Medijų Naudojimas Eektroninio Mokymo Procese

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

MEDIJŲ NAUDOJIMAS EEKTRONINIO MOKYMO PROCESE

2014

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Medžiagą parengė:

Danguolė Ignatavičiūtė – Vilniaus kolegija Irina Vinogradova – Vilniaus Gedimino technikos universitetas Vida Drąsutė – Vytauto Didžiojo universitetas Egidijus Asipauskas – Kauno technologijos universitetas Regina Špukienė – Alytaus kolegija Danutė Kaklauskienė – Šiaulių universitetas Aldona Juodelienė – Lietuvos muzikos ir teatro akademija Lijana Šarkaitė-Vilums – Lietuvos muzikos ir teatro akademija

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

TURINYS

1. MEDIJA IR MULTIMEDIJA: SAMPRATA, RAIDA, FORMŲ ĮVAIROVĖ ...... 5 MULTIMEDIJOS SAMPRATA ...... 5 MULTIMEDIJOS RAIDA ...... 7 ŠIUOLAIKINĖ MULTIMEDIJA ...... 13 Įvairialypė informacija ...... 13 Teksto, vaizdo, garso ir vaizdo įrašų formatai ...... 18 Įvairialypė įranga ...... 26 Įvairialypės terpės ...... 35 2. TECHNOLOGIJOS ELEKTRONINIAME MOKYMESI ...... 53 E. MOKYMOSI SISTEMOS ...... 54 MULTIMEDIJOS TECHNOLOGIJOS ...... 57 MULTIMEDIJA ELEMENTŲ KŪRIMAS / REDAGAVIMAS PATEIKIANT E.MOKYMOSI TURINĮ ...... 59 INTERNETINĖS KONFERENCIJOS, SEMINARAI IR INTERNETINIAI TRANSLIAVIMAI ...... 64 E. BALSAVIMO SISTEMOS ...... 65 E. PATEIKČIŲ ĮRANKIAI ...... 66 E. LABORATORIJOS ...... 67 KITI NAUDINGI DĖSTYMO/MOKYMOSI ĮRANKIAI ...... 67 APKLAUSŲ ĮRANKIAI ...... 68 ĮRANKIAI IR E. PUSLAPIAI, KURIE GALI BŪTI PANAUDOTI E. MOKYMESI ...... 69 3. MEDIJŲ VERTINIMAS ...... 71 VERTINIMO SAMPRATA ...... 71 MULTIMEDIJA PRIEMONIŲ PARINKIMO KRITERIJAI ...... 76 VIDEO ATKŪRIMO SRAUTAI, PERDUODAMI PER HTTP PROTOKOLĄ ...... 77 VIDEO FAILŲ FORMATAI ...... 79 VIDEO STANDARTAI ...... 80 VIDEO FAILŲ INTEGRAVIMO Į VIRTUALIĄ MOKYMO(SI) APLINKĄ GALIMYBIŲ APŽVALGA ...... 82 VIDEO FAILŲ KONVERTAVIMAS Į FORMATUS, KURIUOS PALAIKO NARŠYKLĖS ...... 84 4. MEDIJŲ TYRIMAS: VARTOTOJŲ APKLAUSA ...... 87 ĮVADAS ...... 87

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

DĖSTYTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI ...... 89 Socialinės profesinės respondentų grupės charakteristikos ...... 89 Naudojamos e. studijų priemonės – informacija ir technologijos ...... 93 Medijų poveikio įvertinimas studijų procesams ...... 100 Vartotojų poreikiai, problemos ir pageidavimai ...... 106 IŠVADOS...... 109 STUDENTŲ APKLAUSOS REZULTATAI ...... 111 Socialinės demografinės respondentų grupės charakteristikos ...... 111 Naudojamos e. studijų priemonės – informacija ir technologijos ...... 113 Medijų poveikio įvertinimas studijų procesams ...... 116 Besimokančiųjų poreikiai, problemos ir pageidavimai ...... 124 IŠVADOS ...... 127 PRIEDAI ...... 129 Dėstytojų apklausos anketa ...... 129 Studentų apklausos anketa ...... 137

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

1. MEDIJA IR MULTIMEDIJA: SAMPRATA, RAIDA, FORMŲ ĮVAIROVĖ

Irina Vinogradova1 , Danguolė Ignatavičiūtė2 1Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2Vilniaus kolegija

MULTIMEDIJOS SAMPRATA

Pasaulyje plačiai naudojamos medija, bei multimedijos sąvokos. Mes jau nelabai įsivaizduojame kompiuterį be vaizdų, spalvų, garsų, kas pateikiama vis žaismingiau, vis labiau traukia dėmesį. Kompiuteris ima atlikti ir televizoriaus, ir garso aparatūros, ir vaizdo magnetofono vaidmenis. O svarbiausia – patys galime tvarkyti vaizdus, juos montuoti, peržvelgti. Pradėkime nuo pačios sąvokos, taigi „Multimedia“ kilęs nuo žodžio „multi“ ir „media“. „Multi“ reiškia įvairus, „media“ – bet kokios techninės arba programinės įrangos naudojimą bendravimui. Lietuvos enciklopediniame žodyne vietoj „multimedija“ siūlomi terminai „daugialypė terpė“ ir „įvairialypė terpė“. Įvairialypė įranga – įranga skirta dirbti su įvairialype informacija: tekstu, vaizdu, garsu, animacija. Dar vartojama multimedija. Įvairialypė terpė – terpė, sudaryta iš įvairialypės informacijos ir ją apdorojančios įvairialypės įrangos. Dar vartojama multimedija. Įvairialypė informacija – informacijos pateikimas įvairiais pavidalais: tekstu, vaizdu, garsu, animacija. Dar vartojama multimedija. Kadangi multimedija vadiname įvairialypę įrangą, terpę, bei informaciją, tai sąvokos prasmę reikėtų spręsti iš konteksto. „M. McLuhan‘as medijos sąvoką supranta kaip bet kokiu būdu pateiktą pranešimą (McLuhan, 1964). Britanijos enciklopedijoje (angl. Encyclopedia Britannica) ir Webopedijoje (angl. Webopedia) multimedijos terminas aiškinamas kaip bet kuri kompiuterinė elektroninė sistema, kontroliuojanti, derinanti tarpusavyje bei valdanti teksto, garso, vaizdo, kompiuterinės grafikos ir animacijos medijas. Dažnai šis terminas suvokiamas kaip daugialypė terpė

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

(Žalkauskas, 2003, p. 146). Šio reiškinio atsiradimą ir greitą išpopuliarėjimą galima sieti su XX a. pb. išrastomis skaitmeninėmis technologijomis, įsitvirtinusiomis daugelyje žmogaus veiklų. Įvairiausios kompiuterinės programinės įrangos ir interneto dėka didelė mūsų kasdienių problemų sprendimo dalis persikelia į virtualią erdvę. Dėl įvairiausių priežasčių informaciją apie pasaulyje vykstančias permainas kaupiame naudodamiesi televizijos, interneto, išmaniųjų telefonų, kompiuterinės programinės įrangos pagalba. Tokios technologinės platformos sąlygoja ir bendros veiklos multimedijos meno projektų pagrindu gyvuojančias bendruomenes (Koukopoulos, Styliaras, 2010, p. 404). Sunku paneigti, kad mobilieji telefonai, pakeitę žmonių požiūrį į erdvę ir laiką, padarė didžiulę įtaką žmonių bendravimo įpročiams (Cmpbell, Ling, 2008). Technologijos padeda detaliau suplanuoti veiklą ir suteikia pakankamai mobilumo sprendžiant iškylančius klausimus, bendraujant tiesiogiai ir būtent tuo momentu, kai kyla bendravimo poreikis. Tokiu būdu veikla tampa gerokai lankstesnė, nei gyvenant pagal išankstinį laiko planavimą (Ling, 2004, p. 59). Nauji technologiniai sprendimai nuolatos tobulina multimediją realistiškos grafikos, garso, vaizdo, animacijos srityse (Clark, Mayer, 2011). Todėl, kuo geresnė tokios paslaugos kokybė, tuo mažesnis poreikis rinktis kitokią informacijos kaupimo formą (koncertų, sporto varžybų, parodų ir pan. lankymas). Taigi, tarsi užburtas ratas – kompensuojant informacijos poreikį naudojamasi technologijomis, šis poreikis skatina naujesnių technologijų atsiradimą, o tai sąlygoja dar didesnę ištikimybę technologijų vartotojų ratui. Nauji moksliniai sprendimai šioje srityje svarbūs pedagogikai, ypač galvojant apie technologijų vartotoją. Neabejotinai pedagoginis procesas glaudžiai susijęs su MMT, nes mokymo procese plačiai naudojama informacija teksto (spausdinto ar žodinio) ar vaizdo (animacija, vaizdo medžiaga, iliustracijos, fotografijos ir pan.) pavidalu (Mayer, 2009).“1 Kad lengviau būtų suprasti multimedija sąvoką, išnagrinėkime keletą pavyzdžių.

1 ŽALYS, Vytautas. Šiaulių universitetas. Multimedijos technologijos kaip paauglių kalba. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. Mokslo darbai. Nr. 4. Šiaurės Lietuvos kolegija. ISSN 2029-431X. 93-100 psl. 6

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Įvairialypė, techninė įranga tai radijas, televizija, kompiuteriai ir mobilieji telefonai ir t.t. Įvairialypė terpė, arba programinė įranga, tai programos, priemonės, technologijos kurios naudojamos techninėje įrangoje informacijos įrašymui, skaitymui, apdorojimui, saugojimui, siuntimui. Pavyzdžiai: elektroninis paštas, bendravimo priemonė, multimedijos žinučių siuntimo paslauga (MMS) ir vaizdo konferencijos, internetas. Įvairialypė informacija, tai įvairaus pobūdžio informacija, priklausomai nuo jos pateikimo būdo, t.y. programinės, bei techninės įrangos.

MULTIMEDIJOS RAIDA

Vaizdai vieni iš seniausių panaudotų medijų elementų, kuriais žmonės perduodavo informaciją kitoms kartoms, fiksavo svarbiausius gyvenimo įvykius. Pirmieji vaizdai buvo piešti ant urvo sienų prieš 30 000 metų. Vienas iš tokių pavyzdžių, tai hienos piešinys, kuris buvo rastas Chauvet urve netoli Vallon-Pont d'Arc, Prancūzijoje. Palaipsniui piešinius keitė simboliai, kurie sudarė pirmąją abėcėle Yra keletas skirtingų nuomonių. Manoma, kad abėcėlė buvo išrasta nuo 1 700 iki 1 500 metais prieš mūsų erą. Anksčiausia abėcėlės forma (sutvarkytas simbolių rinkinys – pagrindas rašytinei kalbai) buvo sukurta maždaug tarp 1800 ir 1000 prieš mūsų erą. Istorikai mano, kad semitų (hebrajų) žmonės sukūrė abėcėlę naudodami pleištaraščio formos simbolius ir hieroglifus (rašymo sistemos naudojant paveikslėlius, sukurtus senovės egiptiečių). Geriau pagalvojus, abėcėlė yra vienas iš pačių didžiausių žmonijos išradimų. Reikėjo įsiklausyti į kalbos garsus ir sudėstyti juos į vientisą sistemą. Abėcėlės sukūrėjai turėjo matyti, kaip sunku išmokti rašyti hieroglifais arba Mezopotamijoje naudotu dantiraščiu. Šiais ženklais yra užrašoma vadinamoji

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 piktograma - ženklas, reiškiantis žodį arba reiškinį. Visai kalbai prireikdavo tūkstančių ženklų, taigi rašto mokymasis užtrukdavo daug metų. Vėliau atsiradęs vadinamasis hieratinis raštas buvo kiek paprastesnis, greta hieroglifų čia buvo pasitelkti skiemenis vaizduojantys ženklai. Bet ir šiame rašte ženklai buvo skaičiuojami šimtais. Piktogramomis ar skiemenų raštu naudotis mokėjo nedidelis uždaras žinovų ratas. Kai raidžių tėra 25-30, per kelis mėnesius sugeba išmokti rašyti beveik kiekvienas vaikas. Pirmosios pastangos leisti laikraštį (periodiškai leidžiamą informaciją apie dabartinius įvykius) buvo Romos Acta Diurna (Dienos įvykiai), pradėtos leisti apie 59 prieš mūsų erą Tai buvo kasdien ranka rašytas naujienų pranešimas skelbiamas nustatytoje viešoje vietoje pagal imperatoriaus Julijaus Cezario (100-44 prieš mūsų erą) nurodymą. Maždaug 700 mūsų eros metais Kinija sukūrė pirmąjį pasaulyje spausdintą laikraštį, pavadintą Dibao, kuris buvo gaminamas ranka raižant medinius blokus. Viena iš pirmųjų novelių, kuri išgyveno ir vis dar skaitoma šiandien yra Gilgamešo Epas, šumerų epinė poema. Išlikusi versija buvo parašyta ant molinių lentelių 7 amžiuje prieš mūsų erą. Dauguma pirmųjų knygų, aišku, neišgyveno. Tai kas išlikę iš pirmųjų knygų, galėtų būti penkios Hebrew Torah knygos ir pirmosios penkios krikščionių Biblijos (Būties knyga (Genesis), Išėjimas (Exodus), Leviticus, Skaičių (Numbers) ir Deuteronomy, kartu vadinamos Penkiaknygės). Dauguma mokslininkų mano, kad šios knygos buvo parašytos tarp 15 ir 10 amžių prieš mūsų erą. Deja, bet ankstyviausios išlikusios Biblijų versijos yra tik apie 200 metais prieš mūsų erą. Ji yra žinoma kaip Septuagint ir parašyta graikų kalba. Kitos išlikę versijos parašytos hebrajų ir aramėjų kalbų deriniu. Kylant raštingumo lygiui atsirado poreikis automatizuoti kopijavimo, bei platinimo darbus. Tai atsirado pirmoji spausdinimo mašina apie 1450 metus. Ją išrado Johannes Gutenberg, kuris ir išspausdino pirmąją knygą, žinomą kaip Gutenbergo Biblija, 1455 m. vasario 23 d. Buvo atspausdinta apie 180 šios knygos kopijų. Vokiečių išradėjo spausdinimo mašina paskatino šiuolaikinio laikraščio kūrimą. Apie 1600-uosius metus Vokietijoje buvo leidžiama keletas laikraščių. Laikraščių plitimą visame pasaulyje

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

įtakojo 1800 metais išrastas rotacinis presas (didžiulis, automatizuotas presas, kuris galėjo spausdinti ant bet kokio dydžio lapų). Šis išradimas leido laikraščiams tapti dažna ir plačiai prieinama ryšių priemone. Johann Carolus (1575−1634) buvo pirmojo laikraščio Vokietijoje – Relation aller Fürnemmen und gedenckwürdigen Historien – leidėjas. Paveiksle kairėje matome 1609 metų laikraščio Relation titulinį puslapį. Pasak kai kurių šaltinių, Erbauliche Monaths- Unterredungen (pamokomos Mėnesio Diskusijos) yra laikomas pirmuoju pasaulyje žurnalu (leistu Vokietijoje). Jis buvo pradėtas 1663 metais Johann Rist, Hamburgo teologo ir poeto. Pirmasis modernus žurnalas – The Gentleman's Magazine, pirmą kartą išleistas 1731, Londone. Su naujomis technologijomis atsirado galimybė įrašyti grafinę bei garsinę informaciją, bei perduoti per nuotolį. Pirmas nuotolinis mokymas prasidėjo jau XIX am., atsiradus paštui, kai spausdintinė medžiaga buvo siunčiama mokiniui. Besivystanti technologijų karta buvo naudojama ir turėjo įtakos mokymo procesui. Trumpai apžvelgsime svarbiausius medija įrangos išradimus. Fotoaparato idėja yra 1 000 metų senumo. 1888 metais šią idėją George Kodak padarė labiau prieinamą publikai. 1910 metais Brownie pagamintas fotoaparatas Kodak pavaizduotas paveiksle kairėje. Skaitmeninis fotoaparatas buvo išrastas 1950 m. Vartotojai jį galėjo įsigyti 1994 m. Apple ir Kodak gamino vartotojams skirtus fotoaparatus. Pirmasis vartotojo skaitmeninis Apple Quicktake 100 fotoaparatas 1994 metais kainavo daugiau nei $1000 (paveikslas dešinėje). Šiuo metu Kodak yra viena iš pirmaujančių įmonių foto įrangos pramonėje. Dauguma šiandien parduodamų fotoaparatų yra skaitmeniniai, integruoti į daugelį kitų įrenginių (kompiuteriai, mobilieji telefonai).

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Pirmąjį prietaisą galintį atkurti garsus 1877 m. užpatentavo Tomas Edisonas. Šis prietaisas buvo pavadintas fonografu. Fonografe garso saugojimui buvo naudojamas cilindras. Garsas buvo įrašinėjamas adatėle ant cilindro paviršiaus įrėžiant kintamo gylio griovelį. Prietaisas atkuriantis garsą iš plokštelių buvo užpatentuotas 1887 m. Emilio Berlinerio. Šis prietaisas buvo pavadintas gramofonu. Gramofono įrašuose garsas buvo saugomas disko paviršiuje esančiame spiralės formos griovelyje. Gramofono plokštelėse būdavo naudojama horizontali moduliacija (griovelis svyruodavo į šonus). Pirmieji gramofonai atkurdavo prastesnės kokybės garsą nei fonografai, tačiau vėliau buvo ištobulinti. Pagrindinis plokštelių privalumas prieš cilindrus yra tas, kad jos užima mažiau vietos. Rytų Europos kalbose įsivyravo ne gramofono terminas, būdingas Vakaruose, o nuo prancūzų firmos Pathé (ji prekiavo gramofonais Prancūzijoje bei šalia esančiuose miestuose) kilęs žodis, prie jo pridėjus graikišką dėmenį (gr. Φωνή = fone 'garsas'). Su radiju atsirado galimybė perduoti informaciją belaidžiu ir ne popieriniu būdu. Radijas buvo išrastas apie 1895 metus. Daugelis žmonių dalyvavo radijo išradime. Manoma, kad pirmasis buvo Nikola Tesla. Išradimas buvo patentuotas vėliau – 1900. Kitų šalių mokslininkai taip pat bandė užpatentuoti šį išradimą, bet jiems nepavyko. Tarptautinių žodžių žodyne žodis radijas aiškinamas kaip būdas be laidų sklindančiomis elektromagnetinėmis bangomis perduoti ir priimti įvairius signalus. 1896 metais Niujorke buvo parodytas pirmasis kino filmas. Pirmoji, specialiai kino peržiūroms skirta salė buvo „Vitascope Hall“, įkurta Naujajame Orleane, Luizianos valstijoje, 1896 m. liepos 26 d. 1903 metais buvo sukurtas pirmas pilnametražis filmas– The Great Train Robbery (Didžiojo traukinio apiplėšimas). Jo trukmė – 12 min. Paveiksle kairėje – reklama, pasirodžiusi 1897 m. lapkričio 7 d., kurioje pateikiama „Vitascope Theater“ programa. Lietuvoje pirmasis viešas kino seansas įvyko 1897 m. Pirmieji kino teatrai Lietuvoje buvo atidaryti 1905 m.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Filonas Taylor Farnsworth buvo amerikiečių išradėjas ir televizijos pradininkas. Labiausiai jis žinomas už įrenginio – vaizdo kameros vamzdį – išradimą. Jis užpatentavo šį išradimą 1927 metais. Tai ir gali būti laikomi televizijos atsiradimo metai. Televizija, kaip ir radijas, neturi vieno išradėjo. Šią technologiją sukūrė ir tobulino daugelis mokslininkų iš įvairių šalių. Įdomiausia, jog sėkmingi bandymai perduoti per atstumą vaizdus buvo atlikti dar XIX amžiuje. O pirmoji televizijos stotis pradėjo savo darbą 1928 metais Čikagoje (JAV). Pirmasis televizorius buvo juodai baltas. Per TV buvo galima transliuoti daugiau informacijos, priimti informaciją galėjo daugiau žmonių. 1936 metais jau pradėti naudoti televizoriai namuose. Televizija – judamų ar nejudamų objektų atvaizdų peradresavimas per atstumą laidinio arba radijo ryšio priemonėmis. Mūsų šalyje televizija pradėta transliuoti 1957 metų balandžio 30 dieną. Iš pradžių TV laidos buvo matomos 100 kilometrų atstumu nuo Vilniaus, tačiau gana greitai, per porą metų buvo pradėta transliuoti Kauno ir Klaipėdos rajonuose. Televizijos geografija plėtėsi pamažu, statant naujus signalų siųstuvus ir gerėjant jų kokybei. Didelis šuolis šioje srityje buvo Vilniaus TV bokšto pastatymas 1981 metais. Lietuviai ilgą laiką galėjo žiūrėti tik nespalvines TV programas. Pirmasis spalvotas „vaizdelis“ – Lietuvos kino studijos vaidybinis filmas „Ties riba“ žiūrovams buvo parodytas 1975 metais. O vakarų pasaulis mėgavosi spalvota televizija jau daugiau nei 20 metų. Pirmąjį vaizdo grotuvą 1952 metais išbandė valstybinė Britanijos informacijos korporacija BBC. Tiesa, tai buvo lėtas, griozdiškas ir sunkus valdyti aparatas. Kurį po keturių metų pakeitė pirmasis buitinio naudojimo vaizdo grotuvas, kurį sukūrė amerikiečių kompanija „Ampex“. 1963 metais olandų korporacija „Philips“ pagamino pirmąjį tokių formų vaizdo grotuvą, kokiu mes jį pažįstame šiandien. 1971 metais įmonė „Sony“ pagamino pirmąjį video grotuvą skirtą naudotis namuose. Jo kaina buvo $1400. Pirmieji vartotojų vaizdajuosčių magnetofonai buvo pradėti 1971 metais (taikant Sony U- Matic technologijos). Buvo sukurti du video juostų formatai – Sony Betamax (1975) ir JVC VHS (1976). VHS laimėjo konkurencinę kovą. Pirmaisiais metais video buvo labai brangūs, bet 1980-

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

ųjų pabaigoje kaina nukrito, tapo labiau prieinami platesniam vartotojų ratui. Videojuostos suteikė galimybę vartotojams pirkti arba išsinuomoti visą filmą ir žiūrėti jį namuose, kada jie norėjo, o ne tiesiog gaudyti jį kino teatre ar laukti, kol jį rodys per TV. Nešiojamąjį audio kasečių grotuvą – Walkman sukūrė vienas iš Sony vadovų Akio Morita 1979 metais. Walkman pakeitė muzikos klausymo įpročius, leido žmonėms neštis muziką kartu su savim ir klausytis jos per lengvas ausines. Šios serijos produktų gamyba vis dar nėra nutraukta, o 2007-aisiais pristatytas pirmasis skaitmeninis Walkman grotuvas. Naudojant kompaktinių diskų (CD) grotuvus – galima klausytis geresnės kokybės muzikos savo namuose. CD grotuvas yra elektroninis įtaisas, kuris atkuria garsą iš kompaktinių diskų. CD grotuvai dažnai yra namų stereo sistemos, automobilių garso sistemų ir asmeninių kompiuterių dalis. Pagal įrašymą CD būna vienkartinis (į CD-ROM diską informacija įrašoma gamykloje, į CD-R diską informaciją vieną kartą gali įrašyti naudotojas) ir daugkartinis (CD-RW) informacijai įrašyti ir ištrinti kelis tūkstančius kartų. Pagal informacijos formatą (failų sistemą) – būna audio diskai – CD-DA ir duomenų diskai – CD-ROM. Muzikai skirtus kompaktinius diskus (CD-DA) 1978–1979 m. pradėjo kurti Sony ir Philips kompanijos. Masinė CD-DA tipo diskų gamyba prasidėjo 1982– 1983 m., tačiau išpopuliarėjo jie tik keleriais metais vėliau. CD-ROM diskų specifikacija paskelbta 1984 m., tačiau dėl to, kad jie buvo neįrašomi, o pačių CD-ROM įrenginių kaina buvo labai didelė, jų gamyba ėmė populiarėti tik apie 1987–1988 m. (pirma kompaktiniuose diskuose platinta programa buvo 1987 m. išleista Microsoft Bookshelf). Optinių diskų skersmuo ir talpa pasirinkta neatsitiktinai – norėta, kad į kompaktinį diską, sutilptų vienas ilgiausių muzikinių kūrinių – Liudviko van Bethoveno „IX simfonija“. CD padarė perversmą pirmiausia muzikos industrijoje, nes buvo daug patogesnis ir tobulesnio garso už vinilinę plokštelę. Pirmieji kompiuteriai buvo milžiniški, skirti ne naudojimuisi namuose. A. Tiuringo darbai turėjo didelę

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

įtaką kompiuterių vystymuisi. 1936 m. jo paskelbtame straipsnyje aprašoma tai kas dabar vadinama Tiuringo mašina – grynai teorinis prietaisas išrastas formalizuojant algoritmo vykdymo terminą. Šiuolaikiniai kompiuteriai yra atitinkantys Tiuringo mašiną (Turing – complete). Iš esmės tas atitikimas yra riba, skirianti bendrosios – paskirties kompiuterius nuo specialiosios – paskirties (skirtų spręsti tik specifinius uždavinius, kokie buvo ankstesni prietaisai) mašinų. Būtent dėl šios priežasties daug kas atitikimą Tiuringo mašinai laiko kriterijumi beieškant pirmojo arba seniausio kompiuterio. Ir pirmasis išskirtinesnis, atitinkantis Tiuringo mašinos aprašymą, yra 1945 m. Dž. Ekerto ir Dž. Moučlio sukurtas elektroninis kompiuteris ENIAC (Electronic Numerical Integrator and Computer). Mikroprocesorius buvo išrastas 1971 m. Jis leido pradėti asmeninių kompiuterių revoliuciją, kurios pradžia laikoma 1981 m., kai kompanija IBM pateikė rinkai savąjį PC. O, kuomet 1984 m. pasirodė „Apple“ kompiuteris Macintosh, kompiuteriai tapo prieinami ir tiems, kurie iki tol dar baiminosi lįsti į magišką užkoduotų kompiuterinių programų pasaulį. Tais metais, kai buvo išrastas mikroprocesorius, pasaulyje buvo keletas dešimčių tūkstančių kompiuterių. Dabar kompiuterių yra šimtai milijardų. Kompiuteriai tobulėja labai sparčiai. Nuo didelių mašinų jie ištobulėjo iki mažų nešiojamųjų kompiuterių, kurie yra naudojami įvairiose mūsų gyvenimo srityse

ŠIUOLAIKINĖ MULTIMEDIJA

Įvairialypė informacija

Išskiriami penki pagrindiniai įvairialypės informacijos elementai: tekstas, vaizdas, garsas, vaizdo įrašai ir animacija. Įvairialypė informacija gali būti statinė, arba dinaminė. Dinaminiai objektai – tie kurie juda ar keičiasi; statiniai – nejudantys. Taigi tekstas ir vaizdas yra nejudantys elementai, o kiti trys elementai yra dinaminiai: garsas, vaizdo įrašai ir animacija. Skaitmeniniai multimedijos elementai pasižymi tuo, kad yra lengvai kopijuojami, redaguojami bei platinami. Plačiau apie kiekvieną iš elementų.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Tekstas Tekstas yra pagrindinis multimedijos elementas. Redaguojant tekstą galima keisti teksto šriftą, dydį, spalvą ir fono spalvą. Dirbant su tekstu yra svarbu atkreipti dėmesį į teksto vietą ekrane, pranešimo ilgį, teksto skaitomumą. Atskiros teksto dalys gali būti susietos nuorodomis su kitais dokumentais, taip vadinamu hipertekstu. Hipertekstas tai kompiuterinis tekstas, kurio pavienės dalys siejamos specialiomis nuorodomis – saitais; per saitus galima patekti iš vienos dalies į kitą ir jas peržiūrėti bet kuria saitais susieta eile; tuo hipertekstas skiriasi nuo paprasto teksto, kurio dalys išdėstytos viena po kitos, nuosekliai. Hipertekstas yra lankstus informacijos pateikimo būdas, kai tekstas išdėstomas ne nuosekliai, bet pagal tam tikrą autoriaus parinktą sistemą, nurodant galimus perėjimus. Hipertekstais ypač patogu pasidarė naudotis, kai paplito kompiuteriai, nes tada nereikia ieškoti nuorodų vartant elektroninės knygos puslapius, o tiesiog nušokama į nuorodos rodomą vietą. Ta vieta gali būti ne tik toje pačioje, bet ir kitoje knygoje, ir net kitame į internetą įjungtame kompiuteryje, esančiame bet kuriame pasaulio krašte.

Vaizdas Vaizdo elementai padaro medžiagą patrauklesnę, padeda geriau paaiškinti idėjos esmę vaizduojant grafiškai. Grafinės informacijos pavyzdžiai: piešiniai, schemos, brėžiniai, nuotraukos. Kompiuteriniai vaizdai skirstomi į rastrinius (taškinius) ir vektorinius. Rastrinėje grafikoje vaizdai susideda iš daugelio dviejų matavimų (x ir y) plokštumoje esančių taškų, vadinamus pikseliais (angl. pixels). Vektorinė grafika susideda iš įvairaus ilgio, padėties bei orientacijos linijų (vektorių). Taškinė grafika (rastrinė grafika) – tai skaitmeninių iliustracijų saugojimo būdas, kai paveikslai sudaryti iš mažų taškų, ne iš vektorinių objektų, naudojamų vektorinės grafikos formatuose. Jie nusakomi matmenimis, pavyzdžiui, 800 taškų pločio ir 600 taškų ilgio. Kiekvienas taškas vaizduojamas vienu ar keliais bitais. Vieno bito pakanka, kai paveikslas sudarytas vien iš baltų ir juodų taškų (be pustonių arba spalvų). Keturiais bitais galima užkoduoti 16 pilkio tonų arba tiek pat spalvų, 8 bitais – 256 spalvas. Didinant paveikslą, didėja ir jį sudarantys taškai, todėl blogėja paveikslo kokybė. Taškinės grafikos iliustracijos kuriamos specialiomis piešimo programomis, taip pat perkeliant nuotraukas į kompiuterį skaitmeniniais

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 fotoaparatais, skaitytuvais ir kitais panašiais prietaisais. Dažnesni taškinės grafikos formatai – PNG, JPG, BMP, GIF, TIF ir kt. Rastrinės grafikos failo dydis – tai vaizdo dydis ir spalvos gylis. Vaizdo įrenginio pagrindinis parametras yra skiriamumas. Skiriamumas nurodo pikselių skaičių ilgio vienete, istoriškai- colyje ( dpi – dots per inch ) arba pikselių skaičių colyje (ppi – pixels per inch). Kadangi rastriniai vaizdai priklausomi nuo skiriamumo, todėl gana sudėtinga išlaikyti pradinę vaizdo kokybę, keičiant jo dydį. Kita svarbi rastrinių vaizdų ypatybė – spalvų kiekis. Kiekvienas pikselis turi spalvą, o kiekviena spalva – savo dvejetainę reikšmę – bitą. Todėl bendras vaizdas – rastras – dar vadinamas bitų masyvu. Kai naudojame 256 skirtingas spalvas, jos išreiškiamos 8 bitais. Spalvų kiekis apibrėžia, kiek duomenų bus naudojama vaizde. Spalvos sodrumas apima du faktorius : Vaizdo kokybę. Papildomos spalvos dažnai pagerina jo išvaizdą, bet kuo daugiau spalvų, tuo daugiau bitų. Vaizdo dydį. Kuo daugiau spalvų, tuo daugiau duomenų (bitų) tam reikia. Perduodant vaizdus internetu, reikia stengtis apriboti rastrinių vaizdų duomenų apimtį. Vaizdo duomenis įrašant į diską, pasirenkamas grafinis formatas pagal šiuos keturis faktorius: skiriamumas, spalvų kiekis, glaudinimas bei nuostoliai ir universalumas (formatas turi būti žinomas ir paplitęs). Rastrinės grafikos pagrindas yra paprastumas ir techniškumas perkeliant vaizdus (pvz., iš nuotraukų, skaidrių, piešinių) į kompiuterį. Tuo tikslu naudojami skeneriai, skaitmeniniai fotoaparatai, video kameros. Tačiau dirbant su rastriniais vaizdais reikia iškart apsispręsti, kiek pasirinkti taškų colyje, kokia bus spalvų skalė bitais į pikselį. Rastriniai vaizdų trūkumas, kad informacija reikalauja žymiai daugiau vietos negu vektoriniai vaizdai. Pagrindinis vektorinės grafikos elementas yra objektas – uždara arba atvira geometrinė figūra, turinti matematinėmis formulėmis aprašomą kontūrą. Visas paveikslas yra sudarytas tik iš vektorių, pavyzdžiui, paveiksliukas, kuriame pavaizduotas kvadratas, aprašomas keturiais vektoriais. Vektorinės grafikos privalumai yra palyginti nedideli vaizdų failai; objektus lengva transformuoti, nė kiek nepabloginant vaizdo kokybės. Vektorinės grafikos trūkumai – neįmanoma sukurti tikroviškų vaizdų ir automatizuotai įvesti grafinę informaciją. Populiariausios vektorinės grafikos programos yra: CorelDRAW, Adobe Illustrator.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Garsas Garso multimedijai priklauso kalbos, muzikos ir garso įrašai. Yra dviejų tipų garso signalai: analoginis ir skaitmeninis. Originalus garsas yra analoginio tipo. Multimedijose naudojamas garsas yra skaitmeninio tipo. Yra specialūs garso redaktoriai konvertuojantys analoginio garso įrašus į skaitmeninius. Kompiuterių duomenys yra skaitmeniniai, o telefonai, įvairi vaizdo ir garso aparatūra – analoginių duomenų šaltinis. Pirmu atveju perduodami signalai generuojami kaip elektriniai ar šviesos impulsai, antruoju – kaip elektromagnetinės bangos. Analoginiais signalais lengva multipleksuoti, t. y. vienu ryšio kanalu perduoti daug signalų, be to, jie ne taip greitai silpnėja, palyginti su skaitmeniniais, todėl galima perduoti didesniais atstumais. Skaitmeniniai, arba diskretieji, mažiau jautrūs trikdžiams, palyginti su analoginiais. Kompiuterių tinkluose skaitmeniniai signalai leidžia pasiekti didesnę spartą bei didesnį saugumą ir patikimumą.

Vaizdo įrašai Dėl vaizdo įrašų plataus naudojimo buvo sukurta daug įvairių programų vaizdo įrašų kūrimui ir redagavimui bei platinimui. Dirbant su video medžiaga atkreipiamas dėmesys į failo kokybė ir dydį. Dažniausiai kokybiškas skaitmeninis vaizdo įrašo failas užima daug atminties. Kokybė pastiebiama žiūrint vaizdo įrašus didelės raiškos ekranuose. Kai ekrano raiška yra nedidelė, vaizdas praranda savo kokybę, todėl naudoti aukštos kokybės vaizdo įrašus nėra prasmės. Žiūrint įrašus internete gyvu laiku svarbus vaizdo įrašo pakrovimo greitis. Tai priklauso nuo interneto greičio ir failo dydžio, tam naudojami specialus vaizdo įrašų formatai, kurie sumažina vaizdo įrašo dydį maksimaliai išlaikant vaizdo įrašo kokybė. Vaizdo įrašams peržiūrėti naudojami televizorių ekranai, kompiuterių ekranai, planetiniai ekranai, telefonų ekranai. Nuo jų specifikos priklauso vaizdo išrodymo kokybė. Pagal tai parenkami vaizdo formatai, kad efektyviai panaudoti įrenginių atmintį. Plačiausiai naudojami aukščiausios kokybės vaizdo įrašai, tai HDVD. Vienas iš plačiausiai naudojamų vaizdo formatų, tai AVI. AVI formatas lengvai konvertuojamas į SWF ir FLV formatus. SWF formato failai yra mažesni negu AVI formato failai ir jie gali būti peržiūrimi naudojant bet kurią naršyklę.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Animacija Animacija – tai iš kelių statinių vaizdų padarytas judantis vaizdas. Animacija geriau paaiškina, pavaizduoja konkrečių procesų veikimą. Multimedijoje naudojama skaitmeninė animacija. Skaitmeninė animacija yra skirstoma į dvi kategorijas: 2D (2 Dimension) and 3D (3 Dimension). Kompiuterinė (skaitmeninė) animacija – procesas, kurio metu, pasitelkiant kompiuterinės grafikos programas, kuriami animuoti vaizdai. Platesne prasme – kompiuteriniai vaizdai yra skirstomi į statines iliustracijas ir dinaminius vaizdus. Pastarieji (visi judantys vaizdai) ir sudaro kompiuterinės animacijos kūrinius. Šiuolaikinė kompiuterinė animacija kuriama pasitelkiant trimatę (3D) arba dvimatę (2D) kompiuterinę grafiką. Pastaroji turi du porūšius: vektorinė ir rastrinė (taškinė) grafika. Kompiuteriu kuriama animacija turi du tikslus: Kompiuteris tikslingai naudojamas kaip pagrindinė animacijos kūrimo technika, išlaikant grafinių elementų (tiek aplinkos, tiek personažų) vienovę. Arba kompiuteriu sukurti realistiniai vaizdai, kurie dėl sudėtingumo arba nerealumo negali būti nufilmuoti gyvai filmuose. Šiuo atveju kompiuterinė animacija tampa tik tarpinis vaizdų perteikimo būdas, papildantis video filmą. Kompiuterinė animacija iš esmės yra 3D modelių, naudojamų tradicinėje, stop motion animacijoje, ir pakadrinės animacijos dvimačių iliustracijų samplaika. Ši animacijos kūrimo technika greit išpopuliarėjo dėl kelių, esminių skirtumų nuo kitų, animacijos kūrimo technikų. Kompiuteriu kurta animacija yra žymiai lengviau suvaldoma, nei, pavyzdžiui, filmuose naudojami spec. efektai, masinės žmonių scenos, kuriems reikia apmokytų kaskadininkų, dekoracijų, aktorių, išskirtinės filmavimo aikštelės ir t.t, kad būtų įmanoma įveikti fizikinius dėsnius ar nufilmuoti kokybišką sceną. Arba norint nufilmuoti efektingus stop motion animacijos kadrus reikalingos miniatiūros, kurių sudėtinga gamyba stabdo visą kūrybos procesą. Kai tuo tarpu kokybiškiems kompiuterinės animacijos vaizdams sukurti pakanka vieno profesionalaus animatoriaus. Sukurti judėjimo iliuzijai, elementas, rodomas kompiuterio ekrane yra nuolat keičiamas kito labai panašaus elemento, dažniausiai jie keičiasi 24 arba 30 kadrų per sekundę greičiu. Ši technika analogiška judėjimo iliuzijai, sukuriamai televizijoje arba filmuose.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Kompiuterinė 3D animacija kuriama modeliuojant objektus (modelius), kurie yra riginami – t. y. atitinkamuose taškuose sužymimos judėjimo ašys – 3D objektui įkvepiama gyvybė ir suteikiamas skeletas, natūraliems judesiams atvaizduoti. 2D animacijoje atskiri objektai (iliustracijos) piešiami sluoksniais, kurie persidengia sudarydami vieną visumą, atskiriems elementams taip pat gali būti pritaikomas virtualus skeletas, judesių koordinacijai ir plastikai išlaikyti. Tuomet, animuojamos atskiros elemento, aplinkos detalės – vokai, akys, burna, rūbai, debesys ir pan. Viską tiksliai suanimavus, galutinis klipas yra renderinamas – visų objektų ir sluoksnių visuma išsaugoma kompiuteryje pasirinkta kokybe, norimu, suspaustu formatu. 3D animacijoje kadrų visuma gali būti renderinama tik pabaigus objektų modeliavimą, o 2D vektorinėje animacijoje, renderinti galima tiek kartų, kiek reikia galutinei visumai pamatyti.

