fotografas J. Marčiukaitis. AM commemorating the 10tn Anniversary of Independence. 16 February 1928, Photograph, photographer J, Marčiukaitis. AM 79 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. paboiga-XX a. I pusė Kaunas. Lietuvos banko pastatai K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje. Kaunas. Buildings of the Bank of Lithuania at the intersection of Dešinėje - buvęs Rusijos valstybinio banko skyriaus pastatas (1913 m., architektas K. Donelaičio and Maironio streets. On the right is the former building of a branch M. Prozorovas (1860-po 1914)), 1922-1928 m. čia veikė Lietuvos bankas. of the State Bank of Russia (1913, architect M. Prozorov (1860-after 1914)). Kairėje - naujas Lietuvos banko pastatas (1928 m., architektas M. Songaila (1874-1941)). In 1922-1928 it housed the Bank of Lithuania. On the left is the new building Šiame pastate bankas veikė nuo 1929 m. Apie 1932 m. of the Bank of Lithuania (1928, architect M. Songaila (1874-1941)). Fotoatvirūkas, išleido bendrovė „Foto Press" Kaune. LNM F 5136 The Bank operated in this building from 1929. C. 1932. Photo card issued by the company Foto Press in Kaunas. LNM F 5136 Kaunas. Lietuvos bankas (1928 m,, architektas M. Songaila (1874-1941)) Kaunas. The Bank of Lithuania (1928, architect M. Songaila (1874-1941)) K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje. Šiame pastate bankas veikė 1929-1940 m. at the intersection of K. Donelaičio and Maironio streets, The Bank operated Dešinėje matyti pastato, kuriame Lietuvos bankas veikė 1922-1928 m., dalis. in this building in 1929-1940. On the right, part of the building that housed Fotoatvirūkas, fotografas nenurodytas. LBM 2439 the Bank of Lithuania in 1922-1928 can be seen, Photo card, photographer not indicated. LBM 2439 80 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Lietuvos bankas (1928 m,, architektas M. Songaila (1874-1941)) Kaunas. The Bank of Lithuania (1928, architect M. Songaila (1874-1991)) K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje. at the intersection of K. Donelaičio and Maironio streets. Šiame pastate bankas veikė 1929-1990 m, The Bank operated in this building in 1929-1940. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. PK Photo card, photographer not indicated, PK Kaunas. Lietuvos bankas (1928 m., architektas M, Songaila (1874-1941)) Kaunas. The Bank of Lithuania (1928, architect M. Songaila (1874-1941)) K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje. at the intersection of K. Donelaičio and Maironio streets. Šiame pastate bankas veikė 1929-1940 m, The Bank operated in this building in 1929-1940. Fotoatvirukas, fotografas P. Pakulnis. LBM 1517 Photo card, photographer P. Pakulnis. LBM 1517 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a, I pusė fiekuJof j\a nJvęv Kaunas. Lietuvos bankas (1928 m., architektas M. Songaila (1874-1941)) Kaunas. The Bank of Lithuania (1928, architect M. Songaila (1874-1991)) K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje. at the intersection of K. Donelaičio and Maironio streets. Šiame pastate bankas veikė 1929-1990 m, The Bank operated in this building in 1929-1940. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. LBM 1318 Photo card, photographer not indicated. LBM 1318 82 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Lietuvos bankas (1928 m., architektas M. Songaila (1874-1941)) Kaunas. The Bank of Lithuania (1928, architect M. Songaila (1874-1941)) iš Maironio gatvės pusės. Šiame pastate bankas veikė 1929-1940 m. viewed from Maironio Street. The Bank operated in this building in 1929-1940. Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti, išleistas apie 1935-1936 m. LBM 777 Pastcard, photographer and issuer not indicated. Issued c. 1935-1936. LBM 777 Kaunas. Lietuvos banko operacijų salė Kaunas. The operations hall of the Bank of Lithuania (1928 m., architektas M. Songaila (1874-1941)). (1928, architect M. Songaila (1874-1941)). Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti, išleista apie 1930 m. PK Postcard, photographer and issuer not indicated. Issued c. 1930. PK 83 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Lietuvos bankas (1928 m., architektas M. Songaila (1874-1991)) Kaunas. The Bank of Lithuania (1928, architect M. Songaila (1874-1941)) iš Maironio gatvės pusės. Šiame pastate bankas veikė 1929-1940 m. viewed from Maironio Street. The Bank operated in this building in 1929-1940. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas, apie 1930-1932 m. AM Photo card, photographer not indicated. Issued c. 1930-1932. AM Kaunas. Lietuvos bankas (1928 m., architektas M. Songaila (1874-1941)) Kaunas. The Bank of Lithuania (1928, architect M. Songaila (1874-1941)) iš Maironio gatvės pusės, Šiame pastate bankas veikė 1929-1940 m. viewed from Maironio Street. The Bank operated in this building in 1929-1940. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas, LBM 3944/3 Photo card, photographer not indicated. LBM 3944/3 84 BANKAI LIETUVOJE, XIX a, pabaiga-XX a, I pusė Kaunas. Lietuvos bankas (1928 m., architektas M. Songaila (1874-1941)) Kaunas. The Bank of Lithuania (1928, architect M, Songaila (1874-1941)) iš K, Donelaičio gatvės pusės. Šiame pastate bankas veikė 1929-1940 m. viewed from K. Donelaičio Street. The Bank operated in this building in 1929-1940. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. LBM 3944/2 Photo card, photographer not indicated. LBM 3944/2 Kaunas, Lietuvos Bankas Bank of Lithuania. Kaunas. Lietuvos bankas (1928 m,, architektas M. Songaila (1874-1941)) Kaunas. The Bank of Lithuania (1928, architect M. Songaila (1874-1941)) Iš Maironio gatvės pusės. Šiame pastate bankas veikė 1929-1940 m, viewed from Maironio Street. The Bank operated in this building in 1929-1940. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. LBM 3944/1 Photo card, photographer not indicated. LBM 3944/1 85 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaigo-XX o. I pusė Kaunas. L istuvos Bankas Bank of Lithuanla. Kaunas. Lietuvos bankas (1928 m., architektas M. Songaila (1874-1941)). Kaunas. The Bank of Lithuania (1928, architect M. Songaila (1874-1941)). Dalis centrinio fasado iš Maironio gatvės pusės. Part of the centrai faęade viewed from Maironio Street. Fotoatvirūkas, fotografas nenurodytas. LNM ATV 7642 Photo card, photographer not indicated. LNM ATV 7642 86 BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Lietuvos bankas (1928 m., architektas M, Songaila (1874-1941)). Kaunas. The BanK of Lithuania (1928, architect M. Songaila (1874-1941)). Dalis centrinio fasado iš Maironio gatvės pusės. Part of the centrai faęade viewed from Maironio Street. Atvirukas, fotografas V. Augustinas, LBM 1462 Postcard, photographer V. Augustinas. LBM 1462 87 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaigo-XX a. I pusė Kaunas. Lietuvos bankas (1928 m., architektas M. Songaila (1874-1941)) Kaunas. The Bank of Lithuania (1928, architect M. Songaila (1874-1941)) Iš K. Donelaičio gatvės pusės. viewed from K. Donelaičio Street, Šiame pastate bankas veikė 1929-1940 m, The Bank operated in this building in 1929-1940. Fotoatvirūkas, fotografas nenurodytas, LAM AKD 182 Photo card, photographer not indicated. LAM AKD 182 88 BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Kaunas, Lietuvos banko tarnautojai operacijų salėje. Kaunas. Employees of the Bank of Lithuania in the operations hall. 1938 m. balandžio 30 d. 30 April 1938. Fotografija, fotografas nenurodytas. LNM F261 Photograph, photographer not indicated. LNM F261 89 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Laisvės alėja. Pirmas pastatas - Kredito bankas. Kaunas. Laisvės Alley. The first building is the Credit. Bank. XX a, ketvirtasis dešimtmetis. 1930s. In the early 20,h century XX a, pradžioje čia veikė Vilniaus privatinio prekybos banko skyrius, it housed a branch of Vilnius Private Bank of Commerce. Fotoatvlrukas. fotografas P. Pakulnis, AM Photo card, photographer P. Pakulnis. AM 90 BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Kredito banko operacijų salė. Kaunas. The operations hall of the Credit Bank. XX a. trečiasls-ketvlrtasis dešimtmečiai, 192ŪS-1930S, Fotografija, fotografas nenurodytas. AM Photograph, photographer not indicated. AM Kaunds, Kredito banko operacijų salė, Kaunas, The operations hall of the Credit Bank. XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. 1920s-1930s. Fotografija, fotografas nenurodytas. AM Photograph, photographer not indicated. AM 91 BANKAI LIETUVOJE, XIX o. pabaiga-XX a, I pusė Kaunas. Centralinis žydg bankas kooperacijai remti Lietuvoje (projektas Kaunas. The Central Jewish Bank for Supporting Cooperation in Lithuania parengtas 1924 m., architektai-inžinieriai G, Maželis ir M. Grodzenskis) (designed in 1924, architects engineers G. Maželis and M. Grodzenskis) Laisvės alėjoje. XX a. trečiasis dešimtmetis. on Laisvės Alley. 1920s, Fotografija, fotografas nenurodytas. LBM PF 104/8 Photograph, photographer not indicated. LBM PF 104/8 92 BANKAI LIETUVOJE. XIXa. pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Centralinis žydų bankas kooperacijai remti Lietuvoje (projektas Kaunas. The Central Jewish Bank for Supporting Coaperation in Lithunnia parengtas 1924 m., architektai-inžinieriai G. Maželis ir M. Grodzenskis) (designed in 1924, architects engineers G. Maželis and M. Grodzenskis) Laisvės alėjoje. XX a. ketvirtasis dešimtmetis, on Laisvės Alley. 1930s. Fotoatvirūkas, fotografas nenurodytas, AM Photo card, photographer not indicated. AM 93 BANKAI LIETUVOJE, XIX a. pabaiga-XX a, I pusė Kaunas. Centralinis žydų bankas kooperacijai remti Lietuvoje (projektas Kaunas. The Central Jewish Bank for Supporting Cooperation in Lithuania parengtas 1924 m., architektai-inžinierioi G. Maželis ir M. Grodzenskis) (designed in 1924, architects engineers G. Maželis and M. Grodzenskis) Laisvės alėjoje, XX a. ketvirtasis dešimtmetis. on Laisvės Alley. 1930s. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. AM Photo card, photographer not indicdted, AM 94 BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Kaunas, Centralinio žydų banko kooperacijai remti Lietuvoje Kaunas. The operations hall of the Central Jewish Bank operacijų salė. XX a. ketvirtasis dešimtmetis. for Supporting Cooperation in Lithuania. 1930s, i Fotografija., fotografas nenurodytas. AK Photograph, photographer not indicated. AK Kaunas. Centralinio žydų banko kooperacijai remti Lietuvoje Kaunas. The operations hall of the Central Jewish Bank operacijų salė. XX a. ketvirtasis dešimtmetis. for Supporting Cooperation in Lithuania, 1930s, Fotografija, fotografas nenurodytas. AK Photograph, photographer not indicated. AK 95 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė —re ■K S BE j ■ ~*«m $ L* _ i_ _ r igg^B j £-■ į1 51* -- '_ _ -•»n - —1 Kaunas. Lietuvos kooperacijos rūmai (1924 m., rekonstrukcijos Kaunas. The Lithuanian Cooperation House (1924, reconstruction architektas-inžinierius A. Gordevičius (1891-1940)) architect engineer A. Gordevičius (1891-1940)) on Laisvės Alley, Laisvės alėjoje, čia antrame aukšte buvo Įsikūręs Kooperacijos bankas. The first floor of the building housed the Cooperation Bank. Šiame, prieš rekonstrukcijų buvusiame dviejų aukštų pastate, This, prior to reconstruction a two-storey building, statytame XIX a. pabaigoje, anksčiau buvo p. Levinsonų viešbutis, built in the late 19“ century, housed the Levinson Hotel. Fotografija, fotografas nenurodytas. LCVA P 15276 Photograph, photographer not indicated. LCVA P 15276 96 BANKAI LIETUVOJE. XIXa, pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Laisvės alėja. Antras pastatas - Lietuvos kooperacijos rūmai Kaunas. Laisvės Alley. The second building is the Lithuanian Cooperation (1924 m ., rekonstrukcijos architektas-inžinierius A. Gordevičius (1891-1940)), House (1924, reconstruction architect engineer A. Gordevičius čia antrame aukšte buvo Įsikūręs Kooperacijos bankas. (1891-1940)), The first floor of the building housed the Cooperation Bank. Šiame, prieš rekonstrukcijų buvusiame dviejų aukštų pastate, This, prior to reconstruction a two-storey building, statytame XIX a. pabaigoje, anksčiau buvo p. Levinsonų viešbutis. built in the late 19“ century, housed the Levinson Motei. