VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS POLITOLOGIJOS KATEDRA

Inga BANKAUSKAITĖ

„ARKTIES KLAUSIMAS ŠIAURĖS REGIONO VALSTYBIŲ POLITIKOJE. JAV IR KANADOS POZICIJŲ PALYGINIMAS “ Magistro baigiamasis darbas

Diplomatijos ir tarptautinių santykių programa, valstybinis kodas 62402S104 Politikos mokslų studijų kryptis

Vadovas(-ė): prof. Šarūnas Liekis ______(parašas) (data) Apginta: ______(parašas) (data)

Kaunas, 2012 TURINYS

Santrauka ...... 3

Summary ...... 4

Įvadas ...... 3

1. Teorinės darbo prieigos ...... 9

1.1. Galios samprata tarptautiniuose santykiuose ...... 9

1.1.1. XXI amžiaus galių hierarchija ...... 12

1.2. Geopolitika ir geopolitiniai kodai ...... 14

1.3. Tarptautinės jūrų teisės normos ...... 15

2. Kanados vidaus politikos ypatybės ...... 18

2.1. Kanados ekonominė galia ...... 20

2.2. Kanados užsienio politika ...... 21

2.3. Kanada kaip tarptautinės arenos veikėja ...... 24

3. JAV užsienio ir vidaus politika ...... 26

3.1. JAV vidaus politikos tendencijos ...... 26

3.2. JAV ekonomika ...... 29

3.3. JAV užsienio politikos kryptys ir tikslai ...... 31

3.4. JAV vieta tarptautinėje arenoje ...... 34

4. Kanados ir JAV Arkties politikos palyginimas ...... 36

4.1. Kanados Arkties politika ir jos iššūkiai ...... 36

4.2. Jungtinių Amerikos Valstijų Arkties politikos ypatybės ...... 41

4.3. Kanados ir JAV nesutarimai Arkties srityje ...... 45

4.4. Arkties tarybos veikla ...... 49

4.5. Arkties srities ateities perspektyvų analizė ...... 52

Išvados ...... 56

Literatūros ir šaltinių sąrašas ...... 58

Priedai ...... 67

2

SANTRAUKA

Inga Bankauskaitė. Arkties klausimas Šiaurės regiono valstybių politikoje. JAV ir Kanados pozicijų palyginimas. Politikos mokslų studijų programos Magistro baigiamasi darbas. Darbo vadovas: profesorius Šarūnas Liekis. Vytauto Didžiojo Universitetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, politologijos katedra, 2012 metai. Ilgą laiką dėl atšiauraus klimato ir neįveikiamų ledynų bei sniego sluoksnio, Arktis buvo sunkiai pasiekiama ir dažniausiai sulaukdavo tik mokslininkų ir įvairių tyrinėtojų ekspedicijų. Dabar dėl vykstančio globalinio atšilimo, pradėjo tirpti ledynai, dėl ko ši, ilgai buvusi neatrasta teritorija tapo lengviau prieinama visiems interesantams. Per pastaruosius metus pagrindinės Arkties valstybės (Kanada, JAV, Rusija, Danija ir Norvegija) pareiškė pretenzijas į Arkties teritoriją. Vienos didžiausių valstybių šiame ginče yra Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada. Šio darbo objektas yra Kanados ir JAV vykdoma politika Arkties klausimu.

Darbo tikslas yra išanalizuoti Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų pozicijų Arkties klausimu panašumus ir skirtumus. Šiam tikslui pasiekti yra išsikelti 5 darbo uždaviniai: Išanalizuoti Kanados vykdomą vidaus ir užsienio politiką, ekonominius rodiklius ir kryptis, siekiant parodyti šalies vietą pasaulio valstybių galios hierarchijoje; išanalizuoti ir glaustai pateikti JAV nacionalinės politikos bruožus, ekonomikos ypatybes ir užsienio politikos svarbiausius tikslus; palyginti JAV ir Kanados oficialiai pateikiamus tikslus ir siekius Arkties srityje; atrasti pagrindinius nesutarimo taškus tarp JAV ir Kanados vykdomos Arkties politikos; pateikti galimas Arkties teritorijos perspektyvas bei jų galimą įtaką JAV bei Kanados tarpusavio santykiams.

Darbo ginamasis teiginys/hipotezė – nepaisant draugiškų ir taikių santykių bei Kanados nuolatinio vidaus ir užsienio politikos derinimo prie Jungtinių Amerikos Valstijų interesų, šių dviejų valstybių siekiai ir tikslai Arkties srityje yra pakankamai skirtingi, o tai gali turėti įtakos ir tolimesnei šių kaimyninių valstybių santykių raidai. Turimi resursai dažnai yra įtakoti valstybės geopolitinės padėties. Kanada yra antroji pagal valstybės plotą pasaulyje valstybė, kuri turi daugybę natūraliųjų resursų ir yra geostrategiškai labai saugioje vietoje. Vienintelė ir svarbiausia jos kaimynė yra supergalybė JAV ir dauguma politinių sprendimų yra taikomi būtent prie pastarosios interesų. Nepaisant taikių Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados santykių, valstybių vykdoma politika Arkties klausimu ženkliai skiriasi. Kanada yra suinteresuota turimos teritorijos išlaikymu, saikingu resursų panaudojimu nežalojant aplinkos bei vietinių gyventojų gerove. Tuo tarpu Jungtinės Amerikos valstijos interesais yra jūrų sienos su Rusija išlaikymas bei naudingųjų resursų gavyba. Kalbant apie JAV ir Kanados vykdomą politiką Arkties klausimu yra būtina pabrėžti tai, kad tarp valstybių egzistuoja keletas neišspręstų ginčų, dėl kurių valstybės tarpusavyje konfrontuoja, o tai gali turėti įtakos ir tolimesnei šių kaimyninių valstybių santykių raidai. 3

SUMMARY

Inga Bankauskaitė. The importance of Arctic region in the policy of Northern countries. Political positions of the USA and Canada. Master of Political science program. Supervisor: professor Šarūnas Liekis. Department of Politology, Faculty of Political sciences and Diplomacy, University of Vytautas Magnus, year 2012.

For a long time due to a severe weather conditions, invincible layer of ice and snow, the Arctic has been difficult to reach and was only attending the attention of scientists and researchers in various expeditions. Now, because of the ongoing global warming, the glaciers began to melt and because of this, the territory, which was for a long time uncharted – became more readily available to all applicants. In recent years, the main Arctic nations (Canada, USA, Russia, Denmark and Norway) have stated their claims to the Arctic area. One of the largest countries in this dispute are the United States and Canada. The subject of this paper is the Arctic policy of Canada and United States.

The purpose of this paper is to analyze the main similarities and differences between the Canadian and the U.S. Arctic positions. In order to achieve this, five main aspects are explored: to analyze the Canadian domestic and foreign policies, economic indicators and trends in order to show the country's place in the world power hierarchy; analyze and briefly present U.S. national politics, economics and the main objectives of the foreign policy; compare formally presented aims and objectives of the U.S. and Canada in the Arctic; discover the main points of disagreement between the U.S. and Canadian Arctic policy; submit the possible perspectives of Arctic territory, and their potential impact on the U.S. and Canadian relations.

The defendant statement/hypothesis of this paper is: in spite of the friendly and peaceful relations between Canada and United states, the aims and objectives of the two countries in the Arctic are quite different, and this may influence further development of relations between the neighbouring countries. Available resources in the country are often influenced by the geopolitical situation. Canada is the second largest country in the world by the area, and has many natural resources, and is strategically in a very safe place. The most important country to Canada is its neighbour, world superpower U.S., and most political decisions are applied specifically to the latter's interests. Despite the peaceful relations, the Arctic policy of these countries is significantly different. Canada is interested in the maintenance of existing areas, moderate use of resources without harming environment. Meanwhile the interests of the USA are the maintenance of the maritime border with Russia and the extraction of the mineral resources. The confrontation between the neighbouring countries may influence further development of relations between them. 4

ĮVADAS

Temos aktualumas ir problema. Pasaulio politikoje ir tarptautiniuose santykiuose nuolat vyksta įvairūs pasikeitimai: keičiasi valstybių vadovai ir tarpvalstybiniai santykiai, keičiasi žmonių pragyvenimo ir ekonomikos lygis, kinta suvokimas apie valstybių galią ir tvarką pasaulyje, o taip pat vyksta ir klimato kaita. Dėl pastarojo reiškinio keičiasi ir kai kurių pasaulio regionų pasiekiamumas bei svarba tarptautiniuose santykiuose. Vienas iš regionų, kuris pastaruoju metu yra vis labiau matomas ir įgauna pasaulinę svarbą yra Arktis.

Ilgą laiką dėl atšiauraus klimato ir neįveikiamų ledynų bei sniego sluoksnio, Arktis buvo sunkiai pasiekiama ir dažniausia sulaukdavo tik mokslininkų ir įvairių tyrinėtojų ekspedicijų. Dabar dėl vykstančio globalinio atšilimo, pradėjo tirpti ledynai, dėl ko ši, ilgai buvusi neatrasta teritorija tapo lengviau prieinama visiems interesantams, o pastarųjų yra nemažai ir galima teigti, kad nuolat daugėja. Didžiausios ir vienos galingiausių pasaulio valstybių konkuruoja ir nesutaria dėl Arkties teritorijos tolimesnio likimo, nepasidalina ir įtaka šiame regione. Galimos šios konkurencijos priežastys yra įvardijamos labai įvairios: vienos valstybės siekia padalinti Arktį, kad padidintų savo valdomos teritorijos plotą, o kartu ir įtaką pasaulyje, kitos – siekia Arkties valdymo kaip strategiškai svarbaus regiono kontrolės, trečios – nori pasipelnyti iš galimai Arkties regione glūdinčių naudingųjų iškasenų.

Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Geologinės tarnybos atliktus tyrimus ir vertinimus, Arktyje glūdi milžiniški naftos, dujų bei brangiųjų metalų (tokių kaip auksas, deimantai ir pan.) telkiniai. 2008 metais atlikto tyrimo išvadose yra teigiama, kad Arktyje yra apie dar apie 30% dujų atsargų ir beveik 13% neatrastos naftos.1 Šie duomenys yra apytiksliai, nes numanomi naudingųjų iškasenų ir energijos išteklių kiekiai slypi po vis dar tirpstančiais ledynais, kol kas nepasiekiamų teritorijų gelmėse. Tačiau vykstanti klimato kaita daro šias teritorijas ne tik lengviau prieinamomis bet ir vis labiau patraukliomis aplinkinėms valstybėms.

Per pastaruosius metus pagrindinės Arkties valstybės (Kanada, JAV, Rusija, Danija ir Norvegija) pareiškė vienokias ar kitokias pretenzijas į Arkties teritoriją, buvo ypatingai susidomėta šiuo regionu ir jo ateitimi. Visos 5 Arkties valstybės pateikia skirtingus argumentus ir siekius šioje teritorijoje, tačiau akivaizdu yra tai, kad Arkties regionas tampa tam tikru įtampos objektu, nes ties juo susiduria didžiųjų ir galingųjų pasaulio valstybių interesai. Vienos didžiausių valstybių šiame ginče yra Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada. Šios dvi kaimyninės valstybės visada pasižymėjo draugiškais ir saugiais santykiais, vykdė politiką orientuotą į viena kitą, tačiau kalbant apie Arkties

1 Jungtinių Amerikos Valstijų Geologinės tarnybos tyrimas: „90 Billion Barrels of Oil and 1,670 Trillion Cubic Feet of Natural Gas Assessed in the Arctic“; Rasta: http://www.usgs.gov/newsroom/article.asp?ID=1980#.T6AlY-iP-f4; Žiūrėta: 2012-02-15; 5 sritį to pasakyti negalima. Šio darbo objektas yra Kanados ir JAV vykdoma politika Arkties klausimu. Toks darbo objektas buvo pasirinktas dėl to, kad šių dviejų valstybių tikslai ir siekiai Arkties srityje pakankamai radikaliai, be to būtent šių valstybių pozicijos yra mažai tyrinėtos Lietuvos akademinėje erdvėje.

Darbo tikslas yra išanalizuoti Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų pozicijų Arkties klausimu panašumus ir skirtumus. Šiam tikslui pasiekti yra išsikelti tokie darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti Kanados vykdomą vidaus ir užsienio politiką, ekonominius rodiklius ir kryptis, siekiant parodyti šalies vietą pasaulio valstybių galios hierarchijoje; 2. Išanalizuoti ir glaustai pateikti JAV nacionalinės politikos bruožus, ekonomikos ypatybes ir užsienio politikos svarbiausiu tikslus. 3. Palyginti JAV ir Kanados oficialiai pateikiamus tikslus ir siekius Arkties srityje. 4. Atrasti pagrindinius nesutarimo taškus tarp JAV ir Kanados vykdomos Arkties politikos. 5. Pateikti galimas Arkties teritorijos perspektyvas bei jų galimą įtaką JAV bei Kanados tarpusavio santykiams.

Darbo ginamasis teiginys/hipotezė – nepaisant draugiškų ir taikių santykių bei Kanados nuolatinio vidaus ir užsienio politikos derinimo prie Jungtinių Amerikos Valstijų interesų, šių dviejų valstybių siekiai ir tikslai Arkties srityje yra pakankamai skirtingi, o tai gali turėti įtakos ir tolimesnei šių kaimyninių valstybių santykių raidai.

Siekiant efektyvaus ir kokybiško uždavinių įgyvendinimo, buvo pasirinkti ir visapusiškai panaudoti šie tyrimo metodai:

 Analitinis – aprašomasis. Remiantis įvairiais moksliniais šaltiniais yra analizuojami bei aprašomi pagrindiniai JAV ir Kanados galios parametrai ir politinė sistemos ypatumai, taip siekiant atskleisti esminius šių valstybių bruožus ir vietą šiuolaikiniame pasaulyje.

 Dokumentų analizės. Siekiant adekvačiai ir pilnavertiškai išanalizuoti Kanados bei JAV vykdomą vidaus ir užsienio politiką, yra analizuojami oficialūs šalies dokumentai, sutartys, tarptautinių organizacijų veiklos programos ir ataskaitos apie kasmetinius suvažiavimus.

 Lyginamasis. Pasitelkiant šį metodą yra lyginamos JAV ir Kanados vidaus ir užsienio politikos, Arkties klausimas jose. Analizuojamos ir lyginamos valstybių pozicijos šiais klausimais, pagrindiniai argumentai ir tikslai.

 Prognostinis. Šis metodas yra naudojamas galimai Arkties teritorijos ateities 6

perspektyvų apžvalgai pateikti, taip pat JAV ir Kanados tolimesnių santykių raidai prognozuoti, remiantis skirtingomis valstybių pozicijomis ir tikslais.

Darbo struktūra. Darbas yra sudarytas iš įvado, keturių pagrindinių struktūrinių dalių, išvadų, literatūros ir šaltinių sąrašo bei priedų. Pirmojoje dalyje yra pateikiamos teorinės darbo gairės, siekiant paaiškinti pagrindinius naudojamus terminus ir jų reikšmę. Pirmiausiai yra pateikiama šiuolaikinių valstybių galios hierarchijos struktūra, kadangi toliau darbe yra remiamasi būtent valstybių galia, jų daroma įtaka pasaulyje ir viso to reikšme vykdomai Arkties politikai. Toliau šioje dalyje yra paaiškinami pagrindiniai geopolitinių kodų ir tarptautinės jūrų teisės terminai, kurių principais yra remiamasi tolimesniame darbe.

Antrojoje dalyje ir trečiojoje darbo dalyse yra pateikiami pagrindiniai Kanados ir Jungtinių Amerikos valstijų duomenys, kurie parodo ir lemia valstybių turimą galią ir daromą įtaką pasaulyje. Šiose dalyse yra pateikiama vykdoma šalių vidaus politika, ekonomikos tendencijos ir užsienio politikos kryptys bei pagrindiniai tikslai. Galiausiai remiantis pateiktais duomenimis ir vykdoma politika yra pateikiama JAV bei Kanados vieta šiuolaikiniame pasaulyje.

Ketvirtojoje dalyje yra analizuojamas pagrindinis šio darbo objektas – JAV ir Kanados vykdoma politika Arkties klausimu. Glaustai ir apibendrintai yra pateikiami JAV ir Kanados pagrindiniai interesai ir tikslai šiame regione, remiantis pateiktais interesais yra atrandami pagrindiniai sankirtos taškai tarp JAV ir Kanados siekių ir tikslų, išanalizuojami panašumai ir skirtumai. Galiausiai yra pateikiamos galimos Arkties regiono perspektyvos ir ateities scenarijai, remiantis JAV ir Kanados pozicijomis. Darbo pabaigoje yra pateikiamos išvados, literatūros bei šaltinių sąrašas ir priedai, kurie yra skirti iliustruoti ir pagrįsti darbe pateikiamą informaciją.

Literatūros apžvalga. Pirmojoje darbo dalyje, pateikiant teorines darbo prieigas yra remiamasi lietuvos ir užsienio autorių monografijomis. Valstybių galios hierarchijai šiuolaikiniame pasaulyje aprašyti daugiausiai yra remiamasi B. Buzan‘o darbais, tokiai kaip „Regions and powers: the structure of international security“, bei „Peace, Power, and Security: Contending Concepts in the Study of International Relations“. Šiuose darbuose autorius labai struktūruotai ir aiškiai skirsto valstybes pagal jų turimą galią į tam tikrą schemą, kuri veikia tarptautiniuose santykiuose. Tuo tarpu darbe naudojama geopolitinė disciplina ir geopolitinių kodų samprata yra aprašoma remiantis Č. Laurinavičiaus, E. Motiekos ir N. Statkus monografija „Geopolitiniai kodai : tyrimo metodologija“. Tarptautinės jūrų teisės normos yra pateikiamos į pagalbą pasitelkus garsią S. Katuokos monografiją „Tarptautinė jūrų teisė“.

Siekiant parašyti analitiškai gilų ir informatyvų darbą, analizuojant JAV ir Kanados politiką Arkties atžvilgiu daugiausiai yra remiamasi pirminiais šaltiniais: valstybių strateginiais dokumentais, oficialiomis programomis, analizuojama konferencijų ir susitikimų medžiaga, o taip 7 pat oficialūs šalių atstovų pasisakymai ir nuomonės. Darbe taip pat gausiai yra naudojami straipsniai ir periodinių mokslinių užsienio leidinių, kuriuos galima rasti prenumeruojamose užsienio duomenų bazėse (EBSCO, JSTOR, SAGE).

Kalbant apie Arkties politiką ir šio darbo aktualumą, reikia paminėti autorius, kurie šią temą analizavo ir mokslinius darbus rašė Lietuvoje. Tarp tokių yra būtina paminėti Sauliaus Katuokos darbą „Naujos Arkties tarptautinio teisinio reguliavimo tendencijos“, parašytą 2009metais. Taip pat yra ir keletas magistro darbų parašytų 2010 metais Lietuvos universitetuose: Dovilės Šukytės „Ginčas dėl Arkties teritorijų: teisiniai, politiniai ir geopolitiniai valstybių interesai“, bei Giedriaus Kviklio „Teritorijos svarba šiuolaikinėje tarptautinėje politikoje: Arkties vaidmuo Rusijos-Norvegijos santykiuose“. Tačiau nepaisant šių parašytų darbų ir to, kad Arktis yra pakankamai aktuali šiandieniniuose tarptautiniuose santykiuose, yra labai ribotas kiekis mokslininkų ir akademikų, kurie stebėtų bei rašytų apie valstybių vykdomos Arkties politikos ypatumus, santykį su kitomis valstybėmis bei vaidmenį tarptautinėje arenoje. Taigi, rašant darbą buvo susidurta su šaltinių trūkumo problema.

8

1. TEORINĖS DARBO PRIEIGOS

Kasdieniame pasaulyje vykstantys įvykiai tiesiogiai priklauso nuo valstybių vykdomos politikos, tarpusavio santykių ir jų raidos. Vienos valstybės yra labiau priklausomos tarpusavyje, kitos mažiau. Šiame darbe daugiausia yra remiamasi realizmo teorija ir tuo kaip ji paaiškina valstybių tarpusavio santykius, per pastarosios teorijos prizmę yra bandoma paaiškinti kaip valstybės galia gali įtakoti jos vietą pasaulyje. Darbe yra kalbama apie Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų vykdomą politiką bei jų tarpusavio sąveika. Norint parodyti kaip valstybės galia gali turėti įtakos vienos ar kitos problemos sprendimui yra būtina pateikti valstybių galios hierarchiją, siekiant konkrečiai parodyti JAV ir Kanados vietą šiuolaikiniame pasaulyje.

1.1. Galios samprata tarptautiniuose santykiuose

Kiekvienos valstybės galia iš esmės priklauso nuo jos sugebėjimo disponuoti turimais resursais, nuo jos sugebėjimo įtakoti kitas valstybes ir nuo jos vietos tarptautinių santykių sistemoje. Kalbant apie valstybių galią ir jos matavimus tarptautinėje sistemoje „paprastai svarbiais išlieka karinis valstybės pajėgumas, natūralieji resursai, populiacija, ir ekonominė padėtis.“2 Globalizacijos procesų dėka, keičiasi valstybių galios samprata, tačiau esminiai elementai, kurie nulemia valstybės vietą tarptautiniuose santykiuose išlieka tie patys. Valstybių skirstymas pagal galią iš esmės įtakoja ir valstybių tarpusavio santykius bei tarptautinių tinklų kūrimąsi. Ne paslaptis, kad mažesnę galią turinčios valstybės bus linkusios šlietis prie turinčios didesnę. Dėl to, susidaro galimybės silpnesnei valstybei stiprėti, o stipresnei tuo pačiu dar labiau didinti savo galią turint daugiau įtakos tarptautiniuose santykiuose bei taip įgaunant kitų valstybių pripažinimą.

Pagal savo galią, valstybės yra skirstomos į supergalybes, didžiąsias galybes ir regionines/vidutines galybes. Būtent tokią valstybių galios schemą siūlo vienas žymiausių tarptautinių santykių mokslininkų Barry Buzan. Kiti žymūs autoriai (Danilovic, Waltz, Kennedy ir kt.) taip pat analizuoja valstybių galios hierarchiją, tačiau iš esmės pati schema ir valstybių galios nustatymo parametrai nelabai kuo skiriasi. Valstybių galia yra nustatoma pagal tam tikrus parametrus ir nusistovėjusius istorinius kriterijus: laimėtus karus, užkariautas ir valdomas teritorijas, svarbius įvykius ir sprendimus, kurie turėjo įtakos šiuolaikiniam pasauliui.

Supergalybės (angl. – superpowers). Tokio tipo valstybės pasižymi „plataus spektro pajėgumais, kurie yra naudojami visoje tarptautinėje sistemoje.“3 Supergalybė turi pačias

2 Kay S. „Global security in the twenty-first century: the quest for Power and the search for Peace“, P. 5; New York : Rowman & Littlefield, 2006 m; 3 Buzan, B., Wæver, O., „Regions and powers: the structure of international security“, P. 34; Cambridge : Cambridge 9 galingiausias ir didžiausias pasaulyje karines pajėgas, labiausiai išsivysčiusią ekonomiką, stabilią ir nepriekaištingai veikiančią politinę sistemą, branduolinį ginklą, o taip pat tokia šalis pirmauja pasiekimais kosmose. Be abejo, supergalybė pasižymi didele teritorija ir populiacija, turi stiprų identitetą bei šalies ideologiją. Valstybė turi ne tik pati save laikyti galinga, tačiau taip pat „turi būti pripažinta kitų valstybių tiek teoriškai, tiek ir praktiškai.“4 Supergalybė yra atsakinga už saugumo užtikrinimą pasaulyje, grėsmių mažinimą ir svarbių sprendimų priėmimą. Ekstremaliose situacijose, dažnai šios valstybės žodis būna lemiamas ir beveik visada yra prašoma jos patarimo ar įsikišimo į konfliktus. Toks sprendžiamosios galios suteikimas tik dar labiau stiprina supergalybę ir didina jos įtaką pasaulyje. Kitaip tariant, tokios valstybės išsivystymo lygis ir vykdoma politika visose srityse tampa sektinu pavyzdžiu visoms likusioms pasaulio valstybėms. Remiantis išvardintais kriterijais ir supergalybės požymiais, šiandieniniame pasaulyje tokia valstybe yra Jungtinės Amerikos Valstijos.

Kita kategorija valstybių, kuri yra pateikiama valstybių galios hierarchijoje yra didžiosios galybės (angl. – major/great power). Tokios valstybės savo galia nusileidžia supergalybėms, tačiau, nepaisant to, didžiosios galybės pasižymi itin stipria ekonomine padėtimi, turi stiprias karines pajėgas bei globalią įtaką tarptautiniuose santykiuose. „Nesvarbu, ar tokia šalis užsitikrina tik nacionalinį saugumą, turi įtakos regione ar globaliai, yra nuolaidi ar atkakli – tai nekeičia fakto, kad ji išlieka labiau pajėgi nei kitos tarptautinės sistemos valstybės.“5 Valstybės, kurios tarptautinėje sistemoje yra pripažįstamos kaip didžiosios galybės yra pakankamai stiprios, kad ateityje galėtų siekti net supergalybės statuso. Tokios šalies galia ir įtaka siekia kur kas platesnes erdves, nei regionas, o dažnai įtakos zonoje būna ir keli regionai. Būtent todėl, dažnai yra manoma, kad didžiosios galybės yra realiausios pretendentės, kurios gali ne tik atremti, bet ir kelti realią grėsmę supergalybei. Būtina pabrėžti ir tai, kad didžiųjų galybių tikslas nebūtinai yra tapti supergalybe. Tokios valstybės yra „racionalūs tarptautinės sistemos aktoriai, kurie veikia strategiškai ir visada atsižvelgia į kitų valstybių interesus: jos kreipia savo dėmesį tiek į ilgalaikes, tiek ir į artimiausias galimas pasekmes.“6 Didžioji galybė dažnai prisiima vieną ir pagrindinių vaidmenų, siekiant išspręsti kilusius konfliktus tarp valstybių ar jų viduje. Tokia valstybė siekia užtikrinti tiek savo nacionalinį saugumą, tiek ir jos įtakoje esančių valstybių gerovę. Būtent dėl šių priežasčių, didžioji galybė privalo turėti „karinę galią, kuria galėtų atgrasinti, apginti ar tiesiog užkirsti kelią valstybėms agresorėms, taip pat turi turėti pakankamus ekonominius resursus, kad galėtų aprūpinti ir išlaikyti

University Press, 2004m.; 4 Ten pat; 5 Adams, K., R., „Great Power: What Will It Take?“, P. 2; Rasta: http://www.allacademic.com//meta/p_mla_apa_research_citation/0/7/3/6/6/pages73660/p73660-1.php; Paper presented at the annual meeting of the International Studies Association, Le Centre Sheraton Hotel, Montreal, Quebec, Canada, Mar 17, 2004; Žiūrėta: 2011-11-20; 6 Mearsheimer, J., J., „The Tragedy of Great Power Politics“, P. 1; New York: Norton, 2001 Rasta: http://www.people.fas.harvard.edu/~plam/irnotes07/Mearsheimer2001.pdf; Žiūrėta: 2011-11-22; 10 stiprią kariuomenę, bei politinę galią, kad galėtų vystyti ir palaikyti efektyvią diplomatiją.“7 Šiuolaikinėje tarptautinėje sistemoje didžiosiomis galybėmis galėtų būti laikomos tokios valstybės kaip Rusija, Kinija, Prancūzija ir kt. Tačiau anaiptol ne visos valstybės pagal jų daromą įtaką gali būti priskiriamos supergalybėms ar didžiosioms galybėms.