Teksto, vaizdo, garso ir vaizdo įrašų formatai

Teksto formatai: TXT – tekstinių failų formatas. txt failus galite atidaryti su Notepad ar bet kokiu kitu teksto redaguotoju (text-editor). DOC, DOCX – tekstinių failų formatas. Failams atidaryti naudokite Microsoft Word programą. docx yra Office 2007, 2010, 2013 Word failų formatas. RTF – raiškaus teksto formatas. NFO – šie failai dažniausia laiko informaciją apie siunčiamus failus. Jie yra paprasti teksto failai, dažnai su ascii-art. Juos galite atidaryti su Notepad, Wordpad, DAMN NFO Viewer. ODT (Open Document Text) – OpenOffice/StarOffice tekstų rengyklės formatas. XML – tekstinių failų formatas, specialiais ženklais ir laukais sudaromas dokumentas. PDF – fiksuoto maketo elektroninio failo formatas, išsaugantis dokumento formatavimą ir leidžiantis bendrai naudoti failą. PDF formatas užtikrina, kad peržiūrint failą internete arba spausdinant išlaikomas tikslus numatytas formatas, o faile esančių duomenų negalima lengvai keisti. PDF formatą taip pat patogu naudoti su dokumentais, kurie bus atkuriami naudojant komercinio spausdinimo metodus. Norint peržiūrėti PDF failą, kompiuteryje turi būtų įdiegtas PDF skaitytuvas. Atsidaro su Adobe Acrobat Reader arba Foxit Reader. HTM, HTML (HyperText Markup Language) – hiperteksto formatas. HTML failai yra renkami paprastu ASCII (angl. American Standard Code or Information Interchange) kodu,

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 kuriame yra specialios žymės, skirtos interpretuoti tekstą, teksto peržiūros valdymui, nuorodoms į kitus šaltinius ir pan. Bet kuri naršyklė gali atidaryti šio tipo failus. EPub – atvirojo standarto failo formatas, skirtas skaitmeninėms knygoms. „ePub“ formatas naudingas skaitytojams, nes knygos tekstas automatiškai koreguojamas arba pritaikomas pagal skirtingų dydžių ekranus, įskaitant išmaniuosius telefonus, tinklinukus ir el. skaitytuvus. „Google Play“ esančios knygos palaiko į 2.0.1 ir 3.0 versijų „ePub“ failus įterptus garso ir vaizdo įrašus. MOBI, AZW3 – Amazon Kindle skaityklėse naudojami firminiai formatai.

Vaizdo formatai BMP – standartinis rastrinis Windows formatas, skirtas rastrams saugoti. GIF (Graphic Interchange Format) – firmos CompuServe formatas. Šis formatas nepriklauso nuo operacinės sistemos ir labai tinka grafine informacija keistis Internete. Šiuose failuose informacija glaudinama (tai vadinama kompresija), t.y. prieš įrašant paveiksliuką į diską jis suarchyvuojamas, o jį peržiūrint informacija „išpakuojama”. GIF paveiksliukuose informaciją glaudinant ji neprarandama (tai kompresija „be praradimų” ), visa grafinė informacija saugoma faile. Tokių paveiksliukų privalumas yra tai, kad vaizdas neiškraipomas, kontūrai vaizduojami labai aiškiai. Tačiau esama ir vieno esminio trūkumo: GIF paveiksliukuose naudojamos tik 256 spalvos, o jų neužtenka realiems gyvenimo vaizdams (nuotraukoms, realistiškiems tapybos darbams) perteikti. JPG (JPEG) – specialiai nuotraukoms saugoti skirtas formatas; paplitęs internete; labai efektyvus glaudinimas, tačiau didėjant glaudinimo laipsniui, prastėja kokybė. JPEG kompresija yra kompresija „su praradimu” – tai reiškia, kad informacija, kurios nepastebi žmogaus akis, iš paveiksliuko eliminuojama. Kuo didesnis suspaudimo lygis, tuo blogesnė paveiksliuko kokybė. JPEG kompresijos algoritmas paremtas žmogaus akies netobulumu, t.y. atsižvelgiama į tai, kad žmogaus akis labiau reaguoja į ryškumo pakitimus nei į spalvos pasikeitimą. Internete labiausiai paplitę GIF ir JPEG paveiksliukų formatai. Tokiu būdu užkoduotus paveiksliukus gali rodyti visos Interneto naršyklės. Internet Explorer naršyklė dar gali rodyti BMP formato paveiksliukus, tačiau jie užima daug vietos kompiuterio diske ir ilgai siunčiami, todėl naudoti šį formatą nepatartina. PNG (Portable Network Graphics) – standartinis formatas, skirtas suglaudintiems failams įrašyti neprarandant kokybės; 24 – 48 bitų RGB spalvos; nepatentuotas. Sukurtas kaip GIF

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 formato pakaitalas – formatas nereikalaujantis patento licencijos. Tai grafikos failų formatas, palaikomas daugelio interneto naršyklių. Šis formatas tinkamas grafikos vaizdams suglausti ir įrašyti. Vėliau vaizdą išskleidus, neprarandami jokie grafikos vaizdai. Šis .png formatas palaiko kintamą vaizdų skaidrumą (alfa kanalai) ir valdo vaizdų ryškumą skirtinguose kompiuteriuose (gama korekcija). Šis formatas naudojamas įvairiausiai grafikai – nuo mažų vaizdų (pvz., ženklams ir reklaminėms antraštėms) iki tikrai sudėtingų (pvz., nuotraukoms). PNG naudoja nepatentuotą duomenų glaudinimo be nuostolių metodą žinomą kaip „deflate“ (zlib/gzlib). TIF (Tag Image File Format) – bendras grafinis formatas, naudojamas skirtingose platformose (PC, Macintosh, DTP ir t.t.); gali turėti skirtingas paletes ir glaudinimo algoritmus; taip pat naudojamas faksogramoms perduoti. Jame saugoma visa paveikslėlio informacija, galima naudoti kompresiją „be praradimų” (tai labiausiai paplitęs LZW kompresijos algoritmas). Dėl didelės failų apimties TIFF formatas nėra WWW standartas. TIFF formatu galima saugoti juodai baltus bei daug spalvų turinčius atvaizdus (1, 4, 8 bitų juodai baltus ir 8, 16 ir 24 bitų spalvotus). Šis formatas naudotinas atvaizdams archyvuoti, jei reikia, kad jie būtų geros kokybės, taip pat skenuoti atvaizdus spausdinimui. Jei neapsisprendėte, kuriuo WWW formatu reikia išsaugoti paveiksliuką, galite jį išsaugoti TIFF formatu, o vėliau konvertuoti į reikiamą formatą. EPS (Encapsulated PostScript) – naudojamas leidybiniame aukščiausios kokybės reikalaujančiame darbe ir įvairiausiuose spaudiniuose. Naudojamas programose PageMaker, QuarkXpress lazeriniuose spausdintuvuose ir tipografinėse mašinose Linotronic. Reikalauja 3 kartus daugiau atminties negu .tiff. MIX, PSD, PSP – standartinių programų PhotoDraw, Photoshop ir Paint Shop Pro formatai, naudojami tik toje konkrečioje programoje; juose laikomi ne tik vaizdo duomenys, bet ir informacija apie sluoksnius, kreives ir pan.

Garso formatai AAC – pažangusis audio kodavimas. Formatas labiausiai paplitęs įmonės Apple gaminamuose kompiuteriuose Macintosh („Mac“), tačiau daugybė programinių grotuvų jį palaiko ir įmonės Microsoft operacinėje sistemoje Windows. AAC yra duomenų suspaudimas su praradimais (angl. lossy compression) formatas, vadinasi, verčiant į jį, atsisakoma dalies duomenų, kurių vėliau nebegalima atkurti.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

AIFF – standartinis Apple operacinės sistemos audio failas. Tai tas pats kas wav failas Windows operacinėje. ATRAC (.WAV) – senas Sony ATRAC formatas. Dažniausiai turi .wav plėtinį. Atidaryti bylą reikia ATRAC3 tvarkyklų. AU – standartinis audio bylos formatas naudojamas Sun, Unix ir Java. Garsas au bylose gali būti PCM arba suspaustas su μ-law, a-law ar G729 kodavimo būdais. AVI – vaizdo ir garso failų formatas. Audio Video Interleaved yra Windows sistemos failas su aukšta video kokybe, bet didelės apimties failas. Maždaug 25 GB yra reikalingi norint įrašyti 60 minučių video. DCT – Kintamo kodavimo būdo formatas, skirtas diktuojamo balso įrašymui. Jis turi specialią antraštę ir gali būti koduojamas, to dažnai reikalaujama paciento konfidencialumui užtikrinti. DSS – Digital Speech Standard bylos yra Olympus privatus formatas. Tai senas ir prastas kodavimo būdas. Jau geriau gsm arba mp3. Jis leidžia saugoti papildomus duomenis su bylos antrašte. DVF – Sony korporacijos privatus formatas skirtas suspaustoms garso byloms; dažniausiai naudojamas Sony diktofonuose. FLAC – kodavimo būdas be praradimų. Panašus į zip formatą tik skirtas garsinėms byloms. Jei suspausite PCM bylą į flack ir po to išpakuosite atgal, gausite originalą. Visi kiti suspaudimo būdai yra su praradimais, kas reiškia, jog bent maža dalis informacijos prarandama. Flac rekomenduojamas PCM bylų archyvavimui, kai bylos kokybė išlieka svarbi. GSM – sukurtas telefoniniam ryšiui Europoje, gsm yra labai praktiškas formatas telefoninės kokybės garsui. Jis sudaro optimalų bylos dydžio ir kokybės santykį. Pastebėtina, jog wav bylos gali būti koduojamos gsm kodavimo algoritmu. M4P – Privati AAC MP4 byloje versija su Digital Rights Management sukurta Apple ir naudojama muzikai atsiųstai iš iTunes Music Store. MID – (Musical Instrument Digital Interface) pramoninis standartinis protokolas, kuris leidžia elektroniniams muzikos instrumentams, kompiuteriams ir kitokiai įrangai komunikuoti, kontroliuoti ir sinchronizuotis tarpusavyje. Paprasčiausiu atveju – tai byla, kurioje surašyti natų aukščiai, grojimo ilgiai ir garso lygis. Galima dar pridėti vėlinimo parametrą. MMF – Samsung korporacijos garso bylų formatas naudojamas telefonų skambučiams.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

MOV – (Apple QuickTime Movie) – Dažnai naudojamas multimedijos formatas, naudojamas saugoti filmams ir kitioms video byloms; naudoja nuosavybinį suspaudimo algoritmą sukurtą Apple Computer; palaikomas ir Windows ir Macintosh platformose. MP3 – MPEG Layer-3 formatas populiariausias muzikos siuntimuisi ir saugojimui. Jis panaikina audio bylos dalis, kurios iš esmės yra negirdimos. mp3 bylos yra spaudžiamos iki 1/10 originalaus PCM bylos dydžio, išlaikant gerą garso kokybę. MP4/M4A – MPEG-4 dažniausiai koduojamas kaip AAC, tačiau galima ir MP2/MP3. MPC – Musepack arba MPC (anksčiau žinomas kaip MPEGplus, MPEG+ or MP+) yra atviro kodo formatas su praradimais kodavimo metu, optimizuotas stereo garsinių 160–180 kbit/s dažnio bylų suspaudimui. Musepack ir Ogg Vorbis yra skaitomi du iš geriausių kodavimo būdų aukštos kokybės garso suspaudimui su praradimais. Musepack yra mažiau populiarus nei Ogg Vorbis ir daugiausia naudojamas melomanų. MPEG-4 (MP4) – standartas sugalvotas Moving Picture Experts Group (MPEG); dažniausiai naudojamas dalijantis video bylomis Internete. Tinka peržiūrai internete, galima persukti įrašus pirmyn ir atgal. Palyginus su SWF – labiau tinka įrašams su daug judesio. Dažniausiai tai mažesnės apimties failai (koduojami naudojant H. 264 suspaudimo technologiją). MSV – Sony korporacijos privatus formatas skirtas Memory Stick garso byloms. OGG – laisvai platinamas, atviras formatas palaikantis daugybę kodavimo būdų, kurių populiariausias yra audio kodavimas Vorbis. Vorbis siūlo panašų kodavimą į MP3, tačiau nėra toks populiarus. RA – Real Audio formatas sukurtas audio srautui iš interneto perduoti. ra formatas leidžia saugoti bylas savo originaliame pavidale. RAM – tekstinė byla, kuri savyje turi nuorodą į svetainę internete, kur yra saugoma Real Audio byla. ram byla neturi audio duomenų. RAW (vert. žalias, pusžalis, neapdirbtas) formatas ypatingas tuo, kad faile esanti informacija nėra apdirbta jokių programų - nei vidinės fotoaparato programinės įrangos, nei kompiuteriuose naudojamų grafikos programų. Šviesa, surinkta matricosi ir konvertuota į skaitmeninį signalą, taip ir įrašoma. Gaunama tik žaliava tolesniam apdirbimui, beje, labai lanksti ir kokybiška. Minusas - neapdorota žaliava užima daug vietos - ~10 MB viena nuotrauka. VOX – formatas dažniausiai naudoja Dialogic ADPCM (Adaptive Differential Pulse Code Modulation) kodavimą. Jis panašus į kitus ADPCM formatus, ir spaudžia garsą iki 4-bitų. Vox

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 formato bylos panašios į wav, išskyrus tai, jog neturi savyje informacijos apie bylą, todėl dažnis ir kanalų skaičius turi būti išskaičiuoti prieš grojant bylą. WAV – standartinis Windows operacinės sistemos audio bylos formatas. Dažniausiai naudojamas saugoti nesuspaustiems (Pulse-code modulation (PCM)), CD- kokybės garso įrašams, kas reiškia, jog jie gali būti didelės apimties – apie 10 Mb vienai minutei. Wav bylos taip pat gali saugoti įvairiomis priemonėmis koduotus duomenis, tam kad sumažinti bylos dydį. Wav bylos naudoja Resource Interchange File Format (RIFF) struktūrą. WMA – populiarus Windows Media Audio formatas priklausantis Microsoft. Sukurtas su Digital Rights Management (DRM) galimybe apsaugai nuo kopijavimo.

Vaizdo įrašų formatai 3GP – (3GP) – audio ir video laikmena sukurta 3rd Generation Partnership Project (3GPP); sukurtas kaip multimedijos perdavimo formatas skirtas siųsti audio ir video informaciją tarp 3G telefonų ir internete. Dažniausiai naudojamas mobiliuose telefonuose, kurie palaiko vaizdo įrašymo funkciją. ASF – (Advanced Systems Format File) – medija laikmena sukurta Microsoft kompanijos, skirta perduoti medijos srautui; specifikuoja audio ir video srauto struktūrą, bet neapibrėžia kodavimo metodo. Suspaudimas gali būti vykdomas naudojant daugelį video kodavimo algoritmų. ASF bylos dažnai naudoja Windows Media Audio (.WMA) arba Windows Media Video (.WMV) duomenis. ASX – (Microsoft ASF Redirector File) – nuoroda į audio ar video bylą, dažniausiai .ASF. Savyje turi URL, kuris nurodo tikrosios bylos buvimo vietą. Gali būti naudojamas sudarant audio ar video grojaraščius. AVI – (Audio Video Interleave File) – video laikmena arba pakavimo formatas sukurtas Microsoft kompanijos. Saugo video duomenis, kuriuos galima koduoti įvairiais būdais; dažniausiai naudojamas mažesnio laipsnio suspaudimas nei panašūs formatai tokie kaip .MPEG ir .MOV. AVI bylos gali būti rodomos su įvairiais grotuvais, bet pats grotuvas turi palaikyti kodavimo algoritmą, kuris buvo panaudotas spaudžiant duomenis. Norint įrašyti 60 minučių video reikia maždaug 25 GB. DAT – (VCD Video File) – video srautas iš Video CD (VCD) disko; dažniausiai saugomas MPEG-1 arba MPEG-2 formatu.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

DIVX – (DivX-Encoded Movie File) – aukštos kokybės ir aukšto suspaudimo lygio video kodavimo algoritmas skirtas skaitmeninio video platinimui; suspaudžia video į originalaus video dydžio bylą su minimaliu kokybės praradimu; palaiko video skiriamąsias gebas iki 1080 HD. FLV – (Flash Video File) – Flash-palaikanti video byla eksportuota su Flash Video Exporter priedu (einančiu kartu su Macromedia Flash MX) ar kita programa palaikančią FLV bylos formatą; susideda iš trumpos antraštės, įterptos audio informacijos, video ir metaduomenų paketų; audio ir video duomenys yra saugomi panašiai kaip standartiniame Flash (.SWF) formate. FLV formatas yra atviras ir palaikomas ne tik Adobe/Macromedia programomis; FLV bylos gali būti eksportuotos iš QuickTime Pro ar kitų programų, kurios gali eksportuoti QuickTime bylos formatu. JPEG – grafinių bylų formatas (angl. Joint Photographic Experts Group, liet. Jungtinės fotografijos ekspertų grupės formatas) – tai suspaudimo standartas, kuris buvo sukurtas siekiant sumažinti grafinių bylų dydį, su atvaizdais, turinčiais pereinamus-plaukiojančius spalvinius tonus ir atspalvius. Labiausiai jis tinka fotografijoms arba grafinėms byloms turinčioms sudėtingus šešėlius ir apšvietimo efektus. Bendrai JPEG internete naudojamas fotografijoms publikuoti, didelės apimties atvaizdams ir grafikai su apšvietimo efektais. MKV – (Matroska Video File) – video konteineris, panašus į avi, asf ir mov formatus; palaiko keletą tipų audio ir video kodavimo algoritmų; gali savyje turėti .SRT, .SSA arba USF (Universal Subtitle Format) subtitrus ir palaiko VobSub subtitrus iš DVD. The Matroska video formatas išpopuliarėjo, nes palaiko kelis audio ir subtitrų takelius toje pačioje byloje. DivX grotuvai palaiko MKV bylas ir Mac ir Windows sistemose. MOV – (Apple QuickTime Movie) – Dažnai naudojamas multimedijos formatas, naudojamas saugoti filmams ir kitioms video byloms; naudoja nuosavybinį suspaudimo algoritmą sukurtą Apple Computer; palaikomas ir Windows ir Macintosh platformose. MP4 – (MPEG-4 Video File) – filmas ar video klipas naudojantis MPEG-4 suspaudimo būdą, standartas sugalvotas Moving Picture Experts Group (MPEG); dažniausiai naudojamas dalijantis video bylomis Internete. MPEG-4 video formatas naudoja atskirus audio ir video suspaudimo būdus; video spaudžiamas su MPEG-4 video kodavimo būdu; audio spaudžiamas naudojant AAC suspaudimą, tokį patį kaip naudojamas .AAC audio bylose. MPEG-4 (MP4) – standartas sugalvotas Moving Picture Experts Group (MPEG); dažniausiai naudojamas dalijantis video bylomis Internete. Tinka peržiūrai internete, galima

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 persukti įrašus pirmyn ir atgal. Palyginus su SWF – labiau tinka įrašams su daug judesio. Dažniausiai tai mažesnės apimties failai (koduojami naudojant H. 264 suspaudimo technologiją). MPG – (MPEG Video File) – dažnai naudojamas standartizuotas video formatas sukurtas Moving Picture Experts Group (MPEG); dažnai savyje turi MPEG-1 ar MPEG-2 audio ir video suspaustus duomenis; dažnai naudojamas sukurti iš interneto atsiunčiamoms byloms. OGM – (Ogg Media File) – suspausto video konteinerio formatas, kuris naudoja Ogg Vorbis suspaudimą, savyje turi Ogg Vorbis audio ir video srautus; gali turėti perjungiamus subtitrus. OGM bylos gali būti koduojamos DivX, XviD, Theora ar kitais kodavimo algoritmais, tai reiškia, kad video grotuvas taip pat turi palaikyti atitinkamą kodavimo algoritmą. OGV – (Ogg Vorbis Video File) – video konteinerio formatas, kuriame naudojamas Ogg Vorbis kodavimas; gali savyje turėti video srautą, kuris naudoja vieną ar kelis skirtingus video kodavimo algoritmus, tokius kaip DivX ir Theora. Gali būti grojami su daugeliu medija grotuvų. Gali būti naudojamas su .OGM plėtiniu. QT – (Apple QuickTime Movie) – QuickTime multimedijos formatas sukurtas Apple Computer; tarpplatforminis, palaikomas ir Macintosh ir Windows sistemose. Gali turėti suspaustą audio ir video takelį. QuickTime video bylos dažnai saugomos naudojant .MOV plėtinį. RM – (Real Media File) – media byla naudojama RealPlayer audio ir video grotuvo; savyje turi audio ir video duomenis arba nuorodą iki bylos, kuri grojama kai tik atsiunčiama; naudojama Interneto radijui ir Interneto video byloms. SWF – kompanijos Macromedia sukurtas programinis produktas Flash skirtas kurti daugiafunkcijines grafines bylas. Didžiausias privalumas tai interaktyvumas. Su šia programine įranga mes galime kurti ir naudoti internete: interaktyvius vaizdo filmus, užsklandas, internetinius flash-puslapius panaudojant vektorinės animacijos elementus, animuotas reklamines juosteles turinčias savyje interaktyvias nuorodas, dinaminius internetinius puslapius, puslapius su garsu ir animacija bei valdymo elementais ir kt. Sukūrus interaktyvų dokumentą su minėta programa sukuriamas SWF grafinės bylos formato dokumentas, į kurį koduojama visa sukurta informacija. Vėliau kreipiantis į tinklalapį, kuris sukurtas Flash technologija, ši informacija išskleidžiama vykdymui iš grafinės bylos. TS – (Video Transport Stream File) – video srauto formatas video saugojimui DVD. Spaudžia video duomenis su standartiniu MEPG-2 (.MPEG) video kodavimo algoritmu.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

VOB – (DVD Video Object File) – video duomenų byla iš DVD disko, dažniausiai saugoma VIDEO_TS kataloge. Savyje turi didžiąją dalį duomenų įskaitant video, audio ir subtitrų; paprastai yra MPEG-2 srautas ir gali būti atidaromas daugelio programų. WMV – (Windows Media Video File) – video ar audio byla paremta Microsoft Advanced Systems Format (ASF) laikmenos formatu ir suspausta Windows Media būdu. Dažniausiai ta pati .ASF byla, kuri yra užkoduota naudojant Windows Media Video (WMV) kodavimo būdą. XVID – (Xvid-Encoded Video File) – video klipas ar filmas užkoduotas naudojant Xvid, atviro kodo kodavimo algoritmu platinamu pagal GNU GPL licenciją. Video duomenys suspausti naudojant MPEG-4 technologiją; leidžia greitesnį duomenų perdavimą ir patogesnį saugojimą.

Įvairialypė įranga

Web kameros WEB kamera maža ir pigi. Ją labai paprasta įdiegti, vadinasi, tai technologija, iš esmės prieinama daugeliui žmonių, kurie turi kompiuterį. Kamera – tai nedidelė dėžutė, kurioje įmontuotas objektyvas ir mikrofonas. Kamerą valdo kompiuterio programinė įranga. Ji prijungiama prie kompiuterio USB kabeliu, kuris patogus kasdieniam darbui. USB kabelis iš kameros perduoda garso ir vaizdo duomenis kompiuteriui. Juo taip pat siunčiami iš kompiuterio programinės įrangos nurodymai kamerai.

Mobiliojo interneto techninė įranga Mobilusis internetas – tai paslaugos, suteikiančios galimybę per mobilųjį ryšį prisijungti prie interneto ir neribojant savo judėjimo naudotis įprastomis paslaugomis naršyti po internetą, persiųsti elektroninį paštą ir kt. Per mobilų telefoną internetą galima pasiekti 2 būdais: 1) Mobilųjį telefoną prijungti prie delninuko, laptopo, pc, naudojant mob. telefoną kaip modemą. 2) Arba tiesiog pačiame mobiliajame telefone WAP-o pagalba. 2 standartai: GSM. Diapazonas 1805-1880 MHz. GPRS (General Packet Radio Service) – tai technologija, suteikianti galimybę per GSM mobilųjį tinklą naršyti po internetą. GPRS leidžia perduoti duomenis 115 kb/s, o kartu su EDGE – 384 kb/s sparta. WAP protokolas „išverčia“ internete esančią informaciją į mobiliesiems telefonams suprantamą formatą.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

UMTS. 3G naudoja nuo 2110 iki 2170 MHz dažnių diapazoną W-lan: IEEE 802.11a ir HiperLAN 2.

Multimedija projektoriai Projektorius – tai įrenginys, kuris „perkelia" vaizdą iš kompiuterio arba video grotuvo ant sienos ar ekrano. Dauguma šiuolaikinių projektorių yra pritaikyti labai įvairioms kompiuterinėms sistemoms (PC ir Apple Macintosh) ir suderinti su įvairiais videosignalais (PAL, SECAM, NTSC, S-VHS). Projektoriai yra vertinami pagal ryškumą ANSI liumenais (ANSI liumenas – standartinis pramoninis šviesos išeigos ekrane matavimo vienetas), skiriamąją gebą ekrane, spalvų kiekį, įvesties kanalų skaičių (gali būti keli įvesties kanalai –vieni kompiuteriams, kiti video signalams pajungti vienu metu), monitoriaus išvestį (monitoriaus jungtis suteikianti galimybę vienu metu stebėti projektuojamą vaizdą bei vaizdą monitoriaus ekrane), projektuojamo vaizdo dydį, dydį: aukštį, masę, plotį. Projektoriuje gali būti įmontuota stereo erdvinio garso sistema bei audio išvesties kanalai išoriniams garsiakalbiams. Prie projektoriaus būna priedų: distancinio valdymo pultas, elektros tinklo laidų komplektas, kompiuterinis laidas (gali būti RGB ), video ir audio laidai. Kai kurie projektoriai be paprasto vaizdo perdavimo turi papildomų funkcijų, tokių kaip vaizdo už dengimas, laikmatis, vaizdo padidinimas, pelės emuliacija, vaizdo sustabdymas, ir tokia funkcija kaip „vaizdas vaizde“. Reikalinga konferencijų įranga yra įvairūs ekranai: trikojai, sieniniai, paraboliniai, projektorių staliukai, magnetinės rašomosios lentos. Ekranai vertinami pagal matmenis, patogumą (išardyti, transportuoti, reguliuoti aukštį), projekcijos kampą, ekrano medžiagos kokybę. Daugybė gamintojų („Casio", „Acer", „BenQ", „Cannon", „TOSHIBA", „HP" ir kt.) siūlo platų produktų pasirinkimą. Svarbiausios projektoriaus charakteristikos, į kurias reiktų atkreipti dėmesį yra šviesos srautas, grafinė raiška bei naudojama technologija. Šviesos srautas rodo projektoriaus skleidžiamos šviesos ryškumą ir jis yra matuojamas ANSI liumenais. Projektorių ryškumas varijuoja nuo 1 000 ANSI liumenų iki 4 000 ANSI

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 liumenų. Šiuo metu populiariausi yra 1 400-2 200 ANSI liumenų projektoriai. Norint idealios kokybės ar turint didelę auditoriją rekomenduojama rinktis 3 000-4 000 ANSI liumenų turintį įrenginį, kuris gali būti netgi keletą kartų brangesnis. Kitas svarbus elementas yra grafinė raiška – tai taškų skaičius, kuris formuoja vaizdą ekrane. Šiuo metu rinkoje vyrauja trijų grafinių raiškų projektoriai: SVGA (600 x 800 taškų), XGA (1024 x 768 taškų), SXGA (1024 x 1280 taškų).

Kuo daugiau taškų – tuo tikslesnis ir aiškesnis vaizdas.

XGA (1024 x 768 taškų) SVGA (800 x 600 taškų)

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Grafinė raiška yra vienas iš esminių parametrų, nuo kurių priklauso projektoriaus kaina: kuo didesnė projektoriaus grafinė raiška, tuo didesnė ir jo kaina. Rekomenduojama rinktis tokios grafinės raiškos projektorių, kokios grafinės raiškos yra kompiuteris, kuris bus naudojamas kartu su projektoriumi. Tokiu atveju projektuojamas vaizdas bus geriausios kokybės. XGA grafinė raiška yra aktuali tada, kai reikia projektuoti vaizdus, kuriuose yra daug smulkių detalių (pvz., Excel lentelės, grafikai ir t. t.). Projektoriai būna dviejų tipų: LCD (skystų kristalų matricos) technologijos bei DLP (mikroveidrodžių) technologijos. Pastarasis projektuoja vaizdą iš labai arti (0,3-1,5 metro), taip pat turi didelį vaizdo kontrastą, natūralias spalvas, jame nėra oro filtrų, kurie reikalauja papildomos priežiūros. Didžiausias pranašumas yra tas, kad per visą projektoriaus naudojimo laiką projektuojamas vaizdas ir spalvos išlieka tokie pat ryškūs. Daugeliu projektorių galima priimti įvairius signalus, įskaitant NTSC, PAL ir HDTV. Šiuolaikiniuose projektoriuose gausu papildomų funkcijų. Priklausomai nuo modelio gali būti įmanoma valdyti kompiuterį nuotoliniu būdu (jei projektorius turi virtualios pelės funkciją), nuotolinio valdymo pultas dažniausiai turi integruotą lazerinę rodyklę, kurios pagalba galima akcentuoti reikiamas vietas medžiagoje. Jeigu įsigysite projektorių su integruota kamera, tai mokymus galite vesti ir be kompiuterio, demonstruodami mokomąją medžiagą dideliame ekrane dėka integruotos kameros.

Interaktyvios lentos Elektroniniai įrenginiai, kurie rašomąjį paviršių gali paversti interaktyviu (pvz.: „SMART Board“, „MimioBoard “, „Promethaen“, „e-Beam Interactive“ arba kitos technologijos), dažnai stacionariai tvirtinami prie įvairaus dydžio ir paskirties rašomųjų lentų arba sumontuojami lentų viduje. Interaktyvi lenta – patogi tradicinės baltos lentos, kompiuterinio projektoriaus ir pelės savybių kombinacija. Interaktyvi lenta padeda „CleverBoard“ interaktyvioji lenta integruoti informacines technologijas ir išplečia kompiuterinio demonstravimo bei modeliavimo galimybes. Lentoje galima rodyti vaizdo

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 medžiagą, žemėlapius, pateiktis, internetinius tinklalapius ir čia pat ekrane rašyti pastabas, žymėti ar pabraukti svarbias vietas. Šios lentos pagalba galima valdyti kompiuterines programas, atlikti įvairius veiksmus ekrane, klausyti garso įrašus, stebėti paruoštą užduotį ir ją spręsti, daryti pamokų ar pamokų fragmentų įrašus ir kita. Interneto resursai dar labiau praturtina vaizdinę medžiagą, pateikiamą mokiniams, suteikia galimybę reikiamu momentu naudoti sukauptą informaciją. Kartu su šia lenta galima naudoti įvairią periferinę įrangą: skaitytuvą, tinklo kameras, skaitmeninius fotoaparatus ir pan. Interaktyvios lentos yra dviejų tipų: kietu (valdomos tik elektromagnetiniu rašikliu) bei minkštu paviršiumi (valdoma tiek paprastu rašikliu, tiek pirštu). Pirmosios yra labai patvarios, jų paviršiaus (plieno pagrindas, padengtas emaliuotu porcelianu) praktiškai neįmanoma pažeisti, todėl gamintojai dažniausiai suteikia garantiją visam gyvenimui. Interaktyvios lentos minkštu paviršiumi yra gana naujas produktas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmąją tokią lentą pagamino „SMART" kompanija (Kanada) 1991 SMART 600i metais. Šios lentos paviršius padengtas tampria membrana, kurią liečiant tiek rašikliu, tiek pirštu galima rašyti, piešti, daryti anotacijas visose populiariausiose programose, valdyti kompiuterio darbalaukį ir atlikti begalę kitų veiksmų. Pastabos bei žymos automatiškai išsaugomos kompiuteryje, jas galima atspausdinti, išsiųsti elektroniniu paštu ar redaguoti. „SMART" lentos programinė įranga suteikia žymiai daugiau galimybių, nei lentų su kietu paviršiumi. Lietuvoje pardavinėjamos tik „SMART" kompanijos interaktyvios lentos, kurių įstrižainė nuo 60 iki 90 colių (152-228 cm), pardavėjai suteikia 2 metų garantiją. Kaina (be projektoriaus) svyruoja nuo 9 iki keliasdešimties tūkstančių litų. 3M interaktyvioji lenta palaiko šiuos rinkmenų formatus: • Scrapbook rinkmena (*.esb); • taškinė grafika (*.bmp); • grafinės rinkmenos (*.gif, *.jpg, *.tif, *.ico, *.emf, *.wmf); • Excel skaičiuoklės (*.xls); • PowerPoint demonstracijos (*.ppt);

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

• Adobe Reader dokumentai (*.pdf); • Word dokumentai (*.doc, *.rtf); • internetinis puslapis (*.htm).

Mobilūs įrenginiai Įdomus sprendimas yra mobilūs įrenginiai („E-beam" ir „Mimio"), kurie bet kokią magnetinę lentą (teoriškai net ir sieną) paverčia interaktyvia (valdoma tik su elektromagnetiniu rašikliu). Toks įrengimas telpa į mažą dėklą (300x150x200), sveria 1-3 kilogramo. Jis tvirtinamas prie lentos krašto (mimio) arba kampo (e-beam), tada lenta sukalibruojama (trunka keletą MIMIO sekundžių) ir jau galite ją naudoti. Šie įrengimai tinka skirtingo dydžio lentoms (nuo 60 iki 104 colių), jų kaina Lietuvoje nuo 2 iki 4 tūkstančių litų. Visi įrengimai turi ir pliusų, ir minusų, todėl prieš įsigyjant reiktų pasikonsultuoti bent su keletą ekspertų ir rinktis geriausiai Jūsų poreikius bei galimybes atitinkantį sprendimą.

Magnetinis rašiklis išmaniesiems prietaisams Korėjos mokslo ir technologijų instituto (Korea Advanced Institute of Science and Technology, KAIST) darbuotojai sukūrė magnetinį rašiklį, kuriuo galima ne tik rašyti telefono ar planšetinio kompiuterio ekrane, bet ir šiuos prietaisus valdyti rašiklio judesiais, net nesiliečiant prie ekrano. Beveik visi išmanieji telefonai turi įdiegtus magnetometrus – nedidelius magnetinio lauko jutiklius, naudojamus navigacijos, kompaso ar metalo aptikimo programėlėse. Tačiau Pietų Korėjos mokslininkai sugalvojo, kaip būtų galima panaudoti magnetometrą ir kitiems tikslams ir sukūrė magnetinį rašiklį, pavadintą MagPen, kuriuo ne tik galima tiksliau nei pirštais valdyti prietaiso liečiamąjį ekraną, bet ir piešti, rašyti, net valdyti judesiais. Rašiklyje yra pastovusis magnetas, kurio magnetinio lauko pokyčius ir fiksuoja magnetometras.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Didelis privalumas, kad rašikliui nereikia jokio maitinimo šaltinio, o išmaniesiems prietaisams nereikia jokių patobulinimų – pakanka įdiegti papildomą programinę įrangą. Įdomu, kad šis rašiklis atveria visai naujų galimybių – apverstas iš rašiklio gali virsti trintuku, telefonas gali fiksuoti, kokia jėga jis spaudžiamas ir parinkti linijos storį, rašikliui judant erdvėje netoli išmaniojo telefono šis gali „atpažinti“ gestus bei skirtingus rašiklius pagal jų magnetinio lauko stiprumą. Instituto darbuotojai ėmėsi kurti ir kitokius priedus telefonams, paremtus tuo pačiu principu, pavadinę juos MagGetz (magnetic gadgets) – pavyzdžiui, dėklą telefonui, paverčiantį jį žaisliuku.

„Sky WiFi Smartpen“ – rašiklis, į atmintį įrašantis ranka rašytą tekstą Kompanija „Livescribe“ neseniai pristatė inovatyvią rašymo priemonę „Sky WiFi Smartpen“. Techniniu požiūriu tai nėra naujovė, tačiau šio tipo rašikliai dar niekada nebuvo tokie funkcionalūs. Rašiklis „Sky WiFi Smartpen“ belaidžiu ryšiu arba USB laidu perduoda ant popieriaus pateiktą informaciją tiesiai į prietaisą, kuriame veikia „Evernote“ programa. Visa gauta

informacija kaupiama programos paskyroje, tad naudotojas bet kada gali redaguoti ir tvarkyti perkeltus dokumentus ar piešinius. Kartu su rašytine informacija į rašiklį galima įrašyti ir garsą, kurį taip pat galima perklausyti pasinaudojant integruotu garsiakalbiu arba ausinėmis. Kompiuteriuose ir planšetėse integruotu specialiu siuntimo mygtuku galėsite informacija dalytis „Google“, „Dropbox“ ir „Facebook“ tinkluose. Taigi naudotis išmaniuoju rašikliu ne tik paprasta, bet ir palyginti patogu. Panašios paskirties rašiklių egzistavo ir anksčiau, tačiau jiems buvo reikalingi specialūs aparatiniai priedai, pritvirtinami prie rašymui naudojamo popieriaus lapo. Šis įrenginys, deja, taip

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 pat turi vieną apribojimą – jam naudoti reikalingas popierius, kurio paviršiuje yra suformuotos mažytės skylutės – pagal jas rašiklis „orientuojasi“ erdvėje ir nepameta rašomo teksto koordinačių. Pats padėties sekimas vykdomas naudojant infraraudonuosius spindulius. Šis rašiklis talpina 2 GB informacijos. Jo kaina gerokai didesnė nei pirmtako „Echo“ rašiklio. „Smartpen“ kainuoja 170 JAV dolerių (maždaug 455 litus). Įdomu tai, kad prijungus skaitmeninio rašiklio sistemą prie kompiuterio, operacinė sistema jį traktuoja kaip savotišką planšetinio kompiuterio valdymo elementą. Ekrane iškart pasirodo skaitmeninė klaviatūra – tokia, kuri naudojama kartu su lietimui jautriais ekranais. Rašiklis gali funkcionuoti dvejais režimais: pirmasis – kai jis veikia kaip rašomą tekstą fiksuojantis įtaisas; antras – kai jis veikia kaip kompiuterio pelės pakaitalas. Dirbant antruoju režimu, pelės kursorius valdomas judinant rašiklį ore. Vienas mygtukas yra sumontuotas rašiklio korpuse, kito paspaudimas imituojamas paspaudžiant pačio rašiklio viršūnę į popieriaus lapą.