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. AM Photo card, photographer not indicated. AM Kaunas. Laisvės alėja. Pirmas pastatas - Lietuvos kooperacijos rūmai Kaunas. Laisvės Alley. The first building is the Lithudnian Cooperation (1924 m ., rekonstrukcijas architektas-inžinierius A, Gordevičius (1891-1940)), House (1924, reconstruction architect engineer A. Gordevičius čia antrame aukšte buvo Įsikūręs Kooperacijos bankas. Šiame, (1891-1940)). The first floor of the building haused the Cooperation Bank. prieš rekonstrukcijų buvusiame dviejų aukštų pastate, This, prior to reconstruction a two-storey building, statytame XIX a. pabaigoje, anksčiau buvo p, Levinsonų viešbutis. built in the late 19“ century, housed the Levinson Hotel. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. AM Photo cord, photographer not indicated. AM BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė KAUNAS. Žemės Banko Rūmai Kaunas. Žemės bankas (1935 m., architektas K. Reisonas (1894-1981)) Kaunas. The Land Bank (1935, architect K. Reisonas (1894-1981)) K. Donelaičio gatvėje (Vienybės aikštėje). on K, Donelaičio Street (Vienybės Square). Atvirukas, išleido G. Orentas, apie 1940 m. PK Postcard issued by G. Orentas, c. 1940. PK K A U NA S Žemės Bankas Kaunas. Žemės bankas (1935 m., architektas K. Reisonas (1894-1981)) Kaunas. The Land Bank (1935, architect K. Reisonas (1894-1981)) K. Donelaičio gatvėje (Vienybės aikštėje). on K. Donelaičio Street (Vienybės Square). Atvirukas, fotografas V. Augustinas, išleido G, Orentas, apie 1939 m, LAM AKP 745 Postcard, photographer V. Augustinas. Issued by G. Orentas, c. 1939. LAM AKP 745 98 BANKAI LIETUVOJE, XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Kaunas, Žemės bankas (1935 m,, architektas K. Reisonas (1894-1981)) Kaunas. The Land Bank (1935, architect K. Reisonas (1894-1981)) K. Donelaičio gatvėje (Vienybės aikštėje). on K. Donelaičio Street (Vienybės Square). Atvirukas, fotografas V. Augustinas. PK Postcard, photograoher V. Augustinds. PK Kaunas. Žemės banKas (1935 m,, architektas K. Reisonas (1894-1981)) Kaunas. The Land Bank (1935, architect K. Reisonas (1894-1981)) K. Donelaičio gatvėje (Vienybės aikštėje). on K. Donelaičio Street (Vienybės Square). Atvirukas, fotografas V. Augustinas. LAM AKD 182 Postcard, photographer V. Augustinas. LAM AKD 182 99 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Žemės bankas (1935 m., architektas K. Reisonas (1894-1981)) Kaunas. The Land Bank (1935, architect K, Reisonas (1894-1981)) K. Donelaičio gatvėje (Vienybės aikštėje). on K. Donelaičio Street (Vienybės Square). Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti, apie 1938 m. LNM ATV 7626 Postcard, photographer and issuer not indicdted. C. 1938. LNM ATV 7626 Kaunds. Žemės bdnkas (1935 m., drchitektds K. Reisonas (1894-1981)) Kaunas. The Land Bank (1935, architect K. Reisonas (1894-1981)) K. Donelaičio gatvėje (Vienybės aikštėje). on K, Donelaičio Street (Vienybės Square). Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas, apie 1938 m. LNM ATV 28516 Photo card, photographer not indicated. C. 1938. LNM ATV 28516 100 BANKAI LIETUVOJE. XIXa, pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Žemės bankas (1935 m., architektas K. Reisonas (1894-1981)) Kaunas. The Land Bank (1935, architect K, Reisonas (1894-1981)) K. Donelaičio gatvėje (Vienybės aikštėje). on K. Donelaičio Street (Vienybės Square). Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti, apie 1935-1936 m. LBM 1440 Postcard, photographer and issuer not indicated. C. 1935-1936. LBM 1440 Kaunas. Žemės bankas (1935 m., architektas K, Reisonas (1894-1981)) Kaunas. The Land Bank (1935, architect K. Reisonas (1894-1981)) K, Donelaičio gatvėje (Vienybės aikštėje). on K. Donelaičio Street (Vienybės Square). Atvirukas, išleido G. Orentas, apie 1940 m. LBM 1726 Postcard issued by G. Orentas, c. 1940. LBM 1726 101 BANKAI LIETUVOJE. XIX o. pabaigo-XX a. I pusė Kaunas. Žemės bankas (1935 m., architektas K. Reisonas (1894-1981)) Kaunas. The Land Bank (1935, architect K. Reisonas (1894-1981)) K. Donelaičio gatvėje (Vienybės aikštėje). on K. Donelaičio Street (Vienybės Square). Atvirukas, išleido 6. Orentas, apie 1939 m. LAM AKP 744 Postcard issued by G. Orentas, c. 1939. LAM AKP 744 Kaunas. Žemės Bankas Kaunas. Žemės bankas (1935 m., architektas K. Reisonas (1894-1981)) Kaunas. The Land Bank (1935, architect K. Reisonas (1894-1981)) K, Donelaičio gatvėje (Vienybės aikštėje). on K. Donelaičio Street (Vienybės Square). Fotoatvirūkas, fotografas nenurodytas, apie 1940 m. LNM ATV 7787 Photo card, photographer not indicated, c. 1940. LNM ATV 7787 102 BANKAI LIETUVOJE, XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Žemės bankas (1935 m., architektas K, Reisonas (1894-1981)) Kaunas. The Land Bank (1935, architect K. Reisonas (1894-1981)) K. Donelaičio gatvėje (Vienybės aikštėje). on K. Donelaičio Street (Vienybės Square). Fotoatvirukas, fotografas V. Augustinas, apie 1939 m. LNM F 160 Photo card, photograoher V, Augustinas, c. 1939. LNM F 160 Kaunas. Žemės bankas (1935 m., architektas K. Reisonas (1894-1981)) Kaunas, The Land Bank (1935, architect K. Reisonas (1894-1981)) K. Donelaičio gatvėje (Vienybės aikštėje). on K. Donelaičio Street (Vienybės Square) Fotografija, fotografas V, Augustinas, apie 1940 m. LBM 2444 Photogrqph by V. Augustinas, c. 1940. LBM 2444 103 BANKAI LIETUVOJE. XIX o. pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Žemės banko operacijų salė Kaunas. The operations hall of the Land Bank (1935 m., architektas K. Reisonas (1894-1981)). (1935, architect K. Reisonas (1894-1981)). Fotografija, fotografas B. Buračas. LVCA P 17722 Photograph, photographer B. Buračas. LVCA P 17722 104 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Žemės bankas (1935 m,, architektas K. Reisonas (1899-1981)) Kaunas. The Land Bank (1935, architect K. Reisonas (1899-1981)) K. Donelaičio gatvėje (Vienybės aikštėje). on K. Donelaičio Street (Vienybės Square). Fotografija, fotografas B. Buračas. LCVA P 17727 Photograph, photographer B. Buračas. LCVA P 17727 105 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Žemės banko (1935 m., architektas K. Reisonas (1894-1981)) Kaunas. The building of the Land Bank (1935, architect K. Reisonas (1894-1981)) rūmai pro Vytauto Didžiojo karo muziejaus arką. as viewed through an areli of the Vytautas Magnus War Museum. Fotografija, fotografas I. Girčys, apie 1938 m. LCVA P 2/225 Photograph, photographer I. Girčys. C, 1938. LCVA P 27225 106 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaigc-XX a. I pusė Kaunas. Žemės banko (1935 m,, architektas K. Relsonas (1894-1981)) Kaunas, The building of the Land Bank (1935, architect K. Relsonas (1894-1981)) rūmai naktį 1938 m. vasario 16 d. on the nlght of 16 February 1938. Fotografija, fotografas F. A. Žaliauskas. LCVA P 11149 Photograph, photograoher F. A. Žaliauskas. LCVA P 11149 10 7 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. M. Levino, J. Stungevičiaus ir N, Noivichovičidus Kaunas. M. Levinas, J. Stungevičius and N. Noivichovičius bankinė kontora Laisvės alėjoje. 1925 m. banking Office on Laisvės Alley. 1925. Fotodtvirukas, fotografas nenurodytas, AK Photo card, photographer not indicated. AK Kaunds. Ūkio bdnkas Laisvės alėjoje, Kaunas. The Economy Bank on Laisvės Alley. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas, po 1928 m. AM Photo card, photographer not indicated. After 1928. AM 108 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė ) Kaunas. Komercijos bankas Laisvės alėjoje (1864 m., pastatas rekonstruotas Kaunas. The Commercial Bank on Laisvės Alley (1864, reconstructed 1914 m,, rekonstrukcijos architektas J. Ušakovas). Iki 1914 m. šiame pastate in 1914, reconstruction architect J. Ušakov). Until 1914 veikė Rusijos valstybinio banko skyrius. XX a. trečiasis dešimtmetis. a branch of the State Bank of Russia operated in the building. 1920s. Fotografija, fotografas nenurodytas. LBM PF 104/11 Photograph, photographer not indicated. LBM PF 104/11 i ! 109 BANKAI LIETUVOJE. XIX o. pabaiga-XX a. I pusė Kaunas. Lenkų smulkaus kredito draugija (Lenkų bankas) Kaunas. A Polish Small Credit Society (Polish Bank) (1933 m ,, architektas E. A. Frykas (1876-apie 1994)) K. Donelaičio gatvėje. (1933, architect E. A. Frykas (1876—c . 1944)) on K. Donelačio Street. Fotografija, fotografas nenurodytas. LBM PF 104/14 Photograph, photographer not indicated. LBM PF 104/14 110 BANKAI LIETUVOJE, XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Palemonas. Lietuvos karininkai prie Ūkio banko skyriaus, Palemonas. Lithuanian officers by a branch of the Economy Bank. 1926 m. birželio 6 d, 6 June 1926, Fotografija, fotografas nenurodytas, LCVA P 20412 Photograph, photographer not indicated. LCVA P 20412 111 Fotografijos Atvirukai / Photographs Postcards BANKAI LIETUVOJE. XIX o, pabaiga-XX a. I pusė I Klaipėda. Lietuvos bankas, įsikūręs buvusio Vokietijos valstybinio banko Klaipėda. The Bank of Lithuania based in the building of d former skyriaus pastate (pastatas statytas 1858 m.), Turgaus gatvės branch of the German State Bank (built in 1858) at ir Teatro aikštės sankirtoje. XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. the intersection of Turgaus Street and Teatro Square. 1920s-1930s. Dabar šiame pastate veikia pramogų centras Nese Casino. Now the building houses the entertainment centre Nese Casino. Fotografija, fotografas nenurodytas, MLIM 378 Photograph, photographer not indicated. MLIM 378 114 BANKAI LIETUVOJE. XIXa, pabaiga-XX a. I pusė Klaipėda. Iškilmės Turgaus (dabar - Teatro) aikštėje prie Lietuvos banko Klaipėda. Celebration on Turgaus (now Teatro) Square by a branch skyriaus (pastatas statytas 1858 m,). 1925 m. gegužės 15 d. of the Bank of Lithuania (the building was built in 1858). 15 May 1925. Dabar šiame pastate veikia pramogų centras Nese Casino. Now the building houses the entertainment centre Nese Casino. Fotografija, fotografas nenurodytas. LCVA A 42 P345 Photograph, photographer not indlcated. LCVA A 42 P345 H/Oc-Ja (touj i/w M w m e& . Klaipėda. Turgaus (dabar - Teatro) aikštė. Pastatas viduryje - Klaipėda. Turgaus (now Teatro) Square. Lietuvos banko skyrius (pastatas statytas 1858 m.). The building in the centre is a branch af the Bank XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. of Lithuania (the building was built in 1858). 1920s-1930s. Atvirukas, išleido R. Schmidts ir R. Krlps Klaipėdoje. LDM KPG Apk 272 Postcard issued by R. Schmidts and R. Krips in Klaipėda. LDM KPG ApK 272 115 BANKAI LIETUVOJE, XIX a, pabaiga-XX a. I pusė KLAIPĖDA |S BANKAS in t er n a c ii nFNDROVE akcine Klaipėda. Tarptautinis bankas Perkasų (dabar - Sukilėlių) gatvėje, Klaipėda. The International Bank on Perkasų (now Sukilėlių) Street. XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. 1920s-1930s. Fotoatvirukas, fatografas nenurodytas. AM Photo card, photographer not indicated. AM 116 BANKAI LIETUVOJE, XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Klaipėda, Žemės banko skyrius Aleksandro (dabar - Liepų) gatvėje, Klaipėda. A branch of the Land Bank on Aleksandro (now Liepų) Street. XX a ketvirtasis dešimtmetis. Šiuo metu čia Įsikūręs Laikrodžių muziejus. 1930s. Currently it is the Clock Museum. Fotografija, fotografas nenurodytas, M U M D 573 64 Photograph, photographer not indicated. MLIM D 573 64 Klaipėda, Biržos (dabar - H. Manto) gatvė, Klaipėda. Biržos (now H. Manto) Street, The first building Pirmas pastatas kairėje - Okio banko skyrius on the left is a branch of the Economy Bank (pastatas neišlikęs). Apie 1929 m. (the building has not survived). C, 1929. Atvirukas, fotografavo ir išleido M. Ehrhardt Klaipėdoje. AM Postcard, photographed and issued by M, Ehrhardt in Klaipėda. AM 1 1 7 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. i pusė Klaipėda. Liepojos (dabar - H. Manto) gatvė. Klaipėda. Liepojos (now H. Manto) Street. Pirmas pastatas kairėje - Tautinis lietuvių bankas The first building on the left is the Lithuanian National Bank (pastatas neišlikęs). Apie 1938-1939 m. (the building has not survived). C. 1938-1939. Fotoatvirukas, išleido G. Gronau Klaipėdoje. AM Postcard issued by G. Gronau in Klaipėda. AM 118 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Klaipėda, Liepojos (dabar - H. Manto) gatvė. Klaipėda. Liepojos (now H. Manto) Street. Antras pastatas dešinėje - Tautinis lietuvių bankas The second building on the right is the Lithuanian National Bank (pastatas neišlikęs). XX a. ketvirtasis dešimtmetis. (the building has not survived). 1930s. Fotoatvirukas, fotografas A. Hennig. LNM ATV 1A164 Photo card, photographer A. Hennig. LNM ATV 1N16A Klaipėda. Liepojos (dabar - H. Manto) gatvė. Klaipėda. Liepojos (now H. Manto) Street. Trečias pastatas kairėje - Tautinis lietuvių bankas The third building on the left is the Lithuanian National Bank (pastatas neišlikęs). XX a. trečiasis dešimtmetis. (the building has not survived). 