Kai kurios valstybės savo galia ir turimais resursais išsiskiria tik regioniniame lygmenyje, todėl jos yra vadinamos regioninėmis/vidutinėmis galybėmis8 (angl. – regional powers). „Jų galimybės aiškiai išsiskiria regione, bet neturi ženklios įtakos platesniame ar net globaliame lygmenyse.“9 Kitos valstybės į regionines galybes, jų įtaką ir galią žvelgia taip, lyg nuo jų priklausytų viso regiono saugumas. Ir tai dažnai nepriklauso nuo to, ar pati valstybė save laiko regionine galybe ar ne. Tokio tipo valstybių ekonomikos, karinės pajėgos ir politika dažnai yra stiprios, tačiau neišsiskiria globaliu mastu. Regioninių galybių turima galia ir daroma įtaka yra svarbi taip pat stipriosioms valstybėms, nes jos gali pasinaudoti regioninių galybių turima galia bei įtaka siekiant didesnių ir svarbesnių tikslų globaliu mastu. Vidutinės galybės dažnai yra sutelkusios savo dėmesį ties viena sritimi, kurioje lenkia kitas valstybes. Kai kurios valstybės pasižymi stipria ekonomika, kai kurios politinių sprendimų įtakingumu, trečios turi įtakos sprendžiant saugumo problemas. Kalbant apie šių dienų regionines galybes būtų galima paminėti tokias valstybės kaip Indija, Brazilija, Vokietija, taip pat būtų galima paminėti Turkiją bei Nigeriją.

Toks valstybių galios į hierarchiją skirstymas padeda identifikuoti kiekvienos valstybės vietą tarptautinėje sistemoje. „Tarptautinės sistemos struktūra didžia dalimi priklauso nuo to kaip valstybės galvoja apie save bei kaip elgiasi viena kitos atžvilgiu.“10 Valstybių galios hierarchija tarptautinėje sistemoje yra susiklosčiusi ir nustatyta remiantis istorine ir politine valstybių patirtimi. Vykstant globalizacijai ir keičiantis pasaulio politikai, be abejo keičiasi ir valstybių galia. Tačiau toks skirstymas į „supergalybes, didžiąsias galybes ir regionines/vidutines galybes padeda suformuluoti santykinai aiškų tarptautinės sistemos formatą ir saugumo lygmenis.“11 Ir būtent šiandieniniame, postmoderniame pasaulyje yra nusistovėjusi pakankamai stabili ir nekintanti valstybių hierarchija.

7 Adams, K., R., Op. Cit., P. 8; 8 Literatūroje žodžiai vidutinė ir regioninė yra vartojami sinonimiškai. Abu žodžiai apibūdina tokią pat galią turinčias valstybes, tačiau jei valstybė neatlieka vaidmens konkrečiame regione, ji tiesiog yra vadinama vidutine galybe. 9 Buzan, B., Wæver, O., Op. Cit., P. 37; 10 Mearsheimer, J., J., Op. Cit., P. 4; 11 Buzan, B., Wæver, O., Op. Cit., P. 37; 11

1.1.1. XXI amžiaus galių hierarchija

„Galia yra sudėtinė ir nuolat kintanti bei ginčytina koncepcija, labiausiai dėl to, kad yra daugybė svarbių skiriamųjų bruožų, kurie formuoja ir keičia tarptautinių aktorių vietą pasaulyje.“12 Po antrojo pasaulinio karo, tarptautinėje sistemoje buvo dvi supergalybės: Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sovietų Sąjunga. Tačiau pasibaigus Šaltajam karui, radikaliai keitėsi ir pasaulio galios balansas: liko vienintelė supergalybė – JAV ir šios valstybės galia yra neabejotina ir neginčytina. Beveik visoje tarptautinėje sistemoje ši supergalybė turi įtaką ir kylančias problemas sprendžia remiantis savo individualia pasaulio tvarkos samprata. „Esminė tarptautinės sistemos savybė, keičianti sistemos pobūdį, yra valstybių galių pasiskirstymas sistemoje (poliariškumas).“13 Ilgą laiką po šaltojo karo buvo teigiama, kad tarptautinė sistema yra vienpolė, nes JAV galią pripažįsta visos pasaulio valstybės. Tačiau po Šaltojo karo, galios pasiskirstymas pasaulyje kinta, yra tarsi nuolat siekiama sukurti atsvarą JAV galiai (pvz.: Rusija, Kinija ar ES), nes norima tikėti, kad „JAV galia ateityje nebeišliks tokia nepalaužiama.“14 Pastaruoju metu literatūroje galima rasti teiginių, kad šiuolaikinė tarptautinė sistema sistema transformuojasi iš griežto vienpoliškumo į modifikuotą vienpoliškumą. „Modifikuotas vienpoliškumas gali būti įvardinamas kaip vienpoliškumo transformacijos fazė, kurioje vienpolio pasaulio hegemonas dėl galios persiskirstymo sąlyginai pradeda leistis galios hierarchijos laiptais, tačiau lygiavertė atsvara hegemonijai nėra susiformavusi, todėl tarptautinės sistemos struktūra išlieka modifikuota vienpolė.“15 Nepaisant to, kad yra keletas valstybių, kurios siekia atsverti JAV galią, „tikėtina, kad JAV ir toliau išliks tarptautinės sistemos supergalybe“16 ir artimiausiu metu neatsiras tokio galios vieneto, kuris sugebėtų prilygti Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Tuo tarpu, didžiųjų galybių postmoderniame pasaulyje yra ne viena. Pasibaigus Šaltajam karui ir įsivyravus bendrai taikai pasaulyje, valstybės turėjo galimybę susikoncentruoti į stabilios ekonomikos formavimą, efektyvios politikos vykdymą šalyje ir saugumo užtikrinimą. Būtent dėl to, dabartinėje tarptautinėje sistemoje turime tokias didžiąsias galybes kaip Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija. Visos šios valstybės pasižymi stipriomis ir globaliai svarbiomis ekonomikomis,

12 Barnett, M., Duvall, R., „Power in International Politics“, P. 67; Rasta: International Organization, Vol. 59, No. 1 (Winter, 2005), pp. 39-75; Žiūrėta: 2011-11-24; 13 Janeliūnas, T. „Tarpautinė sistema po II pasaulinio karo ir šaltasis karas“; Rasta: www.janeliunas.lt/files/pask/1%20paskaita.pps; Žiūrėta: 2012-11-26; 14 Kristiansen, S., „The USA: An international political and military superpower“;Rasta: http://www.daria.no/skole/?tekst=7963; Žiūrėta: 2011-11-25; 15 Budrytė-Kvietkauskienė, R. „Modifikuotas vienpoliškumas tarptautinėje sistemoje 2001–2010 metais“, P. 184; Rasta: VDU Politikos mokslų almanachas, Nr. 7, Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, Kaunas, 2010m.; http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2010~ISSN_2029-0225.V_7.PG_183-198/DS.002.0.01.ARTIC ; Žiūrėta: 2011-12-13; 16 Ten pat, P. 191; 12 tvirta karine galia bei politiniais sprendimais, kurie įtakoja didžiosios pasaulio dalies saugumą. Šių šalių galybę pripažįsta ir kitos valstybės, o jų daroma įtaka apima ne vieną regioną.

Kalbant apie regionines galybes, būtina paminėti tokias valstybės kaip Indija, Vokietija, Iranas, Brazilija, Nigerija, PAR. Šios valstybės pasižymi stipriomis ekonomikomis, dominuoja ir karinės galios prasme, o jų įtaka yra svarbi tik konkrečiame geografiniame regione. Regioninės galybės taip pat pasižymi savita kultūra, tvirta ideologija bei siekiu daryti įtaką visame regione. Viso regiono saugumo užtikrinimas tampa vienu svarbiausių klausimų šioms valstybėms. Pastarosios galybės taip pat turi puikius išvystytus santykius su didžiosiomis galybėmis bei supergalybe, ko išdavoje jos gali dar labiau užtikrinti saugumą bei gerovę savo regione bei sustiprinti pozicijas.

Tačiau ne visos valstybės globaliai yra pripažįstamos ir konkrečiai įvardijamos anksčiau pateiktoje valstybių galios hierarchijoje. Kiekviena pasaulio valstybė turi savitą geografiją, ekonominius rodiklius, ideologiją ir stilių, kuriuo vykdo savo politiką. Siekiant išsiaiškinti konkrečios šalies vietą, būtina smulkiau paanalizuoti ekonomiką, politiką, bei pagrindinius prioritetinius šalies klausimus. Kadangi šiame darbe yra lyginama JAV ir Kanada yra būtina apsibrėžti ir Kanados vietą XXI amžiaus valstybių hierarchijoje.

„Kanados valdžios pareigūnai teigia, kad šalis yra vidutinė galybė, tačiau yra norima iškelti savo galią“ ir sustiprinti įtaką tarptautinėje arenoje. Nepaisant aiškios pozicijos nebuvimo, Kanada išlieka svarbia valstybe tarptautinėje sistemoje. Šalis toli gražu nėra bejėgė tarptautinėje sistemoje, tačiau aiškios pozicijos ir didesnės galios tikrai trūksta. Kanados geografinė ir strateginė padėtis yra itin gera, šalis turi daugybę naudingų resursų, tačiau nesugeba jų pilnavertiškai išnaudoti. Būtent dėl to, Kanada yra gerbiama pasaulyje kaip didelė ir įtaką turinti valstybė, tačiau realiai, „valstybė, kuri turi vieną iš mažiausių ekonomikų tarptautinėje arenoje, negali turėti sprendžiamosios galios tarp didžiųjų pasaulio galios centrų.“ Taigi, galima teigti, kad Kanada turi pakankamai resursų ir tarptautinio pripažinimo, kad taptų didžiąja galybe tačiau realiai vykdoma politika ir tikslai šiuo metu jai leidžia būti tik vidutine galybe, kuri neturi net svarbaus regioninio vaidmens, nebekalbant apie platesnes erdves. Globalaus vaidmens sprendžiant valstybių saugumui iškylančias grėsmes, Kanada taip pat neturi. Taigi, ši vidutinė galybė turi visus reikalingus resursus, kad taptų didžiąja galybe, tačiau nėra išnaudojusi savo potencialo. Kalbant apie valstybių turimą galią bei vykdomą politiką yra būtina atsižvelgti ir į geopolitinius principus.

13

1.2. Geopolitika ir geopolitiniai kodai

Bendrąja prasme, geopolitika yra disciplina, „kuri nagrinėja, kaip valstybė, tauta ar atskira politinė institucija, vykdydama savo politiką, naudoja konkrečias geografines sąlygas arba teritorinę erdvę.“17 Geopolitika padeda analizuoti ir suprasti valstybių geografiškai užimamų teritorijų svarbą jų nacionalinės ir tarptautinės politikos formavimui. „Geopolitikos terminą sukūrė švedas Rudolf Kjelen, apibūdinęs geopolitiką kaip „geografinių veiksnių poveikio tautų ir valstybių politiniams reiškiniams tyrimą“.“18 Taip pat geopolitika dažnai leidžia suprasti kokiais principais remiantis yra formuojami valstybių interesai ir tikslai tarptautinėje sistemoje. Valstybės geopolitinė padėtis dažnu atveju nulemia ir valstybės turimą galią, nes potenciali valstybės galia priklauso nuo užimamos teritorijos, gyventojų skaičiaus, resursų prieinamumo bei sugebėjimo disponuoti turimais resursais. Kadangi potencialūs resursai, kurie gali lemti valstybių galią (pvz.: nafta, dujos, brangieji metalai...), ne visada egzistuoja valstybės teritorijoje, kartais dėmesys būna teikiamas už valstybės ribų esančioms teritorijoms. Valstybių geopolitinė padėtis tiesiogiai įtakoja ir atskleidžia užimamų teritorijų svarbą jų nacionaliniams interesams.

„Geografinių, geopolitinių ir geostrateginių prielaidų visuma, į kurią atsižvelgia politinė valdžia formuodama savo užsienio ir tarptautinę politiką“19 yra vadinama geopolitiniu kodu. Geopolitinio kodo samprata apima ne tik tarptautinę bei užsienio politiką, bet ir padeda identifikuoti grėsmes ir nustatyti valstybės poreikius. „Kiekvienos valstybės vyriausybė nustatydama valstybės geopolitinį kodą <...> turi apsibrėžti savo nacionalinius interesus, identifikuoti užsienio grėsmes, projektuoti jų prevencijos ir neutralizavimo strategiją.“20 Kiekviena valstybė turi savo unikalų geopolitinį kodą, tačiau dažnai jis yra orientuotas į tarptautinėje arenoje vyraujančias tendencijas ir įvykius. Jeigu tarptautinėje arenoje vyksta kokie nors pasikeitimai, jei pagrindiniai tarptautinės arenos veikėjai keičia savo pozicijas – kinta ir kitų valstybių geopolitinis kodas.

Kalbant apie šiame darbe analizuojama Arktį ir su ja susijusią valstybių vykdomą politiką yra būtina atsižvelgti į tai, kad ilgą laiką ši teritorija buvo niekam neatrasta ir neįdomi. Tačiau keičiantis klimatui ir pradėjus tirpti ledynams, šį teritorija tapo vis labiau prieinama, aplink ją esančios valstybės susidomėjo Arkties teritorija. Kilus vienų valstybių susidomėjimui ir prasidėjus veiklai Šiaurėje, kilo ir kitų valstybių noras įsikišti bei įsijungti į Arkties tyrinėjimus. Tokia susiklosčiusi situacija akivaizdžiai parodo, kad valstybės savo geopolitinį kodą ėmė taikyti prie

17 Laurinavičius, Č., Motieka, E., Statkus, N. „Geopolitiniai kodai : tyrimo metodologija“, P.11; Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004m.; 18 Vareikis E., Budrytė R., „Tarptautinis ir nacionalinis saugumas“ P. 58; Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005 m.; 19 Laurinavičius, Č., Motieka, E., Statkus, N. Op., Cit., P. 13; 20 Kasčiūnas, L. „Globalių geopolitinių kodų dinamika XXI a, pradžioje“, P. 100; „Geopolitikos akiračiai “ (straipsnių rinkinys), Vilnius: Eugrimas, 2004m.; 14 tarptautinėje sistemoje prasidėjusių pasikeitimų. „Geopolitinių kodų dinamika yra susijusi tiek su tarptautinės ekonominės ir politinės sanklodos pokyčiais, tiek su vidiniais geopolitinių subjektų procesais.“21 Kai buvo pradėta garsiai kalbėti apie Arkties srityje po ledynais esančius natūraliuosius resursus, valstybių susidomėjimas šiuo regionu tapo tik dar didesnis. Valstybės ėmė tarsi lenktyniauti tarpusavyje, bandydamos pasiekti Arktį ir pasipelnyti iš joje esančių gamtos turtų. „Valstybės ar kiti geopolitiniai veikėjai siekia pertvarkyti tarptautinę sistemą, jei kokie nors procesai nuolat didina jų santykinę (ir struktūrinę) galią.“22 Taigi, kalbant apie Arktį, akivaizdu, kad valstybės siekia užkariauti šią teritoriją ir gauti priėjimą prie naftos ir dujų telkinių, kurie galimai padidintų jų turimą galią.

Kai daugiau nei viena valstybė siekia tos pačios teritorijos užkariavimo, kai vyksta bandymai pasipelnyti iš po Arkties ledynais esančių resursų, natūralu, kad kyla nesutarimai ir įvairūs ginčai tarp valstybių. Šiuolaikiniame pasaulyje valstybės supranta kokia galėtų būti potencialaus karo grėsmė, todėl visus nesutarimus yra bandoma išspręsti pasitelkiant diplomatines priemones. Dažniausiai ginčai tarp valstybių yra sprendžiami abipusiu sutarimu arba pasitelkiant į pagalbą tarptautinės teisės normas, kurios galioja visom valstybėms.

1.3. Tarptautinės jūrų teisės normos

Tarptautinės teisės normos yra kuriamos bendru, tačiau visas valstybes įpareigojančiu susitarimu pagal istoriškai ilgainiui nusistovėjusias normas. „Tarptautinės teisės subjektui normos privalomos pirmiausiai todėl, kad pagrindiniai tarptautinių santykių veikėjai - valstybės viena ar kita forma pripažįsta, kad tam tikra taisyklė yra privaloma.“23 Toks teisės kūrimo principas įpareigoja visas tarptautinės sistemos valstybes laikytis jos normų, bei apsunkina norą pažeisti pagrindinius Tarptautinės teisės principus. Jungtinių tautų chartijoje yra teigiama, kad:

„Šalys bet kurį ginčą, kuriam užtrukus gali kilti grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui, pirmiausiai turi stengtis išspręsti derybomis, sutaikinimu, arbitražu, teismo sprendimu ir kreipdamosi į regionines institucijas ar vadovaudamosi regioniniais susitarimais bei kitomis jų nuožiūra taikiomis priemonėmis.“24

21 Ten pat, P. 101; 22 Laurinavičius, Č., Motieka, E., Statkus, N., Op., Cit., P. 13; 23 Vadapalas, V. „Tarptautinė teisė : bendroji dalis“, P. 108; Vilnius : Eugrimas, 1998m.; 24 Vadapalas, V. „Tarptautinė teisė : pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija“, P. 280; Vilnius : Eugrimas, 2003m.; Cituota iš: Valstybės žinios, 2002-02-13, Nr. 15, publ Nr. 557; 15

Kalbant apie Arktį ir dėl jos kylančius ginčus, svarbiausiomis institucijomis yra Jungtinės Tautos ir Arkties taryba, o svarbiausias Tarptautinės teisės dokumentas yra Jungtinių Tautų jūrų teisės Konvencija. Pastaruoju dokumentu ir jo nuostatomis darbe yra remiamasi daugiausiai.

Jungtinių Tautų jūrų teisės Konvencija yra laikoma pagrindiniu tarptautiniu dokumentu, kuris nustato ir įtvirtina pagrindines vandenynų ir jūrų teritorines ribas bei jų resursų panaudojimo galimybes. Valstybės pasirašo ir ratifikuoją pastarąją Konvenciją, „paskatintos siekio tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo dvasia suderinti visus klausimus, susijusius su jūrų teise, ir suprasdamos šios Konvencijos, kaip svarbaus indėlio į taikos, teisingumo ir pažangos visoms pasaulio tautoms palaikymą, istorinę reikšmę.“25 Šiame dokumente taip pat yra nurodytos konkrečios maksimalios ribos, kuriose valstybė gali vykdyti savo veiklą ir disponuoti vandenyse randamais resursais: „kiekviena valstybė turi teisę nustatyti savo teritorinės jūros plotį, neviršijantį 12 jūrmylių.“26 Dažnai ši valstybėms priklausanti teritorija yra vadinama tiesiog teritoriniais vandenimis. „Prie valstybės valstybės kranto ar už valstybės vidaus vandenų pakrantės esanti jūros zona, kurios atžvilgiu taikomas valstybės suverenitetas, vadinama teritorine jūra ar teritoriniais vandenimis.“27 Taigi teritoriniai vandenys turi valstybės suverenitetą, kas taip pat reiškia, kad valstybė gali vykdyti laisvą politiką ir naudotis visais sau priklausančios jūros vandenyse esančiais resursais. „Teritorinė jūra būtina traktuoti kaip valstybės teritorijos dalį, kurios atžvilgiu taikomas suverenitetas.“ 28Ši nuostata yra įtvirtinta Konvencijos 56 straipsnyje, kuris teigia:

„Išskirtinėje ekonominėje zonoje pakrantės valstybė turi: suverenias teises tyrinėti ir eksploatuoti, saugoti ir valdyti gyvuosius išteklius ir negyvosios gamtos turtus, kurie yra vandenyse virš jūros dugno, jūros dugne ir jo gelmėse, bei kitaip tyrinėti ir eksploatuoti išskirtinę ekonominę zoną, pavyzdžiui, gaminti energiją vandens, srovių ir vėjo pagalba.“29

Pastarajame straipsnyje minima išskirtinė ekonominė zona yra teritorija, kuri negali viršyti 200 jūrmylių, kurios yra matuojamos nuo teritorinių vandenų ribos, tai taip pat dar yra vadinama valstybės kontinentiniu šelfu. Jei valstybė nori naudotis resursais bei įgyti suverenias teises už išskirtinės ekonominės zonos ribų, ji gali išplėsti savo kontinentinio šelfo ribas iki 350 jūrmylių.30 Kalbant apie Arkties regioną ir valstybes pretenduojančias į Arkties vandenyno dugne slypinčius resursus, valstybės vadovaujasi pastaruoju Jungtinių Tautų jūrų teisės Konvencijos straipsniu.

25 „Jungtinių Tautų jūrų teisės Konvencija“; Rasta: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=221141&p_query=&p_tr2=; Žiūrėta: 2012-04-21; 26 Ten pat, II dalis, 2 skyrius, 3 straipsnis; 27 Katuoka, S. „Tarptautinė jūrų teisė“, P. 46; Vilnius : Eugrimas, 1997m.; 28 Ten pat, P. 47; 29 „Jungtinių Tautų jūrų teisės Konvencija“, Op., Cit., V dalis, 56 straipsnis. 30 Ten pat, VI dalis, 76 straipsnis. 16

Norėdamos praplėsti savo valdomą teritoriją, „duomenis apie kontinentinio šelfo ribas, esančias toliau negu 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių yra matuojamas teritorinės jūros plotis, pakrantės valstybė pateikia Kontinentinio šelfo ribų komisijai.“31 Tačiau valstybės nėra visiškai laisvos pateikti šias pretenzijas – jos yra ribojamos tam tikro laiko limito: valstybė „privalo pateikti Komisijai konkrečius tų ribų duomenis kartu su papildoma moksline ir technine informacija kaip galima greičiau, tačiau bet kuriuo atveju per 10 metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei dienos.“32 Taigi galima teigti, kad valstybės per 10 metų nuo Konvencijos ratifikavimo datos privalo apsispręsti, į kokias teritorijas ji ketina pretenduoti ir kokia kryptimi bei kokiu mastu siekia išplėsti savo kontinentinio šelfo ribas. Jeigu praeina pretenzijų pareiškimo laikotarpis, kuris užfiksuotas Konvencijos tekste, valstybė nebegali reikšti savo pretenzijų šiuo klausimu. Tiek teritoriniams vandenims priklausančioje teritorijoje, tiek ir praplėsto kontinentinio šelfo ribose, pakrantės valstybė įgauna visas teises laisvai eksploatuoti gamtinius išteklius, o tai reiškia, kad Arkties valstybėms praplėtus savo kontinentinio šelfo ribas – jos įgautų pilną teisę naudotis teritorijoje esančiais resursais ir vykdyti laisvą politiką jų atžvilgiu. Jeigu visos Arkties pakrantės valstybės pareikštų pretenzijas į kontinentinio šelfo praplėtimą, praktiškai visa Arkties teritorija būtų pasidalinta tarp ginčo dalyvių. Vieno iš pagrindinių šio ginčo dalyvių yra Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados valstybės, tačiau prieš pradedant analizuoti šių šalių vykdomą Arkties politiką, reikia patiekti jų vykdomą vidaus, ekonominę bei užsienio politiką, siekiant parodyti šių vienetų vietą tarptautinėje sistemoje.

31 Ten pat; 32 Ten pat, II priedas, 4 straipsnis; 17

2. KANADOS VIDAUS POLITIKOS YPATYBĖS

Kanada yra konstitucinė monarchija, kurios teritorija yra federacinė ir turi stiprų demokratiškai veikiantį parlamentą. Šalį faktiškai valdo Jungtinės Karalystės valdovė Elžbieta II, kuri taip pat turi įgaliojimus skirti ministrą pirmininką ir gubernatorių. Viena vertus, Kanadoje paplitęs gerovės suvokimas ir identitetas turi nemažai Europos valstybėms būdingų bruožų: „tiek Kanada, tiek ir Europos valstybės turi sudėtingas ir daugiapakopes valstybių valdymo formas, kuriose yra tarsi atskirtos, bet tuo pačiu ir persipynę valdžių šakos, bei jų funkcijos.“33 Kita vertus, šios šalies valdžios politika yra labiau panaši į Jungtinių Amerikos Valstijų. Kanada nekuria saugumo ir gynybos politikos: šalies valdžia interpretuoja ir vykdo JAV lūkesčius atitinkančią politikos kryptį.34 Kitaip tariant, visa šalies vykdoma politika yra orientuota į greta esančią supergalybę. Kanada niekada nevaidino tokio svarbaus vaidmens tarptautinėje arenoje, kokį vaidina JAV. Šalis taip pat niekada nepasižymėjo didele karine galia. Vis dėlto buvimas šalia tokios stiprios valstybės kaip JAV, Kanadai tam tikra prasme garantuoja saugumą. „Strategiškai Kanada yra viena iš saugiausių planetos valstybių.“35 Diplomatinių santykių palaikymas su viena galingiausių pasaulio valstybių, tam tikra prasme leidžia Kanadai jaustis saugiai, nedisponuojant dideliais nacionaliniais kariniais resursais. Kanada neturi branduolinio ginklo, karinėmis pajėgomis bei ginklų skaičiumi atsilieka nuo daugelio pasaulio valstybių. Ši valstybė taip pat išlieka atokiau nuo pasaulyje vykstančių karinių konfliktų ir kišimosi į jų sprendimą. Nepaisant to, jog saugumo politikos srityje Kanada nepasižymi dideliu aktyvumu, vis dėlto toks aktyvumas pastebimas kitoje, būtent imigrantų ir pabėgėlių priėmimo politikos, srityje. Imigracijos į Kanadą klausimu atidžiau susirūpinta buvo 7-ajame dešimtmetyje. Tuo metu šalyje buvo įsteigtos atsakingos institucijos, pavyzdžiui, imigracijos departamentas. Šio departamento valdžia buvo ypatingai suinteresuota sutelkti kuo įmanoma daugiau prancūziškai kalbančių gyventojų savo teritorijoje, ir, siekiant išlaikyti juos šalyje, buvo užtikrinamos visos socialinės garantijos, suteikiamos darbo vietos, gyvenamas plotas. 1975 metais Kanados Parlamentas paruošė Žaliąją knygą (angl. – Green paper), kurios pagrindinės nuostatos vėliau buvo

33 Wood, D., E., Verdun, A. „Canada-Europe transatlantic dialogue: seeking transnational solutionsto 21st century problems“, P. 1; Rasta: Policy brief, August 2011; http://canada-europe-dialogue.ca/wp- content/uploads/2011/08/CETD-Policy-Brief-Governing-Canada-and-the-EU-August-26-final.pdf ; Žiūrėta: 2012-02- 29; 34 French, J., L., „Reconnecting Canada to the World (via Europe)“, P. 657; Rasta: International Journal, Vol. 60, No. 3, Canada in the World: Annual John W. HolmesIssue on Canadian Foreign Policy (Summer, 2005), pp. 651-665; Žiūrėta: 2012-02-30; 35 Ten pat, P. 658; 18

įtrauktos į Imigracijos įstatymą.36 Imigracijos įstatymas oficialiai ir aiškiai apibrėžia šalies ekonominius, socialinius, demografinius tikslus, taip pat įtvirtina pabėgėlių priėmimo politikos principus. Remiantis, statistiniais duomenimis, „pabėgėliai kiekvienais metais sudaro apie 10% visų atvykstančiųjų į šalį“37. Atsižvelgiant į tai, jog Kanados vykdoma imigracijos politika yra palanki naujai atvykstantiems asmenims, imigrantų skaičius kiekvienais metais didėja, o norinčiųjų gauti pabėgėlio statusą taip pat daugėja. Kai kurie asmenys, siekiantys pabėgėlio statuso, tokiu būdu nori apeiti Kanados imigracijos politiką ir sudėtingesnes procedūras bei tokiu būdu siekia būti greičiau integruoti į šalies visuomenę.38 Nepaisant to, Kanados imigracijos politika yra santykinai gerai išvystyta ir puikiai susitvarko su tokiais pabėgėlio statuso siekiančiais imigrantais. Būtina atsižvelgti į tai, kad Kanada yra visiškai tolerantiška bet kokios tautos, rasės ar etnoso imigrantams. Į šalį yra priimami visi norintys ir gerai motyvuoti, nepriklausomai nuo šalies iš kurios jie atvyko, odos spalvos ar kalbos. Visa tai padeda kurti Kanados, kaip patrauklios imigrantams bei pabėgėliams šalies, įvaizdį. Šiame kontekste būtina pažymėti tai, kad šalies vyriausybė pasilieka teisę taikyti išskirtines sąlygas nusikaltėliams, žinomiems teroristams ar asmenims, sergantiems pavojingomis užkrečiamomis ligomis. Siekiant reguliuoti imigrantų skaičių šalyje, Kanadoje yra griežtinamos imigracijos politikos nuostatos, tiksliau apibrėžiant kokio tipo imigrantai šalyje yra priimami.39 Politikos griežtinimas didina nelegalios imigracijos srautus. Todėl siekiant sumažinti nelegalų skaičių šalyje, Kanados vyriausybė yra priversta atidžiai peržiūrėti ir griežtinti įstatymus imigracijos bei pabėgėlių priėmimo srityse. Šalis priklauso nemažam skaičiui tarptautinių organizacijų,40 kurios sprendžia ne tik su imigracija ir pabėgėliais susijusius klausimus, tačiau prisideda ir prie kitos šalies viduje vykdomos politikos, padeda plėtoti tarptautinius ryšius.