Lietimui jautrus ekranas be... ekrano Vankuveryje (Kanada) vykusioje „Computer Human Interaction“ konferencijoje, Teksaso A&M universiteto tyrinėtojų komanda pristatė kelis metus kurtą lietimui jautraus ekrano technologiją. Iš tiesų tai net ne ekranas – pavadinimu „ZeroTouch“ pramintas įrenginys primena tuščią paveikslo rėmelį, „papuoštą“ infraraudonosios šviesos diodais, generuojančiais tarpusavyje susikertančius spindulius. Įtaiso veikimo principas remiasi tokia paprasta idėja, jog nuostabu, kaip iki šiol dar niekas nesugalvojo ko nors panašaus. „ZeroTouch“ iš tiesų yra tuščiaviduris stačiakampio formos rėmas. Jo pakraščiuose sumontuoti šviesos diodai (LED) ir infraraudonųjų spindulių jutikliai aptinka bet kokį rėmelio plokštumą kertantį objektą. Vienu metu ši sistema gali aptikti

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 iki 20 nepriklausomų „lietimo“ taškų. Įrenginys ne tik registruoja jo plokštumoje atsidūrusius objektus – jis taip pat nustato šių objektų dydį. Taip įmanoma nustatyti, ar tai pirštas, ar ranka, ar rodymui skirta lazdelė ir panašiai; taip pat galima nustatyti, ar objektas sukasi, ar krypsta kokia nors kryptimi. Potencialių naujovės pritaikymo galimybių yra daug, nes ji neabejotinai galėtų susieti geriausias tradicinių dvimačių (2D) lietimui jautrių ekranų savybes su trimatės erdvės (3D) vartotojo sąsajų įranga, pavyzdžiui, žaidimų kompiuteriui XBOX skirtu valdikliu „Kinect“. „ZeroTouch“ vartotojui ne tik leidžia paliesti virtualų tuščiavidurį ekraną. Sistema besinaudojantis asmuo gali ištiesti ranką tolyn kiaurai „ekraną“. Paguldžius rėmelį ant plokščio paviršiaus, jį būtų galima naudoti kaip piešimo planšetę. Sumontavus ant bet kokių įprastinių ekranų, visi jie iškart įgautų lietimui jautrių ekranų funkcionalumą. Pakabinus jį erdvėje, ekraną būtų galima naudoti kaip sąsają su papildytosios arba virtualiosios realybės programomis. Kol kas rimtesnių programų, demonstruojančių erdvines šio ekrano galimybes, dar nėra sukurta, tačiau net naudojantis paprasta piešimo programa, akivaizdu, jog galimybės plačios. Inžinieriai jau dabar planuoja patobulinti šį įtaisą, sukurdami kelis jutiklių sluoksnius. Taip tikimasi tiksliau kontroliuoti į ekrano erdvę patenkančių objektų judėjimą statmena ekrano paviršiui kryptimi.

„Wacom“ planšetė profesionalams Dizaineriai, dailininkai ir animatoriai, savo darbe naudojantys planšetinius kompiuterius, gaus naują bendrovės „Wacom“ sukurtą darbo įrankį. Planšetinis kompiuteris „Wacom Cintiq 24HD touch“ su 24 colių (60 cm) skersmens sensoriniu 1920 x 1200 taškų raiškos ekranu, perteikiančiu 97 proc. bendrovės „Adobe“ spalvų erdvės. Planšetės ekranas gali atvaizduoti 1,07 mlrd. atspalvių. Pranešama, kad „Wacom Cintiq 24HD touch“ galima valdyti pirštais arba specialiu žymekliu „Grip Pen“, atpažįstančiu 2048 spaudimo lygius. Pasak gamintojų, naujoji planšetė itin tiksliai imituoja darbą su įprastiniais dailininkų įrankiais bei medžiagomis – pvz., teptukais, ženklintuvais (marker), plastelinu ir kt. – ir leidžia

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 naudoti abi rankas. Pasirinkti patogiausią planšetės padėtį padeda tiksliai pagal masę subalansuota atraminė platforma, leidžianti nustatyti ekrano posvyrio kampą ir aukštį, todėl dizaineriai ja gali dirbti bet kurioje norimoje padėtyje, sakoma bendrovės pranešime. Pageidaujant galima ekraną pastatyti vertikliai ir naudoti jį kaip molbertą, arba pritaisyti prie stalo krašto, kad jo paviršius būtų virš pat kelių. „Wacom Cintiq 24HD touch“ kainuoja apie 3 700 JAV dolerių.

Įvairialypės terpės

Garsų redagavimo ir klausymo programos Audacity – paprasta naudoti, nemokama, garso apdorojimo ir įrašymo programa, skirta Windows, Mac OS X, GNU/Linux, ir kitoms operacinėms sistemoms. Su Audacity Jūs galėsite: Įrašyti audio garsą realiuoju laiku; Konvertuoti senus garso įrašus į skaitmeninį įrašą; Redaguoti Ogg Vorbis, MP3, ar WAV garso failus; Iškirpti, kopijuoti, sulieti ir miksuoti garsus; Keisti įrašomo garso greitį ir garsumą.. Ashampoo Music Studio – pilnas paketas darbui su garso failais , gali kopijuoti garso takelius į kietąjį diską formatai WMA, MP3, OGG, FLAC ir WAV. Programa taip pat leidžia jums kurti grojaraštį, įrašyti CD įvairiais formatais, redaguoti audio ir daugiau. Be to, programa gali būti naudojama kaip įprastinių CD grotuvas. Tai versija, kuri nereikalauja instaliacijos. ClubDJ – tai turbūt viena geriausių audio miksavimo programų tiek profesionalams tiek mėgėjams. Tai daugybė funkcijų kurių pagalba kursite stulbinančius live pasirodymus. Winamp – daugiaformatis, apvalkalų (skins) keitimo galimybę turintis, nemokamas audio/video failų grotuvas. Ashampoo Music Studio – pilnas paketas darbui su garso failais , gali kopijuoti garso takelius į kietąjį diską formatai WMA, MP3, OGG, FLAC ir WAV. Programa taip pat leidžia jums kurti grojaraštį, įrašyti CD įvairiais formatais, redaguoti audio ir daugiau. Be to, programa gali būti naudojama kaip įprastinių CD grotuvas. Wavozaur – šia programa galėsime redaguoti dainas. Pavyzdžiui, iškirpti nereikalingą tylą pradžioje, groti ją iš kito galo. Taip pat panaudosime efektus ir sukursime garsėjančią ar nutylančią dainą. Pakeistus muzikinius failus galėsime išsaugoti WAV arba MP3 formatais.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

JetAudio – tai yra multimedijos centras kuri palaiko beveik visus žinomus audio bei video formatus, taip pat jame yra susijusios funkcijos tokios kaip: CD ripinimas, kepimas, įrašinėjimas, tagų tvarkyklė, multikanalinis garso išėjimas, daug skinų, titrai, daug garso efektų ir t.t. Foobar2000 – vienas geriausių audio grotuvų, kuris turi labai daug nustatymų. Grotuvo savybės tokios, kad naudoja labai mažai kompiuterio resursų. Palaiko daug formatų, tokių kaip: MP1, MP2, MP3, MP4, MPC, AAC, Ogg Vorbis, FLAC / Ogg FLAC, WavPack, WAV, AIFF, AU, SND, CDDA, WMA. Programos išvaizda labai primityvi, bet mėgstantiems aukštą audio kokybę, tai manau neturėtų rūpėti. Windows Media Player – yra „Windows Vista“ pakete; ji siūlo puikius būdus vienoje vietoje kaupti savo muzikos, vaizdo įrašus, nuotraukas, televizijos laidų įrašus ir jais mėgautis. Sony Sound Forge – skaitmeninio garso redagavimo programa sukurta Sony Creative Software ir skirta profesionaliam arba pusiau profesionaliam darbui. Fruity Loops – visų pirmą, tai nuostabi programa kurti muzikiniams ciklams, kuriuos paskui galima įdėti į tam tikrą programą, kad gautumėte dainą. FruityLoops – tai kažkas panašaus į dram-books, bet su tiek galimybių, kad nėra nei viename geležiniame dram-bookse. Pagaminti joje lopai gali būti kaip audio, taip ir MIDI, kada gaunamasis failas turi savy ne audio informaciją, o visą komandų MIDI rinkinį. Šitą failą galima užkrauti bet kokiame sekvensoriuje, redaguoti, galima paskirti visai kitu instrumentus, na, jug MIDI ir yra MIDI FruityLoops galima panaudoti, kad gautumėte visiškai pilną dainą, visi reikalingi komponentai joje yra. Iš visko kas pasakyta aukščiau: programą galima panaudoti ir kaip dreambooks arba kaip studiją, taip kaip pilną studiją.

Piešimo, grafikos, animacijos ir 3D programos Adobe Photoshop – nuotraukų redagavimo programa. Tai populiariausias grafikos redaktorius kaip profesionalui taip ir mėgėjui. Su šia programa dirba tūkstančiai dizainerių ir fotografų, reklamos ir web dizaino specialistų. Programos taikymo sritis yra tokia plati, kaip ir jos paplitimas pasaulyje. Pradedant nuo nuotraukų koregavimo, akių spalvos keitimo, apgamų šalinimo, plaukų pailginimo, nuotraukų sumaketavimo iki profesionalaus nuotraukų sluoksnių suliejimo ir darbo su jais. Programa yra skirta taškinei grafikai. CorelDRAW – tai grafinio dizaino ir puslapio maketavimo programa, pasižyminti galingomis kūrimo galimybėmis, objekto kūrimo įrankių įvairove, naujoviškais efektais bei aukštos kokybės

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 išvesties galimybėmis. CorelDRAW yra plokštuminių, dvimačių maketų kūrimo, maketavimo ir paruošimo spaudai programa. Naudojant šią programą kuriamas firminis stilius, reklaminės skrajutės, vizitinės kortelės, kalendoriai, lauko reklamos. CorelDRAW yra skirta vektorinei grafikai. Adobe Illustrator — tai profesionali kompiuterinės grafikos programa, turinti daug funkcijų. Nepaisant to, programa sukurta taip, kad visos funkcijos yra paprastos ir lengvai prieinamos. Programa turi didelį rinkinį, piešimo įrankių, kurie, kartu su patobulintu spalvų valdymu leidžia sukurti vektorinę grafiką, nepriklausomai nuo objekto sudėtingumo lygio. Pažangios paletės ir optimizuotas darbo priemonės leidžia sutaupyti laiką ir suteikia papildomą komfortą kūrėjui. Adobe Illustrator programa be jokio vargo bendradarbiauja ir leidžia perteikti visą grafiką į kitas Adobe šeimos programas. Macromedia Freehand – programa skirta kurti iliustracijas ir brėžinius, kurie gali būti atspausdinti arba naudojami internetiniuose puslapiuose. Programa yra skirta vektorinei grafikai. Ši programa yra panaši į Adobe Illustrator. Kadangi Adobe dabar yra Macromedia savininkas, tai ši programa dabar yra pakeista Illustrator. Gimp – labai galinga paveiksliukų manipuliavimo programa, puiki redaguojant nuotraukas ir kuriant paveikslėlius. Programa veikia Linux, Windows (XP ir Vista), Mac OSX ir kai kuriose Unix sistemose. Ultimate Paint – paveikslėlių kūrimo ir jų redagavimo programa Windows sistemose. Labai kompaktiška ir greitai veikianti grafikos redagavimo programa su daugybe funkcijų. Skencil – interaktyvi programa darbui su vektorine grafika Unix ir Linux operacinėse sistemose sukurta naudojant Python programavimo kalbą. Programa turi galybę funkcijų tokių kaip užpildymas gradientu, bezier kreivės ir teksto lenkimas pagal kreives. InkScape – jeigu ieškote nemokamos programos pakeisiančios Adobe Illustrator ar CorelDraw, IncScape yra teisingas pasirinkimas. Tai – pilno funkcijų rinkinio vektorinės grafikos redagavimo programa. Interneto svetainė turi galybę informacijos, paaiškinimų ir galerijų apie darbus, kuriuos galima sukurti su programa, tam kad suprastumėt ką ir kaip naudoti. Paint.net – nemokama paveiksliukų redagavimo programa Windows operacinėse sistemose. Ji turi pilną sluoksnių ir specialių efektų palaikymą, įrankiai yra aukšto lygio. Veikia stipri interneto bendruomenė, kuri vykdo palaikymą ir programinės įrangos atnaujinimą. Programa lyginama su Adobe Photoshop.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

SmoothDraw NX – įrankis piešimui ranka ant elektroninės lentelės. Keletas teptukų ir pieštukų tipų skirtų kurti realistinius piešinius. Taip pat koreguoja linijas, jei piešiate su pele. ImageForge – paveiksliukų redagavimo ir kūrimo programa Windows operacinėms sistemoms. Nors programa nėra labai tobula, tačiau turi keletą žavių funkcijų, tokių kaip lengvas 3D teksto kūrimas, raudonų akių panaikinimas ir nuosavų windows ekrano užsklandų kūrimas. Brush Strokes – nemokamas grafinis redaktorius, su daugeliu populiarių grafinių formatų palaikymu. Ji neturi pilno funkcijų rinkinio kaip kitos programos, tačiau yra geras pasirinkimas ne techniškiems ar paprastų programų ieškantiems žmonėms. Project Dogwaffle – piešimo kompiuterinė programa. Turi neblogą įrankių rinkinį ir yra labai funkcionali, tačiau neturi daugelio didesnių programų funkcijų. Sodipodi – vektorinės grafikos programa veikianti ant Unix ir Windows sistemų. Ji turi daugybę gerų fukcijų, tokių kaip centro gradientas, tekstūrinės linijos, dinaminis xml redagavimas ir vertikalaus teksto kūrimas. Karbon14 – kita vektorinės grafikos programa išleista pagal GNU licenciją. Ši programa yra dalis Koffice projekto, kuris įtraukia daug įvairių KDE įrankių. ArtWeaver – nemokama piešimo programa Windows sistemoms, sukurta imituoti tikrus dailininko įrankius ir efektus, kai piešiama ant drobės. Ji palaiko daugelį populiarių bylų formatų, kaip ir kitos programos, turi standartinius redagavimo įrankius ir kelis efektus. GimpShopdotnet – modifikuota Gimp versija, sukurta kaip alternatyva Adobe Photoshop programai. ImageMagick – komandinės eilutės programa, paveiksliukų kūrimui ir redagavimui. Turi visą pluoštą įvairių naudingų funkcijų, tokių kaip dalijimasis paveikslėliais ir jų transformavimas, apvertimas, veidrodžio efektas, sukimas ir daug kitų. Terragen – leidžia kurti nuostabias scenas ir fotorealistinius paveikslėlius. Programoje yra daug įrankių vietovių kūrimui, vandens ir debesų generatoriai, realistinis saulės šviesos kūrimas ir dar daug kitų funkcijų. Veikia su Windows ir Mac OS sistemomis. Google SketchUp – galinga 3D programa leidžianti kurti 3D modelius. Programa yra paprasta ir lenvai naudojama, galima sukurti viską, pradedant svajonių namu baigiant dangoraižiu. Dirba Windows ir Mac sistemose.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Art of Illusion – atviro kodo 3D modeliavimo studija parašyta Java kalba ir veikianti su Java Virtual Machine. Internete galima rasti keletą vartotojo vadovų žmonių figūroms kurti, darbui su trikampiais paviršiais ir dar suteikiančių geresnį programos supratimą. Blender – geriausia 3D grafikos programa veikianti daugelyje operacinių sistemų. Labai galinga programa, tačiau, jei nesate specialistas, programos naudojimas gali pasirodyti sudėtingas. Internete galima rasti vartotojo vadovų, galerijų ir bendruomenę, kuri atsakys į jūsų klausimus. 3D Canvas – realaus laiko 3D modeliavimo ir animacijos įrankis. Lengva kurti 3D scenas su drag-and-drop įrankiais. Derinamos įrankių juostos ir vartotojo sąsaja, vaizdas-po-vaizdo animacija yra tik dalis programos funkcijų. Graphix – atviro kodo grafikos redaktorius, leidžiantis kurti ir redaguoti taškinius ir vektorinius paveiksliukus. Veikia WINE ir WinXP operacinėse sistemose. 3D Plus – programoje trūksta keleto funkcijų, kurias turi 3D programos, tačiau ji lengvai valdoma ir veikia gerai darant nedidelius ir greitus darbelius. Galima įsigyti išplėstą versiją už $9.99. Anim8or – 3D modeliavimo ir animacijos programa, kurią galima atsisiųsti, tačiau ji vis dar tobulinama. Turi klaidų, tačiau labai simpatiška programa sukurta vieno žmogaus, palaikanti norimas funkcijas. Turi 3D objektų naršyklę, true-type šriftų palaikymą, 3D modeliavimo įrankį ir t.t. Synfig – labai galinga, gerai padaryta 2D vektorių animacijos programa. Ši programa buvo sukurta studijinės kokybės animacijai kurti ir kodėl ji išleista nemokama, tik pagal GNU licencija, neaišku. Veikia Windows, Mac ir Linux operacinėse. BRL-CAD – tarpplatforminė 3D modeliavimo programa, kurioje yra spindulių trasavimas, interaktyvus geometrijos redaktorius ir daug kitų funkcijų. Programa rekomenduojama ne techniškos pakraipos vartotojams. MindsEye – simpatiška, nemokama 3D modeliavimo programa Linux naudotojams. Įtraukia multi-scene/user koncepciją, kuris leidžia daugeliui žmonėms dirbti su tomis pačiomis scenomis ir atv., objektiškai orientuotas modeliavimas, darbas tinkle ir daug kitų funkcijų. Maya Personal Learning Edition – Maya yra nuostabi, tačiau brangi 3D grafikos programa. Yra nemokama programos versija, kuri leidžia išmokti dirbti su ja prieš perkant. Ši versija yra beveik visas funkcijas kaip ir standartinė, tačiau yra ne komerciniam naudojimui ir jūsų paveiksliukai bus paženklinti vandens ženklais.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Picassa – nemokama paveiksliukų redagavimo programa iš Google. Nedidelė ir lengvai valdoma programa, kuri palaiko akių raudonumo pašalinimą, foto korekciją ir daugelį standartinių įrankių. IcoFX – nemokama Windows sistemos programa ikonų kūrimui, turinti daugiau nei 40 skirtingų efektų ir filtrų. Pixel Toolbox 1.1 – simpatiška programa Windows sistemos darbastalio grafikos kūrimui. Su šia programa galėsite susikurti ikonas, kursorius, darbastalio paveikslėlius. Lengvai suprantama vartotojo sąsaja ir aišku nemokamas atsisiuntimas. ColorPic – spalvos paėmėjas, skirtas kurti paletes iki 16 skirtingų spalvų. Galite lengvai paimti bet kurią ekrano spalvą, spalvos rodomos šešioliktainiu ir dešimtainiu kodu, galite derinti atspalvius ir ryškumus, veikia su firefox, IE, Photoshop ir kitomis programomis. Favicon Generator – paprastas, veikiantis internete favicon generatorius. Galima laisvai ir greitai pakeisti paveiksliuką į favincon.ico jūsų interneto svetainei. FastStone Image Viewer – paveiksliukų naršyklė, konverteris ir redaktorius su pilnu funkcijų rinkiniu: raudonų akių nuėmimas, karpymas, siuntimas paštu, spalvų korekcija ir kitos. Programa palaiko pagrindinius bylų formatus ir veikia Windows sistemose. Icon Studio 1.2 – nemokamas ir lengvas naudoti ikonų kūrėjas ir redaktorius. Galima kurti įvairių dydžių ir spalvinės gamos ikonas, sukti, apversti, importuoti iš EXE bylų ir kt.

Virtualios mokymosi aplinkos Išskirsime keletą pagrindinių sąvokų. VMA – tai visapusiška programinė įranga kompiuterių tinklu teikiamam mokymosi procesui valdyti. VMA teikia bendrą glaudžiai integruotą sąsają visai medžiagai pristatyti kartu su paramos ir bendravimo priemonėmis. VMA – tai programinė įranga, skirta el. mokymosi valdymui ir darbui su studentais palengvinti. VMA – tai aibė mokymo ir mokymosi įrankių, skirtų studentų mokymuisi pagerinti, į mokymosi procesą įtraukiant kompiuterius ir internetą.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

VMA dar kartais vadinama valdoma mokymosi aplinka (angl. Managed Learning Environment), mokymosi valdymo sistema (angl. Learning Manegment System) ar mokymo palaikymo sistema (Learning Support System). Visi šie terminai apima sistemas, skirtas el. mokymuisi organizuoti. Šios sistemos užtikrina el.mokymosi kurso pasiekiamumą tiek studentams, tiek dėstytojams, tiek kurso administratoriams. Kiekviena vartotojų grupė turi skirtingas teises naudotis VMA teikiamomis galimybėmis.

Paprastai tai yra kurso valdymas, mokymosi medžiagos pateikimas, bendravimo įrankių naudojimas. Sąvokos ir terminai buvo kruopščiai aptarti Europos mokyklų tinklo asociacijos tiriamuosiuose darbuose, paskelbta Didžiosios Britanijos kasmet vykstančioje informacinių technologių parodoje „Becta“3. Terminas „virtualioji mokymosi aplinka“ (anglų k. Virtual Learning Environment) bendrąja prasme vartojamas norint įvardyti bet kurią iš toliau išvardytų sistemų ar jų derinį.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

• Mokymosi tvarkymo sistema (anglų k. Learning Management System). Tai gali būti ir paprasta besimokančiųjų (ir mokytojų / tiutorių) registravimo sistema, leidžianti prieiti prie mokymosi medžiagos kompiuterių tinkle, ir sudėtinga sistema, stebinti besimokančiųjų mokymosi eigą ir pagal tai atliekanti kitas ugdymo proceso organizavimo funkcijas. • Mokymosi turinio tvarkymo sistema (anglų k. Learning Content Management System). Tai individualiems poreikiams pritaikoma mokymosi tvarkymo priemonė. Pavyzdžiui, ji gali atlikti mokymosi medžiagos dalių, kurias mokinys naudojo, stebėjimą, sekti mokinio atsiskaitymus bei pagal tai parinkti ar pritaikyti atitinkamą ugdymo turinį. • Kursų tvarkymo sistema (anglų k. Course Management System). Ši priemonė leidžia mokytojui nenaudojant HTML arba programavimo kalbos parengti mokymo kursą ir kompiuterių tinkle pateikti jo medžiagą bei kitą su mokymusi susijusią informaciją. • Kolektyvinio kompiuterizuoto mokymosi aplinka (anglų k. Computer Supported Collaborative Learning Environment). Tai sistema, skirta mokytis kognityviniais metodais ir dirbant grupėmis konstruoti žinias. • Turinio tvarkymo sistema (anglų k. Content Management System). Ši priemonė skirta mokymosi medžiagai parengti. Ji suteikia galimybes mokytojui lanksčiai tvarkyti mokomąją medžiagą: kurti naujus modulius, paimti informaciją iš kitų šaltinių, pertvarkyti, pateikti įvairiais būdais. • Ugdymo tvarkymo aplinka (anglų k. Managed Learning Environment). Tai platesnė sąvoka nei VMA, ji apima visas kurios nors institucijos informacines sistemas bei procesus, turinčius tiesiogines ar netiesiogines įtakas ugdymui bei jo tvarkymui. Ugdymo tvarkymo aplinka apima ir virtualiąją mokymosi aplinką.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Virtualioji mokymosi aplinka skirta mokymuisi kompiuterių tinkluose organizuoti, tvarkyti ir valdyti. Joje būtinai turi būti svarbiausi mokymo komponentai: mokomoji medžiaga (tekstas, paveikslai, animacija, schemos, grafikai), užduotys (trumpos – savikontrolės, didesnės – savarankiškam darbui, kontroliniai testai, anketos), besimokančiųjų mokymosi proceso ir rezultatų stebėjimas, vertinimas (dienynai, aplankai), besimokančiųjų ir mokytojų (tiutorių) bendravimas (elektroninis paštas, forumai). Galima išskirti dar daugiau besimokantiesiems ir tiutoriams patogių priemonių, jų yra įvairiose aplinkose, tačiau čia išvardijome esmines. Vadinasi, VMA atlieka nemažai funkcijų. Nors virtualiųjų mokymosi aplinkų sukurta keletas šimtų, tačiau jų funkcijos ganėtinai panašios – suprantama, visos jos juk skirtos mokymuisi panaudojant kompiuterių tinklus.2 Virtualiųjų mokymosi aplinkų funkcijos: • bendravimas – elektroninis paštas, diskusijų forumai, pokalbiai, garso/vaizdo konferencijos; • bendradarbiavimas – elektroninis paštas, besimokančiųjų grupių kūrimo ir valdymo priemonės, piešimo drauge priemonė, naršymo drauge priemonė ir kitos; • vartotojų (besimokančiųjų, tiutorių, tėvų, kurso kūrėjų) registracija;

2 Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija švietimo informacinių technologijų centras ,matematikos ir informatikos institutas. Tiriamojo darbo „atvirasis kodas švietime“ a t a s k a i t a, Vilnius 2004 Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija, švietimo informacinių technologijų centras , matematikos ir informatikos institutas, mokslinio tyrimo darbo, mokomųjų kompiuterinių priemonių ir virtualiųjų mokymosi aplinkų profesinio mokymo srityse diegimas a t a s k a i t a, Vilnius 2005

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

• ugdymo turinio tvarkymas (kompiuterinių priemonių komplektas); • užduotys (priemonės joms rengti ir atlikti); • mokinių mokymasis ir pasiekimų stebėjimas; • aplinkos sąsajos keitimas; • informacijos apie naudojimąsi virtualiąja mokymosi aplinka teikimas – žinynas. Virtualiosios mokymosi aplinkos viena nuo kitos skiriasi savo funkcijomis. Vienos jų gali turėti daugiau priemonių ugdymo procesui organizuoti, kitos – mažiau. Apžvelgus šiandien labiausiai paplitusias VMA galima susidaryti bendrą vaizdą – kas sudaro ar turi sudaryti virtualiąją mokymosi aplinką. Be abejo, tai glaudžiai susiję su VMA funkcijomis – priemonės sukurtos joms išreikšti. Plačiausiai naudojamos virtualios mokymo aplinkos įrankiai: 1. medžiagos pateikimo; 2. žinių patikrinimo; 3. bendravimo ir bendradarbiavimo; 4. mokymo proceso organizavimo 5. apklausų vykdymo.

Mokymo įvairialypių terpių apžvalga „Kursų valdymo sistemos (angl. computer assisted instruction systems, course management systems, web-based course environments), pvz., „Moodle“, „Blackboard“, „WebCT“ ir kt. Naudotojui pateikia iš anksto nustatytą, statišką mokymosi medžiagą ir neatsižvelgia į jo poreikius. Temos dažniausiai yra pateikiamos viena po kitos iš anksto numatyta eilės tvarka. Tokių sistemų svarbios funkcijos yra mokomosios medžiagos paprastas naujinimas, turinio dalijimasis, saugyklos (angl. repositories), bendravimo ir bendradarbiavimo galimybė, įvairių atsiskaitymų, užduočių pateikimo galimybė ir pan. Adaptyvios hipermedijos mokymosi sistemos (angl. adaptive hypermedia educational systems), pvz., „Interbook“, „ELMART“, „AST“, „ACE“, „MetaDoc“, „Hypadapter“, „Anatom- Tutor“, „C-book“, „KN-AHS“, „PUSH“, „AHA“ ir kt. Tokiose sistemose besimokančiajam mokymosi medžiaga yra pateikiama hipermedijos forma (daug nuorodų konkrečia tema), ir tik nuo vartotojo pasirinkimo priklauso tolesnė mokymosi eiga. Tokios adaptyvios mokymo sistemos

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 turi turėti duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami ir saugomi duomenys apie vartotoją (tai gali būti asmeninė informacija, identifikavimo duomenys, mokymosi tikslai, išmoktos ir likusios temos, mokymosi rezultatai, įvertinimai ir pan.). Turint šiuos duomenis galima rezultatų analizė ir tolesnis mokymosi progreso užtikrinimas. Intelektualaus patarėjo sistemos (IPS) (angl. intelligent tutoring systems), pvz., „MetaLinks“, „KBS-Hyperbook“, „ActiveMath“, „MLTutor“ ir kt. Tai sistemos, kuriomis siekiama, kad mokymosi eiga būtų valdoma tik pačios sistemos (t. y. sistema pati sprendžia, kokią medžiagą ir kada pateikti vartotojui). Tokiomis sistemomis siekiama prisitaikyti prie konkretaus vartotojo poreikių, atsižvelgiant į vartotojo įgytas žinias, pasiūlyti besimokančiajam individualų mokymosi planą ir pagal patikrintą bei išanalizuotą vartotojo žinių lygį ir poreikius sudaryti mokymo programą. Pagal Brusilovsky ir Millán (2007) tai dirbtiniu intelektu grįsta edukacinė sistema, kuri įgalina palaikyti besimokančiuoju paremtą mokymąsi ir žinių įgijimą. Mokymosi tinklai (angl. learning networks), pvz., „Knowledge Sea II“ ir kt. Mokymosi tinklų projektavimas ir kūrimas yra lankstus, orientuotas į besimokantįjį ir kylantis iš požiūrio apačia-viršus. Mokymosi tinklas yra naudojamas daugelio besimokančiųjų ir mokymosi veiklos yra teikiamos skirtingų tiekėjų (Mokymo objektų saugyklų, skirtingų dėstytojų, tutorių ir kt.) ar tarpininkų. Kiekvienas naudotojas gali pridėti, taisyti, pašalinti ir vertinti mokymosi išteklius bet kuriuo metu.“3

Studijų konferencijos ir konferencijos iš namų – Skype Kas yra vaizdo konferencija – tai būdas kompiuterių tinklais perduoti dinaminį vaizdą ir garsą. Vaizdo konferencijoje gali dalyvauti keletas abonentų. Kiekvienam jų reikia vaizdo kameros ir kompiuterio. Abonentai per savo kompiuterį transliuoja į kompiuterių tinklą vaizdo kameros signalus (vaizdą ir garsą), o kiti abonentai juos priima. Galima priimti tik kitų abonentų siunčiamus signalus (pasyviam vaizdo konferencijos dalyviui kamera nebūtina), priimti atskirų abonentų signalus, demonstruoti priimamą vaizdą ir garsą televizorių ekranuose arba projektuoti vaizdą į sieninius ekranus ir t.t. Daugiau informacijos kuo skyriais konferencijos „iš namų“ ir „iš studijos“. Kokios priemonės tiktų tik bendravimui, mokymui tarpusavyje, kurie besimokančiųjų grupėje.

3 Inga Žilinskienė. Vilniaus universitetas. Daktaro disertacija. Adaptyvus mokomųjų modulių personalizavimo metodas. 2013 45

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Lietuvoje populiari video paskaitų sistema – ViPS, kuri pasižymi tokiais privalumais:  Transliacijos internetu leidžia smarkiai išplėsti dalyvių ratą.  ViPS įgalina įrašyti paskaitos ar renginio eigą bei operatyviai pateikti įrašą  Įgalina nesunkiai redaguoti renginio įrašą “laiko juostoje” įterpiant ar perstumiant įvykius  Integracija su video paskaitų sistema leidžia renginį tuo pačiu metu transliuoti ir vaizdo konferencijų būdu LieDM tinkle.

Socialiniai tinklai

Web 2.o Populiarios socialinės media priemonės (Web 2.0) Termino web 2.0 autorius medijų ideologas, Silicio slėnio guru, Timas O'Reillis prieš keletą metų savo straipsnyje nubrėžė gaires, koks yra naujasis internetas. O'Reillis web 2.0 pristato kaip procesą, kurio metu dauguma paslaugų, anksčiau veikusių kompiuteryje, perkeliamos į internetą, o paslaugų ir kompiuterinės įrangos kontrolė perleidžiama vartotojams. Jiems leidžiama laisvai naudotis visa sistemos informacija, ją keisti, manipuliuoti, pritaikyti ir pan. Jei ankstesnis internetas buvo orientuotas į tinklapius, tai web 2.0 yra orientuotas į žmones. Facebook Šiuo metu vienijantis jau daugiau nei 63 milijonus vartotojų, šis tinklalapis jau naudojamas ir yra populiarus ne tik tarp studentų ir jaunimo. Galimybė paskelbti apie ruošiamasi aplankyti koncertą, sporto renginį, apie turimą darbą, sukurti grupę yra puiki socialinės reklamos galimybė, kuria ėmė naudotis ir verslo žmonės. Linked In Tam tikra prasme tai virtuali adresų knygelė, galimybė užmegzti ir palaikyti ryšius per kitas virtualias bendruomenes. Taip pat čia yra galimybė apklausinėti savo bendruomenės narius, prieiti prie jų kontaktų, sukurti savo virtualią reziumė, kuri, nuorodos dėka, gali būti įterpiama į asmeninę svetainę ar blog‘ą. Twitter Yra bendruomenė leidžianti palaikyti ryšius su kitais žmonėmis trumpų žinučių (klausimo - atsakymo) forma. Šios žinutės, dažniausiai iki 140 simbolių ilgio, dar vadinamos mikro blogais talpinamos asmens profilyje ir kiti vartotojai užsisakę jų prenumeratą gali kasdien jas peržiūrėti. Blogai Tai interneto svetainės, prižiūrimos ir tvarkomos dažniausiai konkrečių individų su reguliariomis chronologiškomis publikacijomis apie įvykius, komentarais, ar kitokia medžiaga, dažnai taip pat vaizdine ir grafine. Wiki Leidžia vartotojams organizuoti informaciją jų darbalaukyje kompiuteryje ar mobiliojo ryšio įrenginyje esančias nuorodas, jas žymėti, jungti ir tvarkyti.

Ning Ning – tai internetinė platforma leidžianti sukurti virtualias vartotojų bendruomenes, kurios narius jungia vienos ar kitos internetinės svetainės lankymas, naudojimasis ja.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

YouTube YouTube leidžia beveik laisvai (išskyrus cenzūros, legalumo draudžiamus atvejus) talpinti trumpus video pačia įvairiausia tematika ir šiuo metu yra didžiausia ir žinomiausia tokios paskirties interneto svetainė visame pasaulyje. Prie jos populiarumo daug prisidėjo galimybė prenumeruoti įvairius klipus, sukurti savo profilį su savo mėgstamaisiais bei talpinti nuorodas savo svetainėse ar bloguose. Friendfeed Internetinis tiekimo agregatas, kuris vienija naujausias žinias iš įvairių socialinės media priemonių, tai yra sujungia ir surenka viską į vieną vietą ir šią informaciją vartotojai gali naudoti bei dalintis su kitais. Flikr Puslapis, labai panašus į Facebook, tačiau daugiausia talpinantis vaizdinę informaciją, t.y. nuotraukas. Čia vartotojai gali įsikelti savo, savo draugų, pažįstamų ar tiesiog žymių žmonių nuotraukas ir jas įvairiai įvardinti, tvarkyti, dėlioti bei organizuoti. Upcoming Internetinis įrankis, kurio dėka galima sekti įvairius vyksiančius įvykius, apie juos sužinoti, įkelti savo informaciją, dalintis su kitais ir taip organizuoti savo laiką.

Del.icio.us Internetinės erdvės naudojimo organizavimo įrankis, leidžiantis įvairiai žymėti, įvardinti ir tvarkyti aplankomas interneto svetaines, jų lankomumo statistiką ir sąrašus. Last.fm Last.fm yra internetinė radijo stotis ir muzikos rekomendacijų sistema, 2005 metų rugpjūtį susijungusi su audioscrobbler puslapiu. Viena populiariausių jos siūlomų galimybių yra vartotojo klausomos muzikos stebėjimas ir įvairių statistikų sudarinėjimas. 2007 m. už 280 mln. dolerių įsigijo JAV žiniasklaidos gigante „CBS Corporation“. MySpace Interaktyvi socialinio tinklo strategija paremta svetainė siūlanti galimybę turėti asmeninį profilį, rinktis draugus, kurti blogą, temines grupes, dalintis nuotraukomis, video, muzika Delfi.lt, alfa.lt Naujienų portalai

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Nemokamos kursų saugyklos:

MOOCs Directory www.MOOCs.co yra pirmaujantis atvirųjų masinių nuotolinio mokymosi kursų (MOOCs) pasaulinis interneto katalogas. Pagrindinis tikslas yra sukurti paprastą centrinį katalogą esamų nemokamų atvirųjų masinių nuotolinio mokymosi kursų vaikams (K- 12), aukštojo mokslo ir kitų sričių studentams, tėvams, mokytojams, konsultantams, dėstytojams, karinių ir jų šeimų, dirbančių suaugusiųjų, bedarbių, pensininkai ir kt. EDX EDX yra ne pelno siekianti iniciatyva internete, kurios steigėjai yra Harvardo ir MIT universitetai. EDX apjungia 32 universitetus. Siūlomi 146 kursai.

Coursera Coursera yra švietimo platforma, kurioje aukščiausio lygio universitetai ir organizacijos visame pasaulyje siūlo nemokamus kursus internetu. 108 partneriai siūlo virš 600 kursų įvairiomis temomis. Udacity Udacity gimė iš Stanfordo universiteto eksperimento, kuro metu Sebastianas Thrun ir Peter Norvig pasiūlė savo internetinį kursą nemokamai visiems „Įvadas į dirbtinį intelektą“. Dabar siūlomi įvairūs yechnologijų kursai.