1920s. Atvirukas, išleido J. Cohn Klaipėdoje. AM Postcard issued by J. Cohn in Klaipėda. AM 119 BANKAI LIETUVOJE, XIX a. paboiga-XX a, I pusė Klaipėda. Liepojos (dabar - H. Nanto) gatvė. Klaipėda. Liepojos (now H. Manto) Street. Pirmas pastatas kairėje - Tautinis 1 ietuvių bankas The first building on the left is the Lithuanian National Bank (pastatas neišlikęs). XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. (the building has not survived). 1920s-30s, Atvirukas, išleido 6. Gronau Klaipėdoje. LNM F 8904 Postcard issued by G. Gronau in Klaipėda. LNM F 8904 120 BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Klaipėda. Liepojos (dabar - H. Nanto) gatvė. Klaipėda. Liepojos (now H, Manto) Street. Antras pastatas dešinėje - Tautinis lietuvių bankas The second building on the right is the Lithuanian National Bank (pastatas neišlikęs). Apie 1933 m. (the building has not survived). C. 1933. Fotoatvirukas, fotografavo ir išleido F. Krauskopf Karaliaučiuje. AM Photo card, photographed and issued by F. Krauskopf in Konigsberg, AM Klaipėda. Liepojos (dabar - H, Manto) gatvė. Klaipėda. Liepojos (now H. Manto) Street. Trečias pastatas dešinėje - Tautinis lietuvių bankas The third building on the right is the Lithuanian National Bank (pastatas neišlikęs). XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. (the building has not survived). 1920s-1930s, Atvirukas, išleido A. Forster Klaipėdoje. LNM ATV 24498 Postcard issued by A. Forster in Klaipėda. LNM ATV 24998 121 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Klaipėda. A. Hitlerio ir H, Geringo (dabar - Liepų ir H. Manto) gatvių Klaipėda. Intersection of A. Hitler and H. Gering (now Liepų and H. Manto) streets. sankirta, Pastatas dešinėje - miesto taupomoji kasa (pastatyta 1938 m.). The building on the right is the City Savings Bank (built in 1938). Atvirukas, fotografavo ir išleido F. Krauskopf Karaliaučiuje. KPG ApK 282 Postcard, photographed and issued by F, Krauskopf in Konigsberg, KPG ApK 282 Klaipėda. Miesto taupomoji kasa (pastatyta 1938 m.) Klaipėda. The City Savings Bank (built in 1938) at A. Hitlerio ir H. Geringo (dabar - Liepų ir H, Manto) gatvių sankirtoje. the intersection of A. Hitler and H. Gering (now Liepų and H. Manto) streets. Atvirukas, išleido G. Gronau Klaipėdoje apie 1939 m. KPG ApK 27A Postcard issued by G. Gronau in Klaipėda c. 1939. KPG ApK 27A 122 BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Klaipėda, Miesto taupomoji kasa (pastatyta 1916 m.) Klaipėda. The City Savings Bank (built in 1916) Frydricho Vilhelmo (dabar - Tiltų) gatvėje. on Friedrich Wilhelm (now Tiltų) Street. XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. 1920s-1930s, Fotografija, fotografas nenurodytas. M U M 1516 Photograph, photographer not indicated. M U M 1516 Memel - Borsenbriicke und Stadt, Sparkasse Klaipėda, Biržos tiltas ir miesto taupomoji kasa (pastatyta 1916 m.) Klaipėda. Biržos Bridge and the City Savings Bank (built in 1916) Frydricho Vilhelmo (dabar - Tiltų) gatvėje. on Friedrich Wilhelm (now Tiltų) Street. XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. 1920s-1930s. Atvirukas, išleido A. Forster Klaipėdoje. KPG ApK 295 Postcard issued by A. Forster in Klaipėda. KPG ApK 295 123 Fotografijos Atvirukai / Photographs Postcards BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Šiauliai. Savitarpio kredito draugija Parko gatvėje Šiauliai. A Mutual Credit Society on Parko Street (dabar - Varpo gatvės ir Aušros alėjos sankirta). (now the intersection of Varpo Street and Aušros Alley). XX a. pradžia. Tarpukariu čia veikė Ūkio banko skyrius. Early 20tn century. During the inter-war period a branch of the Economy Bank Pastatas sugriautas Antrojo pasaulinio karo metais, operated in this building, The building was destroyed during World War II. Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti. Ak Postcard, photographer and issuer not indicated. AK 126 BANKAI LIETUVOJE. XIXa. pabaiga-XX a. I pusė Šiauliai. Kairėje - savitarpio kredito draugija Parko gatvėje Šiduliai. On the left is a Mutual Credit Society on Parko Street (dabar - Varpo gatvės ir Aušros alėjos sankirta). XX a. pradžia. (now the intersection of Varpo Street and Aušros Alley), Early 20'" century. Tarpukariu čia veikė Ūkio banko skyrius. During the inter-war period a branch of the Economy Bank operated Pastatas sugriautas Antrojo pasaulinio karo metais. in this building. The building was destroyed during World War II. Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti. AK Postcard, photographer and issuer not indicated. AK Šiduliai. Kairėje - savitarpio kredito drougija Pdrko gdtvėje Šiauliai. On the left is a Mutual Credit Society on Parko Street (dabar - Varpo gatvės ir Aušros alėjos sankirta). XX a. pradžia. (now the intersection of Varpo Street and Aušros Alley). Eorly 20tn century. Tarpukariu čia veikė Ūkio banko skyrius. During the inter-war period a branch of the Economy Bank operated Pastatas sugriautas Antrojo pasaulinio karo metais. XX a. pradžia. in this building. The building was destroyed during World War II. Early 20'" century. Atvirukas, išleido G. Stilke Berlyne apie 1919-1916 m. AK Postcard issued by G. Stilke in Berlin c. 1919-1916. AK 12 7 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Šiauliai. Brolių Nurokų bankiniai namai Vilniaus gatvėje. Šiauliai. Brothers Nurūkai Banking House on Vilniaus Street. Po bankinių namų bankroto XX a. ketvirtajame dešimtmetyje After the bankruptcy of this Banking House, J. Valančius čia įsikūrė provizoriaus J. Valančiaus vaistinė. Chemist's Shop was founded in this building ln the 1930s. Pastatas sudegė Antrojo pasaulinio karo metais. The building burnt down during Morld War II. Atvirukas, išleido K. Voegels Berlyne apie 1914-1916 m. LBM 2142 Postcard issued by K. Voegels in Berlin c. 1914-1916. LBM 2142 Šiauliai, Aušros alėja. Šiauliai. Aušros alėja. Pastatas kairėje - Ūkio banko skyrius. Šiauliai. Aušros Alley. The building on the left is a branch XX a. trečiasis dešimtmetis. Carinės okupacijos metais of the Economy Bank. 1920s. During the years of the tsarist šiame pastate veikė savitarpio kredito draugija. occupation a Mutual Credit Society operated in this building. Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti. LNM ATV 18213 Postcard, photographer and issuer not indicated. LNM ATV 18213 128 BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Šiauliai. Prekybos ir pramonės banko skyrius Bažnyčios Šiauliai. A branch of the Bank of Cammerce and Industry on Bažnyčios (dabar - Vasario 16-osios) gatvėje. XX a. trečiasis dešimtmetis. (now Vasario 16-osios) Street. 1920s. Šiuo metu pastate Jsikūrusi savivaldybės administracija. Currently the building houses the local government administration. Atvirukas, išleido K. Cerpinskis Šiauliuose, LNM ATV 14138 Postcard issued by K. Cerpinskis in Šiauliai. LNM ATV 14138 Šiauliai. Prekybos ir pramonės banko skyrius Bažnyčios Šiauliai. A branch of the Bank of Commerce and Industry on Bažnyčios (dabar - Vasario 16-osios) gatvėje. Apie 1919-1921 m. (now Vasario 16-osios) Street. C. 1919-1921. Šiuo metu pastate Jsikūrusi savivaldybės administracija. Currently, the building houses the local government administration. Atvirukas, išleido 0. Vitkauskytės knygynas Kaune. LBM 1687 Postcard issued by 0. Vitkauskytė bookstore in Kaunas. LBM 1687 129 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pobaiga-XX a. I pusė r M aciai ca ^'•tolOCIKuy' ? * H m m , mezgamos eie*mq Šiauliai. Savitarpio kredito prekybos draugija Vilniaus gatvėje. Šiauliai. A Mutual Credit Trdding Society on Vilniaus Street. Pastato pirmame aukšte veikė AB „Dubysa" (pastatas sugriautas Antrojo The ground floor of the building housed the JSC Dubysa pasaulinio karo metais). XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. (the building was destroyed during World War II). 1920s-1930s. Negatyvas Nr. 22 51 7 ŠAM Negative No. 22517 ŠAM 130 ■Hm 7 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Šiauliai. Vilniaus gatvė. Antras pastatas kairėje - Smulkaus kredito bankas. Šiauliai. Vilniaus Street. The second building on the left is Pastate veikė ir Šv. Kazimiero draugijos knygynas (pastatas neišlikęs). the Small Credit Bank. The building also housed a St Kazimieras XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. Society bookstore (the building has not survived). 1920s-1930s. Fotografija iš L. Lipšic archyvo, byla Nr. 1, ŠAM IS Photograph from L. Lipšic archives, file No. 1, ŠAM IS Šiauliai. Centralinio žydų banko kooperacijai remti Lietuvoje Šiauliai. The operations hall of the branch of the Central skyriaus operacijų salė. (pastatas neišlikęs, stovėjo Tilžės gatvėje). Jewish Bank for Supporting Cooperation in Lithuania XX a. trečiasis-ketvlrtasis dešimtmečiai. (the building has not survived, it stood on Tilžės Street). 1920s-1930s. Fotografija iš L. Lipšic archyvo, byla Nr. 1, ŠAM IS Photograph from L. Lipšic archives, file No. 1, ŠAM IS 131 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. paboiga-XX a. I pusė Šiauliai. Prekybos ir pramonės banko skyrius Bažnyčios Šiauliai. A branch of the Bank af Commerce and Industry (dabar - Vasario 16-osios) gatvėje. XX a. trečiasis dešimtmetis. on Bažnyčios (now Vasario 16-osios) Street. 1920s. Currently Šiuo metu pastate Įsikūrusi savivaldybės administracija, the building houses the local government administration. Atvirukas, išleido K, Cerpinskis Šiauliuose, LBM 2139 Postcard issued by K. Cerpinskis in Šiauliai. LBM 2139 132 BANKAI LIETUVOJE. XIXa, pabaigo-XX a. I pusė Šiauliai. Komercijos banko skyrius Tilžės gatvėje. Šiauliai. A branch of the Commercial Bank on Tilžės Street. XX a. trečiasis dešimtmetis. Pa Antrojo pasaulinio karo 1920s. After World War II, the building was reconstructed pastatas rekonstruotas, dabar čia Įsikūrusi Darbo birža. dnd now houses the Labour Exchange. Atvirukas, išleido K. Cerpinskis Šiauliuose. LBM 2140 Postcard issued by K. Cerpinskis in Šiauliai. LBM 2140 133 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pobaiga-XX a. I pusė Šiauliai, Lietuvos Bankas. Šiauliai. Lietuvos banko skyrius Aušros alėjoje, Šiauliai. A branch of the Bank of Lithuania on Aušros Alley based įsikūręs buvusios carinės iždinės pastate (architektas S, Kačkovskis). in the building of the former tsarist Treasury (architect S. Kačkovskis). Šiuo metu čia įsikūręs AB banko „Hansabankas" skyrius. Currently the building houses a branch of the JSC bank Hansabankas. Atvirukas, fotografas ir leidėjas nenurodyti. LBM 2138 Postcard, photographer and issuer not indicated. LBM 2138 134 BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Šiauliai. Lietuvos banko skyrius Aušros alėjoje, Šiauliai. A branch of the Bank of Lithuania on Aušros Alley based įsikūręs buvusios carinės iždinės pastate (architektas S. Kačkovskis). in the building of the former tsarist Treasury (architect S. Kačkovskis). Šiuo metu čia įsikūręs AB banko „Hansabankas" skyrius. Currently the building houses a branch of the JSC bank Hansabankas, Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. AM Photo card, photographer not indicated. AM 135 Fotografijos • Atvirukai / Photographs • Postcards ______ BANKAI LIETUVOJE. XIX o. pabaiga-XX a. I pusė Panevėžys. Lietuvos banko skyrius. Panevėžys. A branch of the Bank of Lithuania based Įsikūręs buvusios iždinės patalpose Laisvės aikštėje. Apie 1922 m, in the former premises of the Treasury on Laisvės Square, C 1922. Fotografija, fotografas A. Gutneras. LBM 1136/1 Photograph by A. Gutneras. LBM 1136/1 138 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Panevėžys. Lietuvos banko skyrius (1931 m,, architektas M. Songaila Panevėžys. A branch of the Bank of Lithuania (1931., architect (1874-1941)) Respublikos ir P. Puzino gatvių sankirtoje M. Songaila (1874-1941)) at the intersection of Respublikos (dabar - AB banko „NORD/LB Lietuva" skyrius). and P. Puzino streets (now a branch of the JSC bank NORD/LB Lietuva). Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. LBM 2781 Photo card, photographer not indicated. LBM 2781 Panevėžys. Lietuvos banko skyrius (1931 m., architektas M. Songaila Panevėžys. A branch of the Bank of Lithuania (1931, architect (1874-1941)) Respublikos ir P. Puzino gatvių sankirtoje M. Songaila (1874-1941)) at the intersection of Respublikos (dabar - AB banko „NORD/LB Lietuva" skyrius). and P. Puzino streets (now a branch of the JSC bank NORD/LB Lietuva). Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas, AM Photo card, photographer not indicated, AM 139 BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Panevėžys. Lietuvos banko skyrius (1931 m., architektas Panevėžys. A branch of the Bank of Lithuania (1931, architect M. Songaila (187A-19A1)) Respublikos ir P. Puzino gatvių sankirtoje M. Songaila (1874—1941)) at the intersection of Respublikos (dabar - AB banko „NORD/LB Lietuva" skyrius). and P. Puzino streets (now a branch of the JSC bank NORD/LB Lietuva) Fotoatvirukas, fotografas A. Patamsis. AM Photo card, photographer A. Patamsis. AM 140 BANKAI LIETUVOJE. XIX o. pabaigo-XX a. I pusė Panevėžys. Lietuvos banko skyrius (1931 m., architektas Panevėžys. A branch of the Bank of Lithuania (1931, architect M, Songaila (1874—1941)) Respublikos ir P, Puzino gatvių sankirtoje M. Songaila (1879-1941)) at the intersection of Respublikos (dabar - AB banko „NORD/LB Lietuva" skyrius). and P. Puzino streets (now a branch of the JSC bank NORD/LB Lietuva) Fotoatvirukas, fotografas A. Patamsis. AM Photo card, photographer A. Patamsis, AM \ Panevėžys. Lietuvos banko skyrius (1931 m,, architektas Panevėžys. A branch of the Bank of Lithuania (1931, architect M. Songaila (1874-1941)) Respublikos ir P. Puzino gatvių sankirtoje M. Songaila (1874-1941)) at the intersection of Respublikos (dabar - AB banko „NORD/LB Lietuva" skyrius). and P. Puzino streets (now a branch of the JSC bank NORD/LB Lietuva). Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. LAM AKD 824 Photo card, photographer not indicated. LAM AkD 824 141 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. paboiga-XX a. I pusė Panevėžys. Ūkininkų smulkaus kredito bankas Panevėžys. The Farmers Small Credit Bank (1938 m, , architektas-inžinierius A, Gargasas) Laisvės aikštėje. (1938, architect engineer A. Gargasas) on Laisvės Square. Fotoatvirukas, fotografas J. Žitkus. AM Photo card, photographer J. Žitkus. AM 142 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Panevėžys. Laisvės aikštė, čia tarpukariu {vairiu metu veikė Panevėžys. Laisvės Square. At different periods of the lnter-war. Lietuvos banko. Ūkio banko. Kooperacijos banko skyriai. Panevėžio branches of the Bank of Lithuania. Economy Bank. ūkininkų smulkaus kredito bankas ir kitos kredito Jstoigos. Cooperation Bank. the Panevėžys Farmers Small Credit Bank XX o. trečiosis-ketvirtasis dešimtmečiai. and other credit institutions operated in this building, 1920s-1930s. Fotoatvirukas. fotografas nenurodytas. AM Photo card. photographer not indicated. AM Panevėžys. Laisvės aikštė, čia tarpukariu įvairiu metu veikė Panevėžys. Laisvės Square, At different periods of the inter-war. Lietuvos banko. Ūkio banko. Kooperacijos banko skyriai. Panevėžio branches of the Bank of Lithuania. Economy Bank. ūkininkų smulkaus kredito bankas ir kitos kredito įstaigos. Cooperation Bank. the Panevėžys Farmers Small Credit Bank XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. and other credit institutions operated in this building. 1920s-1930s. Fotoatvirukas. fotografas nenurodytas. AM Photo card. photographer not indicated. AM 143 Fotografijos Atvirukai / Photographs • Postcards Alytus. Vilniaus gatvė. Antras pastatas kairėje - Alytus. Vilniaus Street. The second building on the left Okio banko skyrius (pastatas neišlikęs). XX a. ketvirtasis dešimtmetis. is a branch of the Economy Bank (the building has not survived). 1930s. Fotografija, fotografas nenurodytas. VS Photograph, photographer not indicated. VS 146 BANKAI LIETUVOJE. XIXa. pabaiga-XX a. I pusė Alytus, Smulkaus kredito bankas Rinkos (dabar - Rotušės) aikštės Alytus. The Small Credit Bank at the intersection of Rinkos ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvės sankirtoje. Apie 1932 m. (now Rotušės (Town Hali)) Square and S. Dariaus and S. Girėno Street. C. 1932. Fotoatvirūkas, fotografas nenurodytas, AA Photo card, photographer nat indicated. AA 14 7 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Alytus. Vilniaus gatvė. Pirmas pastatas kairėje Alytus. Vilniaus Street. The first building on the left (matyti tik jo dalis) - Žemės ūkio smulkaus kredito bankas (only part of it is visible) is the Agricultural Small Credit (pastatas neišlikęs). XX a. ketvirtasis dešimtmetis. Bank (the building has not survived). 1930s. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. AKM F 1735 Photo card, photographer not indicated. AKM F 1735 Alytus. Bažnyčios gatvė. Pastatas dešinėje - Alytus, Bažnyčios Street. The building on the right is a branch Ūkio banko skyrius (pastatas neišlikęs). 1929-1931 m. of the Economy Bank (the building has not survived). 1929-1931. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. AKM 8287 Photo card, photographer not indicated. AKM 8287 148 BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabalga-XX a. I pusė Alytus. Apskrities valdybos pastatas I pulko alėjoje Alytus. The building of tbe County Board on I Pulko Alley (dabar - Pulko gatvė), čia antrame aukšte veikė Lietuvos 149 BANKAI LIETUVOJE, XIX a, pabaiga-XX a, I pusė Biržai. Žemės ūkio smulkaus kredito bankas Biržai. The Agricultural Small Credit Bank (1936 m., architektas K, Reisonas (1894-1981)) (1936, architect K, Reisonas (1894-1981)) Kęstučio ir Rotušės gatvių sankirtoje. at the intersection of Kęstučio and Rotušės (Town Hali) streets. Fotoatvirūkas, fotografas P. Ločeris. LBM 1441 Photo card, photographer P. Ločeris. LBM 1441 150 BANKAI LIETUVOJE, XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Biržai, Žydų liaudies bankas Dagilio aikštėje Biržai, The Jewish Peoples' Bank on Dagilio Square (pastatas neišlikęs), XX a, trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. (the building has not survived), 1920s-1930s. Fotoatvirūkas, fotografas P. Ločeris. BKM 20860/347 Photo card, photographer P. Ločeris. BKM 20860/347 Biržai. Pirmas pastatas kairėje - Ūkininkų sqjungos smulkaus Biržai, The first building on the left is the Small Credit Bank kredito bankas Rinkos aikštėje (pastatas neišlikęs). of the Farmers' Union on Rinkos Square XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. (the building has not survived). 1920s-1930s, Fotoatvirūkas, fotografas P, Ločeris. BKM 20860/313 Photo card, photographer P. Ločeris. BKM 20860/313. 151 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Biržai. Lietuvos banko skyrius Rotušės gatvėje, Biržai. A branch of the Bank of Lithuania on Rotušės (Town Hali) Įsikūręs Kvedaro namų pirmame aukšte (pastatas neišlikęs). 1926 m. Street based on the ground floor of Kvedaras House Fotoatvirukas, fotografas P. Lačeris. B KM 20860/606. (the building has not survived), 1926, Photo card, photogrdpher P. Ločeris. BKM 20860/606. 152 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabalga-XX a. I pusė Biržai. Lietuvos banko skyrius (1936 m,, architektas M. Songaila (1874-1941)) Biržai, A branch of the Bank of Lithuania (1936, architect M. Songaila (1874-1991)), Kęstučio gatvėje (dabar čia Įsikūręs AB banko „NORD/LB Lietuva" skyrius. on Kęstučio Street (now the building houses a branch of the JSC bank NORD/LB Lietuva). Fotoatvirukas, fotografas P. Ločeris. AM Photo card, photographer P. Ločeris. AM Biržai. Lietuvos banko skyrius (1936 m., architektas M. Songaila (1874-1941)) Biržai. A branch of the Bank of Lithuania (1936, architect M. Songaila (1874-1941)) Kęstučio gatvėje (dabar čia Įsikūręs AB banko „NORD/LB Lietuva" skyrius. on Kęstučio Street (now the building houses a branch of the JSC bank NORD/LB Lietuva). Fotoatvirukas, fotografas P. Ločeris. AM Photo card, photographer P. Ločeris. AM 153 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. paboiga-XX a. I pusė Eržvilkas (Raseinių apskritis, Jurbarko valsčius, Eržvilkas (Jurbarkas county, Raseiniai rural area; dabar - Jurbarko rajonas). Smulkaus kredito bankas. now Jurbarkas region). The Small Credit Bank. XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. 1920S-1930S. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. LBM 3597 Photo card, photographer not indicated. LBM 3597 154 Joniškis, Antras pastatas dešinėje - Liaudies bankas Joniškis. The second building on the right is Žagarės gatvėje, XX a, ketvirtasis dešimtmetis. the Peoples' Bank on Žagarės Street. 1930s. Fotografija, fotografas nenurodytas, AK Photograph, photographer not indicated. AK Joniškis. Liaudies bankas Žagarės gatvėje. Joniškis. The People's Bank on Žagarės Street. 1932 m, liepos 20 d. 20 July 1932. Fotografija, fotografas nenurodytas. JIKM 9570 Photograph, photographer not indicated. JIKM 9570 155 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Joniškis. Pirmas pastatas dešinėje - Žydų 1 idudies bankas Joniškis. The first building on the right is the Jewish Peoples' Bank Turgaus (dabar - Upytės) gatvėje. XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai, on Turgaus (now Upytės) Street. 1920s-1930s. Fotografija, fotografas nenurodytas. JIKM PF 74 Photograph, photographer not indicated. JIKM PF 74 Joniškis. Liaudies bankas Vilniaus gatvėje Joniškis, The Peoples' Bank on Vilniaus Street (1936 m., architektas-inžinierius V. Peldavičius). 1937 m. (1936, architect engineer V. Peldavičius). 1937. Fotografija, fotografas nenurodytas. JIKM PF 488 Photograph, photographer not indicated. JIKM PF 488 156 BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Jurbarkas. Kauno gatvė. Pirmas pastatas dešinėje - Komercijos savitarpio Jurbarkas. Kauno Street, The first building on the right is d kredito draugija (bankas). XX a, trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. Commercial Mutual Credit Society (bank). 1920s-1930s. Fotoatvirūkas, fotografas nenurodytas. AM Photo card, photographer not indicated. AM Jurbarkas. Kauno gatvė. Antras pastatas dešinėje - Komercijos savitarpio Jurbarkas, Kauno Street. The second building on the right is a kredito draugija (bankas). XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. Commercial Mutual Credit Society (bank). 1920s-1930s. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. AK Photo card, photographer not indicated. AK 15 7 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Kybartai. Lietuvos bankas, įsikūręs nuomojamame pastate, anksčiau Kybartai. The Bank of Lithuania based in the rented premises priklausiusiam Azovo-Dono komercinio banko skyriui. Apie 1930 m, of formerly a branch of the Azov-Don Commercial Bank. C. 1930. Fotoatvirūkas, fotografas nenurodytas. LBM 2750 Photo card, photographer not indicated. LBM 2750 158 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Kriukai (Šiaulių apskritis, Kriukų valsčius, dabar - Joniškio rajonas). Kriukai (Šiauliai county, Kriukai rural area; now Joniškis region). Žemės ūkio smulkaus kredito bankas. XX a. ketvirtasis dešimtmetis. The Agricultural Small Credit Bank. 1930s. Fotografija, fotografas nenurodytas. JIKM Photograph, photographer not indicated. JIKM 159 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Kretinga. Lietuvos banko skyrius. XX a. trečiasis dešimtmetis. Kretinga. A branch of the Bank of Lithuania. 1920s, Fotografija., fotografas nenurodytas. LNM F 16168 Photograph, photographer not indicated. LNM F 16168 160 BANKAI LIETUVOJE. XIXa. pabaiga-XX a. I pusė Kėdainių vaizdai. Viršuje kairėje - Lietuvos banko skyrius Views of Kėdainiai. On the top left is a branch of the Bank of Lithuania (1933 m., architektas A. Funkas (1898-1957)) (1933, architect A. Funkas (1898-1957)) at the intersection Gedimino ir Stoties gatvių sankirtoje. 1990 m. balandžio 13 d. of Gedimino and Stoties streets, 13 April 1990. Pastatas sugriautas Antrojo pasaulinio karo metais. The building was destroyed during World War II. Fotoatvirūkas, fotografai L. Ragauskas ir J. Laucevičius. AM Photo card, photographers L, Ragauskas and J, Laucevičius. AM 161 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Kudirkos Naumiestis, Lietuvos ūkio banko skyrius. Kudirkos Naumiestis. A branch of the Lithuanian Economy Bank. XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. 1920s-1930s. Fotografija, fotografas nenurodytas. LNM ATV 23330 Photograph, photographer not indicated. LNM ATV 23330 162 BANKAI LIETUVOJE, XIX a. pabūiga-XX a. I pusė Mažeikiai, Viršuje kairėje - Lietuvos banko skyrius Mažeikiai. On the top left is a branch of the Bank of Lithuania (1938 m., architektas M. Songaila (1879-1991)) (1938, architect M. Songaila (1879-1991)) Laisvės ir P. Vileišio gatvių sankirtoje. at the intersection of Laisvės and P. Vileišio streets. Fotoatvirukas, fotografas A. Indrulis. AM Photo card, photographer A, Indrulis, AM 163 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaigci-XX a. I pusė Marijampolė. Piliečių (dabar - J. Basanavičiaus) aikštė. Marijampolė. Piliečių (now J. Basanavičiaus) Square. Pastatas priekyje - Ūkio banko skyrius. 