36 Hawkins, F. „Canada's Green Paper on Immigration Policy“; Rasta: International Migration Review, Vol. 9, No. 2, Migration and Fertility (Summer, 1975), pp. 237-249; Žiūrėta: 2012-02-30; 37 Dirks, G. E. „Immigration policy“; rasta: http://www.thecanadianencyclopedia.com/index.cfm?PgNm=TCE&Params=A1ARTA0003961; žiūrėta: 2012-02-25; 38 Ten pat; 39 Ten pat; 40 „International Organizations and Forums“; Rasta: http://www.international.gc.ca/cip-pic/organisations.aspx?view=d ; Žiūrėta: 2012-02-28; 19

2.1. Kanados ekonominė galia

Narystė daugelyje tarptautinių organizacijų padeda Kanadai palaikyti ir plėtoti ne tik tarptautinius ryšius, bet ir prisideda prie ekonomikos vystymosi. Pagal BVP augimą šalies ekonomika yra viena iš pirmaujančių pasaulyje, o vyriausybės vykdoma politika padeda jai tokia išlikti. „Svarbiausias Kanadoje yra paslaugų sektorius, kuriame dirba daugiau nei 2/3 šalies gyventojų.“41 Kanadoje yra gausu natūraliųjų išteklių: miško medienos, nikelio, aliuminio, naftos ir jos produktų, gamtinių dujų, geležies rūdos, vario, asbesto, urano, kalio druskos. Vis dėlto didžiąją dalį ekonomikos sudaro tarptautinė prekyba. Šalis pasižymi specifiniais produktais, kuriuos eksportuoja į užsienį. Eksportuojami daugiausiai žemės ūkio produktai, pavyzdžiui, kviečiai bei jau minėti popieriaus gaminiai, nafta ir jos produktai, cinkas, kalis, uranas, nikelis bei kiti mineralai. Prekybos santykiai palaikomi su Japonija, Jungtine Karalyste, Vokietija, Prancūzija, Rusija, tačiau svarbiausias ir didžiausias prekybos partneris vis dėlto išlieka Jungtinės Amerikos Valstijos. Šalies vykdoma politika yra siekiama „daryti įtaką ir išlaikyti potencialų poveikį tarptautiniuose santykiuose“.42 Tačiau kalbant apie šalies įtaką tarptautinėje arenoje yra būtina pabrėžti Kanados ekonominę tarpusavio priklausomybę su JAV, kuri ilgainiui padidino Kanados ekonomikos pažeidžiamumą. „Kanada yra tiesiogiai įtakojama JAV tarptautinės darbotvarkės, kurią derina su savo vykdoma politikos kryptimi“43 Tarp šių dviejų valstybių yra pasirašyta gausybė susitarimų, bei ekonominio bendradarbiavimo sutarčių. Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis (NAFTA), taip pat Kanados-JAV laisvosios prekybos sutartis (CUFTA) yra laikomos stipriausiais ir didžiausiais šių dviejų šalių bendradarbiavimo pavyzdžiais. Pastarąja bei kitomis sutartimis siekiama reguliuoti investavimą į tarptautines kompanijas, taip pat išplėsti parduodamų prekių ir paslaugų sferas. Visi šie susitarimai su JAV yra tokie svarbūs Kanadai, jog jie „tiesiogiai įtakoja beveik visus šalies vyriausybės priimamus sprendimus.“44 Tokia situacija, kai Kanados ekonomikos politika yra derinama su JAV vykdoma politikos kryptimi, yra paaiškinama Kanados siekiu sukurti savo kaip ekonomiškai išsivysčiusios šalies įvaizdį tarptautinėje sistemoje, kurioje ekonominiai veiksniai vis dažniau tampa galios išraiška. Kita vertus, Kanados priklausomybė nuo vienos galiausių pasaulio valstybių gali būti aiškinama kaip šalies silpnumo priežastis ar net pasekmė. Dėl priklausomybės nuo JAV Kanados ekonomika savo produktyvumu ir dinamika

41 „Canada Economic Structure“; Rasta: http://www.economywatch.com/world_economy/canada/structure-of- economy.html; Žiūrėta: 2012-02-05; 42 Canadian council of chief executives, „Canada‘s role in the world“; rasta: http://www.ceocouncil.ca/en/canada/canada.php; žiūrėta: 2012-02-25; 43 Clarkson, S., „The Multi-Level State: Canada in the Semi-Periphery of Both Continentalism and Globalization“, P. 505; Rasta: Review of International Political Economy, Vol. 8, No. 3 (Autumn, 2001), pp. 501-527; Žiūrėta: 2012-02- 18; 44 Ten pat, P. 506; 20 neprilygsta didžiosioms ir galingosioms pasaulio valstybėms. Todėl norint, kad šalies ekonomikos rodikliai kiltų, „Kanada per vykdomą vidaus bei tarptautinę politiką, turi aiškiai parodyti investavimo savo šalyje privalumus.“45 Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu Kanada praranda galimybes apsaugoti šalies ekonomiką, valstybių, kurios turi teigiamą požiūrį į Kanadą, investicijos būtų itin naudingos šalies ekonomikos bei įtakos pasaulyje didinimui. Pagrindiniai ekonomikos gaivinimo pasiūlymai yra: „mokesčių ir tarifų prekėms mažinimas, ekonomikos skatinimo paketo atnaujinimas, būsto sektoriaus atnaujinimas su JAV.“46 Ekonominius pasikeitimus taip pat įtakojo pasaulyje vykstantys globalizacijos procesai. Globalizacija paskatino transformacijas tarptautinėje rinkoje: atsirado nauji investuotojai, pasikeitė prekybos partneriai, tačiau pagrindine Kanados prekybos partnere toliau išlieka JAV. Šalies ekonominę situaciją analizuojantys mokslininkai ir ekonomistai teigia, kad pagrindinis Kanados uždavinys yra išplėsti ekonominio bendradarbiavimo ribas ir siekti pritraukti kuo daugiau naujų partnerių, pasinaudojant globalizacijos teikiama nauda. „Teisingos, aiškios ir nešališkos taisyklės parodytų užsienio investuotojams, kad Kanada yra atvira pasiūlymams.“47 Kitaip tariant, pagrindinė šalies problema yra pernelyg didelė priklausomybė nuo JAV, kurią būtų galima išspręsti, jei Kanada taptų atviresnė kitų šalių rinkoms. Tokiu atveju Kanados ekonomikoje būtų prognozuojamas ženklus pagerėjimas ir ekonominių rodiklių kilimas aukštyn. Vis dėlto ekonomika nėra pagrindinis veiksnys, atspindintis Kanados vaidmenį tarptautiniuose santykiuose. Šalis siekia įtvirtinti tvirtas pozicijas ir kitose politikos srityje tokiose, kaip saugumo politika.

2.2. Kanados užsienio politika

Kanados įtaką ir vaidmuo yra labai svarbūs, kai kalbama apie tarptautinius santykius. Savo įtaką ir iškilų vaidmenį šalis atlieka dalyvaudama įvairių tarptautinių organizacijų veikoje (NATO, G7, G8, G20, JTO, Arkties Taryba, NORAD, PSO, PPO, NAFTA ir kt.) Kaip jau ir buvo minėta anksčiau, priklausymas gausiam tarptautinių organizacijų skaičiui padeda Kanadai palaikyti ir plėtoti tarptautinius ryšius. Užsienio politikos kontekste (ypač saugumo politikoje) Kanada yra vis labiau matoma kaip „sėkmingos pliuralistinės ir demokratinės visuomenės pavyzdys“.48 Šalis – kurioje puikiai veikia teisinė sistema, yra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės, yra labiausiai suinteresuota taikos palaikymu ir saugumu pasaulyje. „Ekonomiškai ir technologiniu požiūriu, šalis

45 Wynant, L., „The growing power of emerging market economies and its impact on investment in Canada“, P. 3; Rasta: Ivey Business Journal, September/October 2008; Žiūrėta: 2012-01-18; 46 „Canada Economic Review“; Rasta: http://www.economywatch.com/economic-review/canada.html; Žiūrėta: 2012- 02-05; 47 Wynant, L., Op. Cit.; 48 Kilgour, D. Proginė kalba „Canada's Role in the World: New Opportunities in a Changing Global Environment“; Rasta: http://www.david-kilgour.com/mp/Canada's%20Role%20in%20the%20World.htm; Žiūrėta: 2012-01-25; 21 vystėsi paraleliai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“.49 Tačiau šios dvi šalys tarpusavyje taip pat yra pasirašiusios ne tik ekonominiu pagrindu grindžiamus susitarimus. Vienas tokių susitarimų yra 1940 metais pasirašyta Ogdensburgo deklaracija, kurioje buvo sutarta bendradarbiauti, siekiant užtikrinti ir prisiimti atsakomybę už saugumo užtikrinimą Šiaurės Amerikos kontinente. Kanados požiūrį į saugumo politiką formavo istorinių įvykiai raida šioje srityje. Po Antrojo pasaulinio karo, Kanada tikėjosi, kad pasaulyje įsivyraus taika ir šalys, žinodamos galimas pasekmes, nebenorės tarpusavyje konfliktuoti. Galbūt dėl šio požiūrio šalis savo tikslų siekia minkštosios galios50 pagalba. Tokios pozicijos Kanada laikosi ir dalyvaudama tarptautinių organizacijų veikoje. Vienas tokių pavyzdžių yra Kanados tvirta pozicija dėl nekarinių priemonių naudojimo NATO veikloje. „Kanada tvirtai palaikė ir ryžtingiau negu kitos reikalavo, kad pagal Šiaurės Atlanto sutarties 2 straipsnį51 NATO siektų ne tik karinių, bet ir ekonominių tikslų“.52 Šalis visada pasisakė už tikslų siekimą ir įtakos darymą pasitelkiant derybas, tarpvyriausybinį bendradarbiavimą, teikiant pagalbą ir paramą bei kooperuojantis bendro gėrio vardan. Būtent dėl šių priežasčių, Kanada laikosi atokios pozicijos ir stengiasi nesikišti į tarptautinių konfliktų sprendimą regione ir kituose žemynuose. Garsaus šalies istoriko bei Kanados gynybos ir tarptautinių santykių instituto mokslininko, J.L. Granatstein‘o teigimu: „Kanados kišimasis į bet kurį pasaulyje vykstantį konfliktą turėtų vykti tik tuo atveju, jei tai turėtų tiesioginės naudos ir įtakos šalies nacionaliniams interesams“.53 Tai paaiškina Kanados nesikišimą į konfliktų sprendimą, kuriame yra naudojamos karinės priemonės. Kita Kanados veiklos tarptautiniuose santykiuose sritis yra aplinkosauginiai klausimai. Šalies vykdoma politika yra siekiama „daryti įtaką pasaulio aplinkosaugai ir išlaikyti potencialų poveikį tarptautiniuose santykiuose“.54 Pastaruoju metu aplinkosaugos srityje kylančios problemos yra itin svarbios Kanadai. Valstybė yra įsitikinusi, kad klimato kaita ir kitos ekologinės problemos yra globalaus masto, todėl privalo būti atsakingai sprendžiamos. Būtent dėl to, „Kanados vyriausybė atkakliai remia ir pritaria aplinkosauginės gerovės siekimui šalyje“.55 Kadangi Kanada

49 Central Intelligence Agency (CIA) the World Factbook - „Canada“; Rasta: https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ca.html; Žiūrėta: 2012-01-27; 50 Minkštoji galia pasireiškia per švietimo sistemos ir ekonomikos šakų išsivystymą, kooperacijos ir bendradarbiavimo su kitomis šalimis plėtojimą pasitelkiant diplomatiją, taigi minkštoji galia neturi nieko bendro su kariniais valstybės pajėgumais. Pagrindiniais šios galios instrumentais galima įvardinti derybas, paramą kitoms šalims ir dvišalius bei daugiašalius susitarimus tarp valstybių. Minkštosios galios akivaizdoje savo prasmės ir svarbos vis labiau netenka valstybės geografinė padėtis, populiacijos dydis ar ekonomika. 51 Šiaurės Atlanto sutarties 2-asis straipsnis teigia: „Šalys prisidės prie tolesnės taikių ir draugiškų tarptautinių santykių plėtotės, stiprindamos savo laisvas institucijas, sudarydamos galimybę geriau suprasti principus, kuriais yra pagrįstos šios institucijos, ir skatindamos sąlygas stabilumui ir gerovei. Jos sieks šalinti konfliktus savo tarptautinėje ekonominėje politikoje ir skatins bet kurių ar jų visų tarptautinį bendradarbiavimą.“; Rasta: http://www.nato.int/docu/other/lt/handbook/treaty_lt.pdf; Žiūrėta: 2011-10-29; 52 Calvocoressi, P., „Pasaulio politika, 1945-2000“; P. 696; Vilnius : Briedis, 2001 m.; 53 „What is Canada's place in the world?“; Rasta: http://www.theglobeandmail.com/news/opinions/what-is-canadas- place-in-the-world/article667985/page1/; Žiūrėta: 2012-02-02; 54 Canadian council of chief executives, „Canada‘s role in the world“; Op., Cit.; 55 „Canada's Action on Climate Change“; Rasta: http://www.climatechange.gc.ca/default.asp?lang=En&n=E18C8F2D- 22 yra antra pagal dydį valstybė pasaulyje, o šalyje vyrauja skirtingas klimatas, todėl su klimato kaita susijusios problemos tampa itin opios. Dėl šios priežasties šalis deklaruoja savo aiškų požiūrį ir paramą vykdant mokslinius aplinkos tyrimus šalyje. Taip pat yra bendradarbiaujama su daugeliu pasaulio valstybių, siekiant vykdyti bendras aplinkosaugos programas ir kovoti su globalia klimato kaita. Vienas iš dabartinių prioritetinių tikslų, kurio atveju Kanada reiškia didelį susirūpinimą, yra įtakotas globalios klimato kaitos, tai – Arkties padalinimo klausimas. Kanados valdoma Arkties teritorija užima nemažą šalies ploto dalį, tai pat ten gyvena beveik 100 000 kanadiečių. Tai yra ne tik tarptautinio masto svarbą įgaunanti teritorija, bet ir sritis, kuri yra labai svarbi kai kalbama apie Kanados tautinį identitetą.56 Kanados vyriausybė yra labai susirūpinusi ne tik šio klausimo svarba valstybės nacionalinio identiteto išsaugojimui, bet ir tarptautinės sistemos dėmesio sutelkimu ties šia opia sritimi. Šalies vykdoma vidaus ir užsienio politika nemaža savo dalimi yra nukreipta būtent į Arktį. „Vienas pagrindinių tikslų yra tarptautinės įtampos mažinimas, tarptautinių institucijų kūrimas, siekiant sukurti didesnį bendradarbiavimą nukreiptą gamtos apsaugos ir kolektyvinės naudos kryptimi.“57 Taigi, galima matyti, kad Arktis ir su jos išsaugojimu susiję problemos yra vienos prioritetinių kai kalbama apie Kanados užsienio politiką. Kiti prioritetiniai klausimai Kanados vykdomoje užsienio politikoje yra visuotinė gerovė, skurdo mažinimas, neteisybės bei smurto prevencija. Kanada kuria savo įvaizdį kaip valstybės, kuri yra patikima, vystant diplomatiją, plėtojant taikius ir glaudžius santykius su pasaulio valstybėmis, siekiant užtikrinti taiką ir gerovę pasaulyje. Būdama aktyvia kovotoja už žmonių teises ir lygias galimybes, Kanada siekia kuo labiau sumažinti skurdą pasaulyje, investuodama į besivystančių šalių rinkas ir teikdama paramą joms. Šalis nuolat siekia remti skurdžias ir besivystančias valstybes ir dalyvauja įvairių tarptautinių organizacijų veikloje, taip bandydama pagerinti skurstančių šalių padėtį. „Kanada aktyviai dalyvauja visose Jungtinių Tautų veiklos srityse: saugumo ir taikos, vystomosios pagalbos, žmogaus teisių bei socialinių klausimų srityse.“58 Šalis ne tik plėtoja savo ekonomiką besivystančiuose regionuose (Tolimieji Rytai, Pietryčių Azija ir Afrika), tačiau taip pat vykdo įvairias paramos programas, siekiant užtikrinti tokių valstybių greitesnį ir stabilesnį vystymąsi. Kanados vykdoma prekybos ir paramos politika daro šalį vis patrauklesne skurdžioms tautoms bei padeda išlaikyti savo įtaką tarptautinės politikos arenoje.

1; Žiūrėta: 2012-02-29; 56 „The Canadian Arctic“; Rasta: http://www.canadainternational.gc.ca/united_kingdom- royaume_uni/bilateral_relations_bilaterales/arctic-arctique.aspx?lang=eng&view=d; Žiūrėta: 2012-02-26; 57 Savage, L. „Canada'a Arctic sovereignty: secyrity or stewardship“, P. 3; Rasta: Maclean's, February 27, 2006; http://option.canada.pagesperso-orange.fr/documents/Arctic_Sovereignty.pdf; Žiūrėta: 2012-02-25 58 „Canada and the United Nations“; Rasta: http://www.thecanadapage.org/UN.htm; Žiūrėta: 2012-02-29; 23

2.3. Kanada kaip tarptautinės arenos veikėja

Po Šaltojo karo, kai ėmė keistis galios balansas pasaulyje, „Kanados vieta tarptautinėje galios hierarchijoje tapo pažeidžiama ir smunkanti“59 Šalies santykinė galia ėmė mažėti, atsirado ekonominė priklausomybė nuo JAV. Prekybos vystymas su besivystančiomis šalimis, viena vertus, didina šalies vaidmenį tarptautinėje arenoje, tačiau nesuteikia didesnės galios. Atsižvelgiant į vykdomą politiką ir ekonomikos stabilumą, „Kanadą būtų galima priskisti vidutinių galybių kategorijai.“60 Globaliai integruota ekonomika ir prekybos mastai, didina valstybės galią ir įtaką toms valstybėms, su kuriomis yra vystoma bendra ekonomika. Pagalba, kuri yra teikiama besivystančioms šalims „siekiama sukurti Kanados kaip gerosios jėgos (angl. – force for good) pasaulyje įvaizdį.“61 Šalis nuolat teikia humanitarinę pagalbą, siekiant stabilizuoti padėtį besivystančiose šalyse. Nepaisant Kanados bandymo save pristatyti kaip svarbų tarptautinį veikėją, šalis vis dėlto laikosi tam tikros izoliacionizmo politikos. Politinės deklaracijos, kurias siekiama vykdyti, yra grindžiamos aukštais tarptautinio lygmens tikslais. Tačiau realūs šalies veiksmai ar jų nebuvimas nerodo jokios pažangos. Kanada iš esmės vykdo politiką, kuri yra palanki ir orientuota į JAV. Norint įtvirtinti savo galią ir daromą įtaką pasaulyje, Kanadai pirmiausia reikia aiškiai apsibrėžti, kokios krypties saugumo politikos aktore ji siekia būti (karinio ar nekarino saugumo). Taip pat šaliai yra būtina nusistatyti prioritetines šalis-partneres, su kuriomis gali būti vykdoma bendra politikos kryptis. „Norint įgauti pasisekimą, Kanada turi gerai persvarstyti savo vykdomą užsienio politiką, performuoti karines pajėgas ir svarbiausia – atsisakyti izoliacionizmo ir prisijungti prie visų strategiškai svarbių partnerių.“62 Tai reikštų iš esmės visiškai kitokį ir tam tikra prasme naują Kanados užsienio politikos vykdymą. Kalbant apie Kanados vaidmenį tarptautinėse organizacijose yra būtina paminėti ir Jungtinių Tautų organizaciją. „Šalis buvo aktyvia nare, nuo pat Jungtinių Tautų įkūrimo 1945 metaiS ir vaidino vieną svarbiausių vaidmenų kuriant JTO Chartiją – tarptautinę sutartį, kuri nustato pagrindinius tarptautinių santykių principus.“63 Šalis aktyviai prisideda prie taikos palaikymo programų visame pasaulyje, teikia finansinę paramą. „Kanada aktyviai dalyvavo visose Jungtinių Tautų veiklos srityse: saugumo ir taikos, vystomosios pagalbos, žmogaus teisių bei socialinių, ekonominių bei aplinkosaugos klausimų srityse.“64 Kitaip tariant, šalis pasisako ir aktyviai

59 Clarkson, S., Op. Cit., P. 512; 60 Eyles, J., Consitt, N., Op. Cit., P. 306; 61 French, J., L., Op. Cit., P. 657; 62 Ten pat, P. 662; 63 „Canada at the United Nations“; Rasta: http://www.canadainternational.gc.ca/prmny-mponu/canada_un- canada_onu/index.aspx; Žiūrėta: 2012-01-29; 64 „Canada and the United Nations“; Rasta: http://www.thecanadapage.org/UN.htm; Žiūrėta: 2012-01-29; 24 dalyvauja visose srityse, kurios yra apibrėžiamos kaip pagrindinės Kanados užsienio politikos kryptys ir tikslai. Tačiau šalis neturi sprendžiamojo žodžio, galios šioje tarptautinėje organizacijoje. Jungtinės Tautos yra „vieta, kurioje Kanada gali iškelti svarbius prioritetinius klausimus ir inicijuoti veiksmus. Kadangi JTO turi didelę ekonominę ir karinę galią, dauguma Kanados užsienio politikos sprendimų priklauso būtent nuo šios organizacijos.“65 Tačiau tuo pačiu būtina pabrėžti tai, kad Kanadai, nedisponuojant stipriomis karinėmis ir politinėmis galiomis pasaulyje, Jungtinės Tautos yra ta organizacija, kurios pagalba ši šalis gali išreikšti savo pozicijas ir iškelti rūpimus klausimus.

65 Ten pat; 25

3. JAV UŽSIENIO IR VIDAUS POLITIKA

JAV yra antra pagal dydį valstybė Šiaurės Amerikos kontinente. Šalis visada buvo ir tebėra laikoma viena galingiausių pasaulio valstybių. Ilgą laiką ji net buvo laikoma vienintele supergalybe, tačiau pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie kitų valstybių bandymą konkuruoti su JAV. Po Antrojo pasaulinio, kai pasaulyje vyravo dvipolė sistema, esminis šalies tikslas buvo atsverti ir nukonkuruoti SSRS, taip pat įtvirtinti savo pozicijas ir įtaką Europoje. Taigi pagrindinis JAV tikslas nebuvo vien tik atsverti SSRS galią, tačiau ir dominuoti kuo didesnėje pasaulio dalyje. Po Šaltojo karo, kai žlugo SSRS, JAV tapo „globaliai veikiančia valstybe, turinčia interesų visuose pasaulio kampeliuose.“66 Šalis siekė būti pirmaujančia ne tik karine prasme, bet ir kitose srityse tokiose kaip ekonomika, pramonė ir tarptautinė politika. Viena galingiausių pasaulio valstybių dominuoja pasaulyje ir dažnai dalyvauja priimant globalios reikšmės sprendimus. Šalis didžiausią reikšmę teikia kariniam saugumui ir karinių priemonių panaudojimui kaip atsakui į iškylančias grėsmes. „JAV siekia išlaikyti karinį buvimą visose pasaulio dalyse ir būti technologiškai pranašesnė už konkurentus.“67 Stebint šiandieninius šalies galios parametrus, galima pagrįstai teigti, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms pavyko įgyvendinti šį siekį. Šalies ekonomika išlieka vis dar pirmaujančia pasaulyje68, kai kurie šaltiniai teigia, kad JAV ekonomika yra labiausiai technologiškai išvystyta ir turinti daugiausiai perspektyvų 69. Tačiau norint visapusiškai išanalizuoti JAV vietą šiandieniniame pasaulyje yra būtina išnagrinėti šalies vidaus politiką, ekonomiką, užsienio politikos kryptis ir siekius.

3.1. JAV vidaus politikos tendencijos

Jungtinės Amerikos Valstijos yra prezidentinė respublika, puoselėjanti demokratines tradicijas, kurios konstitucijoje įtvirtinta federalinės valdžios organizavimo sistema. Šalis yra suskirstytą į 50 valstijų, kurios turi savo vietines valdžios sistemas ir autonomiją tam tikrų sprendimų priėmime. Tačiau visą valstybės valdymą atlieka parlamentas (JAV - Kongresas), sudarytas iš dviejų rūmų (Senatas ir Atstovų rūmai) ir prezidentas. Jis yra visos vyriausybės vadovas, dalyvauja įstatymų priėmimo procese, skiria departamentų vadovus, kurie sudaro prezidento kabinetą. Tuo tarpu Kongresas yra įstatymų leidžiamoji institucija, kurios galioje yra šalies ekonominio, politinio ir socialinio gyvenimo sprendimas ir reguliavimas.