FutureLearn Nemokami kursai iš daugiau nei 20 pirmaujančių Didžiosios Britanijos ir tarptautinių universitetų.

OpenupEd OpenupEd yra atvira ne pelno siekianti partnerystė atvirųjų masinių nuotolinio mokymosi kursų (MOOCs).

Open Education Europe „Europos atvirojo švietimo“ svetainė siūlo 259 nuorodas į atviruosius masinius nuotolinio mokymo(si) kursus.

Open Culture 800 atvirųjų masinių nuotolinio mokymosi kursų iš pirmaujančių universitetų, dauguma su sertifikatais. 825 nemokami kursai iš pirmaujančių universitetų. 550 nemokamų audio knygų. 635 nemokami filmai. Galima išmokti 46 kalbas nemokamai. 200 nemokamų mokomųjų išteklių vaikams. 500 nemokamų e-knygų.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Canvas Network Canvas tinklas suteikia dėstytojams ir institucijoms atvirą platformą pasidalinti savo profesine patirtimi ir institucine patirtimi pasaulyje. Pasiekite naujus studentus ir bendradarbiaukite su kitais dėstytojais ir institucijomis, kurie turi panašių interesų. NovoEd NovoEd yra socialinė mokymosi internete aplinka. Siūlomi kursai iš pirmaujančių universitetų.

Open Yale Courses Open Yale Courses suteikia nemokamą ir atvirą prieigą prie įvadinių kursų, kuriuos dėsto žymūs dėstytojai ir mokslininkai išb Jeilio universiteto. Projekto tikslas yra plėsti prieigą prie mokymo medžiagos visiems, kurie nori mokytis. • Visos paskaitos buvo įrašytos Jeilio universitete ir yra prieinamos vaizdo, garso ir teksto formatais. • Registracijos nereikia. • Nėra suteikiami nei kreditai, nei laipsnai ar sertifikatai, jei studijuotate kursus Open Yale svetainėje. Saylor Foundation Saylor Foundation ne pelno siekianti organizacija. Saylor.org siūlo virš 300 nemokamų kursų.

Class Central Class Central yra nemokamų internetinių kursaų dar žinomų kaip MOOC rinkinys iš pirmaujančių universitetų tokių kaip Stanford, MIT, Harvard.Kursai yra siūlomi per Coursera, Udacity, edX, NovoED ir kt. TU Delft TU Delft siūlo atviruosius masinius nuotolinio mokymosi kursus (MOOCs) edX-platformoje.

Open University of Israel Open University of Israel yra vienas didžiausių šalies universitetų, taip pat siūlantis atviruosius masinius nuotolinio mokymosi kursus (MOOCs), skirtingomis kalbomis. MOOCS MENTOR Tarptautinė kompanija su Indijos siela. Už tam tikrą mokestį mentoriai gali padėti mokytis atviruosiuose masiniuose nuotolinio mokymosi kursuose (MOOCs), galite gauti sertifikatus. Carnegie Mellon Free Courses Carnegie Mellon nemokami kursai – reklamuoja,skatina „Be dėstytojų, be kreditų, be mokesčių“

UCLA Free Courses UCLA Free Courses – siūlo apie 220 nemoakmų kursų kasmet.

Harvard Free Courses Harvard Free Courses – galima rinktis įvairius kursus, kurie vykdomi rudens, pavasario semestruose arba intensyviai sausio mėnesį. Paraiškų teikti nereikia. MIT Free Courses MIT nemokami kursai. Daugiau nei 2000 įvairių kursų, 125 milijonai besimokančiųjų.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Stanford Free Courses Stanford Free Courses – inžinieriniai nemokami kursai studentams ir dėstytojams.

Udemy Free Courses Udemy Free Courses – leidžia kurti kursus arba mokytis patiems. Yra mokamų ir nemokamų kursų.

Duke Free Courses Duke Free Courses – siūlo įvairius kursus, naudojant ITunesU.

UC Berkeley Free Courses UC Berkeley Free Courses – įvairūs kursai.

ITunesU Free Courses ITunesU Free Courses – įvairūs kursai.

Šaltiniai 1. F. Ivanauskienė, S. Tursienė Mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys. Šaulių universitetas, 2004 2. http://altv.lt/multimedia 3. http://andyfishwrap.blogspot.com/2012/12/old-time-radio.html 4. http://askville.amazon.com/book-written/AnswerViewer.do?requestId=7516344 5.http://bendraukime.lrytas.lt/man-rupi/interaktyvi-lenta-mokiniams-sugrazino-nora-mokytis- video.htm#.Uv5SUdJdWSo 6. http://c4lpt.co.uk/top100tools/ 7. http://distance.ktu.lt/vips/ 8. http://dspace.kauko.lt/bitstream/handle/1/853/Ramoskiene.pdf?sequence=1 9. http://en.wikipedia.org/wiki/Cave_painting 10. http://en.wikipedia.org/wiki/CD_player 11. http://en.wikipedia.org/wiki/Digital_camera 12. http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_personal_computers 13. http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_the_camera 14. http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_the_graphical_user_interface 15. http://en.wikipedia.org/wiki/Johann_Carolus 16. http://en.wikipedia.org/wiki/Movie_theater 17, http://en.wikipedia.org/wiki/Philo_Farnsworth 18. http://en.wikipedia.org/wiki/The_Gentleman%27s_Magazine 19. http://en.wikipedia.org/wiki/Videocassette_recorder 20. http://en.wikipedia.org/wiki/Videotape 21. http://en.wikipedia.org/wiki/Walkman 22. http://en.wikipedia.org/wiki/Web_2.0 23. http://gama.vtu.lt/KMS/KMS_teorija.doc 24. http://grassmilk.wordpress.com/2010/06/06/vektorine-ir-rastrine-grafika/ 25. http://jakovlevas.blogspot.com/2007/02/kas-po-velni-tas-web-20.html 26. http://komunikacijos.blogspot.com/2009/02/populiarios-socialines-media-priemones.html 27. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kino_teatras 28. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kompaktin%C4%97_plok%C5%A1tel%C4%97 29. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kompiuterin%C4%97_animacija 30. http://lt.wikipedia.org/wiki/Kompiuterin%C4%97_grafika 31. http://lt.wikipedia.org/wiki/Patefonas 32. http://lt.wikipedia.org/wiki/Ta%C5%A1kin%C4%97_grafika

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

33. http://lt.wikipedia.org/wiki/Televizija 34. http://memory.loc.gov/ammem/edhtml/edcyldr.html 35. http://reanimated.lt/praeitimi-tapusios-technologijos 36. http://serkanozdemirva312.wordpress.com/page/2/ 37. http://straipsniai.org/multimedia-projektoriai-ju-konstrukciniai-ypatumai/ 38. http://techmagazine.ws/full-web-20-api-list/ 39. http://wiki.answers.com/Q/Who_published_the_first_magazine 40. http://www.aai.freeservers.com/First%20Alphabet.htm 41.http://www.bdpa-detroit.org/portal/index.php?option=com_content&view=article&id=57:moocs- top-10-sites-for-free-education-with-elite-universities&catid=29:education&Itemid=20 42. http://www.bstudija.lt/kompiuterine-grafika-1/ 43. http://www.cedmagic.com/history/rca-first-color-ct-100.html 44. http://www.computermuseum.li/Testpage/IBM-360-1964.htm 45. http://www.enotes.com/homework-help/when-was-first-alphabet-created-286207 46. http://www.enotes.com/homework-help/when-was-first-newspaper-published-286226 47. http://www.expertreviews.co.uk/pcs/1286518/happy-30th-birthday-pc 48. http://www.historian.net/hxwrite.htm 49. http://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Hipertekstas 50. http://www.likit.lt/term/v/virtualioji_mokymosi_aplinka.html 51.http://www.luxist.com/2008/01/31/the-world-of-rare-books-the-gutenberg-bible-first-and-most-val/ 52. http://www.naujaerdve.lt/skaitmeniniai-ir-analoginiai-signalai-moduliacija/ 53. http://www.slideshare.net/satyajeet_02/web-20-5316 54. http://www.studijuok.lt/article/19/grafiniu_bylu_formatai.htm 55. http://www.studijuok.lt/article/22/audio_bylu_formatai_ir_ju_kodavimo_algoritmai.htm 56. http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-16520/straipsnis/Teksta-skenuojantis-rasiklis--- pirmieji-ispdziai?l=2&p=1 57. http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-19209/straipsnis/Lietimui-jautrus-ekranas-be- ekrano-Video?l=2&p=1 58.http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-29187/straipsnis/Sky-WiFi-Smartpen--rasiklis-i- atminti-irasantis-ranka-rasyta-teksta-Video?l=2&p=1 59.http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-35032/straipsnis/Magnetinis-rasiklis-ismaniesiems- prietaisams-Video?l=2&p=1 60. http://www.techterms.com/definition/vectorgraphic 61. http://www.tuaw.com/2006/04/07/quicktake-100-digital-camera/ 62. http://www.vipt.lt/cms/app?service=external/index&sp=2313&sp=2030 63.http://www.visasverslas.lt/portal/categories/2/1/0/1/article/1979/konferenciju-iranga-nuo-balto-lapo- iki-interaktyviu-lentu 64. http://www.visosknygos.lt/forum/viewthread.php?forum_id=12&thread_id=30 65. http://www.wisegeek.com/what-was-the-first-printed-book.htm 66. https://en.wikipedia.org/wiki/Invention_of_radio 67. https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_the_oldest_newspapers 68. https://www.coursera.org/ 69. Kraujutaitytė, K., Pečkaitis, J. S. Nuotolinių studijų organizavimas, strategijos ir technologijos, Vilnius, 2003. 70. Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija švietimo informacinių technologijų centras ,matematikos ir informatikos institutas. Tiriamojo darbo „atvirasis kodas švietime“ ataskaita, Vilnius 2004 71. Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija, švietimo informacinių technologijų centras, matematikos ir informatikos institutas, mokslinio tyrimo darbo, mokomųjų kompiuterinių priemonių ir virtualiųjų mokymosi aplinkų profesinio mokymo srityse diegimas ataskaita, Vilnius 2005 72. Noll, A. Michael (March 1971). "Scanned-Display Computer Graphics". Communications of the ACM 14 (3): 143–150

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

73. Žalys, Vytautas. Šiaulių universitetas. Multimedijos technologijos kaip paauglių kalba. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. Mokslo darbai. Nr. 4. Šiaurės Lietuvos kolegija. ISSN 2029-431X. 93-100 psl.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

2. TECHNOLOGIJOS ELEKTRONINIAME MOKYMESI

Egidijus Asipauskas1 , Vida Drąsutė2, 1Kauno technologijos universitetas, 2Vytauto Didžiojo universitetas

Mokslo ir technikos vystymasis, spartus informacinių komunikacinių technologijų (IKT) išplėtojimas plačiu mastu sąlygojo ir elektroninio (el.) mokymo(-si) technologijų plėtrą. Nuotolinio ir el. mokymo(-si) 4 vystymas ir aktualumas, technologijų integravimas į tradicinį mokymą pažengė tiek toli, kad iš esmės pasikeitė mokymosi, kaip proceso, suvokimas, todėl vienokie ar kitokie pokyčiai tapę nuolatiniu reiškiniu visas švietimo institucijas, o taip pat ir pavienius asmenis, skatina adaptuotis ir plačiai naudoti multimedijos ir internetines technologijas. Multimedijos ir internetinės technologijos atveria naujus kelius mokymuisi visą gyvenimą įvairiose institucijose, tiek švietimo, pavyzdžiui, universitetuose, mokyklose, tiek darbo įstaigose ir darbo vietose. E. mokymasis apima naujas, IKT grįstas, programas ir paslaugas, įskaitant medijos ir multimedijos technologinius sprendimus ir įrankius, kurie yra sukurti siekiant padėti organizacijoms ir visuomenei, užtikrinant kokybiškesnius tęstinius mokymosi procesus. E. mokymosi procesas yra glaudžiai susijęs su naudojamomis technologijomis. Technologijos – tai priemonė, kuri praplečia žmogaus gebėjimus ir leidžia pasiekti geresnio rezultato. Analogiškai, galima teigti, kad mokymo/si technologijos tai priemonės, kurios praplečia mūsų gebėjimus mokyti ir mokytis. E. mokymasis susijęs su medijos bei IKT panaudojimu švietimo procese. 5 Egzistuoja ypatingai didelis skaičius įvairių įrankių, metodikų, akronimų ir resursų, susijusių su e. mokymusi, tačiau esamų sprendimų apžvalga gali būti naudinga mokantiems ir besimokantiesiems. Šio skyriaus tikslas – aptarti medijos, multimedijos ir IKT svarbą mokymo procese ir pristatyti plačioje visuomenėje ir švietimo institucijose itin naudojamus įrankius, priemones mokymo/si procesui realizuoti. Ypatingas dėmesys šiame skyriuje bus skiriamas nemokamiems ir atviro kodo įrankiams, kurie itin plačiai naudojami e. mokymesi.

4 Rutkauskienė D. ir kt. (2003). Nuotolinis mokymasis. Kaunas: “Technologija”. 5G. Woodill, p.2 53

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

E. MOKYMOSI SISTEMOS

Mokymas naudojant e. mokymosi sistemas padaro šį procesą įvairesnį ir efektyvesnį. Kadangi mokymuisi laikas ir atstumas nebėra kliūtis, besimokantiems studijos tampa kur kas lengvesnės. Besimokantieji gali bet kuriuo metu ieškoti reikalingos medžiagos, pasitikrinti reikiamas atlikti užduotis ir nustatytus atsiskaitymo terminus. Besimokantieji taip pat gali greitai ir lengvai peržiūrėti dėstytojų atsiliepimus apie atliktus namų darbus. Besimokantieji gali peržiūrėti kartu sukurtą medžiagą, pavyzdžiui, žodynus. E.mokymosi sistemų naudojimas leidžia dirbti sistemingai, o tai yra labai svarbu kasdieniniame darbuotojų profesiniame gyvenime. Tuo atveju, kai besimokantysis paskaitoje nedalyvauja, jis vis tiek turi galimybę dalyvauti sinchroninėje nuotolinėje paskaitoje ir užduoti klausimus forume arba internetiniame pokalbių kambaryje.6 Edukologų moksliniuose darbuose ir praktikoje sutinkamos įvairios IKT grindžiamų ugdymo sistemų ir aplinkų sąvokos. Dažniausiai vartojamos sąvokos:  virtualiosios mokymosi aplinkos,  mokymosi valdymo sistemos,  mokymosi turinio valdymo sistemos,  kursų valdymo sistemos ir t.t. Sąvokų daug, tačiau vieningų jų apibrėžimų nėra. Bendriausias terminas, kuris yra dažnai vartojamas literatūroje ir randamas internete, tai el. mokymosi sistema norint įvardyti bet kurią iš prieš tai išvardytų sistemų ar jų derinį. Keletas skirtingų autorių pateikiamų el. mokymosi sistemos apibrėžimų: E. mokymosi sistema bendrąja prasme – tai mokymosi sistema, realizuota kompiuterinėmis priemonėmis, kurioje pateikiama mokymosi medžiaga, organizuojamas mokymosi procesas bei atliekamas jo valdymas. Tokiai aplinkai realizuoti naudojamos sistemos, apimančios įvairias elektroninio mokymosi paslaugas (prisijungimo valdymą, mokymosi medžiagos teikimą, bendravimo ir studentų grupių valdymą, žinių vertinimą ir kt.). (Targamadzė A.).

6 Motekaitytė, Vida; Kubiliūnas, Ramūnas; Knot, Sylwia; Cięglewicz-Wachowiak, Aleksandra; Karczewska, Ewa; Darul, Anna; Valles, Amparo; Avramidis, Ilias; Kosmidis, Periklis; Raišutis, Donatas; Guobys, Marius; Parpalas, Ioannis; Delle Donne, Elizabetta; Martellini, Lorenzo; Drasutis, Sigitas. Inovatyvios informacinės ir komunikacinės technologijos suaugusiųjų švietime : metodinė knyga. [S.l.] : Tech- Connected Teacher (TC*Teacher), 2010. 147 p. ISBN 9788361216520. 54

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

E. mokymosi sistema (e. mokymosi išteklių ir paslaugų sistema) vadinama kompleksinė aukšto lygio informacinė sistema, integruojanti mokymosi objektus (MO), jų saugyklas, MO metaduomenų priemones, virtualias mokymosi aplinkas (VMA) bei kitas MO kūrimo ir modifikavimo priemones (Kurilovas E.). E. mokymosi (išteklių ir paslaugų) sistema yra specifinė informacinė sistema skirta mokymui(-si), t.y., kaupti ir tvarkyti mokymosi išteklius bei teikti visas elektronines paslaugas reikalingas dėstytojui ir besimokančiajam. Sistemoje vyksta visas mokymo(-si) procesas. (Kurilovas E.). Internete galima rasti nemažai e. mokymosi sistemų, tai pavyzdžiui, „Moodle“, „Lotus Learning Space“, „Oracle Learning“, „SABA Learning Enterprise“, „ATutor, IntraLearn“, „ReadyGo“, WCB, „Blackboard“, „WBTExpress“, „EWS Editor“, „Lotus Virtual Classroom“, „Edmodo“, „Schoology“ ir kt. Atliekant analizę internetinių šaltinių, o taip pat apžvelgus švietimo institucijų Europoje, tuo tarpu ir Lietuvoje, naudojamus įrankius e.mokymo turiniui pateikti ir mokymo kursams organizuoti, paaiškėjo, kad populiariausios e. mokymosi sistemos yra „Moodle“, „Edmodo“, „ATutor“, „Schoology“ (1 lentelė). 1 lentelė. Populiarių e. mokymosi sistemų aprašymas

Įrankis Aprašymas Moodle tai plačiausiai naudojama atviro kodo Kursų valdymo sistema (KVS), dar dažnai vadinama Mokymosi valdymo vistema (MVS) arba Virtualia mokymosi aplinka (VMA). Ji padeda studentams ir dėstytojams bendradarbiauti virtualioje mokymosi aplinkoje, kurioje lengvai gali būti valdoma ir pasiekiama mokymosi medžiaga. Ši platforma tapo labai populiaria tarp viso pasaulio pedagogų dėl savo galimybės kurti dinaminius 7 Moodle internetinius puslapius savo studentams ir patrauklaus mokomosios medžiagos pateikimo. Programinis paketas turi būti įdiegtas internetiniame serveryje, nesvarbu ar tai bus nuosavas kompiuteris, ar trečios šalies kompanijos darbo stotis. Kai kurios įstaigos naudoja Moodle teikiant pilnai internetinius kursus, kitos tik papildo savo akivaizdines studijas (mišrusis mokymasis).

7 https://moodle.org 55

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Įrankis Aprašymas Edmodo tai privati socialinė platforma, tačiau nemokama naudojimui švietimo tikslams, skirta dėstytojams ir studentams dalintis idėjomis, bylomis, informacija apie renginius ir vertinimo užduotimis. Edmodo suteikia studentams saugią aplinką bendradarbiavimui, 8 Edmodo turinio ir švietimo programų dalinimuisi, leidžia pasiekti namų darbus, pažymius, dalyvauti diskusijose ir gauti pranešimus. Yra sukurtos programos mobilioms platformoms Android ir iOS (Apple). ATutor yra atvirojo kodo lengvai prieinama ir pritaikoma internetinė mokymosi turinio tvarkymo sistema. Administratoriai „ATutor“ įrankį gali nesudėtingai atnaujinti, pakeisti įprastą apipavidalinimą, pridėti naujų funkcijų ir kt. Dėstytojai gali lengvai prieiti prie mokomojo turinio, įkelti iš anksto paruoštą medžiagą ir vesti kursus internetu. Mokomasi adaptuotoje mokymosi aplinkoje. Besimokantieji gali įkelti asmeninę informaciją, matomą

ATutor9 kitiems, užsidėti profilio paveikslėlį, kuris taip pat bus matomas rašant pranešimus. Besimokantieji po ATutor turinį gali vaikščioti naudodami visuotinį, hierarchinį arba nuoseklų naršymo įrankį. Besimokantieji gali bendradarbiauti kurso projektų klausimais, bendrauti forumuose, pasidalinti šaltiniais „Failų saugojimo“ aplanke ir kartu dirbti kuriant projekto dokumentus. Pratimus arba užduotis galima pateikti grupės seniūnui arba kurso dėstytojui. Schoology tai bendruomenės tinklas bet kartu ir virtuali mokymosi aplinka. Šį nemokama

Schoology10 aplinka siūlo dėstytojams įrankius, kurie reikalingi sukurti bei palaikyti virtualią klasę. Schoology.com taip pat turi nemokamą programą mobilioms platformoms.

Minimos sistemos sukurtos tam, kad dėstytojai galėtų ruošti ir jų pagalba teikti kursus, skirtus besimokantiems internetu. Dauguma šių įrankių turi atvirojo kodo licenciją, o modulinė jų struktūra leidžia patiems pridėti naujų funkcijų. Šių sistemų pagalba galima modeliuoti tradicinį švietimo modelį, suteikiant virtualią prieigą prie paskaitų, mokymosi medžiagos, testų, užduočių, namų/projektinių darbų, pažymių ir kitų švietimo resursų. Kartu tai ir sociali aplinka, kur besimokantieji ir dėstytojai gali bendrauti naudojant integruotas priemones, tokias kaip forumai ir pokalbių kambariai. Dvipusiam bendravimui įprastai yra naudojami Saityno 2.0 (angl. Web 2,0) įrankiai, bei turinio valdymo sistemos.

8 https://www.edmodo.com 9 http://www.atutor.ca/ 10 https://www.schoology.com 56

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

E. mokymosi sistemos nėra vienintelis pasirinkimas, kadangi e. mokymosi procesą galima organizuoti naudojant ir kitus įrankius (pvz. grupinio darbo įrankiai, turinio valdymo sistemos, viki, forumai, kita). Tačiau mokymosi valdymo sistemos turi keletą svarbių privalumų. Naudojant mokymosi valdymo sistemas mokymosi įstaigos dabar turi galimybę teikti savo studentams kokybiškesnes švietimo paslaugas. Reikalingos sistemos gali būti lengvai įdiegtos ir nereikalauja didelės mokymosi patirties. Tai gali būti įvairūs seminarai, vertinimo įrankiai, diskusijų forumai, kuriuose studentas gali nesudėtingai ir savarankiškai užsiregistruoti.

MULTIMEDIJOS TECHNOLOGIJOS

Medija arba mediumas (dgs. medijos) – plačiąja prasme tai komunikavimo priemonė, perduodanti informaciją. Medija gali būti fotografija (vaizdas), paskaitos garso įrašas (garsas), kinas (vaizdas, garsas), videotechnologija (vaizdas, garsas), internetas. Medijomis vadinamos tokios komunikacijos priemonės, kurios turi technologinę prigimtį, dar vadinamą aparatu. Multimedija – daugialypė terpė (aplinka) – daug informacijos pateikimo būdų vienu metu. Multimedijos technologijos yra glaudžiai susijusios su įvairaus tipo medijos ir komunikacijų technologijų kūrimu ir panaudojimu turinio vizualizacijai ir vartotojo sąveikai pagerinti. Multimedijos technologijų integracija tampa pagrindiniu elementu e. mokymosi technologijų vystyme. 11 Įvairūs tekstiniai, grafiniai, garso, vaizdo ir animacijos deriniai gali būti integruoti į e. mokymosi sistemą.

Tinklalaidės ir paskaitų transliavimas Tinklalaidė (angl. podcast) tai multimedijos turinio pristatymo būdas. E. mokyme, tai internete platinami garso, kartais ir vaizdo įrašai, kuriuose pateikiami monologai arba ištisi pokalbiai, garsiniai knygų arba paskaitų įrašai, mokymo kursai arba konferencijų įrašai ir kt. Tinklalaidė yra skaitmeninės medijos tipas, kurį sudaro epizodinės serijos garso, vaizdo, PDF ar ePub failų, norint juos gauti perklausai, reikia užsiprenumeruoti, tuomet užsiprenumeravusiam vartotojui į kompiuterį arba mobilų įrenginį automatiškai atsiunčiami failai, naujai atsiradusios serijos (pavyzdžiui, e. parduotuvėje, kuri priklauso radijui, patalpinta tinklalaidė kurioje yra mokoma užsienio kalbos, t.y. tam tikru metu vyko užsienio kalbos

11 R. W. H. Lau, N. Y. Yen, F. Li, and B. Wah, “Recent development in multimedia e-learning technologies,” World Wide Web, Feb. 2013. 57

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 pamokėlė, transliuojama per radiją, ir ji dabar yra pateikiama kaip tinklalaidė, ją galima užsiprenumeruoti ir kas kartą praleidus gyvame eteryje girdėtą pamokėlę, galima klausytis jos patogiu laiku savo mobiliajame įrenginyje arba kompiuteryje). Originalus angliškas terminas „podcast“ yra kilęs nuo dviejų žodžių „pod“ (iPod – Apple kompanijos skaitmeninis ausinukas) ir „broadcast“ (transliuoti). Paskaitų įrašai ir jų transliavimas internete, kitaip dar naudojamas angliškas terminas „Lecturecast“ tai naujas terminas, naudojamas švietimo srityje, kurio atsiradimą lėmė naujos multimedijos ir transliavimo technologijos. Šios technologijos dėka dėstytojai gali įrašinėti, redaguoti ir transliuoti savo paskaitas internete. Priklausomai nuo naudojamo įrankio besimokantieji gali matyti vaizdą (pvz. dėstytoją, skaidres) bei girdėti garsą (1 pav.) 12.

1 pav. Paskaitų įrašų transliavimo pavyzdys

12 https://wiki.ucl.ac.uk/display/ELearningStudentSupport/Lecturecast 58

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

MULTIMEDIJA ELEMENTŲ KŪRIMAS / REDAGAVIMAS PATEIKIANT E.MOKYMOSI TURINĮ13

Rengiant e. mokymosi turinį, beveik visada naudojami elementarieji e. mokymo turinio elementai tekstas ir paveikslai, o pastaruoju metu pakankamai dažnai ir multimedija elementai - garsas, vaizdas ir animacija. Kartais šie elementai naudojami atskirai, bet dažniausiai sujungiami rengiant e. mokymosi medžiagą. Todėl e. mokymosi turinio rengėjui būtina žinoti pagrindines programas, kuriomis galima sukurti, parengti, apdoroti ir peržiūrėti elementariuosius e. mokymo turinio elementus. Garso failai yra gerokai didesni nei teksto dokumentų arba paveikslų failai, todėl reikia naudoti tinkamą garso formatą, kuriame garso signalas glaudinamas (angl. compression). Tam dažniausiai naudojamas MP3 formatas, kurį atpažįsta ne tik kompiuterinės leistuvės (angl. players), bet ir muzikiniai centrai bei kompaktinių diskų bei MP3 grotuvai. Be to, reikia žinoti, kad nesvarbu, koks yra naudojamas skaitmeninio garso formatas, įrašant skaitmeninį garsą gali tekti parinkti kanalų skaičių (pvz., 1 – mono arba 2 – stereo), kodavimo dažnį (pvz., kompaktiniuose diskuose naudojamas 44100 hercų), bitų skaičių, naudojamą vienam garso elementui (angl. bits per sample) (pvz., kompaktiniuose diskuose naudojama 16 bitų), bei pralaidumą (angl. bitrate) (pvz., radijo kokybės MP3 garso įrašams naudojama 160 kilobitų per sekundę). Keičiant šiuos parametrus galima mažinti garso failo dydį, tačiau reikia žinoti, jog kuo mažesnis failas, tuo prastesnis garsas (2 pav.).

13 Motekaitytė, Vida; Kubiliūnas, Ramūnas; Knot, Sylwia; Cięglewicz-Wachowiak, Aleksandra; Karczewska, Ewa; Darul, Anna; Valles, Amparo; Avramidis, Ilias; Kosmidis, Periklis; Raišutis, Donatas; Guobys, Marius; Parpalas, Ioannis; Delle Donne, Elizabetta; Martellini, Lorenzo; Drasutis, Sigitas. Inovatyvios informacinės ir komunikacinės technologijos suaugusiųjų švietime : metodinė knyga. [S.l.] : Tech- Connected Teacher (TC*Teacher), 2010. 147 p. ISBN 9788361216520. 59

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

2 pav. Pagrindinių parametrų langas skaitmeniniam garso įrašymui MP3 formatu „Free MP3 Sound Recorder“ programa kairėje ir pačia programa dešinėje

Garso failą lengviausia sukurti skaitmeniniu diktofonu, nes nereikalinga jokia programa ir mikrofonas. Norint įrašyti garsą kompiuteriu, reikalingas mikrofonas ir atitinkama programa. Geriausiai tam tinka įvairiose OS veikianti atviroji programa „Audacity“ (3 pav.).

3 pav. „Audacity“ programos langas

Su „Audacity“ programa galima ne tik įrašyti garsą, bet ir redaguoti (pvz., iškarpyti, sujungti) bei pakeisti anksčiau minėtus parametrus. Norint įrašyti garsą MP3 formatu, „Audacity“ programai dar reikės papildomos kodavimo programos (angl. encoder), pvz., įvairiose OS veikiančios atvirosios programos „LAME“, kuri leidžia užkoduoti skaitmeninį garsą šiuo formatu. Jei reikia tik įrašyti garsą MP3 formatu, galima naudoti „Windows“ OS veikiančią nemokamą programą „Free MP3 Sound Recorder“. 60

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Garso failui klausyti reikės atitinkamos leistuvės. Leistuvė gali būti integruota į OS, pvz., „Windows Media Player“, arba įdiegta atskirai, pvz., „Windows“ OS veikianti nemokama leistuvė „Winamp“, „Unix“ tipo OS, taip pat „Linux“ veikianti nemokama leistuvė „XMMS“ arba įvairiose OS veikianti nemokama leistuvė „Amarok“. Vaizdas, paprastai kartu ir garsas, yra rečiausiai naudojamas el. mokymo turinio elementas, nes vaizdo failai yra dar didesni nei garso failai. Tačiau garso lydimas vaizdas yra tradicinių studijų elementas, kai besimokantis ne tik girdi dėstytoją, bet ir mato. Todėl dabar vaizdas neretai glaudinamas, kad jį būtų galima naudoti kaip mokymo turinio elementą. Vaizdo įrašai taip pat gali būti integruojami kartu su tekstu arba paveikslais ir tokiu būdu sukuriama mokymosi medžiaga. Norint įrašyti vaizdą, reikia turėti ne tik mikrofoną (nes vaizdą paprastai lydi ir garsas), bet ir skaitmeninę arba kompiuterinę vaizdo kamerą, pvz., internetinę kamerą (angl. webcam), kuria galima perduoti vaizdą kompiuteriui. Vaizdo įrašams dažnai naudojamas AVI formatas, kuris leidžia integruoti vaizdą ir garsą, bei papildomos kodavimo programos (angl. encoders), kurios leidžia užkoduoti ir suglaudinti vaizdą bei garsą skaitmeniniu formatu. Vaizdą lydinčiam skaitmeniniam garsui taikomi tie patys parametrai kaip ir atskirai garsui, o įrašant skaitmeninį vaizdą, gali tekti parinkti kadrų keitimo spartą (pvz., skaitmeninėse kamerose dažniausiai naudojama 30 kadrų per sekundę sparta) bei glaudinimo lygį nulemiantį pralaidumą (angl. bitrate) (pvz., skaitmeniniuose filmuose naudojama bent 1000 kilobitų per sekundę) (4 paveikslas). Keičiant šiuos ir kitus papildomus parametrus galima mažinti vaizdo failo dydį, žinoma, nepamirštant, kad dėl to nukenčia vaizdo kokybė.

4 pav. „VirtualDub“ programos langas kairėje ir „Xvid“ šifravimo parametrai dešinėje

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Vaizdo failą lengviausia sukurti skaitmenine vaizdo kamera, nes nereikalinga jokia programinė įranga, mikrofonas ar kompiuterinė kamera. Norint įrašyti vaizdą kompiuteriu, reikalingas mikrofonas, jei vaizdas turi būti lydimas garso, kompiuterinė vaizdo kamera (pvz., internetinė kamera) ir atitinkama programinė įranga. Geriausiai tam tinka dažniausiai kartu su kamera parduodama programa. Tačiau tai taip pat galima atlikti su „Windows“ OS veikiančia nemokama programa „VirtualDub“ (4 paveikslas) arba su įvairiose OS veikiančia nemokama programa „Avidemux“. Su šiomis programomis galima ne tik įrašyti vaizdą ir garsą, bet ir redaguoti (pvz., iškarpyti, sujungti) bei pakeisti anksčiau minėtus garso ir vaizdo parametrus. Vaizdo failui peržiūrėti reikės atitinkamos leistuvės. Leistuvė gali būti integruota į OS, pvz., „Windows Media Player“, arba įdiegta atskirai, pvz., įvairiose OS veikianti atviroji leistuvė „VLC media player“ , „Windows“ OS veikianti leistuvė „GOM Player“, įvairiose OS veikiančios nemokamos leistuvės „RealOne Player“ arba „QuickTime“. Daugeliui šių leistuvių nereikės papildomų kodekų (angl. codecs), kurie reikalingi suglaudintiems vaizdo failams paleisti, ypač jei jau bus įdiegtos minėtos papildomos kodavimo programos. Animacija, kaip ir paveikslai, yra sudėtingesni, bet leidžiantys vaizdžiau ir efektingiau perteikti žinias mokymo turinio elementai. Animacija gali būti formuojama kuriant animuotus paveikslus, naudojant vektorinę grafiką arba naudojant specialiąsias programas, kuriomis piešiami vaizdai. Specialiųjų programų kūrimas yra sudėtingas procesas, todėl jos, kaip mokymo turinio elementai, kuriamos labai retai. Mokymui dažniau naudojami animuoti GIF formato paveikslai, kurie formuojami iš paveikslų sekos. Tokios animacijos kūrimas nėra patogus, nes kiekvieną animuoto paveikslo kadrą, t.y. paveikslą, reikia nupiešti atskirai. Todėl pastaruoju metu kaip mokymo turinio elementai dažniausiai kuriama vektorinės grafikos „Flash“ tipo animacija, kur judesį tarp pradinio ir galutinio vaizdo formuoja programa. „Flash“ tipo animacijoje taip pat galima naudoti garsą, vaizdą bei interaktyvumą, t.y. gali būti animuojama atsižvelgiant į kompiuterio naudotojo veiksmus, pvz., spragtelėjimus pele arba klavišų paspaudimus. Be to, „Flash“ tipo animaciją galima peržiūrėti bet kokia naršykle, tik prieš tai reikia leisti įdiegti iš esmės visose OS veikiančią nemokamą „Flash“ leistuvę, kurią naršyklė įdiegia pati, jei tai atlikti leidžia kompiuterio naudotojas. Kaip tik dėl to, kad „Flash“ tipo animaciją galima peržiūrėti bet kokia naršykle, kuriama ne tik įprastinė animacija, kurioje iš esmės naudojama tik vektorinė grafika, bet ir tokia animacija, kuri naudojama tik suderinamumui, pvz., sukuriama vaizdo arba garso leistuvė skaidrių demonstracijai.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Tikrai „Flash“ tipo animacijai kurti, kurioje naudojama vektorinė grafika, reikalinga ne tik speciali komercinė programinė įranga, pvz., „Adobe Flash CS4“ arba „SWiSH miniMax2“, bet ir papildomi darbo su šiomis programomis ir netgi programavimo įgūdžiai. Tiesa, tokią animaciją galima kurti su atviro kodo internetine sistema „Ajax Animator“, bet jos galimybės yra mažesnės nei komercinių programų. Kur kas paprasčiau yra kurti nestandartines „Flash“ tipo animacijas, kuriose vektorinė grafika nenaudojama. Pavyzdžiui, su „Windows“ OS veikiančia nemokama programa „Flash Slideshow Maker“ galima kurti nuotraukų, paveikslų arba skaidrių (pvz., „Microsoft PowerPoint“ pateikčių, išsaugotų paveikslų formatu) pristatymus. Su „Windows“ ir „Linux“ OS veikiančia nemokama programa „Wink“ galima kurti darbo kompiuteriu, darbo kompiuterine programa ar panašias mokymo programas (angl. tutorials), kuriose galėtų būti pateiktos ne tik momentinės ekrano kopijos (angl. screenshots), bet ir įrašyti veiksmai pele, pateikti komentarai tekstu arba balsu. Panašius pristatymus galima kurti ir su „Windows“ OS veikiančia atvirąja programa „CamStudio“, tik su šia programa kompiuterio ekrane matomi vaizdai įrašomi į vaizdo failą, kuris po to gali būti konvertuojamas į „Flash“ tipo animaciją. Galiausiai, norint naršyklėje pateikti įrašytą vaizdo failą, galima su „Windows“ OS veikiančia nemokama programa „Free Video to Flash Converter“ jį konvertuoti į „Flash“ tipo animaciją. Tokį vaizdo failą bus galima įterpti tinklalapyje kaip animaciją ir žiūrėti tiesiogiai bet kokia naršykle.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

INTERNETINĖS KONFERENCIJOS, SEMINARAI IR INTERNETINIAI TRANSLIAVIMAI

Internetinės konferencijos, internetiniai seminarai ir internetiniai transliavimai dažnai naudojami tam pačiam tikslui, tačiau, kaip aprašyta toliau, tai yra iš esmės skirtingi internetiniai įrankiai. Jų galimybių supratimas leidžia maksimaliai išnaudoti šiuos įrankius bendravimui su auditorija. Internetinės konferencijos (angl. web conference) tai interaktyvus bendravimo metodas virtualioje aplinkoje, kuris atkartoja gyvą susitikimą. Visi internetinės konferencijos dalyviai turi galimybę šnekėti, pateikti vizualines prezentacijas ir reaguoti į įvykius konferencijos metu. Internetinės konferencijos dažnai naudojamos trumpalaikiuose projektuose, kai reikia greitai surinkti visus esminius dalyvius vienoje vietoje. Internetiniai seminarai (vebinarai, angl. webinar) tai virtualioje aplinkoje organizuojami seminarai, kuriuos sukuria ir veda konkretus seminaro vedėjas, o klausosi jo tam tikra prisijungusi auditorija. Seminaro eiga įprastai vyksta pagal iš anksto numatytą tvarkaraštį, suteikiant dalyviams prieigą prie dalinamos informacijos ir resursų. Įprastai, auditorijos dalyvių balsai (kalbėjimo galimybė) yra išjungti seminaro metu, kad vedėjas galėtų netrukdomas šnekėti, o vėliau seminaro pabaigoje jis/ji gali leisti dalyviams užduoti dominančius juos klausimus gyvai. Internetiniai seminarai tai dažniausiai naudojamas įrankis marketinge, kuris leidžia verslininkams pristatinėti naujas prekes ir paslaugas, ir tačiau taip pat dažnai yra naudojamas kaip mokymo priemonė. Internetinės transliacijos (angl. webcast) tai vienos krypties transliacija internetu, kai nėra numatytas sąveikavimas tarp pranešėjo ir žiūrovų. Dažnai tokios prezentacijos yra įrašytos iš anksto ir patalpintos internete, kad žmonės galėtų juos pamatyti patogiu jiems laiku ir patogioje vietoje. Nors kartais internetinės transliacijos yra ruošiamos tam tikram laiko momentui, įprastai jos nereikalauja žiūrovų registracijos ir dalyvavimo būtent tuo laiko momentu. Jie gali būti laikomi internete viešoje prieigoje tiek, kiek to panorės pranešėjas (2 lentelė). 14

14 J. Bawden-Davis, “What’s the Difference Between Web Conferencing, Webinars and Webcasting?,” 2011. [Online]. Available: http://blog.anymeeting.com/webinars/whats-the-difference-between-web-conferencing- webinars-and-webcasting/. 64

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

2 lentelė. Programinių sprendimų, skirtų internetu vykstančioms konferencijoms, seminarams organizuoti, aprašymas Įrankis Aprašymas Programinė įranga, skirta aptarnauti internetines konferencijas. Adobe Connect tai internetinių konferencijų platforma, skirta susitikimams virtualioje aplinkoje, e. mokymuisi ir internetiniams seminarams Adobe Connect organizuoti. Adobe Connect yra galingas įrankis virtualių konferencijų organizavimui, kurį naudoja tiek didelės, tiek mažos institucijos savo produktyvumo gerinimui, konferencijoms, paskaitoms, susitikimams e.erdvėje. BigBlueButton tai atviro kodo internetinių konferencijų sistema, skirta nuotoliniam mokymuisi. Čia yra realaus laiko darbastalio dalijimosi BigBlueButton galimybė, prezentacijos, VoIP funkcija, vaizdo ryšis ir pokalbių galimybė. WebEx platforma, turinti milijonus vartotojų ir 15 metų patirties, yra seniausia ir greičiausiai populiariausia platforma, skirta virtualių Cisco WebEx Meeting Center konferencijų organizavimui, rinkoje. Cisco WebEx Meeting Centrer kaina yra 49$ į mėnesį arba 468$ per metus. Šio įrankio privalumas – labai aiški vartotojo sąsaja.