1923 m. The building in front is a branch of the Economy Bank. 1923. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. AM Photo card, photographer not indicated. AM Marijampolė. J. Basanavičiaus (buvusi Turgaus, Piliečių) aikštė. Marijampolė. J. Basanavičiaus (former Turgaus, Piliečių) Square. Pastatas priekyje - Žydų liaudies bankas. Po 1927 m. The building in front is the Jewish Peoples' Bank. After 1927. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. AM Photograph, photographer not indicated. AM 164 Marijampolė. Piliečių (dabar - J. Basanavičiaus) aikštė. Marijampolė. Piliečių (now J, Basanavičiaus) Square. Pastatas priekyje - Ūkio banko skyrius. 1923 m. The building in front is a branch of the Economy Bank. 1923. Fotografija, fotografas nežinomas. AM Photograph, photographer unknown. AM Marijampolė. Piliečių (dabar - J. Basanavičiaus) aikštė. Marijampolė. Piliečių (now J. Basanavičiaus) Square. The first building Pirmas pastatas kairėje - Prekybos ir pramonės banko skyrius. Apie 1925 m. on the left is a branch of the Bank of Commerce And Industry. C. 1925. Fotoatvirūkas, fotografas I, Fridbergas. AM Photo card, photographer I. Fridbergas. AM 165 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Pasvalys, Lietuvos banko skyrius (dabar - klebonija) Pasvalys, A branch of tbe Bank of Lithuania (now parsonage) Vytauto Didžiojo aikštėje. XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. on Vytautas Magnus Square. 1920s-1930s. Fotografija, fotografas nenurodytas. PKM 1186 Photograph, photographer not indicated. PKM 1186 166 BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Radviliškis. Kooperacijos rūmai, kuriuose veikė Radviliškis. The House of Cooperation Smulkaus kredito bankas. XX a. trečiasis dešimtmetis. which housed the Small Credit Bank. 1920s. Atvirukas, išleido K. Cerpinskis Šiauliuose. LBM 2137 Postcard issued by K. Cerpinskis in Šiauliai. LBM 2137 Radviliškis. Kooperacijos rūmai, kuriuose veikė Radviliškis. The House of Cooperation Smulkaus kredito bankas. XX a. trečiasis dešimtmetis. which housed the Small Credit Bank, 1920s. Atvirukas, išleido K. Cerpinskis Šiauliuose. AM Postcard issued by K. Cerpinskis in Šiauliai. AM 167 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Raseiniai, Lietuvos banko skyriaus statyba Raseiniai. Construction of a branch of the Bank Vytauto Didžiojo gatvėje. 1933 m, of Lithuania on Vytautas Magnus Street. 1933. Fotografija, fotografas nenurodytas. LBM 2440/1 Photograph, photograpber not indicated. LBM 2440/1 Raseiniai. Lietuvos banko skyriaus statyba Raseiniai. Construction of a branch of the Bank Vytauto Didžiojo gatvėje. 1933 m. of Lithuania on Vytautas Magnus Street. 1933. Fotografija, fotografas nenurodytas. LBM 2440/2 Photograph, photographer not indicated. LBM 2440/2 168 BANKAI LIETUVOJE, XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Raseiniai. Lietuvos banko skyrius (1934 m., architektas Raseiniai. A branch of the Bank of Lithuania (1934, architect M. Songaila (1874-1941)) Vytauto Didžiojo gatvėje, M. Songaila (1874-1941)) on Vytautas Magnus Street. Fotoatvirukas, fotografas M, Liudginas. LBM 2440 Photo card, photogrdpher M. Liudginas. LBM 2440 Raseiniai. Lietuvos banko skyrius (1934 m,, architektas Raseiniai. A branch of the Bank of Lithuania (1934, architect M. Songaila (1874-1941)) Vytauto Didžiojo gatvėje. M. Songaila (1874-1941)) on Vytautas Magnus Street. Fotografija, fotografas B. Buračas. LCVA P 4706 Photograph, photographer B. Buračas. LCVA P 4706 169 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Skuodas. Tarptautinio banko skyrius. XX a. trečiasis dešimtmetis. Skuodas. A branch of the International Bank. 1920s. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. AM Photo card, photographer not indicated. AM 170 k .. BANKAI LIETUVOJE. XIXa. pabaiga-XX a. I pusė Skuodas. Tarptautinio banko skyrius, 1927 m, Skuodas, A branch of tiie International Bank. 1927. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas, AM Photo card, photographer not indicated. AM 171 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Šilutė. Lietuvos banko skyrius. XX a. trečiasis dešimtmetis. Šilutė. A branch of the Bank of Lithuania. 1920s. Fotoatvlrukas, fotografas nenurodytas. AM Photo card, photographer not indicated. AM Šilutė. Lietuvos banko skyrius. XX a. trečiasis-ketvirtasis dešimtmečiai. Šilutė. A branch of the Bank of Lithuania. 1920s-1930s. Fotoatvirukas, fotografas S. Čiuplys. AM Photo card, photographer S. Čiuplys. AM 172 BANKAI LIETUVOJE. XIXa, pabaiga-XX a. I pusė Šilutė. Lietuvos banko skyrius. 1934 m. rugsėjo 9 d. Šilutė. A branch of the Bank of Lithuania, 9 September 1934. Fotografija, fotografas nenurodytas, AK Photograph, photographer not indicated. AK 173 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Tauragė. Lietuvos banko skyriaus statyba Tauragė. Construction of a branch of the Bank of Lithuania at S. Dariaus ir S. Girėno alėjos ir Vytauto gatvės sankirtoje. 1935 m. the intersection of S. Dariaus and S, Girėno Alley and Vytauto Street. 1935. Fotografija, fotografas nenurodytas. LCVA 0 116797 Photograph, photographer not indicated. LCVA 0 116797 174 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Tauragė. Lietuvos banko skyriaus statyba Tauragė. Construction of a branch of the Bank of Lithuania at S. Dariaus ir S. Girėno alėjos ir Vytauto gatvės sankirtoje. 1935 m. the intersection of S. Dariaus and S. Girėno Alley and Vytauto Street. 1935. Fotografija, fotografas nenurodytas. LCVA 0 116953 Photograph, photographer not indicated, LCVA 0 116953 Tauragė. Lietuvos banko skyriaus (1936 m., architektai Tauragė, View of a branch of the Bank of Lithuania (1936, architects M. Songaila (1874-1991) ir A. Funkas (1898-1957)) vaizdas nuo pilies bokšto. M, Songaila (1874-1941) and A, Funkas (1898-1957)) from the castle tower. Fotografija, fotografas nenurodytas. LCVA 0 116801 Photograph, photographer not indicated. LCVA 0 116801 175 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaigo-XX a. I pusė Tauragė. Lietuvos banko skyrius (1936 m., architektai Tauragė. A branch of the Bank of Lithuania (1936, architects M. Songaila (1879-1991) ir A. Funkas (1898-1957)) M. Songaila (1879-1991) and A, Funkas (1898-1957)) at the intersection S. Dariaus ir S. Girėno alėjos ir Vytauto gatvės sankirtoje. of S. Dariaus and S. Girėno Alley and Vytauto Street. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. LCVA 0 116799 Photo card, photographer not indicated. LCVA 0 116799 176 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Tauragė. Lietuvos banko skyrius (1936 m., architektai Tauragė. A branch of the Bank of Lithuania (1936, architects M. Songaila (1879-1991) ir A. Funkas (1898-1957)) M. Songaila (1879-1991) and A. Funkas (1898-1957)) at the intersection S, Dariaus ir S. Girėno alėjos bei Vytauto gatvės sankirtoje. of S. Dariaus and S. Girėno Alley and Vytautas Street. Fotoatvirūkas, fotografas nenurodytas. AM Photo card, photographer not indicated. AM Tauragė. Lietuvos banko skyrius (1936 m., architektai Tauragė. A branch of the Bank of Lithuania (1936, architects M. Songaila (1879-1991) ir A. Funkas (1898-1957)) M. Songaila (1879-1991) and A. Funkas (1898-1957)) at the intersection S. Dariaus ir S. Girėno alėjos ir Vytauto gatvės sankirtoje. of S. Dariaus and S. Girėno Alley and Vytduto Street. Fotoatvirūkas, fotografas nenurodytas. AM Photo card, photographer not indicated. AM 177 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Telšiai. Turgaus aikštė. Baltas pastatas priekyje dešinėje - Telšiai. Turgaus Square. The white building on the front right apskrities iždinė. XX a, pradžia. 1908 m. gaisro metu is the County Treasury. Early 20tB century. During the tire of 1908. visi aikštės pastatai sudegė, pavyko išgelbėti tik iždinės pastatų. all buildings on the Square burnt down. only the building of the Treasury Tarpukariu jame veikė Lietuvos banko skyrius. was saved. During the inter-war period. a branch of the Bank Dabar šiame pastate - Santuokų rūmai. of Lithuania operated there. The building is now the Wedding Palace. Atvirukas, išleido M. Gurevič knygynas Telšiuose, AŽ Pastcard issued by M. Gurevič boakstore in Telšiai. A Ž Telšiai. Pastatas apačioje dešinėje - Lietuvos banko skyrius Telšiai. The building on the bottom right is a branch Turgaus aikštėje. Įsikūręs beveik nepakilusiame nuo XIX a, of the Bank of Lithuania on Turgaus Square. based in the building buvusios apskrities iždinės pastate, of the former County Treasury. which has not almost XX a. trečiasis dešimtmetis, changed since the 1 9 ' " century. 1920s. Atvirukas, išleido F. Milevičlauš knygynas Telšiuose. AK Postcard issued by F. Milevičius bookstore In Telšiai. AK 178 _ BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Telšiai. Dešinėje pusėje matyti Turgaus aikštė. Telšiai. On the right Turgaus Square is visible. Baltas vienaaukštis pastatas, pažymėtas skaičiumi 1, - Lietuvos bankas, The white one-storey building numbered 1 is the Bank of Lithuania, Įsikūręs buvusiame apskrities iždinės pastate; dviaukštis pastatas, based in the former building of the County Treasury; pažymėtas skaičiumi 2, - Žydų liaudies bankas. Apie 1930 m, the two-storey building numbered 2 is the Jewish Peoples' Bank. C. 1930, Fotografija, fotografas nenurodytas. AŽ Photograph, photographer not indicated. AŽ Telšiai. Didžioji (dabar - Respublikos) gatvė. Antras pastatas Telšiai. Didžioji (now Respublikos) Street. dešinėje - Smulkaus kredito bankas. XX a. trečiasis dešimtmetis. The second building on the right is the Small Credit Bank. 1920s. Fotoatvirūkas, fotografai F. Boruchovičius ir. S. Braudaitė. TIM Photo card, photographers F. Boruchovičius ir S. Braudaitė, TIM 179 BANKAI LIETUVOJE, XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Ukmergė, Apskrities iždinė ir valstybinė taupomoji kasa Ukmergė, The County Treasury and the State Savings Bank (architektas V. Kulikovskis (1835-1910)). Apie 1914 m. (architect V. Kulikovskis (1836-1910)). C, 1914, Atvirukas, fotografas Neuhof Kr. Teltow. AK Postcard, photographer Neuhof Kr. Teltow, AK 180 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Ukmergė. Okio banko skyrius. Apie 1922 m. Ukmergė. A branch of the Economy Bank. C. 1922. Fotoatvirukas, išleido „Šviesos" knygynas Ukmergėje. LBM 3470 Photo card issued by Šviesos bookstore in Ukmergė. LBM 3470 Ukmergė. Okio banko skyrius. 1936 m. Ukmergė. A branch of the Economy Bank. 1936. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. AM Photo card, photographer not indicated. AM 181 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaigci-XX a. I pusė Utena. Lietuvos banko skyrius (1933 m,, architektai A. Funkas (1898-1957) Utena. A branch of the Bank of Lithuania (1933, architects A, Funkas (1898-1957) ir M. Songaila (1874-1941)) J, Basanavičiaus gatvėje. XX a, ketvirtasis dešimtmetis. and M. Songaila (1874-1941)) on J. Basanavičiaus Street. 1930s. Dabar šiame pastate veikia AB banko „NORD/LB Lietuva" skyrius, Now the building houses a branch af the JSC bank NORD/LB Lietuva. Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. AM Photo card, photographer not indicated. AM 182 BANKAI LIETUVOJE. XIXo. pabaigo-XX a. I pusė Utena. Utenio gatvė (aikštė). Pastatas kairėje - Prekybos ir Utena. Utenio Street (Square). The building on the left is a branch pramonės banko skyrius, XX a. trečiojo dešimtmečio pradžia. of the Bank of Commerce and Industry. Early 1920s, Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas. AM Photo card, photographer not indicated. AM 183 Utena. Utenio gatvė (aikštė). Pastatas kairėje - Utena. Utenio Street (Square). The building on the left is a branch Prekybos ir pramonės banko skyrius, dešinėje - Ūkio banko skyrius. of the Bdnk of Commerce and Industry, on the right is a branch XX a. trečiojo dešimtmečio pradžio. of the Economy Bank. Early 1920s, Fotoatvirukas, fotografds nenurodytas. AM Photo card, photographer not indicated, AM Utena, Utenio gatvė (aikštė), Priešais - Ūkio banko skyrius Utena. Utenio Street (Square), In the front is a branch (dabar Utenos kraštotyros muziejus). XX a. trečiojo dešimtmečio pradžia. of the Economy Bank (now Utena Ethnographic Museum). Early 1920s. Fotoatvirukas, fotografas J. Skrinskas. AM Photo card, photographer J, Skrinskas. AM įsa BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Utena. Ūkio banko skyrius Utenio gatvėje (aikštėje), Utena. A branch of the Economy Bank on Utenia Street (Square). pastatas neišlikęs. 