66 Urbelis, V. „Lietuvos vieta JAV didžiojoje strategijoje“; Vilnius, Lietuvos karo akademija, 2005; P. 40; 67 Ten pat, P. 41; Cituota iš: Eland, I. „The Empire Strikes Out: .The New Imperialism. and Its Fatal Flaws“ , P. 266. 68 International monetary fund: http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2011/02/weodata/weorept.aspx?sy=2009&ey=2016&scsm=1&ssd=1&sort=co untry&ds=.&br=1&c=111&s=NGDPD%2CNGDPDPC%2CPPPGDP%2CPPPPC%2CLP&grp=0&a=&pr1.x=49&pr1. y=17; Žiūrėta: 2012-03-12; 69 Central Intelligence Agency (CIA) the World Factbook - „United States“; Rasta: https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/us.html; Žiūrėta: 2012-03-10; 26

Kadangi šalies politinė sistema yra dvipartinė: ją sudaro demokratų ir respublikonų partijos, tarp kurių vyksta nuolatinė konfrontacija ir noras būti valdžioje. Neretai pasitaiko ir situacija, kai Kongreso daugumą sudaro vienos partijos atstovai, o prezidentas – kitos partijos atstovas. Tokiu atveju kyla neoficiali parlamento ir prezidento tarpusavio kova dėl galių pasidalinimo, nes jeigu Kongresas nori įgyti daugiau galių – jas turi perimti iš prezidento. Analogiškai ir prezidentas norėdamas perimti vienos ar kitos srities valdymą – turi jį perimti iš Kongreso. Kai prezidentas ir parlamento atstovai yra iš skirtingų partijų, prezidentui atsiranda nepalaikymo grėsmė. Tačiau dažniausiai valdančiųjų atstovų partijos būna sutampančios. Bet kokiu atveju, valdomos sritys bei galios yra Konstitucijos ir įstatymų paskirstytos valstybės valdymo šakoms ir nekintamos. Todėl ir nesutarimai tarp valdžios šakų kyla retai. Pagrindiniai klausimai, kuriuos tenka spręsti dviems pagrindinėms JAV valdymo šakoms yra žmogaus teisės ir jų pažeidimai, vietinių gyventojų ir įvairių etninių grupių diskriminacija, nelegali migracija, gyventojų socialinio gyvenimo skirtumai, švietimas, sveikatos apsauga ir mokesčiai.70 Tai yra prioritetiniai klausimai, kurie yra įvardijami kaip pagrindinės JAV vidaus politikos kryptys ir sprendžiami klausimai. Kai 2009 metais JAV prezidentu tapo Barack Obama, žmogaus teisės ir diskriminacijos mažinimas šalyje tapo vienais prioritetinių klausimų. Šio prezidento išrinkimas ir atėjimas į valdžią reiškė naujos JAV eros pradžią. B. Obama buvo ne tik pirmasis afroamerikietis tapęs prezidentu, tačiau ir jo deklaruojamos politikos kryptys ženkliai skyrėsi nuo prieš tai buvusių prezidentų. Obama atėjo į valdžią su siekiu stiprinti JAV vidaus politiką ir žmonių gerovę šalyje. Jau pirmaisiais savo darbo prezidento kėdėje metais jis iniciavo ir pasirašė tokius dokumentus kaip „Amerikos atstatymo ir pinigų perinvestavimo aktas“ (angl. - American Recovery and Reinvestment Act), bei „mokesčių lengvatų, nedarbo draudimo užtikrinimo ir naujų darbo vietų kūrimo aktas“ (angl. - Tax Relief, Unemployment Insurance Reauthorization, and Job Creation Act).71 Šių dokumentų iniciavimas, pildymas ir pasirašymas akivaizdžiai parodė, kad naujasis prezidentas B. Obama buvo itin suinteresuotas gyvenimo lygio kėlimu šalyje. Analizuojant statistinius duomenis, galima matyti akivaizdų nedarbo mažėjimą šalyje nuo to laiko, kai į valdžią atėjo naujasis prezidentas (Žr. Priedas Nr. 1).72 Kalbant apie nedarbo mažėjimą ir žmonių pragyvenimo lygio gerėjimą šalyje, būtina pabrėžti ir tai, kad prezidentas B. Obama į valdžią atėjo beveik iš karto po 2007 metų pabaigoje prasidėjusios recesijos. Šiuo metu nedarbas šalyje yra ženkliai sumažėjęs ir beveik pasiekė prieš- recesinio laikotarpio lygmenį. Kartu su nedarbo lygio mažinimu, šalyje paraleliai buvo vykdomos ir gyvenimo kokybės

70 „US domestic policy“; Rasta: http://www.hrw.org/united-states/us-program; Žiūrėta: 2012-03-09; 71 Oficialus Baltųjų rūmų internetinis tinklalapis, skiltis „Tax Cuts, Unemployment Insurance and Jobs“; Rasta: http://www.whitehouse.gov/issues/taxes/tax-cuts; Žiūrėta: 2012-03-09; 72 Rogers, S. „US jobless data: how has unemployment changed under Obama?“; Rasta: http://www.guardian.co.uk/news/datablog/2011/oct/07/us-jobless-unemployment-data; Žiūrėta: 2012-03-16; 27 gerinimo programos. B. Obama ir visas jo kabinetas tikslingai siekė, kad mažėtų atskirtis tarp pasiturinčių ir skurstančiųjų šalyje. Prezidentas siekė, kad vidutinės JAV šeimos pragyvenimo lygis gerėtų, o gaunamos pajamos per mėnesį ženkliai padidėtų ir pasiektų bent 1000 JAV dolerių per mėnesį ribą.73 Vidutines ir žemesnes pajamas gaunantiems asmenis taip pat buvo mažinami mokesčiai, suteikiamos papildomos lengvatos. Visa tai rodo, kad B. Obama ir jo kabinetas nuo pat pirmųjų prezidentavimo dienų buvo suinteresuoti šalies piliečių pragyvenimo lygio gerinimu. Kita svarbi sritis, kurioje B. Obama ir jo vyriausybė koncentruoja savo dėmesį ir vykdomą politiką yra – žmogaus teisės. Didžiąją dalį savo karjeros jis praleido kovodamas ir stiprindamas žmogaus teises šalyje: dirbo kaip bendruomenės atstovas, žmogaus teisių advokatas, Ilinojaus valstijos senatorius ir dabar kaip prezidentas.74 Obama tvirtai tiki, kad Jungtinių Amerikos valstijų ateitis ir galia tiesiogiai priklauso nuo jos piliečių teisių užtikrinimo. Jei visi žmonės turės lygias galimybes ir sąlygas pilnavertiškai dalyvauti šalies ekonominiame gyvenime – kils ir bendras šalies ekonominis lygis.75 Kalbant apie žmogaus teises ir jų progresą JAV į valdžią atėjus B. Obama, yra būtina paminėti ne tik ekonominio pragyvenimo lygio vienodinimą, tačiau ir kitas sritis, kuriose galima matyti pažangą: buvo priimti įstatymai prieš diskriminaciją, seksualinių mažumų vestuvių įstatymas, redaguoti ir pataisyti tokie įstatymai kaip lygių galimybių ir etninių mažumų apsaugos. Kita svarbi sritis, kuriai vidaus politikoje JAV skiria didelį dėmesį yra nelegali migracija. Per pastaruosius du dešimtmečius, nelegalios migracijos srautai dramatiškai išaugo: nuo 3 iki 12 milijonų imigrantų per metus (Žr. Priedas Nr.2).76 Toks imigrantų skaičius šalyje kelia grėsmę šalies vidaus politikos stabilumui, tačiau būtina pabrėžti ir tai, kad šalyje galima išgirsti ir kitokią nuomonę. JAV įmonių darbdaviai džiaugiasi dideliu nelegalių imigrantų skaičiumi šalyje. Žmonės atvykstą į šalį, vedami tikslo užsidirbti pinigų, o tai reiškia pigią ir efektyvią darbo jėgą darbdaviams.77 Didžioji dalis nelegalių imigrantų atvyksta iš kaimyninės Meksikos, kurioje pragyvenimo lygis ženkliai skiriasi nuo didžiosios kaimynės, taigi natūralu, kad Meksikos gyventojai važiuoja į JAV tikėdamiesi geresnio pragyvenimo. Visuomenės tarpe yra teigiančių, kad imigrantai atvyksta į šalį siekdami tiesiog geresnių pajamų ir tikėdami JAV kaip svajonių šalies vizija.78 Atvykstantieji yra motyvuoti, sutinka dirbti tuos darbus, kurių vietiniai amerikiečiai nenori arba atsisako dirbti, o taip pat meksikiečių ir kitų imigrantų atvykimas į šalį tam tikra prasme didina toleranciją ir pakantumą kitos rasės žmonėms. Tuo tarpu valstybės valdžia yra šiek tiek kitokios

73 Oficialus Baltųjų rūmų internetinis tinklalapis, skiltis „Taxes“; Rasta: http://www.whitehouse.gov/issues/taxes ; Žiūrėta: 2012-04-03; 74 Oficialus Baltųjų rūmų internetinis tinklalapis, skiltis „Civil Rights“; Rasta: 75 Ten pat; 76 „Statistics on Migration“; Rasta: http://filipspagnoli.wordpress.com/stats-on-human-rights/statistics-on-xenophobia- immigration-and-asylum/statistics-on-migration/; Žiūrėta: 2012-03-15; 77 White, D. „Illegal Immigration Explained - Profits & Poverty, Social Security & Starvation“; Rasta: http://usliberals.about.com/od/immigration/a/IllegalImmi.htm; Žiūrėta: 2012-03-14; 78 „What are the solutions to illegal immigration in America?“; Rasta: http://immigration.procon.org/; Žiūrėta: 2012-02- 29; 28 nuomonės, nei jos piliečiai. Pastaroji yra itin susirūpinusi nelegalios imigracijos problemos sprendimu, nes manoma, kad tai stipriai kenkia šalies ekonomikai, stabilumui ir įvaizdžiui pasaulyje. Atsižvelgiant į tai, yra stiprinama sienų apsauga, griežtinamos taisyklės darbdaviams, kurie vietoj to, kad įdarbintų vietinius šalies piliečius, renkasi nelegalią darbo jėgą iš užsienio.79 Yra siekiama stiprinti šalies vertybes ir ekonomiką, didinant legalios imigracijos mastus, o taip pat didinti atsakomybę ir reikalavimus žmonėms, kurie JAV gyvena nelegaliai. Nepaisant šiandieninės vyriausybės vykdomos politikos ir siekių mažinti imigraciją, į šalį – JAV išlieka viena patraukliausių ir siekiamiausių valstybių, į kurias vyksta imigrantai iš viso pasaulio, tikėdamiesi geresnio pragyvenimo. Tokia situacija yra susiklosčiusi dėl to, kad pasaulyje yra akivaizdžiai matoma JAV vykdoma nuosekli ir į piliečius orientuota vidaus politika, pažanga žmogaus teisių srityje ir koncentracija į ekonomikos gerinimą šalies viduje. JAV vykdoma vidaus politika turi ir tiesioginės įtakos šalies ekonomikai.

3.2. JAV ekonomika

JAV turi didžiausią pasaulyje nacionalinę ekonomiką.80 2011 metų šalies bendras vidaus produktas buvo lygus ketvirčiui likusio pasaulio ekonomikos.81 Bendro vidaus produkto rodikliai ir stabiliai kylanti ekonomika leidžia JAV laikyti labiausiai pasiturinčia pasaulio valstybe. Tokia situacija susiklostė per ilgus metus, puoselėjant gilias ekonomikos tradicijas ir siekiant tikslo. Kaip buvo minėta anksčiau, JAV vykdo į visuomenės gerovę ir klestėjimą nukreiptą vidaus politiką, dėl ko gyventojai yra labiau motyvuoti dirbti ir tokiu būdu kelti bendrą šalies ekonomikos lygį. Kaip ir Kanadoje, didžiausią ekonomikos dalį sudaro paslaugų sektorius, jame dirba ir didžioji dalis šalies gyventojų.82 Kita svarbi sritis, iš kurios JAV gauna daugiausiai pajamų yra tarptautinė prekyba. JAV yra didžiausią prekybą pasaulyje vystanti šalis. Remiantis 2011 metų duomenimis, didžiausiais ir svarbiausiais JAV partneriais prekybos srityje buvo Kinija, Meksika ir Kanada83 (Žr. Priedas Nr.3). Su šiomis dvejomis valstybėmis JAV taip pat yra pasirašiusi ne vieną dvišalę ar daugiašalę sutartį, dalyvauja tų pačių, kaip ir Kanada, ekonominių organizacijų veikloje (CUFTA, NAFTA.). Sekantis svarbus partneris, su kuriuo JAV vysto abipusę prekybą ir glaudžią ekonomiką yra Europos Sąjunga. Kalbant apie ekonomines tarptautines organizacijas ir JAV

79 Oficialus Baltųjų rūmų internetinis tinklalapis, skiltis Immigration, „Fixing the Immigration System for America’s 21st Century Economy“; Rasta: http://www.whitehouse.gov/issues/fixing-immigration-system-america-s-21st-century- economy ; Žiūrėta: 2012-02-29; 80 „US economy“; Rasta: http://www.economywatch.com/world_economy/usa/?page=full; Žiūrėta 2012-03-25; 81 „Gross domestic product: fourth quarter and annual 2011 (third estimate). Corporate profits: fourth quarter and annual 2011“; Rasta: http://www.bea.gov/newsreleases/national/gdp/2012/pdf/gdp4q11_3rd.pdf; Žiūrėta: 2012-03-25; 82 Douglas B. „The Role of Services in the Modern U.S. Economy“, International trade adminitration, U.S Department of comerce, Cleveland, January 1999; Rasta: http://trade.gov/td/sif/PDF/ROLSERV199.PDF; Žiūrėta: 2012-03-25; 83 „U.S. Trade Partners Around The Globe“; Rasta: http://visualeconomics.creditloan.com/us-trade-partners-around-the- globe/; Žiūrėta: 2012-03-26; 29 vaidmenį jose yra būtina paminėti Pasaulio Prekybos Organizaciją (PPO), kurios įsteigime ir dabartinėje veikloje šalis vaidina vieną svarbiausių vaidmenų. JAV turi didžiausią pasaulyje į rinką orientuotą ekonomiką. Nuo 1960-tųjų JAV yra laikoma šalimi, kuri yra atsakinga už pasaulinių santaupų įsisavinimą.84 Nepaisant krentančios didžiulės atsakomybės ir kitų šalių noro pralenkti JAV ekonomiką, šalis išlieka ir svarbiausiu užsienio investuotojų šaltiniu bei pati investuoja (daugiausiai į kitas užsienio šalis).85 Tokia situacija yra akivaizdi ir galima teigti, kad savaime suprantama. Didžiausią pasaulyje ekonomiką valdanti šalis turi begales verslo įmonių, kurios veikia tarptautiniu mastu. Dėl to formuojasi tarsi tam tikras abipusių investicijų tinklas: JAV investuoja ir savo įmones steigia užsienio šalyse, o užsienio šalys veržiasi ir siekia investuoti bei atidaryti savo įmonių filialus būtent JAV – turtingiausioje pasaulio šalyje. Tarpusavio ekonominė priklausomybė daugeliu atvejų yra naudinga tiek JAV, tiek ir šalims, kurios yra jos ekonominėmis partnerėmis. Tačiau iš kitos pusės, didžiulė tarpusavio priklausomybė kartais turi ir neigiamų pasekmių. Kaip vieną iš akivaizdžiausių to pavyzdžių galima pateikti 2007 metų pabaigoje būtent JAV prasidėjusią ir galiausiai visą pasaulį apėmusią recesiją. 2007 metų gruodį JAV pranešė apie šalį apėmusią recesiją, kurią sukėlė smarkiai kylančios naftos kainos, bei gyventojų nemokumas būsto paskolų klausimu. Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių stipriai krito dolerio kursas, dėl ko ši krizė taip greitai ir nevaldomai išplito po visą pasaulį. Kai kurie ekonomikos analitikai net teigia, kad pastaroji ekonominė krizė yra „viena brangiausių pasaulio ekonomikai per visą jos istoriją.“86 Tokie įvykiai tik parodo, kaip didžioji pasaulio dalis yra tiesiogiai priklausoma nuo JAV ekonomikos vystymosi.87 Nepaisant kilusios recesijos ir ženklaus dolerio kurso sumažėjimo, JAV išlieka labiausiai klestinčia šalimi pasaulyje, kuri taip pat pasižymi ir didžiausiu technologiniu išsivystymu.88 Turtingiausia pasaulio valstybė ne tik turi stipriai išvystytą industriją, bet taip pat technologinėmis naujovėmis ir pačiomis technologijomis aprūpina likusias pasaulio valstybes. JAV yra tarp trijų pirmaujančių valstybių, kai kalbama apie aviacijos ir automobilių pramonę.89 Tačiau prieš keletą metų šalies ekonomiką nusiaubusi recesija turėjo pasekmių ir šiai sričiai. Kol šalis bandė atstatyti savo ekonomiką, buvo galima stebėti ženklų pramonės šakų klestėjimo mažėjimą, kai tuo tarpu tokiose šalyse kaip Kinija, Japonija ar Europos Sąjunga, buvo stebimas augimas. Tačiau

84 „US economy“, Op. Cit.; 85 Ten pat; 86 Kuodis, R. „Pasaulinė finansų krizė: priežastys ir pasekmės (Lietuvai)“; Rasta: http://neris.mii.lt/~ekonomika/Econlib/RK_fin_krize.pdf; Žiūrėta: 2012-03-26; 87 Salameh, M. H. „The Integration between USA Economy and Other World Countries Economies: Is the Financial Crisis Claiming Causality“, P. 5; Rasta: International Joumal of Economics and Finance, Vol. 3, No. 5; October 2011; Žiūrėta 2012-03-24; 88 „US economy“, Op. Cit.; 89 Ten pat; 30 konkurencija pramonės srityje nėra vienintelė grėsmė, kuri kyla JAV kaip ekonomikos milžinei. JAV jau ne vieną dešimtmetį yra labiausiai klestinti pasaulyje valstybė, natūralu, kad likusios šalys konkuruoja ir siekia pasivyti šios šalies ekonomikos lygį. Didžiausia JAV konkurentė ekonomikos srityje yra Kinija. Atlikta ne viena dešimtis mokslinių ir publicistinių tyrimų, kuriuose bandoma apskaičiuoti, kada Kinijos ekonomika galutinai pasivys ir pralenks JAV. Kol kas prognozės nėra labai artimos ir šalis išlieka pirmaujančia pasaulyje. Būdama turtingiausia pasaulio šalimi, turėdama didelę gausą tarptautinių investuotojų, JAV vysto ir nuolat plečia savo tarptautinius ryšius ir bendradarbiavimą su kitomis šalimis.

3.3. JAV užsienio politikos kryptys ir tikslai

Šio skyriaus pradžioje minėtas JAV siekis dominuoti pasaulyje ir būti pirmaujančia visose srityse diktuoja sąlygas ir didžiąja dalimi lemia šalies užsienio politiką bei jos kryptis. Oficialioje šalies užsienio politikos darbotvarkėje deklaruojami pagrindiniai tikslai yra: kurti saugesnį, demokratiniais principais veikiantį ir klestintį pasaulį, siekiantį ne tik Amerikos piliečių, bet ir tarptautinės bendruomenės gerovės.90 Dėl to dažnai susiklosto situacija, kad JAV dažnai tampa viena svarbiausių valstybių kai kalbama apie tarptautinius santykius plačiąja prasme. Kalbant apie JAV tarptautinius santykius ir pagrindines šalies užsienio politikos kryptis yra būtina atkreipti dėmesį, kad į valdžią atėjus prezidentui B. Obama keitėsi ne tik anksčiau minėta vidaus politika. Iki tol buvusios vyriausybės ir prezidentai dominavimo pasaulyje siekė kur kas griežtesnėmis priemonėmis ir už tai JAV dažnai buvo kritikuojama, nes įtakos pasaulyje dažnai siekė spaudimo priemonėmis. Tačiau į valdžią atėjus naujam prezidentui ir vyriausybei, pasaulinė situacija šiek tiek pakito. Prezidentas Obama pasisako už kur kas taikesnes ir švelnesnes užsienio politikos formavimo priemones. Kaip pavyzdį galima pateikti faktą, kad jau pirmaisiais savo prezidentavimo metais B. Obama ne tik nutraukė ne vienus metus trukusį karą Irake, bet taip pat pasirašė naują START sutartį su Rusija, kurios tikslas yra mažinti branduolinių galvučių ir strateginės ginkluotės kiekį. Už šias ir kitas panašias iniciatyvas 2009 metų pabaigoje prezidentas Obama net buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Pastarasis įvykis buvo ir tebėra labai prieštaringai vertinamas visame pasaulyje, tačiau toks žingsnis parodė, kad yra tikima naujojo prezidento siekiais ir tikslais keisti JAV užsienio politiką. Nuo B. Obama atėjimo į valdžią, Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politiką yra stengiamasi formuoti, panaudojant taikias priemones. Kalbant apie naują JAV užsienio politikos kryptį po B. Obamos inauguracijos, negalima

90 Department of State and U.S. Agency for International Development, „Strategic Planning Framework“, Rasta: http://www.state.gov/s/d/rm/rls/dosstrat/2004/23509.htm; Žiūrėta: 2012-04-02; 31 nepaminėti, kad nebuvo išvengta karinių veiksmų panaudojimo. Vienas žymiausių karinių jėgų panaudojimų buvo 2011 metų Libijos kare. Prezidentas B. Obama suteikė leidimą NATO pajėgoms įsikišti į pilietinį karą, tuo metu vykusį šalyje.91 Po šio prezidento duoto leidimo, NATO karinės oro pajėgos pažeidė neskraidymo zoną esančią virš Libijos, siekiant apsaugoti šalies sukilėlius nuo tuometinio šalies lyderio Muammar Qaddafi išpuolių ir žudynių. Po keleto mėnesių Libijos lyderis buvo sugautas ir nužudytas, o JAV stengėsi palaikyti taiką šalyje ir išvengti naujo pilietinio karo grėsmės.92 JAV kišimasis į Libijos pilietinį karą iki šiol yra vertinamas kontraversiškai, tačiau oficialiuose šalies dokumentuose yra deklaruojama pozicija, kad JAV gynė nekaltus asmenis nuo Libijos lyderio vykdomo teroro, kas padėjo įvesti demokratinį rėžimą šalyje ir išlaisvinti jos piliečius. Kitas su karinių priemonių panaudojimu susijęs, tačiau galiausiai turėjęs teigiamų pasekmių įvykis Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politikoje buvo teroristinės grupuotės Al- Queda lyderio Osama bin Laden nužudymas 2011 metų pradžioje. Po 2001 metų teroristinio rugsėjo 11-osios išpuolio, tuometinis JAV prezidentas G. Bush paskelbė karą terorizmui kaip globaliai grėsmei. „Po teroristinio išpuolio JAV, terorizmas visiškai suprantamai buvo iškeltas į pirmą vietą kaip tarptautinė grėsmė pasaulio politikoje.“93 Taigi rugsėjo 11-osiso išpuolio organizavimu kaltinto Osamos bin Ladeno sugavimas ir nužudymas buvo sutiktas kaip naujas atspirties taškas kovoje su terorizmu. Kaip teigė pats prezidentas B. Obama oficialiame kreipimesi į tautą „teisingumas buvo įvykdytas.“94 Kova su terorizmu išlieka viena prioritetinių JAV užsienio politikos krypčių, tačiau vieno garsiausių pasaulio teroristų nužudymas tapo išties reikšmingu įvykiu ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose bet ir visame pasaulyje. Kita svarbi JAV užsienio politikos kryptis taip pat susijusi su saugumo didinimu pasaulyje yra ginklų kontrolė. Specialiai tam įkurtas Ginklų kontrolės biuras yra atsakingas už „tarptautinius susitarimus ir aktus dėl branduolinio, cheminio/biologinio ir ginklo, o taip pat konvencinės ir strateginės ginkluotės.“95Pagrindinis tikslas be abejo yra visos šios ginkluotės mažinimas, saugus eksploatavimas ir naujų ginklų gamybos prevencija. Kita svarbi šio biuro užduotis yra jau pasirašytų sutarčių laikymosi stebėjimas ir kontrolė. Yra siekiama visų pasaulio valstybių bendradarbiavimo ginklų kontrolės ir neplatinimo srityje, tokiu būdu siekiant didinti tarptautinį saugumą. Ginklų kontrolės sritis yra labai svarbi ne tik tada, kai kalbama apie JAV užsienio, tačiau ir apie saugumo politiką, nes ginklų plitimas pasaulyje yra viena esminių sričių, kuri reikalauja

91 Jones, S. „Obama's Foreign Policy Platform. Running On His Record“; Rasta: http://usforeignpolicy.about.com/od/2012Election/a/Obamas-Foreign-Policy-Platform.htm; Žiūrėta: 2012-04-03; 92 Ten pat; 93 Kay S. Op. Cit.; P. 235; 94 „Osama bin Laden killed: Barack Obama's speech in full“; Rasta: http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/barackobama/8487354/Osama-bin-Laden-killed-Barack-Obamas-speech- in-full.html; Žiūrėta: 2012-04-02; 95 „Bureau of Arms Control“; Rasta: http://www.state.gov/www/global/arms/bureauac.html; Žiūrėta: 2012-04-02; 32 kontrolės ir priežiūros. Tik vykdant efektyvią ginklų kontrolės politiką, galima tikėtis ir karinio stabilumo pasaulyje. Taigi, apibendrinant galima teigti, kad ši JAV užsienio politikos sritis yra labai svarbi. Dar viena užsienio politikos kryptis, kurioje aktyviai veikia JAV vyriausybė yra demokratijos ir žmogaus teisių užtikrinimo skatinimas. Kartais tai net yra įvardijama kaip svarbiausia ir centrinė JAV užsienio politikos kryptis.96 Šalis remiasi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatomis ir remia šalis, kurios siekia žmogaus teisių užtikrinimo ir demokratinių principų veikimo. Būtent dėl to, JAV dažnai kišasi ir dalyvauja pilietiniuose konfliktuose, kuriuose vietiniai gyventojai siekia nuversti esamą tvarką ir įvesti demokratinį rėžimą. Šalis vykdo daugybę įvairių programų, kurios yra skirtos siekti žmonių gerovės ir pagrindinių teisių užtikrinimo. Įvairūs dvišaliai susitarimai, ekonominė ir humanitarinė parama, bei tarptautinių forumų organizavimas yra pagrindinės priemonės, kuriomis padeda JAV vykdyti šią užsienio politikos kryptį. Kalbant apie svarbiausias JAV užsienio politikos kryptis, negalima nepaminėti ir narkotikų kontrolės. Šalyje yra įsteigtas Tarptautinis narkotikų ir teisės aktų vykdymo priežiūros biuras, kurio pagrindinis tikslas yra: „mažinti ir kontroliuoti įvežamų narkotikų kiekį į JAV bei mažinti tarptautinį nusikalstamumą ir jo įtaką Amerikos piliečiams.“97 Didžioji dalis nelegalių narkotikų į šalį patenka pro pietinę šalies sieną su Meksika. Dėl šios priežasties yra stiprinama sienos apsauga ir griežtinama narkotikų įvežimo kontrolė. Pastarosios užsienio politikos viena iš krypčių taip pat yra ir tarptautinio organizuoto nusikalstamumo mažinimas. Yra siekiama kontroliuoti ir drausti narkotikų prekybą, taip pat prekybą žmonėmis, pinigų plovimą ir kitus finansinius nusikaltimus. Taigi apibendrinant, galima teigti, kad JAV pagrindinės užsienio politikos kryptys yra tiesiogiai nukreiptos į tarptautinio saugumo užtikrinimą pasaulyje. Turtingiausia ir įtakingiausia pasaulio valstybė siekia ne tik savo piliečių, bet ir visuotinės žmonių gerovės, žmogaus teisių užtikrinimo, stabilumo ir saugesnio gyvenimo pasaulyje. Kaip galima matyti, pagrindinės JAV užsienio politikos kryptys yra nukreiptos prieš vadinamąsias šiuolaikines grėsmes tarptautiniam saugumui, tokias kaip narkotikai, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, terorizmas, ginklų prekybą. Tai tik dar kartą parodo JAV siekį dominuoti pasaulyje, užtikrinti ne tik savo šalies gyventojų gerovę, bet ir kurti tarptautinį saugumą.