E. BALSAVIMO SISTEMOS

Elektroninės balsavimo sistemos padeda dėstytojui išsiaiškinti, kiek studentai žino apie dėstomą temą; taip pat, tokių sistemų naudojimas pagyvina besimokančiųjų mokymosi patirtį. Dėstytojas paskelbia klausimą ir studentai anonimiškai balsuoja, pasirinkdami tam tikrą atsakymo variantą. Pasibaigus apklausai, rezultatai konvertuojami į diagramą ir rodomi ekrane. Privalumai, kuriuos gauna dėstytojai ir besimokantieji:  Dėstytojai gali adaptuoti kurso turinį taip, kad jis labiau atitiktų besimokančiųjų poreikius;  Rezultatai gali būti naudojami diskusijų stimuliavimui;  Padrąsina besimokančiuosius mąstyti kritiškai ir sąveikauti paskaitos metu;

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

 Padidina mokymąsi ir motyvaciją15;

E. PATEIKČIŲ ĮRANKIAI

3 lentelė. E. pateikčių įrankiai ir jų aprašymas Įrankis Aprašymas Camtasia tai įrankis, kuris leidžia įrašinėti savo darbalaukį ir kurti mokomąją vaizdo Camtasia medžiagą. SlideRocket tai internetinė pateikčių platforma, kuri leidžia savo vartotojams kurti, valdyti, dalintis bei analizuoti savo pateiktis. Pradžioje naujai užsiregistravusiems naudotojams SlideRocket leidžiama 14 dienų išbandyti teikiamas paslaugas, ir tik tada pasirinkti tinkamą mokėjimo planą. Tačiau bazinės versijos naudojimas yra nemokamas. Automatinis balso generavimas, skirtas PowerPoint prezentacijom. PowerTalk tai nemokama programa, kuri skaito balsu turinį, pristatytą PowerPoint prezentacijoje. Ši programa skirta „Windows“ operacinės sistemos naudotojams. PowerTalk PowerTalk programą reikia parsiųsti ir įdiegti į naudotojo kompiuterį. Pradėjus rodyti PowerPoint prezentaciją, PowerTalk programa automatiškai pradės skaityti prezentacijos tekstą. Šios programos privalumas yra tai, jog programa skaito tekstą tada, kai jis atsiranda ekrane, o taip pat gali skaityti ir paslėptą tekstą, kuris yra pridėtas prie paveiksliukų. SlideShare tai internetinis puslapis, kuriame galima saugoti bei rodyti savo prezentacijas tiesiai naršyklės lange, o taip pat dalintis savo prezentacijomis su kitais. Prezentacijos gali Slideshare būti rodomos tiek pačiame internetiniame puslapyje, tiek, įskiepio pagalba, jas galima parodyti savo internetiniame puslapyje. Įdomi funkcija – prie pateikčių galima prijungti garso takelį (pavyzdžiui, pranešimo balso įrašą), kuris bus grojamas rodant prezentaciją.

15 http://www.ucl.ac.uk/teaching-learning/teaching_tools 66

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

E. LABORATORIJOS

Egzistuoja daug įvairių e. mokymosi veiklų tipų, kurie grindžiami tradiciniu mokymu: internetiniai kursai, interaktyvios virtualios klasės, savarankiškos pratybos, e. projektai, mokymasis pasirenkant tam tikrą rolę, e. bandymai. E. tyrimai/bandymai dar yra vadinami virtualiomis laboratorijomis. Dauguma e. laboratorijų turi pakankamai realistišką aplinką, tad yra puikus būdas išbandyti teorines žinias praktikoje16. Moksliniams tyrimams skirtos e. laboratorijos gali atrodyti įvairiai dėl skirtingų reikalavimų skirtingoms mokslo šakoms. Kai kuriuose e. laboratorijose, kurios įprastai naudojamos kompiuterių mokslininkų, kompiuteriai naudojami arba modeliavimui, arba surinktų duomenų analizei17. Realių laboratorijų internetiniai portalai dirba su duomenimis, kurie gaunami atliekant tyrimus fizinėje laboratorijoje. Paprastai tokie internetiniai puslapiai – e. laboratorijos siūlo vartotojams analizuoti duomenis, kurie gauti prieš tai vykusių tyrimų metu.

KITI NAUDINGI DĖSTYMO/MOKYMOSI ĮRANKIAI

4 lentelė. Kiti, skyriuje nepaminėti, įrankiai, skirti e. mokymo procesui, ir jų aprašymas

Įrankis Aprašymas Šis įrankis padeda lengvai dalintis žiniomis, kurios rastos internete. Naudojant šį įrankį Learnist18 galima sukurti savo lentą, kurioje skelbsite naudingą medžiagą, bei galite stebėti, kaip tokias lentas naudoja kiti vartotojai, apjungiant besimokančiuosius į tinklus. Programa, kuri padeda rinkti internetinį mokymosi turinį. Renkamą medžiagą galima Instapaper19 pažymėti žymėmis „skaityti vėliau“ ir „skaityti bet kur“, kas leidžia skaityti agreguotą turinį mobiliuose įrenginiuose. Įrankis leidžia sukurti „mokymosi grojaraštį“ naudojant internetinę medžiagą arba naršyti jau sukurtus grojaraščius pagal tam tikrą akademinę tematiką. Kurti turinį bei MentorMob20 redaguoti jį galima kartu su kolegomis, o vėliau, įskiepio pagalba, patalpinti sukurtą grojaraštį savo puslapyje ar e. mokymosi sistemoje.

16 Leleve A.; Prevot P.; Benmohamed H.; Benadi M. (2004). Generic e-lab platforms and e-learning standards In Computer Aided Learning in Engineering Education conference proceedings 17 Wikipedia (2009): Laboratory. Prieinama: http://en.wikipedia.org/wiki/Laboratory 18 http://learni.st/category/featured 19 http://www.instapaper.com/ 20 http://www.mentormob.com/beta/splash 67

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Įrankis Aprašymas Puslapio tikslas „organizuoti žmones ir jų interesus taip, kad juos galėtumėt surasti, išsaugoti ir pasidalinti vertinga informacija“. Šiame puslapyje yra daugiau nei milijonas vartotojų. Kai kurie dėstytojai naudoja šį puslapį savo akademinio tinklo plėtrai ir Quora21 patirties dalybai. Čia galima rasti daug įvairių kategorijų mokymosi medžiagos. Puslapyje galima ne tik ieškoti mokymosi medžiagos, bet ir dalintis savo žiniomis su kitais. Socialinių nuorodų/anotacijų puslapis. Vartotojai gali išsaugoti dominančią nuorodą, pažymėti ją, bei palikti pastabas, tarsi užklijuoti geltoną lapelį su komentarais bet Diigo22 kuriame internetiniame puslapyje bei pasidalinti savo darbo rezultatais su kitais.

Gloster EDU tai įrankis, kuris leidžia sukurti skaitmeninius „plakatus“, kuriuose gali Glogster EDU23 būti įvairaus tipo vizualiniai elementai: nuorodos, paveiksliukai, tekstas, vaizdas, muzika ir t.t. Besimokantieji įvairiais būdais gali išreikšti save bei mokintis iš kitų. Bendro tekstinio turinio redagavimo įrankis, kuris leidžia matyti pakeitimų istoriją Wiki (žymiausias pavyzdys - Wikipedia). Pagrindinė šio įrankio stiprioji pusė – galimybė dalintis multimedijos resursais.

APKLAUSŲ ĮRANKIAI

Jei yra poreikis išsiaiškinti faktorius, kurie formuoja sėkmingą mokymosi procesą, ar gauti studentų atsiliepimus dėl naujai teikiamo kurso - internetinė apklausos sistema padės surinkti duomenis, kuriuos galima panaudoti programų, procesų, ar bendrų rezultatų gerinimui. Profesionalios edukacinės apklausos gali būti naudingos ne tik dėstytojui, bet ir tėvams, studentams, administratoriams ir t.t. Kokius įrankius studentams reikia naudoti, atsiradus naujom technologijoms? Internetinės apklausos (4 lentelė) sistemos leidžia paprastam vartotojui suformuluoti dominantį jį klausimą, ir gauti grafinį rezultatų atvaizdavimą.

21 https://www.quora.com/ 22 http://c4lpt.co.uk/top100tools/diigo/ 23 http://edu.glogster.com/ 68

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

5 lentelė. Apklausų kūrimo įrankiai ir jų aprašymas

Įrankis Aprašymas Nemokama ir atviro kodo internetinė apklausų sistema, kuri leidžia kurti, administruoti ir analizuoti internetines apklausas. Tai nėra taikomoji programa, diegiama į asmeninį

LimeSurveys kompiuterį; tai internetinė sistema, kuri turi būti diegiama serveryje su PHP ir MySQL paketais. Dėl to LimeSurveys gali netikti individualiam naudojimui. Šis įrankis labiau skirtas įstaigai, kuri turi nuosavus tarnybinės stoties pajėgumus. SurveyMonkey yra labai populiarus visame pasaulyje apklausų įrankis. Šis įrankis gali būti pritaikytas bet kokiems poreikiams: mažos apklausos, didėlės apimties apklausos,

SurveyMonkey ir net kelių puslapių apklausos, kurias galima įskiepio pagalba publikuoti savo svetainėje. Bazinė nemokama versija leidžia kurti įvairaus sudėtingumo apklausas. Galimos apklausos per keletą puslapių. JotForm tai draugiška vartotojui internetinė sistema, kuri leidžia kurti internetines formas, naudoja SSL šifravimą ir leidžia prijungti apmokėjimus. Taip pat ši sistema turi Jotform glaudžią integraciją su DropBox paslauga, ir tai leidžia automatiškai eksportuoti duomenis į DropBox diską.

ĮRANKIAI IR E. PUSLAPIAI, KURIE GALI BŪTI PANAUDOTI E. MOKYMESI

Mokymas yra glaudžiai susijęs su bendravimu ir žmonių įtraukimu į mokslo procesą. Todėl daug nespecifinių įrankių (6 lentelė), kurie atsirado internete, gali būti naudingi moderniam mokymo procesui. 6 lentelė. Įrankiai pritaikomi e. mokymuisi ir jų aprašymas

Įrankis Aprašymas Virtuali lenta, kurios pagalba galima organizuotis internete atrastų įdomybių kolekcijas, bei dalintis jomis. Šis įrankis įgauna vis daugiau populiarumo edukacijos Pinterest24 srityje. Įrankio dėmesio centras yra vizuali informacija (vaizdai/ paveiksliukai/ nuotraukos) ir socialinis aspektas.

24 https://www.pinterest.com/ 69

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Įrankis Aprašymas Prezentacijų programinė įranga. Prezi tai prezentacijų įrankis, kuris padeda Prezi25 sutvarkyti ir pasidalinti savo idėjomis prezentacijos pavidalu. Ši programėlė mobiliajame telefone leidžia atrasti, pamatyti, ir pasidalinti turiniu Flipboard26 keliais skirtingais būdais. Jei jus esate organizavęs susitikimą, kuriame turi dalyvauti daug žmonių, naudojant el. paštą veiksmų koordinavimui, jūs tikrai įvertinsit Doodle įrankio pagalbą. Doodle27 Sukurkite apklausą, kurioje parinkite laiko bei datos variantus, ir paraginkite dalyvius pasirinkti tinkamą jiems variantą. Tada patvirkinkite daugiausiai balsų surinkusį laiką ir sinchronizuokite laiką su internetiniu kalendoriumi. Dropbox Failų sinchronizacija Wetransfer.com Failų sinchronizacija Šis įrankis padeda sukurti vizualų pristatymą, sutvarkyti grafiką ir laiko juostą, bei Popplet28 gali būti naudojama minčių žemėlapiui ir prezentacijoms. TeachingHistory.org puslapyje galima rasti pavyzdžius kaip šis įrankis gali būti naudojamas mokymui. Žodžių debesis, tai grafinis žodžių pasikartojimo dažnumo atvaizdavimas. Naudingas įrankis, kai norima greitai apibrėžti diskusijų sritį. Populiariausi įrankiai: Žodžių debesys http://www.wordle.net/ http://www.abcya.com/word_clouds.htm Bendravimo įrankis, skirtas skelbti pranešimus/ darbus/ pastabas/ nuomones. Diskusijų forumas Dažniausiai būna paprastos tekstinės formos, tačiau kartais leidžia naudoti ir multimedijos elementus. Google Earth, arba lietuviškai Google Žemė, gali būti naudojamas ne tik per GoogleEarth29 geografijos pamokas. Įrankio pagalba galima organizuoti įdomias keliones per (Google Žemė) tikrojo pasaulio vietas virtualioje erdvėje.

25 https://www.prezi.com/ 26 https://flipboard.com/ 27 http://www.doodle.com/ 28 http://popplet.com/ 29 http://www.google.it/intl/lt/earth/ 70

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

3. MEDIJŲ VERTINIMAS

Regina Špukienė1, Danutė Kaklauskienė2, 1Alytaus kolegija, 2Šiaulių universitetas

VERTINIMO SAMPRATA

Žodis vertinimas yra kilęs iš prancūzų kalbos žodžio evaluer ir reiškia „nustatyti vertę“30 Vertinimo sąvoka vartojama daugumoje mokslo krypčių: edukologijoje, medicinoje, politikoje, matematikoje, informatikoje, vadyboje ir administravime ir kt. Vertinimo samprata priklauso nuo daugelio aplinkybių: vertinimo tikslo (naudinga informacija, atskaitomybė, veiklos tobulinimas), vertinamo objekto (programa, organizacijos veikla), srities (švietimas, energetika, kultūra, technologijos), teorinio ir praktinio vertinimo perspektyvų, vertinimo tipo (išorinis, vidinis, apibendrinantis, formuojantis), vertinimo koncepcijos ar modelio (orientuotas į tikslą vertinimas, reaguojantis vertinimas, veiklos teorija grindžiamas vertinimas), vertinimo plačiąja prasme konteksto (politinė, ekonominė, organizacinė ir pan. aplinkos, vertinimo kultūra). Dėl šių priežasčių vertinimas yra labai lankstus, bet kartu ir neaiškus terminas31. Bendriausią vertinimo prasmę atspindintis teiginys galėtų būti toks: vertinimas yra objektyviosios realybės vertės nustatymas, sistemingai vykdoma veikla32. M. Alkin teigia, kad vertinimą svarbu suvokti kaip tam tikro objekto vertės nustatymo procesą, kurio metu esminis vaidmuo skiriamas ne vertintojui, o pagrindiniams vertinimo informaciją naudojantiems subjektams33. Vertinimas – tai tyrimo procedūrų sisteminis taikymas socialiai orientuotų programų koncepcijai, įgyvendinimui ir naudingumui įvertinti. D. Stufflebeam (2004) teigė, jog vertinimas yra veiklos konteksto, įdėjimų, proceso ir rezultatų vertinimo ciklas sprendimų priėmimo procese34.

30 Vedung, E. Public Policy and Program Evaluation. New Brunswick, NJ: Transaction Publishers, 1997. P. 4–6. 31 Segalovičienė, I.Vertinimas viešajame valdyme: samprata ir modeliai. VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2011, T. 10, Nr. 3 / 2011, Vol. 10, No 3, p. 437-450 Prieiga per internetą: file:///C:/Documents%20and%20Settings/Vartotojas/My%20Documents/Downloads/643-2553-1-PB.pdf [žr.213-04-03]. 32 Ten pat. 33 Alkin, M. C. Evaluation Roots – Tracing Theorists' Views and Influences. Sage Publications, 2004. 34 Stufflebeam, D. L. An Evaluation of Evaluation Approaches and Models. In: Stufflebeam, L. D., Shinkfield, A. J. Evaluation Theory, Models, and Applications, 2007, p. 131–234. 71

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

M. Patton (2007) vertinimą laiko veikla, kurios tikslas – generuoti praktiniam panaudojimui skirtą informaciją apie vertinamo objekto vertę35. Kodėl reikia vertinti multimedijos mokymo medžiagą? Vertinimas padeda:  tobulinti mokymo objektą, o taip pat ir multimedijų produktą. Pagerinti multimedijos produktą yra svarbiausias vertinimo tikslas. Multimedija yra kuriama tikintis, kad ji yra gera, bet vis dėlto ji gali būti peržiūrėta, jeigu reikia, patobulinta, kad būtų galima naudoti dar kartą;  įvertinti produkto efektyvumą;  skatinti asmeninių ir komandos darbo įgūdžių tobulinimą;  tobulinti multimedijų procesą;  atitikti keliamiems reikalavimams. Medijos vertintojais dažniausiai yra tie žmonės, kurie dirba su jomis – tai studentai ir dėstytojai36.

Vertinimo metodų parinkimas A. Žilinskas (2005) teigia, jog pasirenkant metodą, reikia atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: 1. Adekvatumas. Daugiakriteriniai uždaviniai paprastai sprendžiami dialoginiais metodais. Dialoge su kompiuteriu turi dalyvauti kompetentingas specialistas arba jų grupė. Svarbu užtikrinti, kad tai tikrai būtų tas dialogas, kuris numatytas metode. Reikėtų detaliai apgalvoti, ar tie klausimai, į kuriuos turės atsakyti ekspertai, yra būdingi jų veiklai, ar dialogas padės giliau suprasti uždavinį. Metodą galima vadinti tinkamu, jei jį naudodamas vartotojas dirba tikslingai, turima informacija naudojama racionaliai. 2. Naudojimo paprastumas. Nepatyrusiam vartotojui yra sukurti specialūs dialoginių metodų variantai. Vėliau, įgijęs patirties, vartotojas gali dirbti naudodamas efektyvesnius metodo variantus, skirtus patyrusiam vairuotojui arba „meistrui“. To paties metodo variantų realizacijos skirtingoms vartotojų kategorijoms, gali gerokai skirtis. Pasirenkant programinę įrangą reikėtų atsižvelgti į tai, kokiomis prielaidomis apie vartotojo žinias daugiakriterinės optimizacijos srityje

35Patton, M. Qualitative evaluation and research methods. Beverly Hills, CA: Sage. 1990. pp. 169-186. Prieiga per internetą: http://legacy.oise.utoronto.ca/research/fieldcentres/ross/ctl1014/Patton1990.pdf [žr.2013-12- 15]. 36 Module 6: Methods and criteria for the evaluation of multimedia educational materials. Prieiga per internetą:

https://sites.google.com/a/upou.edu.ph/edde-221/modules/unit-3/module-6 [žr. 2013-12-15]. 72

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 buvo vadovautasi kuriant daugiakriterinės optimizacijos taikomųjų programų paketą. Nemažą reikšmę turi ir tai, per kiek laiko galima gauti programinę įrangą, kokia jos kaina. 3. Efektyvumas. Metodų kūrėjų požiūriu tai pati svarbiausia metodo savybė, įrodoma teoriškai arba nustatoma eksperimentiškai. Ar metodas praktiškai efektyvus, galima sužinoti tik tada, kai jis yra pakankamai plačiai vartojamas, t. y. pakankamai paprastas ir priimtinas daugeliui vartotojų. Metodas laikomas praktiškai efektyviu, jei juo randami geresni variantai, negu vartojant kitus metodus37. Mokslinėje literatūroje nagrinėjami pedagoginiai kokybės kriterijai turi atspindėti šiuos principus:  interaktyvumas, stiprus vizualinis elementas;  vaizdinės ir tekstinės informacijos dermė, teksto nepertekliškumas, jo nepriklausomumas arba maža priklausomybė nuo kalbos (nėra daug teksto arba jis lengvai išsiverčia);  naudojimo paprastumas ir intuityvumas;  metodinės struktūros pritaikomumas mokyti ir mokytis;  užduočių kokybė;  atitiktis šalies teisės aktams;  turinio atitiktis Bendrosiose ugdymo programose keliamiems reikalavimams38. Lentelėje apibedrintai pateikiamos vidinės ir išorinės kokybės vertinimo charakteristikų subcharakteristikos.

37Žilinskas, A. Matematinis programavimas. Vadovėlis, 2005. Prieiga per internetą: http://www.vdu.lt/MatematinisProgramavimas/ [žr. 2013-11-12]. 38 Kurilovas, E.; Dagiene, V. Evaluation of Quality of the Learning Software. Basics, Concepts, Methods. Monograph. – LAP LAMBERT Academic Publishing, Saarbrücken, Germany. 2010. 73

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

1 lentelė. Vidinės ir išorinės kokybės charakteristikų subcharakteristikos39 Funkcionalumas: Tinkamumas – galimybė teikti tinkamų funkcijų rinkinį konkrečioms vartotojų užduotims atlikti Tikslumas – galimybė pateikti reikalingus arba sutartus rezultatus, arba poveikius reikalingu tikslumo laipsniu Funkcinis suderinamumas – galimybė bendradarbiauti su viena ar keliomis kitomis sistemomis Saugumas – galimybė uždrausti neautorizuotą priėjimą prie programos arba programos duomenų Naudojamumas Suprantamumas – galimybė padėti vartotojui suvokti kaip ji galėtų būti naudojama konkretiems uždaviniams ir naudojimo sąlygoms Išmokstamumas – galimybė padėti vartotojui išmokti naudotis įranga Veikimas – galimybė padėti vartotojui valdyti ir kontroliuoti sistemą Patrauklumas – galimybė būti patrauklia vartotojui

Našumas Laiko režimas – galimybė užtikrinti reikiamą reagavimo lygį Resursų panaudojimas – galimybė efektyviai naudoti programos išteklius Priežiūra Analizuojamumas – galimybė analizuoti ir kaupti informaciją korekcijoms atlikti Keičiamumas – galimybė koreguoti ir kuo geriau pritaikyti vartotojui

Stabilumas – galimybė dirbti patikimai ir saugiai, neprarandant duomenų Testuojamumas – galimybė nuolat tikrinti sistemą, taisyti trikdžius Perkeliamumas Pritaikomumas – galimybė pritaikyti įvairiose Perkeliamumas aplinkose Įdiegiamumas – galimybė užtikrinti paprastą produkto įdiegimą Atitikimas – galimybė suderinti funkcijas bei užtikrinti jų tarpusavio suderinamumą Pakeičiamumas – galimybė nuolat pateikti atnaujinimus, klaidų taisymus, patobulinimus

Tam, kad įvertinti, ar mokymo objektas, taip pat ir medija yra kokybiška pedagoginiu požiūriu, reikia nustatyti, ar turi šias savybes:

39 ISO/IEC 9126:1991(E): Information technology - Software product evaluation - Quality characteristics and guidelines for their use. Prieiga per internetą: http://webstore.iec.ch/preview/info_isoiec9126- 1%7Bed1.0%7Den.pdf [žr.2013-05-12]. Remiantis ISO/IEC 9126–1:2001(E) standartu, produkto kokybė vertinama naudojant kokybės modelį, hierarchiškai sudarytą iš charakteristikų ir subcharakteristikų. Kokybės modelį sudaro dvi dalys: vidinė ir išorinė kokybė ir naudojimo (vartojimo) kokybė.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

 naudojami įvairūs besimokančiojo suvokimo kanalai (regos, klausos);  užtikrina besimokančiųjų pažintinės veiklos valdymą;  atitinka šalies teisės aktus;  sukuria sąlygas besimokančiųjų įsitraukimui į veiklą;  tinkamai parinktos užduotys, metodinės struktūros pritaikytos mokyti ir mokytis;  išlaikyta vaizdinės ir tekstinės informacijos dermė;  turinys atitinka Bendrosiose ugdymo programose keliamus reikalavimus. Inicijuoja besimokančiųjų bendradarbiavimą tarpusavyje ir su dėstytoju: • skatina besimokančiuosius kurti savo mokymosi produktus; • užtikrina besimokančiųjų mokymosi veiklos refleksiją; • užtikrina grįžtamąjį ryšį. Mokymo objektas, tai tinka ir medijai, turi ugdyti ne tik bendrąsias dalykines bet ir esmines kompetencijas:  mokymosi mokytis: skatinti mokymosi motyvaciją, padėti planuoti, kelti tikslus ir uždavinius, pasirinkti mokymosi strategijas ir priemones, įsivertinti mokymą(-si);  momunikavimo kompetenciją: sudaryti sąlygas priimti įvairią informaciją, suprasti (analizuoti, lyginti, įsivaizduoti) žodinius ir nežodinius tekstus, interpretuoti ir vertinti informaciją, kurti tekstus ir apmąstyti priimamus pranešimus;  pažinimo kompetenciją: skatinti, kad mokiniai domėtųsi naujais dalykais, kryptingai ieškotų informacijos, atpažintų problemas, įvairiais aspektais jas nagrinėtų ir rinktųsi tinkamus sprendimo būdus, kritiškai vertintų informaciją ir darytų pagrįstas išvadas;  socialinę kompetenciją: gerbti kitų žmonių poreikius, jausmus, įsitikinimus, teises, atsakingai atliktų pareigas, veiksmingai bendradarbiauti tarpusavyje, spręsti konfliktines situacijas, įgyvendinti įvairias veiklas bendruomenėje;  iniciatyvumo ir kūrybiškumo kompetenciją: skatinti mokinius kelti ir atskirti idėjas, kurti idėjų įgyvendinimo veiksmų planą, aktyviai ir kūrybiškai veikti įgyvendinant idėjas;

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

 asmeninę kompetenciją: sudaryti sąlygas pažinti save, skatinti priimti iššūkius, didžiuotis savo tapatybe, valdyti emocijas ir jausmus, laikytis sveiko gyvenimo principų saugiai elgtis40.

MULTIMEDIJA PRIEMONIŲ PARINKIMO KRITERIJAI

Terminas „media“ apjungia techninę įrangą, skirtą kūrimui, įrašymui, kopijavimui, tiražavimui, saugojimui, platinimui, informacijos keitimuisi41. Multimedija apjungia keletą informacijos perdavimo būdų: tekstą, statinius vaizdus (piešinius ir nuotraukas), judantį vaizdą (multiplikaciją ir video), garsą (skaitinį ir MIDI). Išskirtinis multimedijos produktų nuo kitų tipų informacijos šaltinių bruožas – žymiai didesnis informacijos kiekis. Parenkant medijų priemones rekomenduojama atsižvelgti į:  konkrečios techninės įrangos konfigūraciją;  programinės įrangos sertifikavimą;  specialistų lygį. Taip pat reikia atsižvelgti į medijų paskirtį, galimybes modifikuoti, atminties apribojimus ir t.t. Medijų priemonės klasifikuojamos įvairiai. Tai priklauso nuo pasirinktųjų kriterijų: pagal bendravimo būdą (spauda, radijas, kinas, televizija, vaizdo, kompiuterių tinklai, ir t.t.) ir suvokimo būdą (regos, klausos, garso ir vaizdo). Kalbant apie socialinę-pedagoginę terpę, medijos gali būti klasifikuojamos pagal šiuos kriterijus: naudojimo vietą (individuali, grupinė, masinė, namuose, darbe ir t.t.), informacijos turinį (ideologinis, politinis, moralinis, švietimo, informacinis, estetinis, aplinkosaugos, ekonominis ir t.t.) funkcijas ir naudojimo tikslus (informacijos gavimui, komunikavimui, buitinių

40 Birgelytė, A., Jašinauskas, L., Pečiuliauskienė, P., Kairaitis, Z.,Petkelytė, J., Šleževičius, K., Zelianskienė, V. Vadovėlio turinio vertinimas (metodinė medžiaga). Vilnius, 2010.Prieiga per iternetą: http://www.upc.smm.lt/ekspertavimas/vadoveliai/Metodine_medziaga_vadoveliu_vertintojams.pdf [žr. 2013-12- 25]. 41Enciklopedinis kompiuterijos žodynas (2012). Prieiga per internetą: http://www.likit.lt/term/enciklo.html [žr.

2012-11-18]. 76

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 problemų sprendimui, pramogoms ir t.t.), atsiliepimai apie asmenį (plėtros perspektyvos, savęs pažinimo, savišvietos, savarankiško mokymosi, savęs įtvirtinimas, socializacija ir t.t.) 42 Mokymo procese medijos gali būti atrenkamos atsižvelgiant į: • universalumo laipsnį (atliekamų funkcijų skaičių); • informacijos parengimo arba pateikimo galimybes; • galimybes dirbti su garso ar vaizdo duomenimis; • galimybes dirbti su statiniais arba dinaminiais vaizdo dokumentais; • galimybes dirbti su mikro ir makro objektais; Informacijos parengimo ir demonstracijos techninių priemonių klasifikacija: • įrenginiai, skirti parengtos informacijos pateikimui (vaizdo grotuvas CD ar DVD diskai, skaidrių projektorius, CD grotuvas, ir t.t.); • įrenginiai informacijai parengti (kamera, skaitmeninis fotoaparatas, analoginiai ir skaitmeniniai vaizdo kameros, garso įrašymo įranga); • įrenginiai, kurie leidžia parengti ir pademonstruoti medžiagą (kompiuteris, VCR, stereo). Vienas iš svarbiausių techninių priemonių klasifikacijos savybių yra informacijos pateikimo forma. Šiuo pagrindu išskiriamos dvi rūšys:  analoginės informacijos apdorojimo įrenginiai,  skaitinės informacijos apdorojimo įrenginiai.

VIDEO ATKŪRIMO SRAUTAI, PERDUODAMI PER HTTP PROTOKOLĄ

Per interneto naršyklę peržiūrint garso ir vaizdo įrašus į vartotojo kompiuterį realiu laiku perduodamas informacinis srautas (angl. streaming). Tokio srauto perdavimo užtikrinimui naudojami duomenų perdavimo protokolai: HTTP, RTSP, RTP ir kiti. Kaip transporto protokolai čia naudojami TCP arba dažniau UDP protokolai. Vaizdo perdavimui dažniausiai naudojami RTSP ir RTP protokolai. RTSP protokolas naudoja TCP, kad užtikrinti duomenų perdavimą tarp media serverio ir kliento grotuvo. Protokolas užtikrina šių komandų palaikymą klientinėse aplikacijose: pradėti duomenų perdavimą

42 Pressey S. L. A simple apparatus which gives tests and scores – and teaches. School and Society, 23:373–376, 1926.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 iš nurodyto failo, pereiti į nurodytą laiko kodą, stabdyti, perduoti informaciją apie media failą (ilgis, ekrano dydis). Naudojant RTP protokolą transporto užtikrinimui naudojamas UDP. RTSP ir RTP protokolai reikalauja papildomų serverio resursų, kas papildomai apkrauna serverį. Vaizdo ir garso perdavimui gana dažnai naudojamas HTTP protokolas. Reikia paminėti, kad vaizdo ir garso perdavimui dažniausiai yra keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1. Tarpinių duomenų perdavimo galimybė nelaukiant pilno failo užkrovimo (progresinis užkrovimas); 2. Galimybė greitai pereiti į reikalingą laiko kodą nelaukiant failo užkrovimo iki reikalingos vietos (greitoji paieška). Vaizdo ir garso atkūrimą vartotojo kompiuteryje užtikrina grotuvai, kurie integruoti naršyklėse, palaikančiose HTML5, FLASH ir VLC. Grotuvai geba atkurti WEBM, JGG, FLV, MPEG4/H.264, MP3 formatus per HTTP protokolą. Yra nustatyta, kad pirmąjį duomenų perdavimo reikalavimą beveik visi grotuvai tenkina. Sudėtingiau yra pereiti į reikalingą failo vietą. Tam turi būti pateikta serveriui užklausa su nuoroda į reikiamą failo vietą. Per HTTP protokolą serveriui perduodama užklausa, kurioje nurodomas failo baito, nuo kurio turi būti perduodama informacija, numeris ir perduodamų baitų skaičius. Laiko kodui nusakyti naudojama lentelė, kurioje kiekvienas raktinis kadras nurodomas baitu (raktinių kadrų lentelė). Ši lentelė visada yra WEBM ir MPEG4 formatų failuose. Jei naršyklė palaiko HTML5, tai laiko kodo paieška vykdoma greičiau. Garso failas, saugomas MP3 formatu, raktinių kadrų lentelės neturi (nes šios formatas nenaudoja raktinių kadrų), todėl greita paieška šio formato failuose negalima. OGG formatas taip pat neturi kadrų lentelės. Naudojant HTML5 ir į naršykles FireFox, Chrome ir Opera integruotus grotuvus taip pat galima naudoti greitą paiešką. Šią funkciją taip pat palaiko VLC grotuvas. Žinant failo ilgį ir failo ilgį grotuvas apytiksliai apskaičiuoja vietą kur turėtų būti ieškomas laiko kodas. Jei nepavyko tiksliai nustatyti vietos, skaičiavimas atliekamas iš naujo. Naudojant FLASH grotuvus, integruotus kaip papildinius naršyklėse, greita paieška negalima, tačiau per ActiveScript galima programiškai tokią paiešką realizuoti, jei faile yra raktinių kadrų lentelė.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

VIDEO FAILŲ FORMATAI

Renkantis video įrašų formatą reikia atsižvelgti į video failams keliamus reikalavimus ir jų atkūrimui naudojamo kompiuterio galimybes, todėl patartina laikytis tokių reikalavimų: • formatas turi būti plačiai naudojamas; • failas turi užimti nedaug kompiuterio atminties (t. y. naudoja glaudinimą); • atkuriamas vaizdas ir garsas turi būti geros kokybės, t.y. neprarasti kokybės glaudinimo metu; • kompiuteriui turi būti keliami minimalūs reikalavimai; • atkūrimo programos turi būti plačiai paplitusios ir laisvai platinamos, o taip pat užimti nedaug kompiuterio atminties.

Populiariausi video failų formatai ASF formatas. Tai – vaizdo transliacijos formatas. ASF – vienas iš populiariausių Windows Media (.ASF, .WMA, .WMV, .WM) failų formatų. Jei vartotojo kompiuteryje Windows Media Player turi aptinkamus kodekus, galima atkurti garsą ir vaizdą išsaugotą su .ASF plėtiniu. Toks failas išsaugo sinchronizuotus multimedijos duomenis. ASF failai, suspausti Windows Media Audio (WMA) kodeku turi plėtinį .WMA, o suspausti Windows Media Video (WMV) turi plėtinį .WMV. Kitu kodeku suspaustas ASF failas turi tą patį plėtinį .ASF43. AVI (Audio Video Interleave) formatas. Labai dažnai naudojamas vaizdo failo formatas. AVI gali būti suspaustas įvairiais kodekais ir perklausomas Windows Media Player44. F4V formatas. Tai – vienas iš video Flash naudojamų plėtinių. Pradedant failo plėtiniu SWF programoje Flash Player 945. FLV formatas. Tai taip pat vienas iš video Flash naudojamų plėtinių. Jis eksportuojamas kaip įskiepis kartu su Adobe Flash. Formatai .FLV ir .F4V yra tarsi web-video standartai. Apie

43 File Extension ASF. About DownloadAtoZ. Prieiga per Internetą: http://file.downloadatoz.com/asf-file- extension/ [žr. 2013 11 24]. 44 What is an AVI File? About.com. Prieiga per Internetą: http://pcsupport.about.com/od/fileextensions/f/avifile.htm [žr. 2013 10 24]. 45 Чем открыть файл.F4V.Mirsofta. Prieiga per Internetą: http://softkumir.ru/ext/f4v>, [žr. 2013 10 2]. 79

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

80% realiu laiku perduodamos vaizdo informacijos naudoja Adobe Flash® technologiją. FLV failus galima eksportuoti į QuickTime Pro46. M4V formatas. Tai – video failo formatas, kuriuo galima išsaugoti filmus, muziką ir video ar TV laidas. Savybėmis panašus į .MP4 failą, tačiau jei bus panaudotos FairPlay DRM Apple saugos priemonės, bus apsaugota nuo kopijavimo. Tam reikia ir autorizuoto kompiuterio (ITunes). Jei failas nėra apsaugotas, jis gali būti peržiūrimas visomis video peržiūros priemonėmis47. MOV formatas. Tai – QuickTime formatas, galintis išsaugoti video, animaciją grafiką, 3D vaizdus ir virtualią realybę (VR). QuickTime 2.0 versijos failai ar ankstesnių versijų failai peržiūrimi Windows Media Player. Vėlesnių QuickTime versijų failams peržiūrėti reikia Apple QuickTime Player. Tai – multimedijos formatas, kuris išsaugo vieną ar kelis duomenų takelius (galimi vaizdo, garso, teksto ir efektų takeliai). Kiekvienas takelis gali išsaugoti savo spalvų koduotę48. MP4 formatas. MPEG-4 formatas – tai standartas, sukurtas Moving Picture Experts Group (MPEG) ekspertų. MP4. failas turi visą multimedinį turinį: vaizdas, garsas, subtitrai, paveikslėliai, 2D ir 3D grafika, interaktyvumas, DVD meniu. Dar galimi plėtiniai: M4A – saugo garso takelius, M4V – tik video duomenis49.