1934 m. The building has nat survived, 1934. Fotoatvirūkas, fotografas L. Dembo. AM Photo card, photographer L. Dembo. AM 185 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Viekšniai. Žemės ūkio smulkaus kredito draugija. 1928 m. Viekšniai. An Agricultural Small Credit Society. 1928. Fotografija, fotografas nenurodytas. PK Photograph, photographer not indicated. PK 186 BANKAI LIETUVOJE. XIX a, pabaiga-XX a. I pusė Žagarė. Smulkaus kredito bankas. XX a. trečiasis dešimtmetis, Žagarė. The Small Credit Bank. I920s, Fotoatvirukas, fotografas nenurodytas, JIKM Photo card, photographer not indicated. JIKM 187 SUMMARY The publication presents banking history on the basis of historical sources and surviving iconographic material such as projects, photographs and postcards. The subject under revievv is divided into two periods: banks before restoration of the statehood of Lithuania in 1918 and from 1918 to 1940. The circumstances of establishment of banks and other credit institutions, their activities, location, histoiy of the rent and construction of buildings are briefly revievved. The origination and establishment of banks in Lithuania relates to the development of capitalist relations in the largest cities, therefore the headąuarters of banks were established in places of industrial grovvth and concentration of Capital. The major focus is on the history of establishment of credit institutions in the three largest cities of Lithuania: Vilnius, Kaunas and Klaipėda. In the period under review, these cities belonged to different statės, and credit institution creation was based on the legislation, experience and traditions of the respective countries. Due to the establishment of the largest banks and the densest netvvork of other credit institutions these cities had pooled the largest financial and credit resources. In other Lithuanian cities and towns, branches of only the largest banks were in operation, or small local credit institutions were sėt up. The differences in the development of banks in individual regions of Lithuania were also decided by a complicated political situation in the country. In the late 18th centuiy the territory of the Grand Duchy of Lithuania was partitioned: Russia took hold of its bigger part, and the other, smaller part (Užnemunė) was incorporated into the State of Prussia. The subseąuent economic development of these parts varied, being closely related with political, economic and financial changes in both statės. In Lithuania Proper, Vilnius, Kaunas and Gardinas govemorates were established in the long run, divided into counties and small rural districts. These three govemorates, initially called Lithuanian govemorates and, later, the North Westem Territory, were govemed by the Govemor General from Vilnius. In 1807, the Lithuanian Užnemunė was incorporated into the Duchy of Warsaw, vvhich was established after the defeat of Prussia by the French Emperor Napoleon I. After the fall of Napoleon’s power, the Kingdom of Poland, established at the Vienna Congress in 1815, was incorporated into Russia, and the cities and towns of Užnemunė were included in the govemorates govemed by the Govemor General of Warsaw. The regįon of Klaipėda, likę the entire Lithuania Minor, remained within Prussia (Germany from 1871), therefore German legislation was in force there. By the Treaty of Versailles in 1919 the regįon of Klaipėda was separated from Germany and handed over to the control of the largest Entente countries. However, before entry into force of the Treaty in 1920, the territory was administered by a German-appointed commissioner. It was only in 1923 that it became part of Lithuania again. In the Russian Empire, Vilnius and Kaunas played the role of govemorate centers, hovvever Vilnius was the place of residence of the Govemor General, therefore the influence and significance of this city was greater. In independent Lithuania both cities altemately shared the role of the Capital. Due to the Bolshevik and Polish intervention in Vilnius region in 1919, Kaunas became the provisional Capital of Lithuania, while Vilnius had only the significance of a provincial city of Poland. Individual regions of Lithuania were part of other countries, the economic development of administrative-territorial units was not uniform, and credit institutions developed differently as well. However, before the restoration of the statehood of Lithuania in 1918, there were no Lithuanian banks, just a few small Lithuanian credit institutions, and the entire credit system was to represent the interests of Russia and Germany. During the first period the development of banks was most intensive in Vilnius and Klaipėda. In the late 19th and early 20th centuries, some of them settled in new buildings specifically adapted for banking. The palaces of the Land Bank (1891, architect V. Gorski (1848-?)), of the State Bank brandi (1909, architect M. Prozorov (1860-after 1914)) and of the branch of the State Peasants Land Bank (1912, architect unknovvn)) were constructed in Vilnius. A few buildings adapted for banking activities were also constructed in Klaipėda at the time (a branch of the State Bank in Klaipėda, 1858, reconstructed in the early 20lh century; the Bank of Klaipėda, 1907; the City Savings Bank, 1916), while in Kaunas only one building, designed specifically for a bank, was erected (Kaunas branch of the State Bank, 1913, architect M. Prozorov). The representative and solid bank buildings erected at the time are a good illustration of the historicist and modem architecture in Lithuania as well as of the human vvorld outlook, philosophy and Creative trends. In smaller cities and towns very few credit institutions were built in the late 19“1 century. In county centers, brick treasuries were erected and miscellaneous small credit societies most often settled in rented premises. Their location usually was the centrai square of the town and the buildings themselves almost did not stand out against the surroundings. Very little iconographic material related to the buildings of credit institutions built in the late 19,h century has survived. Although bank palaces that rose in the largest cities stood out as monumentai, helped distinguish new and reconstructed city ąuarters, the weak interest of the contemporaries in them could have resulted from the negative approach to all architecture of the latter half of the 20th century and of the tum of the centuries as tasteless and of low value. The architecture of the historicist epoch with a diversity of “neo” styles was moulded by the idealistic philosophy. The neo-renaissance, neo-gothic, neo-baroque as well as other architectural forms prevailing in the faęades of buildings were differently understood and judged not only at the time būt also long aftenvards. This architecture was often considered philistine, inconsistent with the spirit of the city, and detrimental to its aesthetic view. Publications in the 19th century press about the reconstruction of Georgyevsky (now Gedimino) Avenue on vvhich new buildings were erected contained very harsh statements doubting as to the value of the buildings and the necessity of construction works being carried out. The buildings were compared to barracks decorated with useless plaster mouldings and sculptures. The negative approach was also stirred up by the tsarist occupation, vvillingness to oppose the forms, trends and manners offered by the alien power. Hovvever, historicism vvas widely spread in other countries too, including Westem Europe, therefore it vvas not a solely Russian cultural phenomenon. Surviving images of some bank buildings erected in the early 20lh century are much more numerous. The economic and industrial growth, scientific and technical progress incited the development of cities and tovvns. With the development of banks it vvas easier to receive and to ūse credits. A mingle of romantic and rationalistic ideas at the tum of the centuries decided architectural changes too. Representatives of the modemistic trend tried to dissociate themselves from the mechanical ūse of historic forms and excessive decoration; natūrai finishing materials and new designs spread in construction. Faęades of city buildings acquired new forms. These are particularly vivid in the buildings of credit institutions erected in Vilnius in the 1900s and 1910s. The buildings of banks erected in Kaunas and Klaipėda during the šame period replicated similar architectural trends, although these were different in each of the rities. There is substantially more iconographic mateliai about credit institutions of the 1920s and 1930s. It was a period of the establishment of national banks and of the strengthening of the national credit System. There have survived photographs and postcards of Severai issues with the most interesting and significant buildings of the period. The Bank of Lithuania and statė archives hold projects of buildings that have survived. In the 1920s, the Bank of Lithuania took over the statė treasuries across the countiy, the buildings of which housed branches of the Bank of Lithuania; the first commerrial banks - the Trade and Commerrial Bank of Lithuania and the Lithuanian Economy Bank - rapidly expanded their network. Few new buildings were erected, however. Many projects of buildings that have survived were designed by the architect V. Dubeneckis (1888-1932). In the early 1920s he actively designed the buildings of branches of the Bank of Industiy and Commerce of Lithuania. Because of financial challenges and of the bankruptcy of the Bank these projects were not implemented. After the restoration of independence in Lithuania in 1918 the role of Kaunas strengthened, and the city subseąuently became the centre of political, economic and financial life in the countiy. Construction shifted from Vilnius to Kaunas. Kaunas became the dictator of architectural trends in independent Lithuania. The late 1920s and the 1930’s, when monumentai buildings of credit institutions rose in the city, can be considered a period of the most intensive construction of banks. Architecture offered a new interpretation of the artistic principles taken over from the late 19“1 and the early 201*1 centuiy. In the 1920s, the academic neoclassical trend prevailed in architecture, moulded by a whole group of Lithuanian architects who had finished studies in St Petersburg (the Bank of Lithuania, 1928, architect M. Songaila (1874-1941), the Polish Small Credit Society, 1933, architect E. Frykas (1876-C.1944)). In the 1930s, features of rationalism and functionahsm began to surface in the architecture of buildings. The Land Bank (1935, architect K. Reisonas (1894-1981), the Palace of Savings Banks (1940, architect A. Funkas (1898-1957) in cooperation with A. Lukošaitis (1906-1993) and B. Elsbergas (1901-1998)) represent the best examples of the functionalist architecture of the intenvar period. In Vilnius, after its occupation by Poland, no new credit institutions were built in the 1920s, being content with just minor reconstructions of bank buildings. In the 1930s, two significant buildings of the functionalist and constructivist architecture rose on the centrai Street of the city (a branch of the Savings Bank of the Polish Post, 1937, presumable architects Z. Puget and J. Žurovvskij; and a branch of the Polish Territorial Economy Bank, 1938, architects J. Pankovvski and S. Golenzowski). According to a project prepared in 1930, a two-storey building of the Vilnius City Credit Society was erected (architect engineer M. Cholem) on Jogailos Street, which in early 1939 was issued a permission to build the second floor (architect I. Smorgonski). A number of significant buildings of credit institutions were designed and erected in other rities too across the country in the 1930s. A new City Savings Bank rose in Klaipėda, the Bank of Lithuania modemized its institutional network by erecting a vvhole series of new, monumentai buildings in county centres, and shifted its branches from former statė treasuries or other rented premises. An exceptional feature of these