96 „Bureau of Democracy, Human Rights, and Labor“; Rasta: http://www.state.gov/j/drl/index.htm; Žiūrėta: 2012-04- 02; 97 „Bureau of International Narcotics and Law Enforcement Affairs“; Rasta: http://www.state.gov/j/inl/index.htm; Žiūrėta: 2012-04-02; 33

3.4. JAV vieta tarptautinėje arenoje

Remiantis ankstesniuose skyriuose išanalizuota JAV užsienio ir vidaus politika, galima matyti, kad JAV tiek kitų tarptautinės sistemos veikėjo yra vertinama, tiek pati save suvokia kaip globaliai svarbią veikėją. Kaip buvo pateikta pirmojoje darbo dalyje, pagal šiuolaikinę valstybių galios hierarchiją – JAV išlieka vienintele supergalybe pasaulyje. O toks šalies statusas iš karto parodo tai, kad ji yra pripažįstama ir palaikoma likusių pasaulio valstybių. JAV disponuoja įvairiais galios svertais (ekonominiais, kariniais), kurie yra naudojami visoje tarptautinėje sistemoje. Yra būtina dar kartą paminėti klestinčią šalies ekonomiką, kuriai iki šiol niekas nesugeba prilygti, tačiau nuo jos raidos priklauso ir likusio pasaulio ekonominė gerovė. Kalbant apie vykdomą politiką viduje, dažnai JAV tampa sektinu pavyzdžiu ne tik kaimyninėms valstybėms, tačiau ir šalims, esančioms toli už Atlanto vandenyno, nes „didžioji pasaulio dalis palaiko Jungtines Amerikos Valstijas ir laiko jas sektinu pavyzdžiu.“98 Šiandieninė tarptautinė sistema buvo formuojama, remiantis JAV propaguojamomis idėjomis ir vykdoma politika. JAV inicijavo ir įkūrė didžiąją dalį pasaulinių finansinių struktūrų ir organizacijų, žmogaus teisių apsaugos mechanizmų. „Būtent pagal Amerikos žmogaus teisių tradicijas šiandien yra vertinamos kitos šalys bei šių teisių užtikrinimas jose.“99 Kartais šalis yra kritikuojama, kad bando primesti savo pažiūras ir suvokimą apie žmogaus teises visam likusiam pasauliui, tačiau didžiojoje pasaulio dalyje vyrauja idėja, kad „dominuojanti pasaulio valstybė nustato teisingo kelio taisykles ir užtikrina, kad visi jų laikytųsi, dėl ko tarptautinėje sistemoje įsivyraus taika ir stabilumas.“100 Kalbant apie JAV vaidmenį, pasaulyje negalima nepaminėti ir kitų sričių, kuriose šalis yra dominuojanti. Esminė sritis, kurios pagalba JAV įsitvirtino pasaulyje yra tarptautinės organizacijos. Šalis priklauso daugybei tarptautinių organizacijų, taip pat yra daugelio iš jų įkūrėja ar neoficiali valdytoja. Atsižvelgiant į tai, kad šalis yra laikoma vienintele šių dienų supergalybe, dažnai būtent į JAV sprendimus ir pozicijas yra atsižvelgiama priimant galutinį sprendimą. Taip yra todėl, kad daugelis valstybių ne tik pasitiki šia galingiausia pasaulio valstybe bet ir tam tikra prasme yra nuo jų priklausomos. Kai kurios šalys savo ekonomiką ir politiką derina atsižvelgiant į JAV interesus, nes dažnai nuo šios šalies požiūrio priklauso ir jų pačių gerovė. JAV išlieka galingiausia ir įtakingiausia valstybe tarptautinėje arenoje. Didžioji dalis pasaulio valstybių nuolankiai žiūri ir pripažįsta JAV dominavimą, siekia jos palankumo. Šalies

98 „US Role in the World“; Rasta: http://www.americans-world.org/digest/overview/us_role/usrole_summary.cfm ; Žiūrėta: 2012-04-10; 99 „The U.S Role in the World: Four Futures“, Watson institute for international studies, Brown university; Rasta: http://www.choices.edu/resources/documents/usrole_futures_002.pdf ; Žiūrėta: 2012-04-10; 100 Davis, J. „The Big Picture of the U.S. Role in the World“; Rasta: http://foreignpolicyblogs.com/2012/03/16/big- picture-u-s-role-world/ ; Žiūrėta 2012-04-10; 34 priklausymas dideliam skaičiui tarptautinių organizacijų, dalyvavimas įvairiose taikos palaikymo misijose, taip pat globalių problemų sprendimas tik dar kartą parodo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos išlieka įtakingiausia tarptautinės arenos veikėja.

35

4. KANADOS IR JAV ARKTIES POLITIKOS PALYGINIMAS

Remiantis ankstesniuose skyriuose išanalizuota Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų pateikta vykdomos politikos analize, taip pat siekiant atsakyti į darbo tikslą ir uždavinius, šioje darbo dalyje bus analizuojamas pagrindinis darbo objektas – šalių vykdoma Arkties politika. Siekiant, kad būtų pilnai atsakyta į darbo tikslą, pirmiausiai reikia išanalizuoti kiekvienos valstybės Arkties politiką atskirai, pateikti pagrindinius panašumus ir skirtumus, atrasti esminius sankirtos ir nesutarimo taškus.

4.1. Kanados Arkties politika ir jos iššūkiai

Oficialiuose Kanados valstybės dokumentuose yra teigiama, kad Kanada yra Šiaurės tauta.101 Būtent Šiaurė yra neatsiejama dalis, kai kalbama apie šalies istorinį paveldą, nacionalinį identitetą. Ji yra taip pat ir gyvybiškai svarbi kai kalbama apie Kanados ateitį. Šalies gyventojai yra įsitikinę, kad būtent Arktis „formuoja jų, kaip tautos ir kaip kiekvieno atskiro individo identitetą.“102Kadangi šiuo metu Kanadai priklauso daugiau nei 40% teritorijos, šalis save gali pilnateisiškai vadinti Arkties valstybe. Šiaurinėje šalies dalyje esantis Arktinis salynas (angl. – Arctic Archipelago) yra sudarytas ir „94 didesnių salų ir net 36 469 mažųjų salelių, kurios visos kartu užima 1.4 mln km2 teritoriją (Žiūrėti Priedas Nr.4).103 Kanadai priklausantis Arktinis salynas apima didžiausią sausumos plotą Arktyje, neskaitant Grenlandijos.“104 Toks šalies valdomos teritorijos dydis akivaizdžiai parodo, kad antroji pagal dydį pasaulyje valstybė yra įsitvirtinusi šiame regione ir pagrįstai siekia vadovavimo joje. Kanada ne be reikalo kartais yra net vadinama Arkties supergalybe.105 Būtent remiantis anksčiau paminėtomis salomis ir salelėmis bei Kanados suverenitetu jose, šalis buvo pripažinta kaip pilnateisė šių žemių Arktyje valdytoja. Net Jungtinių Amerikos Valstijų buvęs prezidentas G. W. Bush oficialiai pripažino Kanados suverenitetą Arkties salyne. Toks pripažinimas reiškė, kad antroji pagal dydį pasaulyje valstybė turi išskirtines suverenias teises, privilegijas ir galią šiose teritorijose. Ji gali leisti ir taikyti savo įstatymus, vykdyti įvairią veiklą bei nustatyti leidimus ir draudimus teritoriją norinčioms kirsti kitoms valstybėms.106

101 Kanados Šiaurinė strategija :„Canada’s Northern Strategy: Our North, Our Heritage, Our Future“; rasta: ; žiūrėta: 2011-11-24; 102 Green, G. „Canada’s Northern Identity“; rasta: http://www.themarknews.com/articles/5885-canadas-northern- identity?page=2; žiūrėta: 2011-10-25; 103 „Arctic Sea Routes: DARPA seeks monitoring systems“; Rasta: http://www.eaglespeak.us/2012_03_01_archive.html; Žiūrėta: 2012-04-02; 104 Internetinė Kanados enciklopedija, „Arctic Archipelago“; Rasta: http://www.thecanadianencyclopedia.com/articles/arctic-archipelago; Žiūrėta: 2012-03-28; 105 „Kanada – būsimoji supervalstybė?“; Rasta: http://www.ekonomika.lt/naujiena/kanada-busimoji-supervalstybe- 625.html; Žiūrėta: 2012-03-26; 106 Dufresne, R. „Canada's Legal Claims Over Arctic Territory and Waters“, P. 4; Cituota iš: Panetta, A. „Harper et 36

Dėl Kanados vykdomos politikos, o taip pat ir dėl atšiauraus klimato, Arktinis salynas buvo ne tik sunkiai prieinamas, kitoms valstybėms, bet ir „buvo ribojama žmogaus veikla šiose teritorijose.“107 Panašaus pobūdžio žmogaus veiklos ribojimas teritorijoje ne tik parodo šalies norą valdyti teritoriją, bet ir tuo pačiu apsaugoti ją nuo žalingos aplinkai veiklos. Žmogiškosios veiklos ribojimas Kanadai priklausančioje Arkties dalyje leidžia suprasti, kad šalis yra suinteresuota aplinkosauga šiame regione. Suverenumo pripažinimas Arktiniame salyne taip pat reiškia, kad Kanada gali laisvai disponuoti salyne esančiais resursais bei vandenimis, kurie yra aplink ir po salomis. Taigi, teritorinio suverenumo pripažinimas suteikia Kanadai išskirtines teises ir galimybes Arkties regione.

„Šalies vyriausybė mato ne tik galimybes, bet ir daugybę iššūkių, kurie šiuo metu egzistuoja Šiaurėje. Būtent dėl to yra skiriama daug dėmesio ir šalies nacionalinių resursų šių problemų sprendimui.“108 Kanadai priklausančioje Arkties salyno dalyje kol kas nebuvo aptikta naudingųjų metalų (aukso ar deimantų), kurių galimas egzistavimas Arktyje buvo minėtas anksčiau, tačiau yra randami dujų ir naftos telkiniai, salyno teritorijoje taip pat randama ir anglies.109 Taigi galima teigti, kad Kanadai priklausančioje Arkties dalyje yra randama naudingųjų iškasenų ir energetinių resursų, kurie prisideda prie šalies ekonominio klestėjimo ir atneša naudą.

Nepaisant to, kad Kanada gauna nemažą naudą ir resursus iš jai priklausančios Arkties teritorijos, šalis taip pat vykdo gausybę mokslinių tyrimų Arkties srityje ir yra labai susirūpinusi oro, vandens ir aplinkos tarša šiame regione. Kanados iniciatyva buvo išleistas Arkties vandenų taršos prevencijos aktas (angl. - Arctic Waters Pollution Prevention Act) dar 1969 metais.110 Šiuo aktu buvo ne tik uždrausta pilti bet kokias atliekas iš laivų Arkties teritorijoje, tačiau taip pat buvo sustiprintos Kanados galios. Buvo įtvirtinta, kad šalis gali reguliuoti 100 jūrmylių zoną į visas puses nuo savo krantų, vykdyti žvejybos kiekio mažinimą, drausti įplaukti neaiškios kilmės ar paskirties laivams. Taigi, galima teigti, kad daliai Arkties teritorijų Kanada vadovauja jau nuo 7 dešimtmečio, rūpinasi šių teritorijų aplinkosauga, gyventojų gerove. Kartais net yra teigiama, kad „Arktis yra tarsi tolima, Kanados kontroliuojama žemė, o kitaip tariant – tolimoji Šiaurė yra lyg šalies kolonija.“111 Akivaizdu, kad antroji pagal dydį pasaulyje valstybė yra suinteresuota ne tik gaunamais resursais, bet ir šios teritorijos gerove, išsaugojimu, vientisumu ir saugumu.

Nepaisant Kanados pastangų išsaugoti Arkties vientisumą ir aplinką, yra tokių gamtos

Bush confirment leur désaccord sur l’Arctique“; Le Devoir, 22 August 2007; Rasta: http://www.parl.gc.ca/Content/LOP/ResearchPublications/prb0739-e.htm#endnote13; Žiūrėta: 2012-03-22; 107 Ten pat; 108 Kanados Šiaurinė strategija, Op. Cit.; 109 „Arctic Archipelago“, Op. Cit.; 110 Binkley, A. „Canada to toughen Arctic navigation rules“, P. 1; Rasta: Canadian Sailings, September 15, 2008; Žiūrėta: 2012-03-26; 111 Saunders, D. „We see our Arctic as a colony“; Rasta: http://www.theglobeandmail.com/news/opinions/we-see-our- arctic-as-a-colony/article1466684/; Žiūrėta: 2012-03-25; 37 reiškinių, kurių neįmanoma sustabdyti. Klimato kaita, šylanti oro temperatūra ir ozono skylės didėjimas tirpdo Arkties ledynus. „Šiuo metu Arkties regionas patiria staigius aplinkos ir socioekonominius pokyčius.“112 Klimato kaita ir tirpstantys ledynai Arktyje pirmiausia veikia vietines bendruomenes. Visų pirma didėja žemdirbystei ir gyvulių auginimui tinkamo ploto kiekis, kas veikia šio regiono gyventojų gyvenimo kokybę, bet būtina atsižvelgti ir į tai, kad tirpstantys ledynai su savimi atsineša ir nemažą kiekį grėsmių. Tačiau tų grėsmių atsiradimą labiau galima sieti ne su gamtos pokyčiais, o su kitų valstybių vykdoma politika. Tirpstantys ledynai daro Arkties regioną vis labiau prieinamą ir įdomų, taigi „kyla ne tik klausimas dėl galimos šio regiono ateities, bet ir dėl būsimo Kanados vaidmens jame.“113 Nuo to laiko kai sparčiau pradėjo tirpti ledynai ir Arkties regionas tapo lengviau prieinamu, ne viena valstybė užsinorėjo pasipelnyti iš šio regiono, tačiau kai kurios iš jų tai darė labai drastiškomis priemonėmis.

2007 metų rugpjūčio mėnesį, Rusija nuplaukė ir įsmeigė savo šalies vėliavą jūros dugne po Šiaurės ašigaliu ir tokiu būdu pareiškė savo „pretenzijas į kontinentinio šelfo dalį, savo dydžiu prilygstančią Vakarų Europai. Tokiu poelgiu Maskva visiškai iš niekur sukūrę naują tarptautinės įtampos šaltinį.“114 Toks Rusijos išpuolis ir akivaizdžiai pareikštas noras užkariauti Arktį bei joje slypinčius natūraliuosius resursus, be abejo neliko be atsako. Visa tai privertė suklusti ir konkrečių veiksmų imtis ir kitas Arkties valstybes.

Į Rusijos mestą iššūkį iš karto sureagavo Jungtinės Amerikos valstijos. Dar tais pačiais metais „Vašingtone įvyko trijų dienų mokslo ir karinių žinybų atstovų pasitarimas. Jame buvo akcentuojama, kad Arkties vandenynas ir jo turtai yra pasaulinė nuosavybė, o į jo dugną įbesta valstybinė vėliava dar nenustato tos valstybės teisių.“115 Savo ekspedicijas bei laivus į Arktį taip pat yra pasiuntusi Norvegija bei Danija. Moksliniai tyrimai ir geologinių duomenų rinkimas šioje srityje vyksta nuolatos. Visos Arkties valstybės yra pareiškusios vienokias ar kitokias pretenzijas ir deklaravusios teises į galimas dujų ir naftos atsargas Arkties regione.

Šiuo metu, remiantis anksčiau analizuota Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, Arkties valstybės naudojasi 320 kilometrų (200 jūrmylių) pločio ekonomine zona aplink Šiaurės ašigalį. „Šalys turi suverenias teises tyrinėti ir visapusiškai išnaudoti visus išteklius, kuriuos randa sau teisiškai priklausančiose išimtinėse ekonominėse zonose.“116 Tačiau yra manoma, kad didieji

112 Schofield, C., Potts, T., Townsend-Gault, I. „Boundaries, biodiversity, resources and increasing maritime activities: emerging oceans governance challenges for Canada in the Arctic ocean“, P. 1; Rasta: Vermont Law Review. Vol. 34:035; Žiūrėta: 2011-11-26; 113 Allain, M. A. „Canada's Claim to the Arctic: A Study in Overlapping Claims to the Outer Continental Shelf“, P. 3; Rasta: Journal of Maritime Law & Commerce, Vol. 42, No. 1, January, 2011; Žiūrėta: 2011-11-23; 114 Cohen, A. „Rusijos varžybos dėl arkties“; Rasta: www.geopolitika.lt/?artc=1073; Žiūrėta: 2011-11-05; 115 Iškauskas, Č. „“Ledinis“ karas už Arkties turtus“; Rasta: www.geopolitika.lt/?artc=1041; Žiūrėta: 2011-11-05; 116 „Statement on Canada‘s Arctic foreign policy: Exercising Sovereignty and Promoting Canada’s Northern Strategy Abroad“, P. 9; Rasta: http://www.international.gc.ca/polar-polaire/assets/pdfs/CAFP_booklet-PECA_livret-eng.pdf; Žiūrėta: 2011-11-09; 38 naudingi ištekliai glūdi už šalims priklausančioms ekonominės zonos, todėl yra norima padalinti visą Arkties regioną į įtakos zonas, kuriose valstybės galėtų vykdyti laisvą politiką ir tyrinėjimus.

Kalbant apie Arkties padalinimą ir Kanadą, yra būtina paminėti, kad nei viena valstybė nerizikuoja prarasti tiek daug, kiek rizikuoja Kanada. Šalis neturi galingų karinių pajėgų, kuriomis galėtų ginti savo pozicijas Arkties regione, o taip pat neturi ir pakankamos politinės galios, kad galėtų sustabdyti Arkties padalinimo siekiančias valstybes. Jei Arktis būtų padalinta, Kanada prarastų dalį savo valdomos teritorijos (nemažą dalį šiai dienai valdomo Arktinio salyno), o tai nebūtų naudinga nei ekonominiu, nei politiniu požiūriu. Atsižvelgiant į tai, 2009 metais buvo išleista Kanados Šiaurinė strategija, kurios esminė mintis ir tarsi šūkis yra: „Mūsų Šiaurės, Mūsų paveldas - mūsų ateitis.“ Strategijos pagrindinės kryptys ir tikslai yra šie: 1) išlaikyti suverenumą Arkties srityje; 2) skatinti socialinę ir ekonominę plėtrą regione; 3) išsaugoti Šiaurės aplinkos paveldą; bei 4) pagerinti ir plėtoti Šiaurės regiono valdymą.117 Visoje strategijoje yra pabrėžiamas Kanados suvereniteto išlaikymas valdomose Šiaurės regiono teritorijose, o jos pabaigoje yra akcentuojama, kad šalis neketina keisti savo įprastos ir nuolat vykdomos politikos Arktyje. Kanados Šiaurinėje strategijoje taip pat yra akcentuojamas ir siekis toliau atkakliai bandyti įtvirtinti savo pozicijas kontinentiniame šelfe. „Yra manoma, kad Kanados vyriausybė skyrė apie 109 mln. dolerių118, kuriuos planuojama išleisti dar iki 2014 metų, investuojant į mokslinius tyrimus Arktyje, skirtus jūros dugno ir kontinentinio šelfo tyrimams.“119 Mokslinių tyrimų atlikinėjimas, savo kontinentinio šelfo ribų nustatymas yra akivaizdūs pavyzdžiai kai kalbama apie Kanados siekius Arktyje. Kitas svarbus dokumentas, kuriame taip pat yra kalbama apie šalies vykdomą ir siekiamą vykdyti politiką Šiaurėje yra Nacionalinė šalies veiksmų programa skirta Jūrų aplinkos apsaugai (angl. - National Programme of Actions for the Protection of the Marine Environment from Land- based Activities - NPA).

Pastarajame dokumente esminiai punktai kalba apie žmonių gerovės išsaugojimą, o taip pat „jūros aplinkos blogėjimo mažinimą, jau pažeistų vietų atstatymą, jūros išteklių išsaugojimą bei tausų jų naudojimą, siekį išlaikyti jūrų aplinkos biologinę įvairovę bei skatinti jos gamybinius pajėgumus.“120 Panašaus turinio dokumentai leidžia matyti ir suprasti, kad Kanada yra suinteresuota saikingu resursų gaunamų iš jūrų naudojimu, taip pat ir pačiu jūrų apsaugojimų jų biologinės gerovės išlaikymu ir skatinimu. Remiantis pastaraisiais minėtais dokumentais galima teigti, kad ir Arkties regione, šalis laikosi tos pačios politikos, nes Arkties vandenynas ir kiti vandens telkiniai

117 Kanados Šiaurinė strategija, Op. Cit.; 118 Tiksli suma bus žinoma tik pasibaigus vykdomiems projektams ir tyrimams. 119 Allain, M. A., Op. Cit., P. 20; 120 Nacionalinė šalies veiksmų programa skirta Jūrų aplinkos apsaugai, National Programme of Actions for the Protection of the Marine Environment from Land-based Activities; Rasta: http://www.ec.gc.ca/Publications/default.asp?lang=En&xml=08D98B7F-171E-4708-8888-EA943C58F814 ; Žiūrėta: 2012-02-13; 39 esantys šalies Šiaurėje bei priklausantys Arkties regionui, apima siekiamą vykdyti politiką, apie kurią kalbama oficialiuosiuose šalies dokumentuose. Taigi, antroji pagal dydį pasaulyje valstybė visomis įmanomomis priemonėmis, siekia sustabdyti kitų Arkties valstybių vykdomą destrukcinę politiką ir intervencijas Šiauriniame regione.

„Kanada vaidina viena pagrindinių vaidmenų siekiant įkurti Arkties regiono hidrografinę komisiją (angl. - Arctic Regional Hydrographic Commission), kuri padėtų geriau suprasti Arkties vandenyno ir jo pakrančių saugų ir pilnavertį naudojimą.“121 Iš to galima spręsti, kad Kanada iš tiesų yra susirūpinusi Arkties išnaudojimo klausimu, siekia užtikrinti saugų ir gamtai nežalingą jos eksploatavimą. Kaip ir buvo minėta anksčiau, šalis yra susirūpinusi žmogaus veiklos daromos žalos mažinimu šiame regione. Kanada visada ėjo priešakyje, kai buvo kalbama apie Arkties aplinkos išsaugojimą, bei klimato kaitos daromą žalą regione. „Kanada prisiima visą atsakomybę už aplinkos apsaugą Arkties vandenyse.“122 Šalis siekia tarptautinio bendradarbiavimo, siekdama užtikrinti viso regiono saugumą ir vientisumą, vietinių gyventojų gerovę. Kanados iniciatyva yra skatinamos aplinkos apsaugos ir ekosistemos bei gyvūnų išsaugojimo programos.123 Taigi, iš visų aukščiau pateiktų argumentų galima matyti, kad Kanada nėra suinteresuota tik resursų gavyba ir eksploatavimu Arkties regione, šalis yra kur kas labiau suinteresuota aplinkos išsaugojimu ir saikingu jos naudojimu, žmogaus veiklos daromos žalos mažinimu ir vietinių gyventoju apsauga. Visą tai dar kartą iliustruoja ir ankstesniuose skyriuose analizuotą Kanados politiką, iš kurios buvo galima matyti, kad antroji pagal dydį pasaulyje valstybė yra suinteresuota pagalba silpnesnių ir mažiau išsivysčiusių regionų gyventojų apsauga, aplinkosauga ir visuotine gerove. Būtent tokią politiką šalis vykdo ir Arkties klausimu. Tačiau visai kitokią ir galima teigti, kad net priešingą politiką šio regiono klausimu vykdo Jungtinės Amerikos Valstijos.

121 „Statement on Canada‘s Arctic foreign policy: Exercising Sovereignty and Promoting Canada’s Northern Strategy Abroad“, P. 15; 122 Ten pat, P. 18; 123 Pvz.: Jungtinių Tautų konvencija dėl biologinės įvairovės (angl. – United Nations Convention on Biological Diversity), Migruojančių paukščių sutartis (angl. - the Migratory Bird Treaty), Baltųjų meškų išsaugojimo susitarimas (angl. – the Agreement on the Conservation of Polar Bears); 40

4.2. Jungtinių Amerikos Valstijų Arkties politikos ypatybės

Kaip buvo minėta ankstesniame skyriuje apie Jungtines Amerikos Valstijas ir jų vykdoma užsienio politiką, šalis yra dažnai matoma kaip pagrindinė tarptautinių konfliktų sprendėja, taigi ne išimtis yra ir nesutarimai, kurie kyla dėl Arkties. Taip pat JAV interesai ir siekiai šiame regione yra irgi pakankamai svarbūs kai kalbame apie šalies vykdomą užsienio politiką. Nacionalinio saugumo Prezidento direktyvos (angl. - National Security Presidential Directive and Homeland Security Presidential Directive) skyriuje apie Arkties regiono politiką, ne tik pabrėžiama, kad JAV yra Arkties valstybė, tačiau yra įtvirtinti ir pagrindiniai šalies interesai bei veiksmai šiame regione.

Viename iš pirmųjų teiginių Nacionalinio saugumo Prezidento direktyvoje dėl Arkties regiono politikos yra iš karto pasakoma, kad JAV turi didelius ir esminius interesus Arkties regione bei yra pasiruošusi veikti viena arba sąjungoje su kitomis valstybėmis, siekiant apginti šiuo interesus. Pagrindiniai tikslai ir siekiai, apibrėžti direktyvoje yra:

1. susipažinti su nacionalinio saugumo poreikiais, susijusiais su Arkties regionu; 2. apsaugoti Arkties regioną ir išsaugoti jo biologinius resursus; 3. užtikrinti, kad natūraliųjų resursų gavyba ir ekonominis vystymasis regione, nebūtų žalingas aplinkai; 4. stiprinti institucinį bendradarbiavimą tarp pagrindinių 8 Arkties valstybių (JAV, Kanada, Danija, Suomija, Islandija, Norvegija, Rusija ir Švedija); 5. įtraukti vietines Arkties bendruomenes į sprendimų priėmimo procesą; 6. stiprinti mokslinių tyrimų monitoringą ir pačius tyrimus vietos, regiono ir globalios aplinkosaugos klausimais.124

Iš aukščiau pateiktų Jungtinių Amerikos Valstijų deklaruojamų tikslų Arkties regione galima matyti, kad šalis taip pat kaip ir ankstesniame skyriuje aprašyta Kanada yra suinteresuota apsaugoti šį regioną ir jo vietinius gyventojus. Aplinkosauginiai klausimai, saikingas resursus panaudojimas ir gavyba bei vietinių bendruomenių įtraukimas į sprendimo priėmimo procesą parodo Jungtinių Amerikos Valstijų susirūpinimą regiono gerovės išsaugojimu. Analogiškai kaip ir prieš tai aprašyta jos didžioji kaimyne, JAV veiklą ir tyrimus Arktyje pradėjo dar prieš keletą dešimtmečių.