VIDEO STANDARTAI

Visus video standartus galima išskaidyti į dvi dalis: nenaudojantis vaizdo suspaudimo ir naudojantys dinaminį vaizdo suspaudimą. Apžvelgsime kiekvieną grupę atskirai. Nenaudojantys vaizdo suspaudimo: • PAL – video standartas, naudojamas Europoje ir Rusijoje. Video dydis 720х576, 25 fps (25 kadrai/sek.). NTSC - 720х480, 29,97 fps.; • SECAM – televizinis video standartas;

46 File Extension FLV. File.DownloadAtoZ. Prieiga per Internetą: http://file.downloadatoz.com/flv-file- extension/ [žr. 2013 09 24] 47 M4V расширение. FileTypes.ru. Prieiga per Internetą: http://www.filetypes.ru/m4v/>, [žr. 2013 09 10]. 48 MOV File Format. irogSoft. Prieiga per Internetą: http://www.iorgsoft.com/glossary/mov-file-format.html [žr. 2013 10 10]. 49 Формат MP4 – описание. DirectADVERT. Prieiga per Internetą: http://hotkit.ru/formati/format-mp4-opisanie [žr. 2013 09 10].

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

• VHS – analoginio video standartas. Tai video formatas, kuris buvo atkuriamas video magnetafonais; • DV (Digital Video) – tai skaitinės video formatas. Jis turi mažą suspaudimo laipsnį (5:1) ir išsaugomas aukštos kokybės video įrašas. Šis formatas taikomas kai filmuojama su MiniDV kamera. DV pasižymi dideliu video srautu, todėl gaunamas didelės apimties išvesties failas: 1 val. įrašas į MiniDV kasetę užima apie 12-13 GB, 1 min - 200 MB. Todėl reikalingas failo suspaudimas; • AVCHD (Advanced Video Coding HD - High Definition) – didelės kokybės failas. Tai šiuolaikinis plėtinys, naudojamas HD kamerų. Naudojantys dinaminį vaizdo suspaudimą: • MPEG – pagrindinis standartas; • MPEG-1 – kompaktinių diskų (CD-ROM). suspaudimo standartas. Leidžiama 352х240, diskas su tokio formato filmu vadinamas VCD (VideoCD). Šiuo metu naudojamas retai; • MPEG-2 – DVD diskų, skaitinės televizijos standartas. Šiuo formatu filmuojami filmai DVD-, HDD-, Flash-kameromis; • MPEG-3 – Šiuo metu nenaudojamas. Nepainioti su MP3 (MPEG Audio Layer 3) – garso suspaudimo standartas; • MPEG-4 – formatas, gaunamas suspaudus kodekais DivX, XviD, H.264 ir kitais. Dažnai vartojama MP4. Video srautai mažesni lyginat su MPEG-2, bet vaizdas kokybiškesnis. Šį standartą palaiko dauguma šiuolaikinių DVD grotuvų. Ypač aukštos kokybės video įrašas gaunamas, jei suspaudžiama su H.264 kodeku. Palyginimui: Filmo trukmė 1,5 valandos. DV užima 20 GB, MPEG-2 - 4,7 GB (įrašytas į DVD-diską), MPEG-4 - 700 MB (įrašytas į CD-diską); • HD (High Definition) – naujas aukštos vaizdo kokybės formatas. Dauguma buitinių kamerų įrašo video HD formatu. Bet reikia peržiūrai turėti atitinkamą plačiajuostį įrenginį arba didelės įstrižainės televizorių; Šiuolaikiniais kompiuterių tinklais perduodant vaizdą ir garsą taikomi FLV (su kodeksu H.264), MP4/MPEG (su kodeku H.264), WEBM (su kodeku VP8) failų formatai. Pasirodžius naršyklėms, palaikančioms HTML5 versiją, pradeda populiarėti ir MPEG bei WEBM formatai. Be šitų formatų populiarėja ir OGG (su kodeku Vorbis) formatas. Formatas FLV, naudojamas tik

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

FLASH technologijose (Adobe Flash Profesional C5 (5.5, 6), įterpiamas į web kaip įskiepis. MPEG, WEBM, MP3 ir OGG formatus į web puslapį galima įterpti, naudojant HTML5. Tačiau HTML5 palaiko tik FireFox 4, Chrome 10, Opera 11, IE 9 (Vista ir Windows 7), Safari 5.5 naršyklės, Chrome palaiko MPEG, WEBM, MP3, OGG, FireFox и Opera tik WEBM ir OGG, IE 9 palaiko MPEG ir MP3 formatus ir įterpus papildomus kodekus palaiko WEBM и OGG. Taigi, dauguma naršyklių palaiko WEBM ir OGG formatus. Apžvelgti multimedija medžiagos saugojimo ir kodavimo formatai gali būti kaip orientyras video medžiagai pateikti tinklalapiuose ir mobiliuosiuose įrenginiuose. Negalima pamiršti ir fakto, kad daug jau egzistuojančių resursų yra MPEG plėtiniais arba video FLV ir audio MP3 plėtiniais. Todėl iškyla būtinybė kad programiniai produktai palaikytų įvairius failų formatus.

VIDEO FAILŲ INTEGRAVIMO Į VIRTUALIĄ MOKYMO(SI) APLINKĄ GALIMYBIŲ APŽVALGA

Video failo įterpimas naudojant HTML5 komandas Iki šiol nebuvo galimybės į tinklalapį įterpti įvairesnių video/movie kitų formatų failų. Šiuo metu tai išsprendžiama diegiant reikalingus papildinius-įskiepius (angl. plug-in). Pasirodžius HTML5 versijai, atsirado galimybė video failus skirtingais formatais įterpti į internetinius tinklalapius, taip pat į VMA Moodle aplinką. HTML5 naudoja naują elementą

Kiekvienas įvardintas formatas palaiko šiuos kodekus: • MP4 = MPEG 4 failas su H264 vaizdo kodeku ir AAC garso kodeku; • WebM = WebM failas su VP8 vaizdo kodeku ir Vorbis garso kodeku; • Ogg = OGG failas su Theora vaizdo kodeku ir Vorbis garso kodeku. 82

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Naršyklėms, kuriose nėra formatų palaikymo, rekomenduojama naudoti VLC įskiepį. VLC – tai laisvai platinamas video grotuvas, galintis atkurti įvairių formatų failus ir gauti duomenis per tinklą naudojant įvairius protokolus (RTSP, UDP, HTTP) . Diegiant grotuvą į kompiuterį galima pasirinkti įskiepius, kurie bus integruojami į naršykles FireFox (veikia ir Chrome ir Opera) ir naršyklei IE. IE įskiepis yra valdomas per Javascript. VLC media player – atviro kodo programa, skirta įvairių formatų vaizdo medžiagai peržiūrėti. VLC media player veikia Windows, Linux, Mac OS X ir kitose operacinėse sistemose. Ši programa iš kitų tokio tipo programų išsiskiria tuo, kad turi integruotus video kodekus, kurių papildomai nebereikia įdiegti. Viena iš šios programos funkcijų yra vaizdo medžiagos transliavimas internetu nepriklausomai nuo naudojamos operacinės sistemos. VLC media player palaiko daugelį vaizdo bei garso formatų, gali skaityti filmus iš CD ir DVD (išsaugoti juos kompiuterio diske), konvertuoti failus iš vieno formato į kitą. Ši programa rodo titrus, turi garso suvienodinimo galimybę ir daug kitų funkcijų. Papildomų vaizdo grotuvų integravimas. D. Pranckutės magistro darbe50 siūloma į Moodle aplinką įterpti du papildomus grotuvus ir kurso kūrėjas galės importuoti video failus. JW Player. Vaizdo grotuvas JW Player 5.1.897 turi mokamą ir nemokamą versijas. Jo įdiegimui, pakanka jį parsisiųsti iš oficialios JW Player svetainės, išskleisti failą į mediaplayer katalogą, bei katalogą mediaplayer įkelti į pagrindinį root katalogą. Integravimas vykdomas Pridėti resursą -> Sukurti puslapį. Aprašymo lauke spustelėjus įrankį „html“ (Įjungti HTML redaktorių) įvedamas kodas, parašytas JavaScript kalba, su video nuoroda. Kadangi grotuvas yra įdiegtas į serverį, kurso lankytojui turėti savo kompiuteryje jokių papildomų programų nereikia. MC Media Player. Analogiškai veikia ir grotuvas MC Media Player. Jo diegti į serverį nebūtina, galima tik nueiti į oficialią svetainę ir, pateikus video medžiagos, gauti sugeneruotą kodą. Užtenka tik sugeneruotą kodą įkelti į Moodle kuriamą puslapį. Šio grotuvo minusas – kompiuteryje turi būti įdiegtas Adobe Flash Player.

50 Pranckutė, D. Virtualaus mokymo aplinkos pritaikymas informatikos studijoms. Prieiga per internetą: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110615_120556-65212/DS.005.0.01.ETD [žr. 2013 11 24].

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

VIDEO FAILŲ KONVERTAVIMAS Į FORMATUS, KURIUOS PALAIKO NARŠYKLĖS

Konverteris [angl. converter < lot. converto – pakeičiu, paverčiu]: kompiuterio įtaisas arba programa, vienokio pavidalo signalus arba kodus keičianti kitokio pavidalo signalais arba kodais; vertiklis51. Konvertavimo programas galima sąlyginai suskirstyti į keturi tipus (Skirstymas priklauso nuo vartotojo keliamo uždavinio, failų formatų palaikymo, konvertavimo parametrų): 1. Konverteriai, orientuoti į audio ir video formatų konvertavimą įvairiems įrenginiams. (MP3 grotuvams, mobiliesiems telefonams, įvairiems grotuvams, žaidimų priedams ir t.t.). Tai konverteriai, turintys galimybes pasirinkti konvertavimo būdą konkrečiam įrenginiui, tačiau šie konverteriai paprastai turi nedaug galimybių pasirinkti konvertavimo parametrus. Šio tipo konverterių atstovu galui būti iWisoft Free Video Converter. Programa turi didelį rinkinį nuostatų, įterptą paprastą media failų redaktorių. Kitas šio tipo konverteris yra Pazera Video Converters Suite. Jis atlieka beveik tą patį, ką ir iWisoft Free Video Converter , tik jo sąsaja paprastesnė. Tai – atskirų konverterių paketas su vienu pradiniu langu. Pazera Video Converters Suite minusai: palaiko mažiau formatų ir neturi video redaktoriaus. 2. Programos, orientuotos į konversijos pritaikomą režimą. Šios programos pasižymi nemažu nuostatų kiekiu ir išsaugojimo formatų įvairove. Tačiau sudėtinga jų sąsaja. Vienas iš šio tipo konverterių – MediaCoder. Jo pagalba galima konvertuoti dalį audio ar video ar apkarpyti video. SUPER © —dar vienas tokio tipo konverteris. Jis stabilesnis nei MediaCoder, patogesnis, jei taikoma nedaug nuostatų. Tačiau sudėtingesnė sąsaja. 3. Programos – hibridai. Tai konverteriai, kuriuose sujungtos ankstesnių konverterių savybės. Šio tipo lyderis – programa FormatFactory52. Tai daugiafunkcinė programa. Šio tipo konverterių atstovu gali būti programa Any Video Converter, pagal funkcionalumą panaši į ankstesniąją, bet turi mažiau konvertavimo opcijų. 4. Specializuotos programos. Tai daugiausia garso failų konvertavimo programos. Specializacija leidžia naudoti paprastesnę sąsaja, kuo ir pasižymi šios programos. Atstovu

51 Формат MP4 – описание. DirectADVERT. Prieiga per Internetą: http://hotkit.ru/formati/format-mp4-opisanie [žr. 2013 09 10]. 52 Format Factory 3.2.1. FILEFIPPO. , [žiūrėta 2013 11 10]. 84

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 gali būti Pazera Free Audio Extractor53, skirta tik audio failų konvertavimui. Įvesties failu gali būti tiek audio failas, tiek ir video failas. Darbo rezultatus galima išsaugoti daugeliu formatų.

Šaltiniai 1. Alkin, M. C. Evaluation Roots – Tracing Theorists' Views and Influences. Sage Publications, 2004. 2. Birgelytė, A., Jašinauskas, L., Pečiuliauskienė, P., Kairaitis, Z.,Petkelytė, J., Šleževičius, K., Zelianskienė, V. Vadovėlio turinio vertinimas (metodinė medžiaga). Vilnius, 2010. Prieiga per internetą: http://www.upc.smm.lt/ekspertavimas/vadoveliai/Metodine_medziaga_vadoveliu_vertintojams.pdf [žr. 2013-12-25]. 3. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas (2012). Prieiga per internetą: http://www.likit.lt/term/enciklo.html [žr. 2012-11-18]. 4. ISO/IEC 9126:1991(E): Information technology - Software product evaluation - Quality characteristics and guidelines for their use. Prieiga per internetą: http://webstore.iec.ch/preview/info_isoiec9126-1%7Bed1.0%7Den.pdf [žr.2013-05-12]. 5. Kurilovas, E.; Dagiene, V. (2010). Evaluation of Quality of the Learning Software. Basics, Concepts, Methods. Monograph. – LAP LAMBERT Academic Publishing, Saarbrücken, Germany. 2010. 6. Module 6: Methods and criteria for the evaluation of multimedia educational materials. Prieiga per internetą: https://sites.google.com/a/upou.edu.ph/edde-221/modules/unit-3/module-6 [žr. 2013-12-15]. 7. Patton, M. Qualitative evaluation and research methods. Beverly Hills, CA: Sage. 1990. pp. 169-186. Prieiga per internetą: http://legacy.oise.utoronto.ca/research/fieldcentres/ross/ctl1014/Patton1990.pdf [žr.2013-05-12 8. Pranckutė, D. Virtualaus mokymo aplinkos pritaikymas informatikos studijoms. Prieiga per internetą: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110615_120556- 65212/DS.005.0.01.ETD [žr. 2013 11 24]. 9. Pressey S. L. A simple apparatus which gives tests and scores – and teaches. School and Society, 23:373–376, 1926. 10. Rossi, P. H., Lipsey, M. V., Freeman, H. E. Evaluation: A Systematic Approach. Sage Publications, 2004. 11. Segalovičienė, I. Vertinimas viešajame valdyme: samprata ir modeliai. Viešoji politika ir administravimas. 2011, T. 10, Nr. 3, p. 437–450 12. Stufflebeam, D. L. An Evaluation of Evaluation Approaches and Models. In: Stufflebeam, L. D., Shinkfield, A. J. Evaluation Theory, Models, and Applications, 2007, p. 131–234. 13. Vedung, E. Public Policy and Program Evaluation. New Brunswick, NJ: Transaction Publishers, 1997. P. 4–6 14. Žilinskas A. Matematinis programavimas. Vadovėlis, 2005. Prieiga per internetą: http://www.vdu.lt/MatematinisProgramavimas/ [žr. 2013-11-12].

53Pazera Video Converters Suite. Prieiga per Internetą: http://biblprog.org.ua/ru/pazera_video_converters_suite/ [žr.2013 09 10].

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

15. File Extension ASF. About DownloadAtoZ. Prieiga per Internetą: http://file.downloadatoz.com/asf-file-extension/ [žr. 2013 11 24]. 16. What is an AVI File? About.com. Prieiga per Internetą: http://pcsupport.about.com/od/fileextensions/f/avifile.htm [žr. 2013 10 24]. 17. Чем открыть файл.F4V. Mirsofta. Prieiga per Internetą: http://softkumir.ru/ext/f4v>, [žr. 2013 10 2]. 18. File Extension FLV. File.DownloadAtoZ. Prieiga per Internetą: http://file.downloadatoz.com/flv-file-extension/ [žr. 2013 09 24] 19. M4V расширение. FileTypes.ru. Prieiga per Internetą: http://www.filetypes.ru/m4v/>, [žr. 2013 09 10]. 20. MOV File Format. irogSoft. Prieiga per Internetą: http://www.iorgsoft.com/glossary/mov- file-format.html [žr. 2013 10 10]. 21. Формат MP4 – описание. DirectADVERT. Prieiga per Internetą: http://hotkit.ru/formati/format-mp4-opisanie [žr. 2013 09 10]. 22. MediaCoder. Prieiga per Internetą: http://www.mediacoderhq.com/ [žr. 2013 09 10]. 23. Format Factory 3.2.1. FILEFIPPO. , [žiūrėta 2013 11 10]. 24. Pazera Video Converters Suite. Prieiga per Internetą: http://biblprog.org.ua/ru/pazera_video_converters_suite/ [žr.2013 09 10].

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

4. MEDIJŲ TYRIMAS: VARTOTOJŲ APKLAUSA

Aldona Juodelienė1, Lijana Šarkaitė-Vilums2 1Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2 Lietuvos muzikos ir teatro akademija

ĮVADAS

Virtuali erdvė vis labiau tampa neatasiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalimi. Kompiuteris, išmanusis telefonas, mobiliosios programos visiškai įsitvirtino žmogaus kasdienybėje įvairiais pavidalais teikdamos tekstinę ir vaizdinę informaciją, pramogas, bendravimo galimybes. Kartu virtuali erdvė vis labiau įsitvirtina kaip erdvė mokymui(si). Tai patvirtina internete sparčiai populiarėjantys e.mokymosi kursai, kuriuose dažnai ypač svarbią vietą užima interaktyvios medijos54. Lietuvos distancinio mokymo tinko palaikymo ir plėtros konsorciumas (toliau – LieDm Konsorciumas) vykdo projektą „LieDm tinklo plėtra“, kurio tikslas didinti institucijų galimybes teikti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias studijas elektroniniu būdu. Sėkmingam projekto įgyvendinimui, svarbu atlikti esamos situacijos analizę, identifikuoti problemas, e.mokymo sistemos dalyvių – studentų ir dėstytojų poreikius. Todėl buvo siekiama išsiaiškinti kaip e.studijų teikėjai ir vartotojai supranta medijų, kaip svarbios e. studijų55 proceso priemonės, naudą, ir kaip vertina galimybes jas naudoti e. studijose. Šiuo tikslu buvo atlikta anketinė apklausa. Apklausos dalyviai – aukštųjų mokyklų pedagogai ir studentai. Apklausos tikslas – išsiaiškinti tikslinių grupių poreikius ir galimybes, susijusias su medijų naudojimu studijų procese. Apklausos uždaviniai:  įvertinti dalyvių pasirengimą naudotis medijų informacija ir technologijomis;  ištirti požiūrį, susijusį su medijų vertinimu;

54 Medija arba mediumas (dgs. medijos) – plačiąja prasme tai komunikavimo priemonė, perduodanti informaciją. Medija gali būti fotografija, kinas, audio, video technologija, internetas ir kt. įrašas. Medijomis vadinamos tokios komunikacijos priemonės, kurios turi technologinę prigimtį. 55 E. studijos, e. mokymasis – studijos, mokymasis praturtintas informacijos ir komunikacijos technologijų priemonėmis ir iš dalies vykstantis virtualioje erdvėje 87

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

 įvertinti dalyvių poreikius ir kylančias problemas, turimas galimybes ir ateities perspektyvas. Tyrimo metu gauta informacija padės nustatyti trūkstamas e.mokymo paslaugų teikėjų kompetencijas, tobulinti švietimo paslaugas, geriau suprasti tiek e. studijų paslaugų teikėjų, tiek vartotojų poreikius ir tokiu būdu – gerinti e. studijų kokybę. Apklausoje buvo naudojamos anketos su pasirenkamaisiais atsakymais. Anketinė apklausa buvo atliekama internetu, naudojant iš anksto parengtus klausimynus, kuriuose respondentai fiksuoja savo atsakymus. Anketa buvo patalpinta internetiniame puslapyje ir nuoroda išplatinta el.paštu. Toks respondentų apklausos būdas sąlygoja, kad internete patalpintą anketą užpildė aktyvesni dalyviai. Todėl gauti rezultatai neleidžia daryti apibendrinančių ir reprezentuojančių išvadų, bet pateikia tik pagrindines respondentų nuomonių, požiūrių tendencijas. Anketose buvo pateikti klausimai, aprėpiantys keturias pagrindines temas: • Socialinės profesinės respondentų grupės charakteristikos; • Naudojamos e. studijų priemonės – informacija ir technologijos; • Medijų poveikio įvertinimas studijų procesams; • Vartotojų poreikiai, problemos ir pageidavimai. Tyrimo duomenys pateikiami aptariant apklausos metu gautą statistinę informaciją. Atlikta kiekybinė duomenų analizė, rezultatai pateikiami realiais skaičiais, procentais ir diagramomis. Kiekybiniai duomenys parodo respondentų nuomonių pasiskirstymą – pritarimą ar nepritarimą vienam ar kitam teiginiui, situacijos vertinimą. Į anketos klausimus atsakė 124 respondentai: iš jų 36 dėstytojai ir 88 studentai. Apklausų duomenis analizavo ir ataskaitą parengė: Aldona Juodelienė ir Lijana Šarkaitė-Vilums.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

DĖSTYTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI

Socialinės profesinės respondentų grupės charakteristikos

Aptariant socialines profesines respondentų charakteristikas, svarbu paminėti, kad, deja, dėl nedidelio dalyvių skaičiaus, rezultatai negali būti plačiau apibendrinti ir atspindi tik tam tikras bendrąsias tendencijas. Internetinės apklausos būdas, kai pildoma internetiniame puslapyje patalpinta anketa, sąlygoja, kad apklausoje dalyvauja tik tie respondentai, kuriems nagrinėjamas klausimas yra aktualus. Apklausa buvo skirta Lietuvos aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų – dėstytojams. Kaip matome iš 1 pav., apklausos dalyviai pagal institucijos tipą pasiskirstė taip: dauguma pedagogų yra universitetinių aukštųjų mokyklų atstovai (52,8 proc.), kiek mažiaus – 47,2 proc. dėstytojų dirba kolegijose.

1 pav. Apklausos dalyvių pasiskirstymas pagal aukštosios mokyklos tipą

Pagal geografinį pasiskirstymą, daugiausia atsiliepusiųjų yra Vilniaus ir Kauno aukštųjų mokyklų pedagogai, tačiau dalis respondentų nenurodė savo gyvenamosios ar darbo vietos. Pagal respondentų amžių išsiskiria viena dalyvių grupė – didžioji dalis (41,7 proc.) respondentų yra vyresni nei 50 metų ir tik 3 proc. yra iki 30 metų amžiaus. Toks rezultatas beveik atspindi Lietuvos aukštųjų mokyklų pedagoginio personalo pasiskirstymą pagal amžių ir, greičiausiai, visiškai nereiškia, kad jauni dėstytojai nesidomi e. mokymo galimybėmis. Tiesiog dėstytojų iki 30 metų procentas aukštosiose mokyklose yra labai nedidelis. Tuo tarpu galima pagrįstai manyti, kad didžioji dalis vyresnių nei 50 metų amžiaus respondentų greičiausiai yra tie,

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 kurie prieš beveik 20 metų pradėjo e.mokymosi plėtros procesus Lietuvoje ir yra įgiję nemažą patirtį šioje srityje. Džiugina ir faktas, kad vidutinio amžiaus (31-40-mečių ir 41-50-mečių) grupėje studijų teikėjai ne mažiau domisi e.mokymu (žr. 2 pav.).

2 pav. Apklausos dalyvių pasiskirstymas pagal amžių

Apklausoje dalyvavo įvairių sričių pedagogai. Pagal mokslo sritis apklausos dalyviai pasiskirstė taip: socialiniai mokslai – 39 proc. menai – 25 proc. technologijos mokslai – 22 proc. humanitariniai mokslai – 14 proc. Aktyviausi – socialinių mokslų atstovai (39 proc.). Į kvietimą dalyvauti apklausoje, deja, visiškai neatsiliepė biomedicinos ir fizinių mokslų atstovai (žr. 3 pav.).

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

3 pav. Apklausos dalyvių pasiskirstymas pagal dėstomo dalyko sritis

Apibūdinant apklausoje dalyvavusių pedagogų įsitraukimą į nuotolinį mokymą, galime pastebėti, kad didžioji dalis respondentų – net 50 proc. – e. studijų srityje dirba iki 5-rių metų, tarp jų pagal amžių. Šioje grupėje kas antras respondentas yra įžengęs į 5-tą dešimtį arba turi daugiau nei 50 metų, bei tiek pat dalyvių, kurių amžius – iki 40-ties metų. Taigi, pusės respondentų patirtis e. studijose yra nedidelė. Kita dalis respondentų dalinasi į dvi grupes – darbo e. studijų srityje stažas 5-10 m. – 19,4 proc., ir daugiau nei 10 metų – 27,8 proc. Šioje grupėje dominuoja vyresnio amžiaus asmenys – iki 50 ir daugiau nei 50 metų (žr. 4 pav.).

4 pav. Apklausos dalyvių pasiskirstymas pagal darbo e. studijų srityje stažą

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Analizuojant apklausos dalyvių pedagoginį stažą, matome, kad 36,1 proc. respondentų pedagoginį darbą dirba daugiau nei 20 metų, 25 proc. – daugiau nei 10 metų, 11 proc. – iki 10 metų, 25 proc. – iki 5 metų (žr. 5 pav.). Taigi, didžiuma dalyvavusių apklausoje turi pakankamai didelę pedagoginę patirtį, todėl galime manyti, kad respondentai e. mokymo priemones studijoms naudoja motyvuotai ir remdamiesi poreikio ir naudos supratimu.

5 pav. Apklausos dalyvių pasiskirstymas pagal pedagoginį stažą Net 91,7 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad e. studijoms naudoja virtualias aplinkas, 8,3 proc. – nenaudoja jokios virtualios aplinkos (žr. 6 pav.). Visi be išimties apklausos dalyviai, naudojantys virtualią aplinką, nurodė Moodle. Sprendžiant iš šių duomenų, atviro kodo Moodle programa pastaraisiais metais užėmė tvirtas pozicijas tarp aukštųjų mokyklų e. studijų teikėjų.

6 pav. Virtualios mokymosi aplinkos naudojimas 92

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Naudojamos e. studijų priemonės – informacija ir technologijos

E. studijų procesas leidžia įvairius mokymosi medžiagos teikimo scenarijus – nuo studento savarankiško medžiagos studijavimo iki aktyvios studentų veiklos virtualioje aplinkoje, renkantis asinchroninio arba sinchroninio bendravimo ir bendradarbiavimo formą. Šie pasirinkimai gali būti sąlygojami daugelio veiksnių – dėstytojų patirties, turimų priemonių, mokymosi medžiagos specifikos ir t.t Analizuojant pateiktus respondentų atsakymus, matome, kad studijų teikimo būdą, kai e. mokymosi medžiaga pateikiama studentui savarankiškoms studijoms, t. y. – vienkryptį, renkasi 16,7 proc. respondentų. Pažymėtina, kad nemažą jų dalį sudaro vyresnio amžiaus (50 ir daugiau nei 50 metų) pedagogai, kurių darbo e. studijų srityje stažas palyginti nedidelis – iki 5-rių metų. Studijas organizuoja virtualioje erdvėje ir niekada nesirenka vienkrypčio medžiagos teikimo būdo 8,3 proc. respondentų, kurių amžius 50 ir daugiau nei 50 metų, pedagoginio darbo patirtis daugiau nei 20 metų, darbo e. studijų srityje patirtis 10 ir daugiau nei 10 metų. Kiti respondentai naudoja abu mokymosi medžiagos teikimo būdus: vienkryptį – dažnai 38,9 proc., kartais 36,1 proc. respondentų, dvikryptį – dažnai 44,4 proc., kartais 33,3 proc. respondentų. Tik 5,6 proc. respondentų niekada nesirenka dvikrypčio mokymosi medžiagos teikimo būdo. 2,8 proc. respondentų visada dirba asinchroniškai, tačiau didžioji respondentų dauguma naudoja abu bendravimo būdus (žr. 7 pav. ir 1 lentelę). Akivaizdu, kad didesnis pedagoginio darbo stažas ir didesnė e. studijų patirtis yra susijusi su aktyvesnių ir interaktyvesnių studijų organizavimo galimybe, tuo tarpu mažesnę patirtį turintys respondentai dažniau linkę tiesiog parengtą mokymosi medžiagą pateikti studentams savarankiškoms studijoms.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

7 pav. Mokymosi medžiagos teikimo būdas, kurį dėstytojai naudoja e. studijose

Visada Dažnai Kartais Niekada

Vienkryptį / pasyvų (dėstytojas - studentas) 6 (16,7%) 14 (38,9%) 13 (36,1%) 3 (8,3%) Dvikryptį / aktyvų (dėstytojas - studentas - 6 (16,7%) 16 (44,4%) 12 (33,3%) 2 (5,6%) dėstytojas) Asinchroninį 1 (2,8%) 7 (19,4%) 12 (33,3%) 16 (44,4%) Sinchroninį 0 (0,0%) 8 (22,2%) 14 (38,9%) 14 (38,9%) 1 lentelė. Mokymosi medžiagos teikimo būdas, kurį destytojai naudoja e. studijose

Analizuojant informaciją apie aplinkybes, kurios sąlygoja mokymosi medžiagos teikimo būdo ar scenarijaus pasirinkimą, aiškėja, kad 38,9 proc. respondentų visada orientuojasi į mokymosi medžiagos pobūdį, studentų galimybes ir turimus technologinius resursus. Net 44,4 proc. dėstytojų visada atsižvelgia į turimus asmeninius įgūdžius ir patirtį, o 30 proc. respondentų visada gali pasiremti institucijos pagalba. Iš viso institucijos pagalbos gali tikėtis net 97,2 proc. respondentų – tai liudija, teisingą e. studijų organizavimo kryptį e. studijas teikiančiose institucijose, kai įtvirtinama visapusiška personalo parama. Organizuojant e. studijas, dėstytojams taip pat labai svarbūs studentų poreikiai ir lūkesčiai – net 83,3 proc. respondentų (visada – 36,1 proc., dažnai – 47,2 proc.) atsižvelgia į studentų galimybes ir poreikius bei lūkesčius, o tai ypač svarbu siekiant užtikrinti studentų aktyvų dalyvavimą bei siekiant mokymosi kokybės ir efektyvumo.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

97,2 proc. respondentų taip pat pažymi, kad jų pasirinkimui svarią įtaką daro (visada – 38,9 proc., dažnai – 47,2 proc., kartais – 8,3 proc.) mokymosi medžiagos pobūdis bei mokymosi siekiniai. Visiškai nesvarbus rodiklis organizuojant e. studijas yra studentų grupės dydis – jo niekada nepaiso net 36,1 proc. respondentų (žr. 8 pav. ir 2 lentelę).

8 pav. Aplinkybės, kurios sąlygoja e. mokymosi medžiagos teikimo būdo pasirinkimą

Visada Dažnai Kartais Niekada

Institucijos pagalba 11 (30,6%) 13 (36,1%) 11 (30,6%) 1 (2,8%) Jūsų turima patirtis / įgūdžiai 16 (44,4%) 11 (30,6%) 7 (19,4%) 2 (5,6%) Mokymosi siekiniai / medžiagos pobūdis 14 (38,9%) 17 (47,2%) 3 (8,3%) 2 (5,6%) Studentų galimybės 14 (38,.9%) 16 (44,4%) 4 (11,1%) 2 (5,6%) Studentų grupės dydis 5 (13,9%) 12 (33,3%) 6 (16,7%) 13 (36,1%) Studentų poreikiai, lūkesčiai 13 (36,1%) 17 (47,2%) 4 (11,1%) 2 (5,6%) Turimi technologiniai resursai 14 (38,9%) 18 (50,0%) 3 (8,3%) 1 (2,8%) 2 lentelė. Aplinkybės, kurios sąlygoja e. mokymosi medžiagos teikimo būdo pasirinkimą

Pateikdami papildomus atsakymų variantus, respondentai taip pat minėjo, kad įtaką jiems daro kitos nepaminėtos aplinkybės: (institucijos) tradicijos, atraktyvumo siekimas (didesnės galimybės panaudoti skirtingo tipo (tekstas, vaizdas, garsas) šaltinius vienoje vietoje), kitų universitetų teigiama praktika, patogumas studentui ir dėstytojui, asmeniniai laiko resursai. Turimi technologiniai resursai ir techninės priemonės taip pat yra svarbus rodiklis, lemiantis vienokį ar kitokį e.studijų organizavimo scenarijų. Apklausa parodė, kad kompiuterį visada naudoja didžioji e.studijų teikėjų dalis – 86,1 proc. Tarp kitų populiarių ir prieinamų priemonių – garso transliavimo įranga (visada – 41,7 proc., dažnai – 13,9 proc., kartais – 22,2 proc.), vaizdo 95

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 transliavimo įranga (visada – 33.3 proc., dažnai – 22,2 proc., kartais – 25,5 proc.). Kiek mažiau populiari ir naudojama vaizdo konferencijų įranga (visada – 13,9 proc., dažnai – 11,1 proc., kartais – 38,9 proc.) ir mobilieji telefonai (visada – 19,4 proc., dažnai – 8,3 proc., kartais – 19,4 proc.). Mokymo tikslams beveik nenaudojamas radijas ir televizija – medijų priemonės, labiausiai susijusios su medijų plėtra, ir dariusios didžiausią įtaką medijų populiarumo augimui (žr. 9 pav. ir 3 lentelę).

9 pav. Techninės priemonės (įranga), naudojamos e. studijoms

Visada Dažnai Kartais▲ Niekada Kompiuteris 31 (86,1%) 4 (11,1%) 1 (2,8%) 0 (0,0%) Radijas 2 (5,6%) 0 (0,0%) 3 (8,3%) 31 (86,1%) Interaktyvi lenta 2 (5,6%) 6 (16,7%) 5 (13,9%) 23 (63,9%) Mobilieji telefonai 7 (19,4%) 3 (8,3%) 7 (19,4%) 19 (52,8%) Garso transliavimo įranga 15 (41,7%) 5 (13,9%) 8 (22,2%) 8 (22,2%) Televizorius 1 (2,8%) 3 (8,3%) 8 (22,2%) 24 (66,7%) Vaizdo transliavimo įranga 12 (33,3%) 8 (22,2%) 9 (25,0%) 7 (19,4%) Vaizdo konferencijų įranga 5 (13,9%) 4 (11,1%) 14 (38,9%) 13 (36,1%) 3 lentelė. Techninės priemonės (įranga), naudojamos e. studijoms

Analizuojant e. studijoms naudojamą medijų informaciją, akivaizdu, kad teksto pateiktys yra populiariausia medija – priemonė perteikianti studijų informaciją, ir ją naudoja visada – 63,9 proc., dažnai – 30,6 proc. respondentų. Didžiumai respondentų įprasta e.mokymosi medžiagoje naudoti skaidres (visada – 47,2 proc., dažnai – 41,7 proc.) ir nuotraukas bei iliustracijas (visada –

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

30,6 proc., dažnai – 52,8 proc.), neretai naudojami taip pat garso įrašai (visada arba dažnai – 25 proc., kartais – 22,2 proc.), vaizdo įrašai (visada 25 proc. dažnai 36,1 proc., kartais 27,8 proc.), grafiniai pavyzdžiai (visada 19,4, proc., dažnai 50 proc.). Mažiau populiarios medijų informacijos perteikimo priemonės yra hipertekstai, tinklaraščiai ir animacija. Pastarąją visada naudoja tik 2,8 proc. respondentų, dažnai – 16,7 proc., kartais – 41,7 proc. respondentų (žr.10 pav. ir 4 lentelę).

10 pav. Medijų informacija, naudojama e. studijoms

Visada Dažnai Kartais Niekada

Teksto pateiktys 23 (63,9%) 11 (30,6%) 1 (2,8%) 1 (2,8%) Hipertekstai 5 (13,9%) 11 (30,6%) 12 (33,3%) 8 (22,2%) Tinklaraščiai 5 (13,9%) 15 (41,7%) 9 (25,0%) 7 (19,4%) Garso įrašai 9 (25,0%) 9 (25,0%) 8 (22,2%) 10 (27,8%) Vaizdo įrašai 9 (25,0%) 13 (36,1%) 10 (27,8%) 4 (11,1%) Grafiniai pavyzdžiai 7 (19,4%) 18 (50,0%) 6 (16,7%) 5 (13,9%) Animacija 1 (2,8%) 6 (16,7%) 15 (41,7%) 14 (38,9%) Skaidrės (pvz., PowerPoint) 17 (47,2%) 15 (41,7%) 3 (8,3%) 1 (2,8%) Nuotraukos, iliustracijos 11 (30,6%) 19 (52,8%) 6 (16,7%) 0 (0,0%) 4 lentelė. Medijų informacija, naudojama e. studijoms

Pateikdami papildomus atsakymų variantus, respondentai taip pat minėjo: Youtube akademinės muzikos kūrinių garso ir vaizdo įrašus, dažnai su natų pavyzdžiais, virtualias natų bibliotekas, socialinius tinklus.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Iš 11 pav. ir 5 lentelės matome, kad dauguma respondentų e. studijoms organizuoti naudoja internetą (visada – 72,2 proc.), elektroninį paštą (visada – 77,8 proc.), prezentacijas (visada – 52,8 proc. dažnai – 36,1 proc.), virtualias aplinkas (visada – 41,7 proc., dažnai – 27,8 proc., kartais – 13,9 proc.). Tarp rečiau naudojamų technologinių priemonių – garso ir vaizdo konferencijos – jų niekada nenaudoja atitinkamai 44,4 ir 38,9 proc. respondentų, ir animacija – niekada nenaudoja 44,4 proc. respondentų (žr. 11 pav. ir 5 lentelę).