buildings was their ornamentai and representational character, which singled them out of the grey and poor environment of provincial towns. Seeking more freedom for design and greater possibilities, the idea was to buy plots of land for the construction of the buildings of the Bank at the intersection of two streets. Many of these buildings were designed by the architects M. Songaila and A. Funkas, hovvever works published to date do not contain a unanimous opinion as to the authorship of individual buildings. Not all projects have survived, some of them held in the archives were not signed by the authors, and the Information contained in the documentation of tenders for the design works carried out is often very contradictory. In the 1930s, according to the projects of the architect A. Funkas, the buildings of the Bank of Lithuania branches in Utena (in cooperation with M. Songaila) and Kėdainiai were erected in 1933. According to the projects of the architect M. Songaila, the palaces of the Bank of Lithuania were built in Panevėžys in 1931, Raseiniai in 1934, Biržai in 1935, Tauragė in 1936 (in cooperation with A. Funkas), Mažeikiai in 1938, and Kretinga in 1939. Knowing each other well, having vvorked together on the project of the Bank of Lithuania palace in Kaunas and participated for a number of years in tenders announced by the Bank in the province, both architects knew perfectly well the specific reąuirements sėt for such buildings. M. Songaila, as the official architect of the Bank of Lithuania, took part in the coordination of competitive projects by other authors and, therefore, could influence their correction. A tender won not alvvays guaranteed the realization of the project. It is now hard to tell what influence such competitive projects could have had on the finai versions of buildings. Apparently, the construction projects of some Bank of Lithuania branches could have been the result of cooperation of both authors. After the restoration of the statehood of Lithuania, small credit institutions rarely erected buildings of their own, settling usually in rented premises; hovvever in the 1930s the financially strongest ones began constructing their own buildings in Biržai, Joniškis, Panevėžys, and in other cities and towns. The publication features images of only those banks that are based in the cities and towns within the present territory of Lithuania. Images of those credit institutions that operated in locations, which, under the administrative-territorial divisions of the tsarist Russia and Germany, were attributed to Lithuanian govemorates or other administrative units būt, presently, are on the territories of other countries, are not included. In writing about bank buildings, the end of construction of the building and not the year of the preparation of the project is indicated in the publication; the summaries of projects present the year of their creation. It was not our purpose to show the development of a postcard or a photograph, therefore some similar postcards and photographs of different issues with images of banks were not included in the publication. The iconographic and vvritten material has been collected from the Lithuanian State and Bank of Lithuania archives, museums, collections, and the personai archive of the resident of Panevėžys V. Žigas. The publication presents projects, photographs and postcards exhibited at an exhibition organized under the šame title at the Bank of Lithuania, from the Museum of the Bank of Lithuania, Bank of Lithuania Kaunas branch, Central State Archive of Lithuania, Lithuanian Archive of the History of the State, Kaunas County Archive, Dapartment of Rare Printed Matter of the Lithuanian National M. Mažvydas Library, National Museum of Lithuania, Klaipėda Picture Galleiy of the Lithuanian Museum of Art, Museum of Architecture of the Centre for the Lithuanian Cultural Heritage, Alytus Ethnographic Museum, Biržai Šėla Museum, Joniškis Museum of History and Culture, Maironis Museum of Lithuanian Literature, Museum of the History of Lithuania Minor, Pasvalys Regionai Museum, Trakai Museum of History, Šiauliai Aušra Museum, and private collections of A. Antanevičius (Alytus), Professor A. Miškinis (Kaunas), A. Kubilas (Vilnius), V. Stanionis (Alytus), A. Žebrauskas (Telšiai) and other private collections. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Apie Kooperacijos banko statybos darbus Laisvės ai. 62. KAA, F. 218, ap. 2, b. 4033. Apie lenkų smulkaus kredito draugijos statybos darbus prie Donelaičio g. 46. KAA, F. 218, ap. 2 , b. 1157. Biržų miesto statybos komisijos 1935 m. kovo 29 d. protokolas Nr. 2. LCVA, F. 1622, ap. 4, b. 480,1.3. Išnuomojamų patalpų skyriaus reikalams byla. 1931-1941 m.LBM 1140. Ištrauka iš protokolo Nr. 15 Panevėžio miesto statybos komisijos posėdžio 1930 m. LCVA, F. 1622, ap. 4, b. 88,1.7. Kaune Žemės banko rūmųpatv. projektas. LCVA, F. 1622, ap. 4, b. 306. Kauno lenkų smulkaus kredito draugijos mūrinio namo planas. KAA, F. R-218, ap. 2, b. 1157. Lietuvos banko generalinės tarybos 1923 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolas Nr. 4. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 7,1.3. Lietuvos banko Kaune susirašinėjimas su Klaipėdos skyriumi. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 1006. Lietuvos banko Kaune susirašinėjimas su Tautiniu lietuvių banku Klaipėdoje. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 1700. Lietuvos banko Kėdainių skyriaus rūmų projektas. LCVA, F. 1622, ap. 4, b. 154. Lietuvos banko Klaipėdoje projektas. J.Dubauskas. 1938 m. NMBRS, F. 130,Nr. 1482. Lietuvos banko Kretingos skyrius. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 1007. Lietuvos banko Mažeikių skyriaus namams statyti techninės sąlygos. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 1007. Lietuvos banko Panevėžio skyriaus rūmų statybos dienynas. 1930 m. spalio 3 d.—1931 m. spalio 12 d. VŽ. Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmųprojektai. LCVA, F. 1622, ap. 256, b. 4. Lietuvos banko Raseinių skyriaus rūmų projektai. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 494. Lietuvos banko raštas Panevėžio miesto valdybai 1930 m. rugsėjo 23 d. LCVA, F. 1622, ap. 4, b. 88,1.6. Lietuvos banko rūmų ir banko tarnautojų namo statybai plytų pristatymo sutartis. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 71. Lietuvos banko rūmų konkurso skelbimas ir susirašinėjimas 1924 m. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 72. Lietuvos banko rūmų statybos darbų eiga. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 168. Lietuvos banko Šiaulių skyrius. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 659. Lietuvos banko Tauragės skyrius. LCVA, F. 1622, ap. 4, b. 509. Lietuvos banko Tauragės skyrius. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 1008. Lietuvos banko Tauragės skyrius. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 208. Lietuvos banko Tauragės skyrius. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 521. Lietuvos banko Tauragės skyrius. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 784. Lietuvos banko Utenos skyrius. LCVA, F. 1622, ap. 4, b. 197. Lietuvos banko Zarasų skyrius. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 370. Lietuvos kooperacijos bankas. KAA, F. 218, ap. 1, b. 74. Lietuvos prekybos ir pramonės banko Kybartuose ir Šiauliuose projektavimo ir statybos dokumentai. KAA, F. 156, ap. 1, b. 6. Lietuvos ūkio bankas. KAA, F. 218, ap. 2, b. 3935. Ministrų Kabinetui buto bei baldų perdavimo aktas. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 345. Paaiškinamasis raštas, skaičiavimai ir sąmata prie Žemės banko rūmų Kaune projekto. LCVA, F. 631, ap. 19, b. 111. Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko rūmų statybos dokumentacija. 1937 m. birželio 23 d .-l 939 m. rugsėjo 5 d. VŽ. Panevėžio žydų liaudies banko rūmų projektas. LCVA, F. 1622, ap. 4, b. 205. Panevėžys 1930-1931 m. LCVA, F. 755, ap. 2, b. 368. Privačių asmenų ir įstaigų prašymai statybos darbams vykdyti Laisvės alėjoje. KAA, F. 218, ap. 1, b. 74. Šiaulių apskr. stat. komisijos posėdžio 1935 m. liepos 12 d. prot. Nr. 8 ištrauka. LCVA, F. 1622, ap. 4, b. 510,1.3. Tarptautinio banko statybos darbai Laisvės ai. 31b. KAA, F. 218, ap. 2, b. 3938. Žemės bankas. KAA, F. 218, ap. 2, b. 1142. Akta w sprawie udzielania zezwoleni na provvadzienie bankow i kantorow wymiany. LCVA, F. 144,ap. 12,b. 10. Juliusz Syrkin, ui. Wielka 14. LCVA, F. 64, ap. 9, b. 2201. Mickiewicza 16a. LCVA, F. 64, ap. 9, b. 4557. Projekt przerobki schodovv w gmachu Wilenskiego Banku Ziemskiego. LCVA, F. 154, ap. 3, b. 451. Projekt nadbudovvy 24/X 1938 domu murowanego naležącego do Towarzystwa Kredytowego po!, przy ui. Jagiellonskiej 14 w Vilnie. LCVA, F. 64, ap. 9, b. 453. Protokoly i korespondencja z Bankiem Gospodarstvva Krajowego w spravvie budowy gmachu Banku Gospodarstwa Krajowego 1937. LCVA, F. 51, ap. 10, b. 258. Wilenski Bank Kredytowy. LCVA, F. 64, ap. 9, b. 2230. Wilenski Bank Ziemski, ui. Totarz. 4. LCVA, F. 64, ap. 9, b. 3824. /leno no npomeHHK) KoBeHCKoro nepBOH nuiflHH Kynųa Mobuih AaaMOBHHa TaycMaHa o pa3peiueHHH eMy nocrpoHKH aomob b. r. KoBHe 1865-1866 r. KAA, F. 1—473, ap. l,b. 3544. /leno o pa3peiueHHH BuneHCKOMy 3eMenbHOMy 6aHKy nocrpoHKH KaMeHHoro 3x 3Tanc Ha noflBane flOMa, 1889. LVIA, F. 938, ap. 4, b. 1787. Baršauskas J., Guzas E. V. Dubeneckis ir M. Songaila - įžymūs Lietuvos architektūros kūrėjai // Lietuvos TSR architektūros klausimai, V (III sąsiuvinis). V., 1978, p. 116-126. Baužienė M. „Mirę“ projektai // Archiforma, 1996, Nr. 1, p. 88-89. BaužienėM. Kas geriau projektavo-profesorius ar studentas? //Žemaičių žemė, 1997,Nr. 3 (16), p. 32-33. Budrys St. Juozas Zikaras. V., 1960, p. 141. Drėma V. Dingęs Vilnius. V., 1991, p. 23,24,171,177,178,179,202,245. Gūzas E. Klasikinių tradicijų ir naujųjų tendencijų poveikis 1920-1940 m. Lietuvos architektūrai bei žymiausių architektų kūrybai // Lietuvos architektūros klausimai. V., 1974, t. IV, p. 368-397. Juškevičius A., Maceika J. Vilnius ir jo apylinkės. V., 1991, p. 53,79,81,238,242. Karys K. J. Nepriklausomos Lietuvos pinigai. New York, 1953, p. 139. Kauno architektūra. V., 1991, p. 90-97,151,152,191,309,310. Komercinis kalendorius. K., 1932. Kovos keliais. Klaipėda, 1938, p. 306. Laumenskaitė E. Vladas Jurgutis. V., 1994, p. 25. Laurinavičius V. Vertybiniai popieriai Lietuvoje. Akcijos ir lakštai. V., 2001, p. 7,112-117. Lietuviškoji enciklopedija. K., 1934, t. 2, p. 1122-1126. Lietuvos architektai. V., 2002, p. 274,279,295,315,397. Lietuvos architektūros istorija. V., 2000, t. III, p. 115,416. Lietuvos bankas 1922-1932. K., 1932, p. 18,35-37,49. Lietuvos banko biuletenis. K., 1929, Nr. 4. Lietuvos centrinio valstybinio archyvo fondų žinynas. V., 1990, p. 145-149. Lietuvos dailės istorija. V., 2002, p. 278,284,285. Lietuvos kooperacijos bankas. K., 1924, p. 12,42-44,74. Lietuvos prekybos, pramonės ir finansų veikėjų albumas. K., 1929. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. V., 1988,1.1, p. 331-333,336-339. Lietuvos ūkis, 1921, Nr. 4. Lietuvos ūkis, 1925, Nr. 1. Miškinis A., Morkūnas K. Kauno atvirukai 1918-1940. V., 2001. Miškinis. Marijampolės miestas iki 1940 m. V., 1995. Moravskis A. Lietuvos finansai. K., 1925, II dalis, p. 8. Nakas A. Architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir jo darbų konstruktoriai. V., 1997, p. 37. Pilypaitis A. S. Lietuvos banko rūmai. Istorinė architektūrinė apžvalga. V., 1995, p. 6 ,7,14. Prekybos ir pramonės albumas. K., 1924, p. 61-62. Prūsas A. Bankai ir kreditas Lietuvoje iki 1915metų. K., 1926,p. 10,36,39,42,43,45,46,69. Prūsas A. Gyvenimo keliai 1878-1938. Marijampolė, 1938, p. 207,211-213. Savivaldybė. 1934 m. lapkričio mėn., p. 40. Savivaldybė. 1935 m. sausio mėn., p. 39. Tarybų Lietuvos enciklopedija. V., 1985,1.1, p. 556. Tarybų Lietuvos enciklopedija. V., 1986, t. 2, p. 328,564. Tarybų Lietuvos enciklopedija. V., 1987, t. 3, p. 27. Tarybų Lietuvos enciklopedija. V., 1988, t. 4, p. 72. Tatoris J. Klaipėdos sandėliai // Statyba ir architektūra, 1982, Nr. 7 (278), p. 23. TatorisJ. Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939metų. V., 1994,p. 38,40,120,183-186,264. Tautos ūkis, 1937,Nr. 15. Tautos ūkis, 1939,Nr. 8,10. Terleckas V. Lietuvos bankas 1922-1943 metais. V., 1997, p. 25,50,51. Terleckas V. Lietuvos bankininkystės istorija 1918-1941. V., 2000, p. 8,41,60,65,75,85,98,146,272-282. Tolvaišienė-LukšionytėN. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. K., 2001, p. 16,38,39,64,65,78-80,89,90,111,119. Tolvaišienė-Lukšionytė N. Istorizmas ir modemas Vilniaus architektūroje. V., 2000, p. 50-52. Vileikienė L. Pastatų Vilniuje, Gedimino pr. 6, Totorių g. 2 ir 4, istoriniai tyrimai. V., 1994. LBSA, b. 54, p. 3-7,10,11. Vilniaus architektūra. V., 1985, p. 11,222,223. Visa Lietuva. K., 1925, p. 255-257. Visuotinė lietuvių enciklopedija. V., 2002, t. 2, p. 619-620. Księga adresowa m. Wilna 1939. Wilenski kalendarz informacyjny. W., 1939, s. 128. AnpecHaa KHtDKKa ynpojŲteHin h jo ji»chocthuxt> jihut> r. BiuibHbi. BiuibHa, 1905, c. 29-30,306-311. BunbHa Bb KapMaHb. BmrbHa, 1915, c. 75-76,183-185. Bes BnjibHa. AapecHas h cnpaBOHHaa KHHra rop. BHUbHbi 1914 r. BnjibHa, 1914. naMBTHaa khhjkke B hjichckoh ry6 e p H H H Ha 1895 ro/ib. BnjibHa, 1894. IlaNUTHaH KHHHCKa BnjieHCKOH ry6epHHH Ha 1899 roflb. BnjibHa, 1898. riyTeBOflHTejib no ropojiy BHJibHe h ero OKpecTHOCTBMi. BnjibHa, 1908, c. 60. Kajieųztapb. Bch BnjibHa Ha 1915 roffb. BuribHa, 1915, or. V, c. 3-7; ar. VII, c. 61,74,76,97,99,100,102,115,116,121-129,170-175; ar. IX, c. 1,10-13,20,55,58,61,70. KoBeHCKaa ry6epHis 3a BpeMs 1843-1893. KoBHa, 1893, c. 299,302-306. ycraBb BHJieHCKaro nacTHaro KOMMepnecKaro 6aHKa. BHJibHa, 1878, c. 3—4. ycraBb BHJieHCKaro 3eMeJibHaro 6aHKa. BnjibHa, 1908, c. 3-4. PoccHHCKaB 6aHKOBCKa>i 3HUHioioneflHB. M., 1995, c. 16,323,326,381,399,409. LBM Lietuvos banko muziejus LBKS Lietuvos banko Kauno skyrius LBSA Lietuvos banko specialusis archyvas LCVA Lietuvos centrinis valstybės archyvas LVIA Lietuvos valstybės istorijos archyvas KAA Kauno apskrities archyvas LNMBRS Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyrius LDM Lietuvos dailės muziejus LNM Lietuvos nacionalinis muziejus LAM Lietuvos architektūros muziejus AKM Alytaus kraštotyros muziejus BKM Biržų krašto muziejus „Šėla“ MLIM Mažosios Lietuvos istorijos muziejus MLLM Mairdnio lietuvių literatūros muziejus KPG Klaipėdos paveikslų galerija TIM Trakų istorijos muziejus JIKM Joniškio istorijos ir kultūros muziejus PKM Pasvalio krašto muziejus ŠAM Šiaulių „Aušros“ muziejus PK Privati kolekcija (Vilnius) AA Algimanto Antanevičiaus rinkinys (Alytus) AM Algimanto Miškinio rinkinys (Kaunas) AK Aleksandro Kubilo rinkinys (Vilnius) VS Vytauto Stanionio rinkinys (Alytus) AŽ Algimanto Žebrausko rinkinys (Telšiai) VŽ Vido Žigo asmeninis archyvas VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ Akmenė 36 Palemonas 111 Alytus 7,12,29-30,32,36,146-149,190 Panemunė, Šilutės r. 36,41 Amsterdamas 14 Panevėžys 7, 11,13,15,22,28-30,32-34,37-38,40,45,138-143,190 Anykščiai 22,29,39 Paryžius 14,31 Balstogė (lenk. Biafystok), Palenkės vaiv. 14 Pasvalys 7,12,32,166,190 Bazilionai, buv. Padubysys, Šiaulių r. 22 Plungė 22 Berlynas 13,23,29-30,41,61,63,65,127,128 Poznanė, Didžiosios Lenkijos vaiv. 28 Betygala, Raseinių r. 22 Priekulė, Klaipėdos r. 41 Biržai 7,11-12,15,29,33,35,39,45,150-153,190,192 Prienai 30 Bostonas 39 Pskovas 13 Dūkštas, Ignalinos r. 22 Radviliškis 7,167 Eržvilkas, Jurbarko r. 7,154 Raguva, Ukmergės r. 22 Frankfurtas 14 Ramygala, Panevėžio r. 22 Gardinas 9,13-14,189 Raseiniai 7,11,13,15,22,29-30,32-35,40,45,154,168-169,190 Gelgaudiškis, Šakių r. 31 Riazanė 14 Gruzdžiai, Šiaulių r. 22 Ryga 15 Hamburgas 14 Rokiškis 15,22,29-30,32,40 Jonava 30 Sankt Peterburgas 10,13-15,23,25,51,190 Joniškis 7,11-12,29-30,33,45,155-156,159,190 Skuodas 7,39,170-171 Jurbarkas 7,22,30,33,154,157 Smolenskas 14 Kaišiadorys 32 Suvalkai 13,22 Kalvarija, Marijampolės r. 13,30 Šakiai 30,32-33 Kaluga 14 Šančiai 45 Karaliaučius, buv. Karaliaučiaus aps. ir apyg. c. Šiauliai 7,12-13,15-19,22,24,28-30,32-33,37-39,41,45,126-135,159,167,190 (dab. rus. Kaliningrad) 41,58,60,63,121-122 Šilutė 7,13,33,36,41,43,172-173 Katyčiai, Šilutės r. 41 Švenčionėliai, Švenčionių r. 37 Kaunas 7, 9-15,20-22,24-35,37-40,45,74-111,129,157,189-190 Švenčionys 13,15 Kelmė 15,22 Švėkšna, Šilutės r. 29 Kėdainiai 7,11,13,15,22,29-30,32-34,161,190 Taganrogas 14—15 Kybartai, Vilkaviškio r. 7,15,22-23,29-30,32-33,38,158 Tauragė 7,11,22,29-30,32-33,35-37,174-177,190 Klaipėda 7,9-13,15,26-27,29-30,32-33,36-37,40-43,45,114-123,189-190 Telšiai 7,12-13,22,29-30,32,178-179,190 Kretinga 7,11,30,32-33,36,160,190 Tilžė, buv. Tilžės aps. 131,133 Kriukai, Joniškio r. 7,159 Trakai 12-13,25,37,190 Krokuva 65 Troškūnai, Anykščių r. 22 Kudirkos Naumiestis, Šakių r. 7,162 Tūla 14,25 Kupiškis 22,45 Tverė 14 Kuršėnai, Šiaulių r. 22 Ukmergė 7,13-15,22,29-30,32,40,180-181 Lazdijai 30,32 Upytė, Panevėžio r. 156 Liepoja 29 Utena 7,11,29-30,32-34,182-185,190 Linkuva, Pakruojo r. 29 Varšuva 9,14,44-45,189 Londonas 14 Vidžiai 22 Marijampolė 7,13,22,29-30,32-33,164—165 Viekšniai, Akmenės r. 7,37,186 Maskva 14-15,48 Viena 9,189 Mažeikiai 7, 11,15,29-30,32-33,36,163,190 Vilkaviškis 13,22,29-30,32,37 Mogiliovas 13 Vilkyškiai, Šilutės r. 41 Naumiestis 13,30 Vilnius 7,9-15,22-26,28-30,36-38,41-45,48-71,74,90,130-131,146,148,189-190 Novgorodas 14 Virbalis, Vilkaviškio r. 22 Obeliai, Rokiškio r. 22,29 Zarasai (Novoaleksandrovskas) 13,22,32,36 Odesa 14 Žagarė, Joniškio r. 22,155,187 Orlovas 15,25 Žeimelis, Pakruojo r. 22 Pabiržė, Biržų r. 22 Žeimiai, Jonavos r. 22 Pagėgiai, Šilutės r. 36,41,43 Židikai, Mažeikių r. 22 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ Alekna J. 29 Didžiokas V. 32 Hennig A. 119 Aleksanderis 41 Didžiulis 33 Hitleris A. 122 Aleksandras 41,42,117 Donelaitis K. 25-26,29-32,39-41,76-82,85,88,98-103,105,110,192 Yčas J. 28-29 Altmanas L. 22 Drėma V. 193 Yčas M. 28-29 Antanevičius A. 12,190 Dubauskas J. 40-42,192 Indrulis A. 163 Aranovskis 25 Dubeneckienė-Kalpokienė 0 .32 Ivanauskas T. 38 Amheim S. J. 30 Dubeneckis V. 10,16-19,22-24,29,190,193 Januševskis J. 23,49,62-63 Augustinas V. 87,98-99,103 Dubinskas A. 28,30 Jasiukaitis 35 Baltermancas 25 EhrhardtM. 117 Javšitcas J. 41 Banaitis S. 29 Eliasonas S. 22,25 Jogaila 43-44,190 Bariatinskis A. 13 Elsbergas B. 11,37-38,40,190 Jospė R. 43 Basanavičiaus J. 24,34,164—165,182 Feigenbergas M. 22,25 Juozapavičius 45 Baršauskas J. 193 Fialko A. 49-50,52,55,68-69 Jurgutis V. 30-31,193 BaužienėM. 193 Finkelšteinas 0 . 30 Juškevičius A. 193 Bendetai 36 Fiodorovas P. 26 Kačkovskis S. 15,134-135 Bergmanas 36 FischerP. 31 Raganas B. 22 Berlovičius S. 22 Frenkelis V. 29 Kalpokas P. 32 Beržanskis G. J. 39 Fridbergasl. 165 Kaplanas 34 Bistras L. 30 FrykasA.E. 10,40,110,190 Kaplanas J. 36 Bizauskas K. 30 FSrster A. 121,123 Karys K. J. 193 Blavdzevičius 1.26 Fotšas S. 41 Karuža R. 38 Blekaitis A. 39 Funkas A. 11,30-31,34-37,40, 145,149,161,175-177,182,190 Kaupas J. 30,39 Bociarskis D. 38 Gargasas A. 45,142 Kaušinis K. 39-40 Borovskis J. 43-44,70-71 Gediminas 10,23-25,34,43^14,48-55,60-69,161,190 Kavaliauskas 34 Boruchovičius F. 179 Geimanas 25 Kęstutis 35,45,150,153 Brakas A. 41 Geringas H. 122 KleckasN. 44 Braudas C. 22 Germanas K. 33 Klionskis B. 26 BraudaitėS. 179 Gerson H. 31 Kondratskis A. 36 Braunas K. 29 Gerson 0 . 31 Koranovska E. 23 Brunius K. 40 Gincburgasl. 13-14 KrauskopfF. 58,63,121-122 Bučas B. 40 Girčysl. 106 Krečmarienė 36 Budrys S. 193 Girėnas S. 35-36,147,174-177 KripsR. 115 Bulhakas J. 70-71 GiršasG. 35 Kubilas A. 12,190,192,194 Bunimovičius 1.25 Glezeris 1.25 Rudokas S. 35 Bunimovičius T. 44,58,70 Godlevskis 1.26,75 Kulikovskis V. 26,75,180 Bunimovičius 25 Goldbergas A. 22 Kuhlevvindt A. 60 BuračasB. 104-105,169 Golenzovskis S. 11,44,70 Kvedaras 152 CerpinskisK. 129,132-133,167 GolikeR. 51 Landsbergis-Žemkalnis V. 35,39-40,193 Cholem M. 11,43—44,190 Gordevičius A. 32,37-38,96-97 Laucevičius J. 161 CohnJ. 119 Gorskis V. 9,13-14,23,60-61,65-66,189 Laumenskaitė E. 193 Chodakauskas T. 33 Grajauskas P. 30 Laurinavičius V. 193 Chondzinskis V. 25 Grodzenskis M. 38,92-94,190 Leonas P. 28 Choronžickis N. 22 GronauG. 118,120,122 LevaševasN. 13 Chrapovickis A. 22 Grothe J. 32 Levinas J. 44 Cunys J. 39 Gucevičius L. 43 LevinasM. 108 Čamas41 GutnerasA. 138 Levinas S. 22,25 Čepas K. 36 GurevičM. 178 Levinsonai 37,96-97 ČiuplysS. 172 Guzas E. 193 LipšicL. 131 Darius S. 35-36,147,174-177 Gužutis F. 45 Lukošaitis A. 11,40,190 Daukantas S. 30,40 Hausmanas (Gausman) M. 26,193 LiudginasM. 169 Dembo L. 185 Heil M. 31 Ločeris P. 150-153 Dėdelė P. 40 Maceika J. 193 Poznanskis 25 Šimoliūnas J. 31 Mackevičius J. 32 Preuss G. 61,63,65 Šteineris V. 13-14,23 Maculevičius K. 14,24 Prozorovas M. 10,24-26,50-54,56-59,64,68-69, 6-78,80,189 TatorisJ. 193 Mačiulis J. (Maironis) 12,20-21,26-32,39,80-87,190 Prūsas A. 28-30,189,193 Teltow K. N. 180 Mačiulskis N. 35 PugetasZ. 11,43-44,71,190 Terleckas V. 193 Mamontovas A. 48 Pulsas H. 23,29 Tilmansas R. 30 Mantas H. 41-42,117-122 Putvinskis V. 32 Tolvaišienė-Lukšionytė N. 194 Marčiukaitis J. 79 PuzinasP. 33,139-141 Tregeris F. 41 Markovičius L. 33,39 Rabinovičius M. 22 Tumas-Vaižgantas J. 25 Markūnas P. 39 Ragauskas L. 161 Udalovas J. 36 Maželis G. 38,92-94 Ratz A. 76 Urisonai 22 Mažvydas M. 11,190 Reisonas K. 11,39,45,98-107,150,190 Ušakovas J. 26,109 MejerisE. 14 Reuters H. 31 Vailokaičiai Jonas 25,30 Menakeris 25 Rimša P. 32 Vailokaitis Juozas 25,30 Michnevičius V. 24 RysasH. 41 Valančius J. 33,128 Mickevičius A. 40,43-45,65-66,68-71 Ritenbergai 30,39 Vienuolis A. 25 Milevičiaus F. 178 Romanas J. 39 Vilborg A. 51 Mikėnas J. 32 Rosianskis 0 . 22 Vilhelmas F. 27,41,123 Mileris A. 26 RozentalisL. 13-14 VileikienėL. 193 Miškinis A. 12,190,193 Sapiega L. 40 Vileišis P. 36,163 Modemas P. 30 Savičius 25,44,58-59 Visockis L. 68-69 Mojesas 14 SchmidtsR. 115 Visun D. 48,49,51-54,58 Montvila J. 24 Siestrencevičius S. 42-43 Vytautas 34,35,37,40,42,106, MoravskisA. 193 Syrkin J. 188 166-169,174-177 Morkūnas K. 193 Sirvydas K. 23 Vite 26 Musko F. 59 Skrinskas J. 184 Vitgenšteinas P. 13-14 Musteikis 1.35 Šklėrius K. 32 Vitkauskytė 0 . 77,129 Nakas A. 193 Smetona A. 42 Vitkindas L. 22 Napoleonas 1.9,189 Smilgevičius J. 38 Vizbaras F. 31-32,37 Natansonai N. ir R. 26 Smorgonskis 1.11,43-44,190 Voegels K. 128 Neimontienė 34 Sniadeckis A. 22-23,44,49,62-63 Voldemaras A. 32 Nikolajus 26,58,74,75 Solcas Ch. 25 Volfas G. 22 NixdorfA. 31 Soloveičikas L. 30 Vosylius A. 38 Noivichovičius N. 108 Soloveičikas M. 30 Zahertas V. 14 Novickis A. 35 SongailaM. 10-11,31-37,42,80-88,139-141,153, 163,169, Žaliauskas A. F. 107 NurokasŠ. 22,128 175-177,182,190 Zalkindas L. 24,56-57 Nurokai 128 StanionisV. 12,190,194 Zalkindas R. 24,56-57 Olšauskas P. 30 Stašinskas V. 33 Ziebertas41 Orentas G. 98,101-102 Statkus V. 41 Zikaras J. 34,37 Ožeškienė E. 40 Steinbach H. 31 Zakarevičius V. 37 Paknys J. 30,35 Stepanovas 36 Žitkus J. 142 PakulnisP. 81,90 StilkeG. 127 Zomeris E. 41 Pankovskis J. 11,44,70 Stipulkovskis V. 24 Zubovas N. 13-14 Papendikas A. 41 Stulginskas (Stulginskis) A. 30 Zubrickas J. 39 Patamsis A. 140-141 Stungevičius J. 108 Žebrauskas A. 12,190 Peldavičius V. 45,156 Svirskis 41 Žigas V. 11,34,190 Peteraitis J. 41 Šalkauskas K. 28 Žilius J. 28 Pilypaitis A. S. 193 Šatenšteinas A. 22 Žmuidzinavičius A. 32 PlaterisA. 13-14 Šatenšteinas M. 22 Žukas A. 22,25 Pohlentz A. 121,123 Šeškevičius J. 78 Žukauskas L. 39. PoliakovasL. 15 Šimkus J. 39 Žuravskis J. 11,43-44,71,190 BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė. Projektuose • Fotografijose * Atvirukuose / BANKS IN LITHUANIA. Late l^ -first half of the 20,h century. Projects * Pbotographs • Postcards / Sudarytojas ir teksto autorius / Compiler and author of the text V. Laurinavičius. - V.: Lietuvos bankas, 2003. - 200 p., 263 iliustr. ISBN 9986-651-344 Leidinyje XIX a. pabaigoje-XX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje veikusių bankų istorija aprašoma remiantis istoriniais šaltiniais ir išlikusia ikonografine medžiaga - projektais, fotografijomis ir atvirukais. Trumpai apžvelgiamos bankų ir kitų kredito ištaigų kūrimosi aplinkybės, jų veikla, įsikūrimo vieta, pastatų nuomos, statybos istorija. Pateikiama daugiau kaip 250 bankų vaizdų iš Lietuvos archyvų, muziejų, bibliotekų, privačių kolekcininkų rinkinių, daugelis iš jų spausdinami pirmą kartą. BANKAI LIETUVOJE. XIX a. pabaiga-XX a. I pusė Projektuose • Fotografijose • Atvirukuose Sudarytojas ir teksto autorius Vidmantas Laurinavičius BANKS IN LITHUANIA. Late 19,l'-first half of the 20lh century Projects • Pbotographs • Postcards Compiler and author of the text Vidmantas Laurinavičius Redaktorė E. Vilkauskienė Vertėja D. Šatienė Dizainą sukūrė ir maketavo dizaino studija „DABA“ Pasirašyta spaudai 2003 12 03 Tiražas 700 egz. Užsakymas 346 Išleido Lietuvos bankas, Gedimino pr. 6, LT-2001 Vilnius Spausdino UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13b, LT-2012, Vilnius