1984 metais, Arkties tyrimų ir politikos aktu (angl. - the Arctic Research and Policy Act of 1984) buvo įkurta Jungtinių Amerikos Valstijų Arkties tyrimų komisija (angl. - The United States Arctic Research Commission), kurios pagrindiniai tikslai bei pareigos buvo skatinti tyrimus Arktyje,

124 Nacionalinio saugumo Prezidento direktyva dėl Arkties regiono politikos, National Security Presidential Directive and Homeland Security Presidential Directive, P. 2; Rasta: http://www.arcticgovernance.org/usa-arctic-region- policy.4652601-142902.html; Žiūrėta: 2012-04-03; 41 bei rekomenduoti tyrimais paremtą politiką Prezidentui ir Kongresui; duoti nurodymus tarpžinybinio Arkties komiteto nariams; kurti nacionalinius Arkties mokslinių tyrimų projektus penkerių metų laikotarpiui, o taip pat bendrauti su Arkties regiono gyventojais ir vietos valdžios institucijomis, siekiant gauti kuo platesnę ir tikslesnę informaciją.125 Ši komisija yra sudaryta iš 7 narių, kuriuos skiria Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas iš įvairių mokslinių ir akademinių institucijų narių. Komisija susitinka ir pagrindinius tyrimus atlieka Aliaskoje – JAV priklausančioje teritorijoje, kurios dėka šalis turi priėjimą prie Arkties regiono.

Jungtinės Amerikos pradėjo save laikyti Arktine tauta nuo 1867 metų, kai nusipirko Aliaską iš nuo Krymo karų126 susilpnėjusios Rusijos.127 Nuo to laiko tai yra didžiausia, tačiau rečiausiai apgyvendinta valstija. Šios teritorijos saugumas, politinis, mokslinis ir technologinis vystymasis yra labai svarbus JAV. Tirpstantys ledynai ir didėjantis priėjimas prie Arkties teritorijų, kuria naujas galimybes ir iššūkius Aliaskoje. Būtent Aliaskos teritorijos turėjimas leidžia JAV dalyvauti Arkties politikoje ir konkuruoti su kitomis valstybėmis šiame regione.

Kalbant apie JAV vykdomą politiką yra būtina paminėti 1991 metų Arkties aplinkos apsaugos strategiją (angl. - Arctic Environmental Protection Strategy), kurią Jungtinės Amerikos valstijos pasirašė kartu su likusiomis 7 Arkties valstybėmis. Ši strategija buvo inicijuota Suomijos, siekiant spręsti įvairias aplinkosaugines problemas Arkties regione. Buvo sukurtos 4 darbinės grupės, kurios vykdė aplinkosaugos monitoringo, floros ir faunos išsaugojimo, pasiruošimo nenumatytiems įvykiams, bei jūrų apsaugos programas.128 Šios darbo grupės savo veiklą vykdo ir strategiją tęsia iki šių dienų. Taigi, pastaroji strategija prie kurios 1991 metais prisijungė ir JAV dar kartą parodo, kad šalis Arkties klausimu rūpinasi jau ne vieną dešimtmetį.

Iki šiol paminėta JAV vykdoma politika Arkties klausimu atrodo labai taiki ir nukreipta aplinkosaugos išsaugojimo ir vietinių gyventojų gerovės link. Tačiau po to, kai 2007 metais, Rusija įsmeigė savo vėliavą po Šiaurės ašigaliu taip akivaizdžiai parodydama savo tikslus šiame regione, pasikeitė ir Jungtinių Amerikos Valstijų interesai Arktyje. Kaip jau buvo minėta anksčiau, šalis ėmė akcentuoti, kad Arkties vandenynas ir jame slypintys turtai yra pasaulinė nuosavybė, o taip pat JAV „tikslai šiame regione iš mokslinių pasikeitė į suverenumo ir saugumo užtikrinimą Aliaskos vandenyse, kurie ribojasi su Kanados ir Rusijos teritorijomis.“129 Buvo net imta drausti įplaukti

125 Oficialus Jungtinių Amerikos Valstijų Arkties tyrimų komisijos tinklapis, US Arctic Research Commission; Rasta: http://www.arctic.gov/about.html ; Žiūrėta: 2012-04-03; 126 Karas daugiausiai vykęs Krymo teritorijoje ir Juodojoje jūrose 1853-1856 metais tarp Rusijos imperijos vienoje pusėje ir Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Osmanų imperijos ir Sardinijos karalystės sąjungos kitoje. Karą išprovokavo kilęs ginčas dėl skirtingų religijų (katalikybės ir stačiatikybės). 127 „U.S. Arctic Policy“; Rasta: http://www.state.gov/www/global/oes/oceans/fs-arctic_policy_990423.html; Žiūrėta: 2012-04-04; 128 Ten pat; 129 „U.S. shifts Arctic foreign policy“, Rasta: Vancouver Sun, August 9, 2008; http://www.canada.com/vancouversun/news/story.html?id=1d6374e1-0a0c-483e-915a-e7151f7774a9 ; Žiūrėta: 2012- 42

žvejybiniams Rusijos laivams į JAV priklausančius vandenis netoli Aliaskos krantų. Iš tokių oficialiai deklaruojamų politikos pasikeitimų galima matyti, kad JAV sureagavo į Rusijos mestą iššūkį ir ėmė radikaliai keisti savo vykdomą politiką Arkties regione. Vienu iš pagrindinių uždavinių 2008 metais buvo „jūrų sienos su Rusija išlaikymas – apsauga nuo žuvies vogimo iš Aliaskos vandenų.“130 Buvo net užsiminta apie karinių laivų ir lėktuvų dislokavimą netoli Aliaskos krantų, kad išlaikyti griežtą ribą skiriančią šias dvi jau ilgą laiką nesutariančias valstybes.

Kadangi visos Arkties valstybės siekia pasipelnyti iš Arkties ir užimti kuo didesnę jos teritorija, pasidalinti ją į įtakos zonas, Jungtinės Amerikos valstijos greta visų aplinkosaugos ir gerovės išsaugojimo tikslų ima kelti sau ir naujus: „vykdyti aktyvesnę ir daugiau įtakos turinčią politiką, siekiant apginti savo interesu Arktyje, o taip pat didinti savo jūrinę galią regione.“131 Tačiau kalbant apie Jungtinių Amerikos Valstijų galią jūrose ir konkrečiai Arkties regione, yra būtina pabrėžti tai, kad šalis iki šiol nėra ratifikavusi Jungtinių Tautų jūrų teisės Konvencijos, bei negali dalyvauti JT Komisijos veikloje. Tai labai apriboja JAV galimybes ir galią Arkties regione, nes kaip buvo minėta anksčiau – būtent šis dokumentas ir jo ratifikavimas yra svarbiausi kai kalbama apie Arkties regioną ir valstybių veiklą jame. Kol šalis nėra ratifikavusi pastarojo dokumento, jos galia ir įtaka sprendžiant su Arkties vandenynu susijusias problemas yra gerokai mažesnė, nei ji iš tikrųjų galėtų būti (jeigu šalis visgi ratifikuotų Konvenciją).

Pagrindiniai argumentai, kodėl JAV iki šiol nėra ratifikavusi Jungtinių Tautų jūrų teisės Konvencijos yra susiję su šalies suvereniteto galimu sumažėjimu. Jeigu šalis ratifikuotų Konvenciją, ji ne tik įgautų daugiau galios tarptautinėje jūrų teisėje, bet ir privalėtų vykdyti kitų valstybių priimtus sprendimus. O kol JAV nėra ratifikavusi šio dokumento – ji gali individualiai ir nuo nieko nepriklausomai priiminėti sprendimus ir vykdyti jūrų politiką remdamasi savo nuožiūra ir interesais. „Konvencijos oponentai teigia, kad nėra visiškai jokios būtinybės prie jos prisijungti, kadangi turėdama didžiausią jūrų laivyną šalis ir taip gali laikytis Konvencijos nuostatų kaip tarptautinės paprotinės teisės, kai ši atitinka JAV interesus ir vykdyti vienašalius veiksmus savo nuožiūra, kai tai neatitinka šalies interesų.“132 Tokia šalies pozicija parodo siekį išlaikyti savo hegemoniją ir visus sprendimus priiminėti remiantis savo interesais, o ne paklūstant tarptautinei teisei. Kitas svarus argumentas, kurį JAV pateikia atsisakydama prisijungti prie Konvencijos yra susijęs su mokesčiais. Yra „bijoma Tarptautinio Jūrų tribunolo ir galimų teisinių pasekmių, ypač kai

04-04; 130 Ten pat; 131 O‘Rourke, R., „Changes in the Arctic: Background and Issues for Congress“; Rasta: http://www.arcticpeoples.org/index.php?option=com_k2&view=item&id=386:us-arctic-policy&Itemid=2; Žiūrėta: 2012-04-05; 132 Borgerson, S. G. „The National Interest and the Law of the Sea“, P. 17; Council on Foreigh Relations, Council Special Report No. 46, May 2009; Rasta: http://www.cfr.org/global-governance/national-interest-law-sea/p19156; Žiūrėta: 2012-04-04; 43 kalbama apie veiklą kontinentinio šelfo teritorijoje bei taršą susijusią su sausumoje vykdoma veikla.“133 Šalis, kuri pasižymi galingiausia ir labiausia pasaulyje išvystyta ekonomika taip pat yra ir viena labiausiai teršiančių orą valstybių. Taigi, baimė susijusi su sankcijomis dėl pastarosios veiklos yra pagrįsta. Paskutinė, bet taip pat labai svarbi priežastis, kodėl JAV neprisijungia prie Konvencijos yra „tikėjimas, kad Konvencija gali griežtai apriboti Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybinę-informacijos rinkimo veiklą.“134 Taigi yra akivaizdu, kad šalis siekia išlaikyti autonomiją ir suverenitetą visose srityse, kurias vienaip ar kitaip galėtų įtakoti prisijungimas prie Jungtinių Tautų jūrų teisės Konvencijos. Tai parodo JAV norą savarankiškai ir nuo nieko nepriklausomai priiminėti sprendimus, atsižvelgiant į tik į savo pačios interesus, taip parodant likusiam pasauliui savo galią ir nepriklausomybę.

Iš kitos pusės, jeigu šalis visgi ratifikuotų Jungtinių Tautų jūrų teisės Konvenciją, JAV galėtų lygiateisiškai su kitomis valstybėmis spręsti su Arkties padalinimu susijusius klausimus ir pretenduoti į resursus esančius šiame regione. Jungtinėms Amerikos Valstijos prisijungus prie Konvencijos, šalis būtų labiau matoma kaip tokia, kuri paklūsta Tarptautinės jūrų teisės normoms ir tokiu būdu įgytų didesnį kitų šalių pasitikėjimą. Taip pat „Konvencijos pasirašymas turėtų teigiamos įtakos nacionalinio saugumo, ekonomikos, ir su aplinkosauga susijusių klausimų sprendimui Jungtinėse Amerikos Valstijose,“135 todėl kad pastarasis dokumentas reglamentuoja ir nustato taisykles jūrų ekonominėms zonoms, laivybos ir žvejybos zonas, teršalų valdymo rėžimus, ko neapima nacionalinės valstybių vykdomos politikos. Kalbant apie svarbiausius pranašumus, kuriuos įgautų JAV, jeigu ratifikuotų Jungtinių Tautų jūrų teisės Konvenciją, yra būtina paminėti ir tai, kad šalis „gautų galimybę imtis vadovaujančio vaidmens pirmoje globalaus mąsto jūrinėje partnerystėje – 156 šalių koalicija, kurios yra ratifikavusios Konvenciją.“136 Taigi, kaip galima matyti iš aukščiau pateiktų argumentų. Yra nemažai galimybių ir grėsmių, kurios lauktų Jungtinių Amerikos Valstijų, jei šalis visgi ratifikuotų Jungtinių Tautų jūrų teisės Konvenciją.

Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos imasi lyderiaujančio vaidmens ir siekia dominuoti bene visose įmanomose srityse, prisijungimas prie anksčiau minėtos globalios jūrinės partnerystės būtų žingsnis, kuris leistų šaliai dominuoti ir pasauliniuose vandenyse. Kalbant apie Arkties politiką ir Konvencijos įtaką jai, reikia paminėti tai, kad JAV ratifikavimas ir prisijungimas prie Konvencijos, suteiktų galimybę lygiavertiškai konkuruoti su visomis likusiomis Arktinėmis valstybėmis. Turint omenyje JAV dominavimą pasaulinėje politikoje, prisijungimas prie Konvencijos leistų ne tik konkuruoti, bet galbūt suteiktų ir sprendžiamąją galią šiame regione. Dabartinė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton remia ir skatina Konvencijos ratifikavimą. „Ji

133 Ten pat, P. 18; 134 Ten pat; 135 Ten pat, P. 20; 136 Ten pat 26; 44 patvirtino, kad Arktis yra sritis, kurios prezidento Obamos administracija privalo akcentuoti tarptautinę kooperaciją ir bendradarbiavimą.“137 Esminė užduotis yra gauti Senato pritarimą, tačiau situacija iki šiol išlieka nepakitusi ir tai neleidžia Jungtinėms Amerikos Valstijoms prisiimti dominuojančio vaidmens Arktyje. Prisijungimas prie Jungtinių Tautų jūrų teisės Konvencijos suteiktų JAV ne tik galimybę lyderiauti bet ir padėtų išspręsti kai kuriuos kylančius ginčus ir nesutarimus Arkties srityje. Ji įgytų visas laivybos ir žvejybos teises, kurias suteikia Konvenciją, taip pat gautų priėjimą ir prie Šiaurės Vakarų koridoriaus (angl. - Northwest Passage), dėl kurio kyla daugybė nesutarimų ir ginčų su kaimynine Kanados valstybe.

4.3. Kanados ir JAV nesutarimai Arkties srityje

Konfliktas ir pirmieji nesutarimai dėl Šiaurės Vakarų koridoriaus tarp JAV ir Kanados kilo dar 1985 metais, kai „Jungtinių Amerikos Valstijų pakrantės ledlaužis be jokio perspėjimo praplaukė visai netoli Kanados krantų. Po šio įvykio, Kanados vyriausybė nubrėžė griežtas teritorines ribas aplink šaliai priklausančias Arkties regiono salas ir pareiškė, kad tarp jų esantys kanalai priklauso šalies vidiniams vandenims.“138 Nuo to laiko tarp JAV ir Kanados tvyro įtampa ir nesutarimas dėl šio jūrinio kelio panaudojimo galimybių.

Šiaurės vakarų koridorius yra jūrinis kelias per Arkties vandenyną, kuris jungia Atlanto ir Ramųjį vandenynus (Žr. Priedas. 5).139 Šiame jūriniame koridoriuje taip pat gausu salų, salynų ir vidaus vandenų, kurių dalis priklauso Kanados teritorijai, kita – Arkčiai.140 Ilgą laiką šis jūrinis kelias buvo praktiškai neprieinamas, nes ištisus metus būdavo padengtas ledu. Vykstant globaliai klimato kaitai ir tirpstant ledynams, „Arkties vandenyno jūrų ledo storis plonėja ir kiekis mažėja.“141 Taigi ir Šiaurės vakarų koridorius tampa vis labiau prieinamu, atsiveria platesnės jo panaudojimo galimybės.

Dar 2000 metų vasarą „du Kanados ledlaužiai pasinaudojo suplonėjusiu ledo kiekiu ir sumažino ledo kiekį jūriniame kelyje, siekiant padaryti jį dar labiau prieinamu ir tinkamu įnaudojimui.“142 Tai, kad globalinis atšilimas tirpdo ledą ir po truputį atidaro Šiaurės vakarų

137 Lundestad, I. „Arctic strategy documents - US Arctic region policy“, Comment on the US Arctic region policy document; Rasta: http://www.geopoliticsnorth.org/index.php?option=com_content&view=article&id=84&limitstart=3; Žiūrėta: 2012-04-15; 138 Ek, C., Fergusson, I. F., „Canada-U.S. Relations“, P. 27; Rasta: CRS Report for Congress, Prepared for Members and Committees of Congress, www.fas.org/sgp/crs/row/96-397.pdf; Žiūrėta: 2012-04-13; 139 „Northwest Passage“; Rasta: http://eatingjellyfish.com/?tag=arctic-ocean-deep-water-ports; Žiūrėta: 2012-04-15; 140 „Northwest Passage - Map of Arctic Sea Ice. Global Warming is Opening Canada's Arctic“; Rasta: http://geology.com/articles/northwest-passage.shtml; Žiūrėta: 2012-04-13; 141 Ten pat; 142 Jones, C. „Amazing Voyage Through Perilous Arctic Ocean“, The San Francisco Chronicle, December 4, 2000; Rasta: http://www.sfgate.com/cgi-bin/article.cgi?f=/c/a/2000/12/04/MNW136483.DTL ; Žiūrėta: 2012-04-13; 45 koridorių reiškia, kad ateityje jis gali tapti vienu svarbiausių jūrinių kelių pasaulyje. Taip yra todėl, kad šis jūrinis kelias galėtų tapti pačiu trumpiausiu kanalu jungiančiu Aliaską, Aziją ir Europą.

„Potenciali nauda yra akivaizdi: Šiaurės vakarų koridorius sujungtų Europą su Japonija, Kinija ir kitomis rytų valstybėmis; Aliaskoje išgaunamą naftą būtų galima greičiau nugabenti į kitas Šiaurės Amerikos valstybių ar Europos rinkas; Natūralius Kanados gamtos turtus būtų lengviau realizuoti ekonomikoje – ir visa tai yra tik labai maža dalis naudos, kurią atneštų ištirpę ledynai šiame jūriniame kelyje.“143

Taigi, atsižvelgiant į tai – natūralu, kad pretenzijas į šį jūrų kelią pareiškė ne vieną valstybė, tame tarpe be abejo ir JAV bei Kanada.

Kanada tvirtina, kad tai jog Šiaurės vakarų koridorius eina per Kanadai priklausantį Arktinį salyną, šie vandenys yra vidiniai ir priklauso šalies teritorijai, todėl yra galima visiškai uždara laivininkystė pasiliekant teisę patiems spręsti ką į tuos vandenis įsileisti. Tačiau dauguma valstybių, tame tarpe Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija ar Europos Sąjunga teigia, kad pastarieji vandenys yra tarptautinio naudojimo ir užsienio laivai turi teisę praplaukti pro juos ir patekti iš vieno vandenyno į kitą.

JAV kaip protesto išraišką 2005 metais buvo pasiuntę „karinius ir povandeninius laivus šiuo keliu be jokio įspėjimo, taip norėdami parodyti, kad kanalas ir apskritai visas Šiaurės vakarų koridorius priklauso tarptautiniams vandenims“144 ir yra bendro naudojimo paskirties. Problema tampa vis labiau opia, nes vykstant ledynų tirpimui nuo 2007 metų, vasaros mėnesiais jūrinis kelias tapo visiškai atviras laivybai, t. y. nebereikalingi specialūs ledlaužiai ar kita technika norint praplaukti. Taigi, Kanadai vis intensyviau tenka rūpintis pakrančių apsauga, nes laisvas užsienio valstybių laivų plaukimas arti šalies krantų kelia grėsmę ir nacionaliniam saugumui.

Kita svarbi priežastis, kodėl Kanada nenori pripažinti Šiaurės vakarų koridoriaus tarptautiniais vandenimis yra tas, kad šalis „prarastų dalį savo suvereniteto ir autonomijos šiame regione.“145 Kaip buvo minėta anksčiau, Kanada šiuo metu turi pakankamai didelę autonomiją ir Jungtinių Amerikos Valstijų pripažintą autonomiją Arktiniame salyne, o kaip žinia dali jūrinio kelio einant būtent per šio salyno teritoriją. Taigi, jei antroji pagal dydį pasaulyje valstybė pripažintų jūrinio kelio tarptautinio naudojimo statusą ir leistų laisvai jame praplaukti kitų valstybių laivams – šalis tam tikra prasme prarastų ir dalį savo jau ilgą laiką valdomos teritorijos.

Siekiant aiškiai parodyti savo poziciją „2009 metų spalio 5 dieną, buvo net pasiūlyta

143 „Northwest Passage - Map of Arctic Sea Ice. Global Warming is Opening Canada's Arctic“, Op., Cit.; 144 Ten pat; 145 „Battle for the Arctic heats up“; Rasta: http://www.cbc.ca/news/canada/story/2009/02/27/f-arctic-sovereignty.html; Žiūrėta: 2012-04-13; 46

Šiaurės vakarų koridorių pervadinti Kanados Šiaurės vakarų koridoriumi.“146 Buvo teigiama, kad šis pavadinimo pakeitimas neturėtų jokio teisinio statuso, tačiau taip sustiprintų Kanados poziciją ir siekius šio jūrinio kelio klausimu. Valstybės nuomone, jūrinio kelio atidarymas ir laisvas priėjimas visoms valstybėms „galėtų iššaukti rimtas aplinkosaugines problemas: pradedant transportuojamos naftos išsiliejimu ir kitomis užteršimo formomis, kurias iššauktų tranzitinių laivų praplaukimai.“147 Kadangi šalis yra labai susirūpinusi aplinkos apsauga nuo žmonijos veiklos poveikio, o taip pat savo suverenumo Arktyje išlaikymu, Kanada pasilieka prie savo tvirtinimo, kad Šiaurės vakarų koridorius priklauso šalies vidaus vandenims. Tuo tarpu arčiausiai šio nesutarimo taško esančios Jungtinės Amerikos Valstijos laikosi visiškai priešingos pozicijos.

Ankstesniame skyriuje analizuotoje Nacionalinio saugumo Prezidento direktyvoje dėl Arkties regiono politikos yra kalbama apie tai, kad „laisvė jūrose ir vandenynuose yra vienas iš nacionalinių prioritetų ir kad Šiaurės vakarų koridorius yra atviras tarptautinei navigacijai.“148 Iš pastarojo teiginio galima matyti, kad JAV yra suinteresuota laisvu ir nevaržomu naudojimusi šiuo jūriniu keliu, kuris palengvintų jūrinę komunikaciją ir tranzitą su Azijos ir Europos šalimis. Pagrindinis ir esminis argumentas, kodėl Šiaurės vakarų koridorius turėtų būti traktuojamas kaip tarptautinis yra tas, kad „siauriausioje savo dalyje jis viršija 12 jūrmylių (Kanados teritorinių vandenų) ribą.“149 Remiantis šiuo argumentu Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos Arkties šalys tvirtina, kad Šiaurės vakarų koridorius privalo priklausyti tarptautiniams vandenims ir Kanada neturi teisės drausti ar kokiu nors kitu būdu reguliuoti norinčių praplaukti laivų srauto.

Ginčas dėl Šiaurės vakarų koridoriaus iki šių dienų lieka neišspręstas. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad kanalas tinkamas naudoti laivininkystei būną tik keletą vasaros mėnesių, o likusį laiką norint juo praplaukti reikėtų ledlaužių pagalbos. Kadangi potencialios gaunamos naudos kol kas nėra, klausimas dėl jūrinio kelio ir jo statuso (vidiniai/tarptautiniai vandenys) lieka atviras. Tai yra vienas svarbiausių, tačiau ne vienintelis klausimas, ties kuriuo susiduria Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados interesai. Kitas šių dviejų kaimyninių šalių nesutarimo objektas yra Boforto Jūra.

Boforto jūra priklauso Arkties vandenynui ir pagrinde skalauja Jungtinių Amerikos Valstijų bei Kanados krantus (Žr Priedas. 6).150 Kadangi jūra beveik ištisus metus būna padengta storu ledo

146 Byers, M. „The Northwest Passage is already Canadian“; Rasta: The Globe and Mail, Oct. 26, 2009, http://www.theglobeandmail.com/news/opinions/the-northwest-passage-is-already-canadian/article1339006/ ; Žiūrėta: 2012-04-15; 147 Ek, C., Fergusson, I. F., Op., Cit., P. 27; 148 Nacionalinio saugumo Prezidento direktyva dėl Arkties regiono politikos, Op., Cit., P. 2; 149 Vytautas Sirijos Gira „Arkties reikšmė Rusijos užsienio politikoje: kodėl Arkties klausimai aktualūs ir Baltijos šalims“, P. 5; Rasta: Rytų pulsas, analitinis-informacinis biuletenis, 2010 Nr. 1 (29); Cituota iš: Carl Ek, „Canada-U.S. relations“. http://www.fas.org/sgp/crs/row/96-397.pdf ; Žiūrėta: 2012-04-10; 150 „Arctic Economics Alaska United States“; Rasta: http://www.placesdonkey.com/arctic-economics-alaska-united- states/benmuse.typepad.com*.a*6a00d8341d9cb353ef0120a579fcc0970c-500wi/; Žiūrėta: 2012-04-16; 47 sluoksniu, ilgą laiką ji buvo tiesiog neprieinama ir nekėlė jokių rūpesčių valstybėms, kurios krantus ji skalauja. Tačiau analogiškai kaip ir Šiaurės vakarų koridoriaus atveju taip ir Boforto jūros atveju – vykstant globaliniam atšilimui ir klimato kaitai, jūra tampa vis labiau prieinama, atitirpsta vis didesnė jos krantų dalis. Kadangi yra manoma, kad po ledu padengta teritorija „yra dujų ir naftos ir kitų resursų telkiniai“151, XX a. 9-ajame dešimtmetyje buvo pradėti įvairūs tyrinėjimai ir siekis pasipelnyti iš Boforto jūros dugne slypinčių turtų.

Pagrindinis ginčas tarp JAV ir Kanados kilo dėl jūrinės sienos nustatymo. „Kanada savo pozicijas grindžia teiginiu, kad siena turėtų eiti lygiagrečiai sausumos sienai, tuo tarpu JAV nori, kad jūros siena būtų nutolusi vienodai nuo abiejų krantų.“152 Dėl šio jūrinės sienos nesutarimo, susiformavo 21 000 km2 konfliktinė jūros zona, į kurią pretenduoja abi valstybės(Žr Priedas. 6). Tačiau kaip ir buvo minėta, ginčo esmė yra ne pačioje jūros teritorijoje ir sienoje, o tuo kas yra po jūrą dengiančiu ledu. Šioje vietoje galima akivaizdžiai matyti disputą dėl resursų, iš kurių siekia pasipelnyti tiek Jungtinės Amerikos Valstijos, tiek ir Kanada. Tačiau norint tyrinėti jūros dugną ir naudoti randamus jos resursus, pirmiausia reikia išspręsti teritorinį ginčą. 2004 metais, JAV bandė po ginčytinos teritorijos vandenimis ieškoti galimai slypinčių resursų. Šiuo žingsniu šalis iššaukė diplomatinį protestą iš Kanados.153 Nuo to karto įvyko ne vienas abiejų šalių atstovų diplomatinis susitikimas, siekiant rasti tiek JAV, tiek Kanados valstybę tenkinantį sprendimą, tačiau šis sprendimas iki šiol nebuvo rastas. Pakankamai pasyvų šio ginčo sprendimą labiausiai įtakoja tai, kad nėra oficialių duomenų apie Boforto jūros dugne esančius resursus, o taip pat ir tai, kad ginčytina teritorija vis dar yra padengta storu ledo sluoksniu, todėl ir greitas teritorinio ginčo išsprendimas nėra aktualus. Kalbant tiek apie Šiaurės vakarų koridoriaus, tiek ir apie Boforto jūros ginčus tarp Kanados ir JAV valstybių yra būtina paminėti tai, kad „Arkties teritorija yra valdoma ir reglamentuojama tarptautinės teisės.“154 Pagrindinės problemos yra sprendžiamos remiantis Jungtinių tautų jūrų teisės Konvencija, taip pat yra sudaryta Kontinentinio šelfo ribų komisija (angl. - Commission on the Limits of the Continental Shelf / CLCS), tačiau patį svarbiausią vaidmenį atlieka Arkties taryba.