11 pav. Technologijos, naudojamos e.studijoms

Visada Dažnai Kartais Niekada Internetas 26 (72,2%) 6 (16,7%) 3 (8,3%) 1 (2,8%) Vaizdo konferencijos 5 (13,9%) 6 (16,7%) 11 (30,6%) 14 (38,9%) Garso konferencijos 6 (16,7%) 4 (11,1%) 10 (27,8%) 16 (44,4%) El, susirašinėjimas 28 (77,8%) 7 (19,4%) 1 (2,8%) 0 (0,0%) Mobiliosios technologijos 9 (25,0%) 9 (25,0%) 8 (22,2%) 10 (27,8%) Prezentacijos 19 (52,8%) 13 (36,1%) 2 (5,6%) 2 (5,6%) Virtualios aplinkos 15 (41,7%) 10 (27,8%) 5 (13,9%) 6 (16,7%) Animacija 3 (8,3%) 7 (19,4%) 10 (27,8%) 16 (44,4%) 5 lentelė. Technologijos, naudojamos e. studijoms

Apklausoje taip pat norėta išsiaiškinti, kokie aspektai skatina arba riboja dėstytojų galimybes tikslingai pasirinkti medijas e. studijoms. Didžioji dalis respondentų nurodė, kad pagrindinis kriterijus, skatinantis mokymosi medžiagoje naudoti medijas, yra mokymosi rezultatų siekis –

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

šiuo kriterijumi remiasi visada – 61,1 proc. ir dažnai – 33,3 proc. mokymosi paslaugų teikėjų. Labai svarbus kriterijus yra asmeninė dėstytojų patirtis – visada asmenine patirtimi remiasi net 41,7 proc., dažnai net 52,8 proc. respondentų. Galimybe padidinti mokymosi interaktyvumą, kuris taip pat sietinas ir su studijų siekiniais, pasirenkant medijas visada remiasi 36,1 proc., dažnai – 38,9 proc. respondentų. Ne mažiau svarbūs kriterijai – studentų poreikiai ir lūkesčiai bei techninės galimybės. Kiek mažesnis procentas respondentų pažymėjo institucijos pagalbos galimybę – ja remiasi visada – 27,8 proc., dažnai – 36,1 proc. respondentų (žr. 12 pav. ir 6 lentelę).

12 pav. Kriterijai, kuriais remiamasi pasirenkant medijas e. studijose

Visada Dažnai Kartais Niekada

Asmenine patirtimi 15 (41,7%) 19 (52,8%) 1 (2,8%) 1 (2,8%) Galimybe padidinti mokymosi interaktyvumą 13 (36,1%) 14 (38,9%) 8 (22,2%) 1 (2,8%) Institucijos pagalba 10 (27,8%) 13 (36,1%) 10 (27,8%) 3 (8,3%) Kurso medžiagos poreikiais, siekiant mokymosi 22 (61,1%) 12 (33,3%) 2 (5,6%) 0 (0,0%) rezultatų Studentų pageidavimais, poreikiais, lūkesčiais 12 (33,3%) 17 (47,2%) 6 (16,7%) 1 (2,8%) Techninėmis galimybėmis 10 (27,8%) 22 (61,1%) 3 (8,3%) 1 (2,8 6 lentelė. Kriterijai, kuriais remiamasi pasirenkant medijas e. studijose

Pateikdami papildomus atsakymų variantus, respondentai taip pat minėjo: interneto ryšio kokybę, studentų galimybes pasiekit mokslo objektus, būnant bet kurioje geografinėje vietovėje ir bet kuriuo laiku, prievole dėstomą dalyką pateikti nuotoliniu būdu.

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Medijų poveikio įvertinimas studijų procesams

Vertindama medijų poveikį studentams, didžiausia respondentų dalis (72,2 proc.) visiškai sutinka, kad medijos tenkina skirtingų mokymosi stilių poreikius (regimoji, girdimojo, motorinė, emocinė atmintis). Visoms kitoms pozicijoms visiškai pritaria vidutiniškai kiek daugiau nei 30 proc. respondentų. Didžioji dalis respondentų (30,6 proc. ir 66,7 proc.) taip pat sutinka, kad medijos lavina kūrybiškumą, palengvina informacijos suvokimą (52,8 proc. ir 33,3 proc.), sutrumpina mokymo medžiagos įsisavinimo laiką (36,1 proc. ir 50 proc.), palaiko besimokančiųjų norą mokytis bei sulaužo mokymosi intertiškumą (27,8 proc. ir 55,6 proc.). Panašiai teigiamai yra vertinami ir 2 likusieji teiginiai – padeda suvokti dalykų visumą (36,1 proc. ir 47,2 proc.), padeda įtvirtinti žinias (33,3 ir 58,3 proc.) Nuomonės labiau skiriasi kalbant apie medijų poveikį studentų aktyvumui ir įsitraukimui į studijų procesą – net daugiau kaip 20 proc. respondentų visiškai nesutinka su šiais teiginiaisu (žr. 13 pav. ir 7 lentelę).

13 pav. Teiginių, apie medijų poveikį studentui, įvertinimas

100

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Taip, Iš dalies Ne, sutinku sutinku nesutinku 1. Medijos tenkina skirtingų mokymosi stilių poreikius 26 (72,2%) 9 (25,0%) 1 (2,8%) (regimoji, girdimoji, motorinė, emocinė atmintis) 2. Lavina kūrybiškumą 11 (30,6%) 24 (66,7%) 1 (2,8%) 3. Didina studentų aktyvumą 11 (30,6%) 17 (47,2%) 8 (22,2%) 4. Palengvina informacijos suvokimą 19 (52,8%) 12 (33,3%) 5 (13,9%) 5. Sutrumpina mokymo medžiagos įsisavinimo laiką 13 (36,1%) 18 (50,0%) 5 (13,9%) 6. Palaiko besimokančiųjų norą mokytis, sulaužo 10 (27,8%) 20 (55,6%) 6 (16,7%) mokymosi inertiškumą 7. Didina studento įsitraukimą į mokymosi procesą 10 (27,8%) 17 (47,2%) 9 (25,0%) 8. Medijos padeda suvokti dalykų visumą 13 (36,1%) 17 (47,2%) 6 (16,7%) 9. Medijos padeda įtvirtinti žinias 12 (33,3%) 21 (58,3%) 3 (8,3%) 7 lentelė. Teiginių, apie medijų poveikį studentui, įvertinimas

Pateikdami papildomus atsakymus respondentai taip pat minėjo, kad medijos: didina savarankiškumą, norą studijuoti, o ne studentauti; medijos labiausiai naudingos dirbant su didelėmis studentų grupėmis, nes gali padėti užmegzti daugiau ar mažiau individualų/interaktyvų ryšį su dėtytoju. Vertinant medijų poveikį e. mokymosi medžiagos kokybei, beveik visi respondentai pritarė, kad medijos tenkina specifinius auditorijos mokymosi poreikius bei praturtina mokymosi medžiagą žodžiu ar tekstu sunkiai nusakomų procesų / principų demonstravimu – sutinka – 72,2 proc., iš dalies sutinka – 25 proc. respondentų. Apklausos dalyviai visiškai arba iš dalies pritaria ir kitiems teiginiams, įvertinantiems teigiamą medijų poveikį mokymosi medžiagos kokybei. Tik 16,7 proc. respondentų nesutinka, kad medijos didina studijuojančiojo motyvaciją mokytis bei didina mokymosi bendradarbiaujant galimybes, 13,9 proc. respondentų taip pat nesutinka, kad medijos padeda mokymąsi padaryti aktyvų (žr. 14 pav. ir 8 lentelę). Apibendrinant respondentų atsakymus, galima teigti, kad dėstytojai įžvelgia didelę medijų naudą e.studijų proceso kokybei ir kartu besimokančiajam. Daugiausiai dėstytojų išskiria tokius medijų poveikio aspektus, kaip: skirtingų mokymosi stilių poreikių tenkinimas, kūrybiškumo lavinimas, specifinių auditorijos mokymosi poreikių tenkinimas, informacijos suvokimo gerinimas, studijų interaktyvumo didinimas. Svarbu pažymėti, kad visi šie ir kiti poveikio aspektai yra susiję ir sudaro sąlygas studijas labiau orientuoti į studentą ir, tuo pačiu, gerinti studijų kokybę.

101

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

14 pav. Medijų poveikio mokymosi medžiagos kokybei įvertinimas

Taip, Iš dalies Ne, sutinku sutinku nesutinku 1. Medijos tenkina specifinius auditorijos mokymosi 26 (72,2%) 9 (25,0%) 1 (2,8%) poreikius 2. Sudaro galimybę mokymosi procese neakivaizdžiai 21 (58,3%) 15 (41,7%) 0 (0,0%) dalyvauti ekspertams (vaizdo ir garso įrašų pagalba) 3. Praturtina mokymosi medžiagą žodžiu ar tekstu sunkiai 26 (72,2%) 9 (25,0%) 1 (2,8%) nusakomų procesų/principų demonstravimu 4. Leidžia akivaizdžiai pamatyti/patirti sumodeliuoto 23 (63,9%) 12 (33,3%) 1 (2,8%) eksperimento/proceso vaizdą bei pasikeitimus laike 5. Praturtina mokymosi medžiagą naudingais pavyzdžiais 29 (80,6%) 7 (19,4%) 0 (0,0%) 6. Didina studijuojančiojo motyvaciją mokytis 10 (27,8%) 20 (55,6%) 6 (16,7%) 7. Didina mokymosi bendraujant ir bendradarbiaujant 13 (36,1%) 17 (47,2%) 6 (16,7%) galimybes 8. Didina mokymosi medžiagos informatyvumą, 25 (69,4%) 9 (25,0%) 2 (5,6%) patrauklumą ir įvairovę 9. Padeda mokymąsi padaryti aktyvų 18 (50,0%) 13 (36,1%) 5 (13,9%) 8 lentelė. Medijų poveikio mokymosi medžiagos kokybei įvertinimas

Apklausos duomenys taip pat rodo, kad didžiuma dėstytojų sutinka ir su teiginais apie teigiamą medijų poveikį jų darbui. Net 55,6 proc. visiškai sutinka ir 38,9 proc. iš dalies sutinka, kad medijos padeda pasiekti dėstomo dalyko studijų tikslus. Pažvelgę į 15 pav. ir 9 lentelėje pateiktus atsakymus matysime, kad mokymosi rezultatų siekis yra vienas pagrindinių kriterijų, skatinantis mokymosi medžiagoje naudoti medijas. Medijos taip pat padeda dėstytojui įvertinti

102

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 studentus bei palengvina grįžtamąjį ryšį. Daugiau abejonių kelia teiginiai apie tai, kad medijos į mokymosi procesą padeda įtraukti neaktyvius studentus – šiam teiginiui prieštarauja beveik kas trečias respondentas (30,6 proc.). 25 proc. respondentų taip pat nesutinka, kad medijos padeda sukurti individualų kontatą su studijuojančiuoju (žr. 15 pav. ir 9 lentelę). Pateikdami papildomus atsakymų variantus, respondentai taip pat minėjo, kad medijos: palengvina dėstytojui pažangių idėjų greitesnį perdavimą studentui gyvu pavyzdžiu; didina pasitikėjimą dėstytojo kompetencija.

15 pav. Medijų poveikio dėstytojo darbui įvertinimas

Taip, Iš dalies Ne, sutinku sutinku nesutinku 1. Medijos padeda pasiekti dėstomo dalyko studijų tikslus 20 (55,6%) 14 (38,9%) 2 (5,6%) 2. Palengvina mokymosi rezultatų vertinimą 18 (50,0%) 15 (41,7%) 3 (8,3%) 3. Palengvina grįžtamąjį ryšį 18 (50,0%) 14 (38,9%) 4 (11,1%) 4. Padeda į mokymosi procesą įtraukti neaktyvius studentus 9 (25,0%) 16 (44,4%) 11 (30,6%) 5. Padeda sukurti individualų kontaktą su studentu 16 (44,4%) 11 (30,6%) 9 (25,0%) 6. Padeda sukurti į studentą orientuotą mokymosi aplinką 11 (30,6%) 21 (58,3%) 4 (11,1%) 9 lentelė. Medijų poveikio dėstytojo darbui įvertinimas

Analizuojant medijų poveikį mokymosi procesui, matome, kad labiausiai pritariama keliems teiginiams: medijos leidžia koncentrotai perteikti didelį kiekį informacijos (sutinka – 77,2 proc.), medijos leidžia pademonstruoti instrumentų veikimo / naudojimo principus (sutinka – 69,4

103

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 proc.), medijos leidžia įrašyti ir atgaminti bei analizuoti studento veiksmus (sutinka – 66,7 proc.) ir medijos didina mokymosi interaktyvumą (sutinka – 63,9 proc.). Didžioji dalis apklausos dalyvių taip pat teigiamai vertina (sutinka arba iš dalies sutinka) ir kitus pateiktus teiginius apie medijų poveikį mokymosi procesui. Didžiausias respondentų skaičius nesutinka su teiginiu, kad medijos padeda atsiskleisti studentų individualumui (25 proc.), skatina diskutuoti bei palaiko diskusiją (22,2 proc.) (žr. 16 pav. ir 10 lentelę).

16 pav. Medijų poveikio mokymosi procesui įvertinimas

Iš dalies Taip, sutinku Ne, nesutinku sutinku 1. Medijos didina mokymosi interaktyvumą 23 (63,9%) 10 (27,8%) 3 (8,3%) 2. Padeda atsiskleisti studentų individualumui 9 (25,0%) 18 (50,0%) 9 (25,0%) 3. Padeda išlaikyti dėmesį mokymosi metu 12 (33,3%) 17 (47,2%) 7 (19,4%) 4. Skatina diskutuoti (ir palaiko diskusiją) 9 (25,0%) 19 (52,8%) 8 (22,2%) 5. Individualizuoja mokymąsi 16 (44,4%) 14 (38,9%) 6 (16,7%) 6. Padeda modeliuoti sprendimo priėmimą ir pasekmes 12 (33,3%) 19 (52,8%) 5 (13,9%) 7. Leidžia analizuoti kelių procesų ar struktūrų sąveiką 19 (52,8%) 15 (41,7%) 2 (5,6%) ir santykį (grafinis vaizdas ir garsas) 8. Leidžia pademonstruoti instrumentų veikimo / 25 (69,4%) 11 (30,6%) 0 (0,0%) naudojimo principus 9. Leidžia įrašyti ir atgaminti bei analizuoti studento 24 (66,7%) 10 (27,8%) 2 (5,6%) veiksmus (grįžtamasis ryšys, refleksija) 10. Leidžia modeliuoti istorinius įvykius 16 (44,4%) 17 (47,2%) 3 (8,3%)

104

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Iš dalies Taip, sutinku Ne, nesutinku sutinku 11. Leidžia koncentruotai perteikti didelį informacijos 26 (72,2%) 8 (22,2%) 2 (5,6%) kiekį 10 lentelė. Medijų poveikio mokymosi procesui įvertinimas

Pateikdami papildomus atsakymų variantus, respondentai taip pat minėjo, kad medijos: leidžia paskirstyti dėmesį laike, teikia psichologinį komfortą. Be minėtų teigiamų aspektų, dėstytojai mato ir negiamas medijų (o kartu ir e. studijų) įtakas studijų procesams bei dėstytojų darbui. Viena teiginių grupė yra susijusi su problemomis, kurios kyla dėl mokymosi medžiagos prieinamumo – pvz., lengvai prieinama, supaprastinta, trumpai išdėstyta medžiaga neskatina studentų domėtis plačiau, mokytis iš visumos patiems, atsirinkti aktualiausią informaciją; studentai nenori visko ieškoti patys; mažiau domimasi rašytiniais literatūros šaltiniais. Kiti teiginiai paliečia bendravimo su studentais galimybes – pvz., mažėja tiesioginis kontaktas su studentu; išdėstai dalyką taip ir nepamatęs akyse studento; studentams trūksta gyvo kontakto ir bendravimo su dėstytoju, mokymasis "kada noriu" – antimotyvacija dirbti savarankiškai. Trečia pastebėjimų grupė susijusi su laiko, kurį dėstytojas turi skirti rengdamas mokymosi medžiagą ir teikdamas e. studijas, sąnaudomis – pvz., techninės galimybės įdiegti ir naudoti medijas, reikalauja daug darbo laiko valandų; beveik nėra parengtos medžiagos, kurią galima būtų įtraukti į savo rengiamą medžiagą; daug laiko sugaišti bendraudamas individualiai nuotoliniu būdu. Visgi, apibendrinant rezultatus, kyla mintis, kad, tinkamai ir profesionaliai naudojamos medijos yra galinga priemonė galinti smarkiai pagerinti tiek mokymosi rezultatus tiek mokymo(s)i medžiagos kokybę, paįvairinti studijų procesą bei palengvinti dėstytojų darbą. Tačiau medijų priemonių (technologijų bei informacijos) naudojimas dažnai reikalauja specialių techninių žinių arba kvalifikuotos specialisto pagalbos. Todėl buvo svarbu išsiaiškinti kaip dėstytojai vertina savo žinias ir gebėjimus, bei kokios pagalbos jiems reikia, kad jie galėtų tinkamai taikyti medijų priemones studijų procesuose.

105

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Vartotojų poreikiai, problemos ir pageidavimai

Anketinėje apklausoje taip pat buvo aiškintasi, kokių žinių, įgūdžių ir gebėjimų trūksta dėstytojams, kad jie galėtų studijose tikslingai taikyti medijas. Apklausos metu buvo įvardinta visa eilė sričių, kuriose, anot respondentų, jiems trūksta žinių bei įgūdžių ir gebėjimų. Daugiausiai dėstytojų (17,7 proc.) pažymėjo, kad jiems trūksta informacijos apie programinę įrangą ir jos teikiamas galimybes, t.y. – kokios priemonės yra sukurtos, prieinamos ir kokius uždavinius padeda spręsti. 19,0 proc. respondentų norėtų įgyti daugiau žinių apie vaizdo paskaitų rengimą, 11,4 proc. – daugiau techninių žinių apie medijų priemonių kūrimą, 12,7 proc. respondentų trūksta įgūdžių, 7,6 proc. respondentų nurodo, kad trūksta metodinių žinių arba medijas sudėtinga integruoti į jų dėstomą dalyką. Visgi net 16,5 proc. respondentų pažymi, kad jiems nieko netrūksta. Pažymėtina, kad atsiranda vis daugiau e.studijų teikėjų, kurie teigia, kad jau turi pakankamai žinių ir įgūdžių. Galima daryti prielaidą, kad šį pakankamai didelį rodiklį sąlygojo e.mokymosi sistemos dalyvių pastaraisiais metais išklausyti kursai ir mokymai, kurių metu dėstytojai įgijo tiek techninių, tiek metodinių žinių. Kita vertus, respondetų atsakymai į klausimus – kokias medijų technologijas ir informaciją naudojate e.studijose?, rodo, kad populiariausia medija yra teksto pateiktys, skaidrės, nuotraukos ir iliustracijos, garso ir vaizdo įrašai. Tuo tarpu žymiai rečiau naudojamos priemonės ir technologijos reikalaujančios specialaus išmanymo arba specialistų pagalbos, pvz., animacija, garso ir vaizdo konferencijos. Tai gali būti susiję su techninės įrangos stoka arba specialistų stoka institucijose (pvz., daugiau kaip 40 proc. respondentų nurodė, kad jie neturi galimybių e.studijose naudoti garso ir vaizdo konferencijų bei animacijos) (žr. 10 pav. ir 4 lentelę, 11 pav. ir 5 lentelę). Apklausos dalyvių pasirinkimai, nurodant pageidaujamų žinių ir gebėjimų sritis, pavaizduoti 17 pav. ir 11 lentelėje.

106

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

17 pav. Žinios, įgūdžiai ir gebėjimai, kurių trūksta e.studijų teikėjams

Atsakymo variantai Kiekis Santykis 1. Trūksta informacijos apie programinę įrangą ir jos teikiamas 14 17,7% galimybes 2. Trūksta techninių žinių (medijų priemonių kūrimas) 9 11,4% 3. Trūksta žinių apie vaizdo paskaitų rengimą 15 19,0% 8. Kita (įrašykite) 6 7,6% 4. Trūksta metodinių žinių 6 7,6% 5. Trūksta įgūdžių 10 12,7% 6. Sudėtinga integruoti į dėstomą dalyką 6 7,6% 7. Nieko netrūksta 13 16,5% 11 lentelė. Žinios, įgūdžiai ir gebėjimai, kurių trūksta e.studijų teikėjams

Analizuojant atsakymus į klausimą Kokios institucijos pagalbos Jums trūksta, kad studijose galėtumėte tikslingai taikyti medijas?, išaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis apklaustų dėstytojų (23,4 proc.) jaučia techninės įrangos institucijose stygių. Kita nemaža dalis (16,9 proc.) norėtų daugiau programinės įrangos, 13 proc. respondentų nurodė, kad norėtų daugiau institucijos paskatinimo, 9,1 proc. – nurodė, kad trūksta techninės ir metodinės pagalbos, 14,3 proc. respondentų mano, kad studentų gebėjimai IKT srityje yra nepakankami, 13 proc. dėstytojų nurodė, kad jiems trūksta mokymų. Tik 7,8 proc. dėstytojų yra visiškai patenkinti ir jiems nieko netūksta (žr. 18 pav. ir 12 lentelę).

107

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

18 pav. Institucijos pagalba, kurios trūksta e. studijų teikėjams

Atsakymo variantai Kiekis Santykis 1. Trūksta techninės įrangos 18 23,4% 2. Trūksta programinės įrangos 13 16,9% 3. Trūksta techninės/metodinės pagalbos 7 9,1% 4. Trūksta mokymų 10 13,0% 5. Trūksta institucijos paskatinimo 11 14,3% 8. Kita (įrašykite) 1 1,3% 6. Studentų gebėjimai IKT srityje yra nepakankami 11 14,3% 7. Nieko netrūksta 6 7,8% 12 lentelė. Institucijos pagalba, kurios trūksta e. studijų teikėjams

Atsakydami į klausimą Kokios medijos/multimedijos (įranga, informacija, technologijos) padidintų Jūsų dėstomo (-ų) dalyko(-ų) studijų proceso efektyvumą?, respondentai dažniausiai nurodė kompiuterinės bei programinės įrangos, kompiuterizuotų auditorijų bei personalo techninės pagalbos stoką (audio / video grotuvai, personalas, specializuota auditorija su kompiuteriniu tinklu, multimedijos įranga, gerai veikiantys kompiuteriai auditorijose, pakankamas jų skaičius, geri multimedijos aparatai, techninė pagalba (medijų kūrimo laboratorijos ar pan.), kur galima būtų konsultuotis, gauti paramą arba darbo grupė, kuri net realizuotų dėstytojo idėją). Dėstytojai taip pat siūlo tobulinti e.studijų finansavimą, gerinti jų dalyvių motyvaciją bei linki, kad dėstytojai ir studentai "skuosdami" paskui technologijas, neužmirštų ir viens kitam į akis pažvelgt.

108

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

IŠVADOS

Remiantis apklausos duomenimis, didelę e. mokymosi paslaugų teikėjų grupę sudaro vyresnio amžiaus pedagogai, turintys didesnį pedagoginį stažą ir darbo e. studijų srityje patirtį. Akivaizdu, kad didesnę patirtį turintys dėstytojai naudoja sudėtingesnius mokymosi medžiagos teikimo scenarijus ir priemones, tuo tarpu mažesnė patirtis sąlygoja, kad e. mokymosi medžiaga dažniausiai naudojama kaip pagalbinė studijų turinio teikimo priemonė. Turimi technologiniai resursai ir techninės priemonės taip pat yra svarbus rodiklis, lemiantis vienokį ar kitokį e. studijų organizavimo scenarijaus pasirinkimą. Apklausa parodė, kad labiausia įprastos medijų priemonės ir technologijos – kompiuteris, garso transliavimo įranga, vaizdo transliavimo įranga. Kiek mažiau populiari ir naudojama vaizdo konferencijų įranga. E. studijoms organizuoti didžioji dalis respondentų naudoja internetą, elektroninį paštą, prezentacijas, virtualias aplinkas. Tarp rečiau naudojamų technologinių priemonių – garso ir vaizdo konferencijos ir animacija. Dėstytojai retai naudoja e. studijose medijų priemones ir technologijas, reikalaujančias specialaus išmanymo arba specialistų pagalbos, pvz., animacija, garso ir vaizdo konferencijos. Tai gali būti susiję su techninės įrangos stoka arba specialistų stoka institucijose. Todėl populiariausia medija priemonė perteikianti studijų informaciją – teksto pateiktys, ir ją naudoja beveik visi e. studijų teikėjai. Didžiumai respondentų įprasta e. mokymosi medžiagoje naudoti skaidres ir nuotraukas bei iliustracijas, neretai naudojami taip pat garso įrašai, vaizdo įrašai, grafiniai pavyzdžiai. Todėl galima teigti, kad institucijos visgi neturi pakankamai kvalifikuoto personalo, galinčio padėti dėstytojams tikslingai praturtinti e. mokymosi medžiagą medijomis. Dauguma dėstytojų sutinka su teiginais apie teigiamą medijų poveikį mokymosi medžiagai ir dėstytojų darbui – medijos padeda pasiekti dėstomo dalyko studijų tikslus, įvertinti studentus bei palengvina grįžtamąjį ryšį. Dėstytojus naudoti medijas e. studijose taip pat motyvuoja medijų teigiama įtaka mokymosi medžiagos kokybei – medijos tenkina specifinius auditorijos mokymosi poreikius bei praturtina mokymosi medžiagą žodžiu ar tekstu sunkiai nusakomų procesų / principų demonstravimu, praturtina mokymosi medžiagą naudingais pavyzdžiais, didina mokymosi medžiagos informatyvumą, patrauklumą ir įvairovę ir kt. Analizuojant medijų poveikį mokymosi procesui, matome, kad labiausiai pritariama keliems teiginiams: medijos leidžia koncentrotai perteikti didelį kiekį informacijos, medijos leidžia pademonstruoti instrumentų veikimo / naudojimo principus, medijos leidžia įrašyti ir

109

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 atgaminti bei analizuoti studento veiksmus ir medijos didina mokymosi interaktyvumą. Didžioji dalis apklausos dalyvių taip pat teigiamai vertina (sutinka arba iš dalies sutinka) ir kitus pateiktus teiginius apie medijų poveikį mokymosi procesui. Galima teigti, kad dėstytojai įžvelgia didelę medijų naudą e. studijų proceso kokybei ir kartu besimokančiajam. Daugiausiai dėstytojų išskiria tokius medijų poveikio aspektus, kaip: skirtingų mokymosi stilių poreikių tenkinimas, kūrybiškumo lavinimas, specifinių auditorijos mokymosi poreikių tenkinimas, informacijos suvokimo gerinimas, studijų interaktyvumo didinimas. Svarbu pažymėti, kad visi šie ir kiti poveikio aspektai yra susiję ir sudaro sąlygas studijas labiau rientuoti į studentą ir, tuo pačiu, gerinti studijų kokybę. Apibendrinant dėstytojų pateiktus atsakymus, galima teigti, kad, respondentų nuomone, tinkamai ir profesionaliai naudojamos medijos yra galinga priemonė galinti smarkiai pagerinti tiek mokymosi rezultatus tiek mokymosi medžiagos kokybę, paįvairinti studijų procesą bei palengvinti dėstytojų darbą. Tačiau medijų priemonių (technologijų bei informacijos) naudojimas dažnai reikalauja specialių techninių žinių arba kvalifikuotos specialisto pagalbos. Apklausa parodė, kad nors dauguma dėstytojų teikiančių elektronines studijas, sulaukia institucijos pagalbos (tiek techninės, tiek metodinės), visgi apklausos dalyviai nurodo, kad dėstytojų galimybes e. studijose tikslingai pasirinkti medijas riboja specializuotos techninės, programinės įrangos institucijose stoka, taip pat dėstytojai norėtų gauti daugiau techninės ir metodinės pagalbos. Vertinanat apklausos dalyvių poreikius matome, kad sparčiai tobulėjant technologijoms, nuolat yra aktualus įrangos ir gebėjimų atnaujinimo klausimas. Todėl dalis respondentų išreiškė norą mokytis ir įgyti žinių apie medija priemonių kūrimą ir naudojimą. Daugiausiai dėstytojų pažymėjo, kad jiems trūksta informacijos apie programinę įrangą ir jos teikiamas galimybes, t.y. apie tai, kokios priemonės yra sukurtos, prieinamos ir kokius uždavinius padeda spręsti. Todėl galime pasakyti, kad sparčiai tobulėjant e. mokymosi technologijoms, e. studijų dalyvių informavimo ir mokymosi procesas turėtų būti nuolatinis ir tęstinis. Tik taip galima užtikrinti dėstytojų ir techninių darbuotojų bei studentų pakankamą žinių ir gebėjimų mastą, o kartu ir e. studijų kokybę.

110

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

STUDENTŲ APKLAUSOS REZULTATAI

Anketinė analizė atlikta pagal šiam projektui keliamus metodinius reikalavimus bei nurodymus, kurio tikslas – didinti visų LieDM tinkle dalyvaujančių institucijų galimybes teikti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias studijas elektroniniu būdu. Anketa buvo skirta išsiaiškinti studentų medijų naudojimo nuotolinio ir e. mokymosi procese poreikius, galimybes ir naudingumą. Anketos buvo išsiųstos LieDM tinkle dalyvaujančių Lietuvos aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų – studentams. Iš viso sugrįžo 88 anketos, kuriomis remiantis apibendrinami jų duomenys.

Socialinės demografinės respondentų grupės charakteristikos

Anketas užpildę respondentai pagal institucijos tipą pasiskirstė taip (žr. 19 pav.):

19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal institucijos tipą

Atlikus analizę pagal mokslo pakraipas paaiškėjo, kad 62,2 proc. atsakiusiųjų anketas studijuoja meno, 21,6 proc. socialinės, 8 proc. humanitarinių, 6,8 proc. technologinės, 2,4 proc. biomedicinos, 1 proc. fizinių mokslų pakraipos specialybes (žr. 20 pav.):

111

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal studijų kryptis

86,4 proc. apklaustųjų respondentų studijuoja pirmojoje studijų pakopoje, 10,2 proc. – antrojoje studijų pakopoje ir 3,4 proc. – nurodė studijuojantys laipsnio nesuteikiančiose studijose arba studijuoja antrą bakalaurą, arba studijuoja ir bakalaurą ir magistrą (žr. 21 pav.).

21 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal studijų pakopą

Pagal studijų formą nuolatinėse studijose studijuoja 75 proc. respondentų, ištęstinėse – 20,5 proc., 4,5 proc. atsakiusiųjų nurodė studijuojantys nuotoliniu būdu (žr. 22 pav.).

112

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

22 pav. respondentų pasiskirstymas pagal studijų formą

Naudojamos e. studijų priemonės – informacija ir technologijos Apklausa parodė, jog respondentai e. studijų metu (žr. 23 pav. ir 13 lentelę) dažniausiai naudojasi kompiuteriais (visada – 65,9 proc., dažnai – 28,49 proc., kartais – 4,59 proc.). Kiek mažiau naudojama yra vaizdo transliavimo įranga (visada – 8 proc., dažnai – 33,0 proc., kartais – 31,8 proc.), vaizdo konferencijų įranga (visada – 3,4 proc., dažnai – 11,4 proc., kartais – 37,5 proc.), garso transliavimo įranga (visada – 17,4 proc., dažnai – 23,9 proc., kartais – 34,1 proc.). Kartais mokymosi tikslams naudojamas radijas (visada – 1,1 proc., dažnai – 3,4 proc., kartais – 28,4 proc.), mobilieji telefonai (visada – 19,3 proc., dažnai – 28,4 proc., kartais – 27,3 proc.), televizorius (visada – 0,0 proc., dažnai – 3,4 proc., kartais – 39,8 proc.), interaktyvi lenta (visada – 0,0 proc., dažnai – 9,1 proc., kartais – 25,0 proc.).

23 pav. Techninės priemonės (įranga), naudojamos e. studijoms

113

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Visada Dažnai Kartais Niekada Kompiuteris 58 (65.9%) 25 (28.4%) 4 (4.5%) 1 (1.1%) Vaizdo transliavimo įranga 7 (8.0%) 29 (33.0%) 28 (31.8%) 24 (27.3%) Vaizdo konferencijų įranga 3 (3.4%) 10 (11.4%) 33 (37.5%) 42 (47.7%) Garso transliavimo įranga 15 (17.0%) 21 (23.9%) 30 (34.1%) 22 (25.0%) Radijas 1 (1.1%) 3 (3.4%) 25 (28.4%) 59 (67.0%) Mobilieji telefonai 17 (19.3%) 25 (28.4%) 24 (27.3%) 22 (25.0%) Televizorius 0 (0.0%) 3 (3.4%) 35 (39.8%) 50 (56.8%) Interaktyvi lenta 0 (0.0%) 8 (9.1%) 22 (25.0%) 58 (65.9%) 13 lentelė. Techninės priemonės (įranga), naudojamos e. studijoms

Pateikdami papildomus atsakymų variantus, meno krypties specialybių respondentai minėjo, kad e. studijų metu taip pat naudoja ir elektroninę skaityklę, elektroninį derintuvą, elektroninį metronomą, elektroninės muzikos įrangą, įgarsinimo įranga, mikrofonus, filmavimo techniką, apšvietimo techniką, fotoaparatą, iPadą. Išanalizavus e. studijoms naudojamą medijų informaciją, akivaizdu, kad teksto pateiktys yra populiariausia medija, kurią e. studijų metu respondentai naudoja visada – 45,5 proc., dažnai – 36,4 proc.. Skaidrėmis, respondentai, naudojasi: visada – 30,7 proc., dažnai – 40,9 proc., kartais – 21,6 proc.). Kiek mažiau naudojasi nuotraukomis, iliustracijomis (visada – 25,0 proc., dažnai – 33,0 proc., kartais – 35,2 proc.), vaizdo įrašais (visada – 21,6 proc., dažnai – 30,7 proc.), garso įrašais (visada – 21,6 proc., dažnai – 26,1 proc.), tinklarasčiais (visada – 15,9 proc., dažnai – 31,8 proc.), grafiniais pavyzdžiais (visada – 14,8 proc., dažnai – 26,1 proc.). Mažiau populiarūs yra hipertekstai (visada – 9,1 proc., dažnai – 17 proc.) ir animacija (visada – 4,5 proc., dažnai – 13,6 proc.).

114

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

24 pav. Medijų informacija, naudojame e. studijoms

Visada Dažnai Kartais Niekada Teksto pateiktys 40 (45.5%) 32 (36.4%) 14 (15.9%) 2 (2.3%) Hipertekstai 8 (9.1%) 15 (17.0%) 34 (38.6%) 31 (35.2%) Tinklaraščiai 14 (15.9%) 28 (31.8%) 34 (38.6%) 12 (13.6%) Garso įrašai 19 (21.6%) 23 (26.1%) 29 (33.0%) 17 (19.3%) Vaizdo įrašai 19 (21.6%) 27 (30.7%) 30 (34.1%) 12 (13.6%) Grafiniai pavyzdžiai 13 (14.8%) 23 (26.1%) 34 (38.6%) 18 (20.5%) Animacija 4 (4.5%) 12 (13.6%) 38 (43.2%) 34 (38.6%) Skaidrės (pvz., PowerPoint) 27 (30.7%) 36 (40.9%) 19 (21.6%) 6 (6.8%) Nuotraukos, iliustracijos 22 (25.0%) 29 (33.0%) 31 (35.2%) 6 (6.8%) 14 lentelė. Medijų informacija, naudojame e. studijoms

Analizuojant technologijas (žr. 25 pav. ir 15 lentelę), kuriomis naudojasi respondentai e. studijų metu, be abejonės, internetu naudojamasi labiausiai (visada – 78,4 proc., dažnai – 18,2 proc., kartais – 3,4 proc.). 33 proc. respondentų visada susirašinėja elektroniniu būdu, dažnai susirašinėja 37,5 proc. ir kartais – 25 proc.. Mobiliosiomis technologijomis visada naudojasi 23,9 proc. respondentų, dažnai – 30,7 proc., kartais – 26,1 proc.. Panašiu santykiu tarpusavyje pasiskirstė virtuali aplinka (visada – 19,3 proc., dažnai – 33,0 proc., kartais – 19,3 proc.) bei prezentacijos (visada – 17,0 proc., dažnai – 38,6 proc., kartais – 31,8 proc.). Mažiausiai e. studijų procese naudojamos yra garso, vaizdo konferencijos (visada – 2,3 proc., dažnai – 9,1 proc., kartais – 30,7 proc.) bei animacijos (visada – 3,4 proc., dažnai – 12,5 proc., kartais – 29,5 proc.) 115

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

25 pav. Technologijos, naudojamos e. studijoms

Visada Dažnai Kartais Niekada Internetas 69 (78.4%) 16 (18.2%) 3 (3.4%) 0 (0.0%) Vaizdo konferencijos 2 (2.3%) 8 (9.1%) 27 (30.7%) 51 (58.0%) Garso konferencijos 2 (2.3%) 6 (6.8%) 29 (33.0%) 51 (58.0%) El. susirašinėjimas 29 (33.0%) 33 (37.5%) 22 (25.0%) 4 (4.5%) Mobiliosios technologijos 21 (23.9%) 27 (30.7%) 23 (26.1%) 17 (19.3%) Prezentacijos 15 (17.0%) 34 (38.6%) 28 (31.8%) 11 (12.5%) Virtualios aplinkos 17 (19.3%) 29 (33.0%) 17 (19.3%) 25 (28.4%) Animacija 3 (3.4%) 11 (12.5%) 26 (29.5%) 48 (54.5%) 15 lentelė. Technologijos, naudojamos e. studijoms

Medijų poveikio įvertinimas studijų procesams Išanalizavus respondentų atsakymus į klausimą kodėl verta integruoti į studijas medijas (žr. 26 pav. ir 16 lentelę), paaiškėjo, kad dauguma pritaria nuomonei, jog medijos tenkina skirtingų mokymosi stilių poreikius (80,7 proc.): regimąją, girdimąją, motorinę, emocinę atmintis. 71,6 proc. respondentų mano, jog medijos palengvina informacijos suvokimą. Respondentai sutinka ir, kad medijos padeda suvokti dalykų visumą (56,3 proc.), padeda įtvirtinti žinias (51,1 proc.), sutrumpina mokymo medžiagos įsisavinimo laiką (50 proc.), didina studentų aktyvumą (48,9 proc.), lavina kūrybiškumą (47,7 proc.), didina studentų įsitraukimą į mokymosi procesą (45,5 proc.), palaiko besimokančiųjų norą mokytis, sulaužo mokymosi inertiškumą (38,6 proc.).