151 Ten pat, P. 4; 152 Vytautas Sirijos Gira, Op., Cit.; P. 4; 153 „Beaufort Sea Policy“; Rasta: http://article.wn.com/view/2009/08/26/Beaufort_Sea_Policy/; Žiūrėta: 2012-04-16; 154 Allain, M. A., Op. Cit., P. 5; 48

4.4. Arkties tarybos veikla

Arkties taryba buvo įkurta 1996 metų rugsėjo 19 dieną, kai Otavoje (Kanada) 8 susirinkusios valstybės (Kanada, JAV, Danija, Suomija, Islandija, Novergija, Švedija ir Rusija) pasirašė steigimo sutartį. Otavos deklaracijos pagalba buvo įkurta Arkties taryba kaip aukšto lygio tarpvyriausybinis forumas, kurio tikslas buvo siekti valstybių bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos, didinti veiksmų koordinaciją tarp Arkties valstybių, įtraukiant į visą šia veiklą ir vietinių gyventojų bendruomenes.155 Visos Arkties tarybos valstybės ir vietiniai gyventojai susirinkę sprendžia iškylančias problemas tokias kaip palaikomasis vystymasis (angl. – sustainable development) ir aplinkos apsauga Arkties regione. Kontroliuojama gamtinių išteklių gavyba buvo taip pat vienas prioritetinių klausimų įsteigiant šią regioninę organizaciją.

Kaip jau buvo minėta, Arkties tarybai viso priklauso 8 valstybės-narės: , be šių valstybių, tarybos susitikimuose ir sprendimų priėmimo procese taip pat dalyvauja ir taip vadinami Nuolatiniai nariai: Arkties regiono vietinių gyventojų ir organizacijų atstovai. Ši pastovių narių institucija buvo įsteigta tam, kad būtų pilnai atstovaujami vietinių Arkties gyventojų interesai ir jie būtų visapusiškai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą. Nuolatiniai nariai dalyvauja visuose Arkties tarybos posėdžiuose ir susitikimuose. Greta Nuolatinių organizacijos narių, taip pat egzistuoja ir veikloje dalyvauja veikėjai turintys stebėtojo statusą. Stebėtojo statusu Arkties tarybos veikloje gali dalyvauti: ne Arktinės valstybės, tarpvyriausybinės ir tarpparlamentinės organizacijos bei nevyriausybinės organizacijos.156 Tačiau stebėtojo statusą turintys veikėjai gali turėti tik patariamąjį žodį Tarybos veikloje.

Arkties taryba buvo įkurta siekiant išsaugoti aplinką ir apsaugoti vietinius gyventojus nuo aplinkos poveikio ir kitų valstybių galimos įtakos. Steigimo sutartyje yra apibrėžti tokie pagrindiniai organizacijos tikslai, kurių siekia visos valstybės narės:

 Skatinti tarpusavio pagalbos, bendradarbiavimo ir koordinacijos veiksmus tarp Arkties valstybių, įtraukiant ir vietinius Arkties gyventojus ir bendruomenes sprendžiant bendras iškilusias problemas, kurio yra susiję su tolimesnio vystymosi ir aplinkos išsaugojimu Arkties srityje;  Peržiūrėti ir koordinuoti Arkties tarybos darbo grupių veiklą ir darbo programas;  Peržiūrėti ir koordinuoti ir vykdyti palaikomojo vystymosi programas;

155 Oficialus Arkties tarybos tinklalapis, „About Arctic council“; Rasta: http://arctic-council.org/article/about; Žiūrėta: 2012-03-28; 156 Arkties tarybos steigimo sutartis. Rasta: www.arctic-council.org; Žiūrėta: 2012-03-28; 49

 Skleisti informaciją, skatinti mokymus ir didinti susidomėjimą Arkties problemomis.157

Visos 8 Arkties tarybos narės, vietiniai gyventojai bei stebėtojo statusą turintys veikėjai koordinuoja savo veiklą ir nuosekliai dirba bandydami pasiekti visų organizacijos steigimo sutartyje numatytų tikslų. Tarybos narės yra susirūpinusios ir nuolat stebi Arkties ledynų mažėjimą. Staigus ir nevaldomas ledynų tirpimas gali sukelti rimtų problemų ne tik vietiniam gyventojams, bet ir viso pasaulio aplinkai: ledynų tirpimas kelia pasaulinį jūros lygį.

Didžiausią sprendžiamąją galia Arkties taryboje turi valstybių-narių užsienio reikalų ministrai (arba jų paskirti atstovai), Nuolatinių narių atstovai ir stebėtojo statusą turintys veikėjai. Aukščiausio lygio tarybos posėdžiai vyksta kas dvejus metus. „Pirmininkavimas tarybai ir sekretoriatui vyksta rotacijos būdu tarp valstybių-narių (šiuo metu Tarybai pirmininkauja Danija, kartu su Grenlandija).“158 Tarp aukščiausio lygio Tarybos atstovų susitikimų, organizacijos veiklą administruoja ir prižiūri Vyresniųjų Arkties pareigūnų komitetas (angl. - the Committee of Senior Arctic Officials), kuris yra sudarytas iš valstybių-narių Užsienio reikalų ministerijų atstovų bei Nuolatinių narių atstovai. Šio komiteto atstovų susitikimai vyksta kas pusę metų tuo metu pirmininkaujančioje valstybėje. Visą mokslinį tiriamąjį Arkties tarybos darbą atlieka 6 darbinės grupės: 1) Arkties tarybos veiksmų plano (angl. - The Arctic CouncilAction Plan/ACAP); 2) Arkties kontrolės ir įvertinimo programa (angl. - Arctic Monitoring and Assessment Program/AMAP); 3) Floros ir faunos apsaugos grupė (angl. – Conservation of Arctic Flora and Fauna/CAFF); 4) Jūrų apsaugos (angl. - Protection of the Marine Environment/PAME); 5) Pasiruošimo pavojams ir atsakomybės (angl. – Emergency Preparedness and Response/EPPR); 6) Palaikomojo vystymo ir panaudojimo (angl. - Sustainable Development and Utilization/SDWG);159 Visos darbinės grupės savo veiklą ir dėmesį koncentruoja ties palaikomuoju vystymu, aplinkos taršos nustatymu ir prevencija Arktyje, klimato kaita, floros ir faunos bioįvairovės palaikymu, pasirengimu ekstremalioms situacijoms ir prevencija, gyvenimo sąlygų pagerinimo

157 Ten pat; 158 Parkinson, A.J, „Improving human health in the Arctic: the expanding role of the Arctic Council’s Sustainable Development Working Group“, P. 311; Rasta: International Journal of Circumpolar Health 69:3 2010; Žiūrėta: 2012- 03-25; 159 „Human health and the Arctic Council“, P. 13; Rasta: Circumpolar Health Supplements 2010; 6; Žiūrėta: 2012-03- 26; 50 vietiniams gyventojams ir pan. Šių darbo grupių mokslininkai bei jų techninių ekspertų grupės rengia susitikimus reguliariai su tam tikrai intervalais visus metus. „Kiekviena darbo grupė turi skirtingas darbotvarkes ir susitikimų tvarkaraščius, kurie gali būti keičiami priklausomai nuo poreikio.“160 Visos 6 darbinės grupės atlieka labai svarbų vaidmenį organizuojant ir koordinuojant Arkties tarybos veiklą. Jos atlieka mokslinius tyrimus konkrečioje srityje ir nuolat teikia pasiūlymus ir rekomendacijas pagrindinei organizacijos tarybai. Remiantis šių grupių veikla ir tyrimais ir yra priimama didžioji dalis visos organizacijos sprendimų. „Nepaisant darbo grupių svarbos ir profesionaliai atliekamo darbo – galutinius sprendimus, konsensuso būdu priima Arkties tarybos valstybės-narės.“161 Taigi, Arkties tarybos veikla yra koordinuojama ir atliekama remiantis visų organizacijos organų nuosekliu bendradarbiavimu ir sutarimu. (Žr. Priedas Nr. 7) Arkties taryba per 15 savo veiklos metų parodė, kad yra efektyvi ir sistemingai veikianti organizacija, kurios priimami sprendimai turi reikšmės ne tik valstybėms-narėms, vietinių gyventojų gerovei bet ir kitoms tarptautinėms organizacijoms ir forumams, kuriuose yra sprendžiami su Arktimi susiję klausimai.

Kalbant apie Arktie tarybos vaidmenį JAV ir Kanados vykdomoje Arkties politikoje, galima teigti, kad organizacija neturi lemiamos įtakos. Pagal aukščiau išvardintus pagrindinius organizacijos tikslus ir veiklos principus galima matyti, kad organizacijos veikla yra tikslingai nukreipta ekosistemos išsaugojimo ir gyvenimui palankių sąlygų užtikrinimo ledynais padengtoje teritorijoje kryptimi. Kanadai kaip pagrindinei organizacijos įkūrimo iniciatorei yra aktualu dalyvauti Tarybos veikloje, juolab kad ir pačios šalies tikslai Arkties srityje taip pat yra susiję su aplinkos išsaugojimu ir gerovės didinimu. Tačiau kalbant apie Jungtines Amerikos Valstijas, galima teigti, kad nei Arkties Taryba neturi didelės įtakos priimamiems sprendimams, nei pati šalis aktyviai dalyvauja organizacijos veikloje. Arkties taryba nevaidina svarbaus vaidmens ir kai kalbama apie anksčiau minėtus ginčus dėl Šiaurės vakarų koridoriaus ar Boforto jūrinės sienos. Apibendrinant galima teigti, kad Arkties Taryba nėra svarbi kai kalbama apie JAV ir Kanados vykdomą Arkties politiką ar šių valstybių tarpusavio santykius Šiauriniame regione. Nepaisant to, kad Arkties taryba yra laiko svarbiausia organizacija, sukurta bendradarbiavimo palaikymui Arkties regione, vargu ar ši tarptautinė organizacija galėtų turėti svarios įtakos ir ateityje.

160 Oficialus Arkties tarybos tinklalapis, „About Arctic council“, Op., Cit.; 161 Ten pat; 51

4.5. Arkties srities ateities perspektyvų analizė

Kaip galima matyti iš atliktos JAV ir Kanados Arkties politikos analizės, abi šalys turi skirtingus savo siekius ir tikslus šioje srityje, vykdo įvairius tyrimus ir domisi Arktimi jau ne vieną dešimtmetį, tačiau tikrosios lenktynės ir kova dėl galimų resursų ir naudos yra tik XXI amžiaus reiškinys. Ankstesniuose skyriuose aptarta politika, nesutarimo šaltiniai ir valstybių interesų skirtumai Arkties regione visgi palieka neaiškumų. Kokie yra galimi esamos situacijos sprendimo būdai? Kokia ateitis yra prognozuojama Arkties srityje? Ir galiausiai kokios tai gali turėti įtakos Kanados ir JAV tarpusavio santykių raidai? Norint atsakyti į visus šiuo klausimus, reikia išanalizuoti galimus Arkties perspektyvų scenarijus ir jų sąsajas su darbe analizuotomis valstybėmis. Pateikti konkrečius Arkties klausimo atsakymus yra pakankamai sudėtinga, nes tai galima vadinti precedento neturinčiu atveju. Panašaus pobūdžio tarptautinio reiškinio iki šiol nėra buvę, todėl prognozės ir galima Arkties ateitis yra tik spėliojimų ir galimų sprendimo variantų stadijoje.

XX amžiaus pradžioje, buvo siūloma Arkties padalinimo į sektorius koncepcija, kurią inicijavo tuometinis Kanados senatorius P. Poineris. Regiono padalinimo į sektorius koncepcijoje buvo teigiama, kad „šalis, kurios valdomos teritorijos driekiasi iki Arkties regionų, turės teisę arba turėtų turėti teisę į visas žemes, kurios ateityje bus atrastos vandenyse.“162 Tokį Arkties padalinimą į sektorius tuo metu pripažino tik dvi Arktinės valstybės: idėją pasiūliusi Kanada ir Rusija, kitos valstybės (Danija, Norvegija ir JAV) šiai idėjai prieštaravo. Dėl šios priežasties ši koncepcija neįgavo teisinės reikšmės ir galiausiai buvo nuspręsta, kad tokia koncepcija iš esmės prieštarauja tarptautinės teisės normoms.163 Kadangi ties tuo susidomėjimas Arkties sritimi ir noras ją pasidalinti niekur nedingo, buvo tęsiamos naujos koncepcijos paieškos ir bandoma atrasti kitus sprendimo būdus.

Svarbiausias ir pagrindinis dokumentas, kuriuo yra remiamasi, kai kalbama apie Arkties ateities perspektyvas yra be abejo JT Konvencija ir jos nuostatos. Ankstesniuose skyriuose jau buvo kalbama apie teritorijos kiekį, kuris pagal Konvenciją teisiškai priklauso prie Arkties teritorijų priėmimą turinčioms valstybėms. Pagal Konvenciją ir įvairius papildomus susitarimus, „jūrų ir vandenynų dugnas bei jo gelmės už nacionalinės jurisdikcijos ribų (toliau – Rajonas), taip pat Rajono ištekliai yra bendras žmonijos palikimas.“164 Tačiau ar Arktis ir jos teritorija gali būti

162 Katuoka, S. „Naujos Arkties tarptautinio teisinio sureguliavimo tendencijos“, P. 242; Jurisprudencija, 3(117), 2009; Cituota iš: Timtchenko, L. „The Russian Arctic Sectoral Concept: Past And Present“ P. 29, The Arctic Institute of North America, ARCTIC, Volume 50, issue 1, 1997; 163 Ten pat; 164 Susitarimas dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos dėl jūrų teises XI dalies įgyvendinimo (1994m. liepos 28 d.); Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Valstybės žinios, 2003, Nr.: 107 - 4787; 52 laikomi bendru žmonijos palikimu? Tarptautinėje teisėje beveik nėra siūlymų šį regioną traktuoti kaip bendrą žmonijos palikimą, nes teritorija yra padengta ledu ir neprieinama žmogaus veiklai. Bet koks bandymas prieiti prie šios teritorijos ir noras eksploatuoti jos resursais gali būti žalingas žmonijai ir aplinkai. Anot Sauliaus Katuokos, „bendro žmonijos palikimo koncepcija palankesnė Antarkties žemynui. Bendro žmonijos palikimo koncepcija, galima sakyti, jau realizuojama šio žemyno atžvilgiu, nes 1959m. Sutarties dėl Antarkties šalys pareiškė, kad jos susilaikys nuo teritorinių pretenzijų į Antarktį, kol galioja minėta sutartis.“165 Jokio panašaus pareiškimo Arkties šalys nėra pateikusios, taip pat nėra ir analogiškų sutarčių šios teritorijos atžvilgiu, o varžybos dėl resursų tampa vis intensyvesnės. Taigi, iš to taip pat galima daryti išvadą, kad pačios Arkties valstybės nėra linkusios traktuoti jos teritorijos kaip bendro žmonijos palikimo. „Valstybės neturi noro išsaugoti natūralią aplinką, nes Arktis yra pilna resursų ir Šiaurės regiono valstybės yra suinteresuotos išvengti bet kokių veiksmų, kurie galėtų apriboti prieigą prie šių gamtos turtų.“166 Kai nelieka intereso išsaugoti Arktį ir jos neliečiamybę, imami kurti kitokio pobūdžio ateities scenarijai.

Kadangi Arktis nėra traktuojama bendru žmonijos palikimu, kalbos apie galimą jos padalinimą netyla ir yra vis atnaujinamos. Visa Arkties teritorija galėtų būti padalinta remiantis Jungtinių Tautų Konvencija ir jos ankstesniuose skyriuose aprašytomis nuostatomis. Jeigu viso Arkties valstybės pateiktų pretenzijas Jungtinių Tautų Komisijai dėl kontinentinio šelfo pratęsimo – dabartinė teritorija būtų padalinta 5 šalims interesantėms (JAV, Kanada, Rusija, Danija ir Norvegija) proporcingai pagal jų valstybių plotus. Pagal tokį scenarijų, daugiausiai teritorijos gautų Rusija, po to eitų Kanada, JAV, Norvegija ir Danija. Tačiau tai reikštų tam tikrą Kanados valstybės pralaimėjimą, nes ji prarastų dalį savo dabar valdomų teritorijų. Dėl šios priežasties antroji pagal dydį pasaulyje valstybė prieštarauja tokiam Arkties klausimo išsprendimo scenarijui.

Kita priežastis, trukdanti šio scenarijaus įgyvendinimui be abejo yra JAV ir faktas jog ji iki šių dienų nėra ratifikavusi JT Konvencijos. Kaip žinia, pretenzijas dėl kontinentinio šelfo išplėtimo JT Komisijai gali pateikti tik prie Konvencijos prisijungusios valstybės. Taigi Jungtinių Amerikos Valstijų neprijungimas prie Konvencijos atmeta pastarojo Arkties teritorijos padalinimo perspektyvos galimybę. Tačiau galima daryti prielaidą, kad jeigu JAV prisijungtų prie Konvencijos ir visos 5 valstybės pareikštų pretenzijas į kontinentinio šelfo išplėtimą – tai galėtų pabloginti jų visų santykius su Kanada. Teisinis šio ginčo išsprendimas priverstų Kanadą atiduoti dalį savo valdomų teritorijų JAV ir kitoms Arkties valstybėms, o tai be abejo galėtų iššaukti naują ginčą, nes kaip buvo minėta anksčiau – antroji pagal dydį valstybė pakankamai daug investuoją į Arktį,

165 Katuoka, S., Op., Cit., P.244; 166 Seidler, C. „Race for Resources: Deciding the Arctic's Future Behind Closed Doors“; Rasta: http://www.spiegel.de/international/world/0,1518,686209,00.html; Žiūrėta: 2012-04-18; 53 tyrimus joje, bei siekį išsaugoti aplinką bei vietinių gyventojų gerovę.

Įsibėgėjusios varžybos dėl resursų Arkties srityje, kelia nerimą ne tik Kanadai, bet ir tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip Green Peace.167 Pastarosios organizacijos atstovai buvo pareikalavę, kad Arkties regione butų nutraukti dugno tyrimai ir kiti pramoninio panaudojimo mechanizmai tol, kol nebus priimtos tai leidžiančios sutartis ar nebus galutinai pasidalinta įtakos zonomis. „Tačiau toks reikalavimas nepanašu, kad būtų buvęs išgirstas.“168 Buvo net užsiminta apie naujos tarptautinės organizacijos, skirtos spręsti su Arktimi susijusioms problemoms, įsteigimą, bet iki šiol panašaus tipo iniciatyvų nebuvo imtasi. Panašios organizacijos poreikis tampa dar didesniu, kai kalbama apie kitų valstybių (nepriklausančių anksčiau minėtam Arktiniam penketui) norą prieiti prie Arktyje glūdinčių gamtos turtų.

Viena iš valstybių, akivaizdžiai deklaruojančių savo norą prieiti prie Arkties resursų yra Kinija. 2010 metais, Tarptautinio Stokholmo taikos tyrimų instituto (angl. - Stockholm International Peace Research Institute/SIPRI) išplatintame pranešime buvo kalbama apie Kinijos susidomėjimą tirpstančiais Arkties ledynais ir po jais esančiais gamtos turtais. Pranešime teigiama, kad „Kinija lėtai, bet stabiliai domisi strateginėmis ir komercinėmis galimybėmis, kurias suteiks ištirpę ledynai Arktyje.“169 Tai parodo šalies susidomėjimą vis labiau atsiveriančiomis galimybėmis Arktyje. Be to, kalbant apie Kiniją ir jos siekius Šiaurės regione, reikia pažymėti ir tai, kad tirpstantys ledynai bei galimas priėjimas prie Arkties taptų „naujais Kinijos vartais į Europą.“170Tai padidintų Kinijos ekonomines galimybes ir suartintų ryšius su Šiaurės regiono valstybėmis.

Kita svarbi tarptautinės arenos veikėja, kuri taip pat neslepia savo interesų Arktie teritorijoje yra Europos Sąjunga. Po to kai savo pretenzijas Arktyje pareiškė Rusija ir įsmeigė savo vėliavą Arkties vandenyno dugne, anksčiau minėta atsaką pateikė ne tik Jungtinės Amerikos Valstijos – savo pozicijas sustiprino ir Europos Sąjunga. 2008 metais buvo paruošta ES šiaurinė strategija (angl. – polar strategy), kurios pagrindiniai tikslai buvo siekti glaudesnio bendradarbiavimo su Arktimi, įtraukti Arktį į ES derybų ir sprendimų priėmimo procesus, remti palaikomojo vystymosi ir aplinkos apsaugos programas ir pan.171 Iš tokio pobūdžio iniciatyvų, galima akivaizdžiai matyti, kad Europos Sąjunga taip pat siekia nelikti įvykių nuošalyje ir dalyvauti Arkties dalybose.

Atsižvelgiant į tai, kad ne tik 5 Arkties valstybės pareiškė savo interesus regione bet ir kiti

167 Ten pat; 168 Ten pat; 169 Tarptautinio Stokholmo taikos tyrimų instituto pranešimas spaudai: „China prepares for an ice-free Arctic“; Rasta: http://www.sipri.org/media/pressreleases/2010/100301chinaarcticreport; Žiūrėta: 2012-04-25; 170 Ten pat; 171 „Arctic strategy documents - The European Union and the Arctic region“; Rasta: http://www.geopoliticsnorth.org/index.php?option=com_content&view=article&id=84&Itemid=69&limitstart=5; Žiūrėta: 2012-04-25; 54 svarbūs tarptautinės arenos veikėjai (Kinija ir ES), problema ir Arkties padalinimo klausimas tampia itin aktualiu šiandieniniame pasaulyje. Jeigu į šio regiono padalinimą ir gamtos resursus pilnomis teisėmis būtų įtrauktos ir anksčiau minėtos šalys, tiek JAV, tiek ir Kanada prarastų dar didesnę dalį savo valdomų teritorijų ir galimų gamtos turtų. Taigi natūralu, kad nei viena iš šiame darbe analizuojamų šalių nepritaria tokioms pretenzijoms ir norui pasipelnyti.

Anksčiau aprašyto Šiaurės vakarų koridoriaus tarptautinis statusas bei jo panaudojimo galimybės domina ne vien Jungtines Amerikos Valstijas ir šiuo metu koridorių valdančią Kanadą. Kaip ir buvo minėta, atitirpęs ir laivybai atviras koridorius taptų trumpiausiu keliu jungiančiu Šiaurės regiono valstybes su Azija ir Europa, taigi šio jūrų kelio panaudojimu yra suinteresuota visa tarptautinė bendruomenė.172 Jeigu Šiaurės vakarų koridoriui visgi būtų suteiktas tarptautinių vandenų statusas, pasipelnytų ne tik JAV, bet ir daugelis kitų šalių. Tuo tarpu toks teisinis vandenų statuso pakeitimas stipriai pakenktų Kanadai ir jos interesams – šalis prarastų dalį savo vidaus vandenų, o taip pat ir suverenitetą Arktiniame salyne. Atsižvelgiant į tai – galim reziumuoti, kad Šiaurės vakarų koridoriaus ginčo išsprendimo scenarijus vienokiu ar kitokiu atveju pakenktų dabartiniams JAV ir Kanados santykiams, nes kuri nors pusė priklausomai nuo šių vandenų statuso liktų nepatenkinta.

Susumuojant tai, kas buvo parašyta anksčiau, galima daryti išvadą, kad dėl Arkties regiono ateities ir galimų ginčo sprendimo būdų yra suinteresuotos ne tik Šiaurės regiono valstybės, bet ir kitos tarptautinės arenos veikėjos. Tačiau kalbant konkrečiai apie JAV ir Kanados tarpusavio santykius šiame kontekste , remiantis atliktu tyrimu, galima teigti, kad bet koks Arkties ateities scenarijus gali turėti lemiamos įtakos šių valstybių tarpusavio santykiams.

172 Rob Huebert, „Canadian Arctic Sovereignty and Security in a Transforming Circumpolar World“, P. 25; Rasta: Foreign Policy For Canada‘s Tomorrow, No. 4, July 2009; Žiūrėta: 2012-04-28; 55

IŠVADOS

1. Valstybės vykdo skirtingą politiką, siekdamos užsitikrinti savo nacionalinį saugumą, bei norėdamos didinti savo įtaką tarptautinėje arenoje. Iš esmės kiekvienos valstybės galia priklauso nuo jos sugebėjimo panaudoti turimus resursus ir jų pagalba daryti įtaką. Turimi resursai dažnai yra įtakoti valstybės geopolitinės padėties. Pagal tai, kokią galią turi ir kiek įtakos daro pasaulio politikai, valstybės yra skirstomos į supergalybes, didžiąsias galybes bei regionines/vidutines galybes. Šiuo metu tarptautinė sistema yra modifikuota vienpolė, dominuoja viena supergalybė – Jungtinės Amerikos Valstijos, tačiau egzistuoja net keletas valstybių, kurios siekia atsverti JAV hegemoną.

2. Kanada yra antroji pagal valstybės plotą pasaulyje valstybė, kuri turi daugybę natūraliųjų resursų ir yra geostrategiškai labai saugioje vietoje. Vienintelė ir svarbiausia jos kaimynė yra supergalybė JAV, kuri taip pat yra ir pagrindinė Kanados partnerė ekonomikoje. Kadangi nuo JAV priklauso Kanados ekonominė padėtis, dauguma politinių sprendimų yra taikomi būtent prie pastarosios interesų. Antroji pagal dydį pasaulyje valstybė dalyvauja įvairiose taikos palaikymo misijose, teikia valstybėms humanitarinę pagalbą, remia besivystančias šalis siekdama sumažinti skurdą ir sukurti gerovę, bei stabilizuoti esamą padėtį. Kanada yra ypatingai suinteresuota transnacionalinių grėsmių plitimu pasaulyje ir siekia kontroliuoti šį procesą. Būtent dėl to, pagrindiniais prioritetais šalies politikoje yra klimato kaita ir ekologijos išsaugojimas. Nepaisant, Kanados dydžio, vykdomos politikos ir turimų natūraliųjų resursų, šalis nesugeba vispusiškai panaudoti savo galimybių, neturi globalios ar sprendžiamosios galios pasaulyje ir gali būti priskirta tik vidutinėms galybėms, kai kalbama apie tarptautinės sistemos galios hierarchiją.

3. Jungtinės Amerikos Valstijos vykdo nuoseklią ir į klestėjimą orientuotą politiką šalies viduje ir už jos ribų. Valstybės ekonomika pagrįstai gali būti vadinama labiausiai išsivysčiusia pasaulyje, nuo kurios dažnu atveju priklauso ir kitų valstybių ekonomika. Valstybės viduje yra vykdoma stabili politika, nukreipta gyventojų gerovės ir pragyvenimo lygio gerinimo linkme. Ekonomikos ir socialinio gyvenimo klestėjimas šalies viduje, leidžia stiprinti savo pozicijas ir tarptautinėje arenoje. Būtent dėl to, Jungtinės Amerikos valstijos dažnai vaidina svarbų vaidmenį ir tarptautiniuose valstybių santykiuose. Valstybė ne kartą dalyvavo ginčų ir konfliktų sprendimuose, siekia palaikyti taiką pasaulyje.

4. Vienas iš prioritetinių klausimų Kanados užsienio politikoje yra Arktis ir su jos padalinimu susiję aspektai. Ši teritorija yra labai svarbi, kai kalbama apie Kanados istoriją, kultūra, teritorinį vientisumą ir saugumą apskritai. Šalis mokslinius tyrimus ir laivininkystę Arktyje 56

vykdo jau ne vieną dešimtmetį, taip pat yra suinteresuota vietinių gyventojų saugumu ir aplinkos išsaugojimu. Galima teigti, kad Arktis yra vienintelė teritorija, kurioje Kanada turi lemiamos įtakos ir sprendimų priėmimo galią, nes šiuo metu jai priklauso didžiausia Šiaurinės teritorijos dalis.

5. Jungtinės Amerikos Valstijos tyrimus ir veiklą Arktyje pradėjo prieš keletą dešimtmečių, tačiau susidomėjimas šia teritorija padidėjo po to, kai buvo pradėta įtarinėti, kad jūros dugne slypi gausybė natūraliųjų resursų. Dar vienas žingsnis paskatinęs JAV vykdyti aktyvesnę politiką Šiaurės regione buvo Rusijos pretenzijų pareiškimas į Arktyje glūdinčius resursus. Nepaisant JAV noro dalyvauti varžybose dėl Arkties resursų, šalis negali pilnavertiškai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, nes iki šiol nėra pasirašiusi ir ratifikavusi Jungtinių Tautų jūrų teisės Konvencijos.

6. Nepaisant taikių Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados santykių, valstybių vykdoma politika Arkties klausimu ženkliai skiriasi. Kanada yra suinteresuota turimos teritorijos išlaikymu, saikingu resursų panaudojimu nežalojant aplinkos bei vietinių gyventojų gerove. Tuo tarpu Jungtinės Amerikos valstijos, kurios ilgą laiką deklaravo savo susirūpinimą Arkties teritorijos išsaugojimu, po 2007 metų Rusijos akibrokšto ėmė keisti savo politiką. Pagrindiniais interesais tapo jūrų sienos su Rusija išlaikymas bei naudingųjų resursų gavyba. Kalbant apie JAV ir Kanados vykdomą politiką Arkties klausimu yra būtina pabrėžti tai, kad tarp valstybių egzistuoja keletas neišspręstų ginčų, dėl kurių valstybės tarpusavyje konfrontuoja.

7. Kadangi į Arkties teritorijas pretenzijas pareiškė ne viena valstybė ar tarptautinės arenos veikėja, ginčas privalo būti sprendžiamas remiantis tarptautinės teisės normomis. Tačiau padalinti Arkties teritorijos pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės Konvenciją negalima, nes kaip jau buvo minėta anksčiau JAV nėra prisijungusi prie šio tarptautinio dokumento. Jeigu ginčas visgi būtų išspręstas remiantis šiuo dokumentu, Kanada prarastų dalį savo suvereniteto ir valdomų teritorijų Arktyje. Tokia pati situacija yra ir su JAV bei Kanados ginčytinų zonų likimu. Jeigu teritorijos būtų padalintos remiantis JAV interesais, tai galėtų pakenkti santykiams su Kanada. Taigi, darbo eigoje buvo patvirtintas įvade išsikeltas ginamasis teiginys/hipotezė: nepaisant draugiškų ir taikių santykių bei Kanados nuolatinio vidaus ir užsienio politikos derinimo prie Jungtinių Amerikos Valstijų interesų, šių dviejų valstybių siekiai ir tikslai Arkties srityje yra pakankamai skirtingi, o tai gali turėti įtakos ir tolimesnei šių kaimyninių valstybių santykių raidai.

57

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

Monografijos:

1) Buzan, B., Wæver, O., „Regions and powers: the structure of international security“; Cambridge : Cambridge University Press, 2004m.;

2) Calvocoressi, P., „Pasaulio politika, 1945-2000“; Vilnius : Briedis, 2001 m.;

3) Kay S. „Global security in the twenty-first century: the quest for Power and the search for Peace“; New York : Rowman & Littlefield, 2006 m;

4) Katuoka, S. „Tarptautinė jūrų teisė“; Vilnius : Eugrimas, 1997m.;

5) Laurinavičius, Č., Motieka, E., Statkus, N. „Geopolitiniai kodai : tyrimo metodologija“; Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004m.;

6) Laurinavičius, Č., Motieka, E., Statkus, N. „Baltijos valstybių geopolitikos bruožai : XX amžius“; Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005m.;

7) Vadapalas, V. „Tarptautinė teisė : pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija“; Vilnius : Eugrimas, 2003m.;

Vadovėliai:

8) Vadapalas, V. „Tarptautinė teisė : bendroji dalis“; Vilnius : Eugrimas, 1998m.;

9) Vareikis E., Budrytė R., „Tarptautinis ir nacionalinis saugumas“; Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005 m.;

Straipsniai periodiniuose moksliniuose žurnaluose:

10) Allain, M. A. „Canada's Claim to the Arctic: A Study in Overlapping Claims to the Outer Continental Shelf“; Rasta: Journal of Maritime Law & Commerce, Vol. 42, No. 1, January, 2011; Žiūrėta: 2011-11-23;

11) Barnett, M., Duvall, R., „Power in International Politics“; Rasta: International Organization, Vol. 59, No. 1 (Winter, 2005), pp. 39-75; Žiūrėta: 2011-11-24;

12) Binkley, A. „Canada to toughen Arctic navigation rules“; rasta: Canadian Sailings, September 15, 2008; žiūrėta: 2012-03-26;

58

13) Byers, M. „The Northwest Passage is already Canadian“; Rasta: The Globe and Mail, Oct. 26, 2009, http://www.theglobeandmail.com/news/opinions/the-northwest-passage-is-already- canadian/article1339006/ ; Žiūrėta: 2012-04-15;

14) Borgerson, S. G. „The National Interest and the Law of the Sea“; Council on Foreigh Relations, Council Special Report No. 46, May 2009; Rasta: http://www.cfr.org/global- governance/national-interest-law-sea/p19156; Žiūrėta: 2012-04-04;

15) Budrytė-Kvietkauskienė, R. „Modifikuotas vienpoliškumas tarptautinėje sistemoje 2001– 2010 metais“; Rasta: VDU Politikos mokslų almanachas, Nr. 7, Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, Kaunas, 2010m.; http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2010~ISSN_2029- 0225.V_7.PG_183-198/DS.002.0.01.ARTIC ; Žiūrėta: 2011-12-13;

16) Clarkson, S., „The Multi-Level State: Canada in the Semi-Periphery of Both Continentalism and Globalization“; Rasta: Review of International Political Economy, Vol. 8, No. 3 (Autumn, 2001), pp. 501-527; Žiūrėta: 2012-02-18;

17) Dufresne, R. „Canada's Legal Claims Over Arctic Territory and Waters“, P. 4; Cituota iš: Panetta, A. „Harper et Bush confirment leur désaccord sur l’Arctique“; Le Devoir, 22 August 2007; Rasta: http://www.parl.gc.ca/Content/LOP/ResearchPublications/prb0739-e.htm#endnote13; Žiūrėta: 2012-03-22;

18) Greene, C. H., Pershing,A. J., Cronin, T. M., Ceci, N. „Arctic Climate Change and Its Impacts on the Ecology of the North Atlantic“; Rasta: Ecology, Vol. 89, No. 11, Supplement: Coordinating Research on the North Atlantic (Nov., 2008), pp. S24-S38; Žiūrėta: 2012-03-29;

19) Hawkins, F. „Canada's Green Paper on Immigration Policy“; Rasta: International Migration Review Vol. 9, No. 2, Migration and Fertility (Summer, 1975), pp. 237-249; Žiūrėta: 2012-02-30;

20) Elliot-Meisel, E. „Politics, Pride, and Precedent: The United Statesand Canada in the Northwest Passage“; Rasta: Ocean Development & International Law, 40:204–232, 2009; Žiūrėta: 2012-03-28;

21) Friedheim, L. R. „ The U.S.-Canada Arctic Policy Forum: Impressions from the American Co-Chair“; Rasta: Arctic, Vol. 39, No. 4 (Dec., 1986), pp. 360-367; Žiūrėta: 2012-03-29;

22) Jones, C. „Amazing Voyage Through Perilous Arctic Ocean“, The San Francisco Chronicle, December 4, 2000; Rasta: http://www.sfgate.com/cgi- bin/article.cgi?f=/c/a/2000/12/04/MNW136483.DTL ; Žiūrėta: 2012-04-13;

23) Parkinson, A.J, „Improving human health in the Arctic: the expanding role of the Arctic

59

Council’s Sustainable Development Working Group“; Rasta: International Journal of Circumpolar Health 69:3 2010; Žiūrėta: 2012-03-25;

24) Rob Huebert, „Canadian Arctic Sovereignty and Security in a Transforming Circumpolar World“; Rasta: Foreign Policy For Canada‘s Tomorrow, No. 4, July 2009; Žiūrėta: 2012-04-28;

25) Schofield, C., Potts, T., Townsend-Gault, I. „Boundaries, biodiversity, resources and increasing maritime activities: emerging oceans governance challenges for Canada in the Arctic ocean“; Rasta: Vermont Law Review. Vol. 34:035; Žiūrėta: 2011-11-26;

26) Vytautas Sirijos Gira „Arkties reikšmė Rusijos užsienio politikoje: kodėl Arkties klausimai aktualūs ir Baltijos šalims“ Rasta: Rytų pulsas, analitinis-informacinis biuletenis, 2010 Nr. 1 (29); Cituota iš: Carl Ek, „Canada-U.S. relations“. http://www.fas.org/sgp/crs/row/96-397.pdf ; Žiūrėta: 2012-04-10;

27) Wood, D., E., Verdun, A. „Canada-Europe transatlantic dialogue: seeking transnational solutionsto 21st century problems“; Rasta: Policy brief, August 2011; http://canada-europe- dialogue.ca/wp-content/uploads/2011/08/CETD-Policy-Brief-Governing-Canada-and-the-EU- August-26-final.pdf ; Žiūrėta: 2012-02-29;

Kiti moksliniai straipsniai:

28) Dirks, G. E. „Immigration policy“; Rasta: http://www.thecanadianencyclopedia.com/index.cfm?PgNm=TCE&Params=A1ARTA0003961; Žiūrėta: 2012-02-25;

29) Douglas B. „The Role of Services in the Modern U.S. Economy“, International trade adminitration, U.S Department of comerce, Cleveland, January 1999; Rasta: http://trade.gov/td/sif/PDF/ROLSERV199.PDF; Žiūrėta: 2012-03-25;

30) Ek, C., Fergusson, I. F., „Canada-U.S. Relations“; Rasta: CRS Report for Congress, Prepared for Members and Committees of Congress, www.fas.org/sgp/crs/row/96-397.pdf; Žiūrėta: 2012-04-13;

31) French, J., L., „Reconnecting Canada to the World (via Europe)“; Rasta: International Journal, Vol. 60, No. 3, Canada in the World: Annual John W. HolmesIssue on Canadian Foreign Policy (Summer, 2005), pp. 651-665; Žiūrėta: 2012-02-30;

32) Jones, S. „Obama's Foreign Policy Platform. Running On His Record“; Rasta: http://usforeignpolicy.about.com/od/2012Election/a/Obamas-Foreign-Policy-Platform.htm; Žiūrėta: 2012-04-03; 60

33) Mearsheimer, J., J., „The Tragedy of Great Power Politics“; New York: Norton, 2001 ; Rasta: http://www.people.fas.harvard.edu/~plam/irnotes07/Mearsheimer2001.pdf; Žiūrėta: 2011-11- 22;

34) Katuoka, S. „Naujos Arkties tarptautinio teisinio sureguliavimo tendencijos“; Jurisprudencija, 3(117), 2009; Cituota iš: Timtchenko, L. „The Russian Arctic Sectoral Concept: Past And Present“ P. 29, The Arctic Institute of North America, ARCTIC, Volume 50, issue 1, 1997;

35) Kasčiūnas, L. „Globalių geopolitinių kodų dinamika XXI a, pradžioje“,; „Geopolitikos akiračiai “ (straipsnių rinkinys), Vilnius: Eugrimas, 2004m.;

36) Kristiansen, S., „The USA: An international political and military superpower“;Rasta: http://www.daria.no/skole/?tekst=7963; Žiūrėta: 2011-11-25;

37) Lundestad, I. „Arctic strategy documents - US Arctic region policy“, Comment on the US Arctic region policy document; Rasta: http://www.geopoliticsnorth.org/index.php?option=com_content&view=article&id=84&limitstart=3 ; Žiūrėta: 2012-04-15;

38) Salameh, M. H. „The Integration between USA Economy and Other World Countries Economies: Is the Financial Crisis Claiming Causality“; Rasta: International Joumal of Economics and Finance, Vol. 3, No. 5; October 2011; Žiūrėta 2012-03-24;

39) Urbelis, V. „Lietuvos vieta JAV didžiojoje strategijoje“; Vilnius, Lietuvos karo akademija, 2005;

40) White, D. „Illegal Immigration Explained - Profits & Poverty, Social Security & Starvation“; Rasta: http://usliberals.about.com/od/immigration/a/IllegalImmi.htm; Žiūrėta: 2012-03- 14;

41) Wynant, L., „The growing power of emerging market economies and its impact on investment in Canada“; Rasta: Ivey Business Journal, September/October 2008; Žiūrėta: 2012-01- 18;

Kiti šaltiniai:

42) „Arctic Sea Routes: DARPA seeks monitoring systems“; Rasta: http://www.eaglespeak.us/2012_03_01_archive.html; Žiūrėta: 2012-04-02

43) „Arctic strategy documents - The European Union and the Arctic region“; Rasta: http://www.geopoliticsnorth.org/index.php?option=com_content&view=article&id=84&Itemid=69 &limitstart=5; Žiūrėta: 2012-04-25; 61

44) „Battle for the Arctic heats up“; Rasta: http://www.cbc.ca/news/canada/story/2009/02/27/f- arctic-sovereignty.html; Žiūrėta: 2012-04-13;

45) „Beaufort Sea Policy“; Rasta: http://article.wn.com/view/2009/08/26/Beaufort_Sea_Policy/; Žiūrėta: 2012-04-16;

46) „Bureau of Arms Control“; Rasta: http://www.state.gov/www/global/arms/bureauac.html; Žiūrėta: 2012-04-02;

47) „Bureau of Democracy, Human Rights, and Labor“; Rasta: http://www.state.gov/j/drl/index.htm; Žiūrėta: 2012-04-02;

48) „Bureau of International Narcotics and Law Enforcement Affairs“; Rasta: http://www.state.gov/j/inl/index.htm; Žiūrėta: 2012-04-02;

49) „Canada's Action on Climate Change“; Rasta: http://www.climatechange.gc.ca/default.asp?lang=En&n=E18C8F2D-1; Žiūrėta: 2012-02-29;

50) „Canada and the United Nations“; Rasta: http://www.thecanadapage.org/UN.htm; Žiūrėta: 2012-02-29;

51) „Canada at the United Nations“; Rasta: http://www.canadainternational.gc.ca/prmny- mponu/canada_un-canada_onu/index.aspx; Žiūrėta: 2012-01-29;

52) Canadian council of chief executives, „Canada‘s role in the world“; rasta: http://www.ceocouncil.ca/en/canada/canada.php; žiūrėta: 2012-02-25;

53) „Canada Economic Structure“; Rasta: http://www.economywatch.com/world_economy/canada/structure-of-economy.html; Žiūrėta: 2012- 02-05;

54) Central Intelligence Agency (CIA) the World Factbook - „Canada“; Rasta: https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ca.html; Žiūrėta: 2012-01-27;

55) Central Intelligence Agency (CIA) the World Factbook - „United States“; Rasta: https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/us.html; Žiūrėta: 2012-03-10;

56) Cohen, A. „Rusijos varžybos dėl arkties“; Rasta: www.geopolitika.lt/?artc=1073; Žiūrėta: 2011-11-05;

57) Davis, J. „The Big Picture of the U.S. Role in the World“; Rasta: http://foreignpolicyblogs.com/2012/03/16/big-picture-u-s-role-world/ ; Žiūrėta 2012-04-10;

58) Department of State and U.S. Agency for International Development, „Strategic Planning Framework“, Rasta: http://www.state.gov/s/d/rm/rls/dosstrat/2004/23509.htm; Žiūrėta: 2012-04-02;

62

59) Green, G. „Canada’s Northern Identity“; rasta: http://www.themarknews.com/articles/5885-canadas-northern-identity?page=2; žiūrėta: 2011-10- 25;

60) „Gross domestic product: fourth quarter and annual 2011 (third estimate). Corporate profits: fourth quarter and annual 2011“; Rasta: http://www.bea.gov/newsreleases/national/gdp/2012/pdf/gdp4q11_3rd.pdf; Žiūrėta: 2012-03-25;

61) „Human health and the Arctic Council“, P. 13; Rasta: Circumpolar Health Supplements 2010; 6; Žiūrėta: 2012-03-26;

62) International monetary fund: http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2011/02/weodata/weorept.aspx?sy=2009&ey=2016&scsm =1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=111&s=NGDPD%2CNGDPDPC%2CPPPGDP%2CPPP PC%2CLP&grp=0&a=&pr1.x=49&pr1.y=17; Žiūrėta: 2012-03-12;

63) „International Organizations and Forums“; Rasta: http://www.international.gc.ca/cip- pic/organisations.aspx?view=d ; Žiūrėta: 2012-02-28;

64) Internetinė Kanados enciklopedija, „Arctic Archipelago“; Rasta: http://www.thecanadianencyclopedia.com/articles/arctic-archipelago; Žiūrėta: 2012-03-28;

65) Iškauskas, Č. „“Ledinis“ karas už Arkties turtus“; Rasta: www.geopolitika.lt/?artc=1041; Žiūrėta: 2011-11-05;

66) Janeliūnas, T. „Tarpautinė sistema po II pasaulinio karo ir šaltasis karas“; Rasta: www.janeliunas.lt/files/pask/1%20paskaita.pps; Žiūrėta: 2012-11-26;

67) Jungtinių Amerikos Valstijų Geologinės tarnybos tyrimas: „90 Billion Barrels of Oil and 1,670 Trillion Cubic Feet of Natural Gas Assessed in the Arctic“; Rasta: http://www.usgs.gov/newsroom/article.asp?ID=1980#.T6AlY-iP-f4; Žiūrėta: 2012-02-15;

68) „Kanada – būsimoji supervalstybė?“; Rasta: http://www.ekonomika.lt/naujiena/kanada- busimoji-supervalstybe-625.html; Žiūrėta: 2012-03-26;

69) Kilgour, D. Proginė kalba „Canada's Role in the World: New Opportunities in a Changing Global Environment“; Rasta: http://www.david- kilgour.com/mp/Canada's%20Role%20in%20the%20World.htm; Žiūrėta: 2012-01-25;

70) Kuodis, R. „Pasaulinė finansų krizė: priežastys ir pasekmės (Lietuvai)“; Rasta: http://neris.mii.lt/~ekonomika/Econlib/RK_fin_krize.pdf; Žiūrėta: 2012-03-26;

71) „Northwest Passage - Map of Arctic Sea Ice. Global Warming is Opening Canada's Arctic“; Rasta: http://geology.com/articles/northwest-passage.shtml; Žiūrėta: 2012-04-13; 63

72) Oficialus Arkties tarybos tinklalapis, „About Arctic council“; Rasta: http://arctic- council.org/article/about; Žiūrėta: 2012-03-28;

73) Oficialus Baltųjų rūmų internetinis tinklalapis, skiltis Immigration, „Fixing the Immigration System for America’s 21st Century Economy“; Rasta: http://www.whitehouse.gov/issues/fixing-immigration-system-america-s-21st-century-economy ; Žiūrėta: 2012-02-29;

74) Oficialus Baltųjų rūmų internetinis tinklalapis, skiltis „Tax Cuts, Unemployment Insurance and Jobs“; Rasta: http://www.whitehouse.gov/issues/taxes/tax-cuts; Žiūrėta: 2012-03-09;

75) Oficialus Baltųjų rūmų internetinis tinklalapis, skiltis „Taxes“; Rasta: http://www.whitehouse.gov/issues/taxes ; Žiūrėta: 2012-04-03;

76) Oficialus Jungtinių Amerikos Valstijų Arkties tyrimų komisijos tinklapis, US Arctic Research Commission; Rasta: http://www.arctic.gov/about.html ; Žiūrėta: 2012-04-03;

77) O‘Rourke, R., „Changes in the Arctic: Background and Issues for Congress“; Rasta: http://www.arcticpeoples.org/index.php?option=com_k2&view=item&id=386:us-arctic- policy&Itemid=2; Žiūrėta: 2012-04-05;

78) „Osama bin Laden killed: Barack Obama's speech in full“; Rasta: http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/barackobama/8487354/Osama-bin-Laden-killed- Barack-Obamas-speech-in-full.html; Žiūrėta: 2012-04-02;

79) Rogers, S. „US jobless data: how has unemployment changed under Obama?“; Rasta: http://www.guardian.co.uk/news/datablog/2011/oct/07/us-jobless-unemployment-data; Žiūrėta: 2012-03-16;

80) Savage, L. „Canada'a Arctic sovereignty: secyrity or stewardship“, P. 3; Rasta: Maclean's, February 27, 2006; http://option.canada.pagesperso-orange.fr/documents/Arctic_Sovereignty.pdf; Žiūrėta: 2012-02-25;

81) Saunders, D. „We see our Arctic as a colony“; rasta: http://www.theglobeandmail.com/news/opinions/we-see-our-arctic-as-a-colony/article1466684/; žiūrėta: 2012-03-25;

82) Seidler, C. „Race for Resources: Deciding the Arctic's Future Behind Closed Doors“; Rasta: http://www.spiegel.de/international/world/0,1518,686209,00.html; Žiūrėta: 2012-04-18;

83) „Statement on Canada‘s Arctic foreign policy: Exercising Sovereignty and Promoting Canada’s Northern Strategy Abroad“, P. 9; rasta: http://www.international.gc.ca/polar- polaire/assets/pdfs/CAFP_booklet-PECA_livret-eng.pdf; žiūrėta: 2011-11-09; 64

84) Tarptautinio Stokholmo taikos tyrimų instituto pranešimas spaudai: „China prepares for an ice-free Arctic“; Rasta: http://www.sipri.org/media/pressreleases/2010/100301chinaarcticreport; Žiūrėta: 2012-04-25;

85) „The Canadian Arctic“; Rasta: http://www.canadainternational.gc.ca/united_kingdom- royaume_uni/bilateral_relations_bilaterales/arctic-arctique.aspx?lang=eng&view=d; Žiūrėta: 2012- 02-26;

86) „The U.S Role in the World: Four Futures“, Watson institute for international studies, Brown university; Rasta: http://www.choices.edu/resources/documents/usrole_futures_002.pdf ; Žiūrėta: 2012-04-10;

87) „U.S. Arctic Policy“; Rasta: http://www.state.gov/www/global/oes/oceans/fs- arctic_policy_990423.html; Žiūrėta: 2012-04-04;

88) „US jobless data: how has unemployment changed under Obama?“. Rasta: http://www.guardian.co.uk/news/datablog/2011/oct/07/us-jobless-unemployment-data; Žiūrėta: 2012-03-16;

89) „US Role in the World“; Rasta: http://www.americans- world.org/digest/overview/us_role/usrole_summary.cfm ; Žiūrėta: 2012-04-10;

90) „U.S. shifts Arctic foreign policy“, Rasta: Vancouver Sun, August 9, 2008; http://www.canada.com/vancouversun/news/story.html?id=1d6374e1-0a0c-483e-915a- e7151f7774a9 ; Žiūrėta: 2012-04-04;

91) „U.S. Trade Partners Around The Globe“; Rasta: http://visualeconomics.creditloan.com/us- trade-partners-around-the-globe/; Žiūrėta: 2012-03-26;

92) „What are the solutions to illegal immigration in America?“; Rasta: http://immigration.procon.org/; Žiūrėta: 2012-02-29;

93) „What is Canada's place in the world?“; Rasta: http://www.theglobeandmail.com/news/opinions/what-is-canadas-place-in-the- world/article667985/page1/; Žiūrėta: 2012-02-02;

65

Konferencijų pranešimai:

94) Adams, K., R., „Great Power: What Will It Take?“; Rasta: http://www.allacademic.com//meta/p_mla_apa_research_citation/0/7/3/6/6/pages73660/p73660- 1.php; Paper presented at the annual meeting of the International Studies Association, Le Centre Sheraton Hotel, Montreal, Quebec, Canada, Mar 17, 2004; Žiūrėta: 2011-11-20;

Teisės aktai ir oficialūs dokumentai:

95) Arkties tarybos steigimo sutartis. Rasta: www.arctic-council.org; Žiūrėta: 2012-03-28;

96) „Jungtinių Tautų jūrų teisės Konvencija“; Rasta: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=221141&p_query=&p_tr2=; Žiūrėta: 2012-04-21;

97) Kanados Šiaurinė strategija :„Canada’s Northern Strategy: Our North, Our Heritage, Our Future“; Rasta: http://www.northernstrategy.gc.ca/cns/cns-eng.asp; Žiūrėta: 2011-11-24;

98) Nacionalinio saugumo Prezidento direktyva dėl Arkties regiono politikos, National Security Presidential Directive and Homeland Security Presidential Directive; Rasta: http://www.arcticgovernance.org/usa-arctic-region-policy.4652601-142902.html; Žiūrėta: 2012-04- 03;

99) Nacionalinė šalies veiksmų programa skirta Jūrų aplinkos apsaugai, National Programme of Actions for the Protection of the Marine Environment from Land-based Activities; Rasta: http://www.ec.gc.ca/Publications/default.asp?lang=En&xml=08D98B7F-171E-4708-8888- EA943C58F814 ; Žiūrėta: 2012-02-13;

100) Susitarimas dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos dėl jūrų teises XI dalies įgyvendinimo (1994m. liepos 28 d.); Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Valstybės žinios, 2003, Nr.: 107 -4787;

66

PRIEDAI

Priedas Nr. 1: Nedarbo lygio mažėjimas nuo prezidento B. Obama atėjimo į valdžią

Šaltinis. „US jobless data: how has unemployment changed under Obama?“. Rasta: http://www.guardian.co.uk/news/datablog/2011/oct/07/us-jobless-unemployment-data; Žiūrėta: 2012-03-16;

Priedas Nr. 2: Nelegalios imigracijos srautai

Šaltinis. „Statistics on Migration“; Rasta: http://filipspagnoli.wordpress.com/stats-on-human- rights/statistics-on-xenophobia-immigration-and-asylum/statistics-on-migration/; Žiūrėta: 2012-03- 15;

67

Priedas Nr. 3:pagrindiniai Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos partneriai

Šaltinis. „U.S. Trade Partners Around The Globe“; Rasta: http://visualeconomics.creditloan.com/us-trade-partners-around-the-globe/; Žiūrėta: 2012-03-26;

68

Priedas Nr. 4: Arkties regionas, Kanadai priklausančios salos

Šaltinis: „Arctic Sea Routes: DARPA seeks monitoring systems“; Rasta: http://www.eaglespeak.us/2012_03_01_archive.html; Žiūrėta: 2012-04-02

Priedas Nr. 5: Šiaurės vakarų koridorius, jungiantis Ramųjį ir Atlanto vandenynus:

Šaltinis: „Northwest Passage“; Rasta: http://eatingjellyfish.com/?tag=arctic-ocean-deep-water- ports; Žiūrėta: 2012-04-15;

69

Priedas Nr. 6: Boforto jūra, Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų nesutarimo zona

Šaltinis: „Arctic Economics Alaska United States“; Rasta: http://www.placesdonkey.com/arctic- economics-alaska-united-states/benmuse.typepad.com*.a*6a00d8341d9cb353ef0120a579fcc0970c- 500wi/; Žiūrėta: 2012-04-16;

Priedas Nr. 7: Arkties tarybos institucinė sąranga

Šaltinis. Parkinson, A.J. „Improving human health in the Arctic: the expanding role of the Arctic Council’s Sustainable Development Working Group“, P. 305; Rasta: International Journal of Circumpolar Health 69:3 2010; Žiūrėta: 2011-10-01; 70