116

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

26. pav. Teiginių, apie medijų poveikį, įvertinimas

Taip, Iš dalies Ne, ▲ sutinku sutinku nesutinku

1. Medijos tenkina skirtingų mokymosi stilių poreikius 71 (80.7%) 14 (15.9%) 3 (3.4%) (regimoji, girdimoji, motorinė, emocinė atmintis)

2. Lavina kūrybiškumą 42 (47.7%) 35 (39.8%) 11 (12.5%) 3. Didina studentų aktyvumą 43 (48.9%) 31 (35.2%) 14 (15.9%) 4. Palengvina informacijos suvokimą 63 (71.6%) 23 (26.1%) 2 (2.3%)

5. Sutrumpina mokymo medžiagos įsisavinimo laiką 44 (50.0%) 36 (40.9%) 8 (9.1%)

6. Palaiko besimokančiųjų norą mokytis, sulaužo mokymosi 34 (38.6%) 39 (44.3%) 15 (17.0%) inertiškumą

7. Didina studento įsitraukimą į mokymosi procesą 40 (45.5%) 33 (37.5%) 15 (17.0%)

8. Medijos padeda suvokti dalykų visumą 50 (56.8%) 33 (37.5%) 5 (5.7%) 9. Medijos padeda įtvirtinti žinias 45 (51.1%) 36 (40.9%) 7 (8.0%) 16 lentelė. Teiginių, apie medijų poveikį, įvertinimas

Pateikdami papildomus atsakymus apie medijų poveikį e. studijų procese, respondentai mano, kad mokymosi būdai turi tobulėti ir atsinaujinti lygiai taip pat, kaip ir technologijos, taip pat pažymėjo, kad medijos paįvairina, pagyvina mokymąsi, lengviau susieti ir suprasti tam tikrus dalykus, didina mokslo pasiekiamumą (ypatingai socialiai pažeidžiamus asmenis, pvz., neįgaliuosius) bei didina galimybę gauti kokybiškiausias, naujausias žinias pasaulyje.

117

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Analizuojant medijų poveikį e. mokymosi medžiagos kokybei, beveik visi respondentai pritarė, kad medijos praturtina mokymosi medžiagą žodžiu ar tekstu sunkiai nusakomų procesų / principų demonstravimu (78,4 proc.), praturtina mokymosi medžiagą naudingais pavyzdžiais (77,3 proc.), leidžia akivaizdžiai pamatyti / patirti sumodeliuoto eksperimento / proceso vaizdą bei pasikeitimus laike (76,1 proc.). Nemažai respondentų mano, kad medijos mokymosi procese sudaro galimybę neakivaizdžiai dalyvauti ekspertams, pvz., vaizdo ir garso įrašų pagalba (70,5%), didina mokymosi medžiagos informatyvumą, patrauklumą ir įvairovę (68,2 proc.), tenkina specifinius auditorijos mokymosi poreikius 61,4 proc., didina mokymosi bendraujant ir bendradarbiaujant galimybes (42,0 proc.) ir tik 3,8 proc. mano, jog medijos didina studijuojančiojo motyvaciją mokytis.

27 pav. Medijų poveikio mokymosi medžiagos kokybei įvertinimas

Taip, Iš dalies Ne,

sutinku sutinku nesutinku

1. Medijos tenkina specifinius auditorijos mokymosi poreikius 54 (61.4%) 31 (35.2%) 3 (3.4%)

2. Sudaro galimybę mokymosi procese neakivaizdžiai 62 (70.5%) 21 (23.9%) 5 (5.7%) dalyvauti ekspertams (pvz., vaizdo ir garso įrašų pagalba)

3. Praturtina mokymosi medžiagą žodžiu ar tekstu sunkiai 69 (78.4%) 16 (18.2%) 3 (3.4%) nusakomų procesų / principų demonstravimu 4. Leidžia akivaizdžiai pamatyti/patirti sumodeliuoto 67 (76.1%) 19 (21.6%) 2 (2.3%) eksperimento/proceso vaizdą bei pasikeitimus laike 5. Praturtina mokymosi medžiagą naudingais pavyzdžiais 68 (77.3%) 18 (20.5%) 2 (2.3%)

118

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

6. Didina studijuojančiojo motyvaciją mokytis 28 (31.8%) 41 (46.6%) 19 (21.6%) 7. Didina mokymosi bendraujant ir bendradarbiaujant 37 (42.0%) 42 (47.7%) 9 (10.2%) galimybes 8. Didina mokymosi medžiagos informatyvumą, patrauklumą 60 (68.2%) 25 (28.4%) 3 (3.4%) ir įvairovę 9. Padeda mokymąsi padaryti aktyvų 42 (47.7%) 35 (39.8%) 11 (12.5% 17 lentelė. Medijų poveikio mokymosi medžiagos kokybei įvertinimas

Respondentai, papildomai parašė, kad medijos naudingos, nes atitinka vienaip ar kitaip kiekvieno studento poreikį ir būdą suprasti medžiagą, taip pat pažymėjo, jog medijos didina mokymosi medžiagos įvairovę, kurios leidžia pasiekti medžiagą neišeinant iš savo gyvenamosios vietos. Vertinant medijų poveikį mokymosi procesui (žr. 28 pav. ir 18 lentelę), didžioji dalis respondentų nurodė, jog medijos leidžia analizuoti kelių procesų ar struktūrų sąveiką ir santykį (69,3 proc.), pvz., grafinis vaizdas, garsas) bei leidžia koncentruotai perteikti didelį informacijos kiekį (68,2 proc.). Muzikos srities respondentai mano, kad medijos suteikia galimybę pademonstruoti instrumentų veikimo / naudojimo principus (68,2 proc.). Kiek mažiau respondentų nurodė, jog medijos leidžia įrašyti ir atgaminti bei analizuoti besimokančiojo veiksmus, pvz., grįžtamasis ryšys, refleksija (58 proc.), taip pat mano, kad medijos didina mokymosi interaktyvumą (56,8 proc.), leidžia modeliuoti istorinius modelius (55,7 proc.) bei individualizuoja mokymąsi (52,3 proc.). Kiek mažiau respondentų pažymi, kad medijos padeda atsiskleisti besimokančiųjų individualumui (38,6 proc.), padeda išlaikyti dėmesį mokymosi metu (36,4 proc.), skatina diskutuoti (30,7 proc.) bei padeda modeliuoti sprendimo priėmimą ir pasekmes (27,3 proc.).

119

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

28 pav. Medijų poveikis mokymosi procesui

Taip, Iš dalies Ne,

sutinku sutinku nesutinku 1. Medijos didina mokymosi interaktyvumą 50 (56.8%) 35 (39.8%) 3 (3.4%) 2. Padeda atsiskleisti studentų individualumui 34 (38.6%) 34 (38.6%) 20 (22.7%) 3. Padeda išlaikyti dėmesį mokymosi metu 32 (36.4%) 40 (45.5%) 16 (18.2%) 4. Skatina diskutuoti (ir palaiko diskusiją) 27 (30.7%) 43 (48.9%) 18 (20.5%) 5. Individualizuoja mokymąsi 46 (52.3%) 26 (29.5%) 16 (18.2%)

6. Padeda modeliuoti sprendimo priėmimą ir pasekmes 24 (27.3%) 50 (56.8%) 14 (15.9%)

7. Leidžia analizuoti kelių procesų ar struktūrų sąveiką ir 61 (69.3%) 23 (26.1%) 4 (4.5%) santykį (pvz., grafinis vaizdas ir garsas)

8. Leidžia pademonstruoti instrumentų veikimo / naudojimo 60 (68.2%) 23 (26.1%) 5 (5.7%) principus

9. Leidžia įrašyti ir atgaminti bei analizuoti studento 51 (58.0%) 30 (34.1%) 7 (8.0%) veiksmus (grįžtamasis ryšys, refleksija)

10. Leidžia modeliuoti istorinius įvykius 49 (55.7%) 34 (38.6%) 5 (5.7%)

11. Leidžia koncentruotai perteikti didelį informacijos kiekį 60 (68.2%) 25 (28.4%) 3 (3.4%) 18 lentelė. Medijų poveikis mokymosi procesui

Respondentai, papildomai parašydami savo nuomonę apie medijų poveikį mokymosi procesui, mano, kad medijos palengvina tiek atsiskaitymų formą, tiek patį mokomąjį procesą, taip

120

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 pat mano, kad medijos besimokantįjį padaro mobilesnį tiek laiko, tiek ir vietos atžvilgiu, o šiuolaikiniam jaunimui, toks mokymosi procesas / būdas yra daug patrauklesnis. Analizuojant medijų įtaką e. studijų efektyvumui įvertinimą balais, 63,6 proc. respondentų mano, kad mokymosi medžiagos patalpinimas internete bei garso ir vaizdo įrašai daro didžiausią įtaką. E. studijų efektyvumui, respondentų manymu, mokymosi medžiaga virtualioje mokymosi aplinkoje didelę įtaką daro – 55,7 proc., vidutinę įtaką – 30,7 proc., maža įtaka – 11,4 proc.. Apie galimybę besimokančiajam pasirinkti, kokias medijas naudoti / kurti e. studijų metu, efektyvumo įtakojimui didelę įtaką daro, mano – 53,4 proc., vidutinę – 34,1 proc., mažą – 6,8 proc. respondentų. Toliau apie medijų įtaką e. studijų efektyvumui, respondentų nuomonės pasiskirstė taip: nuotraukos ir iliustracijos didelę įtaką daro – 52,3 proc., vidutinę įtaką – 39,8 proc., mažą įtaką – 6,8 proc., e. susirašinėjimas: didelę įtaką – 48,9 proc., vidutinę įtaką – 36,4 proc., mažą įtaką – 10,2 proc., kompiuterinis modeliavimas / simuliacijos: didelę įtaką – 36,4 proc., vidutinę įtaką – 38,6 proc., mažą įtaką – 18,2 proc., vaizdo konferencijos: didelę įtaką – 33 proc., vidutinę įtaką – 37,5 proc., mažą įtaką – 20,5 proc., mobiliosios technologijos: didelę įtaką – 30,7 proc., vidutinę įtaką – 45,5 proc., mažą įtaką – 13,6 proc., animacija: didelę įtaką – 26,1 proc., vidutinę įtaką – 28,4 proc., mažą įtaką – 33 proc., garso konferencijos: didelę įtaką – 22,7 proc., vidutinę įtaką – 42 proc., mažą įtaką – 26,1 proc..

29 pav. Medijų poveikio, e. studijų efektyvumui, įvertinimas

121

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

4. Didelė 3. Vidutinė 2. Maža 1. Įtakos

įtaka įtaka įtaka neturi 1. Nuotraukos ir iliustracijos 46 (52.3%) 35 (39.8%) 6 (6.8%) 1 (1.1%) 2. Mokymosi medžiaga, patalpinama 56 (63.6%) 23 (26.1%) 8 (9.1%) 1 (1.1%) internete 3. Mokymosi medžiaga virtualioje mokymosi 49 (55.7%) 27 (30.7%) 10 (11.4%) 2 (2.3%) aplinkoje 4. Garso ir vaizdo įrašai 56 (63.6%) 28 (31.8%) 2 (2.3%) 2 (2.3%) 5. Mobiliosios technologijos 27 (30.7%) 40 (45.5%) 12 (13.6%) 9 (10.2%) 6. El. susirašinėjimas 43 (48.9%) 32 (36.4%) 9 (10.2%) 4 (4.5%) 7. Vaizdo konferencijos 29 (33.0%) 33 (37.5%) 18 (20.5%) 8 (9.1%) 8. Garso konferencijos 20 (22.7%) 37 (42.0%) 23 (26.1%) 8 (9.1%) 9. Animacija 23 (26.1%) 25 (28.4%) 29 (33.0%) 11 (12.5%) 10. Kompiuterinis modeliavimas / 32 (36.4%) 34 (38.6%) 16 (18.2%) 6 (6.8%) simuliacijos

11. Galimybė studentui pasirinkti, kokias 47 (53.4%) 30 (34.1%) 6 (6.8%) 5 (5.7%) medijas naudoti (kurti medijas) 19 lentelė. Medijų poveikio, e. studijų efektyvumui, įvertinimas

Vertinant daromą medijų įtaką studentų mokymosi aktyvumui paaiškėjo, kad mokymosi medžiagos patalpinimas internete (didelė įtaka – 59 proc., vidutinė įtaka – 29,5 proc., maža įtaka – 8 proc.) bei garso ir vaizdo įrašai (didelė įtaka – 58 proc., vidutinė įtaka – 25 proc., maža įtaka – 11,4 proc.) turi didelės įtakos mokymosi aktyvumui. Respondentai mano, kad jų mokymosi aktyvumui įtakos turi nuotraukos ir iliustracijos (didelė įtaka – 50 proc., vidutinė įtaka – 31,8 proc., maža įtaka – 14,8 proc.), mokymosi medžiaga virtualioje mokymosi aplinkoje (didelė įtaka – 46,6 proc., vidutinė įtaka – 34,1 proc., maža įtaka – 13,6 proc.), galimybė studentui pačiam pasirinkti, kokia medijas naudoti (didelė įtaka – 44,3 proc., vidutinė įtaka – 36,4 proc., maža įtaka – 6,8 proc.), el. susirašinėjimas (didelė įtaka – 42 proc., vidutinė įtaka – 35,2 proc., maža įtaka – 15,9 proc.), mobiliosios technologijos (didelė įtaka – 27,3 proc., vidutinė įtaka – 35,2 proc., maža įtaka – 23,9 proc.), vaizdo konferencijos (didelė įtaka – 23,9 proc., vidutinė įtaka – 28,4 proc., maža įtaka – 18,2 proc., įtakos neturi – 29,5 proc.), animacija (didelė įtaka – 20,5 proc., vidutinė įtaka – 21,6 proc., maža įtaka – 31,8 proc., įtakos neturi – 26,1 proc.), garso konferencijos (didelė įtaka – 19,3 proc., vidutinė įtaka – 30,7 proc., maža įtaka – 20,5 proc., įtakos neturi – 29,5 proc.),

122

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 kompiuterinis modeliavimas / simuliacijos (didelė įtaka – 19,3 proc., vidutinė įtaka – 34,1 proc., maža įtaka – 23,9 proc., įtakos neturi – 22,7 proc.).

30 pav. Medijų įtaka mokymosi aktyvumui

4. Didelė 3. Vidutinė 2. Maža 1. Įtakos

įtaka įtaka įtaka neturi 1. Nuotraukos ir iliustracijos 44 (50.0%) 28 (31.8%) 13 (14.8%) 3 (3.4%) 2. Mokymosi medžiaga, patalpinama 52 (59.1%) 26 (29.5%) 7 (8.0%) 3 (3.4%) internete 3. Mokymosi medžiaga virtualioje 41 (46.6%) 30 (34.1%) 12 (13.6%) 5 (5.7%) mokymosi aplinkoje 4. Garso ir vaizdo įrašai 51 (58.0%) 22 (25.0%) 10 (11.4%) 5 (5.7%) 5. Mobiliosios technologijos 24 (27.3%) 31 (35.2%) 21 (23.9%) 12 (13.6%) 6. El. susirašinėjimas 37 (42.0%) 31 (35.2%) 14 (15.9%) 6 (6.8%) 7. Vaizdo konferencijos 21 (23.9%) 25 (28.4%) 16 (18.2%) 26 (29.5%) 8. Garso konferencijos 17 (19.3%) 27 (30.7%) 18 (20.5%) 26 (29.5%) 9. Animacija 18 (20.5%) 19 (21.6%) 28 (31.8%) 23 (26.1%) 10. Kompiuterinis 17 (19.3%) 30 (34.1%) 21 (23.9%) 20 (22.7%) modeliavimas/simuliacijos 11. Galimybė studentui pasirinkti, kokias 39 (44.3%) 32 (36.4%) 6 (6.8%) 11 (12.5%) medijas naudoti 20 lentelė. Medijų įtaka mokymosi aktyvumui

123

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Medijų poveikis e. studijų procesams, respondentų yra teigiamai vertinamas ir aiškiai galime įžvelgti kokią pozityvią įtaką medijos turi e. studijų efektyvumui pasiekti bei patį mokymosi procesą suaktyvinti, kai jos leidžia analizuoti kelių procesų ar struktūrų sąveiką ir santykį e. studijų procese.

Besimokančiųjų poreikiai, problemos ir pageidavimai Anketinėje apklausoje aiškintasi besimokančiųjų poreikiai, problemos ir pageidavimai naudojant medijas e. studijų procese. Respondentai apie savo žinių / įgūdžių / gebėjimų naudotis medijomis trūkumus įvardijo taip: trūksta informacijos apie programinę įrangą ir jos naudojimo galimybes – 34,7 proc., trūksta patirties – 37,3 proc., nieko netrūksta – 25,4 proc..

31 pav. Žinių / įgūdžių / gebėjimų naudotis medijomis trūkumai

Atsakymo variantai Kiekis Santykis 1. Trūksta informacijos apie programinę įrangą ir jos naudojimo 41 34.7% galimybes 2. Trūksta patirties 44 37.3% 3. Nieko netrūksta 30 25.4% 4. Kita (įrašykite) 3 2.5% 21 lentelė. Žinių / įgūdžių / gebėjimų naudotis medijomis trūkumai

2,6 proc. respondentų, papildomai įrašydami savo nuomonę apie trūkumus, pabrėžė, kad e. studijų procese trūksta įrangos ir nėra sudaromos sąlygos naudotis medijomis bei jas pasirinkti, taip pat nurodė, kad nėra tokių užsiėmimų, kur būtų lavinami įgūdžiai, reikalingi kurti medijas, pvz., kompiuterinės muzikos kūrimo, redagavimo programos.

124

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Analizuojant institucijos pagalbos trūkumus, naudojant medijas e. studijų metu, paaiškėjo, kad 25,7 proc. respondentų kaip trūkumą nurodo programinės įrangos, 25,1 proc. – techninės įrangos, 20 proc. – institucijos paskatinimo, 17,1 proc. – studentų gebėjimų IKT srityje stoką ir tik 11,4 proc. respondentų pažymėjo, jog nieko netrūksta. 0,6 proc. mano, kad trūksta kompetentingų dėstytojų, kurie išmanytų IKT.

32 pav. Institucinės pagalbos trūkumai

Atsakymo variantai Kiekis Santykis 1. Trūksta techninės įrangos 44 25.1% 2. Trūksta programinės įrangos 45 25.7% 3. Trūksta institucijos paskatinimo 35 20.0% 4. Studentų gebėjimai IKT srityje yra nepakankami 30 17.1% 5. Nieko netrūksta 20 11.4% 6. Kita (įrašykite) 1 0.6% 22 lentelė. Institucinės pagalbos trūkumai

Analizuojant respondentų atsakymus, kokios medijos (įranga, informacija, technologijos) padidintų e. studijų proceso efektyvumą, paaiškėjo, kad itin trūksta kokybiškos kompiuterinės įrangos, vaizdo kamerų, geresnių projektorių, interaktyvios lentos, reikalinga daugiau sparčių kompiuterių (laisvai pasiekiamose universiteto vietose), daugiau juose suinstaliuotos reikalingos programinės įrangos, daugiau skenerių, spausdintuvų, kokybiškų ausinių, projektorių, ekranų. Respondentai pažymi, kad kompiuteriai turėtų būti kiekvienoje klasėje. Efektyvumą padidintų ir dažniau naudojamas vaizdinis / garsinis iliustravimas, el. vadovėliai, mobiliosios technologijos. Respondentai mano, kad e. studijų proceso efektyvumą padidintų ir prieinamas greitas ir kokybiškas internetas, visiems meno studentams skirtos salės įvairiausių filmų peržiūroms kiaurą

125

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 parą ar bent jau visą darbo dieną. Galimybė laisvą minutę prieiti prie viso pasaulio filmų taip pat kaip yra sudaroma galimybė bibliotekose prieiti prie knygų.

126

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

IŠVADOS

Atlikus studentų apklausos anketų analizę matome, kad dažniausiai naudojamos e. studijų priemonės (informacija ir technologijos) yra kompiuteriai, mažiausiai mokymosi tikslams naudojamas radijas, mobilieji telefonai, televizorius, interaktyvi lenta. Išanalizavus e. studijoms naudojamą medijų informaciją, akivaizdu, kad teksto pateiktys yra populiariausia medija, mažiau populiarūs yra hipertekstai ir animacija. Technologijas, kuriomis naudojasi respondentai e. studijų metu, be abejonės, yra internetas, mažiausiai naudojamos yra garso, vaizdo konferencijos bei animacijos. Medijų poveikio įvertinimo studijų procesams analizė parodė, kad medijos labiausiai tenkina skirtingų mokymosi stilių poreikius (80,7 proc.): regimąją, girdimąją, motorinę, emocinę atmintis. 71,6 proc. respondentų mano, jog medijos palengvina informacijos suvokimą. Respondentai pritaria nuomonei, kad medijos padeda suvokti dalykų visumą (56,3 proc.) bei padeda įtvirtinti žinias (51,1 proc.) ir sutrumpina mokymo medžiagos įsisavinimo laiką (50 proc.), didina studentų aktyvumą (48,9 proc.) bei lavina kūrybiškumą (47,7 proc.), taip pat didina studentų įsitraukimą į mokymosi procesą (45,5 proc.) ir palaiko besimokančiųjų norą mokytis, sulaužo mokymosi inertiškumą (38,6 proc.). Analizuojant medijų poveikį e. mokymosi medžiagos kokybei, beveik visi respondentai pritarė, kad medijos praturtina mokymosi medžiagą žodžiu ar tekstu sunkiai nusakomų procesų / principų demonstravimu (78,4 proc.), praturtina mokymosi medžiagą naudingais pavyzdžiais (77,3 proc.), leidžia akivaizdžiai pamatyti / patirti sumodeliuoto eksperimento / proceso vaizdą bei pasikeitimus laike (76,1 proc.). Nemažai respondentų mano, kad medijos mokymosi procese didina mokymosi medžiagos informatyvumą, patrauklumą ir įvairovę (68,2 proc.), tenkina specifinius auditorijos mokymosi poreikius 61,4%, didina mokymosi bendraujant ir bendradarbiaujant galimybes (42,0 proc.). Vertinant medijų poveikį mokymosi procesui, didžioji dalis respondentų mano, jog medijos leidžia analizuoti kelių procesų ar struktūrų sąveiką ir santykį (69,3 proc.), pvz., grafinis vaizdas, garsas) bei leidžia koncentruotai perteikti didelį informacijos kiekį (68,2 proc.). Muzikos srities respondentai mano, kad medijos suteikia galimybę pademonstruoti instrumentų veikimo / naudojimo principus (68,2 proc.). Kiek mažiau respondentų nurodė, jog medijos leidžia įrašyti ir atgaminti bei analizuoti besimokančiojo veiksmus, pvz., grįžtamasis ryšys, refleksija (58 proc.), taip pat mano, kad medijos didina mokymosi interaktyvumą (56,8 proc.). Respondentai, kad medijos palengvina tiek

127

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002 atsiskaitymų formą, tiek patį mokomąjį procesą, taip pat mano, kad medijos besimokantįjį padaro mobilesnį tiek laiko, tiek ir vietos atžvilgiu. Analizuojant medijų įtaką e. studijų efektyvumui įvertinimą balais, 63,6 proc. respondentų mano, kad mokymosi medžiagos patalpinimas internete bei garso ir vaizdo įrašai daro didžiausią įtaką. Išanalizavus besimokančiųjų poreikius, problemas ir pageidavimus naudojant medijas e. studijų procese, respondentai apie savo žinių, įgūdžių, gebėjimų naudotis medijomis kaip trūkumus įvardijo programinę įrangą ir jos naudojimo galimybes. Jų manymu, e. studijų procese apskritai trūksta įrangos ir nėra sudaromos sąlygos naudotis medijomis bei nurodė, kad trūksta užsiėmimų, kur būtų lavinami įgūdžiai medijoms kurti. Visos medijos gali būti naudingos įsisavinti ar supažindinti su tam tikro pobūdžio medžiaga, bet yra svarbu kaip tai bus pateikiama. Respondentai mano, kad studentams turi būti suteikiama galimybė naudotis visa įranga, kuri yra būtina mokymosi procesui bei tam sudarytos sąlygos, taip pat daroma išvada, kad dažnai e. studijų procese ir dėstytojams pristinga kompetencijų.

128

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

PRIEDAI

Dėstytojų apklausos anketa

Gerbiama(s) respondente,

Lietuvos distancinio mokymo tinklo palaikymo ir plėtros konsorciumas (toliau – LieDm Konsorciumas) vykdo projektą „LieDm tinklo plėtra“, kurio tikslas - didinti institucijų galimybes teikti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias studijas elektroniniu būdu. Ši anketa skirta išsiaiškinti medijų e. studijų* procese poreikius, galimybes ir naudą. Tikimės, kad jūsų atsakymai padės geriau suprasti medijų įtaką ir naudą plėtojant distancinį ir e.mokymąsi* Lietuvoje. Anketą sudaro 20 klausimų. Anketos pildymui Jūs sugaišite 10 – 15 minučių. Anketa anoniminė. Bus naudojami tik apibendrinti duomenys.

Iš anksto dėkojame už nuoširdžią pagalbą.

*E. studijos, e. mokymasis – studijos, mokymasis praturtintas informacijos ir komunikacijos technologijų priemonėmis ir iš dalies vykstantis virtualioje erdvėje.

1. Universitetas 2. Kolegija

1. Iki 30 metų 2. 31 - 40 metų 3. 41 - 50 metų 4. Daugiau nei 50 metų

129

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

1. Biomedicinos mokslai 2. Fiziniai mokslai 3. Technologijos mokslai 4. Socialiniai mokslai 5. Humanitariniai mokslai 6. Menai

1. Iki 1 metų 2. 1 - 5 metai 3. 5 - 10 metų 4. Daugiau nei 10 metų

1. Iki 1 metų 2. 1 - 5 metai 3. 5 - 10 metų 4. 10 - 20 metų 5. Daugiau nei 20 metų

1. Taip 2. Ne

Visada Dažnai Kartais Niekada

Vienkryptį / pasyvų (dėstytojas - studentas) Dvikryptį / aktyvų (dėstytojas - studentas - dėstytojas) 130

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Visada Dažnai Kartais Niekada

Sinchroninį Asinchroninį pasirinkimą? Visada Dažnai Kartais Niekada

Mokymosi siekiniai / medžiagos pobūdis Studentų galimybės Studentų poreikiai, lūkesčiai Studentų grupės dydis Turimi technologiniai resursai Jūsų turima patirtis / įgūdžiai Institucijos pagalba pasirinkimą:

Visada Dažnai Kartais Niekada

Kompiuteris Vaizdo transliavimo įranga Vaizdo konferencijų įranga Garso transliavimo įranga Radijas Televizorius Interaktyvi lenta Mobilieji telefonai technines priemones (įrangą), kurias turite galimybę naudoti e.studijoms:

131

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Visada Dažnai Kartais Niekada

Teksto pateiktys Hipertekstai Tinklaraščiai Garso įrašai Vaizdo įrašai Grafiniai pavyzdžiai Animacija Skaidrės (pvz., PowerPoint) Nuotraukos, iliustracijos

galimybę naudoti e.studijoms: Visada Dažnai Kartais Niekada

Internetas Vaizdo konferencijos Garso konferencijos El. susirašinėjimas Mobiliosios technologijos Prezentacijos Virtualios aplinkos Animacija

Visada Dažnai Kartais Niekada

Kurso medžiagos poreikiais, siekiant mokymosi rezultatų Galimybe padidinti mokymosi interaktyvumą 132

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Visada Dažnai Kartais Niekada

Studentų pageidavimais, poreikiais, lūkesčiais Techninėmis galimybėmis Asmenine patirtimi Institucijos pagalba medijas e.studijose:

studentui. Ar sutinkate, kad: (įvertinkite kiekvieną teiginį) Taip, Iš dalies Ne, sutinku sutinku nesutinku 1. Medijos tenkina skirtingų mokymosi stilių poreikius (regimoji, girdimoji, motorinė, emocinė atmintis) 2. Lavina kūrybiškumą 3. Didina studentų aktyvumą 4. Palengvina informacijos suvokimą 5. Sutrumpina mokymo medžiagos įsisavinimo laiką 6. Palaiko besimokančiųjų norą mokytis, sulaužo mokymosi inertiškumą 7. Didina studento įsitraukimą į mokymosi procesą 8. Medijos padeda suvokti dalykų visumą 9. Medijos padeda įtvirtinti žinias medijų poveikis studentui:

kad: (įvertinkite kiekvieną teiginį) Taip, Iš dalies Ne, sutinku sutinku nesutinku 1. Medijos tenkina specifinius auditorijos mokymosi 133

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Taip, Iš dalies Ne, sutinku sutinku nesutinku poreikius 2. Sudaro galimybę mokymosi procese neakivaizdžiai dalyvauti ekspertams (vaizdo ir garso įrašų pagalba) 3. Praturtina mokymosi medžiagą žodžiu ar tekstu sunkiai nusakomų procesų/principų demonstravimu 4. Leidžia akivaizdžiai pamatyti/patirti sumodeliuoto eksperimento/proceso vaizdą bei pasikeitimus laike 5. Praturtina mokymosi medžiagą naudingais pavyzdžiais 6. Didina studijuojančiojo motyvaciją mokytis 7. Didina mokymosi bendraujant ir bendradarbiaujant galimybes 8. Didina mokymosi medžiagos informatyvumą, patrauklumą ir įvairovę 9. Padeda mokymąsi padaryti aktyvų mokymo(si) medžiagos kokybei:

(įvertinkite kiekvieną teiginį) Taip, Iš dalies Ne, sutinku sutinku nesutinku 1. Medijos padeda pasiekti dėstomo dalyko studijų tikslus

2. Palengvina mokymosi rezultatų vertinimą 3. Palengvina grįžtamąjį ryšį 4. Padeda į mokymosi procesą įtraukti neaktyvius studentus 5. Padeda sukurti individualų kontaktą su studentu 6. Padeda sukurti į studentą orientuotą mokymosi aplinką

134

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

(įvertinkite kiekvieną teiginį) Taip, Iš dalies Ne, sutinku sutinku nesutinku 1. Medijos didina mokymosi interaktyvumą 2. Padeda atsiskleisti studentų individualumui 3. Padeda išlaikyti dėmesį mokymosi metu 4. Skatina diskutuoti (ir palaiko diskusiją) 5. Individualizuoja mokymąsi 6. Padeda modeliuoti sprendimo priėmimą ir pasekmes 7. Leidžia analizuoti kelių procesų ar struktūrų sąveiką ir santykį (grafinis vaizdas ir garsas) 8. Leidžia pademonstruoti instrumentų veikimo / naudojimo principus 9. Leidžia įrašyti ir atgaminti bei analizuoti studento veiksmus (grįžtamasis ryšys, refleksija) 10. Leidžia modeliuoti istorinius įvykius 11. Leidžia koncentruotai perteikti didelį informacijos kiekį medijų poveikis mokymo(si) procesui:

medijas? (galite pažymėti kelis atsakymus)

1. Trūksta informacijos apie programinę įrangą ir jos teikiamas galimybes 2. Trūksta techninių žinių (medijų priemonių kūrimas) 3. Trūksta žinių apie vaizdo paskaitų rengimą 4. Trūksta metodinių žinių

135

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

5. Trūksta įgūdžių 6. Sudėtinga integruoti į dėstomą dalyką 7. Nieko netrūksta 8. medijas? (galite pažymėti kelis atsakymus)

1. Trūksta techninės įrangos 2. Trūksta programinės įrangos 3. Trūksta techninės/metodinės pagalbos 4. Trūksta mokymų 5. Trūksta institucijos paskatinimo 6. Studentų gebėjimai IKT srityje yra nepakankami 7. Nieko netrūksta 8.

(-ų) dalyko(-ų) studijų proceso efektyvumą? Įrašykite:

136

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Studentų apklausos anketa

Gerbiama(s) respondente,

Lietuvos distancinio mokymo tinklo palaikymo ir plėtros konsorciumas (toliau – LieDm Konsorciumas) vykdo projektą „LieDm tinklo plėtra“, kurio tikslas - didinti visų LieDM tinkle dalyvaujančių institucijų galimybes teikti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias studijas elektroniniu būdu. Ši anketa skirta išsiaiškinti medijų* naudojimo nuotolinio ir e. mokymosi* procese poreikius, galimybes ir naudingumą. Tikimės, kad jūsų atsakymai padės geriau suprasti medijų įtaką ir naudą vystant distancinį ir e. mokymąsi Lietuvoje. Anketą sudaro 15 klausimų. Anketos pildymui Jūs sugaišite 5 – 10 minučių. Anketa anoniminė. Bus naudojami tik apibendrinti duomenys.

*Medija arba mediumas (dgs. medijos) – plačiąja prasme tai komunikavimo priemonė, perduodanti informaciją. Medija gali būti fotografija, kinas, audio, video technologija, internetas ir kt. įrašas. Medijomis vadinamos tokios komunikacijos priemonės, kurios turi technologinę prigimtį. *E. studijos, e. mokymasis – studijos, mokymasis, praturtintas informacijos ir komunikacijos technologijų priemonėmis, ir iš dalies vykstantis virtualioje erdvėje.

1. 1. Universitetas 2. 2. Kolegija

1. 1. Biomedicinos 2. 2. Fizinių mokslų 3. 3. Technologinė 4. 4. Socialinė 5. 5. Humanitarinė 6. 6. Meno

1. 1. Bakalauro studijos 2. 2. Magistro studijos 3.

137

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

1. 1. Nuolatinės studijos 2. 2. Ištęstinės studijos 3.

Visada Dažnai Kartais Niekada

Kompiuteris Vaizdo transliavimo įranga Vaizdo konferencijų įranga Garso transliavimo įranga Radijas Televizorius Interaktyvi lenta Mobilieji telefonai

Visada Dažnai Kartais Niekada

Teksto pateiktys Hipertekstai Tinklaraščiai Garso įrašai Vaizdo įrašai Grafiniai pavyzdžiai Animacija Skaidrės (pvz., PowerPoint) Nuotraukos, iliustracijos

138

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Technologijos, kuriomis naudojatės e.studijų metu: Visada Dažnai Kartais Niekada

Internetas Vaizdo konferencijos Garso konferencijos El. susirašinėjimas Mobiliosios technologijos Prezentacijos Virtualios aplinkos Animacija

8. Kodėl verta į studijas integruoti medijas? Ar sutinkate, kad: (įvertinkite kiekvieną teiginį) Taip, Iš dalies Ne, sutinku sutinku nesutinku 1. Medijos tenkina skirtingų mokymosi stilių poreikius (regimoji, girdimoji, motorinė, emocinė atmintis)

2. Lavina kūrybiškumą 3. Didina studentų aktyvumą 4. Palengvina informacijos suvokimą 5. Sutrumpina mokymo medžiagos įsisavinimo laiką 6. Palaiko besimokančiųjų norą mokytis, sulaužo mokymosi inertiškumą 7. Didina studento įsitraukimą į mokymosi procesą 8. Medijos padeda suvokti dalykų visumą 9. Medijos padeda įtvirtinti žinias 8a. Įrašykite, dėl ko dar verta į studijas integruoti medijas:

139

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Ar sutinkate, kad: (įvertinkite kiekvieną teiginį) Taip, Iš dalies Ne, sutinku sutinku nesutinku 1. Medijos tenkina specifinius auditorijos mokymosi poreikius 2. Sudaro galimybę mokymosi procese neakivaizdžiai dalyvauti ekspertams (pvz., vaizdo ir garso įrašų pagalba) 3. Praturtina mokymosi medžiagą žodžiu ar tekstu sunkiai nusakomų procesų / principų demonstravimu 4. Leidžia akivaizdžiai pamatyti/patirti sumodeliuoto eksperimento/proceso vaizdą bei pasikeitimus laike

5. Praturtina mokymosi medžiagą naudingais pavyzdžiais 6. Didina studijuojančiojo motyvaciją mokytis 7. Didina mokymosi bendraujant ir bendradarbiaujant galimybes 8. Didina mokymosi medžiagos informatyvumą, patrauklumą ir įvairovę 9. Padeda mokymąsi padaryti aktyvų

Ar sutinkate, kad: (įvertinkite kiekvieną teiginį) Taip, Iš dalies Ne, sutinku sutinku nesutinku 1. Medijos didina mokymosi interaktyvumą 2. Padeda atsiskleisti studentų individualumui 3. Padeda išlaikyti dėmesį mokymosi metu 4. Skatina diskutuoti (ir palaiko diskusiją) 5. Individualizuoja mokymąsi 6. Padeda modeliuoti sprendimo priėmimą ir pasekmes 140

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

Taip, Iš dalies Ne, sutinku sutinku nesutinku 7. Leidžia analizuoti kelių procesų ar struktūrų sąveiką ir santykį (pvz., grafinis vaizdas ir garsas) 8. Leidžia pademonstruoti instrumentų veikimo / naudojimo principus 9. Leidžia įrašyti ir atgaminti bei analizuoti studento veiksmus (grįžtamasis ryšys, refleksija) 10. Leidžia modeliuoti istorinius įvykius 11. Leidžia koncentruotai perteikti didelį informacijos kiekį

4. Didelė 3. Vidutinė 2. Maža 1. Įtakos įtaka įtaka įtaka neturi 1. Nuotraukos ir iliustracijos 2. Mokymosi medžiaga, patalpinama internete 3. Mokymosi medžiaga virtualioje mokymosi aplinkoje 4. Garso ir vaizdo įrašai 5. Mobiliosios technologijos 6. El. susirašinėjimas 7. Vaizdo konferencijos 8. Garso konferencijos 9. Animacija 10. Kompiuterinis modeliavimas / simuliacijos 11. Galimybė studentui pasirinkti, kokias medijas naudoti (kurti medijas)

141

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

4. Didelė 3. Vidutinė 2. Maža 1. Įtakos įtaka įtaka įtaka neturi 1. Nuotraukos ir iliustracijos 2. Mokymosi medžiaga, patalpinama internete 3. Mokymosi medžiaga virtualioje mokymosi aplinkoje 4. Garso ir vaizdo įrašai 5. Mobiliosios technologijos 6. El. susirašinėjimas 7. Vaizdo konferencijos 8. Garso konferencijos 9. Animacija 10. Kompiuterinis modeliavimas/simuliacijos 11. Galimybė studentui pasirinkti, kokias medijas naudoti mokymosi aktyvumui:

medijas? (galite pažymėti kelis atsakymus)

1. 1. Trūksta informacijos apie programinę įrangą ir jos naudojimo galimybes 2. 2. Trūksta patirties 3. 3. Nieko netrūksta 4. medijas? (galite pažymėti kelis atsakymus)

1. 1. Trūksta techninės įrangos 2. 2. Trūksta programinės įrangos

142

PROJEKTAS „LIEDM TINKLO PLĖTRA“ NR. VP1-2.2-ŠMM-04-V-05-002

3. 3. Trūksta institucijos paskatinimo 4. 4. Studentų gebėjimai IKT srityje yra nepakankami 5. 5. Nieko netrūksta 6. proceso efektyvumą ir aktyvumą? Įrašykite:

lymai:

143